11.6.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 177/84

1.1

EESRK palankiai vertina Komisijos komunikatą ir jos užmojį priimti Sąjungos teisinę priemonę, kuri dėl klimato problemų (pvz., natūrali migracija į šiaurę) yra ypač reikalinga, tačiau norėtų pabrėžti, kad jau seniai apie gresiantį pavojų įspėjusiems subjektams ši iniciatyva gali pasirodyti pavėluota. Komiteto nuomone, Komisija turėtų užtikrinti, kad komunikato pavadinimas būtų priimtinas mokslininkams vairiomis ES kalbomis. Jis pritartų terminui „invazinės alogeninės rūšys“ (arba plintančios rūšys, ISR).

1.2

EESRK nuomone, kova su invazinėmis rūšimis turėtų tapti vienu svarbiausių ES uždavinių. Komitetas teigiamai vertina Komisijos siekį sukurti bendrą sistemą invazinių alogeninių rūšių problemai spręsti. Tačiau Komitetas rekomenduoja Komisijai aiškiau apibrėžti šių problemų priežastis, kad būtų galima tiksliai pagrįsti, kodėl būtinos didelės visų suinteresuotųjų subjektų pastangos, ir už šį klausimą atsakingai institucijai suteikti visą naudingą informaciją. EESRK taip pat siūlo Komisijai priminti jau įgyvendintus veiksmus, skirtus spręsti problemiškų introdukuotų rūšių plitimo klausimą, pavyzdžiui, programą LIFE. Komitetas abejoja dėl ketinimo į invazinių rūšių sąrašą įtraukti daugiausia penkiasdešimt rūšių.

1.3

Komitetas pritaria Komisijos ketinimui įtraukti piliečius sprendžiant šiuo metu nustatytų alogeninių rūšių proliferacijos problemą. Tačiau EESRK norėtų, kad Komisija taip pat paragintų piliečius domėtis šia problema ir dalyvauti prevencijos iniciatyvose. Komitetas pabrėžia svarbų pilietinės visuomenės organizacijų atliekamą vaidmenį, visų pirma kraštotvarkos ir rekreacinių zonų valdymo srityje.

1.4

Todėl EESRK prašo Komisijos išnagrinėti galimybę sukurti Europos invazinių alogeninių augalų observatoriją, kuriai būtų pavesta parengti Europos rezultatų suvestinę ir palaikyti ryšius su ES nepriklausančiomis šalimis. Komitetas mano, kad observatorija galėtų tapti tikru ES mokslininkų ir piliečių pastangas vienijančiu centru ir sutelkti juos spręsti konkrečias problemas. Tai suteiktų galimybę supažindinti su vietos lygmens iniciatyvomis ir atkreipti dėmesį į bendrus aspektus vykdant paprastą komunikacijos programą (pvz., informacija interneto svetainės puslapiuose). EESRK mano, kad observatorijos, kuriai būtų patikėta spręsti bendrus ir įvairias disciplinas apimančius klausimus, sukūrimas, ko gero, padėtų sutelkti bendras ir būtinas ekspertų, vietos lygmens idėjų iniciatorių ir projektų rengėjų pastangas.

1.5

Komitetas tikisi, kad teisinė priemonė bus pristatyta dar šios Europos Parlamento kadencijos metu, kad būtų galima ją pradėti ją įgyvendinti iki 2016 m. Siūloma priežiūros sistema, kurią turės patvirtinti mokslininkų bendruomenė, turėtų padėti sudaryti rodiklių sąrašą, kaip rekomenduojama Biologinės įvairovės konvencijoje, konkrečiai jos devintajame tiksle: „Iki 2020 m. nustatyti invazines svetimas rūšis ir jų introdukcijos kelius ir jas suklasifikuoti pagal svarbą; prioritetinės rūšys kontroliuoti arba sunaikinti ir sukurti patekimo kelių valdymo priemones, kurios užkirstų kelią svetimų rūšių introdukcijai ir jų įsikūrimui.“ EESRK prašo Komisijos remiantis Reglamentu (EB) Nr. 338/97 apsvarstyti galimybę įsteigti Mokslinio tyrimo grupę, kuri galėtų keisti ISR sąrašą.

