EUR-Lex Access to European Union law
This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52007DC0574
Communication from the Commission to the European Parliament, the Council, the European Economic and Social Committee and the Committee of the Regions - Conclusions from the Consultation on a European Maritime Policy {COM(2007) 575 final)} {SEC(2007) 1278} {SEC(2007) 1279} {SEC(2007) 1280} {SEC(2007) 1283}
Komisijos komunikatas Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui - Konsultacijų dėl Europos jūrų politikos išvados {KOM(2007) 575 galutinis} {SEK(2007) 1278} {SEK(2007) 1279} {SEK(2007) 1280} {SEK(2007) 1283}
Komisijos komunikatas Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui - Konsultacijų dėl Europos jūrų politikos išvados {KOM(2007) 575 galutinis} {SEK(2007) 1278} {SEK(2007) 1279} {SEK(2007) 1280} {SEK(2007) 1283}
/* KOM/2007/0574 galutinis */
[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA | Briuselis, 10.10.2007 KOM(2007) 574 galutinis KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Konsultacijų dėl Europos jūrų politikos išvados {KOM(2007) 575 galutinis}{SEK(2007) 1278}{SEK(2007) 1279}{SEK(2007) 1280}{SEK(2007) 1283} KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Konsultacijų dėl Europos jūrų politikos išvados 1. Įžanga 2006 m. birželio 7 d. priėmus Žaliąją knygą dėl jūrų politikos, buvo pradėtos vienerių metų konsultacijos šia tema. Čia apibendrinamas šių konsultacijų procesas. Konsultacijos sulaukė negirdėto atgarsio. Ir konsultacijų proceso dalyvių skaičius, ir konsultacijų išsamumas neturi precedento. Be visų Europos institucijų indėlio, keletas nacionalinių ir keli regionų parlamentai Komisijai tiesiogiai pateikė pastabas apie žaliąją knygą. Be pastabas pateikusių suinteresuotųjų šalių bei piliečių paminėtinos trečiųjų šalių vyriausybės, atskiri piliečiai, mokslo ir akademinės visuomenės atstovai, atskiros bendrovės, nevyriausybinės organizacijos ir verslo atstovai. Išsamių pastabų pateikė labai daug su pakrantėmis ir jūromis susijusius projektus kuriančių tinklų ir projektinių organizacijų, taip pat miestai ir pakrančių regionai, kuriuos domina konkretūs klausimai, pavyzdžiui, turizmas. Buvo gauta per 490 atsiliepimų, ir buvo surengta per 230 renginių, kuriuose jūrų politika buvo svarstoma su suinteresuotosiomis šalimis. Išsami informacija apie pastabas, taip pat ir išsamios nuorodos, bus paskelbtos: - Išsamioje konsultacijų proceso ataskaitoje, kuri bus paskelbta Jūrų reikalų svetainėje (http://ec.europa.eu/maritimeaffairs/); - Pačių atsiliepimų tekstai, kurie paskelbti Jūrų reikalų svetainėje (http://ec.europa.eu/maritimeaffairs/post_green_en.html). 2. KONSULTACIJų TEMOS 2.1. Integruota jūrų politika: pridėtinės vertės paieška Suinteresuotosios šalys pritaria ES jūrų politikos integravimui, nes taip būtų integruoti susijusių sektorių, kuriems šiuo metu taikomos atskiros politikos kryptys, poreikiai ir problemos. Tai gali lemti priemonių nesuderinamumą arba tai, kad į suinteresuotųjų asmenų nuomonę nebus neatsižvelgta kitoje srityje. Apie aplinkosaugos priemonių poveikį uostų plėtrai uostų pramonės atstovai kalba kaip apie ypač