EUR-Lex Access to European Union law
This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52014SC0224
COMMISSION STAFF WORKING DOCUMENT EXECUTIVE SUMMARY OF THE IMPACT ASSESSMENT Accompanying the document COMMUNICATION FROM THE COMMISSION TO THE EUROPEAN PARLIAMENT AND THE COUNCIL Better situational awareness by enhanced cooperation across maritime surveillance authorities: next steps within the Common Information Sharing Environment for the EU maritime domain
KOMISIJOS TARNYBŲ DARBINIS DOKUMENTAS POVEIKIO VERTINIMO SANTRAUKA pridedamas prie KOMISIJOS KOMUNIKATO EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI Informuotumo apie padėtį didinimas gerinant jūrų stebėjimo institucijų bendradarbiavimą: tolesni veiksmai kuriant bendrą ES jūrų srities dalijimosi informacija aplinką
KOMISIJOS TARNYBŲ DARBINIS DOKUMENTAS POVEIKIO VERTINIMO SANTRAUKA pridedamas prie KOMISIJOS KOMUNIKATO EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI Informuotumo apie padėtį didinimas gerinant jūrų stebėjimo institucijų bendradarbiavimą: tolesni veiksmai kuriant bendrą ES jūrų srities dalijimosi informacija aplinką
/* SWD/2014/0224 final */
KOMISIJOS TARNYBŲ DARBINIS DOKUMENTAS POVEIKIO VERTINIMO SANTRAUKA pridedamas prie KOMISIJOS KOMUNIKATO EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI Informuotumo apie padėtį didinimas gerinant jūrų stebėjimo institucijų bendradarbiavimą: tolesni veiksmai kuriant bendrą ES jūrų srities dalijimosi informacija aplinką /* SWD/2014/0224 final */
KOMISIJOS
TARNYBŲ DARBINIS DOKUMENTAS POVEIKIO
VERTINIMO SANTRAUKA pridedama prie KOMISIJOS
KOMUNIKATO EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI Informuotumo
apie padėtį didinimas gerinant jūrų stebėjimo
institucijų bendradarbiavimą: tolesni veiksmai kuriant bendrą ES
jūrų srities dalijimosi informacija aplinką Išlyga. Ši
santrauka įpareigoja tik jos rengime dalyvavusias Komisijos tarnybas; nuo
jos iš anksto nepriklauso joks galutinis Komisijos priimamas sprendimas. 1.
Problemos apibūdinimas Šiame poveikio
vertinime siekiama išnagrinėti, kokiu mastu būtina imtis
tolesnių ES veiksmų siekiant toliau kurti bendrą ES
jūrų srities dalijimosi informacija aplinką. Tokia dalijimosi
aplinka svarbi šioms susijusioms sektoriaus funkcijoms: 1) jūrų
saugai (įskaitant paiešką ir gelbėjimą), jūrų
saugumui ir laivų taršos prevencijai; 2) žuvininkystės kontrolei; 3)
parengčiai jūrų taršai ir reagavimui į ją,
jūrų aplinkos apsaugai; 4) muitinėms; 5) sienų kontrolei;
6) bendrajai teisėsaugai ir 7) gynybai. ES
jūrų sritis yra veikiama didėjančių grėsmių
ir rizikos, todėl ES valstybių narių jūrų
stebėjimo institucijoms tenka papildoma našta siekiant užtikrinti ES ir
jos gyventojų saugą bei saugumą. Papildomam darbo krūviui,
su kuriuo susiduria šios institucijos, nėra skiriama atitinkamų papildomų
išteklių, dėl to jos priverstos taupyti ir išteklius naudoti
efektyviau. Šiuo metu
jūrų stebėjimo institucijų keitimasis informacija nėra
optimalus, todėl galimas mažesnis efektyvumas, duomenų rinkimo
veiklos dubliavimas ir nereikalingos veiklos išlaidos. Daugeliu atvejų
informacija nesikeičiama, kadangi 1) jūrų stebėjimo
institucijos nežino, kad tokios informacijos kažkur esama; 2) jūrų
stebėjimo institucijos nežino, kad jų turima informacija reikalinga
kitiems, ir 3) manoma, kad tai padaryti pernelyg sudėtinga. Sąsaja,
kurią reikėtų kurti toliau ir kuri būtų grindžiama
dabartiniais sprendimais ir būdais, yra susijusi su bendrais standartais,
