52010PC0753

[pic] | EUROPOS KOMISIJA |

Briuselis, 2010.12.15

KOM(2010) 753 galutinis

2010/0360 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos konvencijos dėl sąlygine prieiga grindžiamų paslaugų ir sąlyginės prieigos paslaugų teisinės apsaugos pasirašymo

SEK(2010) 1559 galutinis

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1. 1998 m. lapkričio 20 d. Taryba ir Europos Parlamentas priėmė Direktyvą 98/84/EB dėl sąlygine prieiga grindžiamų paslaugų ir sąlyginės prieigos paslaugų teisinės apsaugos[1].

2. Šia direktyva nustatytas visai Europos Sąjungai bendras kovos su neteisėtomis priemonėmis, kuriomis galima be leidimo pasinaudoti mokamomis televizijos paslaugomis, ir veiksmingos tokių paslaugų apsaugos teisinis pagrindas. Apsauga taip pat taikoma ir tradicinei televizijos bei radijo laidų transliacijai ir jų transliacijai internetu.

3. Pagrindinis šios direktyvos tikslas – visų paslaugų, mokėjimas už kurias priklauso nuo sąlyginės prieigos , t. y. kai naudotis apsaugotąja paslauga leidžiama tik gavus išankstinį individualų leidimą[2], teisinės apsaugos užtikrinimas. Konkrečiau, tokia apsauga reiškia, kad bet kokia komercinė veikla, susijusi su įrenginiais, kuriais naudojantis sudaroma galimybė be tiekėjo leidimo ar jam nesumokėjus pasinaudoti paslaugomis arba palengvinamos prieigos sąlygos, pripažįstama neteisėta ir nustatomos sankcijos.

4. Paslaugas teisėtai siūlo tiekėjai, naudodami sąlyginės prieigos priemonę , t. y. bet kokį įrenginį ar programinę įrangą, sukurtą ar pritaikytą tam, kad būtų galima suprantama forma gauti apsaugotąją paslaugą[3]. Priešingai, neteisėta priemonė reiškia bet kokį įrenginį ar programinę įrangą, sukurtą ar pritaikytą tam, kad būtų galima suprantama forma gauti apsaugotąją paslaugą be paslaugos teikėjo leidimo[4].

5. Dėl šių priežasčių direktyvoje neteisėta veikla apibrėžiama ją siejant su neteisėtomis priemonėmis. Visų pirma, tai yra tokių priemonių gamyba, importas, platinimas, pardavimas, nuoma arba valdymas, ir antra, jų montavimas, keitimas, priežiūra ar diegimas. Komercinės komunikacijos naudojimas piratavimo įrenginiams reklamuoti taip pat laikomas neteisėta veikla. Pažymėtina, kad minėta veikla laikoma neteisėta tik kai ji yra komercinio pobūdžio.

6. Kokias sankcijas taikyti už neteisėtą veiklą, savo nuožiūra sprendžia valstybės narės; jos turi laikytis bendrųjų Bendrijos teisės principų. Sankcijos taip pat turi būti „veiksmingos, atgrasančios ir proporcingos“[5] padarytiems pažeidimams.

7. Be to, valstybės narės privalo sąlyginės prieigos paslaugų arba sąlygine prieiga grindžiamų paslaugų tiekėjams sudaryti sąlygas pasinaudoti tinkamomis teisinėmis priemonėmis, skirtomis nutraukti su jų veikla susijusį teisės pažeidimą (pavyzdžiui, teismo draudimas) taip pat atlyginti dėl neteisėtos veiklos patirtą žalą.

8. 1999 d. Europos Taryba pradėjo rengti Europos konvenciją dėl sąlygine prieiga grindžiamų paslaugų ir sąlyginės prieigos paslaugų teisinės apsaugos.

9. Visapusė ir veiksminga sąlygine prieiga grindžiamų paslaugų ir sąlyginės prieigos paslaugų apsauga yra būtina. Daug Europos valstybių, nepriklausančių Europos Sąjungai, gali tapti paslaugų, grindžiamų sąlygine prieiga, piratavimo priemonių tobulinimo ir platinimo prieglobsčiu, kai jų teisinėje sistemoje sankcijų už šią labai specifinę piratavimo veiklą nenumatyta. Todėl reikėtų išplėsti Direktyvos 98/84/EB nuostatų taikymą ir Europos lygiu sukurti bendrą ir veiksmingą šių paslaugų apsaugos sistemą.