1.6

Komitetas džiaugiasi, kad Komisija, spręsdama invazinių svetimų rūšių problemą, dėmesį skiria ir apleistiems plotams (pvz., netinkama naudojimui žemė, nebeeksploatuojami geležinkeliai ir pan.), kurie dažnai tampa užkrato židiniais, plitimo keliais ir kolonijų susidarymo vietomis. EESRK tikisi, kad dėl numatytų pavojingų kolonijų likvidavimo priemonių bus kuriamos specialios įmonės, taigi ir darbo vietos.

2.1

Invazinių svetimų rūšių (ISR) poveikis biologinei įvairovei yra labai didelis. ISR – viena svarbiausių biologinės įvairovės ir rūšių nykimo priežasčių ir jos reikšmė nuolat didėja. Kalbant apie socialinį ir ekonominį poveikį, ISR gali platinti ligas arba tiesiogiai sukelti sveikatos problemų (pvz., astmą, dermatitą ir alergijas). ISR gali pakenkti infrastruktūrai ir rekreacinėms vietoms, trikdyti miškininkystės veiklą, padaryti žalos žemės ūkiui. Tai tik keli pavyzdžiai iš daugybės. Apskaičiuota, kad ISR Sąjungai kasmet atsieina mažiausiai 12 mlrd. EUR, ir žalos sąnaudos toliau didėja (1).

2.2

Valstybės narės imasi veiksmų prieš ISR, tačiau tie veiksmai yra daugiausia reaguojamojo pobūdžio – bandoma sumažinti jau padarytą žalą neteikiant pakankamai dėmesio prevencijai arba naujų grėsmių aptikimui bei reagavimui į jas. Pastangos yra nenuoseklios ir dažnai prastai koordinuotos, be to, apima anaiptol ne visas rūšis. ISR nepaiso sienų ir gali lengvai plisti iš vienos valstybės narės į kitą. Todėl Sąjungai nuo tam tikrų ISR keliamos grėsmės apsaugoti nacionalinio lygmens veiksmų nepakaks. Be to, dėl tokio nenuoseklaus požiūrio vienos valstybės narės pastangas gali sužlugdyti kaimyninių valstybių narių neveiklumas.

2.3

Šiuo pasiūlymu siekiama nustatyti sistemą, pagal kurią būtų imamasi neigiamo ISR poveikio biologinei įvairovei ir ekosistemų funkcijoms prevencijos, mažinimo ir švelninimo veiksmų. Be to, juo bus siekiama mažinti socialinę ir ekonominę žalą. To bus siekiama koordinuotus veiksmus užtikrinančiomis priemonėmis, daugiausia išteklių skiriant prioritetinėms rūšims ir prevencijos priemonių įvairovės didinimui, vadovaujantis Biologinės įvairovės konvencija ir taikant Sąjungos augalų ir gyvūnų sveikatos sistemas. Praktiniu požiūriu šiuo pasiūlymu tikimasi minėtus tikslus pasiekti taikant priemones, skirtas apgalvotai ISR introdukcijai į Sąjungą ir apgalvotam ISR paleidimui į aplinką, neapgalvotai ISR introdukcijai ir paleidimui, būtinybei parengti ankstyvo įspėjimo ir skubaus reagavimo sistemą ir būtinybei valdyti ISR plitimą visoje Sąjungoje.

2.4

Po konsultacijų Komisijos interneto svetainėje paskelbta aiški santrauka piliečiams.

