EUR-Lex Access to European Union law
This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52009XC0521(04)
General guidelines for the Cooperation between the European co-operation for Accreditation and the European Commission, the European Free Trade Association and the competent national authorities
Bendrosios Gairės Europos akreditacijos organizacijos ir Europos Komisijos, Europos laisvosios prekybos asociacijos ir kompetentingų nacionalinių institucijų bendradarbiavimas
Bendrosios Gairės Europos akreditacijos organizacijos ir Europos Komisijos, Europos laisvosios prekybos asociacijos ir kompetentingų nacionalinių institucijų bendradarbiavimas
OJ C 116, 21.5.2009, p. 6–11
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
21.5.2009 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 116/6 |
BENDROSIOS GAIRĖS EUROPOS AKREDITACIJOS ORGANIZACIJOS IR EUROPOS KOMISIJOS, EUROPOS LAISVOSIOS PREKYBOS ASOCIACIJOS IR KOMPETENTINGŲ NACIONALINIŲ INSTITUCIJŲ BENDRADARBIAVIMAS
2009/C 116/04
1. BENDROJI INFORMACIJA
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 765/2008, nustatančiu su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus (toliau – Reglamentas dėl akreditacijos), įtvirtinta Bendrijos politika akreditavimo srityje. Jame nustatyta išsami teisinė akreditavimo sistema, kuria Bendrijos lygmeniu nustatomi akreditavimo veiklos ir organizavimo principai. Juo nustatyti nacionalinių akreditacijos įstaigų, valstybių narių ir Europos Komisijos įsipareigojimai, taip pat nustatytos Europos akreditacijos organizacijos (toliau – EA) atitinkamos pareigos ir kaip ji atliks koordinavimo funkcijas.
Šiose gairėse pateiktas EA, Europos Komisijos, Europos laisvosios prekybos asociacijos (toliau – ELPA) ir kompetentingų nacionalinių institucijų politinis įsipareigojimas. Jomis siekiama išplėsti ir sustiprinti bendradarbiavimą, siekiant parodyti politikos ir teisės aktų raidą, kaip antai Reglamento dėl akreditavimo priėmimą, ir nustatyti akreditavimo statusą, akreditacijos įstaigas ES ir ELPA valstybėse narėse bei EA tam, kad būtų tinkamai pasirengta sėkmingai įgyvendinti minėtą reglamentą. Šiomis gairėmis jokiu būdu nenustatomi teisiniai ar finansiniai įsipareigojimai arba teisinės ar finansinės sąlygos. Jie nustatyti Reglamente (EB) Nr. 765/2008 ir Europos Komisijos bei EA partnerystės pagrindų susitarime.
Šiomis gairėmis siekiama padėti sklandžiai pereiti prie naujos aplinkos, kuri turėtų būti sukurta priėmus Reglamentą dėl akreditavimo. Šį reglamentą nuspręsta priimti nesant bendro akreditavimo teisinio pagrindo, dėl ko atsirado skirtingų metodų ir sistemų, dėl kurių ES ir ELPA valstybėse narėse buvo taikomos nevienodo griežtumo akreditavimo taisyklės. Pasiūlymu, kuris taip pat buvo paskatintas priimti 2003 m. lapkričio 10 d. Tarybos rezoliucija dėl Europos Komisijos komunikato „Naujojo požiūrio direktyvų įgyvendinimo stiprinimas“, turėtų būti sukurta išsami akreditavimo sistema, siekiant ES ir ELPA valstybėse narėse didinti akreditavimo įstaigų darną, skaidrumą ir bendradarbiavimą.
Viena vertus, EA, kita vertus, Europos Komisija, ELPA ir kompetentingos nacionalinės institucijos patvirtina, kad akreditavimas yra nepriklausomas ir patikimas atitikties vertinimo įstaigų kompetencijos, nešališkumo ir profesinio sąžiningumo vertinimas, todėl pagal darniuosius standartus parengtos bandymų ir tikrinimo ataskaitos, kalibravimo pažymėjimai, valdymo sistema, produktų ir darbuotojų pažymėjimai bei kiti patvirtinimai yra vertingi ir patikimi.
