52007DC0847

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 20.12.2007

KOM(2007) 847 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS

Euratomo sutarties 35 straipsnio taikymas

Įrenginių, skirtų oro, vandens ir dirvos radioaktyvumo lygiui nuolat stebėti, darbo ir veiksmingumo patikrinimas

1990–2007 m. ataskaita

1. ĮVADAS

1.1. EURATOMO sutarties nuostatos dėl sveikatos ir saugos

Euratomo sutarties II antraštinės dalies 3 skyriuje „Sveikata ir sauga“ numatoma nustatyti pagrindinius saugos standartus darbuotojų ir plačiosios visuomenės sveikatos apsaugai užtikrinti (30–33 straipsniai), o 35–38 straipsniai (ir tam tikru mastu 34 straipsnis dėl „ypač pavojingų bandymų“, t. y. ginklų bandymų) konkrečiai susiję su oro, vandens ir dirvos radioaktyvumo lygiu. Pagrindiniai saugos standartai ir radioaktyvumo lygis akivaizdžiai susiję, nes pagrindinis radioaktyvumo lygio kontrolės tikslas – visuomenės sveikatos apsauga.

Siekiant atsižvelgti į mokslo žinių pažangą ir įrenginių eksploatavimo patirtį, nuo 1959 m. pagrindiniai saugos standartai buvo atnaujinami. Paskutinį kartą jie peržiūrėti 1996 m.[1] Be standartuose nustatytų reikalavimų, pagrindiniai Komisijos uždaviniai radioaktyvumo lygio kontrolės srityje per paskutinius penkis dešimtmečius yra susiję su 36 straipsnio (informacijos apie visuomenę veikiančio radioaktyvumo lygį, kurią valstybės narės perduoda remdamosi pagal 35 straipsnio pirmą pastraipą įrengtais matavimo įrenginiais, rinkimas ir skelbimas) ir 37 straipsnio (Komisijos nuomonė, ar valstybių narių pateikti radioaktyviųjų atliekų laidojimo planai gali turėti įtakos kitoms valstybėms narėms) taikymu.

Sparčios branduolinės energetikos plėtros laikais 37 straipsnyje nustatyta procedūra, pagal kurią pateikiami kiekvieno naujo branduolinio reaktoriaus, perdirbimo įmonės ar kito branduolinio įrenginio bendrieji duomenys, buvo labai svarbi. Bendrųjų duomenų pateikimo taisyklės ir informacijos turinys paaiškintas keliose Komisijos rekomendacijose, paskutinė iš kurių priimta 1999 m.[2]. 37 straipsnio įgyvendinimo ataskaitos perduodamos Tarybai ir Europos Parlamentui[3].

Įgyvendinant 36 straipsnį daugiausia dėmesio skiriama radioaktyvumo lygio duomenų, kurie svarbūs vertinant radiacijos poveikį visiems gyventojams, skelbimui, kad būtų galima palyginti radioaktyvumo lygius skirtingose valstybėse narėse. Duomenų kokybės reikalavimas ir ataskaitų teikimo metodas pirmą kartą pateikti 2000 m. Komisijos rekomendacijoje[4]. Nuo 2007 m. valstybės narės savo duomenis gali importuoti į Komisijos duomenų bazę ir toje bazėje juos tvarkyti. Ši duomenų bazė, kuria naudojantis taip pat rengiamos metinės stebėsenos ataskaitos ir elektroninė sistema, kuria suteikiama galimybė keistis valstybėse narėse įrengtų automatinio radiacijos stebėjimo sistemų duomenimis, valdoma pagal Euratomo sutarties 39 straipsnį sėkmingai bendradarbiaujant Energetikos ir transporto generaliniam direktoratui ir Jungtinio tyrimų centro Aplinkos apsaugos ir tvarumo institutui.