10. Todėl 1999 m. birželio 22 d. sprendimu[6] Taryba įgaliojo Komisiją Europos bendrijos vardu dalyvauti derybose dėl Konvencijos.

11. Komisijai pateiktose derybų gairėse nurodyta siekti, kad į Europos konvenciją būtų įtrauktos apibrėžtys ir priemonės, atitinkančios Direktyvoje 98/84/EB nurodytas apibrėžtis ir priemones, ir kad šios abi teisinės priemonės kuo labiau derėtų tarpusavyje.

12. Derybos buvo sėkmingos ir 2001 m. sausio 24 d. priimta Konvencija yra visiškai suderinama su Direktyva 98/84/EB.

13. Iš tiesų, į Konvenciją daugiausia perkelta Direktyvos 98/84/EB nuostatų. Tokiu būdu sąlyginės prieigos sistemoms ir sąlygine prieiga grindžiamoms sistemoms suteikiama apsauga nuo tokios pat kaip išvardytoji Direktyvoje 98/84/EB neteisėtos veiklos.

14. Abiejų dokumentų formuluotės skiriasi nedaug. Pavyzdžiui, Konvencijoje teisės pažeidimu laikoma ne tik neteisėtų priemonių gamyba, bet ir jų produkcija. Be to, sankcijos už neteisėta laikomą veiklą čia apibrėžiamos aiškiau – Konvencijoje nurodoma, kad jos gali būti baudžiamosios, administracinės ar kitokio pobūdžio. Tačiau panašiai kaip ir Direktyvoje 98/84/EB, sankcijos turi būti proporcingos, atgrasomos ir veiksmingos. Todėl galima daryti išvadą, kad šie Europos Tarybos Konvencijos teksto skirtumai Bendrijos direktyvos turinio ir apimties nekeičia.

15. Konvenciją gali pasirašyti Europos Sąjunga. Be to, jos 11 straipsnio 4 dalyje aiškiai nustatyta, kad Šalys, kurios yra Europos bendrijos narės, tarpusavio santykiuose taiko Bendrijos taisykles, o šia Konvencija nustatytos taisyklės taikomos tik tada, jei nėra Bendrijos taisyklių, reglamentuojančių konkretų dalyką. Ši Europos Sąjungos valstybėms narėms skirta netaikymo sąlyga padeda užtikrinti ES taisyklių viršenybę.

16. Antrojoje Direktyvos 98/84/EB vertinimo ataskaitoje, priimtoje 2008 m. rugsėjo 30 d.[7], Komisija nurodė, kad jei Konvenciją pasirašytų Europos Sąjunga, tai turėtų paskatinti ją ratifikuoti daugiau Europos Tarybos valstybių narių ir tokiu būdu teisinė sąlygine prieiga grindžiamų paslaugų apsauga būtų išplėsta už ES ribų.

17. Todėl Komisija Tarybai rekomenduoja pasirašyti šią konvenciją, kuri padės išplėsti Direktyva 98/84/EB nustatyto teisinio pagrindo taikymo sritį ir tokiu būdu veiksmingai kovoti su apsaugotosioms paslaugoms kylančiais pavojais.

2010/0360 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos konvencijos dėl sąlygine prieiga grindžiamų paslaugų ir sąlyginės prieigos paslaugų teisinės apsaugos pasirašymo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 207 straipsnio 4 dalį kartu su 218 straipsnio 5 dalimi,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą[8],

kadangi:

18. ... m. .... mėn. ... d. Taryba įgaliojo Komisiją Europos bendrijos vardu Europos Taryboje derėtis dėl konvencijos dėl sąlygine prieiga grindžiamų paslaugų ir sąlyginės prieigos paslaugų teisinės apsaugos;

19. Europos konvencija dėl sąlygine prieiga grindžiamų paslaugų ir sąlyginės prieigos paslaugų teisinės apsaugos priimta 2001 m. sausio 24 d.

