EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52013DC0645

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI dėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 814/2000 dėl bendrosios žemės ūkio politikos informacinių priemonių įgyvendinimo

/* COM/2013/0645 final */

52013DC0645

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI dėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 814/2000 dėl bendrosios žemės ūkio politikos informacinių priemonių įgyvendinimo /* COM/2013/0645 final */


KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

dėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 814/2000 dėl bendrosios žemės ūkio politikos informacinių priemonių įgyvendinimo

I.            Įžanga

Ši ataskaita susijusi su Tarybos reglamento (EB) Nr. 814/2000 (toliau – reglamentas) įgyvendinimu 2011ir 2012 m.

Kaip nustatyta reglamente, informacinėmis priemonėmis siekiama šių tikslų:

– padėti paaiškinti BŽŪP, ją įgyvendinti ir plėtoti;

– skatinti europinį žemės ūkio modelį ir padėti žmonėms jį suprasti;

– teikti informaciją ūkininkams ir kitiems, kurie gyvena kaimo vietovėse;

– gerinti visuomenės žinias apie BŽŪP problemas ir tikslus.

Veiksmai priskiriami vienai iš šių dviejų pagrindinių kategorijų:

– trečiųjų šalių organizacijų veiksmai, dėl kurių prašoma bendro finansavimo iš EŽŪGF (dotacijos);

– Komisijos iniciatyva vykdomi ir pagal EŽŪGF 100 % finansuojami veiksmai („tiesioginiai veiksmai“).

Taryba (pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 814/2000 8 straipsnį) nusprendė, kad šio reglamento įgyvendinimo ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai turėtų būti teikiama kas dveji metai. Ši ataskaita yra penkta[1].

Tekste minimi priedai pateikti kartu pateiktame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente.

II.          BIUDŽETAS

Informacinėms priemonėms pagal 05 08 06 biudžeto eilutę 2011 m. skirta 8 mln. EUR, o 2012 m. – 8 mln. EUR biudžeto lėšų. Lėšos veiksmams, kurių turi būti imtasi Komisijos iniciatyva, ir veiksmams, kurie finansuojami bendrai (teikiamos dotacijos), buvo preliminariai paskirstytos taip:

2011 m.: tiesioginiams veiksmams (4,5 mln. EUR) (56 %), dotacijoms (3,5 mln. EUR) (44 %);

2012 m.: tiesioginiams veiksmams (5,8 mln. EUR) (72 %), dotacijoms (2,2 mln. EUR) (28 %).

2011 m. biudžeto įsipareigojimai buvo įvykdyti 100 %, o 2012 m. – 99 %, o mokėjimai 2011 m. įvykdyti 80 %. 2012 m. galutiniai mokėjimų įvykdymo duomenys dar negali būti pateikti, nes mokėjimai, susiję su 2012 m. biudžetu, bus vykdomi iki 2013 m. gruodžio 31 d.

III.         FINANSUOJAMŲ VEIKSMŲ PASISKIRSTYMAS

Bendrąją žemės ūkio politiką numatyta pertvarkyti po 2013 m. Po plačių viešųjų diskusijų Komisija 2010 m. lapkričio 18 d. pateikė komunikatą „BŽŪP artėjant 2020 m.“, kuriame aptariamos BŽŪP ateities galimybės ir kuriuo pradėtos diskusijos su kitomis institucijomis ir suinteresuotosiomis šalimis. 2011 m. spalio 12 d. Komisija pristatė teisės aktų pasiūlymų rinkinį, kuriuo siekiama veiksmingesnės BŽŪP, padedančios kurti konkurencingesnį ir tvaresnį žemės ūkį ir gyvybiškas kaimo vietoves. Todėl ataskaitos laikotarpiu daug dėmesio buvo skiriama informavimo veiksmams, kuriais siekiama padėti visuomenei geriau suprasti Komisijos pasiūlymus dėl bendrosios žemės ūkio politikos reformos, ir tam, kaip jais prisidedama prie Komisijos strategijoje „Europa 2020“ nustatytų uždavinių įgyvendinimo. Tai buvo pagrindinė Komisijos pagal reglamentą nustatytos informavimo strategijos sudėtinė dalis, kurios įgyvendinimas pagrįstas metiniais veiklos planais. Šiuo prioritetu atsižvelgiama į kelerių pastarųjų metų „Eurobarometro“ apklausų apie žemės ūkį ir BŽŪP rezultatus: bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) bendriesiems principams ir tikslams pritaria dauguma gyventojų, bet daug kas apie pačią politiką nežino nieko. Todėl informavimo strategija siekiama gerinti žinias apie BŽŪP ir parodyti, kad ją įgyvendinant sprendžiami svarbūs piliečiams klausimai.

