EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52013AE4135

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Žalioji infrastruktūra. Europos gamtinio kapitalo puoselėjimas“ (COM(2013) 249 final)

OJ C 67, 6.3.2014, p. 153–156 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

6.3.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 67/153


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Žalioji infrastruktūra. Europos gamtinio kapitalo puoselėjimas“

(COM(2013) 249 final)

2014/C 67/31

Pranešėjas Adalbert KIENLE

Europos Komisija, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsniu, 2013 m. liepos 3 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Žalioji infrastruktūra. Europos gamtinio kapitalo puoselėjimas“

COM(2013) 249 final.

Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2013 m. spalio 1 d. priėmė savo nuomonę.

493-iojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2013 m. spalio 16–17 d. (spalio 16 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 134 nariams balsavus už ir 4 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1

EESRK palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl žaliosios infrastruktūros ir jos ketinimą, skatinti žaliosios infrastruktūros projektus įgyvendinant priemonių rinkinį.

1.2

Komitetas rekomenduoja patirtį, įgytą įgyvendinant šį priemonių rinkinį, panaudoti plėtojant žaliosios infrastruktūros strategiją, kurią Komisija įsipareigojo parengti ES biologinės įvairovės strategijoje iki 2020 m.

1.3

EESRK remia tikslą, įgyvendinant žaliosios infrastruktūros projektus susieti ekologinę, ekonominę ir socialinę naudą. Siekiama sukurti gamtinių, pusiau gamtinių, žemės ūkio paskirties arba miesto kraštovaizdžių infrastruktūrą, kuri prisideda prie biologinės įvairovės išsaugojimo ir kitų aplinkos veiksnių ir kartu teikia nebrangias ir tvarias paslaugas visuomenei. Kitaip negu „Natura 2000“, žaliosios infrastruktūros skatinimas nėra teisinė priemonė. Žaliosios infrastruktūros iniciatyva nesiekiama sukurti papildomo gamtos apsaugos tinklo, apimančio daugiau nei „Natura 2000“ tinklas.

1.4

EESRK nurodo, kad pagrindinė atsakomybė už žaliosios infrastruktūros projektų įgyvendinimą tenka valstybėms narėms, visų pirma regionų ir vietos planavimo srities sprendimų priėmėjams. Skatinant žaliąją infrastruktūrą ES pirmiausia tenka rėmėjo vaidmuo. Žaliosios infrastruktūros koncepciją pirmiausia būtina nedelsiant veiksmingai integruoti į šias politikos sritis: žemės ir miškų ūkio, gamtos apsaugos, vandens, jūros, žuvininkystės, regionų ir sanglaudos politikos, miestų planavimo, klimato politikos, transporto ir energetikos politikos, nelaimių rizikos valdymo ir žemės naudojimo, taip pat į atitinkamas ES finansavimo priemones.

1.5

ES turi prisiimti tiesioginę atsakomybę už europinės reikšmės žaliosios infrastruktūros projektų įgyvendinimą. EESRK pritaria pasiūlymui, remiantis transeuropinių transporto, energetikos ir telekomunikacijų tinklų pavyzdžiu, sukurti žaliajai infrastruktūrai finansuoti skirtą transeuropinį žaliosios infrastruktūros tinklą (TEN-G), parengiant žemėlapiais iliustruotų europinės reikšmės žaliosios infrastruktūros projektų sąrašą.

1.6

Įgyvendinant vietos ir regionų lygmens žaliosios infrastruktūros projektus pagrindiniai subjektai yra regionų ir vietos planavimo srities sprendimų priėmėjai, miestai ir vietos savivaldybės, projektų vykdytojai, atsakingi už infrastruktūros projektus kelių tiesimo, geležinkelių, vandens kelių statybos, potvynių prevencijos srityse, ūkininkai ir miškininkai, įmonės ir statybų rangovai, pilietinės visuomenės aplinkos apsaugos srities organizacijos ir profesinės sąjungos. Šiuos subjektus reikėtų stiprinti. Nes žaliosios infrastruktūros projektų sėkmė iš esmės priklauso nuo jų iniciatyvos, pritarimo ir vykdymo.