3.1

Komisija pagaliau atsakė į gamtos specialistų ir mėgėjų perspėjimus, kuriuos labai dažnai skelbė žurnalistai visose žiniasklaidos priemonėse. Komisijos pasiūlymas taip pat yra atsakas vietos ir regionų valdžios institucijų vadovams, kurie jau pradėjo įgyvendinti veiksmus vietos lygmeniu. Komisija siūlo racionalų atsargumo principo taikymą nustatant prevencijos strategiją, tais atvejais, kai kyla invazinių svetimų rūšių grėsmė ar pastebima nauja problema. Komitetas ypač palankiai vertina platų Komisijos užmojį, kuris atitinka uždavinio mastą. 2009 m. birželio 11 d. nuomonė NAT/433 (2) buvo priimta vieningai. Komitetas jau yra pateikęs pagrįstas rekomendacijas. Jis apgailestauja, kad prireikia tiek daug laiko biologinės įvairovės planams įgyvendinti, turint omenyje, kad tam tikrai socialinei ir ekonominei veiklai labai svarbios nepažeistos ekosistemos.

3.2

Komisijos pasiūlymu siekiama priėmus reglamentą pradėti veiksmus prieš biologinę invaziją, introdukuotų rūšių, kurios patenka į ES teritoriją ir daro neigiamą poveikį, plitimą (Tarptautinės gamtos ir gamtos išteklių apsaugos sąjungos – UICN apibrėžtis). Neigiamas poveikis yra trijų tipų: iškyla grėsmė ES ekosistemų biologinei įvairovei, tam tikrais atvejais kai kurių bendruomenių narių sveikatai ir kai kurioms ekonominės veiklos rūšims. Tais atvejais kai viename regione plinta ir kelia problemų iš kito regiono patekusi rūšis, klausimą turi tiesiogiai spręsti valstybės narės. Todėl, kai problemų kyla, pavyzdžiui, dėl šamų populiacijos, kiekvienu atveju klausimas turi būti sprendžiamas atskirai vadovaujantis subsidiarumo principu.

3.3

Komitetas teigiamai vertina šviečiamąjį darbą, kuri vykdo Europos aplinkos agentūra ir Aplinkos generalinis direktoratas, kuris neseniai paskelbė brošiūrą ISR tema (Science For Environment Policy, Invazinės svetimos rūšys, 2013 m. rugsėjo 18 d.).

3.4

Komisijos pasirinktas pagrindinis principas – invazines svetimas rūšis suskirstyti pagal prioritetus ir nustatyti, kad iš pradžių prioritetinėms rūšims būtų priskirta tik 3 % didžiausią problemą keliančių ISR iš maždaug 1 500 Europos invazinių svetimų rūšių. EESRK nuomone, toks sprendimas nėra pagrįstas jokiais moksliniais duomenimis, o veikiau priimtas atsižvelgiant į ribotas biudžeto lėšas. Komitetas teigiamai vertina, kad Komisija imasi veiksmų tarptautiniu lygmeniu ir palaiko dialogą su valstybėmis narėmis, jau pradėjusiomis spręsti ISR valdymo klausimus. EESRK prašo Komisijos remiantis Reglamentu (EB) Nr. 338/97 apsvarstyti galimybę įsteigti Mokslinio tyrimo grupę, kuri galėtų keisti ISR sąrašą.

4.1

Komisija gerai išnagrinėjo visas problemas, tačiau atrodo, kad esama neaiškumo dėl terminologijos prancūzų kalba (galbūt ir kitose kalbose). Turėtume priminti, kad reikia skirti invazines rūšis ir plintančias rūšis: invazinė rūšis patenka iš kitų teritorijų, tuo tarpu plintanti rūšis gali būti vietinė, tačiau turinti reprodukcinį potencialą, dėl kurio gali tapti dominuojanti tam tikroje aplinkoje ir jai daryti žalą. Jei būtų pritarta tokiai apibrėžčiai, reikėtų patikrinti, ar visiems priimtinas komunikato pavadinimas prancūzų kalba. Santraukoje piliečiams Komisija vartojo sąvoką „invazinės alogeninės rūšys“. Todėl reikia būti tikriems, kad dažnai vartojama sąvoka „invazinė svetima rūšis“ (pvz., Valonijoje) nesukels kai kurių šioje srityje dirbančių biologų neigiamos reakcijos. Dėl terminologijos prancūzų kalba iškilęs klausimas turėtų būti išnagrinėtas ir redakcijose kitomis kalbomis.