Be to, 2012 m. įgyvendinamais tiesioginiais ir netiesioginiais veiksmais buvo atkreipiamas dėmesys į bendrosios žemės ūkio politikos 50 metų nuo jos įgyvendinimo pradžios sukaktį, ir pabrėžiamas jos esminis vaidmuo integruojant Europą. Ši sukaktis laikyta galimybe pagerinti visuomenės žinias apie BŽŪP: tiek jos laimėjimus, tiek galimybes ją plėtoti įgyvendinant siūlomą reformą.

Planuojant informacines priemones daugiausia dėmesio buvo skiriama specialių tikslinių grupių poreikių patenkinimui, geresniam atitinkamų pranešimų ir informacijos sklaidos strategijų parengimui, atsižvelgiant į reglamentą, taip pat vertinimui ir grįžtamojo pobūdžio informacijai. Suintensyvėjo pastangos toliau stiprinti sinergiją su įvairiais dalyviais, įskaitant suinteresuotąsias šalis ir nacionalines valdžios institucijas, informavimo žemės ūkio klausimais srityje. Buvo aktyviau bendradarbiaujama su kitomis ES institucijomis, taip pat su „Europe Direct“ informacijos centrais, Europos kaimo plėtros tinklu ir kitais tinklais.

1.           Dotacijos (trečiųjų šalių organizacijų iniciatyva vykdomi informavimo veiksmai)

Reglamente numatytos dvi priemonių, kurios gali būti finansuojamos skiriant dotacijas, rūšys: specialiosios informavimo priemonės ir metinės darbo programos. Specialioji informavimo priemonė – iš vieno biudžeto rengiami informavimo renginiai, apriboti laiko ir vietos. Metinę darbo programą sudaro nuo 2 iki 5 specialiųjų informavimo priemonių. Siekiant supaprastinti dotacijų schemą ir užtikrinti skirtingų informavimo veiksmų darną, 2011 ir 2012 m. buvo nuspręsta (kaip ir trejais ankstesniais metais) bendrai finansuoti tik specialiąsias informacines priemones. Buvo siekiama gilesnio dialogo su dotacijų gavėjais, kad dar labiau pagerėtų trečiųjų šalių vykdomų bendrai finansuojamų veiksmų ir Komisijos iniciatyva vykdomų veiksmų (tiesioginių veiksmų) veiksmingumas ir sinergija. Konkrečiau, kvietimuose teikti paraiškas bendrai finansuojamiems veiksmams 2011 ir 2012 m. buvo skatinama taikyti informacines priemones, kuriomis būtų gerinamos visuomenės žinios apie Komisijos pasiūlymus reformuoti BŽŪP[2].

Didžiausias pirmiau minėtų priemonių finansavimo lygis yra 50 % reikalavimus atitinkančių išlaidų. Tačiau išskirtiniais atvejais šis lygis gali būti padidintas iki 75 %, kaip nurodyta įgyvendinimo reglamente[3] ir apibrėžta kvietime teikti paraiškas. 2011 m. buvo nuspręsta bendrai finansuojamiems veiksmams išlaikyti 50 % didžiausią finansavimo lygį. 2012 m. kvietime teikti paraiškas išskirtinio intereso informacinėms priemonėms numatytas iki 75 % finansavimo lygis. Tačiau nė vienas pasiūlymas neatitiko tokioms išskirtinėms priemonėms nustatytų kriterijų, todėl 2012 m. 75 % finansavimo lygis nebuvo taikytas jokiems veiksmams.

Pagal 2011 m. kvietimą teikti pasiūlymus buvo bendrai finansuojami 44 specialieji veiksmai (Komisija buvo atrinkusi dar du veiksmus, tačiau dotacijos gavėjai patys nutraukė jų įgyvendinimą). Iš Komisijos buvo prašoma nuo 20 000 iki 300 000 EUR dotacijų.