1.7

EESRK mano, kad ankstyvam pilietinės visuomenės dalyvavimui žaliosios infrastruktūros projektuose būtina skirti daug daugiau dėmesio nei nurodoma Komisijos komunikate. Dalyvaujamieji planavimo procesai, kuriuose užtikrinamas ankstyvas piliečių ir pilietinės bendruomenės organizacijų dalyvavimas turi lemiamą reikšmę.

1.8

Šiuo atveju būtina atsižvelgti į tai, kad žaliosios infrastruktūros projektai gali prieštarauti teisėtiems įvairių dalyvių interesams, todėl reikėtų parengti tinkamus konfliktų sprendimo, interesų suderinimo ir projektų tobulinimo mechanizmus. Teisingai kuriama, žalioji infrastruktūra galėtų sušvelninti arba įveikti tradicinius su apsauga ir naudojimu susijusius konfliktus gamtos apsaugos srityje. EESRK pabrėžia, kad norint sutelkti reikalingas privačias investicijas būtina sukurti tinkamų paskatų.

2.   Įvadas

2.1

Biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas, atsižvelgiant į pačios biologinės įvairovės vertę ir jos – kaip gamtinio kapitalo – teikiamas paslaugas yra labai svarbus žmonių gerovei, ekonomikos klestėjimui ir žmogiškų gyvenimo sąlygų užtikrinimui. Savo parengtoje ES biologinės įvairovės strategijoje iki 2020 m. (1) Komisija nustatė tikslą iki 2020 m. ES sustabdyti biologinės įvairovės nykimą ir ekosistemų funkcijų blogėjimą bei kiek galima jas atkurti. Visų pirma, įgyvendinant europinės žaliosios infrastruktūros strategiją turėtų būti skatinamas žaliųjų infrastruktūrų kūrimas.

2.2

2013 m. gegužės 6 d. Komisijos priimtas komunikatas „Žalioji infrastruktūra. Europos gamtinio kapitalo puoselėjimas“ apima šiuos pagrindinius veiksnius:

žaliosios infrastruktūros skatinimą pagrindinėse politikos srityse, t. y. žemės ūkio ir miškininkystės, aplinkos apsaugos, vandenų, jūros, žuvininkystės, regionų ir sanglaudos politikoje, klimato kaitos švelninimo bei prisitaikymo prie jos, transporto ir energetikos politikoje, nelaimių rizikos valdymo politikoje ir žemės naudojimo politikoje, paskelbiant gaires dėl žaliosios infrastruktūros koncepcijos integravimo į šių politikos sričių įgyvendinimo procesą 2014–2020 m. laikotarpiu;

būtinybę tobulinti su žaliąja infrastruktūra susijusius mokslinius tyrimus, duomenų ir žinių bazę ir skatinti novatoriškas technologijas;

būtinybę gerinti žaliosios infrastruktūros projektų galimybes gauti finansavimą – iki 2014 m. kartu su Europos investicijų banku sukurti ES finansavimo priemonę, skirtą žaliosios infrastruktūros projektams remti;

būtinybę skatinti ES lygmens žaliosios infrastruktūros projektus – iki 2015 m. atlikti tyrimą dėl galimybių sukurti ES lygmens žaliosios infrastruktūros projektų tinklą, įgyvendinant Komisijos TEN-G iniciatyvą.

2.3

2011 m. spalio 26 d. nuomonėje dėl biologinės įvairovės strategijos (2) EESRK iš esmės pritarė biologinės įvairovės strategijai, tačiau kritikavo tai, kad neišanalizuota, kodėl nepasiekti biologinės įvairovės tikslai. Veiksmingam jų įgyvendinimui visų pirma trukdo valstybių narių politinės valios stoka.

3.   Bendrosios pastabos

3.1

David Rose savo knygoje „Green Infrastructure. A Landscape Approach“ vartoja aiškią žaliosios infrastruktūros apibrėžtį: „Žalioji infrastruktūra yra objektai, jungiantys gamtinę ir užstatytą aplinką ir didinantys miestų patrauklumą, pavyzdžiui, parkai, pėsčiųjų takai, apželdinti stogai, apželdintos gatvės ir miestuose augantys medžiai. Regionų lygmeniu žalioji infrastruktūra apima tinklą, susidedantį iš natūralių vietovių, žaliųjų plotų, žaliųjų takų, (miškininkystės ir žemės ūkio paskirties) plotų ir kitų objektų, kurie visi kartu kurią įvairialypę naudą žmonių ir ekosistemų sveikatai ir gerovei,[…]“.

