52006DC0376

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 13.07.2006

COM(2006) 376 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

Afrikos susietumas: ES ir Afrikos partnerystė infrastruktūros srityje {SEC(2006) 896} {SEC(2006) 983}

TURINYS

1. Infrastruktūros uždavinių sprendimas Afrikos vystymuisi pagreitinti 3

1.1. Vystymosi uždaviniai 3

1.2. Nuolatinė Afrikos kova 4

1.3. Afrika turi daugiau investuoti į infrastruktūrą 5

1.4. Gausėjančioms investicijoms išlaikyti reikia geresnių sistemų ir institucijų 5

2. Afrikos kontinentinė ir regioninė vizija 6

2.1. Afrikos Sąjunga – privilegijuota partnerė 6

2.2. Naujoji Afrikos vystymosi partnerystė (NAVP) ir Trumpalaikis infrastruktūros veiksmų planas (TIVP) 6

2.3. Pasiekti NAVP infrastruktūros tikslus veikiant kitaip 6

3. Europos Sąjungos iniciatyva: ES ir Afrikos partnerystė infrastruktūros srityje 7

3.1. Tikslai 7

3.2. Taikymo sritis 7

3.3. Europos siūloma kompetencija ir patirtis europinių tinklų srityje 8

4. Partnerystė praktikoje 8

4.1. Institucijų veikla 8

4.2. Įgyvendinimo priemonės 9

4.3. Konkretūs veiksmai 10

4.4. Koordinavimas su ES valstybėmis narėmis, kitomis tarptautinėmis įstaigomis ir iniciatyvomis 12

4.5. Tvarios partnerystės strategija 12

PRIEDAS 14

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

Afrikos susietumas: ES ir Afrikos partnerystė infrastruktūros srityje}

Kurdama strategiją Afrikai, Europos Vadovų Taryba padarė išvadą, kad greitas, tvarus ir visapusiškas augimas yra labai svarbus vystymuisi ir kovai su skurdu [1]. Viena iš pagrindinių priemonių, remiančių Tarybos strategiją, yra ES ir Afrikos partnerystės infrastruktūros srityje sukūrimas. Partnerystė – tai bendras ES siekis, atitinkantis Afrikos Sąjungos ir jos Naujosios Afrikos vystymosi partnerystės (NAVP) vystymosi tikslus. Partneryste siekiama žymiai padidinti ES investicijas į Afrikos infrastruktūrą ir transporto, energijos, vandens sektorių bei informacijos ir ryšių technologijų (IRT) paslaugų teikimą. Geresnė infrastruktūra, susijusios paslaugos ir reguliavimo sistema prisidės prie tvaraus ekonomikos augimo, skatins konkurencingą prekybą, užimtumą ir deramą darbą, stiprins regioninę integraciją ir mažins skurdą. Šiems tikslams pasiekti taip pat reikia ilgalaikių pastangų skatinti taiką, saugumą ir gerinti valdymą Afrikoje.

1. INFRASTRUKTūROS UžDAVINIų SPRENDIMAS AFRIKOS VYSTYMUISI PAGREITINTI

Europos ir Afrikos moksliniai tyrimai rodo, kad infrastruktūros ir susijusių paslaugų problemų sprendimas gali veiksmingai prisidėti siekiant ir išlaikant 7 % augimo normą, kuri yra būtina Tūkstantmečio vystymosi tikslams (TVT) pasiekti[2]. Partnerystė yra skirta šiems tikslams siekti.

1.1. Vystymosi uždaviniai

Tvaraus ekonomikos augimo skatinimas: Afrikos skatinimas investuoti į Afriką ir tiesioginių užsienio investicijų pritraukimas iš esmės priklauso nuo patikimos infrastruktūros ir jos teikiamų paslaugų. Tam reikia stabilios, saugios ir gerai valdomos ekonominės aplinkos. Remiantis tam tikrais apskaičiavimais, vienu procentu padidėjęs infrastruktūros prieaugis galėtų vienu procentu padidinti BVP augimą[3].

Konkurencingos prekybos skatinimas: Afrikai reikalinga veiksminga transporto ir ryšių sistema jos prekėms į nacionalines, regionines ir tarptautines rinkas teikti. Gabenti prekes Afrikoje yra sudėtingiau ir kainuoja beveik dvigubai brangiau nei kituose besivystančiose regionuose ir ypač prieigos prie jūros neturinčiose šalyse. Politikos tobulinimas, prekybos, transporto, IRT reguliavimo reforma, gebėjimų didinimas ir fizinė infrastruktūra galėtų ženkliai sumažinti transporto išlaidas ir padidinti transporto sektoriaus pajėgumą.

