52008DC0800

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 26.11.2008

KOM(2008) 800 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS VADOVŲ TARYBAI

Europos ekonomikos atkūrimo planas

Laikas veikti – dabar

Su tikrais išbandymais Europos vyriausybės ir institucijos susiduria pačiomis sunkiausiomis sąlygomis. Tuomet jos turi parodyti esančios kūrybingos, ryžtingos ir lanksčios. Jos taip pat turi parodyti, kad atsižvelgia į šeimų ir bendruomenių visoje Europos Sąjungoje poreikius ir sugeba tinkamai reaguoti į staigų padėties pablogėjimą, siekdamos Europos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo.

Europa visų pirma bus vertinama pagal pasiektus rezultatus. Nuo darbo pradžios dabartinė Komisija itin daug dėmesio skyrė tam, kad Europos Sąjunga gebėtų būti naudinga piliečiams. Komisijos veikla buvo nukreipta į sritis, kurių poveikį pajus visi europiečiai kiekviename ES kampelyje. Komisija taip pat palaikė bendradarbiavimą su svarbiausiais suinteresuotais subjektais kiekviename lygmenyje. Ji taip pat aiškiai parodė, kad darbas nebaigtas, kol nepasiektas rezultatas.

Dabartinė ekonominė krizė suteikia dar vieną galimybę parodyti, kad Europa yra naudingiausia piliečiams, kai didžiausias dėmesys skiriamas konkretiems veiksmams. Europa gali pasiekti pokyčių.

Sunkiais laikais kyla pagunda pasijusti bejėgiais. Bet Europa nėra bejėgė. Vyriausybių svertai, Europos Sąjungos priemonės ir protingai derinama veikla gali padėti užkirsti kelią tolesniam nuosmukiui. Europa, pasirengusi sparčiai ir tvirtai imtis plataus užmojo bei tikslinių veiksmų, bus Europa, sugebanti sustabdyti nuosmukį ir pradėti keisti įvykių eigą. Skęstame arba plaukiame kartu.

Ypatingas Europos Sąjungos indėlis yra jos gebėjimas padėti partneriams bendradarbiauti. Valstybių narių ir Bendrijos veiksmai ypač daug priridės siekiant pokyčių. Jie padės kuo geriau išnaudoti visų Europos dalių pranašumus. Minėti veiksmai taip pat suteiks galimybę visuotinai reaguoti į šią pasaulinę krizę.

Prieš mėnesį Komisija ėmėsi iniciatyvos išdėstyti, kaip ryžtingais ir suderintais veiksmais galima būtų reaguoti į ekonominę krizę. Malonu matyti, kad savo šalių padėtį gerinančios nacionalinės vyriausybės įkvėptos bendrųjų principų, kuriais susitarta grįsti Europos masto veiksmus. Dabar Komisija sutvirtina šią bendros veiklos platformą, pateikdama planą nuosmukiui sustabdyti ir paklausai bei pasitikėjimui didinti, pagal kurį numatyta išsaugoti šimtus tūkstančių darbo vietų ir suteikti galimybes didelėms bei mažoms įmonėms tęsti veiklą, kol ekonomika vėl pradės augti.

Europos ekonomikos atkūrimo planas pagrįstas dviem pagrindiniais ramsčiais ir vienu esminiu principu.

- Pagal pirmąjį ramstį numatyta gerokai padidinti perkamąją galią, siekiant padidinti paklausą ir skatinti pasitikėjimą. Komisija siūlo, kad valstybės narės ir ES sparčiai susitartų dėl skubios 200 mlrd. EUR (1,5 % BVP) vertės biudžetinės paskatos, siekiant padidinti paklausą, visiškai laikantis Stabilumo ir augimo pakto.

- Antrasis ramstis pagrįstas būtinybe nukreipti veiksmus trumpuoju laikotarpiu taip, kad būtų didinamas Europos ilgalaikis konkurencingumas. Plane išdėstyta išsami programa, kokių veiksmų imtis, siekiant paremti „sumanias“ investicijas. Sumanios investicijos – tai investicijos į tinkamus įgūdžius, atsižvelgiant į rytdienos poreikius; investicijos į energijos vartojimo efektyvumą, siekiant kurti darbo vietas ir taupyti energiją; investicijos į švarias technologijas, siekiant suteikti postūmį tokiems sektoriams kaip statybų ir automobilių persiorientuoti į mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų rinkas ateityje; ir investicijos į infrastruktūrą bei tarpusavio sujungiamumą, siekiant didinti veiksmingumą ir skatinti inovacijas. Kartu į planą įtraukti dešimt ekonomikos atkūrimo veiksmų padės valstybėms narėms nustatyti tinkamus socialinius ir ekonominius svertus, siekiant atremti dabarties iššūkius: suteikti naujų finansavimo galimybių mažosioms ir vidutinėms įmonėms, sumažinti administracinę naštą ir gerokai padidinti investicijas infrastruktūrai atnaujinti. Taip Europa taps konkurencinga ir pasirengusi veikti mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos sąlygomis.

- Pagrindinis šio plano principas yra solidarumas ir socialinis teisingumas. Sunkiu metu mūsų veiksmai turėtų padėti tiems, kam pagalbos labiausiai reikia. Siekti išsaugoti darbo vietas, imantis veiksmų socialinių išlaidų srityje. Nedelsiant apsvarstyti darbo netenkančiųjų darbo perspektyvas ilguoju laikotarpiu, pasitelkiant Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą ir padidintą Europos socialinį fondą. Sumažinti labiausiai pažeidžiamų subjektų energijos išlaidas, taikant tikslines energijos vartojimo efektyvumo priemones. Patenkinti internetu, kaip ryšio priemone, dar negalinčiųjų naudotis poreikius.

Esu tikras, kad krizės laikais atsiranda galimybių paspartinti permainas ir įdiegti struktūrines reformas, kurios padės mus pasiekti sėkmę ateities globalizuotos ekonomikos sąlygomis. Tai – puiki galimybė Europai.

Pateikiamas išsamus, plataus užmojo ekonomikos atkūrimo planas. Kuo greičiau jį įgyvendinsime, tuo skubiau europiečiams suteiksime pagalbą, kurios reikia jau šiandien.

José Manuel Durão Barroso

Briuselis 2008 m. lapkričio 26 d.

1. ĮžANGA

Pasaulinė finansų krizė smarkiai smogė ES. Dėl kreditų suvaržymo, sumažėjusių būsto kainų ir sumaišties vertybinių popierių rinkose itin smunka vartotojų pasitikėjimas, vartojimas ir investicijos. Namų ūkiai patiria didelį spaudimą. Įmonių užsakymai sumažėję. Nuo vartojimo kreditų priklausančių sektorių, pavyzdžiui, privačių statybų ir automobilių pramonės sričių, rinkų būklė labai pablogėjo daugelyje valstybių narių.

Niūrios naujausios ekonominės prognozės žada beveik nulinį augimą ir ES ekonomikos smukimo pavojų 2009 m. bei bedarbių skaičiaus padidėjimą maždaug 2,7 mln. per ateinančius dvejus metus, jeigu nebus imtasi korekcinių veiksmų. Savaitėmis po šių prognozių ekonominės sąlygos dar pablogėjo:

- finansų rinkų būklė tebėra pažeidžiama ir tikėtina, kad išliks įtempta ilgiau negu tikėtasi;

- namų ūkių ir įmonių pasitikėjimas sumažėjo gerokai labiau negu manyta;

- sulėtėjimo padarinius pajuto sparčiai augančios ekonomikos šalys, tai turėjo neigiamos įtakos Europos eksportui.

Euro zona ir kai kurios valstybės narės jau patiria nuosmukį. Yra pavojus, kad ši padėtis dar pablogės: investicijos ir vartotojų pirkimas bus atidėti, todėl atsiras mažėjančios paklausos, mažesnės apimties verslo planų, menkesnio naujovių taikymo ir darbo vietų skaičiaus mažinimo užburtas ratas. Dėl to ES gali patirti didesnį ir ilgesnį nuosmukį: ekonomika gali dar smukti kitais metais, o bedarbių skaičius – padidėti keliais milijonais.

