52007PC0735

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 29.11.2007

KOM(2007) 735 galutinis

2007/0253 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

dėl Bendrijos tvarkos, leidžiančios padidinti dujų ir elektros energijos kainų galutiniams pramonės vartotojams skaidrumą (Nauja redakcija)

(pateikta Komisijos)

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1. 1987 m. balandžio 1 d. Komisija nusprendė[1], kad visi teisės aktai, kurie buvo iš dalies pakeisti ne daugiau nei dešimt kartų, turėtų būti kodifikuojami ir pabrėžė, kad šis reikalavimas yra minimalus bei kad Komisijos padaliniai turėtų stengtis parengti kodifikuotas tekstų, už kuriuos jie yra atsakingi, redakcijas per trumpesnį laikotarpį siekdami užtikrinti, jog Bendrijos taisyklės būtų aiškios ir lengvai suprantamos.

2. Komisija pateikė pasiūlymą kodifikuoti 1990 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvą 90/377/EEB dėl Bendrijos tvarkos, leidžiančios padidinti dujų ir elektros energijos kainų galutiniams pramonės vartotojams skaidrumą[2] . Nauja direktyva turėjo pakeisti įvairius aktus, kurių nuostatos buvo į ją įtrauktos[3].

3. Per tą laiką Sprendimas 1999/468/EB, nustatantis Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką[4], buvo iš dalies pakeistas Sprendimu 2006/512/EB, kuriuo nustatyta reguliavimo procedūra su tikrinimu, taikytina bendro pobūdžio priemonėms, skirtoms iš dalies pakeisti neesmines pagrindinio dokumento, priimto laikantis Sutarties 251 straipsnyje nurodytos tvarkos, nuostatas, inter alia išbraukiant kai kurias tokias nuostatas arba įrašant naujas neesmines nuostatas.

4. Pagal bendrą Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškimą[5] dėl Sprendimo 2006/512/EB tam, kad ši procedūra būtų taikoma jau galiojantiems Sutarties 251 straipsnyje nurodyta tvarka priimtiems dokumentams, jie turi būti pataisyti laikantis taikomų procedūrų.

5. Todėl siekiant įtraukti pakeitimus, susijusius su reguliavimo procedūra su tikrinimu, kodifikuotą Direktyvos 90/377/EEB redakciją reikia pakeisti naujai išdėstyta redakcija.

ê 90/377/EEB (pritaikytas)

2007/0253 (COD)

Pasiūlymas

Ö EUROPOS PARLAMENTO IR Õ TARYBOS DIREKTYVA

dėl Bendrijos tvarkos, leidžiančios padidinti dujų ir elektros energijos kainų galutiniams pramonės vartotojams skaidrumą

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos Ö 285 Õ straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos[6],

kadangi:

ò naujas

(1) 1990 m. birželio 29 d. Tarybos direktyva 90/377/EEB dėl Bendrijos tvarkos, leidžiančios padidinti dujų ir elektros energijos kainų galutiniams pramonės vartotojams skaidrumą[7] buvo keletą kartų iš esmės pakeista[8]. Kadangi šią direktyvą reikia keisti dar kartą, siekiant aiškumo ji turėtų būti išdėstyta nauja redakcija.

ê 90/377/EEB 1 konstatuojamoji dalis

(2) Energijos kainų skaidrumas, užtikrinantis, kad nebūtų iškraipyta konkurencija bendroje rinkoje, yra labai svarbus energetikos vidaus rinkos sukūrimui ir sklandžiam jos veikimui.

ê 90/377/EEB 2 konstatuojamoji dalis

(3) Kainų skaidrumas gali padėti išvengti vartotojų diskriminacijos didinant jų laisvę rinktis įvairius energijos resursus ir tiekėjus.

ê 90/377/EEB 3 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(4) Šiuo metu skirtinguose energijos resursuose ir Ö skirtingose Õ valstybėse narėse ar Ö Bendrijos Õ regionuose kainų skaidrumas skiriasi ir dėl to kyla abejonių dėl energetikos vidaus rinkos sukūrimo.

ê 90/377/EEB 4 konstatuojamoji dalis

(5) Vis dėlto kaina, kurią moka Bendrijos pramonės įmonės už naudojamą energiją, yra vienas iš veiksnių, turinčių įtakos jų konkurencingumui, ir todėl turėtų būti laikoma paslaptyje.

ê 90/377/EEB 5 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(6) Duomenų sistema apie tipinius vartotojus, kuria naudojasi Europos Bendrijų statistikos biuras Ö (Eurostatas) Õ savo kainynuose, ir duomenų sistema apie Ö žyminčias Õ kainas, kurios bus nustatytos pagrindiniams pramonės elektros energijos vartotojams, Ö užtikrina Õ, kad toks skaidrumas Ö nepažeidžia Õ konfidencialumo reikalavimo.

ê 90/377/EEB 6 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(7) Ö Eurostato Õ naudojamą vartotojų kategorijų sistemą būtina išplėsti tiek, kiek įmanoma, išlaikant vartotojų tipiškumą.