20. Konvencija nustatomas teisinis pagrindas, kuris beveik tapatus 1998 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 98/84/EB dėl sąlygine prieiga grindžiamų paslaugų ir sąlyginės prieigos paslaugų teisinės apsaugos[9];

21. Šios Konvencijos pasirašymas būtų aiškus įsipareigojimas dėl šios Konvencijos, be to tokiu būdu Direktyvos 98/84/EB nuostatos būtų taikomos ir už ES ribų ir nustatytas sąlygine prieiga grindžiamų paslaugų reglamentavimas, kuris būtų taikomas visame Europos kontinente;

22. Konvencija įsigaliojo 2003 m. liepos 1 d.; numatyta, kad Bendrija ją gali pasirašyti.

23. Ši Konvencija turėtų būti ES vardu pasirašyta, atsižvelgiant į tai, kad ji gali būti sudaryta vėliau.

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Tarybos pirmininkas įgaliojamas paskirti asmenį (-is), kuriam (-iems) suteikiami įgaliojimai ES vardu pasirašyti Europos konvenciją dėl sąlygine prieiga grindžiamų paslaugų ir sąlyginės prieigos paslaugų teisinės apsaugos.

Konvencijos tekstas pridedamas prie šio sprendimo.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje

Tarybos vardu

Pirmininkas

PRIEDAS

Europos Konvencija dėl sąlygine prieiga grindžiamų paslaugų ir sąlyginės prieigos paslaugų teisinės apsaugos

Preambulė

Šią Konvenciją pasirašiusios Europos Tarybos valstybės narės, kitos valstybės ir Europos bendrija,

Manydamos, kad Europos Tarybos tikslas yra kuo glaudesnė jos narių vienybė;

Atsižvelgdamos į Ministrų komiteto rekomendaciją Nr. R (91) 14 dėl teisinės koduotų televizijos paslaugų apsaugos;

Kadangi koduotų televizijos paslaugų dekoderių piratavimas Europoje ir toliau lieka problema;

Pažymėdamos, kad po minėtos rekomendacijos priėmimo atsirado naujų rūšių sąlyginės prieigos paslaugų ir priemonių, taip pat naujų būdų jomis neteisėtai pasinaudoti;

Pažymėdamos, kad Europos valstybių teisės aktai, kuriais reglamentuojama sąlygine prieiga grindžiamų paslaugų ir sąlyginės prieigos paslaugų apsauga, labai skiriasi;

Pažymėdamos, kad neteisėta prieiga kelia grėsmę subjektų, teikiančių transliavimo ir informacinės visuomenės paslaugas, ekonominiam gyvybingumui ir todėl gali turėti poveikio programų ir visuomenei siūlomų paslaugų įvairovei;

Įsitikinusios, kad būtina tęsti bendrą sąlygine prieiga grindžiamų paslaugų ir sąlyginės prieigos paslaugų apsaugos politiką;

Įsitikinusios, kad baudžiamosios, administracinės ar kitokio pobūdžio sankcijos gali būti veiksminga neteisėtos veiklos, susijusios su sąlygine prieiga grindžiamomis paslaugomis, prevencijos priemonė;

Manydamos, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas komerciniais tikslais vykdomai neteisėtai veiklai;

Atsižvelgdamos į esamas tarptautines teisės priemones, kuriose yra nuostatų dėl sąlygine prieiga grindžiamų paslaugų ir sąlyginės prieigos paslaugų apsaugos,

Susitarė:

I skirsnis. Bendrosios nuostatos

1 straipsnis. Dalykas ir tikslas

Ši Konvencija susijusi su informacinės visuomenės paslaugomis ir transliavimo paslaugomis, teikiamomis už mokestį ir kurios grindžiamos sąlygine prieiga arba yra sąlyginės prieigos paslaugos. Šia Konvencija siekiama įvairią veiklą, kuria be leidimo suteikiama prieiga prie apsaugotųjų paslaugų, Šalių teritorijoje pripažinti neteisėta ir suderinti šios srities Šalių teisės aktus.