Regioninės integracijos skatinimas: Afrika turi plėtoti savo prekybą. Dėl to regioniniuose prekybos susitarimuose turi būti numatoma nuostata dėl įsipareigojimo integracijai ir derinamos infrastruktūros politikos kryptys bei reguliavimo sistemos. Gera komunikacija ir elektronines technologijos gali pagreitinti šį procesą.

Veiksmingas įnašas į TVT siekimą: šiandien daugiau kaip 300 milijonų žmonių – apie 42 % Afrikos gyventojų – vis dar negauna švaraus vandens. Taip pat 60 % gyventojų neturi pagrindinių sanitarinių sąlygų. Mažiau kaip 20 % Afrikos gyventojų gali naudotis elektros energija, o elektros energijos normavimas ir jos tiekimo nutraukimas yra įprasti. Tai trukdo kurti naujas darbo vietas, gauti pramonės investicijų, gaminti konkurencingas prekes ir teikti paslaugas. Galimybė nebrangiai gauti vandenį, šiuolaikinių energijos paslaugų, sanitarijos ir geresnes higienos sąlygas yra labai svarbi norint pasiekti visus TVT.

1.2. Nuolatinė Afrikos kova

Dešimtajame dešimtmetyje daug Afrikos šalių patvirtino naujas infrastruktūros politikos kryptis, kurios sąlygojo pagrindines institucines ir finansines reformas, reikalingas tvariai infrastruktūrai sukurti. Nors pažanga yra, tačiau laukia daug darbų, įskaitant valdymo gerinimą ir regioninę integraciją.

Silpnos, bet lėtai gerėjančios transporto sistemos: 90 % tarpmiestinio transporto sudaro kelių transportas, tačiau fiziniai ryšiai ir paslaugos nėra pakankamos. Geležinkelių tinklo aprėptis yra nedidelė, be to, tinklas – retas. Daug jūrų uostų stengiasi teikti konkurencingas paslaugas, o vidaus vandenų keliai yra prastai integruoti į transporto tinklus. Oro transporto sektorius nepasinaudojo visomis 1999 m. priimto Yamoussoukro sprendimo galimybėmis. Kelių sąlygos gerėja ten, kur taikoma Afrikos į pietus nuo Sacharos transporto politikos programoje (APSTPP) rekomenduojama praktika. Geležinkelių ir uostų veiksmingumas gerėja, jei paslaugas teikia privatus sektorius. Tačiau transporto išlaidos išlieka didelės, daug didesnės nei kituose besivystančiose regionuose ir sudaro vidutiniškai 14 % viso eksporto vertės, palyginti su visų besivystančių šalių 8,6 %, ir yra dar didesnės prieigos prie jūros neturinčiose šalyse, pavyzdžiui, Malavyje (56 %), Čade (52 %) ir Ruandoje (48 %)[4].

Didelis, bet neveiksmingai naudojamas energijos potencialas: didžioji dalis iškastinio kuro yra eksportuojama. Atsinaujinantys ištekliai naudojami negausiai arba tvariai, ir tik 7 % Afrikos vandens energijos potencialo paverčiama elektros energija. Energijos išteklių telkimas ir susiejimas padės išspręsti nepatikimų ir brangių paslaugų problemą. Glaudesnis nacionalinis ir tarptautinis bendradarbiavimas energetikos srityje ir prekyba yra labai svarbūs gerinant patikimumą, įperkamumą ir suteikiant daugiau galimybių naudotis energija.

Netolygiai pasiskirstę vandens ištekliai ir reti krituliai neleidžia lygiomis teisėmis naudotis ištekliais: Daug Afrikos šalių kenčia nuo labai nereguliarių sezoninių kritulių, periodinių sausrų ciklų ir potvynių, kurie trukdo maisto produktų gamybai, ekosistemų apsaugai ir ekonominiam vystymuisi (ypač neturtingų šalių). Bendras tarpvalstybinių upių baseinų valdymas siekiant juos išsaugoti ir tolygiai dalintis jų ištekliais – tai Afrikos vandens ministrų tarybos prioritetas siekiant iki 2025 m. įgyvendinti Afrikos vandens viziją. Siekiant gerinti vandens paslaugų įperkamumą ir didinti galimybę naudotis ištekliais šalies lygmeniu, reikia stabilios ir saugios finansinės bei valdymo aplinkos.

Nors galimybė naudotis paslaugomis yra ribota, Afrikos ryšių technologijos sparčiai tobulėja: mažiausias pasaulyje fiksuoto ryšio telefono linijų tinklas nuolat didėja, tačiau jį nurungia įspūdingai gausėjančios mobiliojo telefono ryšio paslaugos[5]. Gauti tokias paslaugas mieste vis dar yra daug lengviau nei kaimo vietovėse. Regioninėms ekonominėms bendrijoms (REB) ir šalims derinant politikos kryptis ir ryšių teisės aktus, po truputį mažėja didžiausia pasaulyje skaitmeninė atskirtis, tačiau dėl nepakankamos reguliavimo reformos Afrikos telekomunikacijų paslaugos gali tapti brangiausiomis pasaulyje.

