Help Print this page 

Document 52012IP0324

Title and reference
Audiovizualinių kūrinių platinimas internetu ES 2012 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl audiovizualinių kūrinių platinimo internetu ES (2011/2313(INI))
  • In force
OJ C 353E , 3.12.2013, p. 64–74 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
Languages, formats and link to OJ
BG ES CS DA DE ET EL EN FR GA HR IT LV LT HU MT NL PL PT RO SK SL FI SV
HTML html BG html ES html CS html DA html DE html ET html EL html EN html FR html IT html LV html LT html HU html MT html NL html PL html PT html RO html SK html SL html FI html SV
PDF pdf BG pdf ES pdf CS pdf DA pdf DE pdf ET pdf EL pdf EN pdf FR pdf IT pdf LV pdf LT pdf HU pdf MT pdf NL pdf PL pdf PT pdf RO pdf SK pdf SL pdf FI pdf SV
Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal
 To see if this document has been published in an e-OJ with legal value, click on the icon above (For OJs published before 1st July 2013, only the paper version has legal value).
Multilingual display
Text

3.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 353/64


2012 m. rugsėjo 11 d., antradienis
Audiovizualinių kūrinių platinimas internetu ES

P7_TA(2012)0324

2012 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl audiovizualinių kūrinių platinimo internetu ES (2011/2313(INI))

2013/C 353 E/08

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 167 straipsnį,

atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 20 d. Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (Unesco) konvenciją dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo,

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnį, pagal kurį kultūros ir kūrybos sektoriai labai padeda kovoti su bet kokios formos diskriminacija, įskaitant rasizmą ir ksenofobiją,

atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) (1),

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 8 straipsnį, pagal kurį turi būti užtikrinama asmens duomenų apsauga,

atsižvelgdamas į 2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1718/2006/EB dėl Europos audiovizualinio sektoriaus rėmimo programos (MEDIA 2007) įgyvendinimo (2),

atsižvelgdamas į 2005 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją dėl kino paveldo ir su juo susijusios pramoninės veiklos konkurencingumo (3),

atsižvelgdamas į 2006 m. rugpjūčio 24 d. Komisijos rekomendaciją dėl kultūrinės medžiagos skaitmeninimo, išsaugojimo skaitmeniniu formatu ir internetinės prieigos prie jos (4),

atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

atsižvelgdamas į 2010 m. rugpjūčio 26 d. Komisijos komunikatą „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ (COM(2010)0245),

atsižvelgdamas į savo 2011 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl kultūros ir kūrybos sektorių potencialo išlaisvinimo (5),

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą, taip pat į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto bei į Teisės reikalų komiteto nuomones (A7-0262/2012),

A.

kadangi skaitmeniniam amžiui būdinga, kad esama daug galimybių kurti ir platinti kūrinius, bet drauge kyla ir labai didelių problemų;

B.

kadangi rinkos pažanga įvairiais būdais sukūrė būtiną augimą ir kultūrinį turinį, kurie atitinka bendrosios rinkos tikslus;

C.

kadangi niekada nebuvo tiek vartotojams prieinamo turinio, kiek jo yra dabar;

D.

kadangi remiant internetu teikiamas paslaugas labai svarbu siekti, kad Europos audiovizualinis sektorius būtų konkurencingesnis, ir kartu skatinti Europos civilizacijos, kalbų ir kultūrų įvairovę bei žiniasklaidos pliuralizmą;

E.

kadangi autorių teisės yra labai svarbi teisinė priemonė, nes jas įgyvendinant suteikiamos ir užtikrinamos tam tikros išimtinės teisės teisių turėtojams, sudarant sąlygas plėstis ir finansiškai klestėti kultūros ir kūrybos sektoriams, kartu padedant išsaugoti darbo vietas;

F.

kadangi teisinės sistemos pokyčiai, kuriais siekiama supaprastinti teisių įsigijimą, padėtų sudaryti palankesnes laisvo kūrinių judėjimo sąlygas ES ir stiprinti Europos audiovizualinį sektorių;

G.

kadangi Europos transliuotojai atlieka esminį vaidmenį skatinant Europos kūrybos sektorių ir saugant kultūrų įvairovę, be to, transliuotojai finansuoja daugiau nei 80 proc. originalaus Europos audiovizualinio turinio;

H.

mano, kad filmų rodymas kino salėje vis dar sudaro didelę kinematografijos kūrinio naudojimo įplaukų dalį ir labai prisideda prie filmų sėkmės užsakomųjų vaizdo paslaugų platformose;

I.

kadangi Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos 13 straipsnio 1 dalis yra pagrindas nustatyti finansavimo ir skatinimo įsipareigojimus teikiant užsakomąsias audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas, nes jos taip pat atlieka itin svarbų vaidmenį skatinant ir saugant kultūrinę įvairovę;

J.

kadangi Europos transliuotojams, veikiantiems skaitmeninėje, suvienodintoje daugialypės terpės daugiaplatformėje aplinkoje, reikalingos lanksčios ir į ateitį orientuotos teisių suteikimo sistemos, pagal kurias veiksmingas teisių suteikimas būtų įmanomas ir vieno langelio principu; kadangi Šiaurės šalyse tokios lanksčios teisių suteikimo sistemos veikia jau dešimtmečius;

K.