EA, Europos Komisija, ELPA ir kompetentingos nacionalinės institucijos pripažįsta, kad akreditavimas – tai atitikties vertinimą atliekančių įstaigų kvalifikacijos patvirtinimas, taigi ir priemonė jų naudotojų pasitikėjimui jomis didinti. Taigi, juo prisidedama stiprinant valstybių narių savitarpio pasitikėjimą atitikties vertinimo įstaigų kompetencija bei jų išduodamais atitikties patvirtinimais. Akreditavimu užtikrinama, kad su atitikties vertinimo veikla susijusios įstaigos turi reikalingos kompetencijos, todėl jis nepaprastai svarbus siekiant nuoseklesnės veiklos.
EA, Europos Komisija, ELPA ir kompetentingos nacionalinės institucijos pripažįsta, kad akreditavimas turi įtakos kai kurioms visuomenei svarbioms sritims, kaip antai sveikatos ir saugos, aplinkos, pramonės konkurencingumo ir kitoms. Juo prisidedama prie rinkos saugumo – užtikrinamas vartotojų pasitikėjimas Europos rinkoje, kuris yra būtinas, kad vidaus rinka veiktų tinkamai. Akreditavimu buvo naudojamasi kaip priemone techninei kompetencijai skirtingose srityse, pavyzdžiui, aplinkos valdymo sistemose, aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje bei maisto produktų tikrinimo srityje, pripažinti. Akreditavimas gali būti svarbus viešajai politikai ir būti naudojamas kaip esminė priemonė, kuria būtų remiamas teisės aktų įgyvendinimas ir ypač atitikties vertinimo įstaigų valstybėse narėse notifikavimo procesas pagal ES naujojo požiūrio direktyvas. Akreditavimas – tai priemonė, kuria būtų užtikrinama, kad visos notifikuotosios įstaigos veiktų pagal tuos pačius standartus.
EA, Europos Komisija, ELPA ir kompetentingos nacionalinės institucijos pripažįsta, kad siekiant, kad akreditavimas turėtų pridėtinės vertės kaip patikima kontrolė, jis turi būti vykdomas kaip viešosios valdžios veikla, visapusiškai laikantis taikytinų besikeičiančių techninių reikalavimų, nepriklausomai ir atsakingai visų suinteresuotųjų šalių atžvilgiu, neturint jokių dominuojančių interesų, nepriklausomai nuo komercinių jėgų spaudimo ir akreditacijos įstaigoms nekonkuruojant su atitikties vertinimo įstaigomis bei tarpusavyje tiek reglamentuojamose, tiek nereglamentuojamose (priklausomose nuo rinkos) atitikties vertinimo srityse.
EA, Europos Komisija, ELPA ir kompetentingos nacionalinės institucijos pripažįsta, kad veiksminga akreditavimo veikla atitikties vertinimo srityje yra susijusi su nuosekliu Europos akreditavimo modeliu nepriklausomai nuo politinės srities. Bendrais principais parengtas modelis visoje EEE įgyvendinamas vienodai pasitelkiant suderintus techninius kriterijus, kurie specialiai pritaikyti prie politikos sektoriaus ir priemonės.
Šiomis gairėmis siekiama plėtoti pagal 1999 m. pasirašytą Susitarimo memorandumą dėl Europos Bendrijų Komisijos ir Europos akreditacijos organizacijos bendradarbiavimo atitikties vertinimo srityje ir 2005 m. pasirašytą Jungtinio tyrimų centro, kuris yra Europos Komisijos generalinis direktoratas, ir Europos akreditacijos organizacijos bendradarbiavimo sutarimą dėl cheminių matavimų patikimumo ir palyginamumo patvirtinimo nustatytus santykius.
Kadangi per pastaruosius metus akreditavimo padėtis pasikeitė, EA, Europos Komisija, ELPA ir kompetentingos nacionalinės institucijos sutinka, kad šiomis gairėmis turėtų būti atnaujinti minėti bendradarbiavimo dokumentai tam, kad būtų atsižvelgta į akreditavimo pokyčius.