1.3. Afrika turi daugiau investuoti į infrastruktūrą

Dešimtajame dešimtmetyje Afrikos vyriausybės ir vystymosi partneriai labai sumažino infrastruktūrai skirta išteklių dalį. Valstybių išlaidos buvo gerokai mažesnis nei infrastruktūrai palaikyti ir naudoti būtini 4 % BVP, nekalbant apie jai plėtoti reikalingas 5 % BVP papildomas investicijas. Tai reiškia, kad Afrikai kasmet reikia papildomų 20 mlrd. JAV dolerių 7 % augimui išlaikyti.

Per pastarąjį dešimtmetį ES valstybės narės vis mažiau remia ekonominę infrastruktūrą ir paslaugas, pirmiausia transporto ir iš dalies energetikos srityje. Visos oficialios pagalbos vystymuisi (OPV) įsipareigojimų dalis sumažėjo nuo 19 % 1985–1994 m. iki 11 % 1995–2004 m[6]. Praėjusiame dešimtmetyje EB finansinės paramos dydis Afrikos į pietus nuo Sacharos transporto sektoriui išliko nepakitęs. Šiuo metu iš 9-ojo EPF skiriama 2 500 mln. EUR. Po 2002 m. pasaulio aukščiausio lygio susitikimo tvaraus vystymosi klausimais, dėl vandens ir energijos priemonių vandens sektoriaus finansavimas padidėjo nuo 475 mln. EUR iki 975 mln. EUR, o energetikos sektoriaus – iki 230 mln. EUR. EB (EPF) pagalba Afrikos į pietus nuo Sacharos infrastruktūrai sudaro 3 750 mln. EUR, 25 % 9-tojo EPF. 2003–2005 m. iš EB biudžeto skiriama pagalba Šiaurės Afrikai sudarė 382,9 mln. EUR (žr. priedo lentelę).

Ateityje abiems Afrikos subregionams lėšos iš EPF ir ES biudžeto bus skiriamos remiantis programavimu vėlesniame etape pagal atitinkamas jų finansines sistemas.

1.4. Gausėjančioms investicijoms išlaikyti reikia geresnių sistemų ir institucijų

1.4.1. Įgyta patirtis

Neseniai atlikti šiame komunikate aptariamų sektorių vertinimai rodo, kad EB politika ir strategija suvaidino svarbų vaidmenį gerinant infrastruktūros priežiūrą, o tai buvo pagrindine EB sektoriaus metodo sudėtine dalimi. Tačiau reikia dar daug ką nuveikti tvarumui užtikrinti. Pagrindinio kelių tinklo ir jūrų uostų gerinimas turėjo teigiamos įtakos prekybos plėtrai ir regioninei ekonominei integracijai. Daugiau galimybių naudotis esminėmis vandens ir sanitarijos sąlygomis pagerino gyventojų pragyvenimo šaltinius. Įgyta patirtis įtvirtina EK politikos viso sektoriaus metodą. Taip Komisijos bendradarbiavimas su Afrikos vyriausybėmis ir kitais pagalbos teikėjais sąlygojo didelę pažangą, kuri tęsis ir ateityje. Šiuo metu atliekamas energetikos sektoriaus vertinimas.

1.4.2 Ateities perspektyvos

Jeigu bus užtikrintos tvarios geresnės infrastruktūros teikiamos paslaugos, Afrikos šalims tai teiks tik naudą. Daug Afrikos šalių sprendžia tvarumo problemas: makroekonominio prieinamumo, užtikrintų ir pakankamų lėšų infrastruktūros priežiūrai, „komercinio“ institucijų valdymo, pakankamai kvalifikuotų darbuotojų turinčių įmonių, moksliniais tyrimais grindžiamų patikimų duomenų, geresnių muitinių ir prekybos paramos priemonių, poveikio aplinkai mažinimo ir reguliavimo sistemų taikymo. Reikia dar daug ką nuveikti.

Patikimoms institucinėms ir finansinėms sistemoms sukurti reikia daug laiko. Mažai šalių turi pakankamai tvirtus, be išorės paramos galinčius gyvuoti infrastruktūros sektorius. Be stiprių šalies sistemų tvarus regioninis vystymasis nėra įmanomas. Jos yra būtinos, jeigu Afrika nori pasinaudoti griežto regioninių protokolų ir susitarimų dėl transporto, energijos, vandens ir IRT įgyvendinimo rezultatais.

