52007DC0678

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 6.11.2007

KOM(2007) 678 galutinis

KOMISIJOS ATASKAITA

SANGLAUDOS FONDO METINĖ ATASKAITA (2006 m.)

TURINYS

SANGLAUDOS FONDO METINĖ ATASKAITA (2006 m.) 3

1. Biudžeto vykdymas 3

2. Ekonominė aplinka ir sąlygos 9

3. Koordinavimas su transporto ir aplinkos politika 10

3.1. Transportas 10

3.2. Aplinka 11

4. Patikrinimai 11

5. Pažeidimai ir pagalbos sustabdymas 12

6. Vertinimas 13

7. Naujoji 2007–2013 m. reglamentavimo sistema 14

8. Informavimas ir viešumas 14

SANGLAUDOS FONDO METINĖ ATASKAITA (2006 m.)

Ši ataskaita teikiama pagal Reglamento (EB) Nr. 1164/1994, įsteigiančio Sanglaudos fondą, 14 straipsnio 1 dalį. Joje apžvelgiama Sanglaudos fondo veikla 2006 m.

1. Biudžeto vykdymas

2006 m. įsipareigojimams trylikai pagalbą gaunančių valstybių narių iš Sanglaudos fondo skirta6 032 082 110 EUR (dabartinėmis kainomis). Į šią sumą įtraukti techninės pagalbos kreditai (8 100 000 EUR). Reikėtų paminėti, kad dėl išaugusios šalies ekonomikos nuo 2004 m. sausio 1 d. Airija nėra tinkama valstybė pagalbai gauti. Nuo įstojimo į Europos Sąjunga (t. y. nuo 2007 m. sausio 1 d.) Rumunija ir Bulgarija gali gauti pagalbą iš Sanglaudos fondo, tačiau į 2006 m. ataskaitą šios šalys neįtrauktos.

Įsipareigojimų asignavimai buvo visiškai panaudoti ir į 2007 m. asignavimų neperkelta.

1 lentelė. Įsipareigojimų vykdymas 2006 m. (eurais)

Iš 2005 m. perkelti asignavimai | - | - | - | - | - | - |

Vėl paskirti asignavimai | - | - | - | - | - | - |

Grąžintos lėšos | - | - | - | - | - | - |

Iš 2005 m. perkelti asignavimai | - | - | - | - | - | - |

Vėl paskirti asignavimai | 60 776 | - | - | - | - | 60 776 |

Grąžintos lėšos | - | - | - | - | - | - |

Graikija | 191 616 437 | 38,8 % | 298 556 462 | 60,4 % | 4 026 467 | 494 199 366 | 8,4 % |

Portugalija | 273 923 751 | 55,4 % | 218 291 973 | 44,2 % | 1 983 642 | 494 199 366 | 8,2 % |

Kipras | 15 599 762 | 75,5 % | 5 058 456 | 24,5 % | - | 20 658 218 | 0,3 % |

Čekija | 169 425 877 | 46,6 % | 192 728 948 | 53,0 % | 1 343 504 | 363 498 329 | 6,0 % |

Estija | 51 641 255 | 45,3 % | 59 936 657 | 52,5 % | 2 505 460 | 114 083 372 | 1,9 % |

Vengrija | 210 331 313 | 49,3 % | 209 390 382 | 49,1 % | 6 910 457 | 426 632 152 | 7,1 % |

Latvija | 84 648 355 | 50,3 % | 75 472 277 | 44,9 % | 8 112 593 | 168 233 225 | 2,8% |

Lietuva | 121 403 548 | 53,7 % | 99 888 363 | 44,2 % | 4 807 152 | 226 099 063 | 3,7 % |

Malta | 4 305 250 | 51,0 % | 4 075 480 | 48,3 % | 65 171 | 8 445 901 | 0,1 % |

Lenkija | 751 359 517 | 46,9 % | 828 944 996 | 51,7 % | 21 905 810 | 1 602 210 323 | 26,5 % |

Slovakija | 79 712 721 | 36,4 % | 138 255 724 | 63,2 % | 826 055 | 218 794 500 | 3,6 % |

Slovėnija | 27 925 173 | 38,6 % | 44 270 658 | 61,2 % | 165 000 | 72 360 831 | 1,2 % |

4 lentelė. Mokėjimų asignavimai 2006 m. (eurais) (įskaitant techninę pagalbą)

Naujųjų valstybių narių duomenys atitinka tik Sanglaudos fondo mokėjimus pagal projektus, patvirtintus po 2004 m. gegužės 1 d. (t. y. juose neatsižvelgiama į ISPA projektams skirtą pasirengimo narystei paramą). Lentelėje Nr. 5 parodyti 2006 m. atlikti mokėjimai pagal prieš stojimą patvirtintus ISPA projektus.