Siekiant sustabdyti šį padėties blogėjimą, reikia imtis sparčių ir ryžtingų veiksmų. Europa turi naudotis visomis turimomis priemonėmis. Todėl valstybės narės ir ES turi bendradarbiauti, derinti veiklą Europoje ir prisidėti prie didesnio masto visuotinio atsako. Kovodama su finansų krize, ES užtikrino, kad būtų bendradarbiaujama ES ir nacionaliniu lygmeniu. Dėl to pavyko sėkmingai užtikrinti stabilumą, kai grėsė staigus pavojus. Šiuo metu valstybės narės vėl turėtų pasinaudoti ES pranašumais: veiksmingu veiklos derinimu, patikimomis sistemomis, sukurtomis pagal Stabilumo ir augimo paktą bei Lisabonos strategiją, taip pat euro ir didžiausios bendros rinkos pasaulyje teikiama masto ekonomijos nauda. Nacionalinių ir ES veiksmų sąveika gali padėti visoms valstybėms narėms atlaikyti pačias blogiausias pasaulines ekonomines audras ir po krizės tapti stipresnėmis.

Euras pasirodė esąs ypač vertingas ES šalių ekonomikai, jis – itin svarbus stabilumo veiksnys. Euras padeda apsisaugoti nuo destabilizuojančių valiutos kurso svyravimų, kurie būtų gerokai apsunkinę valstybių narių atsaką į krizę; šiuo atveju svarbus tvirtas nepriklausomo Europos centrinio banko vaidmuo.

Prieš mėnesį Komisija ėmėsi iniciatyvos ir apibrėžė planus kaip kovoti su finansų krize bei visos ekonomikos sunkumais ir šioje kovoje paversti Europą viena pagrindinių pasaulinio masto veikėjų[1]. Lapkričio pradžioje ES valstybių ir vyriausybių vadovai sutarė, kad sprendžiant krizę reikia derinti veiksmus ir paprašė Komisijos pateikti per jų gruodžio mėn. įvyksiantį susitikimą aptartinus klausimus.

Europos ekonomikos atkūrimo planas

Europos ekonomikos atkūrimo planas – tai Komisijos atsakas į dabartinę ekonomikos padėtį. Atsižvelgdama į krizės, su kuria susiduriame, mastą, ES turi ją spręsti derindama veiksmus, kurie turi būti pakankamai didelio masto ir plataus užmojo, kad būtų atkurtas vartotojų ir verslo pasitikėjimas. ES turi pasitelkti visus esamus ES ir nacionalinio lygmens politikos svertus. Dauguma ekonomikos politikos svertų, ypač galintieji padidinti vartotojų paklausą trumpuoju laikotarpiu, yra valstybių narių rankose. Valstybių narių galimybes taikyti fiskalines priemones yra labai nevienodos. Dėl to dar svarbiau veiksmingai derinti veiksmus.

Visos valstybės narės turės imtis veiksmų kovoti su krize. Jeigu veiksmai bus tinkamai derinami, bus galima vienu metu siekti skirtingų tikslų. Ėmusis veiksmų, galima sumažinti neigiamą nuosmukio poveikį trumpuoju laikotarpiu. Tačiau veiksmais taip pat gali būti paskatintos struktūrinės reformos, kurios būtinos, kad ES po krizės būtų stipresnė, nesumažinant ilgalaikio fiskalinio tvarumo. Dėl to Ekonomikos atkūrimo plane itin daug dėmesio skiriama inovacijoms ir ES investicijoms, vykdomoms atsižvelgiant į aplinkosaugos aspektus. Šiuo atveju naudingi ES lygmens veiksmai, kuriais būtų derinamos ES politikos kryptys ir lėšos, siekiant padėti valstybėms narėms išlaikyti ar padidinti investicijas, kurios suteiktų galimybes kurti darbo vietas, padidinti paklausą ir sustiprinti Europos gebėjimą pasinaudoti globalizacijos teikiama nauda.

Toliau išvardyti strateginiai Ekonomikos atkūrimo plano tikslai.

- Skubiai padidinti paklausą ir vartotojų pasitikėjimą;

- Sumažinti žmonių patiriamus nuostolius dėl ekonomikos nuosmukio ir jo padarinius labiausiai pažeidžiamiems gyventojams. Krizės palietė ar palies daug darbuotojų ir jų šeimų. Galima imtis veiksmų darbo vietų praradimui sustabdyti ir padėti žmonėms sparčiai sugrįžti į darbo rinką, užuot ilgą laiką buvus be darbo.

- Padėti Europai pasirengti pasinaudoti padėtimi, kai ekonomika vėl ims augti, kad ji atitiktų konkurencingumo ir ateities poreikius, kaip apibrėžta Lisabonos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijoje. Tam reikia vykdyti būtinas struktūrines reformas, skatinti inovacijas ir kurti žinių ekonomiką;

- Paspartinti perėjimą prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos. Tai Europai sudarys sąlygas taikyti savo klimato kaitos mažinimo ir energijos tiekimo patikimumo didinimo strategiją. Ši strategija paskatins taikyti naujas technologijas, padės kurti su aplinkosauga susijusias darbo vietas ir suteiks naujų galimybių sparčiai augančiose pasaulio rinkose, taip pat mažinti gyventojų bei verslo subjektų energijos išlaidas ir mažinti Europos priklausomybę nuo energijos iš užsienio.

Siekiant šių tikslų pagal Europos ekonomikos atkūrimo planą ketinama:

- išnaudoti sąveikas ir, derinant veiksmus, vengti neigiamo šalutinio poveikio;

- pasitelkti visus esamus politikos svertus, fiskalinės politikos kryptis, struktūrines ir finansų rinkų reformas bei išorės veiksmus;

- užtikrinti visišką neatidėliotinų veiksmų ir ES vidutinio bei ilgojo laikotarpio tikslų darną;

- tinkamai atsižvelgiant į tai, kad problema yra pasaulinio pobūdžio, parengti ES indėlį į tarptautinius reagavimo veiksmus.

Šiuo Europos ekonomikos atkūrimo planu siūloma imtis anticiklinių makroekonominių kovos su krize veiksmų – vykdyti įvairią plataus užmojo veiklą realiajai ekonomikai paremti. Tikslas – išvengti didelio nuosmukio. Planas pagrįstas Stabilumo ir augimo paktu bei Lisabonos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategija. Pagal planą numatyta:

- skubi 200 mlrd. EUR vertės (1,5 % ES BVP) biudžetinė paskata, kurią sudaro valstybių narių biudžeto padidinimas 170 mlrd. EUR (1,2 % ES BVP) ir maždaug 30 mlrd. EUR (apie 0,3 % ES BVP) ES finansavimas, kuriuo būtų remiami skubūs veiksmai;

- Lisabonos strategija pagrįsti prioritetiniai veiksmai, kartu skirti tam, kad mūsų ekonomika prisitaikytų prie ilgalaikių iššūkių ir būtų toliau įgyvendinamos struktūrinės reformos galimam augimui didinti.

2. Parama realiajai ekonomikai ir pasitikėjimo didinimas

Kadangi visų valstybių narių ūkiai labai integruoti, šalis vienija viena bendroji rinka ir jos įgyvendina daug bendrų politikos krypčių, reaguojant į krizę reikia derinti pinigų ir kreditų aspektus, biudžeto politiką ir pagal Lisabonos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją numatytus veiksmus.

2.1. Pinigų ir kreditų sąlygos

2.1.1. Europos centrinio banko ir kitų centrinių bankų vaidmuo

Atsižvelgiant į susidariusią padėtį, itin svarbus pinigų politikos vaidmuo. Dėl sumažėjusios vidutinės trukmės laikotarpiu numatomos infliacijos, Europos centrinis bankas (ECB) kartu su kitais ES centriniais bankais jau sumažino palūkanų normas. ECB davė ženklą, kad jos gali būti dar mažinamos. ECB jau įrodė savo svarbą rinkų stabilizavimui, skolindamas bankams ir didindamas likvidumą.