2. Afrikos kontinentinė ir regioninė vizija

Afrikos Sąjungos (AS) valstybių vadovai nurodė taiką, saugumą ir gerą valdymą kaip svarbiausius tikslus siekiant sėkmingo vystymosi. Afrika, norėdama padaryti apčiuopiamą pažangą siekiant TVT, turi suformuoti kontinentinę viziją. NAVP buvo užmegzta lemtingu Afrikos vystymosi etapu.

2.1. Afrikos Sąjunga – privilegijuota partnerė

Sparčiai besivystanti AS yra privilegijuota ES partnerė. Viso žemyno politinius įgaliojimus turinti AS palengvina Afrikos susietumui labai svarbų politinį dialogą su REB ir tarp jų. AS užtikrina Afrikos atsakomybę, skatina bendrą politikos vyksmą ir garantuoja partnerystės vientisumą žemyne.

2.2. Naujoji Afrikos vystymosi partnerystė (NAVP) ir Trumpalaikis infrastruktūros veiksmų planas (TIVP)

2002 m. gegužės mėn. AS paskelbė NAVP TIVP, pagal kurį rekomenduojamas infrastruktūros vystymosi skatinimas, esantis susietumo, regioninės integracijos ir ekonomikos augimo pagrindu. TIVP nustatomi infrastruktūros sektorių tikslai, susiję su bendru skurdo mažinimo uždaviniu. Plane nurodomos sektorių problemos ir galimi keturi jų sprendimo būdai: (i) paramos priemonės – politikos ir reguliavimo sistemos, (ii) gebėjimų didinimas, (iii) kapitalo investicijos ir (iv) naujų projektų galimybių studijos. TIVP paskatino platų AS NAVP ir pagalbos teikėjų, įskaitant EB ir ES valstybes nares, dialogą ir jų dalyvavimą jį atnaujinant. Planas suteikia naują impulsą, pagreitindamas patikrintų politikos krypčių ir geros patirties taikymą.

2.3. Pasiekti NAVP infrastruktūros tikslus veikiant kitaip

Pirma, tai reiškia daug daugiau pinigų infrastruktūrai, siekiant veiksmingai prisidėti prie tvaraus ekonomikos augimo. 2005–2015 m. Afrika į pietus nuo Sacharos turi skirti apie 5 % BVP investicijoms į infrastruktūrą ir dar 4 % jos veikimui ir priežiūrai – tai papildomi 20 mlrd. JAV dolerių išlaidų per metus. Antra, reikia atnaujinti Afrikos atsakomybę ir vadovavimą nustatant prioritetus, darant pažangą regioninės integracijos, patikimo institucinio ir ekonominio valdymo bei skaidrių viešųjų pirkimų srityse. Trečia, pagalbos teikėjai turi sukurti pagalbos teikimo metodus, subalansuojančius viešuosius ir privačius finansavimo šaltinius. Ketvirta, visos Paryžiaus deklaracijos šalys turi įgyvendinti joje nustatytus įsipareigojimus[7]. Penkta, reikia aktyvesnio privataus sektoriaus dalyvavimo (EK ketina surengti verslo forumą 2006 m. lapkričio mėn.). Partnerystė yra skirta šiems tikslams pasiekti.

3. Europos Sąjungos iniciatyva: ES ir Afrikos partnerystė infrastruktūros srityje

Partnerystė, grindžiama ES strategija Afrikai, yra ES atsakas į Afrikos NAVP infrastruktūros veiksmų planą. Ji suteikia pagrindą didesnei EB ir ES valstybių narių veiksmų darnai ir koordinuotam jų pastangų siekiant didesnės pagalbos Afrikai orientavimui.

3.1. Tikslai

Partneryste siekiama remti žemyno ir regionų susietumą lengvinančias programas. Pagal partnerystę vykdoma veikla papildys į infrastruktūrą orientuotą ES sektorinį metodą šalies lygmenyje (žr. 1 langelį) ir padės įgyvendini ekonominės partnerystės susitarimus (EPS). Šie metodai užtikrins, kad investicijos žemyno ir regioniniu lygmeniu bus suderintos su nacionalinėmis skurdo mažinimo ir infrastruktūros strategijomis. Šis papildomumas padidins regioniniu ir šalies lygmeniu vykdomos veiklos tvarumą. Priede pateikiama trumpa sektorių apžvalga ir Afrikos transporto linijų, elektros tinklų, upių baseinų bei IRT tinklų, į kuriuos atsižvelgiant bus planuojama partnerytės veikla, žemėlapiai.

3.2. Taikymo sritis

Pagrindinis partnerystės tikslas – žemyno ir įvairių jo regionų susietumą užtikrinanti infrastruktūra. Ši partnerystė iš esmės apims tarpvalstybines, regionines ir nacionalines infrastruktūras: transporto tinklus, vandens ir energijos infrastruktūras ir jungtis bei IRT tinklus.