ê 90/377/EEB 7 konstatuojamoji dalis

(8) Tuomet galutiniams vartotojams nustatytos kainos taps skaidrios, nepažeidžiant būtino sutarčių konfidencialumo reikalavimo. Siekiant laikytis konfidencialumo reikalavimo, skelbiamai kainai atitinkamoje vartotojų kategorijoje būtini mažiausiai trys jos vartotojai.

ê 90/377/EEB 8 konstatuojamoji dalis

(9) Ši informacija apie pramonės įmonių kaip galutinių vartotojų suvartojamas dujas ir elektros energiją sudarys galimybę palyginti ją su kitais energijos resursais (nafta, akmens anglimi, iškastiniu kuru ir atsinaujinančiais energijos ištekliais) ir kitais vartotojais.

ê 90/377/EEB 9 konstatuojamoji dalis

(10) Dujas ir elektros energiją tiekiančioms įmonėms ir dujas ir elektros energiją vartojančioms pramonės įmonėms ir po šios direktyvos įsigaliojimo yra toliau taikomos Steigimo sutartyje nustatytos konkurencijos taisyklės, ir kadangi dėl tos priežasties Komisija gali paprašyti pranešti kainas ir pardavimo sąlygas.

ê 90/377/EEB 10 konstatuojamoji dalis

(11) Informacija apie galiojančias kainų sistemas yra kainų skaidrumo dalis.

ê 90/377/EEB 11 konstatuojamoji dalis

(12) Informacija apie vartotojų suskirstymą į kategorijas ir jų atitinkamas rinkos dalis taip pat yra kainų skaidrumo dalis.

ê 90/377/EEB 12 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(13) Pranešimas Ö Eurostatui Õ apie kainas ir pardavimo sąlygas vartotojams bei galiojančias kainų sistemas ir vartotojų suskirstymą į kategorijas pagal vartojimą Ö, užtikrinant šių kategorijų reprezentatyvumą nacionaliniu mastu, Õ turėtų būti pakankamai išsamus, kad Komisija galėtų priimti reikiamus sprendimus apie atitinkamus veiksmus ar pasiūlymus, atsižvelgdama į energetikos vidaus rinkoje susiklosčiusią situaciją.

ê 90/377/EEB 13 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(14) Ö Eurostatui Õ pateikiami duomenys bus patikimesni, jeigu įmonės pačios parengs juos.

ê 90/377/EEB 14 konstatuojamoji dalis

(15) Informacija apie valstybių narių tiesioginius ir parafiskalinius mokesčius yra svarbi užtikrinant kainų skaidrumą.

ê 90/377/EEB 15 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(16) Prireikus turi būti galimybė patikrinti Ö Eurostatui Õ pateiktų duomenų patikimumą.

ê 90/377/EEB 16 konstatuojamoji dalis

(17) Kainų skaidrumo pasiekiama kuo plačiau tarp vartotojų paskelbiant informaciją apie kainas ir kainų sistemas.

ê 90/377/EEB 17 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(18) Siekiant energijos kainų skaidrumo, sistema turėtų remtis įrodyta patirtimi ir metodais, kuriuos sukūrė ir taiko Ö Eurostatas Õ tvarkydamas, tikrindamas ir skelbdamas šiuos duomenis.

ê 90/377/EEB 18 konstatuojamoji dalis

(19) Siekiant sukurti energetikos vidaus rinką, kainų skaidrumo sistema turėtų kuo greičiau pradėti veikti.

ê 90/377/EEB 19 konstatuojamoji dalis

(20) Šią direktyvą visos valstybės narės galėtų pradėti vienodai taikyti tik tuomet, kai bus pakankamai išplėtota gamtinių dujų rinka, o ypač jos infrastruktūra.

ê

(21) Šio sprendimo įgyvendinimui būtinos priemonės turėtų būti priimtos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgaliojimais tvarką[9].

ò naujas

(22) Visų pirma Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus daryti būtinus I ir II priedų pakeitimus atsižvelgiant į nustatytas konkrečias problemas. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir yra skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, jos turi būti patvirtintos taikant Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

ò naujas

(23) Naujos į šią direktyvą įtrauktos nuostatos susijusios tik su komiteto procedūromis. Todėl valstybėms narėms nereikia jų perkelti į nacionalinę teisę.

ê

(24) Ši direktyva neturėtų pažeisti valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminais, numatytais III priedo B dalyje,

ê 90/377/EEB (pritaikytas)

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad dujas ir elektros energiją galutiniams pramonės vartotojams tiekiančios įmonės, kaip apibrėžta I ir II prieduose, praneštų Europos Bendrijos statistikos biurui Ö (Eurostatui) Õ 3 straipsnyje nustatyta forma:

1) dujų ir elektros energijos kainas ir pardavimo sąlygas, nustatytas galutiniams pramonės vartotojams;

2) naudojamas kainų sistemas;

3) vartotojų ir jų atitinkamų apimčių suskirstymą į kategorijas pagal suvartojimą, užtikrinant šių kategorijų reprezentatyvumą nacionaliniu mastu.

