AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.           PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Pasiūlymo pagrindas ir tikslai

Kaip numatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 214 straipsnio 5 dalyje, šiuo pasiūlymu sukuriama Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpuso sistema, pagal kurią Europos savanoriai galėtų bendrai prisidėti vykdant humanitarinės pagalbos veiksmus. Jos tikslas yra išreikšti Sąjungos humanitarines vertybes ir solidarumą su žmonėmis, kuriems reikia pagalbos, skatinant veiksmingą ir matomą Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusą, kuris padeda stiprinti Sąjungos gebėjimą reaguoti į humanitarines krizes ir pažeidžiamų ar nelaimės paveiktų bendruomenių trečiosiose šalyse pajėgumą ir atsparumą.

Atsižvelgdama į tai, kad padaugėjo tiek stichinių nelaimių, tiek žmogaus sukeltų humanitarinių krizių ir jos tapo didesnės, Sąjunga turi užtikrinti tinkamą humanitarinę pagalbą. Gerai pasirengę savanoriai gali prisidėti prie Sąjungos gebėjimo patenkinti šiuos papildomus humanitarinius poreikius.

Gerinant Europos piliečių savanoriškos veiklos gebėjimų sutelkimą, taip pat galima kurti teigiamą Sąjungos įvaizdį pasaulyje ir skatinti domėjimąsi europiniais projektais, kuriais remiama humanitarinės pagalbos veikla. Nors savanoriškos veiklos mastas didėja vykdant daugelio rūšių veiklą, vis dar yra daug galimybių toliau plėtoti Sąjungos piliečių solidarumą su žmonėmis trečiosiose šalyse, kurie nukentėjo nuo žmogaus sukeltų krizių ar gaivalinių nelaimių. Europos piliečiai mano, kad humanitarinė pagalba yra tas sektorius, kuriame savanoriška veikla turi didžiausią poveikį, ir jie labai remia Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpuso įsteigimą. Didžioji dauguma Europos piliečių taip pat labai palaikė Sąjungos veiklą teikiant humanitarinę pagalbą. Tačiau būtina toliau skatinti bendravimą su Sąjungos piliečiais, siekiant didinti informuotumą apie Sąjungos humanitarinę pagalbą ir jos žinomumą[1].

Pasiūlymas grindžiamas 2010 m. komunikatu „Savanoriška veikla reiškiamas Europos piliečių solidarumas. Pirmieji svarstymai apie Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusą“[2]. Komunikate nurodomi pagrindiniai principai, trūkumai ir būtinos sąlygos, siekiant teigiamai prisidėti prie Sąjungos humanitarinės pagalbos. Kad būtų galima išbandyti kai kurias įmanomas sistemos ypatybes, pradėti vykdyti bandomieji projektai, o šiame pasiūlyme atsižvelgiama į juos vykdant įgytą patirtį.

Taryba[3] ir Europos Parlamentas[4] išreiškė tvirtą paramą šiai iniciatyvai, dar kartą patvirtindami pagrindinį Sąjungos vaidmenį skatinant savanorišką veiklą ir nustatant kai kuriuos pagrindinius korpuso elementus.

Pasiūlymu būtų prisidėta siekiant Sąjungos išorės politikos tikslų, ypač Sąjungos humanitarinės pagalbos tikslų išsaugoti gyvybę, užkirsti kelią žmonių kančioms ir jas palengvinti bei palaikyti žmogaus orumą. Jis padidintų priimančiosioms bendruomenėms trečiosiose šalyse teikiamą naudą ir savanoriškos veiklos poveikį patiems savanoriams. Be to, mokymo ir neformalaus mokymosi patirtis, kurios savanoriai įgys, yra didelės investicijos į žmogiškąjį kapitalą, savanoriams taptų lengviau įsidarbinti pasaulio ekonomikos sąlygomis ir taip prisidėti prie strategijos „Europa 2020“ tikslų – pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo.

Derėjimas su kitomis Sąjungos politikos sritimis ir tikslais

Ypač daug dėmesio buvo skirta siekiant užtikrinti Savanoriškos humanitarinės pagalbos korpuso veiksmų, Sąjungos humanitarinės pagalbos politikos ir pagal ES išorės politiką, ypač vystomojo bendradarbiavimo srityje, vykdomų veiksmų glaudų koordinavimą. Nors Savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusas daugiausia dėmesio skiria Sąjungos humanitarinės pagalbos tikslams, jis taip pat turėtų padėti įgyvendinti kitą įvairių rūšių Sąjungos vidaus politiką, pavyzdžiui, mokymosi, jaunimo ir aktyvaus pilietiškumo.

Savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusas užpildys spragas, kurių neapima esamos Europos programos, pvz., Europos savanorių tarnyba. Iš tiesų Europos savanorių tarnybos veikla visų pirma vykdoma Europoje, daugiausia dėmesio skiriant jaunų žmonių iki 30 metų amžiaus rėmimui, siekiant didinti socialinę sanglaudą ir tarpusavio supratimą Sąjungoje, ir ji nėra pagrįsta humanitariniais principais. Savanoriškos humanitarinės pagalbos korpuso tikslai, jo apimtis ir veikla atitinka konkrečius humanitarinės veiklos ir operacijų poreikius.

2.           KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

Po to, kai pirmą kartą ES Sutarties dėl Konstitucijos Europai projekte buvo pateiktas pasiūlymas dėl savanoriškos humanitarinės pagalbos korpuso, 2006 ir 2010 m. atliktos dvi išorės peržiūros ir nemažai konsultuotasi su įvairiomis suinteresuotosiomis šalimis, siekiant įvertinti dabartinę humanitarinės pagalbos savanoriškos veiklos padėtį, išryškinti esamas spragas ir problemas, ir nustatyti veiksmų tikslus ir prioritetines sritis.

Su suinteresuotosioms šalims, įskaitant pagrindines humanitarinės pagalbos organizacijas (NVO, Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijos, JT agentūros), pagrindinėmis savanorių organizacijomis, atskirais savanoriais, valstybių narių atstovais ir kitais atitinkamais subjektais buvo specialiai konsultuojamasi dviejose specialiose konferencijose[5] ir per viešas konsultacijas internetu. Be to, valstybės narės Tarybos darbo grupėje humanitarinės pagalbos ir pagalbos maistu klausimais[6] aptarė su Savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusu susijusius įvairius klausimus. Konsultacijos taip pat apėmė viešą interneto forumą dėl tinkamo korpuso pavadinimo. Remiantis išsamia analize, kaip tinkamas iniciatyvos pavadinimas pasirinktas variantas „ES pagalbos savanoriai“ (angl. „EU Aid Volunteers“), kuris bus vartojamas toliau, kalbant ir apie iniciatyvą, ir apie atskirus savanorius dislokuojamus humanitarinėms operacijoms vykdyti.

Siekiant išnagrinėti politikos alternatyvas ir galimą jų poveikį, parengta poveikio vertinimo ataskaita. Vykdant poveikio vertinimą, kartu dirbo ir Poveikio vertinimo iniciatyvinė grupė, kurią sudarė susijusių Komisijos tarnybų[7] atstovai, taip pat buvo naudingas išorės tyrimas. Buvo atsižvelgta į dviejuose seminaruose, organizuotuose su bandomųjų projektų koordinatoriais, įgytą patirtį ir išvadas[8].

Visos suinteresuotųjų šalių pastabos išsamiai apsvarstytos ir į jas atsižvelgta poveikio vertinimo ataskaitoje.

Poveikio vertinimas

Nurodytos šios pagrindinės problemos:

(1) Trūksta struktūrinio ES požiūrio į savanorišką veiklą.

(2) Prastas ES humanitarinės veiklos ir solidarumo su žmonėmis, kuriems reikalinga pagalba, žinomumas.

(3) Visose valstybėse narėse trūksta nuoseklių nustatymo ir atrankos mechanizmų.

(4) Nėra pakankamai kvalifikuotų humanitarinės pagalbos savanorių.

(5) Humanitarinės pagalbos greitojo reagavimo pajėgumų trūkumai.

(6) Silpni priimančiųjų organizacijų pajėgumai.

Poveikio vertinime išnagrinėtos kelios politikos alternatyvos, atsiradusios dėl kelių skirtingų modulių ir valdymo būdo kombinacijos:

1 politikos alternatyva, įskaitant: 1) savanorių nustatymo, atrankos ir mokymo standartų kūrimą ir 2) patvirtinimo mechanizmo, skirto siunčiančiosioms organizacijoms, kūrimą;

2 politikos alternatyva, įskaitant modulius pagal 1 alternatyvą ir 3) paramą, skirtą ES savanorių mokymui humanitarinės pagalbos srityje, 4) ES apmokytų savanorių registro sukūrimą, 5) savanorių valdymo priimančiosiose organizacijose standartų ir patvirtinimo mechanizmo sukūrimą;

3 politikos alternatyva, įskaitant visus modulius pagal 2 alternatyvą ir 6) paramą ES savanoriams dislokuoti, 7) gebėjimų didinimą trečiosios šalies priimančiosiose organizacijose, 8) ES humanitarinės pagalbos savanorių tinklo kūrimą. Ši alternatyva būtų įgyvendinama bendradarbiaujant su humanitarinės pagalbos organizacijoms, kurios turėtų nustatyti, atrinkti ir dislokuoti savanorius.

4 politikos alternatyva, įskaitant visus modulius pagal 3 alternatyvą, kuriuos įgyvendina Europos Komisija, taikydama tiesioginio valdymo būdą.

Remiantis šiuo potencialaus ekonominio, socialinio poveikio ir poveikio aplinkai vertinimu, 3 politikos alternatyva buvo rekomenduota kaip veiksmingiausia alternatyva nustatytoms problemoms spręsti.

3.           TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

Šiame pasiūlyme nustatomos ES pagalbos savanorių veiklos procedūros ir taisyklės, numatytos Sutarties 214 straipsnio 5 dalyje. Pasiūlymu atsižvelgiama į galimybių suteikimo metodą ir jame apsiribojama pagrindiniais elementais, reikalingais įgyvendinti reglamentą, įskaitant tikslų jo bendrųjų ir veiklos tikslų apibrėžimą, principus ir veiksmus, iš kurių jis sudarytas, finansinės paramos nuostatas ir bendrąsias jo įgyvendinimo nuostatas.

Pasiūlyme atsižvelgiama į humanitarinės pagalbos principus (4 str.) ir Europos konsensuse dėl humanitarinės pagalbos[9] pateiktą humanitarinės pagalbos apibrėžimą. Be reagavimo į krizes, jis taip pat apima nelaimių prevencijos, pasirengimo joms ir padarinių šalinimo operacijas, taip pat humanitarinės pagalbos veiklą, kuria siekiama didinti bendruomenių gebėjimus ir jų atsparumą krizėms.

Pagrindiniai pasiūlymo aspektai susiję su įvairiais ES pagalbos savanorių veiksmais, kurie gali būti remiami taikant finansinę paramą ir įgyvendinami įvairių gavėjų, remiantis Komisijos metine darbo programa (21 str.). Pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003[10] Komisija ketina pavesti programų valdymą vykdomajai agentūrai.

Pasiūlyme nurodomi šių rūšių veiksmai:

– Su savanoriais kandidatais ir ES pagalbos savanoriais susiję standartai (9 str.)

Komisija parengs standartus, kuriais bus nustatyta politikos sistema ir minimalūs reikalavimai, siekiant užtikrinti efektyvų, veiksmingą ir suderintą savanorių kandidatų įdarbinimą ir rengimą, taip pat ES pagalbos savanorių dislokavimą ir valdymą – pagrindinius šios iniciatyvos veiksmus. Standartais bus užtikrinta priežiūros pareiga ir visų pirma siunčiančiosios ir priimančiosios organizacijų atsakomybė, minimalūs reikalavimai, taikomi pragyvenimo, apgyvendinimo ir kitoms susijusioms išlaidoms padengti, draudimo išlaidų padengimas ir kiti susiję elementai.

– Patvirtinimas (10 str.)

