52011DC0556

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

dėl 1998 m. rugsėjo 24 d. Tarybos rekomendacijos dėl nepilnamečių ir žmogaus orumo apsaugos ir 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijos dėl nepilnamečių ir žmogaus orumo apsaugos ir teisės į atsakymą dėl Europos garso ir vaizdo bei internetinės informacinių paslaugų pramonės konkurencingumo taikymo -VAIKŲ APSAUGA SKAITMENINIAME PASAULYJE-

ĮVADAS

1998 ir 2006 m. rekomendacijomis dėl nepilnamečių apsaugos[1] siekta, kad valstybės narės ir pramonės subjektai įsisąmonintų naujus nepilnamečių apsaugos elektroninėje žiniasklaidoje uždavinius, visų pirma susijusius su interneto paslaugų diegimu ir didėjančia svarba. Atsižvelgiant į tai, kad reguliavimo srityje ne visada spėjama laiku atsižvelgti į šiuos pokyčius, valstybės narės ir pramonės subjektai paraginti skatinti ir kurti atitinkamas bendrąsias sąlygas ne vien teisinėmis priemonėmis, pvz., užtikrinant suinteresuotųjų subjektų ir taikant bendrą reguliavimą arba savireguliavimą[2].

Smarkiai pasikeitė ir nuolat kinta vartotojų ir ypač nepilnamečių naudojimosi žiniasklaida įpročiai. Nepilnamečiai vis dažniau naudojasi mobiliaisiais įrenginiais, įskaitant (internetinius) vaizdo žaidimus, o internete nuolat daugėja užsakomųjų žiniasklaidos paslaugų. Nuo paskutinės rekomendacijos priėmimo atsiradęs naujas reiškinys – socialiniai tinklai – įgijo didžiulę reikšmę tiek individualiems naudotojams, tiek visai visuomenei požiūriu. Pokyčių gali būti dar daugiau ir galbūt net neįsivaizduojame, kokie jie bus.

Kartu su šiais pokyčiais nepilnamečiai įgyja daug galimybių, tačiau kartu kyla ir jų apsaugos klausimų, turint omenyje tai, kad tėvams neretai sunku vykdyti pareigas, susijusias su naujųjų technologijų produktais ir paslaugomis, kurios jiems paprastai yra mažiau žinomos nei jų vaikams. Todėl turime užduoti sau klausimą, ar dabartinė politika vis dar yra tinkama ir ar jos pakanka aukšto lygio nepilnamečių apsaugai visoje Europoje užtikrinti.

Siekiant geriau įvertinti tai, kas jau padaryta ir kokių papildomų veiksmų gali reikėti imtis, šioje ataskaitoje, reaguojant į 2006 m. rekomendacijos 6 punkte pateiktą raginimą, analizuojamas 1998 ir 2006 m. rekomendacijose nurodytų priemonių įgyvendinimas ir veiksmingumas valstybėse narėse.

Ataskaita parengta remiantis valstybių narių informacija, pateikta atsakant į klausimyno klausimus. Ja papildomi keli „Europos skaitmeninės darbotvarkės“ veiksmai[3].

Išsamesnė informacija apie atsakymus ir konkrečius taikytų priemonių pavyzdžius pateikiama lydimajame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente .

IšVADOS

Kova su neteisėtu arba žalingu turiniu

Turinio ir paslaugų teikėjai deda vis daugiau pastangų, kad kovotų su diskriminuojančiu ir kitokiu neteisėtu ar žalingu turiniu, ir visų pirma patys prisiima įsipareigojimus ir (arba) priima etikos kodeksus , kurie šiuo metu taikomi 24 valstybėse narėse[4]. Kai kuriose iš šių iniciatyvų interneto turinio atžvilgiu numatyta, jog interneto svetainėse gali būti skelbiama, kad jose laikomasi elgesio kodekso, ir pateikiamas atitinkamas ženklas.

