AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.           PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Šiandien bankų sektoriaus patikimumas daugeliu atvejų vis dar glaudžiai susijęs su ta valstybe nare, kurioje bankai įsisteigę. Dėl abejonių, susijusių su valstybės skolos tvarumu, ekonomikos augimo perspektyvomis ir kredito įstaigų gyvybingumu, susidarė neigiamos viena kitą stiprinančios rinkos tendencijos. Taip gali kilti grėsmė kai kurių kredito įstaigų gyvybingumui ir finansų sistemos stabilumui, taip pat gali susidaryti didelė našta atitinkamos valstybės narės viešiesiems finansams, kurių būklė jau ir taip yra sunki.

Esant tokiai padėčiai, euro zonoje atsiranda specifinė rizika, kadangi dėl bendros valiutos padidėja tikimybė, kad dėl įvykių vienoje valstybėje narėje gali kilti grėsmė visos euro zonos ekonominei plėtrai ir stabilumui. Be to, dabartinė finansinės dezintegracijos prie nacionalinių sienų rizika labai kenkia bendrajai finansinių paslaugų rinkai ir trukdo jai prisidėti prie ekonomikos atsigavimo.

2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), sukūrus Europos bankininkystės instituciją (EBI) ir Europos finansų priežiūros institucijų sistemą (EFPIS), prisidėta prie nacionalinių priežiūros institucijų bendradarbiavimo gerinimo ir prie bendro ES finansinių paslaugų taisyklių sąvado kūrimo. Vis dėlto bankų priežiūra didele dalimi ir toliau vykdoma nacionaliniu mastu, todėl ji atsilieka nuo integruotų bankų rinkų. Priežiūros trūkumai nuo bankų krizės pradžios labai menkino pasitikėjimą ES bankų sektoriumi ir prisidėjo prie įtampos euro zonos valstybės skolos vertybinių popierių rinkose didinimo.

Todėl 2012 m. gegužės mėn., įgyvendindama ilgesnio termino ekonominės ir fiskalinės integracijos viziją, Komisija paragino sudaryti bankų sąjungą, kad būtų atkurtas pasitikėjimas bankais ir euru. Vienas pagrindinių bankų sąjungos elementų turėtų būti bendras priežiūros mechanizmas (BPM) su tiesiogine bankų priežiūra, kuriuo remiantis būtų griežtai ir nešališkai taikomos rizikos ribojimu pagrįstos taisyklės ir vykdoma veiksminga tarpvalstybinių bankų rinkų priežiūra. Užtikrinus, kad vykdant bankų priežiūrą visoje euro zonoje bus laikomasi aukštų bendrų standartų, bus prisidėta kuriant būtiną valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą, kuris yra būtina bendrų finansinio stabilumo stiprinimo priemonių taikymo sąlyga.

2012 m. birželio 29 d. vykusiame euro zonos aukščiausiojo lygio susitikime valstybių arba vyriausybių vadovai paragino Komisiją „pateikti pasiūlymų, kad greitai būtų galima sukurti bendrą priežiūros mechanizmą. Kai euro zonos bankams bus sukurtas toks mechanizmas, priimant įprastą sprendimą, pasitelkus ESM būtų galima tiesiogiai rekapitalizuoti bankus.“ 2012 m. birželio 28–29 d. vykusio Europos Vadovų Tarybos posėdžio išvadose nurodyta, kad šiame euro zonos pareiškime ir pasiūlymuose, kuriuos pateiks Komisija, reikėtų atsižvelgti į „konkretaus veiksmų plano su įgyvendinimo terminais, skirto tikrai ekonominei ir pinigų sąjungai sukurti“, kūrimą.

2.           KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS REZULTATAI IR POVEIKIO VERTINIMAS

Komisija atsižvelgė į analizę, atliktą priėmus „priežiūros paketą“, kuriuo sukurtos Europos priežiūros institucijos, kurioje įvertinti veiklos, valdymo, finansiniai ir teisiniai BPM sukūrimo aspektai. Parengti oficialų poveikio vertinimą laikantis birželio 29 d. vykusiame euro zonos aukščiausiojo lygio susitikime nustatytų terminų nebuvo įmanoma.

3.           TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

Pasiūlymas grindžiamas SESV 127 straipsnio 6 dalimi, kurioje numatytas teisinis pagrindas, kaip pavesti Europos centriniam bankui specialias užduotis, susijusias su rizikos ribojimu pagrįsta kredito ir kitų finansų įstaigų, išskyrus draudimo įmones, priežiūra.

Pasiūlymu Europos centriniam bankui pavedamos tam tikros pagrindinės priežiūros užduotys, būtinos kredito įstaigoms prižiūrėti, o už visas kitas reglamente nenurodytas užduotis liks atsakingos nacionalinės priežiūros institucijos. Pasiūlymu ECB taip pat pavedama vykdyti finansinių konglomeratų priežiūrą. Tačiau kad būtų laikomasi SESV 127 straipsnio 6 dalies, ECB bus atsakingas tik už tai, kad vykdytų savo užduotis, susijusias su papildoma finansinių konglomeratų priežiūra, vykdoma grupės lygmeniu, o rizikos ribojimu pagrįstą atskiros draudimo įmonės priežiūrą vykdys nacionalinės kompetentingos institucijos.

Valstybės narės negali deramai pasiekti siūlomo veiksmo tikslų, todėl jų geriau siekti ES lygmeniu. Pastarojo meto įvykiai aiškiai parodė, kad tik Europos mastu vykdoma priežiūra galima užtikrinti tinkamą integruotų bankų sektoriaus priežiūrą ir aukšto lygio finansinį stabilumą ES ir ypač euro zonoje. Šio pasiūlymo nuostatomis neviršijama to, kas būtina tikslams pasiekti. ECB pavestos priežiūros užduotys, kurias reikia vykdyti ES mastu, kad būtų užtikrintas vienodas ir veiksmingas rizikos ribojimu pagrįstų taisyklių taikymas, rizikos kontrolė ir krizių prevencija. Nacionalinės institucijos toliau vykdys tam tikras užduotis, kurias galima geriau atlikti nacionaliniu mastu.

Pagal SESV 127 straipsnio 6 dalį Taryba veikia priimdama reglamentus. Todėl reglamentas yra vienintelė teisinė priemonė, kuria ECB galima pavesti priežiūros užduotis.

4.           IŠSAMUS PASIŪLYMO PAAIŠKINIMAS

4.1.        Priežiūros užduočių pavedimas ECB

4.1.1.     Struktūra

ECB bus atsakingas už specialias užduotis, susijusias su rizikos ribojimu pagrįsta kredito įstaigų, įsteigtų valstybėse narėse, kurių valiuta euro (dalyvaujančių valstybių narių), priežiūra, siekiant skatinti kredito įstaigų saugumą ir patikimumą, taip pat finansų sistemos stabilumą. ECB vykdys savo užduotis vadovaudamasis EFPIS principais ir glaudžiai bendradarbiaus su nacionalinėmis priežiūros institucijomis ir EBI.

4.1.2.     Priežiūros veiklos mastas

Po pereinamojo laikotarpio ECB bus atsakinga už visų kredito įstaigų, įsteigtų dalyvaujančiose valstybėse narėse, nepriklausomai nuo jų verslo modelio ar dydžio, pagrindinių priežiūros užduočių vykdymą. ECB bus kredito įstaigų, įsteigtų nedalyvaujančiose valstybėse narėse, kurios įsteigia filialą arba teikia tarptautines paslaugas dalyvaujančioje valstybėje narėje, priimančioji priežiūros institucija.

4.1.3.     Bendradarbiavimas su Europos priežiūros institucijomis

ECB vykdys savo užduotis vadovaudamasis Europos finansų priežiūros institucijų sistema ir glaudžiai bendradarbiaus su trimis Europos priežiūros institucijomis. EBI toliau vykdys savo įgaliojimus ir užduotis, kad toliau kurtų bendrą taisyklių sąvadą ir užtikrintų priežiūros praktikos konvergenciją ir nuoseklumą. ECB neperims jokių EBI užduočių, o jo reguliavimo įgaliojimų vykdymas pagal SESV 132 straipsnį apsiribos tomis sritimis, kurios yra būtinos, kad tinkamai būtų vykdomos pagal šį reglamentą ECB pavestos užduotys.

EBI priežiūros tarybos sudėtis nesikeis, o nacionalinių kompetentingų institucijų atstovai toliau formuos EBI sprendimų priėmimo procesą. Vis dėlto, kad būtų atsižvelgiama į ECB priežiūros įsipareigojimus, dalyvaujančių valstybių narių kompetentingų institucijų atstovai, svarstydami ECB kompetencijai priskirtus klausimus, suderina ir pareiškia bendrą poziciją.

4.2.        ECB užduotys

4.2.1.     ECB užduotys

Išimtinė ECB kompetencija bus pagrindinės priežiūros užduotys, kurios yra būtinos, siekiant nustatyti grėsmes bankų gyvybingumui ir reikalauti, kad jie imtųsi reikiamų veiksmų. ECB, be kita ko, bus kompetentinga institucija, atsakinga už licencijų išdavimą ir įgaliojimų suteikimą kredito įstaigoms, akcijų paketų vertinimą, minimalaus kapitalo reikalavimų vykdymo užtikrinimą, vidaus kapitalo pakankamumo, susijusio su kredito įstaigos rizikos lygiu, užtikrinimą (2-ojo ramsčio priemonės), priežiūros vykdymą konsoliduotu pagrindu ir priežiūros užduotis, susijusias su finansiniais konglomeratais. Be to, ECB taip pat užtikrins, kad būtų laikomasi sverto ir likvidumo nuostatų, taikys kapitalo rezervo priemones ir, suderinęs su bankų pertvarkymo institucijomis, taikys išankstines intervencijos priemones, kai bankas pažeis arba bus beveik pažeidęs reguliuojamojo kapitalo reikalavimus. ECB taip pat derins ir pareikš bendrą EBI stebėtojų taryboje ir valdyboje dalyvaujančių valstybių narių kompetentingų institucijų atstovų poziciją dėl klausimų, susijusių su pirmiau paminėtomis užduotimis.

4.2.2.     Nacionalinių priežiūros institucijų vaidmuo

Nacionalinės priežiūros institucijos ir toliau atliks svarbų vaidmenį kuriant bendrą priežiūros mechanizmą.

Pirma, visos ECB nepavestos užduotys turėtų likti nacionalinėms priežiūros institucijoms. Pavyzdžiui, nacionalinės priežiūros institucijos liks atsakingos už vartotojų apsaugą, kovą su pinigų plovimu ir trečiųjų šalių kredito įstaigų, steigiančių filialus arba teikiančių tarptautines paslaugas valstybėje narėje, priežiūrą.

Antra, nacionalinės priežiūros institucijos, veikiančios kaip neatsiejama BPM dalis, galėtų vykdyti netgi ECB pavestas užduotis, daugumą kasdieninių patikrinimų ir kitą priežiūros veiklą, kuri būtina ECB aktams parengti ir įgyvendinti. BPM, apimantis visus dalyvaujančių valstybių narių bankus, gali veikti remiantis tik tokiu modeliu, pagal kurį nacionalinio lygio priežiūros srities patirčiai skiriamas svarbus vaidmuo. Pasiūlyme pripažįstama, kad kiek tai susiję su BPM, nacionalinės priežiūros institucijos, atsižvelgiant į jų žinias apie nacionalinę, regioninę ir vietos bankų rinkas, didelius esamus išteklius, taip pat į kalbines aplinkybes, daugeliu atvejų yra tinkamiausios institucijos tokiai veiklai vykdyti, todėl ECB suteikiami įgaliojimai dideliu mastu pasikliauti nacionalinėmis institucijomis. Parengiamoji ir vykdomoji veikla, kurią galėtų vykdyti nacionalinės institucijos pagal BPM, pavyzdžiui, apima šiuos veiksmus:

· Jeigu naujas bankas prašo suteikti įgaliojimus, nacionalinė priežiūros institucija galėtų būti atsakinga už įvertinimą, kaip laikomasi nacionalinės teisės aktais nustatytų įgaliojimų suteikimo sąlygų, ir galėtų pasiūlyti sprendimą ECB, kuris galėtų suteikti įgaliojimus bankui, jeigu yra įsitikinęs, kad ES teisės aktais nustatytos sąlygos yra tenkinamos. Panaši procedūra taikoma įgaliojimų atšaukimui.