Siunčiančiosios organizacijos, kurios norėtų atrinkti, parengti ir dislokuoti ES pagalbos savanorius, turės būti patvirtintos kaip atitinkančios šiuos standartus. Jos turėtų atitikti įvairius tinkamumo reikalavimus ir laikytis diferencijuotos patvirtinimo procedūros (turi būti apibrėžta įgyvendinimo aktuose), atsižvelgiant į jų pobūdį ir pajėgumus (pvz., valstybių narių valstybinių įstaigų, NVO). Civilinės saugos ir vystomojo bendradarbiavimo subjektai, veikiantys humanitarinės pagalbos srityje, taip pat laikomi atitinkančiais reikalavimus. Reikalavimus atitinkančioms priimančiosioms organizacijoms bus sukurtas diferencijuotas patvirtinimo mechanizmas. Nors privačios įmonės neatitinka reikalavimų kaip siunčiančiosios arba priimančiosios organizacijos, jos gali būti susijusios su projektais ir bendrai finansuoti dalį savanorio išlaidų, kad paskatintų įmonių savanorišką veiklą, kaip raginama komunikate „Atnaujinta 2011–2014 m. ES įmonių socialinės atsakomybės strategija“[11].

– Savanorių kandidatų nustatymas ir atranka (11 str.)

ES pagalbos savanorių veikloje gali dalyvauti Sąjungos piliečiai ir ilgą laiką ES teisėtai gyvenantys kitų valstybių piliečiai. Atsižvelgiant į susitarimus, kaip nurodyta 23 straipsnio 1 dalyje, šalių kandidačių, potencialių šalių kandidačių ir šalių partnerių pagal Europos kaimynystės politiką piliečiai gali prašyti tapti ES pagalbos savanoriais.

Remdamasi metine darbo programa, Komisija skelbs kvietimus teikti paraiškas patvirtintų siunčiančiųjų organizacijų vykdomam savanorių kandidatų nustatymui ir atrankai. Po to, kai siunčiančiosios arba priimančiosios organizacijos ar kiti susiję subjektai iš anksto įvertins poreikius trečiosiose šalyse, siunčiančiosios organizacijos, su kuriomis buvo sudarytos sutartys pagal tokius kvietimus teikti paraiškas, nustatys ir atrinks savanorius kandidatus mokymui.

– Mokymas ir pasirengimas iki dislokavimo (12 str.)

Atsižvelgiant į ankstesnę atrinktų savanorių kandidatų patirtį, jie dalyvaus specialiems poreikiams pritaikytoje mokymo programoje. Komisija organizuos mokymo programą, kurią įgyvendins specialios mokymo patirties turinčios organizacijos. Be to, vykdant mokymą ir atsižvelgiant į mokymo poreikius, savanoriai kandidatai galės įgyti praktinės patirties atlikdami praktiką ar per kitokį trumpalaikį pasirengimą iki dislokavimo, kurį rengia patvirtintos siunčiančiosios organizacijos.

– ES pagalbos savanorių registras (13 str.)

Turėtų būti vertinama, kaip savanoriai kandidatai yra pasirengę būti dislokuoti trečiosiose šalyse. Jeigu pasirengę sėkmingai, juos reikėtų įtraukti į dislokuoti tinkamų ES pagalbos savanorių registrą, kurį administruos Komisija. Į registrą taip pat bus įtraukti jau anksčiau buvę dislokuoti savanoriai, jeigu jie pageidauja būti dislokuoti ateityje.

– ES pagalbos savanorių dislokavimas trečiosiose šalyse (14 str.)

Remdamasi savo metine darbo programa, Komisija skelbs kvietimus teikti paraiškas patvirtintų siunčiančiųjų organizacijų vykdomam ES pagalbos savanorių dislokavimui. Siunčiančiosios organizacijos, su kuriomis buvo sudarytos sutartys pagal šiuos kvietimus teikti paraiškas, gali atrinkti savanorius iš registro ir siųsti juos priimančiosioms organizacijoms. Komisija taip pat gali siųsti savanorius iš registro į Komisijos humanitarinės pagalbos biurus ar reagavimo operacijoms trečiosiose šalyse per Reagavimo į nelaimes centrą[12], kuris padeda Sąjungai reaguoti į nelaimes. Konkrečios dislokavimo sąlygos bus nustatytos siunčiančiosios organizacijos ir savanorio sutartyje.

– Priimančiųjų organizacijų gebėjimų stiprinimas (15 str.)

Vykdydama šį veiksmą, Komisija gali remti priimančiųjų organizacijų gebėjimų stiprinimo veiksmus, kad būtų galima užtikrinti veiksmingą ES pagalbos savanorių valdymą ir tvarų jų darbo poveikį, įskaitant vietos savanoriškos veiklos skatinimą.

– ES pagalbos savanorių tinklas (16 str.)

Vykdant šį veiksmą, numatoma įsteigti ES pagalbos savanorių tinklą, kurį valdys Komisija. Jį sudarys ES pagalbos savanoriai, kurie taip galės lengviau palaikyti tarpusavio ryšius; tinklas vykdys tam tikrą veiklą, visų pirma dalydamasis žiniomis ir skleisdamas informaciją. Jis taip pat rems tokią veiklą, kaip seminarai, praktiniai užsiėmimai ir absolventų veikla.

– Ryšių palaikymas, informuotumo didinimas ir žinomumas (17 str.)

Šiuo veiksmu bus remiami visuomenės informavimo, ryšių palaikymo ir informuotumo didinimo veiksmai, kuriais siekiama skatinti ES pagalbos savanorių veiklą ir remti savanorišką veiklą humanitarinės pagalbos srityje. Komisija parengs informacijos ir ryšių palaikymo veiksmų planą, kurį įgyvendins visi pagalbos gavėjai, visų pirma siunčiančiosios ir priimančiosios organizacijos.

Komisija yra įgaliota priimti kai kurių veiksmų priemones deleguotaisiais aktais (kaip numatyta 25 str.) dėl standartų ir veiklos tikslų taisomųjų rodiklių; arba įgyvendinimo aktais (24 straipsnis), įskaitant patvirtinimo mechanizmą ir mokymo programos priemones).

Teisinis pagrindas

Šio pasiūlymo teisinis pagrindas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 214 straipsnio 5 dalis.

Subsidiarumo principas

Kadangi specialiame Sutarties teisiniame pagrinde yra numatyta, kad Sąjunga gali įsteigti ES pagalbos savanorių korpusą, subsidiarumo principas netaikomas.

Proporcingumo principas

Pasiūlyme nagrinėjami nustatyti esamų savanoriškos veiklos sistemų trūkumai ir neviršijama to, kas būtina tikslams pasiekti.

Sąjungai tenkanti administracinė našta yra ribota ir užtikrinamos būtinos savanorių dislokavimo humanitarinės pagalbos operacijoms vykdyti sąlygos, įskaitant standartų, patvirtinimo mechanizmo, mokymo programos ir apmokytų savanorių registro kūrimą. Pagrindiniai veiksmai dėl ES pagalbos savanorių, susiję su savanorių nustatymu, atranka, rengimu ir dislokavimu, bus decentralizuoti ir juos įgyvendins siunčiančiosios ir priimančiosios organizacijos. Be to, Komisija ketina pavesti programų valdymą vykdomajai įstaigai.

Pasirinkta priemonė

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento pasiūlymas

4.           POVEIKIS BIUDŽETUI

Komisijos komunikate „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“[13], numatoma, kad biudžeto įsipareigojimai, susiję su Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpuso (ES pagalbos savanoriais) įsteigimu, sudarys 239,1 mln. EUR dabartinėmis kainomis.

2012/0245 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo įsteigiamas Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusas

ES pagalbos savanoriai

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 214 straipsnio 5 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

pasikonsultavę su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu,

perdavus teisėkūros procedūra priimamo akto projektą nacionaliniams parlamentams,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)       solidarumas yra viena iš pagrindinių Sąjungos vertybių ir yra galimybių toliau plėtoti priemones, kuriomis parodomas Sąjungos piliečių solidarumas su trečiųjų šalių žmonėmis, kurie yra pažeidžiami dėl žmogaus sukeltų krizių ar stichinių nelaimių arba nuo jų nukentėjo;

(2)       savanoriška veikla yra konkreti ir matoma solidarumo išraiška, kai asmenys gali skirti savo žinias, gebėjimus ir laiką kitiems žmonėms pirmiausia ne dėl finansinės naudos;

(3)       Sąjungos humanitarinės pagalbos vizija, įskaitant bendrą tikslą, principus, gerąją patirtį ir bendrą sistemą, siekiant teikti Sąjungos humanitarinę pagalbą, yra išdėstyta „Europos konsensuse dėl humanitarinės pagalbos“[14]. Europos konsensuse pabrėžiama, kad Sąjunga tvirtai įsipareigojusi remti ir skatinti pagrindinius humanitarinius humaniškumo, neutralumo, nešališkumo ir nepriklausomumo principus. Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusui (toliau – ES pagalbos savanoriams, angl. EU Aid Volunteers) vykdant veiksmus turėtų būti vadovaujamasi Europos konsensusu dėl humanitarinės pagalbos;

(4)       Sąjungos humanitarinė pagalba teikiama tais atvejais, kai taikomos kitos priemonės, susijusios su vystomuoju bendradarbiavimu, krizių valdymu ir civiline sauga. ES pagalbos savanoriai turėtų dirbti vadovaudamiesi derėjimo ir papildomumo principu susijusios politikos ir priemonių atžvilgiu, kad būtų galima kuo veiksmingiau panaudoti šias priemones ir kartu sistemingai skatinti humanitarinius principus ir ilgalaikius vystymosi tikslus. Siekiant koordinuoti Sąjungos reagavimo į humanitarines krizes trečiosiose šalyse veiksmus, reikėtų stengtis užtikrinti ES pagalbos savanorių veiksmų, Sąjungos civilinės saugos mechanizmo, Reagavimo į nelaimes centro, įsteigto Sprendimu XX/XXXX[15], ir EIVT bei ES delegacijų veiklos sinergiją;

(5)       per pastaruosius metus visame pasaulyje labai padaugėjo humanitarinių krizių, jos tapo didesnės ir sudėtingesnės ir todėl humanitarinės pagalbos teikėjų vis labiau reikalaujama veiksmingai, efektyviai ir suderintai reaguoti ir remti trečiųjų šalių vietos bendruomenės, kad jos būtų mažiau pažeidžiamos, ir didinti jų atsparumą nelaimėms;

(6)       savanoriai gali sustiprinti humanitarinės pagalbos veiksmus ir prisidėti prie humanitarinės pagalbos darbuotojų profesionalumo didinimo, kai yra tinkamai atrinkti, apmokyti ir parengti dislokavimui taip, kad būtų užtikrinta, jog jie turi reikiamų įgūdžių ir gebėjimų, kad kuo veiksmingiau padėtų žmonėms, kuriems reikia pagalbos;

(7)       Europoje ir visame pasaulyje yra savanoriškos veiklos programų, kuriomis daugiausia dėmesio skiriama dislokavimui trečiosiose šalyse. Tai dažnai nacionalinės programos, kurias vykdant daugiausia dėmesio skiriama vystymosi projektams arba išimtinai tik jiems. Todėl ES pagalbos savanoriai turėtų vengti dubliavimosi ir turėtų suteikti papildomos vertės, sudarydami galimybes savanoriams bendrai prisidėti prie humanitarinės pagalbos operacijų ir taip sustiprinti aktyvų Europos Sąjungos pilietiškumą, ir skatindami korpuso veiksmuose dalyvaujančių įgyvendinančių organizacijų tarpvalstybinį bendradarbiavimą;

(8)       kiek tai susiję su dabartine humanitarinės savanoriškos veiklos būkle, yra trūkumų, kuriuos ES pagalbos savanoriai gali panaikinti, tinkamu laiku tinkamoje vietoje dislokuodami reikiamos kompetencijos savanorius. Tai būtų galima pasiekti visų pirma humanitarinės pagalbos savanorių nustatymo ir atrankos Europos standartais, bendrai sutartais humanitarinės pagalbos savanorių mokymo ir rengimo dislokavimui lyginamaisiais standartais, patobulintais potencialių savanorių, kurie nustatomi pagal šios srities poreikius, registrais ir galimybėmis savanoriams prisidėti prie humanitarinių operacijų ne tik dislokavimu, bet taip pat administracine parama ir savanoriška veikla internetu[16];

