52006DC0474

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 1.9.2006

KOM(2006) 474 galutinis

ŽALIOJI KNYGA

dėl aptikimo technologijų, kurias taiko teisėtvarkos, muitinės ir kitos saugumo institucijos

(pateikta Komisijos)

TURINYS

Įvadas 4

I. STANDARTIZAVIMAS IR SAUGUMO SRITIES TYRIMAI 6

1. Standartizavimas 6

2. Saugumo srities tyrimai 6

II. POREIKIAI IR SPRENDIMAI 8

1. Technologiniai poreikiai ir sprendimai 8

1.1 Universalieji sprendimai 8

1.2 Nešiojamieji ir judrieji sprendimai 9

2. Sistemų sąveika 9

3. Įvairių aptikimo technologijų ir geresnės duomenų analizės teikiamosinformacijos integravimas 9

III. ĮRANGOS IR PRIEMONIŲ NAUDOJIMAS IR SERTIFIKAVIMAS 11

1. Geriausia patirtis ir turimų priemonių bei įrangos naudojimas 11

2. Geriausios patirties nustatymas bei sklaida ir naujų priemonių bei įrangos naudojimas 11

3. Duomenų ir tekstų analizės priemonių naudojimas 12

4. Įrangos ir priemonių kokybės tikrinimas ir sertifikavimas 14

IV. TYRIMAI 15

V. KONSULTACIJOS REZULTATŲ ĮGYVENDINIMAS 16

1. Tvirtesnis konkretus viešojo ir privataus sektorių dialogas aptikimo ir susijusių technologijų klausimais 16

2. Veiksmų planas 16

ANNEX 18

I. Background information on the preparation of the Green Paper 18

II. Standardisation and the exchange of personal data 19

III. Studies 19

1. Protection of mass events 19

2. Cooperation and information-sharing among forensic laboratories and security research institutes 19

3. Law and specific detection technology 20

4. Specific detection technology and its practical use 20

5. Personal detection technologies and biometrics 20

ŽALIOJI KNYGA

dėl aptikimo technologijų, kurias taiko teisėtvarkos, muitinės ir kitos saugumo institucijos (Tekstas svarbus EEE)

ĮVADAS

SAUGUMAS YRA KOM isijos politikos kertinis akmuo, o kova su nusikalstamumu ir terorizmu – esminis saugumo politikos aspektas. Komisija savo kovos su terorizmu politiką išdėstė 2004 m. spalio mėn. komunikate „Teroristinių išpuolių prevencija, parengtis jiems ir reagavimas“ . Šiame komunikate pabrėžiamas viešojo ir privataus sektorių dialogo saugumo klausimais vaidmuo – naudodamiesi šia priemone, privatus ir viešasis sektoriai gali prasmingai tartis dėl Europos saugumo poreikių. „Hagos programoje: laisvės, saugumo ir teisingumo stiprinimas Europos Sąjungoje“ , kurią 2004 m. lapkričio mėn. priėmė Europos Vadovų Taryba ir kuri šiuo metu sudaro Sąjungos teisingumo ir vidaus reikalų srities politinę programą, taip pat pabrėžiama viešojo ir privataus sektorių sąveikos svarba kovojant su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu. Šia Žaliąja knyga siekiama sudaryti sąlygas šiam dialogui užmegzti aptikimo technologijų srityje.

Saugumo institucijos vis dažniau naudoja įvairias aptikimo technologijas savo kasdieniame darbe, kovodamos su terorizmu ir kitomis nusikalstamumo formomis. Šios technologijos yra plačiai naudojamos į lėktuvą lipančių keleivių bei rungtynes stebinčių sporto aistruolių apsaugai ir pavojingų medžiagų nustatymui ore, vandenyje bei maiste. Saugumo institucijos taip pat taiko šias technologijas mūsų valstybių sienoms saugoti ir į Europos Sąjungos teritoriją įvežamoms prekėms tikrinti. Be to, aptikimo technologijoms tenka esminis vaidmuo saugant privačią nuosavybę ir ypač svarbią infrastruktūrą. Šia Žaliąja knyga siekiama išsiaiškinti, kuo ES galėtų prisidėti, siekdama skatinti naudoti aptikimo technologijas jos piliečių saugumo labui. Kita vertus, aptikimo technologijos pažeidžia privatumą arba gali kelti pavojų laisvėms ir teisėms. Todėl kiekvieną kartą, svarstant aptikimo technologijų tobulinimo ir naudojimo klausimus, reikės atidžiai išnagrinėti šį aspektą ir esminį klausimą – kaip reikėtų apriboti šį technologijų pobūdžio keliamą pavojų privatumui. Šia iniciatyva Komisija ketina prisidėti prie šių abiejų klausimų sprendimo.

Komisija surengė konferenciją [1] „Viešojo ir privataus sektorių dialogas saugumo klausimais: aptikimo technologijų ir susijusių technologijų taikymas kovoje su terorizmu“ , vykusią 2005 m. lapkričio 28–29 d. Briuselyje. Tai, kad joje dalyvavo daugiau nei šimtas tiek pagrindinių Europos verslo ir pramonės asociacijų, tiek viešojo sektoriaus atstovų, patvirtino suinteresuotųjų šalių susidomėjimą šios srities politikos įgyvendinimu. Viešajam sektoriui atstovavo teisėtvarkos, muitinių ir kitų saugumo institucijų pareigūnai.

