EUR-Lex Access to European Union law
This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52013PC0919
Proposal for a DIRECTIVE OF THE EUROPEAN PARLIAMENT AND OF THE COUNCIL on the limitation of emissions of certain pollutants into the air from medium combustion plants
Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA dėl tam tikrų teršalų, išmetamų į orą iš vidutinio dydžio kurą deginančių įrenginių, kiekio apribojimo
Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA dėl tam tikrų teršalų, išmetamų į orą iš vidutinio dydžio kurą deginančių įrenginių, kiekio apribojimo
/* COM/2013/0919 final - 2013/0442 (COD) */
Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA dėl tam tikrų teršalų, išmetamų į orą iš vidutinio dydžio kurą deginančių įrenginių, kiekio apribojimo /* COM/2013/0919 final - 2013/0442 (COD) */
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS 1. PASIŪLYMO
APLINKYBĖS Bendrosios
aplinkybės. Pasiūlymo pagrindas ir tikslai Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas
dėl bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki
2020 m. „Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“[1] yra svarbus veiksnys
peržiūrint ES oro kokybės politiką, visų pirma todėl,
kad jame išreikštas poreikis imtis priemonių, kad oro tarša būtų
kontroliuojama teršalų šaltinyje. Komisijos komunikate Tarybai ir Europos
Parlamentui „Europos švaraus oro programa“[2]
raginama imtis veiksmų siekiant kontroliuoti orą teršiančių
medžiagų, išmetamų iš kurą deginančių
įrenginių, kurių vardinė tiekiamoji šiluminė galia yra
1–50 MW (toliau – vidutinio dydžio kurą deginantys įrenginiai),
kiekį ir taip užbaigti formuoti kurą deginančių
įrenginių sektoriaus reglamentavimo sistemą ir padidinti
politinių oro taršos ir kovos su klimato kaita nuostatų
sinergiją. Vidutinio dydžio kurą
deginančių įrenginių paskirtis gali būti kuo
įvairiausia (elektros gamyba, būstų ir (arba) gyvenamųjų
pastatų šildymas ir vėsinimas, šilumos ir (arba) garo tiekimas
pramonės procesams ir kt.) ir jie yra vienas pagrindinių išmetamo
sieros dioksido, azoto oksidų ir kietųjų dalelių
šaltinių. ES yra maždaug 142 986 vidutinio dydžio kurą
deginantys įrenginiai. Kuro deginimas naujuose mažuose kurą
deginančiuose įrenginiuose ir prietaisuose gal būti
reglamentuojamas 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyva 2009/125/EB, nustatančia ekologinio projektavimo reikalavimų
su energija susijusiems gaminiams nustatymo sistemą[3]. Kuro deginimas
dideliuose kurą deginančiuose įrenginiuose nuo 2013 m.
sausio 7 d. kontroliuojamas 2010 m. lapkričio 24 d. Europos
Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių
išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės)[4], o esamiems dideliems
kurą deginantiems įrenginiams iki 2015 m. gruodžio 31 d.
tebebus taikoma 2001 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyva 2001/80/EB dėl tam tikrų teršalų, išmetamų į
orą iš didelių kurą deginančių įrenginių,
kiekio apribojimo[5]. Iš vidutinio dydžio kurą
deginančių įrenginių išmetami oro teršalai iš esmės
nereglamentuojami ES lygmeniu, todėl kurą deginantiems
įrenginiams taikomus galiojančius teisės aktus reikėtų
papildyti jiems skirtomis nuostatomis. Derėjimas su
kitomis Sąjungos politikos sritimis ir tikslais Šis pasiūlymas yra ES oro kokybės
srities veiksmų programos, nustatytos persvarstytoje ES teminėje oro
taršos strategijoje, dalis, jis atitinka strategijos „Europa 2020“ pažangaus,
integracinio bei tvaraus augimo[6]
tikslus ir juo šie tikslai remiami. Juo
siekiama apginti mažųjų ir vidutinių įmonių interesus
laikantis principo „visų pirma galvokime apie mažuosius“[7]. 2. KONSULTACIJŲ SU
SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI Konsultacijos su
suinteresuotosiomis šalimis Su
suinteresuotosiomis šalimis ir visuomene konsultuotasi įvairiomis
oficialiomis ir neoficialiomis priemonėmis, įskaitant du internete
skelbtus klausimynus, Eurobarometro apklausą ir nuolatinį
dialogą daugiašaliuose ir dvišaliuose susitikimuose. Su valstybėmis
narėmis konsultuotasi ir Oro kokybės ekspertų grupės
susitikimuose. Didelė dalis suinteresuotųjų šalių
pabrėžė ES taršos šaltinių kontrolės svarbą dalijantis
taršos mažinimo naštą ir pritarė iš vidutinio dydžio kurą
deginančių įrenginių išmetamų teršalų kiekio
kontrolei, tuo pačiu pažymėdamos, jog svarbu mažinti tiek
operatorių, tiek kompetentingų institucijų administracinę
naštą, kuri gali tapti neproporcingai didelė, jei bus taikoma
visaapimanti leidimų tvarka. Į suinteresuotųjų šalių
nuomonę atsižvelgta, kai buvo rengiamos įvairios galimos iš vidutinio
dydžio kurą deginančių įrenginių išmetamų
teršalų kiekio kontrolės strategijos. Pirmosios viešos galimybių vertinimo
konsultacijos internetu surengtos 2011 m. pabaigoje, jomis siekta
išplėsti informacijos bazę, reikalingą politikos galimybių
rengimo pradžiai. Internetinės konsultacijos vyko 12 savaičių
nuo 2012 m. gruodžio 10 d. Europos Komisijos svetainėje
„Jūsų balsas Europoje“. Buvo paskelbti du klausimynai, vienas
trumpesnis skirtas plačiajai visuomenei ir kitas ilgesnis bei išsamesnis
su klausimais apie taršos šaltinių kontrolę – ekspertams ir
suinteresuotosioms šalims. Iš viso gauti 1 934 paprastų
piliečių atsakymai ir 371 ekspertų bei suinteresuotųjų
šalių atsiliepimas. Iš pastarųjų respondentų apie 40 %
pritarė, kad būtina reglamentuoti kurą deginančius
įrenginius, kurių vardinė tiekiamoji šiluminė galia
mažesnė kaip 50 MW (ši ES taikoma riba nustatyta Pramoninių
išmetamųjų teršalų (PIT) direktyvoje). Pritarimą
išreiškė 20 % atsiliepusių verslo atstovų, 43 %
individualių ekspertų, 48 % vyriausybių atstovų ir
55 % nevyriausybinių organizacijų atstovų. Verslo ir
vyriausybės atstovai pasisakė už ribotą leidimų arba
registracijos tvarką, o maždaug pusė individualių ekspertų
ir NVO atstovų rinkosi visaapimančią leidimų tvarką su
visoje ES galiojančiomis išmetamųjų teršalų ribinėmis
vertėmis. Visa bendroji informacija pateikta šiai
iniciatyvai skirtoje svetainėje[8]. Poveikio vertinimo rezultatai Kaip pažymėta Teminės oro taršos
strategijos peržiūros poveikio vertinime, bendra oro kokybės
politikos struktūra yra logiška ir nuosekli, tačiau praktinio
įgyvendinimo lygmeniu reikia geriau suderinti taršos šaltinių kontrolę,
didžiausias išmetamųjų teršalų kiekio ribas ir aplinkos oro
kokybės standartus, t. y. užtikrinti, kad vietos aplinkos oro
kokybės standartams pasiekti nesukliudytų a) nepakankamai mažinama
tarša iš didelių taškinių šaltinių ar produktų (pvz.,
faktinis išmetamųjų teršalų kiekis pasaulyje) arba b)
didelė foninė teršalų koncentracija, susidariusi dėl bendro
išmetamųjų teršalų kiekio. Siekiant pažangos įgyvendinant
ilgalaikį (po 2020 m.) ES tikslą dar labiau sumažinti oro taršos
poveikį sveikatai ir aplinkai, įvertintos įvairios politikos
galimybės ieškant ekonomiškai efektyvių priemonių rinkinio.