· Nacionalinės priežiūros institucijos galėtų atlikti nuolatinį kasdieninį banko būklės vertinimą ir patikrinimus vietoje, įgyvendinti bendras gaires arba ECB pateiktus nurodymus. Šiais tikslais nacionalinės priežiūros institucijos galėtų pasinaudoti savo esamais įgaliojimais, pavyzdžiui, atlikti patikrinimus vietoje. Jeigu iš nuolatinio vertinimo paaiškėtų, kad bankas patiria didelių sunkumų, nacionalinė priežiūros institucija perspėtų ECB.

· Jeigu bankas prašo taikyti vidaus rizikos modelį, nacionalinė priežiūros institucija galėtų įvertinti šį prašymą ir jo atitiktį ES teisės aktams ir bet kokioms ECB pateiktoms gairėms ir galėtų pateikti pasiūlymą ECB, ar patvirtinti tokį modelį ir kokiomis sąlygomis tą padaryti. Po patvirtinimo nacionalinė priežiūros institucija galėtų prižiūrėti, kaip taikomas modelis ir stebėti, kaip jis nuolat naudojamas.

· Sankcijų nustatymo įgaliojimais ECB dalytųsi su nacionalinės priežiūros institucijomis.

4.3.        ECB įgaliojimai

4.3.1.     Priežiūros ir tyrimo įgaliojimai

Užduočių vykdymo tikslais ECB bus laikomas kompetentinga dalyvaujančių valstybių narių institucija ir jam bus suteikti tokie priežiūros įgaliojimai, kurie toms institucijoms suteikiami pagal ES bankininkystės teisės aktus. Šie įgaliojimai apima tokius priežiūros įgaliojimus, kaip įgaliojimų kredito įstaigoms suteikimas ir įgaliojimų atšaukimas, taip pat kredito įstaigos valdybos nario pašalinimas. Be to, priežiūros užduočių vykdymo tikslais ECB gali nustatyti pinigines sankcijas ir periodines baudas. Šiame reglamente nurodytu sankcijų taikymo metodu nepažeidžiamas kitose srityse taikomas metodas, kai ES institucijoms suteikti įgaliojimai taikyti sankcijas, tam tikrais atvejais ir patronuojančiosioms įmonėms.

Kad galėtų vykdyti savo užduotis, ECB bus suteikti visi būtini tyrimo įgaliojimai. Visų pirma ECB galės prašyti prižiūrimų subjektų ir asmenų, dalyvaujančių jų veikloje, susijusių su ta veikla arba jų vardu vykdančių veiklos funkcijas, visos svarbios informacijos. Jis taip pat galės atlikti visus reikiamus tyrimus, įskaitant patikrinimus vietoje. Tyrimo įgaliojimai bus vykdomi laikantis tinkamų apsaugos priemonių.

4.3.2.     Specialios nuostatos dėl įgaliojimų suteikimo ir buveinės bei priimančiosios šalių klausimų

Kai ECB suteikia įgaliojimus kredito įstaigoms, bus atsižvelgiama į papildomas sąlygas, kurios gali būti nustatytos nacionalinės teisės aktais. ECB visų pirma suteiks įgaliojimus remdamasi nacionalinės kompetentingos institucijos pasiūlymu, kai tenkinamos nacionalinės teisės aktuose nustatytos sąlygos.

Jeigu kredito įstaigos pasinaudoja įsisteigimo ir laisvo paslaugų teikimo teise kitose valstybėse narėse, Sąjungos teisės aktais numatytos aiškaus buveinės ir priimančiosios valstybių narių kompetencijos priskyrimo ir specialaus pranešimo procedūros. Kiek tai susiję su ECB pavestomis užduotimis, ECB imsis ir buveinės, ir priimančiosios priežiūros institucijos vaidmens kredito įstaigų, kurios pasinaudoja įsisteigimo ir laisvo paslaugų teikimo teise kitose dalyvaujančiose valstybėse narėse, atžvilgiu. Todėl kiek tai susiję su klausimais, kuriuos apima tos užduotys, buveinės ir priimančiosios valstybių narių kompetencijos priskyrimo ir specialaus pranešimo procedūros nereikalingos ir susijusios nuostatos dalyvaujančioms valstybėms narėms nebebus taikomos.

Pagal Sąjungos teisę tarptautinių bankų grupių priežiūros institucijos dalyvauja konsoliduotoje grupės priežiūroje ir derina savo priežiūros veiklą kaip priežiūros institucijų kolegijos. Vis dėlto kiek tai susiję su bankų grupėmis, įsteigtomis tik dalyvaujančiose valstybėse narėse, ECB perims visas susijusias priežiūros užduotis. Todėl nuostatos dėl priežiūros institucijų bendradarbiavimo ir dėl kolegijų šioms grupėms nebebus taikomos.

4.4.        Ryšiai su valstybėmis narėmis, kurių valiuta nėra euro

Pasiūlymu trejopai atsižvelgiama į euro neįsivedusių valstybių narių padėtį.

Pirma, pagal susijusį pasiūlymą, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos bankininkystės institucija, siūloma pritaikyti EBI balsavimo susitarimus, siekiant užtikrinti, kad EBI sprendimų priėmimo struktūros ir toliau būtų subalansuotos ir veiksmingos ir kad būtų visiškai išsaugotas bendrosios rinkos vientisumas (žr. 4.1.3 skirsnį).

Antra, kiek tai susiję su euro zonoje ir už jos ribų veikiančių tarptautinių bankų priežiūra, pasiūlymas neturi jokio poveikio nedalyvaujančių valstybių narių pozicijai priežiūros institucijų kolegijose, įsteigtose pagal Direktyvą 2006/48/EB. ECB, kaip kompetentingai dalyvaujančių valstybių narių institucijai, bus taikomos visos nuostatos dėl tų kolegijų ir įsipareigojimas bendradarbiauti ir keistis informacija vykdant konsoliduotą priežiūrą ir palaikant buveinės ir priimančiosios priežiūros institucijų ryšius. Tomis nuostatomis bus sukurta veiksminga ECB ir euro neįsivedusių valstybių narių nacionalinių priežiūros institucijų bendradarbiavimo sistema.

Trečia, jeigu euro neįsivedusios, tačiau bankų sąjungoje dalyvauti norinčios valstybės narės atitiks konkrečias sąlygas, galės glaudžiai bendradarbiauti su ECB priežiūros srityje. Visų pirma tai reiškia, kad tos valstybės narės laikosi atitinkamų ECB aktų ir juos įgyvendina. Kiek tai susiję su valstybe nare, sudariusia glaudaus bendradarbiavimo susitarimą, ECB vykdys pagal šį reglamentą jam pavestas priežiūros užduotis, susijusias su atitinkamoje valstybėje narėje įsteigtomis kredito įstaigomis. Atsižvelgiant į sąlygas, išdėstytas sprendime, kuriuo nustatomas glaudus bendradarbiavimas pagal Europos centrinių bankų sistemos (ESCB) ir ECB įstatus, valstybės narės atstovas gali dalyvauti reglamentu sudarytos stebėtojų tarybos veikloje, kad vykdytų ir planuotų ECB užduotis, susijusias su rizikos ribojimu pagrįsta kredito įstaigų priežiūra.

4.5.        Organizaciniai principai

4.5.1.     Nepriklausomumas ir atskaitomybė

ECB galės nepriklausomai vykdyti bankų priežiūrą ir jam bus taikomos griežtos atskaitomybės nuostatos, siekiant užtikrinti, kad jis kuo veiksmingiau ir proporcingiau vykdytų priežiūros įgaliojimus, neviršydamas Sutartimi nustatytų ribų, atsižvelgdamas į Europos priežiūros institucijų nustatytus susitarimus. Todėl ECB atsiskaitys už savo užduočių vykdymą Europos Parlamentui ir Tarybai / Euro grupei. ECB turės laikytis reguliaraus ataskaitų teikimo reikalavimų ir atsakyti į klausimus. Priežiūros tarybos pirmininkas pateiks metinę ECB priežiūros veiklos ataskaitą EP ir Euro grupei ir gali būti išklausytas kompetentingų EP komitetų bet kuria kita proga. ECB taip pat bus įpareigotas atsakyti į bet kuriuos EP ir jo narių klausimus apie vykdomą priežiūros veiklą. Be to, vadovaujantis Sutartimi, valdančiosios tarybos, kaip įstaigos, kuriai tenka galutinė atsakomybė už ECB veiklą, pirmininką ir pirmininko pavaduotoją, taip pat kitus vykdomosios valdybos narius skiria Europos Vadovų Taryba, pasitarusi su Europos Parlamentu. Kadangi priežiūros tarybos pirmininkas bus renkamas iš vykdomosios valdybos narių, taip užtikrinamas ir svarbus EP vaidmuo renkant pirmininką. Kiek tai susiję su biudžetu, pagal SESV 314 straipsnio 1 dalį ECB biudžetas nėra Sąjungos biudžeto dalis. Vis dėlto siekiant užtikrinti atskaitomybę pagal šią sistemą, ECB bus prašoma savo bendrajame biudžete sukurti atskirą biudžeto eilutę, skirtą priežiūros užduotims. Su ECB priežiūros užduotimis susijusias išlaidas padengs prižiūrimų institucijų mokami mokesčiai.

4.5.2.     Valdymas

Pinigų politikos užduotys bus griežtai atskirtos nuo priežiūros užduočių, kad būtų panaikinti galimi interesų konfliktai, susiję su pinigų politikos tikslais ir rizikos ribojimu pagrįsta priežiūra. Siekdamas atlikti reikiamą abiejų užduočių atskyrimą ir užtikrinti, kad būtų skiriamas tinkamas dėmesys priežiūros užduotims, ECB užtikrins, kad visą ECB parengiamąją ir vykdomąją veiklą vykdytų įstaigos ir administraciniai padaliniai, atskirti nuo tų, kurie atsakingi už pinigų politiką. Šiuo tikslu bus sudaryta priežiūros taryba, kuri rengs sprendimus priežiūros klausimais. Valdančioji taryba bus galiausiai atsakinga už sprendimų priėmimą, tačiau ji gali nuspręsti pavesti tam tikras užduotis arba sprendimų priėmimo įgaliojimus priežiūros tarybai. Priežiūros tarybai vadovaus ECB valdančiosios tarybos išrinktas pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas, be jų, priežiūros tarybą sudarys keturi ECB atstovai ir po vieną kiekvieno nacionalinio centrinio banko arba kitos nacionalinės kompetentingos institucijos atstovą.

4.5.3.     Keitimasis informacija

Vykdydamas priežiūros užduotis, ECB laikysis ES bankininkystės teisės aktuose numatytų profesinės paslapties reikalavimų ir galės keistis informacija su atitinkamomis nacionalinėmis institucijomis pagal tuose teisės aktuose nustatytas sąlygas.

4.6.        Įsigaliojimas ir peržiūra

Dėl veiksmingo bendro priežiūros mechanizmo (BPM) sukūrimo skubos reglamentas įsigalios 2013 m. sausio 1 d. Kad būtų užtikrinta sklandi mechanizmo veikimo pradžia, numatytas laipsniškas taikymo būdas, pagal kurį ECB numatoma galimybė nuo 2013 m. sausio 1 d. vykdyti bet kurių bankų, visų pirma bankų, kurie gavo arba paprašė valstybės finansinės paramos, priežiūros užduotis, o reikšmingiausių Europos sisteminės svarbos kredito įstaigų priežiūrą ECB pradės vykdyti 2013 m. liepos 1 d. ECB pradės vykdyti visas savo užduotis, susijusias su visais kitais bankais, ne vėliau kaip 2014 m. sausio 1 d.

