EUR-Lex Access to European Union law
This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52013DC0645
REPORT FROM THE COMMISSION TO THE EUROPEAN PARLIAMENT AND THE COUNCIL on the implementation of Council Regulation (EC) No 814/2000 on information measures relating to the common agricultural policy
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI dėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 814/2000 dėl bendrosios žemės ūkio politikos informacinių priemonių įgyvendinimo
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI dėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 814/2000 dėl bendrosios žemės ūkio politikos informacinių priemonių įgyvendinimo
/* COM/2013/0645 final */
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI dėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 814/2000 dėl bendrosios žemės ūkio politikos informacinių priemonių įgyvendinimo /* COM/2013/0645 final */
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI
IR TARYBAI dėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 814/2000
dėl bendrosios žemės ūkio politikos informacinių
priemonių įgyvendinimo I. Įžanga Ši ataskaita susijusi su Tarybos reglamento
(EB) Nr. 814/2000 (toliau – reglamentas) įgyvendinimu 2011ir
2012 m. Kaip nustatyta reglamente, informacinėmis
priemonėmis siekiama šių tikslų: –
padėti paaiškinti BŽŪP, ją
įgyvendinti ir plėtoti; –
skatinti europinį žemės ūkio
modelį ir padėti žmonėms jį suprasti; –
teikti informaciją ūkininkams ir kitiems,
kurie gyvena kaimo vietovėse; –
gerinti visuomenės žinias apie BŽŪP
problemas ir tikslus. Veiksmai priskiriami vienai iš šių
dviejų pagrindinių kategorijų: –
trečiųjų šalių
organizacijų veiksmai, dėl kurių prašoma bendro finansavimo iš
EŽŪGF (dotacijos); –
Komisijos iniciatyva vykdomi ir pagal EŽŪGF
100 % finansuojami veiksmai („tiesioginiai veiksmai“). Taryba (pagal Tarybos reglamento (EB)
Nr. 814/2000 8 straipsnį) nusprendė, kad šio reglamento
įgyvendinimo ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai turėtų
būti teikiama kas dveji metai. Ši ataskaita yra penkta[1]. Tekste minimi priedai pateikti kartu
pateiktame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente. II. BIUDŽETAS Informacinėms priemonėms pagal
05 08 06 biudžeto eilutę 2011 m. skirta 8 mln. EUR, o
2012 m. – 8 mln. EUR biudžeto lėšų.
Lėšos veiksmams, kurių turi būti imtasi Komisijos iniciatyva, ir
veiksmams, kurie finansuojami bendrai (teikiamos dotacijos), buvo preliminariai
paskirstytos taip: 2011 m.:
tiesioginiams veiksmams (4,5 mln. EUR) (56 %), dotacijoms (3,5
mln. EUR) (44 %); 2012 m.: tiesioginiams veiksmams
(5,8 mln. EUR) (72 %), dotacijoms (2,2 mln. EUR)
(28 %). 2011 m. biudžeto įsipareigojimai
buvo įvykdyti 100 %, o 2012 m. – 99 %, o mokėjimai
2011 m. įvykdyti 80 %. 2012 m. galutiniai
mokėjimų įvykdymo duomenys dar negali būti pateikti, nes
mokėjimai, susiję su 2012 m. biudžetu, bus vykdomi iki
2013 m. gruodžio 31 d. III. FINANSUOJAMŲ
VEIKSMŲ PASISKIRSTYMAS Bendrąją žemės ūkio
politiką numatyta pertvarkyti po 2013 m. Po plačių
viešųjų diskusijų Komisija 2010 m. lapkričio
18 d. pateikė komunikatą „BŽŪP artėjant 2020 m.“,
kuriame aptariamos BŽŪP ateities galimybės ir kuriuo pradėtos
diskusijos su kitomis institucijomis ir suinteresuotosiomis šalimis.