Išnagrinėtos atrinktos papildomos ES taršos šaltinių kontrolės
priemonės, kurių viena buvo skirta vidutinio dydžio kurią
deginančių įrenginių išmetamiems teršalams. Įvertinimo
išvadomis, visoje ES įgyvendinus iš vidutinio dydžio kurą
deginančių įrenginių išmetamų teršalų kiekio
kontrolės nuostatas, visose valstybėse narėse būtų
įdiegtos techninės priemonės, kurios, daugiasektorinės
analizės duomenimis, yra ekonomiškai efektyvios, todėl nuspręsta
ES lygiu pasiūlyti iš tokių įrenginių išmetamų
teršalų kiekio kontrolės teisėkūros priemonę. Iš penkių apsvarstytų ir išsamiai
išnagrinėtų politikos galimybių kontroliuoti iš vidutinio dydžio
kurą deginančių įrenginių išmetamų teršalų
kiekį pasirinkta ta galimybė, pagal kurią išmetamųjų
teršalų ribinės vertės atitiktų vertes, Direktyvoje
2010/75/ES nustatytas įrenginiams, kurių vardinė tiekiamoji
šiluminė galia yra 50–100 MW, ir galiojančias kai kuriose
valstybėse narėse; jos būtų papildytos iš dalies pakeistame
Geteborgo protokole naujiems įrenginiams nustatytomis išmetamųjų
teršalų ribinėmis vertėmis[9].
Siekiant sumažinti išmetamų azoto oksidų kiekio mažinimo išlaidas,
šių teršalų ribinės vertės daugiausia turėtų
būti grindžiamos pirminėmis teršalų kiekio ribojimo priemonėmis.
Tačiau tais atvejais, kai oro kokybė neatitinka ES standartų,
valstybės narės turėtų taikyti griežtesnes ribines vertes. Siekiant išvengti didelio poveikio mažosioms
ir vidutinėms įmonėms, kurios eksploatuoja daugumą
vidutinio dydžio kurą deginančių įrenginių,
apsvarstytos švelnesnės priemonės, kaip antai nuostata, kad veiklos
vykdytojams nereikėtų leidimo, bet jie turėtų pranešti
kompetentingoms institucijoms apie įrenginio eksploatavimą, taip
užtikrindami registraciją; rekomenduotas laipsniškas įgyvendinimas
esamiems įrenginiams suteikiant ilgesnį pereinamąjį
laikotarpį ribinėms vertėms pasiekti, ilgesnį
laikotarpį numatant mažiausių įrenginių kategorijai;
numatyti švelnesni arba paprastesni stebėsenos ir ataskaitų teikimo
įpareigojimai. 3. TEISINIAI PASIŪLYMO
ASPEKTAI Siūlomų
veiksmų santrauka Pasiūlymu, kuriuo nustatomos vidutinio
dydžio kurą deginantiems įrenginiams skirtos nuostatos, siekiama
užpildyti teisės aktų sistemos spragą.
Juo nustatomi būtiniausi reikalavimai, tuo pačiu siekiant išlaikyti
kuo mažesnę administracinę naštą ir atsižvelgiant į
specifinę mažųjų ir vidutinių įmonių
padėtį. Toliau pateikiama konkreti informacija apie
pasiūlymo straipsnius ir priedus. 1 straipsnyje
paaiškinama, kad direktyva siekiama sumažinti iš vidutinio dydžio kurą
deginančių įrenginių į orą išmetamo sieros
dioksido, azoto oksidų ir kietųjų dalelių kiekį ir
taip sumažinti galimą šių teršalų poveikį žmonių
sveikatai ir aplinkai. 2 straipsnyje
apibrėžiama direktyvos taikymo sritis siekiant išvengti dubliavimo su
Direktyva 2009/125/EB arba su Direktyvos 2010/75/ES III ir IV skyriais, taip
pat nustatoma, kurie kurą deginantys įrenginiai nepatenka į
direktyvos taikymo sritį dėl techninių charakteristikų arba
naudojimo tam tikroje veikloje. 3 straipsnyje
pateikiamos šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys. 4 straipsnyje
nustatomas įpareigojimas kompetentingai institucijai remiantis veiklos
vykdytojų pranešimais registruoti vidutinio dydžio kurą
deginančius įrenginius. Tokių pranešimų elementai išvardyti
I priede. Nuostatos dėl išmetamųjų
teršalų ribinių verčių išdėstytos 5 straipsnyje,
o esamiems ir naujiems įrenginiams taikomos vertės pateiktos II
priede. Siūloma, kad išmetamųjų teršalų ribinės
vertės esamiems kurą deginantiems įrenginiams būtų
taikomos po šios direktyvos taikymo pradžios praėjus tam tikram
laikotarpiui, kad įrenginių valdytojai turėtų laiko
techniškai pritaikyti įrenginius pagal šios direktyvos reikalavimus. 5
straipsnio 4 dalimi valstybių narių reikalaujama taikyti griežtesnes
išmetamųjų teršalų ribines vertes įrenginiams, esantiems
zonose, kurios neatitinka oro kokybės ribinių verčių. III
priede pateiktos etaloninės vertės, kurios parodo pažangiausių
metodų rezultatus. 6 straipsnyje ir
IV priede pateikti stebėsenos reikalavimai. Šį priedą siūloma
priderinti prie techninės ir mokslinės pažangos priimant
deleguotuosius aktus (14 ir 15 straipsniai). Pasiūlymo 7 ir 8 straipsniuose
išdėstomos nuostatos, skirtos veiksmingam šios direktyvos
įgyvendinimui ir vykdymui užtikrinti. Įtraukiama nuostata, kuria
veiklos vykdytojų reikalaujama nedelsiant pranešti kompetentingoms
institucijoms, jei įrenginys neatitinka reikalavimų. Valstybės
narės taip pat turėtų užtikrinti, kad tais atvejais, kai
įrenginys neatitinka šios direktyvos reikalavimų, veiklos vykdytojas
ir kompetentinga institucija imtųsi reikiamų priemonių. Be to,
pasiūlyme nustatyti reikalavimai valstybėms narėms parengti
vidutinio dydžio kurą deginančių įrenginių, kuriems
taikoma ši direktyva, aplinkosauginio inspektavimo sistemą arba taikyti kitas
jų atitikties reikalavimams tikrinimo priemones. 9 straipsnyje
numatyti veiklos vykdytojų ir kompetentingų institucijų
įpareigojimai vidutinio dydžio kurą deginančių
įrenginių modifikavimo atvejais. 10 straipsnis
susijęs su teise gauti informaciją, jame tuo tikslu daroma nuoroda
į 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyvą 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su
informacija apie aplinką ir panaikinančią Tarybos direktyvą
90/313/EEB[10]. 11 straipsniu
valstybių narių reikalaujama paskirti kompetentingas institucijas,
atsakingas už šioje direktyvoje nustatytų įpareigojimų
vykdymą. 12 straipsniu
nustatomas ataskaitų teikimo mechanizmas. Pirmoje valstybių
narių atskaitoje, kurią jos turi pateikti Komisijai iki 2019 m.
