52014PC0040

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

2008 m. pasaulinė finansų krizė atskleidė svarbių reglamentavimo spragų, taip pat tokių trūkumų kaip neveiksminga priežiūra, neskaidrios rinkos ir pernelyg sudėtingi produktai finansų sistemoje. ES ėmėsi įvairių priemonių, kad bankų sistema taptų tvirtesnė ir stabilesnė, įskaitant griežtesnius kapitalo reikalavimus, geresnio valdymo taisykles ir priežiūros bei pertvarkymo režimus. Šiomis aplinkybėmis taip pat labai svarbi pažanga, padaryta kuriant bankų sąjungą.

Krizė atskleidė poreikį didinti skaidrumą ir griežtinti stebėseną ne tik tradiciniame bankų sektoriuje, bet ir tose srityse, kuriose vykdoma ne bankų teikiamo kreditavimo veikla, t. y. šešėliniame bankų sektoriuje 1 . Praktikoje šešėlinio bankų sektoriaus subjektai ir veikla pritraukia į indėlius panašių požymių turintį finansavimą, keičia įsipareigojimų įgyvendinimo terminus arba likvidumą, sudaro sąlygas perleisti kredito riziką arba naudoja tiesioginį ar netiesioginį svertą. 2012 m. pabaigoje visas šešėlinio bankų sektoriaus turtas sudarė 53 trln. EUR 2 – tai beveik pusė visos reglamentuojamos bankų sistemos dydžio – ir yra daugiausia sutelktas Europoje (maždaug 23 trln. EUR) ir Jungtinėse Amerikos Valstijose (maždaug 19,3 trln. EUR).

Veiksmų dėl šių klausimų imtasi tarptautiniu mastu, koordinuojant G20 ir Finansinio stabilumo tarybai (FST); FST inicijavo išsamų darbą, kurio tikslas – nustatyti svarbiausią šešėlinės bankų sistemos keliamą riziką 3 . Bendras tikslas, kurį įvairiomis progomis patvirtino G20 šalys, yra pašalinti finansų sektoriaus „tamsius kampus“, kurie gali turėti įtakos sisteminei rizikai arba kurių paprasčiausiai gali atsirasti dėl reguliacinio arbitražo, ir išplėsti reguliavimą bei priežiūrą ir taikyti juos visoms sisteminės svarbos finansų įstaigoms, priemonėms ir rinkoms. Šiomis aplinkybėmis 2013 m. rugpjūčio mėn. FST priėmė politikos strategiją, kurią sudaro vienuolika rekomendacijų, kaip sumažinti šešėlinės bankininkystės keliamą riziką vertybinių popierių skolinimo ir atpirkimo sandoriuose. Šias rekomendacijas 2013 m. rugsėjo mėn. patvirtino G20 vadovai. Strategija apima finansų įstaigų vertybinių popierių skolinimo ir atpirkimo sandorių skaidrumo įpareigojimus valdžios institucijų atžvilgiu, taip pat tarp fondų valdytojų ir galutinių investuotojų, būtiniausius piniginės užtikrinimo priemonės reinvestavimo standartus, pakartotinį kliento turto įkeitimą, minimalius užtikrinimo priemonės vertinimo ir valdymo reguliavimo standartus ir pagrindinių sandorio šalių įvedimo į maklerių tarpusavio atpirkimo sandorių rinkas vertinimą. Šiame reglamente daugiausia dėmesio skiriama vertybinių popierių skolinimo ir atpirkimo sandorių skaidrumo didinimui. Skaidrumas yra svarbus siekiant užtikrinti, kad valdžios institucijos ir visi susiję rinkos dalyviai tinkamai suprastų, kaip veikia rinkos ir kokio dydžio bei pobūdžio rizika gali kilti. Šiomis aplinkybėmis skaidrumas – pagrindinis aspektas, nes jį užtikrinus teikiama būtina informacija, kuria remiantis galima parengti veiksmingas ir rezultatyvias sisteminės rizikos prevencijai skirtas politikos priemones.

2012 m. spalio mėn. E. Liikaneno ataskaitoje 4 padaryta išvada, kad įvykdytos ir dar vykdomos reglamentavimo reformos neišsprendžia visų esminių ES bankų sektoriaus problemų, ir pateikta rekomendacijų. Atsižvelgiant į šias rekomendacijas, Reglamentu dėl struktūrinės bankų reformos, kuris priimtas kartu su šiuo pasiūlymu, bus uždrausta tam tikra bankų prekybos veikla ir nustatyti tam tikri struktūriniai jos suvaržymai. Tačiau, kaip teigiama 2012 m. kovo 19 d. Komisijos priimtoje Žaliojoje knygoje dėl šešėlinio bankų sektoriaus, griežtesnis bankų sektoriaus reglamentavimas galėtų priversti nemažą dalį bankų veiklos perkelti už tradicinio bankų sektoriaus ribų į šešėlinį. Dėl to finansų sistema taptų vis neskaidresnė ir sumažėtų priežiūros institucijų galimybės ją kontroliuoti. Šių problemų atsirastų papildomai šalia jau dabar nusistovėjusių sąsajų tarp reglamentuojamo ir šešėlinio bankų sektoriaus. Toks reguliacinis arbitražas gerokai sumažintų pasaulio ir Europos vykdomų finansų reformų poveikį ir sukeltų didelę riziką finansiniam stabilumui. Dėl šios priežasties kartu su teisės akto dėl struktūrinės reformos pasiūlymu reikia priimti privalomus VPĮFS skaidrumo ir duomenų teikimo reikalavimus. Šie du reglamentavimo priemonių rinkiniai papildo vienas kitą ir sustiprina vienas kito poveikį.

Dėl šių naujų bankų sektoriaus teisės aktų, įskaitant struktūrines priemones, bankai dalį savo veiklos gali perkelti į ne taip griežtai reglamentuojamas sritis, tokias kaip šešėlinė bankininkystė. Siekiant atidžiai stebėti rinkos tendencijas, susijusias su subjektais, kurių veiklą galima laikyti šešėline bankininkyste, visų pirma vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių srityje, būtina įgyvendinti skaidrumo reikalavimus, kurie galėtų padėti priežiūros ir reguliavimo institucijoms nustatyti silpnąsias vietas ir galimus tolesnius veiksmus, skirtus visoms nustatytoms problemoms spręsti.

Kad stiprinant tam tikrų subjektų ir rinkų atsparumą pasiekta nauda nesumažėtų dėl finansinės rizikos perkėlimo į ne taip griežtai reglamentuojamus sektorius, labai svarbu didinti šešėlinės bankininkystės veiklos skaidrumą ir duomenų prieinamumą. Komisijos komunikate dėl šešėlinio bankų sektoriaus ir 2012 m. lapkričio mėn. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl šešėlinės bankininkystės 5 pabrėžta, kad labai svarbu didinti skaidrumą ir duomenų prieinamumą, visų pirma veiklos, kuria dažnai užsiima šešėlinis bankų sektorius, kaip antai atpirkimo sandorių ir vertybinių popierių skolinimo, dar vadinamų vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoriais (VPĮFS) 6 . Šioje srityje tikslesnės informacijos apie būtiną skaidrumo lygį suteikia FST atliktas darbas. Be to, tai ypač svarbu siekiant stebėti riziką, kuri gali kilti dėl reglamentuojamo finansų sektoriaus ir šešėlinio bankų sektoriaus tarpusavio sąsajų, per didelio įsiskolinimo ir procikliškų tendencijų. Toks požiūris visiškai atitinka 2013 m. FST rekomendacijas dėl šešėlinės bankininkystės 7 , patvirtintas Sankt Peterburge vykusiame G20 aukščiausiojo lygio susitikime, mažinti riziką ir procikliško elgesio paskatas, susijusias su VPĮFS ir pakartotiniu įkeitimu, kurie gali padidinti įtampą dėl finansavimo nepalankiomis rinkos sąlygomis.

VPĮFS, kitos lygiavertės finansavimo struktūros ir pakartotinis įkeitimas vaidina esminį vaidmenį pasaulio finansų sistemoje. VPĮFS yra bet koks sandoris, kurio metu siekiant gauti finansavimo lėšų naudojamas sandorio šaliai priklausantis turtas. Praktikoje tai daugiausia vertybinių popierių ir biržos prekių skolinimas ar skolinimasis, atpirkimo ar atvirkštinio atpirkimo sandoriai arba pirkimo siekiant parduoti atgal arba pardavimo siekiant atpirkti sandoriai. Visi šie sandoriai daro panašų ar netgi identišką ekonominį poveikį. Tokius metodus naudoja beveik visi finansų sistemos dalyviai, ar jie būtų bankai, vertybinių popierių prekiautojai, draudimo įmonės, pensijų fondai ar investiciniai fondai. Jie suteikia papildomo likvidumo rinkoje, palengvina rinkos dalyvių finansavimą, padeda atskleisti prekybinio turto kainas ir sudaro sąlygas centrinių bankų piniginio finansavimo operacijoms. Tačiau tokiais metodais keičiant įsipareigojimų įgyvendinimo terminus ir (arba) likvidumą taip pat gali būti kuriamas kreditas, o rinkos dalyviai gali įgyti dideles pozicijas vieni kitų atžvilgiu. Pakartotinis užtikrinimo priemonės įkeitimas siekiant paremti daugiau sandorių, visų pirma VPĮFS, sudarė sąlygas padidinti likvidumą, taip pat didinti paslėptą svertą ir tarpusavio sąsajas sistemoje.

Praradus pasitikėjimą turto verte, sandorio šalių saugumu ir investuotojų apsauga, pradėta masiškai atsiimti lėšas didmeninėse rinkose, o tai lėmė staigų įsiskolinimo mažinimą ir (arba) viešųjų apsaugos sistemų (centrinio banko priemonių ir kt.) naudojimą. Šiomis aplinkybėmis dingo pasitikėjimas ir sumažėjo likvidumas, todėl net didžiausi bei stipriausi bankai nebegalėjo gauti nei trumpalaikio, nei ilgalaikio finansavimo. Dėl tokių metodų gali padidėti įsiskolinimas, sustiprėti procikliškas finansų sistemos pobūdis ir ji gali tapti pažeidžiama dėl masinio indėlių atsiėmimo ir staigaus finansinio įsiskolinimo mažinimo. Nors šie metodai gali turėti didelį poveikį investicinių fondų veiklos rezultatams, šiuo metu informacija apie juos nėra tinkamai atskleidžiama investuotojams. Kitaip nei kitos finansų įstaigos, investicinių fondų valdytojai užsiimdami VPĮFS veikla naudoja investuotojų pinigus. Jei investuotojai negauna išsamios ir tikslios informacijos apie VPĮFS naudojimą ir galimus interesų konfliktus, jie negali priimti informacija pagrįstų sprendimų. Taigi labai svarbu mažinti VPĮFS, kitų lygiaverčių finansavimo struktūrų ir pakartotinio įkeitimo skaidrumo trūkumą.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, šiuo reglamentu siekiama sukurti saugesnę ir skaidresnę finansų sistemą ir nustatyti priemones, kuriomis būtų didinamas skaidrumas trijose pagrindinėse srityse: 1) su VPĮFS susijusios sisteminės rizikos didėjimo finansų sistemoje stebėsena; 2) informacijos apie tokius sandorius atskleidimas investuotojams, kurių turtas naudojamas tokiuose ar lygiaverčiuose sandoriuose; 3) pakartotinio įkeitimo veiklos sutarčių skaidrumas. Praktiškai siūlomos priemonės apims 1 ir 2 FST rekomendacijas, pagal kurias reikalaujama, kad kompetentingos institucijos rinktų papildomus duomenis apie VPĮFS naudojimą, 5 rekomendaciją, pagal kurią reikalaujama, kad fondų valdytojai būtų skaidrūs savo investuotojų atžvilgiu, ir 7 rekomendaciją, pagal kurią visų pirma reikalaujama, kad finansiniai tarpininkai atskleistų pakankamai informacijos savo klientams apie turto pakartotinį įkeitimą. Taigi šios rekomendacijos apima visus skaidrumo aspektus, susijusius su VPĮFS naudojimu. Siekiant šio tikslo šis reglamentas papildo siūlomą Reglamentą dėl bankų struktūrinės reformos.

2.KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

Paskelbusi 2012 kovo 19 d. Žaliąją knygą dėl šešėlinio bankų sektoriaus Komisija pradėjo viešas konsultacijas. Suinteresuotosios šalys pateikė daug esminių pastabų. Apskritai jos parėmė Komisijos iniciatyvą šioje srityje ir kuo toliau, tuo labiau sutarė, kad šešėlinės bankų sistemos klausimams spręsti reikalinga priežiūra ir griežtesnė reglamentavimo sistema. Europos Parlamentas savo iniciatyva pateiktame pranešime dėl šešėlinės bankininkystės taip pat pabrėžė, kaip svarbu imtis tinkamų priemonių šioje srityje. Be to, 2012 m. lapkričio mėn. rengdama tarptautines rekomendacijas dėl šešėlinės bankininkystės FST surengė viešas konsultacijas dėl aktualių problemų, įskaitant skaidrumo trūkumą, VPĮFS rinkose. Šių konsultacijų metu visuotinai pritarta, kad būtina užtikrinti didesnį skaidrumą vertybinių popierių skolinimo ir atpirkimo sandorių rinkose, daug respondentų taip pat siūlė atsižvelgti į galiojančius duomenų teikimo reikalavimus ir kitus turimus rinkos duomenis. Daug suinteresuotųjų šalių taip pat sutiko, kad sandorių duomenų saugyklos galėtų veiksmingiausiai rinkti išsamius atpirkimo sandorių ir vertybinių popierių skolinimo sandorių duomenis.

2012 m. buvo surengtos tikslingesnės viešos konsultacijos dėl įvairių su KIPVPS (kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais) susijusių klausimų, jų metu suinteresuotųjų šalių teirautasi apie poreikį didinti skaidrumo reikalavimus investiciniams fondams. Komisija gavo daug informacijos apie dabartinius skaidrumo standartus turto valdymo sektoriuje, taip pat nuomonių apie galimus būdus didinti skaidrumą investuotojams.

Rengiant šią iniciatyvą taip pat atsižvelgta į diskusijas su visomis pagrindinėmis suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant vertybinių popierių rinkų ir bankų reguliavimo institucijas, ECB ir visų tipų rinkos dalyvius. Be to, atsižvelgta į 2012 m. viešų konsultacijų dėl šešėlinės bankininkystės metu išsakytas nuomones. Taip pat siekta sužinoti valstybių narių nuomones.

2013 m. kovo mėn. buvo įsteigta Tarnybų iniciatyvinė grupė bankų struktūrinės reformos klausimais, ją sudarė COMP, ECFIN, EMPL, ENTR, JUST, MARKT, SG, SJ, TAXUD generalinių direktoratų ir JRC atstovai. Poveikio vertinimo iniciatyvinė grupė susitiko 2013 m. kovo, balandžio ir rugsėjo mėn. ir padėjo rengti poveikio vertinimą. 2013 m. spalio 16 d. poveikio vertinimo projektą aptarė Komisijos Poveikio vertinimo valdyba. Gavus neigiamą nuomonę, 2013 m. gruodžio mėn. pateiktas persvarstytas poveikio vertinimas.