Be to, valstybėse narėse dedamos pastangos siekiant sukurti ir palengvinti prieigą prie kokybiško ir nepilnamečiams tinkamo turinio , pvz., kuriamos specialios interneto svetainės vaikams ir specialios paieškos sistemos[5].

Nors valstybės narės sutaria, kad savireguliavimo priemonių (elgesio kodeksų) skatinimas yra naudingas, susirūpinimą vis dar kelia tai, kad šioje srityje apsaugos lygis dar labai skiriasi. Ateityje esamos kovos su neteisėtu ar žalingu turiniu priemonės turėtų būti nuolat stebimos, kad būtų užtikrintas jų veiksmingumas. Pavyzdžiui, šiuo metu naudojant administracijos infrastruktūrą kuriami pranešimo apie tokio pobūdžio turinį centrai, kuriuos steigia turinio teikėjas ir kuriais naudojasi vaikai ir tėvai, tačiau visoms šioms iniciatyvoms trūksta bendrybių ir masto ekonomijos, kuri padidintų jų efektyvumą. |

Karštosios linijos

Europos skaitmeninėje darbotvarkėje valstybės narės raginamos iki 2013 m. baigti diegti karštąsias linijas , skirtas pranešti apie įžeidžiamą ar žalingą interneto turinį.

Šiuo metu karštosios linijos plačiai paplitusios ir naudojamos valstybėse narėse ir Norvegijoje. Karštųjų linijų bendras finansavimas pagal Europos Komisijos saugesnio interneto programą tebėra vienas iš svarbiausių paramos mechanizmu.

Kai kurios valstybės narės taip pat pateikė nuorodą į karštųjų interneto linijų asociaciją INHOPE [6], įsteigtą 1999 m. pagal ankstesnį EB saugesnio interneto veiksmų planą, o dabar finansuojamą pagal saugesnio interneto programą. Jos veikloje dalyvauja ne tik Europos šalys[7], o jos tikslas – didinti šios srities bendradarbiavimą. INHOPE priklausančios karštosios linijos privalo laikytis INHOPE elgesio kodekso. 24 valstybių narių karštosios linijos yra INHOPE narės[8].

Nemažai karštųjų linijų taikomos vadinamosios pranešimo ir pašalinimo procedūros [9], pagal kurias interneto paslaugų teikėjai įsipareigoja nedelsdami pašalinti neteisėtą turinį, apie kurį visuomenės nariai pranešė karštąja linija. 19 valstybių narių[10] praneša, kad pranešimo ir pašalinimo procedūros yra sukurtos ir taikomos.

Tačiau karštosios linijos, visų pirma pranešimo ir pašalinimo procedūros, veikia labai skirtingai . Tai susiję su sprendimu, kad tam tikras turinys yra neteisėtas, tokių sprendimų peržiūra, šaltinio ir tinklo prieglobos teikėjo atsekimu, o visų pirma – pranešimu kompetentingoms institucijoms[11]. Nors šis klausimas nebuvo įtrauktas į klausimyną, Bulgarija ir Slovėnija pateikė nuorodą į karštųjų linijų stebėjimą [12].

Plačiai paplitęs karštųjų linijų ir jų tinklų kūrimas teikia vilčių, tačiau to nepakanka. Siekiant skatinti karštųjų linijų efektyvumą ir didesnį suderinamumą tarp valstybių narių (pvz., geriausią sąveikos su teisėsaugos institucijomis patirtį), reikėtų apsvarstyti, kaip užtikrinti, kad jos taptų žinomesnės ir lengviau prieinamos interneto naudotojams, įskaitant vaikus, ir kaip gerinti jų veikimą bei derinti su kitomis susijusiomis paslaugomis (pvz., pagalbos linijomis ir informavimo centrais, numeriais 116 000 ar 116 111). Be to, karštąsias linijas reikėtų stebėti atidžiau. |

Interneto paslaugų teikėjai (IPT)

Apskritai IPT vis aktyviau dalyvauja nepilnamečių apsaugos veikloje, nepaisant ribotos jų atsakomybės ir įpareigojimų pagal Elektroninės komercijos direktyvą[13]. Tai taikoma jų teisinėms prievolėms, susijusioms su neteisėtu turiniu, tačiau visų pirma bendrų savanoriškų įsipareigojimams ir elgesio kodeksų laikymuisi .

