EUR-Lex Access to European Union law
This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52013DC0158
REPORT FROM THE COMMISSION TO THE EUROPEAN PARLIAMENT AND THE COUNCIL The International Treatment of Central Banks and Public Entities Managing Public Debt with regard to OTC Derivatives Transactions
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI Centrinių bankų ir valstybės skolą valdančių valstybės subjektų traktavimas tarptautiniu lygmeniu tais atvejais, kai jie vykdo ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandorius
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI Centrinių bankų ir valstybės skolą valdančių valstybės subjektų traktavimas tarptautiniu lygmeniu tais atvejais, kai jie vykdo ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandorius
/* COM/2013/0158 final */
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI Centrinių bankų ir valstybės skolą valdančių valstybės subjektų traktavimas tarptautiniu lygmeniu tais atvejais, kai jie vykdo ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandorius /* COM/2013/0158 final */
1.
Įžanga
2012 m. liepos 4 d. priimtas ir
2012 m. rugpjūčio 16 d. įsigaliojo Reglamentas
dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių,
pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų
(Europos rinkos infrastruktūros reglamentas, ERIR)[1]. ERIR reikalaujama, kad visų standartizuotų ne biržos
išvestinių finansinių priemonių sutarčių tarpuskaita
būtų atliekama per pagrindinę sandorio šalį (tarpuskaitos
prievolė), kad sutartims, kurių pagrindinės sandorio šalies
tarpuskaita neatliekama, būtų taikomos garantinės įmokos
(garantinių įmokų reikalavimai) ir kad apie visas
išvestinių finansinių priemonių sutartis būtų pranešta
sandorių duomenų saugykloms (pranešimo prievolė). ERIR, taigi ir tarpuskaitos prievolė,
sandorių, kurių tarpuskaita neatliekama, rizikos mažinimo metodai
arba pranešimo prievolė nėra taikomi Sąjungos centriniams
bankams ir Sąjungos valstybės įstaigoms, valdančioms arba
dalyvaujančioms valdant valstybės skolą. ERIR priėmimo metu nebuvo aišku, kaip
užsienio centriniai bankai bus traktuojami taikant ne biržos išvestinių
finansinių priemonių reformas kitose jurisdikcijose. Todėl Europos Parlamentas ir Taryba
sprendimą dėl ERIR taikymo trečiųjų šalių
centriniams bankams atidėjo, kol šis klausimas labiau paaiškės. Pagal ERIR 1 straipsnio 6 dalį Europos
Komisija paprašyta išanalizuoti centrinių bankų ir valstybės
įstaigų, valdančių valstybės skolą,
traktavimą kitų jurisdikcijų teisinėse sistemose ir
praėjus trims mėnesiams nuo ERIR įsigaliojimo Europos
Parlamentą bei Tarybą informuoti apie atliktą lyginamąją
analizę. Jei ataskaitoje
padaroma išvada, kad šių trečiųjų šalių centrinių
bankų fiskalinei atsakomybei būtina netaikyti tarpuskaitos ir
pranešimo prievolės, ERIR Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti
deleguotąjį aktą, kuriuo išplečiamas subjektų, kuriems
ERIR netaikomas, sąrašas.
2.
Ataskaitos teisinis pagrindas. ERIR 1
straipsnio reikalavimai
ERIR 1 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „šis
reglamentas netaikomas: a)
Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) nariams ir kitoms
valstybių narių įstaigoms, atliekančioms panašias
funkcijas, bei kitoms Sąjungos valstybinėms įstaigoms, kurios
įpareigotos valdyti arba dalyvauja valdant valstybės skolą; b) Tarptautinių atsiskaitymų
bankui.“ Kiek tai susiję su
trečiųjų šalių centriniais bankais ir valstybės skolą
valdančiomis trečiųjų šalių valstybės
įstaigomis, 1 straipsnio 6 dalyje Komisijai suteikiami įgaliojimai
priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas 1 straipsnio 4
dalyje nustatytas subjektų, kuriems reglamentas netaikomas, sąrašas,
ir tuo tikslu numatoma, kad praėjus trims mėnesiams nuo ERIR
įsigaliojimo Komisija „Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia
ataskaitą, kurioje įvertinamas valstybės įstaigų,
valdančių valstybės skolą ar dalyvaujančių
ją valdant ir centrinių bankų traktavimą tarptautiniu
lygiu“. Be to, 1 straipsnio 6 dalyje patikslinama, kad
„į ataskaitą įtraukiama lyginamoji analizė, apimanti
šių įstaigų ir centrinių bankų traktavimą
daugelyje trečiųjų šalių teisinių sistemų, tarp
kurių būtų mažiausiai trys svarbiausios jurisdikcijos pagal
sutarčių sandorių apimtį, ir rizikos valdymo standartus,
taikomus išvestinių finansinių priemonių sandoriams, kuriuos
šiose jurisdikcijose yra įvedę šios įstaigos ir centriniai
bankai. Jei ataskaitoje,
visų pirma pagal lyginamosios analizės rezultatus, padaroma išvada,
kad šių trečiųjų šalių centrinių bankų
fiskalinei atsakomybei būtina netaikyti tarpuskaitos ir ataskaitų
teikimo (pranešimo) prievolės, Komisija juos įtraukia į 4 dalyje
nustatytą sąrašą“ [t. y. subjektų, kuriems ERIR
netaikomas, sąrašą].
3.
Nagrinėtos jurisdikcijos: Japonija,
Šveicarija ir JAV
ERIR reikalaujama, kad Komisija atliktų
centrinių bankų ir valstybės skolą valdančių
valstybės įstaigų traktavimo „daugelyje trečiųjų
šalių teisinių sistemų, tarp kurių būtų
mažiausiai trys svarbiausios jurisdikcijos pagal sutarčių
sandorių apimtį“, lyginamąją analizę.
3.1.