kadangi labai svarbu užtikrinti teisėtos patrauklios ir įvairios internetinio turinio pasiūlos plėtrą ir toliau supaprastinti bei užtikrinti lengvą tokio turinio platinimą kuo labiau sumažinant licencijų, įskaitant tarpvalstybines licencijas, išdavimo kliūtis; taip pat pabrėžia, kad svarbu supaprastinti vartotojų naudojimosi turiniu galimybes, ypač mokėjimo atžvilgiu;

L.

kadangi vartotojai, neatsižvelgdami į platformų geografinę padėtį, nori turėti galimybių rinktis iš kuo daugiau filmų, pateiktų internete;

M.

kadangi audiovizualiniai kūriniai jau ir dabar Europoje tarpvalstybiniu mastu platinami naudojantis savanoriškai įgytomis europinėmis licencijomis ir kadangi tokio licencijavimo išplėtimas yra vienas iš galimų ateities sprendimų, jei bus atitinkama ekonominė paklausa; kadangi reikia deramai atsižvelgti į tai, kad bendrovėms tenka taip pat atsižvelgti į skirtingas kalbines ir kultūrines Europos vartotojų preferencijas, kurios atspindi įvairius ES vartotojų pasirinkimus vartojant audiovizualinius produktus vidaus rinkoje;

N.

kadangi audiovizualinių kūrinių platinimas internetu atveria didelių galimybių plečiant Europos kalbų žinias ir kadangi šį tikslą galima pasiekti naudojant originalias versijas ir sudarant galimybę pateikti audiovizualinių kūrinių vertimus į įvairias kalbas;

O.

kadangi svarbu užtikrinti ir teisių turėtojų, ir vartotojų teisinį tikrumą, susijusį su autorių teisių ir gretutinių teisių įgyvendinimu Europos skaitmeninėje erdvėje, vykdant glaudesnį valstybių narių teisinių nuostatų derinimą;

P.

kadangi stiprinant teisinę audiovizualinio sektoriaus sistemą Europoje prisidedama prie tolesnės saviraiškos ir minties laisvės apsaugos, ES demokratinių vertybių ir principų stiprinimo;

Q.

kadangi, siekiant išsaugoti Europos kinematografijos ir audiovizualinį paveldą, būtina imtis konkrečių veiksmų, be kita ko, skatinant skaitmeninti jo turinį ir palengvinant piliečių ir vartotojų galimybes naudotis Europos kino ir audiovizualiniu paveldu;

R.

kadangi naudojantis kūrinių identifikavimo ir ženklinimo sistema būtų galima prisidėti prie teisių turėtojų apsaugos ir riboti neteisėtą kūrinių naudojimą;

S.

kadangi, siekiant užtikrinti galimybes naudotis audiovizualinėmis paslaugomis, skatinti išraiškos laisvę ir žiniasklaidos pliuralizmą Europos Sąjungoje ir atsižvelgti į technologinę konvergenciją, itin svarbu išsaugoti nešališkumo informavimo ir ryšių tinklų atžvilgiu principą bei užtikrinti žiniasklaidos platformų ir subjektų organizavimą, nesusietą su konkrečia technologija;

T.

kadangi be autorių teisių, kuriomis apsaugomi ir atlyginami kūrėjai, ir be teisiškai nepriekaištingų galimybių naudotojams naudotis kultūros paveldu, negali būti tvarios kūrybos ir kultūrinės įvairovės; kadangi taikant naujus verslo modelius reikėtų atsižvelgti į veiksmingas licencijų išdavimo sistemas, nuolatines investicijas į kūrinių skaitmeninimą ir lengvą prieigą vartotojams;

U.

kadangi daugybė autorių teisių ar gretutinių intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų sietini su suprantamu potencialios publikos poreikiu gauti naujo audiovizualinio turinio paprastomis sąlygomis ir palankiomis kainomis ir kadangi ši paklausa dar nepakankamai patenkinta;

V.

kadangi reikia skatinti prisitaikymą prie skaitmeninio amžiaus tikrovės, ypač imtis priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią buveinės keitimui, kai norima surasti jurisdikciją, kurioje taikoma kuo mažiau apsauganti teisė;

W.

kadangi teisinga, kad tinkamas atlygis autoriams visose sutartyse būtų numatomas už visus jų kūrinių naudojimo būdus, įskaitant jų naudojimą internetu;

X.

kadangi Komisija turi nedelsdama pasiūlyti direktyvą dėl kolektyvinio teisių administravimo ir atlygio surinkimo organizacijų, siekiant didinti pasitikėjimą atlygio surinkimo organizacijomis, numatant priemones, kuriomis siekiama didinti efektyvumą, gerokai didinti skaidrumą ir skatinti gerą valdyseną bei efektyvų ginčų sprendimą;

Y.

kadangi kolektyvinis teisių administravimas yra labai svarbi transliuotojų priemonė, atsižvelgiant į didelį skaičių teisių, kurias jiems tenka kasdien suteikti, todėl reikia efektyvesnių licencijų išdavimo sistemų, skirtų audiovizualiniam turiniui naudoti internete pagal užsakymą;

Z.

kadangi kultūros prekių ir paslaugų mokesčių sistemą reikėtų pritaikyti prie skaitmeninio amžiaus tikrovės;