Tačiau paprastai IPT asociacijos nėra kaip nors įgaliotos apsaugoti nepilnamečius. Todėl tokių asociacijų nariams dažniausiai neprivaloma pasirašyti tokių nepilnamečių apsaugos elgesio kodeksų ir jų laikytis[14].

Be to, tik aštuonios valstybės narės[15] ir Norvegija pranešė, kad nagrinėjamu laikotarpiu rengiant elgesio kodeksus dalyvavo vartotojai ar viešosios valdžios institucijos , ir tik šešios valstybės narės[16] pranešė, kad sukurtos vertinimo sistemos kodeksų veiksmingumui vertinti.

Apskritai tik 11 valstybių narių[17] ir Norvegija mano, kad savireguliavimo sistema ir IPT elgesio kodeksai yra gerai pritaikyti prie naujos skaitmeninės aplinkos.

IPT raginami dar aktyviau veikti nepilnamečių apsaugos srityje. Elgesio kodeksų taikymas turėtų būti labiau paplitęs ir atidžiai stebimas. IPT asociacijos raginamos į savo įgaliojimus įtraukti nepilnamečių apsaugą ir atitinkamai įpareigoti savo narius. Be to, jei vartotojai ir valdžios institucijos aktyviau dalyvautų rengiant elgesio kodeksus, būtų galima lengviau užtikrinti, kad savireguliavimas būtų iš tikrųjų pritaikytas prie greitai kintančio skaitmeninio pasaulio. |

Socialinių tinklų svetainės

Socialinių tinklų svetainės nepilnamečiams teikia didžiulių galimybių. Nors socialinių tinklų svetainės tapo svarbios tik visai neseniai, jos jau pakeitė nepilnamečių sąveiką ir bendravimą.

Tačiau socialinių tinklų svetainės taip pat kelia didelių grėsmių, kurias apibendrintai būtų galima suskirstyti į kategorijas „neteisėtas turinys“, „pagal amžių netinkamas turinys“, „netinkami ryšiai“ arba „netinkamas elgesys“[18]. Vienas perspektyvus kovos su šiomis grėsmėmis būdas – socialinių tinklų svetainių paslaugų teikėjų ir (arba) naudotojų gairės.

Tik 10 valstybių narių[19] paminėjo tokias gaires, o vertinimo sistemas šių gairių veiksmingumui įvertinti nurodė turinčios vos kelios valstybės narės[20]; todėl neprivalomos normos šiuo metu įgyvendinamos gana netolygiai. Šį trūkumą būtų galima bent iš dalies pašalinti taikant „ ES s augesnių socialinių tinklų principus “[21] , kurių yra įsipareigojęs laikytis 21 socialinis tinklas.

Dėl labai sparčios socialinių tinklų svetainių plėtros operatorių kontrolės sistemos nesugeba veiksmingai ir nuosekliai aprėpti visų galimų grėsmių. Skatinamas aktyvus suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas, visų pirma toliau didinant informuotumą apie grėsmes ir jų mažinimo būdus, platesnį gairių taikymą ir įgyvendinimo stebėjimą. Be to, socialiniuose tinkluose vis plačiau kuriami pranešimo centrai su gerai veikiančia administracijos infrastruktūra, kad padėtų vaikams spręsti problemas, susijusias su vaikų viliojimu, persekiojimu internete ir panašiais dalykais, tačiau sprendimai priimami atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį. Be to, nėra paplitęs „numatytųjų privatumo nuostatų“ taikymas prie socialinių tinklų svetainių prisijungiantiems vaikams. |

Problemiškas kitų valstybių narių arba ne ES interneto turinys

Dauguma valstybių narių mano, kad jų pačių teritorijoje sukuriamo žalingo interneto turinio dalis yra labai nedidelė, kad kitose ES valstybėse narėse tokio turinio sukuriama gerokai daugiau ir kad daugiausiai žalingo turinio sukuriama už ES ribų [22]. Kai kurios valstybės narės mano, kad, norint pagerinti padėtį, lengviau užtikrinti ne tarptautinio lygmens, o Europos lygmens suderintą apsaugą , kuriai jos pritartų[23]. Nepaisant to, vyrauja nuostata, kad naudinga skatinti trečiąsias šalis imtis veiksmų savo šalyje, be to, dauguma valstybių narių ir Norvegija palankiai vertina galimybę sudaryti papildomus susitarimus su trečiosiomis šalimis [24].