kurie sudarytų sąlygas sektoriaus sistemų sąveikumui ir
automatizuotam informacinių paslaugų nuskaitymui. Taip tos
institucijos įgytų daugiau galimybių gauti prieigą prie
visos jų veiklai būtinos informacijos, o netiesioginis poveikis
būtų tai, kad minėtos institucijos galėtų pagerinti
veiklos rezultatus ir efektyviau vykdyti operatyvines užduotis. Tai ne tik paprastas
keitimasis neapdorotais duomenimis (pvz., laivų buvimo vietos), bet ir
tolesnis informacinių paslaugų (susijusių su padėties
jūroje paveikslu, žvalgybos ataskaita, įtartinų laivų
sąrašu, rizikos analize, trūkumų aptikimu, išsamia informacija
apie dideles avarijas, reagavimo pajėgumais bendradarbiavimo
priemonėmis) plėtojimas visuose sektoriuose ir tarpvalstybiniu mastu,
palengvinantis nacionalinių stebėjimo institucijų
užduočių vykdymą jų kasdieniame darbe. Nors dalijimasis
informacija pagerėjo ir vis daugiau sektorių ima dalytis informacija
tarpusavyje, dalytis tokiomis informacinėmis paslaugomis su kitais
sektoriais ir (arba) tarnybomis numatyta ne visuose jūrų
stebėjimo veikloje dalyvaujančiuose sektoriuose. Keitimasis
informacija vis dar nepakankamai optimalus vienoje konkrečioje srityje –
būtent tarp civilinių ir karinių valdžios institucijų. Nustatytos trys
pagrindinės priežastys, dėl kurių padėtis nėra
optimali: 1 priežastis:
realūs ar numanomi teisiniai apribojimai ir teisinis netikrumas dėl keitimosi
informacija tarp atitinkamų jūrų stebėjimo sektorių; 2 priežastis:
nėra tinkamos IT aplinkos, kuria būtų užtikrinamas esamų ir
būsimų sistemų tarpusavio ryšys; 3 priežastis:
vis dar yra kultūrinių ir administracinių
kliūčių, trukdančių tinkamai keistis informacija. Susiję
suinteresuotieji subjektai – maždaug 400 institucijų, dirbančių
su bet kokios formos jūrų stebėjimo informacija. Daugiausia tai
ES ir EEE valstybių narių institucijos, tačiau yra ir nemažas
skaičius ES agentūrų (pavyzdžiui, EŽKA, FRONTEX, EMSA ir EGA). Siekiant
užtikrinti geresnį sąveikumą tarp esamų sistemų ir
bendrųjų standartų, skirtų automatizuotam keitimosi
informacinėmis paslaugomis nuskaitymui, būtina viešoji intervencija –
ji padėtų įveikti naujus sunkumus ir spręsti nustatytas
problemas. Nesikišimo pasekmė būtų ta, kad didėjančios
grėsmės ir rizika nebūtų sprendžiamos veiksmingiausiu
būdu, išliktų galimi pagrindinių ES politikos tikslų
prieštaravimai ir toliau dubliuotųsi duomenų rinkimo pastangos. 2.
Subsidiarumo analizė Poveikio
vertinime išdėstytos priimtiniausios galimybės nėra privalomos
(komunikatas ir gairių dokumentas), taigi jų atžvilgiu teisinio
pagrindo apibrėžti nebūtina. Dar
konsultuojantis su suinteresuotaisiais subjektais įvairiuose kituose
renginiuose ir konsultacijose plačiai pripažinta šio ES veiksmo papildoma
nauda, o nacionalinės institucijos taip pat išreiškė didelį
norą vykdyti šį projektą toliau. Maža to, tarpvalstybinio
dalijimosi informacija (daugiausia tarp to paties sektoriaus institucijų)
taisyklės ir sąlygos ES lygmeniu jau reglamentuojamos. Be to,
jūrų stebėjimo veikloje dalyvauja nemažai ES agentūrų. Subsidiarumo
principas šiuo atveju taip pat labai svarbus. Nors dabartinių sistemų
sąveikumui užtikrinti būtina kryptinga ES veikla, su bet kokia
būsima bendra dalijimosi informacija aplinka susiję veiklos aspektai
turi būti decentralizuoti. Todėl ES iš esmės turėtų
imtis tarpininkės vaidmens ir daugiausia dėmesio skirti
tarpvalstybiniams aspektams nesikišdama į nacionalinius organizacinius
klausimus. 3.