Europos vaidmuo tokiose srityse kaip saugumo tyrimai ar standartizavimas yra aiškiai nustatytas. Nors glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, pramonės atstovais ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis tam tikrose srityse buvo pasiekta tikrai daug, vis dar reikėtų stiprinti aptikimo technologijų srities Europos politiką. Kalbant apie aviacijos saugumą, Reglamentuose (EB) Nr. 2320/2002 ir Nr. 622/2003[2] yra nustatyti išsamūs reikalavimai, taikytini naudotinos tikrinimo įrangos charakteristikoms ir metodikai. Šios srities standartai ir tikrinimų protokolai buvo sudaryti glaudžiai bendradarbiaujant su Europos civilinės aviacijos konferencija, kurioje dirba valstybių narių ir kitų Europos valstybių atitinkamų institucijų ekspertai. Be to, Komisija nuolat palaiko glaudžius ryšius su pramonės atstovais ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis (Patariamąja suinteresuotųjų šalių grupe aviacijos saugumo klausimais – SAGAS grupe).

Siekdama sustiprinti bendrą požiūrį į aptikimo technologijas, Komisija ėmėsi šios iniciatyvos toliau stiprinti viešojo ir privataus sektorių ryšius, stengdamasi orientuoti investicijas į aptikimo sistemų standartizavimą, tyrimus, sertifikavimą bei sąveiką ir paversti tyrimų rezultatus vertingomis bei pritaikomomis priemonėmis. Reikia sukurti „grįžtamosios sėkmės ratą“, kuriame privatus sektorius savo tyrimų ir jiems skirtų išlaidų srityje vadovautųsi viešojo sektoriaus nuomone, nes šis žino savo poreikius ir privataus sektoriaus teikiamas galimybes. Tai turėtų padėti sukurti pažangią aptikimo technologijų produktų ir saugių sprendimų rinką, kuri turėtų savo ruožtu padaryti produktus bei paslaugas prieinamesnius ir pigesnius.

Norint pasiekti šį tikslą, ypač svarbu, kad visos dalyvaujančios šalys Europoje veiktų išvien ir labiau koordinuotai bei keistųsi informacija. Būtina geriau apibrėžti poreikius ir rasti tiek technologiniu, tiek ekonominiu požiūriu perspektyvių sprendimų. Šia Žaliąja knyga tikrai nesiekiama dalinio sutapimo su kita veikla nacionaliniu ar Europos lygmeniu . Komisija nenori „išradinėti dviračio“ – ji nori sužinoti daugiau apie esamus tinkamus metodus ir gerąją patirtį, remti ir skleisti juos visoje Sąjungoje.

Komisija siekia, kad ši Žalioji knyga paskatintų teikti kuo daugiau mąstymą skatinančių atsakymų ir konkrečių pasiūlymų dėl tolesnių veiksmų. Todėl būtina, kad šiame procese aktyviai dalyvautų valstybės narės, privatus sektorius ir kitos atitinkamos suinteresuotosios šalys. Tačiau Komisija supranta, kad ir viešajame, ir privačiame sektoriuje reikia laikytis konfidencialumo reikalavimų, tiek saugumo, tiek komerciniais sumetimais. Todėl dalyvių buvo paprašyta nurodyti, kurie atsakymai yra pernelyg slapti, kad juos būtų galima viešinti, ir pasiūlyti alternatyvių būdų, kaip būtų galima atsižvelgti į šiuos dalykus.

Su nustatymu ir susijusiomis technologijomis siejamos politikos kryptys turi visiškai atitikti galiojančią teisinę sistemą, įskaitant ES Pagrindinių teisių chartiją, Europos pagrindinių teisių apsaugos konvenciją ir Direktyvoje 95/46/EB nustatytus duomenų apsaugos principus ir taisykles. Šiuo atžvilgiu Komisija pabrėžia, kad aptikimo technologijų ir susijusių technologijų sąranga, gamyba bei naudojimas ir jas reglamentuoti ar skatinti skirti teisės aktai ar kitos priemonės turi visiškai atitikti pagrindines teises , nustatytas ES Pagrindinių teisių chartijoje ir Europos žmogaus teisių apsaugos konvencijoje. Būtina atkreipti ypatingą dėmesį į atitiktį asmeninių duomenų apsaugos ir teisės į asmeninį gyvenimą reikalavimams. Kadangi iš tiesų naudojant aptikimo technologijas paprastai paliečiamos pagrindinės teisės į privatų gyvenimą ir asmeninių duomenų apsaugą, bet koks toks įsibrovimas turi atitikti Europos Pagrindinių teisių konvenciją; visų pirma, būtina vadovautis įstatymais ir naudoti šias technologijas kaip būtinas demokratinės visuomenės priemones svarbiam viešajam interesui apsaugoti; tokios priemonės turi būti proporcingos šiam viešajam interesui.

I. STANDARTIZAVIMAS IR SAUGUMO SRITIES TYRIMAI

1. STANDARTIZAVIMAS

Su nustatymu bei susijusiomis technologijomis ir su saugumo institucijų darbu susijusiose srityse yra daugybė technologinių galimybių. Todėl reikia nustatyti minimalius standartus. Tačiau dėl šios srities masto būtina nustatyti standartizavimo proceso prioritetus, o juos nustatyti galima tik tada, jei viešasis sektorius (t. y. poreikiai) pakankamai bendradarbiauja su privačiu sektoriumi (t. y. sprendimais). Tiek viešasis, tiek privatus sektoriai mano, kad Europos lygmeniu ši sąveika nėra pakankama. Be to, nacionaliniu ir Europos lygmenimis plėtojama daug tinkamų veiklų. Tačiau trūksta bendros įvykių apžvalgos, reikalingos norint išvengti pasikartojimo ir pagerinti prioritetų nustatymą. Akivaizdu, kad saugumo sumetimais negalima atvirai diskutuoti dėl standartų nustatymo. Todėl daugiausia bus diskutuojama apie tai, kokiu mastu galėtų būti taikomi bendri standartai.