Atrodo, kad problemiško interneto turinio srityje pageidaujama, kad būtų užtikrintas aktyvesnis bendradarbiavimas ir suderinta apsauga. Nors šis turinys daugiausia yra kilęs ne iš ES, kai kurios valstybės narės mano, kad tokį požiūrį lengviau būtų taikyti Europos lygmeniu nei įtraukti trečiąsias šalis. |

Žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas ir informuotumo didinimas

Visos valstybės narės yra įsipareigojusios skatinti žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą ir didinti informuotumą apie internetinės žiniasklaidos grėsmes ir esamus apsaugos mechanizmus kaip veiksmingas prevencines priemones.

Visų pirma valstybėse narėse daugėja reikšmingų iniciatyvų, kurios įgyvendinamos kuriant viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystę . Remiantis valstybių narių pateikta informacija, Europos Komisijos saugesnio interneto programa ir ES projektas „Kids Online“ šioje srityje pasitvirtino kaip vertingos pamatinės priemonės[25].

Žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo ir informuotumo didinimo iniciatyvos iš dalies įtrauktos į formaliojo ugdymo programas, be to, stengiamasi pasiekti, kad į šį klausimą sąmoningiau reaguotų tėvai ir mokytojai. Tačiau 2009 m. Komisijai atlikus vertinimą paaiškėjo, kad, nors šis klausimas yra įtrauktas į 23 Europos šalių nacionalines mokymo programas, faktiškai ši švietimo veikla yra suskaidyta ir nenuosekli[26].

Tai, kad žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo ir informuotumo didinimo klausimas dažniau įtraukiamas į mokyklinio ugdymo programas, yra teigiamas reiškinys, tačiau visuotinis visų vaikų ir tėvų švietimas ir nuoseklumas mokyklose ir valstybėse narėse – vis dar sudėtingas iššūkis. |

Turinio prieigos ribojimas

Norint užtikrinti, kad nepilnamečiai galėtų prieiti tik prie jų amžiui tinkamo turinio, reikia dviejų dalykų: pirmiausiai nustatyti amžiaus cenzą ir klasifikuoti turinį, taip pat užtikrinti, kad šio cenzo ir klasifikavimo būtų paisoma. Už šį uždavinį visų pirma yra atsakingi tėvai, tačiau labai padeda ir tokios techninės sistemos kaip filtravimas, amžiaus patikros sistemos, tėvų taikomos kontrolės sistemos ir kt.

Amžiaus cenzas ir turinio klasifikavimas

12 ES valstybių narių[27] iš esmės laiko, kad garso bei vaizdo turinio amžiaus cenzo nustatymas ir šio turinio klasifikavimas iš esmės yra pakankamos ir veiksmingos priemonėmis, o 13 valstybių narių[28] ir Norvegija mano, kad šias priemones reikėtų tobulinti .

16 valstybių narių[29] ir Norvegija atsakė, kad jų skirtingų rūšių žiniasklaidoje galioja skirtingi amžiaus cenzai ir klasifikacijos . Dešimt valstybių narių[30] ir Norvegija tai laiko problema. Aštuonios valstybės narės[31] ir Norvegija pažymi, kad svarstomos priemonės arba iniciatyvos didesniam nuoseklumui šioje srityje užtikrinti.

15 valstybių narių[32] ir Norvegija laiko, kad žiniasklaidos turinio tarpusavio ir (arba) europinio klasifikavimo sistemos yra naudingos ir perspektyvios . Tam prieštarauja devynios valstybės narės[33], nurodžiusios kultūrinius skirtumus.