Tikslai Bendras tikslas,
kurio siekiama šia politikos iniciatyva – užtikrinti, kad vieno jūrų
sektoriaus surinkta jūrų stebėjimo informacija ir paslaugomis,
kurios laikomos reikalingomis ir naudingomis kitų jūrų sektorių
veiklai, būtų galima efektyviai dalintis su minėtais sektoriais.
Atspirties
taškas – dabartiniai pasiekimai ir jau esami keitimosi informacija standartai,
taigi pastangas reikėtų sutelkti į ES lygmeniu reguliuojamų
keitimosi informacija sistemų sąveikumą, visų pirma
stengiantis pateikti valstybėms narėms sąveikumo sprendimų,
kuriuos jos galėtų taikyti nacionaliniu lygmeniu. Vienas iš
ypatingų tikslų būtų sustiprinti keitimąsi informacija
tarp civilinių ir karinių valdžios institucijų. Tikimasi, kad
geresnis keitimasis informacija tarp sektorių padės jūrų
stebėjimo institucijoms nacionaliniu ir ES lygmenimis gerinti
informuotumą apie jūrų sritį ir labiau suderinti
sektorių politiką su ES integruota jūrų politika. Numatytas
keitimasis informacija tarp sektorių turės atitikti tas pačias
taisykles ir principus, kurie taikomi keitimuisi duomenimis sektorių
viduje, visų pirma susijusias ES Pagrindinių teisių chartijos
nuostatas, asmens duomenų apsaugos ES teisės aktus, nacionalinius
teisės aktus, kuriais įgyvendinama ši ES teisė, ir atitinkamas
neskelbtinų komercinių duomenų apsaugos nuostatas. Pirmasis
konkretus tikslas – nustatyti ir spręsti realius ar numanomus
sektorių teisinius apribojimus, trukdančius pagrįstai keistis
jūrų stebėjimo informacija ir paslaugomis. Antrasis
konkretus tikslas – pasitelkiant bendrus standartus ir specifikacijas
užtikrinti atitinkamų IT sprendimų, kuriuos naudoja jūrų
stebėjimo vykdytojai, sąveikumą. Trečiasis
konkretus tikslas – sukurti pasitikėjimą, kad skirtingų
sektorių jūrų stebėjimo institucijos stengtųsi glaudžiau
bendradarbiauti vykdydamos, inter alia, bendras misijas, bendras veiklos
procedūras, mokymus ir dalinimąsi geriausia patirtimi. 4.
Politikos galimybės Šiame poveikio
vertinime reikia atsakyti į klausimą, kaip galima pasiekti, kad
jūrų stebėjimo institucijos aktyviau keistųsi informacija.
Buvo numatytas visas spektras galimų alternatyvų, kaip užtikrinti
optimalų keitimąsi jūrų stebėjimo informacija
sektorių viduje ir tarp sektorių. Atrinktos
politikos galimybės suskirstytos į tris skirtingas kategorijas: • nesiimti tolesnių ES veiksmų; • savanoriškosios priemonės ir • teisiškai privalomos priemonės. Įvertinti
trys skirtingi savanoriškųjų priemonių variantai: sukurti
komunikatą: šios
priemonės tikslas iš esmės būtų pateikti veiksmų
planą, kaip toliau kurti bendrą dalijimosi informacija aplinką; nustatyti neprivalomos
politikos iniciatyvas, kaip antai gairių dokumentą ir geriausios
patirties pavyzdžius: šio dokumento
tikslas būtų teikti rekomendacijas, gaires ir geriausios patirties
pavyzdžius, susijusius su keitimusi informacija, ir skatinti geresnį ES
valstybių narių valdžios institucijų bendradarbiavimą
siekiant įveikti kultūrines kliūtis; įsteigti
bendrąją įmonę pagal SESV sutarties
187 straipsnį: tokios
įmonės tikslas būtų sudaryti pagrindą visų
įvairių suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimui ir
moksliniams tyrimams, kad būtų kuriamos naujos kartos jūrų
stebėjimo informacinės paslaugos, taip pat skatinti civilinį ir
karinį bendradarbiavimą siekiant didinti jūrų
stebėjimo veiklos efektyvumą ir ekonominį veiksmingumą. Įvertinti
trys skirtingi privalomųjų priemonių variantai: sukurti
politikos dokumentų rinkinį remiantis dabartine teisės aktų
sistema: tokios
iniciatyvos tikslas būtų prireikus numatyti dabartinių
sektoriaus ES taisyklių, reglamentuojančių keitimąsi su
jūrų stebėjimu susijusia informacija, pakeitimus. Vykdant
šią iniciatyvą nenumatoma priimti naujo instrumento ES lygmeniu ar
spręsti teisinių apribojimų nacionaliniu lygmeniu; sukurti
įvairius sektorius apimančią teisės aktų sistemą,
skirtą keitimuisi informacija (reglamentą): šio reglamento
tikslas būtų parengti teisiškai privalomą teisės aktų
sistemą, kuria būtų siekiama ne tik išspręsti teisinius
apribojimus ir nustatyti ankstesniame variante minėtus techninius
sąveikumo standartus, tačiau taip pat parengti kitus BDIA
sukūrimui būtinus elementus, taikytinus privaloma tvarka; sukurti
įvairius sektorius apimančią teisės aktų sistemą,
skirtą techniniams aspektams: šio techninio
reglamento tikslas būtų įdiegti reikiamus sąveikumo
standartus, skirtus keistis informacinėmis paslaugomis ES lygmeniu. 5.
