EUR-Lex Access to European Union law
This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52012PC0514
Proposal for a REGULATION OF THE EUROPEAN PARLIAMENT AND OF THE COUNCIL Establishing the European Voluntary Humanitarian Aid Corps EU Aid Volunteers
Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo įsteigiamas Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusas ES pagalbos savanoriai
Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo įsteigiamas Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusas ES pagalbos savanoriai
/* COM/2012/0514 final - 2012/0245 (COD) */
Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo įsteigiamas Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusas ES pagalbos savanoriai /* COM/2012/0514 final - 2012/0245 (COD) */
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS 1. PASIŪLYMO APLINKYBĖS Pasiūlymo pagrindas ir tikslai Kaip numatyta Sutarties dėl Europos
Sąjungos veikimo (SESV) 214 straipsnio 5 dalyje, šiuo
pasiūlymu sukuriama Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos
korpuso sistema, pagal kurią Europos savanoriai galėtų bendrai
prisidėti vykdant humanitarinės pagalbos veiksmus. Jos tikslas yra
išreikšti Sąjungos humanitarines vertybes ir solidarumą su
žmonėmis, kuriems reikia pagalbos, skatinant veiksmingą ir
matomą Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusą,
kuris padeda stiprinti Sąjungos gebėjimą reaguoti į
humanitarines krizes ir pažeidžiamų ar nelaimės paveiktų
bendruomenių trečiosiose šalyse pajėgumą ir atsparumą. Atsižvelgdama į tai, kad padaugėjo tiek stichinių
nelaimių, tiek žmogaus sukeltų humanitarinių krizių ir jos
tapo didesnės, Sąjunga turi užtikrinti tinkamą humanitarinę
pagalbą. Gerai pasirengę savanoriai gali prisidėti prie
Sąjungos gebėjimo patenkinti šiuos papildomus humanitarinius
poreikius. Gerinant Europos piliečių
savanoriškos veiklos gebėjimų sutelkimą, taip pat galima kurti
teigiamą Sąjungos įvaizdį pasaulyje ir skatinti
domėjimąsi europiniais projektais, kuriais remiama humanitarinės
pagalbos veikla. Nors savanoriškos veiklos mastas didėja vykdant daugelio
rūšių veiklą, vis dar yra daug galimybių toliau
plėtoti Sąjungos piliečių solidarumą su žmonėmis
trečiosiose šalyse, kurie nukentėjo nuo žmogaus sukeltų
krizių ar gaivalinių nelaimių. Europos piliečiai mano, kad
humanitarinė pagalba yra tas sektorius, kuriame savanoriška veikla turi
didžiausią poveikį, ir jie labai remia Europos savanoriškos
humanitarinės pagalbos korpuso įsteigimą. Didžioji dauguma
Europos piliečių taip pat labai palaikė Sąjungos veiklą
teikiant humanitarinę pagalbą. Tačiau būtina toliau
skatinti bendravimą su Sąjungos piliečiais, siekiant didinti
informuotumą apie Sąjungos humanitarinę pagalbą ir jos
žinomumą[1]. Pasiūlymas grindžiamas 2010 m.
komunikatu „Savanoriška veikla reiškiamas Europos piliečių
solidarumas. Pirmieji svarstymai apie Europos savanoriškos humanitarinės
pagalbos korpusą“[2].
Komunikate nurodomi pagrindiniai principai, trūkumai ir būtinos
sąlygos, siekiant teigiamai prisidėti prie Sąjungos
humanitarinės pagalbos. Kad būtų galima išbandyti kai kurias
įmanomas sistemos ypatybes, pradėti vykdyti bandomieji projektai, o
šiame pasiūlyme atsižvelgiama į juos vykdant įgytą
patirtį. Taryba[3]
ir Europos Parlamentas[4]
išreiškė tvirtą paramą šiai iniciatyvai, dar kartą
patvirtindami pagrindinį Sąjungos vaidmenį skatinant
savanorišką veiklą ir nustatant kai kuriuos pagrindinius korpuso
elementus. Pasiūlymu būtų prisidėta
siekiant Sąjungos išorės politikos tikslų, ypač
Sąjungos humanitarinės pagalbos tikslų išsaugoti gyvybę,
užkirsti kelią žmonių kančioms ir jas palengvinti bei palaikyti žmogaus
orumą. Jis padidintų priimančiosioms bendruomenėms
trečiosiose šalyse teikiamą naudą ir savanoriškos veiklos
poveikį patiems savanoriams. Be to, mokymo ir neformalaus mokymosi
patirtis, kurios savanoriai įgys, yra didelės investicijos į
žmogiškąjį kapitalą, savanoriams taptų lengviau
įsidarbinti pasaulio ekonomikos sąlygomis ir taip prisidėti prie
strategijos „Europa 2020“ tikslų – pažangaus, tvaraus ir integracinio
augimo. Derėjimas su kitomis Sąjungos
politikos sritimis ir tikslais Ypač daug dėmesio buvo skirta
siekiant užtikrinti Savanoriškos humanitarinės pagalbos korpuso
veiksmų, Sąjungos humanitarinės pagalbos politikos ir pagal ES
išorės politiką, ypač vystomojo bendradarbiavimo srityje,
vykdomų veiksmų glaudų koordinavimą. Nors Savanoriškos humanitarinės
pagalbos korpusas daugiausia dėmesio skiria Sąjungos
humanitarinės pagalbos tikslams, jis taip pat turėtų padėti
įgyvendinti kitą įvairių rūšių Sąjungos
vidaus politiką, pavyzdžiui, mokymosi, jaunimo ir aktyvaus pilietiškumo. Savanoriškos humanitarinės pagalbos
korpusas užpildys spragas, kurių neapima esamos Europos programos, pvz.,
Europos savanorių tarnyba. Iš tiesų Europos savanorių tarnybos
veikla visų pirma vykdoma Europoje, daugiausia dėmesio skiriant
jaunų žmonių iki 30 metų amžiaus rėmimui, siekiant
didinti socialinę sanglaudą ir tarpusavio supratimą
Sąjungoje, ir ji nėra pagrįsta humanitariniais principais.
Savanoriškos humanitarinės pagalbos korpuso tikslai, jo apimtis ir veikla
atitinka konkrečius humanitarinės veiklos ir operacijų poreikius. 2. KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS
ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI Po to, kai pirmą kartą ES Sutarties
dėl Konstitucijos Europai projekte buvo pateiktas pasiūlymas dėl
savanoriškos humanitarinės pagalbos korpuso, 2006 ir 2010 m. atliktos
dvi išorės peržiūros ir nemažai konsultuotasi su įvairiomis
suinteresuotosiomis šalimis, siekiant įvertinti dabartinę
humanitarinės pagalbos savanoriškos veiklos padėtį, išryškinti
esamas spragas ir problemas, ir nustatyti veiksmų tikslus ir prioritetines
sritis. Su suinteresuotosioms šalims, įskaitant
pagrindines humanitarinės pagalbos organizacijas (NVO, Raudonojo Kryžiaus
ir Raudonojo Pusmėnulio draugijos, JT agentūros), pagrindinėmis
savanorių organizacijomis, atskirais savanoriais, valstybių narių
atstovais ir kitais atitinkamais subjektais buvo specialiai konsultuojamasi
dviejose specialiose konferencijose[5]
ir per viešas konsultacijas internetu. Be to, valstybės narės Tarybos
darbo grupėje humanitarinės pagalbos ir pagalbos maistu klausimais[6] aptarė su Savanoriškos
humanitarinės pagalbos korpusu susijusius įvairius klausimus.
Konsultacijos taip pat apėmė viešą interneto forumą
dėl tinkamo korpuso pavadinimo. Remiantis išsamia analize, kaip tinkamas
iniciatyvos pavadinimas pasirinktas variantas „ES pagalbos savanoriai“ (angl.
„EU Aid Volunteers“), kuris bus vartojamas toliau, kalbant ir apie
iniciatyvą, ir apie atskirus savanorius dislokuojamus humanitarinėms
operacijoms vykdyti. Siekiant išnagrinėti politikos
alternatyvas ir galimą jų poveikį, parengta poveikio vertinimo
ataskaita. Vykdant poveikio vertinimą, kartu dirbo ir Poveikio vertinimo
iniciatyvinė grupė, kurią sudarė susijusių Komisijos
tarnybų[7]
atstovai, taip pat buvo naudingas išorės tyrimas. Buvo atsižvelgta į
dviejuose seminaruose, organizuotuose su bandomųjų projektų
koordinatoriais, įgytą patirtį ir išvadas[8]. Visos suinteresuotųjų šalių
pastabos išsamiai apsvarstytos ir į jas atsižvelgta poveikio vertinimo
ataskaitoje. Poveikio vertinimas Nurodytos šios pagrindinės problemos: (1)
Trūksta struktūrinio ES požiūrio
į savanorišką veiklą. (2)
Prastas ES humanitarinės veiklos ir solidarumo
su žmonėmis, kuriems reikalinga pagalba, žinomumas. (3)
Visose valstybėse narėse trūksta
nuoseklių nustatymo ir atrankos mechanizmų. (4)
Nėra pakankamai kvalifikuotų humanitarinės
pagalbos savanorių. (5)
Humanitarinės pagalbos greitojo reagavimo
pajėgumų trūkumai. (6)
Silpni priimančiųjų
organizacijų pajėgumai. Poveikio vertinime išnagrinėtos kelios
politikos alternatyvos, atsiradusios dėl kelių skirtingų
modulių ir valdymo būdo kombinacijos: 1 politikos alternatyva, įskaitant: 1)
savanorių nustatymo, atrankos ir mokymo standartų kūrimą ir
2) patvirtinimo mechanizmo, skirto siunčiančiosioms organizacijoms,
kūrimą; 2 politikos alternatyva, įskaitant
modulius pagal 1 alternatyvą ir 3) paramą, skirtą ES
savanorių mokymui humanitarinės pagalbos srityje, 4) ES apmokytų
savanorių registro sukūrimą, 5) savanorių valdymo
priimančiosiose organizacijose standartų ir patvirtinimo mechanizmo
sukūrimą; 3 politikos alternatyva, įskaitant visus
modulius pagal 2 alternatyvą ir 6) paramą ES savanoriams dislokuoti,
7) gebėjimų didinimą trečiosios šalies priimančiosiose
organizacijose, 8) ES humanitarinės pagalbos savanorių tinklo
kūrimą. Ši alternatyva būtų įgyvendinama
bendradarbiaujant su humanitarinės pagalbos organizacijoms, kurios
turėtų nustatyti, atrinkti ir dislokuoti savanorius. 4 politikos alternatyva, įskaitant visus
modulius pagal 3 alternatyvą, kuriuos įgyvendina Europos Komisija,
taikydama tiesioginio valdymo būdą. Remiantis šiuo potencialaus ekonominio, socialinio poveikio ir poveikio
aplinkai vertinimu, 3 politikos alternatyva buvo rekomenduota kaip
veiksmingiausia alternatyva nustatytoms problemoms spręsti. 3. TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI Šiame pasiūlyme nustatomos ES pagalbos
savanorių veiklos procedūros ir taisyklės, numatytos Sutarties
214 straipsnio 5 dalyje. Pasiūlymu atsižvelgiama į galimybių
suteikimo metodą ir jame apsiribojama pagrindiniais elementais,
reikalingais įgyvendinti reglamentą, įskaitant tikslų jo
bendrųjų ir veiklos tikslų apibrėžimą, principus ir
veiksmus, iš kurių jis sudarytas, finansinės paramos nuostatas ir
bendrąsias jo įgyvendinimo nuostatas. Pasiūlyme atsižvelgiama į
humanitarinės pagalbos principus (4 str.) ir Europos konsensuse
dėl humanitarinės pagalbos[9]
pateiktą humanitarinės pagalbos apibrėžimą.
Be reagavimo į krizes, jis taip pat apima nelaimių prevencijos,
pasirengimo joms ir padarinių šalinimo operacijas, taip pat
humanitarinės pagalbos veiklą, kuria siekiama didinti
bendruomenių gebėjimus ir jų atsparumą krizėms. Pagrindiniai pasiūlymo aspektai
susiję su įvairiais ES pagalbos savanorių veiksmais,
kurie gali būti remiami taikant finansinę paramą ir
įgyvendinami įvairių gavėjų, remiantis Komisijos
metine darbo programa (21 str.). Pagal Tarybos reglamentą (EB)
Nr. 58/2003[10]
Komisija ketina pavesti programų valdymą vykdomajai agentūrai. Pasiūlyme nurodomi šių
rūšių veiksmai: –
Su savanoriais kandidatais ir ES pagalbos
savanoriais susiję standartai (9 str.) Komisija parengs standartus, kuriais bus
nustatyta politikos sistema ir minimalūs reikalavimai, siekiant užtikrinti
efektyvų, veiksmingą ir suderintą savanorių kandidatų
įdarbinimą ir rengimą, taip pat ES pagalbos savanorių
dislokavimą ir valdymą – pagrindinius šios iniciatyvos veiksmus.