akivaizdų to pavyzdį. Dauguma suinteresuotųjų šalių iš didesnio politikos priemonių integravimo tikisi naudingo poveikio. Galimybė suvienyti įvairius veikėjus ir suinteresuotąsias šalis yra dar vienas teigiamas argumentas taikyti šį visapusišką metodą. Suinteresuotosios šalys nurodo konkrečius integracijos praktinio pritaikymo pavyzdžius. Regioninės valdžios institucijos aprašo esamą bendradarbiavimą. Jos džiaugiasi galimybe turėti daugiau ryšių ir bendradarbiavimo tarp regioninių, nacionalinių ir ES lygmenų. Jos reikalauja daugiau dėmesio regionų problemoms. Konsultacijų procesu patvirtinamas siekis užmegzti tų, kurie gyvena ir dirba, kasdien turėdami ryšį su jūromis, pvz., jūrininkų ir žvejų, ir kitų susijusių ūkinės veiklos sektorių ryšį. Tai patvirtina bendrą atsakomybės už tvarią plėtrą galimybę. To pavyzdys yra žvejų vaidmuo, kurių ilgus amžius trunkantis ryšys su jūra gali būti išplėstas ir pakeistas, jiems pasiūlius kitą veiklą, pavyzdžiui, turizmą arba aplinkosaugą. Kai kuriose srityse suinteresuotosios šalys nurodo ekonominius integracijos privalumus. Duomenų rinkimo ir naudojimo integravimo priemonės gali sukurti apčiuopiamą pridėtinę vertę. Suinteresuotieji asmenys nurodo poreikį integruoti jūrų kontrolės bei stebėjimo sistemas ir standartus. Tyrėjai nurodo ekonominę bendro brangių darbo priemonių naudojimo naudą. Nors integravimo metodo kritikų esama mažai, yra tokių, kurie atskiria patį metodą ir priemones. Jie prašo, kad dėl integruotojo metodo kūrimo ES atitinkami sektoriai nebūtų reglamentuojami iš naujo arba pernelyg griežtai, arba nebūtų pernelyg centralizuojami. Daugelis nenorėtų, kad integruotoji politika keistų esamas kompetencijas. 2.2. Kas ką daro: subsidiarumas reiškia atsakomybę Žaliojoje knygoje dėl jūrų politikos apie subsidiarumą kalbama kaip apie vieną iš jos integravimo metodo pagrindų. Subsidiarumas reiškia, kad sprendimai ir priemonės kuo labiau pritaikytos atitinkamoms vietovėms ir žmonėms, o taip pat, priimant sprendimus, būtų atsižvelgiama į esamas žinias. Susidomėjimas Žaliąja knyga patvirtina Komisijos nuomonę, kad Europos jūrų politika turi būti kuriama naudojant esamą ES kompetencijų pasiskirstymą. Europos Sąjungos vaidmuo – proceso palengvinimas, o ne pati integracija. Pavyzdžiui, diskusija apie erdvės planavimą. Daug suinteresuotųjų šalių visuose sektoriuose sutinka, kad toks planavimas apskritai yra naudingas. Dauguma nurodo, kad erdvės planavimas yra valstybės narės kompetencija, tačiau nurodo gerosios patirties tarpvalstybinio tęstinumo ir sklaidos poreikį. Kitas pavyzdys yra diskusija apie vyriausybių veiksmus atviroje jūroje. Europos pakrančių apsaugos tarnyba nėra labai remiama, tačiau yra domimasi galimybe sutelkti valstybių narių turimus išteklius panašiems tikslams pasiekti, nekeičiant jų kompetencijos. Daug dėmesio skirta būtinybei geriau įgyvendinti esamas politikas ir teisės sistemas ir glaudesnės jų sąveikos svarbai. Daugiau dėmesio turėtų būti skiriama poveikio įvertinimui. Be to, buvo raginama priimti konkrečias reglamentavimo iniciatyvas, kad būtų panaikintos ES teisės aktų spragos. Konsultacijų procesas atskleidžia su jūra susijusių Europos