52014SC0224

KOMISIJOS TARNYBŲ DARBINIS DOKUMENTAS

POVEIKIO VERTINIMO SANTRAUKA

pridedama prie

KOMISIJOS KOMUNIKATO EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Informuotumo apie padėtį didinimas gerinant jūrų stebėjimo institucijų bendradarbiavimą: tolesni veiksmai kuriant bendrą ES jūrų srities dalijimosi informacija aplinką

Išlyga. Ši santrauka įpareigoja tik jos rengime dalyvavusias Komisijos tarnybas; nuo jos iš anksto nepriklauso joks galutinis Komisijos priimamas sprendimas.

1. Problemos apibūdinimas

Šiame poveikio vertinime siekiama išnagrinėti, kokiu mastu būtina imtis tolesnių ES veiksmų siekiant toliau kurti bendrą ES jūrų srities dalijimosi informacija aplinką. Tokia dalijimosi aplinka svarbi šioms susijusioms sektoriaus funkcijoms: 1) jūrų saugai (įskaitant paiešką ir gelbėjimą), jūrų saugumui ir laivų taršos prevencijai; 2) žuvininkystės kontrolei; 3) parengčiai jūrų taršai ir reagavimui į ją, jūrų aplinkos apsaugai; 4) muitinėms; 5) sienų kontrolei; 6) bendrajai teisėsaugai ir 7) gynybai.

ES jūrų sritis yra veikiama didėjančių grėsmių ir rizikos, todėl ES valstybių narių jūrų stebėjimo institucijoms tenka papildoma našta siekiant užtikrinti ES ir jos gyventojų saugą bei saugumą. Papildomam darbo krūviui, su kuriuo susiduria šios institucijos, nėra skiriama atitinkamų papildomų išteklių, dėl to jos priverstos taupyti ir išteklius naudoti efektyviau.

Šiuo metu jūrų stebėjimo institucijų keitimasis informacija nėra optimalus, todėl galimas mažesnis efektyvumas, duomenų rinkimo veiklos dubliavimas ir nereikalingos veiklos išlaidos. Daugeliu atvejų informacija nesikeičiama, kadangi 1) jūrų stebėjimo institucijos nežino, kad tokios informacijos kažkur esama; 2) jūrų stebėjimo institucijos nežino, kad jų turima informacija reikalinga kitiems, ir 3) manoma, kad tai padaryti pernelyg sudėtinga.

Sąsaja, kurią reikėtų kurti toliau ir kuri būtų grindžiama dabartiniais sprendimais ir būdais, yra susijusi su bendrais standartais, kurie sudarytų sąlygas sektoriaus sistemų sąveikumui ir automatizuotam informacinių paslaugų nuskaitymui. Taip tos institucijos įgytų daugiau galimybių gauti prieigą prie visos jų veiklai būtinos informacijos, o netiesioginis poveikis būtų tai, kad minėtos institucijos galėtų pagerinti veiklos rezultatus ir efektyviau vykdyti operatyvines užduotis. Tai ne tik paprastas keitimasis neapdorotais duomenimis (pvz., laivų buvimo vietos), bet ir tolesnis informacinių paslaugų (susijusių su padėties jūroje paveikslu, žvalgybos ataskaita, įtartinų laivų sąrašu, rizikos analize, trūkumų aptikimu, išsamia informacija apie dideles avarijas, reagavimo pajėgumais bendradarbiavimo priemonėmis) plėtojimas visuose sektoriuose ir tarpvalstybiniu mastu, palengvinantis nacionalinių stebėjimo institucijų užduočių vykdymą jų kasdieniame darbe.

Nors dalijimasis informacija pagerėjo ir vis daugiau sektorių ima dalytis informacija tarpusavyje, dalytis tokiomis informacinėmis paslaugomis su kitais sektoriais ir (arba) tarnybomis numatyta ne visuose jūrų stebėjimo veikloje dalyvaujančiuose sektoriuose. Keitimasis informacija vis dar nepakankamai optimalus vienoje konkrečioje srityje – būtent tarp civilinių ir karinių valdžios institucijų.