2. EUROPOS AKREDITAVIMO VEIKLOS RAIDA
EA, Europos Komisija ir ELPA mano, kad šiose gairėse turėtų būti atsižvelgta į šiuos aspektus:
— |
Akreditavimas iš esmės yra viešosios valdžios veikla. Toks jo pobūdis pagrįstas įvairiomis sąsajomis su nacionalinėmis vyriausybėmis, tačiau nepakeičiant akreditavimui priskiriamos pagrindinės viešosios valdžios savybės ir su juo siejamos atsakomybės. Per paskutinius keletą metų paaiškėjo, kad reikia stiprinti akreditavimui priskiriamą viešosios valdžios aspektą ir akreditacijos įstaigų poziciją ES ir ELPA valstybėse narėse ir jų santykius su susijusiomis nacionalinėmis institucijomis. |
— |
Kiekvienos akreditacijos įstaigos atveju viešosios valdžios santykiai nacionaliniu lygmeniu nustatomi taikant skirtingus teisinius sprendimus. Skiriasi tvarka, atsakomybės laipsnis ir gautų įgaliojimų taikymo sritis. Šiuo metu akivaizdu, kad akreditacijos įstaigos turėtų turėti viešosios valdžios įstaigos statusą. |
— |
Nuo aštuntojo dešimtmečio, kai nacionalinės institucijos kaip priemonę atitikties vertinimo įstaigų kompetencijai vertinti pradėjo naudoti akreditavimą, Europoje ir visame pasaulyje atsirado skirtingų metodų ir sistemų. Pirmoji iniciatyva regioniniu ir tarptautiniu lygmeniu suvienodinti skirtingas akreditavimo paslaugas buvo realizuota 1976 m. įkūrus Vakarų Europos kalibravimo organizaciją (toliau – WECC) ir 1977 m. įkūrus Tarptautinę laboratorijų akreditavimo organizaciją (toliau – ILAC). 1987 m. įkurta Vakarų Europos laboratorijų akreditavimo bendradarbiavimo organizacija (toliau – WELAC). 1994 m. WECC ir WELAC susijungė ir tapo Europos laboratorijų akreditacijos organizacija (toliau – EAL). Be to, 1991 m. įkurta Europos sertifikavimo akreditacijos organizacija (toliau – EAC). Taip pat sertifikavimo srityje įkurtas Tarptautinis akreditacijos forumas (toliau – IAF), apimantis sertifikavimo ir kontrolės įstaigų akreditavimą. 1997 m. EAL ir EAC susijungė ir tapo EA, kuri 2000 m. įsteigta kaip juridinis asmuo. EA įregistruota pagal Nyderlandų teisę kaip ne pelno asociacija, jungianti nacionalines akreditacijos įstaigas, veikiančias atitikties vertinimo veiklos akreditavimo srityje pagal viešosios valdžios įgaliojimus. |
— |
Akreditacijos įstaigų bendradarbiavimui (siekiant suderintų akreditavimo taisyklių, procedūrų ir tvarkos, kad būtų skatinama laisva pasaulinė prekyba ir sudaromos jai sąlygos) Europos (ir tarptautiniu) lygmeniu turi būti sudaryta palanki teisinė aplinka. EA pirmą kartą viešai pripažinta minėtu Susitarimo memorandumu. |
— |
EEE susitarimu ELPA valstybės, kurios yra Susitarimo šalys, įsipareigojo dalyvauti bendrojoje rinkoje tokiomis pačiomis teisėmis ir įsipareigojimais kaip ES valstybės narės. Kadangi pasiūlyto Reglamento dėl akreditavimo tekstas svarbus EEE, juo ELPA EEE valstybėse turėtų būti sukurtas toks pat akreditavimo teisinis pagrindas kaip ES. |
— |
Akreditavimo politika, atitinkanti šias gaires ir kokybiškos infrastruktūros plėtrą, pirmiausia turėtų būti svarbi Turkijai kaip esminis ES ir Turkijos muitų sąjungos ir jos tinkamo veikimo aspektas. |
Atsižvelgiant į minėtus faktus, EA, Europos Komisija, ELPA ir kompetentingos nacionalinės institucijos norėtų patvirtinti, kad šiomis aplinkybėmis jos bendrai sutaria dėl kai kurių politikos tikslų ir akreditavimo svarbos, savo santykių ir bendradarbiavimo principų bei dabartinių ketinimų įgyvendinti tuos tikslus.