(9)       savanorių saugumas ir sauga turėtų likti patys svarbiausi dalykai;

(10)     Sąjunga vykdo savo humanitarinės pagalbos operacijas bendradarbiaudama su įgyvendinančiomis organizacijomis. Šios organizacijos turėtų atlikti svarbų vaidmenį, įgyvendindamos ES pagalbos savanorių iniciatyvą užtikrinti šios srities subjektų atsakomybę ir įgyvendinti kuo daugiau galimų savanorių korpuso veiksmų. Sąjunga turėtų patikėti įgyvendinančiosioms organizacijoms ES pagalbos savanorių nustatymą, atranką, parengimą ir dislokavimą pagal Komisijos nustatytus standartus. Be to, kai tikslinga, Komisija turėtų galėti pasitelkti sėkmingai apmokytus ir dislokavimui parengtus savanorius;

(11)     privačios bendrovės gali atlikti svarbų vaidmenį ir prisidėti prie Sąjungos humanitarinių operacijų, visų pirma per darbuotojų savanorišką veiklą[17];

(12)     savanoriška veikla humanitarinės pagalbos srityje galėtų padėti išlaikyti jaunuolius aktyviais, prisidėti prie jų asmeninio tobulėjimo ir įvairių kultūrų supratimo, taip pat tobulinti jų gebėjimus ir galimybes įsidarbinti pasaulio ekonomikoje. Taip būtų prisidėta prie Jaunimo galimybių iniciatyvos[18] ir įvairių kitų pagrindinių Sąjungos tikslų, pavyzdžiui, socialinės įtraukties, užimtumo, aktyvaus pilietiškumo, švietimo ir įgūdžių ugdymo[19];

(13)     pagal Sąjungos lygių galimybių ir nediskriminavimo principus galima teigti, kad visų visuomenės sluoksnių ir amžiaus Sąjungos piliečiai ir ilgalaikiai Sąjungos gyventojai turėtų galėti dalyvauti kaip aktyvūs piliečiai. Atsižvelgiant į konkrečius uždavinius, susijusius su humanitarinėmis aplinkybėmis, ES pagalbos savanoriai turėtų būti vyresni nei 18 metų;

(14)     aiškus teisinis statusas yra būtina išankstinė savanorių dislokacijos šalyse už ES ribų sąlyga. Savanorių dislokacijos sąlygos turėtų būti apibrėžtos sutartyje, įskaitant savanorių apsaugos ir saugos standartus, siunčiančiųjų ir priimančiųjų organizacijų atsakomybę, draudimą, pragyvenimo, apgyvendinimo ir kitų susijusių išlaidų padengimą. Nustatant savanorių tinkamumą būti dislokuotiems trečiosiose šalyse, reikėtų atsižvelgti į atitinkamus saugos ir saugumo susitarimus;

(15)     ES pagalbos savanoriai turėtų remti vietos humanitarinės pagalbos organizacijas trečiosiose šalyse. Šios organizacijos veikla turėtų sustiprinti priimančiųjų organizacijų gebėjimą įveikti humanitarines krizes ir profesionaliai valdyti ES pagalbos savanorius, veiksmingai panaudoti jų įgūdžius ir gebėjimus ir užtikrinti, kad savanorių indėlis turėtų svarų poveikį vietos bendruomenėms, kad būtų galima padėti žmonėms, kuriems reikia pagalbos ir kurie nukentėjo nuo humanitarinių krizių –galutiniams Sąjungos humanitarinės pagalbos paramos gavėjams;

(16)     šio reglamento finansinės nuostatos turėtų būti taikomos nuo 2014 m. sausio 1 d., kadangi jos susijusios su 2014–2020 m. daugiamete finansine programa. Finansinės pagalbos skyrimas turėtų būti vykdomas pagal Reglamentą Nr. xxx/2012[20], taikomą Europos Bendrijų bendrajam biudžetui (toliau – Finansinis reglamentas). Dėl ES pagalbos savanorių veiksmų specifinio pobūdžio tikslinga numatyti, kad finansinė pagalba gali būti skiriama fiziniams, viešiesiems ir pagal privatinę teisę veikiantiems juridiniams subjektams. Taip pat svarbu užtikrinti, kad būtų laikomasi to reglamento taisyklių, visų pirma jame nustatytų ekonomiškumo, veiksmingumo ir efektyvumo principų;

(17)     Sąjungos finansiniai interesai turėtų būti proporcingomis priemonėmis saugomi per visą išlaidų ciklą, įskaitant pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą, prarastų, neteisingai išmokėtų ar netinkamai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, kai tinka, sankcijas. Reikėtų imtis tinkamų priemonių užkirsti kelią pažeidimams bei sukčiavimui ir imtis būtinų veiksmų prarastoms, neteisingai išmokėtoms arba netinkamai panaudotoms lėšoms susigrąžinti pagal 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Bendrijų finansinių interesų apsaugos[21], 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų[22] ir 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų[23];

(18)     trečiosios šalys, visų pirma stojančiosios šalys, šalys kandidatės, ELPA ir šalys partnerės pagal Europos kaimynystės politiką, turėtų galėti dalyvauti bendradarbiavimo konvencijų pagrindu;

(19)     siekiant užtikrinti nuolatinį grįžtamąjį ryšį ir tobulėjimą, įgaliojimai priimti aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį turėtų būti perduoti Komisijai, kiek tai susiję su nuostatomis dėl ES pagalbos savanorių valdymo standartų ir veiklos rodiklių pakeitimo. Ypač svarbu, kad Komisija, atlikdama parengiamąjį darbą, organizuotų atitinkamas konsultacijas, be kita ko, ir ekspertų lygmeniu. Rengdama ir sudarydama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduoti Europos Parlamentui ir Tarybai;

(20)     siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Šiais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi vadovaujantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai[24]. Nagrinėjimo procedūra turėtų būti naudojamasi priimant patvirtinimo mechanizmą, mokymo programą ir metinę korpuso darbo programą;

(21)     šiame reglamente atsižvelgiama į pagrindines teises ir laikomasi principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje;

(22)     tvarkant asmens duomenis pagal šį reglamentą, neviršijama to, kas yra būtina ir proporcinga, siekiant užtikrinti sklandų ES pagalbos savanorių iniciatyvos vykdymą. Bet koks Komisijos vykdomas asmens duomenų tvarkymas bus reglamentuojamas 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo[25]. Bet koks Sąjungoje teisėtai įsisteigusių įgyvendinančiųjų organizacijų vykdomas asmens duomenų tvarkymas bus reglamentuojamas Duomenų apsaugos direktyva 95/46/EB[26],

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I skyrius Tikslai, taikymo sritis ir apibrėžtys

1 straipsnis Dalykas

Šiuo reglamentu įsteigiamas Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusas (toliau – ES pagalbos savanoriai) – sistema, kuria Europos savanoriai galėtų bendrai prisidėti prie humanitarinės pagalbos veiksmų vykdymo Sąjungoje.

Šiuo reglamentu nustatomos ES pagalbos savanorių veiklos taisyklės ir tvarka, taip pat finansinės pagalbos teikimo taisyklės.

2 straipsnis Taikymo sritis

Šis reglamentas taikomas:

1.           ES pagalbos savanorių dislokavimui vykdant humanitarinės pagalbos operacijas trečiosiose šalyse.

2.           Veiksmams Sąjungoje, kuriais remiamas ir skatinamas ES pagalbos savanorių dislokavimas humanitarinės pagalbos operacijoms vykdyti ir kuriais rengiamasi šiam dislokavimui.

3.           Veiksmams Sąjungoje ir už jos ribų, kurių tikslas – stiprinti priimančiųjų organizacijų gebėjimus trečiosiose šalyse, atsižvelgiant į ES pagalbos savanorių valdymą.

3 straipsnis Tikslas

ES pagalbos savanorių tikslas yra išreikšti Sąjungos humanitarines vertybes ir solidarumą su žmonėmis, kuriems reikia pagalbos, skatinant veiksmingą ir atpažįstamą ES pagalbos savanorių iniciatyvą, kuria padedama stiprinti Sąjungos gebėjimą reaguoti į humanitarines krizes ir pažeidžiamų ar nelaimės paveiktų bendruomenių trečiosiose šalyse gebėjimus ir atsparumą.

4 straipsnis Bendrieji principai

1.           ES pagalbos savanorių veiksmai vykdomi laikantis humanitarinės pagalbos principų – humaniškumo, neutralumo, nešališkumo ir nepriklausomumo.

2.           ES pagalbos savanorių veiksmai atitinka vietos bendruomenių ir priimančiųjų organizacijų poreikį ir jais turėtų būti prisidedama prie profesionalesnio humanitarinės pagalbos teikimo užtikrinimo.

3.           Savanorių saugai ir saugumui turi būti teikiama pirmenybė.

4.           ES pagalbos savanoriai remia bendrą veiklą ir skirtingų šalių savanorių dalyvavimą ir skatina bendrus projektus ir tarpvalstybinę įgyvendinančių organizacijų partnerystę, kaip nurodyta 10 straipsnyje.

5 straipsnis Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

(a) savanoris – asmuo, kuris laisva valia ir motyvacija ir pirmiausia neakcentuodamas finansinės naudos pasirenka užsiimti veikla, kuri naudinga bendruomenei, jam ar jai ir plačiajai visuomenei;

(b) savanoris kandidatas – asmuo, atitinkantis reikalavimus pagal 11 straipsnio 1 dalį, taikytiną dalyvavimui ES pagalbos savanorių veikloje;

(c) ES pagalbos savanoris – savanoris kandidatas, atrinktas, apmokytas, įvertintas kaip tinkamas ir užregistruotas galimam dislokavimui vykdant humanitarinės pagalbos operacijas trečiosiose šalyse;

(d) humanitarinė pagalba – veikla ir operacijos, skirtos suteikti skubią pagalbą pagal poreikius, siekiant išsaugoti gyvybę, apsaugoti ir palengvinti žmonių kančias ir išlaikyti žmogaus orumą žmogaus sukeltų krizių arba stichinių nelaimių atveju. Ji apima pagalbos, paramos ir apsaugos operacijas humanitarinių krizių atveju arba padarinius iš karto po jų, paramos priemones, siekiant užtikrinti galimybę šia pagalba naudotis žmonėms, kuriems jos reikia, ir palengvinti laisvą pagalbos judėjimą, taip pat veiksmus, kuriais siekiama stiprinti pasirengimą nelaimėms ir nelaimių rizikos mažinimą ir prisidėti stiprinant atsparumą ir gebėjimą įveikti krizes ir po jų atsigauti;

(e) trečioji šalis – šalis už Sąjungos ribų, kur vyksta humanitarinės pagalbos veikla ir operacijos, kaip nurodyta d punkte.

6 straipsnis Sąjungos veiksmų suderinamumas ir papildomumas

1.           Įgyvendinant šį reglamentą užtikrinamas suderinamumas su kitomis Sąjungos išorės veiksmų sritimis ir kita susijusia Sąjungos politika. Ypatingas dėmesys skiriamas sklandžiam perėjimui tarp pagalbos, atkūrimo ir vystymosi užtikrinti.

2.           Komisija ir valstybės narės bendradarbiauja, kad pagerintų atitinkamų nacionalinių savanoriškos veiklos sistemų ir ES pagalbos savanorių veiksmų nuoseklumą ir suderinamumą.

3.           Sąjunga skatina bendradarbiauti su atitinkama tarptautine organizacija, pirmiausia Jungtinių Tautų, ir kitais humanitarinės pagalbos partneriais įgyvendinant ES pagalbos savanorių veiksmus.

7 straipsnis Veiklos tikslai

1.           ES pagalbos savanoriai siekia šių veiklos tikslų:

(a) Sąjungos gebėjimo teikti humanitarinę pagalbą stiprinimas ir gerinimas.

Pažanga siekiant šio veiklos tikslo vertinama remiantis tokiais rodikliais, kaip:

– dislokuotų arba pasirengusių dislokacijai ES pagalbos savanorių skaičius;

– žmonių, kuriuos pasiekė Sąjungos teikiama humanitarinė pagalba, skaičius;

(b) Humanitarinės pagalbos savanorių įgūdžių ir gebėjimų bei sąlygų, kuriomis jie dirba, gerinimas.