AA.

kadangi kūrinių pateikimo skirtingose terpėse tvarkaraščio principas sukuria audiovizualiniame sektoriuje bendrą pusiausvyrą, užtikrinant efektyvų išankstinį audiovizualinių kūrinių finansavimą;

AB.

kadangi taikant kūrinių pateikimo skirtingose terpėse tvarkaraščio principą susiduriama su didėjančia konkurencija, nes didėja skaitmeninių kūrinių prieinamumas, taip pat gerėja neatidėliojamos sklaidos galimybės, kurios atsiveria mūsų pažangioje informacinėje visuomenėje;

AC.

kadangi reikia, kad Sąjungoje būtų laikomasi nuoseklaus požiūrio į technologijas ir kad būtų skatinamas skaitmeniniame amžiuje naudojamų sistemų sąveikumas;

AD.

kadangi teisės ir fiskalinės sistemos turėtų būti palankios įmonėms, kurios skatina ekonominę vertę turinčių audiovizualinių kūrinių platinimą internetu;

AE.

kadangi labai svarbu, kad neįgalieji turėtų galimybę naudotis žiniasklaida ir kad šios galimybės būtų padidintos, todėl atitinkamos programos turi būti pritaikytos neįgaliesiems;

AF.

kadangi itin svarbu dėti daugiau mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros pastangų, kad būtų sukurtos techninės priemonės, kuriomis automatizuotai būtų valdomos neįgaliesiems teikiamos paslaugos, pirmiausia mišrios transliacijos priemonės;

1.

pripažįsta, kad interneto rinka, kuriai būdingos, pvz., technologinės kliūtys, sudėtingos licencijavimo procedūros, skirtingi mokėjimo metodai, itin svarbių elementų, pvz., elektroninio parašo, sąveikumo stygius bei tam tikrų prekėms ir paslaugoms taikomų mokesčių, įskaitant PVM, tarifų skirtumai, yra suskaidyta; todėl mano, kad šiuo metu reikia taikyti skaidrų, lankstų ir suderintą požiūrį Europos lygmeniu, kad būtų lengviau įgyvendinti siekį sukurti skaitmeninę bendrąją rinką; pabrėžia, kad taikant bet kurią pasirinktą priemonę turėtų būti siekti administracinės naštos ir sandorių išlaidų, susijusių su turinio licencijavimu, mažinimo;

Teisėtas turinys, prieinamumas ir kolektyvinis teisių administravimas

2.

pabrėžia, kad reikia didinti teisėtos pasiūlos patrauklumą kiekybės ir kokybės atžvilgiu ir naujumą, taip pat sudaryti geresnes sąlygas įsigyti internete audiovizualinius kūrinius, įskaitant tiek kūrinius su subtitrais, tiek kūrinius visomis oficialiomis ES kalbomis;

3.

pabrėžia, kad svarbu pasiūlyti kūrinius, kurių subtitrai pateikiami kuo įvairesnėmis kalbomis, ypač teikiant užsakomąsias vaizdo paslaugas;

4.

pabrėžia, kad vis didėja poreikis formuoti teisėtą ir patrauklią internetinę audiovizualinio turinio pasiūlą ir skatinti inovacijas, todėl itin svarbu, kad nauji platinimo metodai būtų lankstūs, kad būtų galima kurti naujus verslo modelius ir kad skaitmeninės prekės taptų prieinamos visiems ES piliečiams, nesvarbu, kokia jų gyvenamosios vietos valstybė, ir deramai atsižvelgiant į nešališkumo tinklų atžvilgiu principą;

5.

pabrėžia, kad skaitmeninės paslaugos, pvz., srautinio vaizdo siuntimo paslaugos, turėtų būti prieinamos visiems ES piliečiams, gyvenantiems bet kurioje valstybėje narėje; ragina Komisiją reikalauti, kad Europos skaitmeninio turinio bendrovės panaikintų geografinę kontrolę (pvz., IP adresų blokavimą) visoje Sąjungoje ir leistų pirkti skaitmenines paslaugas ne vartotojo kilmės valstybėje narėje; prašo Komisijos parengti Palydovinio transliavimo ir kabelinio perdavimo direktyvos (6) taikymo skaitmeniniam platinimui analizę;

6.

mano, kad didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas internetinių platinimo platformų, įskaitant mokėjimus internetu, saugumo didinimui;

7.

pabrėžia, kad būtina sukurti alternatyvias naujoviškas nedidelių mokėjimų sistemas, pavyzdžiui, mokėjimo galimybę pasiunčiant SMS žinutę arba taikomąsias programas, skirtas teisėtoms internetinių paslaugų platformoms, siekiant vartotojams palengvinti naudojimąsi šiomis paslaugomis;

8.

pabrėžia, kad problemas, susijusias su internetinėmis mokėjimo sistemomis, pvz., sąveikumo stokos ir didelių vartotojų išlaidų atliekant labai mažus mokėjimus problemas, reikėtų spręsti ieškant paprastų, naujoviškų ir ekonomiškų sprendimų, naudingų tiek vartotojams, tiek skaitmeninėms platformoms;

9.

ragina surasti naujus sprendimus dėl vartotojui palankių mokėjimo sistemų, pvz., nedidelių mokėjimų, ir sukurti tiesioginį mokėjimą kūrėjams palengvinančias sistemas, kurios būtų naudingos ir vartotojams, ir autoriams;