3. BENDRIEJI POLITIKOS TIKSLAI
EA, Europos Komisija, ELPA ir kompetentingos nacionalinės institucijos bendrai sutaria, kad akreditavimas yra svarbus vidaus rinkai ir Europos piliečių gyvenimo kokybei ir kad jis yra svarbi priemonė įgyvendinant su visuomenės interesais susijusią Europos politiką ir teisės aktus, visų pirma derinamuosius Bendrijos teisės aktus. Europos akreditavimo politikos tikslai yra:
— |
Prisidėti prie tinkamo vidaus rinkos veikimo – sudaryti palankesnes sąlygas laisvam prekių ir paslaugų judėjimui užtikrinant jų atitikimą Europos ekonomikos ir visuomenės poreikiams, atsižvelgiant į visus aspektus, susijusius su ekonominiais, socialiniais, aplinkos ir kitais visuomenės interesais, ir užtikrinant aukšto lygio sveikatos, aplinkos ir vartotojų saugumą. |
— |
Prisidėti šalinant technines prekybos kliūtis, sukuriant pasitikėjimą akredituotomis atitikties vertinimo įstaigomis ir atitinkamais jų veiklos rezultatais, t. y. panaikinant daugkartinį produktų, sistemų ar paslaugų akreditavimą ir vertinimą kiekvienoje šalyje, kurioje šie produktai ir paslaugos yra parduodami, ir tokiu būdu prisidedant prie Europos ekonomikos konkurencingumo stiprinimo. |
— |
Plėtoti ir skatinti Europos akreditavimo modelį, pagrįstą principu, pagal kurį akreditacijos įstaigos veikia pagal viešosios valdžios įgaliojimus ir akreditavimas vykdomas nepriklausomai nuo komercinių tikslų ir akreditacijos įstaigoms nekonkuruojant nei tarpusavyje, nei su atitikties vertinimo įstaigomis. |
— |
Siekti, kad akreditavimas ir toliau būtų svarbus užtikrinant viešosios valdžios ir rinkos skaidrumą bei patikimumą atitikties vertinimo įstaigose, veikiančiose tiek reglamentuojamose, tiek nereglamentuojamose srityse. |
— |
Būti paskutiniu atitikties vertinimo veiklos kontrolės lygmeniu atsižvelgiant į atitikties vertinimo įstaigų techninę kompetenciją ir profesinį sąžiningumą tam, kad būtų užtikrintas abipusis pasitikėjimas. |
— |
Būti lanksčiai prisitaikant prie rinkos ir nacionalinių institucijų poreikių bei juos tenkinant, taigi būti pagrindine priemone, kuria būtų remiami nacionalinių institucijų sprendimai, visų pirma susiję su akreditavimo taikymu įgyvendinant Bendrijos teisės aktus, kaip antai pagrįstai pasirenkant, kurias atitikties vertinimo įstaigas notifikuoti kaip galinčias atlikti užduotis pagal Bendrijos teisės aktus. |
— |
ES ir ELPA valstybėse narėse toliau griežtinti ir vienodinti akreditavimo paslaugas, sukuriant išsamią akreditavimo sistemą siekiant didinti akreditavimo įstaigų darną, lygiavertiškumą, skaidrumą ir bendradarbiavimą tiek reglamentuojamose, tiek nereglamentuojamose srityse, atsižvelgiant į ūkinės veiklos vykdytojų laisvę naudotis jų paslaugomis savanoriškoje srityje. |
— |
Skatinti akreditacijos įstaigas daugiau dėmesio skirti veiklos rezultatams, kokybei ir darniam veikimui, tinkamai atsižvelgiant į tokius veiksnius kaip sistemos rezultatai, kurie užtikrinami tvirta, veiksminga ir gerai veikiančia tų įstaigų tarpusavio vertinimo sistema, pagrįsta išsamiais ir aiškiais vertinimo kriterijais bei tvarka. |
— |
Nuolat plėsti reikiamas žinias, didinti kompetenciją ir plėtoti priemones, kurios būtinos akreditacijos įstaigoms, kad jos galėtų tinkamai įvertinti atitikties vertinimo įstaigos kompetenciją – nustatyti jos technologines žinias ir kompetenciją bei jos gebėjimą atlikti vertinimą pagal taikomus reikalavimus, susijusius tiek su konkrečia sritimi, tiek su teisinėmis priemonėmis. |