35 straipsnio antroje pastraipoje Komisijai suteikiama teisė patekti į radioaktyvumo lygiui stebėti skirtus įrenginius, kad galėtų juos patikrinti. Iki 1989 m., kai Komisija pritarė iniciatyvai atnaujinti tokius patikrinimus, jie buvo nereguliarūs. Atsižvelgiant į 2002 m. gruodžio mėn. Teisingumo Teismo sprendimą, kuriame teigiama, kad dirbtinai atskirti visuomenės sveikatos apsaugą ir jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių saugą yra netinkama, ir į Komisijos sprendimą branduolinę saugą laikyti pagrindiniu prioritetu, nuo 2003 m. tapo aišku, kad patikrinimai pagal 35 straipsnį nuo 2004 m. taps prioritetine sritimi. Šis komunikatas – pirmoji 35 straipsnio taikymo ataskaita, apimanti 1990–2007 m. laikotarpį. Nuo 2004 m. minėti patikrinimai vykdomi sistemingai pirmenybę teikiant svarbiausiems įrenginiams.

38 straipsnyje Komisijai leidžiama teikti valstybėms narėms specialias rekomendacijas dėl radioaktyvumo lygio ir skubiais atvejais priimti direktyvas, o jei jų nesilaikoma – nedelsiant kreiptis į Teisingumo Teismą. Šiuo straipsniu Komisijai iš principo suteikiami platūs įgaliojimai, tačiau jis niekada netaikytas, išskyrus tai, kad buvo teisinis pagrindas rengiant Komisijos rekomendaciją dėl radono geriamojo vandens telkiniuose[5] ir Komisijos rekomendaciją dėl tęstinio tam tikrų laukinės gamtos maisto produktų užterštumo radioaktyviuoju ceziu dėl Černobylio atominės elektrinės avarijos[6].

Tai, kad 38 straipsnis niekada netaikytas, rodo, kad atitinkamose valstybėse narėse veiksmingai laikomasi pagrindinių standartų. Vis dėlto, 38 straipsnyje Komisijai siūloma svarbi priemonė, kuria pasinaudojus galima suteikti deramą reikšmę pagal 35 straipsnio antrą pastraipą atliktų patikrinimų išvadoms ir pastaboms.

1.2. Euratomo sutarties 35 straipsnis

Euratomo sutarties 35 straipsnyje nustatyta:

„Kiekviena valstybė narė įsteigia įrenginius, reikalingus oro, vandens ir dirvos radioaktyvumo lygiui stebėti ir užtikrinti, kad būtų laikomasi pagrindinių standartų.

Komisija turi teisę patekti į tokius įrenginius; ji gali tikrinti jų darbą ir veiksmingumą.“

Iki devintojo dešimtmečio pabaigos Komisijos veiksmai taikant 35 straipsnį buvo pavieniai. Peržiūrėjusi savo veiklą visoje radiacinės saugos srityje, 1986 m. po Černobylio avarijos Komisija pranešė Tarybai apie ketinimą sistemiškiau naudotis savo teise atlikti patikrinimus pagal 35 straipsnį. Siekdamas to paties tikslo Europos Parlamentas priėmė kelias rezoliucijas.

1989 m. gruodžio mėn. Komisija nusprendė, kad reikėtų atlikti daugiau patikrinimų.

2. PATIKRINIMO PROGRAMA

2.1. 1990–2003 m. patikrinimai

1990–2003 m. iš viso atlikti 23 patikrinimai. Išskyrus kelias išimtis, parengta patikrinimo programa, kad būtų galima apžvelgti visų valstybių narių padėtį branduolinio kuro ciklo objektuose, pasirinkus reprezentatyvią jų aibę, ir įrenginiuose, skirtuose radioaktyvumo lygiui stebėti.

2.2. 2004–2007 m. patikrinimai

Nuo 2004 m. iki šiol atlikti 25 patikrinimai. Nuo 2004–2005 m. pirmenybė teikiama svarbiausiems įrenginiams ir naujosioms valstybėms narėms. Iki 2006 m. pabaigos patikrinimai atlikti visose valstybėse narėse. Rumunija ir Bulgarija įtraukta į 2007 m. programą.

Valstybių narių ir atitinkamų branduolinių objektų, į kuriuos surengti vizitai pagal 35 straipsnį, sąrašas pateikiamas priedo 1 lentelėje.

