52013DC0319

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI

Konsultacijos dėl 2014 m. žvejybos galimybių

1.           Įvadas

Šiame dokumente paaiškinti pradiniai Europos Komisijos ketinimai Europos žvejams 2014 m. nustatyti bendrus leidžiamus sužvejoti kiekius ir žvejybos pastangų Europos vandenyse lygius. Valstybės narės ir regioninės patariamosios tarybos raginamos Komisijai pateikti savo nuomones prieš tai, kai bus priimtas galutinis sprendimas dėl Komisijos pasiūlymų.

Žvejybos išteklių būklė Atlanto vandenyno Europos ir gretimuose vandenyse toliau gerėja. Dauguma išteklių naudojami neviršijant didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio. Gerėja žinios apie žuvų išteklių būklę Viduržemio ir Juodojoje jūrose.

Peržvejojimas turėtų būti toliau palaipsniui išgyvendinamas. Pagrindinės tam tikslui skirtos priemonės yra žvejybos galimybių lygio tikslinimas ir leidžiamos žvejybos įrankių pritaikymas pagal leidžiamą jų sandarą siekiant geresnio atrankumo. Jei, kaip tikimasi, bus priimta Komisijos pasiūlymu[1] grindžiama bendros žuvininkystės politikos reforma, nuo 2014 m. palaipsniui viename žvejybos sektoriuje paskui kitą įsigaliotų įpareigojimas iškrauti visas sužvejotas žuvis. Tai turėtų padėti saugoti išteklius.

Nutraukti peržvejojimą reiškia mažinti komercinio žvejybos nuosmukio riziką, gerinti žvejybos laivynų pelningumą, mažinti išmetamo anglies dioksido kiekį ir degalų vartojimą, taip pat užtikrinti pastovesnį ir patikimesnį žuvų tiekimą vartotojams. Tai taip pat reikštų mažesnį poveikį jūros aplinkai ir pažeidžiamoms rūšims, pavyzdžiui, delfinams ir koralams. Šios priemonės padės iki 2020 m. pasiekti gerą aplinkos būklę, kaip numatyta Jūrų strategijos pagrindų direktyvoje[2].

Išgyvendinant peržvejojimą iš dalies sprendžiama sugautų žuvų išmetimo į jūrą problema, nes daugiau žuvų užaugtų iki verslinio dydžio, o žvejams būtų daug lengviau sužvejoti tinkamo dydžio žuvis ir nežvejoti mažesnių žuvų.

Atsižvelgiant į žvejybos pagal didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio sistemą privalumus, reikėtų imtis visų priemonių tam, kad ši galimybė būtų pasiekta kuo skubiau. Komisija ketina laikytis Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos ir Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto mokslinių rekomendacijų, kaip didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio sistemą taikyti su maža išteklių išsekinimo rizika. Žvejybos galimybių pasiūlymų pagrindas toks pats kaip 2011–2013 žvejybos metais.

Jei trūksta biologinės informacijos apie konkrečius žuvų išteklius ir neįmanoma pateikti kiekinės prognozės pagal žvejybos laikantis didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio sistemos, Komisija savo pasiūlymams pagrįsti naudos tų pačių mokslinių įstaigų vertinimus ir kokybines rekomendacijas, parengtas remiantis turima informacija, ir skaidriai bei sistemingai taikys atsargumo principą. Kai kuriems ištekliams taikomo bendro leidžiamo sužvejoti kiekio keisti nebus siūloma, nebent atsirastų naujų įrodymų, kad to reikia.

2.           Išteklių būklė

Pastarojo meto išteklių būklės Atlanto vandenyno Europos vandenyse duomenimis (1a priedas), išteklių, kuriems yra parengtos mokslinės rekomendacijos apie saugias biologines ribas, dalis aiškiai padidėjo (1 lentelė). Ši dalis padidėjo nuo 35 proc. 2012 m. iki 50 proc. 2013 m. Palaipsniui nuo 29 (2007 m.) iki 46 (2013 m.) didėjo išsamiai įvertintų išteklių skaičius; vadinasi, moksliniai metodai, kuriais grindžiamos rekomendacijos, tapo tobulesni (5 lentelė). Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba įgyvendino naują duomenų stygiaus atvejais taikomą metodiką, todėl išteklių, kuriems parengtos kiekybinės rekomendacijos, skaičius padidėjo nuo 47 iki 77.

Išteklių būklė nuolat gerėja (2 lentelė). Peržvejotų išteklių (kurių pastarojo meto mirtingumas dėl žvejybos yra per didelis didžiausiam galimam tausios žvejybos laimikiui) skaičius sumažėjo nuo 47 proc. pernai iki 39 proc. šiemet.

Daugelio išteklių laimikį rekomenduojama mažinti iki mažiausio galimo lygio (3 lentelė). Prie tokių išteklių priskiriamos atlantinės menkės ir jūrų liežuviai Airijos jūroje, atlantinės silkės Keltų jūroje, krevetės (Pandalus) Šiaurės jūros šiaurėje ir paprastieji merlangai į vakarus nuo Škotijos. Norveginės menkutės 2013 m. iš šios kategorijos išbrauktos.