Aptikimo priemonėmis surinktų duomenų ir informacijos naudojimas bei tvarkymas, pvz., kaip įrodymų teismo procese, taip pat yra glaudžiai susijęs su standartizavimu. Atitinkamos institucijos galėtų pasinaudoti nustatyta šios srities geriausia patirtimi ir geriausios patirties mainais. Taip pat reikėtų apsvarstyti galimybę nustatyti techninius standartus, užtikrinsiančius surinktų duomenų atitiktį tokių duomenų naudojimo teismo procesuose įstatymų reikalavimams.[3]

Klausimai

Ar reikia bendrų standartų aptikimo ir su juo susijusių technologijų, naudojamų saugumo institucijų darbe, srityje? Kokiems standartams teiktumėte pirmenybę?

Kokiems standartams parengiamajame etape trūksta finansinės paramos?

Ar, siekiant išvengti pasikartojimo ir padidinti skaidrumą, būtų naudingas reguliariai atnaujinamas sąrašas, vadovas arba paieškai pritaikyta duomenų bazė, sudaryta iš nacionaliniu ir Europos lygmenimis anksčiau vykdytų, šiuo metu vykdomų ir planuojamų standartizavimo veiksmų aptikimo ir su juo glaudžiai susijusių technologijų srityje?

Ar norėtumėte dalyvauti nustatant ir keičiantis geriausia patirtimi, sukaupta naudojant ir tvarkant aptikimo priemonėmis surinktus duomenis bei informaciją, siekiant visiškai atitikti susijusius įstatymus ir taisykles, reglamentuojančius įrodymų naudojimą teismo procesuose?

Kaip būtų geriausia nustatyti šią patirtį ir ja keistis?

2. SAUGUMO SRITIES TYRIMAI

Kita sritis, svarbi kuriant naujus saugumo sprendimus ir produktus valstybių narių saugumo institucijoms, yra saugumo tyrimai. Šiuo atžvilgiu reikėtų pabrėžti Europos saugumo tyrimų patariamosios tarybos (ESTPT) vaidmenį. ESTPT nustato visuotinę ir plačią šios srities perspektyvą ir pataria Komisijai atliktinų tyrimų turinio bei įgyvendinimo klausimais, taip pat stebi aktualią kitų programų raidą.

Šiuo metu Europos lygmeniu ir valstybėse narėse vykdomi keli saugumo tyrimai. Tačiau nėra jokių priemonių, skirtų ankstesnių, šiuo metu vykdomų ir siūlomų vykdyti saugumo tyrimų apibendrinimui bei informacijos apie juos platinimui Europos, nacionaliniu ir, galiausiai, privataus sektoriaus lygmenimis. Tokia priemonė galėtų užtikrinti, kad nedideli ištekliai nebus švaistomi pasikartojantiems ir iš dalies sutampantiems projektams. Be to, nusprendus, kad to reikia, būtų galima sukurti atskirą priemonę slaptai saugumo informacijai skleisti, užtikrinant, kad šia informacija galės naudotis tik įgalioti asmenys.

Po daugiau nei vienerius metus trukusio darbo ESTPT šiuo metu baigia savo ataskaitą, kuri bus paskelbta 2006 m. rugsėjo mėn. Ataskaitoje nurodoma apie 120 saugumo pajėgumų ir 100 pagrindinių technologijų, kuriuos reikia toliau tirti ir vystyti ES lygmeniu, o kai kurios kitos technologijos yra arba bus tiriamos ir vystomos nacionaliniu lygmeniu.

Klausimai

Kaip reikėtų skleisti informaciją apie saugumo tyrimus Europoje, siekiant skatinti konkurencingumą, tuo pat metu išvengiant nedidelių išteklių švaistymo?

II. POREIKIAI IR SPRENDIMAI

1. TECHNOLOGINIAI POREIKIAI IR SPRENDIMAI

Gerus, veiksmingus bei panaudojamus sprendimus ir produktus įmanoma sukurti tik tada, jeigu šių sprendimų ir produktų kūrėjai turi pakankamai informacijos apie tikruosius galutinių naudotojų poreikius. Tačiau reikėtų, kad tie, kuriems reikia technologinių sprendimų (t. y. atitinkamos saugumo institucijos), ir tie, kurie juos siūlo, palaikytų glaudesnius ryšius Europos lygmeniu. Taip bendradarbiaujant taip pat reikėtų pamėginti nustatyti trumpalaikius, vidutinio laikotarpio ir ilgalaikius poreikius. Kita vertus, sprendimų teikėjai taip pat turėtų nurodyti laiką, kada šie sprendimai galėtų tapti prieinami.

Be to, vykstant gamintojų ir naudotojų dialogui reikėtų kelti daugiau esminių klausimų, susijusių su mūsų visuomenėms būdingomis savybėmis bei aptikimo technologijų vaidmeniu, ir į juos atsakyti. Tokia diskusija taip pat yra svarbi siekiant išsaugoti mūsų visuomenių vertybes ir esmę.

Klausimai

Ar Jus domina platesnė diskusija apie aptikimo technologijų vaidmenį ir apie galimą jų naudojimo poveikį Europos visuomenėms?

Kokiose konkrečiose srityse atitinkamoms saugumo institucijoms reikėtų tobulinti technologinius sprendimus? Prašome suskirstyti konkrečius poreikius pagal prioritetus.

Ar yra pastebimas atotrūkis tarp reikalavimų aptikimo pajėgumams ir šiuo metu rinkos siūlomų technologijų? Kaip būtų galima išspręsti šio atotrūkio problemą?

Kokiose konkrečiose srityse privatus sektorius jau siūlo arba planuoja siūlyti technologinius sprendimus? Prašome nurodyti laiką, per kurį būtų galima pateikti tokių sprendimų, atsižvelgiant į jų sąnaudų efektyvumą?