veiklų sudėtingumą. Tai reikalauja tiek visapusiško požiūrio, tiek individualiai pritaikytų sprendimų, kuriais būtų atsižvelgta į regionų ypatybes, konkrečių suinteresuotųjų šalių poreikius ir jų patirtį. Pakrančių regionus jūrų politika veikia tiesiogiai. Gausus vietos ir regionų vyriausybių institucijų dalyvavimas rodo norą mokytis iš kitų, dalytis patirtimi ir siūlyti idėjas. Pramonės atstovai prašo mažesnio reglamentavimo ir didesnio savireguliavimo. Jie teigia, kad savireguliavimas gali būti optimalus ne visur, tačiau teigiamas atlyginimo už gerus rezultatus ir gerąją patirtį poveikis gali paremti esamų taisyklių įgyvendinimą ir pasiruošti standartų, kurių dauguma galėtų laikytis, kai tik jie būtų pasiūlyti, gerinimui. Konsultacijų procesas atskleidžia įgyvendinimo ir taisyklių vykdymo svarbą. Nuosavybė ir bendros atsakomybės jausmas, gali sustiprinti įgyvendinimą ir vykdymą – darytina išvada, kad tiek subsidiarumas, tiek suinteresuotųjų šalių dalyvavimas vaidins svarbiausią vaidmenį būsimose ES jūrų politikos iniciatyvose. Ši diskusija atskleidė tą nuosavybės jausmą, kurį suinteresuotosios šalys jaučia savo atskirai jūrų dėlionės daliai. Europos jūrų politika turėtų siekti, kad visos dėlionės dalys derėtų, o ne siektų perdaryti kiekvieną jų. Apibendrinant, diskusija apie kompetencijas parodo visų suinteresuotųjų šalių įsipareigojimą jūrinės Europos daliai, kuriai jos priklauso, ir tai patvirtina pagrindinę Žaliosios knygos mintį. Europos jūrų politika gali būti sėkminga tik tada, jeigu ji pasinaudos šiuo atsidavimu – užtikrinant, kad kiekviena suinteresuotoji šalis gautų proporcingą atsakomybės dalį ir jaustųsi dalyvaujanti procese. 2.3. Vandenynų planeta: pasaulinės problemos ir atsakomybė Konsultacijų proceso metu, pasaulinis tokių jūrų veiklų, kaip laivyba ir žuvininkystė, pobūdis tapo akivaizdus. Kelios suinteresuotosios šalys manė, kad ES turėtų skatinti priemones, skirtas apsaugoti pasaulinę ekosistemą, taip pat ir atviroje jūroje. Dauguma suinteresuotųjų šalių sutinka, kad būtina priimti daugiašales taisykles bei standartus ir juos įgyvendinti bei vykdyti. Požiūriai, kaip to reikėtų siekti, skiriasi; vieni primygtinai reikalauja kurti standartus daugiašaliame kontekste, ir pirmiausiai priešinasi ES kuriamiems standartams. Tačiau daug suinteresuotųjų šalių mano, kad ES turi atlikti svarbų vaidmenį, visų pirma, rodydama pavyzdį. Visi sutaria, kad geras ES pavyzdys būtų naudingas. Tačiau tos suinteresuotosios šalys, kurių konkurencingumas priklauso nuo vienodų sąlygų, priešinasi ES reglamentavimo veiksmams, kurie yra viršesni už tarptautinių organizacijų nustatytas taisykles. Konsultacijų procesas patvirtina, kad neįmanoma ignoruoti tarptautinių ir daugiašalių jūrų reikalų aspektų. Europos Sąjunga turi dirbti su tarptautinėmis organizacijomis ir jų nustatytomis taisyklėmis. Suinteresuotosios šalys remia integravimo metodo taikymą ES tarptautiniam jūrų politikos aspektui, tačiau primygtinai reikalauja kiekvienu atveju apsvarstyti jo privalumus. Jie pritaria, kad reikia remtis esamomis priemonėmis bei metodais ir plėtoti tinkamus, pridėtinę vertę sukuriančius sprendimus. Rodyti pavyzdį