2 straipsnis

1. 1 straipsnyje nurodytos įmonės renka 1 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytus duomenis pagal kiekvienų metų sausio 1 d. ir liepos 1 d. duomenis.

Duomenys, parengti laikantis 3 straipsnyje nurodytų nuostatų, Ö Eurostatui Õ ir valstybių narių kompetentingoms institucijoms nusiunčiami per du mėnesius.

2. Remiantis 1 dalyje nurodytais duomenimis, Ö Eurostatas Õ kiekvienų metų gegužės ir lapkričio mėnesiais atitinkama forma paskelbia dujų ir elektros energijos kainas, nustatytas valstybių narių pramonės vartotojams, ir tam tikslui naudojamas kainų sistemas.

3. 1 straipsnio 3 punkte nurodyta informacija Ö Eurostatui Õ ir valstybių narių kompetentingoms institucijoms siunčiama kas dveji metai.

Ši informacija viešai neskelbiama.

3 straipsnis

Įgyvendinimo nuostatos, susijusios su 1 straipsnyje nurodytos informacijos forma, turiniu ir visais kitais ypatumais, nurodytos I ir II prieduose.

4 straipsnis

Ö Eurostatas Õ neatskleidžia jam pagal 1 straipsnį pateiktų duomenų, kuriems galėtų būti nustatytas komercinio slaptumo reikalavimas. Šiais Ö Eurostatui Õ pateiktais slaptais statistiniais duomenimis gali naudotis tik jo pareigūnai ir tik statistiniais tikslais.

Ö Pirma pastraipa Õ netrukdo viešai skelbti šių duomenų suvestinių formos, pagal kurią neįmanoma nustatyti atskirų komercinių sandorių.

5 straipsnis

Ö Eurostatui Õ pastebėjus statistiškai svarbius duomenų, perduodamų laikantis šios direktyvos, netikslumus ar neatitikimus, jis gali prašyti nacionalines įstaigas leisti jam patikrinti atitinkamus nesuvestinius duomenis bei skaičiavimo ar įvertinimo metodus, kuriais buvo remtasi rengiant suvestines, siekiant nustatyti ar netgi pataisyti informaciją, kuri laikoma netikslia.

6 straipsnis

ê 90/377/EEB (pritaikytas)

ð naujas

Prireikus Komisija padaro būtinus Ö I ir II Õ priedų pakeitimus atsižvelgdama į nustatytas konkrečias problemas. ð Šios priemonės, kuriomis siekiama iš dalies pakeisti šios direktyvos esmines nuostatas, patvirtinamos taikant 7 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. ï

Tačiau šie pakeitimai Ö yra Õ tik Ö I ir II Õ priedų techniniai pataisymai ir Ö nepakeičia Õ sistemos bendros struktūros.

ê 1882/2003 1 str. ir I priedo 3 p. (pritaikytas)

ð naujas

7 straipsnis

1. Komisijai padeda komitetas.

2. Jeigu daroma nuoroda į Ö šią dalį Õ, taikomos Sprendimo 1999/468/EB ð 5a straipsnio 1 – 4 dalys ï ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

3. Komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.

ê 90/377/EEB

8 straipsnis

Kartą per metus Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui suvestinę ataskaitą apie šios direktyvos taikymą.

ê 90/377/EEB

9 straipsnis

Gamtinių dujų atveju, ši direktyva nebus taikoma valstybėse narėse penkerius metus nuo šios energijos rūšies atsiradimo atitinkamoje rinkoje.

Šio energijos šaltinio atsiradimo nacionalinėje rinkoje datą atitinkama valstybė narė nedelsdama konkrečiai praneša Komisijai.

ê

10 straipsnis

Direktyva 90/377/EEB su pakeitimais, padarytais aktais, nurodytais III priedo A ir B dalyse, yra panaikinama nepažeidžiant valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminais, numatytais III priedo B dalyje.

Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal IV priede pateiktą atitikmenų lentelę.

11 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

ê 90/377/EEB

12 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, [...]

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

[...] [...]

ê 2007/394/EB

I PRIEDAS

DUJŲ KAINOS

Duomenys apie dujų kainas galutiniams pramonės vartotojams[10] turi būti renkami ir apdorojami pagal šią metodiką:

a) Praneštinos kainos – tai kainos, kurias galutiniai pramonės vartotojai moka už dujotiekiais šių vartotojų reikmėms tiekiamas dujas.

b) Atsižvelgiama į visus dujų naudojimo pramonės reikmėms atvejus. Ši sistema netaikoma vartotojams, kurie dujas naudoja:

- elektros energijai elektrinėse arba kogeneracinėse jėgainėse gaminti,

- ne energijos gamybai (pvz., chemijos pramonėje),

- kurie per metus sunaudoja tiek dujų, kad jų energetinė vertė yra didesnė nei 4 000 000 gigadžaulių (GJ).

c) Registruotinos kainos turi būti pasirenkamos atsižvelgiant į tipinių vartotojų grupes, kurioms vartotojai priskiriami pagal per metus jų suvartojamą dujų kiekį.