Ar būtų naudinga sukurti visą Europą apimantį, paieškai pritaikytą sąrašą ir (arba) duomenų bazę, kuriame būtų nurodytos konkrečios atitinkamų saugumo institucijų poreikių sritys ir taip pat privataus sektoriaus siūlomi sprendimai?

Jeigu ne, kokių kitokių sprendimų galėtumėte pasiūlyti informacijos srautui tarp tų, kuriems reikia technologinių sprendimų, ir tų, kurie juos siūlo, pagerinti?

1.1 Universal ieji sprendimai

Šių dienų pavojai, kylantis dėl nusikalstamumo ar terorizmo, yra įvairialypiai, nuolat besikeičiantys ir įvairiomis formomis bei įvairiais lygmenimis pasireiškiantys įvairiose situacijose. Todėl jų atžvilgiu būtini įvairūs apsaugos ir reagavimo lygiai įvairiu laiku, t.y. universalūs sprendimai.

Klausimas:

Kurios iš šiuo metu naudojamų priemonių ir įrangos būtų geriau pritaikomos ir veiksmingesnės, jei jos būtų padarytos universalesnės?

Kokios naujos universaliosios priemonės ir įranga reikalingos?

1.2 Nešiojamieji ir judrieji sprendimai

Terorizmo ir nusikalstamumo grėsmės pobūdis ne tik keičiasi laikui bėgant, tačiau jis taip pat tampa vis judresnis. Todėl saugumo institucijoms reikia nešiojamųjų sprendimų. Šie sprendimai galėtų padidinti sąnaudų efektyvumą ir juos būtų galima perkelti iš vienos vietos į kitą, ten, kur jų labiausiai reikia, nes vienodo saugumo lygio kiekvienoje patekimo vietoje ar probleminiame taške užtikrinti paprasčiausiai neįmanoma. Be to, nešiojamieji ir judrieji sprendimai galėtų padėti atrasti naujų veiklos metodų.

Klausimas:

Kokias turimas priemones ir įrangą būtų galima geriau ir veiksmingiau naudoti atitinkamų saugumo institucijų darbe, jei jos būtų judrios ir nešiojamos?

Kokios naujos nešiojamosios ir judriosios priemonės bei įranga reikalingos?

2. SISTEMų SąVEIKA[4]

ES VALSTYBėS NARėS IR Jų ATITINKAMOS INSTITUCIJOS JAU YRA įDIEGUSIOS NE VIENą SISTEMą, SKIRTą PADėTI KOVOTI SU NUSIKALST amumu ir terorizmu. Tačiau dažnai tarp šių sistemų negalima užmegzti tarpusavio ryšio. Tai gali pakenkti bendroms pastangoms kovoti su nusikalstamumu ir terorizmu nacionaliniu ir Europos lygmenimis. Kita vertus, sistemos turi atitikti galiojančias teisines sistemas ir kitas gaires (pvz., duomenų apsaugos, aptikimo sistemų įsibrovimo į asmeninį gyvenimą lygio).

Klausimas:

Kokių sistemų sąveiką reikia gerinti?

Ar būtų naudinga, norint nustatyti galimybių ribas, ištirti teisinius ir kitokius ES sistemų sąveikos apribojimus?

3. ĮVAIRIų APTIKIMO TECHNOLOGIJų IR GERESNėS DUOMENų ANALIZėS TEIKIAMOS INFORMACIJOS INTEGRAVIMAS

Aptikimo sistemos galėtų tapti veiksmingesnės integravus įvairių aptikimo technologijų teikiamus duomenis į vieną duomenų analizės sistemą. Bet kokia šiuo tikslu taikoma priemonė taip pat turi atitikti duomenų apsaugos taisykles.

Klausimas:

Kaip manote, kokiose srityse integravus įvairių aptikimo technologijų teikiamus duomenis būtų pasiektas geresnis bendras rezultatas?

Kokiose srityse būtina geresnė duomenų analizės metodika?

III. ĮRANGOS IR PRIEMONIŲ NAUDOJIMAS IR SERTIFIKAVIMAS

1. GERIAUSIA PATIRTIS IR TURIMų PRIEMONIų BEI įRANGOS NAUDOJIMAS

Norint veiksmingiau tvarkytis su esamais ar naujais pavojais, ne visada reikia visiškai naujų technologinių sprendimų. Dažnai valstybinių įstaigų biudžetams jie netgi nėra įperkami. Todėl taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kaip būtų galima veiksmingiau naudoti ar tobulinti turimas ir anksčiau įsigytas priemones. Tai galėtų būti ekonomiškas būdas padidinti veiksmingumą ir patikimumą bei sumažinti netikrų pavojaus signalų skaičių.

Trūksta keitimosi šios srities patirtimi tarp įvairių valstybių narių institucijų sistemos. Pavyzdžiui, būtų galima keistis informacija apie teigiamus rezultatus, pasiektus pakeitus veiklos procedūrą, arba ekonomiškus patobulinimus.

Taip pat būtų galima keistis informacija apie patobulintos priemonės veiksmingumą (t.y. gebėjimą pasiekti pageidaujamą rezultatą) ir sąnaudų efektyvumą, palyginti su ankstesne padėtimi.

Klausimai

Kaip būtų geriausia nustatyti šios srities geriausią patirtį ir ja keistis?

Geriausios patirties nustatymas

Ar šiuo tikslu reikėtų atlikti kolegialų vertinimą, ar išsiųsti valstybėms narėms atitinkamus klausimynus?

Geriausios patirties sklaida

Ar šiuo tikslu reikėtų sukurti saugią ir paieškai pritaikytą duomenų bazę, ar rengti susitikimus ir seminarus?