Valstybė narė | Aplinka | Transportas | Techninė pagalba | IŠ VISO |

Graikija | 194 069 922 | 40,2 % | 289 132 091 | 59,8 % | - | 483 202 013 | 17,7 % |

Airija | 27 991 936 | 70,8 % | 11 521 393 | 29,2 % | - | 39 513 329 | 1,4 % |

Portugalija | 148 750 484 | 73,1 % | 53 874 121 | 26,5 % | 899 853 | 203 524 458 | 7,5 % |

Kipras | - | 0,0 % | 6 001 512 | 100,0 % | - | 6 001 512 | 0,2 % |

Čekija | 32 982 124 | 26,2 % | 92 544 105 | 73,6 % | 278 460 | 125 804 689 | 4,6 % |

Estija | 6 769 474 | 17,0 % | 32 972 870 | 82,9 % | 23 322 | 39 765 666 | 1,5 % |

Vengrija | 82 157 579 | 70,9 % | 33 767 249 | 29,1 % | - | 115 924 828 | 4,2 % |

Latvija | 14 060 182 | 23,4 % | 42 930 570 | 71,5 % | 3 075 450 | 60 066 202 | 2,2 % |

Lietuva | 17 587 842 | 36,0 % | 31 243 260 | 64,0 % | - | 48 831 102 | 1,8 % |

Malta | - | 0,0 % | 2 591 637 | 100,0 % | - | 2 591 637 | 0,1 % |

Lenkija | 15 601 766 | 6,1 % | 239 697 120 | 93,7 % | 589 292 | 255 888 178 | 9,4 % |

Slovakija | 18 811 566 | 58,7 % | 13 218 768 | 41,3 % | - | 32 030 334 | 1,2 % |

Slovėnija | 7 502 018 | 24,1 % | 23 651 860 | 75,9 % | - | 31 153 878 | 1,1 % |

Nenustatyta | - | 0,0 % | - | 0,0 % | 965 686 | 965 686 | 0,0 % |

5 lentelė. Naujosios valstybės narės: 2006 m. pagal ankstesnius ISPA projektus atlikti mokėjimai

Valstybė narė | Aplinka | Transportas | Techninė pagalba | IŠ VISO |

Estija | 17 872 983 | 55,6 % | 13 213 810 | 41,1 % | 1 036 078 | 32 122 871 | 4,7 % |

Vengrija | 42 045 203 | 54,0 % | 34 943 145 | 44,9 % | 856 649 | 77 844 997 | 11,4 % |

Latvija | 12 195 774 | 24,8 % | 33 083 549 | 67,3 % | 3 890 083 | 49 169 406 | 7,2 % |

Lietuva | 21 227 151 | 55,0 % | 15 421 582 | 39,9 % | 1 955 102 | 38 603 835 | 5,7 % |

Lenkija | 136 381 574 | 51,4 % | 126 946 209 | 47,9 % | 1 872 421 | 265 200 204 | 38,9 % |

Slovakija | 33 197 820 | 43,6 % | 40 809 790 | 53,6 % | 2 120 189 | 76 127 799 | 11,2 % |

Slovėnija | 5 176 729 | 73,4 % | 1 875 000 | 26,6 % | 0 | 7 051 729 | 1,0 % |

Graikija | 3 307 420 974 | 435 532 521 | 467 400 382 | 335 157 938 | 529 459 151 | 535 843 689 | 438 083 755 | 494 199 366 | 3 235 676 802 |

Graikija | 2 815 806 760 | 1 236 273 691 | 1 579 533 069 |

Airija | 575 411 134 | 517 830 136 | 57 580 998 |

Portugalija | 3 128 862 926 | 1 467 756 462 | 1 661 106 465 |

Ispanija | 11 773 161 809 | 7 383 381 713 | 4 389 780 096 |

IŠ VISO ES-4 | 18.293.242.629 | 10.605.242.001 | 7.688.000.628 |

Kipras | 54 014 695 | 11 059 968 | 42 954 727 |

Čekija | 748 976 735 | 141 131 405 | 607 845 330 |

Estija | 242 449 651 | 39 765 666 | 202 683 985 |

Vengrija | 812 924 360 | 185 512 701 | 627 411 659 |

Latvija | 376 863 199 | 79 841 253 | 297 021 946 |

Lietuva | 517 642 688 | 97 697 349 | 419 945 339 |

Malta | 21 966 289 | 2 591 637 | 19 374 652 |

Lenkija | 3 191 270 327 | 255 730 261 | 2 935 540 066 |

Slovakija | 264 254 882 | 32030 334 | 232 224 548 |

Slovėnija | 172 654 702 | 39 651 472 | 133 003 230 |

IŠ VISO ES-10 | 6 403 017 528 | 885 012 045 | 5 518 005 483 |

IŠ VISO | 24 696 260 157 | 11 490 254 046 | 13 206 006 111 |

.