2.3. Pagrindinės patikrinimo procedūros

Patikrinimai atlikti pagal protokolus, dėl kurių 1990–1993 m. atskirai susitarta su visomis 15 valstybių narių. Paskelbus 2006 m. liepos 4 d. Komisijos komunikatą[7], jis tapo visų patikrinimų pagrindu. Protokoluose ir komunikate numatyta tikrinti tiek stebėjimo įrenginius sensu stricto , tiek stebėti išmetamas medžiagas, kad būtų galima įvertinti jų poveikį paveiktiems gyventojams. Gali būti tikrinama aplink konkretų objektą esanti teritorija ir (arba) visos valstybės narės teritorija arba jos dalis.

Nors pagal 35 straipsnio nuostatas Komisijai suteikiama teisė patekti į įrenginius, kad galėtų faktiškai patikrinti jų darbą ir veiksmingumą, patikrinimai iš tiesų prasideda nuo atitinkamų nacionalinių valdžios institucijų vykdomos stebėjimo ir inspektavimo veiklos ir teisinės sistemos audito. Faktiniai patikrinimai vietoje yra reprezentatyvūs (parodo bendrą stebėjimo priemonių būklę) ir nebūtinai išsamūs.

Techninė patikrinimo ataskaita

- Techninėje ataskaitoje pateikiama išsami reguliavimo reikalavimų, radioaktyvumo lygio stebėjimo priemonių ir išmetamų medžiagų poveikio vertinimo apžvalga. Šiai ataskaitai parengti būtina apibendrinti daug dokumentų, kad būtų galima susidaryti aiškų vaizdą apie priemones, kurių valstybės narės imasi 35 straipsnio pirmai pastraipai įgyvendinti. Ataskaitoje, be kita ko, pateikiama išsami informacija apie patikrinimo veiksmus įrenginyje (vietoje) bei jo apylinkėse ir po patikrinimo kilusias pastabas.

Pagrindinių patikrinimo išvadų ataskaita

- Pagrindinės patikrinimo išvados grindžiamos techninėje ataskaitoje pateiktomis pastabomis ir išvadomis, nurodant sritis, kurias reikia tobulinti.

- Visais atvejais patikrinimo misijos baigtos oficialiai perduodant pagrindines išvadas ir techninę ataskaitą.

Visų nuo 1999 m. atliktų patikrinimų techninės ataskaitos ir pagrindinės išvados, taip pat bet kokie oficialūs susijusių valstybių narių komentarai pateikiami EUROPA svetainėje adresu

ec.europa.eu / energy / nuclear / radioprotection / verification_en.htm

3. PRIDėTINė PATIKRINIMų VERTė

Iki šiol įgyta patirtis patvirtina, kad tiek Komisijai, tiek valstybėms narėms patikrinimai turi didelę pridėtinę vertę. Pasitelkus patikrinimus Komisijai ne kartą sudarytos sąlygos nepriklausomai įvertinti opius klausimus. Patikrinimais taip pat suteikiama galimybė bendrai apžvelgti skirtingus nacionalinius metodus bei jų taikymo būdus ir paskatinti taikyti bendrą metodą stebėsenai tobulinti.

Valstybėms narėms Komisijos atliekami patikrinimai sudarė sąlygas gauti nepriklausomą jų metodo bei duomenų patvirtinimą ir taip užtikrinti tiek piliečių, tiek kaimyninių valstybių narių pasitikėjimą. Atitinkamos kompetentingos institucijos vizitų metu turėjo galimybę aptarti savo pareigas atsižvelgdamos į platesnę perspektyvą. Aplankytiems įrenginiams ir laboratorijoms vizitai dažnai tapo gera proga sulaukti pastangų gerinti veiklos rezultatus pripažinimo. Apskritai, dėl Komisijos atliekamų patikrinimų neabejotinai pagerėjo radioaktyvumo stebėjimo programų padėtis.

Kai kurioms naujosioms valstybėms narėms Komisijos atliekami patikrinimai suteikė galimybę priimti nacionalines programas ir savo teritorijose pradėti diegti atitinkamas radioaktyvumo lygio stebėjimo sistemas.

Komisijos patikrinimai atlikti tinkamai laikantis subsidiarumo principo. Nacionalinių inspekcijų užduotys dubliuojamos nebuvo. Buvo nemažai atvejų, kai išvados rodė poreikį geriau atskirti funkcijas valstybėje narėje ir padidinti procedūrų skaidrumą. Patikrinimo komandos pastabos suteikė galimybę valdžios institucijoms pagerinti savo patikrinimo procedūras.