birželio 30 d., pateikiama duomenų, kurie itin reikšmingi
įgyvendinant šią direktyvą, suvestinė, o kitose ataskaitose
pateikiama kokybinė ir kiekybinė informacija apie šios direktyvos
įgyvendinimą, veiksmus, kurių imtasi vidutinio dydžio kurą
deginančių įrenginių eksploatavimo atitikčiai šios
direktyvos nuostatoms patikrinti ir apie atitinkamus atitikties užtikrinimo
veiksmus. 13 straipsnyje taip pat išdėstyti Komisijos ataskaitų
teikimo įpareigojimai. 14 straipsnyje
nustatyta delegavimo procedūra, skirta IV priedui priderinti prie
mokslinės ir techninės pažangos pagal 13 straipsnį,
priimant deleguotuosius aktus. 15, 16 ir 17 straipsniuose atitinkamai pateikiamos nuostatos dėl nuobaudų, taikomų
už nacionalinių nuostatų, priimtų pagal šį
pasiūlymą, pažeidimus, dėl pasiūlymo perkėlimo į
valstybių narių teisę ne vėliau kaip iki xxxx xx xx ir
dėl jo įsigaliojimo. I priede
pateikiama informaciją, kurią veiklos vykdytojai turi pranešti
kompetentingai institucijai. II priede
nustatomos išmetamųjų teršalų ribinės vertės, taikomos
esamiems ir naujiems kurą deginantiems įrenginiams, atitinkamai,
pagal 5 straipsnio 2 ir 3 dalis. III priede
numatomos etaloninės vertės tiems atvejams, kai pagal 5 straipsnio 4
dalį turi būti taikomos griežtesnės išmetamųjų
teršalų ribinės vertės. IV priede išsamiai
išdėstomi reikalavimai, taikomi vykdant išmetamųjų teršalų
kiekio stebėseną. Aiškinamieji dokumentai Komisija mano, kad
siekiant pagerinti informacijos apie direktyvos perkėlimą į
nacionalinę teisę kokybę, dėl toliau nurodytų
priežasčių būtina pateikti aiškinamuosius dokumentus. Siekiant direktyvos
tikslų (t. y. apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką)
labai svarbu visiškai ir teisingai perkelti direktyvą į
nacionalinę teisę. Kadangi kai kurios valstybės narės jau
reglamentuoja iš vidutinio dydžio kurą deginančių
įrenginių išmetamų oro teršalų kiekį, ši direktyva
į nacionalinę teisę greičiausiai bus perkelta ne
vieninteliu teisės aktu, o atliekant įvairius esamų teisės
nuostatų pakeitimus arba teikiant naujus susijusių sričių
teisės aktų pasiūlymus. Be to,
direktyvos įgyvendinimas dažnai labai necentralizuotas, nes už jos
taikymą, o kai kuriose valstybėse narėse ir už
perkėlimą, atsako regionų ir vietos valdžios institucijos. Tikėtina, kad
dėl nurodytųjų veiksnių padidės neteisingo direktyvos
perkėlimo ir įgyvendinimo rizika ir Komisijai bus sudėtingiau
stebėti, kaip taikoma ES teisė. Siekiant užtikrinti, kad
nacionaliniai teisės aktai atitiktų direktyvos nuostatas, labai
svarbu pateikti aiškią informaciją apie jos perkėlimą
į nacionalinę teisę. Reikalavimas pateikti aiškinamuosius dokumentus gali lemti
papildomą administracinę naštą tose valstybėse narėse,
kurios neturi tokio darbo patirties. Tačiau aiškinamieji dokumentai
būtini, kad būtų galima veiksmingai patikrinti, ar direktyva
visiškai ir teisingai perkelta į nacionalinę teisę (kodėl
tai būtina, nurodyta anksčiau), o paprastesnių veiksmingo
patikrinimo priemonių nėra. Be to, aiškinamieji dokumentai gali
padėti smarkiai sumažinti su Komisijos atliekama atitikties stebėsena
susijusią administracinę naštą – be jų, norint atsekti
direktyvos perkėlimo metodus visose valstybėse narėse,
reikėtų didelių išteklių ir plataus ryšio palaikymo su
nacionalinėmis institucijomis. Taigi galima papildoma administracinė
našta dėl reikalavimo pateikti aiškinamuosius dokumentus yra proporcinga
siekiamam tikslui, t. y. užtikrinti veiksmingą perkėlimą
į nacionalinę teisę ir visiškai pasiekti direktyvos tikslus. Atsižvelgiant į visa tai, tikslinga prašyti valstybių
narių prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną
ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos nuostatų ir
nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių
sąsajos. Teisinis pagrindas Kadangi pagrindinis
direktyvos tikslas yra apsaugoti aplinką, kaip nustatyta Sutarties
dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 191 straipsnyje, pasiūlymas
grindžiamas SESV 192 straipsnio 1 dalimi.320 Subsidiarumo ir proporcingumo principai ir pasirinkta priemonė Subsidiarumo principas taikomas, jei
pasiūlymas nepriklauso išimtinei Europos Sąjungos kompetencijai. Valstybės narės
negali tinkamai pasiekti pasiūlymo tikslų, ir šie tikslai bus geriau
pasiekti vykdant Sąjungos veiksmus dėl toliau nurodytų
priežasčių.3 Nors į orą išmetami teršalai dažnai
lemia tarpvalstybinę taršą, iš vidutinio dydžio kurą
deginančių įrenginių išmetamų oro teršalų kiekis
šiuo metu iš esmės nėra reglamentuojamas ES lygmeniu. Pagrindinis šio
pasiūlymo motyvas – nustatyti išmetamųjų teršalų ribines
vertes, pagal kurias būtų kontroliuojamas iš kurą
deginančių vidutinio dydžio įrenginių į orą išmetamo
sieros dioksido, azoto oksidų ir kietųjų dalelių kiekis,
užtikrinant būtiniausius aplinkos ir visų ES piliečių
apsaugos standartus. Todėl visos valstybės narės
privalo imtis priemonių, kad atitiktų būtiniausius reikalavimus,
nes skirtingas nacionalinis reglamentavimas gali kliudyti tarpvalstybinei
ekonominei veiklai. ES lygmens veiksmai yra būtini ir turi
pridėtinės vertės, palyginti su individualiais nacionalinio
lygmens veiksmais. Todėl pasiūlymas
atitinka subsidiarumo principą. Teisine priemone pasirinkta direktyva, nes
pasiūlyme išdėstyti tikslai ir įpareigojimai, valstybėms
narėms paliekant pakankamai veiksmų laisvės rinktis atitikties
užtikrinimo priemones ir išsamų jų įgyvendinimo planą.
Todėl pasiūlymas atitinka proporcingumo principą. 4. POVEIKIS BIUDŽETUI Šis pasiūlymas neturi poveikio ES
biudžetui. 5. NEPRIVALOMI ELEMENTAI Pasiūlymas susijęs
su Europos ekonominei erdvei svarbiu klausimu, todėl turėtų
būti jai taikomas. 2013/0442 (COD) Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA dėl tam tikrų teršalų,
išmetamų į orą iš vidutinio dydžio kurą
deginančių įrenginių, kiekio apribojimo (Tekstas svarbus EEE) EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS
SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdami į Sutartį dėl
Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 192 straipsnio 1 dalį, atsižvelgdami į Europos Komisijos
pasiūlymą, teisėkūros procedūra priimamo
akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams, atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir
socialinių reikalų komiteto nuomonę[11], atsižvelgdami į Regionų komiteto
nuomonę[12], laikydamiesi įprastos
teisėkūros procedūros[13], kadangi: 1) Europos Parlamento ir
Tarybos sprendime XXX/XXXX[14]
(Veiksmų programa) pripažįstama, kad į orą išmetamų
teršalų kiekis per pastaruosius dešimtmečius smarkiai sumažintas,
tačiau oro taršos lygis daugelyje Europos regionų tebėra per
didelis ir orą teršiančios medžiagos tebekelia potencialią
grėsmę Sąjungos piliečių sveikatai ir gerovei. Veiksmų
programoje pažymima, kad ekosistemos ir toliau kenčia dėl per didelio
kiekio azoto ir sieros iškritų, išmetamų transporto sektoriuje, taip
pat vykdant netausią žemės ūkio veiklą ir gaminant elektros
energiją; 2) siekiant užtikrinti visiems
sveiką aplinką Veiksmų programoje raginama vietos priemones
papildyti adekvačia nacionalinio ir Sąjungos lygmens politika. Joje
reikalaujama visų pirma sustiprinti pastangas siekiant visapusiškos
atitikties Sąjungos oro kokybės teisės aktų nuostatoms ir
nustatyti laikotarpio po 2020 m. strateginius tikslus ir veiksmus; 3) mokslinių
vertinimų duomenimis, dėl oro taršos Sąjungos piliečių
gyvenimo trukmė sutrumpėja vidutiniškai aštuoniais mėnesiais; 4) iš vidutinio dydžio
kurą deginančių įrenginių išmetamų teršalų
kiekis Sąjungos lygmeniu apskritai nėra reglamentuojamas, nors
dėl šių teršalų oro tarša vis labiau didėja, kadangi kurui
vis dažniau naudojama biomasė, kaip skatinama kovos su klimato kaita ir
energetikos politikos nuostatomis; 5) kuro deginimas mažuose
kurą deginančiuose įrenginiuose ir prietaisuose gal būti
reglamentuojamas 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyvos 2009/125/EB, nustatančios ekologinio projektavimo
reikalavimų su energija susijusiems gaminiams nustatymo sistemą[15], įgyvendinimo
aktais. Kuro deginimas dideliuose kurą deginančiuose
įrenginiuose nuo 2013 m. sausio 7 d. reglamentuojamas Europos
Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES[16],
o Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/80/EB[17] iki 2015 m.
gruodžio 31 d. tebetaikoma dideliems kurą deginantiems
įrenginiams, kuriems taikoma Direktyvos 2010/75/ES 30 straipsnio 2 dalis; 6) 2013 m. gegužės 17 d.