Pažanga siekiant šio veiklos tikslo vertinama remiantis tokiais rodikliais, kaip:

– apmokytų savanorių skaičius ir mokymo kokybė, remiantis vertinimais ir lūkesčių patenkinimo lygiu;

– patvirtintų siunčiančiųjų organizacijų, taikančių ES pagalbos savanorių dislokavimo ir valdymo standartus, skaičius.

(c) Priimančiųjų organizacijų gebėjimų stiprinimas ir savanoriškos veiklos trečiosiose šalyse skatinimas.

Pažanga siekiant šio veiklos tikslo vertinama remiantis tokiais rodikliais, kaip:

– gebėjimų stiprinimo veiksmų skaičius ir rūšis;

– trečiųjų šalių darbuotojų ir savanorių, dalyvaujančių gebėjimų stiprinimo veiksmuose, skaičius.

(d) Žinomumo apie Sąjungos humanitarinės pagalbos vertybes skatinimas.

Pažanga siekiant šio veiklos tikslo vertinama remiantis tokiais rodikliais, kaip:

– ES pagalbos savanorių žinių apie ES humanitarinę pagalbą, lygis;

– tikslinių Sąjungos gyventojų, trečiųjų šalių bendruomenių ir kitų humanitarinės pagalbos teikėjų, kurie dalyvauja šioje veikloje ir kuriems tai naudinga, informuotumo apie ES pagalbos savanorius lygis.

(e) Savanoriškos veiklos valstybėse narėse derėjimo ir nuoseklumo didinimas, siekiant pagerinti Sąjungos piliečių galimybes dalyvauti humanitarinės pagalbos veikloje ir operacijose.

Pažanga siekiant šio veiklos tikslo vertinama remiantis tokiais rodikliais, kaip:

– patvirtintų siunčiančiųjų organizacijų skaičius;

– ES pagalbos savanorių valdymo standartų platinimas ir perėmimas pagal kitas savanoriškos veiklos sistemas.

2.           1 dalies a–e punktuose nurodyti rodikliai prireikus taikomi stebint, vertinant ir peržiūrint veiklos rezultatus. Jie yra orientaciniai ir gali būti iš dalies keičiami pagal 25 straipsnyje nurodytą tvarką, siekiant atsižvelgti į pažangos vertinimo patirtį.

II SKYRIUS ES pagalbos savanorių VEIKSMAI

8 straipsnis ES pagalbos savanorių veiksmai

ES pagalbos savanoriai siekia 3 ir 7 straipsniuose nurodytų tikslų šių rūšių veiksmais:

– kurdami ir palaikydami standartus, susijusius su savanoriais kandidatais ir ES pagalbos savanoriais;

– kurdami ir prižiūrėdami patvirtinimo mechanizmą, skirtą siunčiančiosioms ir priimančiosioms organizacijoms;

– nustatydami ir atrinkdami savanorius kandidatus;

– nustatydami mokymo programą ir remdami mokymo ir praktikos galimybes;

– įsteigdami, prižiūrėdami ir atnaujindami ES pagalbos savanorių registrą;

– dislokuodami ES pagalbos savanorius trečiosiose šalyse humanitarinės pagalbos veiklai ir operacijoms vykdyti;

– stiprindami priimančiųjų organizacijų gebėjimus;

– įsteigdami ir valdydami ES pagalbos savanorių tinklą;

– palaikydami ryšius, didindami informuotumą ir žinomumą;

– vykdydami pagalbinę veiklą, kuri padeda užtikrinti ES pagalbos savanorių atskaitingumą, skaidrumą ir veiksmingumą.

9 straipsnis Su savanoriais kandidatais ir ES pagalbos savanoriais susiję standartai

1.           Komisija priima deleguotuosius aktus pagal 25 straipsnį, kad nustatytų šiuos standartus:

(a) savanoriams kandidatams nustatyti, atrinkti ir parengti juos dislokavimui vykdant humanitarinės pagalbos operacijas;

(b) ES pagalbos savanoriams valdyti ir dislokuoti trečiosiose šalyse.

2.           Standartais bus užtikrinta priežiūros pareiga ir visų pirma siunčiančiosios ir priimančiosios organizacijų atsakomybė, minimalūs reikalavimai, taikomi pragyvenimo, apgyvendinimo ir kitoms susijusioms išlaidoms padengti, draudimo išlaidų padengimas, apsaugos tvarka ir kiti susiję elementai.

10 straipsnis Patvirtinimas

1.           Komisija įsteigia patvirtinimo mechanizmą, kuriuo užtikrinama, kad siunčiančiosios organizacijos atitiktų 9 straipsnyje nurodytus standartus, ir diferencijuotą patvirtinimo mechanizmą, skirtą priimančiosioms organizacijoms.

2.           Siunčiančiosios organizacijos atitinka patvirtinimo reikalavimus, jeigu veikia humanitarinės pagalbos srityje, kaip nustatyta 5 straipsnio d punkte, ir priklauso bet kuriai iš šių kategorijų:

(a) nevyriausybinėms, pelno nesiekiančioms organizacijoms, kurios įsteigtos pagal valstybės narės teisę ir kurių būstinė yra Sąjungoje;

(b) Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui (TRKK), Tarptautinei nacionalinių Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacijai;

(c) viešosios teisės subjektams, kuriuos reglamentuoja valstybės narės teisė.

Nevyriausybinės, pelno nesiekiančios organizacijos ir viešosios teisės subjektai, įsteigti 23 straipsnyje nurodytose šalyse, taip pat gali atitikti patvirtinimo reikalavimus pagal tame straipsnyje nustatytas sąlygas ir paminėtus susitarimus.

3.           Trečiųjų šalių organizacijos, kurios laikosi 9 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų standartų, atitinka reikalavimus kaip priimančiosios organizacijos, jeigu veikia humanitarinės pagalbos srityje, kaip nustatyta 5 straipsnio d punkte, ir priklauso bet kuriai iš šių kategorijų:

(a) nevyriausybinėms, pelno nesiekiančioms organizacijoms, veikiančioms arba įsteigtoms trečiojoje šalyje pagal toje šalyje galiojančius įstatymus;

(b) viešosios teisės subjektams, kuriuos reglamentuoja trečiosios šalies teisė;

(c) tarptautinėms agentūroms ir organizacijoms.

4.           Nepažeidžiant 2 ir 3 dalyse nurodytų reikalavimų, siunčiančiosios ir priimančiosios organizacijos gali įgyvendinti ES pagalbos savanorių veiksmus kartu su privačiomis pelno siekiančiomis organizacijomis.

5.           Patvirtinimo mechanizmų veikimas ir sąlygos priimami įgyvendinimo aktais pagal 24 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą.

11 straipsnis Savanorių kandidatų nustatymas ir atranka

1.           18 metų ir vyresni Sąjungos piliečiai, trečiųjų šalių piliečiai, kurie yra ilgalaikiai Sąjungos valstybės narės gyventojai, ir piliečiai iš šalių ir organizacijų, nurodytų 23 straipsnio 1 dalyje, laikydamiesi tame straipsnyje nurodytų sąlygų, gali teikti prašymą kaip savanoriai kandidatai.

2.           Remdamosi iš anksto siunčiančiųjų arba priimančiųjų organizacijų arba kitų susijusių subjektų įvertintais poreikiais trečiosiose šalyse, patvirtintos siunčiančiosios organizacijos gali nustatyti ir atrinkti savanorius kandidatus mokymui.

3.           Savanorių kandidatų nustatymas ir atranka turi atitikti 9 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytus standartus.

12 straipsnis Savanorių kandidatų mokymas ir praktika

1.           Komisija parengia mokymo programą, kad paruoštų savanorius kandidatus humanitarinei veiklai ir dislokavimui humanitarinės pagalbos operacijoms vykdyti.

2.           Savanoriai kandidatai, nustatyti ir atrinkti pagal 11 straipsnį, turi teisę dalyvauti mokymo programoje. Individualus mokymo pobūdis ir turinys, reikalingi kiekvienam savanoriui kandidatui, nustatomi remiantis jo poreikiais, atsižvelgiant į ankstesnę patirtį.

3.           Dalyvaudami mokyme ir ypač rengdamiesi dislokavimui, savanoriai kandidatai gali atlikti praktiką patvirtintose siunčiančiosiose organizacijose, jei įmanoma, ne savo kilmės šalyje.

4.           Nepažeidžiant 3 dalies, savanoriams kandidatams, kuriems praktika nebuvo naudinga, prireikus patvirtintos siunčiančiosios organizacijos gali skirti papildomą pasirengimą iki dislokavimo. Šis pasirengimas ir praktika turi atitikti 9 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytus pasirengimo standartus.

5.           Į mokymo programą turi būti įtrauktas savanorių kandidatų pasirengimo būti dislokuotiems humanitarinės pagalbos operacijoms vykdyti vertinimas.

6.           Mokymo programos sąlygos ir savanorių kandidatų pasirengimo būti dislokuotiems vertinimo tvarka patvirtinamos priimant įgyvendinimo aktus pagal 24 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą.

13 straipsnis ES pagalbos savanorių registras

1.           Savanoriai kandidatai, kurie, remiantis 12 straipsnio 5 dalyje nurodytu vertinimu, yra sėkmingai pasirengę, laikomi ES pagalbos savanoriais. Todėl jie gali būti įtraukti į ES pagalbos savanorių registrą (toliau – registras) ir atitinka dislokavimo reikalavimus.

2.           Komisija įsteigia, prižiūri ir atnaujina registrą, taip pat reguliuoja prieigą ir naudojimąsi juo.

14 straipsnis ES pagalbos savanorių dislokavimas trečiosiose šalyse

1.           Į registrą įtrauktus ES pagalbos savanorius humanitarinės pagalbos veiklai ir operacijoms vykdyti, kaip apibrėžta 5 straipsnio d punkte, gali dislokuoti:

(a) patvirtintos siunčiančiosios organizacijos priimančiosioms organizacijoms trečiosiose šalyse, arba

(b) Komisija Komisijos humanitarinės pagalbos biurams arba reagavimo operacijoms trečiosiose šalyse.

2.           Dislokuodamos, kaip nurodyta 1 dalies a punkte, patvirtintos siunčiančiosios organizacijos užtikrina, kad būtų laikomasi 9 straipsnyje nurodytų standartų.

3.           Konkrečios savanorių dislokavimo sąlygos nustatomos siunčiančiųjų organizacijų ir savanorio sutartyje, įskaitant dislokavimo trukmę ir vietą, taip pat savanorio užduotis.

4.           Dislokuodama, kaip nurodyta 1 dalies b punkte, Komisija pasirašo su savanoriais „savanorio dislokavimo sutartį“, nustatydama konkrečius dislokavimo terminus ir sąlygas. Savanorio dislokavimo sutartimis savanoriams nesuteikiamos teisės ir pareigos pagal Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygas.

15 straipsnis Priimančiųjų organizacijų gebėjimų stiprinimas

Komisija remia veiksmus, kuriais siekiama stiprinti priimančiųjų organizacijų gebėjimus, siekiant užtikrinti veiksmingą ES pagalbos savanorių darbą ir tvarų jų veiklos poveikį, įskaitant:

(a) savanorių valdymo, ugdomojo vadovavimo, pasirengimo nelaimėms ir reagavimo į jas bei kitų svarbių sričių mokymą, skirtą priimančiųjų organizacijų darbuotojams ir savanoriams;

(b) keitimąsi geriausia praktika, techninę pagalbą, porines programas ir personalo bei savanorių mainus, tinklų kūrimą ir kitus susijusius veiksmus, kuriais siekiama pagerinti ES pagalbos savanorių valdymą trečiosiose šalyse ir skatinti bei remti kokybišką savanorišką veiklą trečiosiose šalyse.