Be to, patikrinimai – svarbi priemonė užtikrinti, kad būtų tinkamai įgyvendinama Komisijos rekomendacija dėl Euratomo sutarties 36 straipsnio taikymo, ir dvišališkai aptarti, ar tinklai, įsteigti radioaktyvumo lygiui stebėti, yra tinkami (aprėpia nacionalinę teritoriją ir teikia reprezentatyvią informaciją apie realų radioaktyvumo lygį).

3.1. Ankstesnių patikrinimo misijų išvados ir tolesni veiksmai

Tam tikrais atvejais reikėjo pateikti pastabas dėl nepakankamo bendros įrenginių bei laboratorijų kokybės užtikrinimo ir poreikio stiprinti kompetentingos institucijos priežiūros funkciją. Dažnai nustatyta, kad siekiant palengvinti vidaus kokybės auditus ir nacionalinių arba Komisijos pareigūnų atliekamus patikrinimus reikia tobulinti duomenų tvarkymą. Mėginių ėmimo programos ne visuomet reguliariai atnaujinamos arba praktiškai įgyvendinant šias programas ne visiškai laikomasi reguliavimo reikalavimų.

Daugeliu atveju pateiktos specialios techninės rekomendacijos. Apskritai, nacionalinių valdžios institucijų vėliau pateikta grįžtamoji informacija patvirtina, kad trūkumai buvo ištaisyti. Ne techninio pobūdžio rekomendacijos, pvz., valdymo rekomendacijos arba rekomendacijos griežtinti teisės aktais nustatytą priežiūrą yra ne tokios konkrečios, todėl sunkiau stebėti, kaip jų laikomasi.

Patikrinimo vizitai surengti būtent tam, kad Komisija įsitikintų, jog į ankstesnės misijos metu pateiktas rekomendacijas buvo tinkamai atsižvelgta:

- 2004 m. rugsėjo mėn. surengtas pakartotinis vizitas į buvusį perdirbimo objektą, kuris aplankytas 1993 ir 1999 m.

1999 m. iškilus virtinei problemų į šį branduolinį kompleksą nukrypo dėmesys, kuris baigėsi nacionalinių saugos institucijų atliktu saugos auditu. Patikrinimo metu išsamiai išnagrinėti audito ataskaitos aspektai, kurie turėjo įtakos išmetamų radioaktyviųjų medžiagų arba radioaktyvumo lygio stebėjimui.

- 2005 m. surengtas pakartotinis vizitas į mokslinių tyrimų reaktorių, kuris pirmą kartą tikrintas 2000 m.

Abiem atvejais pakartotinių vizitų metu atlikti patikrinimai parodė, kad pateiktos rekomendacijos įvykdytos pakankamai.

Tik vienos patikrinimo misijos (2002 m.) išvados buvo iš esmės nepatenkinamos, nes nustatyta esminių teisinių trūkumų, kuriuos reikėjo pašalinti. Mokslinių tyrimų reaktorius buvo eksploatuojamas be reguliavimo institucijų leidimo ar priežiūros – tai prieštarauja Pagrindinių saugos standartų direktyvos nuostatoms. Dėl to inicijuota pažeidimo nagrinėjimo procedūra.

2006 m. lapkričio mėn. surengta pakartotinio patikrinimo misija. Nors padaryta nemaža pažanga, patikrinimo metu kelios problemos vis dar nebuvo tinkamai išspręstos. Leidimų išdavimo procedūra, įskaitant tiek išlakų, tiek nuotekų išmetimo leidimus, vis dėlto buvo užbaigta 2007 m. rugpjūčio mėn.

4. PERSPEKTYVOS

4.1. Patikrinimo programa

Naudojant struktūrišką ir patikimą patikrinimo schemą būtų galima:

- pakankamai dažnai patikrinti visus pagrindinius branduolinius įrenginius;

- pateikti reprezentatyvią kitų tipų įrenginių padėties apžvalgą;

- stebėti situaciją ne branduolinės pramonės objektuose, kurie sukelia natūralią radiaciją, ir ligoninėse bei mokslinių tyrimų centruose;

- susidaryti reprezentatyvų vaizdą apie radioaktyvumo stebėjimo priemones toli nuo radiaciją skleidžiančių įrenginių esančiuose regionuose;

- reguliariai atlikti valstybių narių stebėjimo ir inspektavimo veiklos auditą.