Nuo 2011 m. bendrus leidžiamus sužvejoti kiekius, taikomus 6 ištekliams, nustato pavienės valstybės narės[3]. Laikantis atsargumo priemonių, susijusių su gero valdymo praktika, tai atlikta tais atvejais, kai konkrečių išteklių žvejyba buvo suinteresuota tik viena valstybė narė. Susirūpint verčia tai, kad valstybės narės nepajėgė laikytis visų ataskaitų teikimo reikalavimų, nes dažnai trūko techninių pagrindų, kuriais remiantis galima visapusiškai įvertinti konkrečių išteklių būklę ir nustatyti tikslius šių išteklių didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio rodiklius. Sunku įvertinti, kiek priimti bendri leidžiami sužvejoti kiekiai atitinka bendrą žuvininkystės politiką tvarumo atžvilgiu. 2013 m. šį klausimą Komisija svarstys toliau.

2012 m. gruodžio mėn. Taryboje Danija, Vokietija, Nyderlandai, Švedija ir Jungtinė Karalystė sutarė, kad pirmiausia reikia mažinti atlantinių menkių mirtingumą dėl žvejybos ir kad 2013 m. valstybės narės parengs žuvų išmetimo į jūrą ir atlantinių menkių sužvejojimo vengimo priemones bei įgyvendins atlantinių menkių sužvejojimo vengimo planus.

Dabartinės žinios apie žuvų išteklių būklę pateikiamos toliau pagal regionus[4].

Šiaurės rytų Atlanto pelaginių žuvų ištekliai. Dauguma atlantinių silkių (Šiaurės jūroje, į vakarus nuo Škotijos, Baltijos jūros vakaruose, Botnijos įlankoje, Airijos jūroje ir Keltų jūroje) ir Baltijos jūros šprotų išteklių žvejojama pagal didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio rodiklį arba jo neviršijant. 2013 m. nustatyti bendri leidžiami sužvejoti kiekiai visais atvejais, išskyrus Botnijos įlankos atlantines silkes, atitinka didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį. Pablogėjo kai kurių pelaginių žuvų išteklių būklė: vakarų atlantinės paprastosios stauridės, atlantinės silkės į šiaurės vakarus nuo Airijos, Rygos įlankoje ir pagrindiniame Baltijos jūros baseine yra peržvejojamos.

Reikia ypač susirūpinti atlantinėmis skumbrėmis. Sąjunga toliau siekia įtikinti Islandiją ir Farerų salas prisijungti prie Norvegijos ir ES įgyvendinant atlantinių skumbrių išteklių valdymo tvarias priemones. To padaryti dar nepavyko. Visas bendras leidžiamas sužvejoti kiekis, kurį 2013 m. nustatė ES, Norvegija, Farerų salos ir Islandija, 36 proc. viršijo nurodytąjį mokslinėse rekomendacijose (neįskaitant Rusijos žvejų sugautų žuvų). Žvejybos apimtys toliau viršija tvarumo ribas, o žuvų ištekliai artimiausiais metais mažės. Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba toliau atlieka tyrimus siekdama įvertinti atlantinių skumbrių išteklių būklę.

Šiaurės jūra, Skagerako ir Kategato sąsiauriai. Ledjūrio menkių, jūrinių plekšnių, juodadėmių menkių ir atlantinių silkių, taip pat norveginių omarų žvejybos lygis Skagerako sąsiauryje ir Fladen Grounds rajone atitinka didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio rodiklius. Visi kiti ištekliai arba yra peržvejojami, arba trūksta duomenų jų būklei įvertinti.

Susirūpinimą tebekelia Šiaurės jūros atlantinių menkių būklė. Pastaruoju metu šis išteklius padidėjo, žuvų mirtingumas dėl žvejybos mažesnis, tačiau išteklius yra arti ribinės biomasės ir jo yra mažiau nei pusė atsargumo lygio. Išmetimo į jūrą rodikliai mažėja, tačiau vis tiek prilygsta 25 proc. iškraunamų žuvų kiekio. Mirtingumo dėl žvejybos rodikliai yra kur kas didesni už didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį ir vis labiau viršija ilgalaikiame plane nustatytus rodiklius. Iki šiol taikytų priemonių nepakako. Reikia padaryti dar daugiau – Atlantinių menkių Kategato sąsiauryje yra labai mažai, šio ištekliaus apsaugai reikia daugiau priemonių, pavyzdžiui, nustatyti draudžiamus rajonus.

Į jūrą išmetamų jūrinių plekšnių ir paprastųjų merlangų kiekiai tebėra labai dideli – atitinkamai 40 ir 56 proc. sužvejotų žuvų kiekio.