Standartais bus užtikrinta priežiūros pareiga ir visų pirma
siunčiančiosios ir priimančiosios organizacijų
atsakomybė, minimalūs reikalavimai, taikomi pragyvenimo,
apgyvendinimo ir kitoms susijusioms išlaidoms padengti, draudimo išlaidų
padengimas ir kiti susiję elementai. –
Patvirtinimas (10 str.) Siunčiančiosios organizacijos,
kurios norėtų atrinkti, parengti ir dislokuoti ES pagalbos
savanorius, turės būti patvirtintos kaip atitinkančios šiuos
standartus. Jos turėtų atitikti įvairius tinkamumo reikalavimus
ir laikytis diferencijuotos patvirtinimo procedūros (turi būti
apibrėžta įgyvendinimo aktuose), atsižvelgiant į jų
pobūdį ir pajėgumus (pvz., valstybių narių
valstybinių įstaigų, NVO). Civilinės saugos ir vystomojo
bendradarbiavimo subjektai, veikiantys humanitarinės pagalbos srityje,
taip pat laikomi atitinkančiais reikalavimus. Reikalavimus
atitinkančioms priimančiosioms organizacijoms bus sukurtas
diferencijuotas patvirtinimo mechanizmas. Nors privačios įmonės
neatitinka reikalavimų kaip siunčiančiosios arba
priimančiosios organizacijos, jos gali būti susijusios su projektais
ir bendrai finansuoti dalį savanorio išlaidų, kad paskatintų
įmonių savanorišką veiklą, kaip raginama komunikate
„Atnaujinta 2011–2014 m. ES įmonių socialinės
atsakomybės strategija“[11]. –
Savanorių kandidatų nustatymas ir
atranka (11 str.) ES pagalbos savanorių veikloje gali
dalyvauti Sąjungos piliečiai ir ilgą laiką ES teisėtai
gyvenantys kitų valstybių piliečiai. Atsižvelgiant į
susitarimus, kaip nurodyta 23 straipsnio 1 dalyje, šalių
kandidačių, potencialių šalių kandidačių ir
šalių partnerių pagal Europos kaimynystės politiką
piliečiai gali prašyti tapti ES pagalbos savanoriais. Remdamasi metine darbo programa, Komisija
skelbs kvietimus teikti paraiškas patvirtintų
siunčiančiųjų organizacijų vykdomam savanorių
kandidatų nustatymui ir atrankai. Po to, kai siunčiančiosios
arba priimančiosios organizacijos ar kiti susiję subjektai iš anksto
įvertins poreikius trečiosiose šalyse, siunčiančiosios
organizacijos, su kuriomis buvo sudarytos sutartys pagal tokius kvietimus
teikti paraiškas, nustatys ir atrinks savanorius kandidatus mokymui. –
Mokymas ir pasirengimas iki dislokavimo (12
str.) Atsižvelgiant į ankstesnę
atrinktų savanorių kandidatų patirtį, jie dalyvaus
specialiems poreikiams pritaikytoje mokymo programoje. Komisija organizuos
mokymo programą, kurią įgyvendins specialios mokymo patirties
turinčios organizacijos. Be to, vykdant mokymą ir atsižvelgiant
į mokymo poreikius, savanoriai kandidatai galės įgyti praktinės
patirties atlikdami praktiką ar per kitokį trumpalaikį
pasirengimą iki dislokavimo, kurį rengia patvirtintos
siunčiančiosios organizacijos. –
ES pagalbos savanorių registras (13 str.) Turėtų būti vertinama, kaip
savanoriai kandidatai yra pasirengę būti dislokuoti trečiosiose
šalyse. Jeigu pasirengę sėkmingai, juos reikėtų
įtraukti į dislokuoti tinkamų ES pagalbos savanorių
registrą, kurį administruos Komisija. Į registrą taip pat
bus įtraukti jau anksčiau buvę dislokuoti savanoriai, jeigu jie
pageidauja būti dislokuoti ateityje. –
ES pagalbos savanorių dislokavimas
trečiosiose šalyse (14 str.) Remdamasi savo metine darbo programa, Komisija
skelbs kvietimus teikti paraiškas patvirtintų
siunčiančiųjų organizacijų vykdomam ES pagalbos
savanorių dislokavimui. Siunčiančiosios organizacijos, su
kuriomis buvo sudarytos sutartys pagal šiuos kvietimus teikti paraiškas, gali
atrinkti savanorius iš registro ir siųsti juos priimančiosioms
organizacijoms. Komisija taip pat gali siųsti savanorius iš registro
į Komisijos humanitarinės pagalbos biurus ar reagavimo operacijoms
trečiosiose šalyse per Reagavimo į nelaimes centrą[12], kuris padeda Sąjungai
reaguoti į nelaimes. Konkrečios dislokavimo sąlygos bus
nustatytos siunčiančiosios organizacijos ir savanorio sutartyje. –
Priimančiųjų organizacijų
gebėjimų stiprinimas (15 str.) Vykdydama šį veiksmą, Komisija gali
remti priimančiųjų organizacijų gebėjimų
stiprinimo veiksmus, kad būtų galima užtikrinti veiksmingą ES
pagalbos savanorių valdymą ir tvarų jų darbo poveikį,
įskaitant vietos savanoriškos veiklos skatinimą. –
ES pagalbos savanorių tinklas (16 str.) Vykdant šį veiksmą, numatoma
įsteigti ES pagalbos savanorių tinklą, kurį valdys
Komisija. Jį sudarys ES pagalbos savanoriai, kurie taip galės
lengviau palaikyti tarpusavio ryšius; tinklas vykdys tam tikrą veiklą,
visų pirma dalydamasis žiniomis ir skleisdamas informaciją. Jis taip
pat rems tokią veiklą, kaip seminarai, praktiniai užsiėmimai ir
absolventų veikla. –
Ryšių palaikymas, informuotumo didinimas ir
žinomumas (17 str.) Šiuo veiksmu bus remiami visuomenės informavimo, ryšių
palaikymo ir informuotumo didinimo veiksmai, kuriais siekiama skatinti ES
pagalbos savanorių veiklą ir remti savanorišką veiklą
humanitarinės pagalbos srityje. Komisija parengs informacijos ir
ryšių palaikymo veiksmų planą, kurį įgyvendins visi
pagalbos gavėjai, visų pirma siunčiančiosios ir
priimančiosios organizacijos. Komisija yra įgaliota priimti kai kurių veiksmų
priemones deleguotaisiais aktais (kaip numatyta 25 str.) dėl
standartų ir veiklos tikslų taisomųjų rodiklių; arba
įgyvendinimo aktais (24 straipsnis), įskaitant patvirtinimo
mechanizmą ir mokymo programos priemones). Teisinis pagrindas Šio pasiūlymo teisinis pagrindas yra Sutarties dėl Europos
Sąjungos veikimo 214 straipsnio 5 dalis. Subsidiarumo principas Kadangi specialiame Sutarties teisiniame pagrinde yra numatyta, kad
Sąjunga gali įsteigti ES pagalbos savanorių korpusą,
subsidiarumo principas netaikomas. Proporcingumo principas Pasiūlyme nagrinėjami nustatyti esamų savanoriškos
veiklos sistemų trūkumai ir neviršijama to, kas būtina tikslams
pasiekti. Sąjungai tenkanti administracinė našta yra ribota ir
užtikrinamos būtinos savanorių dislokavimo humanitarinės
pagalbos operacijoms vykdyti sąlygos, įskaitant standartų,
patvirtinimo mechanizmo, mokymo programos ir apmokytų savanorių registro
kūrimą. Pagrindiniai veiksmai dėl ES pagalbos savanorių,
susiję su savanorių nustatymu, atranka, rengimu ir dislokavimu, bus
decentralizuoti ir juos įgyvendins siunčiančiosios ir
priimančiosios organizacijos. Be to, Komisija ketina pavesti programų
valdymą vykdomajai įstaigai. Pasirinkta priemonė Europos Parlamento ir Tarybos reglamento pasiūlymas 4. POVEIKIS BIUDŽETUI Komisijos komunikate „Strategijos
„Europa 2020“ biudžetas“[13],
numatoma, kad biudžeto įsipareigojimai, susiję su Europos
savanoriškos humanitarinės pagalbos korpuso (ES pagalbos savanoriais)
įsteigimu, sudarys 239,1 mln. EUR dabartinėmis kainomis. 2012/0245 (COD) Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS
kuriuo įsteigiamas Europos savanoriškos
humanitarinės pagalbos korpusas ES pagalbos savanoriai EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS
SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdami į Sutartį dėl
Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 214 straipsnio 5 dalį, atsižvelgdami į Europos Komisijos
pasiūlymą, pasikonsultavę su Europos duomenų
apsaugos priežiūros pareigūnu, perdavus teisėkūros procedūra
priimamo akto projektą nacionaliniams parlamentams, laikydamiesi įprastos
teisėkūros procedūros, kadangi: (1) solidarumas yra viena iš
pagrindinių Sąjungos vertybių ir yra galimybių toliau
plėtoti priemones, kuriomis parodomas Sąjungos piliečių
solidarumas su trečiųjų šalių žmonėmis, kurie yra
pažeidžiami dėl žmogaus sukeltų krizių ar stichinių
nelaimių arba nuo jų nukentėjo; (2) savanoriška veikla yra
konkreti ir matoma solidarumo išraiška, kai asmenys gali skirti savo žinias,
gebėjimus ir laiką kitiems žmonėms pirmiausia ne dėl
finansinės naudos; (3) Sąjungos
humanitarinės pagalbos vizija, įskaitant bendrą tikslą,
principus, gerąją patirtį ir bendrą sistemą, siekiant
teikti Sąjungos humanitarinę pagalbą, yra išdėstyta
„Europos konsensuse dėl humanitarinės pagalbos“[14]. Europos konsensuse
pabrėžiama, kad Sąjunga tvirtai įsipareigojusi remti ir skatinti
pagrindinius humanitarinius humaniškumo, neutralumo, nešališkumo ir
nepriklausomumo principus. Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos
korpusui (toliau – ES pagalbos savanoriams, angl. EU Aid Volunteers)
vykdant veiksmus turėtų būti vadovaujamasi Europos konsensusu
dėl humanitarinės pagalbos; (4) Sąjungos
humanitarinė pagalba teikiama tais atvejais, kai taikomos kitos
priemonės, susijusios su vystomuoju bendradarbiavimu, krizių valdymu
ir civiline sauga. ES pagalbos savanoriai turėtų dirbti
vadovaudamiesi derėjimo ir papildomumo principu susijusios politikos ir
priemonių atžvilgiu, kad būtų galima kuo veiksmingiau panaudoti
šias priemones ir kartu sistemingai skatinti humanitarinius principus ir
ilgalaikius vystymosi tikslus. Siekiant koordinuoti Sąjungos reagavimo
į humanitarines krizes trečiosiose šalyse veiksmus, reikėtų
stengtis užtikrinti ES pagalbos savanorių veiksmų, Sąjungos
civilinės saugos mechanizmo, Reagavimo į nelaimes centro,
įsteigto Sprendimu XX/XXXX[15],
ir EIVT bei ES delegacijų veiklos sinergiją; (5) per pastaruosius metus visame
pasaulyje labai padaugėjo humanitarinių krizių, jos tapo
didesnės ir sudėtingesnės ir todėl humanitarinės
pagalbos teikėjų vis labiau reikalaujama veiksmingai, efektyviai ir
suderintai reaguoti ir remti trečiųjų šalių vietos
bendruomenės, kad jos būtų mažiau pažeidžiamos, ir didinti
jų atsparumą nelaimėms; (6) savanoriai gali sustiprinti
humanitarinės pagalbos veiksmus ir prisidėti prie humanitarinės
pagalbos darbuotojų profesionalumo didinimo, kai yra tinkamai atrinkti,
apmokyti ir parengti dislokavimui taip, kad būtų užtikrinta, jog jie
turi reikiamų įgūdžių ir gebėjimų, kad kuo
veiksmingiau padėtų žmonėms, kuriems reikia pagalbos; (7) Europoje ir visame pasaulyje
yra savanoriškos veiklos programų, kuriomis daugiausia dėmesio
skiriama dislokavimui trečiosiose šalyse. Tai dažnai nacionalinės
programos, kurias vykdant daugiausia dėmesio skiriama vystymosi projektams
arba išimtinai tik jiems. Todėl ES pagalbos savanoriai turėtų
vengti dubliavimosi ir turėtų suteikti papildomos vertės,
sudarydami galimybes savanoriams bendrai prisidėti prie humanitarinės
pagalbos operacijų ir taip sustiprinti aktyvų Europos Sąjungos
pilietiškumą, ir skatindami korpuso veiksmuose dalyvaujančių
įgyvendinančių organizacijų tarpvalstybinį
bendradarbiavimą; (8) kiek tai susiję su
dabartine humanitarinės savanoriškos veiklos būkle, yra
trūkumų, kuriuos ES pagalbos savanoriai gali panaikinti, tinkamu
laiku tinkamoje vietoje dislokuodami reikiamos kompetencijos savanorius. Tai
būtų galima pasiekti visų pirma humanitarinės pagalbos
savanorių nustatymo ir atrankos Europos standartais, bendrai sutartais
humanitarinės pagalbos savanorių mokymo ir rengimo dislokavimui
lyginamaisiais standartais, patobulintais potencialių savanorių,
kurie nustatomi pagal šios srities poreikius, registrais ir galimybėmis
savanoriams prisidėti prie humanitarinių operacijų ne tik dislokavimu,
bet taip pat administracine parama ir savanoriška veikla internetu[16]; (9) savanorių saugumas ir
sauga turėtų likti patys svarbiausi dalykai; (10) Sąjunga vykdo savo
humanitarinės pagalbos operacijas bendradarbiaudama su
įgyvendinančiomis organizacijomis. Šios organizacijos
turėtų atlikti svarbų vaidmenį, įgyvendindamos ES
pagalbos savanorių iniciatyvą užtikrinti šios srities subjektų
atsakomybę ir įgyvendinti kuo daugiau galimų savanorių
korpuso veiksmų. Sąjunga turėtų patikėti
įgyvendinančiosioms organizacijoms ES pagalbos savanorių
nustatymą, atranką, parengimą ir dislokavimą pagal
Komisijos nustatytus standartus. Be to, kai tikslinga, Komisija
turėtų galėti pasitelkti sėkmingai apmokytus ir dislokavimui
parengtus savanorius; (11) privačios bendrovės
gali atlikti svarbų vaidmenį ir prisidėti prie Sąjungos
humanitarinių operacijų, visų pirma per darbuotojų
savanorišką veiklą[17]; (12) savanoriška veikla
humanitarinės pagalbos srityje galėtų padėti išlaikyti
jaunuolius aktyviais, prisidėti prie jų asmeninio tobulėjimo ir
įvairių kultūrų supratimo, taip pat tobulinti jų
gebėjimus ir galimybes įsidarbinti pasaulio ekonomikoje. Taip
būtų prisidėta prie Jaunimo galimybių iniciatyvos[18] ir įvairių kitų
pagrindinių Sąjungos tikslų, pavyzdžiui, socialinės
įtraukties, užimtumo, aktyvaus pilietiškumo, švietimo ir
įgūdžių ugdymo[19]; (13) pagal Sąjungos lygių
galimybių ir nediskriminavimo principus galima teigti, kad visų
visuomenės sluoksnių ir amžiaus Sąjungos piliečiai ir
ilgalaikiai Sąjungos gyventojai turėtų galėti dalyvauti
kaip aktyvūs piliečiai. Atsižvelgiant į konkrečius
uždavinius, susijusius su humanitarinėmis aplinkybėmis, ES pagalbos
savanoriai turėtų būti vyresni nei 18 metų; (14) aiškus teisinis statusas yra
būtina išankstinė savanorių dislokacijos šalyse už ES ribų
sąlyga. Savanorių dislokacijos sąlygos turėtų
būti apibrėžtos sutartyje, įskaitant savanorių apsaugos ir
saugos standartus, siunčiančiųjų ir
priimančiųjų organizacijų atsakomybę, draudimą,
pragyvenimo, apgyvendinimo ir kitų susijusių išlaidų padengimą.