10.

pabrėžia, kad naudojimas internete gali reikšti tikrą geresnio Europos kūrinių, ypač audiovizualinių kūrinių, sklaidos ir platinimo galimybę tokiomis sąlygomis, kuriomis teisėta tokių kūrinių pasiūla gali būti plėtojama sveikos konkurencijos, veiksmingai kovojančios su neteisėta saugomų kūrinių pasiūla, terpėje;

11.

ragina plėtoti didelę ir įvairią teisėtą audiovizualinio turinio pasiūlą, ypač sukuriant lankstesnę kūrinio pateikimo laikotarpių sistemą; pabrėžia, kad teisių turėtojai privalo turėti galimybę laisvai nuspręsti, kada pageidauja pradėti naudoti savo kūrinius skirtingose platformose;

12.

pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad dabartine kūrinių pateikimo laikotarpių sistema nebūtų naudojamasi kaip priemone užkirsti kelią mažų įmonių prodiuseriams ir platintojams naudoti kūrinius internetu;

13.

palankiai vertina Komisijos sprendimą įgyvendinti Parlamento priimtus parengiamuosius veiksmus, skirtus naujų platinimo būdų, paremtų platformų papildomumu kūrinių pateikimo laikotarpių lankstumo atžvilgiu, bandymams;

14.

ragina remti strategijas, kuriomis Europos audiovizualinėms MVĮ būtų sudaromos galimybės veiksmingiau valdyti skaitmenines teises ir taip pasiekti platesnę auditoriją;

15.

ragina visas valstybes nares skubiai įgyvendinti Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos 13 straipsnį kaip nurodomojo pobūdžio nuostatą ir nustatyti užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų finansavimo ir skatinimo įsipareigojimus, o Komisiją ragina Parlamentui nedelsiant pateikti išsamią ataskaitą apie dabartinę įgyvendinimo padėtį pagal 13 straipsnio 3 dalį;

16.

primena, kad norint sukurti bendrą skaitmeninę Europos vidaus rinką būtina įtvirtinti visoje Europoje vienodas nuostatas dėl kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo, siekiant sustabdyti vis dar skirtingą teisėkūrą valstybėse narėse, dėl kurios tampa vis sudėtingesnis teisių suteikimas tarpvalstybiniu lygmeniu;

17.

pritaria tam, kad būtų sukurta teisinė sistema, skirta palengvinti nenustatytų autorių teisių kūrinių skaitmeninimą ir tarpvalstybinį platinimą skaitmeninėje bendrojoje rinkoje, nes tai yra viena svarbiausių užduočių, nurodytų Europos skaitmeninėje darbotvarkėje, kuri yra strategijos „Europa 2020“ dalis;

18.

pažymi, kad tarpvalstybinių paslaugų plėtojimas yra visiškai įmanomas, jeigu verslo sistemos yra pasirengusios sudarydamos sutartis įsigyti naudojimo vienoje ar keliose teritorijose teises, nes nereikia pamiršti, kad teritorinės sistemos yra natūrali rinka audiovizualiniame sektoriuje;

19.

pabrėžia, kad reikia sukurti teisinį tikrumą dėl teisinės sistemos, kuri turi būti taikoma suteikiant teises tarpvalstybinio platinimo atveju, t. y. siūlo, kad būtų taikoma tos šalies, kurioje įmonė vykdo pagrindinę veiklą ir kurioje gauna daugiausia įplaukų, teisė;

20.

dar kartą pritaria tikslui sukurti intensyvų ir efektyvų tarpvalstybinį audiovizualinių kūrinių platinimą internetu tarp valstybių narių;

21.

siūlo ES lygmeniu taikyti visapusišką požiūrį, kuris reikštų glaudesnį teisių turėtojų, internetinių platinimo platformų ir interneto paslaugų teikėjų bendradarbiavimą, kad būtų užtikrinta patogi vartotojui ir konkurencinga prieiga prie audiovizualinio turinio;

22.

pabrėžia, jog reikia užtikrinti audiovizualinių kūrinių platinimo naudojantis skaitmeninėmis platformomis lankstumą ir sąveikumą, siekiant plėsti teisėtą internete prieinamų audiovizualinių kūrinių pasiūlą, atitinkančią rinkos paklausą, ir skatinti tarpvalstybinę prieigą prie turinio iš kitų valstybių narių, kartu užtikrinant, kad būtų laikomasi autorių teisių;

23.

palankiai vertina naują Komisijos pasiūlytą programą „Kūrybiška Europa“, kurioje pabrėžiama, kad platinimas internetu taip pat daro didelį teigiamą poveikį audiovizualinių kūrinių platinimui, ypač ieškant naujos publikos Europoje ir už jos ribų bei stiprinant socialinę sanglaudą;

24.

pabrėžia nešališkumo tinklų atžvilgiu svarbą užtikrinant vienodas galimybes naudotis sparčiaisiais tinklais, nes tai labai svarbu siekiant užtikrinti teisėtų internetinių audiovizualinių paslaugų kokybę;

25.