4.2

Komunikate turėtų būti geriau paaiškintos sudėtingos ir vis labiau blogėjančios padėties priežastys. Būtina paaiškinti, kad proliferacijos reiškiniai dažniausiai vyksta kai rūšis nesvarbi vartotojams (plėšrūnas), kai ji netrukdo žmogaus veiklai (miestai) ir galiausiai kai rūšis plinta sunkiai pasiekiamose teritorijose. Visais minėtais atvejais susiduriama su užkrato židiniais, pavyzdžiui, šlapynuose: liudvigija (lot. Ludwigia grandiflora), plunksnalapė (lot. Myriophyllum), japoninis pelėverkštis (lot. Fallopia japonica) ir kt.; įvairiose kitose vietose: migliniai (lot. Poaceae), budlėjos (lot. Buddleja), uosialapis klevas (lot. Acer negundo), lakingasis žagrenis (lot. rhus verniciflua) ir kt. Kita vertus, komunikate teisingai nurodoma, kad kai kurių rūšių įsitvirtinimas buvo labai palankiai sutiktas. Reikėtų priminti, kad šios rūšys nurodomos kaip puikiai prisitaikiusios naujosiose vietose, pavyzdžiui, labai vertinama baltažiedė robinija (lot. Robinia pseudoacacia), kuri dėl atsparios medienos naudojama kuolų, lauko baldų gamybai ar auginama medaus gavybai. Tačiau apgailestauja dėl Sosnovskio barščio lot. Heracleum sosnowskyi), kuris buvo naudojamas siloso gamybai, paplitimo, kadangi jo proliferacija daro žalą biologinei įvairovei, o šio augalo išskiriamas toksinas gali sukelti stiprius odos nudegimus.

4.3

Komisija skiria nepakankamai dėmesio aplinkosaugos problemoms, kurios yra tikrai labai svarbios ir kurias aiškiai nurodė Natura 2000 vietovių valdytojai. EESRK kelia klausimą, ar dėl šios dėmesio stokos Komisija nesijaučia kalta. NVO primena, kad prireikė ne vienerių metų, kol jų prašymas uždrausti egzotiškų vėžlių rūšių importavimą buvo išgirstas. Į prašymą buvo sureaguota tik tuomet, kai buvo įrodyta jog šie gyvūnai dauginasi natūraliose buveinėse. EESRK mano, kad komunikatas pateiktas pavėluotai. Tačiau apskritai teigiamai vertina šį žingsnį, nes niekada ne per vėlu daryti gerus darbus.

4.4

Komisija nurodo kitose šalyse taikomas taisykles. Žinoma, tai sveikintina, tačiau, ar nebūtų reikėję atvirai nurodyti, kad nuspręsta pasiremti geriausiai užsienio valstybių patirtimi. Reikėtų paminėti tarptautinę iniciatyvą pirmąjį vasaros šeštadienį švenčiamą „Ambrozijos dieną“, kuri pasirinkta kovos su alergiją sukeliančių augalų proliferacija diena Ambrozija (lot. Ambrosia artemisiifolia L yra kolonizuojantis augalas, kuris plinta visuose plotuose, kuriuose nesutinka aktyvaus kitų augalų pasipriešinimo). Pramonės sektoriuje ES ėmėsi iniciatyvos paragindama valstybes nares nustatyti geriausius prieinamus gamybos būdus ir jais vadovautis.

4.5

Komisija pabrėžia, kad „dabartiniais Sąjungos veiksmais daugelis ISR nereglamentuojamos.“ EESRK pritaria Komisijos apgailestavimams dėl tokios padėties, tačiau primena, kad apskritai, aplinkosaugos klausimai turėtų būti įtraukti į visų sektorių politiką. Komitetas norėtų, kad Komisija paaiškintų, kaip šios problemos, pavyzdžiui, liudvigijos (lot. Ludwigia grandiflora) invazija natūraliose pievose, galėtų būti sprendžiamos bendros žemės ūkio politikos lygmeniu.