Šiuo metu kiekvienais metais apytiksliai atliekama nuo penkių iki septynių patikrinimų, kad kiekvienoje valstybėje narėje kas penkerius metus būtų atliktas maždaug vienas patikrinimas arba auditas. Taip galima sudaryti patikimą ir reprezentatyvią patikrinimo programą, į kurią įtraukiami reprezentatyviausi įrenginiai. Reikėtų suteikti galimybę svarbius įrenginius patikrinti dažniau. Atsižvelgiant į šiuo metu turimus išteklius, per vienerius metus galima planuoti ne daugiau kaip dešimt patikrinimų. Be abejo, būtina išlaikyti tam tikrą lankstumą, kad būtų galima imtis priemonių ad hoc prašymams patenkinti arba pasinaudoti Komisijos teise patekti į įrenginius ypatingomis aplinkybėmis.

4.2. Skirtumai, palyginti su saugos priemonėmis

Komisija taip pat turi teisę inspektuoti branduolinius įrenginius pagal Euratomo sutarties II antraštinės dalies VII skyrių. Ši inspektavimo veikla skiriasi nuo 35 straipsnyje numatytų patikrinimų. Ji susijusi su branduolinių medžiagų saugos priemonėmis (Euratomo saugos priemonės), o specialūs reikalavimai išdėstyti 2005 m. vasario 8 d. Komisijos reglamente (Euratomas) Nr. 302/2005.

Be to, kad šių dviejų tipų patikrinimų taikymo sritis skirtinga, sinergijos galimybes riboja faktas, kad branduolinių įrenginių operatoriai turi tiesioginių įsipareigojimų Komisijai, o saugos priemonių inspektoriai turi tiesioginės prieigos prie branduolinių medžiagų ir įrenginių teisę. Pagal Euratomo sutarties 35 straipsnio antrą pastraipą atliekamais patikrinimais siekiama nustatyti, ar valstybės narės vykdo to paties straipsnio pirmoje pastraipoje nustatytus įpareigojimus. Komisija neturi tiesioginės prieigos prie įrenginių arba stebėjimo objektų.

4.3. Papildomos geresnio įgyvendinimo priemonės

Priimta Komisijos rekomendacija dėl radioaktyvumo lygio ataskaitų pagal 36 straipsnį (2000/473/EURATOMAS) – pirmas žingsnis, po kurio pradėta rengti tolesnes rekomendacijas. 2003 m. gruodžio 18 d. priimta rekomendacija[8] dėl informacijos apie branduolinių įrenginių išleidžiamas nuotekas ir išlakas. Tolesnės tokio tipo priemonės sudarys sąlygas parengti aiškią patikrinimų atlikimo metodiką ir skaidrius kriterijus, pagal kuriuos galima nustatyti, ar laikomasi 35 straipsnio pirmoje pastraipoje nustatytų bendrųjų reikalavimų.

Pagal Euratomo sutarties 31 straipsnį įsteigta ekspertų grupė priėmė rekomendaciją dėl pagrindinių saugos standartų 45 straipsnio įgyvendinimo, kad būtų galima realiai įvertinti radiacijos poveikį gyventojams. Šios priemonės bus pagrindas įvertinti stebėjimo programų, vykdomų netoli branduolinių įrenginių esančiose teritorijose, tinkamumą, kad būtų galima įvertinti spinduliuotės dozes, kurias gali gauti kontrolinės gyventojų grupės. Tokios rekomendacijos bus įtrauktos į Komisijos pasiūlymą dėl naujos Pagrindinių saugos standartų direktyvos.

Taikant visas šias priemones labai padidės pagal 35 straipsnį atliekamų patikrinimų veiksmingumas ir patikimumas.

5. IšVADA

Šiame komunikate nurodomi svarbūs laimėjimai vykdant patikrinimus, ypač pastaraisiais metais.

Komisija visiškai įvykdė įsipareigojimus pagal Euratomo sutarties 35 straipsnį ir taip užtikrino (kartu taikant teisės aktų reikalavimus ir įgyvendinant Euratomo sutarties 36–37 straipsnius), kad oro, vandens ir dirvos radioaktyvumo lygis būtų tinkamai stebimas ir kontroliuojamas.