2.1.2. Bankų vaidmuo

Realiosios ekonomikos problemas iš esmės lemia finansų rinkų nestabilumas. Tam, kad ekonomika būtų tvirta ir augtų, finansų sektorius turi būti patikimas ir veiksmingas. Todėl bankų sistemos stabilizavimas yra pirmas žingsnis stabdant nuosmukį ir skatinant spartų ir tvarų pagyvėjimą. ES ir toliau turi bendrai siekti atkurti stabilumą ir pasitikėjimą vis dar pažeidžiamu finansų sektoriumi ir kurti sąlygas, kurios leistų tvariai atkurti ekonomiką. Krizė parodė, kad dabartinės finansų rinkų valdysenos srityje esama pavojų, kurie jau yra arba gali būti realūs ir sistemingi kilus rimtiems neramumams. Artimiausiais mėnesiais bus išlaikytas reformos tempas, siekiant atkurti stabilumą ir apsaugoti Europos piliečių ir verslo interesus.

Tačiau dabar itin svarbu, kad bankai atnaujintų savo įprastą uždavinį užtikrinti likvidumą ir skatinti investicijas į realiąją ekonomiką. Valstybės narės turėtų pasinaudoti bankų sektoriui suteikta didele finansine parama, kad paskatintų grįžimą prie įprastinio skolinimo ir užtikrintų, jog centrinio banko sumažintos palūkanų normos būtų taikomos paskolų gavėjams. Komisija toliau stebės, koks bus paramos bankų sektoriui priemonių poveikis ekonomikai ir konkurencijai.

2.1.3. Europos investicijų banko ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko vaidmuo

Reikia, kad Europos investicijų banko (EIB) grupė sustiprintų intervencines priemones kovoje su dabartine krize. EIB padidins metines intervencines priemones ES maždaug 15 mlrd. EUR artimiausiais dvejais metais. Dėl padidėjusio aktyvumo paskolų, akcinio kapitalo, garantijų ir finansavimo pagal rizikos pasidalijimo principą pavidalu taip pat atsiras teigiamas svertas – papildomos investicijos iš privačių šaltinių. Apskritai šis EIB siūlomas paketas padės sutelkti papildomų privačių išteklių, kurie paskatins papildomas investicijas artimiausiais dvejais metais. Tam, kad EIB galėtų padidinti finansavimo veiklos mastą, valstybės narės turėtų iki metų pabaigos įtraukti EIB rezervus, siekiant sutvirtinti jo kapitalo bazę 60 mlrd. EUR. Tai bus itin pastebimas politinis ženklas rinkoms, taip pat gerokai padidės banko skolinimo pajėgumai. Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) dabartinį savo finansavimą naujosiose valstybėse narėse turėtų padidinti 500 mln. EUR per metus.

2.2. Biudžeto politika

Pasitikėjimo atkūrimas priklausys nuo Europos gebėjimo padidinti paklausą naudojantis biudžeto politika lanksčiai, kaip numatyta peržiūrėtame Stabilumo ir augimo pakte. Dabartinėmis aplinkybėmis biudžeto politikos ekonomikos stabilizavimo ir paklausos išlaikymo uždavinys yra net dar svarbesnis.

Tik pasitelkusi svarų paskatų rinkinį Europa gali užkirsti kelią numatomam paklausos mažėjimui, kuris galėtų turėti neigiamų padarinių investicijoms ir užimtumui. Todėl Komisija siūlo valstybėms narėms sutarti dėl suderinto biudžetinių paskatų paketo, kuris turėtų būti parengtas laiku, tikslinis, laikinas ir įgyvendintinas nedelsiant.

Atsižvelgiant į nacionalinius 2009 m. biudžetus, šią suderintą biudžetinę paskatą turėtų sudaryti 170 mlrd. EUR – 1,2 % ES BVP, siekiant didelio teigiamo ir skubaus poveikio Europos ekonomikai ir užimtumui, papildant automatinių stabilizatorių funkciją. Išlaidos ir (arba) mokesčių mažinimas, numatyti biudžetinėje paskatoje, turėtų atitikti Stabilumo ir augimo pakte apibrėžtą lankstumą bei sustiprinti Lisabonos strategijoje numatytas struktūrines reformas. Ši biudžetinė paskata turėtų būti laikina. Valstybės narės turėtų pasiryžti pagerinti biudžeto būklę ir grįžti prie vidutinio laikotarpio tikslų.

Siekiant, kad biudžetinė paskata būtų kuo veiksmingesnė, ji turėtų būti teikiama atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės pradinę padėtį. Akivaizdu, kad ne visų valstybių narių padėtis tokia pati. Gerais laikais užsitikrinusios tvarią viešųjų finansų būklę ir padidinusios savo konkurencingumą valstybės narės dabar turi didesnę veiksmų laisvę. Tose valstybės narėse, kuriose didelis išorės ir vidaus disbalansas, ypač euro zonai nepriklausančiosiose, biudžeto politika iš esmės turėtų būti siekiama sumažinti šį disbalansą.

Biudžetinė paskata turėtų būti gerai parengta ir pagrįsta šiais principais:

1) Ji turėtų būti teikiama laiku, būti laikina, tikslinė ir suderinta

Nacionalinių biudžetinių paskatų paketai turėtų būti:

- teikiami laiku , kad būtų galima skubiai paremti ekonominę veiklą mažos paklausos laikotarpiu, nes vėluojant įgyvendinti fiskalinę paskatą, ji būtų suteikta tik ekonomikai pagyvėjus;

- laikini , kad būtų išvengta ilgalaikio biudžeto būklės pablogėjimo, dėl kurio būtų pakenkta tvarumui ir galiausiai reikėtų skirti finansavimą ateityje ilgam padidinus mokesčius;

- tiksliniai , nukreipti į ekonominių sunkumų šaltinį (didėjantį nedarbą, kreditų suvaržytas įmones ir (arba) namų ūkius ir pan., taip pat jai turėtų būti remiamos struktūrinės reformos), nes taip galima būtų padidinti ribotų biudžeto išteklių stabilizuojamąjį poveikį;

- suderinti , kad padidėtų jų teigiamas poveikis ir kad jie leistų užtikrinti ilgalaikį biudžeto tvarumą.

2) Ja turėtų būti suderintos pajamų ir išlaidų priemonės

Apskritai manoma, kad savo nuožiūra skirstomos viešosios išlaidos turi daugiau įtakos paklausai trumpuoju laikotarpiu, palyginti su sumažintais mokesčiais, nes kai kurie vartotojai gali būti labiau linkę taupyti, negu leisti pinigus, nebent mokesčiai būtų sumažinti tam tikram laikui. Atsižvelgiant į skirtingą valstybių narių padėtį, galima būtų apsvarstyti toliau išvardytas priemones[2].

- Viešosios išlaidos turi įtakos paklausai trumpuoju laikotarpiu. Tikėtina, kad priemonės, kurių būtų galima skubiai imtis ir kurios būtų nukreiptos į namų ūkius, ypač paliestus nuosmukio, turės beveik tiesioginės įtakos paklausai, pavyzdžiui, laikinai padidintos negrąžintinos socialinės išmokos bedarbiams ar mažas pajamas gaunantiems ūkiams, arba laikinai prailginta išmokų bedarbiams mokėjimo trukmė. Tai taip pat galima pasiekti paankstinant viešąsias investicijas į projektus, kurie galėtų būti naudingi mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) ir padėtų įgyvendinti tokius ilgalaikius viešosios politikos tikslus kaip lėšų infrastruktūrai skyrimas ar kova su klimato kaita;

- Garantijos ir paskolų subsidijos, teikiamos, siekiant kompensuoti neįprastai dideles dabartines rizikos priemokas , gali būti itin veiksmingos tokiais atvejais, kai kreditų teikimas iš esmės suvaržytas. Jos gali padėti sumažinti trumpalaikio apyvartinio kapitalo stoką – šiuo metu daugelis bendrovių susiduria su šia problema;

- Gerai parengtos finansinės paskatos , skirtos tam, kad mūsų šalių ekonomika sparčiau prisitaikytų prie tokių ilgalaikių iššūkių kaip klimato kaita, įskaitant, pavyzdžiui, paskata energijos vartojimo veiksmingumui didinti;

- Mažesni mokesčiai ir socialinio draudimo įmokos: mažesnės darbdavių mokamos socialinio draudimo įmokos gali turėti teigiamą poveikį darbo vietų išsaugojimui ir kūrimui, o dėl mažesnių mokesčių darbo pajamoms gali padidėti perkamoji galia, ypač gaunančiųjų mažas pajamas;

- Laikinai sumažintas standartinis PVM tarifas. Tai būtų fiskalinė paskata, kurią galima suteikti greitai ir dėl kurios galėtų padidėti vartojimas.