2 straipsnis. Apibrėžtys

Šioje Konvencijoje:

a) „apsaugotoji paslauga“ reiškia bet kurią iš toliau minimų paslaugų, kurios grindžiamos sąlygine prieiga ir už jų teikimą yra mokama:

- televizijos programų paslaugos, kaip apibrėžta iš dalies pakeistos Europos konvencijos dėl televizijos be sienų 2 straipsnyje;

- radijo programų transliavimo paslaugos, t. y. visuomenei skirtos radijo programos, kurios perduodamos laidais ar radijo bangomis, įskaitant perdavimą per palydovą;

- informacinės visuomenės paslaugos, t. y. elektroninėmis priemonėmis per atstumą ir paslaugos gavėjo individualiu prašymu teikiamos paslaugos;

ar sąlyginės prieigos teikimą pirmiau minėtoms paslaugoms, laikant, kad pats sąlyginės prieigos teikimas yra paslauga;

b) „sąlyginė prieiga“ – tai bet kokia techninė priemonė ir (arba) susitarimas, leidžiantis naudotis viena iš šio straipsnio a punkte nurodytų apsaugotųjų paslaugų, teikiamų suprantama forma tik gavus išankstinį individualų leidimą;

c) „sąlyginės prieigos priemonė“ – tai bet koks įrenginys, programinė įranga ir (arba) priemonė, sukurta ar pritaikyta tam, kad būtų galima suprantama forma gauti vieną iš šio straipsnio a punkte nurodytų paslaugų;

d) „neteisėta priemonė“ – tai bet koks įrenginys, programinė įranga ir (arba) priemonė, sukurta ar pritaikyta tam, kad būtų galima suprantama forma gauti vieną iš šio straipsnio a punkte nurodytų paslaugų be paslaugos teikėjo leidimo.

3 straipsnis. Naudos gavėjai

Ši Konvencija taikoma fiziniams ar juridiniams asmenims, teikiantiems apsaugotąją paslaugą, kaip apibrėžta 2 straipsnio a dalyje, nepriklausomai nuo jų pilietybės ir nepriklausomai nuo to, ar jie patenka į Šalies jurisdikciją.

II skirsnis. Neteisėta veikla

4 straipsnis. Pažeidimai

Veikla, kuri Šalies teritorijoje laikoma neteisėta:

a) neteisėtų priemonių gamyba komerciniais tikslais;

b) neteisėtų priemonių importavimas komerciniais tikslais;

c) neteisėtų priemonių platinimas komerciniais tikslais;

d) neteisėtų priemonių pardavimas arba nuoma komerciniais tikslais;

e) neteisėtų priemonių valdymas komerciniais tikslais;

f) neteisėtų priemonių montavimas, aptarnavimas ar keitimas komerciniais tikslais;

g) neteisėtų priemonių pardavimo skatinimas, rinkodara ar reklama.

Kiekviena Šalis bet kada gali Generaliniam sekretoriui siunčiamoje deklaracijoje nurodyti, kokią kitą, nei šio straipsnio 1 dalyje pateiktą, veiklą ji taip pat laikys neteisėta.

III skirsnis. Sankcijos ir teisinės gynybos priemonės

5 straipsnis. Sankcijos už neteisėtą veiklą

Šalys nustato priemones, kad už 4 straipsnyje nurodytą neteisėtą veiklą būtų taikomos baudžiamosios, administracinės ar kitokios sankcijos. Šios priemonės turi būti veiksmingos, atgrasančios ir proporcingos galimam neteisėtos veiklos poveikiui.

6 straipsnis. Konfiskavimo priemonės

Šalys imasi tinkamų priemonių, kurių gali prireikti, kad būtų galima sulaikyti ir konfiskuoti neteisėtas priemones arba skatinimo, rinkodaros ar reklaminę medžiagą, naudojamą nusikalstamai veikai vykdyti, taip pat konfiskuoti dėl neteisėtos veiklos gautą pelną ir finansinę naudą.

7 straipsnis. Civilinis procesas

Šalys imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad apsaugotųjų paslaugų teikėjai, kurių interesus yra paveikusi 4 straipsnyje nurodyta neteisėta veikla, galėtų pasinaudoti atitinkamomis teisinės gynybos priemonėmis, įskaitant galimybę pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo ir pasiekti, kad teismas uždraustų atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus ar taikytų kitokią prevencinę priemonę ir, prireikus, galimybę reikalauti pašalinti neteisėtas priemones iš prekybos grandinės.