2011 m. spalio 12 d. Komisija pristatė teisės aktų
pasiūlymų rinkinį, kuriuo siekiama veiksmingesnės
BŽŪP, padedančios kurti konkurencingesnį ir tvaresnį
žemės ūkį ir gyvybiškas kaimo vietoves. Todėl ataskaitos
laikotarpiu daug dėmesio buvo skiriama informavimo veiksmams, kuriais
siekiama padėti visuomenei geriau suprasti Komisijos pasiūlymus
dėl bendrosios žemės ūkio politikos reformos, ir tam, kaip jais
prisidedama prie Komisijos strategijoje „Europa 2020“ nustatytų uždavinių
įgyvendinimo. Tai buvo pagrindinė Komisijos pagal reglamentą
nustatytos informavimo strategijos sudėtinė dalis, kurios
įgyvendinimas pagrįstas metiniais veiklos planais. Šiuo prioritetu
atsižvelgiama į kelerių pastarųjų metų „Eurobarometro“
apklausų apie žemės ūkį ir BŽŪP rezultatus: bendrosios
žemės ūkio politikos (BŽŪP) bendriesiems principams ir tikslams
pritaria dauguma gyventojų, bet daug kas apie pačią
politiką nežino nieko. Todėl informavimo strategija siekiama gerinti
žinias apie BŽŪP ir parodyti, kad ją įgyvendinant sprendžiami
svarbūs piliečiams klausimai. Be to, 2012 m. įgyvendinamais
tiesioginiais ir netiesioginiais veiksmais buvo atkreipiamas dėmesys
į bendrosios žemės ūkio politikos 50 metų nuo jos
įgyvendinimo pradžios sukaktį, ir pabrėžiamas jos esminis
vaidmuo integruojant Europą. Ši sukaktis laikyta galimybe pagerinti
visuomenės žinias apie BŽŪP: tiek jos laimėjimus, tiek galimybes
ją plėtoti įgyvendinant siūlomą reformą. Planuojant informacines priemones daugiausia
dėmesio buvo skiriama specialių tikslinių grupių
poreikių patenkinimui, geresniam atitinkamų pranešimų ir
informacijos sklaidos strategijų parengimui, atsižvelgiant į
reglamentą, taip pat vertinimui ir grįžtamojo pobūdžio
informacijai. Suintensyvėjo pastangos toliau stiprinti sinergiją su
įvairiais dalyviais, įskaitant suinteresuotąsias šalis ir
nacionalines valdžios institucijas, informavimo žemės ūkio klausimais
srityje. Buvo aktyviau bendradarbiaujama su kitomis ES institucijomis, taip pat
su „Europe Direct“ informacijos centrais, Europos kaimo plėtros tinklu ir
kitais tinklais. 1. Dotacijos
(trečiųjų šalių organizacijų iniciatyva vykdomi
informavimo veiksmai) Reglamente numatytos dvi priemonių,
kurios gali būti finansuojamos skiriant dotacijas, rūšys:
specialiosios informavimo priemonės ir metinės darbo programos.