Tai yra sritis, kurioje susiskaidymas didžiausias, skirtingos valstybės narės ir skirtingi subjektai valstybėse narėse labai skirtingai supranta, kas būtina ir naudinga. |

Techninės sistemos (filtravimas, amžiaus patikros sistemos, tėvų kontrolės sistemos ir kt.)

Apskritai sutariama, kad nepilnamečiai nuo žalingo turinio negalima apsaugoti vien techninėmis priemonėmis ir kad tai gali būti tik viena iš priemonių derinio dalių.

Valstybės narės skirtingai vertina cenzų ir klasifikacijų užtikrinimo techninių priemonių, kurias taikant siekiama išvengti žalingo turinio, naudingumą, tinkamumą (atsižvelgiant į teisę į informaciją ir galimą piktnaudžiavimą cenzūros tikslais), techninį pritaikomumą ir patikimumą [34]. Be to, pabrėžiama, kad būtina užtikrinti skaidrumą, kai tam tikras turinys įtraukiamas į juodąjį sąrašą ir iš jo pašalinamas.

20 valstybių narių[35] nurodo, kad pramonės subjektai arba valdžios institucijos ėmėsi kurti interneto filtravimo ir amžiaus cenzo sistemą . 24 valstybės narės[36] ir Norvegija nurodo, kad diegiamos tėvų kontrolės priemonės . 15 valstybių narių jos prieinamos nemokamai, o keturiose valstybėse narėse yra mokamos[37].

Be to, vis labiau stengiamasi informuoti abonentus apie prieinamas filtravimo ir amžiaus cenzo sistemas ir amžiaus patikros programinę įrangą , 16 valstybių narių ši pareiga numatyta teisės aktuose arba atitinkamuose IPT ar mobiliųjų telefonų operatorių elgesio kodeksuose[38].

Dauguma valstybių narių mano, kad jų amžiaus cenzo ir klasifikavimo sistemas galima tobulinti, tačiau akivaizdžiai nesutariama dėl žiniasklaidos turinio tarpusavio ir (arba) europinių klasifikavimo sistemų naudingumo ir pagrįstumo. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad valstybių sienos interneto turiniui turi vis mažiau reikšmės, reikėtų toliau vertinti, kaip šias sistemas geriau derinti. Interneto įrenginiai, kuriuose įdiegtos tėvų kontrolės priemonės, yra vis plačiau prieinami, tačiau suderinimas su tinkamo turinio naudojimu yra paremtas atskirais sprendimais, kurie tarp valstybių narių ir pačiose valstybėse narėse labai skiriasi. Tokiomis aplinkybėmis verta apsvarstyti galimybę kurti naujoviškas amžiaus cenzo ir turinio klasifikavimo sistemas, kurios galėtų būti plačiau naudojamos IRT sektoriuje (gamintojų, prieglobos bei turinio teikėjų ir kt.), išsaugant būtiną lankstumą vietos lygmeniu aiškinti sąvoką „tinkamumas“ ir apsvarstyti nusistovėjusį požiūrį į įvairių interneto dalyvių atsakomybę. |

Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos

Bendro reguliavimo arba savireguliavimo sistemų , skirtų nepilnamečiams nuo žalingo turinio apsaugoti, srityje padėtis, susijusi su užsakomosiomis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugomis (tokios sistemos yra aštuoniose valstybėse narėse, o septyniose iš jų galioja elgesio kodeksas), yra prastesnė nei padėtis, susijusi su televizijos programomis , kurioms tokios sistemos taikomos 14 valstybių narių, o 11 iš jų yra elgesio kodeksas[39].

Įprasčiausias būdas įspėti tėvus apie žalingą turinį ir apie tai, kad jie turi riboti prieigą, yra ekrane rodomos piktogramos ir (arba) akustiniai įspėjimai prieš pat pateikiant galimai žalingą turinį. Tai taikytina ir televizijos programų transliacijoms, ir užsakomosioms audiovizualinės žiniasklaidos paslaugoms.