16 straipsnis ES pagalbos savanorių tinklas

1.           Komisija įsteigia ir valdo ES pagalbos savanorių tinklą (toliau – tinklas).

2.           Naudodamiesi tinklu, savanoriai kandidatai ir ES pagalbos savanoriai, kurie dalyvauja arba dalyvavo iniciatyvoje; šie savanoriai ir kiti ES pagalbos savanorių iniciatyvos naudos gavėjai, ypač tie, kurie nurodyti 15 straipsnyje; ir kiti susiję subjektai gali lengviau tarpusavyje bendrauti. Tinklu sudaromos galimybės virtualiai palaikyti tarpusavio ryšius, visų pirma dalijantis žiniomis ir skleidžiant informaciją apie ES pagalbos savanorių iniciatyvą; juo remiama kita atitinkama veikla, pvz., seminarai ir praktiniai mokomieji renginiai.

3.           Tinklu taip pat suteikiamos ir skatinamos savanoriškos veiklos internetu galimybės, siekiant papildyti ir sustiprinti ES pagalbos savanorių veiklą.

17 straipsnis Ryšių palaikymas, informuotumo didinimas ir žinomumas

1.           Komisija remia visuomenės informavimo, ryšių palaikymo ir informuotumo didinimo veiksmus, siekdama paremti ES pagalbos savanorių iniciatyvą ir paskatinti savanorišką veiklą humanitarinės pagalbos srityje Sąjungoje ir trečiosiose šalyse, kurioms naudingi šie veiksmai.

2.           Komisija rengia informavimo apie ES pagalbos savanorius tikslus, veiksmus ir rezultatus ir ryšių palaikymo veiksmų planą, kuriame turi būti apibrėžta ryšių palaikymo ir informacijos sklaidos veikla visuomenės, ypač Europos piliečių atžvilgiu, taip pat būsimų potencialių savanorių kandidatų ir ES pagalbos savanorių iniciatyvos naudos gavėjų atžvilgiu. Visi ES pagalbos savanorių iniciatyvos naudos gavėjai, visų pirma siunčiančiosios ir priimančiosios organizacijos, įgyvendina šį veiksmų planą.

3.           ES pagalbos savanoriai, prireikus pasinaudodami siunčiančiųjų ir priimančiųjų organizacijų pagalba ir nurodymais, dalyvauja atitinkamoje informavimo, ryšių palaikymo ir informuotumo didinimo veikloje iki dislokavimo, jo metu ir po jo, siekiant skatinti ES pagalbos savanorių iniciatyvą ir jų dalyvavimą šioje veikloje. Komisija nustato tų rūšių veiklą, kurią vykdant savanoriams netaikomi neproporcingi įpareigojimai.

III SKYRIUS Finansinės nuostatos

18 straipsnis Reikalavimus atitinkantys veiksmai

1.           8 straipsnyje nurodyti veiksmai atitinka finansinės pagalbos skyrimo reikalavimus, įskaitant ir jų įgyvendinimui būtinas priemones, taip pat priemones, kuriomis siekiama stiprinti ES pagalbos savanorių iniciatyvos ir kitų susijusių sistemų koordinavimą nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis.

2.           1 dalyje nurodyti finansiniai asignavimai taip pat gali apimti išlaidas, susijusias su pasirengimo, stebėjimo, kontrolės, audito ir vertinimo veiksmais, kurie būtini ES pagalbos savanorių iniciatyvai valdyti ir jos tikslams pasiekti.

3.           Tokios išlaidos visų pirma gali būti susijusios su tyrimais, ekspertų susitikimais, informavimo ir ryšių palaikymo veiksmais, įskaitant kitų subjektų informavimą apie Sąjungos politikos prioritetus, tiek, kiek jie yra susiję su bendraisiais šio reglamento tikslais, išlaidomis, susijusiomis su IT tinklais, kurie daugiausia sietini su informacijos tvarkymu ir keitimusi ja (įskaitant jų sąsają su dabartinėmis arba būsimomis sistemomis, kurių tikslas – skatinti sektorinį keitimąsi duomenimis ir susijusia įranga), taip pat visomis kitomis techninės ir administracinės pagalbos išlaidomis, kurias patyrė Komisija.

19 straipsnis Finansinės pagalbos gavėjai

Finansinė pagalba pagal šį reglamentą gali būti skiriama fiziniams asmenims ir juridiniams asmenims, kurių veiklą reglamentuoja privačioji arba viešoji teisė, kurie po to laikomi finansinės pagalbos gavėjais pagal Finansinio reglamentą XX/2012.

20 straipsnis Biudžeto ištekliai

Šiam reglamentui įgyvendinti 2014–2020 m. skiriama finansinė orientacinė suma yra 239 100 000 EUR galiojančiomis kainomis. Prireikus į biudžetą po 2020 m. galima įtraukti asignavimus panašioms išlaidoms padengti, kad būtų galima toliau vykdyti iki 2020 m. gruodžio 31 d. nebaigtus veiksmus.

21 straipsnis Finansinės intervencijos būdai ir įgyvendinimo tvarka

1.           Komisija įgyvendina Sąjungos finansinę pagalbą laikydamasi Sąjungos biudžetui taikomo Finansinio reglamento XX/2012.

2.           Finansinė pagalba pagal šį reglamentą gali būti teikiama bet kokiu Finansiniame reglamente numatytu pavidalu.

3.           Siekdama įgyvendinti šį reglamentą, Komisija priima ES pagalbos savanorių iniciatyvos metinę darbo programą pagal 24 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą. Joje nurodomi siekiami tikslai, laukiami rezultatai, įgyvendinimo būdas ir bendra lėšų suma. Joje taip pat aprašomi finansuotini veiksmai, nurodoma kiekvienam veiksmui skirtų lėšų suma ir orientacinis įgyvendinimo tvarkaraštis. Kiek tai susiję su dotacijomis, nurodomi prioritetai, esminiai vertinimo kriterijai ir didžiausia bendro finansavimo norma.

4.           Komisija gali apsvarstyti ES patikos fondo sukūrimo papildomą vertę ir valdymo privalumus.

22 straipsnis Finansinių Sąjungos interesų apsauga

1.           Komisija tinkamomis priemonėmis užtikrina, kad, vykdant pagal šį reglamentą finansuojamus veiksmus, finansiniai Sąjungos interesai būtų saugomi taikant prevencines kovos su sukčiavimu, korupcija ir kitokia neteisėta veika priemones, atliekant veiksmingas patikras ir, jei nustatoma pažeidimų, susigrąžinant nepagrįstai sumokėtas sumas ir prireikus skiriant veiksmingas, proporcingas ir atgrasomąsias sankcijas.

2.           Komisija arba jos atstovai ir Audito Rūmai turi įgaliojimus atlikti visų dotacijų gavėjų, rangovų ir subrangovų, kurie yra gavę Sąjungos lėšų pagal šį reglamentą, dokumentų auditą ir auditą vietoje.

3.           Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) pagal Reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 nustatytas procedūras gali atlikti ūkio subjektų, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusių su tokiu finansavimu, patikras vietoje ir inspektavimus, kad nustatytų, ar nebuvo sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veikos, kenkiančios finansiniams Sąjungos interesams, susijusiems su dotacijos susitarimu, dotacijos sprendimu ar sutartimi dėl Sąjungos finansavimo.

4.           Nepažeidžiant 1 ir 2 dalių nuostatų, bendradarbiavimo susitarimuose su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis, dotacijų susitarimuose, dotacijų sprendimuose ir sutartyse, sudaromose įgyvendinant šį reglamentą, Komisijai, Audito Rūmams ir OLAF aiškiai suteikiama teisė atlikti tokį auditą, patikras vietoje ir inspektavimus.

IV SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS

23 straipsnis Bendradarbiavimas su kitomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis

1.           ES pagalbos savanorių veikloje gali dalyvauti:

(a) stojančiųjų šalių, šalių kandidačių, potencialių šalių kandidačių ir šalių partnerių pagal Europos kaimynystės politiką piliečiai ir siunčiančiosios organizacijos, vadovaujantis tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendraisiais principais ir bendrosiomis sąlygomis, nustatytomis atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose ir Asociacijos tarybos sprendimuose ar panašiuose susitarimuose;

(b) Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) šalių, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, piliečiai ir siunčiančiosios organizacijos pagal EEE susitarime nustatytas sąlygas;

(c) kitų Europos šalių piliečiai ir siunčiančiosios organizacijos, jeigu su šiomis šalimis sudaryti dvišaliai susitarimai;

(d) tarptautinių organizacijų darbuotojai, kurie atitinka 11 straipsnio 1 dalyje nurodytus tinkamumo kriterijus.

2.           Kai tinka, šis bendradarbiavimas grindžiamas papildomais šių dalyvaujančių šalių asignavimais, teiktinais tvarka, dėl kurios su šiomis šalimis bus sutarta.

24 straipsnis Komiteto procedūra

1.           Komisijai padeda komitetas, įsteigtas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1257/96 dėl humanitarinės pagalbos 17 straipsnio 1 dalį. Tai komitetas, apibrėžtas Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.           Jei daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

25 straipsnis Naudojimasis Komisijai suteiktais įgaliojimais

1.           Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.           Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, nurodytus 7 straipsnio 2 dalyje ir 9 straipsnyje, Komisijai suteikiami 7 metams nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

3.           Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti šiuos įgaliojimus. Sprendimu dėl atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų suteikimas. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis neturi poveikio jau galiojantiems deleguotiesiems aktams.

4.           Kai tik Komisija priima deleguotąjį aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.           Priimtas deleguotasis teisės aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per 2 mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie tą aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba praneša Komisijai, kad neprieštaraus. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis gali būti pratęstas 2 mėnesiais.

26 straipsnis Stebėjimas ir vertinimas

1.           Finansuojami veiksmai reguliariai stebimi, siekiant sekti jų įgyvendinimą, taip pat reguliariai atliekamas nepriklausomas išorės vertinimas, siekiant nustatyti jų efektyvumą, veiksmingumą ir poveikį, atsižvelgiant į ES pagalbos savanorių tikslus. Šis stebėjimas ir vertinimas apima 5 dalyje nurodytas ataskaitas ir kitą veiklą, susijusią su konkrečiais šio reglamento aspektais, kuri gali būti pradėta vykdyti bet kuriuo reglamento įgyvendinimo metu.

2.           Vertinimo etapu Komisija užtikrina, kad būtų nuolat konsultuojamasi su visomis susijusiomis suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant savanorius, siunčiančiąsias bei priimančiąsias organizacijas, vietos gyventojus, kuriems teikiama pagalba, humanitarines organizacijas ir darbuotojus. Vertinimo rezultatai panaudojami rengiant programas ir skirstant išteklius.

3.           Siunčiančiosios organizacijos, dislokuojančios savanorius vykdyti operacijų už Sąjungos ribų, yra atsakingos už jų veiklos stebėjimą ir reguliariai teikia Komisijai stebėjimo ataskaitas.

4.           Komisija reguliariai informuoja EIVT ir ES delegacijas apie ES pagalbos savanorių veiklą pagal atitinkamus darbo susitarimus.

5.           Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia:

(a) ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio 31 d. – tarpinę vertinimo ataskaitą apie gautus rezultatus ir kokybinius bei kiekybinius šio reglamento įgyvendinimo aspektus per pirmuosius trejus įgyvendinimo metus;

(b) ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d. – komunikatą dėl tolesnio šio reglamento įgyvendinimo;

(c) ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 31 d. – ex post vertinimo ataskaitą.

Prireikus su ataskaitos išvadomis pateikiami šio reglamento keitimo pasiūlymai.