Tikimasi, kad 2011 m. liepos 20 d. Komisijos pasiūlyta Direktyva dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros (IV direktyvos dėl kapitalo poreikio paketas)[1] įsigalios 2013 m. sausio 1 d. ir ECB, remdamasis tais aktais, galės vykdyti savo priežiūros užduotis. Vis dėlto jeigu taip neįvyktų, specialia pereinamojo laikotarpio nuostata ECB jau būtų leista vykdyti savo užduotis, remiantis direktyvomis 2006/48/EB ir 2006/49/EB (III direktyva dėl kapitalo poreikio).

Iki 2016 m. sausio 1 d. Komisija paskelbs ataskaitą apie patirtį, įgytą taikant BPM ir šiame reglamente nustatytas procedūras.

5.           POVEIKIS BIUDŽETUI

Šis pasiūlymas poveikio Sąjungos biudžetui neturi, kadangi pagal Sutartį ECB biudžetas nėra Sąjungos biudžeto dalis.

2012/0242 (CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedamos specialios užduotys, susijusios su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 127 straipsnio 6 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

perdavusi teisėkūros procedūra priimamo akto projektą nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę[2],

atsižvelgdama į Europos Centrinio Banko nuomonę[3],

laikydamasi specialios teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)       per pastaruosius dešimtmečius Sąjunga padarė didelę pažangą kurdama banko paslaugų vidaus rinką. Todėl daugelyje valstybių narių bankų grupės, kurių buveinės įsteigtos kitose valstybėse narėse, užima didelę rinkos dalį, o kredito įstaigos geografiškai diversifikavo savo veiklą, ypač euro zonoje;

(2)       siekiant skatinti ekonomikos atsigavimą Sąjungoje, labai svarbu palaikyti ir gerinti banko paslaugų vidaus rinką. Tačiau tą padaryti tampa vis sunkiau. Yra požymių, kad bankų rinkų integracija Sąjungoje sustojo;

(3)       priežiūros institucijos kartu privalo paspartinti su priežiūra susijusį tikrinimą, kad būtų atsižvelgta į pastarųjų metų finansų krizės patirtį ir būtų galima prižiūrėti labai sudėtingas ir tarpusavyje susijusias rinkas ir institucijas;

(4)       už atskirų bankų Sąjungoje priežiūrą daugiausia atsakingos nacionalinės institucijos. Dėl to apribojamas priežiūros veiksmingumas ir priežiūros institucijų gebėjimas bendrai susitarti dėl bankų sektoriaus patikimumo visoje Sąjungoje. Siekiant išlaikyti ir didinti teigiamą rinkos integracijos poveikį ekonomikos augimui ir gerovei, reikėtų sustiprinti priežiūros funkcijų integraciją;

(5)       kredito įstaigų patikimumas daugeliu atvejų vis dar glaudžiai susijęs su ta valstybe nare, kurioje jos įsisteigusios. Dėl abejonių, susijusių su valstybės skolos tvarumu, ekonomikos augimo perspektyvomis ir kredito įstaigų gyvybingumu, susidarė neigiamos viena kitą stiprinančios rinkos tendencijos. Taip gali kilti grėsmė kai kurių kredito įstaigų gyvybingumui ir finansų sistemos stabilumui, taip pat gali susidaryti didelė našta atitinkamos valstybės narės viešiesiems finansams, kurių būklė jau ir taip yra sunki. Dėl šios problemos euro zonoje atsiranda specifinė rizika, kadangi dėl bendros valiutos padidėja tikimybė, kad dėl neigiamų įvykių vienoje valstybėje narėje gali kilti grėsmė visos euro zonos ekonominei plėtrai ir stabilumui;

(6)       Europos bankininkystės institucija (EBI), įsteigta 2011 m. 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija)[4], ir Europos finansų priežiūros institucijų sistema, sukurta vadovaujantis to reglamento 2 straipsniu ir 2010 m. lapkričio 24 d. Reglamento (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (EDPPI)[5], 2 straipsniu, ir 2010 m. lapkričio 24 d. Reglamentu (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (EVPRI)[6], labai pagerino Sąjungos bankų priežiūros institucijų bendradarbiavimą. EBI labai prisideda kuriant bendrą Sąjungos finansinių paslaugų taisyklių sąvadą ir jos dalyvavimas labai svarbus nuosekliai įgyvendinant svarbiausių Sąjungos kredito įstaigų rekapitalizavimą, dėl kurio 2011 m. spalio mėn. susitarė Europos Vadovų Taryba;

(7)       jau 2000 m. balandžio 13 d. rezoliucijoje dėl Komisijos komunikato dėl finansų rinkų sistemos įgyvendinimo: veiksmų planas[7] ir 2002 m. lapkričio 21 d. rezoliucijoje dėl riziką ribojančių priežiūros taisyklių Europos Sąjungoje[8] Europos Parlamentas keletą kartų ragino, kad Europos įstaiga būtų tiesiogiai atsakinga už tam tikras finansų įstaigų priežiūros užduotis;

(8)       2012 m. birželio 29 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose Europos Vadovų Tarybos pirmininkas raginamas parengti veiksmų planą, skirtą tikrai ekonominei ir pinigų sąjungai sukurti. Tą pačią dieną aukščiausiojo lygio euro zonos valstybių arba vyriausybių vadovų susitikime nurodyta, kad sukūrus veiksmingą bendrą priežiūros mechanizmą, kuriame, vykdydamas euro zonos bankų priežiūrą, dalyvaus ECB, priimant įprastą sprendimą, pasitelkus ESM būtų galimybė tiesiogiai rekapitalizuoti bankus, atsižvelgiant į atitinkamas sąlygas, įskaitant valstybės pagalbos taisyklių laikymąsi;

(9)       todėl reikėtų sudaryti Europos bankų sąjungą, paremtą tikru bendru finansinių paslaugų taisyklių sąvadu visai bendrajai rinkai ir sudarytą iš bendro priežiūros mechanizmo ir bendros indėlių draudimo ir bankų pertvarkymo sistemos. . Atsižvelgiant į glaudžius bendrą valiutą įsivedusių valstybių narių tarpusavio ryšius ir sąveiką, bankų sąjunga turėtų apimti ne mažiau kaip visas euro zonos valstybes nares. Siekiant palaikyti ir gerinti vidaus rinką ir kiek tai yra įmanoma institucine prasme, bankų sąjungoje taip pat turėtų galėti dalyvauti kitos valstybės narės;

(10)     žengiant pirmą žingsnį bankų sąjungos link, bendru priežiūros mechanizmu turėtų būti užtikrinta, kad Sąjungos politika, susijusi su rizikos ribojimu pagrįsta kredito įstaigų priežiūra, būtų įgyvendinama nuosekliai ir veiksmingai, kad bendras finansinių paslaugų taisyklių sąvadas būtų vienodai taikomas visų susijusių valstybių narių kredito įstaigoms ir kad būtų vykdoma pati kokybiškiausia tų kredito įstaigų priežiūra, kuriai netrukdytų kitos, su rizikos ribojimu nesusijusios aplinkybės. Bendras priežiūros mechanizmas yra tolesnių žingsnių bankų sąjungos link pagrindas. Jis atspindi principą, kad krizių atvejais prieš pradedant taikyti įprastus intervencijos mechanizmus, reikėtų atlikti įprastą patikrinimą, kad būtų sumažinta tikimybė, jog reikės panaudoti intervencijos mechanizmus;

(11)     kaip euro zonos centrinis bankas, turintis daug patirties makroekonomikos ir finansų stabilumo klausimais, ECB yra tinkama institucija priežiūros užduotims vykdyti, daugiausia dėmesio skiriant Europos finansų sistemos stabilumui apsaugoti. Iš tiesų daugelyje valstybių narių centriniai bankai jau yra atsakingi už bankų priežiūrą. Todėl ECB reikėtų pavesti specialias užduotis, susijusias su euro zonos kredito įstaigų priežiūros politika;

(12)     ECB reikėtų pavesti tas specialias priežiūros užduotis, kurios yra labai svarbios, kad Sąjungos politika, susijusi su rizikos ribojimu pagrįsta kredito įstaigų priežiūra, būtų įgyvendinama nuosekliai ir veiksmingai, o kitos užduotys turėtų likti nacionalinėms institucijoms. ECB užduotys turėtų apimti priemones, kurių imtasi siekiant užtikrinti makrolygio rizikos ribojimu pagrįstą stabilumą;

(13)     didelių bankų saugumas ir patikimumas yra labai svarbus dalykas, siekiant užtikrinti finansų sistemos stabilumą. Vis dėlto pastarojo meto patirtis rodo, kad dėl mažesnių bankų taip pat gali kilti grėsmė finansiniam stabilumui. Todėl ECB turėtų galėti vykdyti priežiūros užduotis, susijusias su visais dalyvaujančių valstybių narių bankais;

(14)     įgaliojimų suteikimas kredito įstaigų veiklai pradėti yra svarbiausia rizikos ribojimu pagrįsta priemonė, siekiant užtikrinti, kad tą veiklą vykdytų tik ekonomine prasme patikimi veiklos vykdytojai, organizacija, gebanti valdyti specifinę riziką, susijusią su indėlių priėmimu ir kreditų teikimu, ir tinkami vadovai. Todėl ECB turėtų būti pavesta užduotis suteikti įgaliojimus kredito įstaigoms ir jis turėtų būti atsakingas už įgaliojimų atšaukimą;

(15)     be Sąjungos teisės aktuose nustatytų sąlygų, susijusių su įgaliojimų kredito įstaigoms suteikimu ir tokių įgaliojimų atšaukimo atvejais, valstybės narės šiuo metu gali numatyti papildomų sąlygų, susijusių su įgaliojimų suteikimu ir įgaliojimų atšaukimo atvejais. Todėl ECB turėtų suteikti įgaliojimus kredito įstaigoms ir juos atšaukti nacionalinių teisės aktų nesilaikymo atveju, remdamasis atitinkamos nacionalinės kompetentingos institucijos pasiūlymu, kuriame įvertinama, kaip laikomasi atitinkamų nacionaliniais teisės aktais nustatytų sąlygų;

(16)     bet kokio naujo savininko tinkamumo įvertinimas iki didelio kredito įstaigos akcijų paketo pirkimo yra būtina priemonė, siekiant užtikrinti kredito įstaigų savininkų nuolatinį stabilumą ir finansinį patikimumą. ECB, kaip Sąjungos institucija, yra tinkama institucija tokiam vertinimui atlikti, nepagrįstai nesuvaržant vidaus rinkos. ECB turėtų būti pavesta užduotis įvertinti kredito įstaigų didelių akcinių paketų įsigijimą ir disponavimą juo;

(17)     laikytis Sąjungos taisyklių, kuriomis reikalaujama, kad kredito įstaigos turėtų tam tikro lygio kapitalą, siekiant apsidrausti nuo su kredito įstaigų veikla susijusios rizikos, ribotų atskirų sandorio šalių rizikos dydį, viešai atskleistų informaciją apie finansinę kredito įstaigų padėtį, disponuotų pakankamu kiekiu likvidžių lėšų, kad galėtų atsilaikyti, kai susidaro įtempta padėtis rinkoje, ir ribotų svertą, yra būtina kredito įstaigų rizikos ribojimu pagrįsto patikimumo sąlyga. ECB turėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi tų taisyklių, nustatyti aukštesnius rizikos ribojimo reikalavimus ir taikyti papildomas priemones kredito įstaigoms Sąjungos aktuose konkrečiai nustatytais atvejais;

(18)     papildomos kapitalo rezervo priemonės, įskaitant kapitalo apsaugos rezervą ir anticiklinį kapitalo rezervą, siekiant užtikrinti, kad kredito įstaigos ekonomikos augimo metu sukauptų pakankamą kapitalo bazę, kad galėtų padengti nepalankiu metu patiriamus nuostolius, yra svarbiausios rizikos ribojimu pagrįstos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti pakankamą nuostolių padengimą. ECB turėtų būti pavesta taikyti tokias rezervo priemones ir užtikrinti, kad kredito įstaigos jų laikytųsi;