Poveikio vertinime nustatytos trys pagrindinės su vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoriais susijusios problemos: reguliavimo institucijos neturi galimybės veiksmingai stebėti, kaip naudojami VPĮFS, kyla rizika, kad VPĮFS naudojami darant žalą fondų investuotojams, o pakartotinis įkeitimas perkelia teisinę ir ekonominę riziką rinkose. Visų šių problemų pagrindas – svarbiausi FST nustatyti klausimai, visų pirma išsamių duomenų (dažnai teikiamų ir neapibendrintų) apie VPĮFS trūkumas ir rizika, kad VPĮFS gali sukelti interesų konfliktus tarp fondų valdytojų ir fondų investuotojų.

Siekiant spręsti nustatytas problemas, poveikio vertinime daroma išvada, kad būtina imtis įvairių priemonių, tarp jų – VPĮFS duomenų teikimas sandorių duomenų saugykloms, informacijos apie VPĮFS naudojimą atskleidimas fondo investuotojams ir reikalavimas, kad prieš pakartotinį finansinių priemonių įkeitimą būtų gautas išankstinis sutikimas ir kad tos finansinės priemonės prieš pakartotinį įkeitimą būtų pervestos į sandorio šalies gavėjos vardu atidarytą sąskaitą. Taip bus užtikrinta, kad šešėliniame bankų sektoriuje VPĮFS naudojimo praktika būtų tinkamai prižiūrima ir reglamentuojama. Apskritai VPĮFS naudojimas nebus nei uždraustas, nei specialiai apribotas, norima tik užtikrinti daugiau skaidrumo. Pasirinktos galimos priemonės neturėtų daryti struktūrinio poveikio VPĮFS rinkai. Jas taikant padidės duomenų teikimo išlaidos sandorio šalims, tačiau šį padidėjimą atsvers didesnio skaidrumo nauda kompetentingoms institucijoms, klientams, investuotojams ir visai visuomenei.

3.TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

3.1.Teisinis pagrindas

Teisinis šio pasiūlymo pagrindas – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 114 straipsnio 1 dalis, kuria leidžiama priimti priemones valstybių narių nuostatoms, skirtoms vidaus rinkai sukurti ir jos veikimui užtikrinti, suderinti.

FST rekomendacijos ir numatomi pokyčiai po Sąjungos bankų sektoriaus struktūrinės reformos turėtų paskatinti valstybių narių reguliavimo institucijas daugiau dėmesio skirti veiklos, kuri gali būti perkelta iš reglamentuojamų bankų grupių į šešėlinį bankų sektorių, kuriame priežiūros institucijos galbūt turi mažiau galimybių ją kontroliuoti, skaidrumo didinimui. Todėl būtina nustatyti vienodas skaidrumo taisykles, kad būtų padidintas finansinis stabilumas, apsaugoti investuotojai, skatinama teikti tarpvalstybines paslaugas ir užkertamas kelias reguliaciniam arbitražui ir kad dėl skirtingų nacionalinių priemonių neatsirastų kliūčių sklandžiam vidaus rinkos veikimui.

3.2.Subsidiarumas

Pagal SESV 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą tose srityse, kurios nepriklauso ES išimtinei atsakomybei, ji turėtų veikti tik tada ir tik tokiu mastu, kai valstybės narės siūlomo veiksmo tikslų negali deramai pasiekti, ir dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti ES lygiu.

Didžiąją dalį vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių ir pakartotinio įkeitimo veiklos tarpvalstybiniu mastu tarpusavyje vykdo subjektai, kurių buveinės dažnai yra skirtingose jurisdikcijose ir kurie naudoja skirtingų jurisdikcijų išleistą turtą ir valiutas. Veiksmų būtina imtis Sąjungos lygmeniu, kad būtų galima aprėpti daug įvairių sandorių ir suteikti galimybę nacionalinėms ir Sąjungos reguliavimo institucijoms gauti išsamią VPĮFS rinkų visoje ES apžvalgą. Atskirų valstybių narių savarankiškai ir nekoordinuotai įgyvendinamos taisomosios priemonės greičiausiai būtų labai mažai efektyvios, nes jos turėtų poveikio tik daliai rinkos. Be to, atsižvelgiant į sisteminį problemų poveikį, dėl duomenų fragmentiškumo ir nenuoseklumo rizikos nekoordinuotų veiksmų rezultatai net gali būti priešingi. Tik turint apibendrintus Sąjungos lygmens duomenis bus galima susidaryti makroekonominės padėties vaizdą, kurio reikia VPĮFS naudojimui stebėti.

Europos fondų sektoriuje investiciniai fondai dažnai vykdo tarpvalstybinę veiklą. Pastarąjį dešimtmetį viso Europos investicinių fondų sektoriaus turima tarpvalstybinio turto (KIPVPS ir ne KIPVPS valdomo turto) dalis padidėjo daugiau nei dvigubai. 2012 m. duomenimis, maždaug vienas iš dviejų investuotojų perka ne savo gyvenamosios vietos šalyje esančio fondo akcijas ar investicinius vienetus. Todėl investuotojų apsaugos standartus svarbu vienodai taikyti visoje ES, kad didesnis skaidrumas VPĮFS naudojimo srityje būtų naudingas visiems Europos investuotojams.

3.3.Proporcingumas

Pagal proporcingumo principą, nustatytą SESV 5 straipsnyje, ES veiksmų turinys ir forma neturėtų viršyti to, kas būtina Sutarčių tikslams pasiekti.

Vertybinių popierių sandorių, pakartotinio įkeitimo ir kitų finansavimo struktūrų skaidrumo reikalavimai nustatomi vengiant reglamentuoti kitus dalykus, todėl pasiūlyme numatytos tik tos priemonės, kurios yra būtinos siekiant sudaryti sąlygas veiksmingai pašalinti šešėlinio bankų sektoriaus subjektų keliamą riziką.

Šiame reglamente atsižvelgiama į pagrindines teises ir laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje pripažintų principų.

3.4.Išsamus pasiūlymo paaiškinimas

Reglamento pasiūlyme numatytos priemonės dėl VPĮFS duomenų teikimo sandorių duomenų saugykloms (II ir III skyriai), informacijos apie fondus teikimo reikalavimas (IV skyrius) ir reikalavimai dėl sandorio šalių, užsiimančių pakartotiniu užtikrinimo priemonių įkeitimu (V skyrius). Kiti skyriai dėl taikymo srities ir apibrėžčių (I skyrius), priežiūros ir kompetentingų institucijų (VI skyrius), santykių su trečiosiomis šalimis (VII skyrius), administracinių sankcijų ir priemonių (VIII skyrius) ir peržiūros ir baigiamųjų nuostatų (IX ir X skyriai) taikomi visoms šioms dalims.

Šiame skirsnyje glaustai aprašomos pagrindinės šio reglamento sudedamosios dalys.

3.4.1.Pasiūlymo taikymo sritis (I skyrius)

Reglamento tikslas – stiprinti ES finansinį stabilumą didinant tam tikros rinkos veiklos, kaip antai VPĮFS, pakartotinio įkeitimo ir kitų finansavimo struktūrų, kurių ekonominis poveikis lygiavertis VPĮFS poveikiui, skaidrumą. Jis taikomas visoms sandorio šalims VPĮFS rinkose, investiciniams fondams, kaip apibrėžta direktyvose 2009/65/EB ir 2011/61/ES, ir visoms pakartotiniu užtikrinimo priemonių įkeitimu užsiimančioms sandorio šalims. Siūlomas reglamentas apima visas finansines priemones, pateiktas kaip užtikrinimo priemonės, išvardytas Direktyvos 2004/39/EB (FPRD) I priedo C skirsnyje.

3.4.2.VPĮFS skaidrumas, įskaitant sandorių duomenų saugyklų registraciją ir priežiūrą (II ir III skyriai)

Šiuo reglamentu sukuriama Sąjungos sistema, pagal kurią VPĮFS finansų arba ne finansų sandorio šalys veiksmingai teiks informaciją apie sandorį sandorių duomenų saugykloms. Ši informacija bus saugoma centralizuotai ir tiesiogiai bei lengvai prieinama atitinkamoms institucijoms, tokioms kaip EVPRI, Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRV) ir Europos centrinių bankų sistema (ECBS), kad jos galėtų nustatyti ir stebėti riziką finansiniam stabilumui, kurią kelia reguliuojamų ir nereguliuojamų subjektų vykdoma šešėlinės bankininkystės veikla. Šios nuostatos atitinka FST rekomendacijas, kuriose teigiama, kad šalys turi nuspręsti, koks yra tinkamiausias būdas rinkti duomenis, ir, kai tinka, remtis esamomis duomenų rinkimo procedūromis ir rinkos infrastruktūra. FST toliau teigia, kad tokius duomenis galėtų veiksmingai rinkti sandorių duomenų saugyklos.

Tokiu būdu teikiant duomenis turėtų būti kiek įmanoma sumažintos atitinkamos rinkos dalyvių veiklos sąnaudos ir būtų remiamasi esama infrastruktūra ir procedūromis. EVPRI, prieš rengdama ar siūlydama persvarstyti šiame reglamente numatytus techninius reguliavimo standartus, turėtų apsvarstyti esamus Reglamentu (ES) Nr. 648/2012 nustatytus standartus, kuriais reglamentuojamos išvestinių finansinių priemonių sandorių duomenų saugyklos, ir būsimus jų pakeitimus.

3.4.3.Skaidrumas investuotojui (IV skyrius)

Naujos šiame reglamente nustatytos nuostatos dėl VPĮFS ir kitų finansavimo struktūrų naudojimo skaidrumo yra glaudžiai susijusios su direktyvomis 2009/65/EB ir 2011/61/ES, nes jos sudaro kolektyvinio investavimo subjektų įsteigimo, valdymo ir jų akcijų ir investicinių vienetų platinimo teisinį pagrindą. Kad investuotojai būtų geriau informuoti apie riziką, susijusią su VPĮFS ir kitų finansavimo struktūrų naudojimu, fondų valdytojai į reguliarias ataskaitas turėtų įtraukti išsamią informaciją apie tokių metodų naudojimą. Dabartinės periodinės ataskaitos, kurias turi pateikti KIPVPS valdymo įmonės arba investicinės bendrovės ir AIF valdytojai, bus papildytos šia informacija apie VPĮFS ir kitų finansavimo struktūrų naudojimą. Šios naujos skaidrumo taisyklės papildo Direktyvos 2009/65/EB ir Direktyvos 2011/61/ES dėl AIFV nuostatas. Naujosios vienodos VPĮFS ir kitų finansavimo struktūrų skaidrumo taisyklės turėtų būti taikomos kartu su direktyvose 2009/65/EB ir 2011/61/ES nustatytomis taisyklėmis. Šios nuostatos atitinka FST rekomendacijas, kuriose teigiama, kad pagal FST pasiūlymą valdžios institucijos turėtų peržiūrėti fondų valdytojams taikomus informacijos teikimo galutiniams investuotojams reikalavimus ir apsvarstyti, ar yra spragų, kurias reikėtų pašalinti.

3.4.4.Pakartotinio įkeitimo skaidrumas (V skyrius)

Siekiant padidinti sutarčių ir veiklos skaidrumą, pakartotiniu užtikrinimo priemonių įkeitimu užsiimančioms sandorio šalims reikėtų nustatyti būtiniausius informacijos teikimo reikalavimus. Visais atvejais užtikrinimo priemonė turėtų būti pakartotinai įkeičiama tik užtikrinus, kad ją pateikusi sandorio šalis aiškiai žino apie būdingą riziką ir iš anksto duoda sutikimą, tai nurodant sutartyje; pakartotinis įkeitimas turėtų būti tinkamai parodytas vertybinių popierių sąskaitose. Finansines priemones kaip užtikrinimo priemones gavusiai sandorio šaliai bus leidžiama jas pakartotinai įkeisti tik gavus aiškų užtikrinimo priemones pateikusios sandorio šalies sutikimą ir tik pervedus jas į savo sąskaitą. Šis reikalavimas turėtų būti taikomas kartu su Direktyva 2002/47/EB ir Direktyva 2004/39/EB. Pagal FST rekomendacijas valdžios institucijos turėtų užtikrinti, kad taisyklėse dėl klientų turto būtų numatytas reikalavimas klientams atskleisti pakankamai informacijos apie pakartotinį įkeitimą, kad klientai suprastų riziką. Šiame reglamente atsižvelgiama į šią rekomendaciją.

3.4.5.Priežiūra ir kompetentingos institucijos (VI skyrius)

Siūlomu reglamentu apibrėžiamos taisyklės, pagal kurias skiriamos įvairias funkcijas atliekančios kompetentingos institucijos, įskaitant veiklos leidimų išdavimą, registraciją, priežiūrą ir priemonių, susijusių su VPĮFS duomenų teikimu sandorių duomenų saugykloms ir pakartotiniu įkeitimu, vykdymo užtikrinimą. Kai valstybės narės praneša EVPRI apie paskirtas kompetentingas institucijas, EVPRI jų sąrašą skelbia savo svetainėje ir nuolat jį atnaujina.

Šiuo reglamentu investicinių fondų skaidrumo taisyklių laikymosi priežiūra pavedama kompetentingoms institucijoms, kurias valstybės narės jau paskyrė pagal 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo ir 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų (AIFV). Kaip teikiama informacija apie pakartotinį įkeitimą ir kaip laikomasi atitinkamų taisyklių, turėtų prižiūrėti valstybių narių pagal šio reglamento 16 straipsnį paskirtos kompetentingos institucijos.

3.4.6.Santykiai su trečiosiomis šalimis (VII skyrius)

Atsižvelgiant į pasaulinį vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių pobūdį, atitinkamos įvairių jurisdikcijų valdžios institucijos turi turėti prieigą prie duomenų, laikomų skirtingoms jurisdikcijoms priklausančiose sandorių duomenų saugyklose. Siekiant užtikrinti, kad atitinkamos valdžios institucijos turėtų tiesioginę tarpusavio prieigą prie duomenų, šio reglamento 19 straipsniu Komisijai suteikiami įgaliojimai sudaryti bendradarbiavimo susitarimus su atitinkamomis trečiosiomis šalimis su sąlyga, kad būtų išsaugota profesinė paslaptis, įskaitant verslo paslapčių, kuriomis valdžios institucijos dalijasi su trečiaisiais asmenimis, apsaugą.

3.4.7.Administracinės sankcijos ir priemonės (VIII skyrius)

Valstybės narės turi numatyti, kad už siūlomo reglamento pažeidimus būtų galima taikyti tinkamas administracines sankcijas ir priemones. Todėl kompetentingos institucijos turėtų galėti naudoti būtiniausias administracines sankcijas ir priemones, įskaitant veiklos leidimo panaikinimą, viešą įspėjimą, vadovybės atleidimą, įvykdžius nustatytus šio reglamento pažeidimus gauto pelno grąžinimą ir administracines baudas. Nustatydamos sankcijų tipą ir dydį, kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į tam tikrus reglamente nustatytus kriterijus, įskaitant atsakingo subjekto dydį ir finansinį pajėgumą, pažeidimo poveikį ir atsakingo subjekto bendradarbiavimą. Siūlomu reglamentu netrukdoma atskiroms valstybėms narėms nustatyti griežtesnius standartus.