Specialioji informavimo priemonė – iš vieno biudžeto rengiami informavimo
renginiai, apriboti laiko ir vietos. Metinę darbo programą sudaro nuo
2 iki 5 specialiųjų informavimo priemonių. Siekiant
supaprastinti dotacijų schemą ir užtikrinti skirtingų
informavimo veiksmų darną, 2011 ir 2012 m. buvo nuspręsta
(kaip ir trejais ankstesniais metais) bendrai finansuoti tik specialiąsias
informacines priemones. Buvo siekiama gilesnio dialogo su dotacijų
gavėjais, kad dar labiau pagerėtų trečiųjų
šalių vykdomų bendrai finansuojamų veiksmų ir Komisijos iniciatyva
vykdomų veiksmų (tiesioginių veiksmų) veiksmingumas ir
sinergija. Konkrečiau, kvietimuose teikti paraiškas bendrai
finansuojamiems veiksmams 2011 ir 2012 m. buvo skatinama taikyti informacines
priemones, kuriomis būtų gerinamos visuomenės žinios apie
Komisijos pasiūlymus reformuoti BŽŪP[2]. Didžiausias pirmiau minėtų
priemonių finansavimo lygis yra 50 % reikalavimus
atitinkančių išlaidų. Tačiau išskirtiniais atvejais šis
lygis gali būti padidintas iki 75 %, kaip nurodyta įgyvendinimo
reglamente[3]
ir apibrėžta kvietime teikti paraiškas. 2011 m. buvo nuspręsta
bendrai finansuojamiems veiksmams išlaikyti 50 % didžiausią
finansavimo lygį. 2012 m. kvietime teikti paraiškas išskirtinio
intereso informacinėms priemonėms numatytas iki 75 % finansavimo
lygis. Tačiau nė vienas pasiūlymas neatitiko tokioms
išskirtinėms priemonėms nustatytų kriterijų, todėl
2012 m. 75 % finansavimo lygis nebuvo taikytas jokiems veiksmams. Pagal 2011 m. kvietimą teikti
pasiūlymus buvo bendrai finansuojami 44 specialieji veiksmai (Komisija
buvo atrinkusi dar du veiksmus, tačiau dotacijos gavėjai patys
nutraukė jų įgyvendinimą). Iš Komisijos buvo prašoma nuo
20 000 iki 300 000 EUR dotacijų. Pagal 2012 m. kvietimą teikti
paraiškas buvo bendrai finansuojama 11 specialiųjų veiksmų (buvo
pasirinktas dar vienas veiksmas, tačiau jo vėlesniame metų etape
buvo atsisakyta). Reikia pažymėti, kad 2012 m. kvietimas teikti
pasiūlymus buvo parengtas specialiai taip, kad būtų teikiama
pirmenybė inovacinėms ir kūrybinėms priemonėms, kurios
galėtų turėti didelį poveikį keliose šalyse. Taigi
2012 m. pareiškėjai buvo pakviesti teikti paraiškas dotacijoms nuo
100 000 EUR iki 500 000 EUR; atitinkamai tais metais buvo
bendrai finansuota mažiau, bet didesnės apimties veiksmų. Iš viso ataskaitoje aptariamu laikotarpiu buvo
bendrai finansuoti 55 veiksmai. Dažniausiai dotacijos buvo skiriamos
informavimo kampanijoms, garso ir vaizdo medžiagai, konferencijoms, seminarams
ir keliems projektams, skirtiems informuoti moksleivius apie BŽŪP.
Ataskaitos laikotarpiu daugelyje informavimo kampanijų atsispindėjo
kvietimuose teikti pasiūlymus buvo nuolat pabrėžiama paskata imtis
bendrai finansuojamų veiksmų, kuriuose būtų naudojamos
mišrios informavimo priemonės siekiant kuo didesnio poveikio ir kuo
įvairesnės naudotojų aprėpties. Kaip jau minėta,
kvietimuose teikti pasiūlymus buvo atkreipiamas dėmesys į
BŽŪP 50 metų sukaktį, siekiant informuoti piliečius apie
šios politikos indėlį į ES integraciją ir jos vaidmenį
sprendžiant naujus uždavinius. Dotacijos
skirtos daugiausia šių tipų paramos gavėjams: profesinėms
ūkininkų organizacijoms, kitoms nevyriausybinėms organizacijoms
ir / (arba) asociacijoms, viešojo administravimo įstaigoms (vietos,
regionų ir nacionalinės valdžios institucijoms) ir žiniasklaidos
organizacijoms. Kaip ir anksčiau, dotacijų