.

7.2 lentelė. Ankstesniems ISPA projektams patvirtintos lėšos 2000–2006 m. (įskaitant RAL)

Šalis | Grynieji įsipareigojimai | Sumokėta | RAL |

Čekija | 479 117 990 | 351 044 435 | 128 073 555 |

Estija | 185 251 384 | 121 573 113 | 63 678 271 |

Vengrija | 669 677 980 | 307 713 993 | 361 963 987 |

Latvija | 333 856 759 | 183 662 936 | 150 193 823 |

Lietuva | 307 765 169 | 161 019 456 | 146 745 712 |

Lenkija | 2 444 163 012 | 1 093 425 990 | 1 349 686 751 |

Slovakija | 501 995 906 | 263 375 354 | 238 620 552 |

Slovėnija | 83 499 178 | 45 820 204 | 37 678 974 |

IŠ VISO | 5 005 327 377 | 2 527 635 482 | 2 476 641 625 |

.

1993–1999 m. biudžeto įgyvendinimas

2006 m. likę asignavimai už 1993–1999 m. pakito taip:

8 lentelė. 1993–1999 m. prisiimtų įsipareigojimų vykdymas 2006 m. (eurais)

Valstybė narė | Pradinė neįvykdytų įsipareigojimų suma | Panaikinti įsipareigojimai | Mokėjimai | Galutinė neįvykdytų įsipareigojimų suma |

Ispanija | 204 299 149 | 17 163 676 | 99 864 092 | 87 271 381 |

Graikija | 82 165 494 | 52 585 827 | 3 476 269 | 26 103 398 |

Airija | 29 637 545 | 19 003 | 17 387 263 | 12 231 279 |

Portugalija | 29 514 596 | 1 555 707 | 15 998 198 | 11 960 691 |

IŠ VISO | 345 616 784 | 71 324 213 | 136 725 822 | 137 566 749 |

Sanglaudos fondo įsipareigojimai vykdomi iš diferencijuotų asignavimų. Kitaip tariant, mokėjimai vykdomi po to, kai yra paskiriamos lėšos. Jei visi projektai gyvendinami pagal sprendimus, neįvykdytų įsipareigojimų suma atsiranda „savaime“, nes nuo sprendimo dienos iki likusios sumos išmokėjimo dienos paprastai praeina tam tikras laikas (dažniausiai nuo 4 iki 5 metų).

Norint kuo greičiau atsiskaityti už praeityje prisiimtus įsipareigojimus buvo toliau stengiamasi išmokėti prieš 2000 m. pradėtai veiklai skirtus neišmokėtus asignavimus. Nuo 2006 m. pradžios išmokėta arba panaikinta beveik 40 % neišmokėtų asignavimų. 2006 m. pabaigoje neišmokėtų asignavimų sumažėjo iki 2,7 % Sanglaudos fondo metinio biudžeto (palyginti su beveik 50 % 2002 m. pabaigoje, 39 % 2003 m. pabaigoje, 15 % 2004 m. pabaigoje ir 6,7 % 2005 m. pabaigoje). 2007 m. bus toliau stengiamasi mažinti neišmokėtų asignavimų sumą, bendradarbiaujant su už projektų įgyvendinimą ir susijusius mokėjimų prašymus atsakingomis nacionalinėmis valdžios institucijomis.

Išsamesnės informacijos apie 2006 m. valstybių narių patvirtintus projektus pateikiama šios ataskaitos priede.

2. Ekonominė aplinka ir sąlygos

Tarybos reglamente dėl Sanglaudos fondo[2] nustatytos tam tikros šio fondo lėšų naudojimo makroekonominės sąlygos. Reglamente nustatyta, kad „fondas nebefinansuos jokių valstybės narės naujų projektų arba, jeigu yra dideli kelių etapų projektai, jokių naujų projekto etapų, jeigu Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, kvalifikuota balsų dauguma nustatys, kad valstybė narė, taikydama šį reglamentą, neįgyvendino [stabilumo ar konvergencijos programos] taip, kad būtų išvengta perviršinio šalies biudžeto deficito“. Ši nuostata atitinka Sanglaudos fondo nacionalinį biudžetą remiančios priemonės, padedančios valstybėms narėms išlaikyti griežtą makroekonominį valdymą, vaidmenį.