pabrėžia, kad ES valstybių narių ar regionų skaitmeninė atskirtis yra didelė skaitmeninės bendrosios rinkos plėtros kliūtis; todėl ragina plėsti plačiajuosčio interneto prieigą visoje ES, kad būtų pagerintas interneto paslaugų ir naujų technologijų prieinamumas;

26.

primena, kad komercinio naudojimo tikslais autorių teisės perduodamos audiovizualinio turinio prodiuseriui, kuris remiasi išimtinių teisių, suteikiamų pagal autorių teisių teisę, centralizacija, organizuodamas audiovizualinių kūrinių finansavimą, gamybą ir platinimą;

27.

primena, kad komerciniais tikslais naudojantis išskirtinėmis teisėmis viešai paskelbti kūrinį ir daryti jį viešai prieinamą siekiama komercinės sėkmės atveju sukurti finansinių išteklių, skirtų finansuoti būsimų projektų gamybą ir platinimą, taip užtikrinant galimybę gauti įvairią ir pastovią naujų filmų pasiūlą;

28.

ragina Komisiją pateikti teisėkūros iniciatyvą dėl kolektyvinio autorių teisių administravimo, kuria būtų siekiama užtikrinti didesnę kolektyvinio teisių administravimo organizacijų atskaitomybę, skaidrumą ir geresnę jų valdyseną, efektyvius ginčų sprendimo mechanizmus, taip pat siekiant aiškiau apibūdinti ir supaprastinti licencijų suteikimo sistemas muzikos sektoriuje; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad būtina aiškiai atskirti skirtingų turinio rūšių, būtent audiovizualinių ir (arba) kinematografijos bei muzikos kūrinių, licencijų suteikimo veiklą; primena, kad audiovizualinių kūrinių licencijos suteikiamos atskirų sutartinių susitarimų ir, tam tikrais atvejais, kolektyvinio prašymų mokėti atlygį administravimo pagrindu;

29.

pabrėžia, kad Komisijos ataskaitoje dėl Direktyvos 2001/29/EB (7) taikymo nustatyti 5, 6 ir 8 straipsnių nuostatų įgyvendinimo valstybėse narėse skirtumai, todėl valstybių narių teismai skirtingai aiškina šias nuostatas ir priima skirtingus sprendimus; nurodo, kad šios nuostatos tapo tam tikros teismų praktikos, susijusios su audiovizualiniu sektoriumi, dalimi;

30.

prašo Komisijos toliau griežtai prižiūrėti, kaip taikoma Direktyva 2001/29/EB, bei periodiškai informuoti Parlamentą ir Tarybą apie rezultatus;

31.

ragina Komisiją pasikonsultavus su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais persvarstyti Direktyvą 2001/29/EB, kad būtų tiksliau suformuluotos 5, 6 ir 8 straipsnių nuostatos, siekiant užtikrinti, kad Sąjungos lygmeniu būtų suderinta teisinė sistema, skirta autorių teisių apsaugai informacinėje visuomenėje.

32.

pritaria, kad Europos lygmeniu būtų nustatytos nuoseklios atlygio surinkimo organizacijų geros valdysenos ir skaidrumo bei efektyvaus ginčų sprendimo mechanizmų taisyklės;

33.

pabrėžia, kad visų pirma su muzika susijusių audiovizualinių kūrinių platinimo internetu teisių srityje dėl supaprastinto teisių suteikimo ir sujungimo būtų skatinama vidaus rinka, ir ragina Komisiją į tai tinkamai atsižvelgti teisės akte dėl kolektyvinio teisių administravimo, apie kurį ji yra paskelbusi;

34.

atkreipia dėmesį į tai, kad dėl didėjančio žiniasklaidos priemonių suartėjimo reikalingi nauji sprendimų būdai ne tik autorių teisės, bet ir žiniasklaidos teisės srityje; ragina Komisiją, atsižvelgiant į naujausią technologijų raidą, apsvarstyti, kiek skirtingos nuostatos dėl linijinių ir nelinijinių paslaugų Direktyvoje 2010/13/ES dėl audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų dar atitinka laiko dvasią;

35.

mano, kad, nors linijinių ir nelinijinių paslaugų skyrimas tampa vis labiau pasenęs, linijinių paslaugų, skirtų vaikams, naujienų ir informacinių laidų atveju tikslinga taikyti reklamos apribojimus; tačiau ragina pagalvoti apie naujas keletą programų ir platformų apimančių atsiskaitymo už reklamos laiką sistemų formas, kuriomis būtų sukuriamos paskatos teikti kokybišką turinį, kuriuo būtų padidinama ir linijinių programų kokybė, ir internetinių paslaugų įvairovė, tačiau dėl to nesumažėtų privačių transliuotojų pajamos;

36.

pabrėžia, kad skaitmeninėje erdvėje ir toliau turėtų būti taikoma teritorinės gamybos ir teritorinio platinimo sistemos alternatyva, nes tokia audiovizualinės rinkos organizavimo tvarka veikiausiai galima sukurti Europos audiovizualinių ir kinematografijos kūrinių finansavimo pagrindą;

37.

prašo Komisijos pateikti analizę, ar tarpusavio pripažinimo principas galėtų būti taikomas skaitmeninėms prekėms taip pat, kaip jis taikomas fizinėms prekėms;

Identifikavimas

38.

laikosi nuomonės, kad teisių įsigijimui supaprastinti galėtų būti naudojamos naujos technologijos; šiuo požiūriu teigiamai vertina iniciatyvą nustatyti tarptautinius standartinius audiovizualinius numerius (angl. ISAN), kuriuos taikant lengviau atpažinti audiovizualinius kūrinius ir jų teisių turėtojus; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę įgyvendinti priemones, kuriomis sudaromos palankesnės sąlygos plačiau naudotis ISAN sistema.