Trys svarbiausios jurisdikcijos pagal
sutarčių sandorių apimtį: JAV, Šveicarija ir Japonija
Turint omenyje
pasaulinį ne biržos išvestinių finansinių priemonių
rinkų pobūdį ir ilgą laiką šioms rinkoms
būdingą skaidrumo trūkumą, išsamių duomenų,
susijusių su atskirų viso pasaulio jurisdikcijų ne biržos
išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, nebuvo. Vis
dėlto naudingas ir paprastas atskirų jurisdikcijų bankų ne
biržos išvestinių finansinių priemonių portfelio ir
sutarčių sandorių dydžio rodiklis gali būti bankų
balanso sumos. Jos taip pat gerai parodo šių rinkų
keliamą sisteminę riziką. Tarptautinių
atsiskaitymų bankas (TAB) teikia išsamius statistinius atskirų
jurisdikcijų bankų balanso sumų duomenis, kurie panaudoti šioje
ataskaitoje atrenkant analizuotinas jurisdikcijas. Naujausiais TAB duomenimis[2] (žr. 2012 m. kovo mėn.
dokumentą Amounts outstanding for the International positions by
nationality of ownership of reporting banks), kaip rodikliu remiantis
bankų balanso sumomis trys svarbiausios jurisdikcijos pagal
sutarčių sandorių apimtį yra JAV, Japonija ir Šveicarija. Toliau lentelėje pateikiami svarbiausių
jurisdikcijų naujausi TAB duomenys. Ne ES jurisdikcijos nurodytos ryškesniu šriftu. Banko patronuojančiosios įmonės šalis || Visos pozicijos / įsipareigojimai JAV || 5012,2 JK || 4885,9 Prancūzija || 3484,4 Vokietija || 3349,2 Šveicarija || 2751,9 Japonija || 2361,1 Nyderlandai || 1705,4 Švedija || 1291,7 Australija || 948,5 Ispanija || 916,0 Kanada || 912,5 Italija || 825,1 Ypatingasis Administracinis Kinijos Regionas Honkongas || 539,0 Lentelė. Tarptautinės
pozicijos pagal pranešimus teikiančių bankų nuosavybės
šalį,
įsipareigojimų sumos
mlrd. USD,
šaltinis: TAB.
3.2.
Kitos svarbios jurisdikcijos: Australija, Kanada ir Honkongas
Kad lyginamojoje
analizėje būtų apžvelgta daugiau trečiųjų
šalių, ne biržos išvestinių finansinių priemonių rinkų
atžvilgiu ataskaitoje taip pat analizuojamos Australijos, Kanados ir Honkongo,
t. y. kitų trijų svarbiausių jurisdikcijų pagal
sutarčių sandorių apimtį, teisės aktų sistemos.
3.3.
Ne biržos išvestinių finansinių
priemonių rinkų reformų pažanga JAV, Šveicarijoje, Japonijoje,
Australijoje, Kanadoje ir Honkonge
Šioje ataskaitoje pateikiama JAV, Šveicarijos,
Japonijos, Australijos, Kanados ir Honkongo reglamentavimo sistemų
lyginamoji analizė. Komisijos
tarnybos kreipėsi į šias jurisdikcijas dėl informacijos apie
atitinkamas ne biržos išvestinių finansinių priemonių
sandorių teisines sistemas, taikomas centriniams bankams ir valstybės
įstaigoms, valdančioms arba dalyvaujančioms valdant
valstybės skolą. Svarbu
atkreipti dėmesį, kad šiose jurisdikcijose padaryta ne biržos
išvestinių finansinių priemonių reformų tvirtinimo ir
įgyvendinimo pažanga skiriasi. JAV šios reformos pradedamos įgyvendinti. Japonija pastaruoju metu priėmė naują teisės
aktą. Šveicarija rengia
teisės akto, kuriuo nustatoma nauja reglamentavimo sistema, projektą. Australija ir Honkongas yra priėmę
reglamentavimo sistemų pasiūlymus dėl ne biržos išvestinių
finansinių priemonių reformų įgyvendinimo, bet jie dar
nepatvirtinti. Kanada dar tik
baigia rengti teisinės sistemos pasiūlymą dėl ne biržos
išvestinių finansinių priemonių reformų įgyvendinimo. ·
JAV Volstryto reformų ir vartotojų
apsaugos aktas (angl. Dodd-Frank Wall Street Reform and Consumer Protection
Act) priimtas 2010 m. liepos mėn. Iki šiol JAV žaliavų ateities sandorių prekybos komisija (angl. CFTC) ir JAV vertybinių popierių ir
biržos komisija (angl. SEC) galutinai parengė daugumą to akto
įgyvendinimo taisyklių. Dabar JAV pradeda jas įgyvendinti
palaipsniui, kaip paaiškinta toliau. Pranešimo prievolė Privalomos pranešimų teikimo ir skaidrumo
taisyklės pradėtos taikyti 2012 m. spalio 12 d. Pranešimo
prievolė palaipsniui pradedama taikyti atskiriems produktams ir atskirų
tipų rinkos dalyviams: i) nuo 2012 m. spalio 12 d. pagrindiniai
rinkos dalyviai[3]
turi pranešti apie palūkanų normų apsikeitimo sandorius ir
kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius; ii) nuo
2013 m. sausio mėn. pranešimo prievolė šiems dalyviams apims ir
nuosavybės vertybinių popierių apsikeitimo sandorius,
valiutų apsikeitimo sandorius bei kitus biržos prekių apsikeitimo
sandorius; iii) nuo 2013 m. balandžio mėn. visi rinkos dalyviai
(įskaitant ne apsikeitimo sandorių tarpininkus ir nepagrindinius
apsikeitimo sandorių dalyvius) turės laikytis pranešimo
prievolės visoms turto klasėms. Tarpuskaitos prievolė Tarpuskaitos prievolė bus palaipsniui
pradėta taikyti atskiriems produktams ir atskirų tipų rinkos
dalyviams. 2012 m. liepos 24 d. CFTC pasiūlė apsikeitimo
sandorių klases, kurioms pirmosioms bus taikoma privaloma tarpuskaita ir
kurios apima dvi kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo
sandorių klases ir keturias palūkanų normų apsikeitimo
sandorių klases; tų klasių sandorių tarpuskaitą
turės atlikti registruotos pagrindinės sandorio šalys, o
taisyklės bus galutinai parengtos 2012 m. 4 ketvirtį. Tuomet
prievolė bus palaipsniui pradėta taikyti atskirų tipų
rinkos dalyviams (pradėti vykdyti tarpuskaitos prievolę per 90, 180
arba 270 dienų)[4].