V SKYRIUS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

27 straipsnis Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu                           Tarybos vardu

Pirmininkas                                                   Pirmininkas

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

[pridedama prie teisės aktų leidėjui teikiamo pasiūlymo arba iniciatyvos

(Finansinio reglamento 28 straipsnis ir įgyvendinimo taisyklių 22 straipsnis)]

1.           PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

              1.1.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

              1.2.    Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje

              1.3.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

              1.4.    Tikslas (-ai)

              1.5.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

              1.6.    Trukmė ir finansinis poveikis

              1.7.    Numatomas (-i) valdymo metodas (-ai)

2.           VALDYMO PRIEMONĖS

              2.1.    Stebėjimo ir atskaitomybės taisyklės

              2.2.    Valdymo ir kontrolės sistema

              2.3.    Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.           NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

              3.1.    Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

              3.2.    Numatomas poveikis išlaidoms

              3.2.1. Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

              3.2.2. Numatomas poveikis veiklos asignavimams

              3.2.3. Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

              3.2.4. Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

              3.2.5. Trečiųjų šalių finansinis įnašas

              3.3.    Numatomas poveikis įplaukoms

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.           PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento pasiūlymas

kuriuo įsteigiamas Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusas

1.2.        Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje[27]

Atitinkama politikos sritis ir susijusi (-ios) veiklos rūšis (-ys):

23 politikos sritis. Humanitarinė pagalba

23 02 04 – Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusas

1.3.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone

X Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius veiksmus[28]

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su esamos priemonės galiojimo pratęsimu

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į naują priemonę

1.4.        Tikslai

1.4.1.     Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva)

4 antraštinė dalis – Europos vaidmuo pasaulyje

1.4.2.     Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ir atitinkama VGV / VGB veikla

1 veiklos tikslas:

Sąjungos gebėjimo teikti humanitarinę pagalbą stiprinimas ir gerinimas.

2 veiklos tikslas:

Humanitarinės pagalbos savanorių įgūdžių ir gebėjimų bei sąlygų, kuriomis jie dirba, gerinimas.

3 veiklos tikslas:

Priimančiųjų organizacijų gebėjimų stiprinimas ir savanoriškos veiklos trečiosiose šalyse skatinimas.

4 veiklos tikslas:

Žinomumo apie Sąjungos humanitarinės pagalbos vertybes skatinimas.

5 veiklos tikslas:

Savanoriškos veiklos valstybėse narėse derėjimo ir nuoseklumo didinimas, siekiant pagerinti Sąjungos piliečių galimybes dalyvauti humanitarinės pagalbos veikloje ir operacijose.

Atitinkama VGV / VGB veikla

23 02 04 – ES pagalbos savanoriai (Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusas).

1.4.3.     Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų turėti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

Pasiūlymu:

- bus sukurtas Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusas (ES pagalbos savanoriai) – sistema, kuria Europos savanoriai bendrai prisidės prie humanitarinės pagalbos veiksmų;

- bus siekiama stiprinti Sąjungos gebėjimus įveikti humanitarinę krizę, gilinti žinias ir patirtį, taip pat skleisti informaciją apie Sąjungos humanitarines vertybes ir solidarumą su stichinių nelaimių ir žmogaus sukeltų krizių trečiosiose šalyse aukomis;

- bus tenkinami pažeidžiamų ar nukentėjusių bendruomenių poreikiai ir padedama stiprinti gebėjimus trečiosiose šalyse ir gebėjimą atsigauti po nelaimių;

- bus laikomasi žmogiškumo, nediskriminavimo, neutralumo, nešališkumo ir nepriklausomos humanitarinės pagalbos principų ir padedama užtikrinti profesionalesnę humanitarinės pagalbos teikimo veiklą;

- bus užtikrinama, kad ES pagalbos savanorių saugai ir saugumui būtų teikiama pirmenybė;

- bus dislokuojami ES pagalbos savanoriai trečiosiose šalyse, kartu bus vengiama išstumti vietos darbuotojus ir vietos savanorišką veiklą;

1.4.4.     Rezultatų ir poveikio rodikliai

Nurodyti pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo stebėjimo rodiklius.

–          Dislokuotų arba pasirengusių dislokacijai ES pagalbos savanorių skaičius;

–          Žmonių, kuriuos pasiekė Sąjungos teikiama humanitarinė pagalba, skaičius;

–          Apmokytų savanorių skaičius ir mokymo kokybė, remiantis tarpusavio vertinimais ir lūkesčių patenkinimo lygiu;

–          Patvirtintų siunčiančiųjų organizacijų, taikančių ES pagalbos savanorių dislokavimo ir valdymo standartus, skaičius;

–          Gebėjimų stiprinimo veiksmų skaičius ir rūšis;

–          Trečiųjų šalių darbuotojų ir savanorių, dalyvaujančių gebėjimų stiprinimo veiksmuose, skaičius;

–          ES pagalbos savanorių žinių apie ES humanitarinę pagalbą lygis;

–          Tikslinių Sąjungos gyventojų, trečiųjų šalių bendruomenių ir kitų humanitarinės pagalbos teikėjų, kurie dalyvauja šioje veikloje ir kuriems tai naudinga, informuotumo apie humanitarinės pagalbos savanorių korpusą lygis.

–          ES pagalbos savanorių valdymo standartų platinimas ir perėmimas pagal kitas savanoriškos veiklos sistemas.

1.5.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1.     Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai

Lisabonos sutarties 214 straipsnio 5 dalyje nustatyta:

„Siekiant sukurti struktūrą jauniesiems europiečiams bendrai prisidėti prie Sąjungos humanitarinės pagalbos veiksmų, įsteigiamas Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusas. Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal įprastą teisėkūros procedūrą, apibrėžia šio korpuso veiklos taisykles ir tvarką.“

Komunikatas „Savanoriška veikla reiškiamas Europos piliečių solidarumas. Pirmieji svarstymai apie Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusą“, COM(2010) 683.

2011 m. gegužės mėn. priimtos Tarybos išvados.

2011 m. lapkričio mėn. EP rašytinis pareiškimas.

1.5.2.     Papildoma ES dalyvavimo nauda

Papildoma ES nauda gaunama:

a) dėl ES pagalbos savanorių iniciatyvos, kuria vienijami Sąjungos piliečiai iš įvairių valstybių narių bendrai prisidėti prie humanitarinės pagalbos veiksmų, Europos lygio ir tarptautinio pobūdžio;

b) skatinant tarpvalstybinį humanitarinės pagalbos organizacijų ir suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimą įgyvendinant korpuso veiksmus;

c) sudarant sąlygas masto ekonomijai ir dėl papildomumo ir sąveikos su kitomis atitinkamomis nacionalinėmis, tarptautinėmis ir Sąjungos programomis ir politikos sritimis, poveikio;

d) konkrečiai pareiškiant, kokios yra Europos vertybės apskritai ir visų pirma parodant Sąjungos ir jos piliečių solidarumą su labiausiai pažeidžiamais žmonėmis, kuriems reikalinga pagalba;

e) prisidedant prie aktyvios Europos Sąjungos pilietybės stiprinimo, suteikiant teisę skirtingo amžiaus, įvairių socialinių sluoksnių, skirtingo išsilavinimo ir profesijų Sąjungos piliečiams įsitraukti į humanitarinės pagalbos veiklą;

1.5.3.     Panašios patirties išvados

Šie pasiūlymai grindžiami:

- patirtimi, įgyta vykdant bandomuosius projektus, finansuojamus pagal konkursus, pradėtus atitinkamai 2011 ir 2012 m.: „Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusas – kvietimas teikti paraiškas bandomiesiems projektams“;

- Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpuso įsteigimo peržiūra;

- Komisijos komunikatu „Savanoriška veikla reiškiamas Europos piliečių solidarumas. Pirmieji svarstymai apie Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusą“ COM(2010) 683.

1.5.4.     Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

Suderinamumas su:

- Sutarties 215 straipsnio 4 dalimi;

- 1996 m. birželio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1257/96 dėl humanitarinės pagalbos;

- Pagal šį reglamentą finansuojami veiksmai nefinansuojami pagal kitas Sąjungos finansines priemones.

Komisija užtikrina, kad finansinės pagalbos pagal šį reglamentą prašantys asmenys ir tokios pagalbos gavėjai informuotų ją apie iš kitų šaltinių, įskaitant Sąjungos bendrąjį biudžetą, gautą finansinę pagalbą ir apie teikiamas paraiškas tokiai pagalbai gauti.

- Siekiama sąveikos su kitomis Sąjungos finansinėmis priemonėmis ir jas papildyti.

1.6.        Trukmė ir finansinis poveikis

¨      Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ribota

– ¨  Pasiūlymas (iniciatyva) galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD]

– ¨  Finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM

X Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė neribota

Ribotos trukmės finansinės nuostatos:

Biudžeto asignavimai apima 2014 m. sausio 1 d. – 2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpį.

Finansinis poveikis nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. (mokėjimai iki 2023 m. gruodžio 31 d.).

1.7.        Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)[29]

X Komisijos vykdomas tiesioginis centralizuotas valdymas

X Netiesioginis centralizuotas valdymas, vykdymo užduotis perduodant:

– X  vykdomosioms įstaigoms

– ¨  Bendrijų įsteigtoms įstaigoms[30]

– ¨  nacionalinėms viešojo sektoriaus arba viešąsias paslaugas teikiančioms įstaigoms

– ¨  asmenims, atsakingiems už konkrečių veiksmų vykdymą pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį ir nurodytiems atitinkamame pagrindiniame teisės akte, apibrėžtame Finansinio reglamento 49 straipsnyje

¨ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

¨ Decentralizuotas valdymas kartu su trečiosiomis šalimis

¨ Bendras valdymas kartu su tarptautinėmis organizacijomis

Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Pastabos

Programą galėtų tiesiogiai įgyvendinti Komisija (ECHO GD) centralizuoto tiesioginio valdymo būdu arba ji galėtų būti įgyvendinama per vykdomąją agentūrą (netiesioginio valdymo būdu). Šios dvi galimybės išlieka ir sprendimas bus priimtas laiku.

ES pagalbos savanorių veikloje gali dalyvauti:

a)         stojančiųjų šalių, šalių kandidačių, potencialių šalių kandidačių ir šalių partnerių pagal Europos kaimynystės politiką piliečiai ir siunčiančiosios organizacijos, vadovaujantis tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendraisiais principais ir bendrosiomis sąlygomis, nustatytomis atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose ir Asociacijos tarybos sprendimuose ar panašiuose susitarimuose;

b)         Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) šalių, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, piliečiai ir siunčiančiosios organizacijos pagal EEE susitarime nustatytas sąlygas;

c)         kitų Europos šalių piliečiai ir siunčiančiosios organizacijos, jeigu su šiomis šalimis sudaryti dvišaliai susitarimai;

d)         tarptautinių organizacijų darbuotojai, kurie atitinka 11 straipsnio 1 dalyje nurodytus tinkamumo kriterijus.

2.         Kai tinka, šis bendradarbiavimas grindžiamas papildomais šių dalyvaujančių šalių asignavimais, teiktinais tvarka, dėl kurios su šiomis šalimis bus sutarta.

2.           VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.        Stebėjimo ir atskaitomybės taisyklės

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

Finansuojami veiksmai reguliariai stebimi, siekiant sekti jų įgyvendinimą, taip pat reguliariai atliekamas nepriklausomas išorės vertinimas, siekiant nustatyti jų efektyvumą, veiksmingumą ir poveikį, atsižvelgiant į ES pagalbos savanorių tikslus. Šis stebėjimas ir vertinimas apima 5 dalyje nurodytas ataskaitas ir kitą veiklą, susijusią su konkrečiais šio reglamento aspektais, kuri gali būti pradėta vykdyti bet kuriuo reglamento įgyvendinimo metu.

Vertinimo etapu Komisija užtikrina, kad būtų nuolat konsultuojamasi su visomis susijusiomis suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant savanorius, siunčiančiąsias bei priimančiąsias organizacijas, humanitarines organizacijas ir darbuotojus. Vertinimo rezultatai panaudojami rengiant programas ir skirstant išteklius.

Siunčiančiosios organizacijos, dislokuojančios savanorius operacijoms už Sąjungos ribų vykdyti, yra atsakingos už jų veiklos stebėjimą ir reguliariai teikia Komisijai stebėjimo ataskaitas.

Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia:

a) ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio 31 d. – tarpinę vertinimo ataskaitą apie gautus rezultatus ir kokybinius bei kiekybinius šio reglamento įgyvendinimo aspektus per pirmuosius trejus įgyvendinimo metus;

b) ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d. – komunikatą dėl tolesnio šio reglamento įgyvendinimo;

c) ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 31 d. – ex post vertinimo ataskaitą.

Prireikus su ataskaitos išvadomis pateikiami šio reglamento keitimo pasiūlymai.

Komisija taip pat reguliariai informuoja EIVT ir ES delegacijas apie ES pagalbos savanorių veiklą.