(19)     kredito įstaigos saugumas ir patikimumas priklauso ir nuo pakankamo vidaus kapitalo paskirstymo, atsižvelgiant į riziką, kuri jai gali iškilti, ir nuo tinkamų vidaus organizacinių struktūrų bei įmonių valdymo susitarimų. Todėl ECB turėtų būti pavesta taikyti reikalavimus, kuriais būtų užtikrinama, kad kredito įstaigose būtų griežti valdymo susitarimai, procesai ir mechanizmai, įskaitant jų vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo ir palaikymo strategiją ir procesus. Nepakankamumo atveju ECB taip pat turėtų būti pavesta taikyti atitinkamas priemones, įskaitant konkrečius papildomus nuosavų lėšų reikalavimus, specialius skelbimo reikalavimus ir specialius likvidumo reikalavimus;

(20)     grėsmė kredito įstaigos saugumui ir patikimumui gali iškilti tiek atskirai kredito įstaigai, tiek bankų grupei arba finansiniam konglomeratui. Siekiant užtikrinti kredito įstaigų saugumą ir patikimumą, svarbūs yra specialūs priežiūros susitarimai šiai rizikai mažinti. Be atskirų kredito įstaigų priežiūros, ECB užduotys turėtų apimti priežiūrą konsoliduotu lygiu, papildomą priežiūrą, finansų kontroliuojančiųjų bendrovių priežiūrą ir mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų bendrovių priežiūrą;

(21)     siekiant išlaikyti finansinį stabilumą, pablogėjusią finansinę ir ekonominę įstaigos padėtį reikia ištaisyti iki tol, kol tos įstaigos būklė nepasidarė tokia, kad institucijos nebeturės jokios kitos alternatyvos, kaip tik ją pertvarkyti. ECB turėtų būti pavesta užduotis imtis išankstinių intervencijos veiksmų, kaip apibrėžta Sąjungos teisėje. Tačiau jis turėtų derinti savo išankstinius intervencijos veiksmus su atitinkamomis bankų pertvarkymo institucijomis. Be to, kol Europos įstaigai nepavesti bankų pertvarkymo įgaliojimai, ECB turėtų tinkamai derinti klausimus su susijusiomis nacionalinėmis institucijomis, kad būtų bendrai susitarta dėl atitinkamų funkcijų krizių atveju, ypač kiek tai susiję su tarptautinėmis krizių valdymo grupėmis ir šiais tikslais įsteigtomis būsimo bankų pertvarkymo kolegijomis;

(22)     ECB nepavestos priežiūros užduotys turėtų likti nacionalinėms institucijoms. Šios užduotys turėtų apimti įgaliojimus gauti kredito įstaigų pranešimus, susijusius su įsisteigimo laisve ir laisvu paslaugų teikimu, prižiūrėti įstaigas, kurių neapima kredito įstaigų apibrėžtis pagal Sąjungos teisę, tačiau kurios prižiūrimos kaip kredito įstaigos pagal nacionalinę teisę, vykdyti trečiųjų šalių kredito įstaigų, steigiančių filialą arba teikiančių tarptautines paslaugas Sąjungoje, priežiūrą, vykdyti mokėjimo paslaugų priežiūrą, atlikti kasdieninius kredito įstaigų patikrinimus, atlikti kompetentingų institucijų funkciją kredito įstaigų atžvilgiu, kiek tai susiję su finansinių priemonių rinkomis ir finansų sistemos panaudojimo pinigų plovimo ir teroristų finansavimo tikslais prevencija;

(23)     ECB turėtų vykdyti jam pavestas užduotis, siekdamas užtikrinti kredito įstaigų saugumą ir patikimumą, Sąjungos finansų sistemos stabilumą ir vidaus rinkos vieningumą ir vientisumą, taip užtikrindamas ir indėlininkų apsaugą, taip pat vidaus rinkos veikimo gerinimą pagal bendrą Sąjungos finansinių paslaugų taisyklių sąvadą;

(24)     kai kurios valstybės narės turėtų pavesti priežiūros užduotis ECB, atsižvelgdamos į 2010 m. įsteigtą Europos finansų priežiūros institucijų sistemą (EFPIS) ir jos pagrindinį tikslą – sukurti bendrą taisyklių sąvadą ir pagerinti priežiūros praktikos konvergenciją visoje Sąjungoje. Svarbu, kad bankų priežiūros institucijos ir draudimo bei vertybinių popierių rinkų priežiūros institucijos bendradarbiautų, spręsdamos bendros svarbos klausimus ir užtikrindamos tinkamą kredito įstaigų, kurios veikia ir draudimo bei vertybinių popierių sektoriuose, priežiūrą. Todėl ECB turėtų būti reikalaujama glaudžiai bendradarbiauti su EBI, Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija, taip pat su Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija, laikantis EFSF principų;

(25)     siekiant užtikrinti ECB pavestų priežiūros funkcijų ir sprendimų priėmimo EBI nuoseklumą, ECB, kiek tai susiję su jo kompetencija, turėtų suderinti bendrą dalyvaujančių valstybių narių nacionalinių institucijų atstovų poziciją;

(26)     ECB turėtų vykdyti savo užduotis, atsižvelgdamas į visas Sąjungos teisės normas, įskaitant visą pirminę ir antrinę Sąjungos teisę, Komisijos sprendimus valstybės pagalbos srityje, konkurencijos taisykles ir susijungimų kontrolę, taip pat visoms valstybėms narėms taikomą bendrą taisyklių sąvadą. EBI pavesta parengti techninių standartų ir gairių bei rekomendacijų projektą, kuriuo būtų užtikrinta priežiūros konvergencija ir priežiūros rezultatų nuoseklumas Sąjungoje. ECB neturėtų pakeisti šių EBI vykdomų užduočių ir todėl turėtų pasinaudoti įgaliojimais priimti reglamentus pagal SESV 132 straipsnį tik tuomet, kai Sąjungos teisės aktai, kuriuos priėmė Europos Komisija, remdamasi EBI parengtais projektais, arba EBI parengtos gairės ir rekomendacijos neapima tam tikrų aspektų, kurie yra būtini, norint tinkamai vykdyti ECB užduotis, arba kai juose šie aspektai nepakankamai išsamiai išdėstyti;

(27)     siekiant užtikrinti, kad kredito įstaigos, finansų kontroliuojančiosios bendrovės ir mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės įgyvendintų priežiūros taisykles ir sprendimus, pažeidimų atveju reikėtų taikyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasomąsias sankcijas. Vadovaudamasis SESV 132 straipsnio 3 dalimi ir 1998 m. lapkričio 23 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2532/98 dėl Europos centrinio banko teisių taikyti sankcijas[9], ECB turi teisę nustatyti įmonėms baudas arba periodines baudas dėl neįvykdytų įsipareigojimų pagal jo reglamentus ir sprendimus. Be to, kad ECB galėtų veiksmingai vykdyti savo užduotis, susijusias su tiesiogiai taikomoje Sąjungos teisėje nurodytų priežiūros taisyklių taikymu, jis turėtų būti įgaliotas nustatyti kredito įstaigoms, finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms ir mišrią veiklą vykdančioms finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms pinigines sankcijas už tokių taisyklių pažeidimus. Nacionalinės institucijos turėtų ir toliau galėti taikyti sankcijas, jeigu nesilaikoma įsipareigojimų pagal nacionalinius teisės aktus, kuriais į nacionalinę teisę perkeliamos Sąjungos direktyvos. Kai ECB laiko, kad, siekiant užtikrinti jo užduočių įvykdymą, tikslinga už tokius pažeidimus taikyti sankciją, jis turėtų galėti tais tikslais perduoti klausimą nacionalinėms institucijoms;

(28)     nacionalinės priežiūros institucijos turi svarbios ilgalaikės patirties, susijusios su jų teritorijos kredito įstaigų priežiūra ir pastarųjų ekonomine, organizacine ir kultūrine specifika. Šiais tikslais jos įsteigė didelę patyrusių, aukštos kvalifikacijos darbuotojų įstaigą. Todėl, kad užtikrintų aukštos kokybės Europos masto priežiūrą, nacionalinės priežiūros institucijos turėtų padėti ECB rengti ir įgyvendinti bet kokius aktus, susijusius su ECB priežiūros užduočių vykdymu. Visų pirma tai turėtų apimti nuolatinį kasdieninį banko būklės vertinimą ir susijusius patikrinimus vietoje;

(29)     kiek tai susiję su euro zonoje ir už jos ribų veikiančių tarptautinių bankų priežiūra, ECB turėtų glaudžiai bendradarbiauti su kompetentingomis nedalyvaujančių valstybių narių institucijomis. Kaip kompetentingai institucijai, ECB turėtų būti taikomi atitinkami įpareigojimai bendradarbiauti ir keistis informacija pagal Sąjungos teisę, jis taip pat turėtų visapusiškai dalyvauti priežiūros institucijų kolegijose. Be to, kadangi Europos institucijos vykdomos priežiūros užduotys yra aiškiai naudingos finansiniam stabilumui ir tvariai rinkos integracijai užtikrinti, bendros valiutos neįsivedusios valstybės narės taip pat turėtų turėti galimybę dalyvauti naujajame mechanizme. Vis dėlto būtina veiksmingo priežiūros užduočių vykdymo sąlyga – iki galo ir nevėluojant įgyvendinami priežiūros sprendimai. todėl valstybės narės, norinčios dalyvauti naujajame mechanizme, turėtų įsipareigoti užtikrinti, kad jų nacionalinės kompetentingos institucijos laikysis bet kokių ECB reikalaujamų su kredito įstaigomis susijusių priemonių ir jas įgyvendins. ECB turėtų galėti užmegzti glaudų bendradarbiavimą su valstybės narės, neįsivedusios bendros valiutos, kompetentingomis institucijomis. Jis turėtų būti įpareigotas užmegzti bendradarbiavimą, kai vykdomos šiame reglamente nustatytos sąlygos. Sąlygomis, kuriomis glaudų bendradarbiavimą užmezgusių valstybių narių kompetentingų institucijų atstovai dalyvauja priežiūros tarybos veikloje, turėtų būti užtikrintas kuo didesnis tų atstovų dalyvavimas, atsižvelgiant į apribojimus, nustatytus ECBS ir ECB statutuose, ypač kiek tai susiję su sprendimų priėmimo proceso vientisumu;

(30)     kad galėtų vykdyti savo užduotis, ECB turėtų būti suteikti atitinkami priežiūros įgaliojimai. Sąjungos teisėje, reglamentuojančioje rizikos ribojimu pagrįstą kredito įstaigų priežiūrą, nustatyti tam tikri įgaliojimai, pavestini tais tikslais valstybių narių paskirtoms kompetentingoms institucijoms. Tiek, kiek šie įgaliojimai susiję su ECB pavestomis priežiūros užduotimis, dalyvaujančių valstybių narių atžvilgiu ECB turėtų būti laikomas kompetentinga institucija ir jam turėtų būti suteikti įgaliojimai, pavesti kompetentingoms institucijoms pagal Sąjungos teisę. Tai apima įgaliojimus, tais aktais pavestus buveinės ir priimančiosios valstybių narių kompetentingoms institucijoms, ir įgaliojimus, pavestus paskirtoms institucijoms;

(31)     kad galėtų veiksmingai vykdyti savo priežiūros užduotis, ECB turėtų galėti reikalauti visos būtinos informacijos ir atlikti tyrimus bei patikrinimus vietoje. Šie įgaliojimai turėtų būti taikomi prižiūrimoms įstaigoms, asmenims, dalyvaujantiems tų įstaigų ir susijusių trečiųjų šalių veikloje, trečiosioms šalims, kurioms tos įstaigos perdavė veiklos funkcijas arba veiklą, ir asmenims, kitaip glaudžiai ir iš esmės susijusiems su tų įstaigų veikla, įskaitant prižiūrimos įstaigos darbuotojus, kurie tiesiogiai nedalyvauja jos veikloje, bet kurie dėl savo funkcijų įstaigoje gali turėti svarbios informacijos konkrečiu klausimu, ir bendroves, teikusias toms įstaigoms paslaugas. ECB turėtų galėti paprašyti informacijos pateikdamas paprastą prašymą, kuriuo remdamasis prašymo adresatas neįpareigojamas jos pateikti, tačiau tuo atveju, jei jis savanoriškai atsako į gautą prašymą, pateikiama informacija neturėtų būti neteisinga ar klaidinanti ir turėtų būti pateikiama nedelsiant. ECB taip pat turėtų galėti paprašyti informacijos sprendimu;