Nustatytos trys pagrindinės priežastys, dėl kurių padėtis nėra optimali:

1 priežastis: realūs ar numanomi teisiniai apribojimai ir teisinis netikrumas dėl keitimosi informacija tarp atitinkamų jūrų stebėjimo sektorių;

2 priežastis: nėra tinkamos IT aplinkos, kuria būtų užtikrinamas esamų ir būsimų sistemų tarpusavio ryšys;

3 priežastis: vis dar yra kultūrinių ir administracinių kliūčių, trukdančių tinkamai keistis informacija.

Susiję suinteresuotieji subjektai – maždaug 400 institucijų, dirbančių su bet kokios formos jūrų stebėjimo informacija. Daugiausia tai ES ir EEE valstybių narių institucijos, tačiau yra ir nemažas skaičius ES agentūrų (pavyzdžiui, EŽKA, FRONTEX, EMSA ir EGA).

Siekiant užtikrinti geresnį sąveikumą tarp esamų sistemų ir bendrųjų standartų, skirtų automatizuotam keitimosi informacinėmis paslaugomis nuskaitymui, būtina viešoji intervencija – ji padėtų įveikti naujus sunkumus ir spręsti nustatytas problemas. Nesikišimo pasekmė būtų ta, kad didėjančios grėsmės ir rizika nebūtų sprendžiamos veiksmingiausiu būdu, išliktų galimi pagrindinių ES politikos tikslų prieštaravimai ir toliau dubliuotųsi duomenų rinkimo pastangos.

2. Subsidiarumo analizė

Poveikio vertinime išdėstytos priimtiniausios galimybės nėra privalomos (komunikatas ir gairių dokumentas), taigi jų atžvilgiu teisinio pagrindo apibrėžti nebūtina.

Dar konsultuojantis su suinteresuotaisiais subjektais įvairiuose kituose renginiuose ir konsultacijose plačiai pripažinta šio ES veiksmo papildoma nauda, o nacionalinės institucijos taip pat išreiškė didelį norą vykdyti šį projektą toliau. Maža to, tarpvalstybinio dalijimosi informacija (daugiausia tarp to paties sektoriaus institucijų) taisyklės ir sąlygos ES lygmeniu jau reglamentuojamos. Be to, jūrų stebėjimo veikloje dalyvauja nemažai ES agentūrų.

Subsidiarumo principas šiuo atveju taip pat labai svarbus. Nors dabartinių sistemų sąveikumui užtikrinti būtina kryptinga ES veikla, su bet kokia būsima bendra dalijimosi informacija aplinka susiję veiklos aspektai turi būti decentralizuoti. Todėl ES iš esmės turėtų imtis tarpininkės vaidmens ir daugiausia dėmesio skirti tarpvalstybiniams aspektams nesikišdama į nacionalinius organizacinius klausimus.

3. Tikslai

Bendras tikslas, kurio siekiama šia politikos iniciatyva – užtikrinti, kad vieno jūrų sektoriaus surinkta jūrų stebėjimo informacija ir paslaugomis, kurios laikomos reikalingomis ir naudingomis kitų jūrų sektorių veiklai, būtų galima efektyviai dalintis su minėtais sektoriais.

Atspirties taškas – dabartiniai pasiekimai ir jau esami keitimosi informacija standartai, taigi pastangas reikėtų sutelkti į ES lygmeniu reguliuojamų keitimosi informacija sistemų sąveikumą, visų pirma stengiantis pateikti valstybėms narėms sąveikumo sprendimų, kuriuos jos galėtų taikyti nacionaliniu lygmeniu. Vienas iš ypatingų tikslų būtų sustiprinti keitimąsi informacija tarp civilinių ir karinių valdžios institucijų.

Tikimasi, kad geresnis keitimasis informacija tarp sektorių padės jūrų stebėjimo institucijoms nacionaliniu ir ES lygmenimis gerinti informuotumą apie jūrų sritį ir labiau suderinti sektorių politiką su ES integruota jūrų politika.

