52013DC0253

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Energetikos technologijos ir inovacijos

1.           ĮVADAS

Technologijos ir inovacijos yra labai svarbios sprendžiant visus mūsų energetikos uždavinius...

ES reikia nuveikti daugiau, kad į rinką patektų naujos, našios ir ekonomiškos, tvarios ir mažai anglies dioksido išskiriančios energetikos technologijos. Naujos technologijos būtinos siekiant visų „Europa 2020“ tikslų[1] – energetikos, klimato, ekonomikos ir socialinės politikos srityse, taip pat 2030 m. ir 2050 m. tikslų. ES turi turėti tvirtą ir dinamišką technologijų ir inovacijų strategiją, kad pasiektų savo politikos tikslus, sustiprintų savo konkurencingumą ir geriau koordinuotų investicijas.

... ir papildo ES energetikos teisės aktus

ES energijos vidaus rinkos, energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių politika skatinama, kad į rinką patektų naujos technologijos – nuo fotovoltinių (FV) plokščių iki efektyviai energiją naudojančių įrenginių, pažangiųjų skaitiklių ar namų automatizavimo. ES turi ne tik skatinti konkrečias technologijas, bet toliau stiprinti technologijų ir inovacijų vaidmenį energetikos politikoje, skatinti kurti naujus verslo modelius, skatinti rinkos prisitaikymą ir socialinę adaptaciją, taip pat energetikos sistemos patobulinimus, kuriais būtų užtikrinta ilgesnio laikotarpio strateginė perspektyva investicijoms.

... nuolat besikeičiančiomis energetikos sąlygomis

Įgyvendinant ES politikos kryptis paskatintos bendros investicijos į atsinaujinančiuosius energijos išteklius nuolat didėjo, todėl vis augo lankstumo ir energijos valdymo poreikis. Kai kurioms šalims atsisakant branduolinės energetikos ir sparčiai plečiant netradicinių dujų gamybą kinta energetikos ekonomika visame pasaulyje. Kad būtų skatinamas Europos pramonės konkurencingumas, ES energetikos technologijų ir inovacijų politika turi padėti greitai sumažinti išlaidas ir į rinką sparčiau pateikti naujas tvarias technologijas. Tai itin svarbu esant ekonomikos nuosmukiui, kai tiesiogiai nukenčia privačios investicijos ir nacionaliniai biudžetai.

2.           KAS PASIEKTA EUROPOS SĄJUNGOJIE?

2.1.        Taikant teisės aktus paskatintas technologijų ir inovacijų pateikimas rinkai

ES energijos vidaus rinka padeda kurti atviras ir konkurencingas rinkas, kuriose pramonės subjektai investuoja į naujas ir novatoriškas technologijas ir paslaugas. Dėl energijos vidaus rinkos masto rinkos jėgos gali skatinti technologijų plėtrą ir inovacijas. Šį procesą palaiko pastangos iki 2020 m. ir vėliau modernizuoti, integruoti ir plėsti tinklo, visų pirma elektros energijos, infrastruktūrą. ES nustatė 12 prioritetinių koridorių, be kita ko, siekdama įtraukti daugiau vėjo ir saulės elektros energijos, o kartu užtikrinti nepertraukiamą tiekimą. Rengiant vidaus rinkos technines taisykles (t. y. tinklo kodeksus) daugiausia dėmesio skiriama technologijoms integruoti atsižvelgiant į energetikos sistemos pokyčius. Vykdydami šį darbą perdavimo sistemos operatoriai (PSO) kuria naujus modeliavimo metodus ir pažangesnes tinklo naudojimo priemones. Kai dėl ES politikos vartotojai tampa aktyviais integruotos energijos rinkos dalyviais, taip pat atsiranda paskatų kurti „išmaniąsias“ ir su IT susijusias technologijas, pvz., pažangiųjų skaitiklių, elektrinių automobilių, reagavimo į paklausą, mikrogeneracijos ir kaupimo vietoje technologijas, kurias taikant galima lanksčiai reaguoti į paklausą ir geriau valdyti vartojimą.

Kad būtų pasiekti 2020 m. tikslai, ES energetikos politika remia perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio elektros energijos generavimo technologijų. Taikant Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą ir remiant valstybėms narėms paskatintas spartus atsinaujinančiųjų išteklių energetikos augimas ir gerokai sumažintos sąnaudos. Orientuojantis į mažo anglies dioksido kiekio technologijų energetikos sistemą, ES politika buvo skatintos anglies dioksido surinkimo ir saugojimo (CCS) technologijos ir saugesnė elektros energijos gamyba panaudojant branduolinę energiją.

Įgyvendinant ES energijos vartojimo efektyvumo politiką ir taikant šios srities teisės aktus, įskaitant Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą ir Ekologinio projektavimo direktyvą, technologijos skinasi kelią į rinką. Be to, taikant sektorių energijos vartojimo efektyvumo teisės aktus dėl ekologinio projektavimo skatinama kurti ir diegti efektyviai energiją naudojančius įrenginius (pvz., katilus, skalbykles, televizorius, kompiuterius), kurie vartotojams padeda taupyti energiją. Pastatų sektoriuje ES teisės aktais skatinama pastatų renovacija didinant energijos vartojimo efektyvumą ir beveik nulinės energijos pastatų statyba. Transporto sektoriuje skatinamos mažos taršos ir elektrinės transporto priemonės.

Taikant ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą ir Sprendimą dėl pastangų pasidalijimo išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kaina tapo vienu iš ES verslo veiklos ir investavimo sprendimus lemiančių veiksnių ir prisidėjo prie didelio ŠESD išmetimo sumažinimo, tačiau jos vaidmuo skatinant ilgalaikes investicijas į mažo anglies dioksido kiekio technologijas abejotinas, nes dėl krizės išmetamojo anglies dioksido kainos signalas tapo silpnas ir nepastovus.