Komisijos ataskaitos[18]
dėl peržiūrų, atliktų pagal Direktyvos 2010/75/ES 30
straipsnio 9 dalį, išvadomis, akivaizdžiai įrodyta, kad galima
ekonomiškai efektyviai sumažinti oro teršalų, išmetamų deginant
kurą vidutinio dydžio kurą deginančiuose įrenginiuose,
kiekį; 7) Sąjungos tarptautiniai
su oro tarša susiję įpareigojimai dėl rūgštėjimo,
eutrofikacijos, pažemio ozono ir išmetamų kietųjų dalelių
kiekio mažinimo yra sutarti pagal Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų
pernašų konvencijos Geteborgo protokolą, kuris 2012 m. iš dalies
pakeistas sugriežtinant išmetamo sieros dioksido, azoto oksidų, amoniako
ir lakiųjų organinių junginių kiekio mažinimo
įsipareigojimus ir įtraukiant naujus išmetamų smulkių kietųjų
dalelių (KD 2,5) kiekio mažinimo įsipareigojimus, įvykdytinus po
2020 m.; 8) Komisijos komunikate Tarybai
ir Europos Parlamentui „Europos švaraus oro programa“[19] raginama imtis
veiksmų siekiant kontroliuoti orą teršiančių medžiagų,
išmetamų iš vidutinio dydžio kurą deginančių
įrenginių, kiekį ir taip užpildyti kurą
deginančių įrenginių sektoriaus reglamentavimo sistemos
spragą. Minėta strategija papildomas 2020 m. taršos mažinimo
planas, išdėstytas 2005 m. rugsėjo 21 d. Komisijos
komunikate „Teminė oro taršos strategija“[20]
ir nustatomi laikotarpio iki 2030 m. poveikio mažinimo tikslai. Norint
įgyvendinti strateginius tikslus reikalingas reglamentavimo planas,
įskaitant vidutinio dydžio kurą deginančių
įrenginių išmetamų teršalų kiekio kontrolės priemones; 9) ši direktyva
neturėtų būti taikoma su energija susijusiems gaminiams, kuriems
taikomos pagal Direktyvą 2009/125/EB priimtos įgyvendinimo
priemonės arba Direktyvos 2010/75/ES III ar IV skyriai. Dėl savo
techninių charakteristikų arba naudojimo tam tikroje veikloje į
direktyvos taikymo sritį neturėtų būti įtraukti ir kai
kurie kiti kurą deginantys įrenginiai; 10) siekiant užtikrinti į
orą išmetamo sieros dioksido, azoto oksidų ir kietųjų
dalelių kiekio kontrolę, vidutinio dydžio kurą deginantys
įrenginiai gali būti eksploatuojami, tik jei jie pagal veiklos vykdytojo
pranešimą yra užregistruoti kompetentingos institucijos; 11) iš vidutinio dydžio kurą
deginančių įrenginių į orą išmetamų
teršalų kiekio kontrolės tikslais šioje direktyvoje turėtų
būti nustatytos išmetamųjų teršalų ribinės vertės
ir jų kiekio stebėsenos reikalavimai; 12) siekiant suteikti pakankamai
laiko esamus vidutinio dydžio kurą deginančius įrenginius
techniškai pritaikyti pagal šios direktyvos reikalavimus, išmetamųjų
teršalų ribinės vertės šiems įrenginiams turėtų
būti pradėtos taikyti po šios direktyvos taikymo pradžios datos
praėjus nustatytam laikotarpiui; 13) pagal Sutarties dėl
Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 193 straipsnį šia direktyva
nedraudžiama valstybėms narėms išlaikyti ar nustatyti
griežtesnių apsaugos priemonių, pvz., skirtų atitikčiai
aplinkos kokybės standartams užtikrinti. Zonose, kurios neatitinka oro
kokybės ribinių verčių, valstybės narės
turėtų taikyti griežtesnes išmetamųjų teršalų ribines
vertes, kaip antai šios direktyvos III priede nustatytos etaloninės
vertės, kurioms pasiekti turėtų būti skatinamos
ekologinės inovacijos, visų pirma palengvinant sąlygas mažosioms
ir vidutinėms įmonėms patekti į rinką; 14) valstybės narės
turėtų užtikrinti, kad vidutinio dydžio kurą deginančiam
įrenginiui neatitinkant šios direktyvos nuostatų veiklos vykdytojas
ir kompetentinga institucija imtųsi reikiamų priemonių; 15) siekiant sumažinti naštą
vidutinio dydžio kurą deginančius įrenginius
eksploatuojančioms mažosioms ir vidutinėms įmonėms, veiklos
vykdytojams taikomi administraciniai įpareigojimai dėl pranešimo,
stebėsenos ir ataskaitų teikimo turėtų būti
proporcingi, tačiau pakankamai griežti, kad kompetentingos institucijos
galėtų veiksmingai patikrinti atitiktį reikalavimams; 16) siekdama užtikrinti, kad
valstybių narių informacija apie šios direktyvos
įgyvendinimą būtų suderinta bei nuosekli, ir skatindama
keitimąsi informacija su valstybėmis narėmis, Komisija, padedama
Europos aplinkos agentūros, turėtų sukurti elektroninę
ataskaitų teikimo priemonę, kurią valstybės narės galėtų
naudoti ir nacionalinėms duomenų teikimo bei tvarkymo reikmėms; 17) siekiant atsižvelgti į
mokslinę ir techninę pažangą, pagal Sutarties dėl Europos
Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti
deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais būtų pritaikomos IV
priede pateiktos išmetamųjų teršalų kiekio stebėsenos
nuostatos. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą
Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su
deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir
rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami
dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos
Parlamentui ir Tarybai; 18) kadangi šios direktyvos
tikslų, t. y. pagerinti aplinkos kokybę ir žmonių
sveikatą, valstybės narės negali pačios deramai pasiekti ir
jų tikslingiau siekti Sąjungos lygmeniu, Sąjunga gali priimti priemones
pagal Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo
principą. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo
principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems
tikslams pasiekti; 19) šioje direktyvoje gerbiamos
pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažįstamų
visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje.
Visų pirma šia direktyva siekiama užtikrinti tos chartijos
37 straipsnio dėl aplinkos apsaugos taikymą; 20) pagal 2011 m.
rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos
politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų[21] valstybės
narės įsipareigojo pagrįstais atvejais prie pranešimų apie
direktyvos perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau
dokumentų, kuriuose paaiškintų direktyvos sudėtinių
dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų
dalių sąsajas. Šios direktyvos atveju teisės aktų
leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas
yra pagrįstas, PRIĖMĖ ŠIĄ
DIREKTYVĄ: 1 straipsnis
Dalykas Šioje direktyvoje išdėstomos
taisyklės, pagal kurias turi būti kontroliuojamas iš vidutinio dydžio
kurą deginančių įrenginių į orą išmetamo
sieros dioksido, azoto oksidų ir kietųjų dalelių kiekis ir
tokiu būdu šis kiekis mažinamas mažinant ir galimą šių
teršalų grėsmę žmonių sveikatai ir aplinkai. 2 straipsnis
Taikymo sritis 1. Ši direktyva taikoma
kurą deginantiems įrenginiams, kurių vardinė šiluminė
tiekiamoji galia yra 1 MW arba didesnė ir mažesnė kaip
50 MW (toliau – vidutinio dydžio kurą deginantys įrenginiai),
nepriklausomai nuo naudojamo kuro rūšies. 2. Ši direktyva netaikoma: (a)
kurą deginantiems įrenginiams, kuriems
taikomas Direktyvos 2010/75/ES III arba IV skyrius; (b)
su energija susijusiems gaminiams, kuriems taikomi
pagal Direktyvą 2009/125/EB priimti įgyvendinimo aktai, jei juose
nustatytos šios direktyvos II priede išvardytų išmetamųjų
teršalų ribinės vertės; (c)
kurą deginantiems įrenginiams, kuriuose
dujiniai degimo produktai naudojami tiesioginiam šildymui, džiovinimui arba
kitoms objektų arba medžiagų apdorojimo rūšims; (d)
antrinio deginimo įrenginiams, kurie skirti
pramoninių procesų metu išmetamoms dujoms valyti jas deginant ir
kurie nėra eksploatuojami kaip atskiri kurą deginantys
įrenginiai; (e)
visai techninei įrangai, naudojamai kaip