3.4.8.Peržiūra (IX skyrius)

Šiuo reglamentu būtų nustatomas pirmas ES lygmens skaidrumo taisyklių dėl VPĮFS, kitų finansavimo struktūrų ir pakartotinio įkeitimo rinkinys. Todėl svarbu įvertinti, ar pirmiau apibūdintos priemonės yra veiksmingas ir rezultatyvus būdas užtikrinti didesnį šios veiklos skaidrumą. Tuo tikslu per trejus metus nuo šio reglamento įsigaliojimo Komisija parengs ataskaitą dėl skaidrumo priemonių tinkamumo ir prireikus pateiks persvarstytą pasiūlymą.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Pasiūlymo finansinis poveikis ir poveikis biudžetui nurodytas pridedamoje finansinėje teisės akto pasiūlymo pažymoje.

2014/0017 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių duomenų teikimo ir skaidrumo

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 8 ,

atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę 9 ,

pasikonsultavę su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu 10 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)2008 m. pasaulinė finansų krizė atskleidė svarbių reglamentavimo spragų, taip pat tokių trūkumų kaip neveiksminga priežiūra, neskaidrios rinkos ir pernelyg sudėtingi produktai finansų sistemoje. Sąjunga ėmėsi įvairių priemonių, kad bankų sistema taptų tvirtesnė ir stabilesnė, įskaitant griežtesnius kapitalo reikalavimus, geresnio valdymo taisykles ir priežiūros bei pertvarkymo režimus. Šiomis aplinkybėmis taip pat labai svarbi pažanga, padaryta kuriant bankų sąjungą. Krizė taip pat atskleidė poreikį didinti skaidrumą ir griežtinti stebėseną ne tik tradiciniame bankų sektoriuje, bet ir tose srityse, kuriose vykdoma ne bankų teikiamo kreditavimo veikla, t. y. šešėliniame bankų sektoriuje;

(2)vykdydamos veiklą kovos su šešėline bankininkyste srityje, Finansinio stabilumo taryba (FST) ir Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRV) nustatė vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių (VPĮFS) keliamą riziką. VPĮFS sudaro sąlygas didinti svertą, procikliškumą ir tarpusavio sąsajas finansų rinkose. Visų pirma nepakankamas skaidrumas naudojant vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorius (VPĮFS) ir kitas finansavimo struktūras neleido reguliavimo bei priežiūros institucijoms ir investuotojams teisingai įvertinti ir stebėti rizikos, panašios į bankinę riziką, ir tarpusavio sąsajų finansų sistemoje laikotarpiu prieš ir per finansų krizę. Šiomis aplinkybėmis 2013 m. rugpjūčio 29 d. FST priėmė politikos strategiją, kuria siekiama sumažinti šešėlinės bankininkystės keliamą riziką vertybinių popierių skolinimo ir atpirkimo sandoriuose. Ją 2013 m. rugsėjo mėn. patvirtino G20 vadovai;

(3)2012 m. kovo mėn. Komisija paskelbė Žaliąją knygą dėl šešėlinio bankų sektoriaus. Remdamasi gausia grįžtamąja informacija ir atsižvelgdama į tarptautinius pokyčius, 2013 m. rugsėjo 4 d. Komisija paskelbė Komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui dėl šešėlinės bankininkystės 11 . Komunikate pabrėžiama, kad dėl sudėtingo ir neskaidraus VPĮFS pobūdžio sunku nustatyti sandorio šalis ir stebėti rizikos koncentraciją. Dėl to finansų sistemoje, be kita ko, per daug padidėja svertas;

(4)2012 m. spalio mėn. Erkki Liikaneno pirmininkaujama aukšto lygio ekspertų grupė priėmė ataskaitą dėl Sąjungos bankų sektoriaus struktūros reformos. Be kitų dalykų, joje aptariama tradicinės ir šešėlinės bankų sistemų tarpusavio sąveika. Ataskaitoje pripažinta šešėlinės bankininkystės veiklos keliama rizika, pavyzdžiui, dėl didelio sverto ir procikliškumo, ir raginama mažinti bankų ir šešėlinės bankų sistemos tarpusavio sąsajas, kurios buvo vienas iš užkrato šaltinių sisteminės bankų krizės metu. Ataskaitoje taip pat siūloma tam tikrų struktūrinių priemonių, skirtų likusiems struktūriniams Sąjungos bankų sektoriaus trūkumams šalinti;

(5)Sąjungos bankų sistemos struktūrinės reformos aptartos atskirame teisės akto pasiūlyme. Tačiau bankams nustačius struktūrines priemones, tam tikra veikla gali būti perkelta į ne taip griežtai reglamentuojamas sritis, tokias kaip šešėlinis bankų sektorius. Dėl šių priežasčių teisės akto dėl struktūrinės Sąjungos bankų sektoriaus reformos pasiūlymą reikėtų papildyti privalomais VPĮFS skaidrumo ir duomenų teikimo reikalavimais, kurie nustatomi šiame reglamente. Taigi, šiame reglamente išdėstytos skaidrumo taisyklės papildo Sąjungos struktūrinės reformos taisykles;

(6)šiuo reglamentu reaguojama į poreikį didinti vertybinių popierių įsigijimo finansavimo rinkų, o kartu ir visos finansų sistemos skaidrumą. Siekiant užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas ir tarptautinę konvergenciją, šiame reglamente vadovaujamasi FST rekomendacijomis. Juo sukuriama Sąjungos sistema, pagal kurią sandorių duomenų saugykloms ir investuotojams galima veiksmingai teikti informaciją apie VPĮFS. Tarptautinės konvergencijos poreikį dar sustiprina tikimybė, kad po struktūrinės Sąjungos bankų sektoriaus reformos tam tikra veikla, kurią šiuo metu vykdo tradiciniai bankai, gali būti perkelta į šešėlinį bankų sektorių ir ją gali vykdyti finansų ir ne finansų subjektai. Dėl to gali dar labiau sumažėti šios veiklos skaidrumas reguliavimo ir priežiūros institucijoms, ir jos neturėtų galimybės gauti tinkamą rizikos, susijusios su vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoriais, apžvalgą. Tai dar labiau pablogintų padėtį, susijusią su reglamentuojamo ir šešėlinio bankų sektoriaus ryšiais tam tikrose rinkose, kurie jau dabar yra gana tvirti;

(7)tikėtina, kad valstybės narės, siekdamos reaguoti į FST rekomendacijose iškeltas problemas ir numatomus pokyčius po struktūrinės Sąjungos bankų sektoriaus reformos, imsis skirtingų nacionalinių priemonių, dėl kurių gali atsirasti kliūčių sklandžiam vidaus rinkos veikimui ir kurios gali pakenkti rinkos dalyviams ir finansiniam stabilumui. Be to, nesant suderintų skaidrumo taisyklių, nacionalinėms valdžios institucijoms sunku palyginti skirtingų valstybių narių mikrolygio duomenis ir suprasti realią atskirų rinkos dalyvių sistemai keliamą riziką. Dėl šių priežasčių būtina užtikrinti, kad Sąjungoje tokių iškraipymų ir kliūčių neatsirastų. Todėl tinkamas teisinis šio reglamento pagrindas turėtų būti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 114 straipsnis, išaiškintas pagal nuoseklią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką;

(8)naujosiomis skaidrumo taisyklėmis numatomas reikalavimas teikti visų rinkos dalyvių – ir finansų, ir ne finansų subjektų – sudaromų VPĮFS duomenis, įskaitant informaciją apie pagrindinės užtikrinimo priemonės struktūrą, jei pagrindinė užtikrinimo priemonė gali būti arba buvo panaudota, ir taikomus vertės sumažinimus. Dėl veiksmingumo priežasčių reikėtų kuo labiau sumažinti atitinkamas rinkos dalyvių veiklos sąnaudas, todėl naujosios taisyklės turėtų būti pagrįstos esama infrastruktūra ir procedūromis. Todėl svarbu, kad ši teisinė sistema būtų kuo panašesnė į išvestinių finansinių priemonių sutarčių duomenų teikimo tuo tikslu įregistruotoms sandorių duomenų saugykloms sistemą, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 648/2012 12 . Taip, be kita ko, turėtų būti sudarytos sąlygos sandorių duomenų saugykloms, kurioms suteikti leidimai pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012, vykdyti duomenų saugyklos funkcijas, pavestas naujosiomis taisyklėmis, jei jos atitiks tam tikrus papildomus kriterijus;

(9)tokiu būdu informacija apie vertybinių popierių įsigijimo finansavimo rinkoms būdingą riziką bus centralizuotai saugoma ir tiesiogiai bei lengvai prieinama Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai (EVPRI), Europos bankininkystės institucijai (EBI), Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai (EDPPI), atitinkamoms kompetentingoms institucijoms, ESRV ir atitinkamiems Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) centriniams bankams, įskaitant Europos Centrinį Banką (ECB), ir kitoms institucijoms, kad būtų galima nustatyti ir stebėti reguliuojamų ir nereguliuojamų subjektų vykdomos šešėlinės bankininkystės veiklos keliamą riziką finansiniam stabilumui. EVPRI, prieš rengdama ar siūlydama persvarstyti šiame reglamente numatytus techninius reguliavimo standartus, turėtų apsvarstyti esamus standartus, nustatytus Reglamento (ES) Nr. 648/2012 9 straipsnyje, kuriais reglamentuojamos išvestinių finansinių priemonių sandorių duomenų saugyklos, ir būsimus jų pakeitimus, taip pat turėtų siekti užtikrinti, kad atitinkamos kompetentingos institucijos, ESRV ir atitinkami ECBS centriniai bankai, įskaitant ECB, galėtų tiesiogiai ir nedelsiant susipažinti su visa jų pareigoms vykdyti būtina informacija;

(10)nedarant poveikio baudžiamosios ar mokesčių teisės nuostatoms, kompetentingos institucijos, EVPRI, kitos įstaigos arba fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie gauna konfidencialią informaciją, turėtų ją naudoti tik atlikdami savo pareigas ir vykdydami savo funkcijas. Tačiau dėl to neturėtų būti užkertamas kelias nacionalinėms įstaigoms, atsakingoms už netinkamo administravimo atvejų prevenciją, tyrimą ar ištaisymą, vykdyti savo funkcijas pagal nacionalinę teisę;

(11)VPĮFS dažnai naudoja fondų valdytojai, siekdami veiksmingai valdyti portfelį. Tai gali turėti didelę įtaką tų fondų veiklos rezultatams. VPĮFS gali būti naudojami norint pasiekti investicinius tikslus arba padidinti grąžą. Valdytojai taip pat turi galimybę naudoti kitas finansavimo struktūras, kurių poveikis lygiavertis VPĮFS poveikiui. Tos kitos finansavimo struktūros apima apsikeitimo grąžomis sandorius, likvidumo apsikeitimo sandorius arba užtikrinimo priemone padengtus apsikeitimo sandorius. Fondų valdytojai jas plačiai naudoja ir tam, kad sudarytų poziciją, atitinkančią tam tikrą strategiją, ar padidintų grąžą. Tiek VPĮFS, tiek kitoms finansavimo struktūroms būdinga tai, kad jie padidina bendrą fondo riziką, o informacija apie jų naudojimą nėra tinkamai atskleidžiama investuotojams. Labai svarbu užtikrinti, kad tokių fondų investuotojai galėtų priimti informacija pagrįstus sprendimus ir įvertinti bendrą investicinių fondų rizikos ir grąžos pobūdį;

(12)dėl investicinių sprendimų, priimtų remiantis neišsamia ar netikslia informacija apie fondo investavimo strategiją, investuotojas gali patirti didelių nuostolių. Todėl būtina, kad investiciniai fondai atskleistų visą svarbią informaciją apie tai, kaip jie naudoja VPĮFS. Be to, investicinių fondų atveju visiškas skaidrumas ypač svarbus, nes visas sudarant VPĮFS naudojamas turtas priklauso ne fondų valdytojams, o fondų investuotojams. Todėl išsamios informacijos apie VPĮFS atskleidimas – esminė apsaugos nuo galimų interesų konfliktų priemonė;

(13)naujosios VPĮFS ir kitų finansavimo struktūrų skaidrumo taisyklės yra glaudžiai susijusios su Europos Parlamento ir Tarybos direktyvomis 2009/65/EB 13 ir 2011/61/ES 14 , nes jos sudaro kolektyvinio investavimo subjektų įsteigimo, valdymo ir jų akcijų bei investicinių vienetų platinimo teisinį pagrindą;

(14)kolektyvinio investavimo subjektai gali vykdyti veiklą kaip kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektai (KIPVPS), kuriuos valdo KIPVPS valdytojai arba investicinės bendrovės, gavusios leidimą pagal Direktyvą 2009/65/EB, arba kaip alternatyvaus investavimo fondai (AIF), kuriuos valdo alternatyvaus investavimo fondų valdytojai (AIFV), gavę leidimą arba įregistruoti pagal Direktyvą 2011/61/ES. Šios naujos skaidrumo taisyklės papildo tų direktyvų nuostatas. Taigi naujosios vienodos VPĮFS ir kitų finansavimo struktūrų skaidrumo taisyklės turėtų būti taikomos kartu su direktyvose 2009/65/EB ir 2011/61/ES nustatytomis taisyklėmis;

(15)kad investuotojai būtų geriau informuoti apie riziką, susijusią su VPĮFS ir kitų finansavimo struktūrų naudojimu, fondų valdytojai į reguliarias ataskaitas turėtų įtraukti išsamią informaciją apie tokių metodų naudojimą. Dabartinės periodinės ataskaitos, kurias turi pateikti KIPVPS valdymo įmonės arba investicinės bendrovės ir AIF valdytojai, turėtų būti papildytos informacija apie VPĮFS ir kitų finansavimo struktūrų naudojimą;

(16)fondo investavimo politika VPĮFS ir kitų finansavimo struktūrų srityje turėtų būti aiškiai atskleista ikisutartiniuose dokumentuose, kaip antai prospekte KIPVPS fondų atveju ir ikisutartinės informacijos atskleidimo investuotojams dokumente AIF atveju. Taip turėtų būti užtikrinta, kad investuotojai suprastų ir įvertintų būdingą riziką prieš nuspręsdami investuoti į konkretų KIPVPS ar AIF;

(17)pakartotinis įkeitimas suteikia likvidumo ir sudaro sąlygas sandorio šalims sumažinti finansavimo išlaidas. Tačiau jis sukuria sudėtingas užtikrinimo priemonių grandines tarp tradicinio ir šešėlinio bankų sektoriaus, kurios kelia riziką finansiniam stabilumui. Skaidrios informacijos apie tai, kokiu mastu finansinės priemonės, pateiktos kaip užtikrinimo priemonės, yra įkeičiamos pakartotinai, trūkumas ir atitinkama rizika bankroto atveju gali sumažinti pasitikėjimą sandorio šalimis ir padidinti riziką finansiniam stabilumui;