Panašus metodas bus taikomas ir kitoms turto klasėms. ·
Šveicarija Šveicarijoje ne biržos išvestinių
finansinių priemonių sandoriams privalomas tarpuskaitos ar pranešimo
apie sandorius režimas nėra taikomas. Tačiau Šveicarija yra įsipareigojusi įgyvendinti
G 20 sutartas ne biržos išvestinių finansinių priemonių
reformas. 2012 m.
rugpjūčio 27 d. Šveicarijos Federalinė Taryba
nusprendė, kad, siekiant laikytis Finansinio stabilumo tarybos
rekomendacijų ir tarptautinių finansų rinkos
infrastruktūrų standartizavimo institucijų parengtų
naujų standartų, reikia iš dalies pakeisti galiojančius
Šveicarijos finansų rinkos infrastruktūros teisės aktus. Federaliniam finansų departamentui
nurodyta iki 2013 m. pavasario parengti konsultacijoms skirto dokumento
projektą ir siekiama taikomą metodą derinti su ES, kad
būtų priimtas ERIR lygiavertis teisės aktas. 2012 m. rugpjūčio 29 d.
pranešime spaudai Tarptautinių finansų reikalų valstybės
sekretoriatas aiškiai teigė, kad, „siekiant užtikrinti Šveicarijos rinkos
dalyvių konkurencingumą ir galimybes patekti į rinką
Europos Sąjungoje, reglamentavimas [prekybos ir finansų rinkos
infrastruktūrų reformų srityje] turėtų būti
lygiavertis ES reglamentavimui“. Taigi Šveicarija dar rengia būsimas
reformas, o jos reglamentavimo sistema dar neapibrėžta. ·
Japonija 2012 m. liepos mėn. Japonijos
finansinių paslaugų institucija paskelbė vyriausybės
potvarkį dėl reformų, susijusių su privalomu
pagrindinių sandorio šalių (tarpuskaitos prievolė) ir sandorių
duomenų saugyklų naudojimu (pranešimo prievolė); jis
įsigaliojo 2012 m. lapkričio 1 d. Pranešimo
prievolė Pagal Finansinių priemonių ir biržos
aktą registruotos finansų įstaigos turės sandorių
duomenų saugykloms pranešti apie ne biržos išvestinių finansinių
priemonių sandorius, kuriems teikiamos sandorių duomenų
saugyklų paslaugos, kaip antai: kredito išvestinių finansinių
priemonių sandorius ir ateities, pasirinkimo bei apsikeitimo sandorius,
susijusius su palūkanų norma, valiuta ir nuosavybės vertybiniais
popieriais. Sandoriai, kuriems taikomas
reikalavimas, bus peržiūrėti ir papildyti po 2012 m.
lapkričio mėn., atsižvelgiant į tolesnius rinkos
infrastruktūros pokyčius. Tarpuskaitos prievolė Japonija numato šią prievolę
pradėti taikyti laipsniškai. Kaip
apibūdinta Finansinio stabilumo tarybos ketvirtojoje ne biržos
išvestinių finansinių priemonių reformų įgyvendinimo
pažangos ataskaitoje, nuo 2012 m. lapkričio mėn. privaloma
tarpuskaita bus taikoma tam tikriems standartizuotiems kredito įsipareigojimų
neįvykdymo apsikeitimo sandoriams[5]
ir palūkanų normų apsikeitimo sandoriams[6]. Vėliau produktai, kuriems bus taikoma privaloma tarpuskaita, bus
papildyti kitomis ne biržos išvestinėmis finansinėmis
priemonėmis[7],
atsižvelgiant į tokius elementus kaip sandorių dydis ir
standartizacijos laipsnis. Be to, pradiniu etapu privalomos tarpuskaitos
reikalavimai bus taikomi tik tiems ne biržos išvestinių finansinių
priemonių sandoriams, kuriuos sudaro pagrindinės šalies finansų
įstaigos[8]. Ateityje tarpuskaitos reikalavimai taip pat
galėtų būti taikomi sandoriams tarp tų šalies finansų
įstaigų ir užsienio finansų įstaigų (kurios nėra
registruotos pagal Finansinių priemonių aktą), atsižvelgiant
į šiuo metu vykstančias tarptautines diskusijas dėl
tarpvalstybinio reglamentavimo. Taigi vykdant ne biržos išvestinių
finansinių priemonių rinkų reformas Japonijoje pranešimo ir
tarpuskaitos prievolės užsienio centriniams bankams netaikomos. ·
Australija 2012 m. rugsėjo 12 d.
Australijos vyriausybė Parlamentui pateikė įstatymą,
kuriame numatoma teisės aktų sistema ne biržos išvestinių
finansinių priemonių rinkų reformoms įgyvendinti
Australijoje (angl. pavad. the Corporations Legislation Amendment
(Derivatives Transaction) Bill 2012). Sistemoje siūlomas lankstus metodas, kad ministras
galėtų spręsti, ar privaloma tarpuskaita, pranešimų
teikimas ar prekyba organizuotoje platformoje turėtų būti
taikoma tam tikroms ne biržos išvestinių finansinių priemonių
klasėms. Įstatymas perduotas Atstovų
Rūmams ir bus svarstomas Senate. Teisės aktas turėtų būti priimtas iki 2012 m.