— |
Skatinti atitikties vertinimo įstaigas nuolat plėsti reikiamas žinias, didinti kompetenciją ir plėtoti priemones, kad jos galėtų teikti patikimas ir pripažintas atitikties vertinimo paslaugas. |
— |
Skatinti aukštos kokybės atitikties vertinimo veiklą, vykdomą įgyvendinant teisės aktus arba ne, ir užtikrinti šios veiklos skaidrumą. Todėl plėtojant akreditavimo politiką būtina įtraukti susijusias suinteresuotąsias šalis, kad būtų užtikrintas abipusis pasitikėjimas ir suderintas požiūris. |
— |
Glaudžiai bendradarbiaujant su ES ir ELPA valstybių narių nacionalinėmis institucijomis skatinti akreditavimo taikymą naujuose veiklos sektoriuose ir srityse, kuriuose dar nevisiškai buvo panaudotos akreditavimo galimybės, visų pirma reglamentuojamose srityse. |
— |
Prisidėti plėtojant akreditavimą tarptautiniu lygmeniu, visų pirma siekiant stiprinti su visuomenės interesais susijusius akreditavimo aspektus ir skatinant visame pasaulyje priimti ir pripažinti akreditacijos pažymėjimus ir atitinkamus atitikties vertinimo rezultatus. |
— |
Skatinti bendrai pripažinti ES ir (arba) ELPA valstybėje narėje akredituotų atitikties vertinimo įstaigų bandymų ir tikrinimų ataskaitas, pažymėjimus ir kitus patvirtinimus, kad jos be jokių nepagrįstų veiklos apribojimų galėtų teikti paslaugas visoje Europoje ir visame pasaulyje. |
— |
Padėti šalims kandidatėms, potencialioms šalims kandidatėms ir kaimyninėms šalims pritaikyti savo ekonomiką prie Bendrijos rinkos ir skatinti techninį bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, joms teikiamą paramą ir abipusio pripažinimo susitarimus su jomis. |
— |
Visose atitikties vertinimo srityse skatinti mokslinių tyrimų ir taikomąją veiklą, atspindinčią greitai kintančias technologijas ir paslaugų procesus, ir lyginamąją veiklą bei kompetencijos tikrinimą, siekiant veiksmingai nustatyti akredituotų atitikties vertinimo įstaigų veiklos rezultatų kokybę. |
4. SANTYKIŲ IR BENDRADARBIAVIMO PRINCIPAI
Tam, kad būtų įgyvendinti minėti tikslai, EA, Europos Komisija, ELPA ir kompetentingos nacionalinės institucijos sutinka, kad:
— |
EA, Europos viešosios valdžios institucijų ir nacionalinių institucijų santykiai turėtų būti grindžiami 3 skirsnyje nustatytų bendrų tikslų pripažinimu, atsižvelgiant į jų nevienodą atsakomybę ir kompetenciją. Jos pabrėžia, kad jų bendradarbiavimas grindžiamas nuolatiniu, atviru ir skaidriu dialogu. |
— |
EA priklausančios nacionalinės įstaigos yra svarbios EA, Europos Komisijos, ELPA ir kompetentingų nacionalinių institucijų bendradarbiavimui. Kad šios gairės būtų įgyvendintos, būtinas visų susijusių įstaigų bendradarbiavimas ir bendras požiūris į 3 skirsnyje nustatytus tikslus. |
— |
Vidinėmis EA taisyklėmis turėtų būti užtikrinama, kad tiek reglamentuojamose, tiek nereglamentuojamose srityse taikant akreditavimą būtų tinkamai atstovaujamos suinteresuotosios šalys tam, kad rengiant akreditavimo gaires ir kitus dokumentus būtų atsižvelgta į kuo daugiau skirtingų požiūrių ir užtikrintos atviros bei skaidrios procedūros. |
— |