Keturios Sanglaudos fondo pagalbą gaunančios valstybės narės (Kipras, Vengrija, Lenkija ir Portugalija) taikė papildomas perviršinio deficito procedūros priemones. Nei vienos iš šių valstybių atžvilgiu dėl taikomų priemonių nereikėjo apsvarstyti galimybės sustabdyti fondo finansavimą.

2006 m. birželio mėn. Taryba nusprendė nutraukti procedūrą dėl Kipro, nes jis ištaisė 2005 m. perviršinį deficitą. 2006 m. birželio mėn. Komisija priėmė komunikatą dėl Portugalijos, kuriame nurodė, kad šalis šiuo metu taiko reikiamas priemones perviršiniam deficitui taisyti.

Nuo 2004 m., kai buvo imta taikyti perviršinio deficito procedūra, du kartus buvo nustatyta, kad Vengrija nesiėmė veiksmingų priemonių Tarybos rekomendacijoms įgyvendinti – pirmą kartą 2005 m. sausio mėn., antrąjį – 2005 m. lapkričio mėn. Tačiau Komisija vis dėlto nerekomendavo Tarybai dėl šių atvejų sustabdyti Sanglaudos fondo įsipareigojimus. Kadangi Vengrija nėra euro zonos narė, jai taikoma konkreti leidžianti nukrypti nuostata dėl tolesnių perviršinio deficito procedūros etapų. Todėl po to, kai 2006 m. rugsėjo mėn. buvo pateikta patikslinta atnaujinta 2006 m. konvergencijos programa, Taryba galėjo pateikti Vengrijai rekomendacijas tik priimdama naują sprendimą pagal 104 straipsnio 7 dalį[3]. Jeigu valstybė nesilaikytų šių rekomendacijų, būtų taikomos 104 straipsnio 8 dalies nuostatos, kuriose numatyta galimybė sustabdyti Sanglaudos fondo įsipareigojimus.

2006 m. lapkričio mėn. Taryba priėmė Lenkijai skirtą sprendimą pagal 104 straipsnio 8 dalį, kuriame nustatyta, kad Lenkijos veiksmai perviršiniam deficitui ištaisyti pagal 2004 m. Tarybos rekomendacijas netinkami. Šis sprendimas buvo priimtas, remiantis 2005 m. atnaujintoje konvergencijos programoje ir 2006 m. pavasario fiskaliniame pranešime nustatytais tikslais. Tačiau pagal naujausią 2006 m. atnaujintą konvergencijos programą Lenkija ištaisys perviršinį deficitą iki 2007 m., iš dalies todėl, kad ji atitinka peržiūrėto Stabilumo ir augimo pakto taikymo reikalavimus ir dėl to galės atskaityti dalį išlaidų pensijų sistemos reformai.

Manoma, kad Graikija taiko tinkamas priemones perviršiniam deficitui taisyti: pagal 2005 m. vasario mėn. Tarybos sprendimą, priimtą remiantis 104 straipsnio 9 dalimi, 2006 m. Graikijos deficitas buvo mažesnis nei 3 % BVP. Trijose naujosiose valstybėse narėse, kuriose 2004 m. buvo nustatytas perviršinis deficitas (Čekijoje, Maltoje ir Slovakijoje) dėl biudžeto raidos neprireikė imtis tolesnių perviršinio deficito procedūros priemonių, nes 2004 m. gruodžio mėn. Komisija nusprendė, kad visos šios šalys ėmėsi efektyvių veiksmų Tarybos rekomendacijoms įgyvendinti. Vis dėlto 2006 m. šiose šalyse nebuvo nutraukta perviršinio deficito procedūra. Vadovaudamasi Tarybos rekomendacijomis, Malta ištaisė šalies perviršinį deficitą 2006 m. Slovakija sumažins šalies deficitą iki mažesnio nei 3 % BVP 2007 m., o Čekija planuoja pasiekti šį tikslą 2010 m.