3.2

Žaliosios infrastruktūros pavyzdžiai:

gamtinių salpų sukūrimas arba išsaugojimas: vienintelė užtvankos funkcija yra apsaugoti nuo potvynio, o salpos dar papildomai filtruoja vandenį, išlaiko gruntinio vandens lygio pusiausvyrą, kuria poilsiavimo galimybes, kaupia anglies dioksidą, tiekia medieną ir padeda kurti natūralių buveinių tinklus;

suderintų medžių rūšių, amžiaus ir struktūros miškai sugeria didelį kiekį vandens ir apsaugo dirvožemį, užkerta kelią potvyniams ir nuošliaužoms arba sušvelnina jų pasekmes;

žalioji infrastruktūra, kaip neatsiejama gyvenamųjų teritorijų kūrimo dalis: tinkamai sukurti parkai, alėjos, pasivaikščiojimo takai, apželdinti stogai ir sienos ekonomiškai efektyviai gerina miesto gyvenamą aplinką ir apskritai didina gyvenimo mieste kokybę. Be to, šie objektai didina biologinę įvairovę ir padeda kovoti su klimato kaita.

3.3

82 proc. ES teritorijos neįeina į „Natura 2000“ tinklą. Akivaizdu, kad biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas skatinant žaliąją infrastruktūrą ir už „Natura 2000“ ribų yra būtinas tiek ekologinio tinklo funkcionavimui, tiek ir apskritai ekosistemų funkcijų užtikrinimui. Kitaip negu „Natura 2000“, žaliosios infrastruktūros skatinimas nėra teisinė priemonė. Todėl ji negali pakeisti „Natura 2000“ įgyvendinimo, o tik papildo ją naujomis sudėtinėmis dalimis. Kita vertus, žaliosios infrastruktūros iniciatyva nesiekiama sukurti papildomo gamtos apsaugos tinklo, apimančio daugiau nei „Natura 2000“ tinklas. EESRK ragina panaudoti žaliosios infrastruktūros iniciatyvą visų pirma bendroms gamtos ir (arba) aplinkos apsaugos pastangoms skatinti ir siekti aiškios su tuo susijusios pažangos visose valstybėse narėse.

3.4

EESRK pabrėžia ankstyvo ir aktyvaus pilietinės visuomenės dalyvavimo žaliosios infrastruktūros projektuose svarbą, kuris numatytas ir Orhuso konvencijoje dėl visuomenės teisės dalyvauti aplinkosaugos srities veikloje. Daug pavyzdžių liudija, kad projektų įgyvendinimo sėkmė labai priklauso nuo pilietinės visuomenės pritarimo arba prieštaravimo. Europos Komisijos strategijoje reikėtų daug daugiau dėmesio skirti principui „iš apačios į viršų“ ir plėtoti partnerystę su savivaldybių suinteresuotaisiais subjektais, infrastruktūros projektų vykdytojais, ekonomikos ir profesinių sąjungų atstovais, žemės ūkio ir miškininkystės, vandentvarkos ir pakrančių apsaugos srities atstovais bei aplinkosaugos srityje dirbančiomis NVO.

3.5

EESRK apgailestauja, kad Komisijos komunikate dėl žaliosios infrastruktūros nepateikiama Biologinės įvairovės strategijoje iki 2020 m. pažadėta parengti Europos žaliosios infrastruktūros strategija. Nepaisant to, EESRK palankiai vertina komunikate nurodytus veiksmus, laikydamas juos žingsniais tinkama linkme. Patirtį, įgytą įgyvendinant šį priemonių rinkinį, reikėtų panaudoti plėtojant žaliosios infrastruktūros strategiją.