Plėtojant ir įgyvendinant akreditavimo politiką, tiek Europos, tiek nacionaliniu lygmeniu turėtų būti užtikrinta darna ir vienodumas, sukuriant veiksmingus komunikacijos kanalus ir įsipareigojant aktyviai dalytis informacija. |
— |
Svarbu, kad būtų dedamos pastangos greitai ir tinkamai tenkinti skirtingus įvairių sektorių rinkos ir nacionalinių institucijų, kurios, kaip manoma, taiko akreditavimą aukščiausiu įmanomu lygmeniu, visų pirma tam, kad būtų įgyvendinti Bendrijos teisės aktai, poreikius. |
5. ĮGYVENDINIMAS
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ankstesniuose skirsniuose, EA tikisi, kad Europos Komisija, ELPA ir kompetentingos nacionalinės institucijos:
— |
Toliau taikys skaidrią teisinę ir politinę akreditavimo sistemą kaip priemonę, kuria būtų sukurtas pasitikėjimas atitikties vertinimo veikla ir abipusiškai pripažinti atitinkami rezultatai. |
— |
Taikys ir skatins naudoti akreditavimą ten, kur jis yra tinkama priemonė Bendrijos teisės aktų ir politikos įgyvendinimui remti. |
— |
Skatins Europos akreditavimo modelį, pagrįstą tuo, kad akreditacijos įstaigos veikia pagal viešosios valdžios įgaliojimus ir kad akreditavimas vykdomas nepriklausomai nuo komercinių tikslų ir nekonkuruojant, tarptautinių santykių srityje. |
— |
Konsultuosis ir bendradarbiaus su EA sprendžiant techninius klausimus, susijusius su vienodu Bendrijos teisės aktų ir politikos įgyvendinimu atitikties vertinimo srityje ir akreditavimu, visų pirma siekiant skatinti suderintą, nuoseklų ir patikimą tam tikrų su Bendrijos politika ir teisės aktais susijusių standartų taikymą. |
— |
Kreipsis į EA, kad ji išspręstų techninius klausimus arba pasidalytų reikalingomis žiniomis ad hoc pagrindu, plėtojant tam tikras priemones Bendrijos iniciatyvoms remti. |
— |
Užtikrins, kad EA veiksmingai prisidėtų prie skirtingų sektorių darbo grupių, atsakingų už Bendrijos teisės aktų, susijusių su akreditavimu, rengimą ir įgyvendinimą, ir skatins EA kurti bei peržiūrėti sektorių akreditavimo sistemas, kurios privalo atitikti tam tikrus išsamius su technologijomis, sveikata ir sauga arba aplinka susijusius reikalavimus srityse, kurioms taikomi Bendrijos teisės aktai. |
— |
Prireikus leis EA pasinaudoti Jungtinio tyrimų centro, visų pirma jo Etaloninių medžiagų ir matavimų instituto kompetencija, siekiant kokybiškesnių atitikties vertinimo rezultatų. |
— |
Jei, joms dalyvaujant tarptautinėse diskusijose su trečiosiomis šalimis arba tarptautinėmis organizacijomis ir vykdant su trečiosiomis šalimis pasirašytus prekybos susitarimus, iškils su atitikties vertinimu, kokybe, atitikties vertinimo įstaigų kompetencija ir akreditavimu susijusių klausimų, jos sistemingai apsvarstys galimybę kreiptis į EA. |
— |
Prireikus sieks EA patarimo ir aktyvaus bendradarbiavimo įgyvendinant Europos programas, pagal kurias trečiosioms šalims skiriama techninė parama ir su jomis bendradarbiaujama akreditavimo ir atitikties vertinimo srityse. |
— |
Kuo labiau skatins EA ir jos narių bei susijusių nacionalinių institucijų bendrą požiūrį į akreditavimą, visų pirma susijusį su Bendrijos teisės aktų įgyvendinimo rėmimu. |
— |
Skatins žinių apie akreditavimą ir jo veiklos galimybes sklaidą. |
— |
Stiprins EA vaidmenį skatinant Europos akreditavimo modelį tarptautiniuose akreditacijos forumuose, kaip antai ILAC ir IAF, bei kitose regioninėse akreditacijos organizacijose. |