(32)     jeigu kredito įstaigos pasinaudoja įsisteigimo ir laisvo paslaugų teikimo teise kitoje valstybėje narėje arba jeigu kelios grupės įstaigos yra įsteigtos skirtingose valstybėse narėse, Sąjungos teisės aktais numatytos specialios procedūros ir kompetencijos priskyrimas susijusioms valstybėms narėms. Atsižvelgiant į tai, kiek ECB perima tam tikrų priežiūros užduočių visų dalyvaujančių valstybių narių atžvilgiu, tos procedūros ir kompetencijos priskyrimas neturėtų būti taikomi, kiek tai susiję su įsisteigimo teisės panaudojimu arba teise teikti paslaugas kitoje dalyvaujančioje valstybėje narėje;

(33)     taikydamas sprendimų priėmimo procedūras, ECB turėtų laikytis Sąjungos taisyklių ir bendrųjų tinkamo proceso ir skaidrumo principų. Turėtų būti visapusiškai paisoma ECB sprendimų adresatų teisės būti išklausytiems;

(34)     priežiūros užduočių pavedimas reiškia didelę ECB atsakomybę užtikrinti finansinį stabilumą Sąjungoje ir kuo veiksmingiau ir proporcingiau naudotis savo priežiūros įgaliojimais. Todėl ECB turėtų atsiskaityti už šių užduočių vykdymą Europos Parlamentui, Ministrų Tarybai ir Euro grupei, kaip demokratiškai įteisintoms institucijoms, atstovaujančioms Europos žmonėms ir valstybėms narėms. Toks atsiskaitymas turėtų apimti reguliarų ataskaitų teikimą ir atsakymą į klausimus. Jeigu nacionalinės priežiūros institucijos imasi veiksmų pagal šį reglamentą, atskaitomybės susitarimai pagal nacionalinę teisę turėtų ir toliau galioti;

(35)     ECB yra atsakingas už pinigų politikos funkcijų vykdymą, siekiant išlaikyti kainų stabilumą pagal SESV 127 straipsnio 1 dalį. Priežiūros užduočių vykdymo tikslas – apsaugoti kredito įstaigų saugumą ir patikimumą ir finansų sistemos stabilumą. Siekiant išvengti interesų konfliktų ir užtikrinti, kad kiekviena funkcija būtų vykdoma pagal taikytinus tikslus, ECB turėtų užtikrinti, kad jos būtų vykdomos visiškai atskirai;

(36)     visų pirma ECB turėtų būti sudaryta priežiūros taryba, atsakinga už sprendimų priežiūros klausimais rengimą ir turinti specialios nacionalinių priežiūros institucijų patirties. Todėl priežiūros tarybai turėtų vadovauti ECB valdančiosios tarybos išrinktas pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas ir, be jų, priežiūros tarybą turėtų sudaryti ECB ir nacionalinių institucijų atstovai. Siekiant užtikrinti tinkamą rotaciją ir visišką pirmininko ir pirmininko pavaduotojo nepriklausomumą, jų kadencija neturėtų būti ilgesnė kaip penkeri metai ir neturėtų būti atnaujinama. Kad būtų užtikrintas visapusiškas derinimas, atsižvelgiant į EBI veiklą ir Sąjungos rizikos ribojimu pagrįstą politiką, EBI ir Europos Komisija turėtų būti priežiūros tarybos stebėtojos. Vykdant ECB pavestas priežiūros užduotis, reikia priimti daug techniškai sudėtingų aktų ir sprendimų, įskaitant sprendimus dėl atskirų kredito įstaigų. Kad tos užduotys būtų veiksmingai atliktos pagal atskyrimo nuo pinigų politikos užduočių principą, ECB valdančioji taryba turėtų galėti pavesti tam tikras aiškiai apibrėžtas priežiūros užduotis ir susijusius sprendimus priežiūros tarybai su sąlyga, kad valdančioji taryba, galinti pateikti tai įstaigai nurodymų ir instrukcijų, vykdys priežiūrą ir bus už tai atsakinga. Priežiūros tarybai gali padėti mažesnės sudėties iniciatyvinis komitetas;

(37)     priežiūros taryba ir priežiūros pareigas atliekantys ECB darbuotojai turėtų laikytis atitinkamų profesinės paslapties reikalavimų. Panašūs reikalavimai turėtų būti taikomi keitimuisi informacija su priežiūros veikloje nedalyvaujančiais ECB darbuotojais. Tai neturėtų trukdyti ECB keistis informacija laikantis atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose nustatytų apribojimų ir sąlygų, įskaitant keitimąsi informacija su Europos Komisija, pastarajai vykdant užduotis pagal SESV 107 ir 108 straipsnius ir pagal Sąjungos teisę, susijusią su griežtesne ekonomine ir biudžeto priežiūra;

(38)     kad galėtų veiksmingai vykdyti jam pavestas priežiūros užduotis, ECB turi jas vykdyti visiškai nepriklausomai, visų pirma nepriklausomai nuo nederamos politinės įtakos ir pramonės atstovų įsikišimo, kurie galėtų paveikti jo veiklos nepriklausomumą;

(39)     kad galėtų veiksmingai vykdyti savo priežiūros užduotis, ECB turi turėti pakankamai išteklių. Šie ištekliai turi būti gaunami tokiu būdu, kad būtų užtikrintas ECB nepriklausomumas nuo nederamos nacionalinių kompetentingų institucijų ir rinkos dalyvių įtakos ir pinigų politikos bei priežiūros užduočių atskyrimas. Priežiūros išlaidas pirmiausia turėtų padengti prižiūrimi subjektai. Taigi ECB vykdomos priežiūros užduotys bent iš dalies turėtų būti finansuojamos iš kredito įstaigų mokamų mokesčių. Nacionalinėms institucijoms rengiantis perduoti ECB svarbias priežiūros užduotis tikimasi, kad su priežiūra susijusios išlaidos nacionaliniu lygiu turėtų atitinkamai sumažėti;

(40)     veiksmingai priežiūrai vykdyti reikalingi labai motyvuoti, gerai apmokyti ir nešališki darbuotojai. Siekiant sukurti tikrai integruotą priežiūros mechanizmą, reikia numatyti, kad ECB ir nacionalinės priežiūros institucijos tinkamai keistųsi darbuotojais ir juos deleguotų, taip pat, kad nacionalinės institucijos tarpusavyje tinkamai keistųsi darbuotojais ir juos deleguotų. Prireikus išvengti interesų konflikto, ypač prižiūrint didelius bankus, ECB turėtų turėti galimybę prašyti, kad nacionalinės priežiūros grupės į savo veiklą įtrauktų ir kitų dalyvaujančių valstybių narių kompetentingų institucijų darbuotojus;

(41)     atsižvelgdamas į banko paslaugų globalizaciją ir padidėjusią tarptautinių standartų svarbą, ECB turėtų vykdyti savo užduotis laikydamasis tarptautinių standartų ir užmegzdamas dialogą bei glaudžiai bendradarbiaudamas su ne Sąjungos priežiūros institucijomis, nedubliuodamas EBI atliekamo tarptautinio vaidmens. Jam turėtų būti suteikti įgaliojimai plėtoti ryšius ir sudaryti administracinius susitarimus su trečiųjų šalių priežiūros institucijomis ir administracijomis ir su tarptautinėmis organizacijomis, su sąlyga, kad būtų derinama su EBI, ir kartu visapusiškai atsižvelgiant į dabartinį valstybių narių ir Sąjungos institucijų vaidmenį bei atitinkamą kompetenciją;

(42)     tvarkant asmens duomenis šio reglamento tikslais visapusiškai taikoma 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo[10] ir 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo[11];

(43)     ECB taikomas 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų[12]. ECB taip pat prisijungė prie 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Bendrijų Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų vidaus tyrimų;

(44)     siekiant užtikrinti kredito įstaigų aukščiausios kokybės priežiūrą, nevaržomą kitokių rizikos ribojimu nepagrįstų priemonių, ir kad laiku ir veiksmingai būtų šalinami vienas kitą stiprinantys rinkos pokyčiai, darantys poveikį bankams ir valstybėms narėms, ECB turėtų kuo skubiau pradėti vykdyti savo specialias priežiūros užduotis. Tačiau reikia atitinkamai pasiruošti, rengiantis perduoti nacionalinių priežiūros institucijų vykdomas priežiūros užduotis ECB. Taigi turi būti numatytas tinkamas pereinamasis laikotarpis. Bankų, kurių priežiūrą vykdys ECB, skaičius turėtų palaipsniui didėti, atsižvelgiant į tų bankų priežiūros svarbą finansiniam stabilumui užtikrinti. Pirmiausia ECB turėtų būti suteikta galimybė vykdyti bet kurių bankų, visų pirma bankų, kurie gavo arba paprašė valstybės finansinės paramos, priežiūros užduotis. Antras etapas – turėtų būti pradėta vykdyti Europos sisteminės svarbos bankų, tokiais laikomų dėl visų pozicijų ir jų kelioms jurisdikcijoms priklausančios veiklos, priežiūra. Visos pozicijos turėtų būti apskaičiuojamos taikant Bazelio bankų priežiūros komiteto susitarime „Bazelis III“ dėl sverto koeficiento apskaičiavimo ir dėl bendro 1 lygio nuosavo kapitalo apibrėžimo nustatytą metodą. Pereinamasis laikotarpis turėtų trukti ne ilgiau kaip metus nuo šio reglamento įsigaliojimo;

(45)     dabartinė rizikos ribojimo reikalavimų kredito įstaigoms ir finansinių konglomeratų papildomos priežiūros sistema nustatyta direktyvomis, kuriomis valstybėms narėms apibrėžiant kompetentingų institucijų įgaliojimus suteikiama pakankamai alternatyvų ir veiksmų laisvės galimybių. Kol nebus priimti nauji Sąjungos teisėkūros procedūra priimami teisės aktai, kuriuose išdėstomi kompetentingų institucijų įgaliojimai, kuriais jos naudojasi tiesiogiai ir nepriklausomai nuo valstybės narės alternatyvų arba veiksmų laisvės, ECB negali priimti jokių kredito įstaigoms, finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms ir mišrią veiklą vykdančioms finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms tiesiogiai taikomų sprendimų. Šiuo pereinamuoju laikotarpiu ECB savo užduotis turėtų vykdyti tik nurodydamas kompetentingoms nacionalinėms institucijoms veikti;

(46)     šiame reglamente atsižvelgiama į pagrindines teises ir laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje pripažintų principų, visų pirma teisės į asmens duomenų apsaugą, laisvės užsiimti verslu, teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, ir jis turi būti įgyvendinamas laikantis tų teisių ir principų;

(47)     kadangi šio reglamento tikslų, t. y. sukurti efektyvią ir veiksmingą Sąjungos institucijos vykdomų specialių kredito įstaigų priežiūros užduočių sistemą ir užtikrinti, kad kredito įstaigoms būtų nuosekliai taikomas bendras taisyklių sąvadas, valstybės narės negali deramai pasiekti ir dėl bankų rinkos Europos masto struktūros ir bankų žlugimo poveikio kitoms valstybėms narėms šių tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, Sąjunga gali priimti priemones pagal Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I skyrius

Dalykas ir apibrėžtys

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu ECB pavedamos specialios užduotys, susijusios su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika, siekiant skatinti kredito įstaigų saugumą ir patikimumą ir finansų sistemos stabilumą, tinkamai atsižvelgiant į vidaus rinkos vienodumą ir vientisumą.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų sąvokų apibrėžtys:

(1) dalyvaujanti valstybė narė – valstybė narė, kurios valiuta yra euro;

(2) nacionalinė kompetentinga institucija – dalyvaujančios valstybės narės pagal 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (nauja redakcija)[13] ir 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/49/EB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo (nauja redakcija)[14] paskira nacionalinė kompetentinga institucija;

(3) kredito įstaigos – kredito įstaigos, kaip apibrėžta Direktyvos 2006/48/EB 4 straipsnio 1 dalyje;

(4) finansų kontroliuojančioji bendrovė – finansų kontroliuojančioji bendrovė, kaip apibrėžta Direktyvos 2006/48/EB 4 straipsnio 19 dalyje;

(5) mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė – mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, kaip apibrėžta 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/87/EB dėl finansiniam konglomeratui priklausančių kredito įstaigų, draudimo įmonių ir investicinių firmų papildomos priežiūros[15] 2 straipsnio 15 dalyje;

(6) finansinis konglomeratas – finansinis konglomeratas, kaip apibrėžta Direktyvos 2002/87/EB 2 straipsnio 14 dalyje.