Nustatant savanorių tinkamumą būti dislokuotiems
trečiosiose šalyse, reikėtų atsižvelgti į atitinkamus
saugos ir saugumo susitarimus; (15) ES pagalbos savanoriai
turėtų remti vietos humanitarinės pagalbos organizacijas
trečiosiose šalyse. Šios organizacijos veikla turėtų sustiprinti
priimančiųjų organizacijų gebėjimą įveikti
humanitarines krizes ir profesionaliai valdyti ES pagalbos savanorius,
veiksmingai panaudoti jų įgūdžius ir gebėjimus ir
užtikrinti, kad savanorių indėlis turėtų svarų
poveikį vietos bendruomenėms, kad būtų galima padėti
žmonėms, kuriems reikia pagalbos ir kurie nukentėjo nuo
humanitarinių krizių –galutiniams Sąjungos humanitarinės
pagalbos paramos gavėjams; (16) šio reglamento finansinės
nuostatos turėtų būti taikomos nuo 2014 m. sausio
1 d., kadangi jos susijusios su 2014–2020 m. daugiamete finansine
programa. Finansinės pagalbos skyrimas turėtų būti vykdomas
pagal Reglamentą Nr. xxx/2012[20],
taikomą Europos Bendrijų bendrajam biudžetui (toliau – Finansinis
reglamentas). Dėl ES pagalbos savanorių veiksmų specifinio
pobūdžio tikslinga numatyti, kad finansinė pagalba gali būti
skiriama fiziniams, viešiesiems ir pagal privatinę teisę veikiantiems
juridiniams subjektams. Taip pat svarbu užtikrinti, kad būtų
laikomasi to reglamento taisyklių, visų pirma jame nustatytų
ekonomiškumo, veiksmingumo ir efektyvumo principų; (17) Sąjungos finansiniai
interesai turėtų būti proporcingomis priemonėmis saugomi
per visą išlaidų ciklą, įskaitant pažeidimų
prevenciją, nustatymą ir tyrimą, prarastų, neteisingai
išmokėtų ar netinkamai panaudotų lėšų
susigrąžinimą ir, kai tinka, sankcijas. Reikėtų imtis
tinkamų priemonių užkirsti kelią pažeidimams bei
sukčiavimui ir imtis būtinų veiksmų prarastoms, neteisingai
išmokėtoms arba netinkamai panaudotoms lėšoms susigrąžinti pagal
1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas)
Nr. 2988/95 dėl Bendrijų finansinių interesų apsaugos[21], 1996 m. lapkričio
11 d. Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl
Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant
apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir
kitų pažeidimų[22]
ir 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos
reglamentą (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su
sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų[23]; (18) trečiosios šalys,
visų pirma stojančiosios šalys, šalys kandidatės, ELPA ir šalys
partnerės pagal Europos kaimynystės politiką, turėtų
galėti dalyvauti bendradarbiavimo konvencijų pagrindu; (19) siekiant užtikrinti
nuolatinį grįžtamąjį ryšį ir tobulėjimą,
įgaliojimai priimti aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos
veikimo 290 straipsnį turėtų būti perduoti Komisijai, kiek
tai susiję su nuostatomis dėl ES pagalbos savanorių valdymo
standartų ir veiklos rodiklių pakeitimo. Ypač svarbu, kad
Komisija, atlikdama parengiamąjį darbą, organizuotų
atitinkamas konsultacijas, be kita ko, ir ekspertų lygmeniu. Rengdama ir
sudarydama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad
susiję dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduoti
Europos Parlamentui ir Tarybai; (20) siekiant užtikrinti vienodas
šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų
būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Šiais įgaliojimais
turėtų būti naudojamasi vadovaujantis 2011 m. vasario
16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 182/2011,
kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi
įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų
taisyklės ir bendrieji principai[24].
Nagrinėjimo procedūra turėtų būti naudojamasi priimant
patvirtinimo mechanizmą, mokymo programą ir metinę korpuso darbo
programą; (21) šiame reglamente atsižvelgiama
į pagrindines teises ir laikomasi principų, pripažintų Europos
Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje; (22) tvarkant asmens duomenis pagal
šį reglamentą, neviršijama to, kas yra būtina ir proporcinga,
siekiant užtikrinti sklandų ES pagalbos savanorių iniciatyvos
vykdymą. Bet koks Komisijos vykdomas asmens duomenų tvarkymas bus
reglamentuojamas 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos
reglamentu (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos
institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių
duomenų judėjimo[25].
Bet koks Sąjungoje teisėtai įsisteigusių
įgyvendinančiųjų organizacijų vykdomas asmens
duomenų tvarkymas bus reglamentuojamas Duomenų apsaugos direktyva
95/46/EB[26],
PRIĖMĖ ŠĮ
REGLAMENTĄ: I skyrius
Tikslai, taikymo sritis ir apibrėžtys 1 straipsnis
Dalykas Šiuo reglamentu įsteigiamas Europos
savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusas (toliau – ES pagalbos
savanoriai) – sistema, kuria Europos savanoriai galėtų bendrai
prisidėti prie humanitarinės pagalbos veiksmų vykdymo
Sąjungoje. Šiuo reglamentu nustatomos ES pagalbos
savanorių veiklos taisyklės ir tvarka, taip pat finansinės
pagalbos teikimo taisyklės. 2 straipsnis
Taikymo sritis Šis reglamentas taikomas: 1. ES pagalbos savanorių
dislokavimui vykdant humanitarinės pagalbos operacijas trečiosiose
šalyse. 2. Veiksmams Sąjungoje,
kuriais remiamas ir skatinamas ES pagalbos savanorių dislokavimas
humanitarinės pagalbos operacijoms vykdyti ir kuriais rengiamasi šiam
dislokavimui. 3. Veiksmams Sąjungoje ir
už jos ribų, kurių tikslas – stiprinti priimančiųjų
organizacijų gebėjimus trečiosiose šalyse, atsižvelgiant į
ES pagalbos savanorių valdymą. 3 straipsnis
Tikslas ES pagalbos savanorių tikslas yra
išreikšti Sąjungos humanitarines vertybes ir solidarumą su
žmonėmis, kuriems reikia pagalbos, skatinant veiksmingą ir
atpažįstamą ES pagalbos savanorių iniciatyvą, kuria
padedama stiprinti Sąjungos gebėjimą reaguoti į
humanitarines krizes ir pažeidžiamų ar nelaimės paveiktų
bendruomenių trečiosiose šalyse gebėjimus ir atsparumą. 4
straipsnis
Bendrieji principai 1. ES pagalbos savanorių
veiksmai vykdomi laikantis humanitarinės pagalbos principų –
humaniškumo, neutralumo, nešališkumo ir nepriklausomumo. 2. ES pagalbos savanorių
veiksmai atitinka vietos bendruomenių ir priimančiųjų
organizacijų poreikį ir jais turėtų būti prisidedama
prie profesionalesnio humanitarinės pagalbos teikimo užtikrinimo. 3. Savanorių saugai ir
saugumui turi būti teikiama pirmenybė. 4. ES pagalbos savanoriai remia
bendrą veiklą ir skirtingų šalių savanorių
dalyvavimą ir skatina bendrus projektus ir tarpvalstybinę
įgyvendinančių organizacijų partnerystę, kaip nurodyta
10 straipsnyje. 5 straipsnis
Apibrėžtys Šiame reglamente vartojamų terminų
apibrėžtys: (a)
savanoris – asmuo, kuris laisva valia ir motyvacija
ir pirmiausia neakcentuodamas finansinės naudos pasirenka užsiimti veikla,
kuri naudinga bendruomenei, jam ar jai ir plačiajai visuomenei; (b)
savanoris kandidatas – asmuo, atitinkantis
reikalavimus pagal 11 straipsnio 1 dalį, taikytiną dalyvavimui ES
pagalbos savanorių veikloje; (c)
ES pagalbos savanoris – savanoris kandidatas,
atrinktas, apmokytas, įvertintas kaip tinkamas ir užregistruotas galimam
dislokavimui vykdant humanitarinės pagalbos operacijas trečiosiose
šalyse; (d)
humanitarinė pagalba – veikla ir operacijos,
skirtos suteikti skubią pagalbą pagal poreikius, siekiant išsaugoti
gyvybę, apsaugoti ir palengvinti žmonių kančias ir išlaikyti
žmogaus orumą žmogaus sukeltų krizių arba stichinių
nelaimių atveju. Ji apima pagalbos, paramos ir apsaugos operacijas
humanitarinių krizių atveju arba padarinius iš karto po jų,
paramos priemones, siekiant užtikrinti galimybę šia pagalba naudotis
žmonėms, kuriems jos reikia, ir palengvinti laisvą pagalbos
judėjimą, taip pat veiksmus, kuriais siekiama stiprinti
pasirengimą nelaimėms ir nelaimių rizikos mažinimą ir
prisidėti stiprinant atsparumą ir gebėjimą įveikti
krizes ir po jų atsigauti; (e)
trečioji šalis – šalis už Sąjungos
ribų, kur vyksta humanitarinės pagalbos veikla ir operacijos, kaip
nurodyta d punkte. 6 straipsnis
Sąjungos veiksmų suderinamumas ir
papildomumas 1. Įgyvendinant šį
reglamentą užtikrinamas suderinamumas su kitomis Sąjungos išorės
veiksmų sritimis ir kita susijusia Sąjungos politika. Ypatingas
dėmesys skiriamas sklandžiam perėjimui tarp pagalbos, atkūrimo
ir vystymosi užtikrinti. 2. Komisija ir valstybės
narės bendradarbiauja, kad pagerintų atitinkamų
nacionalinių savanoriškos veiklos sistemų ir ES pagalbos
savanorių veiksmų nuoseklumą ir suderinamumą. 3. Sąjunga skatina
bendradarbiauti su atitinkama tarptautine organizacija, pirmiausia
Jungtinių Tautų, ir kitais humanitarinės pagalbos partneriais
įgyvendinant ES pagalbos savanorių veiksmus. 7 straipsnis
Veiklos tikslai 1. ES pagalbos savanoriai siekia
šių veiklos tikslų: (a)
Sąjungos gebėjimo teikti
humanitarinę pagalbą stiprinimas ir gerinimas. Pažanga siekiant šio veiklos tikslo vertinama
remiantis tokiais rodikliais, kaip: –
dislokuotų arba pasirengusių dislokacijai
ES pagalbos savanorių skaičius; –
žmonių, kuriuos pasiekė Sąjungos
teikiama humanitarinė pagalba, skaičius; (b)
Humanitarinės pagalbos savanorių
įgūdžių ir gebėjimų bei sąlygų, kuriomis jie
dirba, gerinimas. Pažanga siekiant šio veiklos tikslo vertinama
remiantis tokiais rodikliais, kaip: –
apmokytų savanorių skaičius ir
mokymo kokybė, remiantis vertinimais ir lūkesčių
patenkinimo lygiu; –
patvirtintų siunčiančiųjų
organizacijų, taikančių ES pagalbos savanorių dislokavimo
ir valdymo standartus, skaičius. (c)
Priimančiųjų organizacijų
gebėjimų stiprinimas ir savanoriškos veiklos trečiosiose šalyse
skatinimas. Pažanga siekiant šio veiklos tikslo vertinama
remiantis tokiais rodikliais, kaip: –
gebėjimų stiprinimo veiksmų
skaičius ir rūšis; –
trečiųjų šalių darbuotojų
ir savanorių, dalyvaujančių gebėjimų stiprinimo
veiksmuose, skaičius. (d)
Žinomumo apie Sąjungos humanitarinės
pagalbos vertybes skatinimas. Pažanga siekiant šio veiklos tikslo vertinama
remiantis tokiais rodikliais, kaip: –
ES pagalbos savanorių žinių apie ES
humanitarinę pagalbą, lygis; –
tikslinių Sąjungos gyventojų,
trečiųjų šalių bendruomenių ir kitų
humanitarinės pagalbos teikėjų, kurie dalyvauja šioje veikloje
ir kuriems tai naudinga, informuotumo apie ES pagalbos savanorius lygis. (e)
Savanoriškos veiklos valstybėse narėse
derėjimo ir nuoseklumo didinimas, siekiant pagerinti Sąjungos
piliečių galimybes dalyvauti humanitarinės pagalbos veikloje ir
operacijose. Pažanga siekiant šio veiklos tikslo vertinama