— |
Rems nuolat tobulėjančios ir vis profesionalesnės EA pastangas, kurias ji deda siekdama veiksmingiau ir efektyviau veikti. |
Savo ruožtu Europos Komisija, ELPA ir kompetentingos nacionalinės institucijos tikisi, kad EA:
— |
Toliau bus Europos nacionalinių akreditacijos įstaigų bendradarbiavimo tinklas, kad visose ES ir ELPA valstybėse narėse bei kitose šalyse būtų užtikrinta vienoda, skaidri, darni ir veiksminga akreditavimo veikla. |
— |
Atliks tarnavimo visuomenei misiją, skatindama ir išlaikydama pasitikėjimą atitikties vertinimo įstaigomis bei jų darbo rezultatais, ir skatins kurti skaidrią ir kokybišką sistemą, skirtą atitikties vertinimo įstaigų kompetencijai vertinti. |
— |
Taikys griežtą, skaidrią ir vienodą Europos tarpusavio vertinimo sistemą ir toliau ją tobulins. Užtikrins, kad akreditacijos įstaigos, kurios sėkmingai atliko tarpusavio vertinimą, turėtų reikiamos techninės kompetencijos ir gebėjimų atitikties vertinimo įstaigų techninei kompetencijai vertinti, patvirtinti ir nuolat stebėti, visų pirma tuo atveju, kai Europos akreditacijos infrastruktūros narės akreditavimą naudoja Bendrijos teisės aktų įgyvendinimui remti. |
— |
Užtikrins, kad tarpusavio vertinimas būtų atliekamas taip, kad rezultatai būtų vienodi visose ES ir ELPA valstybėse narėse, jie būtų paskelbti viešai ir galėtų būti pagrįsti išsamiais ir aiškiais vertinimo kriterijais, įskaitant tinkamą apskundimo tvarką. Tarpusavio vertinimas turėtų būti lyginamoji priemonė tam, kad būtų skatinamas tobulinimas. |
— |
Įdiegs tinkamą vertintojų rengimo sistemą, kad atliekant tarpusavio vertinimą būtų užtikrintas patikimas, vienodas ir darnus vertinimas. |
— |
Užtikrins, kad jos narės būtų visiškai atskaitingos visoms suinteresuotosioms šalims, vykdytų akreditavimą kaip ne pelno veiklą, nevykdytų jokios atitikties vertinimo įstaigoms priskirtinos veiklos ir nekonkuruotų su kitomis akreditacijos įstaigomis. Savo narių pagalba EA turėtų užtikrinti, kad jų akredituojamos atitikties vertinimo įstaigos neužkrautų nereikalingos naštos ūkinės veiklos vykdytojams. Be to, atitikties vertinimo įstaigos, kurias EA narės akredituoja, vykdydamos savo veiklą, turėtų atsižvelgti į bendrovių skirtumus, jų dydį ir veiklos pobūdį nesumažindamos būtino saugos ar kokybės lygio. Taip pat turėtų būti užtikrinti būtini konfidencialumo reikalavimai. EA priklausančios akreditacijos įstaigos turi panaudoti būtiną techninę kompetenciją ir gebėjimus, kad įvertintų ir patvirtintų atitikties vertinimo įstaigų techninę kompetenciją bei reguliariai stebėtų akredituotas įstaigas. Kai kalbama apie įstaigas, prisidedančias prie Bendrijos teisės aktų įgyvendinimo, būtina užtikrinti ES ir ELPA valstybių narių nacionalinių institucijų bendradarbiavimą, atsižvelgiant į tai, kad EA priklausančių įstaigų ir nacionalinių institucijų paskirtų įstaigų įsipareigojimai ir užduotys yra skirtingi. |
— |