II skyrius

Bendradarbiavimas ir užduotys

3 straipsnis

Bendradarbiavimas

ECB glaudžiai bendradarbiauja su Europos bankininkystės institucija, Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija, Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija ir Europos sisteminės rizikos valdyba, kurios sudaro Europos finansų priežiūros institucijų sistemą, įsteigtą Reglamentų (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 1094/2010 ir (ES) Nr. 1095/2010 2 straipsniu.

4 straipsnis

ECB pavestos užduotys

1.           Laikantis atitinkamų Sąjungos teisės nuostatų, rizikos ribojimo principais pagrįstos priežiūros tikslais ECB suteikta išimtinė kompetencija vykdyti šias užduotis, susijusias su dalyvaujančiose valstybėse narėse įsteigtomis visomis kredito institucijomis:

(a) išduoti kredito įstaigoms leidimus veikti ir panaikinki išduotus leidimus;

(b) vertinti kredito įstaigų akcijų dalies įsigijimą ir disponavimą;

(c) užtikrinti, kad laikomasi Sąjungos aktų, kuriais nustatyti kredito įstaigų rizikos ribojimo reikalavimai nuosavų išteklių reikalavimų, didelių pozicijų ribų, likvidumo, sverto, ataskaitų teikimo ir su šiais klausimais susijusios informacijos atskleidimo visuomenei srityse;

(d) tik Sąjungos teisės aktuose specialiai numatytais atvejais – nustatyti aukštesnius kredito įstaigų rizikos ribojimo reikalavimus ir taikyti joms papildomas priemones;

(e) nustatyti kapitalo rezervo priemones, kurias kredito įstaigos turi taikyti nepriklausomai nuo c punkte nurodyto nuosavų lėšų reikalavimo, įskaitant anticiklinio kapitalo rezervo normoms nustatymą ir kitas priemones, kurių tikslas – Sąjungos teisės aktuose specialiai nustatytais atvejais spręsti sisteminės arba makrolygio rizikos ribojimo priežiūros rizikos problemas;

(f) taikyti kredito įstaigoms reikalavimus užtikrinti, kad kredito įstaigose būtų tvirtos valdymo priemonės, procesai ir mechanizmai ir veiksmingi vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo procesai;

(g) Nustatyti, ar tvarka, strategijos, procesai ir mechanizmai, kuriuos įdiegė įstaigos, bei jų turimos nuosavos lėšos užtikrina patikimą jų rizikos valdymą ir padengimą, ir remiantis šiuo priežiūros tikrinimu nustatyti kredito įstaigoms specialius papildomus nuosavų lėšų reikalavimus, specialius skelbimo reikalavimus, specialius likvidumo reikalavimus, o Sąjungos teisės aktuose specialiai nustatytais atvejais – ir kitas priemones;

(h) prisidedant prie priežiūros tikrinimo atlikti kredito įstaigų priežiūrinį testavimą nepalankiausiomis sąlygomis;

(i) vykdyti dalyvaujančiose valstybėse narėse įsteigtų kredito įstaigų patronuojančiųjų bendrovių, įskaitant finansų kontroliuojančiųjų bendrovių ir mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų bendrovių, priežiūrą konsoliduotu pagrindu, ir prisidėti prie priežiūros konsoliduotu pagrindu, įskaitant priežiūros institucijų kolegijas, kurių veikla susijusi su patronuojančiosiomis bendrovėmis, neįsteigtomis dalyvaujančiose valstybėse narėse;

(j) prisidėti prie papildomos finansinių konglomeratų priežiūros, susijusios su jame dalyvaujančiomis kredito įstaigomis, ir atlikti koordinavimo užduotis, kai ECB remiantis susijusioje Sąjungos teisėje nustatytais kriterijais paskirtas finansinio konglomerato koordinatoriumi;

(k) bendradarbiaujant su atitinkamomis bankų pertvarkymo institucijomis vykdyti priežiūros užduotis, susijusias su ankstyva intervencija, kai kredito įstaiga nesilaiko arba galėtų nesilaikyti rizikos ribojimo reikalavimų, įskaitant atgaivinimo planus ir grupės vidaus finansinės paramos priemones;

(l) derinti ir reikšti bendrą dalyvaujančių valstybių narių kompetentingų institucijų atstovų poziciją Europos bankininkystės institucijos priežiūros taryboje ir administracinėje valdyboje klausimais, susijusiais su ECB šiuo reglamentu pavestomis užduotimis.

2.           Kredito įstaigų, įsteigtų nedalyvaujančioje valstybėje narėje ir įsteigusių filialą arba teikiančių tarptautines paslaugas dalyvaujančioje valstybėje narėje, atveju ECB vykdo 1 dalyje nurodytas užduotis, kurios priskiriamos dalyvaujančios valstybės narės nacionalinių kompetentingų institucijų kompetencijai.

3.           Atsižvelgdamas į susijusias Sąjungos teisės normas, visų pirma teisėkūros ir ne teisėkūros procedūra priimtus aktus, ir laikydamasis jų ECB gali priimti reglamentus, rekomendacijas ir sprendimus dėl Sąjungos teisės aktų įgyvendinimo arba taikymo tiek, kiek tai būtina vykdant šiuo reglamentu jam pavestas priežiūros užduotis.

4.           Šiuo reglamentu nedaromas poveikis dalyvaujančių valstybių narių kompetentingų institucijų atsakomybei ir susijusiems įgaliojimams vykdyti šiame reglamente nenurodytas priežiūros užduotis.

5 straipsnis

Nacionalinės institucijos

1.           ECB vykdo savo užduotis pagal bendrą priežiūros mechanizmą, kurį sudaro ECB ir nacionalinės kompetentingos institucijos.

2.           ECB paprašius, nacionalinės kompetentingos institucijos padeda rengti ir įgyvendinti aktus, susijusius su 4 straipsnyje nurodytomis užduotimis.

3.           Vykdydamas savo užduotis ECB rengia praktines 2 dalies įgyvendinimo priemones, skirtas nacionalinėms priežiūros institucijoms. Jis nustato aiškią sistemą ir sąlygas, kuriomis remdamosi nacionalinės kompetentingos institucijos vykdo šią veiklą.

4.           Nacionalinės kompetentingos institucijos laikosi ECB duotų nurodymų.

6 straipsnis

Glaudus bendradarbiavimas su nedalyvaujančių valstybių narių kompetentingomis institucijomis

1.           Laikydamasis šiame straipsnyje nustatytų apribojimų ECB vykdo užduotis 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytose srityse, susijusias su valstybėse narėse, kurių valiuta nėra euro, įsteigtomis kredito įstaigomis, jei pagal šį straipsnį nustatytas glaudus ECB ir tokios valstybės narės nacionalinės kompetentingos institucijos bendradarbiavimas.

Tuo tikslu ECB nedalyvaujančios valstybės nacionalinei kompetentingai institucijai gali teikti gaires arba prašymus.

2.           Glaudus ECB ir nedalyvaujančios valstybės narės nacionalinės kompetentingos institucijos bendradarbiavimas nustatomas ECB sprendimu, jei laikomasi šių sąlygų:

(m) atitinkama valstybė narė perduoda kitoms valstybėms narėms, Komisijai, ECB ir EBI prašymą užmegzti glaudų bendradarbiavimą su ECB, susijusį su 4 straipsnyje nustatytomis jo užduotimis dėl visų atitinkamoje valstybėje narėje įsteigtų kredito įstaigų;

(n) pranešime atitinkama valstybė narė įsipareigoja:

– užtikrinti, kad jos nacionalinė kompetentinga institucija tvirtai laikysis ECB pateiktų gairių arba prašymų;

– teikti ECB visą informaciją apie toje valstybėje narėje įsteigtas kredito įstaigas, kurios jam gali prireikti atliekant išsamų tų kredito įstaigų vertinimą.

(o) atitinkama valstybė narė priima nacionalinės teisės aktus, siekdama užtikrinti, kad jos nacionalinė kompetentinga institucija privalės patvirtinti bet kokias su kredito įstaigomis susijusias ECB prašomas priemones, kaip numatyta 5 dalyje.

3.           2 dalyje nurodytame sprendime, laikantis Europos centrinių bankų sistemos (ESCB) ir ECB statutų, nustatomos sąlygos, kuriomis glaudų bendradarbiavimą pagal šį straipsnį užmezgusios valstybės narės kompetentingos nacionalinės institucijos atstovai dalyvauja priežiūros tarybos veikloje.

4.           2 dalyje nurodytas sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Sprendimas įsigalioja praėjus 14 dienų po jo paskelbimo.

5.           Jei ECB laikosi nuomonės, kad atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija turi patvirtinti su 1 dalyje nurodytomis užduotimis susijusią priemonę dėl kredito įstaigos, finansų kontroliuojančiosios bendrovės ar mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, jis teikia prašymą šiai institucijai, nurodydamas atitinkamą laikotarpį. Nurodomas laikotarpis ne trumpesnis nei 48 valandos, išskyrus tuos atvejus, kai siekiant išvengti nepataisomos žalos priemonę būtina priimti skubiau. Atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija imasi reikiamų priemonių laikydamasi 2 dalies c punkte nurodytos prievolės.

5.           Jei atitinkama valstybė narė nebesilaiko 2 dalies a–c punktuose nustatytų sąlygų arba jei kompetentinga institucija veikia nesilaikydama 2 dalies c punkte nurodytos prievolės ECB gali nuspręsti nutraukti glaudų bendradarbiavimą su ta valstybe nare.

Apie šį sprendimą pranešama atitinkamai valstybei narei, jis paskelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Sprendime nurodoma data, nuo kurios jis taikomas, tinkamai atsižvelgiant į kredito įstaigų priežiūros veiksmingumą ir teisėtus interesus.

7 straipsnis

Tarptautiniai santykiai

Nepažeisdamas atitinkamos valstybių narių ir kitų ES institucijų kompetencijos ECB gali užmegzti ryšius ir sudaryti administracinius susitarimus su priežiūros institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis ir trečiųjų šalių administracijomis, susijusius su šiuo reglamentu ECB pavestomis užduotimis, tinkamai koordinuojant su EBI. Tokiais susitarimais nesukuriamos teisinės prievolės Sąjungai ir jos valstybėms narėms.

III skyrius

Priežiūros ir tyrimo įgaliojimai

8 straipsnis

Priežiūros ir tyrimo įgaliojimai

1            Šio reglamento 4 straipsnio 1 ir 2 dalimis pavestų užduočių vykdymo tikslais remiantis atitinkamais Sąjungos teisės aktais ECB laikomas kompetentinga institucija dalyvaujančiose valstybėse narėse ir jam suteikiami tokie įgaliojimai ir įpareigojimai, kurie pagal tuos teisės aktus suteikiami kompetentingoms institucijoms.

4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų užduočių vykdymo tikslais remiantis atitinkamais Sąjungos teisės aktais ECB laikomas paskirta institucija ir jam suteikiami tokie įgaliojimai ir įpareigojimai, kurie pagal tuos teisės aktus suteikiami paskirtoms institucijoms.

2            4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų užduočių vykdymo tikslais ECB suteikiami I skirsnyje išdėstyti tyrimo įgaliojimai.