Numatytas keitimasis informacija tarp sektorių turės atitikti tas pačias taisykles ir principus, kurie taikomi keitimuisi duomenimis sektorių viduje, visų pirma susijusias ES Pagrindinių teisių chartijos nuostatas, asmens duomenų apsaugos ES teisės aktus, nacionalinius teisės aktus, kuriais įgyvendinama ši ES teisė, ir atitinkamas neskelbtinų komercinių duomenų apsaugos nuostatas.

Pirmasis konkretus tikslas – nustatyti ir spręsti realius ar numanomus sektorių teisinius apribojimus, trukdančius pagrįstai keistis jūrų stebėjimo informacija ir paslaugomis.

Antrasis konkretus tikslas – pasitelkiant bendrus standartus ir specifikacijas užtikrinti atitinkamų IT sprendimų, kuriuos naudoja jūrų stebėjimo vykdytojai, sąveikumą.

Trečiasis konkretus tikslas – sukurti pasitikėjimą, kad skirtingų sektorių jūrų stebėjimo institucijos stengtųsi glaudžiau bendradarbiauti vykdydamos, inter alia, bendras misijas, bendras veiklos procedūras, mokymus ir dalinimąsi geriausia patirtimi.

4. Politikos galimybės

Šiame poveikio vertinime reikia atsakyti į klausimą, kaip galima pasiekti, kad jūrų stebėjimo institucijos aktyviau keistųsi informacija. Buvo numatytas visas spektras galimų alternatyvų, kaip užtikrinti optimalų keitimąsi jūrų stebėjimo informacija sektorių viduje ir tarp sektorių.

Atrinktos politikos galimybės suskirstytos į tris skirtingas kategorijas:

•          nesiimti tolesnių ES veiksmų;

•          savanoriškosios priemonės ir

•          teisiškai privalomos priemonės.

Įvertinti trys skirtingi savanoriškųjų priemonių variantai:

sukurti komunikatą:

šios priemonės tikslas iš esmės būtų pateikti veiksmų planą, kaip toliau kurti bendrą dalijimosi informacija aplinką;

nustatyti neprivalomos politikos iniciatyvas, kaip antai gairių dokumentą ir geriausios patirties pavyzdžius:

šio dokumento tikslas būtų teikti rekomendacijas, gaires ir geriausios patirties pavyzdžius, susijusius su keitimusi informacija, ir skatinti geresnį ES valstybių narių valdžios institucijų bendradarbiavimą siekiant įveikti kultūrines kliūtis;

įsteigti bendrąją įmonę pagal SESV sutarties 187 straipsnį:

tokios įmonės tikslas būtų sudaryti pagrindą visų įvairių suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimui ir moksliniams tyrimams, kad būtų kuriamos naujos kartos jūrų stebėjimo informacinės paslaugos, taip pat skatinti civilinį ir karinį bendradarbiavimą siekiant didinti jūrų stebėjimo veiklos efektyvumą ir ekonominį veiksmingumą.

Įvertinti trys skirtingi privalomųjų priemonių variantai:

sukurti politikos dokumentų rinkinį remiantis dabartine teisės aktų sistema:

tokios iniciatyvos tikslas būtų prireikus numatyti dabartinių sektoriaus ES taisyklių, reglamentuojančių keitimąsi su jūrų stebėjimu susijusia informacija, pakeitimus. Vykdant šią iniciatyvą nenumatoma priimti naujo instrumento ES lygmeniu ar spręsti teisinių apribojimų nacionaliniu lygmeniu;

sukurti įvairius sektorius apimančią teisės aktų sistemą, skirtą keitimuisi informacija (reglamentą):

šio reglamento tikslas būtų parengti teisiškai privalomą teisės aktų sistemą, kuria būtų siekiama ne tik išspręsti teisinius apribojimus ir nustatyti ankstesniame variante minėtus techninius sąveikumo standartus, tačiau taip pat parengti kitus BDIA sukūrimui būtinus elementus, taikytinus privaloma tvarka;

sukurti įvairius sektorius apimančią teisės aktų sistemą, skirtą techniniams aspektams:

šio techninio reglamento tikslas būtų įdiegti reikiamus sąveikumo standartus, skirtus keistis informacinėmis paslaugomis ES lygmeniu.