pabaigos. Prieš nustatant bet kokias prievoles
būtų reikalingi įgyvendinimo teisės aktai ir
taisyklės. Pagal sistemą
įgaliojimai skelbti įgyvendinimo taisykles bus suteikti Australijos
vertybinių popierių ir investicijų komisijai. Teisė
ministrą konsultuoti, ar prievolės turėtų būti
taikomos konkrečioms ne biržos išvestinių finansinių
priemonių klasėms, suteikiama Australijos rezervų bankui,
Australijos rizikos ribojimo priežiūros institucijai ir Australijos
vertybinių popierių ir investicijų komisijai. Taigi Australijoje ne biržos išvestinių
finansinių priemonių reformų įgyvendinimo teisės
aktų sistema pasiūlyta, bet dar nepatvirtinta. Be to, dar reikės
apibrėžti įgyvendinimo taisykles. ·
Kanada Kanadoje ne biržos išvestinių
finansinių priemonių rinkų reformų įgyvendinimo
teisės aktų sistema dar nėra galutinai apibrėžta. Pagal ne biržos išvestinių finansinių
priemonių prekybos mastą didžiausios provincijos ir kitos provincijos
šiuo metu rengia teisės akto projektą[9]. Kanados vertybinių popierių
administratorių asociacija (angl. CSA) rengia to teisės akto
įgyvendinimo teisės akto arba taisyklių projektą. Pranešimų teikimas CSA paskelbė konsultacijoms skirtą
dokumentą dėl sandorių duomenų saugyklų, kad
gautų informacijos taisyklėms parengti. Ontarijas ir Kvebekas jau iš dalies pakeitė teisės aktus, kad
paremtų pranešimų teikimą sandorių duomenų saugykloms
ir priežiūros institucijų galimybes susipažinti su duomenimis;
daugelis provincijų šiuo metu vertina, ar gali reikėti keisti
teisės aktus. CSA rengs
konsultacijas dėl pranešimų apie sandorius ir sandorių
duomenų saugyklų taisyklių; jos turėtų būti
galutinai parengtos 2013 m. pradžioje. Planuojama reikalavimus įgyvendinti per pirmą 2013 m.
pusmetį. Tarpuskaita CSA dėl tarpuskaitos surengė
konsultacijas, kurios baigėsi 2012 m. 3 ketvirtį, ir jų
rezultatais remsis rengdama taisykles. Numatoma, kad provincijų, kuriose į apskaitą
įtraukiama daugiausia ne biržos išvestinių finansinių
priemonių, teisės aktai dėl pagrindinės sandorio šalies
atliekamos tarpuskaitos bus priimti iki 2013 m. vidurio. Tačiau vėliau dar reikės suderinti
visų provincijų teisės aktus. Be to, CSA rengia pagrindinės sandorio šalies atliekamos
tarpuskaitos įgyvendinimo taisyklių projektą; jį paskelbti
ir dėl jo pradėti konsultacijas numatoma 2013 m. pradžioje. ·
Honkongas Honkonge užbaigus konsultacijas pateiktas ne
biržos išvestinių finansinių priemonių rinkų reformų
reglamentavimo režimo pasiūlymas. Naujojo reglamentavimo režimo priėmimo teisėkūros
procesas dar nebaigtas. 2011 m. spalio mėn. Honkongo
pinigų institucija (angl. HKMA) ir Honkongo vertybinių popierių
ir ateities sandorių komisija (angl. SFC) surengė viešas
konsultacijas dėl Honkongo ne biržos išvestinių finansinių
priemonių reglamentavimo režimo, įskaitant privalomą
tarpuskaitą ir pranešimų teikimą, pasiūlymo. Pasibaigus
konsultacijoms HKMA ir SFC 2012 m. liepos mėn. paskelbė bendras
išvadas. Teisės akto pasiūlymas dar nėra galutinai parengtas. Pranešimų teikimas Privalomo pranešimų teikimo teisės
akto pasiūlymą peržiūrėjo Teisėkūros Tarybos specialusis
komitetas ir šiuo metu rengiamas teisėkūros projektas. Siekiama
reikiamus teisės aktų pakeitimus teisėkūros organui
pateikti 2013 m. pradžioje. Reikalavimas bus pradėtas taikyti
laipsniškai, pradedant nuo palūkanų normų apsikeitimo
sandorių ir išankstinių sandorių, kurių pagrindinė
suma neperduodama. Pagal Honkonge siūlomą
reglamentavimo sistemą yra numatomi vietos reikalavimai, taikomi
pranešimų teikimui sandorių duomenų saugykloms: apie visus
išvestinių finansinių priemonių sandorius, susijusius su
Honkongo finansų rinkomis, būtų reikalaujama pranešti vietos
sandorių duomenų saugyklai, sukurtai HKMA sandorių duomenų
saugyklos. Tarpuskaita Konsultacijų išvadose tarpuskaitos
prievolės taikomos tik Honkonge į apskaitą įtrauktiems
sandoriams. Atsižvelgdamos į konsultacijų metu gautus atsakymus,
priežiūros institucijos pradėjo rengti teisės akto
pasiūlymą (jis bus pateiktas Teisėkūros Tarybai), siekiant
reikiamus teisės aktų pakeitimus padaryti 2013 m. pradžioje. Tuo tarpu yra laikinas teisės akto pasiūlymas,
kuriuo remiama savanoriška tam tikrų išvestinių finansinių
priemonių sandorių tarpuskaita per vietos pagrindines sandorio šalis,
kurias pripažįsta SFC.
4.