Reglamente dėl Sanglaudos fondo (2007–2013 m.)[4] paaiškinti keli neaiškumai dėl Sanglaudos fondo paramos teikimo sąlygų taikymo. Jame numatyta, kad pagal 104 straipsnio 8 dalį priimtais sprendimais Komisija gali siūlyti sustabdyti Sanglaudos fondo paramą. Savo ruožtu Taryba gali nuspręsti sustabdyti visų arba dalies įsipareigojimų vykdymą ir toks sprendimas galiotų nuo kitų metų sausio 1 d. Jei vėliau Taryba, vykdydama perviršinio deficito procedūrą, nusprendžia, kad valstybė narė ėmėsi būtinų veiksmų deficitui ištaisyti, iš karto priimamas sprendimas nutraukti Sanglaudos fondo įsipareigojimų vykdymo sustabdymą. Buvo nustatytos sustabdytų įsipareigojimų pakartotinio įtraukimo į biudžetą taisyklės.

3. Koordinavimas su transporto ir aplinkos politika

3.1. Transportas

2006 m. transporto sektoriui teko šiek tiek mažiau nei pusė (49,2 %) visų Sanglaudos fondo įsipareigojimų. Kaip ir anksčiau, Komisija prašė valstybių narių skirti pirmenybę geležinkelių projektams. 2006 m. valstybių narių patvirtinti projektai nurodyti šios ataskaitos priede.

Transporto sektoriui Bendrijos parama teikiama koordinuotai iš keleto šaltinių: Sanglaudos fondo, ISPA, ERPF, pagal transeuropinių tinklų programas ir EIB paskolomis. Finansinė parama iš šių šaltinių daugiausia skiriama transeuropiniams transporto tinklams (TEN-T).

Vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1164/94 su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1264/1999, 3 straipsniu, Sanglaudos fondas gali teikti pagalbą bendros svarbos transporto infrastruktūros projektams, kuriuos finansuoja valstybės narės ir kurie yra nurodyti TEN-T plėtros gairėse.

Bendrijos TEN-T plėtros gairės buvo nustatytos Sprendimu Nr. 1692/96/EB su pakeitimais. Sprendime nurodyta 30 prioritetinių visai Europai svarbių projektų ir valstybės narės raginamos teikti pirmenybę šiems projektams. Sprendimo Nr. 1692/96/EB 19 straipsnio a punkte nustatyta, kad teikdamos projektus, kurie turėtų būti finansuojami iš Sanglaudos fondo, valstybės narės pagal Reglamento (EB) Nr. 1164/94 10 straipsnį suteikia tinkamą pirmenybę Europai svarbiems projektams.

3.2. Aplinka

2006 m. aplinkos sektoriui teko šiek tiek daugiau nei pusė (50,8 %) visų Sanglaudos fondo įsipareigojimų. Sanglaudos fondo remiami projektai padeda siekti su darniu vystimusi susijusių aplinkos politikos tikslų visų pirma prioritetinėse Šeštosios veiklos programos srityse, kaip antai gamtos išteklių valdymas, atliekų tvarkymas ir investicijos, kuriomis siekiama apriboti klimato kaitos poveikį. 2005 m. ir 2006 m. priimtos septynios oro, išteklių, atliekų ir perdirbimo, miesto aplinkos, dirvos, jūrų ir pesticidų sričių teminės strategijos yra susijusios su bendrai iš Sanglaudos fondo finansuojamais veiksmais. 2006 m. valstybių narių patvirtinti projektai nurodyti šios ataskaitos priede.

2006 m. Sanglaudos fondas padėjo įgyvendinti aplinkos apsaugos teisės aktus ne tik tiesiogiai finansuodamas infrastruktūras, bet ir skatindamas taikyti atitinkamas direktyvas – toks reikalavimas buvo nustatytas sąlygose paramai gauti. Šios paskatos visų pirma susijusios su teminėmis teritorinio pobūdžio intervencinėmis priemonėmis, skirtomis gamtai saugoti, kietosioms atliekoms ir nuotekoms tvarkyti bei poveikiui aplinkai vertinti (PAV).

Naujųjų valstybių narių stojimo aktuose nustatyti tarpiniai su aplinkos acquis susijusių investicijų tikslai. Todėl šios šalys vandens ūkio ir kietųjų atliekų tvarkymą priskyrė svarbiems išlaidų prioritetams. Dažniausiai norint įvykdyti pagrindinių direktyvų reikalavimus kietųjų atliekų tvarkymo, vandens ūkio (ypač miesto nuotekų valymo) ir oro kokybės srityse bei siekiant mažinti pramoninę taršą (integruotos taršos prevencijos ir kontrolės priemonėmis), reikia daug investuoti ir atsižvelgti į infrastruktūros poreikius. Todėl naujosioms valstybėms narėms ypač svarbi Sanglaudos fondo parama aplinkos infrastruktūrai.