(18)šiuo reglamentu nustatomos informacijos apie pakartotinį įkeitimą teikimo sandorio šalims taisyklės, kurios neturėtų trukdyti taikyti konkretiems subjektams, struktūroms ir situacijoms pritaikytų atskiriems sektoriams skirtų taisyklių. Todėl šiame reglamente numatytos pakartotinio įkeitimo taisyklės turėtų būti taikomos, pavyzdžiui, fondams ir depozitoriumams, tik jei nėra nustatyta griežtesnių taisyklių dėl pakartotinio naudojimo pagal investiciniams fondams taikomus teisės aktus, kurie yra lex specialis ir yra viršesni už šiame reglamente pateiktas taisykles. Visų pirma šis reglamentas turėtų neprieštarauti jokioms taisyklėms, kuriomis ribojama galimybė sandorio šalims užsiimti finansinių priemonių, kurias sandorio šalys arba kiti asmenys pateikia kaip užtikrinimo priemones, pakartotiniu įkeitimu;

(19)siekiant užtikrinti, kad sandorio šalys laikytųsi pagal šį reglamentą nustatytų įpareigojimų ir kad joms visoje Sąjungoje būtų taikomas panašus požiūris, reikėtų užtikrinti veiksmingas, proporcingas ir atgrasias administracines sankcijas ir priemones. Todėl šiuo reglamentu nustatytos administracinės sankcijos ir priemonės turėtų atitikti tam tikrus esminius reikalavimus dėl subjektų, kuriems taikoma sankcija arba priemonė, kriterijų, į kuriuos reikia atsižvelgti taikant sankciją arba priemonę, sankcijų arba priemonių skelbimo, pagrindinių įgaliojimų taikyti sankcijas ir administracinių piniginių sankcijų dydžių. Pažeidus investicinių fondų skaidrumo įpareigojimus pagal šį reglamentą turėtų būti taikomos direktyvomis 2009/65/EB ir 2011/61/ES nustatytos priemonės ir sankcijos;

(20)techniniais finansinių paslaugų sektoriaus standartais turėtų būti užtikrintas nuoseklus suderinamumas ir pakankama indėlininkų, investuotojų ir vartotojų apsauga visoje Sąjungoje. Su politikos pasirinkimu nesusijusių techninių reguliavimo ir įgyvendinimo standartų projektus būtų veiksminga ir tinkama patikėti rengti EVPRI, kuri yra itin specializuotą kompetenciją turinti įstaiga. EVPRI, rengdama techninius standartus, turėtų užtikrinti veiksmingas administracines ir duomenų teikimo procedūras. Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 10–14 straipsnius deleguotaisiais aktais priimti techninius reguliavimo standartus šiose srityse: išsami informacija apie įvairių rūšių VPĮFS, sandorių duomenų saugyklos registracijos paraiškos duomenų patikslinimas, taip pat sandorių duomenų saugyklų laikomų duomenų skelbimo ir prieigos prie jų dažnumas ir išsami informacija apie tų duomenų skelbimą ir prieigą prie jų;

(21)Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 291 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnyje nustatyta tvarka įgyvendinimo aktais priimti EVPRI parengtus techninius įgyvendinimo standartus dėl pranešimų formos ir dažnumo, sandorių duomenų saugyklos registracijos paraiškos formos, taip pat dėl keitimosi informacija apie sankcijas su EVPRI procedūrų ir formų;

(22)pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl subjektų, kuriems reikėtų netaikyti šio reglamento, kad nebūtų ribojami jų įgaliojimai atlikti bendro intereso užduotis, sąrašo pakeitimo; dėl konkrečių nuostatų, susijusių su apibrėžtimis; dėl mokesčių rūšių, už ką jie turi būti mokami, tų mokesčių dydžio ir būdo, kaip sandorių duomenų saugyklos turi juos mokėti, taip pat dėl priedo pakeitimo siekiant atnaujinti informaciją apie VPĮFS ir kitas finansavimo struktūras ir informaciją investuotojams. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(23)siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai priimti sprendimus dėl trečiųjų šalių taisyklių vertinimo, kad būtų galima pripažinti trečiųjų šalių sandorių duomenų saugyklas;

(24)pagal proporcingumo principą būtina ir tinkama užtikrinti tam tikros rinkos veiklos, kaip antai VPĮFS, pakartotinio įkeitimo ir, kai tinka, kitų finansavimo struktūrų, skaidrumą ir sudaryti sąlygas nustatyti bei stebėti atitinkamą riziką finansiniam stabilumui. Pagal Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnio 4 dalį šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(25)šiuo reglamentu laikomasi pagrindinių teisių ir principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, visų pirma teisės į asmens duomenų apsaugą, teisės į privatų ir šeimos gyvenimą, teisės į gynybą ir ne bis in idem principo, laisvės užsiimti verslu, teisės į nuosavybę ir teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą. Šis reglamentas turi būti taikomas atsižvelgiant į šias teises ir principus;

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I skyrius

Dalykas ir taikymo sritis

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių (VPĮFS), kitų finansavimo struktūrų ir pakartotinio įkeitimo skaidrumo taisyklės.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.Šis reglamentas taikomas:

(a)VPĮFS sandorio šaliai, kuri yra įsteigta:

(1)Sąjungoje, įskaitant visus jos filialus, kad ir kur jie būtų;

(2)trečiojoje šalyje, jei VPĮFS sudaromas vykdant veiklą ES filialui;

(b)kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektų (KIPVPS) valdymo įmonėms ir KIPVPS investicinėms bendrovėms pagal Direktyvą 2009/65/EB;

(c)alternatyvaus investavimo fondų valdytojams (AIFV), kuriems suteiktas veiklos leidimas pagal Direktyvą 2011/61/ES;

(d)pakartotiniu užtikrinimo priemonių įkeitimu užsiimančiai sandorio šaliai, kuri yra įsteigta:

(1)Sąjungoje, įskaitant visus jos filialus, kad ir kur jie būtų;

(2)trečiojoje šalyje bet kuriuo iš šių atvejų:

i)pakartotinis įkeitimas atliekamas vykdant veiklą ES filialui;

ii)pakartotinis įkeitimas yra susijęs su finansinėmis priemonėmis, kurias kaip užtikrinimo priemones pateikė Sąjungoje įsteigta sandorio šalis arba trečiojoje šalyje įsteigtos sandorio šalies ES filialas.

2.Šis reglamentas netaikomas:

(a)Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) nariams ir kitoms valstybių narių įstaigoms, atliekančioms panašias funkcijas, bei kitoms Sąjungos viešosioms įstaigoms, kurios įpareigotos valdyti arba dalyvauja valdant valstybės skolą;

(b)Tarptautinių atsiskaitymų bankui.

3.Komisijai pagal 27 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl šio straipsnio 2 dalyje nustatyto sąrašo pakeitimo.

3 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1.sandorių duomenų saugykla – juridinis asmuo, kuris centralizuotai renka ir saugo informaciją apie vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorius;

2.sandorio šalys – finansų sandorio šalys ir ne finansų sandorio šalys, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 8 ir 9 punktuose, taip pat pagrindinės sandorio šalys, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 1 punkte;

3.„įsteigtas“ reiškia:

(a)turintis pagrindinę buveinę, jei sandorio šalis yra fizinis asmuo;

(b)turintis registruotąją buveinę, jei sandorio šalis yra juridinis asmuo;

(c)turintis pagrindinę buveinę, jei sandorio šalis pagal nacionalinę teisę neturi registruotosios buveinės;

4.filialas – verslo vieta (išskyrus pagrindinę buveinę), kuri yra sandorio šalies dalis ir neturi juridinio asmens statuso;

5.vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimas ir vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimasis – sandoriai, kuriais sandorio šalis perduoda vertybinius popierius arba biržos prekes, o skolininkas įsipareigoja grąžinti lygiaverčius vertybinius popierius arba biržos prekes tam tikrą datą ateityje arba tada, kai to pareikalauja perdavėjas; vertybinius popierius arba biržos prekes perduodančiai sandorio šaliai tai yra vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimas, o sandorio šaliai, kuriai vertybiniai popieriai arba biržos prekės yra perduodami, – vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimasis;

6.vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoris (VPĮFS) yra:

–atpirkimo sandoris, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 83 punkte;

–vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimas ir vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimasis;

– bet koks sandoris, turintis lygiavertį ekonominį poveikį ir keliantis panašią riziką, visų pirma pirkimo siekiant parduoti atgal arba pardavimo siekiant atpirkti sandoris;

7.pakartotinis įkeitimas – finansinių priemonių, kurias sandorio šalis gavo kaip užtikrinimo priemones, naudojimas savo vardu ir savo naudai arba kitos sandorio šalies naudai;

8.finansinės priemonės – finansinės priemonės, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB I priedo C skirsnyje;

9.kitos finansavimo struktūros – bet kokios priemonės, kurių poveikis yra lygiavertis VPĮFS poveikiui;

10.biržos prekė – biržos prekė, kaip apibrėžta Komisijos reglamento (EB) Nr. 1287/2006 2 straipsnio 1 punkte.

Siekiant atsižvelgti į rinkos praktikos raidą ir technologinę pažangą, Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 27 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl priemonių, kuriomis papildomai patikslinama, kokių rūšių sandorių ekonominis poveikis yra lygiavertis VPĮFS poveikiui, o keliama rizika panaši į VPĮFS keliamą riziką, kaip nustatyta 6 punkte.

II skyrius

Vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių skaidrumas

4 straipsnis

Prievolė teikti VPĮFS duomenis ir jų saugojimas

1.VPĮFS sandorio šalys išsamius tokių sandorių duomenis pateikia pagal 5 straipsnį įregistruotai arba pagal 19 straipsnį pripažintai sandorių duomenų saugyklai. Šie duomenys pateikiami ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sandorio sudarymo, pakeitimo ar nutraukimo.

Prievolė teikti duomenis taikoma VPĮFS, kurie:

(a)buvo sudaryti iki 29 straipsnio antroje pastraipoje nurodytos datos ir tą datą tebėra vykdomi;

(b)sudaromi po 29 straipsnio antroje pastraipoje nurodytos datos.

Sandorio šalis, kuriai taikoma prievolė teikti duomenis, VPĮFS duomenų teikimo užduotį gali pavesti kitam subjektui.

2.Sandorio šalys visų savo sudarytų, pakeistų ar nutrauktų VPĮFS duomenis saugo mažiausiai dešimt metų nuo sandorio nutraukimo.

3.Jeigu nėra sandorių duomenų saugyklos, kuri registruotų VPĮFS duomenis, sandorio šalys užtikrina, kad tokie duomenys būtų pateikti Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai (EVPRI).

Tokiais atvejais EVPRI užtikrina, kad visi 12 straipsnio 2 dalyje nurodyti atitinkami subjektai galėtų susipažinti su visais VPĮFS duomenimis, kurių jiems reikia savo atitinkamoms pareigoms ir įgaliojimams vykdyti.

4.Sandorių duomenų saugyklos ir EVPRI laikosi atitinkamų pagal šį straipsnį gautos informacijos konfidencialumo, vientisumo ir apsaugos sąlygų, nustatytų Reglamente (ES) Nr. 648/2012, visų pirma Reglamento (ES) Nr. 648/2012 80 straipsnyje. Tame straipsnyje pateiktos nuorodos į Reglamento (ES) Nr. 648/2012 9 straipsnį ir „išvestinių finansinių priemonių sutartis“ suprantamos kaip nuorodos atitinkamai į šio reglamento 4 straipsnį ir „VPĮFS“.

5.Sandorio šalis, teikianti VPĮFS duomenis sandorių duomenų saugyklai ar EVPRI, arba subjektas, teikiantis tokius duomenis sandorio šalies vardu, nelaikomi pažeidusiais kokius nors informacijos atskleidimo apribojimus, nustatytus sutartyje arba bet kokiose įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatose.

6.Duomenis teikiantis subjektas, jo direktoriai arba darbuotojai neprisiima atsakomybės, atsirandančios dėl šių duomenų atskleidimo.

Tai atvejais, kai VPĮFS duomenys turi būti pateikti sandorių duomenų saugyklai pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 9 straipsnį ir tame pranešime jau pateikti šio straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys, laikoma, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta prievolė teikti duomenis yra įvykdyta.

7.Siekiant užtikrinti nuoseklų šio straipsnio taikymą, EVPRI, glaudžiai bendradarbiaudama su Europos centrinių bankų sistema (ECBS) ir atsižvelgdama į jos poreikius, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose patikslinama informacija apie įvairių rūšių VPĮFS ir kuriuose nurodoma bent:

(a)VPĮFS šalys ir, jei skiriasi, pagal sandorį atsirandančių teisių ir įsipareigojimų gavėjas;

(b)užtikrinimo priemonės pagrindinė suma, valiuta, rūšis, kokybė ir vertė, užtikrinimo priemonės pateikimo būdas, pakartotinio įkeitimo galimybė, ar užtikrinimo priemonė buvo pakartotinai įkeista, bet koks užtikrinimo priemonės pakeitimas, atpirkimo norma ar skolinimo mokestis, sandorio šalis, vertės sumažinimas, vertės data, terminas ir pirmo pareikalavimo data.

EVPRI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki [12 mėnesių nuo šio reglamento paskelbimo datos].

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

8.Siekiant užtikrinti vienodas 1 dalies taikymo sąlygas, EVPRI, glaudžiai bendradarbiaudama su ECBS ir atsižvelgdama į jos poreikius, parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose patikslinama 1 ir 3 dalyse nurodytų pranešimų apie įvairių rūšių VPĮFS forma ir dažnumas.

EVPRI tų techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia iki [12 mėnesių nuo šio reglamento paskelbimo datos].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį.

III skyrius

Sandorių duomenų saugyklos registracija ir priežiūra

5 straipsnis

Sandorių duomenų saugyklos registracija

1.Sandorių duomenų saugykla registruojama EVPRI, kaip nustatyta 4 straipsnyje, laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų ir procedūros.

Kad sandorių duomenų saugyklą būtų galima įregistruoti pagal šį straipsnį, ji turi būti Sąjungoje įsteigtas juridinis asmuo ir turi atitikti Reglamento (ES) Nr. 648/2012 78 ir 79 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Nuorodos į Reglamento (ES) Nr. 648/2012 9 straipsnį suprantamos kaip nuorodos į šio reglamento 4 straipsnį.

2.Sandorių duomenų saugyklos registracija galioja visoje Sąjungos teritorijoje.

3.Registruota sandorių duomenų saugykla visada laikosi registracijos sąlygų. Sandorių duomenų saugykla nepagrįstai nedelsdama informuoja EVPRI apie bet kokius esminius registracijos sąlygų pasikeitimus.

4.Sandorių duomenų saugykla pateikia registracijos paraišką EVPRI.

5.EVPRI, gavusi paraišką, per 20 darbo dienų įvertina, ar gauta paraiška išsami. Jeigu paraiška neišsami, EVPRI nustato datą, iki kada sandorių duomenų saugykla privalo pateikti papildomą informaciją. EVPRI, įvertinusi, kad paraiška išsami, apie tai informuoja sandorių duomenų saugyklą.

6.EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų, kuriuose išsamiai nustatomi 4 dalyje nurodytos registracijos paraiškos duomenys, projektus.

EVPRI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki [12 mėnesių nuo šio reglamento paskelbimo datos].

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

7.Siekiant užtikrinti vienodas 1 dalies taikymo sąlygas, EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų, kuriais nustatoma 4 dalyje nurodytos registracijos paraiškos forma, projektus.