2.2.        Mokslinių tyrimų ir inovacijų bendrųjų sąlygų gerinimas

Inovacijų Sąjunga pateikė integruotą mokslinių tyrimų ir inovacijų strategiją, kuria siekiama pagerinti viešąjį finansavimą ir pašalinti kliūtis privačioms investicijoms. Padaryta didelė pažanga siekiant sudaryti geresnes pagrindines sąlygas, įskaitant bendrą patentinę apsaugą (dėl jos labai sumažėja patentavimo išlaidos), veiksmingą ES masto rizikos kapitalo režimą ir modernizuoti viešojo pirkimo taisykles. Dėl Europos mokslinių tyrimų erdvės gerėja valstybių narių mokslinių tyrimų finansavimo poveikis ir pagrindinės sąlygos mokslininkams, pvz., geriau derinamas finansavimas iš įvairių valstybių narių, gerėja mokslo darbuotojų karjeros galimybės ir judumas, atsiranda galimybė mokslo darbuotojams naudotis pasaulinio lygio mokslo infrastruktūra.

2.3.        SET planas. ES 7-osios bendrosios mokslinių tyrimų programos įgyvendinimas

2008 m. priimtas ES Strateginis energetikos technologijų (SET) planas – ES energetikos ir klimato politikos įgyvendinimo sistema, duodanti postūmį technologijų plėtrai. Jis grindžiamas trijų pakopų įgyvendinimo struktūra, kurią sudaro: iniciatyvinė grupė, Europos pramonės iniciatyvos (EPI) ir Europos energijos gamybos mokslinių tyrimų sąjunga; struktūra paremta informacine sistema (SETIS)[2]. Strateginių energetikos technologijų iniciatyvinė grupė suteikė galimybę vesti struktūrinį dialogą su valstybėmis narėmis, todėl buvo galima labiau suderinti nacionalines energijos mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos kryptis ir skatinti greičiau ir veiksmingiau pereiti prie bendrų veiksmų bendriems tikslams įgyvendinti.

SET plane nustatytos prioritetinės technologijos, kurios yra svarbiausios siekiant energetikos ir klimato politikos 2020 m. tikslų: vėjo, saulės energijos, elektros energijos tinklų, anglies dioksido surinkimo ir saugojimo, bioenergijos, branduolinės, kuro elementų ir vandenilio, energijos vartojimo efektyvumo. Visuose šiuose sektoriuose pradėtos EPI – jose technologijų veiksmų planais, įskaitant specialių veiksmų dėl medžiagų planą[3], nustatytos prioritetinės mokslinių tyrimų ir inovacijų sritys ir daugiausia dėmesio skirta dideliems europinės vertės projektams. Į Europos energijos gamybos mokslinių tyrimų sąjungą sutelkti nacionaliniai mokslinių tyrimų pajėgumai, kuriuos naudojant bus ieškoma naujų sprendimų, kurie turės poveikį po 2020 m.

Skirta Europos lėšų, visų pirma pagal mokslinių tyrimų 7-ąją bendrąją programą (7BP), panaudojant skirtingas jos dalis, pvz., energetikos ir didelio poveikio technologijų (kaip antai IRT ir medžiagų). 2007–2012 m. pagal 7BP Energetikos temą paremta maždaug 350 projektų – jiems skirta apie 1,8 mlrd. EUR. Daug 7BP paramos skirta per viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes ir finansines priemones (žr. toliau). Be to, ES parama teikta per Europos inovacijos ir technologijos institutą (EIT) ir jo žinių ir inovacijos bendriją „InnoEnergy“. Nemažai papildomų lėšų skirta pagal Europos energetikos programą ekonomikai gaivinti (EEPR), taip pat naujiems rinkos dalyviams skirto rezervo programą „NER 300“. Viešojo ir privačiojo sektorių investicijos į technologijų plėtrą SET plano sektoriuose padidėjo nuo 3,2 mlrd. EUR 2007 m. iki 5,4 mlrd. EUR 2010 m.[4] (1 pav.). Šiandien SET plano prioritetams pramonė skiria apie 70 proc. visų mokslinių tyrimų ir inovacijų investicijų, valstybės narės – apie 20 proc., o Europos Komisija – 10 proc.

1 pav. Viešųjų ir privačių investicijų į MTTP 2010 m. vertinimas pagal technologijas ir šaltinius (JRC ir SETIS)[5]

Šių pastangų rezultatas – svarbūs SET plano technologijų plėtros ir išlaidų mažinimo pasiekimai.

Per pastaruosius du dešimtmečius fotovoltinių sistemų kainos visame pasaulyje sumažėjo, visų pirma dėl technologijos ir rinkos plėtros. Smarkiai sumažėjo fotovoltinių modulių savikaina (trigubai per du metus)[6]. SET plano tikslas (1 EUR už kWh[7] iki 2030 m.) gali būti įgyvendintas jau 2020 m., taigi gerokai sumažėtų vartotojų išlaidos.

Vėjo energijos jėgainėse (daugiausia pakrantėje) jau dabar pagaminama nemaža dalis energijos: 106 GW įrengtosios galios vėjo jėgainės 2012 m. pabaigoje generavo 210 TWh arba 7 proc. Europoje pagaminamos elektros energijos[8]. Metinė didžiausių vėjo jėgainių įrangos gamintojų apyvarta 2012 m. siekė 20 mlrd. EUR. Nors vėjo jėgainių rinka yra pasaulinė, ji turi stiprų vietinį poveikį: turbinų gamintojų pasaulio rinkos dalis labai priklauso nuo to, kokie rezultatai pasiekti vidaus rinkoje. ES pastangos skiriamos ir vėjo jėgainėms jūroje – šios srities technologija vis dar tobulinama ir savikaina mažėja.

Transporto sektoriuje dedant ES pastangas daugiausia dėmesio skiriama siekti 10 proc. energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių planinio rodiklio, visų pirma naudojant alternatyvius degalus. Siekdama spręsti netiesioginio žemės paskirties keitimo (angl. ILUC) klausimą Komisija pasiūlė, kad ne daugiau kaip pusė 10 proc. tikslo būtų pasiekta naudojant įprastus biodegalus, taigi pažangiųjų biodegalų paklausa padidėtų iki 6 mln. tonų naftos ekvivalento (tne) arba 15 įmonių, kurių kiekvienos metinis pajėgumas 100 ktne. Gera pradžia padaryta pagal 7BP skyrus finansavimą 9 biodegalų gamybos iš lignoceliuliozės didelio masto parodomiesiems projektams, kurių pajėgumas – 40–80 tūkst. tonų per metus.