Tačiau, su Norvegija susitarus įgyvendinti žuvų išmetimo į jūrą draudimą, 2013 m. Skagerako sąsiauryje pradėta žvejoti naujais įrankiais, kuriais geriau užtikrinamas atrankumas. Rengiamos kitos atrankumo gerinimo priemonės, kurios bus taikomos Šiaurės jūroje

Baltijos jūra. Atlantinių šprotų, rytinės dalies atlantinių menkių, vakarinės dalies atlantinių silkių ir Botnijos įlankos atlantinių silkių žvejybos lygiai atitinka didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio rodiklius. Žvejybai Baltijos jūroje taikomi bendri leidžiami sužvejoti kiekiai 2012 m. aptarti regioniniame nacionalinių žuvininkystės direktoratų forume BALTFISH. Pasiektas labai atsakingas susitarimas dėl 2013 m. bendrų leidžiamų sužvejoti kiekių nustatymo, atitinkantis mokslines rekomendacijas, o Komisija sutarė su Taryba dėl bendrų leidžiamų sužvejoti kiekių, suderintų forume BALTFISH. Tai puikus regioninio metodo įgyvendinimo pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kitos valstybės narės kituose rajonuose.

Valstybės narės taip pat susitarė dėl draudimo išmesti žuvis į jūrą įgyvendinimo. Bendradarbiaudami su Baltijos jūros regionine patariamąja taryba, mokslininkai rengia naujas atrankumo priemones, taikomas atlantinių menkių žvejybai. Jų paskirtis – sklandžiai pereiti prie žuvų išmetimo į jūrą draudimo įgyvendinimo.

Regionas į vakarus nuo Škotijos, Airijos jūra ir Keltų jūra. Susirūpinimą tebekelia baltosios žuvys (atlantinės menkės, juodadėmės menkės ir paprastieji merlangai) Airijos jūroje ir į vakarus nuo Škotijos. Rekomenduota, kad į vakarus nuo Škotijos ir Airijos jūroje sužvejojami atlantinių menkių ir paprastųjų merlangų kiekiai būtų kuo labiau mažinami. Išsiaiškinta, kad juodadėmių menkių išteklių į vakarus nuo Škotijos būklės pagerėjimas įvertintas per daug optimistiškai. Nustatytos kelios su Keltų jūra susijusios populiacijos atkūrimo problemos, o atlikus įvertinimą dar kartą įsitikinta, kad reikia atrankumo priemonių. Didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio rekomendacija dėl Keltų jūros juodadėmių menkių buvo 55 proc. mažinimas. Į jūrą išmetama daug baltųjų žuvų, o tai kelia grėsmę šio ištekliaus perspektyvumui.2012 m. gruodžio mėn. 2012 m. gruodžio mėn. Taryboje Jungtinė Karalystė ir Komisija įsipareigojo bendradarbiauti su kitomis valstybėmis narėmis, vykdančiomis žvejybą į vakarus nuo Škotijos, kad sumažintų sužvejojamų nepageidaujamų žuvų kiekį ir išgyvendintų žuvies išmetimo į jūrą praktiką. Komisija, Prancūzija, Airija ir Jungtinė Karalystė sutarė 2013 m. peržiūrėti Keltų jūroje taikomas atrankumo priemones, kad, pasitarusios su suinteresuotosiomis šalimis, 2013 m. nuspręstų dėl būtinų patobulinimų. Remdamosi peržiūros išvadomis valstybės narės susitars dėl tolesnių atrankumo priemonių, kuriomis iki 2013 m. pabaigos būtų sumažintas į jūrą išmetamų įvairių rūšių baltųjų žuvų kiekis.

Iš 18 išteklių, kurių didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio rodiklius buvo galima įvertinti, 10 išteklių žvejyba 2011 m. atitiko didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio lygį. Rekomenduota gerokai sumažinti 12 šių išteklių žvejybos lygį. 8 išteklių žvejybos lygį rekomenduota padidinti.

Remiantis tobulesniais norveginių omarų išteklių tyrimais, buvo galima nustatyti visų, išskyrus vieną, funkcinių zonų didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio rodiklius. Turint geresnę informaciją, buvo galima sutrumpinti žvejybos draudimo sezoną Porkjupaino Krante.

Keltų jūroje, Airių jūroje ir į vakarus nuo Škotijos pradėtos taikyti priemonės, kuriomis sprendžiamos žuvų išmetimo į jūrą ir atlantinių menkių mirtingumo problemos. Daugelis šių priemonių įgyvendintos tik spalio mėn., todėl jų poveikį dar reikės nustatyti. Šios priemonės grindžiamos pramonės atstovų pateikta informacija.

Regioninė šiaurės vakarų vandenų patariamoji taryba (NWWRAC) toliau įgyvendino savo iniciatyvą, susijusią su duomenų stygiumi (angl. Data Deficiency Initiative), ir drauge su Tarptautine jūrų tyrinėjimo taryba sukvietė trečiąją metinę darbo grupę, kad užpildytų mokslinių žinių apie kai kuriuos Keltų jūros išteklius spragas. Ši veikla buvo naudinga, todėl pasiūlyta 2013 m. atkurti istorinius duomenis apie Airių jūrą.