d) Duomenys apie kainas bus renkami du kartus per metus, abiejų pusmečių pradžioje (sausio ir liepos mėn.) ir atitiks vidutines kainas, kurias galutiniai pramonės vartotojai už dujas mokėjo ankstesnį pusmetį. Europos Bendrijų statistikos tarnybai perduotas pirmas pranešimas apie kainas atitiks 2008 m. sausio 1 d. padėtį.

e) Kainos turi būti nurodomos nacionaline valiuta (nurodoma suma, kurią reikia mokėti už gigadžaulio energijos kiekio pagaminimą). Naudojamo energijos vieneto vertė išmatuojama remiantis bendrąja šilumingumo verte.

f) Į kainas turi būti įtraukti visi mokėtini mokesčiai: tinklo mokesčiai, prie kurių pridedamas mokestis už sunaudotą energiją ir atimamos visos grąžinamos permokos arba priemokos, ir pridedamos kitos įmokos (skaitiklių nuomos įmoka, abonentinės įmokos ir t. t.). Pradiniai prijungimo mokesčiai nėra įtraukiami.

g) Turi būti pateikiamos vidutinės nacionalinės kainos.

h) Valstybės narės mažiausiomis sąnaudomis parengia ir įdiegia procedūras, kurias taikant būtų užtikrinamas reprezentatyviosios duomenų rinkimo sistemos veikimas pagal šias taisykles:

- kainos turi atitikti svertines vidutines kainas (nustatant pastarąsias atsižvelgiama į dujų tiekimo bendrovių, kurios buvo naudotos kaip svorio koeficientai, užimamą rinkos dalį). Taikant aritmetinį vidurkį apskaičiuotos kainos pateikiamos tuo atveju, jeigu neįmanoma apskaičiuoti svertinių verčių. Valstybės narės abiems atvejais užtikrina, kad būtų pateikiami duomenys apie reprezentatyviąją nacionalinės rinkos dalį,

- užimama rinkos dalis turėtų būti nustatoma atsižvelgiant į tuos dujų kiekius, už kuriuos dujų tiekėjas galutiniams pramonės vartotojams pateikė sąskaitą. Jeigu įmanoma, užimama rinkos dalis apskaičiuojama atsižvelgiant į kiekvieną vartotojų grupę. Informaciją, kuria remiantis buvo apskaičiuojamos svertinės vidutinės kainos, valstybės narės tvarko laikydamosi slaptumo reikalavimų,

- siekiant slaptumo, su kainomis susiję duomenys bus perduodami tik tuomet, jeigu atitinkamoje valstybėje narėje bus bent po tris kiekvienos grupės, nurodytos j punkte, galutinius vartotojus.

i) Turi būti pateikiamos trijų lygių kainos:

- kainos be mokesčių ir rinkliavų,

- kainos be pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir kitų susigrąžinamų mokesčių,

- kainos su visais mokesčiais, rinkliavomis ir PVM.

j) Bus renkami duomenys apie šių grupių galutinių pramonės vartotojų už dujas mokamas kainas:

Galutiniai pramonės vartotojai | Per metus suvartojamas dujų kiekis (GJ) |

Mažiausias | Didžiausias |

I1 grupė | < 1 000 |

I2 grupė | 1 000 | < 10 000 |

I3 grupė | 10 000 | < 100 000 |

I4 grupė | 100 000 | < 1 000 000 |

I5 grupė | 1 000 000 | <= 4 000 000 |

k) Kartą per dvejus metus, kartu su sausio mėnesį pateikiama ataskaita apie kainas, Europos Bendrijų statistikos tarnybai teikiama informacija apie naudojamą duomenų rinkimo sistemą, ypač: duomenų rinkimo aprašymas ir rinkimo mastas (tiekimo bendrovių, apie kurias teikti duomenys, skaičius, agreguotoji procentinė rinkos, iš kurios rinkti duomenys, dalis ir t. t.), apskaičiuojant vidutines svertines kainas naudoti kriterijai ir kiekvienos vartotojų grupės suvartoti agreguotieji kiekiai. Pirmame pranešime apie duomenų rinkimo sistemą pateikiama 2008 m. sausio 1 dienos padėtis.

l) Kartą per metus, kartu su sausio mėnesį pateikiama ataskaita apie kainas, Europos Bendrijų statistikos tarnybai teikiama informacija apie pagrindines vidutines charakteristikas ir veiksnius, į kuriuos atsižvelgiama apskaičiuojant pranešamas kiekvienos vartotojų grupės kainas.

Ši informacija – tai:

- vidutiniai su galutiniais pramonės vartotojais ir kiekviena vartotojų grupe susiję apkrovos veiksniai, apskaičiuojami atsižvelgiant į visą patiektos energijos kiekį ir vidutinę didžiausią paklausą,

- nuolaidų, kurios buvo suteiktos už nepertraukiamą tiekimą, aprašymas,

- abonentinių mokesčių, skaitiklių nuomos mokesčių ar bet kokių kitų, nacionaliniu lygiu mokamų įmokų, aprašymas.

m) Kartą per metus, kartu su sausio mėnesį pateikiama ataskaita, taip pat turėtų būti pateikiamos mokesčių, kurie taikomi dujas parduodant galutiniams pramonės vartotojams, normos, šių normų apskaičiavimo metodas ir mokesčių aprašymas. Aprašyme turi būti nurodomos visos neapmokestinamos rinkliavos, iš kurių apmokamos duomenų apie kainas rinkimo sistemos sąnaudos ir padengiami su viešąja paslauga susiję įsipareigojimai.