2.4.        Pažangios energetikos Europai (PEE) programa

Nuo 2007 m. įgyvendinant inovacijų programą „Pažangi energetika Europai“ (PEE) skatintas technologijų įsisavinimas rinkoje ir šalintos netechnologinės (finansinės, reguliavimo ir administracinės) kliūtys. Programoje daugiausia dėmesio skirta energijos vartojimo efektyvumui ir atsinaujinančiųjų išteklių energijai. Įgyvendinant daugiau nei 300 projektų, ši programa lėmė daugiau nei 4 mlrd. EUR investicijų į visus galutinio vartojimo sektorius, įskaitant transportą.

Įgyvendinant PEE įtraukti nauji verslo modeliai privačiam finansavimui pritraukti. Tokio verslo modelio pavyzdys – sutartis dėl energijos vartojimo efektyvumo, kai pradinės investicijos į energijos taupymo priemones grąžinamos iš lėšų, sutaupytų padidinus energijos vartojimo efektyvumą. Įgyvendinant PEE iki šiol šis verslo modelis pakartotas 10 valstybių narių, įskaitant tas, kuriose ši koncepcija iš esmės buvo nežinoma.

Be to, įgyvendinant PEE užmegztas bendradarbiavimas su finansinėmis institucijomis ir taip sėkmingai sutelkta maždaug 2 mlrd. EUR investicijų (ES finansavo 38 mln. EUR) į tvarios energijos projektus per Projektų rengimo pagalbos priemones (ELENA[9] ir vietos energijos investicijų sutelkimo priemonę). Pagal programą pirmą kartą paremti „energijos transformavimo“ subjektai, kaip antai regioninės ir vietos valdžios institucijos, mokyklos, ligoninės ir socialinio būsto įstaigos, taip pat pagal poreikius praktikams teiktas mokymas ir informacija. Tikimasi, kad investicijos padės sutaupyti daugiau nei 2 000 GWh energijos per metus.

Programos iniciatyva „Build-up Skills“ atliepia praktikų poreikį statyti beveik nulinės energijos pastatus visoje ES. Pramonės sektorių, kuriuose suvartojama daug energijos, srityje įgyvendinant CARE+ projektą buvo suburtos chemijos pramonės MVĮ ir iškeltas tikslas sutaupyti 10–20 proc. energijos.

2.5.        Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės ir bendrosios įmonės

Pagal 7BP remiama Kuro elementų ir vandenilio bendroji įmonė (KEV BĮ) suteikė galimybę vykdyti pramonės poreikiais grindžiamą mokslinių tyrimų ir demonstravimo veiklą, susijusią ir su transportu, ir su stacionariąja energetika. Dotacijos, kurių iki šiol skirta 380 mln., priartino galimybę pateikti rinkai įvairių priemonių (pvz., medžiagų tvarkymo transporto priemones, atsargines elektros energijos sistemas) ir padėjo gerokai sumažinti jų savikainą, padidinti našumą ir pailginti naudojimo trukmę.

Į mokslinius tyrimus orientuotose pastatų energinio efektyvumo, ateities gamyklų ir ekologiškų automobilių viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėse (VPSP) susibūrė abiejų sektorių suinteresuotosios šalys, kad parengtų bendrą darbotvarkę ir ES finansavimą panaudotų savo tikslams pasiekti. 2009–2012 m. ES įsipareigojo skirti 1,6 mlrd. EUR ir panašią sumą investuoti numatė privatusis sektorius. VPSP pavyko užtikrinti aktyvų MVĮ dalyvavimą.

2.6.        Galimybių pasinaudoti skolų finansavimu gerinimas. Rizikos pasidalijimo finansinė priemonė (RPFP)

Pagal 7BP iš RPFP teikiama parama Europos investicijų bankui (EIB), kad šis galėtų suteikti 10 mlrd. EUR paskolų įsipareigojimų (ES įnašas sudaro 1 mlrd. EUR) ir taip būtų pritraukta daugiau kaip 20 mlrd. EUR investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas, daugiausia didelėse ir vidutinės kapitalizacijos įmonėse. RPFP skatina projektų rėmėjus imtis mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos, susijusios su didele rizika. 2009–2012 m. energetikos sektorius sudarė 14–18 % RPFP portfelio, įskaitant pagrindines pirmąsias tokio tipo investicijas į saulės ir vėjo energijos projektus ir investicijas į energijos vartojimo efektyvumo didinimą, ypač automobilių sektoriuje.

2.7.        Regioninis aspektas. Parama pagal sanglaudos politiką

Sanglaudos politikos biudžete daug lėšų skiriama tvariai energetikai: 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu investicijoms į energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiuosius energijos išteklius planuota skirti daugiau kaip 10 mlrd. EUR. Vienas tokių pavyzdžių yra projektas „Wave Hub“ Anglijos pietvakariuose, kuriuo siekiama sukurti didžiausią pasaulyje įrenginių, kuriais elektra generuojama panaudojant bangų energiją, bandymų poligoną. Kitas pavyzdys yra projektas „Green Buildings Cluster“ Žemutinėje Austrijoje; čia siekdami spręsti, pvz., klimato kaitos uždavinius ir kurti naujoves, bendradarbiauja statybininkai ir mokslininkai.

2.8.        ES energetikos technologijų ir inovacijų sistemos vertinimas

Europa nemažai pasistūmėjo skatindama energijos technologijų plėtrą ir kurdama tinkamas sąlygas inovacijoms, tačiau dar daug reikia nuveikti.

Dėl sparčiai kintančios energetikos aplinkos būtinas sisteminis požiūris ir gebėjimas reaguoti į naujas aplinkybes. Ir vertinant SET plano įgyvendinimą[10], ir per viešas konsultacijas[11], atliktas rengiant šį komunikatą, patvirtinta, kad tuo tikslu SET plane reikia daugiau dėmesio skirti energetikos sistemos integravimui, veiksmų visoje inovacijų grandinėje integravimui ir didesniam Europos pramonės iniciatyvų ir Europos energijos gamybos mokslinių tyrimų sąjungos koordinavimui. Siekiant paspartinti kūrimą ir skverbimąsi į rinką, reikia toliau plėtoti pramonės tiekimo grandines, kartu stiprinant mokslinių tyrimų ir inovacijų grandinės dalyvių ir investicijų koordinavimą.