3.6

EESRK nuomone, įgyvendinant žaliąją infrastruktūrą būtina aiškiau numatyti prioritetus, nei numatyta komunikate. Komunikate, kaip ir biologinės įvairovės strategijoje, nepateikiama aiški priežasčių, kodėl žalioji infrastruktūra neįsitvirtina pakankamu mastu, analizė. Vien numatytomis techninėmis gairėmis ir informacijos bei žinių bazės tobulinimu nepavyks įveikti valstybėse narėse esamo politinės valios trūkumo įgyvendinti šias koncepcijas. EESRK nuomone, veiksmingam žaliosios infrastruktūros strategijos įgyvendinimui būtina griežta stebėsena, kritiška valstybių narių priemonių analizė ir, prireikus, tikslingos tolesnės priemonės didelių trūkumų turinčioms valstybėms narėms arba regionams remti.

4.   Konkrečios pastabos

4.1   ES vaidmuo skatinant žaliąją infrastruktūrą

4.1.1

Pagrindinė atsakomybė už žaliosios infrastruktūros projektų įgyvendinimą tenka valstybėms narėms, visų pirma regionų ir vietos planavimo srities sprendimų priėmėjams. ES šiuo atveju pirmiausia tenka paramos teikėjo vaidmuo, informuojant visuomenę apie žaliosios infrastruktūros koncepciją, ir, kaip nurodyta Komisijos komunikate, sukuriant tinkamą ir prieinamą informacijos ir žinių bazę. Be to, ES finansavimo priemonės turi didelį poveikį regionų ir vietos planavimo procesams, todėl žalios infrastruktūros integravimui į šias finansavimo priemones turi būti teikiamas svarbus prioritetas.

4.1.2

ES turi prisiimti tiesioginę atsakomybę už konkrečių europinės reikšmės žaliosios infrastruktūros projektų įgyvendinimą. Tokie projektai dažnai susiję su valstybių sienas peržengiančiais kraštovaizdžiais, pavyzdžiui, kalnynais, upėmis arba miškų teritorijomis. Kaip pavykęs pavyzdys komunikate nurodama „Europos žalioji juosta“. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti tarpvalstybiniams upių baseinams – kaip europinės reikšmės žaliosios infrastruktūros pagrindui. Visų pirma žaliosios infrastruktūros projektuose, skirtuose tokioms upėms, kaip Dunojus arba Elbė, kuriose šiais metais kilę potvyniai vėl padarė didelės žalos, būtų galima potvynių prevencijos pagerinimą susieti su jautrių ir Europos biologinės įvairovės išsaugojimui svarbių vandens teritorijų išsaugojimu bei ekonomikos ir turizmo plėtra.

4.1.3

EESRK pritaria Europos strategiškai suplanuoto europinės reikšmės žaliosios infrastruktūros projektų tinklo kūrimui parengiant žemėlapiais iliustruotą projektų sąrašą, skatinimui. Įgyvendinant TEN-G iniciatyvą šiam tikslui būtina suteikti tokią pat svarbą, kaip ir Europos iniciatyvoms, susijusioms su infrastruktūra transporto, energijos ir telekomunikacijų srityse.

4.2   Informacijos apie žaliosios infrastruktūros iniciatyvą platinimas

EESRK nuomone, viena iš svarbių priežasčių, dėl kurių žalioji infrastruktūra nepakankamai žinoma ir skatinama, yra žinių trūkumas apie žaliosios infrastruktūros koncepciją ir jos praktinę naudą, įskaitant sąnaudų sumažinimo galimybes. Todėl Komisija pagrįstai nustato tikslą geriau informuoti svarbius suinteresuotuosius subjektus apie žaliąją infrastruktūrą, skatinti keitimąsi informacija apie gerąją patirtį ir tobulinti žaliajai infrastruktūrai skirtų žinių bazę. Šiuo tikslu tinkama platforma visų pirma yra socialinė žiniasklaida. EESRK nuomone, svarbi sąlyga sėkmingam šios visuomenės informavimo kampanijos įgyvendinimui yra aiškios ir visuomenei suprantamos žaliosios infrastruktūros apibrėžties naudojimas. Komisijos vartojama apibrėžtis šių reikalavimų neatitinka (3).