Dauguma valstybių narių tokius įspėjimus laiko naudingais, o kai kurios jų reikalauja pagal įstatymą, arba šių įspėjimų naudojimas numatytas elgesio kodeksuose. Mažiau paplitę yra techniniai filtravimo įrenginiai arba programinė įranga , įskaitant išankstinio blokavimo sistemas ir PIN kodus . Užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų klasifikavimas pagal amžių ir transliavimo laiko apribojimai taikomi tik nedaugelyje valstybių narių[40].

Kai kurios valstybės narės pabrėžė tėvų atsakomybės svarbą užtikrinant ženklinimo ir įspėjimo sistemų patikimumą, taip pat kad tokios sistemos gali veikti tik jei tėvai kontroliuoja, ką vaikai žiūri, ir taip užtikrina tų sistemų veiksmingumą.

Veiksmų įvairovė šioje srityje atspindi ne tik tai, kad AŽPS direktyvoje skiriami įvairūs aspektai, bet ir tai, kad sudėtinga rasti bendrą šio klausimo politikos sprendimą. Visuotinai prieinamos techninės priemonės, kurias taikant vaikams būtų siūloma dalinė prieiga prie interneto turinio, pvz., tėvų kontrolės priemonės, susietos su amžiaus cenzu apribotu ir ženklinamu turiniu, labai skiriasi; linijinėms ir (arba) televizijos transliacijoms taikomi sprendimai (pvz., transliacijos laikas) dažnai atrodo netinkamai pritaikyti internetui ir kitoms užsakomosioms audiovizualinės žiniasklaidos paslaugoms. |

Vaizdo žaidimai

Iš viso 17 valstybių narių ir Norvegija mano, kad jų amžiaus cenzo sistemos veikia patenkinamai [41]. Išskyrus Vokietiją, valstybės narės remiasi PEGI (visos Europos žaidimų informacine sistema)[42] ir PEGI Online [43].

Internetinių žaidimų srityje PEGI Online iš esmės laikoma geru sprendimu, tačiau nemažai valstybių narių yra susirūpinusios tuo, kad šioje sistemoje dalyvauja vis dar mažai pramonės subjektų .

Galimų palankių ar nepalankių vaizdo žaidimų padarinių nepilnamečių vystymuisi ar sveikatai vertinimo sistemos taikomos tik penkiose valstybėse narėse[44] ir Norvegijoje.

Dažniausiai minimos galimos papildomos nepilnamečių apsaugos nuo žalingų vaizdo žaidimų priemonės – žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas ir informuotumo didinimas , visų pirma siekiant geriau įspėti apie vaizdo žaidimų keliamas grėsmes ir skatinti esamas apsaugos priemones. Tačiau tokios priemonės į mokyklų ugdymo programas yra įtrauktos tik aštuoniose valstybėse narėse ir Norvegijoje.

Be to, valstybės narės savo atsakymais patvirtina, kad reikia imtis daugiau veiksmų dėl mažmeninės prekybos vaizdo žaidimais parduotuvėse , siekiant kovoti su vaizdo žaidimų pardavimu atitinkamo amžiaus nesulaukusiems asmenims. Atitinkamų informuotumo didinimo priemonių imtasi tik šešiose valstybėse narės ir Norvegijoje[45] ir tik keturiose valstybėse narėse[46] mažmenininkai yra įgyvendinę atitinkamus elgesio kodeksus.

Nors amžiaus cenzo sistemos (visų pirma PEGI) daugumoje valstybių narių veikia gerai, tarp nurodytų problemų yra ribotas jų taikymas internetiniams žaidimams ir žaidimų pardavimas mažmeninėje rinkoje atitinkamo amžiaus nesulaukusiems asmenims. Be to, naudingą prevencinį poveikį turėtų daugiau informuotumo didinimo priemonių (pvz., žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas mokyklose). |

Atsakymo teisė internetinėje žiniasklaidoje

16 valstybių narių[47] suteikia atsakymo teisę, taikomą internetiniams naujienraščiams ir (arba) periodinei spaudai; 13 valstybių narių[48] ji taikoma interneto naujienų tarnyboms, 17 valstybių narių[49] – internetinės televizijos paslaugoms, 15 valstybių narių[50] – internetinio radijo paslaugoms, o devyniose valstybėse narėse[51] – kitoms internetu teikiamoms paslaugoms.