Be to, nors valstybės narės siekia bendrų pramonės ir mokslinių tyrimų tikslų, jų įsipareigojimai įgyvendinti SET planą šiuo metu nėra optimalūs. Todėl reikia skatinti tarpusavyje ir su ES koordinuotas ir (arba) bendras valstybių narių investicijas, kurios pritrauktų privačiojo sektoriaus investicijas Europos pramonės iniciatyvų technologijų veiksmų planų ir Europos energijos gamybos mokslinių tyrimų sąjungos bendrųjų programų įgyvendinimui paremti. Panašiai reikia užtikrinti ir aiškų pramonės partnerių įsipareigojimą (įskaitant per viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes), paremtą bendra vizija ir aiškiai nustatytais tikslais, o Europos energijos gamybos mokslinių tyrimų sąjungos mokslinių tyrimų pajėgumus reikia labiau integruoti, kad sparčiau išryškėtų rezultatai ir sustiprėtų ryšiai su pramone.

2011 m. PEE programos išorės vertinime[12] padaryta išvada, kad ji vaidina esminį vaidmenį plėtojant paslaugų inovacijas, gilinant žinias, kuriant pajėgumus ir naujus verslo modelius, kurie padėtų pritraukti daugiau privačių lėšų energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų diegimui rinkoje. Remiantis šiuo sėkmingu pavyzdžiu, priemonės, kuriomis remiamas energetikos inovacijų įsitvirtinimas rinkoje, turėtų būti taikomos ir kitose energetikos politikos srityse ir labiau susietos su struktūriniais ir sanglaudos fondais.

Panašiai, atlikus tarpinį KEV BĮ vertinimą[13], rekomenduojama daugiau dėmesio skirti taikomiesiems moksliniams tyrimams ir didelio masto demonstravimo veiklai, susijusiai su energetikos sistemos poreikiais, pvz., vandenilio panaudojimui atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijai kaupti.

Todėl ES lygmeniu būtina sukurti integruotą mokslinių tyrimų ir inovacijų grandinę, kuri prasidėtų nuo pamatinių tyrimų ir baigtųsi diegimu rinkoje.

3.           ENERGETIKOS TECHNOLOGIJŲ IR INOVACIJŲ STRATEGIJA IKI 2020 M. IR VĖLIAU

Europos energetikos technologijų ir inovacijų strategija turi būti spartinamos pažangiausių mažo anglies dioksido kiekio technologijų inovacijos, skatinamas naujoviškų sprendimų diegimas ir taip naikinamas mokslinių tyrimų ir rinkos atotrūkis. Tai aiškiai pripažįstama Komisijos pasiūlymuose dėl programos „Horizontas 2020“, pagal kurią ES paramai moksliniams tyrimams ir inovacijoms (įskaitant vėlesnius dabartinės 7BP ir PEE II variantus, taip pat tolesnę paramą EIT) taikoma supaprastinta sistema. Tačiau ES finansavimas vis dar sudaro nedidelę bendro finansavimo visoje Europoje dalį, o į pagrindinius principus ir pokyčius reikėtų vienodai atsižvelgti ir privačiojo sektoriaus, ir valstybių narių investicijose. Įgyvendinimas turėtų būti vis labiau grindžiamas partnerystėmis, kuriose užtikrinamas reikiamas mastas ir taikymo sritis ir pasiekiamas didesnis ribotų viešųjų ir privačių išteklių poveikis.

3.1.        Pagrindiniai principai

ES lygmens pridėtinė vertė

ES įsikišimas turi būti vykdomas visų pirma ten, kur dėl jo poveikio iš tiesų gali būti sukurta pridėtinė vertė. Daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama didelio masto pastangoms, kuriomis įgyvendinama tai, ko valstybės narės negali pasiekti atskirai arba dvišaliu pagrindu, ir reguliavimu bei finansavimu skatinamos inovacijos. Turėtų būti remiamas mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumų kūrimas, kad būtų spartinama plėtra ir gaunama masto ekonomija.

Atsižvelgimas į visą energetikos sistemą nustatant prioritetus

Energijos technologijos turėtų būti plėtojamos atsižvelgiant į tai, kad galutiniams vartotojams turėtų būti teikiamos ekonomiškos energetikos paslaugos: šviesa, šiluma, vėsinimas, netaršus transportas ir t. t. Atskiri technologijų pokyčiai turėtų būti vertinami pagal jų integraciją į visą energetikos sistemą ir jų poveikį visai energetikos sistemai (energijos gamybai, perdavimui, paskirstymui ir naudojimui). Taikant sisteminį požiūrį esami energijos šaltinių ir galutinio naudojimo skirtumai netenka reikšmės, todėl išnaudojant sektorių papildomumą ir šalutinį poveikį turėtų būti užtikrinama sektorių sinergija (pvz., energetikos, informacijos ir ryšių technologijų, transporto, žemės ūkio), taip pat turėtų būti ieškoma gyvavimo ciklu grindžiamų sprendimų, kuriuos taikant būtų mažinamas atliekų kiekis ir pakartotinai panaudojamos bei perdirbamos medžiagos, kad sumažėtų bendras energijos poreikis.

Veiksmų integravimas visoje energijos inovacijų grandinėje ir sąsajos su energetikos politika stiprinimas

Parama visą inovacijų ciklą nuo fundamentinių tyrimų iki diegimo rinkoje reiškia, kad kuriant pajėgumus turi būti remiamos įsisavinimo rinkoje priemonės, turi būti pagrindžiamos naujos kartos technologijų koncepcijos, šalinamos norminės kliūtys, analizuojamos konkrečių technologijų rinkos sąlygos ir sukuriama investavimui palanki aplinka, kad būtų pritraukta daugiau investicijų inovacijoms.