Biskajos įlankos ir Pirėnų Atlanto regiono išteklių vertinimų atlikta nedaug. Europinių paprastųjų jūrinių lydekų yra gausu, nes gerai atkurta populiacija, tačiau jų ištekliai vis dar peržvejojami, todėl rizika ilgalaikiam šio ištekliaus tvarumui išlieka. 2012 m. Komisija atliko Atlanto vandenyno zonos valstybių narių sužvejojamų žuvų kiekių ir žvejybos pastangų registravimo sistemų auditą, taip pat priimti sprendimai dėl tolesnių veiksmų. 2012 ir 2013 m. įgyvendinus taisomąsias priemones, dėl padarytos pažangos pagerės atitinkamų valstybių narių kontrolės sistemos. Vis dar rekomenduojama nežvejoti norveginių omarų Kantabrijos jūroje. Apytiksliai apskaičiuota, kad į jūrą išmetama apie 6 proc. sužvejotų europinių paprastųjų lydekų kiekio.

Nors Viduržemio jūros išteklių vertinimai geografiškai nesubalansuoti ir nereguliarūs, tačiau jų skaičius ir kokybė pagerėjo. 2010–2012 m. analizė parodė, kad 85 iš 113 ES intereso išteklių, t. y.75 proc., yra peržvejojami. Iš 10 tausiai naudojamų išteklių septyni ištekliai yra mažųjų pelaginių žuvų ištekliai. Atsižvelgiant į tai, kad šie vertinimai pradėti vykdyti neseniai ir kad kasmet įvertinami ne visi ištekliai, šiais duomenimis neįmanoma naudotis, kad būtų įvertinta išteklių būklės raida ilgesniu laikotarpiu.

Juodojoje jūroje padėtis pablogėjo. Atlantinių šprotų išteklių būklė negera, jie yra peržvejojami, o paprastųjų otų mirtingumas dėl žvejybos didesnis nei kada anksčiau. Šis išteklius naudojamas netausiai. Šie vertinimai turi trūkumų, nes labai stinga nepriklausomos žvejybos informacijos, tačiau mokslininkai vis tiek rekomenduoja parengti tarptautinį šio ištekliaus valdymo planą. Bet kuriuo atveju 2014 m. bendras leidžiamas sužvejoti kiekis turėtų būti grindžiamas mokslinėmis rekomendacijomis ir būti nustatytas bendradarbiaujant su Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos susitariančiosiomis šalimis.

3.           Ekonominė analizė

Suvestiniais ES žvejybos laivyno duomenimis, 2011 m. buvo tam tikrų pelningumo požymių, kuriuos daugiausia lėmė geresnės rinkos kainos. Tačiau daugelio laivyno segmentų, ypač priedugnio žvejybos, ekonominės veiklos rodikliai yra nepatenkinami. Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto duomenimis, 45 proc.ES laivyno segmentų 2011 m. buvo nuostolingi.

Remiantis analize, nepatenkinamų ekonominės veiklos rodiklių priežastys yra dvi.

Nors daugelio žuvų išteklių būklė pagerėjo, kai kurių svarbių žuvų išteklių būklė lieka prasta, vadinasi, sužvejojamų žuvų kiekiai yra mažesni, o su žvejyba susijusios išlaidos (visų pirma degalų suvartojimas) didesnės, nei prognozuota.

2011 m. degalų kainos toliau didėjo, todėl laivyno pelningumas mažėjo, ypač kai naudojami didelį degalų suvartojimą lemiantys žvejybos įrankiai, pavyzdžiui, sijos, priedugnio ir pelaginių žuvų tralai. Tai iš dalies buvo galima kompensuoti pradėjus naudoti našesnes varymo sistemas ir pakeitus žvejybos praktiką bei žvejybos įrankius. Palyginti su 2010 m., ES laivyno suvartotų degalų kiekis sumažėjo 5 proc. Jei buvo padaryti šie pakeitimai, laivynai sutaupė daug degalų. Tačiau, atsižvelgiant į sunkumus, kylančius dėl didėjančių išlaidų, labiausiai prie ekonominio efektyvumo ir stabilumo didinimo būtų prisidėta palaipsniui išgyvendinus peržvejojimą.

Naujausiais 2011 m. duomenimis, ES dirbo apie 130 000 žvejų arba 5 proc. mažiau nei 2010 m. Į analizę neįtraukta Graikija ir Kipras, nes duomenų šios valstybės nepateikė. Sektoriaus darbuotojų skaičiaus mažėjimo tendencija tęsiasi.

Remiantis iki 2013 m. gegužės 8 d. valstybių narių pateikta informacija, šie teiginiai grindžiami tokiais duomenimis ir rodikliais:

žvejybos pajamos padidėjo nuo 6,5 mlrd. EUR (2010 m.) iki 7,1 mlrd. EUR (2011 m.), grynasis pelnas – nuo 324 mln. EUR (2010 m.) iki 457 mln. EUR (2011 m.);

2011 m. iškrautų žuvų pajamos padidėjo 10 proc. Iškrautų žuvų vertė padidėjo 7,5 proc., o iškrautas kiekis sumažėjo 7,6 proc. Geresniam pelningumui reikšmingesnės buvo didesnės kainos nei kiekis. Apskritai iškrautas kiekis sumažėjo, tačiau kai kurių išteklių, daugiausia pelaginių žuvų, iškrauta daugiau.