EVPRI tų techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia iki [12 mėnesių nuo reglamento paskelbimo datos].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį.

6 straipsnis

Pranešimas kompetentingoms institucijoms ir konsultavimasis su jomis prieš registraciją

(1)Jei registracijos paraišką teikianti sandorių duomenų saugykla yra subjektas, kuriam leidimą suteikė arba kurį įregistravo kompetentinga institucija valstybėje narėje, kurioje jis įsteigtas, prieš įregistruodama sandorių duomenų saugyklą EVPRI nepagrįstai nedelsdama apie tai praneša minėtai kompetentingai institucijai ir su ja konsultuojasi.

(2)EVPRI ir atitinkama kompetentinga institucija keičiasi visa informacija, būtina sandorių duomenų saugyklai įregistruoti ir prižiūrėti, ar subjektas tenkina įregistravimo ar leidimo suteikimo valstybėje narėje, kurioje jis įsteigtas, sąlygas.

7 straipsnis

Paraiškos nagrinėjimas

(1)Per 40 darbo dienų nuo 5 straipsnio 5 dalyje nurodyto pranešimo gavimo EVPRI išnagrinėja registracijos paraišką, remdamasi sandorių duomenų saugyklos atitiktimi šio skyriaus reikalavimams, ir priima visiškai pagrįstą sprendimą įregistruoti arba atsisakyti įregistruoti duomenų saugyklą.

(2)Pagal 1 dalį priimtas EVPRI sprendimas įsigalioja penktą darbo dieną po jo priėmimo.

8 straipsnis

Pranešimas apie EVPRI sprendimus, susijusius su registracija

(1)Jeigu EVPRI priima sprendimą įregistruoti sandorių duomenų saugyklą, atsisakyti ją įregistruoti arba panaikinti jos registraciją, apie tai ji per penkias darbo dienas praneša sandorių duomenų saugyklai ir pateikia išsamiai pagrįstą savo sprendimo paaiškinimą.

EVPRI nepagrįstai nedelsdama apie savo sprendimą praneša 6 straipsnio 1 dalyje nurodytai atitinkamai kompetentingai institucijai.

(2)Apie bet kokį savo sprendimą, priimtą laikantis 1 dalies, EVPRI praneša Komisijai.

(3)EVPRI savo interneto svetainėje skelbia sandorių duomenų saugyklų, kurios įregistruotos pagal šį reglamentą, sąrašą. Šis sąrašas atnaujinamas per penkias darbo dienas nuo 1 dalyje nurodyto sprendimo priėmimo.

9 straipsnis

EVPRI įgaliojimai

(1)EVPRI pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 61–68, 73 ir 74 straipsnius jai suteiktais įgaliojimais naudojasi ir taikant šį reglamentą.

Nuorodos į Reglamento (ES) Nr. 648/2012 81 straipsnio 1 ir 2 dalis suprantamos kaip nuorodos į atitinkamai šio reglamento 12 straipsnio 1 ir 2 dalis.

(2)Pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 61–63 straipsnius EVPRI ar jos pareigūnui arba kitam jos įgaliotam asmeniui suteiktais įgaliojimais negalima naudotis reikalaujant atskleisti informaciją ar dokumentus, kuriems taikomas teisinės paslapties reikalavimas.

10 straipsnis

Registracijos panaikinimas

1.Nedarydama poveikio Reglamento (ES) Nr. 648/2012 73 straipsnio taikymui, EVPRI panaikina sandorių duomenų saugyklos registraciją, jei sandorių duomenų saugykla:

(a)aiškiai atsisako registracijos arba per pastaruosius šešis mėnesius nesuteikė jokių paslaugų;

(b)buvo įregistruota pateikus melagingą informaciją ar pasinaudojus kitomis neteisėtomis priemonėmis;

(c)nebeatitinka tų sąlygų, pagal kurias ji buvo įregistruota.

2.EVPRI nepagrįstai nedelsdama apie sprendimą panaikinti sandorių duomenų saugyklos registraciją praneša 6 straipsnio 1 dalyje nurodytai atitinkamai kompetentingai institucijai.

3.Valstybės narės, kurioje minėta sandorių duomenų saugykla teikia paslaugas ir vykdo veiklą, kompetentinga institucija, kuri laiko, kad buvo įvykdyta viena iš 1 dalyje nustatytų sąlygų, gali paprašyti EVPRI patikrinti, ar tenkinamos sąlygos atitinkamos sandorių duomenų saugyklos registracijai panaikinti. Jeigu EVPRI nusprendžia nepanaikinti atitinkamos sandorių duomenų saugyklos registracijos, ji pateikia išsamias tokio sprendimo priežastis.

4.3 dalyje nurodyta kompetentinga institucija yra pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 22 straipsnį paskirta institucija.

11 straipsnis

Priežiūros mokesčiai

1.EVPRI sandorių duomenų saugykloms taiko mokesčius pagal šį reglamentą ir pagal deleguotuosius aktus, priimtus laikantis šio straipsnio 2 dalies nuostatų. Tie mokesčiai yra proporcingi atitinkamos sandorių duomenų saugyklos apyvartai ir jais visiškai padengiamos būtinos EVPRI išlaidos, susijusios su sandorių duomenų saugyklų registracija ir priežiūra, taip pat kompensuojamos išlaidos, kurių gali turėti kompetentingos institucijos atlikdamos darbą pagal šį reglamentą, visų pirma dėl užduočių delegavimo pagal šio reglamento 9 straipsnio 1 dalį kartu su Reglamento (ES) Nr. 648/2012 74 straipsniu. Nuorodos į Reglamento (ES) Nr. 648/2012 72 straipsnio 3 dalį suprantamos kaip nuorodos į šio straipsnio 2 dalį.

2.Komisijai pagal 27 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą, kuriame konkrečiau nustatomos mokesčių rūšys, už ką jie turi būti mokami, tų mokesčių dydžiai ir jų mokėjimo būdas.

12 straipsnis

Duomenų skaidrumas ir prieinamumas

1.Sandorių duomenų saugykla reguliariai ir lengvai prieinamu būdu skelbia bendras VPĮFS, apie kuriuos jai pranešta, pozicijas pagal VPĮFS rūšis.

2.Sandorių duomenų saugykla renka ir saugo VPĮFS duomenis ir užtikrina, kad Reglamento (ES) Nr. 648/2012 81 straipsnio 3 dalyje nurodyti subjektai, Europos bankininkystės institucija (EBI) ir Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EDPPI) galėtų tiesiogiai ir nedelsiant susipažinti su šiais duomenimis, kad galėtų vykdyti savo atitinkamas pareigas ir įgaliojimus.

3.Siekdama užtikrinti nuoseklų šio straipsnio taikymą, EVPRI, glaudžiai bendradarbiaudama su ECBS ir atsižvelgdama į 2 dalyje nurodytų subjektų poreikius, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose patikslinama:

(a)išsami informacija apie 1 dalyje nurodytas bendras pozicijas ir jos pateikimo dažnumas ir 2 dalyje nurodyti VPĮFS duomenys;

(b)veiklos standartai, reikalingi norint apibendrinti ir palyginti skirtingų duomenų saugyklų duomenis;

(c)informacija, su kuria gali susipažinti 2 dalyje nurodyti subjektai.

Šiais techninių reguliavimo standartų projektais užtikrinama, kad pagal 1 dalį skelbiama informacija neleistų nustatyti VPĮFS sandorio šalių.

EVPRI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki [12 mėnesių nuo šio reglamento paskelbimo datos].

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

IV skyrius

Skaidrumas investuotojams

13 straipsnis

Investicinio fondo periodinių ataskaitų skaidrumas

1.KIPVPS valdymo įmonės, KIPVPS investicinės bendrovės ir AIFV informuoja savo investuotojus apie tai, kaip jie naudoja VPĮFS ir kitas finansavimo struktūras:

(a)KIPVPS valdymo įmonės ar investicinės bendrovės šią informaciją įtraukia į savo pusmetines ir metines ataskaitas, nurodytas Direktyvos 2009/65/EB 68 straipsnyje;

(b)AIFV šią informaciją įtraukia į metinę ataskaitą, nurodytą Direktyvos 2011/61/ES 22 straipsnyje.

2.Informacija apie VPĮFS ir kitas finansavimo struktūras apima bent priedo A skirsnyje nurodytus duomenis.

3.Komisijai pagal 27 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas priedo A skirsnis, siekiant atsižvelgti į rinkos praktikos raidą ir technologinę pažangą.

14 straipsnis

Investicinio fondo ikiinvesticinių dokumentų skaidrumas

1.KIPVPS prospekte, kuris nurodytas Direktyvos 2009/65/EB 69 straipsnyje, ir AIFV investuotojams atskleidžiamoje informacijoje, kuri nurodyta Direktyvos 2011/61/ES 24 straipsnio 1 ir 3 dalyse, patikslinama, kokius VPĮFS ir kitas finansavimo struktūras leidžiama naudoti atitinkamai KIPVPS valdymo įmonėms ar investicinėms bendrovėms ir AIFV, ir aiškiai nurodoma, kad šie metodai naudojami.

2.1 dalyje nurodytas prospektas ir investuotojams atskleidžiama informacija apima bent priedo B skirsnyje nurodytus duomenis.

3.Komisijai pagal 27 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas priedo B skirsnis, siekiant atsižvelgti į rinkos praktikos raidą ir technologinę pažangą.

V skyrius

Pakartotinio įkeitimo skaidrumas

15 straipsnis

Finansinių priemonių, gautų kaip užtikrinimo priemonės, pakartotinis įkeitimas

1.Sandorio šalys turi teisę į pakartotinį įkeitimą, jei laikomasi bent visų šių sąlygų:

(a)užtikrinimo priemonę gavusi sandorio šalis ją pateikusią sandorio šalį tinkamai raštu informuoja apie riziką, kuri gali kilti davus sutikimą, kaip nurodyta b punkte, visų pirma galimą riziką užtikrinimo priemonę gavusios sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo atveju;

(b)užtikrinimo priemonę pateikusi sandorio šalis iš anksto davė aiškų sutikimą, kurį įrodo užtikrinimo priemonę pateikusios sandorio šalies pasirašytas rašytinis susitarimas ar lygiavertė alternatyvi priemonė.

2.Sandorio šalys naudojasi teise į pakartotinį įkeitimą, jei laikomasi bent visų šių sąlygų:

(a)pakartotinis įkeitimas vykdomas laikantis 1 dalies b punkte nurodyto rašytinio susitarimo sąlygų;

(b)kaip užtikrinimo priemonės gautos finansinės priemonės pervedamos į jas gaunančios sandorio šalies vardu atidarytą sąskaitą.

3.Šis straipsnis nedaro poveikio griežtesniems sektorių teisės aktams, visų pirma direktyvoms 2011/61/ES ir 2009/65/EB.

VI skyrius

Priežiūra ir kompetentingos institucijos

16 straipsnis

Kompetentingų institucijų paskyrimas ir įgaliojimai

1.Taikant šį reglamentą, kompetentingomis institucijomis laikomos:

(a)finansų sandorio šalių atveju – kompetentingos institucijos, nurodytos Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 8 punkte;

(b)ne finansų sandorio šalių atveju – kompetentingos institucijos, paskirtos pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 10 straipsnio 5 dalį;

(c)pagrindinių sandorio šalių atveju – kompetentingos institucijos, paskirtos pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 22 straipsnį;

(d)centrinių vertybinių popierių depozitoriumų atveju – kompetentingos institucijos, paskirtos pagal [CVPD reglamentą];

(e)investicinių fondų atveju – kompetentingos institucijos, paskirtos pagal Direktyvą 2009/65/EB ir Direktyvą 2011/61/ES.

2.Kompetentingos institucijos naudojasi 1 dalyje nurodytomis nuostatomis joms suteiktais įgaliojimais ir prižiūri, kaip laikomasi šiame reglamente nustatytų įpareigojimų.

3.Šio straipsnio 1 dalies e punkte nurodytos kompetentingos institucijos stebi KIPVPS ar AIF, kurie įsteigti arba kurių akcijos ar investiciniai vienetai platinami jų teritorijose, veiklą, siekdamos patikrinti, ar jie nenaudoja VPĮFS ir kitų finansavimo struktūrų nesilaikydami 13 ir 14 straipsnių.

17 straipsnis

Kompetentingų institucijų bendradarbiavimas

1.16 straipsnyje nurodytos kompetentingos institucijos ir EVPRI glaudžiai bendradarbiauja tarpusavyje ir keičiasi informacija, kad galėtų vykdyti savo pareigas pagal šį reglamentą, visų pirma nustatyti ir ištaisyti šio reglamento pažeidimus.

2.16 straipsnyje nurodytos kompetentingos institucijos ir EVPRI glaudžiai bendradarbiauja su atitinkamais ECBS nariais, kai to reikia jų pareigoms, visų pirma pagal 4 straipsnį, vykdyti.

18 straipsnis

Profesinė paslaptis

1.Įpareigojimas saugoti profesinę paslaptį taikomas visiems asmenims, dirbantiems arba dirbusiems 12 straipsnio 2 dalyje nurodytiems subjektams ir 16 straipsnyje nurodytoms kompetentingoms institucijoms, EVPRI, EBI ir EDPPI arba kompetentingų institucijų ar EVPRI, EBI ir EDPPI nurodymus gaunantiems auditoriams ir ekspertams. Jokia konfidenciali informacija, kurią šie asmenys gauna atlikdami savo pareigas, negali būti atskleista jokiam asmeniui ar institucijai, išskyrus tokią jos santrauką ar apibendrinimą, kad nebūtų galima nustatyti atskiros sandorio šalies, sandorių duomenų saugyklos arba kito asmens, nedarant poveikio baudžiamosios arba mokesčių teisės reglamentuojamiems atvejams arba šio reglamento nuostatų taikymui.

2.Nedarant poveikio baudžiamosios teisės arba mokesčių teisės reglamentuojamiems atvejams, kompetentingos institucijos, EVPRI, EBI, EDPPI, kitos įstaigos arba fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie gauna konfidencialią informaciją pagal šį reglamentą, gali ją naudoti tik atlikdami savo pareigas ir vykdydami savo funkcijas. Kompetentingų institucijų, patenkančių į šio reglamento taikymo sritį, arba kitų institucijų, įstaigų arba fizinių ar juridinių asmenų atveju šią informaciją galima naudoti tuo tikslu, kuriuo ji jiems suteikta, arba administracine arba teismine tvarka nagrinėjant bylas, susijusias su minėtų funkcijų vykdymu (arba abiem atvejais). Jei EVPRI, EBI, EDPPI, kompetentinga institucija arba kita institucija, įstaiga arba asmuo, perduodantis informaciją, sutinka, šią informaciją gaunanti institucija ją gali naudoti kitais nekomerciniais tikslais.