transporto priemonių, laivų ar lėktuvų varikliai; (f)
kurą deginantiems įrenginiams, kuriems
taikomi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB)
Nr. 1069/2009[22]
priimti įgyvendinimo aktai, jei juose nustatytos šios direktyvos II priede
išvardytų išmetamųjų teršalų ribinės vertės. 3 straipsnis
Terminų apibrėžtys Šioje direktyvoje
vartojamų terminų apibrėžtys: (1)
teršalų išmetimas – tai medžiagų
išmetimas į orą iš kurą deginančio įrenginio; (2)
išmetamųjų teršalų ribinė
vertė – tai leidžiamas kokios nors medžiagos, esančios kurą
deginančio įrenginio išmetamosiose dujose, kiekis, kuris gali
būti išmetamas į orą per nustatytą laikotarpį; (3)
azoto oksidai (NOx) – azoto oksidas ir
azoto dioksidas, išreikšti azoto dioksidu (NO2); (4)
kietosios dalelės – bet kokios formos,
sandaros ar tankio kietosios dalelės, kurios ėminių ėmimo
taške esančiomis sąlygomis skendi dujinėje fazėje; tokias
dulkes ir daleles galima surinkti filtruojant nustatytomis sąlygomis
paėmus reprezentatyvius tiriamų dujų ėminius ir jos,
išdžiovintos nustatytomis sąlygomis, išlieka prieš filtrą ir ant
filtro.; (5)
kurą deginantis įrenginys – techninis
įrenginys, kuriame kuras oksiduojamas, kad būtų galima panaudoti
taip gautą šilumą; (6)
esamas kurą deginantis įrenginys –
kurą deginantis įrenginys, pradėtas eksploatuoti prieš [vieneri
metai po šio teisės akto perkėlimo į nacionalinę teisę
datos]; (7)
naujas kurą deginantis įrenginys –
kurą deginantis įrenginys, kurs nėra esamas kurą deginantis
įrenginys; (8)
variklis – dujų variklis, dyzelinis variklis
arba dvejopo kuro variklis; (9)
dujų variklis – vidaus degimo variklis, kuris
veikia pagal Oto ciklą ir kuriame degalams deginti naudojamas kibirkštinis
uždegimas; (10)
dyzelinis variklis – vidaus degimo variklis, kuris
veikia pagal dyzelinį ciklą ir kuriame degalams deginti naudojamas
slėginis uždegimas; (11)
dvejopo kuro variklis – vidaus degimo variklis,
kuriame naudojamas slėginis uždegimas ir kuris degindamas
skystąjį kurą veikia pagal dyzelinį ciklą, o
degindamas dujinį kurą – pagal Oto ciklą; (12)
dujų turbina – rotacinė mašina, šilumos
energiją paverčianti mechaniniu darbu, dažniausiai susidedanti iš kompresoriaus,
šiluminio įtaiso, kuriame darbiniui skysčiui šildyti oksiduojamas kuras,
ir turbinos; joms priskiriamos tiek atvirojo ciklo, tiek kombinuotojo ciklo
dujų turbinos, taip pat kogeneracijos veiksenos dujų turbinos; visos
jos gali būti su papildomu deginimu arba be jo; (13)
kuras – kietoji, skystoji arba dujinė degi
medžiaga; (14)
atliekos – medžiaga ar objektas, kurio
turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti; (15)
biomasė – vienas iš toliau nurodytų
dalykų: (a)
produktai, kuriuos sudaro iš žemės ūkio
arba miškininkystės veiklos gauta augalinė medžiaga, kuri gali
būti naudojama kaip kuras energijai gauti; (b)
šios atliekos: (a)
žemės ūkio ir miškininkystės
augalinės atliekos; (b)
maisto perdirbimo pramonės augalinės
atliekos, jeigu gaunama šiluma yra panaudojama; (c)
pluoštinės augalinės atliekos, gaunamos
gaminant medienos masę ir popierių iš medienos masės, jeigu jos
yra kartu sudeginamos gamybos vietoje, o gauta šiluma panaudojama; (d)
kamštinės medienos atliekos; (e)
medienos atliekos, išskyrus tas medienos atliekas,
kuriose dėl medžiagų apdirbimo medienos konservantais arba dengimo
gali būti halogenintų organinių junginių arba
sunkiųjų metalų, įskaitant visų pirma tokias statybų
arba nugriautų pastatų medienos atliekas; (16)
eksploatavimo valandos – valandomis išreikštas
laikas, kurį iš kurą deginančio įrenginio į orą
išmetami teršalai; (17)
veiklos vykdytojas – tai bet koks fizinis arba
juridinis asmuo, kuris eksploatuoja ir kontroliuoja kurą deginantį
įrenginį, arba, jei tai numatyta nacionalinėje teisėje,
kuriam suteikta sprendžiamoji ekonominė teisė dėl techninio
įrenginio darbo; (18)
ribinė vertė – taršos lygis, nustatomas
remiantis mokslo žiniomis siekiant išvengti kenksmingo poveikio žmonių
sveikatai ir (arba) visai aplinkai, užkirsti jam kelią arba jį sumažinti,
kuris turi būti pasiektas per tam tikrą laikotarpį, o pasiekus
neturi būti viršijamas, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos
direktyvoje 2008/50/EB[23];
(19)
zona – valstybės narės teritorijos dalis,
nustatyta tos valstybės narės oro kokybės vertinimo ir valdymo
tikslais, kaip nustatyta Direktyvoje 2008/50/EB.
4 straipsnis
Registracija 1. Valstybės narės
imasi būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, kad vidutinio
dydžio kurą deginantys įrenginiai būtų eksploatuojami tik
tuomet, jei jie užregistruoti kompetentingos institucijos. 2. Registracijos
procedūrą sudaro bent kompetentingai institucijai pateiktas veiklos
vykdytojo pranešimas apie vidutinio dydžio kurą deginančio
įrenginio eksploatavimą arba ketinimą jį eksploatuoti. 3. Apie kiekvieną vidutinio
dydžio kurą deginantį įrenginį veiklos vykdytojo pranešime
pateikiama bent I priede išvardyta informacija. 4. Kompetentinga institucija
užregistruoja vidutinio dydžio kurą deginantį įrenginį per
vieną mėnesį po veiklos vykdytojo pranešimo pateikimo ir
pastarąjį apie tai informuoja. 5. Esamiems vidutinio dydžio
kurą deginantiems įrenginiams gali būti netaikomas 2 dalyje
nurodytas pranešimo įpareigojimas su sąlyga, kad kompetentingai
institucijai pateikiama visa 3 dalyje nurodyta informacija. Tie vidutinio dydžio kurą deginantys
įrenginiai užregistruojami iki [trylika mėnesių po šio
teisės akto perkėlimo datos]. 6. Apie kiekvieną vidutinio
dydžio kurą deginantį įrenginį kompetentingų
institucijų tvarkomame registre pateikiama bent I priede išvardyta
informacija, taip pat visa per stebėsenos rezultatų patikrinimą
arba kitas atitikties patikras, nurodytus 7 ir 8 straipsniuose, surinkta
informacija. 5 straipsnis
Išmetamųjų teršalų ribinės vertės 1. Nepažeidžiant Direktyvos
2010/75/ES II skyriaus nuostatų, jei taikoma, atskiriems vidutinio dydžio
kurą deginantiems įrenginiams taikomos II priede nustatytos
išmetamųjų teršalų ribinės vertės. 2. Nuo 2025 m. sausio
1 d. iš esamų vidutinio dydžio kurą deginančių
įrenginių, kurių vardinė tiekiamoji šiluminė galia
didesnė kaip 5 MW, į orą išmetamo sieros dioksido,
azotų oksidų ir kietųjų dalelių kiekis neviršija II
priedo 1 dalyje nustatytų išmetamųjų teršalų ribinių
verčių. Nuo 2030 m. sausio 1 d. iš esamų
vidutinio dydžio kurą deginančių įrenginių, kurių
vardinė tiekiamoji šiluminė galia 5 MW arba mažesnė, į
orą išmetamo sieros dioksido, azotų oksidų ir kietųjų
dalelių kiekis neviršija II priedo 1 dalyje nustatytų
išmetamųjų teršalų ribinių verčių. Valstybės narės gali leisti, kad esami
vidutinio dydžio kurą deginantys įrenginiai, eksploatuojami nedaugiau
kaip 500 valandų per metus, neatitiktų II priedo 1 dalyje
nustatytų išmetamųjų teršalų ribinių verčių.
Tokiu atveju kietąjį kurą deginantiems įrenginiams taikoma
200 mg/Nm³ išmetamųjų kietųjų dalelių kiekio
ribinė vertė. 3. Nuo [1 metai po šio teisės
akto perkėlimo datos] iš naujų vidutinio dydžio kurą
deginančių įrenginių į orą išmetamo sieros
dioksido, azotų oksidų ir kietųjų dalelių kiekis
neviršija II priedo 2 dalyje nustatytų išmetamųjų teršalų
ribinių verčių. Valstybės narės gali leisti, kad nauji
vidutinio dydžio kurą deginantys įrenginiai, eksploatuojami nedaugiau
kaip 500 valandų per metus, neatitiktų II priedo 2 dalyje
nustatytų išmetamųjų teršalų ribinių verčių.