Poveikio vertinimas Įvairių
politikos galimybių vertinimas atliktas keturiais etapais: • kokybinis kiekvienos politikos galimybės
vertinimas; • kiekybinis galimos papildomos naudos vertinimas
pagal kiekvieną politikos galimybę ir atsižvelgiant į viso
bendros dalijimosi informacija aplinkos potencialo realizavimą; • šių galimybių poveikio pagrindinėms
teisėms vertinimas; • sąnaudų vertinimas. Kokybinio
vertinimo išvada parodė, kad savanoriškosios priemonės – komunikatas
ir gairių dokumentas su geriausios patirties pavyzdžiais – yra geriausios
galimybės, kuriomis užtikrinamas veiksmingumas ir nuoseklumas siekiant
tikslo, visų pirma užtikrinant geresnį civilinių ir karinių
valdžios institucijų bendradarbiavimą. Vertinant
privalomąsias galimybes, atrodo kad siekiant išspręsti teisinius
apribojimus ES lygmeniu veiksminga galimybė būtų iš dalies
pakeisti sektoriaus teisės aktus. Suinteresuotosios šalys nelabai palaiko
visą reglamentą, nes numatytam tikslui pasiekti jis atrodo pernelyg
sudėtingas ir todėl neproporcingas. Kiekybinio
įvertinimo išvada pirmiausia parodė, kad bendras potencialus BDIA
poveikis vertinamas maždaug 1,6–4,2 mlrd. EUR per dešimt metų. Atlikus
Europai svarbių jūrų zonų visame pasaulyje (įskaitant
Baltijos, Šiaurės, Keltų jūras, Biskajos įlanką ir
Pirėnų pakrantę, Juodąją jūrą, Viduržemio
jūrą, Arkties vandenyną, užjūrį ir atvirąsias
jūras) problemų, rizikos, grėsmių ir pažeidžiamumo rizikos
analizę, padaryta išvada, kad žinių gilinimas ir informuotumo apie
jūrų padėtį gerinimas grėsmes ir riziką
galėtų padėti sumažinti vidutiniškai 30 %, tačiau šis
poveikis, žinoma, skirtųsi priklausomai nuo rizikos rūšies ir
skirtingų Europai svarbių jūrų zonų. Pagrindinių
teisių vertinime padaryta išvada rodo, kad nė viena iš galimybių
neturės reikšmingo poveikio pagrindinėms teisėms. Vis dėlto
jei teisėkūros priemonių būtų imamasi vėliau, poveikį
pagrindinėms teisėms reikėtų įvertinti papildomai
būtent tuo etapu. Išlaidų
vertinime padaryta išvada, kad priimtiniausiai galimybei skirtos bendros
išlaidos vertinamos maždaug 133 mln. EUR per 10 metų. ES
pagrindinės išlaidos sudaro 26 mln. EUR, o valstybių
narių lygmeniu išlaidos siekia 107 mln. EUR per 10 metų. Tolesnio
BDIA kūrimo išlaidos labai priklauso nuo to, kaip kiekviena valstybė
narė norės viduje organizuoti prisijungimo prie aplinkos
procesą, taip pat nuo informacinių paslaugų, kurios bus
teikiamos toje aplinkoje, kiekio ir nuo didelės esamų ir
planuojamų IT sistemų įvairovės. 6.