3.Bet kokiai konfidencialiai informacijai, kuri yra gauta, kuria keičiamasi ar kuri yra perduodama pagal šį reglamentą, taikomos 1 ir 2 dalyse išdėstytos profesinės paslapties sąlygos. Tačiau šiomis sąlygomis nedraudžiama EVPRI, EBI, EDPPI, kompetentingoms institucijoms ar atitinkamiems centriniams bankams keistis konfidencialia informacija arba ją perduoti pagal šį reglamentą ir kitus teisės aktus, taikomus investicinėms įmonėms, kredito įstaigoms, pensijų fondams, draudimo ir perdraudimo tarpininkams, draudimo įmonėms, reguliuojamosioms rinkoms arba rinkų operatoriams ar kitiems subjektams, jeigu kompetentinga institucija ar kita institucija, įstaiga arba fizinis ar juridinis asmuo, kurie perdavė šią informaciją, tam pritaria.

4.1 ir 2 dalys netrukdo kompetentingoms institucijoms pagal nacionalinę teisę keistis konfidencialia informacija, kuri yra gauta ne iš kitos valstybės narės kompetentingos institucijos, arba ją perduoti.

VII SKYRIUS

Santykiai su trečiosiomis šalimis

19 straipsnis

Sandorių duomenų saugyklų pripažinimas

1.Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma, kad trečiosios šalies teisinė ir priežiūros tvarka šio reglamento tikslais atitinka Reglamento (ES) Nr. 648/2012 75 straipsnyje nustatytas sąlygas.

2.Trečiojoje šalyje įsteigta sandorių duomenų saugykla gali teikti paslaugas Sąjungoje įsteigtiems subjektams ir vykdyti su jais susijusią veiklą 4 straipsnio tikslais tik po to, kai EVPRI ją pripažįsta pagal šio straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus.

3.2 dalyje nurodyta sandorių duomenų saugykla pateikia EVPRI paraišką dėl pripažinimo kartu su visa reikalinga informacija, įskaitant bent jau informaciją, kuri būtina norint patikrinti, ar sandorių duomenų saugyklai suteiktas leidimas ir ar ji veiksmingai prižiūrima trečiojoje šalyje, kuri atitinka visus šiuos kriterijus:

(a)Komisija, priimdama įgyvendinimo aktą pagal 1 dalį, ją pripažino turinčia lygiavertę ir vykdymą užtikrinančią reguliavimo bei priežiūros sistemą;

(b)ji sudarė tarptautinį susitarimą su Sąjunga pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 75 straipsnio 2 dalį;

(c)ji sudarė bendradarbiavimo susitarimus pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 75 straipsnio 3 dalį, kuriais siekiama užtikrinti, kad Sąjungos institucijos, įskaitant EVPRI, galėtų nedelsdamos ir nuolat naudotis visa reikalinga informacija.

Nuorodos Reglamento (ES) Nr. 648/2012 75 straipsnio 2 dalyje į „išvestinių finansinių priemonių sutartis“ taikant šį reglamentą suprantamos kaip nuorodos į „VPĮFS“.

4.Per 30 darbo dienų nuo paraiškos gavimo EVPRI įvertina, ar paraiška išsami. Jeigu paraiška neišsami, EVPRI nustato terminą, iki kurio paraišką pateikusi sandorių duomenų saugykla turi pateikti papildomą informaciją.

5.Per 180 darbo dienų nuo išsamios paraiškos pateikimo EVPRI raštu informuoja paraišką pateikusią sandorių duomenų saugyklą, ar jai suteikiamas pripažinimas arba atsisakoma jį suteikti, ir pateikia išsamiai pagrįstą paaiškinimą.

6.EVPRI savo interneto svetainėje skelbia pagal šį straipsnį pripažintų sandorių duomenų saugyklų sąrašą.

7.Nukrypstant nuo 3 dalies b ir c punktų, jeigu trečiosiose šalyse įregistruotos ar įsteigtos sandorių duomenų saugyklos turi privalomą ir vykdytiną prievolę užtikrinti, kad atitinkamos Sąjungos institucijos galėtų tiesiogiai ir nedelsiant susipažinti su savo pareigoms ir įgaliojimams vykdyti būtina informacija, laikoma tose sandorių duomenų saugyklose, Komisija gali sudaryti bendradarbiavimo susitarimus su atitinkamomis trečiųjų šalių valdžios institucijomis dėl abipusio naudojimosi ir keitimosi informacija apie VPĮFS, laikoma toje trečiojoje šalyje įsteigtose sandorių duomenų saugyklose, su sąlyga, kad būtų išsaugota profesinė paslaptis, įskaitant verslo paslapčių, kuriomis valdžios institucijos dalijasi su trečiaisiais asmenimis, apsaugą.

8.EVPRI, laikydamasi Reglamento (ES) Nr. 648/2012 76 straipsnyje išdėstytų sąlygų, gali sudaryti bendradarbiavimo susitarimus su atitinkamomis trečiųjų šalių valdžios institucijomis, kad jos galėtų gauti informaciją apie VPĮFS, saugomą Sąjungos sandorių duomenų saugyklose. Nuorodos Reglamento (ES) Nr. 648/2012 76 straipsnyje į „išvestinių finansinių priemonių sutartis“ taikant šį reglamentą suprantamos kaip nuorodos į „VPĮFS“.

VIII skyrius

Administracinės sankcijos ir priemonės

20 straipsnis

Administracinės sankcijos ir priemonės

1.Nedarant poveikio 25 straipsniui ir valstybių narių teisei numatyti bei taikyti baudžiamąsias sankcijas, valstybės narės pagal nacionalinę teisę kompetentingoms institucijoms suteikia įgaliojimus taikyti administracines sankcijas ir kitas administracines priemones bent jau dėl šių pažeidimų:

(a)4 straipsnyje nustatytos prievolės teikti duomenis pažeidimo;

(b)15 straipsnio pažeidimo.

Jeigu pirmoje pastraipoje nurodytos nuostatos taikomos juridiniams asmenims, pažeidimo atveju valstybės narės kompetentingai institucijai suteikia įgaliojimus taikyti sankcijas, laikantis nacionalinėje teisėje nustatytų sąlygų, valdymo organo nariams ir kitiems pagal nacionalinę teisę už pažeidimą atsakingiems fiziniams asmenims.

2.Pagal 1 dalį taikomos administracinės sankcijos ir priemonės turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.

3.Jeigu valstybės narės nusprendė nustatyti baudžiamąsias sankcijas už šio straipsnio 1 dalyje nurodytų nuostatų pažeidimus, jos užtikrina, kad būtų parengtos atitinkamos priemonės, kurias taikant kompetentingoms institucijoms būtų suteikti visi reikiami įgaliojimai palaikyti ryšius su savo jurisdikcijos teisminėmis institucijomis, kad gautų konkrečią informaciją apie pradėtą baudžiamąjį tyrimą arba procesą dėl galimų 4 ir 15 straipsnių pažeidimų ir tokią informaciją teiktų kitoms kompetentingoms institucijoms ir EVPRI ir taip įvykdytų įpareigojimą bendradarbiauti tarpusavyje ir prireikus su EVPRI taikant šio straipsnio 1 dalį.

Kompetentingos institucijos taip pat gali bendradarbiauti su kitų valstybių narių kompetentingomis institucijomis dėl galimybės naudotis įgaliojimais taikyti sankcijas.

4.Jeigu padaromi šio straipsnio 1 dalyje nurodyti pažeidimai, pagal nacionalinę teisę valstybės narės kompetentingoms institucijoms suteikia įgaliojimus taikyti bent šias administracines sankcijas ir kitas priemones:

(a)nurodyti, kad pažeidimą padaręs asmuo nutrauktų su pažeidimu susijusią veiklą ir nebekartotų tokių veiksmų;

(b)reikalauti grąžinti dėl pažeidimo gautą pelną ar atlyginti nuostolius, kurių dėl to pažeidimo buvo išvengta, jeigu tą pelną ar nuostolius galima nustatyti;

(c)paskelbti viešą įspėjimą, kuriame nurodomas už pažeidimą atsakingas asmuo ir to pažeidimo pobūdis;

(d)panaikinti veiklos leidimą arba sustabdyti jo galiojimą;

(e)laikinai, o rimtų ir pakartotinių pažeidimų atveju – visam laikui uždrausti bet kokiam vadovaujamas pareigas einančiam asmeniui ar bet kokiam fiziniam asmeniui, kuris laikomas atsakingu, vykdyti valdymo funkcijas;

(f)laikinai, o rimtų ir pakartotinių pažeidimų atveju – visam laikui uždrausti bet kokiam vadovaujamas pareigas einančiam asmeniui ar bet kokiam fiziniam asmeniui, kuris laikomas atsakingu, vykdyti sandorius savo sąskaita;

(g)skirti maksimalias administracines pinigines sankcijas, kurių dydis yra bent tris kartus didesnis nei padarius pažeidimą gauto pelno ar išvengtų nuostolių suma, kai tą sumą galima nustatyti;

(h)fizinio asmens atžvilgiu taikyti maksimalias administracines pinigines sankcijas, kurių dydis – bent 5 000 000 EUR, o tose valstybėse narėse, kurių valiuta nėra euro, – atitinkama suma nacionaline valiuta pagal valiutos keitimo kursą šio reglamento įsigaliojimo dieną;

(i)juridinio asmens atžvilgiu taikyti maksimalias administracines pinigines sankcijas, kurių dydis – ne mažiau kaip 10 % juridinio asmens bendros metinės apyvartos pagal paskutines turimas valdymo organo patvirtintas ataskaitas; jeigu juridinis asmuo yra patronuojančioji įmonė arba patronuojančiosios įmonės patronuojamoji įmonė, kuri turi parengti konsoliduotąsias finansines ataskaitas pagal Direktyvos 2013/34/ES 16 reikalavimus, atitinkama bendra metine apyvarta laikoma bendra metinė apyvarta arba atitinkamos rūšies pajamos pagal atitinkamą apskaitos tvarką pagal paskutines turimas pagrindinės patronuojančiosios įmonės valdymo organo patvirtintas konsoliduotąsias ataskaitas.

Valstybės narės gali kompetentingoms institucijoms suteikti kitus įgaliojimus taikyti sankcijas, be nurodytųjų šioje dalyje, ir gali numatyti platesnę sankcijų taikymo sritį ir didesnes sankcijas, nei nustatyta šioje dalyje.

5.4 straipsnyje nustatytų taisyklių pažeidimas neturi poveikio VPĮFS sąlygoms arba šalių galimybei užtikrinti VPĮFS sąlygų vykdymą. Pagal 4 straipsnį apibrėžtų taisyklių pažeidimas nėra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo iš VPĮFS šalies.

6.Iki [12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] valstybės narės Komisijai ir EVPRI praneša taisykles dėl 1, 3 ir 4 dalių. Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai ir EVPRI apie visus vėlesnius jų pakeitimus.

21 straipsnis

Naudojimasis priežiūros ir sankcijų taikymo įgaliojimais

Valstybės narės užtikrina, kad spręsdamos dėl administracinių sankcijų ir kitų priemonių rūšies ir dydžio kompetentingos institucijos atsižvelgtų į visas atitinkamas aplinkybes, prireikus įskaitant:

(a)pažeidimo sunkumą ir trukmę;

(b)už pažeidimą atsakingo asmens atsakomybės laipsnį;

(c)už pažeidimą atsakingo asmens finansinį pajėgumą, atsižvelgiant į tokius veiksnius kaip bendra apyvarta juridinio asmens atveju arba metinės pajamos fizinio asmens atveju;

(d)už pažeidimą atsakingo asmens gauto pelno arba išvengtų nuostolių, jei juos galima nustatyti, dydį;

(e)už pažeidimą atsakingo asmens bendradarbiavimo su kompetentinga institucija lygį, neapribojant poreikio užtikrinti, kad toks asmuo grąžintų dėl pažeidimo gautą pelną ar atlygintų nuostolius, kurių dėl pažeidimo buvo išvengta;

(f)ankstesnius už pažeidimą atsakingo asmens pažeidimus;

(g)priemones, kurių už pažeidimus atsakingas asmuo ėmėsi, kad jie nepasikartotų.

22 straipsnis

Pranešimas apie pažeidimus

1.Kompetentingos institucijos nustato veiksmingus mechanizmus, kaip pranešti apie faktinius ar galimus 4 ir 15 straipsnių pažeidimus kompetentingoms institucijoms.

2.Pagal 1 dalį taikomais mechanizmais reglamentuojami bent šie aspektai:

(a)specialios pranešimų apie pažeidimus gavimo ir su jais susijusių tolesnių veiksmų procedūros, įskaitant tokių pranešimų perdavimo saugių kanalų nustatymą;

(b)pagal darbo sutartis dirbančių asmenų, kurie praneša apie pažeidimus arba kurie kaltinami padarę pažeidimus, tinkama apsauga nuo keršto, diskriminacijos ar kito nesąžiningo elgesio;

(c)asmens duomenų, susijusių tiek su asmeniu, kuris praneša apie pažeidimus, tiek su fiziniu asmeniu, kuris įtariamas padaręs pažeidimą, apsauga, įskaitant jų tapatybės konfidencialumo apsaugą, visais procedūros etapais, nedarant poveikio informacijos atskleidimui, reikalaujamam pagal nacionalinę teisę, kai atliekamas tyrimas arba vėliau vykdomas teisminis procesas.

3.Valstybės narės reikalauja, kad darbdaviai įdiegtų tinkamas vidines procedūras, pagal kurias jų darbuotojai praneštų apie 4 ir 15 straipsnių pažeidimus.

4.Valstybės narės pagal nacionalinę teisę gali numatyti finansines paskatas asmenims, teikiantiems svarbią informaciją apie galimus šio reglamento pažeidimus, kai tokie asmenys anksčiau neturėjo kitos teisinės ar sutartinės prievolės pranešti tokią informaciją ir kai tokia informacija yra nauja ir jos pagrindu taikoma administracinė sankcija ar kita priemonė už šio reglamento pažeidimą arba baudžiamoji sankcija.

23 straipsnis

Keitimasis informacija su EVPRI

1.Kompetentingos institucijos kasmet EVPRI pateikia apibendrintą informaciją apie visas pagal 20 straipsnį taikytas administracines priemones, sankcijas ir baudas. EVPRI tą informaciją skelbia metinėje ataskaitoje.

2.Jeigu valstybės narės nusprendė nustatyti baudžiamąsias sankcijas už 20 straipsnyje nurodytų nuostatų pažeidimus, jų kompetentingos institucijos EVPRI kasmet pateikia anoniminius apibendrintus duomenis apie visus pradėtus baudžiamuosius tyrimus ir taikytas baudžiamąsias sankcijas. EVPRI informaciją apie taikytas baudžiamąsias sankcijas skelbia metinėje ataskaitoje. Jeigu kompetentinga institucija viešai atskleidė informaciją apie administracines sankcijas, baudas ir kitas priemones, taip pat baudžiamąsias sankcijas, ji apie tai kartu praneša ir EVPRI.

3.Jei kompetentinga institucija viešai atskleidė informaciją apie administracinę priemonę, sankciją ar baudžiamąją sankciją, ji kartu apie tai praneša EVPRI.

4.EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų, kuriais nustatomos 1 ir 2 dalyse nurodyto keitimosi informacija procedūros ir formos, projektus.

EVPRI tų techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia [iki 12 mėnesių nuo reglamento paskelbimo datos].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį.