Pagal 2012 m. kvietimą teikti paraiškas buvo bendrai finansuojama 11 specialiųjų veiksmų (buvo pasirinktas dar vienas veiksmas, tačiau jo vėlesniame metų etape buvo atsisakyta). Reikia pažymėti, kad 2012 m. kvietimas teikti pasiūlymus buvo parengtas specialiai taip, kad būtų teikiama pirmenybė inovacinėms ir kūrybinėms priemonėms, kurios galėtų turėti didelį poveikį keliose šalyse. Taigi 2012 m. pareiškėjai buvo pakviesti teikti paraiškas dotacijoms nuo 100 000 EUR iki 500 000 EUR; atitinkamai tais metais buvo bendrai finansuota mažiau, bet didesnės apimties veiksmų.

Iš viso ataskaitoje aptariamu laikotarpiu buvo bendrai finansuoti 55 veiksmai. Dažniausiai dotacijos buvo skiriamos informavimo kampanijoms, garso ir vaizdo medžiagai, konferencijoms, seminarams ir keliems projektams, skirtiems informuoti moksleivius apie BŽŪP. Ataskaitos laikotarpiu daugelyje informavimo kampanijų atsispindėjo kvietimuose teikti pasiūlymus buvo nuolat pabrėžiama paskata imtis bendrai finansuojamų veiksmų, kuriuose būtų naudojamos mišrios informavimo priemonės siekiant kuo didesnio poveikio ir kuo įvairesnės naudotojų aprėpties. Kaip jau minėta, kvietimuose teikti pasiūlymus buvo atkreipiamas dėmesys į BŽŪP 50 metų sukaktį, siekiant informuoti piliečius apie šios politikos indėlį į ES integraciją ir jos vaidmenį sprendžiant naujus uždavinius.

Dotacijos skirtos daugiausia šių tipų paramos gavėjams: profesinėms ūkininkų organizacijoms, kitoms nevyriausybinėms organizacijoms ir / (arba) asociacijoms, viešojo administravimo įstaigoms (vietos, regionų ir nacionalinės valdžios institucijoms) ir žiniasklaidos organizacijoms.

Kaip ir anksčiau, dotacijų gavėjų sąraše dominavo socialinės ir profesinės organizacijos, vykdančios veiklą žemės ūkio ir kaimo plėtros srityse nacionaliniu lygmeniu (dažnai jos yra ES lygmens įstaigų narės). Be to, inter alia, padaugėjo žiniasklaidos organizacijų – ypač iš garso ir vaizdo sektoriaus. Įgyvendindami kelis bendrai finansuojamus veiksmus, dotacijų gavėjai pasinaudojo galimybe pakviesti projektų įgyvendinimo partnerėmis kitas organizacijas, pavyzdžiui, žiniasklaidos organizacijų įgyvendinamų veiksmų arba organizavimo partnerėmis dažnai būdavo ūkininkų organizacijos arba kitų rūšių asociacijos ir / arba NVO.

1 priede pateikiama ataskaitos laikotarpiu suteiktų dotacijų apžvalga. Išsami informacija apie atskiras dotacijas pateikiama Europos interneto svetainėje      http://ec.europa.eu/agriculture/grants-for-information-measures/index_en.htm

Paraiškos buvo vertinamos atsižvelgiant į griežtus tinkamumo finansuoti, draudimo dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose, atrankos ir sutarčių sudarymo kriterijus, nustatytus kvietime teikti paraiškas. Toks vertinimas atitiko reglamento reikalavimus ir Komisijos tikslą užtikrinti, kad su pareiškėjais bus elgiamasi vienodai ir kad jiems bus taikomos sąžiningos konkurencijos sąlygos.

Ataskaitoje aptariamu laikotarpiu vis didėjo atrinktų dotacijų paraiškų iš ES-12 valstybių narių skaičius. Iš visų 2011 ir 2012 m. skirtų dotacijų 37,3 % dotacijų gavo organizacijos iš tų valstybių narių. Kaip ir seniau, didelį susidomėjimą parodė pietinės ES valstybės narės.

Toliau lentelėje nurodomas ataskaitoje aptariamu laikotarpiu gautų ir atrinktų paraiškų skaičius pagal valstybes nares.

I lentelė

Svarbu pabrėžti, kad ataskaitos laikotarpiu, kaip ir anksčiau, dėl informacijos platinimo specializuotoje spaudoje ir garso bei vaizdo žiniasklaidoje ir – vis dažniau – internete ir socialinių tinklų priemonėmis didelė bendrai finansuojamų veiksmų dalis turėjo poveikį platesnei auditorijai, o ne vien tik tiesioginiams dalyviams.