Gal galite pasiūlyti kokių nors kitų šios srities geriausios patirties nustatymo ir sklaidos būdų?

Jeigu būtų nuspręsta, kad būtina tobulinti priemonę ar įrangą, o jokia kitos valstybės narės institucija nebūtų vykdžiusi tokių darbų, ar būtų priimtina šiuo klausimu konsultuotis su privačiu sektoriumi?

2. GERIAUSIOS PATIRTIES NUSTATYMAS BEI SKLAIDA IR NAUJų PRIEMONIų BEI įRANGOS NAUDOJIMAS

Nacionalinių institucijų darbui taip pat būtų naudinga sistema, kuri padėtų keistis informacija apie naujų priemonių bei įrangos naudojimą ir suteiktų joms galimybę mokytis iš savo kolegų bei remtis jų patirtimi. Toks keitimasis informacija, patirtimi ir geriausia patirtimi priemonių bei įrangos srityje galėtų padėti institucijoms nuspręsti, kokios įrangos joms reikia konkretiems poreikiams tenkinti.

Be to, bendrai finansuojant iš Bendrijos biudžeto ir (arba) privačiam sektoriui galėtų būti skatinama bandyti naują arba eksperimentinę įrangą. Dažniau išbandant naują ir eksperimentinę įrangą galima būtų padėti Europos pramonei paversti saugumo tyrimus veiksmingais ir konkurencingais produktais.

Klausimai

Kaip būtų geriausia nustatyti šios srities informaciją bei geriausią patirtį ir ja keistis?

Geriausios patirties nustatymas

Ar šiuo tikslu reikėtų atlikti kolegialų vertinimą, ar išsiųsti valstybėms narėms atitinkamus klausimynus?

Informacijos ir geriausios patirties sklaida

Ar šiuo tikslu reikėtų sukurti saugią ir paieškai pritaikytą duomenų bazę, ar rengti slaptus susitikimus ir seminarus?

Gal galite pasiūlyti kokių nors kitų šios srities geriausios patirties nustatymo ir veiksmingos sklaidos būdų?

Eksperimentinės ir naujos priemonės

Ar jus domintų išbandyti naujas arba eksperimentines priemones ir įrangą?

Paaiškinkite savo teigiamą arba neigiamą atsakymą.

Ar būtų naudinga, jei naujų arba eksperimentinių priemonių ir įrangos išbandymą iš dalies finansuotų Bendrija ir (arba) privatus sektorius?

3. Duomenų ir tekst ų ANALIZėS PRIEMONIų NAUDOJIMAS

Nacionalinės ir Europos saugumo institucijos susiduria su nuolat didėjančiu nagrinėtinų dokumentų ir informacijos srautu. Siekiant veiksmingiau spręsti šį klausimą, yra sukurtos šiuolaikiškos programinės įrangos duomenų ir tekstų analizės priemonės. Ši technologija gali padėti išgauti reikiamą informaciją iš daugybės dokumentų. Pavyzdžiui, galima sumaniai filtruoti tekstą ir dokumentus, kad būtų palengvinta paieška (dokumentų grupavimas), automatiniam skirstymui (dokumentų srauto nukreipimo bei prioritetų nustatymo atskirose tyrimų grupėse) ir kodų naudojimo teisių patikrinimui. Tuo siekiama:

- greitai peržvelgti pagrindinius dokumentus dokumentų rinkiniuose;

- pasirengti tikslinei dokumentų paieškai;

- klasifikuoti dokumentus pagal jų turinį, siekiant koncentruoti kitus tyrimus;

- automatizuotai tirti informaciją iš įvairių šaltinių.

Valstybės narės nepakankamai išnaudoja šių modernių priemonių galimybes. Tačiau skatinant taikyti šias technologijas, reikia labai atidžiai apsvarstyti, kad jų naudojimas tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, elektroninio pašto stebėjimas, savaime yra piliečių pagrindinės teisės į privatumą pažeidimas. Elektroniniai laiškai yra susirašinėjimo būdas ir todėl jiems taikoma teisė į ryšių konfidencialumą, nustatyta Europos žmogaus teisių apsaugos konvencijoje. Todėl naudojant bet kokias duomenų ir tekstų analizės technologijas būtina vadovautis įstatymais, jų būtinumas turi būti pagrįstas demokratinės visuomenės poreikiu apginti svarbų viešąjį interesą ir jos turi būti proporcingos šiam interesui. Pagalba siekiant laikytis pagrindinių teisių ir duomenų apsaugos principų turėtų būti neatskiriama tokių priemonių ir jų naudojimo dalis. Galiausiai, susijusios valdžios institucijos turi kontroliuoti bei prižiūrėti šios veiklos eigą.

Klausimai

Informavimo veiksmai

Ar valstybes nares ir atitinkamas Europos institucijas domintų galimybė keistis geriausia patirtimi ir duomenų bei tekstų analizės priemonių galima nauda?

Ar šią technologiją naudojančios valstybių narių institucijos norėtų pasidalinti patirtimi su kitų valstybių narių institucijomis?

Ar būtų naudinga, jei valstybės narės, Europolas ar OLAF šia tema surengtų konfidencialius seminarus?

ES duomenų ir tekstų analizės pajėgumų didinimas

Ar Europos lygmeniu visoms valstybėms narėms ir kitoms atitinkamoms institucijoms prieinamas kompetencijos centras padėtų praktiškai išnaudoti šių priemonių teikiamas galimybes?

Jeigu ne, kokias kitas galimybes galėtumėte pasiūlyti, siekiant kiek įmanoma geriau išnaudoti šių priemonių teikiamas galimybes?