Tokiu atveju kietąjį kurą deginantiems įrenginiams taikoma
100 mg/Nm³ išmetamų kietųjų dalelių kiekio ribinė
vertė. 4. Valstybės narės
zonose, kurios neatitinka ES oro kokybės ribinių verčių,
nustatytų Direktyvoje 2008/50/EB, esantiems atskiriems vidutinio dydžio
kurą deginantiems įrenginiams taiko išmetamųjų teršalų
ribines vertes, grindžiamas III priede nustatytomis etaloninėms
vertėmis arba valstybių narių nustatytomis griežtesnėmis
vertėmis, nebent Komisijai įrodoma, kad taikant tas ribines vertes
bus patiriama neproporcingų išlaidų ir kad į oro kokybės
planus, kurių reikalaujama pagal Direktyvos 2008/50/EB 23 straipsnį,
įtrauktos kitos priemonės, kuriomis užtikrinama atitiktis oro
kokybės ribinėms vertėms. 5. Komisija organizuoja
keitimąsi informacija su valstybėmis narėmis ir
suinteresuotosiomis šalimis apie etalonines vertes, kuriomis grindžiamos 4
dalyje nurodytos griežtesnės išmetamųjų teršalų
ribinės vertės. 6. Kompetentinga institucija
daugiausia šešiems mėnesiams gali suteikti išimtį, atleisdama nuo
pareigos laikytis 2 ir 3 dalyse nustatytų išmetamo sieros dioksido
ribinių verčių vidutinio dydžio kurą deginančiame
įrenginyje, kuriame paprastai naudojamas mažai sieros turintis kuras, jei
veiklos vykdytojas negali laikytis tų ribinių verčių
dėl mažai sieros turinčio kuro tiekimo nutraukimo, atsirandančio
dėl didelio tokio kuro trūkumo. Valstybės narės nedelsdamos praneša
Komisijai apie kiekvieną tokią pagal pirmą pastraipą
suteiktą išimtį. 7. Kompetentinga institucija
gali suteikti išimtį, atleisdama nuo pareigos laikytis 2 ir
3 dalyse nustatytų išmetamų teršalų ribinių verčių
tais atvejais, kai vidutinio dydžio kurą deginančiame
įrenginyje, kuriame naudojamas tik dujinis kuras, išimtiniais atvejais
reikia pradėti naudoti kitų rūšių kurą dėl
staigiai nutraukto dujų tiekimo, ir todėl jame reikėtų
įmontuoti pagalbinę taršos mažinimo įrangą. Laikotarpis,
kuriuo taikoma tokia išimtis, neviršija 10 dienų, išskyrus tuos atvejus,
kai veiklos vykdytojas kompetentingai institucijai tinkamai pagrindžia
ilgesnį laikotarpį. Valstybės narės nedelsdamos praneša
Komisijai apie kiekvieną tokią pagal pirmą pastraipą
suteiktą išimtį. 8. Jei vidutinio dydžio
kurą deginančiame įrenginyje tuo pat metu naudojamas dviejų
ar daugiau rūšių kuras kiekvienų išmetamųjų
teršalų ribinė vertė apskaičiuojama toliau nurodyta eiga: (a)
imama kiekvienai atskirai kuro rūšiai taikoma
ribinė vertė, nustatyta II priede; (b)
apskaičiuojama naudojamoms kuro rūšims
proporcinga išmetamųjų teršalų ribinė vertė, kuri
gaunama dauginant a punkte nurodytą atskirą išmetamojo teršalo
ribinę vertę iš kiekvienos rūšies kuro šiluminės galios ir
dalijant šią sandaugą iš visų rūšių kuro
šiluminių galių sumos; (c)
sudedamos naudojamoms kuro rūšims proporcingos
išmetamųjų teršalų ribinės vertės. 6 straipsnis
Išmetamųjų teršalų kiekio stebėsena ir taršos mažinimo
įrangos eksploatavimas 1. Valstybės narės
užtikrina, kad veiklos vykdytojai vykdytų išmetamųjų
teršalų kiekio stebėseną laikydamiesi bent IV priedo
nuostatų. 2. Vidutinio dydžio kurą
deginančiuose įrenginiuose, kuriuose naudojamas kelių
rūšių kuras, išmetamųjų teršalų kiekio stebėsena
vykdoma deginant tokį kurą arba kuro mišinį, kuris
greičiausiai lemia didžiausią išmetamųjų teršalų
kiekį, tokį laikotarpį, kuris atitinka įprastas
eksploatavimo sąlygas. 3. Visi stebėsenos
rezultatai registruojami, apdorojami ir atitinkamai pateikiami, kad kompetentinga
institucija galėtų patikrinti, ar laikomasi išmetamųjų
teršalų ribinių verčių. 4. Vidutinio dydžio kurą
deginančiuose įrenginiuose, kuriuose, kad būtų pasiektos
išmetamųjų teršalų ribinės vertės, naudojama
pagalbinė taršos mažinimo įranga, nuolat vykdoma veiksmingo tos
įrangos eksploatavimo stebėsena ir registruojami jos rezultatai. 7 straipsnis
Atitikties patikra 1. Valstybės narės
parengia vidutinio dydžio kurą deginančių įrenginių
aplinkosauginio inspektavimo sistemą arba įgyvendina kitas jų
atitikties šios direktyvos reikalavimams tikrinimo priemones. 2. Vidutinio dydžio kurą
deginančių įrenginių veiklos vykdytojai kompetentingos
institucijos atstovams suteikia reikiamą pagalbą, kad jie
galėtų tikrinti ir vizituoti įrenginį, imti mėginius
ir rinkti visą informaciją, reikalingą savo pareigoms pagal
šią direktyvą atlikti. 3. Valstybės narės
imasi būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, kad vidutinio
dydžio kurą deginančių įrenginių paleidimo, sustabdymo
ir veiklos sutrikimo laikotarpiai būtų kuo trumpesni. Jei sutrinka
pagalbinės taršos mažinimo įrangos veikimas arba ji sugenda, veiklos
vykdytojas nedelsdamas apie tai praneša kompetentingai institucijai. 4. Jei įrenginys neatitinka
reikalavimų, valstybės narės užtikrina, kad: (a)
veiklos vykdytojas nedelsdamas apie tai
praneštų kompetentingai institucijai; (b)
veiklos vykdytojas nedelsdamas imtųsi
priemonių, būtinų užtikrinti, kad įrenginys per kuo
trumpesnį laikotarpį vėl atitiktų reikalavimus; (c)
kompetentinga institucija pareikalautų, jog
veiklos vykdytojas imtųsi atitinkamų papildomų priemonių,
kurias kompetentinga institucija laiko būtinomis siekiant, kad
įrenginys vėl atitiktų reikalavimus. Jei atitiktis reikalavimams negali būti
vėl užtikrinta, kompetentinga institucija sustabdo įrenginio
eksploatavimą ir panaikina jo registraciją. 8 straipsnis
Stebėsenos rezultatų tikrinimas 1. Valstybės narės
užtikrina, kad pagal IV priedą stebimų išmetamųjų
teršalų tinkamai nustatyta vertė neviršytų II priede
nurodytų išmetamųjų teršalų ribinių verčių. 2. Vidutinio dydžio kurą
deginančio įrenginio veiklos vykdytojas saugo: (a)
nepažeisdamas 4 straipsnio 5 dalies, pranešimo
kompetentingai institucijai pateikimo įrodymą; (b)
kompetentingos institucijos atliktos registracijos
įrodymą; (c)
6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus stebėsenos
rezultatus; (d)
jei taikoma, užregistruotus 5 straipsnio 2 dalies
antroje pastraipoje nurodytų eksploatavimo valandų duomenis; (e)
užregistruotus įrenginyje naudojamo kuro
duomenis ir pagalbinės taršos mažinimo įrangos veikimo sutrikimų
ar gedimo duomenis. 3. 2 dalyje nurodyti duomenys
saugomi ne trumpiau kaip dešimt metų. 4. Kompetentingai institucijai
paprašius 2 dalyje išvardyti duomenys jai pateikiami, kad ji galėtų
patikrinti jų atitiktį šios direktyvos reikalavimams. 9 straipsnis
Vidutinio dydžio kurą deginančių įrenginių
modifikavimas 1. Veiklos vykdytojas
kompetentingai institucijai praneša apie visus planuojamus vidutinio dydžio
kurą deginančio įrenginio modifikavimus, kurie turėtų
poveikio atitikčiai išmetamųjų teršalų ribinėms vertėms.