4. Patikrinimai

Iš keturių valstybių narių, kurios pirmos gavo pagalbą iš Sanglaudos fondo, trijose (Ispanijoje, Portugalijoje ir Graikijoje) buvo atlikti iš viso septyni auditai, per kuriuos buvo tikrinama, kaip šios šalys įgyvendina veiksmų planus ir vykdo 2004–2005 m. auditorių tikrintų Sanglaudos fondo projektų tolesnę priežiūrą. Be to, 2006 m. buvo tikrinama už Sanglaudos fondo projektų baigimą atsakingų institucijų veikla.

2006 m. Regioninės politikos generalinis direktoratas nustatė Sanglaudos fondo projektų užbaigimo tvarką, kuria siekiama užtikrinti, kad baigdamos šiems projektams vadovaujančiosios institucijos ir užbaigiančiosios institucijos teiktų tinkamą informaciją, patvirtinančią galutinio prašymo kompensuoti išlaidas teisėtumą ir reguliarumą, nes priešingu atveju reikėtų taikyti finansinį koregavimą.

2006 m. atliekant 2004 m. į ES įstojusių valstybių narių auditą daugiausia dėmesio buvo skiriama auditams, per kuriuos buvo tikrinama, ar veiksmingai įgyvendinamos po 2005 m. sistemų auditų pateiktos rekomendacijos. Be to, buvo toliau tikrinamos bandomųjų projektų išlaidos. Ypač kruopščiai buvo nagrinėjama nacionalinių audito institucijų veikla, įskaitant sistemų audito kokybės tikrinimą, atrankinius patikrinimus ir kitus klausimus, susijusius su audito sertifikato rengimu. Iš viso buvo atlikta trylika audito misijų, įskaitant atliktas kartu su Europos regioninės plėtros fondu (ERPF).

Kadangi patikimos konkursų rengimo ir sutarčių sudarymo procedūros yra ypač jautri sritis, 2005 m. buvo pradėtas tyrimas, per kurį daugiausia dėmesio buvo skiriama naujosiose valstybėse narėse po stojimo sudarytoms sutartims. Šiuo tyrimu buvo siekiama tiek užkirsti kelią galimiems pažeidimams, tiek ištaisyti padarytas klaidas. Per 2006 m. auditus buvo tikrinama, kaip laikomasi po ankstesnių auditų pateiktų rekomendacijų.

Generalinio direktorato 2006 m. metinėje veiklos ataskaitoje buvo pateikta teigiama nuomonė dėl 5 valstybių narių (Kipro, Estijos, Graikijos, Maltos ir Slovėnijos) valdymo ir kontrolės sistemų veikimo.

Nuomonė apie kitų valstybių narių (Čekijos, Vengrijos, Airijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Portugalijos, Slovakijos ir Ispanijos) valdymo ir kontrolės sistemų veikimą buvo sąlyginė, nes buvo nustatyta esminių trūkumų, veikiančių pagrindines sistemos sudedamąsias dalis. Nei vienos valstybės narės atžvilgiu nebuvo pateikta neigiama nuomonė.

5. Pažeidimai ir pagalbos sustabdymas

Vadovaudamosi Reglamento (EB) Nr. 1831/94[5] dėl pažeidimų ir neteisingai sumokėtų sumų išieškojimo bei šios srities informacinės sistemos organizavimo 3 straipsniu, aštuonios pagalbą gaunančios valstybės narės pranešė apie 228 pažeidimus, susijusius su 186 604 797 EUR Bendrijos įnašu. Dėl šių atvejų pradėti administraciniai ar teisminiai faktų tyrimai.

Vertėtų paminėti, kad apie daugumą šių atvejų (183) pranešė keturios valstybės narės, kurios pirmosios gavo Sanglaudos fondo pagalbą. Daugiausia buvo pranešta apie pažeidimus Graikijoje (103), iš viso susijusius su 117 856 924 EUR Bendrijos įnašu. Iš šios sumos tik 12 698 144 EUR dar nėra susigrąžinta, o likusi dalis buvo atskaityta iš Komisijai pateiktų galutinių mokėjimo prašymų. 2006 m. Reglamentas (EB) Nr. 1831/94 buvo dažniau nei anksčiau taikomas Ispanijoje – buvo pranešta apie 82 atvejus, susijusius su 44 472 847 EUR Bendrijos įnašu; iš šios sumos dar nesusigrąžinta 30 179 534 EUR. Iš 18 atvejų, apie kuriuos pranešė Portugalijos valdžios institucijos ir kurie yra susiję su 23 747 904 EUR Bendrijos įnašu, dar nesusigrąžinta apie 14 850 306 EUR.