Pateikiamas mokesčių sąrašas turi būti aiškiai suskirstytas į tris atskirtas dalis:

- mokesčiai, rinkliavos, neapmokestinamos rinkliavos, įmokos ir kiti fiskaliniai mokesčiai, kurie nenurodomi galutiniams pramonės vartotojams pateikiamose sąskaitose. Dėl to šioje įtraukoje aprašyti duomenys įtraukiami į skiltį, kurioje nurodomi kainų lygį apibūdinantys rodikliai: „kainos be mokesčių ir rinkliavų“,

- į galutiniams pramonės vartotojams pateikiamas sąskaitas įtraukiami mokesčiai ir rinkliavos, kurios laikomos negrąžinamomis. Dėl to šioje įtraukoje aprašyti duomenys įtraukiami į skiltį, kurioje nurodomi kainų lygį apibūdinantys rodikliai: „kainos be pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir kitų susigrąžinamų mokesčių“,

- į galutiniams pramonės vartotojams pateikiamas sąskaitas įtraukiamas pridėtinės vertės mokestis (PVM) ir kiti susigrąžinami mokesčiai. Šioje įtraukoje aprašyti duomenys įtraukiami į skiltį, kurioje nurodomi kainų lygį apibūdinantys rodikliai: „kainos su visais mokesčiais, rinkliavomis ir PVM“.

Trumpas skirtingų taikomų mokesčių, rinkliavų, neapmokestinamų rinkliavų, įmokų ir kitų fiskalinių mokesčių sąrašas:

- pridėtinės vertės mokestis,

- koncesijos mokestis. Šis mokestis – tai paprastai licencijos ir įmokos, kurios mokamos už dujotiekių ar kitokios dujų įrangos užimamą žemę ir jų naudojamą valstybės ar privatų turtą,

- aplinkosaugos mokesčiai arba įmokos. Aplinkosaugos mokesčiai arba įmokos paprastai būna susiję su atsinaujinančios energijos išteklių naudojimo arba kombinuotosios šiluminės ir elektros energijos gamybos skatinimu ar jie nustatomi už poveikį klimato kaitai darančių išmetamą CO2, SO2 ar kitokios medžiagos kiekį,

- kiti su energetikos sektoriumi susiję mokesčiai arba įmokos: su viešąja paslauga susiję įsipareigojimai ir (arba) mokesčiai, įmokos, kuriomis finansuojama energetikos sektorių reglamentuojančių institucijų veiklą ir t. t.,

- kiti su energetikos sektoriumi nesusiję mokesčiai arba įmokos: nacionaliniai, vietiniai ar regioniniai fiskaliniai mokesčiai už suvartotą energiją, mokesčiai už dujų skirstymą ir t. t.

Į pajamų mokesčius, už turtą mokamus mokesčius, mokestį už variklinių transportų priemonių tepalą, kelių mokesčius, mokesčius už licencijas naudotis telekomunikacijomis, radijo ryšiu, reklamą, rinkliavas už licencijas, taršos mokesčius ir t. t. nebuvo atsižvelgiama ir jie neįtraukiami į šį aprašymą, nes šie mokesčiai, be jokios abejonės, laikytini veiklos vykdytojo sąnaudų dalimi ir jie taip pat taikomi kitiems sektoriams ar veiklos rūšims.

n) Valstybėse narėse, kuriose pardavimą pramonės vartotojams vykdo viena bendrovė, informaciją gali teikti ta bendrovė. Valstybėse narėse, kuriose veiklą vykdo daugiau nei viena bendrovė, informaciją turėtų teikti nepriklausoma statistinių duomenų įstaiga.

_____________

ê 2007/394/EB

II PRIEDAS

ELEKTROS ENERGIJOS KAINOS

Duomenys apie elektros energijos kainas galutiniams pramonės vartotojams[11] turi būti renkami ir apdorojami pagal šią metodiką:

a) Praneštinos kainos – tai kainos, kurias galutiniai pramonės vartotojai moka už savo reikmėms perkamą elektros energiją.

b) Atsižvelgiama į visus elektros energijos naudojimo pramonės reikmėms atvejus.

c) Registruotinos kainos turi būti pagrįstos atsižvelgiant į tipinių vartotojų grupes, kurioms vartotojai priskiriami pagal per metus jų suvartojamą elektros energijos kiekį.

d) Duomenys apie kainas bus renkami du kartus per metus, abiejų pusmečių pradžioje (sausio ir liepos mėn.) ir atitiks vidutines kainas, kurias galutiniai pramonės vartotojai už elektros energiją mokėjo ankstesnį pusmetį. Europos Bendrijų statistikos tarnybai perduotas pirmas pranešimas apie kainas atitiks 2008 m. sausio 1 d. padėtį.