remiantis tokiais rodikliais, kaip: –
patvirtintų siunčiančiųjų
organizacijų skaičius; –
ES pagalbos savanorių valdymo standartų
platinimas ir perėmimas pagal kitas savanoriškos veiklos sistemas. 2. 1 dalies a–e punktuose
nurodyti rodikliai prireikus taikomi stebint, vertinant ir peržiūrint
veiklos rezultatus. Jie yra orientaciniai ir gali būti iš dalies
keičiami pagal 25 straipsnyje nurodytą tvarką, siekiant
atsižvelgti į pažangos vertinimo patirtį. II SKYRIUS
ES pagalbos savanorių
VEIKSMAI 8 straipsnis
ES pagalbos savanorių veiksmai ES pagalbos savanoriai siekia 3 ir 7
straipsniuose nurodytų tikslų šių rūšių veiksmais: –
kurdami ir palaikydami standartus, susijusius su
savanoriais kandidatais ir ES pagalbos savanoriais; –
kurdami ir prižiūrėdami patvirtinimo
mechanizmą, skirtą siunčiančiosioms ir priimančiosioms
organizacijoms; –
nustatydami ir atrinkdami savanorius kandidatus; –
nustatydami mokymo programą ir remdami mokymo
ir praktikos galimybes; –
įsteigdami, prižiūrėdami ir
atnaujindami ES pagalbos savanorių registrą; –
dislokuodami ES pagalbos savanorius
trečiosiose šalyse humanitarinės pagalbos veiklai ir operacijoms
vykdyti; –
stiprindami priimančiųjų
organizacijų gebėjimus; –
įsteigdami ir valdydami ES pagalbos
savanorių tinklą; –
palaikydami ryšius, didindami informuotumą ir
žinomumą; –
vykdydami pagalbinę veiklą, kuri padeda
užtikrinti ES pagalbos savanorių atskaitingumą, skaidrumą ir
veiksmingumą. 9 straipsnis
Su savanoriais kandidatais ir ES pagalbos savanoriais susiję standartai 1. Komisija priima
deleguotuosius aktus pagal 25 straipsnį, kad nustatytų šiuos
standartus: (a)
savanoriams kandidatams nustatyti, atrinkti ir
parengti juos dislokavimui vykdant humanitarinės pagalbos operacijas; (b)
ES pagalbos savanoriams valdyti ir dislokuoti
trečiosiose šalyse. 2. Standartais bus užtikrinta
priežiūros pareiga ir visų pirma siunčiančiosios ir
priimančiosios organizacijų atsakomybė, minimalūs
reikalavimai, taikomi pragyvenimo, apgyvendinimo ir kitoms susijusioms
išlaidoms padengti, draudimo išlaidų padengimas, apsaugos tvarka ir kiti
susiję elementai. 10 straipsnis
Patvirtinimas 1. Komisija įsteigia
patvirtinimo mechanizmą, kuriuo užtikrinama, kad siunčiančiosios
organizacijos atitiktų 9 straipsnyje nurodytus standartus, ir
diferencijuotą patvirtinimo mechanizmą, skirtą
priimančiosioms organizacijoms. 2. Siunčiančiosios
organizacijos atitinka patvirtinimo reikalavimus, jeigu veikia
humanitarinės pagalbos srityje, kaip nustatyta 5 straipsnio d punkte,
ir priklauso bet kuriai iš šių kategorijų: (a)
nevyriausybinėms, pelno nesiekiančioms
organizacijoms, kurios įsteigtos pagal valstybės narės
teisę ir kurių būstinė yra Sąjungoje; (b)
Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui (TRKK),
Tarptautinei nacionalinių Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio
draugijų federacijai; (c)
viešosios teisės subjektams, kuriuos
reglamentuoja valstybės narės teisė. Nevyriausybinės, pelno nesiekiančios
organizacijos ir viešosios teisės subjektai, įsteigti 23 straipsnyje
nurodytose šalyse, taip pat gali atitikti patvirtinimo reikalavimus pagal tame
straipsnyje nustatytas sąlygas ir paminėtus susitarimus. 3. Trečiųjų
šalių organizacijos, kurios laikosi 9 straipsnio 1 dalies b punkte
nurodytų standartų, atitinka reikalavimus kaip priimančiosios
organizacijos, jeigu veikia humanitarinės pagalbos srityje, kaip nustatyta
5 straipsnio d punkte, ir priklauso bet kuriai iš šių kategorijų: (a)
nevyriausybinėms, pelno nesiekiančioms
organizacijoms, veikiančioms arba įsteigtoms trečiojoje šalyje
pagal toje šalyje galiojančius įstatymus; (b)
viešosios teisės subjektams, kuriuos
reglamentuoja trečiosios šalies teisė; (c)
tarptautinėms agentūroms ir
organizacijoms. 4. Nepažeidžiant 2 ir 3 dalyse
nurodytų reikalavimų, siunčiančiosios ir
priimančiosios organizacijos gali įgyvendinti ES pagalbos
savanorių veiksmus kartu su privačiomis pelno siekiančiomis
organizacijomis. 5. Patvirtinimo mechanizmų
veikimas ir sąlygos priimami įgyvendinimo aktais pagal
24 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą. 11 straipsnis
Savanorių kandidatų nustatymas ir atranka 1. 18 metų ir vyresni
Sąjungos piliečiai, trečiųjų šalių
piliečiai, kurie yra ilgalaikiai Sąjungos valstybės narės
gyventojai, ir piliečiai iš šalių ir organizacijų, nurodytų
23 straipsnio 1 dalyje, laikydamiesi tame straipsnyje nurodytų
sąlygų, gali teikti prašymą kaip savanoriai kandidatai. 2. Remdamosi iš anksto
siunčiančiųjų arba priimančiųjų
organizacijų arba kitų susijusių subjektų įvertintais
poreikiais trečiosiose šalyse, patvirtintos siunčiančiosios
organizacijos gali nustatyti ir atrinkti savanorius kandidatus mokymui. 3. Savanorių kandidatų
nustatymas ir atranka turi atitikti 9 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytus
standartus. 12 straipsnis
Savanorių kandidatų mokymas ir praktika 1. Komisija parengia mokymo
programą, kad paruoštų savanorius kandidatus humanitarinei veiklai ir
dislokavimui humanitarinės pagalbos operacijoms vykdyti. 2. Savanoriai kandidatai,
nustatyti ir atrinkti pagal 11 straipsnį, turi teisę dalyvauti mokymo
programoje. Individualus mokymo pobūdis ir turinys, reikalingi kiekvienam
savanoriui kandidatui, nustatomi remiantis jo poreikiais, atsižvelgiant į
ankstesnę patirtį. 3. Dalyvaudami mokyme ir
ypač rengdamiesi dislokavimui, savanoriai kandidatai gali atlikti
praktiką patvirtintose siunčiančiosiose organizacijose, jei
įmanoma, ne savo kilmės šalyje. 4. Nepažeidžiant 3 dalies,
savanoriams kandidatams, kuriems praktika nebuvo naudinga, prireikus
patvirtintos siunčiančiosios organizacijos gali skirti papildomą
pasirengimą iki dislokavimo. Šis pasirengimas ir praktika turi atitikti 9
straipsnio 1 dalies a punkte nurodytus pasirengimo standartus. 5. Į mokymo programą
turi būti įtrauktas savanorių kandidatų pasirengimo
būti dislokuotiems humanitarinės pagalbos operacijoms vykdyti
vertinimas. 6. Mokymo programos sąlygos
ir savanorių kandidatų pasirengimo būti dislokuotiems vertinimo
tvarka patvirtinamos priimant įgyvendinimo aktus pagal 24 straipsnio
2 dalyje nurodytą procedūrą. 13 straipsnis
ES pagalbos savanorių registras 1. Savanoriai kandidatai, kurie,
remiantis 12 straipsnio 5 dalyje nurodytu vertinimu, yra
sėkmingai pasirengę, laikomi ES pagalbos savanoriais. Todėl jie
gali būti įtraukti į ES pagalbos savanorių registrą
(toliau – registras) ir atitinka dislokavimo reikalavimus. 2. Komisija įsteigia,
prižiūri ir atnaujina registrą, taip pat reguliuoja prieigą ir
naudojimąsi juo. 14 straipsnis
ES pagalbos savanorių dislokavimas trečiosiose šalyse 1. Į registrą įtrauktus
ES pagalbos savanorius humanitarinės pagalbos veiklai ir operacijoms
vykdyti, kaip apibrėžta 5 straipsnio d punkte, gali dislokuoti: (a)
patvirtintos siunčiančiosios
organizacijos priimančiosioms organizacijoms trečiosiose šalyse, arba (b)
Komisija Komisijos humanitarinės pagalbos
biurams arba reagavimo operacijoms trečiosiose šalyse. 2. Dislokuodamos, kaip nurodyta
1 dalies a punkte, patvirtintos siunčiančiosios
organizacijos užtikrina, kad būtų laikomasi 9 straipsnyje
nurodytų standartų. 3. Konkrečios savanorių
dislokavimo sąlygos nustatomos siunčiančiųjų
organizacijų ir savanorio sutartyje, įskaitant dislokavimo
trukmę ir vietą, taip pat savanorio užduotis. 4. Dislokuodama, kaip nurodyta
1 dalies b punkte, Komisija pasirašo su savanoriais „savanorio dislokavimo
sutartį“, nustatydama konkrečius dislokavimo terminus ir
sąlygas. Savanorio dislokavimo sutartimis savanoriams nesuteikiamos
teisės ir pareigos pagal Europos Sąjungos pareigūnų
tarnybos nuostatus ir kitų Europos Sąjungos tarnautojų
įdarbinimo sąlygas. 15 straipsnis
Priimančiųjų organizacijų gebėjimų stiprinimas Komisija remia veiksmus, kuriais siekiama
stiprinti priimančiųjų organizacijų gebėjimus,
siekiant užtikrinti veiksmingą ES pagalbos savanorių darbą ir
tvarų jų veiklos poveikį, įskaitant: (a)
savanorių valdymo, ugdomojo vadovavimo,
pasirengimo nelaimėms ir reagavimo į jas bei kitų svarbių
sričių mokymą, skirtą priimančiųjų
organizacijų darbuotojams ir savanoriams; (b)
keitimąsi geriausia praktika, techninę
pagalbą, porines programas ir personalo bei savanorių mainus,
tinklų kūrimą ir kitus susijusius veiksmus, kuriais siekiama
pagerinti ES pagalbos savanorių valdymą trečiosiose šalyse ir
skatinti bei remti kokybišką savanorišką veiklą trečiosiose
šalyse. 16 straipsnis
ES pagalbos savanorių tinklas 1. Komisija įsteigia ir
valdo ES pagalbos savanorių tinklą (toliau – tinklas). 2. Naudodamiesi tinklu,
savanoriai kandidatai ir ES pagalbos savanoriai, kurie dalyvauja arba dalyvavo
iniciatyvoje; šie savanoriai ir kiti ES pagalbos savanorių iniciatyvos naudos
gavėjai, ypač tie, kurie nurodyti 15 straipsnyje; ir kiti
susiję subjektai gali lengviau tarpusavyje bendrauti. Tinklu sudaromos
galimybės virtualiai palaikyti tarpusavio ryšius, visų pirma
dalijantis žiniomis ir skleidžiant informaciją apie ES pagalbos
savanorių iniciatyvą; juo remiama kita atitinkama veikla, pvz.,
seminarai ir praktiniai mokomieji renginiai. 3. Tinklu taip pat suteikiamos
ir skatinamos savanoriškos veiklos internetu galimybės, siekiant papildyti
ir sustiprinti ES pagalbos savanorių veiklą. 17 straipsnis
Ryšių palaikymas, informuotumo didinimas ir žinomumas 1. Komisija remia
visuomenės informavimo, ryšių palaikymo ir informuotumo didinimo
veiksmus, siekdama paremti ES pagalbos savanorių iniciatyvą ir
paskatinti savanorišką veiklą humanitarinės pagalbos srityje
Sąjungoje ir trečiosiose šalyse, kurioms naudingi šie veiksmai. 2. Komisija rengia informavimo
apie ES pagalbos savanorius tikslus, veiksmus ir rezultatus ir ryšių
palaikymo veiksmų planą, kuriame turi būti apibrėžta
ryšių palaikymo ir informacijos sklaidos veikla visuomenės, ypač
Europos piliečių atžvilgiu, taip pat būsimų
potencialių savanorių kandidatų ir ES pagalbos savanorių
iniciatyvos naudos gavėjų atžvilgiu. Visi ES pagalbos savanorių
iniciatyvos naudos gavėjai, visų pirma siunčiančiosios ir
priimančiosios organizacijos, įgyvendina šį veiksmų
planą. 3. ES pagalbos savanoriai,
prireikus pasinaudodami siunčiančiųjų ir
priimančiųjų organizacijų pagalba ir nurodymais, dalyvauja
atitinkamoje informavimo, ryšių palaikymo ir informuotumo didinimo
veikloje iki dislokavimo, jo metu ir po jo, siekiant skatinti ES pagalbos
savanorių iniciatyvą ir jų dalyvavimą šioje veikloje.