3) Ji turėtų būti teikiama atsižvelgiant į Stabilumo ir augimo paktą

Biudžeto politika turėtų būti vykdoma pagal Stabilumo ir augimo paktą, kad būtų užtikrinta bendra ir patikima politinė sistema. Pagal 2005 m. pakto versiją yra galimybė geriau atsižvelgti į ciklines sąlygas, didinant fiskalinę drausmę vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu. Taip sukuriama sistema, pagal kurią reikia dėti daugiau pastangų geru metu ir kuri suteikia daugiau lankstumo blogais laikais. Dėl neįprastų aplinkybių – finansų krizės ir nuosmukio – pateisinamas suderintas biudžeto padidinimas ES. Dėl to kai kurių valstybių narių deficitas galbūt viršys 3 % BVP orientacinę vertę. Valstybėse narėse, kurių deficitas bus laikomas perviršiniu, ekonomikai atsigaunant turės būti laiku imtasi korekcinių veiksmų. Tai bus padaryta visiškai laikantis Stabilumo ir augimo pakte numatytų procedūrų, kuriomis užtikrinama, kad perviršinis deficitas būtų sumažintas per tinkamą laiką, siekiant užtikrinti biudžeto būklės tvarumą.

Todėl Stabilumo ir augimo planas bus taikomas protingai, užtikrinant patikimas vidutinio laikotarpio fiskalinės politikos strategijas. Įgyvendinančios anticiklines priemones valstybės narės turėtų iki 2008 m. gruodžio pabaigos pateikti atnaujintas stabilumo ar konvergencijos programas. Jose turėtų būti įvardytos priemonės, kurios bus įgyvendintos, siekiant pagerinti fiskalinę padėtį ir užtikrinti ilgalaikį tvarumą. Komisija įvertins biudžetinių paskatų priemones ir atnaujintomis prognozėmis pagristas stabilumo bei konvergencijos programas ir pateiks rekomendacijų dėl tinkamos pozicijos, atsižvelgdama į šiuos tikslus:

- užtikrinti priemonių, kuriomis trumpuoju laikotarpiu padidinamas deficitas, paskesnį panaikinimą;

- pagerinti biudžeto politikos formavimą vidutiniu laikotarpiu tobulinant nacionalines biudžeto taisykles ir sistemas;

- užtikrinti viešųjų finansų stabilumą ilguoju laikotarpiu, pirmiausia įgyvendinant reformas, pagal kurias mažinamas su visuomenės senėjimu susijusių išlaidų didėjimas.

4) Ją turėtų lydėti struktūrinės reformos, kuriomis didinama paklausa ir atsparumas

Nors labiausiai tiesioginį poveikį ekonomikos augimui ir užimtumui trumpuoju laikotarpiu turi turėti pinigų ir fiskalinės politikos paskatos, išsamus atkūrimo planas taip pat turi aprėpti plataus užmojo struktūrinių reformų darbotvarkę , pritaikytą prie atskirų valstybių narių poreikių ir parengtą tam, kad po krizės jos būtų tvirtesnės. Iš dalies tai reikalinga dėl to, kad kai kurios struktūrinės reformos taip pat gali padėti padidinti bendrąją paklausą trumpuoju laikotarpiu. Be to, struktūrinės reformos būtinos, siekiant spręsti pagrindines dabartinės krizės priežastis ir padidinti ekonomikos prisitaikymo pajėgumus, kad ji galėtų sparčiai atsigauti.

Sugebanti greitai atsigauti, lanksti ekonomika padeda sumažinti neigiamą ekonominės krizės poveikį. Lisabonos strategija jau padėjo sustiprinti Europos ekonominį pagrindą. Tinkamai pritaikytos Lisabonos strategijos struktūrinės reformos galėtų būti tinkamas politinis atsakas į krizę trumpuoju laikotarpiu, nes šios reformos didina ekonominį atsparumą ir lankstumą. Valstybės narės turėtų apsvarstyti tolesnes priemones.

- Didinti vartotojų perkamąją galią, pagerindamos rinkų veikimą: politikos kryptys, kuriomis gerinamas pagrindinių rinkų veikimas, galėtų padėti išlaikyti paklausą, nes jomis būtų mažinamos kainos, o dėl to padidėtų namų ūkių perkamoji galia.

- Spręsti tiesiogiai su konkurencingumu susijusias problemas. Valstybėse narėse, kuriose esama infliacijos ir konkurencingumo problemų, būtina skubiai imtis priemonių, kuriomis būtų siekiama sutvirtinti darbo užmokesčio nustatymo mechanizmo ir produktyvumo pokyčių ryšį;

- Didinti užimtumą ir palengvinti patekimą į darbo rinką : šiuo metu pagrindinis uždavinys darbo rinkos srityje yra vengti neracionalaus darbo vietų skaičiaus mažinimo pramonės srityse, kurios laikinai nukentėjo sutrikus paklausai trumpuoju laikotarpiu. Šiuo tikslu būtų naudinga lanksčiau nustatyti darbo laiką ar tobulinti įdarbinimo tarnybas.

- Mažinti reguliavimo ir administracinę naštą verslui. Tokios reformos padeda didinti produktyvumą ir konkurencingumą. Tarp priemonių, kurias galima skubiai įgyvendinti, – tolesnis laiko verslo veiklai pradėti trumpinimas.

2.3. Veiksmai pagal Lisabonos strategiją numatytose keturiose prioritetinėse srityse

Siekiant kuo didesnės naudos ir Ekonomikos atkūrimo plano tikslų apsaugoti žmones ir neleisti, kad dėl krizės nukryptų dėmesys nuo ES ilgalaikių interesų ir poreikio investuoti į ateitį, turėtų būti glaudus fiskalinės paskatos ir veiksmų pagal Lisabonos strategiją numatytose keturiose prioritetinėse srityse (žmonės, verslas, infrastruktūra ir energetika, moksliniai tyrimai ir inovacijos) ryšys, kaip išdėstyta šiame skirsnyje. Siekdama šių tikslų Komisija, kaip dalį savo metinio Lisabonos paketo, 2008 m. gruodžio 16 d. išleis atskiras ataskaitas kiekvienai valstybei narei, į kurias bus įtraukta siūlomų rekomendacijų.

Sumaniai derinant ES politikos kryptis ir lėšas galima paskatinti svarbias investicijas, dėl kurių padidėtų ES galimybės ateityje ilgam užtikrinti gerovę. Taip pat svarbu nustatyti stabilias, numatomas pagrindines sąlygas pasitikėjimui didinti ir investicijoms paremti, taip pat kuo mažesnėmis sąnaudomis siekti bendrų problemų sprendimų. Kai kuriais šiame skirsnyje siūlomais veiksmais siekiama ES lėšų pirmiausia skirti tam, kad jos papildytų fiskalinę paskatą ir padėtų valstybėms narėms įgyvendinti savo politiką. Kitais veiksmais siekiama pagerinti investavimo ateityje sistemos sąlygas, sumažinti administracinę naštą ir paspartinti inovacijas. Apskritai šie veiksmai sudaro integruotą paketą: jų poveikis biudžetui turėtų būti nustatomas atsižvelgiant į pirmesniame skirsnyje nustatytus principus.

2.3.1. Išsaugoti užimtumą ir skatinti verslumą

Pirmenybė turėtų būti teikiama Europos piliečių apsaugai nuo skaudžiausių finansų krizės padarinių. Piliečiai – darbuotojai, namų ūkiai ar verslininkai – nukenčia pirmiausia. Mažindamos finansų krizės padarinius užimtumui ir socialinę įtaką valstybės narės turėtų aktyviai įtraukti socialinius partnerius.

a) Žmonės

Siekiant didinti įsidarbinimo galimybes, užtikrinti sparčią atleistų darbuotojų reintegraciją į darbo rinką ir išvengti ilgalaikio nedarbo, itin svarbu įgyvendinti aktyvios integracijos ir integruotą darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros politiką, pagal kurią daugiausia dėmesio būtų skiriama motyvavimo priemonėms, perkvalifikavimui ir įgūdžių tobulinimui. Atsižvelgiant į tai, taip pat bus svarbi tinkama socialinė apsauga, skatinanti dirbti ir padedanti užtikrinti perkamąją galią.