IV skirsnis. Įgyvendinimas ir pakeitimai

8 straipsnis. Tarptautinis bendradarbiavimas

Šalys įsipareigoja viena kitai padėti įgyvendinti šią Konvenciją. Laikydamosi atitinkamų tarptautinių dokumentų, susijusių su tarptautiniu bendradarbiavimu baudžiamojoje arba administracinėje srityje, nuostatų ir nacionalinių įstatymų, Šalys kuo glaudžiau bendradarbiauja viena su kita atliekant tyrimus ir teismo bylose, susijusiose su baudžiamaisiais ar administraciniais teisės pažeidimais, nustatytais pagal šią Konvenciją.

9 straipsnis. Daugiašalės konsultacijos

1. Per dvejus metus nuo šios Konvencijos įsigaliojimo, o vėliau – kas dvejus metus, ir bet kada, kai to prašo viena iš Šalių, pradeda daugiašales konsultacijas Europos Taryboje, skirtas ištirti, kaip ši Konvencija taikoma, taip pat apsvarstyti galimybę ją peržiūrėti arba išplėsti kai kurias jos nuostatas, visų pirma, 2 straipsnyje pateiktas apibrėžtis. Šios konsultacijos vyksta susitikimuose, kuriuos sušaukia Europos Tarybos generalinis sekretorius.

2. Kiekvienai Šaliai per daugiašales konsultacijas gali atstovauti vienas ar keli atstovai. Kiekviena Šalis turi balso teisę. Kiekviena valstybė, kuri yra Konvencijos šalis, turi vieną balsą. Klausimais, priklausančiais jos kompetencijai, Europos bendrija balsuoja ir turi tiek balsų, kiek yra jos valstybių narių – šios Konvencijos susitariančiųjų Šalių. Kai balsuojama dėl klausimų, kurie nepatenka į jos kompetencijos sritį, Europos bendrija balsavimo teisės neturi.

3. Bet kuriai 12 straipsnio 1 dalyje nurodytai valstybei arba Europos bendrijai, kurios nėra šios Konvencijos susitariančiosios Šalys, per konsultavimosi posėdžius gali atstovauti stebėtojas.

4. Po kiekvienų konsultacijų Europos Tarybos ministrų komitetui Šalys pateikia konsultacijų ir šios Konvencijos veikimo ataskaitą, į kurią, prireikus, gali būti įtraukti dalinio Konvencijos keitimo pasiūlymai.

5. Atsižvelgdamos į šios Konvencijos nuostatas, Šalys nustato konsultavimo posėdžių darbo tvarką.

10 straipsnis. Pakeitimai

1. Šios Konvencijos pakeitimus gali siūlyti bet kuri jos Šalis.

2. Apie bet kokį pakeitimo pasiūlymą pranešama Europos Tarybos generaliniam sekretoriui, kuris apie tai praneša Europos Tarybos valstybėms narėms, valstybėms, kurios yra Europos kultūros konvencijos susitariančiosios Šalys, taip pat Europos bendrijai ir kiekvienai valstybei, kuri nėra narė, tačiau kuri prisijungė prie šios Konvencijos arba buvo pakviesta prie jos prisijungti, laikantis 13 straipsnio nuostatų.

3. Kiekvienas pagal pirmesnės dalies nuostatas pasiūlytas pakeitimas per šešis mėnesius nuo jo pateikimo Generaliniam sekretoriui apsvarstomas daugiašalių konsultacijų posėdyje, kuriame šis pakeitimas gali būti priimamas dviejų trečdalių Konvenciją ratifikavusių valstybių balsų dauguma.

4. Daugiašalių konsultacijų posėdyje priimtas tekstas pateikiamas tvirtinti Ministrų komitetui. Po patvirtinimo pakeitimo tekstas išsiunčiamas Šalims, kad šios šį pakeitimą priimtų.

5. Visi pakeitimai įsigalioja trisdešimtą dieną po to, kai visos Šalys informuoja Generalinį sekretorių apie tai, kad pakeitimus jos priima.