Geriausios patirties nustatymas ir sklaida

Ar nustatant geriausią šių priemonių naudojimo patirtį būtų naudinga atlikti kolegialų vertinimą arba išsiųsti valstybėms narėms atitinkamus klausimynas?

Jeigu ne, kokius kitus metodus galėtumėte pasiūlyti šios srities geriausiajai patirčiai nustatyti?

Regioninių duomenų ir tekstų analizės pajėgumų didinimas

Ar valstybės narės ir Europos institucijos turėtų kokių nors nepanaudotų pajėgumų, kuriais galėtų padėti šios technologijos netaikančioms valstybėms narėms apdoroti jų dokumentus?

Jei tokių nepanaudotų pajėgumų nėra arba jei jų nėra daug, ar ES finansuojamas pajėgumų didinimas valstybėse narėse arba Europos lygmeniu būtų naudingas ir praktiškas?

Ar valstybės narės, turinčios nepakankamai duomenų ir tekstų analizės pajėgumų, apsvarstytų galimybę naudotis kitų institucijų priemonėmis, jei tokia galimybė būtų sudaryta?

Ar būtų įmanoma sukurti Europos arba regioninius duomenų ir tekstų analizės centrus, kuriais galėtų naudotis kelios valstybės narės ir jų institucijos?

Ar esamos duomenų ir tekstų analizės priemonės yra pakankamos įvairių kalbų Europoje atžvilgiu?

Ar yra tinkamų priemonių padėti institucijoms, nagrinėjančioms tekstus ir dokumentus užsienio kalba?

Kiti klausimai

Jeigu nesutinkate su kuria nors iš pirmiau pateiktų galimybių, kaip Jūs spręstumėte šios srities problemas?

4. ĮRANGOS IR PRIEMONIų KOKYBėS TIKRINIMAS IR SERTIFIKAVIMAS

Rinkoje jau yra siūloma keletas aptikimo srities produktų. Tačiau labai dažnai sunku nustatyti, kokios priemonės ir produktai yra geriausi arba bent atitinka tam tikrus būtinus reikalavimus. Šį trūkumą galėtų išspręsti visoje ES taikoma kokybiškų priemonių sertifikavimo ir lyginamosios analizės sistema, skirta supaprastinti procesą, kuriuo būtų nustatoma, kokios priemonės ar įranga gali atitikti konkrečios institucijos poreikius. Taip nacionalinėms institucijoms bus lengviau nuspręsti, kokią įrangą ir priemones jos norėtų pirkti. Tai taip pat galėtų padėti institucijoms geriausiai naudoti savo nedidelius išteklius.

Siekiant išspręsti šią priemonių kokybės nustatymo sistemos trūkumo problemą, būtų galima sukurti nacionalinių sertifikavimo institucijų, besidalijančių patirtimi ir žiniomis, tinklą. Šios institucijos taip pat nustatytų lyginamosios analizės ir kokybiškų technologinių sprendimų sertifikavimo standartus. Šio pobūdžio sertifikavimas ne tik galėtų padėti nacionalinėms institucijoms nuspręsti, ar priemonė yra gera, ar ne – ją taip pat būtų galima naudoti reklamuojant europinius sprendimus kitose rinkose. Akivaizdu, kad saugumo sumetimais negalima atvirai diskutuoti dėl tikrinimų protokolų nustatymo.

Klausimas:

Ar būtų naudinga, be kokybės sertifikavimo ir lyginamosios analizės sistemos, sukurti nacionalinių sertifikavimo institucijų, besidalinančių patirtimi ir žiniomis, tinklą?

Jeigu ne, kokį kitą sprendimą galėtumėte pasiūlyti iškeltai problemai spręsti?

Ar būtų naudinga nustatyti bendruosius sertifikavimo ir lyginamosios analizės standartus?

Jeigu ne, kaip jūs užtikrintumėte šio proceso skaidrumą ir galimybes pritaikyti jo rezultatus visoje ES?

IV. TYRIMAI [5]

KONFERENCIJOS DALYVIAI NURODė KELIAS SRITIS, KURIAS REIKėTų TOLIAU TIRTI. TAIGI KOMISIJA SIūLO ATLIKTI šIų SRIčIų TYRIMUS:

1. technologijos ir masinių renginių apsaugos;

2. bendradarbiavimo ir keitimosi informacija tarp teismo medicinos laboratorijų ir saugumo tyrimų institutų kliūčių;

3. konkrečių aptikimo technologijų naudojimą reglamentuojančių teisinių nuostatų;

4. praktinio konkrečių aptikimo technologijų naudojimo;

5. duomenų aptikimo priemonių (taip pat ir stebėjimo) naudojimą reglamentuojančios teisinės sistemos visoje ES;

6. asmeninių duomenų aptikimo priemonių (įskaitant stebėjimą ir biometrinių duomenų naudojimą) toleravimo lygio visoje ES.

Bendras šių tyrimų tikslas – panaudoti juos žinioms apie svarbias suinteresuotąsias šalis gauti ir užtikrinti atitiktį taikomai teisinei sistemai, rengiant arba naudojant aptikimo technologijas. Tyrimus taip pat būtų galima panaudoti politinėms ir būsimų praktinių veiksmų galimybėms apsvarstyti.

Klausimas:

Ar Jus domintų galimybė susipažinti su šių temų tyrimais, pagristais pagrindine priede pateikiama informacija?

Jeigu ne, prašome nurodyti priežastis ir pasiūlyti alternatyvių šių problemų sprendimo būdų.