Išteklių sujungimas ir finansinių priemonių portfelio naudojimas

Sprendžiant energetikos uždavinius būtinos investicijos į mokslinius tyrimus ir inovacijas, kurių negali padaryti pavienė valstybė narė ar privatusis sektorius. Tuomet, kai reikia skubiai priimti moksliniais tyrimais grindžiamus sprendimus, o viešųjų išteklių trūksta, svarbu pritraukti atskirų valstybių narių investicijas, kad pramonė būtų remiama įgyvendinant programas, kurios suteikia galimybę įgyvendinti plataus užmojo ir visapusiškus pramonės pokyčius; taip pat svarbu veikti netiesiogiai – labiau integruoti nacionalinių institucijų finansavimą ir mokslo tiriamąsias institucijas. Įvairiuose inovacijų ir diegimo etapuose reikia taikyti tinkamus finansavimo mechanizmus. Turėtų būti pasiekta daugiau sinergijos su ES struktūriniais ir investicijų fondais, visų pirma per nacionalines ir (arba) regionines mokslinių tyrimų ir inovacijų pažangiosios specializacijos strategijų[14] politikos sistemas. Inovacijoms finansuoti gali būti panaudojamos ir kitos programos, pvz., Europos infrastruktūros tinklų priemonė (pažangieji tinklai ir elektros energijos magistralės) arba finansavimo priemonės, pvz., pasiūlytos programos „Horizontas 2020“ dalyje „Prieiga prie rizikos kapitalo“ arba tos, kurias tiesiogiai įgyvendina Europos investicijų bankas. Be to, ateityje galėtų būti numatyti finansavimo iš apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos mechanizmai, panašūs į programos „NER 300“ mechanizmus.

Galimybių išsaugojimas, daugiausia dėmesio skiriant technologijoms, kurioms po 2020 m. numatomos geriausios perspektyvos

Daugumai energijos technologijų būdingas ilgas parengiamasis laikotarpis, vadinasi, dabar priimamų investavimo sprendimų poveikis bus juntamas ilgai po 2020 m. Todėl ES turi skatinti plėtoti įvairias technologijas, kurios pasieks brandą po 2020 m. Energetikos technologijų ir inovacijų strategijoje nustatoma sistema, kuria siekiama užtikrinti, kad ES ir pasaulinei rinkai ir trumpuoju, ir ilguoju laikotarpiu būtų pateikiamos ekonomiškos ir perspektyvios energijos technologijos ir sprendimai. Strategija parengta remiantis Europos Komisijos programos „Horizontas 2020“ pasiūlymu, kuris šiuo metu svarstomas pagal teisėkūros procesą. Į ją taip pat bus įtraukti diskusijų dėl Žaliosios knygos dėl 2030 m. klimato ir energetikos politikos rezultatai.

3.2.        Pagrindiniai reikiami pokyčiai

Atskleisti visą energijos vartojimo efektyvumo potencialą, daugiausia dėmesio skiriant galutiniam naudojimui

Investuojant į energijos vartojimo efektyvumą vartotojams suteikiama galimybė sutaupyti, o ES pramonei – tapti mažiau priklausoma nuo energijos kainų, sumažinti išlaidas ir padidinti savo konkurencingumą.

Pastatuose suvartojama beveik 40 proc. visos suvartojamos energijos, todėl labai svarbu užtikrinti, kad nauji pastatai būtų beveik nulinės energijos pastatai, ir renovuoti daugiau pastatų siekiant padidinti jų energinį naudingumą. Reikia kurti ir demonstruoti naujas statybines medžiagas, atsinaujinančiųjų energijos išteklių integravimo į pastatus projektus, taip pat naujas efektyvaus pastatų renovavimo koncepcijas ir verslo modelius. Šie procesai turėtų būti remiami vis labiau derinant nacionalinius ir regioninius reguliavimo metodus siekiant sumažinti administracinę naštą, nustatyti standartines pastatų energinio naudingumo matavimo metodikas ir sudaryti sąlygas veikti bendrajai rinkai.

Pirmenybė turi būti teikiama naujovių, kurios padėtų labai sumažinti pramonės, visų pirma sektorių, kuriuose suvartojama daug energijos, ir MVĮ išlaidas energijai (pvz., naudojant pramoninę izoliaciją visoje Europoje būtų galima 4 proc. sumažinti metinį energijos suvartojimą), kūrimui ir įsisavinimui. Tai apima energijos auditorių ir energetikos sektoriaus vadovų mokymo paramą siekiant gerinti jų įgūdžius išnaudoti energijos taupymo galimybes pramonėje.

Konkurencingų sprendimų kūrimas siekiant netaršios, tvarios, saugios ir našios energetikos sistemos

Diegiant inovacijas, kuriomis užtikrinamas Europos energetikos sistemos lankstumas ir saugumas, bus sumažintos visos energetikos infrastruktūros sąnaudos ir infrastruktūra bus parengta priimti daug didesnius atsinaujinančiųjų išteklių energijos kiekius. Elektros energijos kaupimo technologijos bus svarbios perdavimo ir paskirstymo lygmenyje.

Inovacijos yra būtinos siekiant ekonomiškai efektyviai balansuoti elektros energijos gamybą iš atsinaujinančiųjų išteklių ir taip užtikrinti elektros energijos tiekimo nenutrūkstamumą ir racionalizuoti infrastruktūros poreikį; vietos lygmeniu tai būtų galima pasiekti užtikrinant reagavimą į paklausą ir lankstumą, o perdavimo lygmeniu – diegiant elektros perdavimo dideliais atstumais inovacijas, kad būtų galima užtikrinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos įvairiose vietose pusiausvyrą, pvz., susiejant vėjo jėgaines jūroje.

Daugiau naudojant IRT vartotojams bus suteikiama galimybė aktyviai dalyvauti, o tai padės pagerinti energijos vartojimo tinkluose efektyvumą. Diegiant naujoves skirstomuosiuose tinkluose bus galima sukurti tokias rinkos sąlygas, kad vartotojams būtų suteiktos galios (kartu užtikrinant tinkamą pažeidžiamų vartotojų apsaugą) pasinaudoti geriausiomis kainos ir energijos tiekimo sąlygomis ir užtikrinta galimybė patiems gaminti ir parduoti energiją.

Nors buvo sukurta ir pasinaudojant diegimo parama sėkmingai pateikta rinkai įvairių technologijų (pakrantės vėjo ir fotovoltinių saulės jėgainių), būtinas atviras ir lankstus požiūris, kad būtų toliau plėtojamas ekonomiškų ir tvarių energijos galimybių portfelis. Kitos perspektyvios atsinaujinančiųjų išteklių energetikos sritys – tai, pvz., plūdriosios ir kitokios vėjo jėgainės atviroje gilioje jūroje, vandenyno energijos jėgainės, taip pat koncentruotos saulės energijos ir naujoviškų fotovoltinių technologijų tobulinimas. Reikia dar daugiau dėmesio skirti šildymo ir vėsinimo technologijų, taip pat vandenilio ir kuro elementų technologijų moksliniams tyrimams. Būtinos ir naujų medžiagų bei didelio poveikio technologijų, kaip antai IRT, nanotechnologijos, mikroelektronikos ir nanoelektronikos, fotonikos, biotechnologijos ir pažangių gamybos procesų, inovacijos. Tarptautinio termobranduolinio eksperimentinio reaktoriaus (ITER) projektas[15] yra ilgalaikių Europos Sąjungos branduolių sintezės energijos mokslinių tyrimų pagrindas.