24 straipsnis

Sprendimų skelbimas

1.Vadovaudamosi trečia pastraipa, kompetentingos institucijos bet kokį sprendimą taikyti administracinę sankciją ar kitą priemonę už 4 ir 15 straipsnių pažeidimus paskelbia savo interneto svetainėje iš karto po to, kai apie tą sprendimą informuojamas asmuo, kuriam jis taikomas.

2.Skelbiant informaciją pagal pirmą pastraipą nurodoma bent pažeidimo rūšis ir pobūdis ir asmens, kuriam taikomas sprendimas, tapatybė.

Pirma ir antra pastraipa netaikomos sprendimams, kuriais skiriamos tiriamojo pobūdžio priemonės.

Kai kompetentinga institucija, įvertinusi kiekvieną konkretų atvejį, mano, kad juridinių asmenų tapatybės arba fizinių asmenų asmens duomenų paskelbimas būtų neproporcingas, arba kai toks paskelbimas keltų grėsmę vykdomam tyrimui arba finansų rinkų stabilumui, kompetentinga institucija renkasi vieną iš šių galimybių:

(a)atideda sprendimo paskelbimą iki to laiko, kol nebeliks priežasčių skelbimą atidėti;

(b)skelbia sprendimą anonimiškai, laikydamasi nacionalinės teisės, jeigu taip užtikrinama veiksminga susijusių asmens duomenų apsauga, ir, kai tinka, atideda atitinkamų duomenų skelbimą pagrįstam laikotarpiui, kai galima iš anksto numatyti, kad per tą laikotarpį priežasčių duomenis skelbti anonimiškai nebeliks;

(c)neskelbia sprendimo tuo atveju, jei kompetentinga institucija mano, kad skelbiant sprendimą pagal a arba b punktą būtų nepakankamai užtikrinta:

i)kad nebūtų pakenkta finansų rinkų stabilumui arba

ii)kad tokių sprendimų paskelbimas būtų proporcingas atsižvelgiant į priemones, kurios laikomos nesvarbaus pobūdžio.

3.Tuo atveju, kai sprendimas gali būti apskųstas nacionalinei teisminei, administracinei ar kitai institucijai, kompetentingos institucijos taip pat nedelsdamos savo interneto svetainėje paskelbia tokią informaciją ir bet kokią vėlesnę informaciją apie tokio skundo rezultatus. Sprendimas, kuriuo panaikinamas apskųstas sprendimas, taip pat paskelbiamas.

4.Kompetentingos institucijos užtikrina, kad bet koks pagal šį straipsnį paskelbtas sprendimas jų interneto svetainėje būtų prieinamas bent penkerius metus po jo paskelbimo. Į tuos sprendimus įtraukti asmens duomenys kompetentingos institucijos interneto svetainėje yra paliekami tokį laikotarpį, kuris būtinas vadovaujantis taikomomis asmens duomenų apsaugos taisyklėmis.

25 straipsnis

Sankcijos taikant 13 ir 14 straipsnius

Sankcijos ir kitos priemonės, nustatytos pagal Direktyvą 2009/65/EB ir Direktyvą 2011/61/ES, taip pat taikomos už šio reglamento 13 ir 14 straipsniuose nustatytų prievolių pažeidimus.

IX skyrius

Peržiūra

26 straipsnis

Peržiūra

Praėjus trejiems metams po šio reglamento įsigaliojimo Komisija, pasikonsultavusi su EVPRI, pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šio reglamento veiksmingumo ir efektyvumo ataskaitą ir prireikus pateikia persvarstytą pasiūlymą.

X skyrius

Baigiamosios nuostatos

27 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.2 straipsnio 3 dalyje, 3 straipsnyje, 11 straipsnio 2 dalyje, 13 straipsnio 3 dalyje ir 14 straipsnio 3 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo 28 straipsnyje nurodytos datos.

3.Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 2 straipsnio 3 dalyje, 3 straipsnyje, 4 straipsnyje, 11 straipsnio 2 dalyje, 13 straipsnio 3 dalyje ir 14 straipsnio 3 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.Pagal 2 straipsnio 3 dalį, 3 straipsnį, 4 straipsnį, 11 straipsnio 2 dalį, 13 straipsnio 3 dalį ir 14 straipsnio 3 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

28 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

1.Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2.Šis reglamentas taikomas nuo jo įsigaliojimo dienos, išskyrus:

(a)4 straipsnio 1 dalį, kuri taikoma praėjus 18 mėnesių nuo įsigaliojimo dienos; ir

(b)13 ir 14 straipsnius, kurie taikomi praėjus 6 mėnesiams nuo įsigaliojimo dienos.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje

1.3.Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

1.4.Tikslas (-ai)

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.6.Trukmė ir finansinis poveikis

1.7.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

3.2.Numatomas poveikis išlaidoms

3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

3.2.2.Numatomas poveikis veiklos asignavimams

3.2.3.Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai

3.3.Numatomas poveikis įplaukoms

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių duomenų teikimo ir skaidrumo

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje 17

Vidaus rinka – finansų rinkos

1.3.Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

 Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone

1.4.Tikslas (-ai)

1.4.1.Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva)

Padėti mažinti riziką finansiniam stabilumui ir atkurti investuotojų ir kitų rinkos dalyvių pasitikėjimą finansų rinkomis

1.4.2.Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ir atitinkama VGV / VGB veikla

Atsižvelgiant į pirmiau pateiktus bendruosius tikslus, šiuo reglamentu siekiama didinti bendrą vertybinių popierių įsigijimo finansavimo rinkų ir pakartotinio įkeitimo skaidrumą ir taip padėti priežiūros institucijoms ir investuotojams geriau stebėti šią veiklą. Jis padės veiksmingai užkirsti kelią sisteminės rizikos didėjimui ir tarpusavio sąsajoms finansų sektoriuje, dėl kurių kyla sisteminė rizika.

1.4.3.Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų turėti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

Didesnis vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių skaidrumas priežiūros institucijoms.

Didesnis vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių ir kitų finansavimo struktūrų skaidrumas investuotojams.

Didesnis pakartotinio įkeitimo veiklos ir sutarčių skaidrumas dalyvaujančioms šalims.

1.4.4.Rezultatų ir poveikio rodikliai

Nurodyti pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo stebėjimo rodiklius.

Aktualūs pasiūlymo įvertinimo rodikliai galėtų būti:

įvairių VPĮFS rinkos segmentų dydis;

tarpusavio sąsajų lygis ir rinkos koncentracija;

VPĮFS proporcinė dalis visame fonde;

kokybiniai rodikliai, susiję su fondų informacijos apie VPĮFS veiklą atskleidimu;

pakartotinio įkeitimo veiklos dydis;

užtikrinimo priemonės pakartotinio naudojimo rodiklis (angl. collateral velocity).

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai

Pasiūlymas dėl struktūrinių ES bankų sektoriaus reformų, teikiamas kartu su šiuo pasiūlymu, yra paskutinis naujos reglamentavimo sistemos elementas, kuriuo užtikrinama, kad net didžiausi ES bankai būtų ne tokios sudėtingos struktūros ir juos būtų galima veiksmingai pertvarkyti, darant kuo mažesnį poveikį mokesčių mokėtojams. Krizė atskleidė poreikį didinti skaidrumą ir griežtinti stebėseną ne tik tradiciniame bankų sektoriuje, bet ir tose srityse, kuriose vykdoma ne bankų teikiamo kreditavimo veikla, t. y. šešėliniame bankų sektoriuje.

Kalbant apie šešėlinę bankininkystę, Finansinio stabilumo taryba (FST) ir Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRV) nustatė, kokią riziką VPĮFS kelia tiek tradiciniams, tiek šešėlinio sektoriaus bankams. VPĮFS sudaro sąlygas didinti svertą, procikliškumą ir tarpusavio sąsajas finansų rinkose. Visų pirma nepakankamas skaidrumas naudojant VPĮFS ir kitas finansavimo struktūras neleido reguliavimo bei priežiūros institucijoms ir investuotojams teisingai įvertinti ir stebėti rizikos, panašios į bankinę riziką, ir tarpusavio sąsajų finansų sistemoje laikotarpiu prieš ir per finansų krizę.

Šiomis aplinkybėmis 2013 m. rugpjūčio 29 d. FST priėmė politikos strategiją, kuria siekiama sumažinti šešėlinės bankininkystės keliamą riziką vertybinių popierių skolinimo ir atpirkimo sandoriuose. Strategijoje, kurią 2013 m. rugsėjo mėn. patvirtino G20 vadovai, raginama dažnai teikti neapibendrintus VPĮFS duomenis, tinkamai atskleisti investuotojams informaciją apie VPĮFS veiklą ir nustatyti specialias pakartotinio įkeitimo taisykles.

1.5.2.Papildoma ES dalyvavimo nauda

Pasiūlymu siekiama užtikrinti vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių, pakartotinio įkeitimo ir kitų finansavimo struktūrų skaidrumą. Atsižvelgiant į šios šešėlinės bankininkystės veiklos sąsajas su vidaus rinka ir į jos sisteminį pobūdį, būtina imtis koordinuotų Sąjungos lygmens veiksmų. Veiksmų būtina imtis Sąjungos lygmeniu, kad būtų galima aprėpti daug įvairių sandorių ir suteikti galimybę nacionalinėms ir Sąjungos reguliavimo institucijoms gauti išsamią VPĮFS rinkų visoje ES apžvalgą. Atskirų valstybių narių savarankiškai ir nekoordinuotai įgyvendinamos taisomosios priemonės greičiausiai būtų labai mažai efektyvios, nes jos turėtų poveikio tik daliai rinkos. Be to, atsižvelgiant į sisteminį problemų poveikį, dėl duomenų fragmentiškumo ir nenuoseklumo rizikos nekoordinuotų veiksmų rezultatai net gali būti priešingi. Tik turint apibendrintus Sąjungos lygmens duomenis bus galima susidaryti makroekonominės padėties vaizdą, kurio reikia VPĮFS naudojimui stebėti.

1.5.3.Panašios patirties išvados

Netaikoma

1.5.4.Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

ES jau inicijavo tam tikras reformas, kuriomis siekiama didinti finansų rinkų skaidrumą. Pavyzdžiui, Reglamentu dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (Europos rinkos infrastruktūros reglamentas, ERIR) nustatomos priemonės, kurių tikslas – didinti su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susijusių pozicijų skaidrumą reguliavimo institucijoms ir sumažinti sisteminę riziką rinkos dalyviams. ERIR užtikrinama, kad informacija apie visas Europos išvestinių finansinių priemonių sutartis būtų teikiama sandorių duomenų saugykloms ir tiesiogiai prieinama priežiūros institucijoms, įskaitant Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją (EVPRI), kad politikos formuotojai ir priežiūros institucijos turėtų aiškią išvestinių finansinių priemonių rinkų apžvalgą. Šiuo reglamentu bus siekiama tokių pačių skaidrumo tikslų, t. y., remiantis esamu reglamentu ir subjektais (sandorių duomenų saugyklomis, kurioms suteikti leidimai pagal ERIR), siekiama dar padidinti finansų rinkų skaidrumą suteikiant daugiau informacijos apie vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorius. Be to, šį pasiūlymą papildo kiti teisės aktų pasiūlymai, kuriuos jau priėmė arba greitai priims Komisija ir kuriais prisidedama prie rinkos skaidrumo ir vientisumo didinimo, sąmyšio rinkoje pažabojimo ir investuotojų apsaugos didinimo. Vienas iš pavyzdžių – dabartinė Finansinių priemonių rinkų direktyvos (FPRD) peržiūra, kurią atliekant numatyta priemonių, kaip padidinti skaidrumą kompetentingoms institucijoms. Siūlomas reglamentas taip pat papildo AIFV ir KIPVPS direktyvas, nes juo nustatomi VPĮFS ir kitų finansavimo struktūrų skaidrumo investuotojams reikalavimai. Pasiūlymas dera su šiais Sąjungos teisės aktais. Jis taip pat dera su prioritetais, išdėstytais 2013 m. rugsėjo 4 d. Europos Komisijos komunikate „Šešėlinė bankininkystė. Naujų finansų sektoriaus rizikos šaltinių valdymas“, kuriame pabrėžtas poreikis didinti vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių skaidrumą.

1.6.Trukmė ir finansinis poveikis

 Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė neribota

Numatoma įsigaliojimo ir taikymo pradžios data – 2015 ir 2017 m.

1.7.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai) 18

Iš 2014 m. biudžeto

◻ Komisijos vykdomas tiesioginis valdymas

–◻ departamentų, įskaitant jos darbuotojus Sąjungos delegacijose;

–◻ vykdomųjų agentūrų;

◻ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

 Netiesioginis valdymas, vykdymo užduotis perduodant:

–◻ trečiosioms šalims arba jų paskirtoms įstaigoms;

–◻ tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

–◻ EIB ir Europos investicijų fondui;

–◻ įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 208 ir 209 straipsniuose;

–◻ viešosios teisės reglamentuojamoms įstaigoms;

–◻ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė, veikiančioms viešųjų paslaugų srityje, jeigu jos pateikia pakankamas finansines garantijas;

–◻ valstybės narės privatinės teisės reglamentuojamoms įstaigoms, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurios pateikia pakankamas finansines garantijas;

–◻ asmenims, kuriems pavestas konkrečių BUSP veiksmų vykdymas pagal ES sutarties V antraštinę dalį ir kurie nurodyti atitinkamame pagrindiniame teisės akte.

–Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Pastabos

EVPRI yra reguliavimo agentūra, kurios veiklą prižiūri Komisija.

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

Pasiūlyme numatyta, kad Komisija turėtų reguliariai peržiūrėti siūlomų priemonių veiksmingumą.

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema

2.2.1.Nustatyta rizika

Siekiant teisiškai, ekonomiškai, produktyviai ir veiksmingai naudoti pasiūlymo įgyvendinimui skirtus asignavimus, tikimasi, kad įgyvendinant pasiūlymą nebus sudarytos sąlygos atsirasti naujai rizikai, dar nenumatytai pagal egzistuojančią EVPRI vidaus kontrolės sistemą.

2.2.2.Informacija apie vidaus kontrolės sistemos nustatymą

Netaikoma

2.2.3.Kontrolės priemonių sąnaudų ir naudos bei numatomo klaidų rizikos lygio įvertinimas

Netaikoma

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Siekiant kovoti su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla, EVPRI be jokių apribojimų taikomos 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų nuostatos.

EVPRI prisijungia prie 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Bendrijų Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų vidaus tyrimų ir nedelsdama priima atitinkamas nuostatas, taikomas visiems EBI ir EVPRI darbuotojams.

Sprendimuose dėl finansavimo, susitarimuose ir su jais susijusiose įgyvendinimo priemonėse aiškiai nurodoma, kad Audito Rūmai ir OLAF prireikus gali atlikti EVPRI išmokėtų lėšų gavėjų ir už tų lėšų skyrimą atsakingų darbuotojų patikrinimus vietoje.

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

Esamos biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija

Biudžeto eilutė

Išlaidų
rūšis

Įnašas

DA / NDA
( 19 )

ELPA šalių 20

šalių kandidačių 21

trečiųjų šalių

pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 2 dalies b punktą

Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės

3.2.Numatomas poveikis išlaidoms

Šios teisėkūros iniciatyvos poveikis išlaidoms bus toks:

bus priimti du nauji laikinieji darbuotojai, kurie dirbs EVPRI (nuo 2016 m. sausio mėn.). Daugiau informacijos apie jų vaidmenį ir išlaidų apskaičiavimo būdą pateikta priede. Su šiais naujais laikinaisiais darbuotojais susijusios išlaidos bus visiškai finansuotos iš sektoriui taikomų mokesčių (nedarant jokio poveikio ES biudžetui).