2.2.        Valdymo ir kontrolės sistema

2.2.1.     Nustatyta rizika

Programą galėtų tiesiogiai įgyvendinti ECHO GD (centralizuoto tiesioginio valdymo būdu) arba ji galėtų būti įgyvendinama per dabartinę vykdomąją agentūrą (centralizuoto netiesioginio valdymo būdu); programa apims dotacijų paskirstymą ir paslaugų sutarčių sudarymą.

Abiem atvejais nustatyta tokia rizika:

a) rizika, susijusi su partnerių organizacijų (visų pirma nedidelių nevyriausybinių organizacijų) pajėgumu šalies viduje pritaikyti savo organizacines struktūras, kad galėtų vykdyti sutarčių finansinius ir veiklos įsipareigojimus;

b) saugumo ir prieigos apribojimai, atsirandantys įgyvendinant veiklą ginkluotuose regionuose ir (arba) regionuose, į kuriuos sudėtinga patekti, dėl kurių gali kilti pavojus fizinei įgyvendinančiųjų asmenų (savanorių) neliečiamybei ir kurie gali paveikti veiklos tikslų įgyvendinamumą;

c) rizika Komisijos reputacijai, susijusi su rizika, kuri kyla netinkamai naudojant lėšas.

Jeigu būtų pasirinkta vykdomosios įstaigos alternatyva, papildoma rizika gali būti susijusi su:

d) koordinavimo problemomis su vykdomąja agentūra, kylančiomis dėl to, kad nėra aiškiai apibrėžtos atsakomybės ribos valdant ir kontroliuojant vykdomajai agentūrai pavestas užduotis.

Manoma, kad dauguma šių rizikos rūšių sumažės ir bet kuriuo atveju bus nuolat atidžiai stebimos. Pavyzdžiui, bus taikomos supaprastinimo priemonės, laikantis peržiūrėto Finansinio reglamento (pvz., platesnis vienkartinių išmokų ir nustatyto dydžio sumų panaudojimas).

Pagal nustatytus klaidų lygius per pastaruosius trejus metus galimų klaidų lygis ECHO GD vykdomo centralizuoto tiesioginio valdymo atveju greičiausiai bus mažesnis nei 2 %.

Jeigu įgyvendinama pasitelkiant vykdomąją agentūrą, atsižvelgiant į bendrą agentūros klaidų lygį (pavyzdžiui, vykdomoji įstaiga EACEA savo 2011 m. metinėje veiklos ataskaitoje nurodė 0,81 % klaidų lygį), manoma, kad neatitikties lygis bus mažesnis nei 2 %.

2.2.2.     Numatomas (-i) kontrolės metodas (-ai)

Kiek tai susiję su tiesioginiu centralizuotu valdymu, bus taikoma bendra ECHO GD kontrolės struktūra. Todėl kontrolė bus sutelkta į administracinių, veiklos ir finansinių procedūrų atitiktį ir veiksmingumą, laikantis galiojančių teisės aktų. Šiuos dalykus apims ir ECHO GD vidaus audito tarnybos veikla.

Be to, dotacijų ir sutarčių, kurios sudaromos pagal šią priemonę, atžvilgiu bus atliekamas ECHO GD išorės audito srities ex post auditas ir išorės partnerių vykdomas vertinimas. Paprastai veiksmų auditą ir tyrimą atlieka vidaus audito tarnyba (VAT), Audito Rūmai ir OLAF. Remiantis 2011 m. duomenimis, tikėtinos ECHO GD kontrolės sąnaudos svyruoja nuo 2,7 % iki 3,1 %.

Jeigu įgyvendinama per vykdomąją įstaigą, Komisija vykdomųjų įstaigų veiklą kontroliuos taikydama atitinkamas kontrolės priemones, vadovaudamasi Finansinio reglamento 59 straipsniu ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 58/2003 dėl vykdomųjų įstaigų. Be to, ji stebės ir kontroliuos, kad vykdomoji įstaiga įgyvendintų atitinkamus kontrolės tikslus, susijusius su jai pavestinais valdyti veiksmais. Ši priežiūra bus įtraukta į atsakingo generalinio direktorato ir vykdomosios įstaigos bendradarbiavimo taisykles ir įstaigos du kartus per metus teikiamas ataskaitas.

Pagrindiniai vykdomosios agentūros vidaus kontrolės sistemos požymiai (remiantis EACEA duomenimis) yra tokie:

a) finansinės grandinės ir pareigų atskyrimas;

b) sąnaudų tinkamumo finansuoti kontrolė per ex ante patikras (dokumentų peržiūros, stebėjimo misijos);

c) priežiūros tvarka;

d) pagal tą pačią programą ir pagal skirtingas programas (dalijimasis geriausia praktika) įgyvendintos supaprastinimo priemonės ir suderinimas;

e) vienkartinių išmokų ir nustatytų dydžių sumų naudojimas kai kuriose srityse ir (arba) veiksmuose;

f) valdymo ataskaitų teikimas (mėnesio, ketvirčio ir metinių, kaip metinė veiklos ataskaita);

g) centralizuota ex ante kontrolė, taikoma viešiesiems pirkimams, kvietimams teikti pasiūlymus ir dotacijų susitarimams;

h) vidaus audito struktūra.

Vykdomosios įstaigos veiklą audituoja ir nagrinėja vidaus audito tarnyba (VAT), Audito Rūmai ir OLAF.

Kiek tai susiję su kontrolės sąnaudomis, jų sąmata grindžiama ankstesne vykdomosios įstaigos EACEA patirtimi. Pastaroji apskaičiavo dviejų programų, kurios bus įgyvendinamos 2014–2020 m., kontrolės sąnaudas: pagal 2011 m. metinėje veiklos ataskaitoje pateiktus duomenis apskaičiuota, kad kontrolės sąnaudos sudaro 2,8 % ir 2,9 % viso dviejų programų biudžeto. Taikant tokius pačius rezultatus, apskaičiuota, kad ES pagalbos savanorių korpuso įsteigimo kontrolės sąnaudos būtų nuo 6,7 mln. EUR iki 6,9 mln. EUR 2014–2020 m. laikotarpiu.

ECHO GD atžvilgiu apskaičiuota, kad kontrolės sąnaudos, susijusios su jo kaip vieno iš atsakingųjų GD vaidmeniu, būtų apie 210 000 EUR, t. y. 0,1 % viso biudžeto. Vykdant tokią kontrolę, taip pat atsižvelgiant į galimą naujų FR supaprastinimų poveikį, būtų galima išvengti didelių klaidų (> 2 %).

2.3.        Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones.

ECHO GD toliau rengs kovos su sukčiavimu strategiją, vadovaudamasis naująja 2011 m. birželio 24 d. priimta Komisijos kovos su sukčiavimu strategija, kad būtų užtikrinta, jog be kita ko:

ECHO GD vidaus kontrolės priemonės, susijusios su kova su sukčiavimu, visiškai atitiktų kovos su sukčiavimu strategiją;

ECHO GD sukčiavimo rizikos valdymo metodas leistų nustatyti sukčiavimo rizikos sritis ir tinkamus sprendimo būdus;

Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti patikrinimus vietoje ir inspektavimus.

Siekiant sumažinti potencialaus sukčiavimo ir pažeidimų pavojų, numatytos tokios priemonės:

- potencialaus sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos išraiška naujoje programoje – supaprastintos taisyklės ir dažniau taikomas nustatyto dydžio sumų ir vienkartinių išmokų principas;

- potencialaus dvigubo finansavimo sistemingas tikrinimas ir kelias dotacijas gavusių naudos gavėjų identifikavimas;

- ad hoc auditas, kurio bus imtasi kilus rimtų įtarimų dėl pažeidimų ir (arba) sukčiavimo.

3.           NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.        Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

· Dabartinės biudžeto išlaidų eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas

Europos vaidmuo pasaulyje || DA / NDA ([31]) || Iš ELPA šalių[32] || Iš šalių kandidačių[33] || Iš trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą

4 || 23 02 04 (Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusas) ES pagalbos savanoriai || DA || TAIP || TAIP || NE || TAIP / NE

ES pagalbos savanorių veikloje galės dalyvauti ir kitos Europos šalys, kurioms taikomos 23 straipsnyje nurodytos sąlygos.

3.2.        Numatomas poveikis išlaidoms

3.2.1.     Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || Numeris || 4. EUROPOS VAIDMUO PASAULYJE

ECHO GD || || || 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai || Vėlesni metai || Iš viso 2014–2020 m.

Ÿ Veiklos asignavimai || || || || || || || || ||

23 02 04 || Įsipareigojimai || (1) || 21.200 || 23.800 || 27.600 || 32.700 || 37.900 || 44.500 || 51.400 || || 239.100

Mokėjimai || (2) || 13.780 || 18.650 || 23.630 || 29.895 || 34.680 || 40.640 || 47.145 || 30.680 || 239.100

Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami konkrečių programų rinkinio lėšomis[34] || || || || || || || || ||

|| || (3) || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

IŠ VISO asignavimų, skirtų ECHO GD || Įsipareigojimai || =1+3 || 21.200 || 23.800 || 27.600 || 32.700 || 37.900 || 44.500 || 51.400 || || 239.100

Mokėjimai || =2+3 || 13.780 || 18.650 || 23.630 || 29.895 || 34.680 || 40.640 || 47.145 || 30.680 || 239.100

Ÿ IŠ VISO veiklos asignavimų || Įsipareigojimai || (4) || 21.200 || 23.800 || 27.600 || 32.700 || 37.900 || 44.500 || 51.400 || || 239.100

Mokėjimai || (5) || 13.780 || 18.650 || 23.630 || 29.895 || 34.680 || 40.640 || 47.145 || 30.680 || 239.100

Ÿ IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų rinkinio lėšomis || (6) || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

IŠ VISO asignavimų, pagal daugiametės finansinės programos 4 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || Įsipareigojimai || =4+ 6 || 21.200 || 23.800 || 27.600 || 32.700 || 37.900 || 44.500 || 51.400 || || 239.100

Mokėjimai || =5+ 6 || 13.780 || 18.650 || 23.630 || 29.895 || 34.680 || 40.640 || 47.145 || 30.680 || 239.100

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || 5 || Administracinės išlaidos

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| || || 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai || IŠ VISO 2014–2020 m.

ECHO GD ||

Ÿ Žmogiškieji ištekliai || 1.146 || 1.146 || 1.146 || 1.146 || 1.274 || 1.274 || 1.593 || 8.725

Ÿ Kitos administracinės išlaidos || 0.063 || 0.063 || 0.143 || 0.063 || 0.065 || 0.122 || 0.045 || 0.564

IŠ VISO ECHO GD || Asignavimai || 1.209 || 1.209 || 1.289 || 1.209 || 1.339 || 1.396 || 1.683 || 9.289

IŠ VISO asignavimų, pagal daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || (Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų) || 1.209 || 1.209 || 1.289 || 1.209 || 1.339 || 1.396 || 1.683 || 9.289

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| || || 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai || Vėlesni metai || IŠ VISO 2014–2020 m.

IŠ VISO asignavimų, pagal daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || Įsipareigojimai || 22.409 || 25.009 || 28.889 || 33.909 || 39.239 || 45.896 || 53.083 || || 248.434

Mokėjimai || 14.989 || 19.859 || 24.919 || 31.104 || 36.019 || 42.036 || 48.828 || 30.680 || 248.434

3.2.2.     Numatomas poveikis veiklos asignavimams

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

– X  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Nurodyti tikslus ir rezultatus ò || 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai || IŠ VISO 2014–2020 m.

REZULTATAI

|| Rezultato rūšis[35] || Vidutinės rezultato išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Bendras rezultatų skaičius || Iš viso išlaidų

1 VEIKLOS TIKSLAS Sąjungos gebėjimo teikti humanitarinę pagalbą stiprinimas ir gerinimas || || || || || || || || || || || || || || || ||

- Rezultatas || Registras, praktikos vnt., dislokuotų savanorių skaičius || 0.014 || 376 || 5.271 || 941 || 13.367 || 1130 || 15.976 || 1 356 || 20.222 || 1 560 || 22.867 || 1 950 || 27.361 || 2 291 || 32.074 || 9 604 || 137.136

1 veiklos tikslo tarpinė suma || 376 || 5.271 || 941 || 13.367 || 1130 || 15.976 || 1 356 || 20.222 || 1 560 || 22.867 || 1 950 || 27.361 || 2 291 || 32.074 || 9 604 || 137.136

Nurodyti tikslus ir rezultatus ò || 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai || IŠ VISO 2014–2020 m.