Toks pranešimas pateikiamas ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki
pakeitimo realizavimo. 2. Veiklos vykdytojui pranešus
apie pakeitimą pagal 1 dalį, kompetentinga institucija per vieną
mėnesį jį užregistruoja. 10 straipsnis
Pasinaudojimas informacija Nepažeisdama Europos Parlamento ir Tarybos
direktyvos 2003/4/EB[24],
kompetentinga institucija viešai paskelbia vidutinio dydžio kurą
deginančių įrenginių registrą, taip pat ir internete. 11 straipsnis
Kompetentingos institucijos Valstybės narės paskiria
kompetentingas institucijas, kurios atsako už šioje direktyvoje nustatytų
pareigų vykdymą. 12 straipsnis
Ataskaitų teikimas 1. Valstybės narės iki
[dveji metai po šio teisės akto perkėlimo datos] Komisijai pateikia I
priede išvardytų duomenų suvestinę, kurioje nurodomi apskaičiuoti
bendri metiniai iš šių įrenginių išmetamo sieros dioksido, azoto
oksidų ir kietųjų dalelių kiekiai, suskirstyti pagal
įrenginio kuro tipą ir pajėgumo klasę. 2. Valstybės narės,
atitinkamai, iki 2026 m. spalio 1 d. ir 2031 m. spalio 1 d.
Komisijai atsiunčia antrą ir trečią ataskaitas, kuriose
pateikiami atnaujinti 1 dalyje nurodyti duomenys. Pagal pirmą pastraipą parengtose
ataskaitose pateikiama kokybinė ir kiekybinė informacija apie šios
direktyvos įgyvendinimą, apie veiksmus, kurių imtasi tikrinant
vidutinio dydžio kurą deginančių įrenginių
atitiktį šios direktyvos reikalavimams, ir apie tos atitikties užtikrinimo
veiksmus. 3. 1 ir 2 dalyse nurodytoms
ataskaitoms teikti Komisija parengia valstybėms narėms skirtą
elektroninę ataskaitų teikimo priemonę. 4. Gavusi pagal 1 ir 2 dalis
pateiktas valstybių narių ataskaitas, Komisija, atsižvelgdama į
pagal 5 straipsnio 6 bei 7 dalis ir 10 straipsnį pateiktą
informaciją, per dvylika mėnesių pateikia suvestinę
ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai. 5. Komisijos antrojoje
suvestinėje ataskaitoje peržiūrimas šios direktyvos
įgyvendinimas, ypatingą dėmesį skiriant būtinybei III
priede pateiktas etalonines vertes paskelbti visoje Sąjungoje
galiojančiomis išmetamųjų teršalų ribinėmis
vertėmis, o prie ataskaitos, jei reikia, pridedamas teisės akto
pasiūlymas. 6. Vykdyti pareigas pagal 3 ir 5
dalis Komisijai padeda Europos aplinkos agentūra. 13 straipsnis
Priedų pakeitimai Komisijai pagal 14 straipsnį suteikiami
įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus siekiant IV priedą
priderinti prie techninės ir mokslinės pažangos. 14 straipsnis
Įgaliojimų delegavimas 1. Įgaliojimai priimti
deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis
sąlygomis. 2. 13 straipsnyje nurodyti
įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami
penkerių metų laikotarpiui nuo [įsigaliojimo datos]. Likus ne
mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio
pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais
ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios
trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba
Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne
mažiau kaip keturiems mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. 3. Europos Parlamentas arba Taryba
gali bet kada atšaukti 13 straipsnyje nurodytus deleguotuosius
įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami
tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus.
Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos
Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame
nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių
deleguotųjų aktų galiojimui. 4. Apie priimtą
deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos
Parlamentui ir Tarybai. 5. Pagal 13 straipsnį
priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du
mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį
aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia
prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos
Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš.
Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas
dviem mėnesiais. 15 straipsnis
Nuobaudos Valstybės narės nustato
nuobaudų, taikomų pažeidus pagal šią direktyvą priimtas
nacionalines nuostatas, taisykles ir imasi visų būtinų
priemonių užtikrinti, kad šios nuobaudos būtų taikomos.
Numatytos nuobaudos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomosios.
Valstybės narės ne vėliau kaip iki [perkėlimo data] praneša
Komisijai apie šias nuostatas ir nedelsdamos ją informuoja apie visus
vėlesnius joms įtakos turinčius pakeitimus. 16 straipsnis
Perkėlimas 1. Valstybės
narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti
teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne
vėliau kaip nuo [data: 1,5 metai po įsigaliojimo]. Jos nedelsdamos
pateikia Komisijai tų nuostatų tekstą. Valstybės narės, priimdamos tas
nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia
nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato
valstybės narės. 2. Valstybės narės
pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų
nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus. 17 straipsnis
Įsigaliojimas Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą
dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. 18 straipsnis
Adresatai Ši direktyva
skirta valstybėms narėms. Priimta Briuselyje Europos Parlamento vardu Tarybos
vardu Pirmininkas Pirmininkas [1] COM(2012) 710 final [po priėmimo OL L ,
, p. .] [2] COM(2013) xxx final. [3] OL L 285, 2009 10 31, p. 10. [4] OL L 334, 2010 12 17, p. 17. [5] OL L 309, 2001 11 27, p. 1. [6] Komisijos komunikatas „2020 m. Europa. Pažangaus,
tvaraus ir integracinio augimo strategija“, COM(2010) 2020 galutinis, 2010
3 3. [7] Komisijos komunikatas „„Visų pirma galvokime apie
mažuosius“. Europos iniciatyva „Small Business Act““, COM(2008) 394
galutinis, 2008 6 25. [8] http://ec.europa.eu/environment/air/review_air_policy.htm [9] Jungtinių Tautų Europos ekonominės
komisijos Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų
konvencijos protokolas dėl rūgštėjimo, eutrofikacijos ir pažemio
ozono mažinimo (1999 m.). [10] OL L 41, 2003 2 14, p. 26. [11] OL C, , p. . [12] OL C, , p. . [13] xxxx xx xx Europos Parlamento pozicija (OL C .... p. ...)
ir xxxx xx xx Tarybos pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą
(OL C ..., p. ...). xxxx xx xx Europos Parlamento pozicija (OL C .... p. ...)