2011 m. bendras ES laivyno pelningumas padidėjo (apie 40 proc. didesnis grynasis pelnas), tačiau nuostolingų laivyno segmentų skaičius didesnis. 2011 m. nuostolį patyrė apie 45 proc. ES laivyno, palyginti su 42 proc. 2010 m. Vadinasi, atotrūkis tarp pelningo ir nepelningo laivyno didėja.

Palyginti su 2010 m., 2011 m. energijos išteklių išlaidos padidėjo maždaug 21 proc.

4.           Politikos kryptys

4.1.        Mokslinės rekomendacijos dėl išteklių, kai informacija yra neišsami

Ankstesnėse šio komunikato redakcijose pareikštas susirūpinimas dėl to, kad daugeliui išteklių stinga mokslinių rekomendacijų. Į tai atsižvelgusi Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba 2012 m. nustatė naują metodiką, grindžiamą visos turimos informacijos naudojimu. Jei duomenyse yra spragų ir neįmanoma atlikti kiekinio vertinimo, tuomet taikomos naujos procedūros, pagal kurias, remiantis turimais duomenimis, daromos motyvuotos prielaidos apie ištekliaus būklę. Dabar galima sujungti ir naudoti informaciją apie anksčiau sužvejotų žuvų kiekius, tyrimų tendencijas, taip pat biologinę informaciją apie žuvų augimą ir brandą, kad būtų galima pateikti rekomendacijas dėl didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio arba dėl atsargumo kriterijų. Tokios rekomendacijos yra mažiau tikslios už rekomendacijas, grindžiamas analitiniu vertinimu, tačiau gali būti tinkamos, jei išteklius yra mažas, jo ekonominė svarba nedidelė arba jo naudojimo istorija trumpa. 2012 m. Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba pateikė rekomendacijas dėl 48 tokių išteklių.

Šiuo metu prie šios kategorijos taip pat priskiriami kai kurie vertingi ir svarbūs ištekliai, visų pirma europiniai jūrų velniai. Duomenų rinkimą ir analizę reikia toliau tobulinti. Komisija toliau siekdama tokių patobulinimų nustatys Duomenų rinkimo sistemos[5] pakaitalą Jei duomenų stigs, teks labiau stiprinti atsargumo metodą.

4.2.        Įpareigojimas užtikrinti, kad visos sužvejotos žuvys būtų iškrautos

Tikimasi, kad bendros žuvininkystės politikos reforma bus priimta per 2013 m. ir kad 2015 m. sausio 1 d. įsigalios įpareigojimas iškrauti visą šias sužvejotas žuvis:

mažąsias pelagines žuvis (atlantines skumbres, atlantines silkes, paprastąsias staurides, šiaurinius žydruosius merlangus, šernažuves, ančiuvius, argentinas, sardines, atlantinius šprotus);

didžiąsias pelagines žuvis (paprastuosius tunus, durklažuves, ilgapeliakius tunus, didžiaakius tunus, atlantinius ir atlantinius baltuosius marlinus);

pramoniniais tikslais sužvejotas žuvis, t. y. paprastąsias stintenes, europinius tobius ir norvegines menkutes.

Dėl lašišų žvejybos Baltijos jūroje pasakytina, kad įpareigojimas iškrauti visas sužvejotas žuvis veikiausiai įsigalios 2014 m. sausio 1 d.

Komisija prašo Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos, Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto ir Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos 2013 m. pasirengti įvertinti šių išteklių žuvų, išmestų į jūrą, kiekius, kad prireikus būtų patikslintos žvejybos galimybės. Darant šiuos pakeitimus, be kitų dalykų, bendras leidžiamas sužvejoti kiekis gali būti didinamas atsižvelgiant į anksčiau į jūrą išmestų žuvų kiekį. Laikomasi principo, kad visas sužvejotas kiekis, įskaitant anksčiau į jūrą išmestas žuvis, neturėtų trukdyti siekti bendros žuvininkystės tikslų, ypač Fmsy tikslo. Prieš šį įvertinimą prašoma, kad valstybės narės šioms patariamosioms įstaigoms pateiktų naujausią informaciją. Taip pat konsultuojamasi su atitinkamais regioniniais patariamaisiais komitetais. Būtina, kad duomenis apie į jūrą išmestų žuvų kiekį šios įstaigos moksliškai patikrintų prieš svarstydamos bendro leidžiamo sužvejoti kiekio patikslinimą.

Būsimi Komisijos pasiūlymai dėl šių rūšių žuvų žvejybos galimybių bus parengti atsižvelgus į reikšmingumą deramiems žvejybos galimybių lygiams, kurie kartu su į jūrą išmetamų žuvų kiekio prognozėmis įtraukti į mokslines rekomendacijas. Kaip minėta, visi tokie patikslinimai neturi įtakos siekiant bendros žuvininkystės politikoje numatytų išteklių išsaugojimo tikslų, ypač tikslo sumažinti išteklių žvejybą iki didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio ir išlaikyti tokią žvejybos būklę toliau.