V. KONSULTACIJOS REZULTATŲ ĮGYVENDINIMAS

1. TVIRTESNIS KONKRETUS VIEšOJO IR PRIVATAUS SEKTORIų DIALOGAS APTIKIMO IR SUSIJUSIų TECHNOLOGIJų KLAUSIMAIS

Šioje Žaliojoje knygoje apibūdinamos kelios galimos veiksmų kryptys, galinčios padėti pagerinti viešojo ir privataus sektorių sąveiką aptikimo technologijų srityje ir taip padėti valstybių narių saugumo institucijoms, kad šios galėtų naudotis geriausiomis turimomis priemonėmis, sprendimais ir geriausia patirtimi. Kitą vertus, šie veiksmai gali padėti privačiam sektoriui orientuoti savo investicijas ir atitikti viešojo sektoriaus poreikius. Tačiau akivaizdu, kad šiuo tikslu viešasis ir privatus sektoriai turi intensyviai bendradarbiauti. Todėl šioje srityje reikia tvirtesnio konkretaus viešojo ir privataus sektorių dialogo. To pasiekti galima įvairiais būdais, inter alia , įsteigiant konkrečią įstaigą arba konkrečią grupę remiantis horizontaliais viešojo ir privataus sektorių partnerystės uždaviniais, susijusiais su saugumu, kurie artimiausiu metu turėtų būti pradėti įgyvendinti.

Tokios veiklos tikslas būtų ne konkuruoti su esamomis įstaigomis, o daugiau spręsti viešojo ir privataus sektorių sąveikos trūkumus, įtraukiant į šią veiklą atitinkamas Europos lygmens saugumo institucijas. Tai taip pat neturėtų būti nuolatinė įstaiga – jos tikslai būtų aiškiai nustatyti, tačiau, juos pasiekus, grupė būtų panaikinta. Ji būtų tiek viešojo, tiek privataus sektorių ekspertų forumas, padedantis spręsti šiame dokumente suformuluotas problemas arba naujus iššūkius, galinčius atsirasti įgyvendinant viešosios konsultacijos dėl šio dokumento rezultatus.

Kita vertus, aišku, kad ne vienas iš šiame dokumente pasiūlytų galimų veiksmų savo ruožtu pareikalautų valstybių narių veiksmų, kuriuose privatus sektorius nedalyvautų. Be to, tokio bendradarbiavimo uždaviniai būtų apibrėžti viešojo ir privataus sektorių susitarime, todėl valstybės narės, pasinaudodamos naryste, galėtų daryti įtaką jos vaidmeniui ir pagrindinėms veiklos sritims. Ji taip pat spręstų viešojo ir privataus sektorių keitimosi konfidencialia informacija klausimą, nors reikėtų pabrėžti, jog viešasis sektorius nėra vienintelis slaptos informacijos šaltinis.

Klausimas:

Ar tokia priemonė kaip tvirtesnis konkretus viešojo ir privataus sektorių dialogas aptikimo ir susijusių technologijų klausimais padėtų įgyvendinti viešosios konsultacijos dėl šio dokumento rezultatus?

Jeigu taip, ar sutiktumėte su pirmiau pateiktais pasiūlymais, ar galite pasiūlyti kitokių minčių?

Jeigu ne, kokias kitas priemones patartumėte taikyti atsižvelgiant į viešosios konsultacijos dėl šio dokumento rezultatus?

Ar Jus domintų galimybė prisidėti prie jo veiklos arba tiesiogiai dalyvauti joje?

2. VEIKSMų PLANAS

Nacionalinio ir Europos lygmenų veiksmų planai pasirodė veiksminga priemonė, skirta veiksmams sudėtingose srityse, kaip antai kova su terorizmu ir nusikalstamumu prižiūrėti. Tiek konferencijos metu, tiek šiame dokumente buvo iškelta daugybė klausimų dėl aptikimo ir susijusių technologijų atitinkamų saugumo institucijų darbe. Būtų galima parengti veiksmų planą, pagrįstą atsakymais į šiuos klausimus ir, jei reikia, tolimesnėmis konsultacijomis, kuriuo remiantis būtų galima stebėti šioje srityje daromą pažangą bei nustatyti tikslus.

Klausimas:

Ar veiksmų planas būtų naudingas įgyvendinant atsakymuose į šiuos klausimus nustatytas priemones?

Baigiamoji pastaba

Atsakymus į šį dokumentą reikėtų siųsti elektroniniu būdu iki 2007 m. sausio 10 d. šiuo e. pašto adresu: JLS-D1-Detection@ec.europa.eu . Visi viešojo ir privataus sektorių atsakymai bus skelbiami Komisijos interneto svetainėje, jeigu pateikiantieji atsakymus aiškiai nenurodys, jog jie nori, kad tam tikra informacija liktų konfidenciali.

ANNEX

I. Background information on the preparation of the Green Paper

This Green Paper is based on the results of the conference and raises themes and issues that featured prominently in the discussions (e.g. standardisation, security research, improvement of technological solutions, protection of privacy, the legal framework and other guidelines by which technologies have to abide, etc.). Over one hundred participants from business, industry and the public sector engaged in the debate. The public sector was represented by the members of law enforcement, customs and other security authorities, by the Commission and by representatives of the Member States. The title of the conference suggests that it focused on the fight against terrorism. However, it became clear from the outset that a broader security approach was inevitable if important security concerns were not to be omitted. This broad approach was reaffirmed by the December 2005 Council decision to base European critical infrastructure protection on an 'all hazards' approach. Moreover, the conference took a holistic approach by bringing together stakeholders from different areas of expertise to discuss the following topics:

- Detection technologies in the protection of infrastructure

- Personal detection technologies and biometrics

- Detection of explosives and chemical, biological, radiological and nuclear (CBRN) substances.

All themes focused on the work of law enforcement, security and customs authorities. This approach enabled the conference to identify numerous areas of common concern for both public and private sectors (e.g. interaction between solution-providers and those who need solutions in the public sector). This is reflected throughout the document.