Partneryste taip pat bus siekiama spręsti paslaugų teikimo problemas, trukdančias naikinti regioninės ir tarpregioninės prekybos kliūtis, taip pasinaudojant paslaugų liberalizavimo ir muitinės reformų sukurtomis galimybėmis. Partnerystės programos bus investicijų į fizinę infrastruktūrą, institucijų plėtros ir gebėjimų didinimo, paramos politikai, paramos priemonių ir reguliavimo sistemų, kurios yra būtinos veiksmingam infrastruktūros veikimui ir paslaugų teikimui, derinys. Nuodugnus poveikio visuomenei ir aplinkai vertinimas bus atliktas pagal ES ir tarptautines gaires. Siekiant mažinti poveikį aplinkai bei visuomenei ir skatinti bei stiprinti teigiamą įtaką, bus pasinaudota geriausia patirtimi.

1 langelis: Infrastruktūra – sektorių tikslai Transportas: mažinti išlaidas ir gerinti paslaugų kokybę šalinant infrastruktūrines ir ne fizines laisvo prekių ir asmenų judėjimo kliūtis, gerinant muitinių operacijas ir transporto išteklių priežiūrą, ypač akcentuojant: prekybos tinklus be sienų ir kliūčių; geresnius ir saugesnius kelius; konkurencingas geležinkelių paslaugas; našius uostus, įskaitant modernią žuvininkystės infrastruktūrą ir konkrečius sanitarinius reikalavimus atitinkančias paslaugas, saugias jūras ir uostus; saugią, patikimą ir našią oro erdvę ir oro uostus. Vanduo ir sanitarija: tvarus turimų ribotų vandens išteklių naudojimas siekiant patenkinti esminius gyventojų vandens ir sanitarijos poreikius bei pagerinti integruotą vandens išteklių valdymą vietos, (upių) baseinų, nacionaliniu ir tarpvalstybiniu lygmeniu. Energetika: užtikrinti neribotą galimybę naudotis tvariomis ir įperkamomis energijos paslaugomis ekonominiams ir socialiniams sektoriams, gerinti politikos sistemas ir institucinius gebėjimus, energijos gamybai, tarpvalstybinių tinklų sąryšiui, skirstomųjų tinklų plėtojimui ir paskirstymui kaimo vietovėse būtinų investicijų sąlygas. Informacijos ir ryšių technologijos: skaitmeninės atskirties mažinimas suteikiant tinkamą galimybę naudotis įperkamomis IRT remiant reguliavimo reformas ir gebėjimų didinimą, plėtojant Afrikos plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą bei su regioniniais ir nacionaliniais tinklais susijusias nekomercines elektronines paslaugas. |

3.3. Europos siūloma kompetencija ir patirtis europinių tinklų srityje

ES kompetencija europinių transporto, energijos ir telekomunikacijų tinklų (ET) srityje, kuria ji galėtų pasidalinti su Afrika, yra didelė. Todėl bus sukurta didelė regioninė susietumo infrastruktūra, papildanti šalies sektorių ekonominio augimo ir integracijos tikslus. ES suformavo pricipus (žr. priedą), kurie (i) nustato griežtą ir aiškią pagrindinių tarpvalstybinių krypčių ir prioritetinių projektų nustatymo metodiką ir (ii) padeda siekti šalių ir suinteresuotųjų dalyvių sutarimo dėl reguliavimo sistemų suderinimo. Šios žinios praturtins AS ir ES dialogą.

4. PARTNERYSTė PRAKTIKOJE

Partnerystė vienija daug institucijų bei suinteresuotųjų šalių ir reikalauja veiksmingos sąveikos žemyno, regioniniu ir šalies lygmeniu. REB turi geografiškai plačiai išsidėsčiusias atsakomybės sritis ir apima skirtingo išsivystymo lygio šalis. Kai kurios šalys yra dviejų, o kartais ir trijų REB narė. Dėl šios daugialypės narystės partnerystės veikla tampa sudėtingesnė.

4.1. Institucijų veikla

Kadangi partnerystė veikia trijuose lygmenyse – žemyno, regioniniu ir nacionaliniu – siekiant veiksmingai ir efektyviai veiklai būtino minimalaus koordinavimo, subsidiarumo taisyklė turėtų būti taikoma visai sistemai.

4.1.1. Žemyno lygmuo

Pagal AS NAVP nuolat peržiūrimas ir atnaujinamas TIVP bei koordinuojamas partnerystės žemyno ir regioninių prioritetų nustatymas. Šie prioritetai bus derinami su REB programomis, partnerytę remiančia šalies veikla ir bet kokiu ES europinių tinklų (ET) principų taikymu. AS NAVP ir EK (būstinės ir ES delegacija Etiopijoje) dalinsis informacija ir išvadomis su ES valstybėmis narėmis ir Afrikos infrastruktūros konsorciumu.