1 SKIRSNIS

Tyrimo įgaliojimai

9 straipsnis

Informacijos prašymai

1.           ECB paprastu prašymu ar sprendimu gali pareikalauti, kad toliau nurodyti juridiniai arba fiziniai asmenys pateiktų jam visą informaciją, reikalingą vykdant šiuo reglamentu jam pavestas užduotis, įskaitant periodiškai ir specialiu formatu teikiamą informaciją, skirtą priežiūros ir susijusiems statistikos tikslams:

(a) kredito įstaigos,

(b) finansų kontroliuojančiosios bendrovės,

(c) mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės,

(d) mišrią veiklą vykdančios kontroliuojančiosios bendrovės,

(e) asmenys, dalyvaujantys a–d punktuose nurodytų subjektų veikloje, ir susijusios trečiosios šalys,

(f) trečiosios šalys, kurioms a–d punktuose nurodyti subjektai yra perdavę veiklos funkcijas arba veiklą;

(g) kitaip glaudžiai ir iš esmės su a–d punktuose nurodytų subjektų veikla susiję asmenys;

(h) nacionalinės kompetentingos institucijos.

2.           1 dalyje nurodyti asmenys pateikia prašomą informaciją.

10 straipsnis

Bendrieji tyrimai

1.           Vykdydamas šiuo reglamentu jam pavestas užduotis ECB gali vykdyti visus būtinus su 9 straipsnio 1 dalies a–g punktuose nurodytais asmenimis susijusius tyrimus. Tuo tikslu ECB turi teisę:

(a) reikalauti pateikti dokumentus;

(b) tikrinti 9 straipsnio 1 dalies a–g punktuose nurodytų asmenų buhalterines knygas ir dokumentus ir daryti tokių buhalterinių knygų ir dokumentų kopijas arba išrašus;

(c) gauti 9 straipsnio 1 dalies a–g punktuose nurodytų asmenų arba jų atstovų ar darbuotojų paaiškinimus raštu arba žodžiu;

(d) apklausti visus kitus fizinius ar juridinius asmenis, kurie sutinka būti apklausti, siekiant gauti su tyrimo dalyku susijusios informacijos;

2.           9 straipsnio 1 dalies a–g punktuose nurodyti asmenys leidžia atlikti ECB sprendimu pradėtus tyrimus.

Jei asmuo trukdo tyrimui, dalyvaujanti valstybė narė, kurioje yra susijusios patalpos, suteikia reikiamą pagalbą, įskaitant galimybės ECB patekti į 9 straipsnio 1 dalies a–g punktuose nurodytų juridinių asmenų verslo patalpas užtikrinimą, kad būtų galima pasinaudoti pirmiau nurodytomis teisėmis.

11 straipsnis

Patikrinimai vietoje

1.           Vykdydamas šiuo reglamentu jam pavestas užduotis ECB, vadovaudamasis 12 straipsniu, gali vykdyti visus būtinus 9 straipsnio 1 dalies a–g punktuose nurodytų juridinių asmenų verslo patalpų patikrinimus vietoje. Kai to reikia dėl tinkamo patikrinimų atlikimo ir veiksmingumo, ECB gali atlikti patikrinimus vietoje be išankstinio perspėjimo.

2.           ECB įgalioti pareigūnai ir kiti asmenys patikrinimui vietoje atlikti gali patekti į visas juridinių asmenų, kurių atžvilgiu atliekamas tyrimas, verslo patalpas bei teritoriją pagal ECB sprendimą ir turi visus 10 straipsnio 1 dalyje išvardytus įgaliojimus. Jie taip pat įgalioti užplombuoti bet kurias verslo patalpas ir knygas ar dokumentus tokiam laikotarpiui ir tiek, kiek tai yra būtina patikrinimui atlikti.

3.           9 straipsnio 1 dalies a–g punktuose nurodyti asmenys leidžia atlikti ECB sprendimu nurodytus patikrinimus vietoje.

4.           Valstybės narės, kurioje bus atliekamas patikrinimas, kompetentingos institucijos pareigūnai bei tos institucijos įgalioti ar paskirti pareigūnai ECB prašymu aktyviai padeda ECB įgaliotiems pareigūnams ir kitiems asmenims. Tuo tikslu jiems suteikiami 2 dalyje nustatyti įgaliojimai. Dalyvaujančios valstybės narės kompetentingos institucijos pareigūnai pateikę prašymą taip pat gali dalyvauti patikrinimuose vietoje.

5.           Jei ECB įgalioti pareigūnai ir kiti lydintieji asmenys nustato, kad asmuo priešinasi pagal šį straipsnį nurodytam atlikti patikrinimui, dalyvaujančios valstybės narės kompetentinga institucija suteikia jiems reikiamą paramą.

12 straipsnis

Teisminės institucijos leidimas

1.           Jeigu 11 straipsnio 1 dalyje numatytam patikrinimui vietoje atlikti arba 11 straipsnio 5 dalyje numatytai paramai suteikti pagal nacionalines taisykles reikia teisminės institucijos leidimo, teikiamas prašymas tokiam leidimui gauti.

2.           Jei pateikiamas prašymas 1 dalyje nurodytam leidimui gauti, nacionalinė teisminė institucija patikrina, ar ECB sprendimas yra autentiškas ir ar numatytos prievartos priemonės nėra savavališkos ar pernelyg didelės atsižvelgiant į patikrinimo dalyką. Tikrindama prievartos priemonių proporcingumą, nacionalinė teisminė institucija gali paprašyti ECB pateikti išsamių paaiškinimų. Toks išsamių paaiškinimų prašymas visų pirma gali būti susijęs su pagrindu, kuriuo remdamasi ECB įtaria esant atitinkamų Sąjungos teisės aktų pažeidimų, ir su įtariamo pažeidimo sunkumu ir asmens, kurio atžvilgiu bus taikomos prievartos priemonės, dalyvavimo pobūdžiu. Vis dėlto nacionalinė teisminė institucija negali tikrinti paties patikrinimo būtinumo ar reikalauti, kad jai būtų pateikta ECB byloje esanti informacija. ECB sprendimo teisėtumą gali peržiūrėti tik Europos Sąjungos Teisingumo Teismas.

2 SKIRSNIS

Specialūs priežiūros įgaliojimai

13 straipsnis

Leidimas

1.           Prašymas išduoti leidimą pradėti vykdyti dalyvaujančioje valstybėje narėje steigiamos kredito įstaigos veiklą teikiamas valstybės narės, kurioje steigiama kredito įstaiga, nacionalinėms kompetentingoms institucijoms, laikantis atitinkamuose nacionalinės teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Jei kredito įstaiga atitinka visas valstybės narės nacionalinėje teisėje nustatytas leidimo išdavimo sąlygas, nacionalinė kompetentinga institucija priima sprendimą siūlyti ECB išduoti veiklos leidimą. Apie sprendimą pranešama ECB ir atitinkamai kredito įstaigai.

ECB, gavęs 2 dalyje nurodytą nacionalinės kompetentingos institucijos pasiūlymą, išduoda leidimą, jei įvykdytos Sąjungos teisėje nustatytos sąlygos. Apie sprendimą pranešama atitinkamai kredito įstaigai.

2.           Sąjungos teisės aktuose nustatytais atvejais ECB gali panaikinti leidimą savo iniciatyva arba pasiūlius valstybės narės, kurioje įsteigta kredito įstaiga, nacionalinei kompetentingai institucijai.

Jei pagal 1 dalį leidimą išduoti pasiūliusi nacionalinė kompetentinga institucija laikosi nuomonės, kad remiantis nacionaline teise leidimą reikia panaikinti, ji gali pateikti ECB tokį pasiūlymą. Tokiu atveju ECB gali panaikinti leidimą.

14 straipsnis

Priimančių institucijų įgaliojimai ir bendradarbiavimas vykdant konsoliduotąją priežiūrą

1.           Sąjungos aktuose, susijusiuose su kredito įstaigų, norinčių įsteigti savo filialą arba pasinaudoti laisve teikti paslaugas vykdant savo veiklą kitos valstybės narės teritorijoje, nustatytas procedūras ir buveinei ir priimančiajai valstybei narei suteiktas kompetencijas dalyvaujančios valstybės narės taiko tik tais atvejais, kai vykdomos šio reglamento 4 straipsniu ECB nepavestos užduotys.

2.           Sąjungos aktų nuostatos, susijusios su atskirų valstybių narių kompetentingų institucijų bendradarbiavimu vykdant priežiūrą konsoliduotu pagrindu, netaikomos, jei susijusios kompetentingos institucijos yra dalyvaujančių valstybių narių kompetentingos institucijos.

15 straipsnis

Sankcijos

1.           Jeigu kredito įstaigos, finansų kontroliuojančiosios bendrovės ar mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės sąmoningai arba per aplaidumą pažeidžia tiesiogiai taikomuose Sąjungos aktuose nustatytą reikalavimą ir kai už šį pažeidimą pagal Sąjungos teisę kompetentingos institucijos skiria administracines pinigines sankcijas, vykdydamas šiuo reglamentu jam pavestas užduotis ECB gali skirti administracines pinigines sankcijas, kurių suma būtų iki dviejų kartų didesnė nei dėl pažeidimo gauto pelno ar išvengtų nuostolių suma arba kurios sudarytų iki 10 % juridinio asmens bendros metinės apyvartos praėjusiais finansiniais metais.

2.           Jeigu juridinis asmuo yra patronuojančiosios įmonės patronuojamoji įmonė, atitinkama bendra metine apyvarta laikoma bendra metinė apyvarta, nurodyta pagrindinės patronuojančiosios įmonės praėjusių veiklos metų konsoliduotojoje finansinėje ataskaitoje.

3.           Taikomos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Nuspręsdamas skirti sankciją ir nustatydamas tinkamą sankciją ECB vadovaujasi proporcingumo principu.

4.           ECB taiko šį straipsnį laikydamasis Tarybos reglamento (EB) Nr. 2532/98 3–5 straipsnių.

5.           1 dalyje nenumatytais atvejais, jei to reikia vykdant šiuo reglamentu jam pavestas užduotis, ECB gali paprašyti nacionalinių kompetentingų institucijų imtis veiksmų, siekiant užtikrinti, kad būtų skirtos tinkamos sankcijos. Nacionalinių kompetentingų institucijų taikomos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomosios.

Pirmoji pastraipa pirmiausia taikoma piniginėms sankcijoms, kurios skiriamos kredito įstaigoms, finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms ar mišrią veiklą vykdančioms finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms už nacionalinės teisės, į kurią perkeliamos ES direktyvos, pažeidimus, ir bet kurioms administracinėms sankcijoms arba priemonėms, kurios turi būti skirtos valdybos nariams ar visiems kitiems pagal nacionalinę teisę už kredito įstaigos, finansų kontroliuojančiosios bendrovės ar mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės atliktą pažeidimą atsakingiems asmenims.

6.           ECB nedelsdamas paskelbia informaciją apie 1 dalyje nurodytų sankcijų skyrimą, įskaitant informaciją apie pažeidimo rūšį ir pobūdį ir už jį atsakingų asmenų tapatybę, išskyrus tuos atvejus, kai toks informacijos atskleidimas keltų didelį pavojų finansų rinkų stabilumui. Jei dėl skelbimo dalyvaujančiosioms šalims būtų padaryta neproporcingai didelė žala, ECB informaciją apie sankcijas skelbia anonimiškai.

7.           Nepažeisdamas 1–6 dalių, vykdydamas šiuo reglamentu jam pavestas užduotis už ECB reglamentų arba sprendimų pažeidimus ECB gali skirti sankcijas pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2532/98.

IV skyrius

Organizaciniai principai

16 straipsnis

Nepriklausomumas

1.           Vykdydamas šiuo reglamentu jam pavestas užduotis ECB veikia nepriklausomai.

2.           Sąjungos institucijos, įstaigos, tarnybos ir agentūros ir valstybių narių vyriausybės pripažįsta šį nepriklausomumą.

17 straipsnis

Atskaitomybė

Remiantis šiuo skyriumi, už šio reglamento įgyvendinimą ECB atsiskaito Europos Parlamentui ir Tarybai.