4.3   Atsižvelgimas į konkrečią kiekvienos valstybės narės padėtį

4.3.1

Pavienės valstybės narės ir regionai turi nevienodą gamtinių, pusiau gamtinių ir miesto plotų skaičių. Kai kuriuose tankiai apgyvendintuose regionuose ir miestuose yra labai daug „pilkosios infrastruktūros“, o kiti regionai turi didelius gamtinius plotus. Nustatant žaliosios infrastruktūros skatinimui skirtas europines priemones būtina skirti regionus, kuriuose žaliąją infrastruktūrą reikia sukurti, ir tokius regionus, kuriuose daugiausia dėmesio reikėtų skirti kraštovaizdžio išsaugojimui ir puoselėjimui.

4.4   Integravimas į pagrindines politikos sritis ir jų finansavimo priemones

4.4.1

Komunikate pagrįstai numatoma didžiausią prioritetą skirti veiksmingam žaliosios infrastruktūros aspektų integravimui į įvairiausias politikos sritis.

4.4.2

EESRK palankiai vertina tai, kad bus parengtos gairės, kuriose nustatomi pagrindiniai principai ir sąlygos žaliosios infrastruktūros aspektų integravimui į regionų ir sanglaudos politikos, klimato ir aplinkos politikos, sveikatos ir vartotojų politikos bei bendrosios žemės ūkio politikos įgyvendinimą, o taip pat su tuo susijusios finansavimo priemonės. Šias gaires reikėtų nedelsiant paskelbti, kad valstybės narės, kurios jau dabar rengia veiklos planus, galėtų jomis pasinaudoti 2014–2020 m. programavimo laikotarpiui.

4.4.3

Žaliosios infrastruktūros įgyvendinimui reikalingos ne tik viešosios, bet ir privačios investicijos. EESRK pabrėžia, kad norint pritraukti žaliajai infrastruktūrai reikalingų privačių lėšų, būtina sukurti tinkamų paskatų. EESRK palankiai vertina ketinimą kartu su Europos investicijų banku sukurti specialią ES finansavimo priemonę.

4.5   Veiksmingas pilietinės visuomenės dalyvavimas regionų ir vietos lygmens planavimo procesuose

4.5.1

Nors komunikate pripažįstama būtinybė skatinti naudoti žaliąją infrastruktūrą regionų ir vietos erdvės planavime, tačiau veiksmų plane EESRK pasigenda konkrečių su tuo susijusių priemonių. Žaliosios infrastruktūros kūrimui ypač didelį poveikį turi vietos lygmens teritorijų, kraštovaizdžio ir miestų planavimas, tačiau dėl subsidiarumo principo Europos lygmeniu galima daryti labai nedidelį poveikį.

4.5.2

EESRK ragina pirmiausia užtikrinti ankstyvą regionų ir vietos pilietinės visuomenės subjektų dalyvavimą, be kurio žaliosios infrastruktūros projektų gyvendinti neįmanoma arba dėl pritarimo stokos jie pasmerkti žlugti. Šiuo atveju būtini dalyvaujamieji planavimo procesai, kurie šiems subjektams suteikia aktyvų ir kuriamąjį vaidmenį. Todėl reikia atkreipti dėmesį į tai, kad ir priimant sprendimus dėl žaliosios infrastruktūros ne visada būna abiems pusėms naudingos situacijos – kai kuriems subjektams gali tekti susitaikyti ir su nuostoliais (pavyzdžiui, jei upės ar jūros pakrantėje esančios žaliosios struktūros išsaugojimas susijęs su statybos uždraudimu). Būtina aiškiai įvardinti tikslų konfliktus, kylančius dėl konkuruojančių su naudojimu susijusių teisių (pavyzdžiui, maisto produktų gamyba, gyvenvietės ir infrastruktūra, biotopų tinklas, biologinė įvairovė) ir apsvarstyti sprendimo būdus.

4.6   Žalioji infrastruktūra miesto teritorijose

4.6.1

EESRK nuomone, miesto teritorijose glūdi milžiniškas žaliosios infrastruktūros panaudojimo potencialas. Mieste žalioji infrastruktūra teikia naudą sveikatai, gerina gyvenimo sąlygas mieste, kuria darbo vietas ir didina miestų patrauklumą. Labai svarbu būtent miestuose gerinti supratimą apie žaliąją infrastruktūrą – pradedant mokyklomis – ir skatinti aktyvų visuomenės dalyvavimą su tuo susijusiuose projektuose. EESRK mano, kad pastaruoju metu išaugęs susidomėjimas miesto sodininkyste aiškiai rodo daugelio piliečių pasirengimą patiems prisidėti prie veikiančių ekosistemų išsaugojimo ir išbandyti naujus gyvenimo bendruomenėje ir laikantis bendruomenės dvasios modelius.