Definition of detection technologies and relevant categories

For the purposes of the consultation, the term 'detection technology' is used in the broadest sense. Detection technologies can be "in situ" or external and probably the more sophisticated means to deal with some of the security challenges in various scenarios are when integrated into the complex system (such as transport system). A detection technology can be almost anything used to detect something in a security or safety context, with the focus on law enforcement, customs or security authority. It is possible to identify several categories[6] which, if taken into consideration when responding to the questions outlined in this document, may help to sharpen the answers:

- Hand-held detectors

- Detection portals

- Surveillance solutions

- Detection of biometrics

- Data- and text-mining tools

- Other software-based detection tools, etc.

Furthermore, respondents should also consider associated technologies when replying to the questions, as technologies which help humans to make sense of the data collected by the detectors are also important for effective solutions. Technology is needed to integrate solutions and to make systems interoperable. Despite having highlighted these categories, respondents should not feel constrained by them, and are encouraged to go beyond them.

II. Standardisation and the exchange of personal data

The Commission points out that, in terms of handling personal data, Directive 95/46/EC already provides the legal framework for exchange of information containing personal data in respect of activities relating to the "first pillar". As regards exchange of information as part of judicial and criminal cooperation, and under the principle of availability, the Commission has tabled a legislative proposal, which is under discussion.

III. Studies

1. Protection of mass events

Every year EU Member States organise several public mass events of national, European, but also of international importance. In today’s security environment the costs of security for such events may take up a substantial part of their budgets. All Member States could benefit from a common approach to this problem.

To prepare the ground for eventual steps to be taken in this area, the Commission proposes to organise a study on the protection of mass events. The study would analyse what security tools, equipment and expertise applied in the protection of mass events are transferable from one event/site to another. The study would also consider the practicality and implications of Community-owned equipment, of Community-shared equipment, of developing a business model for services provided by the private sector or of a combination of all three approaches. This part of the study should determine which solution:

- is the most cost-effective and flexible enough to fit diverse Member States’ needs;

- can ensure access to this solution by all Member States together with appropriate sharing of the costs by the Member States.

When the results of the study are ready, the Commission would consider further steps in this area in conjunction with the Member States and other relevant stakeholders.

2. Cooperation and information-sharing among forensic laboratories and security research institutes

The participants in the conference highlighted the fact that legal and other obstacles exist at national level which prevent effective cooperation and information-sharing among national forensic institutes at European level. Therefore, the Commission suggests conducting a study on the subject. This study could also address options for remedying the situation.

A similar concern was raised regarding cooperation and information exchange among security research institutes. A separate study addressing this issue could also be conducted.

3. Law and specific detection technology

Law enforcement, customs and other security authorities are often scrutinised for whether they comply with applicable legal standards. Even if the technology as such is not in breach of legal standards, its use by a human being may raise concerns. Accordingly, identifying the legal framework governing the use of, and setting limits for, technological solutions could help to raise greater awareness in both public and private sectors and to facilitate compliance with these existing standards. The private sector could also benefit from such a study when proposing and designing technological solutions and services for the public sector.

4. Specific detection technology and its practical use

Similarly, the use of technologies, particularly detection technologies, has to take account of how law enforcement/users of detection technologies behave/perform their activity in practice when using detection technologies, and how they act vis-à-vis persons subject to detection when it comes to making proper and correct use of those technologies. A specific technology as such is often not in breach of legal standards, but its use by a human being may raise concerns. On the other hand, the application of existing detection technologies and the development of new technologies may put the respective users in situations where a law for regulating their use does not exist or a particular use of technology is not in breach of the law, but it does run counter to guidelines for best practices or codes of conducts developed to supplement legal provisions and to provide a framework for the use of a detection technology. Furthermore, knowledge of regulations (instruments) of this kind might provide hints and guidance on whether they comply with the legal framework (in particular fundamental rights and data protection) and on what is acceptable or not in a situation where legal provisions have not been developed.

5. Personal detection technologies and biometrics

Personal detection (including surveillance) and biometrics are issues which affect individuals directly, and therefore a sensitive political debate is ongoing on the use of these tools for the purposes of improving security in Europe. The Commission suggests that a study should be undertaken to identify the legal framework governing personal detection technology and biometrics. This study would analyse the legal systems of the Member States and the EU and thereby establish what existing rules govern personal detection and biometrics. A study of this kind is particularly important when making technological solutions proposed by the private sector compliant with the law. In simple terms, it would help the private sector to understand the legal and other constraints of technological solutions developed through its activities and design of tools.

Special studies could also be drawn up on the levels of acceptance of surveillance and biometrics by the population in individual Member States and in the EU. The methodology of these studies would have to ensure that there is no confusion between the two subjects – surveillance and biometrics. Such studies could help the EU and national governments to deploy adequate communication strategies on these issues. In general, both studies would further contribute to the political debate in Europe on these important matters.

[1] Daugiau informacijos pateikiama priedo I dalyje.

[2] 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlemento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2320/2002, nustatantis civilinės aviacijos saugumo bendrąsias taisykles, OL L 355, 2002 12 30, p. 1 ir 2003 m. balandžio 4 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 622/2003, nustatantis priemones bendriesiems pagrindiniams aviacijos saugumo standartams įgyvendinti, OL L 89, 2003 4 5, p. 9.

[3] Keitimąsi asmeniniais duomenimis reglamentuojančios teisinės nuostatos pateikiamos priedo II dalyje.

[4] Taip pat reikėtų apsvarstyti ir kitas, ne vien informacines, sistemas.

[5] Priedo III dalyje plačiau apibūdinami šių tyrimų būtinumo motyvai.

[6] This is a non-exhaustive list of categories.