Centrinių bankų ir valstybės skolos valdymo
įstaigų traktavimas tarptautiniu lygmeniu tose jurisdikcijose
·
JAV Volstryto reformų ir vartotojų
apsaugos aktas (Aktas) netaikomas apsikeitimo sandoriams, kurių sandorio
šalis yra federalinis rezervų bankas, federalinė vyriausybė arba
federalinė agentūra, aiškiai turintys visišką JAV
pasitikėjimą ir įgaliojimą[10]. Ši išimtis kitų centrinių bankų,
t. y. užsienio centrinių bankų, neapima. Rengdamos įgyvendinimo taisykles CFTC ir
SEC apsvarstė kiekvieno iš Akte nustatytų reikalavimų
taikymą ir bandė apriboti jų padarinius užsienio centriniams
bankams konkrečiais atvejais, kaip apibūdinta toliau. Darant prielaidą, kad valstybės
įstaigos, valdančios arba dalyvaujančios valdant valstybės
skolą, yra vyriausybės dalis, užsienio centriniams bankams ir
užsienio valstybės skolos valdymo įstaigoms taikomas tas pats
režimas. Kitaip tariant, kaip
apibūdinta toliau, valstybės skolą valdančioms
valstybės įstaigoms tarpuskaitos ir pranešimo prievolės nebus
taikomos. Registracijos reikalavimai Apskritai CFTC centriniams bankams netaiko
registracijos reikalavimų, kurie kitais atvejais būtų taikomi,
jei tokia įstaiga būtų laikoma atitinkančia apsikeitimo
sandorio tarpininko arba pagrindinio apsikeitimo sandorio dalyvio
apibrėžtį. Su SEC bendrai parengtose galutinėse
taisyklėse[11],
CFTC ir SEC apibrėžė Akte nustatytus pagrindinius terminus,
įskaitant apsikeitimo sandorių tarpininkų, pagrindinių
apsikeitimo sandorių dalyvių ir tinkamų sutarties dalyvių
apibrėžtis. CFTC federalinio registro dokumente CFTC
pažymėjo, kad nors užsienio subjektams, vykdantiems komercinę
veiklą JAV rinkose, nebūtinai negalioja JAV jurisdikcija,
atitinkamose Akto nuostatose arba ankstesnėje teisėkūroje
nėra jokių požymių, kad priimdamas Aktą Kongresas ketino
nukrypti nuo tarptautinės sistemos tradicijų ir į terminų
„apsikeitimo sandorio tarpininkas“ arba „pagrindinis apsikeitimo sandorio
dalyvis“ apibrėžtį įtraukti užsienio vyriausybes, užsienio
centrinius bankus ir tarptautines finansų institucijas. Todėl CFTC išaiškino, kad tokios užsienio
vyriausybės, užsienio centriniai bankai ir tarptautinės finansų
institucijos neprivalo CFTC registruotis kaip apsikeitimo sandorių
tarpininkai arba pagrindiniai apsikeitimo sandorių dalyviai[12]. Pranešimo prievolė Kadangi užsienio centriniams bankams netaikomi
registracijos reikalavimai, tai jiems netaikoma ir pranešimo prievolė. Tačiau JAV sandorio
šalis, sudaranti sandorį su užsienio centriniu banku, vis tiek turės
laikytis pranešimo prievolės pagal Aktą. Pavyzdžiui, jei Europos centrinis
bankas sudaro sandorį su CFTC užregistruotu apsikeitimo sandorio
tarpininku, tam tarpininkui vis tiek būtų taikomi informacijos
saugojimo ir pranešimo reikalavimai, kurie taikomi tam apsikeitimo sandoriui,
net jei sandoriui nebūtų taikomi privalomos tarpuskaitos
reikalavimai. Ši situacija atitinka ERIR (kai sandorio su
centriniu banku sandorio šalis vis tiek turi apie jį pranešti), bet pagal
Aktą metodas išsiskiria JAV ir užsienio centrinių bankų
atžvilgiu. Iš
tikrųjų sandoriams su JAV centriniais bankais Aktas visai netaikomas
ir apie juos nereikia pranešti, o apie sandorius su užsienio centriniais
bankais JAV sandorio šalis turės pranešti. Tarpuskaitos prievolė Atskirose taisyklėse[13] CFTC aptarė įvairias
išimtis dėl kitais atvejais taikomo reikalavimo, kad visi apsikeitimo
sandoriai turi būti pateikti CFTC užregistruotai pagrindinei sandorio
šaliai, kad būtų atlikta tarpuskaita, ir išaiškino, kad užsienio
centriniams bankams netaikomi privalomos tarpuskaitos reikalavimai, kurie
galėtų būti taikomi kitais atvejais. Priimdama sprendimą, kad užsienio
vyriausybėms, užsienio centriniams bankams ir tarptautinėms
finansų institucijoms neturėtų būti taikomas Kongreso priimtas
Akte nustatytas tarpuskaitos reikalavimas, CFTC rėmėsi panašiais
argumentais, kurie anksčiau aptarti sprendžiant dėl pirmiau
apibūdinto registracijos reikalavimo netaikymo. Konkrečiai CFTC pažymėjo[14], kad daroma prielaida, jog
„rengdami Amerikos įstatymus teisės aktų leidėjai
atsižvelgia į teisėtus kitų valstybių interesus“. Šiuo atžvilgiu CFTC
pažymėjo, kad Akte nėra jokių požymių, kad priimdamas Akte
nustatytus tarpuskaitos reikalavimus Kongresas ketino nukrypti nuo šių
tradicijų, ir atsižvelgdama į pagarbos sumetimus teigė[15], kad užsienio
vyriausybėms, centriniams bankams ir tarptautinėms finansų
institucijoms Akte nustatyta tarpuskaitos prievolė neturėtų
būti taikoma. ·
Šveicarija Šveicarijoje ne biržos išvestinių
finansinių priemonių sandoriams privalomas tarpuskaitos ar pranešimo
apie sandorius režimas nėra taikomas. Todėl pagal Šveicarijos teisę ne biržos išvestinių
finansinių priemonių sandoriams su Šveicarijos nacionaliniu banku,
bet kuriuo kitu centriniu banku arba šalies ar užsienio valstybės įstaigomis,
valdančiomis arba dalyvaujančiomis valdant valstybės skolą,
pagrindinės sandorio šalies atliekamos tarpuskaitos arba pranešimo
reikalavimų taikyti nereikia. Panašiai
sandoriams su centriniais bankais nebūtų taikomi dvišalės
rizikos mažinimo metodai. Šveicarija viešai paskelbė, kad ketina
glaudžiai laikytis ERIR metodo ir siekia priimti lygiavertį teisės
aktą. Todėl tikėtina,
kad pagal Šveicarijos teisę užsienio centriniai bankai būtų
traktuojami lygiavertiškai, kaip užsienio centriniai bankai – pagal ERIR. ·
Japonija Japonijoje pagal 2012 m. lapkričio
1 d. įsigaliojusį vyriausybės potvarkį sandoriams su
užsienio centriniais bankais ir valstybės skolos valdymo įstaigomis
tarpuskaitos ir pranešimo prievolės netaikomos. ·
Honkongas Centrinių bankų traktavimas
aptariamas bendrose HKMA ir SFC išvadose, paskelbtose 2012 m. liepos mėn.
pasibaigus konsultacijoms (žr. pirmiau). Šiose išvadose siūloma
tarpuskaitos ir pranešimo prievolių netaikyti centriniams bankams ir
valstybės skolą valdantiems valstybės subjektams jurisdikcijose,
kurios numato tokią pačią tvarką Honkongo centriniams
bankams ir skolos valdymo įstaigoms. Pranešimo prievolė Vadovaujantis šiuo metu siūlomu metodu,
užsienio centriniams bankams ir valstybės skolą valdantiems
valstybės subjektams pranešimo prievolė nebūtų taikoma.