2.         Ataskaitos laikotarpiu, kaip ir ankstesniais metais, daug informavimo veiksmų buvo įgyvendinta Komisijos iniciatyva. Jie dažnai įgyvendinti pasitelkus išorės techninę paramą. 2011–2012 m. laikotarpiu šioms priemonėms skirta maždaug 64 % biudžeto.

II priede pateikiama išsami informacija apie Komisijos iniciatyvas šiuo laikotarpiu, taip pat nurodytos atitinkamos išlaidos.

Dalyvavimas mugėse

Rengiant stendus 2011–2012 m. mugėse, Komisijai buvo svarbiausia pabrėžti, kad ji vykdo veiksmus vietos lygiu, ir pagerinti piliečių žinias apie BŽŪP ir ES apskritai. Mugėse vykdyta veikla ir toliau buvo skirta plačiajai visuomenei ir suinteresuotosioms šalims, o renginiai BŽŪP 50-ies metų sukakčiai paminėti buvo inter alia panaudoti siekiant informuoti plačiąją visuomenę apie tai, kad BŽŪP ir kaimo plėtra yra svarbios visiems. Dalyvavimas mugėse ir toliau suteikė diskusijų forumo galimybę ūkininkams, suinteresuotosioms šalims ir plačiajai visuomenei, siekiantiems aptarti politikos klausimus. Buvo įgyvendinami veiksmai, kuriais atkreiptas dėmesys į sėkmingus kaimo plėtros projektus, ES kokybės politiką, taip pat organizuota informacinė ir švietėjiška veikla jaunimui ir plačiajai visuomenei.

Konferencijos

Šiuo laikotarpiu konferencijos suteikė svarbią galimybę plėtoti dialogą ir konsultuotis su suinteresuotosiomis šalimis dėl tam tikrų bendrosios žemės ūkio politikos reformos aspektų. Pavyzdžiui, po 2010 m. pradėtų išsamių konsultacijų dėl Europos žemės ūkiui iškilusių uždavinių 2012 m. liepos mėn. buvo organizuota konferencija „BŽŪP artėjant 2020-iesiems: padėties įvertinimas kartu su pilietine visuomene“; konferencija suteikė galimybę nevyriausybiniam sektoriui, valstybių narių atstovams ir ES institucijoms svarstyti ir aptarti Komisijos 2011 m. spalio 12 d. priimtus teisės aktų pasiūlymus dėl BŽŪP reformos po 2013 m. Taip pat suorganizuota keletas renginių siekiant atkreipti dėmesį į tai, kad inovacijų skatinimas ir mokslinių tyrimų rezultatų panaudojimas Europos žemės ūkyje yra prioritetinė veikla. Vienas iš tokių renginių buvo kartu su ES pirmininkaujančia valstybe nare ir Europos Parlamentu 2011 m. gruodžio 11 d. organizuota konferencija-diskusija, taip pat viena aukšto lygio konferencija 2012 m. kovo mėn. Kitoje 2012 m. balandžio 20 d. įvykusioje konferencijoje apie 400 suinteresuotųjų šalių nagrinėjo būdus ir priemones, kaip būtų galima sutelkti ir didinti vietos žemės ūkio potencialą ir trumpąsias tiekimo grandines, kad būtų paskatintas užimtumas ir ekonomikos augimas kaimo vietovėse.

Šiais renginiais prisidėta prie informacijos apie žemės ūkio politiką sklaidos, politikos įgyvendinimo ir plėtojimo, kaip numatyta reglamente. Dėl transliacijos internetu konferencija pasiekė didelę auditoriją.

Leidiniai

Ataskaitos laikotarpiu leidiniuose toliau buvo aptariama teisės aktų leidybos programa. Tai apėmė tekstus, susijusius su BŽŪP reformos pasiūlymais ir kokybės politika. Įgyvendinant 50-ies metų sukakties nuo BŽŪP įgyvendinimo pradžios paminėjimo kampaniją, 2012 m. buvo išleista keletas mokomojo pobūdžio leidinių, patrauklių moksleiviams ir plačiajai visuomenei. Šie leidiniai buvo gausiai išplatinti valstybėse narėse – taip sukakties paminėjimo kampanija padėjo pagerinti žinias apie bendrąją žemės ūkio politiką ir kaimo plėtrą.