taip pat reiškia jau nustatytų taisyklių laikymąsi. Suinteresuotosios šalys kaip vienodai svarbų mini poreikį stiprinti tarptautinių taisyklių įgyvendinimą ir vykdymą ES valstybėse narėse ir trečiosiose šalyse. Tai paskatino pasiūlymus diskutuoti, paremti ir didinti pajėgumus su ES kaimynais ir kitais partneriais. Europos kaimynystės politiką ypač pabrėžė tie, kurie yra susiję su Viduržemio jūra, tačiau ne tik jie. Daug suinteresuotųjų šalių remia Žaliojoje knygoje esantį teiginį apie būtinybę įtraukti kaimynus į integruotosios jūrų politikos veiklą. Konsultacijų procesas tik patvirtina būtinybę kurti Europos jūrų politiką tarptautiniu mastu. Suinteresuotosios šalys nori būti užtikrintos, kad prieš išbandant naujus sprendimus, esama sistema būtų išnaudota iki galo. 2.4. Tvarus išteklių naudojimas: Sėkmingo valdymo reikšmė Žaliojoje knygoje pateikiamas aiškus ryšys tarp konkurencingumo ir tvarumo buvo patvirtintas konsultacijų metu. Konsultacijos taip pat parodė, kad suinteresuotosios šalys žino, kad šis ryšys turi būti teigiamas, jeigu norime užtikrinti tolimesnį naudojimąsi vandenynais ir jūromis, nesumažindami jų vertės europiečiams ir žmonijai. 2.4.1. Konkurencingumas Konsultacijų procesas atskleidė, kaip stipriai Europos gerovė priklauso nuo galimybės turėti saugias ir efektyvias laivybos paslaugas. Jų efektyvumas yra ypač svarbus ES konkurencingumui globalėjančiame pasaulyje. Suinteresuotosios šalys sutinka, kad Europos laivybos paslaugos ir uostai yra sektoriai, turintys didelį augimo potencialą ir yra svarbiausi Lisabonos strategijos, kuria siekiama, kad Europa taptų konkurencingiausiu prekybos subjektu pasaulyje, veiksniai. Suinteresuotosios šalys taip pat sutinka, kad tarptautiniai ir vidiniai ES pasiekimai jūrų sektoriuose remiasi siūloma aukštesne kokybe, o ne maža kaina. ES jūrų pramonės sėkmė priklauso nuo jų gebėjimo diegti naujoves: laivų statyboje, logistikoje, gaminant įrangą arba su paslaugomis susijusiuose sektoriuose. Tai taip pat svarbu ir kituose jūrų sektoriuose, pavyzdžiui, turizme, kuris taip pat prisideda prie pakrančių regionų ekonominės gerovės. Ryšių palaikymas tarp skirtingų jūrų pramonės sektorių pagerėjo visoje Europos Sąjungoje sukūrus jūrų klasterius; tai pagerino jūrų ekonomikos rezultatus. Dėl to mokslas ir tyrinėjimai tampa labai svarbūs. Mokslo bendruomenė labai aktyviai teikė pasiūlymus artimiau susieti jūrų mokslo ir tyrimo institucijas su technologijomis ir inovacijomis. Ypač svarbūs tvaresnės ekonomikos statybiniai blokai bus ateities technologijos, pvz. atsinaujinančios energijos, konkrečiai – vėjo ir bangų energijos gamyba. Pirmaujančios rinkos, pavyzdžiui, jūros biotechnologijos, remiasi aiškiu moksliniu pagrindimu. Žinios reiškia duomenis. Konsultacijų procese išaiškėjo stiprus pritarimas geriau surinkti ir naudoti tiesioginius ir kitus duomenis apie vandenynus bei jūras ir jose bei virš jų vykstančius veiksmus, o taip pat socialinius ekonominius duomenis ir statistiką apie pakrančių regionus ir jūrų ekonomiką. Suinteresuotosios šalys patvirtina, kad standartai jas neramina labiausiai. Būtini aukšti standartai, kad būtų užtikrinta aukšta kokybė