Naujos užduotys bus atliekamos naudojant turimus žmogiškuosius išteklius pagal metinio biudžeto skyrimo procedūrą, atsižvelgiant į biudžeto apribojimus, taikomus visoms ES įstaigoms, ir pagal agentūroms skirtą finansinį programavimą. Visų pirma išteklių, agentūrai reikalingų naujoms užduotims atlikti, poreikiai bus suderinami su EVPRI skirtu žmogiškųjų ir finansinių išteklių programavimu, kuris nustatytas neseniai priimtu Komunikatu Europos Parlamentui ir Tarybai „2014–2020 m. decentralizuotų agentūrų žmogiškųjų ir finansinių išteklių programavimas“ (COM(2013) 519).

3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos
išlaidų kategorija

Numeris

Vidaus rinkos ir paslaugų GD			2014	2015	2016	2017	2018	2019	2020	IŠ VISO
• Veiklos asignavimai
	Įsipareigojimai	(1)
	Mokėjimai	(2)
Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami konkrečių programų rinkinio lėšomis 22
Biudžeto eilutės numeris		(3)
IŠ VISO asignavimų Vidaus rinkos ir paslaugų GD	Įsipareigojimai	=1+1a +3
	Mokėjimai	=2+2a +3

• IŠ VISO veiklos asignavimų	Įsipareigojimai	(4)
	Mokėjimai	(5)
• IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų rinkinio lėšomis		(6)
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1.a IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ	Įsipareigojimai	=4+ 6
	Mokėjimai	=5+ 6
	Mokėjimai	=5+ 6

Daugiametės finansinės programos
išlaidų kategorija

Administracinės išlaidos

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

		N metai	N+1 metai	N+2 metai	N+3 metai	Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)	IŠ VISO
GD:
• Žmogiškieji ištekliai
• Kitos administracinės išlaidos
IŠ VISO <….> GD	Asignavimai

IŠ VISO asignavimų
pagal daugiametės finansinės programos
5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ

(Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų)

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

N 23 metai

N+1
metai

N+2
metai

N+3
metai

Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)

IŠ VISO

IŠ VISO asignavimų
pagal daugiametės finansinės programos
1–5 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS

Įsipareigojimai

Mokėjimai

3.2.2.Numatomas poveikis veiklos asignavimams

–◻ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

– Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Nurodyti tikslus ir rezultatus

⇩

N
metai

N+1
metai

N+2
metai

N+3
metai

Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)

IŠ VISO

REZULTATAI

Rūšis 24

Vidutinės išlaidos

Skaičius

Išlaidos

Skaičius

Išlaidos

Skaičius

Išlaidos

Skaičius

Išlaidos

Skaičius

Išlaidos

Skaičius

Išlaidos

Skaičius

Išlaidos

Bendras skaičius

Iš viso išlaidų

1 KONKRETUS TIKSLAS 25 ...

- Rezultatas

1 konkretaus tikslo tarpinė suma

2 KONKRETUS TIKSLAS...

- Rezultatas

2 konkretaus tikslo tarpinė suma

IŠ VISO IŠLAIDŲ

3.2.3.Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

3.2.3.1.Suvestinė

– Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai nenaudojami

–◻ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

N 26
metai

N+1
metai

N+2
metai

N+3
metai

Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)

IŠ VISO

Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJA
Žmogiškieji ištekliai
Kitos administracinės išlaidos
Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma

Neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ 27
Žmogiškieji ištekliai
Kitos administracinio pobūdžio išlaidos
Tarpinė suma, neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ

IŠ VISO

Žmogiškųjų išteklių asignavimų poreikiai bus tenkinami panaudojant GD asignavimus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

3.2.3.2. Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

– Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai nenaudojami

–◻ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą nurodyti visos darbo dienos ekvivalento vienetais

		N metai	N+1 metai	N+2 metai	N+3 metai	Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)
• Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai)
XX 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės)
XX 01 01 02 (Delegacijos)
XX 01 05 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai)
10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai)
• Išorės personalas (visos darbo dienos ekvivalento vienetais (FTE)) 28
XX 01 02 01 (CA, SNE, INT finansuojami iš bendrojo biudžeto)
XX 01 02 02 (CA, LA, SNE, INT ir JED delegacijose)
XX 01 04 yy 29	- būstinėje
	- delegacijose
XX 01 05 02 (CA, SNE, INT – netiesioginiai moksliniai tyrimai)
10 01 05 02 (CA, INT, SNE – tiesioginiai moksliniai tyrimai)
Kitos biudžeto eilutės (nurodyti)
IŠ VISO

XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai
Išorės personalas

3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

– Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka dabartinę daugiametę finansinę programą

–Išteklių, agentūrai reikalingų naujoms užduotims atlikti, poreikiai bus suderinami su 2014–2020 m. daugiamete finansine programa ir EVPRI / EBI skirtu žmogiškųjų ir finansinių išteklių programavimu, kuris nustatytas neseniai priimtu Komunikatu Europos Parlamentui ir Tarybai „2014–2020 m. decentralizuotų agentūrų žmogiškųjų ir finansinių išteklių programavimas“ (COM(2013) 519).

–◻ Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą

Paaiškinti, kaip reikia pakeisti programavimą, ir nurodyti atitinkamas biudžeto eilutes bei sumas.

[…]

–◻ Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą 30

Paaiškinti, ką reikia atlikti, ir nurodyti atitinkamas išlaidų kategorijas, biudžeto eilutes ir sumas.

[…]

3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai

–Pasiūlyme (iniciatyvoje) numatytas bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

	2014	2015	2016	2017	2018	2019	2020	Iš viso
Valstybės narės
IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų

3.3.Numatomas poveikis įplaukoms

–◻ Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio įplaukoms

– Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

nuosaviems ištekliams

įvairioms įplaukoms

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto įplaukų eilutė

Einamųjų finansinių metų asignavimai

Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis 31

2014

2015

2016

2017

2018

2019

2020

…………. straipsnis

0,00

0,35

0,33

Įvairių asignuotųjų įplaukų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-oms) daromas poveikis.

[…]

Nurodyti poveikio įplaukoms apskaičiavimo metodą.

Sektoriaus mokėtini mokesčiai bus apskaičiuoti siekiant padengti papildomas EVPRI išlaidas, kurių atsiras dėl šios teisėkūros iniciatyvos. Daugiau informacijos apie apskaičiavimo metodą pateikiama priede.

Finansinės teisės akto pasiūlymo pažymos, pridedamos prie Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių duomenų teikimo ir skaidrumo pasiūlymo, priedas

Išlaidos, susijusios su EVPRI užduotimis, apskaičiuotos kaip personalo išlaidos pagal EVPRI 2015 m. biudžeto projekte nurodytą išlaidų klasifikaciją.

Komisijos pasiūlyme numatytos nuostatos, pagal kurias EVPRI turi parengti tris techninius reguliavimo standartus ir keturis techninius įgyvendinimo standartus, kad būtų užtikrinta, jog labai techninės nuostatos būtų nuosekliai įgyvendinamos visoje ES. EVPRI turės prižiūrėti VPĮFS duomenų saugyklas ir teikti informaciją, kuri padės Komisijai parengti šio reglamento įgyvendinimo ir veiksmingumo ataskaitą. EVPRI taip pat teiks Komisijai technines konsultacijas dėl numatomų Komisijos deleguotųjų aktų. Be to, EVPRI gali sudaryti bendradarbiavimo susitarimus su atitinkamomis trečiųjų šalių valdžios institucijomis ir pripažinti trečiojoje šalyje įsteigtas sandorių duomenų saugyklas.

Daroma prielaida, kad reglamentas įsigalios 2015 m. pabaigoje. Todėl papildomų išteklių EVPRI reikės tik nuo 2016 m. Kalbant apie pareigų pobūdį, kad nauji techniniai standartai būtų parengti sėkmingai ir laiku, papildomų išteklių visų pirma reikės skirti užduotims, susijusioms su politika, teisės aktų projektų rengimu ir poveikio vertinimu. Atliekant šį darbą reikės rengti dvišalius ir daugiašalius susitikimus su suinteresuotosiomis šalimis, analizuoti ir vertinti galimas priemones ir rengti konsultacinius dokumentus, organizuoti viešas konsultacijas su suinteresuotosiomis šalimis, suburti ir valdyti nuolatines ekspertų grupes, sudarytas iš valstybių narių priežiūros institucijų atstovų, suburti ir valdyti ad hoc ekspertų grupes, sudarytas iš rinkos dalyvių ir investuotojų atstovų, išanalizuoti atsakymus į per konsultacijas pateiktus klausimus, parengti sąnaudų ir naudos analizę ir rengti teisės aktų tekstus.

Darbas, kurį reikės atlikti, yra glaudžiai susijęs su esamais pagal ERIR parengtais techniniais standartais, kuriais reglamentuojama išvestinių finansinių priemonių sutarčių duomenų saugyklų sistema. Iki šiol pagal ERIR buvo įregistruotos 6 sandorių duomenų saugyklos; numatoma, kad dėl registracijos besikreipiančių VPĮFS duomenų saugyklų skaičius bus panašus. EVPRI turės prižiūrėti įregistruotas sandorių duomenų saugyklas. Todėl, atsižvelgiant į prižiūrėtinų VPĮFS duomenų saugyklų skaičių, EVPRI vykdytinų užduočių skaičių, rūšis ir sudėtingumą, techniniams standartams rengti ir papildomoms užduotims atlikti reikės 2 laikinųjų darbuotojų (visos darbo dienos ekvivalentais).

Tai reiškia, kad nuo 2016 m. reikės dviejų papildomų laikinųjų darbuotojų. Daroma prielaida, kad tiek papildomų darbuotojų reikės ir 2017–2018 m., nes EVPRI turės atlikti naujas VPĮFS duomenų saugyklų priežiūros užduotis. Šios naujos užduotys išdėstytos siūlomame reglamente ir išsamiau aptariamos aiškinamajame memorandume. Su dviem laikinaisiais darbuotojais susijusios išlaidos ir bet kokios nenumatytos išlaidos bus visiškai finansuojamos iš mokesčių, kuriuos mokės VPĮFS duomenų saugyklos (pvz., registracijos mokesčių, priežiūros mokesčių), todėl jokio poveikio ES biudžetui nebus.

Toliau pateikiamos su papildomais ištekliais susijusios prielaidos.

Dvi papildomos pareigybės bus skirtos AD7 pareigų grupės ir kategorijos laikiniesiems darbuotojams.

Vidutinės atlyginimų išlaidos skirtingų kategorijų darbuotojams apskaičiuotos remiantis Biudžeto generalinio direktorato gairėmis.

Atlyginimų korekcinis koeficientas Paryžiuje – 1,161.

Apskaičiuotos komandiruočių išlaidos – 10 000 EUR.

Su samdymu susijusios išlaidos (kelionės, viešbučiai, medicininis sveikatos patikrinimas, įsikūrimo ir kitos pašalpos, persikraustymo išlaidos ir pan.) – apie 12 700 EUR.

Išlaidų rūšis	Skaičiavimas	Suma (tūkstančiais)
		2016	2017	2018	Iš viso
Išlaidos darbuotojams
Atlyginimai ir išmokos	=2x132 x1,161	307	307	307	921
Su darbuotojų samdymu susijusios išlaidos	=2x13	26			26
Komandiruočių išlaidos	=2x10	20	20	20	60
Iš viso		353	327	327	1007

(1) FST šešėlinę bankų sistemą apibrėžė kaip „kredito tarpininkavimo sistemą, (iš dalies arba visiškai) apimančią įprastai bankų sistemai nepriklausančius subjektus ir veiklą“.

(2) „Global Shadow Banking Monitoring Report 2013“, FST, 2013 m. lapkričio 14 d.

(3) Nuo 2011 m. penkios FST darbo grupės šešėlinės bankininkystės klausimais pateikė rekomendacijų dėl: i) bankų ir šešėlinio bankų sektoriaus subjektų tarpusavio sąveikos; ii) pinigų rinkos fondų (PRF) keliamos sisteminės rizikos; iii) kitų šešėlinio bankų sektoriaus subjektų, tokių kaip rizikos draudimo fondai, reglamentavimo; iv) esamų pakeitimo vertybiniais popieriais reikalavimų įvertinimo; v) vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių (VPĮFS), tokių kaip vertybinių popierių skolinimo sandoriai ir atpirkimo sandoriai, naudojimo.

(4) 2011 m. lapkričio mėn. buvo įsteigta Suomijos banko valdytojo Erkki Liikaneno pirmininkaujama aukšto lygio ekspertų grupė ir jai suteikti įgaliojimai įvertinti ES bankų sektoriaus struktūrinės reformos poreikį. Įgaliojimai ir narių sąrašas pateikiami http://ec.europa.eu/internal_market/bank/docs/high-level_expert_group/mandate_en.pdf

(5) P7_TA(2012)0427, http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?type=TA&reference=P7-TA-2012-0427&language=EN

(6) Tai pirmiausia vertybinių popierių ir biržos prekių skolinimas ar skolinimasis, atpirkimo ar atvirkštinio atpirkimo sandoriai arba pirkimo siekiant parduoti atgal arba pardavimo siekiant atpirkti sandoriai.

(7) „Strengthening Oversight and Regulation of Shadow Banking; Policy Framework for Addressing Shadow Banking Risks in Securities Lending and Repos“, 2013 m. rugpjūčio 29 d. www.financialstabilityboard.org/publications/r_130829b.pdf .

(8) OL C , , p. .

(9) OL C , , p. .

(10) OL C […], […], p. […].

(11) Komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui „Šešėlinė bankininkystė. Naujų finansų sektoriaus rizikos šaltinių valdymas“, COM(2013) 614 final.

(12) 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (OL L 201, 2012 7 27, p. 1).

(13) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (OL L 302, 2009 11 17, p. 32).

(14) 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kuria iš dalies keičiami direktyvos 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010 (OL L 174, 2011 7 1, p. 1).

(15) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).

(16) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB, OL L 182, 2013 6 29, p. 19.

(17) VGV – veikla grindžiamas valdymas, VGB – veikla grindžiamas biudžeto sudarymas.

(18) Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ http://www.cc.cec/budg/man/budgmanag/budgmanag_en.html

(19) DA – diferencijuotieji asignavimai / NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

(20) ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

(21) Šalių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių šalių kandidačių.

(22) Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

(23) N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.

(24) Rezultatai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.).

(25) Kaip apibūdinta 1.4.2 skirsnyje „Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ...“.

(26) N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.

(27) Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

(28) CA – sutartininkas („Contract staff“); LA – vietinis darbuotojas („Local Agent“); SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“); INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („Intérimaire“); JED – jaunesnysis delegacijos ekspertas („Jeune Expert en Délégation“).

(29) Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės personalui, finansuojamam iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

(30) Žr. Tarpinstitucinio susitarimo (2007–2013 m. laikotarpio) 19 ir 24 punktus.

(31) Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 25 % surinkimo išlaidų.