Interneto svetainė

Ataskaitoje aptariamu laikotarpiu buvo toliau vystoma žemės ūkio ir kaimo plėtrai skirta interneto svetainė, pirmiausia, kaip svarbus specializuotos informacijos apie BŽŪP ir kaimo plėtrą šaltinis. Interneto svetainė taip pat buvo labai svarbi konsultuojant suinteresuotąsias šalis ir plačiąją visuomenę žemės ūkio politikos ateities krypčių klausimais. Buvo organizuotos dvi konsultacijos internetu (viena skirta informacijai apie ES žemės ūkio produktus ir tokių produktų vartojimo skatinimui, kitoje buvo aptariama ES vaisių ir daržovių sektoriuje taikomos tvarkos peržiūra). Į pareikštą nuomonę buvo arba yra rengiamasi atsižvelgti formuojant atitinkamą politiką. Prekybos žemės ūkio produktais politikos stebėjimo informacinio biuletenio ir pranešimų prenumeratorių skaičius išaugo iki 5150, žemės ūkio prekių kainos lentelės patikslinimai dabar siunčiami 1320 subjektų, o pranešimus dėl žemės ūkio politikos perspektyvų yra užsisakę 1180 subjektų. Netrukus bus pereita prie naujos interneto svetainės versijos (pakeista bendra sandara, interneto svetainės turinio valdymo technologija, supaprastintas ir atnaujintas turinys pagal Komisijos interneto svetainių racionalizavimo ir optimizavimo iniciatyvą).

Nuomonių tyrimas

2011 m. gegužės mėn. buvo atlikta speciali „Eurobarometro“ apklausa dėl tam tikrų klausimų, susijusių su BŽŪP reformos teisės aktų pasiūlymų rengimu, įskaitant skaidrumo klausimus, susijusius su BŽŪP išmokų gavėjais. 2012 m. kovo mėn. buvo atlikta dar viena apklausa, kuria siekiama išsiaiškinti piliečių požiūrį į maisto produktų saugumą, maisto kokybę ir ryšio tarp žemės ūkio ir gamtos bei kraštovaizdžio išsaugojimo suvokimą.

Apsilankymai

2011–2012 m. laikotarpiu lankėsi daugiausia iš ūkininkų, ūkininkų atstovų, studentų, regionų ir vietos atstovų, žurnalistų ir mokslininkų sudarytos grupės. Organizuojant apsilankymus, buvo siekiama paaiškinti ir pagerinti supratimą apie bendrąją žemės ūkio politiką, įskaitant kaimo plėtrą, ir apie šios reformos priežastis.

Žiniasklaidos veiksmai

Ataskaitoje aptariamu laikotarpiu daug dėmesio buvo skiriama ryšių su žiniasklaida tolesniam plėtojimui ir gilinimui, atsižvelgiant į jos svarbą platinant informaciją informavimo tikslais. 2011 m. rugsėjo mėn. įdiegus elektroninę platformą („Ag-press.eu“), suteikta galimybė atitinkamoms Komisijos tarnyboms kasdien palaikyti ryšius su žurnalistais, besidominčiais visos ES žemės ūkiu.

Europos „Ag-Press“ tinklas, skirtas žemės ūkio tema rašantiems žurnalistams, šiuo metu sieja apie 800 narių žurnalistų. Kasdien atnaujinama elektroninė platforma palengvina prieigą prie daugiausia Europos Komisijos (nors yra informacijos ir iš kitų institucijų) naujienų ir informacijos ūkininkavimo klausimais. Ji taip pat leidžia žurnalistams keistis patirtimi. Organizuojant žurnalistų keliones į konkrečias vietas ir apsilankymus ūkiuose, seminarus ir mokomąsias išvykas į Briuselį ir į valstybes nares, žiniasklaidos atstovai informuojami apie BŽŪP ir ES žemės ūkio įvairovę.

Šiuo laikotarpiu taip pat buvo suaktyvinta socialinės žiniasklaidos veikla apie žemės ūkį ir kaimo plėtrą.

IV.         INFORMAVIMO SVARBIAUSIAIS KLAUSIMAIS KAMPANIJOS

Ankstesnėse ataskaitose buvo užsiminta apie išsamias viešąsias diskusijas dėl ES ūkių politikos ateities ir atitinkamus informavimo veiksmus siekiant paskatinti atvirą dialogą, kuriame būtų paaiškinta ir aptarta su plačiąja visuomene, suinteresuotosiomis šalimis ir kitais subjektais bendroji žemės ūkio politika. Ataskaitos laikotarpiu, vykdant specialias informavimo kampanijas, toliau buvo siekiama, kad suinteresuotosios šalys ir plačioji visuomenė geriau suprastų bendrąją žemės ūkio politiką ir kaimo plėtrą.