1. Imtis didelio masto Europos užimtumo didinimo iniciatyvos a) Komisija siūlo supaprastinti Europos socialinio fondo (ESF) paramos kriterijus ir padidinti išankstines išmokas nuo 2009 m. pradžios, kad valstybės narės galėtų anksčiau pasinaudoti iki 1,8 mlrd. EUR tam, kad: atsižvelgdamos į darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros strategijas, sparčiai patobulintų motyvavimo sistemas, ypač skirtąsias žemos kvalifikacijos darbuotojams, įskaitant individualizuotas konsultacijas, intensyvų darbuotojų mokymą ar perkvalifikavimą, gamybinę praktiką, subsidijuojamą įdarbinimą, taip pat dotacijas savarankiškai dirbantiems ir pradedantiems verslą asmenims; savo programomis daugiausia dėmesio skirtų paramos labiausiai pažeidžiamiems gyventojams telkimui ir, jei būtina, pasirinktų visiškai Bendrijos finansuojamus projektus šiuo laikotarpiu; pagerintų įgūdžių ugdymo bei atnaujinimo stebėseną ir suderinimą su esamomis ir planuojamomis darbo vietomis; tai būs įgyvendinta glaudžiai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, valstybinėmis įdarbinimo tarnybomis ir universitetais. Dirbdama su valstybėmis narėmis, Komisija siūlo perprogramuoti ESF išlaidas, kad užtikrintų, jog būtų įgyvendinti neatidėliotini prioritetai. b) Komisija taip pat pasiūlys peržiūrėti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo taisykles, kad jis galėtų sparčiau daryti įtaką pagrindiniams sektoriams – prisidėti prie atleistų darbuotojų mokymo ar įdarbinimo finansavimo arba darbo rinkoje išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus, kurių prireiks ekonomikai pradėjus atsigauti. Komisija peržiūrės fondo turimas biudžetines priemones, atsižvelgdama į pataisytų taisyklių įgyvendinimą. 2. Sukurti darbo paklausą Valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę mažinti darbdavių mokamus socialinius mokesčius už mažesnes pajamas gaunančius darbuotojus, siekdamos didinti žemesnės kvalifikacijos darbuotojų įsidarbinimo galimybes. Valstybės narės taip pat turėtų apsvarstyti galimybę taikyti inovatyvius sprendimus (pavyzdžiui, taikyti schemas, kuriomis būtų iš dalies subsidijuojamos namų ūkių ir vaikų priežiūros darbuotojų socialinio draudimo įmokos (angl. „service cheques“) ir kuriomis būtų padedama labiausiai pažeidžiamiems darbuotojams gauti darbus, teikiant subsidijas), kurie jau sėkmingai pradėti taikyti kai kuriose ES šalyse; Taryba turėtų iki 2009 m. pavasarį vyksiančio Europos Sąjungos Vadovų Tarybos susitikimo priimti siūlomą direktyvą dėl sumažinto PVM tarifo darbui imlioms paslaugoms taikymo nuolat. |

- b) Verslas

Būtina sąlyga investicijoms, augimui ir darbo vietų kūrimui privačiame sektoriuje – galėjimas gauti pakankamą ir prieinamą finansavimą. Valstybės narės turi panaudoti savo turimas poveikio priemones, suteikdamos didelę finansinę paramą bankų sektoriui, kad užtikrintų, jog bankai atnaujintų įprastą skolinimo veiklą. Kad paremtų smulkųjį verslą ir verslininkystę ES ir valstybės narės turi imtis skubių veiksmų iš esmės sumažinti MVĮ ir labai mažoms įmonėms tenkančias administracines kliūtis, visų pirma skubiai įgyvendindamos atitinkamus Komisijos pasiūlymus. Šiuo tikslu taip pat reikia kuo greičiau įgyvendinti Europos smulkiojo verslo aktą.

ES valstybės pagalbos taisyklės valstybėms narėms teikia daug galimybių teikti finansinę paramą įmonėms, regionams, darbuotojams ir bedarbiams, taip pat skatinti paklausą. Tuo pat metu šiomis taisyklėmis garantuojamos vienodos sąlygos, užtikrinant, kad valstybės pagalba būtų remiami ES tikslai, kaip antai MTTP, inovacijos, IRT, energijos vartojimo efektyvumas, o ne nederamai iškreipiama konkurencija, teikiant pranašumą tam tikroms įmonėms ar sektoriams. Dabartinėmis išskirtinėmis aplinkybėmis didžiausią susirūpinimą verslui kelia gebėjimas gauti finansavimą; Komisija sukurs laikinas gaires, kuriomis bus leidžiama valstybės parama paskoloms (žr. toliau).

3. Didinti verslo galimybes gauti finansavimą EIB sutelkė 30 mlrd. EUR paketą paskoloms MVĮ – tai 10 mlrd. EUR daugiau už įprastą skolinimo šiam sektoriui sumą. EIB taip pat 1 mlrd. EUR per metus padidins skolinamą vidutinio dydžio korporacijoms, kurios yra ypač svarbios ES ekonomikai. Be to, EIB Europos investicijų fondui papildomai skirs 1 mlrd. EUR tarpinio finansavimo priemonei. Komisija pateiks supaprastinimo paketą, visų pirma sprendimų dėl valstybės pagalbos priėmimui pagreitinti. Bet kokia valstybės pagalba turi būti teikiama per horizontalias schemas, skirtas Lisabonos tikslams, susijusiems su moksliniais tyrimais, inovacijomis, mokymais, aplinkos apsauga ir visų pirma švariomis technologijomis, transportu ir energijos vartojimo efektyvumu. Komisija laikinai leis valstybėms narėms palengvinti įmonių galimybes gauti finansavimą teikiant subsidijuojamas garantijas ir paskolų subsidijas investicijoms į gaminius, kuriems taikomi griežtesni nei ES nustatyti aplinkosaugos standartai[3]. 4. Mažinti administracinę naštą ir skatinti verslininkystę Remiantis Smulkiojo verslo aktu ir siekiant gerokai sumažinti administracinę naštą verslui, skatinti jų pinigų srautus ir padėti daugiau žmonių tapti verslininkais, ES ir valstybės narės turėtų: užtikrinti, kad visoje ES pradėti verslą būtų galima per tris dienas, nepatiriant jokių išlaidų, ir kad formalumus, susijusius su pirmo darbuotojo įdarbinimu, būtų galima sutvarkyti per vieną prieigos punktą; pašalinti reikalavimą labai mažoms įmonėms rengti metinę atskaitomybę (numatoma, kad šios įmonės sutaupytų 7 mlrd. EUR per metus) ir apriboti Europos privačiosios bendrovės kapitalo reikalavimą iki vieno euro; pagreitinti pasiūlyto Europos privačiosios bendrovės statuto priėmimą, kad nuo 2009 m. pradžios jis palengvintų MVĮ tarpvalstybinę verslo veiklą ir sudarytų sąlygas visoje ES joms veikti pagal tas pačias įmonių taisykles; užtikrinti, kad viešosios valdžios institucijos sumokėtų sąskaitas, įskaitant MVĮ, už tiekiamas prekes ir paslaugas per vieną mėnesį, siekiant sumažinti likvidumo suvaržymus, ir priimtų elektronines sąskaitas kaip lygiavertes sąskaitoms popieriuje (dėl to sąnaudas galima būtų sumažinti iki 18 mlrd. EUR); taip pat turėtų būti sumokėti visi viešųjų subjektų įsiskolinimai; iki 75 % sumažinti mokesčius už paraiškas patentui gauti ir išlaikyti, taip pat perpus sumažinti su ES prekės ženklu susijusias išlaidas. |

- 2.3.2 Tęsti investicijas į ateitį

Esame esminio struktūrinio perėjimo prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos pradžios liudininkai. Šis perėjimas ES teikia galimybių kurti naujus verslus, naujas pramonės šakas ir milijonus naujų gerai apmokamų darbo vietų. Turėtų būti įtraukti visi sektoriai – pavyzdžiui, neseniai priimtu sprendimu dėl BŽŪP reformos patikrinimo 3 mlrd. EUR skirti kovą su klimato kaita skatinančioms investicijoms kaimo vystymo srityje. Tai sritis, kurioje trumpalaikiai veiksmai Europos Sąjungai gali teikti naudos dabar ir ilgą laiką. Siekdama spartinti investicijas Komisija išaiškins viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių, kuriomis numatomos didelės investicijos į infrastruktūrą ir mokslinius tyrimus, teisinį pagrindą, kad palengvintų šį mišriojo finansavimo būdą.

c) Infrastruktūra ir energetika

Svarbiausia norint kuo labiau padidinti naudą ir sumažinti išlaidas – pasinaudoti galimybėmis didinti, pavyzdžiui, pastatų, apšvietimo, vėsinimo ir šildymo sistemų bei kitų technologijų, kaip antai transporto priemonių ir įrengimų, energijos vartojimo efektyvumą. Per trumpą laiką galima pasiekti didelių teigiamų rezultatų namų ūkiams ir verslui.