5. Poveikio vertinimas

Įvairių politikos galimybių vertinimas atliktas keturiais etapais:

•          kokybinis kiekvienos politikos galimybės vertinimas;

•          kiekybinis galimos papildomos naudos vertinimas pagal kiekvieną politikos galimybę ir atsižvelgiant į viso bendros dalijimosi informacija aplinkos potencialo realizavimą;

•          šių galimybių poveikio pagrindinėms teisėms vertinimas;

•          sąnaudų vertinimas.

Kokybinio vertinimo išvada parodė, kad savanoriškosios priemonės – komunikatas ir gairių dokumentas su geriausios patirties pavyzdžiais – yra geriausios galimybės, kuriomis užtikrinamas veiksmingumas ir nuoseklumas siekiant tikslo, visų pirma užtikrinant geresnį civilinių ir karinių valdžios institucijų bendradarbiavimą.

Vertinant privalomąsias galimybes, atrodo kad siekiant išspręsti teisinius apribojimus ES lygmeniu veiksminga galimybė būtų iš dalies pakeisti sektoriaus teisės aktus. Suinteresuotosios šalys nelabai palaiko visą reglamentą, nes numatytam tikslui pasiekti jis atrodo pernelyg sudėtingas ir todėl neproporcingas.

Kiekybinio įvertinimo išvada pirmiausia parodė, kad bendras potencialus BDIA poveikis vertinamas maždaug 1,6–4,2 mlrd. EUR per dešimt metų.

Atlikus Europai svarbių jūrų zonų visame pasaulyje (įskaitant Baltijos, Šiaurės, Keltų jūras, Biskajos įlanką ir Pirėnų pakrantę, Juodąją jūrą, Viduržemio jūrą, Arkties vandenyną, užjūrį ir atvirąsias jūras) problemų, rizikos, grėsmių ir pažeidžiamumo rizikos analizę, padaryta išvada, kad žinių gilinimas ir informuotumo apie jūrų padėtį gerinimas grėsmes ir riziką galėtų padėti sumažinti vidutiniškai 30 %, tačiau šis poveikis, žinoma, skirtųsi priklausomai nuo rizikos rūšies ir skirtingų Europai svarbių jūrų zonų.

Pagrindinių teisių vertinime padaryta išvada rodo, kad nė viena iš galimybių neturės reikšmingo poveikio pagrindinėms teisėms. Vis dėlto jei teisėkūros priemonių būtų imamasi vėliau, poveikį pagrindinėms teisėms reikėtų įvertinti papildomai būtent tuo etapu.

Išlaidų vertinime padaryta išvada, kad priimtiniausiai galimybei skirtos bendros išlaidos vertinamos maždaug 133 mln. EUR per 10 metų. ES pagrindinės išlaidos sudaro 26 mln. EUR, o valstybių narių lygmeniu išlaidos siekia 107 mln. EUR per 10 metų.

Tolesnio BDIA kūrimo išlaidos labai priklauso nuo to, kaip kiekviena valstybė narė norės viduje organizuoti prisijungimo prie aplinkos procesą, taip pat nuo informacinių paslaugų, kurios bus teikiamos toje aplinkoje, kiekio ir nuo didelės esamų ir planuojamų IT sistemų įvairovės.