Iš naujųjų valstybių narių tik penkios (Lenkija, Čekija, Vengrija, Latvija ir Lietuva) pranešė Komisijai apie pažeidimus (atitinkamai 10, 6, 6, 2 ir 1 atvejį), kurie yra susiję su mažesnėmis nei minėtos sumos. Dalis su pažeidimais susijusių sumų buvo atskaityta prieš pateikiant mokėjimo prašymus Komisijai.

Kitos pagalbą gaunančios valstybės narės pranešė Komisijai, kad 2006 m. jos nepastebėjo jokių pažeidimų. Apie kai kuriuos atvejus, nustatytus atliekant nacionalines ir (arba) Bendrijos audito misijas, bus pranešta vėliau, vadovaujantis atitinkamu reglamentu.

Dauguma praneštų pažeidimų susiję su viešųjų pirkimų taisyklių taikymu, o likusieji atvejai – su netinkamų paramai gauti išlaidų teikimu.

2006 m. įsigaliojo naujojo 2007–2013 m. programavimo laikotarpio Reglamentas (EB) Nr. 1828/2006. Šio reglamento 4 skirsnyje „Pažeidimai“ reglamentuojama pranešimo apie pažeidimus tvarka. Šios skirsnio nuostatos taip pat taikomos Sanglaudos fondo projektams, patvirtintiems per naująjį programavimo laikotarpį. Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1164/94 priimtiems sprendimams tebetaikomas Reglamentas (EB) Nr. 1831/94.

2006 m. Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) pradėjo tris bylas dėl su Sanglaudos fondu susijusios gautos informacijos. Dėl vieno iš šių atvejų buvo pradėta „stebėsenos byla“[6], o du kiti atvejai bus įvertinti 2007 m. Jokių kontrolės misijų, susijusių su Reglamentu (EB) Nr. 2185/96[7], atlikta nebuvo.

6. Vertinimas

Pataisyto Reglamento (EB) Nr. 1164/94 13 straipsnyje reikalaujama, kad Komisija ir valstybės narės užtikrintų, jog būtų veiksmingai stebima ir vertinama, kaip įgyvendinami Sanglaudos fondo projektai. Tam reikia taikyti projektų vertinimo ir stebėjimo priemones, pagal kurias prireikus projektai būti koreguojami.

Jei būtina, Komisija ir valstybės narės kartu su Europos investicijų banku vertina visus bendrai finansuojamus projektus.

Projektus, kuriuos ketinama finansuoti iš Fondo lėšų, tvirtina Komisija, pritariant pagalbą gaunančiai valstybei narei. Su kiekvienu pagalbos prašymu pateikiama sąnaudų ir naudos analizė (SNA), kuria remiantis vertinami projektai. Sąnaudų ir naudos analizėje turi būti parodyta, kad per vidutinės trukmės laikotarpį gauta socialinė ir ekonominė nauda proporcinga panaudotiems finansiniams ištekliams. Komisija išnagrinėja šį vertinimą, vadovaudamasi sąnaudų ir naudos analizės gairėse[8] nustatytais principais. Šios 2003 m. paskelbtos gairės šiuo metu atnaujinamos.

Taigi 2006 m. Komisija valstybėms narėms suteikė svarią metodinę pagalbą ir pajėgumų didinimo veiksmais padėjo joms tobulinti projektų ex-ante finansinės ir ekonominės analizės nuoseklumą. 2006 m. spalio mėn. Komisija priėmė SNA atlikimo metodikos gaires[9]. Šiame darbo dokumente nustatyta keletas bendrųjų SNA principų ir darbo taisyklių. Be to, jose valstybės narės raginamos parengti savo SNA gaires.

Komisija taip pat atlieka kai kurių pasirinktų projektų, bendrai finansuojamų iš Sanglaudos fondo, ex-post vertinimą. Naujausias vertinimas paskelbtas 2005 m. Jame išnagrinėta 200 pasirinktų 1993–2003 m. įgyvendintų projektų. Kitą ex-post vertinimą ketinama atlikti 2009 m.