PRIEDAS

PATIKRINIMAI PAGAL EURATOMO SUTARTIES 35 STRAIPSNĮ

1990–2007 m. patikrinimai

Iki šiol atliktų patikrinimų sąrašas pateikiamas 1 lentelėje . 1 paveiksle pateikiama histograma, kurioje parodytas kiekvienais metais atliktų patikrinimų skaičius.

Reikėtų pažymėti, kad atsižvelgiant į platesnius patikrinimų tikslus misijos vykdomos regionuose, kuriuose stebimas radioaktyvumo lygis, o jų metu tikrinami pagrindiniai įrenginiai, iš kurių tame regione skleidžiama radiacija.

Iki šiol atlikti patikrinimai buvo planuojami iš esmės siekiant susidaryti reprezentatyvų vaizdą apie valstybių narių taikomus stebėjimo metodus. Keli patikrinimai atlikti gavus kitų valstybių narių prašymus arba reaguojant į dėl tam tikrų įrenginių išreikštą susirūpinimą.

Valstybėse narėse atlikti patikrinimai pasiskirstę taip: Prancūzijoje (įskaitant Polineziją) – 6, Jungtinėje Karalystėje – 6, Italijoje – 3, Suomijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Airijoje, Liuksemburge, Ispanijoje ir Portugalijoje – po 2, Austrijoje, Belgijoje, Danijoje, Nyderlanduose, Švedijoje ir kiekvienoje iš naujųjų valstybių narių, išskyrus Bulgariją (planuojama 2007 m. rudenį) – po 1.

Patikrinti šie įrenginiai: 3 perdirbimo įmonės (ir 2 greta esančios atliekų šalinimo vietos), 20 atominių elektrinių (iš kurių trys nebeveikia), 5 mokslinių tyrimų institutai, 2 su gamtinės kilmės radioaktyviosiomis medžiagomis susiję įrenginiai, 1 urano kasykla ir 7 ligoninės 4 valstybėse narėse. Vizitai surengti į kelias valstybės narės, kurių teritorijose nėra branduolinių įrenginių, bet kurios vykdo išsamias stebėjimo programas; daugelyje valstybių narių nacionalinės radioaktyvumo lygio stebėjimo jų teritorijose sistemos buvo iš dalies patikrintos konkretaus patikrinimo vietoje metu.

Tikrinant atominę elektrinę, esančią netoli kitos valstybės sienos, toje teritorijoje patikrinta atitinkama stebėjimo tvarka.

Patikrinimo programoje daugiausia dėmesio skiriama branduoliniams įrenginiams, tačiau tai nereiškia, kad jų išmetamų radioaktyviųjų medžiagų poveikis yra didesnis. Patikrintos ir įmonės, kuriose perdirbamos gamtinės kilmės radioaktyviosios medžiagos, kaip antai fosfatų pramonės įmonės arba anglies kasyklos. 4 valstybėse narėse patikrinti kelių ligoninių branduolinės medicinos skyriai. Ypatingas dėmesys atkreiptas į radioaktyviųjų medžiagų išmetimą, ypač stebėjimo įrenginius ir šiose ligoninėse taikomą stebėjimo metodą.

1 lentelė . Nuo 1990 m. iki 2007 m. birželio mėn. įvykdytų patikrinimo misijų apžvalga

ŠALIS | ĮRENGINYS | DATA |

1. Vokietija | Philipsburg AE | 1990 10 10–12 |

2. Liuksemburgas | Nacionalinė radioaktyvumo lygio stebėjimo sistema | 1991 03 12 |

3. Jungtinė Karalystė | Dounreay (vieta) | 1993 05 10–14 |

4. Nyderlandai | Borssele AE Bilthoven (Nacionalinis visuomenės sveikatos ir aplinkos institutas (RIVM) institutas) | 1993 09 27–29 1993 09 30–10 01 |

5. Jungtinė Karalystė | Sellafield branduolinio kuro perdirbimo įmonė Drigg radioaktyviųjų atliekų saugykla | 1993 12 06–10 |