Neteisėtas naudojimas

39.

ragina Komisiją užtikrinti teisinį tikrumą interneto vartotojams, kurie naudojasi srautinio duomenų siuntimo paslaugomis, ir ragina, be kita ko, apsvarstyti priemones, kaip neleisti naudojimosi mokėjimo sistemomis ir tokių paslaugų finansavimo, kai naudojama reklama mokamose neteisėto turinio parsiuntimo ir srautinio siuntimo platformose;

40.

ragina valstybes nares skatinti pagarbą autorių ir gretutinėms teisėms ir kovoti su neteisėta turinio pasiūla ir platinimu, įskaitant srautinio duomenų siuntimo būdu;

41.

atkreipia dėmesį, kad labai išaugo socialinių tinklų platformų, kuriose interneto vartotojai gali finansiškai paremti filmo ar dokumentinės medžiagos kūrimą (taip jie jaučiasi prisidedantys prie kūrybos proceso), populiarumas, tačiau pabrėžia, kad neatrodo, jog trumpuoju laikotarpiu toks finansavimo būdas galėtų pakeisti tradicinius finansavimo šaltinius;

42.

pripažįsta, kad net ir tada, kai esama teisėtų alternatyvų, autorinių teisių pažeidimo internete problema išlieka, todėl užtikrinant autorių teisėmis saugomos kultūrinės medžiagos teisėtą prieinamumą internete reikėtų kartu išmaniau įgyvendinti autorių teises internete, kartu visapusiškai laikantis pagrindinių teisių, be kita ko, informacijos ir žodžio laisvės, asmens duomenų apsaugos ir teisės į privatumą, taip pat paprasto perdavimo kanalo principo;

43.

ragina Komisiją, kad būtų skatinama teisinio tikrumo sistema persvarstant Direktyvą 2004/48/EB, kuri buvo skirta analoginei rinkai, kad joje būtų atlikti būtini pakeitimai, siekiant sukurti veiksmingus sprendimus skaitmeninei rinkai;

Atlygis

44.

primena, kad būtina užtikrinti tinkamą atlygį teisių turėtojams už audiovizualinės medžiagos platinimą internetu; teigia, kad, nors nuo 2001 m. ši teisė pripažįstama Europos lygmeniu, vis dar nėra deramai atlyginama už kūrinius, pateikiamus internete;

45.

mano, kad šiuo atlygiu turėtų būti siekiama sudaryti palankesnes sąlygas meninei kūrybai, didinti Europos konkurencingumą ir atsižvelgti į sektoriaus pobūdį, į įvairių suinteresuotųjų subjektų interesus bei būtinybę labai supaprastinti licencijavimo procedūras; ragina Komisiją skatinti vadovaujantis principu „iš apačios į viršų“ priimamų sprendimų paiešką bendradarbiaujant su visais suinteresuotaisiais subjektais, siekiant vėliau parengti specialius ES teisės aktus;

46.

teigia, kad labai svarbu užtikrinti autoriams ir atlikėjams tinkamą atlygį, proporcingą visų jų kūrinių naudojimo, ypač naudojimo internete, formų apimčiai, todėl ragina valstybes nares uždrausti išpirkimo sutartis, kurios prieštarauja šiam principui;

47.

ragina Komisiją nedelsiant pateikti tyrimą, kuriame būtų išnagrinėti įvairių autoriams ir atlikėjams skiriamo atlygio priemonių, naudojamų nacionaliniu lygmeniu, skirtumai, siekiant sudaryti geriausios praktikos pavyzdžių sąrašą;

48.

ragina pakeisti autorių ir atlikėjų derybines galimybes prodiuserių atžvilgiu, suteikiant autoriams ir atlikėjams neatšaukiamą teisę gauti atlygį už bet kokį jų kūrinių panaudojimą, įskaitant nuolatinį atlygį, kai autoriai ir atlikėjai perduoda savo išimtinę teisę „padaryti kūrinį viešai prieinamą“ prodiuseriui;

49.

ragina imtis priemonių siekiant užtikrinti tinkamą atlygį teisių turėtojams platinant, persiunčiant ar retransliuojant audiovizualinius kūrinius;

50.

teigia, kad geriausia priemonė užtikrinti tinkamą atlygį teisių turėtojams yra suteikti galimybę pasirinkti priimtiniausią sprendimą, t. y. kolektyvinių derybų susitarimus (įskaitant suderintas standartines sutartis), išplėstines kolektyvines licencijas arba kolektyvinio teisių administravimo organizacijas;

Licencijų išdavimas

51.

nurodo, kad pats Europos acquis communautaire autorių teisių srityje savaime netrukdo taikyti daugiateritorinių ar Europos lygmens licencijų išdavimo priemonių, tačiau dėl kultūrinių bei kalbinių valstybių narių skirtumų ir skirtingų jose taikomų nacionalinių taisyklių, įskaitant nesusijusias su intelektine nuosavybe, siekiant pažangos bendrosios skaitmeninės rinkos kūrimo srityje, Europos lygmeniu būtina taikyti lankstumu ir papildomumu pagrįstą požiūrį;