gavėjų sąraše dominavo socialinės ir profesinės
organizacijos, vykdančios veiklą žemės ūkio ir kaimo
plėtros srityse nacionaliniu lygmeniu (dažnai jos yra ES lygmens įstaigų
narės). Be to, inter alia, padaugėjo žiniasklaidos organizacijų
– ypač iš garso ir vaizdo sektoriaus. Įgyvendindami kelis bendrai
finansuojamus veiksmus, dotacijų gavėjai pasinaudojo galimybe
pakviesti projektų įgyvendinimo partnerėmis kitas organizacijas,
pavyzdžiui, žiniasklaidos organizacijų įgyvendinamų veiksmų
arba organizavimo partnerėmis dažnai būdavo ūkininkų organizacijos
arba kitų rūšių asociacijos ir / arba NVO. 1 priede pateikiama ataskaitos laikotarpiu
suteiktų dotacijų apžvalga. Išsami informacija apie atskiras
dotacijas pateikiama Europos interneto svetainėje
http://ec.europa.eu/agriculture/grants-for-information-measures/index_en.htm Paraiškos buvo vertinamos atsižvelgiant į
griežtus tinkamumo finansuoti, draudimo dalyvauti viešųjų
pirkimų procedūrose, atrankos ir sutarčių sudarymo
kriterijus, nustatytus kvietime teikti paraiškas. Toks vertinimas atitiko
reglamento reikalavimus ir Komisijos tikslą užtikrinti, kad su pareiškėjais
bus elgiamasi vienodai ir kad jiems bus taikomos sąžiningos konkurencijos
sąlygos. Ataskaitoje aptariamu laikotarpiu vis
didėjo atrinktų dotacijų paraiškų iš ES-12 valstybių
narių skaičius. Iš visų 2011 ir 2012 m. skirtų
dotacijų 37,3 % dotacijų gavo organizacijos iš tų
valstybių narių. Kaip ir seniau,
didelį susidomėjimą parodė pietinės ES valstybės
narės. Toliau lentelėje nurodomas ataskaitoje
aptariamu laikotarpiu gautų ir atrinktų paraiškų skaičius
pagal valstybes nares. I
lentelė Svarbu pabrėžti, kad ataskaitos
laikotarpiu, kaip ir anksčiau, dėl informacijos platinimo
specializuotoje spaudoje ir garso bei vaizdo žiniasklaidoje ir – vis dažniau –
internete ir socialinių tinklų priemonėmis didelė bendrai
finansuojamų veiksmų dalis turėjo poveikį platesnei
auditorijai, o ne vien tik tiesioginiams dalyviams. 2. Ataskaitos laikotarpiu, kaip ir
ankstesniais metais, daug informavimo veiksmų buvo įgyvendinta
Komisijos iniciatyva. Jie dažnai įgyvendinti pasitelkus išorės
techninę paramą. 2011–2012 m. laikotarpiu šioms priemonėms
skirta maždaug 64 % biudžeto. II priede pateikiama išsami informacija apie
Komisijos iniciatyvas šiuo laikotarpiu, taip pat nurodytos atitinkamos
išlaidos. Dalyvavimas mugėse Rengiant stendus 2011–2012 m.
mugėse, Komisijai buvo svarbiausia pabrėžti, kad ji vykdo veiksmus
vietos lygiu, ir pagerinti piliečių žinias apie BŽŪP ir ES
apskritai. Mugėse vykdyta veikla ir toliau buvo skirta plačiajai
visuomenei ir suinteresuotosioms šalims, o renginiai BŽŪP 50-ies metų
sukakčiai paminėti buvo inter alia panaudoti siekiant informuoti
plačiąją visuomenę apie tai, kad BŽŪP ir kaimo
plėtra yra svarbios visiems. Dalyvavimas mugėse ir toliau
suteikė diskusijų forumo galimybę ūkininkams,
suinteresuotosioms šalims ir plačiajai visuomenei, siekiantiems aptarti
politikos klausimus. Buvo įgyvendinami veiksmai, kuriais atkreiptas
dėmesys į sėkmingus kaimo plėtros projektus, ES
kokybės politiką, taip pat organizuota informacinė ir
švietėjiška veikla jaunimui ir plačiajai visuomenei. Konferencijos Šiuo laikotarpiu konferencijos suteikė
svarbią galimybę plėtoti dialogą ir konsultuotis su
suinteresuotosiomis šalimis dėl tam tikrų bendrosios žemės
ūkio politikos reformos aspektų. Pavyzdžiui, po 2010 m.