4.7   Integravimas į žemės ūkį ir kaimo plėtrą

4.7.1

Šioje srityje žaliosios infrastruktūros integravimo būdas ir mastas priklauso nuo bendrosios žemės ūkio politikos rezultatų ir 2014–2020 m. ES daugiametės finansinės programos. Dėl šių abiejų sričių pasiekti politiniai susitarimai. EESRK pakartotinai išreiškė pritarimą daugiafunkciniam žemės ūkiui ir su konkrečiais uždaviniais susietoms tiesioginėms išmokoms. Dabartinėje žemės ūkio reformoje siekiant ekologiškesnio Europos žemės ūkio, be kitų priemonių, tiesioginės išmokos buvo susietos su didesnių aplinkos apsaugos normų atitikimu ir priskyrimu ekologiniu požiūriu prioritetiniams plotams. EESRK išsamiai išanalizuos išvadas dėl Bendrosios žemės ūkio reformos ir palygins jas su savo pozicija.

4.7.2

EESRK tikisi, kad įgyvendinant Europos kaimo plėtros fondo ir, ypač agrarinės aplinkosaugos priemones, galima dar daug nuveikti ekologinių ryšių srityje. EESRK ne kartą yra nurodęs, kad daugelis ūkininkų ir miškininkų yra ypač glaudžiai susiję su gamtos ir biotopų apsauga. Daugelis pavyzdinių projektų akivaizdžiai rodo, kad veikiant drauge galima daug pasiekti. EESRK ragina į žaliosios infrastruktūros projektų įgyvendinimą įtraukti tiek ekstensyviai, tiek ir intensyviai dirbamus dirvožemių plotus, kuriuose ištekliai naudojami tausiu būdu. Šiuo atveju pirmenybę reikėtų teikti savanoriškoms ir į produkcijos gamybos procesą integruotoms priemonėms. Be to, reikėtų pasinaudoti su socialiniais ir demografiniais aspektais susijusiomis žaliosios infrastruktūros teikiamomis galimybėmis kaimo plėtrai.

4.8   Žaliosios infrastruktūros susiejimas su kitomis politikos sritimis

4.8.1

Integruoto vandenų ir pakrančių zonų valdymo srityje reikėtų kiek įmanoma veiksmingiau išnaudoti žaliosios infrastruktūros potencialą (4).

4.8.2

ES ekosistemų būklė labai pablogėjo, visų pirma dėl didėjančio žemės naudojimo, žemės plotų išskaidymo ir intensyvėjančio jų eksploatavimo. Žalioji infrastruktūra gali padėti švelninant su tuo susijusias problemas. Šiuo tikslu reikėtų imtis aktyvesnių Europos Dirvožemio apsaugos politikos priemonių skirtų mažinti žemės plotų naudojimą, įskaitant teisinius veiksmus (5).

4.8.3

Gamtinio dirvožemio apsaugos procese žalioji infrastruktūra atlieka anglies dioksido absorbento vaidmenį. Atsižvelgiant į bendrą klimato politikos tikslą kurti mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomiką ir bioekonomiką, gerai funkcionuojančių ekosistemų reikšmė tampa vis didesnė. Valstybių narių prisitaikymo prie klimato kaitos strategijose reikėtų ypatingai atsižvelgti į įvairialypę žaliosios infrastruktūros naudą.

2013 m. spalio 16 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Henri MALOSSE


(1)  COM(2011) 244 final.

(2)  EESRK nuomonė „ES biologinės įvairovės strategija iki 2020 m.“, OL C 24, 2012 1 28, p. 111–116.

(3)  COM(2013) 249 final, p. 3.

(4)  EESRK nuomonė dėl jūrų erdvės planavimo ir pakrančių zonų valdymo (dar nepaskelbtas OL).

(5)  EESRK nuomonė dėl 7-osios aplinkosaugos veiksmų programos (4.2.2 punktas), OL C 161, 2013 6 6, p. 77–81.


Top