Sudarys galimybes dalytis informacija akreditavimo klausimais, kurie visų pirma susiję su moksliniais tyrimais ir taikomąja veikla. EA turėtų padėti Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro Etaloninių medžiagų ir matavimų institutui nustatyti Europos tarplaboratorinių tiriamųjų bandymų ir mokymo veiklos prioritetus bei praktines priemones. Prireikus EA turi skatinti kvalifikacijos tikrinimo metodų kūrimą ir teikimą. Be to, prireikus EA turėtų bendradarbiauti su Jungtinio tyrimų centro Etaloninių medžiagų ir matavimų institutu, rengiant iniciatyvas, kuriomis siekiama skatinti metrologijos srities ir su ja susijusios veiklos plėtojimą, pasitelkiant akreditavimą ir akredituotas atitikties vertinimo paslaugas. |
— |
Padės Europos Komisijai, ELPA ir valstybių narių nacionalinėms institucijoms vykdyti su Bendrijos kompetencijos sritimis susijusią veiklą. |
— |
Bus pasiruošusi tinkamai tenkinti įvairių sektorių skirtingus rinkos poreikius ir nacionalinių institucijų poreikius, visų pirma susijusius su Bendrijos teisės aktų rengimu ir įgyvendinimu. Nustatys, kokių veiklos, susijusios su Bendrijos teisės aktų įgyvendinimu, priemonių trūksta ir informuos apie tai, be to, prireikus padės jas rengti. |
— |
Pasikonsultavusi su valstybių narių nacionalinėmis institucijomis su akreditavimu susijusios politikos klausimais, tinkamai atsižvelgs į Europos Komisijos ir ELPA patarimus ir rekomendacijas. |
— |
Praneš Europos Komisijai ir ELPA apie vykdomą bendrų interesų politiką ir veiklą ir reguliariai teiks ataskaitas apie EA strategijų ir politikos plėtojimą. |
— |
Bendradarbiaus su suinteresuotosiomis ir susijusiomis šalimis bei parengs ir plėtos tam tikrą mechanizmą, kuriuo naudodamosi jos galės reikšti savo nuomonę. |
— |
Užtikrins atvirą, skaidrų, vienodą ir konkurencingą veiklą vykdant procedūras. Visų pirma rengiant gaires turėtų būti atsižvelgiama į visų suinteresuotąsias šalis atstovaujančių įstaigų nuomonę. Būtina užtikrinti, kad nacionalinės institucijos ir atitikties vertinimo įstaigos reguliariai gautų informaciją. Taip pat svarbu, jei įmanoma, užtikrinti darną tarptautiniu lygmeniu. |
— |
Įsipareigos veiksmingai ir kokybiškai vykdyti akreditavimą, kuriuo suteikiama naudos visai atitikties vertinimo rinkai. Visų pirma tikimasi, kad EA ir jos narės parengs ir įgyvendins atitinkamas strategijas ir procedūras veiksmingumui ir kompetencijai nuolat didinti. |
— |
Aktyviai dalyvaus tarptautinių organizacijų darbe akreditavimo srityje ir Komisijai bei ELPA teiks ataskaitas apie šią veiklą. |
— |
Europos ir tarptautiniu lygmeniu įsipareigos pakoreguoti galiojančias sėkmingo tarpusavio vertinimo taisykles, kad tarpusavio vertinimo procese galėtų dalyvauti visos pripažintos nacionalinės akreditacijos įstaigos visose techninėse srityse, nepriklausomai nuo jų dydžio ir akredituotų atitikties vertinimo įstaigų skaičiaus. |
— |
Imsis veiksmų, kuriais būtų didinamas žinojimas apie akreditavimą Europoje ir skatinamas Europos akreditavimo modelis, bei juos rems. |
— |
Skatins ES arba ELPA narystės siekiančių šalių akreditacijos įstaigų pažangą, kad jos galėtų visapusiškai dalyvauti EA veikloje ir tapti EA narėmis. Minėtos akreditacijos įstaigos EA visateisėmis narėmis taps tik įgyvendinusios atitinkamas patvirtintas sąlygas. EA sieks skatinti tų šalių infrastruktūros kokybės gerinimą. |
— |
Bendradarbiaus su Europos Komisija, ELPA ir kompetentingomis nacionalinėmis institucijomis rengiant ir įgyvendinant techninės pagalbos ir bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis Bendrijos ir ELPA programas. |