ir xxxx xx xx Tarybos sprendimas. [14] [... ... ...] Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas
XXX/XXXX dėl bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos
iki 2020 m. „Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“ (OL L
..., ... ... .... p. ...). [15] 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir
Tarybos direktyva 2009/125/EB, nustatanti ekologinio projektavimo
reikalavimų su energija susijusiems gaminiams nustatymo sistemą (OL
L 285, 2009 10 31, p. 10). [16] 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento
ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų
teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (OL L 334, 2010
12 17, p. 17). [17] 2001 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir
Tarybos direktyva 2001/80/EB dėl tam tikrų teršalų,
išmetamų į orą iš didelių kurą deginančių
įrenginių, kiekio apribojimo (OL L 309, 2001 11 27, p. 1). [18] COM(2013) 286 final. [19] COM(2013) xxx final. [20] COM(2005) 446 galutinis. [21] OL C 369, 2011 12 17, p. 14. [22] 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir
Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms
vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir
jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB)
Nr. 1774/2002 (OL L 300, 2009 11 14, p. 1). [23] 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir
Tarybos direktyva 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio
oro Europoje (OL L 152, 2008 6 11, p. 1). [24] 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir
Tarybos direktyva 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti
su informacija apie aplinką (OL L 41, 2003 2 14, p. 26). PRIEDAI prie EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVOS dėl tam tikrų teršalų,
išmetamų į orą iš vidutinio dydžio kurą
deginančių įrenginių, kiekio apribojimo pasiūlymo I PRIEDAS
Informacija, kurią
veiklos vykdytojai turi pranešti kompetentingai institucijai 1. Vidutinio dydžio kurą deginančio
įrenginio vardinė šiluminė tiekiamoji galia (MW); 2. Vidutinio dydžio kurą deginančio
įrenginio tipas; 3. Naudojamo kuro tipas ir dalis pagal II
priede pateiktas kuro kategorijas; 4. Vidutinio dydžio kurą deginančio
įrenginio eksploatavimo pradžios data; 5. Vidutinio dydžio kurą deginančio
įrenginio veiklos sektorius arba infrastruktūra, kurioje jis
eksploatuojamas (NACE kodas); 6. Numatytas vidutinio dydžio kurą
deginančio įrenginio eksploatavimo valandų skaičius ir
vidutinė naudojama apkrova; 7. Taikomos išmetamųjų teršalų
ribinės vertės ir veiklos vykdytojo pasirašyta deklaracija dėl
įrenginio eksploatavimo laikantis tų verčių nuo atitinkamos
5 straipsnyje nurodytos datos; 8. Jei taikoma 5 straipsnio 2 dalies antra
pastraipa, veikos vykdytojo pasirašyta deklaracija dėl įrenginio
eksploatavimo ne daugiau kaip 300 valandų per metus; 9. Veiklos vykdytojo pavadinimas, registruota
būstinė ir, jei vidutinio dydžio kurą deginantis įrenginys
stacionarus, – jo adresas. II PRIEDAS 5 straipsnio
1 dalyje nurodytos išmetamųjų teršalų ribinės
vertės Visos šiame priede nustatytos
išmetamųjų teršalų ribinės vertės nustatomos esant
273,15 K temperatūrai ir 101,3 kPa slėgiui, atmetus vandens
garų kiekį išmetamose dujose, esant standartiniam O2
kiekiui: 6 % – kietąjį kurą deginantiems įrenginiams,
3 % – skystąjį ir dujinį kurą deginantiems
įrenginiams, išskyrus variklius ir dujų turbinas, ir 15 % –
varikliams ir dujų turbinoms. 1
dalis Esamiems
vidutinio dydžio kurą deginantiems įrenginiams taikomos
išmetamųjų teršalų ribinės vertės 1. Vidutinio dydžio kurą deginantiems
įrenginiams, išskyrus variklius ir dujų turbinas, taikomos
išmetamųjų teršalų ribinės vertės (mg/Nm³) Teršalas || Kieta biomasė || Kitas kietasis kuras || Skystasis kuras, išskyrus mazutą || Mazutas || Gamtinės dujos || Dujinis kuras, išskyrus gamtines dujas SO2 || 200 || 400 || 170 || 350 || – || 35 NOX || 650 || 650 || 200 || 650 || 200 || 250 Kietosios dalelės || 30(1) || 30 || 30 || 30 || – || – (1) 45 mg/Nm3
įrenginiams, kurių vardinė šiluminė tiekiamoji galia lygi
5 MW arba mažesnė. 2. Varikliams ir dujų turbinoms taikomos
išmetamųjų teršalų ribinės vertės (mg/Nm³) Teršalas || Įrenginio tipas || Skystasis kuras || Gamtinės dujos || Dujinis kuras, išskyrus gamtines dujas SO2 || Varikliai ir dujų turbinos || 60 || – || 15 NOX || Varikliai || 190 (1) || 190 (2) || 190 (2) Dujų turbinos (3) || 200 || 150 || 200 Kietosios dalelės || Varikliai ir dujų turbinos || 10 || – || – (1) 1 850 mg/Nm³ šiais
atvejais: i) dyzelinių variklių, kurių
gamyba pradėta prieš 2006 m. gegužės 18 d.; ii) dvejopo kuro variklių, kai jie degina
skystąjį kurą. (2) 380 mg/Nm³ dvejopo kuro
varikliams, kai jie degina dujinį kurą. (3) Išmetamųjų
teršalų ribinės vertės taikomos tik esant didesnei kaip
70 % apkrovai. 2
dalis Naujiems
vidutinio dydžio kurą deginantiems įrenginiams taikomos
išmetamųjų teršalų ribinės vertės 1. Vidutinio dydžio kurą deginantiems
įrenginiams, išskyrus variklius ir dujų turbinas, taikomos
išmetamųjų teršalų ribinės vertės (mg/Nm³) Teršalas || Kieta biomasė || Kitas kietasis kuras || Skystasis kuras, išskyrus mazutą || Mazutas || Gamtinės dujos || Dujinis kuras, išskyrus gamtines dujas SO2 || 200 || 400 || 170 || 350 || – || 35 NOX || 300 || 300 || 200 || 300 || 100 || 200 Kietosios dalelės || 20(1) || 20 || 20 || 20 || – || – (1) 45 mg/Nm3
įrenginiams, kurių vardinė šiluminė tiekiamoji galia lygi
5 MW arba mažesnė. 2. Varikliams ir dujų turbinoms taikomos
išmetamųjų teršalų ribinės vertės (mg/Nm³) Teršalas || Įrenginio tipas || Skystasis kuras || Gamtinės dujos || Dujinis kuras, išskyrus gamtines dujas SO2 || Varikliai ir dujų turbinos || 60 || – || 15 NOX || Varikliai || 190 (1) || 95 (2) || 190 Dujų turbinos (3) || 75 || 50 || 75 Kietosios dalelės || Varikliai ir dujų turbinos || 10 || – || – (1) 225 mg/Nm³ dvejopo kuro
varikliams, kai jie degina skystąjį kurą. (2) 190 mg/Nm³ dvejopo kuro
varikliams, kai jie degina dujinį kurą. (3) Išmetamųjų
teršalų ribinės vertės taikomos tik esant didesnei kaip
70 % apkrovai. III PRIEDAS Etaloninės
vertės, skirtos 5 straipsnio 4 dalyje nurodytoms griežtesnėms
išmetamųjų teršalų ribinėms vertėms Visos šiame priede nustatytos išmetamų
teršalų ribinės vertės nustatomos esant 273,15 K
temperatūrai ir 101,3 kPa slėgiui, atmetus vandens garų
kiekį išmetamose dujose, esant standartiniam O2 kiekiui:
6 % – kietąjį kurą deginantiems įrenginiams, 3 %
– skystąjį ir dujinį kurą deginantiems įrenginiams,
išskyrus variklius ir dujų turbinas, ir 15 % – varikliams ir
dujų turbinoms. Vidutinio dydžio kurą deginantiems
įrenginiams, išskyrus variklius ir dujų turbinas, taikomos
etaloninės išmetamųjų teršalų ribinės vertės
(mg/Nm³) Teršalas || Vardinė šiluminė tiekiamoji galia (MW) || Kieta biomasė || Kitas kietasis kuras || Skystasis kuras || Gamtinės dujos || Dujinis kuras, išskyrus gamtines dujas NOX || 1–5 || 200 || 100 || 120 || 70 || 120 >5–50 || 145 || 100 || 120 || 70 || 120 Kietosios dalelės || 1–5 || 10 || 10 || 10 || – || – >5–50 || 5 || 5 || 5 || – || – Varikliams ir dujų turbinoms taikomos
etaloninės išmetamųjų teršalų ribinės vertės
(mg/Nm³) Teršalas || Įrenginio tipas || Skystasis kuras || Gamtinės dujos || Dujinis kuras, išskyrus gamtines dujas NOX || Varikliai || 150 || 35 || 35 Dujų turbinos (1) || 50 || 20 || 50 (1) etaloninė vertė
taikoma tik esant didesnei kaip 70 % apkrovai. IV PRIEDAS Išmetamųjų
teršalų kiekio stebėsena 1. Iš vidutinio dydžio kurą
deginančių įrenginių, kurių vardinė šiluminė
tiekiamoji galia didesnė kaip 1 MW ir mažesnė kaip 20 MW,
išmetamų SO2, NOx ir kietųjų dalelių
kiekį reikalaujama reguliariai matuoti ne rečiau kaip kas trejus
metus, o iš tų, kurių vardinė šiluminė tiekiamoji galia
lygi 20 MW arba didesnė, bet mažesnė kaip 50 MW, – ne
rečiau kaip kas metus. 2. Reikalaujama matuoti tik tų
teršalų, kurių kiekio ribinė vertė, taikoma atitinkamam
įrenginiui, nurodyta II priede. 3. Pirmasis matavimas atliekamas per
tris mėnesius nuo įrenginio įregistravimo dienos. 4. Kaip alternatyva 1 punkte
nurodytiems SO2 matavimams, išmetamų SO2 kiekiui
nustatyti gali būti taikoma alternatyvi kompetentingos institucijos
patikrinta ir patvirtinta tvarka. 5. Taršiųjų medžiagų
ėminių ėmimas bei analizė ir proceso parametrų
matavimai atliekami ir 4 punkte nurodyta alternatyvi tvarka taikoma pagal CEN
standartus. Jei CEN standartų nėra, taikomi ISO, nacionaliniai arba
kiti tarptautiniai standartai, kurie užtikrina lygiavertės mokslinės
kokybės duomenis.