2012 m. liepos mėn. paskelbtose bendrose HKMA ir SFC išvadose daroma
išvada, kad: „kiek tai susiję su reikalavimų netaikymu centriniams
bankams ir pan., apsvarstėme kituose finansų centruose siūlomus
teisės aktus. Atsižvelgdami į juos, rengiamės apsvarstyti
galimybę su tam tikrais apribojimais netaikyti pranešimo prievolės
viešojo sektoriaus subjektams, dalyvaujantiems valdant valstybės
skolą, kad nebūtų daroma įtakos jų įgaliojimams
prireikus stabilizuoti rinką. Tai yra centriniai bankai,
pinigų institucijos ar valstybės įstaigos, valdančios
valstybės skolą bei rezervus ir palaikančios stabilumą
rinkoje, taip pat tokios pasaulinės institucijos kaip Tarptautinis
valiutos fondas, Tarptautinių atsiskaitymų bankas ir kt. Konkrečiai
šiuo metu manome, kad: 1) visoms tokioms pasaulinėms institucijoms
pranešimo prievolė turėtų būti visiškai netaikoma, 2)
sprendžiant, ar centriniams bankams, valdžios institucijoms ir įstaigoms
netaikyti pranešimo prievolės, bus atsižvelgta į tokius kriterijus
kaip abipusiškumas.“[16]. Tačiau su užsienio centriniu banku
sandorį sudarančios sandorio šalys, kurioms taikomi Honkongo
teisės aktai, vis tiek turėtų laikytis pranešimo prievolės.
Ši metodas atitinka ERIR. Tarpuskaitos prievolė Vadovaujantis šiuo metu Honkonge siūlomu
metodu, užsienio centriniams bankams ir valstybės skolą valdantiems
valstybės subjektams tarpuskaitos prievolė panašiai nebūtų
taikoma. 2012 m. liepos mėn. paskelbtose bendrose HKMA ir SFC išvadose
daroma išvada, kad: „atidžiai apsvarstėme grįžtamąją
informaciją apie bendrą tarpuskaitos prievolės netaikymą ir
matome privalumų jos netaikyti kai kuriais prašomais atvejais. Be
to, pažymime, kad šiuo metu daugiau jurisdikcijų atskleidžia informacijos
apie jose siūlomą ne biržos išvestinių finansinių
priemonių reglamentavimą, todėl aiškiau matyti tendencija, kokio
tipo bendras prievolių netaikymas galimas tokiose pagrindinėse
jurisdikcijose kaip JAV ir ES. Atsižvelgdami į tai, šiuo metu
persvarstome, ar ir (jei taip) kokiu mastu netaikyti tarpuskaitos
prievolės. Konkrečiai: 1) rengiamės apsvarstyti
galimybę tarpuskaitos prievolės netaikyti sandoriams su tam tikrais
centriniais bankais, pinigų institucijomis ar valstybės
įstaigomis, valdančiomis valstybės skolą bei rezervus ir
palaikančiomis stabilumą rinkoje, taip pat tokiomis pasaulinėmis
institucijomis kaip Tarptautinis valiutos fondas, Tarptautinių
atsiskaitymų bankas ir kt. Sprendžiant, ar centriniams bankams,
pinigų institucijoms ir valstybės įstaigoms netaikyti
prievolės, bus atsižvelgta į tokius kriterijus kaip abipusiškumas.“[17]. Honkongas toliau stebės tarptautinius
standartus ir praktiką, kad apsispręstų dėl tokio
prievolės netaikymo elementų; konsultacijos dėl jų vyks
2013 m. 1 ketvirtį. ·
Australija Šiuo metu Australijoje siūlomame Išvestinių
finansinių priemonių sandorių įstatyme subjektams nėra
jokių išimčių dėl prievolių pranešti apie sandorius
arba tarpuskaitą atlikti per pagrindinę sandorio šalį. Priimdamas sprendimą, kad prievolė
bus taikoma nurodytoms ne biržos išvestinių finansinių priemonių
sandorių klasėms, ministras gali apibrėžti subjektus, kuriems
prievolė galėtų būti taikoma[18]. Laikydamasi teisės aktais nustatytų ribų, Australijos
vertybinių popierių ir investicijų komisija (angl. ASIC)
turės parengti taisykles, kuriose patikslinama, kaip dalyviai gali
laikytis prievolių. Taisyklėse gali būti numatytas ir jų
netaikymas. Todėl galutinė bet kokių prievolių taikymo
sritis būtų svarstoma per numatytas konsultacijas dėl ministro
sprendimų, teisės aktų ar ASIC taisyklių. Iš susirašinėjimo
su tarnybomis matyti, kad preliminari nuomonė tarnybų lygmeniu rodo,
jog privalomos tarpuskaitos ir pranešimo prievolės centriniams bankams ir
vyriausybiniams subjektams tikriausiai nebūtų taikomos. Tačiau
oficialiai sprendimas dar nepriimtas. 2012 m.