6. Prancūzija | Belleville-sur-Loire AE[9] | 1994 02 14–17 |

7. Danija | Risø mokslinių tyrimų reaktorius ir laboratorijos | 1994 08 22–24 |

8. Ispanija | Vandellos-2 AE | 1994 11 07–10 |

9. Italija | Caorso AE | 1995 03 22–24 |

10. Prancūzija | Prancūzijos Polinezija (Mururoa) | 1995 09 01–10 06 |

11. Belgija | Tihange AE | 1996 06 10–14 |

12. Prancūzija | La Hague branduolinio kuro perdirbimo įmonė La Manche radioaktyviųjų atliekų saugykla | 1996 07 22–26 |

13. Airija | Nacionalinė radioaktyvumo lygio stebėjimo sistema | 1996 09 10–13 |

14. Švedija | Barsebäck AE | 1997 05 26–30 |

15. Suomija | Olkiluoto AE | 1998 08 31–09 04 |

16. Jungtinė Karalystė | Dounreay (vieta) | 1999 03 15–18 |

17. Vokietija | Krümmel AE | 1999 09 13–17 |

18. Prancūzija ir Belgija | Chooz AE | 1999 11 22–26 |

19. Graikija | Democritos mokslinių tyrimų reaktorius (Atėnai); nacionalinė radioaktyvumo lygio stebėjimo sistema | 2000 05 23–25 |

20. Jungtinė Karalystė | Dungeness AE A ir B | 2000 11 06–11 |

21. Austrija | Seibersdorf mokslinių tyrimų reaktorius Vienna AKH (ligoninė) | 2001 06 25–29 |

22. Portugalija | Sacavém mokslinių tyrimų reaktorius (Lisabona); nacionalinė radioaktyvumo lygio stebėjimo sistema | 2002 05 14–17 |

23. Prancūzija | Belleville-sur-Loire AE | 2003 09 17–21 |

24. Jungtinė Karalystė | Sellafield branduolinio kuro perdirbimo įmonė | 2004 03 08–12 |

25. Ispanija | Trillo AE; nacionalinė radioaktyvumo lygio stebėjimo sistema | 2004 06 27–07 02 |

26. Jungtinė Karalystė | Dounreay (vieta); nacionalinė radioaktyvumo lygio stebėjimo sistema | 2004 09 28–30 |

27. Vengrija | Paks AE; nacionalinė radioaktyvumo lygio stebėjimo sistema | 2004 11 8–12 |

28. Lietuva | Ignalinos AE; nacionalinė radioaktyvumo lygio stebėjimo sistema | 2005 02 21–25 |

29. Čekija | Temelín AE; nacionalinė radioaktyvumo lygio stebėjimo sistema | 2005 03 14–18[10] |

30. Slovakija | Nacionalinė radioaktyvumo lygio stebėjimo sistema | 2005 04 10–15 |

31. Graikija | Democritos mokslinių tyrimų reaktorius (Atėnai); nacionalinė radioaktyvumo lygio stebėjimo sistema | 2005 09 12–16 |

32. Estija | Sillamäe, Paldiski; nacionalinė radioaktyvumo lygio stebėjimo sistema | 2005 09 19–23 |

33. Prancūzija | La Hague branduolinio kuro perdirbimo įmonė; nacionalinė radioaktyvumo lygio stebėjimo sistema | 2005 10 10–14 |

34. Latvija | Salaspils mokslinių tyrimų reaktorius; Baldone radioaktyviosios atliekos; nacionalinė radioaktyvumo lygio stebėjimo sistema | 2006 03 21–24 |

35. Malta | Nacionalinė radioaktyvumo lygio stebėjimo sistema | 2006 04 25–27 |

36. Kipras | Nacionalinė radioaktyvumo lygio stebėjimo sistema; trąšos augalams (fosforo gipsas) – gamtinės kilmės radioaktyviųjų medžiagų pramonė | 2006 05 08–12 |

37. Italija | Caorso AE (eksploatacija nutraukta); nacionalinė radioaktyvumo lygio stebėjimo sistema | 2006 05 15–19 |

38. Italija | Latina AE (eksploatacija nutraukta); nacionalinė radioaktyvumo lygio stebėjimo sistema | 2006 05 15–19 |

39. Slovėnija | Krško AE; nacionalinė radioaktyvumo lygio stebėjimo sistema | 2006 06 12–16 |

40. Lenkija | Nacionalinė radioaktyvumo lygio stebėjimo sistema; Piast anglių kasykla (gamtinės kilmės radioaktyviųjų medžiagų pramonė) | 2006 11 13–17 |