pradėtų išsamių konsultacijų dėl Europos žemės
ūkiui iškilusių uždavinių 2012 m. liepos mėn. buvo
organizuota konferencija „BŽŪP artėjant 2020-iesiems: padėties
įvertinimas kartu su pilietine visuomene“; konferencija suteikė
galimybę nevyriausybiniam sektoriui, valstybių narių atstovams
ir ES institucijoms svarstyti ir aptarti Komisijos 2011 m. spalio
12 d. priimtus teisės aktų pasiūlymus dėl BŽŪP
reformos po 2013 m. Taip pat suorganizuota keletas renginių siekiant
atkreipti dėmesį į tai, kad inovacijų skatinimas ir
mokslinių tyrimų rezultatų panaudojimas Europos žemės
ūkyje yra prioritetinė veikla. Vienas iš tokių renginių
buvo kartu su ES pirmininkaujančia valstybe nare ir Europos Parlamentu
2011 m. gruodžio 11 d. organizuota konferencija-diskusija, taip pat
viena aukšto lygio konferencija 2012 m. kovo mėn. Kitoje 2012 m.
balandžio 20 d. įvykusioje konferencijoje apie 400
suinteresuotųjų šalių nagrinėjo būdus ir priemones,
kaip būtų galima sutelkti ir didinti vietos žemės ūkio
potencialą ir trumpąsias tiekimo grandines, kad būtų
paskatintas užimtumas ir ekonomikos augimas kaimo vietovėse. Šiais renginiais prisidėta prie
informacijos apie žemės ūkio politiką sklaidos, politikos
įgyvendinimo ir plėtojimo, kaip numatyta reglamente. Dėl transliacijos
internetu konferencija pasiekė didelę auditoriją. Leidiniai Ataskaitos laikotarpiu leidiniuose toliau buvo
aptariama teisės aktų leidybos programa. Tai apėmė tekstus,
susijusius su BŽŪP reformos pasiūlymais ir kokybės politika.
Įgyvendinant 50-ies metų sukakties nuo BŽŪP įgyvendinimo
pradžios paminėjimo kampaniją, 2012 m. buvo išleista keletas
mokomojo pobūdžio leidinių, patrauklių moksleiviams ir
plačiajai visuomenei. Šie leidiniai buvo gausiai išplatinti
valstybėse narėse – taip sukakties paminėjimo kampanija
padėjo pagerinti žinias apie bendrąją žemės ūkio
politiką ir kaimo plėtrą. Interneto svetainė Ataskaitoje aptariamu laikotarpiu buvo toliau
vystoma žemės ūkio ir kaimo plėtrai skirta interneto
svetainė, pirmiausia, kaip svarbus specializuotos informacijos apie
BŽŪP ir kaimo plėtrą šaltinis. Interneto svetainė taip pat
buvo labai svarbi konsultuojant suinteresuotąsias šalis ir
plačiąją visuomenę žemės ūkio politikos ateities
krypčių klausimais. Buvo organizuotos dvi konsultacijos internetu (viena
skirta informacijai apie ES žemės ūkio produktus ir tokių
produktų vartojimo skatinimui, kitoje buvo aptariama ES vaisių ir
daržovių sektoriuje taikomos tvarkos peržiūra). Į pareikštą
nuomonę buvo arba yra rengiamasi atsižvelgti formuojant atitinkamą
politiką. Prekybos žemės ūkio produktais politikos stebėjimo
informacinio biuletenio ir pranešimų prenumeratorių skaičius
išaugo iki 5150, žemės ūkio prekių kainos lentelės
patikslinimai dabar siunčiami 1320 subjektų, o pranešimus dėl
žemės ūkio politikos perspektyvų yra užsisakę 1180
subjektų. Netrukus bus pereita prie naujos interneto svetainės