Apsaugos lygį valstybės narės vertina pagal internetinėje žiniasklaidoje nurodytas faktines aplinkybes[52] ir esamos (-ų) atitinkamos (-ų) sistemos (-ų) veiksmingumą kaip pakankamą bei veiksmingą arba kaip netinkamą (maždaug po lygiai).

Atsakymo teisė, taikoma internetinei žiniasklaidai, valstybėse narėse nustatoma nenuosekliai ir skiriasi kiekvienos internetinės žiniasklaidos priemonės atveju. Be to, dar galima gerinti jau taikomų sistemų veiksmingumą. |

IšVADOS

Apskritai teigiamas rezultatas yra tai, kad, apklausus valstybes nares pagal įvairius 1998 ir 2008 m. rekomendacijų aspektus, paaiškėjo, jog visos valstybės narės suvokia nepilnamečių apsaugos internete problemas ir vis aktyviau imasi veiksmų joms spręsti. Atrodo, kad politikos priemonių derinys, kuriame reikšmingas vaidmuo tenka savireguliavimo priemonėms, geriausiai tinka atskirų platformų (TV, kompiuterių, išmaniųjų telefonų, žaidimų pultų ir kt.) ir garso bei vaizdo turinio konvergencijai kuo lanksčiau ir apdairiau užtikrinti.

Tačiau išsamiai įvertinus valstybių narių politikos priemones susidarė įspūdis, kad visoje Europoje imamasi labai įvairių, o daugeliu atveju net skirtingų veiksmų. Visų pirma tai pasakytina apie kovą su neteisėtu ir žalingu turiniu, socialinių tinklų saugumo didinimą ir turinio reitingavimo sistemų paprastinimą.

Be to, gana dažnai reguliavimo ar savireguliavimo priemonėms trūksta platesnio užmojo ir derėjimo su panašiomis kitose valstybėse narėse įgyvendinamomis priemonėmis arba jos tiesiog nėra veiksmingai įgyvendinamos. Visoje Europoje galiojančių priemonių įvairovė lemia vidaus rinkos susiskaidymą ir trukdo tėvams bei mokytojams išsiaiškinti, ką galima ir ko negalima daryti internete, kad juo besinaudojantys vaikai būtų apsaugoti ir kad jiems būtų suteiktos teisės.

Ši ataskaita ir valstybių narių išsamūs atsakymai[53] rodo, kad Europos lygmeniu dar galima imtis papildomų veiksmų remiantis geriausia valstybių narių patirtimi ir pasiekti IRT sektoriaus masto ekonomiją, kuri leistų vaikams saugiai naudotis nuolat kintančio skaitmeninio pasaulio pranašumais.

[1] 1998 m. rugsėjo 24 d. Tarybos rekomendacija Europos audiovizualinių ir informacinių paslaugų pramonės konkurencingumo vystymo skatinant nacionalines sistemas, skirtas pasiekti panašų ir veiksmingą nepilnamečių ir žmogaus orumo apsaugos lygį (98/560/EB, OL L 270, 1998 10 7 p. 48–55 ( http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:31998H0560:EN:NOT)2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija dėl nepilnamečių ir žmogaus orumo apsaugos ir dėl atsakymo teisės, atsižvelgiant į Europos audiovizualinių ir internetinių informacinių paslaugų pramonės konkurencingumą (2006/952/EB, OL L 378, 2006 12 27, p. 72–77 ( http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:32006H0952:LT:NOT).

[2] Kartu reikėtų užtikrinti, kad visos bendro reguliavimo arba savireguliavimo priemonės, kurių imamasi, atitiktų konkurencijos teisę.