4.6

Komisija pateikė puikią, tačiau abstrakčią problemos analizę. EESRK kelia klausimą, ar nereikėtų pateikti padėtį aiškinančių konkrečių pavyzdžių: apgalvota Azijos boružės (Harmonia axyridis) ar laukinės vyšnios (Prunus serotina) (introdukcija ir neapgalvota jūros dumblių (lot. Caulerpa taxifolia) ir Azijos širšės (lot. Vespa velutina) introdukcija. Taip pat reikėtų nurodyti neseną neatsakingos paprastojo šamo (lot. Silurus glanis) introdukcijos atvejį (ypatingas neapgalvotos introdukcijos pavyzdys). EESRK rekomenduoja Komisijai dokumente nurodyti ir savo atliktus darbus (puikus 2009 m. paskelbtas informacinis leidinys) ir papildyti įdomių interneto svetainių nuorodomis.

4.7

Pasiūlymo dėl reglamento modelių tyrimas yra aiškus ir priežastys, nulėmusios 2.4 galimybės pasirinkimą, yra akivaizdžios: nustačius naują problemą, valstybės narės privalės nedelsdamos imtis veiksmų (perduoti informaciją, įvertinti padėtį, pasiūlyti veiksmus).

4.8

Teisiniai aspektai yra suderinti ir pasiūlymas turi užtikrinti galimybę išspręsti visas praeityje nustatytas, dabartines ir ateities problemas. Komitetas abejoja, ar yra teisėta invazinių svetimų rūšių, kurios gali būti žalingos Europos Sąjungai, sąrašą apriboti daugiausia penkiasdešimčia rūšių.

4.9

Finansinė analizė taip pat nuteikia optimistiškai. Kai priemonė bus pradėta taikyti, informacijos antplūdis bus didžiulis ir kompetentingai tarnybai, be abejonės, bus sudėtinga visus duomenis apdoroti. Bet kuriuo atveju Komisija turėtų dėti visas pastangas sėkmei užtikrinti.

4.10

Dabartiniu pasiūlymo rengimo etapu dar ne visi aspektai suderinti ir valstybės narės turėtų pateikti konkrečius atsakymus į įvairius klausimus, iš kurių vienas dažniausiai iškilsiančių bus, kokį tinkamiausią būdą pasirinkti gyviems organizmams sunaikinti. EESRK nuogąstauja dėl vietos lygmeniu galinčios kilti polemikos.

4.11

Visuomenės informavimo ir dalyvavimo klausimas iškeltas pasiūlymo 5 skyriuje, kuriame svarstomi horizontalieji problemos aspektai. Prevencija turėtų rūpintis ne tik specialistai. EESRK primena, kad vyriausybės ir (arba) Aplinkos GD dažnai gaudavo tiesioginius įspėjimus iš vietos lygmens subjektų. Todėl būtų suprantamas sprendimas, kad piliečiai – kurie dažnai nepalaiko tiesioginių ryšių su mokslinių tyrimų įstaigomis, nors jos dažnai prašo piliečių teikti duomenis – teikdami paraiškas galėtų aktyviai dalyvauti prevencijos veiksmuose. Puikus problemos apibendrinimo pavyzdys yra Azijos širšės atvejis: tai skaudžiai geliantis ir netoli avilių esančias bites naikinantis plėšrus Europos širšės varžovas. Piliečiai bandė visais būdais šį įsiveržėlį sunaikinti, o nepajėgę to padaryti ėmėsi kuo mažiau kenksmingų cheminių priemonių (SO2), galiausiai, jie pastebėjo, kad biologinei bičių apsaugai užtikrinti pakanka avilių teritorijoje laikyti vištas. Todėl EESRK prašo kuo labiau įtraukti pilietinę visuomenę, visų pirma jų organizacijas (profesines sąjungas, NVO ir kt.).

4.12

Reglamento (27 straipsnis) taikymą galima vertinti teigiamai, kadangi ES nereikės laikytis tų pačių terminų, kėlusių problemų dėl kitų produktų, pavyzdžiui, kai kurių cheminių medžiagų. Nekomercinių rūšių naikinimo sistema ir su kitomis rūšimis susijusių procesų pakeitimai yra tinkamai parengti.