balandžio mėn. konsultacijose ši nuomonė ir metodas apibrėžti
taip[19]:
„Bet kokių pagrindinės sandorio šalies atliekamos tarpuskaitos
taisyklių naudą reikia suderinti su jų sąnaudomis. Pagrindinis veiksnys nustatant privalomos
pagrindinės sandorio šalies atliekamos tarpuskaitos režimo sąnaudas
(ir praktinius aspektus) yra subjektų, kuriems pagal tą režimą
galėtų būti nustatytos prievolės, pobūdis. Todėl galėtų būti tikslinga
tarpuskaitos prievolę taikyti tik kai kuriems subjektams. (…) Viena galimybė galėtų
būti prievolės netaikyti valstybės subjektams, kaip antai
centriniams bankams, skolos valdymo įstaigoms, viršvalstybiniams
daugiašaliams plėtros bankams ir tokiems subjektams kaip Tarptautinis
valiutos fondas.“ ·
Kanada Taisyklės dar
nėra galutinai parengtos. Susirašinėjimas tarnybų lygmeniu
rodo, kad svarstoma nei tarpuskaitos, nei pranešimo prievolių tam tikru
būdu netaikyti Kanados bankui (arba galbūt bendresne prasme –
centriniams bankams). Taip pat gali būti apsvarstyta
galimybė prievolių netaikyti Kanados Vyriausybei ir kitoms
valstybės įstaigoms. Tačiau darbas dėl šių netaikymo
atvejų dar nebaigtas. Todėl dar per
anksti daryti išvadas dėl centrinių bankų ir valstybės
skolą valdančių valstybės subjektų traktavimo pagal
būsimą Kanados reglamentavimo režimą. ·
Suvestinė lentelė || Tarpuskaitos prievolė || Pranešimo prievolė ES || Netaikoma || Netaikoma JAV || Netaikoma || Netaikoma Japonija || Netaikoma || Netaikoma Šveicarija || Bus netaikoma || Bus netaikoma Australija || Numatoma netaikyti || Numatoma netaikyti Kanada || Bus svarstoma netaikyti || Bus svarstoma netaikyti Honkongas || Numatoma netaikyti || Numatoma netaikyti Užsienio centrinių bankų ir
valstybės subjektų, valdančių valstybės skolą,
traktavimas tarptautiniu lygmeniu
5.
Išvados
Atsižvelgiant į
minėtas aplinkybes, centriniams bankams ir valstybės įstaigoms,
valdančioms arba dalyvaujančioms valdant valstybės skolą,
tarpuskaitos ir pranešimo prievolės bus netaikomos pagal JAV, Japonijos, o
ateityje ir Šveicarijos reglamentavimo sistemas. Tikėtina, kad šios prievolės jiems bus netaikomos ir pagal
būsimas Australijos bei Honkongo teisines sistemas. Galima tikėtis, kad šios prievolės bus netaikomos ir pagal
Kanados režimą. Užsienio centrinius bankus[20] įtraukus į
subjektų, kuriems ERIR netaikomas, sąrašą, jiems nebus trukdoma
įgyvendinti fiskalinę atsakomybę ir bus skatinamos vienodos
sąlygos taikant ne biržos išvestinių finansinių priemonių
reformas sandorių su centriniais bankais visose šiose jurisdikcijose
atžvilgiu, kiek tai susiję su pagrindinės sandorio šalies atliekamos
tarpuskaitos ir pranešimo prievolėmis. Be to, taip bus padedama siekti didesnio nuoseklumo ir suderinamumo
tarptautiniu mastu. Fiskalinė atsakomybė ir
valstybės garantuojamos skolos valdymas daro bendrą poveikį
palūkanų normų rinkų veikimui ir šias dvi funkcijas reikia
koordinuoti, kad jos būtų efektyviai vykdomos. Kadangi ERIR netaikomas ES centriniams bankams ir kitoms skolą
valdančioms ES valstybės įstaigoms, kad nebūtų
ribojami jų įgaliojimai vykdyti jiems priskirtas bendro intereso
užduotis, kitokių režimų taikymas šioms dviem funkcijoms, kai jas
vykdo trečiųjų šalių subjektai, būtų žalingas
atitinkamam jų veiksmingumui. Siekiant
užtikrinti, kad trečiųjų šalių centriniai bankai ir kitos
valstybės įstaigos, valdančios arba dalyvaujančios valdant
valstybės skolą, toliau tinkamai vykdytų savo užduotis, į
deleguotuosius aktus, priimamus pagal 1 straipsnio 6 dalį,
reikėtų įtraukti ir trečiųjų šalių
valstybės įstaigas, valdančias arba dalyvaujančias valdant
valstybės skolą. Kiek tai susiję su
sandorių, kurių tarpuskaitos neatlieka pagrindinė sandorio
šalis, rizikos mažinimo metodais, bendra situacija dar nėra aiški. Tikimasi, kad tarptautinė darbo grupė[21] savo rekomendacijas G 20
jurisdikcijoms pateiks 2012 m. pabaigoje. Naujausiame jos dokumento projekte rekomenduojama sandoriams su
centriniais bankais netaikyti garantinės įmokos reikalavimų[22]. Tai atitinka ES taisykles (ERIR). Komisija atidžiai stebės tos darbo grupės ataskaitos
rengimą ir jos įgyvendinimą kitose jurisdikcijose. Šioje ataskaitoje pateikta
lyginamoji analizė jokiu būdu nėra baigtinė. Be to, ji grindžiama kai kurių
trečiųjų šalių teisės aktais, kurie nėra
galutinai parengti. Šią
ataskaitą reikės reguliariai atnaujinti, kai šiose ir kitose
G 20 jurisdikcijose reformų procesas pajudės. Šiuo etapu Komisija daro išvadą,
kad reikalingas deleguotasis aktas ERIR 1 straipsnio 4 daliai iš dalies
pakeisti ir leisti reglamento netaikyti Japonijos bei JAV centriniams bankams
ir valstybės įstaigoms, valdančioms arba dalyvaujančiomis
valdant valstybės skolą, nes šios dvi šalys turi galutines taisykles
dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių. Kol Australija, Honkongas,
Kanada ir Šveicarija galutinai parengs savo taisykles, Komisija stebės
naujausius pokyčius ir apie juos praneš, kad remdamasi taisyklėmis,
kurios šiuo metu pasiūlytos šiose jurisdikcijose, galėtų leisti
reglamento netaikyti ir šių šalių centriniams bankams bei skolos
valdymo įstaigoms. Siekiant
užtikrinti, kad trečiųjų šalių centriniai bankai ir kitos
valstybės įstaigos, valdančios arba dalyvaujančios valdant
valstybės skolą, toliau tinkamai vykdytų savo užduotis, ateityje
prireikus bus svarstomos ir kitos šalys. Todėl galima tikėtis tolesnių ERIR 1 straipsnio 4 dalies
pakeitimų į sąrašą įtraukiant šalis, nenurodytas šioje
pirmojoje ataskaitoje. Artimiausioje ateityje
trečiosioms šalims, neįtrauktoms į pirmąjį
deleguotąjį aktą, rinkos sutrikimų nekils, nes
prievolės, susijusios su pagrindinės sandorio šalies atliekama
tarpuskaita ir sandoriams, kurių tarpuskaita neatliekama, skirtais rizikos
mažinimo metodais, Sąjungoje dar neįsigaliojo. Europos Komisija
atidžiai stebės, kad įsigaliojusios šios prievolės
nebūtų taikomos trečiųjų šalių centriniams
bankams. [1] Reglamentas (ES) Nr. 648/2012. [2] http://www.bis.org/statistics/bankstats.htm,
8A lentelė. [3] Biržos ir platformos, tarpuskaitos
namai, apsikeitimo sandorių duomenų saugyklos, apsikeitimo
sandorių tarpininkai (angl. Swap Dealers) ir pagrindiniai
apsikeitimo sandorių dalyviai (angl. Major Swaps Participants). [4] Pirmoji grupė subjektų, kuriems bus taikomas
reikalavimas pradėti taikyti tarpuskaitos prievolę per 90 dienų
nuo CFTC galutinio tarpuskaitos sprendimo paskelbimo, apima apsikeitimo
sandorių tarpininkus, pagrindinius apsikeitimo sandorių dalyvius ir
privačius fondus, sudarančius daugiau kaip 200 apsikeitimo
sandorių per mėnesį.