Technologijų plėtra būtina, kad būtų galima padėti saugiai eksploatuoti branduolines sistemas, sukurti tvarius radioaktyvių atliekų tvarkymo sprendimus ir gilinti branduolinės srities kompetenciją. Ji turėtų būti orientuota į veikiančių branduolinių jėgainių saugą, ypač siekiant pratęsti jų eksploatavimo trukmę, taip pat į būsimų branduolinių sistemų saugą. Būtina tęsti ilgalaikių radioaktyviųjų atliekų tvarkymo Europoje sprendimų mokslinius tyrimus, parengiant geologinio laidojimo sprendimus. Be šių pastangų turėtų būti vykdomi ir daugiadalykiai mažų spinduliuotės dozių rizikos tyrimai. Galimas ilgalaikis branduolinės energijos panaudojimo sprendimas yra naujos kartos branduolio dalijimosi reaktoriai, pvz., IV kartos sistemos.

Laikantis alternatyviųjų degalų strategijos[16], Europos transporto degalų asortimentą papildyti tvariais alternatyviaisiais degalais, kad ilguoju laikotarpiu kaip visų rūšių transporto energijos šaltiniu jais būtų galima pakeisti naftą. Tuo tikslu reikia kryptingai tobulinti degalus ir jų naudojimo transporto sektoriuje technologijas ir mažinti degalų (visų pirma pažangiųjų biodegalų, biometano ir vandenilio) savikainą.

Inovacijų skatinimas realioje aplinkoje ir taikant rinkos skatinamą sistemą

Ypatingą dėmesį reikia skirti miestams, kuriuose suvartojama daug daugiau energijos nei pagaminama. Reikia toliau integruoti ir optimizuoti energijos, informacijos ir transporto srautus rajonuose, miestuose ir gyvenvietėse. Tai yra komunikate „Pažangūs miestai ir gyvenvietės. Europos inovacijų partnerystė“[17] iškelta sąlyga: pademonstruoti IRT naudojimu energetikos ir transporto sektoriuose grindžiamus komercinio masto pažangius miestų sprendimus, kuriuos būtų galima ekonomiškai efektyviai įgyvendinti Europos miestuose.

Diegiant visas naujoviškas energijos technologijas reikia imtis įsiskverbimą į rinką palengvinančių priemonių, kad būtų galima padidinti investicijų į tiekimo grandines mastą ir remti tinklų, atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos vartojimo efektyvumo politikos įgyvendinimą, šalinant netechnologines kliūtis; keli reikalingi veiksmai – tai:

· užtikrinti, kad rinkos dalyviai ir valdžios institucijos turėtų pajėgumų taikyti veiksmingą politiką ir imtis veiksmingų priemonių, kuriomis į rinką pritrauktų technologijas. Tai apima nuolatinį objektuose dirbančių darbuotojų (pvz., technikų, inžinierių) įgūdžių tobulinimą;

· remti atsinaujinančių išteklių energijos ir energijos vartojimo efektyvumo naujoviškų finansinių sprendimų kūrimą ir diegimą (viena tokio rėmimo formų – tų sprendimų diegimo finansavimas).

Nacionalinės ir regioninės inovacijų strategijos turi vaidinti lemiamą vaidmenį skatinant inovacijas realiomis sąlygomis. Jos turėtų būti parengtos siekiant remti mokslinius tyrimus, kurti inovacijų pajėgumus ir sparčiau panaudoti ir skleisti mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatus rinkoje; ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas tam, kad būtų sukurta MVĮ ir regioninei bei vietos pramonei palanki verslo aplinka, įskaitant geresnes galimybes gauti rizikos kapitalo.

4.           ENERGETIKOS TECHNOLOGIJŲ IR INOVACIJŲ STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMAS

SET planas išlieka pagrindine pirmiau aptartų uždavinių įgyvendinimo priemone. Į jį tikslinga atsižvelgti numatant ES, nacionalines, regionines ir privačias investicijas į energetikos mokslinius tyrimus ir inovacijas.

Tačiau siekiant spręsti naujus uždavinius ir geriau konsoliduoti mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumus ir išteklius visoje Europoje reikia stiprinti ir SET planą. Tuo tikslu siūlomi šie pakeitimai:

· Siekiant spręsti energetikos sistemos ir inovacijų grandinės integracijos klausimą, SET plano iniciatyvinei grupei vadovaujant turėtų būti parengtas integruotas veiklos planas, į kurį būtų įtraukti svarbiausi principai ir priemonės, nurodyti šiame komunikate. Šiuo integruotu veiklos planu turėtų būti konsoliduoti patikslintieji SET plano technologijų veiksmų planai, kartu išsaugant technologijų ypatumus; jis turėtų apimti visą mokslinių tyrimų ir inovacijų grandinę – nuo fundamentaliųjų tyrimų iki demonstravimo ir paramos diegimui rinkoje; jame turėtų būti aiškiai nustatyti įvairių suinteresuotųjų šalių, kaip antai Europos energijos gamybos mokslinių tyrimų sąjungos, EPI, EIT, atitinkamų Europos VPSP, taip pat kitų suinteresuotųjų šalių, pvz., universitetų, investuotojų ir finansuotojų, vaidmenys ir užduotys, kartu skatinant jų sinergiją ir sąveiką. Pirmasis integruotas veiklos planas turėtų būti parengtas iki 2013 m. pabaigos.