Galimybių palyginimas || || Trumpalaikis tikslų įgyvendinimo veiksmingumas || Trumpalaikė ekonominė, socialinė ir su aplinkos apsauga susijusi nauda || Ilgalaikis tikslų įgyvendinimo veiksmingumas || Ilgalaikė ekonominė, socialinė ir su aplinkos apsauga susijusi nauda* || Išlaidos 1-a galimybė || Bazinio lygio scenarijus || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 2-a galimybė || Komunikatas || +++ || +++ || +++ || +++ || € Rekomenduojamas gairių dokumentas || +++ || +++ || +++ || +++ || €€ Bendroji įmonė || ++ || + || +++ || +++ || €€€ 3-a galimybė || Sektoriaus teisės aktų pakeitimai || ++ || + || ++ || ++ || €€ Įvairius sektorius apimantis reglamentas || + || + || +++ || +++ || €€ || Techninis reglamentas || ++ || ++ || ++ || ++ || €€ 0 –
jokių pokyčių palyginti su bazinio lygio scenarijumi; + –
nežymus padidėjimas palyginti su bazinio lygio scenarijumi; ++ – vidutinis
padidėjimas palyginti su bazinio lygio scenarijumi; +++ – didelis
padidėjimas palyginti su bazinio lygio scenarijumi. Išvada Poveikio
vertinime padaryta išvada, kad pasitelkus tik vieną politikos
galimybę nustatyto tikslo pasiekti bus neįmanoma. Teisiškai
privalomomis galimybėmis galima išspręsti teisinius ir techninius
apribojimus, bet ne visas 7 sektoriaus funkcijas – jos taip pat neapima
kultūrinių kliūčių. Visų pirma ši galimybė
netinka siekiant pagerinti keitimąsi informacija tarp civilinių ir
karinių institucijų. Neprivalomosios galimybės yra tinkamiausios
siekiant įveikti kultūrines kliūtis (kurios, regis, yra
didžiausias trukdis keistis informacija, bent jau trumpalaikiu požiūriu)
ir gali labai padėti ieškant praktinių sprendimų,
galinčių apimti visas septynias funkcijas ir taip pagerinti
civilinių ir karinių institucijų keitimąsi informacija.
Tačiau tokių galimybių nepakanka teisiniams apribojimams ir
techninėms kliūtims įveikti. Todėl
geriausias sprendimas būtų siekti derinti keletą galimybių
trumpuoju, vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiais. Panašu,
kad geriausias būdas įgyvendinti šį darbą trumpuoju
laikotarpiu yra apsvarstyti galimybę paskelbti komunikatą, kuriame
būtų pateiktas įgyvendinimo veiksmų planas ir
konkrečiai nustatyti veiksmai, būtini atitinkamu laikotarpiu. Po šio
veiksmo trumpuoju laikotarpiu reikėtų parengti gairių
dokumentą, kuriuo visų pirma siekiama įveikti kultūrines
kliūtis ir nustatyti geriausios dalijimosi informacija patirties pavyzdžius.
Suinteresuotosioms
šalims atrodo, kad siekiant išvengti pernelyg didelio ES veikimo
proporcingiausias ir priimtiniausias yra tas variantas, pagal kurį
teisiniai ir techniniai apribojimai sprendžiami pamažu keičiant
dabartinius teisės aktus. Techninis
reglamentas gali būti ilgalaikis sprendimas siekiant nuosekliai taikyti
standartą. Todėl
priimtiniausia galimybė būtų 2.1 ir 2.2 galimybių derinys,
galbūt jas taikant kartu su 3.1 ir 3.3 galimybėmis, jei manoma, kad
toks veiksmas būtinas. Todėl
įvertinta, kad atsižvelgiant į bazinio lygio scenarijų šiuo
politikos deriniu galima realizuoti 80 % viso BDIA projekto potencialo
patiriant apie 133 mln. EUR bendros nuosavybės sąnaudų
(angl. TCO), sutaupant 151 mln. EUR ir pasiekiant
460 mln. EUR vertės teigiamą poveikį, taigi per
pirmąjį 10 metų laikotarpį, kuriuo BDIA bus palaipsniui
kuriama, viso teigiamo poveikio vertė būtų ne mažiau kaip
611 mln. EUR BDIA
bendras teigiamas poveikis įvertintas maždaug 160–420 mln. EUR
kasmet per kitus dešimt metų. 7.
Stebėsena ir vertinimas Iniciatyvą
reikėtų reguliariai stebėti ir vertinti, naudojant rodiklius,
skirtus santykiniam duomenų srautų padidėjimui ir jūrų
stebėjimo veiklos veiksmingumo padidėjimui vertinti.