7. Naujoji 2007–2013 m. reglamentavimo sistema

Sanglaudos fondo Reglamente (EB) Nr. 1164/94 nustatytos fondo veiklos taisyklės iki 2006 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgdama į tai, kad prasideda naujasis programavimo laikotarpis (2007–2013 m.), Komisija parengė naujus Sanglaudos fondo, Europos regioninės plėtros fondo ir Europos socialinio fondo veiklos reglamentus.

Šie reglamentai buvo priimti 2006 m. Naujieji Sanglaudos fondo veiklos reglamentai:

– 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006, nustatantis bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999;

– 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1084/2006, įsteigiantis Sanglaudos fondą ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1164/94;

– 2006 m. gruodžio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (EB) Nr. 1828/2006, nustatantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006 įgyvendinimo taisykles.

Su visais 2007–2013 m. galiojančiais reglamentais galima susipažinti interneto tinklavietėje INFOREGIO: http://ec.europa.eu/regional_policy/sources/docoffic/official/regulation/newregl0713_en.htm

8. Informavimas ir viešumas

Birželio 22 d. ir gruodžio 20 d. Briuselyje įvyko du informaciniai susitikimai su 25 valstybių narių atstovais. Per pirmąjį susitikimą Komisija pristatė galutinius 2006 m. asignavimus kiekvienai valstybei narei. Kadangi 2006-ieji yra paskutiniai programavimo laikotarpio metai, susitikime buvo pabrėžta, kad visi likę įsipareigojimų kreditai turi būti panaudoti iki gruodžio 31 d. Nenumatyta galimybė pervesti kreditų iš kitų biudžeto eilučių. Be to, per susitikimą buvo pristatyta iniciatyva „Bendra parama projektams Europos regionuose remti“ (angl. JASPERS). Šia bendra Komisijos ir EIB iniciatyva siekiama padėti valstybėms narėms įvertinti techninius didelių projektų, kuriuos ketinama pateikti Komisijai, aspektus. Iniciatyva JASPERS bus įgyvendinama nuo 2007 m. Gruodžio mėn. susitikime Komisija pristatė Sanglaudos fondo projektų užbaigimo gairių projektą. Komisija primygtinai ragino atkreipti dėmesį į tai, kad: (i) užbaigiami projektai turi atitikti jiems taikytinus sprendimus; (ii) 2000–2006 m. galutinė projektų tinkamumo data lieka 2010 m. gruodžio 31 d.; (iii) projektams taikoma „vieno pakeitimo“ taisyklė. Galiausiai Komisija priminė, kad šis informacinis susitikimas – paskutinis rengiamas pagal Reglamentą (EB) Nr. 1164/94. Nuo 2007 m. sausio 1 d. su Sanglaudos fondu susijusius klausimus spręs Fondų koordinavimo komitetas naujajame Reglamente (EB) Nr. 1083/2006 nustatyta tvarka.

2006 m. Komisija surengė du ERPF ir Sanglaudos fondo atstovų ryšiams susitikimus: birželio 15 d. ir gruodžio 5 d. Per šiuos susitikimus buvo aptartos įvairios ryšių su visuomene temos, paaiškinta naujųjų reglamentų taikymo tvarka ir pristatyti keli atvejų tyrimai bei bandomosios priemonės. Tokie susitikimai bus rengiami ir 2007 m.

[1] Įsipareigojimų suma mažesnė nei asignavimai (žr. 6 lentelę), nes įsipareigojimai dėl nepanaudotų lėšų buvo panaikinti, o kai kurie projektai buvo pabaigti.

[2] Remiantis Komisijos pateiktos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1164/94 kodifikuotos redakcijos 6 straipsniu.

[3] Europos bendrijos steigimo sutarties 104 straipsnis dėl perviršinio šalies biudžeto deficito.

[4] 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1084/2006, įsteigiantis Sanglaudos fondą ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1164/1994.

[5] OL L 191, 1994 m. liepos 27 d., p. 9, su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 168/2005, OL L 345, 2005 m. gruodžio 28 d., p. 15.

[6] „Stebėsenos bylose“ kita institucija arba valstybė narė atlieka savo išorės tyrimą, nors jį taip pat galėtų atlikti OLAF.

[7] OL L 292, 1996 m. lapkričio 15 d., p. 2.

[8] http://ec.europa.eu/regional_policy/sources/docgener/guides/cost/guide02_en.pdf

[9] Europos Komisijos Regioninės politikos GD, „Sąnaudų ir naudos analizės atlikimo metodikos gairės“, 2007–2013 m., Vertinimo skyriaus darbo dokumentas Nr. 4: http://ec.europa.eu/regional_policy/sources/docoffic/working/sf2000_en.htm