Tuo pat metu Europa turi spartinti investicijas į infrastruktūrą, visų pirma į Transeuropiniams tinklams (TEN) priklausančias aplinką tausojančias transporto rūšis, didelės spartos IRT tinklus ir energetikos tinklų tarpusavio sujungimą bei visos Europos infrastruktūras. Investicijų į infrastruktūrą spartinimas ne tik sušvelnintų smūgį statybų sektoriui, kuris gerokai smunka daugelyje valstybių narių, bet ir padidintų Europos ilgalaikio tvaraus augimo potencialą. Konkrečiai energetikos sektoriuje įvairūs svarbūs transeuropiniai projektai padėtų padidinti ES energijos tiekimo patikimumą ir daugiau valstybių narių integruoti į Europos elektros energijos tinklą.

5. Didinti investicijas siekiant modernizuoti Europos infrastruktūrą Bent jau ateinančius dvejus metus iš ES biudžeto greičiausiai nebus panaudotos visos finansinėje programoje nustatytos sumos. Todėl 2009 ir 2010 m. Komisija siūlo sutelkti 5 mlrd. EUR transeuropiniams energetikos tinklų sujungimo ir plačiajuosčio ryšio infrastruktūros projektams. Tam reikia, kad Taryba ir Parlamentas sutartų, neviršydami esamo biudžeto, pataisyti finansinę programą. 2007–2013 m. numatytu 347 mlrd. EUR finansiniu paketu pagal sanglaudos politiką teikiama didelė parama valstybių narių ir regionų viešosioms investicijoms. Vis dėlto yra rizika, kad dėl nacionaliniams biudžetams tenkančio spaudimo planuojamų investicijų tempas sulėtės. Siekiant suteikti staigų postūmį ekonomikai, struktūrinių fondų įgyvendinimas turėtų būti pagreitintas. Šiuo tikslu: Komisija pasiūlys padidinti išankstinį programų finansavimą, kad 4,5 mlrd. EUR būtų galima panaudoti anksčiau 2009 m.; valstybės narės turėtų pasinaudoti lankstumo galimybe paankstinti projektų finansavimą, padidinant Bendrijos finansuojamą dalį; Komisija pasiūlys įvairių kitų priemonių, skirtų didelių investicinių projektų įgyvendinimą sutelkti į laikotarpio pradžią, siekiant palengvinti finansų inžinerijos fondų panaudojimą, supaprastinti pagalbos gavėjams išmokėtų avansinių išmokų tvarkymą, ir vienodo dydžio pagrindu išplėsti reikalavimus atitinkančių išlaidų galimybes visiems fondams. Komisija pabrėžia būtinybę greitai priimti šiuos pasiūlymus. Iki 2009 m. kovo mėn. pabaigos Komisija paskelbs 500 mln. EUR kvietimą teikti paraiškas transeuropiniams transporto tinklų (TEN-T) projektams. Už šiuos pinigus statymo darbai būtų pradėti iki 2009 m. pabaigos. Taip būtų paankstintas esamų lėšų, kurios būtų perskirstytos per 2010 m. daugiametės TEN-T programos laikotarpio vidurio peržiūrą, panaudojimas. Kartu EIB gerokai, iki 6 mlrd. EUR per metus, padidins finansavimą kovai su klimato kaita, energijos tiekimo patikimumui ir investicijoms į infrastruktūrą, tuo pačiu spartindamas dviejų kartu su Komisija sukurtų inovacinių finansinių priemonių įgyvendinimą, t. y. įgyvendindamas Rizikos pasidalijimo finansine priemonę remti MTTP ir įgyvendindamas Paskolų garantijų priemonę TEN-T projektams skatinti didesnį privačiojo sektoriaus dalyvavimą. ERPB daugiau nei dvigubai sustiprins veiksmus energijos veiksmingumo ir klimato kaitos mažinimo srityje bei savivaldybių ir kitų infrastruktūros paslaugų finansavimą. Tai galėtų būti pasiekta sutelkus privačiojo sektoriaus investicijų finansavimą iki 5 mlrd. EUR. 6. Gerinti pastatų energinį naudingumą Veikdamos drauge valstybės narės ir ES institucijos turėtų skubiai imtis priemonių gyvenamųjų ir viešųjų pastatų energiniam naudingumui pagerinti ir skatinti spartų ekologiškų produktų naudojimą: Valstybės narės turėtų nustatyti ambicingus tikslus, siekdamos užtikrinti, kad viešieji pastatai bei privatūs ir socialiniai būstai atitiktų aukščiausius Europos energijos vartojimo efektyvumo standartus, ir nustatyti reikalavimą reguliariai vykdyti jų energijos vartojimo efektyvumo sertifikavimą. Nacionalinių tikslų siekimui palengvinti valstybės narės galėtų sumažinti nuosavybės mokestį energiškai efektyviems pastatams. Komisija ką tik pateikė pasiūlymus[4] iš esmės pagerinti pastatų energinį naudingumą ir ragina Tarybą ir Parlamentą juos priimti pirmumo tvarka. Be to, valstybės narės turėtų perprogramuoti savo struktūrinių fondų veiklos programas, siekdamos didesnę lėšų dalį skirti energijos vartojimo efektyvumo investicijoms, taip pat kai jomis finansuojamas socialinis būstas. Siekdama išplėsti galimybes Komisija šiam veiksmui paremti siūlo struktūrinių fondų reglamentų pataisas ir pabrėžia būtinybę greitai priimti šiuos pakeitimus. Komisija bendradarbiaus su EIB ir įvairiais nacionaliniais vystymosi bankais, kad pradėtų veikti 2020 m. energijos, kovos su klimato kaita ir infrastruktūros fondas akcinio kapitalo ir pusiau akcinio kapitalo projektams finansuoti; Komisija ragina valstybes nares ir pramonę skubiai sukurti inovacinius finansavimo modelius, pagal kuriuos atnaujinimai kelerius metus būtų finansuojami, pavyzdžiui, iš grąžinamų lėšų, remiantis už suvartotą energiją sutaupytomis lėšomis. 7. Skatinti greitai diegti ekologiškus produktus Komisija pasiūlys mažesnes PVM normas ekologiškiems produktams ir paslaugoms, kuriais visų pirma siekiama padidinti pastatų energinį naudingumą. Ji skatina valstybes nares teikti daugiau paskatų vartotojams siekiant skatinti aplinką tausojančių produktų paklausą. Be to, valstybės narės turėtų greitai įgyvendinti aplinkosauginio veiksmingumo reikalavimus išoriniems maitinimo šaltiniams, budėjimo ir išjungties režimu veikiančios įrangos elektros energijos vartojimui, dekoderiams ir fluorescentinėms lempoms. Komisija skubiai parengs priemones dėl kitų produktų, turinčių labai didelį energijos taupymo potencialią, kaip antai televizorių, buitinio apšvietimo, šaldytuvų ir šaldiklių, skalbimo mašinų, boilerių ir oro gaivintuvų. |

- d) Moksliniai tyrimai ir inovacijos

Finansų krizė ir jos sukeltas viešųjų ir privačiųjų finansinių išteklių suvaržymas kai ką gali paskatinti atidėti arba gerokai sumažinti planuotas investicijas į MTTP ir švietimą, kaip jau yra buvę anksčiau Europoje prasidėjus nuosmukiui. Žvelgiant atgal, dėl tokių sprendimų buvo sužlugdytas kapitalas ir žinios ir tai turėjo labai neigiamų pasekmių Europos ekonomikos augimui ir užimtumo galimybėms vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu. Vis dėlto buvo šalių tiek Europoje, tiek už jos ribų, kurios ekonomikai sunkiais laikais įžvalgiai padidino investicijas į MTTP bei švietimą ir taip padėjo pagrindą savo tvirtai padėčiai inovacijų srityje.