taigi ir konkurencingumas, ir tvarumą palaikantys standartai. Pramonės atstovai nurodo, kad konkurencingumas, kuris remiasi aukštais standartais, bus efektyvus tik tada, jeigu tie standartai taikomi visiems vienodai ir užtikrina vienodas sąlygas. Jie taip pat nurodo, kad savanoriška veikla kartais galima pasiekti geresnių rezultatų, negu primygtiniu reglamentavimu. Daug suinteresuotųjų šalių pažymi, kad norint pakelti pasaulinius standartus, ES gali tekti vadovauti šiam procesui. Kiti nurodo, kad kai kurie operatoriai gali būti patikimi, tačiau daug yra mažiau skrupulingų, todėl taisyklių vykdymas ir kontrolė yra būtina. Neplanuotas reglamentavimo poveikis pabrėžtas tokiose srityse, kaip tradicinių laivų naudojimas turizmui arba galimos išvengti Europos laivybos išlaidos, patiriamos tada, kai laivų reisai iš vienos ES valstybės narės uosto į kitą visada laikomi tarptautiniais, net jeigu pervežamas krovinys su vidinei rinkai skirtomis prekėmis. Aukštesni standartai taip pat reiškia aukštesnius standartus kokybiškiems darbuotojams. Daug ES operatorių turi puikių pasiekimų įdarbinant ir suteikiant darbo sąlygas, tačiau dar daug galima padaryti, siekiant pagerinti padėtį jūrų ekonomikoje ir pasiekti kitą tikslą: aukščiausios kokybės darbai aukščiausios kokybės darbuotojams. Suinteresuotosios šalys nurodo, kad galima gerokai pagerinti sugebėjimus ir mokymą, ir galimybės derinti tradicinius sugebėjimus jūrose su šiuolaikiškais. Nuomonės išsiskiria dėl to ar, ir kurios su jūrų sektoriais susijusios išimtys ES socialinėje teisėje yra pateisinamos, tačiau sutariama dėl to, kad būtina veikti pasauliniu lygmeniu ir kokį vaidmenį šiame kontekste gali vaidinti ES teisės aktai. Daug komentatorių teigia, kad Europos jūrų sektorių konkurencingumui būtinas tarpšakinis mobilumas, kuris remiasi pramonės iškeltais išsilavinimo ir kvalifikacijos reikalavimais, ir patraukli daugiašakės karjeros galimybė. Ekonomikos dalyvių nepriklausomybė cituojama kaip vienas iš argumentų, priešinantis ekonominei veiklai skirtai viešai finansinei paramai. Tačiau suinteresuotosios šalys primygtinai reikalauja tinkamų bendrų darbo sąlygų, todėl teigiamai vertina vyriausybės teikiamą paramą, pvz. aukštesniems standartams, užtikrinti vienodas sąlygas visiems, skatinti gerą praktiką arba veikti bendruomenės labui. 2.4.2. Tvarumas Mažai diskutuojama apie poreikį nustatyti saugomus jūros rajonus – tačiau diskutuojama apie jų paskirtį. Kiekvienas šių debatų dalyvis siekia būti išgirstas labiau už kitus, tuo tik patvirtindamas poreikį koordinuoti ir planuoti rajonų planavimą. Daugiausiai susirūpinimo kelia jūrų aplinkos būklė. Minėti tokie pavojai, kaip gyvųjų išteklių išsekinimo lygis nekontroliuojamai žvejojant ir klimato kaita. Vandenynų ir klimato sąveika laikoma būtina ES klimato politikos dalimi. Jūrų biotechnologijos kūrimas arba kitų genetinių išteklių naudojimas laikomas galimybe, išreiškiančia poreikį integravimo metodu susieti tyrimus, tvarumą ir tarptautinių taisyklių nustatymą. Suinteresuotosios šalys nurodo, kad iki 80 % jūros aplinkos taršos atsiranda sausumoje ir reikalauja prieš tai imtis veiksmų. Šį aspektą ypač akcentuoja