Pavyzdžiui, 2011 m. spalio mėn. Komisijai priimant teisės aktų pasiūlymus dėl BŽŪP reformos tuo pačiu metu buvo vykdomi spaudos ir suinteresuotųjų subjektų informavimo susitikimai visose 27 valstybėse narėse. Šiuose informavimo susitikimuose dalyvavo daugiau nei 2 500 žiniasklaidos atstovų (specializuotos ir regionų žiniasklaidos, nacionalinių televizijos ir radijo) ir suinteresuotųjų šalių (pilietinės visuomenės įstaigų, regioninių ir nacionalinių administracijų). Renginys sulaukė didelio žiniasklaidos dėmesio (įskaitant daugiau kaip 500 spaudos straipsnių, paskelbtų per 24 val. po renginio). Tai buvo didžiausia informavimo kampanija vietos lygmeniu, kurioje dalyvavo visos suinteresuotosios šalys, taip pat plačioji visuomenė.

Kitas svarbus veiksmas buvo žiniasklaidos kampanija, organizuota iškart po e. coli bakterijų protrūkio 2011 m., siekiant parodyti, kad Komisija remia gamintojų veiksmus, kuriais siekiama atkurti vartotojų pasitikėjimą, ir paskatinti vaisių ir daržovių vartojimą. Apskaičiuota, kad visoje ES vykdyta spaudos ir TV kampanija, kurią sudarė spaudos skelbimai viename kiekvienos valstybės narės leidinyje ir televizijai skirtas vaizdo naujienų rinkinys, turėjo pasiekti apie 37 milijonus gyventojų.

Kaip jau minėta, 2012 m. vykdytoje informavimo veikloje svarbią vietą užėmė 50-ies metų sukakties nuo tada, kai buvo pradėta įgyvendinti bendroji žemės ūkio politika, tema. Ataskaitoje aptariamu laikotarpiu rengiant ir įgyvendinant „CAP@50“ informavimo kampaniją vyko labai intensyvus Komisijos, kitų ES institucijų, valstybių narių ir suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimas. Ši kampanija buvo svarbus informavimo apie BŽŪP veiksmų katalizatorius visoje ES; per metus nacionalinės ir regioninės valdžios institucijos ir pilietinės visuomenės organizacijos, pasinaudodamos specialiai sukurta interneto svetaine ir sąveikiąja platforma, valstybėse narėse suorganizavo apie 150 susijusių renginių, kurie, inter alia, apėmė garso ir vaizdo bei archyvų medžiagą, leidinius ir skatinamojo pobūdžio medžiagą apie istorinį BŽŪP indėlį kuriant Europą ir jos vaidmenį sprendžiant dabartinius ir būsimus uždavinius.

Vienas svarbus BŽŪP sukakties paminėjimo renginys – 2012 m. balandžio–gruodžio mėn. po visą ES keliavusi ir apie 20 valstybių narių, taip pat kitas ES institucijas aplankiusi labai interaktyvi plačiajai visuomenei skirta paroda „BŽŪP praeitis, dabartis, ir ateitis“; 24 vietose apsistojusi paroda pritraukė daugiau nei 60 000 lankytojų.

Kiti susiję „CAP@50“ veiksmai apėmė dalyvavimą populiariuose renginiuose, pavyzdžiui, 2012 m. rugsėjo mėn. Briuselyje organizuotame renginyje „Ūkis mieste“. Komisijos paviljoną aplankė 5 000 žmonių, o svarbiausi renginio pranešimai (žiniasklaidos priemonėmis skelbiamos reklamos pagalba) pasiekė 20 000 piliečių. 2012 m. buvo paskelbtas BŽŪP apdovanojimų informavimo srityje pirmasis leidinys, kuriame aptarti geriausi informavimo apie BŽŪP leidiniai; jo tikslas – nustatyti ypač veiksmingas informacines priemones ir skatinti įvairių informacijos platintojų ir tinklų kūrimo partnerių geriausios patirties mainus.