Komisija nustato tų rūšių veiklą, kurią vykdant
savanoriams netaikomi neproporcingi įpareigojimai. III SKYRIUS
Finansinės nuostatos 18 straipsnis
Reikalavimus atitinkantys veiksmai 1. 8 straipsnyje nurodyti
veiksmai atitinka finansinės pagalbos skyrimo reikalavimus, įskaitant
ir jų įgyvendinimui būtinas priemones, taip pat priemones,
kuriomis siekiama stiprinti ES pagalbos savanorių iniciatyvos ir kitų
susijusių sistemų koordinavimą nacionaliniu ir tarptautiniu
lygmenimis. 2. 1 dalyje nurodyti
finansiniai asignavimai taip pat gali apimti išlaidas, susijusias su
pasirengimo, stebėjimo, kontrolės, audito ir vertinimo veiksmais,
kurie būtini ES pagalbos savanorių iniciatyvai valdyti ir jos
tikslams pasiekti. 3. Tokios išlaidos visų
pirma gali būti susijusios su tyrimais, ekspertų susitikimais,
informavimo ir ryšių palaikymo veiksmais, įskaitant kitų
subjektų informavimą apie Sąjungos politikos prioritetus, tiek,
kiek jie yra susiję su bendraisiais šio reglamento tikslais, išlaidomis,
susijusiomis su IT tinklais, kurie daugiausia sietini su informacijos tvarkymu
ir keitimusi ja (įskaitant jų sąsają su dabartinėmis
arba būsimomis sistemomis, kurių tikslas – skatinti sektorinį
keitimąsi duomenimis ir susijusia įranga), taip pat visomis kitomis
techninės ir administracinės pagalbos išlaidomis, kurias patyrė
Komisija. 19 straipsnis
Finansinės pagalbos gavėjai Finansinė pagalba pagal šį
reglamentą gali būti skiriama fiziniams asmenims ir juridiniams
asmenims, kurių veiklą reglamentuoja privačioji arba viešoji
teisė, kurie po to laikomi finansinės pagalbos gavėjais pagal
Finansinio reglamentą XX/2012. 20 straipsnis
Biudžeto ištekliai Šiam reglamentui įgyvendinti
2014–2020 m. skiriama finansinė orientacinė suma yra
239 100 000 EUR galiojančiomis kainomis. Prireikus į
biudžetą po 2020 m. galima įtraukti asignavimus panašioms
išlaidoms padengti, kad būtų galima toliau vykdyti iki 2020 m.
gruodžio 31 d. nebaigtus veiksmus. 21 straipsnis
Finansinės intervencijos būdai ir įgyvendinimo tvarka 1. Komisija įgyvendina
Sąjungos finansinę pagalbą laikydamasi Sąjungos biudžetui
taikomo Finansinio reglamento XX/2012. 2. Finansinė pagalba pagal
šį reglamentą gali būti teikiama bet kokiu Finansiniame
reglamente numatytu pavidalu. 3. Siekdama įgyvendinti
šį reglamentą, Komisija priima ES pagalbos savanorių iniciatyvos
metinę darbo programą pagal 24 straipsnio 2 dalyje nurodytą
procedūrą. Joje nurodomi siekiami tikslai, laukiami rezultatai,
įgyvendinimo būdas ir bendra lėšų suma. Joje taip pat
aprašomi finansuotini veiksmai, nurodoma kiekvienam veiksmui skirtų
lėšų suma ir orientacinis įgyvendinimo tvarkaraštis. Kiek tai
susiję su dotacijomis, nurodomi prioritetai, esminiai vertinimo kriterijai
ir didžiausia bendro finansavimo norma. 4. Komisija gali apsvarstyti ES
patikos fondo sukūrimo papildomą vertę ir valdymo privalumus. 22 straipsnis
Finansinių Sąjungos interesų apsauga 1. Komisija tinkamomis
priemonėmis užtikrina, kad, vykdant pagal šį reglamentą
finansuojamus veiksmus, finansiniai Sąjungos interesai būtų
saugomi taikant prevencines kovos su sukčiavimu, korupcija ir kitokia
neteisėta veika priemones, atliekant veiksmingas patikras ir, jei
nustatoma pažeidimų, susigrąžinant nepagrįstai sumokėtas
sumas ir prireikus skiriant veiksmingas, proporcingas ir atgrasomąsias
sankcijas. 2. Komisija arba jos atstovai ir
Audito Rūmai turi įgaliojimus atlikti visų dotacijų
gavėjų, rangovų ir subrangovų, kurie yra gavę
Sąjungos lėšų pagal šį reglamentą, dokumentų
auditą ir auditą vietoje. 3. Europos kovos su
sukčiavimu tarnyba (OLAF) pagal Reglamente (Euratomas, EB)
Nr. 2185/96 nustatytas procedūras gali atlikti ūkio
subjektų, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusių su tokiu
finansavimu, patikras vietoje ir inspektavimus, kad nustatytų, ar nebuvo
sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veikos, kenkiančios
finansiniams Sąjungos interesams, susijusiems su dotacijos susitarimu,
dotacijos sprendimu ar sutartimi dėl Sąjungos finansavimo. 4. Nepažeidžiant 1 ir 2
dalių nuostatų, bendradarbiavimo susitarimuose su trečiosiomis
šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis, dotacijų susitarimuose,
dotacijų sprendimuose ir sutartyse, sudaromose įgyvendinant šį
reglamentą, Komisijai, Audito Rūmams ir OLAF aiškiai suteikiama
teisė atlikti tokį auditą, patikras vietoje ir inspektavimus. IV SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS 23 straipsnis
Bendradarbiavimas su kitomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis 1. ES pagalbos savanorių
veikloje gali dalyvauti: (a)
stojančiųjų šalių, šalių
kandidačių, potencialių šalių kandidačių ir
šalių partnerių pagal Europos kaimynystės politiką
piliečiai ir siunčiančiosios organizacijos, vadovaujantis
tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendraisiais principais
ir bendrosiomis sąlygomis, nustatytomis atitinkamuose bendruosiuose
susitarimuose ir Asociacijos tarybos sprendimuose ar panašiuose susitarimuose; (b)
Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA)
šalių, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės,
piliečiai ir siunčiančiosios organizacijos pagal EEE susitarime
nustatytas sąlygas; (c)
kitų Europos šalių piliečiai ir
siunčiančiosios organizacijos, jeigu su šiomis šalimis sudaryti
dvišaliai susitarimai; (d)
tarptautinių organizacijų darbuotojai,
kurie atitinka 11 straipsnio 1 dalyje nurodytus tinkamumo kriterijus.
2. Kai tinka, šis
bendradarbiavimas grindžiamas papildomais šių dalyvaujančių
šalių asignavimais, teiktinais tvarka, dėl kurios su šiomis šalimis
bus sutarta. 24 straipsnis
Komiteto procedūra 1. Komisijai padeda komitetas,
įsteigtas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1257/96 dėl
humanitarinės pagalbos 17 straipsnio 1 dalį. Tai komitetas,
apibrėžtas Reglamente (ES) Nr. 182/2011. 2. Jei daroma nuoroda į
šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011
5 straipsnis. 25 straipsnis
Naudojimasis Komisijai suteiktais įgaliojimais 1. Įgaliojimai priimti
deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis
sąlygomis. 2. Įgaliojimai priimti
deleguotuosius aktus, nurodytus 7 straipsnio 2 dalyje ir
9 straipsnyje, Komisijai suteikiami 7 metams nuo šio reglamento
įsigaliojimo dienos. 3. Europos Parlamentas arba
Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti šiuos įgaliojimus. Sprendimu dėl
atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų
suteikimas. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos
Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame
nurodytą dieną. Jis neturi poveikio jau galiojantiems deleguotiesiems
aktams. 4. Kai tik Komisija priima
deleguotąjį aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša
Europos Parlamentui ir Tarybai. 5. Priimtas deleguotasis
teisės aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per 2 mėnesius nuo
pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie tą aktą dienos nei
Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar
nepasibaigus šiam laikotarpiui tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba praneša
Komisijai, kad neprieštaraus. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis
laikotarpis gali būti pratęstas 2 mėnesiais. 26 straipsnis
Stebėjimas ir vertinimas 1. Finansuojami veiksmai
reguliariai stebimi, siekiant sekti jų įgyvendinimą, taip pat
reguliariai atliekamas nepriklausomas išorės vertinimas, siekiant
nustatyti jų efektyvumą, veiksmingumą ir poveikį,
atsižvelgiant į ES pagalbos savanorių tikslus. Šis stebėjimas ir
vertinimas apima 5 dalyje nurodytas ataskaitas ir kitą veiklą,
susijusią su konkrečiais šio reglamento aspektais, kuri gali
būti pradėta vykdyti bet kuriuo reglamento įgyvendinimo metu. 2. Vertinimo etapu Komisija
užtikrina, kad būtų nuolat konsultuojamasi su visomis susijusiomis
suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant savanorius,
siunčiančiąsias bei priimančiąsias organizacijas,
vietos gyventojus, kuriems teikiama pagalba, humanitarines organizacijas ir
darbuotojus. Vertinimo rezultatai panaudojami rengiant programas ir skirstant
išteklius. 3. Siunčiančiosios
organizacijos, dislokuojančios savanorius vykdyti operacijų už
Sąjungos ribų, yra atsakingos už jų veiklos stebėjimą
ir reguliariai teikia Komisijai stebėjimo ataskaitas. 4. Komisija reguliariai
informuoja EIVT ir ES delegacijas apie ES pagalbos savanorių veiklą
pagal atitinkamus darbo susitarimus. 5. Komisija Europos Parlamentui
ir Tarybai pateikia: (a)
ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio
31 d. – tarpinę vertinimo ataskaitą apie gautus rezultatus ir
kokybinius bei kiekybinius šio reglamento įgyvendinimo aspektus per
pirmuosius trejus įgyvendinimo metus; (b)
ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio
31 d. – komunikatą dėl tolesnio šio reglamento įgyvendinimo; (c)
ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio
31 d. – ex post vertinimo ataskaitą. Prireikus su ataskaitos išvadomis pateikiami šio
reglamento keitimo pasiūlymai. V SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 27 straipsnis
Įsigaliojimas Šis reglamentas
įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos
Sąjungos oficialiajame leidinyje. Priimta Briuselyje Europos Parlamento vardu Tarybos
vardu Pirmininkas Pirmininkas FINANSINĖ TEISĖS AKTO
PASIŪLYMO PAŽYMA [pridedama
prie teisės aktų leidėjui teikiamo pasiūlymo arba iniciatyvos (Finansinio
reglamento 28 straipsnis ir įgyvendinimo taisyklių 22 straipsnis)] 1. PASIŪLYMO (INICIATYVOS)
STRUKTŪRA 1.1. Pasiūlymo
(iniciatyvos) pavadinimas 1.2. Atitinkama (-os)
politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje 1.3. Pasiūlymo
(iniciatyvos) pobūdis 1.4. Tikslas (-ai) 1.5. Pasiūlymo
(iniciatyvos) pagrindas 1.6. Trukmė ir
finansinis poveikis 1.7. Numatomas (-i)
valdymo metodas (-ai) 2. VALDYMO PRIEMONĖS 2.1. Stebėjimo ir
atskaitomybės taisyklės 2.2. Valdymo ir
kontrolės sistema 2.3. Sukčiavimo ir
pažeidimų prevencijos priemonės 3. NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS
POVEIKIS 3.1. Atitinkama (-os)
daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir
biudžeto išlaidų eilutė (-ės) 3.2. Numatomas poveikis
išlaidoms 3.2.1. Numatomo poveikio
išlaidoms suvestinė 3.2.2. Numatomas
poveikis veiklos asignavimams 3.2.3. Numatomas
poveikis administracinio pobūdžio asignavimams 3.2.4. Suderinamumas su
dabartine daugiamete finansine programa 3.2.5. Trečiųjų
šalių finansinis įnašas 3.3. Numatomas poveikis
įplaukoms FINANSINĖ
TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA 1. PASIŪLYMO (INICIATYVOS)
STRUKTŪRA 1.1. Pasiūlymo (iniciatyvos)
pavadinimas Europos
Parlamento ir Tarybos reglamento pasiūlymas kuriuo
įsteigiamas Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusas 1.2. Atitinkama (-os) politikos
sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje[27]
Atitinkama
politikos sritis ir susijusi (-ios) veiklos rūšis (-ys): 23 politikos
sritis. Humanitarinė pagalba 23 02 04 –
Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusas 1.3. Pasiūlymo (iniciatyvos)
pobūdis ¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs
(-usi) su nauja priemone X Pasiūlymas
(iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone, kuri bus priimta
įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus
parengiamuosius veiksmus[28]
¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs
(-usi) su esamos priemonės galiojimo pratęsimu ¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs
(-usi) su priemone, perorientuota į naują priemonę 1.4. Tikslai 1.4.1. Komisijos daugiametis
(-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo
pasiūlymu (šia iniciatyva) 4
antraštinė dalis – Europos vaidmuo pasaulyje 1.4.2. Konkretus (-ūs) tikslas
(-ai) ir atitinkama VGV / VGB veikla 1 veiklos
tikslas: Sąjungos
gebėjimo teikti humanitarinę pagalbą stiprinimas ir gerinimas. 2 veiklos
tikslas: Humanitarinės
pagalbos savanorių įgūdžių ir gebėjimų bei
sąlygų, kuriomis jie dirba, gerinimas. 3 veiklos
tikslas: Priimančiųjų
organizacijų gebėjimų stiprinimas ir savanoriškos veiklos
trečiosiose šalyse skatinimas. 4 veiklos
tikslas: Žinomumo apie
Sąjungos humanitarinės pagalbos vertybes skatinimas. 5 veiklos
tikslas: Savanoriškos
veiklos valstybėse narėse derėjimo ir nuoseklumo didinimas,
siekiant pagerinti Sąjungos piliečių galimybes dalyvauti
humanitarinės pagalbos veikloje ir operacijose. Atitinkama
VGV / VGB veikla 23 02 04 – ES
pagalbos savanoriai (Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos
korpusas). 1.4.3. Numatomas (-i) rezultatas
(-ai) ir poveikis Nurodyti
poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų
turėti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms). Pasiūlymu: - bus sukurtas
Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusas (ES pagalbos
savanoriai) – sistema, kuria Europos savanoriai bendrai prisidės prie
humanitarinės pagalbos veiksmų; - bus siekiama
stiprinti Sąjungos gebėjimus įveikti humanitarinę
krizę, gilinti žinias ir patirtį, taip pat skleisti informaciją
apie Sąjungos humanitarines vertybes ir solidarumą su stichinių
nelaimių ir žmogaus sukeltų krizių trečiosiose šalyse
aukomis; - bus
tenkinami pažeidžiamų ar nukentėjusių bendruomenių
poreikiai ir padedama stiprinti gebėjimus trečiosiose šalyse ir
gebėjimą atsigauti po nelaimių; - bus
laikomasi žmogiškumo, nediskriminavimo, neutralumo, nešališkumo ir
nepriklausomos humanitarinės pagalbos principų ir padedama užtikrinti
profesionalesnę humanitarinės pagalbos teikimo veiklą; - bus
užtikrinama, kad ES pagalbos savanorių saugai ir saugumui būtų
teikiama pirmenybė; - bus
dislokuojami ES pagalbos savanoriai trečiosiose šalyse, kartu bus vengiama
išstumti vietos darbuotojus ir vietos savanorišką veiklą; 1.4.4. Rezultatų ir poveikio
rodikliai Nurodyti
pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo stebėjimo rodiklius. – Dislokuotų
arba pasirengusių dislokacijai ES pagalbos savanorių skaičius; – Žmonių,
kuriuos pasiekė Sąjungos teikiama humanitarinė pagalba,
skaičius; – Apmokytų
savanorių skaičius ir mokymo kokybė, remiantis tarpusavio
vertinimais ir lūkesčių patenkinimo lygiu; – Patvirtintų
siunčiančiųjų organizacijų, taikančių ES
pagalbos savanorių dislokavimo ir valdymo standartus, skaičius; – Gebėjimų
stiprinimo veiksmų skaičius ir rūšis; – Trečiųjų
šalių darbuotojų ir savanorių, dalyvaujančių
gebėjimų stiprinimo veiksmuose, skaičius; – ES
pagalbos savanorių žinių apie ES humanitarinę pagalbą
lygis; – Tikslinių
Sąjungos gyventojų, trečiųjų šalių
bendruomenių ir kitų humanitarinės pagalbos teikėjų,
kurie dalyvauja šioje veikloje ir kuriems tai naudinga, informuotumo apie
humanitarinės pagalbos savanorių korpusą lygis. – ES pagalbos savanorių valdymo standartų
platinimas ir perėmimas pagal kitas savanoriškos veiklos sistemas. 1.5. Pasiūlymo (iniciatyvos)
pagrindas 1.5.1. Trumpalaikiai arba ilgalaikiai
poreikiai Lisabonos
sutarties 214 straipsnio 5 dalyje nustatyta: „Siekiant
sukurti struktūrą jauniesiems europiečiams bendrai
prisidėti prie Sąjungos humanitarinės pagalbos veiksmų,
įsteigiamas Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusas.
Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal įprastą
teisėkūros procedūrą, apibrėžia šio korpuso veiklos
taisykles ir tvarką.“ Komunikatas
„Savanoriška veikla reiškiamas Europos piliečių solidarumas. Pirmieji
svarstymai apie Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusą“,
COM(2010) 683. 2011 m.
gegužės mėn. priimtos Tarybos išvados. 2011 m.
lapkričio mėn. EP rašytinis pareiškimas. 1.5.2. Papildoma ES dalyvavimo nauda Papildoma ES
nauda gaunama: a) dėl ES
pagalbos savanorių iniciatyvos, kuria vienijami Sąjungos
piliečiai iš įvairių valstybių narių bendrai
prisidėti prie humanitarinės pagalbos veiksmų, Europos lygio ir
tarptautinio pobūdžio; b) skatinant
tarpvalstybinį humanitarinės pagalbos organizacijų ir
suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimą įgyvendinant
korpuso veiksmus; c) sudarant
sąlygas masto ekonomijai ir dėl papildomumo ir sąveikos su kitomis
atitinkamomis nacionalinėmis, tarptautinėmis ir Sąjungos
programomis ir politikos sritimis, poveikio; d)
konkrečiai pareiškiant, kokios yra Europos vertybės apskritai ir
visų pirma parodant Sąjungos ir jos piliečių
solidarumą su labiausiai pažeidžiamais žmonėmis, kuriems reikalinga
pagalba; e) prisidedant
prie aktyvios Europos Sąjungos pilietybės stiprinimo, suteikiant
teisę skirtingo amžiaus, įvairių socialinių sluoksnių,
skirtingo išsilavinimo ir profesijų Sąjungos piliečiams
įsitraukti į humanitarinės pagalbos veiklą; 1.5.3. Panašios patirties išvados Šie
pasiūlymai grindžiami: - patirtimi,
įgyta vykdant bandomuosius projektus, finansuojamus pagal konkursus,
pradėtus atitinkamai 2011 ir 2012 m.: „Europos savanoriškos
humanitarinės pagalbos korpusas – kvietimas teikti paraiškas bandomiesiems
projektams“; - Europos
savanoriškos humanitarinės pagalbos korpuso įsteigimo peržiūra; - Komisijos
komunikatu „Savanoriška veikla reiškiamas Europos piliečių
solidarumas. Pirmieji svarstymai apie Europos savanoriškos humanitarinės
pagalbos korpusą“ COM(2010) 683. 1.5.4. Suderinamumas ir galima
sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis Suderinamumas
su: - Sutarties
215 straipsnio 4 dalimi; - 1996 m.
birželio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1257/96 dėl humanitarinės
pagalbos; - Pagal
šį reglamentą finansuojami veiksmai nefinansuojami pagal kitas
Sąjungos finansines priemones. Komisija
užtikrina, kad finansinės pagalbos pagal šį reglamentą prašantys
asmenys ir tokios pagalbos gavėjai informuotų ją apie iš kitų
šaltinių, įskaitant Sąjungos bendrąjį biudžetą,
gautą finansinę pagalbą ir apie teikiamas paraiškas tokiai
pagalbai gauti. - Siekiama
sąveikos su kitomis Sąjungos finansinėmis priemonėmis ir
jas papildyti. 1.6. Trukmė ir finansinis
poveikis ¨ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ribota –
¨ Pasiūlymas (iniciatyva) galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM
DD] –
¨ Finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM X Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė
neribota Ribotos trukmės finansinės
nuostatos: Biudžeto asignavimai apima 2014 m. sausio
1 d. – 2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpį. Finansinis poveikis nuo 2014 m. sausio
1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. (mokėjimai iki 2023 m.
gruodžio 31 d.). 1.7. Numatytas (-i) valdymo
būdas (-ai)[29]
X Komisijos vykdomas tiesioginis
centralizuotas valdymas X Netiesioginis centralizuotas valdymas,
vykdymo užduotis perduodant: –
X vykdomosioms įstaigoms –
¨ Bendrijų įsteigtoms įstaigoms[30] –
¨ nacionalinėms viešojo sektoriaus arba viešąsias paslaugas
teikiančioms įstaigoms –
¨ asmenims, atsakingiems už konkrečių veiksmų
vykdymą pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį
ir nurodytiems atitinkamame pagrindiniame teisės akte, apibrėžtame
Finansinio reglamento 49 straipsnyje ¨ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis ¨ Decentralizuotas valdymas kartu su trečiosiomis šalimis ¨ Bendras valdymas
kartu su tarptautinėmis organizacijomis Jei nurodomas
daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti
šio punkto pastabų skiltyje. Pastabos Programą
galėtų tiesiogiai įgyvendinti Komisija (ECHO GD) centralizuoto
tiesioginio valdymo būdu arba ji galėtų būti
įgyvendinama per vykdomąją agentūrą (netiesioginio
valdymo būdu). Šios dvi galimybės išlieka ir sprendimas bus priimtas
laiku. ES pagalbos
savanorių veikloje gali dalyvauti: a) stojančiųjų
šalių, šalių kandidačių, potencialių šalių
kandidačių ir šalių partnerių pagal Europos
kaimynystės politiką piliečiai ir siunčiančiosios
organizacijos, vadovaujantis tų šalių dalyvavimo Sąjungos
programose bendraisiais principais ir bendrosiomis sąlygomis, nustatytomis
atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose ir Asociacijos tarybos sprendimuose
ar panašiuose susitarimuose; b) Europos
laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) šalių, kurios yra Europos
ekonominės erdvės (EEE) narės, piliečiai ir
siunčiančiosios organizacijos pagal EEE susitarime nustatytas
sąlygas; c) kitų
Europos šalių piliečiai ir siunčiančiosios organizacijos,
jeigu su šiomis šalimis sudaryti dvišaliai susitarimai; d) tarptautinių
organizacijų darbuotojai, kurie atitinka 11 straipsnio 1 dalyje
nurodytus tinkamumo kriterijus. 2. Kai
tinka, šis bendradarbiavimas grindžiamas papildomais šių
dalyvaujančių šalių asignavimais, teiktinais tvarka, dėl
kurios su šiomis šalimis bus sutarta. 2. VALDYMO PRIEMONĖS 2.1. Stebėjimo ir
atskaitomybės taisyklės Nurodyti
dažnumą ir sąlygas. Finansuojami
veiksmai reguliariai stebimi, siekiant sekti jų įgyvendinimą,
taip pat reguliariai atliekamas nepriklausomas išorės vertinimas, siekiant
nustatyti jų efektyvumą, veiksmingumą ir poveikį,
atsižvelgiant į ES pagalbos savanorių tikslus. Šis stebėjimas ir
vertinimas apima 5 dalyje nurodytas ataskaitas ir kitą veiklą,
susijusią su konkrečiais šio reglamento aspektais, kuri gali
būti pradėta vykdyti bet kuriuo reglamento įgyvendinimo metu. Vertinimo
etapu Komisija užtikrina, kad būtų nuolat konsultuojamasi su visomis
susijusiomis suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant savanorius,
siunčiančiąsias bei priimančiąsias organizacijas,
humanitarines organizacijas ir darbuotojus. Vertinimo rezultatai panaudojami
rengiant programas ir skirstant išteklius. Siunčiančiosios
organizacijos, dislokuojančios savanorius operacijoms už Sąjungos
ribų vykdyti, yra atsakingos už jų veiklos stebėjimą ir
reguliariai teikia Komisijai stebėjimo ataskaitas. Komisija
Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia: a) ne
vėliau kaip 2017 m. gruodžio 31 d. – tarpinę vertinimo
ataskaitą apie gautus rezultatus ir kokybinius bei kiekybinius šio
reglamento įgyvendinimo aspektus per pirmuosius trejus įgyvendinimo
metus; b) ne
vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d. – komunikatą dėl
tolesnio šio reglamento įgyvendinimo; c) ne
vėliau kaip 2021 m. gruodžio 31 d. – ex post vertinimo
ataskaitą. Prireikus su
ataskaitos išvadomis pateikiami šio reglamento keitimo pasiūlymai. Komisija taip
pat reguliariai informuoja EIVT ir ES delegacijas apie ES pagalbos
savanorių veiklą. 2.2. Valdymo ir kontrolės
sistema 2.2.1. Nustatyta rizika Programą galėtų tiesiogiai įgyvendinti ECHO GD
(centralizuoto tiesioginio valdymo būdu) arba ji galėtų
būti įgyvendinama per dabartinę vykdomąją
agentūrą (centralizuoto netiesioginio valdymo būdu); programa
apims dotacijų paskirstymą ir paslaugų sutarčių
sudarymą. Abiem atvejais
nustatyta tokia rizika: a) rizika,
susijusi su partnerių organizacijų (visų pirma nedidelių
nevyriausybinių organizacijų) pajėgumu šalies viduje pritaikyti
savo organizacines struktūras, kad galėtų vykdyti
sutarčių finansinius ir veiklos įsipareigojimus; b) saugumo ir