8. Padidinti investicijas į MTTP, inovacijas ir švietimą Kad paskatintų augimą ir našumą, valstybės narės ir privatusis sektorius turėtų padidinti planuotas investicijas į MTTP (atitinkančias jų nacionalinius MPPT tikslus). Jie taip pat turėtų apsvarstyti, kaip padidinti privačiojo sektoriaus MTTP investicijas, pavyzdžiui, teikiant mokestines paskatas, dotacijas ir (arba) subsidijas; valstybės narės turėtų išlaikyti investicijas švietimo kokybei pagerinti. 9. Kurti švarias technologijas automobilių ir statybos sektoriuose Siekdama paskatinti inovacijas gamybos sektoriuje, visų pirma statybos ir automobilių sektoriuose, kuriuose pastaruoju metu dėl krizės sumažėjusi paklausa ir kuriuose taip pat susiduriama su dideliais sunkumais pereinant prie ekologinės ekonomikos, Komisija siūlo sukurti tris svarbias viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes: Automobilių sektoriuje – Europos ekologiškų automobilių iniciatyvą. Pagal ją būtų vykdomi tyrimai, susiję su įvairiomis technologijomis ir pažangia energetikos infrastruktūra, būtini persilaužimui atsinaujinančių ir neteršiančių energijos šaltinių naudojimo, saugumo ir eismo sklandumo srityse pasiekti. Partnerystė bus finansuojama iš Bendrijos, EIB, pramonės ir valstybių narių įnašų; bendras paketas siektų ne mažiau kaip 5 mlrd. EUR. EIB automobilių gamintojams ir tiekėjams teiktų lengvatines paskolas inovacijoms, visų pirma technologijoms (pvz., susijusiomis su elektra varomais automobiliais), gerinančioms automobilių saugumą ir aplinkosaugos savybes finansuoti. Į šią iniciatyvą taip pat turėtų būti įtrauktos paklausos didinimo priemonės, tokios kaip valstybių narių registracijos ir naudojimo mokesčių mažiau teršalų išmetantiems automobiliams sumažinimas ir priemonės senus automobilius panaudoti laužui. Be to, Komisija rems regioninių ir vietos valdžios institucijų viešųjų pirkimų tinklą siekdama padidinti ekologiškų autobusų ir kitų transporto priemonių paklausą ir paspartinti CARS21 iniciatyvos įgyvendinimą. Statybų sektoriuje – Europos energiškai efektyvių pastatų iniciatyva siekiant skatinti ekologiškas technologijas ir energiškai efektyvių sistemų ir medžiagų naudojimą naujuose ir atnaujintuose pastatuose, kad iš esmės būtų sumažintas jų energijos naudojimas ir išmetamo CO2 kiekis[5]. Į iniciatyvą turėtų būti įtrauktas svarbus reguliavimo ir standartizavimo aspektas ir numatytas regioninių ir vietos valdžios institucijų viešųjų pirkimų tinklas. Numatomas paketas šiai iniciatyvai – 1 mlrd. EUR. Iniciatyva būtų remiama specialia 5 ir 6 veiksmų aprašuose siūloma veikla dėl infrastruktūros ir energijos vartojimo efektyvumo. Padidinti technologijų naudojimą gamyboje – ateities gamyklų iniciatyva. Šios iniciatyvos tikslas – padėti visų sektorių ES gamintojams, ypač MVĮ, prisitaikyti prie pasaulinio konkurencinio spaudimo, didinant ES gamybos technologinį pagrindą, kuriant ir diegiant itin efektyvias ateities technologijas, tokias kaip pritaikomų mašinų ir pramonės procesų, IRT ir pažangiųjų medžiagų inžinerijos technologijas. Numatomas paketas šiam veiksmui – 1,2 mlrd. EUR. 10. Spartusis internetas visiems Spartusis interneto ryšys skatina greitą technologijų sklaidą, o tai kuria inovacinių produktų ir paslaugų paklausą. Įdiegti Europoje šią modernią infrastruktūrą yra taip pat svarbu, kaip buvo svarbu nutiesti geležinkelius devynioliktame amžiuje. Siekdamos skatinti Europos pirmavimą fiksuotojo ir belaidžio ryšio srityje ir pagreitinti didelės pridėtinės vertės paslaugų kūrimą Komisija ir valstybės narės turėtų dirbti išvien su suinteresuotosiomis šalimis, kad parengtų plačiajuosčio ryšio strategiją tinklams atnaujinti ir išplėsti. Strategija bus remiama viešosiomis lėšomis siekiant suteikti plačiajuosčio ryšio prieigą vietovėse, kuriose tokio ryšio nepakanka, aukšta tokių paslaugų savikaina ir kur ryšio neįmanoma užtikrinti vien rinkos veikimu. Tikslas turėtų būti iki 2010 m. pasiekti 100 % sparčiojo interneto aprėptį. Be to, siekdamos pagerinti esamų tinklų veikimą, valstybės narės taip pat turėtų skatinti konkurencingas investicijas į šviesolaidžių tinklus ir patvirtinti Komisijos pasiūlymus atlaisvinti spektrą belaidžiam plačiajuosčiam ryšiui. Naudodama 5 veiksmo apraše minėtą finansavimą Komisija 2009–2010 m. papildomai skirs 1 mlrd. EUR šioms investicijoms į šiuos tinklus. |

- 3. DIRBTI SIEKIANT VISUOTINIų SPRENDIMų

Problemos, su kuriomis šiuo metu susiduria ES – dalis visą pasaulį apėmusių makroekonominių problemų, kurios buvo pabrėžtos Vašingtone įvykusiame finansinėms rinkoms ir pasaulio ekonomikai skirtame aukščiausiojo lygio susitikime. Šis Europos ekonomikos atkūrimo planas – tai ES įnašas siekiant glaudesnio tarptautinio makroekonominio bendradarbiavimo, įskaitant su sparčiai augančios ekonomikos šalimis, skirto atstatyti augimą, išvengti neigiamų šalutinių pasekmių ir paremti besivystančias šalis. ES buvo labai naudingi pastaraisiais dešimtmečiais didėję tarpvalstybiniai kapitalo srautai ir prekybos su besivystančiomis šalimis, taip pat vis labiau su sparčiai augančios ekonomikos šalimis, apimtys. Finansų krizė parodė, kokios tarpusavyje priklausomas tapo skirtingos pasaulio dalys. Iš tiesų, susirūpinimą turėtų kelti tai, kokiu mastu ir kaip greitai vienoje pasaulio dalyje prarastas pasitikėjimas paveikė finansų rinkas ir greitai paveikė realią ekonomiką visame pasaulyje. Šiandienos pasaulyje vienos sistemiškai svarbios finansų rinkos sukrėtimas yra pasaulinio masto problema, kurią reikia spręsti atitinkamu lygmeniu. Taigi, svarbiausias koordinuoto ES atsako į ekonomikos nuosmukį aspektas – glaudžiau bendradarbiauti su mūsų tarptautiniais partneriais ir tarptautinėmis organizacijomis, siekiant išspręsti problemas ES viduje ir už jos ribų, taip pat besivystančiose šalyse, kurios bus vienos iš skaudžiausiai paveiktų.

Pasaulio prekybos palaikymas

Europos atsigavimas priklauso nuo mūsų įmonių gebėjimo kuo geriau išnaudoti pasaulio rinkų teikiamas galimybes. Tai, ar Europos ekonomika vėl pradės patikimai augti, taip pat priklauso nuo jos gebėjimo eksportuoti. Geriausias būdas apriboti pasaulinį krizės poveikį – išlaikyti prekybos ryšius ir investavimo galimybes, nes pasaulio ekonomikos atsigavimas labai priklausys nuo sparčiai augančios ekonomikos šalių ir besivystančių šalių ekonominių rezultatų tvarumo.