52.

pabrėžia, kad daugiateritorinės arba Europos lygmens licencijavimo priemonės turėtų išlikti savanoriškos ir kad kalbiniai ir kultūriniai valstybių narių skirtumai, taip pat nacionalinių taisyklių, nesusijusių su autorių teisėmis, skirtumai kelia joms būdingų specifinių problemų; todėl mano, kad reikalingas lankstus požiūris į Europos lygmens licencijavimą, kartu saugant teisių turėtojus ir toliau kuriant bendrąją skaitmeninę rinką;

53.

laikosi nuomonės, kad, skatinant bei remiant tvarų daugiateritorinį licencijų išdavimą audiovizualiniams kūriniams skirtoje bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, būtų galima sudaryti palankesnes sąlygas rinkos principais grindžiamoms iniciatyvoms; pabrėžia, kad skaitmeninėmis technologijomis suteikiama naujų ir novatoriškų būdų konkrečiai pritaikyti ir praturtinti tokių kūrinių pasiūlą kiekvienoje rinkoje bei patenkinti vartotojų paklausą, be kita ko, teikiant konkrečius poreikius atitinkančias tarpvalstybines paslaugas; ragina geriau išnaudoti skaitmenines technologijas, kurios gali būti atspirties taškas įvairinant ir didinant teisėtą audiovizualinių kūrinių pasiūlą;

54.

mano, kad reikia turėti naujausios informacijos apie licencijavimo sąlygas, licencijų turėtojus ir repertuarą ir kad reikia atlikti nuodugnius Europos lygmens tyrimus siekiant padidinti skaidrumą, nustatyti, kur yra problemų, bei rasti aiškias, efektyvias ir tinkamas priemones joms spręsti;

55.

pažymi, kad, jeigu valstybės narės skatintų veiksmingą ir skaidrų licencijų išdavimo procesą, įskaitant savanorišką išplėstinę kolektyvinio licencijavimo sistemą, tose srityse, kur tokių procesų stinga, audiovizualinių teisių valdymas, siekiant komerciškai pasinaudoti kūriniais, skaitmeniniame amžiuje taptų paprastesnis;

56.

pažymi, kad būtų naudinga kultūros sektoriaus darbuotojams ir valstybėms narėms susitarti dėl priemonių, kuriomis visuomeniniams archyvams sudaromos galimybės paveldo dalį sudarančių kūrinių atžvilgiu visapusiškai išnaudoti skaitmeninių technologijų teikiamas galimybes, įgyvendinimo, ypač siekiant nekomercininio masto nuotolinės prieigos prie skaitmeninių kūrinių;

57.

palankiai vertina Komisijos konsultacijas, pradėtas paskelbus žaliąją knygą, ir tai, kad Komisija pripažįsta audiovizualinio sektoriaus ypatumus, susijusius su licencijų suteikimo sistemomis, kurios labai svarbios nuolatinei sektoriaus plėtrai, skatinant tiek kultūrų įvairovę, tiek stiprią Europos audiovizualinę pramonę bendrojoje skaitmeninėje rinkoje;

Sąveikumas

58.

ragina valstybes nares užtikrinti, kad kolektyvinis teisių administravimas būtų pagrįstas veiksmingomis, funkcionaliomis ir sąveikiomis sistemomis;

PVM

59.

pabrėžia, kad svarbu pradėti diskusiją dėl nevienodų valstybėse narėse taikomų PVM tarifų, ir ragina Komisiją ir valstybes nares derinti savo veiksmus šioje srityje;

60.

pabrėžia, kad reikėtų apsvarstyti galimybę taikyti sumažintą PVM tarifą skaitmeniniu formatu platinamoms kultūros prekėms ir paslaugoms siekiant pašalinti skirtumą tarp internetu ir ne internetu teikiamų paslaugų;

61.

pabrėžia, kad tiek internete, tiek ne internete parduodant kultūrinio pobūdžio audiovizualinius kūrinius reikia taikyti tą patį PVM tarifą; mano, kad taikant mažesnius PVM tarifus internetiniam kultūrinio pobūdžio turiniui, kurį ES buveinę turintis tiekėjas parduoda ES gyvenančiam vartotojui, būtų padidintas skaitmeninių platformų patrauklumas; todėl primena savo 2011 m. lapkričio 17 d. rezoliuciją dėl PVM teisės aktų modernizavimo siekiant paskatinti bendrąją skaitmeninę rinką (8) ir 2011 m. spalio 13 d. rezoliuciją dėl PVM ateities (9);

62.

ragina Komisiją sukurti teisinį pagrindą audiovizualinėms paslaugoms, teikiamoms internetu už ES ribų, jeigu jos tiesiogiai ar netiesiogiai skirtos ES gyventojams, kad joms būtų taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir ES teikiamoms paslaugoms;

Audiovizualinių kūrinių apsauga ir skatinimas su jais susipažinti

63.

atkreipia dėmesį į sąlygas, kokiomis skaitmeniniame amžiuje audiovizualiniai kūriniai atkuriami, saugomi ir pateikiami naudoti kultūros bei švietimo reikmėms, ir pabrėžia, kad šį klausimą reikėtų gerai išnagrinėti;