4.3.        Žvejybos pastangos

Žvejybos pastangos (žvejybos laivų jūroje praleidžiamo laiko apribojimai) valdomos kartu su bendru leidžiamu sužvejoti kiekiu, kad į jūrą būtų išmetama ir neteisėtai sužvejojama mažiau žuvų. Žvejybos pastangų valdymas yra išteklių išsaugojimo priemonė, taikoma keliuose ilgalaikiuose planuose, pavyzdžiui, Šiaurės ir Baltijos jūrų atlantinių menkių, Šiaurės jūros jūrinių plekšnių ir europinių jūrų liežuvių, taip pat Lamanšo sąsiaurio vakarinės dalies europinių jūrų liežuvių, europinių paprastųjų jūrinių lydekų ir norveginių omarų išteklių valdymo planuose (II priedas).

II priede parodyta, kad apskritai nuo 2003 ar 2004 iki 2010 m. žvejybos pastangų mažėjo, nors ir ne nuolat.

Žvejybos pastangų lygis labiausiai sumažėjo Baltijos jūros vakaruose, Šiaurės jūroje, Kategato sąsiauryje, Airijos jūroje, Škotijos vakarinėje pakrantėje ir šiek tiek mažiau Lamanšo vakarinėje dalyje, kur žvejybos pastangų lygis buvo stabilus pastaruosius trejus metus. Pirėnų Atlanto regione iki 2009 m. būta tik nedidelio mažėjimo. 2010 ir paskesnių metų duomenų trūksta, o valstybių narių prašoma, ypač pagal europinių paprastųjų jūrinių lydekų žvejybos pastangų tvarką ir pagal kelis žvejybos galimybių reglamentus, atsiųsti visus duomenis apie žvejybos pastangas, kad būtų galima geriau suprasti žvejybos pastangų tendencijas Nuo 2009 m. didėjo žvejybos pastangos, susijusios su Baltijos jūros centrine dalimi. 2010–2011 m. padidėjo žvejybos sijiniais tralais pastangos Lamanšo sąsiaurio vakarinėje dalyje. 2010–2011 m. žvejybos pastangos Airijos jūroje ir Lamanšo sąsiaurio vakarinėje dalyje beveik nesikeitė, tačiau buvo aiškiai mažesnės į vakarus nuo Škotijos.

Kitaip nei tendencija kituose regionuose, nėra įrodymų, kad žvejybos pastangų mažinimo priemonės buvo veiksmingos Pirėnų Atlanto regione.

5.           Daugiamečiais planais grindžiamas išteklių valdymas

Įgyvendinant ilgalaikius planus svariai prisidėta prie žuvų išteklių būklės gerėjimo nuo pirmojo šio amžiaus pirmojo dešimtmečio vidurio. Būtina toliau įgyvendinti esamus planus pagal mokslines rekomendacijas, siekiant sukurti stabilesnes sąlygas pramonei ir gerinti žuvų išteklių sveikatą.

Komisija ėmė rengtis pakeisti dabartinius atskirų išteklių valdymo planus kelių išteklių valdymo planais. Pirmasis parengtas pasiūlymas bus skirtas kelių rūšių Baltijos jūros žuvų išteklių valdymo planui, kuriame bus atsižvelgta į biologinės sąveikos aspektus, tokie kaip plėšrūnų puldinėjimas ir konkurencija. Šiuo metu rengiamas mišrios žvejybos Šiaurės jūroje planas, kuriame bus numatyta techninė sąveika, t. y., kaip įvairūs laivynai, naudodamiesi įvairiais žvejybos įrankiais, žvejoja skirtingų rūšių žuvis. Užsakyta atlikti žvejybos Keltų jūroje tyrimą. Tokius metodus reikia plėtoti toliau, atsižvelgiant į Jūrų strategijos pagrindų direktyva nustatytus reikalavimus ekologinę sistemą, siekiant geresnės aplinkos būklės, valdyti kaip visumą, o ne pavienius jos išteklius.

Biskajos įlankos ančiuviams, Baltijos lašišoms ir Vakarų Atlanto paprastosioms stauridėms skirtų planų pasiūlymus Komisija priėmė 2009–2011 m.; juos šiuo metu aptaria Parlamentas ir Taryba.

Toliau bus stengiamasi didinti Viduržemio jūros išteklių, kuriems parengtos mokslinės rekomendacijos, skaičių ir rengti tarptautinius ilgalaikius planus. Pagal Viduržemio jūros reglamentą[6] ES valstybės narės turėtų parengti nacionalinius daugiamečius planus. Nepaisant nemažo vėlavimo, pastaruoju metu padaryta pažanga, susijusi su šiuo įsipareigojimu, kurio vykdymas atidžiai stebimas. Siekdama paspartinti šį procesą, Komisija ėmėsi ikiteisminių procedūrų prieš keletą valstybių narių; būtinos pažeidimo nagrinėjimo priemonės bus toliau įgyvendinamos 2013 m. Imamasi veiksmų Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos lygiu siekiant tobulinti subregioninio lygio valdymo pagrindus. Tikimasi, kad tokie veiksmai padės patobulinti sprendimų priėmimą priimant tarptautinius daugiamečius planus. Todėl 37-ajame Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos posėdyje veikiausiai bus pateiktas pasiūlymas parengti tarptautinį Adrijos jūros mažųjų pelaginių žuvų išteklių valdymo planą. Taip pat imamasi pradinių priemonių parengti tarptautinį Juodosios jūros paprastųjų otų išteklių valdymo planą.