REZULTATAI

|| Rezultato rūšis[36] || Vidutinės rezultato išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Bendras rezultatų skaičius || Iš viso išlaidų

2 VEIKLOS TIKSLAS Humanitarinės pagalbos savanorių įgūdžių ir gebėjimų bei sąlygų, kuriomis jie dirba, gerinimas || || || || || || || || || || || || || || || ||

- Rezultatas || Savanorių mokymas, standartų parengimas || 0.0075 || 938 || 7.034 || 711 || 5.330 || 837 || 6.280 || 863 || 6.476 || 1193 || 8.946 || 1535 || 11.511 || 1600 || 12.000 || 7677 || 57.576

2 veiklos tikslo tarpinė suma || 938 || 7.034 || 711 || 5.330 || 837 || 6.280 || 863 || 6.476 || 1193 || 8.946 || 1535 || 11.511 || 1600 || 12.000 || 7677 || 57.576

3 VEIKLOS TIKSLAS Priimančiųjų organizacijų pajėgumų stiprinimas ir savanoriškos veiklos trečiosiose šalyse skatinimas || || || || || || || || || || || || || || || ||

- Rezultatas || Savanorių vadovų / vietos savanorių / instruktorių mokytojų / dalyvių / seminarų skaičius || 0.00471 || 1418 || 6.681 || 785 || 3.700 || 857 || 4.038 || 901 || 4.244 || 1037 || 4.886 || 849 || 3.999 || 1263 || 6.000 || 7110 || 33.549

3 veiklos tikslo tarpinė suma || 1418 || 6.681 || 785 || 3.700 || 857 || 4.038 || 901 || 4.244 || 1037 || 4.886 || 849 || 3.999 || 1263 || 6.000 || 7110 || 33.549

Nurodyti tikslus ir rezultatus ò || 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai || IŠ VISO 2014–2020 m. ||

REZULTATAI ||

|| Rezultato rūšis[37] || Vidutinės rezultato išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Bendras rezultatų skaičius || Iš viso išlaidų ||

|| 4 VEIKLOS TIKSLAS Skleisti informaciją apie Sąjungos humanitarinės pagalbos vertybes || || || || || || || || || || || || || || || ||

|| - Rezultatas || ES pagalbos savanorių tinklo kūrimas; konferencijos, ryšiai, žinomumas; savanorių užduočių internetu skaičius || 0,00081 || 300 || 1.737 || 700 || 0.940 || 1300 || 0.769 || 1700 || 1.395 || 2000 || 0.769 || 2000 || 1.053 || 2000 || 0.826 || 10000 || 7.488

|| 4 veiklos tikslo tarpinė suma || 300 || 1.737 || 700 || 0.940 || 1300 || 0.769 || 1700 || 1.395 || 2000 || 0.769 || 2000 || 1.053 || 2000 || 0.826 || 10000 || 7.488

|| 5 VEIKLOS TIKSLAS Savanoriškos veiklos valstybėse narėse nuoseklumo didinimas, siekiant pagerinti Sąjungos piliečių galimybes dalyvauti humanitarinės pagalbos veikloje ir operacijose || || || || || || || || || || || || || || || ||

|| - Rezultatas || Standartų kūrimas, peržiūra, patvirtinimo mechanizmas || || || 0.477 || || 0.464 || || 0.538 || || 0.364 || || 0.433 || || 0.575 || || 0.500 || || 3.351

|| 5 veiklos tikslo tarpinė suma || || 0.477 || || 0.464 || || 0.538 || || 0.364 || || 0.433 || || 0.575 || || 0.500 || || 3.351

|| IŠ VISO IŠLAIDŲ || 3032 || 21.200 || 3137 || 23.800 || 4124 || 27.600 || 4820 || 32.700 || 5790 || 37.900 || 6334 || 44.500 || 7154 || 51.400 || 34391 || 239.100

3.2.3.     Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

3.2.3.1.  Suvestinė

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai nenaudojami

– X  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai || IŠ VISO

Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJA || || || || || || || ||

Žmogiškieji ištekliai || 1.146 || 1.146 || 1.146 || 1.146 || 1.274 || 1.274 || 1.593 || 8.725

Kitos administracinės išlaidos || 0.063 || 0.06.3 || 0.143 || 0.063 || 0.065 || 0.122 || 0.045 || 0.564

Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJA || 1.209 || 1.209 || 1.289 || 1.209 || 1.339 || 1.396 || 1.683 || 9.289

Neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ[38] || Nėra || Nėra || Nėra || Nėra || Nėra || Nėra || Nėra || Nėra

Žmogiškieji ištekliai || || || || || || || ||

Kitos administracinio pobūdžio išlaidos || || || || || || || ||

Tarpinė suma, neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || Nėra || Nėra || Nėra || Nėra || Nėra || Nėra || Nėra || Nėra

IŠ VISO || 1.209 || 1.209 || 1.289 || 1.209 || 1.339 || 1.396 || 1.683 || 9.289

Šie skaičiai bus pataisyti, atsižvelgiant į numatomo perdavimo išorės subjektams proceso rezultatus. 3.2.3.2.            Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai nenaudojami

– X  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą nurodyti sveikaisiais skaičiais (arba ne smulkiau nei dešimtųjų tikslumu)

|| 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai

Ÿ Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai)

XX 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės) || 6 || 6 || 6 || 6 || 6 || 6 || 7

XX 01 01 02 (Delegacijos) || || || || || || ||

XX 01 05 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

Ÿ Išorės personalas (visos darbo dienos ekvivalento vienetais (FTE))[39]

XX 01 02 01 (CA, INT, SNE finansuojami iš bendrojo biudžeto) || 6 || 6 || 6 || 6 || 8 || 8 || 11

XX 01 02 02 (CA, INT, JED, LA ir SNE delegacijose) || || || || || || ||

XX 01 04 m [40] || - būstinėje[41] || || || || || || ||

- delegacijose || || || || || || ||

XX 01 05 02 (CA, INT, SNE - netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

10 01 05 02 (CA, INT, SNE – tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) || || || || || || ||

IŠ VISO || 12 || 12 || 12 || 12 || 14 || 14 || 18

23 yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam generaliniam direktoratui gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Šie skaičiai bus pataisyti, atsižvelgiant į numatomo perdavimo išorės subjektams proceso rezultatus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai || Politikos vystymas ir sąvokos. Įgyvendinimo aktai ir priemonės.

Išorės personalas || Dotacijų susitarimų ir sutarčių valdymas; politikos įgyvendinimas ir tolesni veiksmai; administracinė parama.

3.2.4.     Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

– X  Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos Komisijos pasiūlymą, pateiktą komunikate „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“ (COM(2011) 500 galutinis).

– ¨  Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą

Paaiškinti, kaip reikia pakeisti programavimą, ir nurodyti atitinkamas biudžeto eilutes bei sumas.

– ¨  Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą[42].

Paaiškinti, ką reikia atlikti, ir nurodyti atitinkamas išlaidų kategorijas, biudžeto eilutes ir sumas.

[…]

3.2.5.     Trečiųjų šalių įnašai

– Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

– Pasiūlyme (iniciatyvoje) numatytas bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| N metai || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || ... atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) || Iš viso

Nurodyti bendrą finansavimą teikiančią įstaigą || || || || || || || ||

IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų || || || || || || || ||

Pasiūlyme numatyti trečiųjų šalių – ELPA šalių, kurios yra EEE narės, stojančiųjų šalių, šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių, kurios naudojasi pasirengimo narystei strategija, ir šalių partnerių pagal Europos kaimynystės politiką – įnašai.

3.3.        Numatomas poveikis įplaukoms

– X Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio įplaukoms.

– ¨  Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

¨         nuosaviems ištekliams

¨         įvairioms įplaukoms

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto įplaukų eilutė || Einamųjų metų biudžeto asignavimai || Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis[43]

N metai || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || ... atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)

… straipsnis || || || || || || || ||

Įvairių asignuotųjų įplaukų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-oms) daromas poveikis.

[…]

Nurodyti poveikio įplaukoms apskaičiavimo metodą.

[…]

[1]               Standartinė „Eurobarometro“ apklausa Nr. 73/2010, Speciali „Eurobarometro“ apklausa Nr. 343/2010 ir speciali „Eurobarometro“ apklausa Nr. 384/2012.

[2]               COM (2010) 683 galutinis.

[3]               2011 m. gegužės 25 d. Tarybos išvados dėl Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpuso.

[4]               2011 m. gegužės 9 d. Europos Parlamento rašytinis pareiškimas 25/2011.

[5]               2010 m. Briuselyje ir 2011 m. Budapešte – kur aktyviai dalyvavo daugiau nei 150 suinteresuotųjų šalių organizacijų.

[6]               COHAFA.

[7]               SG, SJ, BUDG GD, DEVCO GD, FPIS, EIVT, EAC GD, EACEA, EMPL GD, ELARG GD.

[8]               2011 m. gruodžio mėn. ir 2012 m. birželio mėn. Briuselyje surengti du kapitalizavimo seminarai, kuriuose buvo daugiau nei 70 dalyvių.

[9]               OL C 25, 2008, p. 1.

[10]             OL L 11, 2003, p. 1.

[11]             COM(2011) 681 final.

[12]             Įsteigtas Sprendimu X/XX dėl Sąjungos civilinės saugos mechanizmo.

[13]             COM(2011) 500 final.

[14]             OL C 25, 2008, p. 1.

[15]             Dar nepaskelbta.

[16]             Komisijos komunikatas COM(2010) 683 „Savanoriška veikla reiškiamas Europos piliečių solidarumas. Pirmieji svarstymai apie Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusą“ (OL C 121/59, 2011).

[17]             Komisijos komunikatas „Atnaujinta 2011–2014 m. ES įmonių socialinės atsakomybės strategija“, COM(2011) 681 galutinis (OL C 37, 2012, p. 24).

[18]             Komisijos komunikatas COM(2011) 933 (OL C 102, 2012, p. 35).

[19]             Komisijos komunikatas COM(2011) 568 „ES politika ir savanoriška veikla. Tarpvalstybinės savanoriškos veiklos pripažinimas ir skatinimas ES“ (OL C 335, 2011, p. 19).

[20]             Dar nepaskelbta.

[21]             OL L 312, 1995, p. 1.

[22]             OL L 292, 1996, p. 2.

[23]             OL L 136, 1999, p. 1.

[24]             OL L 55, 2011, p. 13.

[25]             OL L 8, 2001, p. 1.

[26]             OL L 281, 1995, p. 31.

[27]             VGV – veikla grindžiamas valdymas, VGB – veikla grindžiamas biudžeto sudarymas.

[28]             Kaip nurodyta Finansinio reglamento 49 straipsnio 6 dalies a arba b punkte.

[29]             Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ http://www.cc.cec/budg/man/budgmanag/budgmanag_en.html.

[30]             Kaip nurodyta Finansinio reglamento 185 straipsnyje.

[31]             DA – diferencijuotieji asignavimai / NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

[32]             ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

[33]             Šalių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių šalių kandidačių.

[34]             Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

[35]             Rezultatai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.).

[36]             Rezultatai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.).

[37]             Rezultatai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.).

[38]             Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

[39]             CA – sutartininkas („Contract Agent“); INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („Intérimaire“); JED – jaunesnysis delegacijos ekspertas („Jeune Expert en Délégation“); LA – vietinis darbuotojas („Local Agent“); SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“).

[40]             Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės personalui, finansuojamam iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

[41]             Būtina struktūriniams fondams, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos žuvininkystės fondui (EŽF).

[42]             Žr. Tarpinstitucinio susitarimo 19 ir 24 punktus.

[43]             Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 25 % surinkimo išlaidų.