versijos (pakeista bendra sandara, interneto svetainės turinio valdymo
technologija, supaprastintas ir atnaujintas turinys pagal Komisijos interneto
svetainių racionalizavimo ir optimizavimo iniciatyvą). Nuomonių
tyrimas 2011 m. gegužės mėn. buvo
atlikta speciali „Eurobarometro“ apklausa dėl tam tikrų
klausimų, susijusių su BŽŪP reformos teisės aktų
pasiūlymų rengimu, įskaitant skaidrumo klausimus, susijusius su
BŽŪP išmokų gavėjais. 2012 m. kovo mėn. buvo atlikta dar
viena apklausa, kuria siekiama išsiaiškinti piliečių
požiūrį į maisto produktų saugumą, maisto kokybę
ir ryšio tarp žemės ūkio ir gamtos bei kraštovaizdžio išsaugojimo
suvokimą. Apsilankymai 2011–2012 m. laikotarpiu lankėsi
daugiausia iš ūkininkų, ūkininkų atstovų,
studentų, regionų ir vietos atstovų, žurnalistų ir
mokslininkų sudarytos grupės. Organizuojant apsilankymus, buvo
siekiama paaiškinti ir pagerinti supratimą apie bendrąją
žemės ūkio politiką, įskaitant kaimo plėtrą, ir
apie šios reformos priežastis. Žiniasklaidos veiksmai Ataskaitoje aptariamu laikotarpiu daug
dėmesio buvo skiriama ryšių su žiniasklaida tolesniam plėtojimui
ir gilinimui, atsižvelgiant į jos svarbą platinant informaciją
informavimo tikslais. 2011 m. rugsėjo mėn. įdiegus elektroninę
platformą („Ag-press.eu“), suteikta galimybė atitinkamoms Komisijos
tarnyboms kasdien palaikyti ryšius su žurnalistais, besidominčiais visos
ES žemės ūkiu. Europos „Ag-Press“ tinklas, skirtas žemės
ūkio tema rašantiems žurnalistams, šiuo metu sieja apie 800 narių
žurnalistų. Kasdien atnaujinama elektroninė platforma palengvina
prieigą prie daugiausia Europos Komisijos (nors yra informacijos ir iš
kitų institucijų) naujienų ir informacijos ūkininkavimo
klausimais. Ji taip pat leidžia žurnalistams keistis patirtimi. Organizuojant
žurnalistų keliones į konkrečias vietas ir apsilankymus
ūkiuose, seminarus ir mokomąsias išvykas į Briuselį ir
į valstybes nares, žiniasklaidos atstovai informuojami apie BŽŪP ir
ES žemės ūkio įvairovę. Šiuo laikotarpiu taip pat buvo suaktyvinta
socialinės žiniasklaidos veikla apie žemės ūkį ir kaimo
plėtrą. IV. INFORMAVIMO SVARBIAUSIAIS
KLAUSIMAIS KAMPANIJOS Ankstesnėse ataskaitose buvo užsiminta
apie išsamias viešąsias diskusijas dėl ES ūkių politikos
ateities ir atitinkamus informavimo veiksmus siekiant paskatinti atvirą
dialogą, kuriame būtų paaiškinta ir aptarta su
plačiąja visuomene, suinteresuotosiomis šalimis ir kitais subjektais
bendroji žemės ūkio politika. Ataskaitos laikotarpiu, vykdant
specialias informavimo kampanijas, toliau buvo siekiama, kad suinteresuotosios
šalys ir plačioji visuomenė geriau suprastų bendrąją
žemės ūkio politiką ir kaimo plėtrą. Pavyzdžiui, 2011 m. spalio mėn.
Komisijai priimant teisės aktų pasiūlymus dėl BŽŪP
reformos tuo pačiu metu buvo vykdomi spaudos ir suinteresuotųjų
subjektų informavimo susitikimai visose 27 valstybėse narėse.