Antroji grupė, kuri turi
pradėti taikyti prievolę per 180 dienų, apima visus kitus
privačius fondus, uždarus biržos prekių sandorių fondus (angl. commodity
pools) ir kitus subjektus, užsiimančius finansų veikla. Trečioji
grupė, kuri turi pradėti taikyti tarpuskaitos reikalavimą per
270 dienų, apima visus subjektus, nepriklausančius pirmoms dviem
grupėms, pvz., susijusius su trečiojo asmens subsąskaitų
tarpuskaita ir pensijų planais. [5] Indeksu grindžiamiems kredito
įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriams (t. y. iTraxx
Japan Index Series). [6] Paprastiesiems palūkanų
normų apsikeitimo sandoriams, išreikštiems JPY ir susietiems su LIBOR. [7] Palūkanų
normų apsikeitimo sandoriais, išreikštais JPY ir susietais su TIBOR,
palūkanų normų apsikeitimo sandoriais, išreikštais užsienio
valiuta (USD ir eurais), ir kredito įsipareigojimų neįvykdymo
apsikeitimo sandoriais, susijusiais su Japonijos įmonėmis. [8] Produktų
sandoriai, kuriems taikoma privaloma tarpuskaita, tarp didelių šalies
finansų įstaigų, registruotų pagal Finansinių
priemonių aktą, kurios yra tarpuskaitos organizacijos (Japonijos
vertybinių popierių tarpuskaitos korporacijos) narės arba
patronuojančiosios įmonės, kuri yra tos korporacijos narė,
patronuojamosios įmonės. [9] Kanadoje vertybinių popierių
priežiūros įgaliojimai priklauso provincijoms. [10] Akto 721 dalies 47 punkto B papunktis
dėl jo netaikymo apsikeitimo sandoriams: „Terminas „apsikeitimo sandoris“ neapima […]: ix) bet kokio susitarimo, sutarties ar sandorio, kurio sandorio šalis
yra federalinis rezervų bankas, federalinė vyriausybė arba
federalinė agentūra, aiškiai turintys visišką JAV
pasitikėjimą ir įgaliojimą; […]“. [11] Žr. 77 Fed. Reg. 30596
(2012 m. gegužės 23 d.). [12] Žr. 77 Fed. Reg. 30596, 30693. [13] Žr. 77 Fed. Reg. 42560 (2012 m.
liepos 19 d.). [14] Žr. 77 Fed. Reg. 42560, 42562. [15] Žr. 77 Fed. Reg. 42560, 42562. [16] 127 punktas,
http://www.hkma.gov.hk/media/eng/doc/key-information/press-release/2012/20120711e3a34.pdf). [17] 167 punktas,
http://www.hkma.gov.hk/media/eng/doc/key-information/press-release/2012/20120711e3a34.pdf). [18] Įstatymo 901D
skirsnis (http://www.treasury.gov.au/ConsultationsandReviews/Submissions/2012/Derivative-Transactions). 901D. Teisės aktais gali būti apibrėžti subjektai,
kuriems reikalavimai gali būti taikomi Teisės
aktais gali būti numatyta, kad išvestinių finansinių
priemonių sandorių taisyklėmis: a) negalima nustatyti
reikalavimų (arba tam tikrų rūšių reikalavimų) tam
tikrų klasių subjektams; arba b) galima nustatyti reikalavimus (arba
tam tikrų rūšių reikalavimus) tik tam tikrų klasių
subjektams tam tikromis aplinkybėmis. Pastaba.
Subjektų klasė gali būti apibūdinta darant nuorodą
į bet kokius elementus, įskaitant (pavyzdžiui): a) per tam tikrą
laikotarpį subjektų sudarytų išvestinių finansinių
priemonių sandorių apimtį; arba b) subjektų arba jų veiklos
požymius arba pobūdį; arba c) subjektų gyvenamąją arba
veiklos vykdymo vietą. [19] Žr. 2012 m.
balandžio mėn. konsultacijoms skirto dokumento (angl. Implementation of
a framework for Australia’s G20 over‐the‐counter derivatives commitments, p. 17) dalį „Subjektai“ (angl. Entities);
http://www.treasury.gov.au/~/media/Treasury/Consultations%20and%20Reviews/2012/Over%20the%20counter%20derivatives%20commitments%20consultation%20paper/Key%20Documents/PDF/OTC%20Framework%20Implementation_pdf.ashx. [20] Visų šioje ataskaitoje
analizuotų jurisdikcijų centriniai bankai vykdo funkcijas, susijusias
su jų fiskaline atsakomybe. [21] Angl. pavad. Working Group on Margins
Requirements. [22] http://www.bis.org/press/p120706.htm, Margin requirements for non-centrally
cleared derivatives, BCBS ir IOSCO, 2012 m. liepos 6 d.