organizacijos, susijusios su Baltijos jūra. Daugelis jų reikalauja, kad planuojant naujus projektus būtų atsižvelgta į paliktus pavojus aplinkai, tokius kaip sudužę laivai arba karo amunicijos liekanos. Keletas suinteresuotųjų šalių pabrėžia Jūrų teminės strategijos, kaip ES jūrų politikos aplinkosaugos ramsčio, svarbą. Pabrėžiamas poreikis kuo greičiau priimti pasiūlytą Jūrų strategijos direktyvą. Diskusijų metu buvo minėta ryšio tarp esamų aplinkos priemonių ir Jūrų teminės strategijos įgyvendinimo svarba. Darna ir suderinamumas pabrėžiami kaip sąlygos, būtinos visų šių priemonių įgyvendinimui. Kai kurios suinteresuotosios šalys pabrėžia poreikį išplėsti Jūrų teminę strategiją, kad apimtų platesnius aplinkosaugos tikslus, o kiti nori užtikrinti, kad aplinkosaugos priemonių poveikiu ir teisės aktais bus pakankamai atsižvelgta į ekonominius prioritetus. Tvariai jūrų ir pajūrio teritorijų vadybai ypač svarbus darbas, kuris remiasi ekosistemomis ir ekoregionais. Suinteresuotosios šalys nurodo poreikį bendradarbiauti pakrančių regionams ir kaimyninėms valstybėms narėms, o taip pat ir kaimyninėms šalims. Būtina atsižvelgti į kiekvienos ekosistemos ir regiono ypatybes. Patvirtinamas svarbus regioninių jūros konvencijų vaidmuo. Operatoriai nurodo aplinkosauginę laivybos naudą ir vidaus vandens transporto naudojimo potencialą ir intermodalumą, lyginant jį su kitomis transporto rūšimis. Visgi laivų sukeliamą oro taršą, laivų ardymą, laivų sukeliamą taršą jūroje suinteresuotosios šalys mini kaip susirūpinimą keliančius klausimus ir nesutaria dėl galimų sprendimų, tačiau dėl tikslų nuomonė yra vieninga. Operatoriai remia tarptautinius sprendimus, dažnai suprasdami, kad tai gali sukelti vėlavimą arba mažiau negu optimalius sprendimus. Regioninės, ypač nutolusių regionų valdžios institucijos, gerai žino, kad būsima tokių pramonės rūšių, kaip turizmo ir žuvininkystės (tiek pramoninės, tiek mėgėjiškos) sėkmė ir tvarumas priklauso nuo nepaliestų pakrančių ir sveikos jūros ekosistemos. Yra daug kviečiančių labiau integruoti į jūrų politiką su aplinka susijusius klausimus žuvininkystės srityje ir pačią žuvininkystę. Pabrėžiamas poreikis nustatant komercines žuvų išteklių kvotas labiau remtis mokslininkų patarimais ir žuvininkystei labiau taikyti į ekosistemas orientuotą požiūrį. Tvarios žuvininkystės vadybai reikalinga supaprastinta ir efektyvi stebėjimo, kontrolės ir vykdymo sistema. Susiejus aplinkos tyrimus su tyrimais žuvininkystės srityje, greičiausiai bus pasiekta geresnių ir tvaresnių rezultatų. Suinteresuotosios šalys nurodo kad akvakultūros poveikis visai ekosistemai turėtų būti geriau suprastas. Iškelti tokie klausimai, kaip žvejams skirtas geresnis mokymas, darbo sąlygos ir darbo galimybės. Suinteresuotosios šalys mums sako, kad šioje srityje nepasiekus teigiamų pokyčių, tvarią žuvininkystę sukurti nelabai tikėtina: pagrindiniai tarptautiniai rūpesčiai, tokie kaip Neteisėta, nedeklaruota ir nereglamentuota žvegyba, yra vienodai susiję tiek su įdarbinimu ir darbo sąlygomis, tiek ir su įgyvendinimo priežiūra. Daugelis prašo sukurti priemones, kuriomis būtų galima įvertinti ekonominės veiklos tarpšakinį poveikį bei poveikį aplinkai – tai leistų tvaresnį veiksmų organizavimą ir planavimą. Daug suinteresuotųjų šalių akcentuoja vis didėjančius klimato kaitos keliamus pavojus ir poveikį. 