prieigos apribojimai, atsirandantys įgyvendinant veiklą ginkluotuose
regionuose ir (arba) regionuose, į kuriuos sudėtinga patekti,
dėl kurių gali kilti pavojus fizinei
įgyvendinančiųjų asmenų (savanorių)
neliečiamybei ir kurie gali paveikti veiklos tikslų
įgyvendinamumą; c) rizika
Komisijos reputacijai, susijusi su rizika, kuri kyla netinkamai naudojant
lėšas. Jeigu
būtų pasirinkta vykdomosios įstaigos alternatyva, papildoma
rizika gali būti susijusi su: d)
koordinavimo problemomis su vykdomąja agentūra, kylančiomis
dėl to, kad nėra aiškiai apibrėžtos atsakomybės ribos
valdant ir kontroliuojant vykdomajai agentūrai pavestas užduotis. Manoma, kad
dauguma šių rizikos rūšių sumažės ir bet kuriuo atveju bus
nuolat atidžiai stebimos. Pavyzdžiui, bus taikomos supaprastinimo
priemonės, laikantis peržiūrėto Finansinio reglamento (pvz.,
platesnis vienkartinių išmokų ir nustatyto dydžio sumų
panaudojimas). Pagal
nustatytus klaidų lygius per pastaruosius trejus metus galimų
klaidų lygis ECHO GD vykdomo centralizuoto tiesioginio valdymo atveju
greičiausiai bus mažesnis nei 2 %. Jeigu
įgyvendinama pasitelkiant vykdomąją agentūrą,
atsižvelgiant į bendrą agentūros klaidų lygį
(pavyzdžiui, vykdomoji įstaiga EACEA savo 2011 m. metinėje
veiklos ataskaitoje nurodė 0,81 % klaidų lygį), manoma, kad
neatitikties lygis bus mažesnis nei 2 %. 2.2.2. Numatomas (-i) kontrolės
metodas (-ai) Kiek tai susiję su tiesioginiu centralizuotu valdymu, bus taikoma
bendra ECHO GD kontrolės struktūra. Todėl kontrolė bus
sutelkta į administracinių, veiklos ir finansinių
procedūrų atitiktį ir veiksmingumą, laikantis
galiojančių teisės aktų. Šiuos dalykus apims ir ECHO GD
vidaus audito tarnybos veikla. Be to,
dotacijų ir sutarčių, kurios sudaromos pagal šią
priemonę, atžvilgiu bus atliekamas ECHO GD išorės audito srities ex
post auditas ir išorės partnerių vykdomas vertinimas. Paprastai
veiksmų auditą ir tyrimą atlieka vidaus audito tarnyba (VAT),
Audito Rūmai ir OLAF. Remiantis 2011 m. duomenimis, tikėtinos
ECHO GD kontrolės sąnaudos svyruoja nuo 2,7 % iki 3,1 %. Jeigu
įgyvendinama per vykdomąją įstaigą, Komisija
vykdomųjų įstaigų veiklą kontroliuos taikydama
atitinkamas kontrolės priemones, vadovaudamasi Finansinio reglamento 59
straipsniu ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 58/2003 dėl
vykdomųjų įstaigų. Be to, ji stebės ir kontroliuos,
kad vykdomoji įstaiga įgyvendintų atitinkamus kontrolės
tikslus, susijusius su jai pavestinais valdyti veiksmais. Ši priežiūra bus
įtraukta į atsakingo generalinio direktorato ir vykdomosios
įstaigos bendradarbiavimo taisykles ir įstaigos du kartus per metus
teikiamas ataskaitas. Pagrindiniai
vykdomosios agentūros vidaus kontrolės sistemos požymiai (remiantis
EACEA duomenimis) yra tokie: a) finansinės grandinės ir pareigų
atskyrimas; b) sąnaudų tinkamumo finansuoti
kontrolė per ex ante patikras (dokumentų peržiūros,
stebėjimo misijos); c) priežiūros tvarka; d) pagal tą pačią programą ir
pagal skirtingas programas (dalijimasis geriausia praktika) įgyvendintos
supaprastinimo priemonės ir suderinimas; e) vienkartinių išmokų ir nustatytų
dydžių sumų naudojimas kai kuriose srityse ir (arba) veiksmuose; f) valdymo ataskaitų teikimas (mėnesio,
ketvirčio ir metinių, kaip metinė veiklos ataskaita); g) centralizuota ex ante kontrolė,
taikoma viešiesiems pirkimams, kvietimams teikti pasiūlymus ir
dotacijų susitarimams; h) vidaus audito struktūra. Vykdomosios
įstaigos veiklą audituoja ir nagrinėja vidaus audito tarnyba
(VAT), Audito Rūmai ir OLAF. Kiek tai
susiję su kontrolės sąnaudomis, jų sąmata grindžiama
ankstesne vykdomosios įstaigos EACEA patirtimi. Pastaroji apskaičiavo
dviejų programų, kurios bus įgyvendinamos 2014–2020 m., kontrolės
sąnaudas: pagal 2011 m. metinėje veiklos ataskaitoje pateiktus
duomenis apskaičiuota, kad kontrolės sąnaudos sudaro 2,8 %
ir 2,9 % viso dviejų programų biudžeto. Taikant tokius
pačius rezultatus, apskaičiuota, kad ES pagalbos savanorių
korpuso įsteigimo kontrolės sąnaudos būtų nuo
6,7 mln. EUR iki 6,9 mln. EUR 2014–2020 m.
laikotarpiu. ECHO GD atžvilgiu apskaičiuota, kad
kontrolės sąnaudos, susijusios su jo kaip vieno iš
atsakingųjų GD vaidmeniu, būtų apie 210 000 EUR,
t. y. 0,1 % viso biudžeto. Vykdant tokią kontrolę, taip pat
atsižvelgiant į galimą naujų FR supaprastinimų
poveikį, būtų galima išvengti didelių klaidų (>
2 %). 2.3. Sukčiavimo ir
pažeidimų prevencijos priemonės Nurodyti
dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones. ECHO GD toliau
rengs kovos su sukčiavimu strategiją, vadovaudamasis naująja
2011 m. birželio 24 d. priimta Komisijos kovos su sukčiavimu
strategija, kad būtų užtikrinta, jog be kita ko: ECHO GD vidaus
kontrolės priemonės, susijusios su kova su sukčiavimu, visiškai
atitiktų kovos su sukčiavimu strategiją; ECHO GD
sukčiavimo rizikos valdymo metodas leistų nustatyti sukčiavimo
rizikos sritis ir tinkamus sprendimo būdus; Europos kovos
su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti patikrinimus vietoje ir
inspektavimus. Siekiant sumažinti potencialaus sukčiavimo ir
pažeidimų pavojų, numatytos tokios priemonės: - potencialaus sukčiavimo ir pažeidimų
prevencijos išraiška naujoje programoje – supaprastintos taisyklės ir
dažniau taikomas nustatyto dydžio sumų ir vienkartinių išmokų
principas; - potencialaus dvigubo finansavimo sistemingas
tikrinimas ir kelias dotacijas gavusių naudos gavėjų
identifikavimas; - ad hoc auditas, kurio bus imtasi kilus
rimtų įtarimų dėl pažeidimų ir (arba) sukčiavimo. 3. NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS)
FINANSINIS POVEIKIS 3.1. Atitinkama (-os)
daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir
biudžeto išlaidų eilutė (-ės) · Dabartinės biudžeto išlaidų eilutės Daugiametės finansinės programos
išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka. Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas Europos vaidmuo pasaulyje || DA / NDA ([31]) || Iš ELPA šalių[32] || Iš šalių kandidačių[33] || Iš trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą 4 || 23 02 04 (Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusas) ES pagalbos savanoriai || DA || TAIP || TAIP || NE || TAIP / NE ES pagalbos savanorių veikloje galės
dalyvauti ir kitos Europos šalys, kurioms taikomos 23 straipsnyje nurodytos
sąlygos. 3.2. Numatomas poveikis išlaidoms 3.2.1. Numatomo poveikio išlaidoms
suvestinė mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || Numeris || 4. EUROPOS VAIDMUO PASAULYJE ECHO GD || || || 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai || Vėlesni metai || Iš viso 2014–2020 m. Veiklos asignavimai || || || || || || || || || 23 02 04 || Įsipareigojimai || (1) || 21.200 || 23.800 || 27.600 || 32.700 || 37.900 || 44.500 || 51.400 || || 239.100 Mokėjimai || (2) || 13.780 || 18.650 || 23.630 || 29.895 || 34.680 || 40.640 || 47.145 || 30.680 || 239.100 Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami konkrečių programų rinkinio lėšomis[34] || || || || || || || || || || || (3) || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 IŠ VISO asignavimų, skirtų ECHO GD || Įsipareigojimai || =1+3 || 21.200 || 23.800 || 27.600 || 32.700 || 37.900 || 44.500 || 51.400 || || 239.100 Mokėjimai || =2+3 || 13.780 || 18.650 || 23.630 || 29.895 || 34.680 || 40.640 || 47.145 || 30.680 || 239.100 IŠ VISO veiklos asignavimų || Įsipareigojimai || (4) || 21.200 || 23.800 || 27.600 || 32.700 || 37.900 || 44.500 || 51.400 || || 239.100 Mokėjimai || (5) || 13.780 || 18.650 || 23.630 || 29.895 || 34.680 || 40.640 || 47.145 || 30.680 || 239.100 IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų rinkinio lėšomis || (6) || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 IŠ VISO asignavimų, pagal daugiametės finansinės programos 4 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || Įsipareigojimai || =4+ 6 || 21.200 || 23.800 || 27.600 || 32.700 || 37.900 || 44.500 || 51.400 || || 239.100 Mokėjimai || =5+ 6 || 13.780 || 18.650 || 23.630 || 29.895 || 34.680 || 40.640 || 47.145 || 30.680 || 239.100 Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || 5 || Administracinės išlaidos mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) || || || 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai || IŠ VISO 2014–2020 m. ECHO GD || Žmogiškieji ištekliai || 1.146 || 1.146 || 1.146 || 1.146 || 1.274 || 1.274 || 1.593 || 8.725 Kitos administracinės išlaidos || 0.063 || 0.063 || 0.143 || 0.063 || 0.065 || 0.122 || 0.045 || 0.564 IŠ VISO ECHO GD || Asignavimai || 1.209 || 1.209 || 1.289 || 1.209 || 1.339 || 1.396 || 1.683 || 9.289 IŠ VISO asignavimų, pagal daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || (Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų) || 1.209 || 1.209 || 1.289 || 1.209 || 1.339 || 1.396 || 1.683 || 9.289 mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) || || || 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai || Vėlesni metai || IŠ VISO 2014–2020 m. IŠ VISO asignavimų, pagal daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || Įsipareigojimai || 22.409 || 25.009 || 28.889 || 33.909 || 39.239 || 45.896 || 53.083 || || 248.434 Mokėjimai || 14.989 || 19.859 || 24.919 || 31.104 || 36.019 || 42.036 || 48.828 || 30.680 || 248.434 3.2.2. Numatomas poveikis veiklos
asignavimams –
¨ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai
nenaudojami –
X Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti
veiklos asignavimai naudojami taip: Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR
(tūkstantųjų tikslumu) Nurodyti tikslus ir rezultatus ò || 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai || IŠ VISO 2014–2020 m. REZULTATAI || Rezultato rūšis[35] || Vidutinės rezultato išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Bendras rezultatų skaičius || Iš viso išlaidų 1 VEIKLOS TIKSLAS Sąjungos gebėjimo teikti humanitarinę pagalbą stiprinimas ir gerinimas || || || || || || || || || || || || || || || || - Rezultatas || Registras, praktikos vnt., dislokuotų savanorių skaičius || 0.014 || 376 || 5.271 || 941 || 13.367 || 1130 || 15.976 || 1 356 || 20.222 || 1 560 || 22.867 || 1 950 || 27.361 || 2 291 || 32.074 || 9 604 || 137.136 1 veiklos tikslo tarpinė suma || 376 || 5.271 || 941 || 13.367 || 1130 || 15.976 || 1 356 || 20.222 || 1 560 || 22.867 || 1 950 || 27.361 || 2 291 || 32.074 || 9 604 || 137.136 Nurodyti tikslus ir rezultatus ò || 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai || IŠ VISO 2014–2020 m. REZULTATAI || Rezultato rūšis[36] || Vidutinės rezultato išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Bendras rezultatų skaičius || Iš viso išlaidų 2 VEIKLOS TIKSLAS Humanitarinės pagalbos savanorių įgūdžių ir gebėjimų bei sąlygų, kuriomis jie dirba, gerinimas || || || || || || || || || || || || || || || || - Rezultatas || Savanorių mokymas, standartų parengimas || 0.0075 || 938 || 7.034 || 711 || 5.330 || 837 || 6.280 || 863 || 6.476 || 1193 || 8.946 || 1535 || 11.511 || 1600 || 12.000 || 7677 || 57.576 2 veiklos tikslo tarpinė suma || 938 || 7.034 || 711 || 5.330 || 837 || 6.280 || 863 || 6.476 || 1193 || 8.946 || 1535 || 11.511 || 1600 || 12.000 || 7677 || 57.576 3 VEIKLOS TIKSLAS Priimančiųjų organizacijų pajėgumų stiprinimas ir savanoriškos veiklos trečiosiose šalyse skatinimas || || || || || || || || || || || || || || || || - Rezultatas || Savanorių vadovų / vietos savanorių / instruktorių mokytojų / dalyvių / seminarų skaičius || 0.00471 || 