6.           Metodas, taikomas siūlant bendrą leidžiamą sužvejoti kiekį (BLSK)

6.1.        BLSK nustatymo principai

Jei taikomi ilgalaikiai BLSK arba žvejybos pastangų ribų reguliavimo planai, jų reikia laikytis. Be to, Komisija siūlys, kad BLSK arba žvejybos pastangų ribos atitiktų Komisijos pasiūlymus dėl ilgalaikių planų. Jei Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba ir Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas regioninių patariamųjų tarybų parengtus planus įvertino kaip atitinkančius didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio standartus, tokių planų taip pat bus laikomasi. Tačiau jei pagal planus pasiekti atkūrimo tikslai ir jei juose nenumatyta nustatyti metinių žvejybos galimybių, Komisija pateiks mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstus pasiūlymus, kaip iki 2015 m. pasiekti didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio žuvų mirtingumą dėl žvejybos.

Jei su trečiosiomis valstybėmis sutarta dėl BLSK ir kitų priemonių, juos reikia įgyvendinti.

Jei pateikiamos mokslinės rekomendacijos grindžiamos visapusiškais duomenimis, kiekybine analize ir prognozėmis pagal Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio sistemą, BLSK reikėtų nustatyti atsižvelgiant į mokslines rekomendacijas. Jei tokios rekomendacijos parengtos, jos turėtų būti tiesiogiai naudojamos nustatant kvotų lygius arba žvejybos pastangas, kad iki 2015 m. būtų pasiekta didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio apimtis. Jei laikantis mokslinių rekomendacijų galima nustatyti tokio lygio BLSK, kad didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio apimtis būtų pasiekta iki 2015 m. labai arba apskritai nemažinant BLSK, Komisija pateiks tokį pasiūlymą.

Jei mokslinės rekomendacijos teikiamos remiantis kokybine turimos informacijos analize (net jei ta informacija neišsami arba yra tik ekspertų nuomonė), tai turėtų būti pagrindas BLSK sprendimams. Konkretūs tokių atvejų klausimai išsamiau aptarti 6.2 skirsnyje.

Jei mokslinių rekomendacijų nėra, atsargumo principo reikia laikytis sistemingai, skaidriai ir iš anksto nustatytomis sąlygomis, kaip nustatyta Komunikate COM(2000) 1 final.

6.2.        Kai kuriems žuvų ištekliams, apie kuriuos stinga duomenų, taikoma procedūra

Bendrai su Taryba 2012 m. gruodžio mėn. padarytame pranešime Komisija teigė mananti, kad III priede išvardytų žuvų išteklių BLSK lygius pageidautina (jei įmanoma atsižvelgiant į būsimas mokslines rekomendacijas) išlaikyti tokius, kokie nustatyti 2013 m. Tai ištekliai, apie kurių būklę stinga informacijos ir kurių ekonominė reikšmė yra maža, kurių žuvys sužvejojamos tik kaip priegauda arba kurių kvotos įsisavinimo lygis yra žemas.

7.           Giliavandenių žuvų rūšys

2014 m. giliavandenių žuvų rūšių BLSK nustatytas[7] ir jo keisti nenumatyta.

8.           Tvarkaraštis

Toliau pateikiamas darbo tvarkaraštis. Kaip įprasta, atskirus trumpaamžių žuvų žvejybos galimybių pasiūlymus Komisija Tarybai atitinkamai pateiks vėliau šiais metais.

Žvejybos galimybių reglamentas || Rekomendacijų parengimas || Komisijos pasiūlymas || Galimas priėmimas Taryboje

Ištekliai Atlanto vandenyne, Šiaurės jūroje, Antarktikoje ir kituose rajonuose || Nuo liepos iki gruodžio mėn. || Spalio mėn. || Gruodžio mėn.

Baltijos jūra || Birželio pradžia || Rugsėjo vidurys || Spalio mėn.

Juodosios jūros || Vėlyvas spalis || Lapkričio mėn. || Gruodžio mėn.

Ia PRIEDAS. Mokslinių rekomendacijų dėl Šiaurės rytų Atlanto ir gretimų vandenų žuvų išteklių santrauka

2 lentelė. Mokslinės rekomendacijos dėl peržvejojimo || Žuvų išteklių skaičius

|| 2003 || 2004 || 2005 || 2006 || 2007 || 2008 || 2009 || 2010 || 2011 || 2012 || 2013

Išteklių žvejybos lygis žinomas (lyginama su didžiausiu galimu tausios žvejybos laimikiu) || || || 34 || 23 || 32 || 33 || 35 || 39 || 35 || 38 || 41