2.5. Jūrų vadyba: Bendros priemonės – bendrai politikai 2.5.1. Erdvės planavimas Suinteresuotosios šalys pabrėžia poreikį koordinuoti skirtingų konkuruojančių jūros naudojimo būdų vadybą ir planavimą. Vis besiplečianti bei vis plačiau sąveikaujanti ekonominė veikla ir vis didėjantis tvarumui užtikrinti naudojamų priemonių kiekis reiškia, kad be integruotų planavimo ir vadybos priemonių darnią mūsų santykio su vandenynais ir jūromis plėtrą pasiekti bus žymiai sunkiau. Dauguma suinteresuotųjų šalių sutinka, kad jūrų erdvių planavimas būtų gera ES mastu taikoma priemonė, tačiau ji turėtų likti valstybės narės kompetencija. Požiūriai labai išsiskiria klausimais dėl koncepcijos, masto ir ryšio su esamais instrumentais (pvz. Integruotas pakrančių zonų valdymas ir siūloma Jūrų strategijos direktyva). Dauguma suinteresuotųjų šalių sutinka, kad mūsų jūrų planavimas ir vadyba turėtų atsižvelgti į ekosistemą. 2.5.2. Duomenys ir stebėjimas Iniciatyva sukurti Europos duomenų tinklą apskritai yra sveikintina, ir pateikta daug pasiūlymų, kokiais praktiniais būdais bei priemonėmis būtų galima imtis šio uždavinio. Pagal vieną pasiūlymą, šie duomenys turi būti paskelbti per sąveikos priemonę, kad informuotų Europos piliečius apie visus Europos santykio su jūromis aspektus. Be to, duomenys apie pvz. paveldo vietas gali taip pat sumažinti pavojų planuotojams, kurie gali planuoti kurių vietų vengti arba kurių imtis. Efektyvesnis jūrų eismo stebėjimas ir kontrolė gali užtikrinti vykdymą. Vos kelios suinteresuotosios šalys abejoja galimybe mažinti išlaidas standartizuojant, tamprinant tarpusavio ryšį ir plėtojant bendravimą tarp esamų sektorinių sistemų. 2.5.3. Finansavimas Konsultacijų procesas išryškino, kad sunku identifikuoti, kuri ES struktūrinių išlaidų dalis turėtų būti skirta jūrų politikos tikslams. Todėl regioninės suinteresuotosios šalys, taip pat ir Regionų komitetas, pakrančių regionams reikalauja specifinių ir tikslinių finansavimo metodų, daugiau skaidrumo ir ryšio su esamomis finansinėmis priemonėmis, globojant Europos pakrančių fondui. 2.6. Europiečiai ir jūra: Dalyvavimas ir aktyvumas Konsultacijų apie ES jūrų politiką procesas patraukė netikėtai didelį jūrų reikalais suinteresuotų šalių dėmesį. Pastabose prašoma konsultacijų, dialogo ir daugiau informacijos visiems, paveiktiems jūrų politikos. Ekonomikos dalyviai sveikina integravimo metodo principą ir išreiškia viltį, kad jis Europos Sąjungoje sąlygos skaidresnę ir efektyvesnę politikos formavimo ir reglamentavimo veiklą. Jie nurodo, kad integruotosios jūrų politikos kūrimas vyksta kylant jūrų ekonomikai ir plečiantis laivybos ir uostų veiklai, ir dėl to reikalauja tamprių ryšių tarp sektorių, jiems jungiantis į klasterius, taip pat ir ES lygmeniu. Regionų atstovai entuziastingai palaiko integravimo metodą. Jie pabrėžia pakrančių regionų, kuriuose vystoma jūrų ekonomika ir kurie yra pakrančių bei jūrų aplinkos dalis, ir kurie taip pat priklauso nuo darnios