1418 || 6.681 || 785 || 3.700 || 857 || 4.038 || 901 || 4.244 || 1037 || 4.886 || 849 || 3.999 || 1263 || 6.000 || 7110 || 33.549 3 veiklos tikslo tarpinė suma || 1418 || 6.681 || 785 || 3.700 || 857 || 4.038 || 901 || 4.244 || 1037 || 4.886 || 849 || 3.999 || 1263 || 6.000 || 7110 || 33.549 Nurodyti tikslus ir rezultatus ò || 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai || IŠ VISO 2014–2020 m. || REZULTATAI || || Rezultato rūšis[37] || Vidutinės rezultato išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Bendras rezultatų skaičius || Iš viso išlaidų || || 4 VEIKLOS TIKSLAS Skleisti informaciją apie Sąjungos humanitarinės pagalbos vertybes || || || || || || || || || || || || || || || || || - Rezultatas || ES pagalbos savanorių tinklo kūrimas; konferencijos, ryšiai, žinomumas; savanorių užduočių internetu skaičius || 0,00081 || 300 || 1.737 || 700 || 0.940 || 1300 || 0.769 || 1700 || 1.395 || 2000 || 0.769 || 2000 || 1.053 || 2000 || 0.826 || 10000 || 7.488 || 4 veiklos tikslo tarpinė suma || 300 || 1.737 || 700 || 0.940 || 1300 || 0.769 || 1700 || 1.395 || 2000 || 0.769 || 2000 || 1.053 || 2000 || 0.826 || 10000 || 7.488 || 5 VEIKLOS TIKSLAS Savanoriškos veiklos valstybėse narėse nuoseklumo didinimas, siekiant pagerinti Sąjungos piliečių galimybes dalyvauti humanitarinės pagalbos veikloje ir operacijose || || || || || || || || || || || || || || || || || - Rezultatas || Standartų kūrimas, peržiūra, patvirtinimo mechanizmas || || || 0.477 || || 0.464 || || 0.538 || || 0.364 || || 0.433 || || 0.575 || || 0.500 || || 3.351 || 5 veiklos tikslo tarpinė suma || || 0.477 || || 0.464 || || 0.538 || || 0.364 || || 0.433 || || 0.575 || || 0.500 || || 3.351 || IŠ VISO IŠLAIDŲ || 3032 || 21.200 || 3137 || 23.800 || 4124 || 27.600 || 4820 || 32.700 || 5790 || 37.900 || 6334 || 44.500 || 7154 || 51.400 || 34391 || 239.100 3.2.3. Numatomas poveikis
administracinio pobūdžio asignavimams 3.2.3.1. Suvestinė –
¨ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai
asignavimai nenaudojami –
X Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti
administraciniai asignavimai naudojami taip: mln. EUR
(tūkstantųjų tikslumu) || 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai || IŠ VISO Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJA || || || || || || || || Žmogiškieji ištekliai || 1.146 || 1.146 || 1.146 || 1.146 || 1.274 || 1.274 || 1.593 || 8.725 Kitos administracinės išlaidos || 0.063 || 0.06.3 || 0.143 || 0.063 || 0.065 || 0.122 || 0.045 || 0.564 Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJA || 1.209 || 1.209 || 1.289 || 1.209 || 1.339 || 1.396 || 1.683 || 9.289 Neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ[38] || Nėra || Nėra || Nėra || Nėra || Nėra || Nėra || Nėra || Nėra Žmogiškieji ištekliai || || || || || || || || Kitos administracinio pobūdžio išlaidos || || || || || || || || Tarpinė suma, neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || Nėra || Nėra || Nėra || Nėra || Nėra || Nėra || Nėra || Nėra IŠ VISO || 1.209 || 1.209 || 1.289 || 1.209 || 1.339 || 1.396 || 1.683 || 9.289 Šie
skaičiai bus pataisyti, atsižvelgiant į numatomo perdavimo
išorės subjektams proceso rezultatus.
3.2.3.2. Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai –
¨ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai
nenaudojami –
X Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti
žmogiškieji ištekliai naudojami taip: Sąmatą nurodyti sveikaisiais
skaičiais (arba ne smulkiau nei dešimtųjų tikslumu) || 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai) XX 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės) || 6 || 6 || 6 || 6 || 6 || 6 || 7 XX 01 01 02 (Delegacijos) || || || || || || || XX 01 05 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || 10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || Išorės personalas (visos darbo dienos ekvivalento vienetais (FTE))[39] XX 01 02 01 (CA, INT, SNE finansuojami iš bendrojo biudžeto) || 6 || 6 || 6 || 6 || 8 || 8 || 11 XX 01 02 02 (CA, INT, JED, LA ir SNE delegacijose) || || || || || || || XX 01 04 m [40] || - būstinėje[41] || || || || || || || - delegacijose || || || || || || || XX 01 05 02 (CA, INT, SNE - netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || 10 01 05 02 (CA, INT, SNE – tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) || || || || || || || IŠ VISO || 12 || 12 || 12 || 12 || 14 || 14 || 18 23 yra atitinkama
politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis. Žmogiškųjų
išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus
priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir
prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam
generaliniam direktoratui gali būti skiriamos pagal metinę
asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto
apribojimus. Šie skaičiai bus
pataisyti, atsižvelgiant į numatomo perdavimo išorės subjektams
proceso rezultatus. Vykdytinų
užduočių aprašymas: Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai || Politikos vystymas ir sąvokos. Įgyvendinimo aktai ir priemonės. Išorės personalas || Dotacijų susitarimų ir sutarčių valdymas; politikos įgyvendinimas ir tolesni veiksmai; administracinė parama. 3.2.4. Suderinamumas su dabartine
daugiamete finansine programa –
X Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka
2014–2020 m. daugiametės finansinės programos Komisijos
pasiūlymą, pateiktą komunikate „Strategijos „Europa 2020“
biudžetas“ (COM(2011) 500 galutinis). –
¨ Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą),
reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos
išlaidų kategorijos programavimą Paaiškinti, kaip reikia pakeisti programavimą, ir
nurodyti atitinkamas biudžeto eilutes bei sumas. –
¨ Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina
taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę
programą[42]. Paaiškinti, ką reikia atlikti, ir nurodyti atitinkamas
išlaidų kategorijas, biudžeto eilutes ir sumas. […] 3.2.5. Trečiųjų
šalių įnašai –
Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatyta bendro su
trečiosiomis šalimis finansavimo –
Pasiūlyme (iniciatyvoje) numatytas bendras
finansavimas apskaičiuojamas taip: Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų
tikslumu) || N metai || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || ... atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) || Iš viso Nurodyti bendrą finansavimą teikiančią įstaigą || || || || || || || || IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų || || || || || || || ||
Pasiūlyme numatyti
trečiųjų šalių – ELPA šalių, kurios yra EEE
narės, stojančiųjų šalių, šalių
kandidačių ir potencialių šalių kandidačių,
kurios naudojasi pasirengimo narystei strategija, ir šalių partnerių
pagal Europos kaimynystės politiką – įnašai. 3.3. Numatomas poveikis
įplaukoms –
X Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio
poveikio įplaukoms. –
¨ Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį: ¨ nuosaviems ištekliams ¨ įvairioms įplaukoms mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) Biudžeto įplaukų eilutė || Einamųjų metų biudžeto asignavimai || Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis[43] N metai || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || ... atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) … straipsnis || || || || || || || || Įvairių
asignuotųjų įplaukų atveju nurodyti biudžeto išlaidų
eilutę (-es), kuriai (-oms) daromas poveikis. […] Nurodyti poveikio
įplaukoms apskaičiavimo metodą. […] [1] Standartinė „Eurobarometro“ apklausa Nr. 73/2010,
Speciali „Eurobarometro“ apklausa Nr. 343/2010 ir speciali „Eurobarometro“
apklausa Nr. 384/2012. [2] COM (2010) 683 galutinis. [3] 2011 m. gegužės 25 d. Tarybos išvados dėl Europos
savanoriškos humanitarinės pagalbos korpuso. [4] 2011 m. gegužės 9 d. Europos Parlamento rašytinis pareiškimas 25/2011. [5] 2010 m. Briuselyje ir 2011 m. Budapešte – kur
aktyviai dalyvavo daugiau nei 150 suinteresuotųjų šalių
organizacijų. [6] COHAFA. [7] SG, SJ, BUDG GD, DEVCO GD, FPIS, EIVT, EAC GD, EACEA,
EMPL GD, ELARG GD. [8] 2011 m. gruodžio mėn. ir 2012 m. birželio
mėn. Briuselyje surengti du kapitalizavimo seminarai, kuriuose buvo
daugiau nei 70 dalyvių. [9] OL C 25, 2008, p. 1. [10] OL L 11, 2003, p. 1. [11] COM(2011) 681 final. [12] Įsteigtas Sprendimu X/XX dėl Sąjungos
civilinės saugos mechanizmo. [13] COM(2011) 500 final. [14] OL C 25, 2008, p. 1. [15] Dar nepaskelbta. [16] Komisijos komunikatas COM(2010) 683 „Savanoriška
veikla reiškiamas Europos piliečių solidarumas. Pirmieji svarstymai
apie Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusą“ (OL C 121/59,
2011). [17] Komisijos komunikatas „Atnaujinta 2011–2014 m. ES
įmonių socialinės atsakomybės strategija“, COM(2011) 681
galutinis (OL C 37, 2012, p. 24). [18] Komisijos komunikatas COM(2011) 933 (OL C 102, 2012, p. 35). [19] Komisijos komunikatas COM(2011) 568 „ES politika ir
savanoriška veikla. Tarpvalstybinės savanoriškos veiklos
pripažinimas ir skatinimas ES“ (OL C 335, 2011, p. 19). [20] Dar nepaskelbta. [21] OL L 312, 1995, p. 1. [22] OL L 292, 1996, p. 2. [23] OL L 136, 1999, p. 1. [24] OL L 55, 2011, p. 13. [25] OL L 8, 2001, p. 1. [26] OL L 281, 1995, p. 31. [27] VGV – veikla grindžiamas valdymas, VGB – veikla
grindžiamas biudžeto sudarymas. [28] Kaip nurodyta Finansinio reglamento 49 straipsnio 6 dalies
a arba b punkte. [29] Informacija apie valdymo
būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos
svetainėje „BudgWeb“ http://www.cc.cec/budg/man/budgmanag/budgmanag_en.html. [30] Kaip nurodyta Finansinio reglamento 185 straipsnyje. [31] DA – diferencijuotieji asignavimai / NDA –
nediferencijuotieji asignavimai. [32] ELPA – Europos laisvosios
prekybos asociacija. [33] Šalių kandidačių ir, kai taikoma,
Vakarų Balkanų potencialių šalių kandidačių. [34] Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei
išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti
(buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai
moksliniai tyrimai. [35] Rezultatai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz.,
finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir
kt.). [36] Rezultatai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz.,
finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir
kt.). [37] Rezultatai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz.,
finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir
kt.). [38] Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei
išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti
(buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai
moksliniai tyrimai. [39] CA – sutartininkas („Contract Agent“); INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas
(„Intérimaire“); JED – jaunesnysis
delegacijos ekspertas („Jeune Expert en Délégation“); LA – vietinis darbuotojas („Local Agent“); SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“). [40] Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės
personalui, finansuojamam iš veiklos asignavimų (buvusių BA
eilučių). [41] Būtina struktūriniams fondams, Europos
žemės ūkio fondui kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos
žuvininkystės fondui (EŽF). [42] Žr. Tarpinstitucinio susitarimo 19 ir 24 punktus. [43] Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus
mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš
bendros sumos atskaičius 25 % surinkimo išlaidų.