18 straipsnis

Atskyrimas nuo pinigų politikos funkcijų

1.           Vykdydamas šiuo reglamentu jam pavestas užduotis ECB siekia tik šiame reglamente nurodytų tikslų.

2.           Šiuo reglamentu jam pavestas užduotis ECB vykdo atskirai nuo pinigų politikos ir kitų užduočių. Šiuo reglamentu ECB pavestos užduotys netrukdo ECB vykdomoms pinigų politikos ir kitoms užduotims.

3.           1 ir 2 dalių tikslais ECB priima reikalingas vidaus taisykles, įskaitant profesinės paslapties saugojimo taisykles.

19 straipsnis

Priežiūros taryba

1.           ECB pavestas užduotis planuoja ir vykdo vidaus institucija, kurią sudaro ECB vykdomosios valdybos paskirti keturi ECB atstovai ir kiekvienos dalyvaujančios valstybės už kredito įstaigų priežiūrą atsakingos institucijos atstovas (toliau – priežiūros taryba).

2.           Be to, į priežiūros tarybą įeina pirmininkas, kurį valdančiosios tarybos nariai renka iš vykdomosios valdybos narių (išskyrus pirmininką), ir pirmininko pavaduotojas, kurį iš savo narių išrenka ECB valdančioji taryba.

3.           ECB valdančioji taryba priežiūros tarybai gali perduoti aiškiai apibrėžtas priežiūros užduotis ir susijusius sprendimus dėl atskirų kredito įstaigų, finansų kontroliuojančiųjų bendrovių ar mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų bendrovių arba atpažįstamos jų grupės, su sąlyga, kad valdančioji taryba prižiūrės tų užduočių vykdymą ir bus už jas atsakinga.

4.           Priežiūros taryba gali paskirti iš savo narių sudarytą mažesnį iniciatyvinį komitetą, kuris prisideda prie jos veiklos, įskaitant pasiruošimą posėdžiams.

5.           Pagal 6 straipsnį glaudų bendradarbiavimą užmezgusių valstybių narių kompetentingų institucijų atstovai gali dalyvauti priežiūros tarybos veikloje, laikantis pagal 6 straipsnio 2 ir 3 dalis priimtame sprendime nustatytų sąlygų ir atsižvelgiant į Europos centrinių bankų sistemos (ESCB) ir ECB statutus.

6.           Europos bankininkystės institucijos pirmininkas ir Europos Komisijos atstovas priežiūros tarybos posėdžiuose gali dalyvauti stebėtojų teisėmis.

7.           Valdančioji taryba priima priežiūros tarybos darbo tvarkos taisykles, įskaitant su pirmininko ir pirmininko pavaduotojo kadencija susijusias taisykles. Kadencija neviršija penkerių metų ir nepratęsiama.

20 straipsnis

Profesinė paslaptis ir keitimasis informacija

1.           Priežiūros prievoles vykdantys priežiūros tarybos nariai ir ECB darbuotojai net jas įvykdę laikosi profesinės paslapties reikalavimų, nustatytų Protokolo Nr. 4 37 straipsnyje ir atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose.

2.           Nepažeidžiant atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose nustatytų apribojimų ir sąlygų, vykdydamas šiuo reglamentu jam pavestas užduotis ECB turi leidimą keistis informacija su nacionalinėmis arba Europos institucijomis ir įstaigomis tais atvejais, kai pagal Sąjungos teisę nacionalinės kompetentingos institucijos gali atskleisti su tais subjektais susijusią informaciją arba kai valstybės narės pagal Sąjungos teisę gali atskleisti tokią informaciją.

21 straipsnis

Ataskaitų teikimas

1.           ECB kasmet Europos Parlamentui, Taryba, Komisijai ir Euro grupei teikia šiuo reglamentu jam pavestų užduočių vykdymo ataskaitą.

2.           ECB priežiūros tarybos pirmininkas teikia šią ataskaitą Europos Parlamentui ir Euro grupei, dalyvaujant bet kurios nedalyvaujančio valstybės narės, su kuria pagal 6 straipsnį užmegztas glaudus bendradarbiavimas, atstovams.

3.           Europos Parlamento prašymu kompetentingi Europos Parlamento komitetai gali išklausyti priežiūros tarybos pirmininką priežiūros užduočių vykdymo klausimais.

4.           ECB žodžiu arba raštu atsako į jam pateiktus Europos Parlamento arba Euro grupės klausimus.

22 straipsnis

Ištekliai

ECB skiria išteklius, reikalingus pagal šį reglamentą jam pavestoms užduotims vykdyti.

23 straipsnis

Biudžetas

1.           ECB išlaidos, susijusios su šiuo reglamentu jam pavestų užduočių vykdymu, įrašomos į atskirą ECB biudžeto skyrių.

2.           Teikdamas 22 straipsnyje nurodytą ataskaitą ECB išdėsto išsamią informaciją apie savo biudžeto priežiūros skyrių. Remdamasis ECB ir ECBS statuto 26 straipsnio 2 dalimi jis skelbia išsamias metines finansines ataskaitas, susijusias su savo biudžeto priežiūros skyriumi.

24 straipsnis

Priežiūros išlaidos

1.           ECB iš kredito įstaigų ima mokesčius, kuriais padengiamos su jo užduočių vykdymu susijusios išlaidos ir kurie neviršija šių išlaidų.

2.           Kredito įstaigai taikomo mokesčio suma yra proporcinga atitinkamos kredito įstaigos svarbai ir rizikos lygiui.

25 straipsnis

Keitimasis darbuotojais

1.           ECB užtikrina, kas su nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis būtų tinkamai keičiamasi darbuotojais ir jie deleguojami, taip pat, kad nacionalinės kompetentingos institucijos tarpusavyje tinkamai keistųsi darbuotojais ir juos deleguotų.

2.           Prireikus ECB prašo, kad į dalyvaujančioje valstybėje narėje veikiančią nacionalinės kompetentingos institucijos priežiūros grupę, atliekančią kredito įstaigos, finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės priežiūros veiklą, remiantis šiuo reglamentu būtų įtraukti kitos dalyvaujančios valstybės narės nacionalinės kompetentingos institucijos darbuotojai.

V skyrius

Bendrosios ir baigiamosios nuostatos

26 straipsnis

Peržiūra

Iki 2015 m. gruodžio 31 d. Komisija paskelbia šio reglamento taikymo ataskaitą. Toje ataskaitoje, inter alia, įvertinama:

a) ECB veikla Europos finansų priežiūros institucijų sistemoje,

b) nepriklausomumo veiksmingumas ir atskaitomybės tvarka,

c) ECB ir Europos bankininkystės institucijos sąveika,

d) valdymo tvarkos, įskaitant priežiūros tarybos sudėtį, tinkamumas.

Ataskaita teikiama Europos Parlamentui ir Tarybai. Jei reikia, Komisija teikia susijusius pasiūlymus.

27 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.           Nuo 2013 m. liepos 1 d. ECB taip pat vykdo jam pavestas svarbiausių Europos sisteminės svarbos kredito įstaigų, finansų kontroliuojančiųjų bendrovių ir mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų bendrovių priežiūros užduotis aukščiausiu konsolidavimo lygmeniu, atsižvelgiant į jų dydį, kuris parodomas viso turto pozicijų verčių suma, nebalansiniais įsipareigojimais, kurie reglamentavimo tikslais neišskaičiuoti nustatant bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą, ir jų tarpvalstybine veikla, nustatoma iš kelioms jurisdikcijoms teikiamų reikalavimų, kaip antai indėlių ir kito turto, susijusių su vartotojais arba kitais kitoje šalyje įsisteigusiais finansinės veiklos vykdytojais, ir kelioms jurisdikcijoms priklausančių įsipareigojimų, kaip antai paskolų ir lakštų, susijusių su vartotojais arba kitais kitoje šalyje įsisteigusiais finansinės veiklos vykdytojais; 2013 m. sausio 1 d. šios institucijos kartu sudaro bent pusę visos euro zonos bankų sektoriaus. Iki 2013 m. kovo 1 d. ECB patvirtina ir viešai paskelbia jų sąrašą.

2.           Ne vėliau kaip nuo 2014 m. sausio 1 d. ECB visapusiškai vykdo šiuo reglamentu jam pavestas užduotis.

3.           Iki 2014 m. sausio 1 d. ECB, priėmęs kredito įstaigai, finansų kontroliuojančiajai bendrovei ar mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai bendrovei ir atitinkamos dalyvaujančios valstybės narės nacionalinei kompetentingai institucijai skirtą sprendimą, gali pradėti vykdyti jam šiuo reglamentu pavestas užduotis, ypač jei kredito įstaiga, finansų kontroliuojančioji bendrovė ar mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė gavo arba paprašė valstybės finansinės paramos.

4.           Įsigaliojus šiam reglamentui, siekdamas vykdyti savo užduotis pagal 1–3 dalis, ECB gali prašyti dalyvaujančios valstybės narės kompetentingų institucijų ir 9 straipsnyje nurodytų asmenų teikti bet kokią informaciją, kurios ECB gali prireikti atliekant išsamų toje valstybėje narėje įsteigtų kredito įstaigų vertinimą. Kredito įstaiga ir kompetentinga institucija pateikia prašomą informaciją.

5.           Nukrypstant nuo 4 straipsnio 3 dalies, nuo šio reglamento įsigaliojimo ir iki direktyvų 2006/48/EB ir 2006/49/EB panaikinimo bei pakeitimo naujais Sąjungos aktais ECB vykdo šiuo reglamentu jam pavestas užduotis, nacionalinėms kompetentingoms institucijoms duodamas nurodymus dėl jam suteiktų atitinkamų įgaliojimų vykdymo.

Nukrypstant nuo 4 straipsnio 3 dalies, nuo šio reglamento įsigaliojimo ir iki teisėkūros procedūra priimtų aktų, susijusių su finansiniam konglomeratui priklausančių kredito įstaigų, draudimo įmonių ir investicinių firmų papildoma priežiūra, įsigaliojimo, kuriais ECB įgaliojamas atlikti kompetentingų institucijų užduotis, ECB atlieka 4 straipsnio 2 dalies j punkte jam pavestas užduotis, nacionalinėms kompetentingoms institucijoms duodamas nurodymus dėl bet kokių jam suteiktų atitinkamų įgaliojimų vykdymo.

6.           Kredito įstaigos, kurioms 28 straipsnyje nurodytą datą arba, jei taikoma, 2 ir 3 dalyse nurodytomis datomis buvo suteiktas dalyvaujančios valstybės narės leidimas, laikomos turinčiomis 13 straipsnyje nurodytą leidimą ir gali tęsti savo veiklą. Nacionalinės kompetentingos institucijos iki šio reglamento taikymo dienos arba, jei taikoma, iki 2 ir 3 dalyse nurodytų datų, perduoda ECB šių kredito įstaigų pavadinimus ir ataskaitą su susijusios institucijos priežiūros istorija bei rizikos profiliu, taip pat bet kokią kitą ECB prašomą informaciją. Informacija pateikiama ECB reikalaujamu formatu.

28 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja 2013 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

                                                                       Tarybos vardu

                                                                       Pirmininkas

[1]               COM(2011) 452 ir COM(2011) 453, 2011 m. liepos 20 d.

[2]               OL C , , p. .

[3]               OL C , , p. .

[4]               OL L 331, 2010 12 15, p. 12.

[5]               OL L 331, 2010 12 15, p. 37.

[6]               OL L 331, 2010 12 15, p. 84.

[7]               OL C 40, 2001 2 7, p. 453.

[8]               OL C 25 E, 2004 1 29, p. 394.

[9]               OL L 318, 1998 11 27, p. 4.

[10]             OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

[11]             OL L 8, 2001 1 12, p. 1.

[12]             OL L 136, 199 5 31, p. 1.

[13]             OL L 177, 2006 6 30, p. 1.

[14]             OL L 177, 2006 6 30, p. 277.

[15]             OL L 35, 2003 2 11, p. 1–27.