pakrančių vadybos, vaidmenį. Jie dar daugiau naudos tikisi iš veiksmų, vykdomų ES lygmeniu, susietų su veikla pačiuose pakrančių regionuose, ir skatinamo valstybių narių vyriausybių aktyvumo dalyvauti šiame procese. Valstybės narės teigiamai vertina integruoto jūrų klausimų valdymo principą. Pasiūlymą kurti integruotąją jūrų politiką jos mato savo interesų užtikrinti stabilią ir darnią savo jūrų ekonomikų ir pakrančių regionų plėtrą kontekste. Jos norėtų, kad naujoji jūrų politika nekeistų gerai veikiančių procesų ir būtų geresnių veikimo būdų katalizatorius. ES institucijos teikia nuolatinę paramą ir savo procedūrose stengiasi įveikti sektorinius apribojimus, kad užtikrintų koordinuotą atsaką į Žaliąją knygą. Jos Europos jūrų politikos projektą vertina globalizacijos, vis didėjančio vandenynų ir jūrų naudojimo, aplinkos bei klimato kaitos akivaizdoje, ir mato poreikį, kad šiame procese visokeriopai dalyvautų pakrančių ir jūrų bendruomenės. Kai kurie iš šių institucijų pateiktų pasiūlymų išplečia Žaliosios knygos veiklos sritį. Atskirų piliečių ir pilietinės visuomenės atsiliepimai yra labai skirtingi. Kai kurie sunerimę, kad ES neturėtų perimti nacionalinių arba vietinių kompetencijų, tačiau reakcija apskritai parodo piliečių susirūpinimą planetos jūros ekosistema ir požiūrį, kad vyriausybės imasi nepakankamų veiksmų žalingai veiklai sustabdyti. Aplinkosaugos srityje dirbančios NVO prašo ES veikti, vykdant jūrų ir pajūrio rajonų planavimą, kad užtikrintų į ekosistemą orientuoto valdymo įgyvendinimą. Sektorinės politikos integravimo būdu galima užtikrinti aplinkosaugos tikslų integraciją visuose sektoriuose. Visų sričių suinteresuotosios šalys pabrėžia tai, kad norėtų būti išklausomos nuolatos, taip pat ir toliau kuriant bei įgyvendinant ES jūrų politiką. Pradėtos konsultacijos apie jūrų politiką taip pat pažadino susidomėjimą tų, kurie nori informuoti ir skleisti žinias apie mūsų jūras ir vandenynus. Europos piliečių informuotumas apie mūsų pakrantes ir tai, kas yra už jų, laikytinas tiek parama jūrų ekonomikai, kuri tam, kad būtų sėkminga, priklauso nuo pakrančių patrauklumo, tiek parama mūsų jūrų aplinkai, kuri priklauso nuo piliečių informuotumo, ypač tada, kai ji yra saugotina. Visgi bendrai sutariama, kad reiktų gerinti bendrą jūrų sektorių įvaizdį. Gausu idėjų apie tai, kaip organizuoti geriausios praktikos mainus, konferencijas, jūrų pasaulio ekspertų, pvz. žvejų, aktyvumą, arba smulkius projektus, kurių tikslas –– informuoti vietos bendruomenes arba turistus. Apibendrinant, konsultacijų procesas atvėrė lobių skrynią, pilną idėjų ir troškimo veikti projektuose, kuriuos visi laiko ilgalaikiais, pagrįstais mokymusi ir nuolatiniu aktyviu bendradarbiavimu. Konsultacijos mums pasiūlė ne tik naują integruojantį požiūrį, kaip turėtume elgtis su savo jūromis, tačiau taip pat atvėrė naują politikos formavimo būdą. „ Politinių debatų apie ES jūrų politiką suteikta galimybė buvo per visą mano gyvenimą geriausia proga visuomenei įvertinti pasaulinę bei vietinę vandenynų reikšmę ir jūrų tyrimų bei inovacijų rezultatus “ – Dr. Peter Heffernan, Generalinis direktorius (Airijos jūrų institutas, Golvėjus)