e) Kainos turi būti nurodomos nacionaline valiuta (nurodoma suma, kurią reikia mokėti už vieną kWh).

f) Į kainas turi būti įtraukti visi mokėtini mokesčiai: tinklo mokesčiai, prie kurių pridedamas mokestis už sunaudotą energiją ir iš kurių atimamos visos grąžinamos permokos arba priemokos, ir pridedamos kitos įmokos (galios mokesčiai, pateikimas į rinką, skaitiklių nuomos įmoka ir t. t.). Pradiniai prijungimo mokesčiai nėra įtraukiami.

g) Turi būti registruojamos vidutinės nacionalinės kainos.

h) Valstybės narės mažiausiomis sąnaudomis parengia ir įdiegia procedūras, kurias taikant būtų užtikrinamas reprezentatyviosios duomenų rinkimo sistemos veikimas pagal šias taisykles:

- kainos turi atitikti svertines vidutines kainas (nustatant pastarąsias atsižvelgiama į elektros energijos tiekimo bendrovių, kurios buvo naudotos kaip svorio koeficientai, užimamą rinkos dalį). Taikant aritmetinį vidurkį apskaičiuotos kainos pateikiamos tuo atveju, jeigu neįmanoma apskaičiuoti svertinių verčių. Valstybės narės abiems atvejais užtikrina, kad būtų pateikiami duomenys apie reprezentatyviąją nacionalinės rinkos dalį,

- užimama rinkos dalis turėtų būti nustatoma atsižvelgiant į tuos elektros energijos kiekius, už kuriuos elektros energijos tiekėjas galutiniams pramonės vartotojams pateikė sąskaitą. Jeigu įmanoma, užimama rinkos dalis apskaičiuojama atsižvelgiant į kiekvieną vartotojų grupę. Informaciją, kuria remiantis buvo apskaičiuojamos svertinės vidutinės kainos, valstybės narės tvarko laikydamosi slaptumo reikalavimų,

- siekiant slaptumo, su kainomis susiję duomenys bus perduodami tik tuomet, jeigu atitinkamoje valstybėje narėje bus bent po tris kiekvienos grupės, nurodytos j punkte, galutinius vartotojus.

i) Turi būti pateikiamos trijų lygių kainos:

- kainos be mokesčių ir rinkliavų,

- kainos be pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir kitų susigrąžinamų mokesčių,

- kainos su visais mokesčiai, rinkliavomis ir PVM.

j) Bus renkami duomenys apie šių grupių galutinių pramonės vartotojų už elektros energiją mokamas kainas:

Galutiniai pramonės vartotojai | Per metus suvartojamas elektros energijos kiekis (MWh) |

Mažiausias | Didžiausias |

IA grupė | < 20 |

IB grupė | 20 | < 500 |

IC grupė | 500 | < 2 000 |

ID grupė | 2 000 | < 20 000 |

IE grupė | 20 000 | < 70 000 |

IF grupė | 70 000 | <= 150 000 |

k) Kartą per dvejus metus, kartu su sausio mėnesį pateikiama ataskaita apie kainas, Europos Bendrijų statistikos tarnybai teikiama informacija apie naudojamą duomenų rinkimo sistemą, ypač: duomenų rinkimo aprašymas ir rinkimo mastas (tiekimo bendrovių, apie kurias teikti duomenys, skaičius, agreguotoji procentinė rinkos, iš kurios rinkti duomenys, dalis ir t. t.), apskaičiuojant vidutines svertines kainas naudoti kriterijai ir kiekvienos vartotojų grupės suvartoti agreguotieji kiekiai. Pirmame pranešime apie duomenų rinkimo sistemą pateikiama 2008 m. sausio 1 dienos padėtis.

l) Kartą per metus, kartu su sausio mėnesį pateikiama ataskaita apie kainas, Europos Bendrijų statistikos tarnybai teikiama informacija apie pagrindines vidutines charakteristikas ir veiksnius, į kuriuos atsižvelgiant apskaičiuojamos pranešamos kainos.

Teiktinoje informacijoje turi būti nurodyta:

- vidutiniai su galutiniais pramonės vartotojais ir kiekviena vartotojų grupe susiję apkrovos veiksniai, apskaičiuojami atsižvelgiant į visą patiektos energijos kiekį ir vidutinę didžiausią paklausą,

- lentelė, kurioje nurodomi šalyje nustatyti įtampos apribojimai,

- abonentinių mokesčių, skaitiklių nuomos mokesčių ar bet kokių kitų nacionaliniu lygiu mokamų mokesčių aprašymas.

m) Kartą per metus, kartu su sausio mėnesį pateikiama ataskaita, turėtų būti taip pat pateikiamos mokesčių, kurie taikomi elektros energiją parduodant galutiniams pramonės vartotojams, normos, šių normų apskaičiavimo metodas ir mokesčių aprašymas. Aprašyme turi būti nurodomos visos neapmokestinamos rinkliavos, iš kurių apmokamos duomenų apie kainas rinkimo sistemos sąnaudos ir padengiami su viešąja paslauga susiję įsipareigojimai.