Šiuose informavimo susitikimuose dalyvavo daugiau nei 2 500 žiniasklaidos
atstovų (specializuotos ir regionų žiniasklaidos, nacionalinių
televizijos ir radijo) ir suinteresuotųjų šalių (pilietinės
visuomenės įstaigų, regioninių ir nacionalinių
administracijų). Renginys sulaukė didelio žiniasklaidos dėmesio
(įskaitant daugiau kaip 500 spaudos straipsnių, paskelbtų per
24 val. po renginio). Tai buvo didžiausia informavimo kampanija vietos
lygmeniu, kurioje dalyvavo visos suinteresuotosios šalys, taip pat
plačioji visuomenė. Kitas svarbus veiksmas buvo žiniasklaidos
kampanija, organizuota iškart po e. coli bakterijų protrūkio
2011 m., siekiant parodyti, kad Komisija remia gamintojų veiksmus,
kuriais siekiama atkurti vartotojų pasitikėjimą, ir paskatinti
vaisių ir daržovių vartojimą. Apskaičiuota, kad visoje ES
vykdyta spaudos ir TV kampanija, kurią sudarė spaudos skelbimai
viename kiekvienos valstybės narės leidinyje ir televizijai skirtas
vaizdo naujienų rinkinys, turėjo pasiekti apie 37 milijonus
gyventojų. Kaip jau minėta, 2012 m. vykdytoje
informavimo veikloje svarbią vietą užėmė 50-ies metų
sukakties nuo tada, kai buvo pradėta įgyvendinti bendroji žemės
ūkio politika, tema. Ataskaitoje aptariamu laikotarpiu rengiant ir
įgyvendinant „CAP@50“ informavimo kampaniją vyko labai intensyvus
Komisijos, kitų ES institucijų, valstybių narių ir
suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimas. Ši kampanija buvo
svarbus informavimo apie BŽŪP veiksmų katalizatorius visoje ES; per
metus nacionalinės ir regioninės valdžios institucijos ir
pilietinės visuomenės organizacijos, pasinaudodamos specialiai
sukurta interneto svetaine ir sąveikiąja platforma, valstybėse
narėse suorganizavo apie 150 susijusių renginių, kurie, inter
alia, apėmė garso ir vaizdo bei archyvų medžiagą,
leidinius ir skatinamojo pobūdžio medžiagą apie istorinį
BŽŪP indėlį kuriant Europą ir jos vaidmenį sprendžiant
dabartinius ir būsimus uždavinius. Vienas svarbus BŽŪP sukakties
paminėjimo renginys – 2012 m. balandžio–gruodžio mėn. po
visą ES keliavusi ir apie 20 valstybių narių, taip pat kitas ES
institucijas aplankiusi labai interaktyvi plačiajai visuomenei skirta
paroda „BŽŪP praeitis, dabartis, ir ateitis“; 24 vietose apsistojusi
paroda pritraukė daugiau nei 60 000 lankytojų. Kiti susiję „CAP@50“ veiksmai
apėmė dalyvavimą populiariuose renginiuose, pavyzdžiui,
2012 m. rugsėjo mėn. Briuselyje organizuotame renginyje
„Ūkis mieste“. Komisijos paviljoną aplankė 5 000 žmonių,
o svarbiausi renginio pranešimai (žiniasklaidos priemonėmis skelbiamos
reklamos pagalba) pasiekė 20 000 piliečių. 2012 m.