V.           IŠLAIDŲ (ĮSIPAREIGOJIMŲ IR MOKĖJIMŲ) PASISKIRSTYMAS BENDRAI FINANSUOJAMIEMS TREČIŲJŲ ŠALIŲ INICIATYVA ĮGYVENDINAMIEMS VEIKSMAMS (DOTACIJOMS) IR KOMISIJOS INICIATYVA ĮGYVENDINAMIEMS INFORMAVIMO VEIKSMAMS

|| ||

|| 2011 m. || 2012 m.

|| Dotacijos || Tiesioginiai veiksmai || Iš viso || Dotacijos || Tiesioginiai veiksmai || Iš viso

Laikinas biudžeto paskirstymas || 3 500 000 || 4 500 00 || 8 000 000 || 2 200 000 || 5 800 000 || 8 000 000

Įsipareigojimai (EUR) || 3 507 228 || 4 480 063 || 7 987 291 || 2 197 904 || 5 707 754 || 7 905 658

Įsipareigojimų procentinis dydis || 100 % || 100 % || 100 % || 100 % || 98 % || 99 %

Mokėjimai (**) EUR || 2 440 123 || 3 939 636 || 6 379 759 || (*) || (*) || (*)

Mokėjimų pagal įsipareigojimus procentinis dydis || 70 % || 88 % || 80 % || (*) || (*) || (*)

(*) Duomenų dar nėra – mokėjimai neįvykdyti pagal daugumą veiksmų.

(**) Lentelėje nurodyti mokėjimai apima ne vien tik įgyvendinimą N metais; joje pergrupuoti N ir N + 1 metais įvykdyti mokėjimai pagal N metų įsipareigojimus.

Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad palyginti su ankstesniu ataskaitos laikotarpiu pagerėjo įsipareigojimų ir išmokėjimų lygis: ankstesniu ataskaitos laikotarpiu vidutinis įsipareigojimų dotacijoms lygis sudarė 85 % ir 96 % tiesioginiams veiksmams, o vidutinis mokėjimų dotacijoms ir tiesioginei veiklai lygis sudarė atitinkamai 65 % ir 86 %. Išmokėtos sumos yra visada mažesnės nei iš pradžių įsipareigotos sumos. Dotacijų atveju taip yra dėl to, kad, pirma, daugeliu atvejų galutinės veiksmų išlaidos būna mažesnės nei paramos gavėjas iš pradžių numatė ir, antra, ne visos išlaidos, kurias paramos gavėjas nurodė, gali būti laikomos atitinkančiomis reikalavimus. Komisijos iniciatyva įgyvendinamų veiksmų atveju skirtumai yra mažesni ir atsiranda dėl įsipareigojimų, kuriuose atsižvelgiama į visas įmanomas numatyti išlaidas, ir kurios kartais galiausiai būna mažesnės nei pradžioje buvo numatyta, nes įgyvendinant projektą buvo sutaupyta lėšų ir pasirinktos pačios veiksmingiausios išlaidų prasme priemonės.

VI.         IŠVADA

Su BŽŪP susijusiais informavimo veiksmais ataskaitos laikotarpiu buvo siekiama informuoti plačiąją visuomenę ir suinteresuotąsias šalis apie laimėjimus, pasiektus įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką, kuriant šiuolaikišką, tvarų ir veiksmingą žemės ūkio sektorių Europoje, ir pagerinti jų žinias šioje srityje; šiais veiksmais taip pat buvo atkreiptas dėmesys į BŽŪP reformos svarbą tęsiant šį procesą, kad būtų užtikrinta teisingesnė ir ekologiškesnė žemės ūkio politika, kurią vykdant būtų galima pasiekti „Europa 2020“ strategijos tikslų. Įgyvendinant šiuos informavimo veiksmus buvo aktyviau skatinama didesnė Komisijos, kitų ES institucijų, pilietinės visuomenės ir valstybių narių informavimo veiksmų sinergija.

[1]               COM(2003) 235 galutinis, 2003 5 8; COM(2007) 324 galutinis, 2007 6 13; COM(2009) 237 galutinis, 2009 5 20; COM(2011) 294 galutinis, 2011 5 25.

[2]               OL C 231/8, 2010 8 27; OL C 212/22, 2011 7 19.

[3]               2002 m. gruodžio 12 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2208/2002, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 814/2000 dėl bendrosios žemės ūkio politikos informacinių priemonių taikymo taisykles (OL L 337/21, 2002 12 13)

Top