[3] COM(2010) 245 galutinis/2, Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui . Europos skaitmeninė darbotvarkė (2010 m. rugpjūčio 26 d. pataisyta versija) ( http://ec.europa.eu/information_society/digital-agenda/index_en.htm).

[4] Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 7 puslapį ir 27 išnašą.

[5] Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 7, 8 puslapius ir 31, 32 išnašas.

[6] http://www.inhope.org/gns/home.aspx

[7] INHOPE narės yra 35 pasaulio šalių karštosios linijos.

[8] Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 35 išnašą.

[9] Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 8, 9 puslapius. Dėl ribotos IPT atsakomybės ir įpareigojimų pagal e. prekybos direktyvą žr. šios ataskaitos 13 išnašą.

[10] Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 39 išnašą.

[11] Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 9 puslapį.

[12] Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 9 puslapį.

[13] Pagal Elektroninės komercijos direktyvą (2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva) ( OL L 178 , 2000 7 17, p. 0001–0016) ( http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:32000L0031:LT:NOT) IPT neturi bendros pareigos stebėti savo perduodamą arba saugomą informaciją ar bendros pareigos aktyviai aiškintis faktus ar aplinkybes, rodančias neteisėtą veiką (15 straipsnio 1 dalis). IPT tenka ribota atsakomybė už perduodamą informaciją (12 straipsnio 1 dalis), automatinį, tarpinį ir laikiną šios informacijos saugojimą (13 straipsnio 1 dalis) ir už informaciją, saugomą paslaugos gavėjo prašymu (14 straipsnio 1 dalis).

[14] Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 46 išnašą.

[15] Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 48 išnašą.

[16] Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 49 išnašą.

[17] Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 50 išnašą.

[18] Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 52 išnašą.

[19] Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 58 išnašą.

[20] Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 12 puslapį.

[21] http://ec.europa.eu/information_society/activities/social_networking/docs/sn_principles.pdf

[22] Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 60 išnašą.

[23] Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 13 puslapį.

[24] Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 13 puslapį ir 63 išnašą. Siekiant kovoti su vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagos platinimu internete, Saugesnio interneto programoje daugiausia dėmesio skiriama tarptautiniam ir Europos bendradarbiavimui, visų pirma remiant karštųjų linijų tinklą INHOPE.

[25] Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 14 puslapį.

[26] Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 65 išnašą.

[27] Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 81 išnašą.

[28] Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 82 išnašą.

[29] Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 83 išnašą.

[30] Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 85 išnašą.

[31] Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 86 išnašą.

[32] Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 87 išnašą.

[33] Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 88 išnašą.

[34] Pagal Saugesnio interneto programą atliktas lyginamasis Europoje prieinamų filtravimo sprendimų veiksmingumo tyrimas. Pirmieji rezultatai paskelbti 2011 m. sausio mėn. http://ec.europa.eu/information_society/activities/sip/projects/filter_label/sip_bench2/index_en.htm

[35] Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 16 puslapį.

[36] Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 77 išnašą.

[37] Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 16 puslapį ir 78 išnašą.

[38] Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 76 išnašą.

[39] Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 20–22 puslapius ir 93, 94, 99 ir 100 išnašas.

[40] Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 20–22 puslapius.

[41] Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 107 išnašą.

[42] http://www.pegi.info/en/

[43] http://www.pegionline.eu/en/

[44] Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 118 išnašą.

[45] Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 24, 25 puslapius ir 119 išnašą.

[46] Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 120 išnašą.

[47] Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 128 išnašą.

[48] Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 129 išnašą.

[49] Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 130 išnašą.

[50] Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 131 išnašą.

[51] Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 132 išnašą.

[52] Pagal 2006 m. rekomendacijos 1 priedą – orientacinės priemonių įgyvendinimo nacionaliniu lygmeniu nacionalinėje teisėje ar praktinio įgyvendinimo gairės, siekiant užtikrinti atsakymo teisę ar lygiavertes teisių gynimo priemones internetinės žiniasklaidos srityje.

[53] Komisijos tarnybų darbinis dokumentas.