6. Remdamasis daugiašalių konsultacijų posėdyje priimta rekomendacija, Europos Tarybos statuto 20d straipsnyje nustatyta balsų dauguma ir vieningu Šalių, kurios turi teisę turėti savo atstovus Komitete, atstovų pritarimu Ministrų komitetas gali nuspręsti, kad atitinkamas pakeitimas įsigalios praėjus dvejiems metams nuo dienos, kai buvo pateiktas priimti, nebent viena iš Šalių Generaliniam sekretoriui praneša prieštaraujanti dėl jo įsigaliojimo. Jei apie tokį prieštaravimą pranešta, pakeitimas įsigalioja kito mėnesio po to, kai prieštaravimą pareiškusi Konvencijos Šalis savo priėmimo dokumentą deponuos Europos Tarybos generaliniam sekretoriui, pirmą dieną.

7. Jei pakeitimą Ministrų komitetas patvirtino, tačiau jis pagal šio straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatas dar neįsigaliojo, valstybė arba Europos bendrija negali pareikšti sutikimo būti saistoma šios Konvencijos, tuo pačiu nepriimdama šio pakeitimo.

11 straipsnis. Ryšys su kitomis konvencijomis ir susitarimais

1. Ši Konvencija nedaro poveikio teisėms ir pareigoms, numatytoms tarptautinėse daugiašalėse konvencijose dėl tam tikrų klausimų.

2. Konvencijos šalys gali tarpusavyje sudaryti dvišalius ar daugiašalius susitarimus, susijusius su šia Konvencija reglamentuojamais klausimais, kad papildytų ar sugriežtintų šios Konvencijos nuostatas arba joje įtvirtintų principų taikymą padarytų paprastesnį.

3. Jei dvi ar kelios Šalys jau yra sudariusios susitarimą ar sutartį dėl klausimo, kuris įtrauktas į šią Konvenciją, arba jeigu jos savo santykius tuo klausimu apibrėžė kitokiu būdu, jos turi teisę vietoj šios Konvencijos taikyti minėtą susitarimą ar sutartį arba tuos santykius atitinkamai reglamentuoti, jei tai padeda tarptautiniam bendradarbiavimui.

4. Šalys, kurios yra Europos bendrijos narės, tarpusavio santykiuose taiko Bendrijos taisykles, o šia Konvencija nustatytos taisyklės taikomos tik tada, jei nėra Bendrijos taisyklių, reglamentuojančių konkretų dalyką.

V skirsnis. Baigiamosios nuostatos

12 straipsnis. Pasirašymas ir įsigaliojimas

1. Šią Konvenciją gali pasirašyti Europos Tarybos valstybės narės ir kitos valstybės, kurios yra Europos kultūros konvencijos susitariančiosios Šalys, taip pat Europos bendrija. Šios valstybės ir Europos bendrija gali pareikšti savo sutikimą būti saistomos:

24. pasirašydamos ją be išlygų ratifikuoti, priimti arba patvirtinti; arba

25. pasirašydamos su ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo išlygomis, o paskui ratifikuodamos, priimdamos arba patvirtindamos.

2. Ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo dokumentai deponuojami Europos Tarybos generaliniam sekretoriui.

3. Ši Konvencija įsigalioja pirmą mėnesio dieną praėjus trims mėnesiams nuo dienos, kai trys valstybės bus pagal ankstesnės dalies nuostatas pareiškusios apie savo sutikimą būti Konvencijos saistomos.

4. Bet kurioje valstybėje signatarėje ar Europos bendrijoje, kuri vėliau pareikš sutinkanti būti šios Konvencijos saistoma, ši Konvencija įsigalios pirmą mėnesio dieną praėjus trims mėnesiams nuo dienos, kai ji bus pagal 1 dalies nuostatas pareiškusi apie savo sutikimą būti Konvencijos saistoma.

13 straipsnis. Šalių, kurios nėra Konvencijos narės, prisijungimas

1. Šiai Konvencijai įsigaliojus Europos Tarybos Ministrų komitetas, pasikonsultavęs su Konvencijos susitariančiomis Šalimis, galės sprendimu, priimtu Europos Tarybos statuto 20d straipsnyje nustatyta balsų dauguma ir vieningu Susitariančiųjų valstybių, kurios turi teisę turėti savo atstovus Komitete, atstovų pritarimu, pakviesti bet kokią 12 straipsnio 1 dalyje neminimą valstybę prisijungti prie šios Konvencijos.

2. Kiekvienoje prisijungusioje valstybėje Konvencija įsigalios pirmą mėnesio dieną praėjus trims mėnesiams nuo dienos, kai pasirašymo dokumentai buvo deponuoti Europos Tarybos generaliniam sekretoriui.