· Remdamosi integruotu veiklos planu, valstybės narės ir Komisija turėtų parengti veiksmų planą, kuriame būtų numatytos koordinuotos atskirų valstybių narių investicijos, taip pat investicijos, koordinuotos ir (arba) bendros su kitų valstybių narių ir su ES investicijomis. Šios investicijos turėtų apimti daugiau nei subsidijų programos ir į jas turėtų būti įtrauktos finansų inžinerijos priemonės ir viešasis pirkimas. Veiksmų plane bus laikomasi lankstaus požiūrio ir numatyti įvairūs įgyvendinimo būdai, pvz., valstybių narių ir ES finansavimo derinimas pagal integruotame veiklos plane nustatytus prioritetus, taip pat bendros valstybių narių ir (arba) su Europos Sąjunga investicijos. Jis turėtų apimti institucinio finansavimo ir Europos energijos gamybos mokslinių tyrimų sąjungos mokslinių tyrimų pajėgumus. Jis turėtų būti parengtas iki 2014 m. vidurio, reguliariai atnaujinamas ir remiamas finansavimo įstaigų tinklo (-ų).

· Integruoto veiklos plano ir veiksmų plano įgyvendinimas būtų stebimas taikant patikimą ataskaitų teikimo sistemą, grindžiamą SET plano Strateginių energetikos technologijų informacine sistema (SETIS). Remiantis valstybių narių pateiktais duomenimis, pažangos ataskaitos turėtų būti teikiamos kasmet, kad būtų galima įvertinti poveikį energetikos politikos tikslams ir tiksliau nukreipti ES ir nacionalinę paramą.

· Kad būtų skatinamos investicijos į energijos vartojimo efektyvumo mokslinius tyrimus ir inovacijas, SET plano iniciatyvinei grupei vadovaujant reikėtų sukurti koordinavimo struktūrą. Siekiant palengvinti diegimą rinkoje, ji turėtų būti taikoma atitinkamoms šios srities ES viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėms, Pažangiųjų miestų ir gyvenviečių Europos inovacijų partnerystei ir kitoms iniciatyvoms. Šią struktūrą turėtų sudaryti mokslinių tyrimų bendruomenė, pramonė ir rinkos dalyviai, valdžios institucijos ir finansuotojai.

Atliekant integruoto veiklos plano rengimo uždavinį gali reikėti sustiprinti SET plano iniciatyvinės grupės narystę, veikimą ir įgaliojimus.

Panašiai reikia patikslinti Europos pramonės iniciatyvų ir su jomis susijusių Europos technologijų platformų įgaliojimus, struktūrą ir dalyvių spektrą (vienas sprendimų – sustiprinti pramonės komponentą), kad jos atnaujintų savo technologijų veiksmų planus ir prisidėtų prie integruoto veiklos plano įgyvendinimo. Reikia spręsti besiformuojančių technologijų ir naujų pokyčių klausimus (ypač aktualūs energijos kaupimo ir vandenyno energijos sąsajos su jūrų sektoriaus augimo strategija klausimai). Tuo pat metu Europos energijos gamybos mokslinių tyrimų sąjungai reikia toliau integruoti turimus mokslinių tyrimų pajėgumus ir didinti tų tyrimų rezultatų poveikį rinkoje ir (arba) komercinį poveikį glaudžiai bendradarbiaujant su Europos pramonės iniciatyvomis.

Į visas šias struktūras reikia įtraukti naujas suinteresuotąsias šalis siekiant spręsti netechnologinių inovacijų klausimus ir šalinti reguliavimo, finansines, rinkos bei praktines kliūtis ir taip skatinti rinkos pasirengimą. Tos suinteresuotosios šalys – tai vietos subjektai, MVĮ, IRT, reguliavimo institucijos, tinklų operatoriai, finansuotojai ir vartotojai.

Išorės aspektas turėtų stiprinti ES, kaip mokslinių tyrimų partnerės, kompetenciją ir patrauklumą. Tarptautinis MTTP bendradarbiavimas pagal Tarptautinio bendradarbiavimo strategiją[18] ir pagal programą „Horizontas 2020“ turėtų būti orientuotas į tuos svarbiausius energijos mokslinių tyrimų ir inovacijų uždavinius, kuriuos išsprendus galėtų būti sukurta pridėtinė vertė ir kurie duotų naudos Europos Sąjungai. Energetikos politikos išorės aspektas, įskaitant dialogus energetikos klausimais[19] ir bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje susitarimus, kuriuos Komisija sudarė su trečiosiomis šalimis partnerėmis, turėtų būti įgyvendinamas koordinuotai ir pagal abipusio stiprinimo principą. Taip pat svarbi partnerė yra Jungtinių Tautų bendroji klimato kaitos konvencija (JTBKKK), kuria įgyvendinama klimato ir energijos technologijų tarptautinė sistema. Numatoma, kad dėl JTBKKK technologijų mechanizmo pasaulinė technologijų perkėlimo į besiformuojančios ekonomikos ir besivystančias šalis rinka didės.

Tokios šalys kaip JAV, Japonija ir Kinija pradeda ir įgyvendina plataus užmojo mažo anglies dioksido kiekio technologijų programas, kurios Europos mokslinių tyrimų sektoriui suteikia svarbių mokslinių tyrimų ir inovacijų srities bendradarbiavimo galimybių, o pramonei – rinkos galimybių, pvz., pažangiųjų elektros energijos tinklų, kuro elementų ir vandenilio, atsinaujinančiųjų išteklių energijos arba branduolinės saugos ir branduolio sintezės srityse. Būtina tęsti daugiašalį ES, JAV ir Japonijos bendradarbiavimą dėl svarbiausių energetikos žaliavų. Bendradarbiaujant su Viduržemio jūros regiono valstybėmis partnerėmis reikia geriau išnaudoti saulės energijos potencialą.

5.           IŠVADOS

ES energetikos technologijų ir inovacijų strategija yra neatsiejama ES energetikos politikos dalis. Todėl ja turi būti papildomos jau galiojančios reguliavimo priemonės, užtikrinama, kad ES būtų inovacijų lyderė tarptautinėse energijos rinkose, ir sprendžiami dėl dabartinės ekonomikos padėties kylantys uždaviniai. Ją įgyvendinant turėtų būti didinamas energijos kainos konkurencingumas ir tiekimo patikimumas Europos Sąjungoje. Šiame komunikate Komisija išdėstė savo strategiją, kaip užtikrinti, kad ES technologijų ir inovacijų sektorius ir toliau būtų pasaulinio lygio ir padėtų spręsti 2020 m. ir vėlesnius uždavinius.