64.

ragina valstybes nares įgyvendinti Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvą ir rekomenduoja, kad jos prižiūrėtų, kaip Europos kūriniai, ypač filmai ir dokumentinė medžiaga, iš tiesų pateikiami ir propaguojami teikiant įvairias visuomenei prieinamas audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas, taip pat pabrėžia, kad svarbu, kad reguliavimo institucijos glaudžiau bendradarbiautų su filmų finansavimo organizacijomis;

65.

ragina Komisiją nustatyti mechanizmus, kuriais būtų skatinama susipažinti su sukaupta audiovizualine medžiaga, laikoma Europos filmų paveldo institucijose; pastebi, kad dėl dažnai su mažėjančiu vartotojų susidomėjimu ir ribotu laikymo laiku susijusių priežasčių didelė audiovizualinės medžiagos Europoje dalis yra neprieinama, norint ja naudotis komerciniais tikslais;

66.

ragina valstybes nares ir Komisiją skatinti ieškoti sprendimų, kuriais būtų remiamas šių kūrinių skaitmeninimas, išsaugojimas ir naudojimas švietimo tikslais, be kita ko, peržengiant valstybių sienas;

67.

atkreipia dėmesį į internetinės bibliotekos EUROPEANA svarbą ir mano, kad valstybės narės ir kultūros institucijos turėti skirti daugiau dėmesio tam, kad būtų užtikrintos galimybės ja naudotis ir jos žinomumas;

68.

mano, kad vykdant skaitmeninimą ir išsaugant kultūros išteklius bei didinant galimybę šiais ištekliais naudotis sukuriamos didelės ekonominės ir socialinės galimybės ir tai yra būtina sąlyga siekiant ateityje plėtoti Europos kultūrinius ir kūrybinius gebėjimus ir užtikrinti jos pramonės dalyvavimą šiame sektoriuje; todėl remia 2011 m. spalio 27 d. Komisijos rekomendaciją (10) dėl kultūrinės medžiagos skaitmeninimo, internetinės prieigos ir skaitmeninio išsaugojimo, taip pat pasiūlymą šiuo tikslu parengti naujausią padėtį atspindinčių priemonių rinkinį;

Švietimas

69.

pabrėžia visų ES piliečių, įskaitant vyresnio amžiaus ir neįgalius asmenis, pvz., neprigirdinčiuosius, skaitmeninio ir žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo skatinimo bei skaitmeninio atotrūkio mažinimo visuomenėje svarbą, nes tai esminė dalyvavimo socialiniame gyvenime ir demokratinio pilietiškumo sudedamoji dalis; primena, kokį svarbų vaidmenį šiuo atžvilgiu atlieka visuomeninė žiniasklaida, teikdama viešąsias paslaugas;

70.

pakartoja, kad naujų technologijų integravimas į nacionalines švietimo programas turi esminės svarbos ir kad itin svarbu visus bet kokio amžiaus ES piliečius ugdyti žiniasklaidos ir skaitmeninių raštingumo klausimais, kad šiose srityse būtų sukurti atitinkami įgūdžiai ir jais būtų naudojamasi;

71.

pabrėžia Europos ir nacionalinių švietimo kampanijų, kuriomis būtų suteikiama daugiau informacijos apie intelektinės nuosavybės teisių svarbą ir apie prieinamus teisėtus kanalus, kuriais internetu platinami audiovizualiniai kūriniai, poreikį; nurodo, kad reikėtų tinkamai informuoti vartotojus visais su intelektinės nuosavybės teisėmis susijusiais klausimais, kurie gali kilti naudojantis tinklo kompiuterijos paslaugomis ir jų pagalba keičiantis rinkmenomis;

72.

atkreipia dėmesį į tai, kad reikia geriau supažindinti visuomenę su autorių teisių apsaugos ir susijusio tinkamo atlygio poreikio svarba;

73.

pabrėžia, kad reikia atsižvelgti į specialų internetinės prieigos prie audiovizualinių kūrinių statusą, suteikiamą ugdomąją veiklą vykdančioms įstaigoms;

Programa MEDIA 2014–2020 m.

74.

nurodo, kad programa MEDIA įsitvirtino kaip savarankiška programa ir kad svarbu 2014–2020 m. vykdyti plataus užmojo programą MEDIA laikantis tokio paties požiūrio kaip vykdant dabartinę programą;

75.

pabrėžia, kad būtina tęsti programą MEDIA kaip specialią programą, skirtą vien audiovizualiniam sektoriui;

*

* *

76.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.


(1)  OL L 95, 2010 4 15, p. 1.

(2)  OL L 327, 2006 11 24, p. 12.

(3)  OL L 323, 2005 12 9, p. 57.

(4)  OL L 236, 2006 8 31, p. 28.

(5)  Priimti tekstai, P7_TA(2011)0240.

(6)  Direktyva 93/83/EEB, OL L 248, 1993 10 6, p. 15.

(7)  OL L 167, 2001 6 22, p. 10.

(8)  Priimti tekstai, P7_TA(2011)0513.

(9)  Priimti tekstai, P7_TA(2011)0436.

(10)  OL L 283, 2011 10 29, p. 39.


Top