6. Galimybių palyginimas

|| || Trumpalaikis tikslų įgyvendinimo veiksmingumas || Trumpalaikė ekonominė, socialinė ir su aplinkos apsauga susijusi nauda || Ilgalaikis tikslų įgyvendinimo veiksmingumas || Ilgalaikė ekonominė, socialinė ir su aplinkos apsauga susijusi nauda* || Išlaidos

1-a galimybė || Bazinio lygio scenarijus || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

2-a galimybė || Komunikatas || +++ || +++ || +++ || +++ || €

Rekomenduojamas gairių dokumentas || +++ || +++ || +++ || +++ || €€

Bendroji įmonė || ++ || + || +++ || +++ || €€€

3-a galimybė || Sektoriaus teisės aktų pakeitimai || ++ || + || ++ || ++ || €€

Įvairius sektorius apimantis reglamentas || + || + || +++ || +++ || €€

|| Techninis reglamentas || ++ || ++ || ++ || ++ || €€

0 – jokių pokyčių palyginti su bazinio lygio scenarijumi; + – nežymus padidėjimas palyginti su bazinio lygio scenarijumi; ++ – vidutinis padidėjimas palyginti su bazinio lygio scenarijumi; +++ – didelis padidėjimas palyginti su bazinio lygio scenarijumi.

Išvada

Poveikio vertinime padaryta išvada, kad pasitelkus tik vieną politikos galimybę nustatyto tikslo pasiekti bus neįmanoma. Teisiškai privalomomis galimybėmis galima išspręsti teisinius ir techninius apribojimus, bet ne visas 7 sektoriaus funkcijas – jos taip pat neapima kultūrinių kliūčių. Visų pirma ši galimybė netinka siekiant pagerinti keitimąsi informacija tarp civilinių ir karinių institucijų. Neprivalomosios galimybės yra tinkamiausios siekiant įveikti kultūrines kliūtis (kurios, regis, yra didžiausias trukdis keistis informacija, bent jau trumpalaikiu požiūriu) ir gali labai padėti ieškant praktinių sprendimų, galinčių apimti visas septynias funkcijas ir taip pagerinti civilinių ir karinių institucijų keitimąsi informacija. Tačiau tokių galimybių nepakanka teisiniams apribojimams ir techninėms kliūtims įveikti.

Todėl geriausias sprendimas būtų siekti derinti keletą galimybių trumpuoju, vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiais.

Panašu, kad geriausias būdas įgyvendinti šį darbą trumpuoju laikotarpiu yra apsvarstyti galimybę paskelbti komunikatą, kuriame būtų pateiktas įgyvendinimo veiksmų planas ir konkrečiai nustatyti veiksmai, būtini atitinkamu laikotarpiu.

Po šio veiksmo trumpuoju laikotarpiu reikėtų parengti gairių dokumentą, kuriuo visų pirma siekiama įveikti kultūrines kliūtis ir nustatyti geriausios dalijimosi informacija patirties pavyzdžius.

Suinteresuotosioms šalims atrodo, kad siekiant išvengti pernelyg didelio ES veikimo proporcingiausias ir priimtiniausias yra tas variantas, pagal kurį teisiniai ir techniniai apribojimai sprendžiami pamažu keičiant dabartinius teisės aktus.

Techninis reglamentas gali būti ilgalaikis sprendimas siekiant nuosekliai taikyti standartą.

Todėl priimtiniausia galimybė būtų 2.1 ir 2.2 galimybių derinys, galbūt jas taikant kartu su 3.1 ir 3.3 galimybėmis, jei manoma, kad toks veiksmas būtinas.

Todėl įvertinta, kad atsižvelgiant į bazinio lygio scenarijų šiuo politikos deriniu galima realizuoti 80 % viso BDIA projekto potencialo patiriant apie 133 mln. EUR bendros nuosavybės sąnaudų (angl. TCO), sutaupant 151 mln. EUR ir pasiekiant 460 mln. EUR vertės teigiamą poveikį, taigi per pirmąjį 10 metų laikotarpį, kuriuo BDIA bus palaipsniui kuriama, viso teigiamo poveikio vertė būtų ne mažiau kaip 611 mln. EUR

BDIA bendras teigiamas poveikis įvertintas maždaug 160–420 mln. EUR kasmet per kitus dešimt metų.

7. Stebėsena ir vertinimas

Iniciatyvą reikėtų reguliariai stebėti ir vertinti, naudojant rodiklius, skirtus santykiniam duomenų srautų padidėjimui ir jūrų stebėjimo veiklos veiksmingumo padidėjimui vertinti.