buvo paskelbtas BŽŪP apdovanojimų informavimo srityje pirmasis
leidinys, kuriame aptarti geriausi informavimo apie BŽŪP leidiniai; jo
tikslas – nustatyti ypač veiksmingas informacines priemones ir
skatinti įvairių informacijos platintojų ir tinklų
kūrimo partnerių geriausios patirties mainus. V. IŠLAIDŲ
(ĮSIPAREIGOJIMŲ IR MOKĖJIMŲ) PASISKIRSTYMAS BENDRAI
FINANSUOJAMIEMS TREČIŲJŲ ŠALIŲ INICIATYVA
ĮGYVENDINAMIEMS VEIKSMAMS (DOTACIJOMS) IR KOMISIJOS INICIATYVA
ĮGYVENDINAMIEMS INFORMAVIMO VEIKSMAMS || || || 2011 m. || 2012 m. || Dotacijos || Tiesioginiai veiksmai || Iš viso || Dotacijos || Tiesioginiai veiksmai || Iš viso Laikinas biudžeto paskirstymas || 3 500 000 || 4 500 00 || 8 000 000 || 2 200 000 || 5 800 000 || 8 000 000 Įsipareigojimai (EUR) || 3 507 228 || 4 480 063 || 7 987 291 || 2 197 904 || 5 707 754 || 7 905 658 Įsipareigojimų procentinis dydis || 100 % || 100 % || 100 % || 100 % || 98 % || 99 % Mokėjimai (**) EUR || 2 440 123 || 3 939 636 || 6 379 759 || (*) || (*) || (*) Mokėjimų pagal įsipareigojimus procentinis dydis || 70 % || 88 % || 80 % || (*) || (*) || (*) (*) Duomenų dar
nėra – mokėjimai neįvykdyti pagal daugumą veiksmų. (**) Lentelėje
nurodyti mokėjimai apima ne vien tik įgyvendinimą N metais; joje
pergrupuoti N ir N + 1 metais įvykdyti mokėjimai pagal N
metų įsipareigojimus. Reikėtų atkreipti dėmesį
į tai, kad palyginti su ankstesniu ataskaitos laikotarpiu pagerėjo
įsipareigojimų ir išmokėjimų lygis: ankstesniu ataskaitos
laikotarpiu vidutinis įsipareigojimų dotacijoms lygis sudarė
85 % ir 96 % tiesioginiams veiksmams, o vidutinis mokėjimų
dotacijoms ir tiesioginei veiklai lygis sudarė atitinkamai 65 % ir
86 %. Išmokėtos sumos yra visada mažesnės nei iš pradžių
įsipareigotos sumos. Dotacijų atveju taip yra dėl to, kad,
pirma, daugeliu atvejų galutinės veiksmų išlaidos būna
mažesnės nei paramos gavėjas iš pradžių numatė ir, antra,
ne visos išlaidos, kurias paramos gavėjas nurodė, gali būti
laikomos atitinkančiomis reikalavimus. Komisijos iniciatyva
įgyvendinamų veiksmų atveju skirtumai yra mažesni ir atsiranda
dėl įsipareigojimų, kuriuose atsižvelgiama į visas
įmanomas numatyti išlaidas, ir kurios kartais galiausiai būna
mažesnės nei pradžioje buvo numatyta, nes įgyvendinant projektą
buvo sutaupyta lėšų ir pasirinktos pačios veiksmingiausios
išlaidų prasme priemonės. VI. IŠVADA Su BŽŪP susijusiais informavimo veiksmais
ataskaitos laikotarpiu buvo siekiama informuoti plačiąją
visuomenę ir suinteresuotąsias šalis apie laimėjimus, pasiektus
įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką,
kuriant šiuolaikišką, tvarų ir veiksmingą žemės ūkio
sektorių Europoje, ir pagerinti jų žinias šioje srityje; šiais
veiksmais taip pat buvo atkreiptas dėmesys į BŽŪP reformos
svarbą tęsiant šį procesą, kad būtų užtikrinta
teisingesnė ir ekologiškesnė žemės ūkio politika,
kurią vykdant būtų galima pasiekti „Europa 2020“ strategijos
tikslų. Įgyvendinant šiuos informavimo veiksmus buvo aktyviau
skatinama didesnė Komisijos, kitų ES institucijų,
pilietinės visuomenės ir valstybių narių informavimo veiksmų
sinergija. [1] COM(2003) 235 galutinis, 2003 5 8;
COM(2007) 324 galutinis, 2007 6 13; COM(2009) 237
galutinis, 2009 5 20; COM(2011) 294 galutinis,
2011 5 25. [2] OL C 231/8, 2010 8 27;
OL C 212/22, 2011 7 19. [3] 2002 m. gruodžio 12 d. Komisijos reglamentas
(EB) Nr. 2208/2002, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB)
Nr. 814/2000 dėl bendrosios žemės ūkio politikos
informacinių priemonių taikymo taisykles (OL L 337/21,
2002 12 13)