41. Portugalija | Sacavém mokslinių tyrimų reaktorius, teisinė sistema; nacionalinė radioaktyvumo lygio stebėjimo sistema; urano kasykla | 2006 11 22–24 |

42. Liuksemburgas | Nacionalinė radioaktyvumo lygio stebėjimo sistema; kelios ligoninės (branduolinės medicinos skyriai) | 2007 03 05–08 |

43. Suomija | Nacionalinė radioaktyvumo lygio stebėjimo sistema | 2007 03 20–23 |

44. Airija | Nacionalinė radioaktyvumo lygio stebėjimo sistema; ligoninė (branduolinės medicinos skyrius) | 2007 05 01–04 |

45. Rumunija | Cernavoda AE; nacionalinė radioaktyvumo lygio stebėjimo sistema | 2007 06 04–08 |

46. Vokietija | Buvusi urano kasykla Saksonijoje | 2007 08 27–31 |

47. Ispanija | Cofrentes AE; nacionalinė radioaktyvumo lygio stebėjimo sistema | 2007 10 22–26 |

48. Bulgarija | Kozloduj AE; nacionalinė radioaktyvumo lygio stebėjimo sistema | 2007 11 26–30 |

1 paveikslas . Nuo 1990 m. iki 2007 m. birželio mėn. įvykdytų patikrinimo misijų apžvalga

[pic]

[1] 1996 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 96/29/EURATOMAS, nustatanti pagrindinius darbuotojų ir gyventojų sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės saugos standartus, OL L 159, 1996 6 29, p. 1.

[2] 1999 m. gruodžio 6 d. Komisijos rekomendacija 99/829/EURATOMAS dėl Euratomo sutarties 37 straipsnio taikymo, OL L 324, 1999 12 16, p. 23.

[3] 1994 m. liepos mėn.–2003 m. gruodžio mėn. Euratomo sutarties 37 straipsnio taikymo ataskaita, COM (2005) 85 galutinis, 2005 3 14.

[4] 2000 m. birželio 8 d. Komisijos rekomendacija 2000/473/EURATOMAS dėl Euratomo sutarties 36 straipsnio, susijusio su aplinkos radioaktyviosios taršos monitoringu, siekiant įvertinti bendrąjį poveikį gyventojams, taikymo, OL L 191, 2000 7 27, p. 37.

[5] 2001 m. gruodžio 20 d. Komisijos rekomendacija 2001/928/EURATOMAS dėl visuomenės apsaugos nuo radono apšvitos telkiniuose, iš kurių tiekiamas geriamasis vanduo, OL L 344, 2001 12 28, p. 85.

[6] 2003 m. balandžio 14 d. Komisijos rekomendacija 2003/274/Euratomas dėl visuomenės informavimo ir apsaugos nuo apšvitos, kurią sukelia tęstinis tam tikrų laukinės gamtos maisto produktų užterštumas radioaktyviuoju ceziu dėl Černobylio atominės elektrinės avarijos, OL L 99, 2003 4 17, p. 55.

[7] Komisijos komunikatas „Euratomo sutarties 35 straipsnyje numatytas aplinkos radioaktyvumo stebėjimo centrų patikrinimas. Praktiniai susitarimai dėl patikrinimų valstybėse narėse atlikimo“, OL C 155, 2006 7 4, p. 2.

[8] 2003 m. gruodžio 18 d. Komisijos rekomendacija dėl standartizuotos informacijos apie radioaktyviųjų išlakų ir nuotekų išleidimą į aplinką iš įprastu režimu veikiančių branduolinių reaktorių ir perdirbimo įmonių, OL L 2, 2004 1 6, p. 36.

[9] Šio patikrinimo atveju patvirtinta techninė ataskaita neparengta.

[10] Pirmas patikrinimas, atliktas 2004 m. birželio 9 d., į išsamią patikrinimo ataskaitą įtrauktas tik tam tikru mastu.