Todėl turime išlaikyti įsipareigojimą atverti rinkas visame pasaulyje, išlaikydami savo rinką kuo atviresnę ir reikalaudami to paties iš trečiųjų šalių, visų pirma užtikrindami, kad būtų laikomasi PPO taisyklių. Kad pasiektų šį tikslą, Europa turėtų imtis šių veiksmų:

- PPO Dohos derybų raunde greitai pasiekti susitarimą dėl pasaulio prekybos . Atsižvelgdama į lapkričio 15 d. Vašingtono aukščiausiojo lygio susitikime prisiimtą atnaujintą įsipareigojimą, Komisija iš karto sustiprino pastangas su pagrindiniais PPO partneriais iki metų pabaigos pasiekti susitarimą dėl pagrindinių elementų. Sėkmingas raundas bus aiškus trumpalaikis pasitikėjimo nauja pasaulio ekonomikos santvarka ženklas. Bėgant laikui jis vartotojams ir verslui visame pasaulyje būtų naudingas dėl mažesnių kainų ir likusių didelių tarifų panaikinimo svarbiausiose partnerių rinkose.

- Toliau remti ekonominį ir socialinį šalių kandidačių ir Vakarų Balkanų konsolidavimą, siekdama abipusių ES ir regiono interesų. Šiuo tikslu Komisija skirs 120 mln. EUR atsako į krizę paketą, kuriuo bus sutelkta 500 mln. EUR paskolų iš tarptautinių finansų institucijų suma.

- Sukurti išsamių ir visaapimančių laisvosios prekybos susitarimų su kaimyninėmis šalimis tinklą , siekdama labiau integruotos regioninės rinkos. Pasiremdama savo kaimynystės politika ES gali plėtoti Viduržemio jūros šalių sąjungą ir planus dėl naujos partnerystės su kaimyninėmis rytų šalimis.

- Sustiprinti pastangas užtikrinti naujus ir ambicingus laisvosios prekybos susitarimus su kitais prekybos partneriais.

- Sukurti glaudžius darbo santykius su naująja JAV administracija, įskaitant per Transatlantinę ekonominę tarybą . Taip pat galėtų būti siekiama veiksmingesnio bendradarbiavimo reglamentavimo srityje su kitomis pramoninėmis šalimis, tokiomis kaip Kanada ir Japonija.

- Tęsti dvišalį dialogą su pagrindiniais partneriais , kaip antai Kinija, Indija, Brazilija ir Rusija, siekdama spręsti viešųjų pirkimų, konkurencijos ir intelektinės nuosavybės klausimus.

Kova su klimato kaita

Krizė ištiko esminio struktūrinio perėjimo prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos išvakarėse. Kovos su klimato kaita tikslą galima suderinti su naujomis ekonominėmis galimybėmis naujoms technologijoms ir darbo vietoms kurti bei energetiniam saugumui padidinti.

Susitarimas gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryboje ir su Europos Parlamentu dėl ES vidaus klimato kaitos strategijos sustiprins ES vadovaujamą vaidmenį, kurio ES turi imtis, siekdama užtikrinti, jog būtų sudarytas ambicingas tarptautinis susitarimas dėl klimato kaitos UNFCCC konferencijoje Kopenhagoje 2009 m. pabaigoje.

Remti besivystančias šalis

Ši krizė dar padidins esamą spaudimą besivystančiose šalyse, kurios dažniausiai yra blogiausiai pasirengusios su juo kovoti. Dėl to yra ypač svarbu, kad ES ir kitos šalys išlaikytų savo įsipareigojimus siekti tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT). Išsivysčiusios šalys ir regionai, tokie kaip ES, gali turėti parengti naujas, lanksčias ir inovacines priemones (tokias kaip ES pastaruoju metu vykdoma pagalbos maistu priemonė) besivystančioms šalims padėti skubiai susidoroti su krizės poveikiu.

Tęsti paramą sparčiai augančios ekonomikos ir besivystančioms šalims žengti tvaraus augimo keliu yra ypač svarbu rengiantis lapkričio 29 d. – gruodžio 2 d. Dohoje įvyksiančiai tarptautinei vystymosi finansavimo konferencijai. Šiame susitikime ES, kuri 2007 m. ir toliau buvo didžiausia užjūrio vystymosi pagalbos (UVP) teikėja, dar kartą patvirtins savo įsipareigojimą iki 2010 m. UVP skirti 0,56 % BNP, o iki 2015 m. – 0,7 %. Ji taip pat paragins kitus pagalbos teikėjus toliau dirbti siekiant šių tikslų.

Remti tvarų vystymąsi, inter alia siekiant nustatytų UVP ir TVT tikslų, taip pat sprendžiant bendrus valdysenos sunkumus, dar svarbiau ekonominės krizės metu. Dalijimasis tvaraus augimo teikiama nauda, kova su klimato kaita, energijos ir maisto tiekimo saugumas bei geras valdymas – tai tarpusavyje susiję iššūkiai, kuriems spręsti svarbų vaidmenį taip pat gali atlikti tarptautinės finansų institucijos bei ir kiti tarptautiniai subjektai.

4. IšVADOS

Akivaizdu, kad dėl pasaulio ir Europos ekonomikos nuosmukio spaudimo darbo vietoms ir paklausai ES ateinančiais mėnesiais laukia sunkūs laikai. Tačiau veikdamos drauge valstybės narės ir Europos institucijos gali imtis veiksmų vartotojų ir verslo pasitikėjimui atstatyti, atnaujinti skolinimą ir skatinti investicijas į ekonomiką, sukurdamos darbo vietų ir padėdamos bedarbiams rasti naujus darbus. Šiame komunikate pateikiamas Europos ekonomikos atkūrimo planas skirtas sukurti pagrindą greitam valstybių narių sutarimui pasiekti, kad Europos ekonomika vėl taptų gyvybinga.

Europos Komisija ragina Europos Parlamentą visiškai paremti šį Europos ekonomikos atkūrimo planą.

Ji ragina valstybių ir vyriausybių vadovus 2008 m. gruodžio 11–12 d. susitikime:

1. priimti šį Europos ekonomikos atkūrimo planą;

2. paprašyti Europos Komisiją ir Tarybą bendradarbiauti siekiant užtikrinti, kad bendrų šalių ir ES lygmens priemonių vertė siektų ne mažiau kaip 5 % BVP;

3. užtikrinti, kad atnaujintos stabilumo ir konvergencijos programos, įskaitant nacionalines paskatos priemones, būtų įvertintos laikantis Stabilumo ir augimo pakte nustatytų procedūrų, tuo pačiu išnaudojant juo teikiamą lankstumą;

4. patvirtinti Europos ekonomikos atkūrimo plane nustatytus 10 veiksmų; paraginti Tarybą ir Parlamentą pagreitinti teisėkūros veiksmus, būtinus šioms priemonėms įgyvendinti;

5. sutarti, remiantis Komisijos indėliu prieš 2009 m. pavasario Europos Vadovų Tarybą, kuriame bus įvertinta pažanga įgyvendinant šį planą, nustatyti bet kokias tolesnes priemones, kurių reikia ES ir valstybių narių lygmeniu ekonomikos atkūrimui skatinti;

6. toliau glaudžiai bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais siekiant įgyvendinti pasaulinio masto sprendimus, sustiprinti pasaulinę valdyseną ir skatinti ekonomikos atkūrimą.

[1] Spalio 29 d. komunikatas – COM (2008) 706.

[2] Šiame dokumente pateikiamos bendrosios rekomendacijos ir konkretūs veiksmai, susiję su prioritetinėmis sritimis, turėtų atitikti vidaus rinkos ir konkurencijos taisykles, ypač susijusias su valstybės pagalba.

[3] Tai bus padaryta padidinant esamą 1,5 mln. EUR „saugaus uosto“ (angl. safe harbour ) ribą rizikos kapitalui iki 2,5 mln. EUR ir leidžiant, numatant tam tikras sąlygas ir didžiausias sumas, a) teikti pagalbą paskolų garantijoms tam tikroms įmonėms, kurios turi sunkumų gauti paskolas; b) teikti pagalbą iki 50 % (MVĮ) ir 25 % (didelėms įmonėms) orientacinės normos investicijų paskoloms produktams gaminti, kai taikomi griežtesni nei nauji Bendrijos standartai, kuriais padidinamas aplinkos apsaugos lygis ir kurie dar nėra įsigalioję, arba jie pradedami taikyti anksčiau.

[4] COM (2008) 755, 2008 11 13.

[5] Dabar pastatams tenka 40 % sunaudojamos energijos.