Siekdama tai įgyvendinti, Komisija:

· imsis veiksmų:

· užtikrinti, kad iki 2013 m. pabaigos kartu su SET plano suinteresuotosioms šalims būtų parengtas integruotas veiklos planas pagal ES energetikos technologijų ir inovacijų strategijoje nustatytus prioritetus,

· iki 2014 m. vidurio kartu su valstybėmis narėmis nustatyti bendrų ir atskirų investicijų veiksmų planą, kuriuo būtų pradėta įgyvendinti integruotą veiklos planą,

· kartu su valstybėmis narėmis stiprinti integruoto veiklos plano ir veiksmų plano stebėsenos ataskaitų teikimo sistemą, grindžiamą SET plano Strateginių energetikos technologijų informacine sistema (SETIS),

· kartu su valstybėmis narėmis per iniciatyvinę grupę raginti, kad Europos pramonės iniciatyvos ir su jomis susijusios Europos technologijų platformos patikslintų savo įgaliojimus, struktūrą ir dalyvių spektrą, atnaujintų savo technologijų veiksmų planus ir prisidėtų prie integruoto veiklos plano įgyvendinimo,

· per SET plano iniciatyvinę grupę nustatyti koordinavimo struktūrą, kad būtų skatinamos investicijos į energijos vartojimo efektyvumo mokslinius tyrimus ir inovacijas;

· ragina Europos Parlamentą ir Tarybą:

– vėl patvirtinti savo paramą SET planui, kaip Europos energetikos ir klimato kaitos politikos sudedamajai daliai, ir jį papildyti energetikos technologijų ir inovacijų plėtros elementais, kaip išdėstyta šiame komunikate,

– patvirtinti siūlomus pagrindinius principus ir pokyčius, kurių reikia energetikos technologijoms ir inovacijoms visoje ES,

– pritarti, kad ES, nacionaliniai, regioniniai ir privatūs ištekliai būtų naudojami laikantis šio integruoto mokslinių tyrimų ir inovacijų požiūrio;

· ragina valstybes nares ir regionus paremti integruoto veiklos plano ir veiksmų plano įgyvendinimą:

– geriau koordinuoti savo energijos mokslinių tyrimų ir inovacijų programas, galimai naudojant ES struktūrinius ir investicijų fondus ir ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos aukcionų pajamas,

– įgyvendinant europinės pridėtinės vertės projektus labiau bendradarbiauti per bendruosius veiksmus ir inovacijų grupes,

– toliau integruoti nacionalinių institucijų finansavimo ir mokslinių tyrimų pajėgumus per Europos energijos gamybos mokslinių tyrimų sąjungą,

– užtikrinti paramą spartesniam tvarių energetikos technologijų diegimui rinkoje.

[1]               Kaip teigiama 2007 m. komunikate „Europos strateginis energetikos technologijų planas (SET planas)“ (COM(2007) 723) ir 2009 m. komunikate „Investavimas į mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų kūrimą“ (COM(2009) 519).

[2]               Iš ES valstybių narių atstovų suburta SET plano iniciatyvinė grupė įgaliota planuoti bendrus veiksmus ir užtikrinti galimybę naudotis ištekliais, skirtais SET planui įgyvendinti. EPI grindžiamos Europos technologijų platformomis ir siūlo technologijų veiksmų planus, kuriais siekiama suderinti ES, valstybių narių ir pramonės pastangas bendriems tikslams pasiekti. Europos energijos gamybos mokslinių tyrimų sąjunga jungia svarbiausias ES energetikos mokslinių tyrimų įstaigas ir yra įgaliota įgyvendinti bendras programas, bendrai naudojant Europos nacionalinius pajėgumus. Pažangiųjų miestų ir gyvenviečių Europos inovacijų partnerystė pradėta kaip SET plano energijos vartojimo efektyvumo komponentas ir dabar apima energetikos, transporto ir IRT inovacinių sprendimų taikymą miestuose ir gyvenvietėse realiu mastu. Komisijos Strateginių energetikos technologijų plano informacinei sistemai (SETIS) vadovauja ir jos veiklą koordinuoja Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras (JRC).

[3]               Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Mažo anglies dioksido kiekio energetikos technologijoms būtinų medžiagų planas“, SEC(2011) 1609.

[4]               Komunikate dėl SET plano (COM(2009) 519) apskaičiuota, kad siekiant veiksmingai įgyvendinti SET plano veiksmus reikia skirti 8 mlrd. EUR per metus.

[5]               Branduolinių technologijų sektoriuje išlaidos susijusios su Euratomu.

[6]               Tarnybų darbinis dokumentas, Technologijų vertinimas, 3.2 pav.

[7]               1 EUR už kWh visiškai parengtose 100 kW sistemose iki 2030 m. (išreikšta 2011 m. kainomis be PVM).

[8]               JRC apskaičiavimai grindžiami 23 proc. apkrautumo faktoriumi, kuris yra 2011 m. Europos vidurkis.

[9]               Pateikimo rinkai priemonę ELENA Europos Komisija ir Europos investicijų bankas pradėjo vykdyti 2009 m. siekdami paremti investicijas į energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektus. Priemonę ELENA vykdo EIB, KfW, CEB ir EPRB, ji finansuojama per Europos Komisijos programą „Pažangi energetika Europai“.

[10]             JRC ir SETIS SET plano įgyvendinimo apžvalga http://setis.ec.europa.eu/set-plan-implementation/set-plan-review-2010-2012.

[11]             Visa viešų konsultacijų ataskaita http://ec.europa.eu/energy/technology/consultations/20130315_technology_innovation_en.htm.

[12]             „Ex-ante evaluation of a successor of the ‘Intelligent Energy- Europe II’ (2007-2013)“, http://ec.europa.eu/energy/intelligent/files/doc/2011_iee2_programme_ex_ante_en.pdf.

[13]             Žr. http://ec.europa.eu/research/evaluations/pdf/archive/other_reports_studies_and_documents/eval_fuel_cell_hydro_report_2011.pdf.

[14]             Pasiūlyme dėl 2014–2020 m. regioninės politikos reikalaujama, kad valstybės narės arba regionai parengtų tokias strategijas.

[15]             Bendras Japonijos, Kinijos, Indijos, Pietų Korėjos, Rusijos, JAV ir ES projektas.

[16]             COM(2013) 17 final.

[17]             COM(2012) 4701 final.

[18]             COM(2012) 497 final.

[19]             COM(2011) 539 galutinis.