4.1.2 Regioninis lygmuo

EB ir REB regioninis bendradarbiavimas grindžiamas Kotonu partnerystės susitarimu. Bendradarbiaujama siekiant sudaryti EPS regionų rinkoms kurti, regionų tarpusavio ir vidaus prekybai bei išorės prekybai su partneriais už Afrikos ribų lengvinti. Siekiant užtikrinti suderintas ir viena kitą papildančias regionines strategijas ir partnerystę, regioninėse orientacinėse programose (ROP) turėtų būti numatyta parama politikai ir reguliavimo sistemoms, didinančioms pagal partnerystę vykdomų fizinių investicijų tvarumą. AS NAVP ir EK (būstinės ir ES regioninės delegacijos) stebės regioninius tinklus ir sistemas stiprinančių investicijų įgyvendinimą.

ES (įskaitant atokiausius regionus, ypač Kanarų ir Reuniono salas, Madeirą), Šiaurės Afrikos šalių ir jų Viduržemio jūros kaimynių regioninis bendradarbiavimas vyksta pagal kelias bendradarbiavimo sistemas. Jas sudaro: Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystė, Europos kaimynystės politikos veiksmų planai, 2020 m. horizonto iniciatyva ir ES vandens iniciatyvos Viduržemio jūros regiono aspektas. Galimybė gauti finansavimą pagal šias sistemas, atsižvelgiant į jų geografinį ribotumą, gali padėti įgyvendinti partnerystės intervencines priemones.

4.1.3. Šalies lygmuo

Vystymąsi remiantis bendradarbiavimas šalies lygmeniu užtikrina partnerystės sėkmę ir tvarumą regioniniu ir žemyno lygmeniu. EB ir atskirų specialių paramos veiksmų (SPV) šalių bendradarbiavimas grindžiamas Kotonu susitarimu. Panašiai pagal EB kaimynystės politiką ir susijusius susitarimus bendradarbiaujama su Šiaurės Afrikos šalimis. EB ir ES valstybės narės nutarė parengti šalių partnerių vystymosi strategijomis paremtas bendras daugiametes programas[8]. Šį procesą sudaro konsultacijos su privačių sektoriumi ir pilietine visuomene, galinčios sukurti privataus sektoriaus finansavimo pagal partnerystę galimybes. Todėl EPF arba ES biudžeto lėšomis finansuojama Nacionalinė orientacinė programa (NOP) yra įtraukta į bendrą šalies strategiją.

Siekiant užtikrinti partnerystės ir šalių strategijų darną bei papildomumą, šalių programose turėtų būti numatyta parama sektorių politikos kryptims ir partnerystės veiklos tvarumą didinančioms priemonėms. Pagal AS NAVP bus glaudžiai bendradarbiaujama su ES ir jos šalių delegacijomis stebint tiesiogiai prie partnerytės tikslų siekimo prisidedančius šalies veiksmus.

4.2. Įgyvendinimo priemonės

ES valstybės narės įsipareigojo iki 2010 m. padidinti oficialią pagalbą vystymuisi (OPV) iki 0,56 % BNP, kasmet pusę papildomos 20 mlrd. JAV dolerių sumos skiriant Afrikai. Valstybės narės taip pat įsipareigojo didinti pagalbos veiksmingumą: atsakomybę, derinimą, šalies sistemų suderinimą ir orientavimąsi į rezultatus. Šiems įsipareigojimams įgyvendinti reikia darnių, koordinuotų ir bendrų ES pastangų. Partnerystės kuriama pasaulinė vizija yra pagrindas didinti pagalbą infrastruktūrai ir veiksmingai siekti rezultatų. Toliau apibūdinami keli ES bendradarbiavimo būdai.

4.2.1. EPF programuojami ištekliai

Regioniniai ir nacionaliniai ištekliai: jeigu finansavimo pagal 10-ąjį EPF sumos bus tokios pačios kaip dabartinio 9-ojo EPF, lėšos infrastruktūrai galėtų padidėti nuo 3 750 mln. EUR iki apytiksliai 5 600 mln. EUR, kurių didžioji dalis būtų skirta partnerytės veiklai finansuoti.

AKR šalių vidaus ištekliai: be vandens ir energijos priemonių partnerystei remti skiriamų lėšų, papildoma apytiksliai 600 mln. EUR suma bus paskirstyta taip:

- didžioji patikos fondui suteiktos sumos dalis bus skirta projektų iniciatorių pasiūlytiems kapitalo investicijų projektams finansuoti derinant dotacijas ir paskolas. Šios dotacijos skiriamos pagal patikos fondo sąlygas,

- dalis bus skirta dotacijas papildančiomis dotacijomis (i) gebėjimų didinimui ir paramai regioninėms iniciatyvoms bei paramos priemonių programoms ir (ii) paramai tam tikriems Afrikos tinklams, ypač kelių ir vandens sistemoms, kuriems iš esmės netinka finansavimas paskolomis,

- paramai pradinėmis dotacijomis Afrikos tinklams ir susijusioms paslaugoms ar jų dalims siekiant gauti papildomą kitų šalių finansavimą.