Ištekliai peržvejoti || || || 32 || 21 || 30 || 29 || 30 || 28 || 22 || 18 || 16

Ištekliai žvejojami neviršijant didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio || || || 2 || 2 || 2 || 4 || 5 || 11 || 13 || 20 || 25

peržvejotų išteklių dalis, proc. || || || 94 % || 91 % || 94 % || 88 % || 86 % || 72 % || 63 % || 47 % || 39 %

Ib PRIEDAS. Mokslinių rekomendacijų dėl Viduržemio jūros ir Juodosios jūros žuvų išteklių santrauka

Mokslinės rekomendacijos dėl Viduržemio ir Juodosios jūrų priedugnio ir mažų pelaginių žuvų išteklių peržvejojimo || Nr. || % || ||

|| || || ||

Ištekliai, klasifikuojami pagal pirmiau nurodytus kriterijus (dėl atskaitos taško sutarta) || 85 || 75 || ||

Kiti ištekliai, neįtraukti dėl nepakankamų duomenų (dėl atskaitos taško nesutarta) || 28 || 25 ||

Ištekliai, į kuriuos atsižvelgta (iš 27 rūšių) || 113 || 100 || ||

Klasifikuojami ištekliai || || || ||

Išteklius peržvejotas (viršijamas Fmsy arba jo atitikmuo) || 75 || 88 ||

Ištekliai žvejojami neviršijant Fmsy ar jo atitikmens || 10 || 12 ||

Visi ištekliai || 85 || 100 || ||

|| || || ||

II PRIEDAS. Pagal daugiamečius planus reguliuojamos žvejybos pastangos, remiantis duomenimis, kuriuos valstybės narės pranešė Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetui (pateikė Jungtinis tyrimų centras)

1 pav. Reguliuojamos žvejybos pastangos Baltijos jūros vakarinėje dalyje.

2 pav. Reguliuojamos žvejybos pastangos Baltijos jūros centrinėje dalyje

3 pav. Reguliuojamos žvejybos pastangos Kategato sąsiauryje.

4 pav. Reguliuojamos žvejybos pastangos Šiaurės jūroje, Skagerako sąsiauryje ir Lamanšo sąsiaurio rytinėje dalyje

5 pav. Reguliuojamos žvejybos pastangos Airijos jūroje

6 pav. Reguliuojamos žvejybos pastangos Škotijos vakarinėje pakrantėje

7 pav. Reguliuojamos žvejybos pastangos Lamanšo sąsiaurio vakarinėje dalyje

8 pav. Reguliuojamos žvejybos pastangos Pirėnų Atlanto regione.  Ispanija nepateikė 2010 ir 2011 m. duomenų, todėl įtraukti tik 2009 m. duomenys

III PRIEDAS. Žuvų ištekliai, kurių BLSK liks toks, koks nustatytas 2013, nebent šių žuvų išteklių būklė iš esmės pasikeistų

Bendrinis pavadinimas || BSLK zona

Melsvosios molvos || II ir IV zonų ES ir tarptautiniai vandenys

Melsvosios molvos || III zonos ES ir tarptautiniai vandenys

Atlantinės menkės || VIb (Rockall subvienetas)

Europiniai jūrų liežuviai || VI, Vb, taip pat XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys

Europiniai jūrų liežuviai || VIIbc

Atlantinės silkės || VIIef

Atlantinė argentina || I ir II zonų ES ir tarptautiniai vandenys

Atlantinė argentina || III ir IV zonų ES ir tarptautiniai vandenys

Paprastosios molvos || I ir II zonų ES ir tarptautiniai vandenys

Paprastosios molvos || V zonos ES ir tarptautiniai vandenys

Jūrinės plekšnės || Vb (ES vandenys), VI, XII, XIV

Jūrinės plekšnės || VIIbc

Jūrinės plekšnės || VIII, IX, X ir CECAF 34.1.1

Sidabriniai polakai || Vb (ES vandenys), VI, XII ir XIV

Sidabriniai polakai || IX, X, CECAF 34.1.1 (ES)

Ledjūrio menkės || VII, VIII, IX, X, CECAF 34.1.1 (EB)

Jūrų liežuviai || VIIIcde, IX, X, CECAF (ES)

Atlantinis šprotas || VIIde

Paprastosios brosmės || IIIa ir EU 22-23

Paprastosios brosmės || ES I, II, XIV

Paprastosios brosmės || IV zonos ES vandenys

[1]               COM(2011) 425 galutinis.

[2]               Direktyva 2008/56/EB, OL L 164, 2008 6 25, p. 19.

[3]               1 Tarybos reglamento (ES) Nr. 39/2013 6 straipsnis, OL L 23, 2013 1 25.

[4]               Europos kvotų ir išteklių būklės įverčio lentelė http://ec.europa.eu/fisheries/documentation/publications. Išsamią žuvų išteklių būklės analizę galima rasti www.ices.dk ir https://stecf.jrc.ec.europa.eu

[5]               Tarybos reglamentas (EB) Nr. 199/2008. OL L 60, 2008 3 5, p. 1–12.

[6]               Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1967/2006. OL L 196, 2011 7 28, p. 42.

[7]               Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1262/2012, OL L 356, 2012 12 22, p. 22–33.