14 straipsnis. Teritorinė taikymo sritis

1. Kiekviena valstybė arba Europos bendrija gali pasirašydamos arba deponuodamos ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo dokumentus nurodyti teritoriją ar teritorijas, kurioms bus taikoma ši Konvencija.

2. Bet kuri Valstybė ar Europos bendrija gali bet kada vėliau Generaliniam sekretoriatui siunčiamoje deklaracijoje nurodyti šią Konvenciją imanti taikyti ir visoms deklaracijoje nurodytoms teritorijoms. Tokioje teritorijoje Konvencija įsigalioja pirmą mėnesio dieną praėjus trims mėnesiams nuo tos dienos, kai Generalinis sekretorius gauna tokią deklaraciją.

3. Bet kokią deklaraciją, pateiktą pagal pirmas dvi straipsnio dalis, susijusią su bet kokia tokioje deklaracijoje nurodyta teritorija, galima panaikinti Generaliniam sekretoriui adresuotu pranešimu. Toks atšaukimas įsigalioja pirmą mėnesio dieną praėjus trims mėnesiams nuo tos dienos, kai pranešimą gavo Generalinis sekretorius.

15 straipsnis. Išlygos

Šioje Konvencijoje negali būti nedaroma jokių išlygų.

16 straipsnis. Ginčų sprendimas

Tarp Šalių kilus ginčui dėl šios Konvencijos aiškinimo ar taikymo, Šalys deda pastangas jį išspręsti taikiai derybomis ar pasirinktomis kitomis taikiomis ginčų sprendimo priemonėmis, įskaitant ginčo teikimą arbitražo teismui, kurio sprendimas ginčo šalims bus privalomas.

17 straipsnis. Denonsavimas

1. Bet kuri Šalis gali bet kada denonsuoti šią Konvenciją Europos Tarybos generaliniam sekretoriui pateikdama pranešimą.

2. Toks denonsavimas įsigalioja pirmą mėnesio dieną praėjus trims mėnesiams po tos dienos, kai Generalinis sekretorius gauna tokį pranešimą.

18 straipsnis. Informavimas

Europos Tarybos generalinis sekretorius Europos Tarybos valstybėms narėms, kitoms valstybėms, kurios yra Europos kultūros konvencijos susitariančiosios Šalys, Europos bendrijai ir kiekvienai prie šios Konvencijos prisijungusiai valstybei praneša apie:

a) kiekvieną pasirašymą remiantis 12 straipsniu;

b) kiekvieno ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo dokumento deponavimą remiantis 12 ir 13 straipsniais;

c) kiekvieną šios Konvencijos įsigaliojimo datą remiantis 12 ir 13 straipsniais;

d) kiekvieną pagal 4 straipsnį pateiktą deklaraciją;

e) kiekvieną pagal 10 straipsnį pateiktą pakeitimo pasiūlymą;

f) kiekvieną su šia Konvencija susijusį aktą, pareiškimą ar pranešimą.

Tai patvirtindami toliau nurodyti tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šią Konvenciją.

Priimta 2001 m. sausio 24 d. Strasbūre anglų ir prancūzų kalbomis, tekstai abiem kalbomis autentiški ir vienu egzemplioriumi deponuojami Europos Tarybos archyvuose. Europos Tarybos generalinis sekretorius patvirtintas jos kopijas nusiunčia kiekvienai Europos Tarybos valstybei narei, kitoms valstybėms, kurios yra Europos kultūros konvencijos susitariančiosios Šalys, Europos bendrijai ir kiekvienai prie šios Konvencijos prisijungusiai valstybei.

[1] OL L 320, 1998 m. lapkričio 28 d., p. 54.

[2] Direktyvos 98/84/EB 2 straipsnio b dalis.

[3] Direktyvos 98/84/EB 2 straipsnio c dalis.

[4] Direktyvos 98/84/EB 2 straipsnio e dalis.

[5] Direktyvos 98/84/EB 5 straipsnis.

[6] Nepaskelbtas Oficialiajame leidinyje. Nuoroda: 9556/99.

[7] OL neskelbtas COM(2008) 593 galutinis.

[8] OL C, p..

[9] OL L 320, 1998 m. lapkričio 28 d., p. 54.