4.2.2. ES infrastruktūros patikos fondas Afrikai

Patikos fondas yra bendras ES atsakas ir naujas būdas finansuoti bendrai (žr. poveikio vertinimą) su EIB bei Europos ir Afrikos vystymosi finansavimo institucijomis (VFI). Dotacijoms skirtas lėšas patikos fondui skirs EB ir bet kuri prisidėti norinti ES valstybė narė. Patikos fondo dotacijas sudarys: (i) palūkanų normų subsidijos, (ii) bendras finansavimas su EIB, VFI ir Afrikos plėtros banku (APB) (iii) rizikos garantijos priemonės ir (iv) dotacijos projektų rengimui ir gebėjimų didinimui. Todėl ES dotacijos paskatins ir pritrauks papildomas paskolas OPV ir ne OPV lėšas.

Patikos fondo nuosavybės ir valdymo principai grindžiami nesudėtinga struktūra, kurią sudaro:

- Iniciatyvinis komitetas, kurį sudaro AS NAVP, Europos Komisija, EIB, pagalbos teikėjai ir Afrikos dalyviai, užtikrinantys Afrikos atsakomybę, nustatantys bendras politikos gaires ir prioritetus,

- projektus vertinantis ir tvirtinantis iš „įnašus skiriančių pagalbos teikėjų“ sudarytas Vykdomasis komitetas,

- Iniciatyviniam komitetui ir Vykdomajam komitetui padedantis partnerystės sekretoriatas, kuriam vadovauja patikos fondo valdytojas.

Dėl patikos fondo veiklos sąlygų sutars nariai steigėjai. EIB bus atsakingas už patikos fondo pajamų ir išlaidų administravimą.

Patikos fondui bus skirta 60 mln. EUR iš AKR šalių vidaus išteklių, o 2006–2007 m. EIB planuoja skirti nuo 220 mln. EUR iki 260 mln. EUR paskolų.

4.2.3. Sustiprintas koordinavimas ir bendras finansavimas

Vien pirmiau nurodytų EB teikiamų finansavimo priemonių nepakaks. Jas reikėtų papildyti kitais bendro darbo būdais, skatinant glaudesnį bendradarbiavimą ir plėtojant jungtinio bendro finansavimo, grupinio finansavimo ir lygiagretaus finansavimo galimybes.

4.3. Konkretūs veiksmai

Pagal AS NAVP TIVP partnerystės veiksmai bus skirtomis į dvi dideles kategorijas: (i) paramos priemonės ir studijos – teorinė partnerystės dalis, (ii) fizinės investicijos – partnerystės konkretūs veiksmai.

4.3.1. Žemyno ir regioniniu lygmeniu

Partnerystė rems:

- investicijų į infrastruktūrą, remiančių transporto, energijos, IRT tinklų ir upių baseinų valdymo regioninių ir žemyno pagrindinių planų rengimą, planavimą ir pirmenybės šioms investicijoms teikimą,

- su infrastruktūra susijusią veiklą, sukuriančią sąlygas naudotis EPS paskatintomis galimybėmis, grindžiamą EPS įgyvendinimu ir išnaudojančią liberalizavimo ir muitinės reformų sąlygotas galimybes,

- Afrikos žemyno ir regioninių institucijų bei mokslinių tyrimų įstaigų (papildydama pagal ROP ir 7-ąją mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros bendrąją programą teikiamą paramą) – AS, Afrikos ministrų konferencijos vandens klausimais (AMKVK), ministerijų energetikos įstaigų, Afrikos į pietus nuo Sacharos transporto programos (angl. Sub-Saharan Africa Transport Programme ), regioninių ir žemyno reguliavimo institucijų, civilinės aviacijos institucijų, regioninių elektros energijos įmonių grupių ir kt. – gebėjimų didinimą,

- tarptautinių ir regioninių susitarimų, visų transporto rūšių, energijos, vandens ir IRT reikalavimų ir standartų suderinimą ir įgyvendinimą,

- regioninę reguliavimo reformą privačioms investicijoms iš vidaus ir užsienio išteklių skatinti siekiant veiksmingo infrastruktūros ir paslaugų teikimo,