Pateikiamas mokesčių sąrašas turi būti aiškiai suskirstytas į tris atskirtas dalis:

- mokesčiai, rinkliavos, neapmokestinamos rinkliavos, įmokos ir kiti fiskaliniai mokesčiai, kurie nenurodomi galutiniams pramonės vartotojams pateikiamose sąskaitose. Šioje įtraukoje aprašyti duomenys įtraukiami į skiltį, kurioje nurodomi kainų lygį apibūdinantys rodikliai: „kainos be mokesčių ir rinkliavų“,

- galutiniams pramonės vartotojams pateikiamas sąskaitas įtraukiami mokesčiai ir rinkliavos, kurios laikomos negrąžinamomis. Šioje įtraukoje aprašyti duomenys įtraukiami į skiltį, kurioje nurodomi kainų lygį apibūdinantys rodikliai: „kainos be pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir kitų susigrąžinamų mokesčių“,

- į galutiniams pramonės vartotojams pateikiamas sąskaitas įtraukiamas pridėtinės vertės mokestis (PVM) ir kiti susigrąžinami mokesčiai. Šioje įtraukoje aprašyti duomenys įtraukiami į skiltį, kurioje nurodomi kainų lygį apibūdinantys rodikliai: „kainos su visais mokesčiais, rinkliavomis ir PVM“.

Trumpas skirtingų taikomų mokesčių, rinkliavų, neapmokestinamų rinkliavų, įmokų ir kiti fiskalinių mokesčių sąrašas:

- pridėtinės vertės mokestis,

- koncesijos mokesčiai. Šis mokestis – tai paprastai licencijos ir įmokos, kurios mokamos už elektros tinklų ar kitokios elektros įrangos užimamą žemę ir jų naudojamą valstybės ar privatų turtą,

- aplinkosaugos mokesčiai arba įmokos. Aplinkosaugos mokesčiai arba įmokos paprastai būna susiję su atsinaujinančios energijos išteklių naudojimo arba kombinuotosios šiluminės ir elektros energijos gamybos skatinimu ar jie nustatomi už poveikį klimato kaitai darančių išmetamą CO2, SO2 ar kitokios medžiagos kiekį,

- branduolinės energijos ir kiti priežiūros mokesčiai: branduolinio įrenginio eksploatavimo nutraukimo mokesčiai, branduolinių įrenginių priežiūros įmokos ir t. t.,

- kiti su energetikos sektoriumi susiję mokesčiai arba įmokos: su viešąja paslauga susiję įsipareigojimai ir (arba) mokesčiai, įmokos, kuriomis finansuojama energetikos sektorių reglamentuojančių institucijų veiklą ir t. t.,

- kiti su energetikos sektoriumi nesusiję mokesčiai arba įmokos: nacionaliniai, vietiniai ar regioniniai fiskaliniai mokesčiai už suvartotą energiją, mokesčiai už elektros energijos skirstymą ir t. t.

Į pajamų mokesčius, už turtą mokamus mokesčius, akcizo mokestį už naftos produktus ir degalus, kurie nebuvo naudoti gaminant elektros energiją, variklinių transportų priemonių tepalą, kelių mokesčius, mokesčius už licencijas naudotis telekomunikacijomis, radijo ryšiu, reklamą, rinkliavas už licencijas, taršos mokesčius ir t. t. nebuvo atsižvelgiama ir jie neįtraukiami į šį aprašymą, nes šie mokesčiai, be jokios abejonės, laikytini veiklos vykdytojo sąnaudų dalimi ir jie taip pat taikomi kitiems sektoriams ar veiklos rūšims.

n) Kartą per metus, kartu su sausio mėnesį pateikiama ataskaita, Europos Bendrijų statistikos tarnybai turi būti pateikiamos į pagrindines sudedamąsias dalis suskirstytos elektros energijos kainos. Į pagrindines sudedamąsias dalis elektros energijos kainos suskirstomos pagal šią metodiką:

Visa vartotojų grupei nustatyta elektros energijos kaina – tai „tinklo“ kainų, „energijos ir tiekimo“ kainų (t. y. pradedant gamyba ir baigiant tiekimu į rinką, išskyrus tinklus) ir visų mokesčių bei rinkliavų suma.

- „tinklo“ kaina – tai taikant perdavimo ir paskirstymo tarifus gautų įplaukų santykis (jeigu įmanoma) su atitinkamu vartotojų grupės suvartotu elektros energijos kiekiu (kWh). Jeigu kiekvienos vartotojų grupės atskirai suvartoti elektros energijos kiekiai (kWh) nėra žinomi, turėtų būti pateikiami apskaičiuoti kiekiai,

- „energijos ir tiekimo“ kaina – tai visa kaina, iš kurios atimama „tinklo“ kaina ir visi mokesčiai bei rinkliavos,

- mokesčiai ir rinkliavos. Ši kainų dedamoji dalis suskirstoma papildomai:

- į „tinklo“ kainas įtraukti mokesčiai ir rinkliavos,

- į „energijos ir tiekimo“ kainas įtraukti mokesčiai ir rinkliavos,

- pridėtinės vertės mokestis (PVM) ir kiti susigrąžinami mokesčiai,

PASTABA: Jeigu papildomosios paslaugos nurodomos atskirai, tada jas galima priskirti vienai iš šių dviejų sudedamųjų dalių:

- į „tinklo“ kainą įtraukiamos šios sąnaudos: perdavimo ir paskirstymo tarifai, perdavimo ir paskirstymo nuostoliai, tinklo sąnaudos, vartotojų aptarnavimo sąnaudos, sistemos priežiūros sąnaudos ir skaitiklių nuomos sąnaudos,

- į „energijos ir tiekimo“ kainą įtraukiamos į šios sąnaudos: gamybos, agregavimo, balansavimo energijos, elektros energijos tiekimo sąnaudos, paslaugų teikimo vartotojams, vartotojų aptarnavimo, rodiklių rodmenų nuskaitymo ir kitos tiekimo sąnaudos,

- kitos specialios sąnaudos. Šioje įtraukoje nurodytos sąnaudos – tai nei tinklo, nei energijos ar tiekimo sąnaudos arba mokesčiai. Jeigu šios rūšies sąnaudų patiriama, jos pranešamos atskirai.

o) Valstybėse narėse, kuriose pardavimą pramonės vartotojams vykdo viena bendrovė, informaciją gali teikti ta bendrovė. Valstybėse narėse, kuriose veiklą vykdo daugiau nei viena bendrovė, informaciją turėtų teikti nepriklausoma statistinių duomenų įstaiga.

_____________

é

III PRIEDAS

A dalis

Panaikinama direktyva ir jos vėlesni pakeitimai (nurodyta 10 straipsnyje)

Tarybos direktyva 90/377/EEB (OL L 185, 1990 7 17, p. 16) |

Komisijos direktyva 93/87/EEB (OL L 277, 1993 11 10, p. 32) |

1994 m. Stojimo akto I priedas (OL L 241, 1994 8 29) |

2003 m. Stojimo akto II priedo 12 (A)(3)(a) ir (b) punktas (OL L 236, 2003 9 23) |

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1) | tik I priedo 3 punktas |

Tarybos direktyva 2006/108/EB (OL L 363, 2006 12 20, p. 414) | tik 1 straipsnyje pateikta nuoroda į Direktyvą 90/377/EEB ir I priedo 1 punkto a ir b papunkčiai |

Komisijos sprendimas 2007/394/EB (OL L 148, 2007 6 9, p. 11) |

B dalis

Perkėlimo į nacionalinę teisę terminų sąrašas (nurodytas 10 straipsnyje)

Direktyvos | Perkėlimo terminas |

90/377/EEB | 1991 liepos 30 d. |

93/87/EEB 2006/108/EB | - 2007 m. sausio 1 d. |

_____________

IV PRIEDAS

Atitikmenų lentelė

Direktyva 90/377/EEB | Ši direktyva |

1 straipsnis 2 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys 2 straipsnio 1 dalies antras sakinys 2 straipsnio 2 dalis 2 straipsnio 3 dalies pirmas sakinys 2 straipsnio 3 dalies antras sakinys 2 straipsnio 3 dalies trečias sakinys 3 – 5 straipsniai 6 straipsnio pirma pastraipa - 6 straipsnio antra pastraipa 7 straipsnio 1 ir 2 dalys 7 straipsnio 3 dalis 8 straipsnis | 1 straipsnis 2 sakinio 1 dalies pirma pastraipa 2 sakinio 1 dalies antra pastraipa 2 straipsnio 2 dalis 2 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa - 2 straipsnio 3 dalies antra pastraipa 3 – 5 straipsniai 6 straipsnio pirmos pastraipos pirmas sakinys 6 straipsnio pirmos pastraipos antras sakinys 6 straipsnio antra pastraipa 7 straipsnis - 8 straipsnis |

9 straipsnio pirma pastraipa | - |

9 straipsnio antros pastraipos pirmas sakinys 9 straipsnio antros pastraipos antras sakinys | 9 straipsnio pirma pastraipa 9 straipsnio antra pastraipa |

- | 10 ir 11 straipsniai |

10 straipsnis | 12 straipsnis |

I – II priedas | I – II priedas |

- | III priedas |

- | IV priedas |

_____________

[1] KOM(87) 868 PV.

[2] Atliekama vadovaujantis Komisijos komunikatu Europos Parlamentui ir Tarybai – Acquis communautaire kodifikavimas, COM(2001) 645 galutinis.

[3] Žr. šio pasiūlymo III priedo A dalį.

[4] OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 22, p. 11).

[5] OL C 255, 2006 10 21, p. 1.

[6] OL C (...(, (...(, p. (...(.

[7] OL L 185, 1990 7 17, p. 16. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos sprendimu 2007/394/EB (OL L 148, 2007 6 9, p. 11).

[8] Žr. III priedo A dalį.

[9] OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 22, p. 11).

[10] Galutiniams pramonės vartotojams gali būti priskiriami kiti ne privatūs vartotojai.

[11] Galutiniams pramonės vartotojams gali būti priskiriami kiti ne privatūs vartotojai.