- priemones, skirtas oro erdvės (pvz., remiant Eksploatavimo saugumo bendro plėtojimo ir nepertraukiamo tinkamumo skraidyti programų (angl. Co-operative Development of Operational Safety and Continuing Airworthiness Programmes (COSCAP) projektus) ir jūrų saugai bei saugumui didinti, aplinkos apsaugai stiprinti ir Europos palydovinės navigacijos paslaugoms (GALILEO), ES oro eismo valdymo modernizavimo programai (angl. the Single European Sky ATM Research programme (SESAR) ir Bendro Europos dangaus iniciatyvai plėtoti,

- laisvą, saugų ir patikimą vežimą tranzitu Afrikos linijomis ir už jos ribų,

- pasirengimą pagrindinėms investicijoms ir partnerystės regioninių ir žemyno projektų finansavimo studijas,

- Afrikos transporto, energijos ir IRT linijų bei tinklų trūkstamų sąsajų ir tarpvalstybinės infrastruktūros kūrimą (pagal atviros galimybės naudotis principus),

- tvarų ir teisingą vandens baseinų ir tarpvalstybinių išteklių valdymą.

4.3.2. Šalies lygmenyje

Partnerystė:

- didins nacionalinių teisinių ir reguliavimo sistemų veiksmingumą, rems tarptautinių ir regioninių susitarimų integravimą į šias sistemas bei jų įgyvendinimą,

- rems investicijas į transportą (įskaitant priemones tarptautiniams saugos ir saugumo standartams pasiekti), energetiką, nacionalinės svarbos IRT projektus, esančius Afrikos linijų ir tinklų dalimi, ir finansuos šių sričių studijas,

- užtikrins, kad šalių programose būtų atsižvelgiama į Afrikos linijų ir tinklų tvarumą,

- remsis ryšiais su ES energijos iniciatyva, siekdama sudaryti geresnes sąlygas naudotis šiuolaikinėmis ir įperkamomis energijos paslaugomis veiksmingiau naudojant išteklius, plėtojant skirstomuosius tinklus ir daugiau naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius, o taip pat ryšiais su Atsinaujinančios energijos ir veiksmingumo partneryste bei Johanesburgo atsinaujinančios energijos koalicija,

- remsis ryšiais su ES vandens iniciatyva, siekdama užtikrinti galimybę naudotis vandentiekiu ir sanitarijos priemonėmis tvariai ir integruotai valdant vandens išteklius.

4.4. Koordinavimas su ES valstybėmis narėmis, kitomis tarptautinėmis įstaigomis ir iniciatyvomis

Partnerystės sėkmė priklauso nuo veiksmingo koordinavimo pagal AS NAVP tarp EB, ES valstybių narių ir visų kitų dalyvių.

4.4.1. Koordinavimas su ES valstybėmis narėmis

EK koordinuos ES paramą pripažintų sektorinių koordinavimo grupių pagalba ir naudodama esamus koordinavimo mechanizmus šalies ir regioniniu lygmeniu.

4.4.2. Koordinavimas su kitomis tarptautinėmis iniciatyvomis ir įstaigomis

Infrastruktūros finansavimo lyderių – ES, EIB ir Pasaulio banko – koordinavimas yra gerai išplėtotas. To paties pažangiai siekiama ir su Afrikos plėtros banku (APB). Be to, EB toliau bendradarbiaus su Tarptautine civilinės aviacijos organizacija (ICAO) ir Tarptautine telekomunikacijų sąjunga (TTS).

Koordinavimas su Afrikos infrastruktūros konsorciumu, infrastruktūros nefinansuojančiu, bet investicijas į infrastruktūrą padidinti siekiančiu propagavimo forumu, lengvina ES kaip narės dalyvavimas. Konsorciume EB atstovauja stiprų ES balsą, bendrą viziją ir strategiją.

4.5. Tvarios partnerystės strategija

EK patirtis ir tai, ko buvo pasimokyta iš vertinimų, pabrėžia, kad pagalbos gavėjų atsakomybė ir sektoriaus tvarumas yra pagrindinės priemonės siekiant tvarios infrastruktūros. Dėl laiku ir tinkamai nevykdomos infrastruktūros tinklų priežiūros, nebus tvariai teikiamos naudotojams ir pagalbos gavėjams reikalingos paslaugos. Partnerystė:

- sieks politinio vyriausybių įsipareigojimo įgyvendinti gerą valdymą visuose infrastruktūros sektoriuose.

- šalies lygmenyje rems viso sektoriaus metodus, apimančius infrastruktūrą ir susijusias paslaugas,

- derins šalių, regioniniu ir žemyno lygmeniu pagal partnerystę vykdomą veiklą,

- prireikus skatins privataus sektoriaus dalyvavimą pagal privataus ir viešojo sektoriaus partnerystes,

- rems saugią, tinkamą, vyrų ir moterų poreikius patenkinančią infrastruktūrą, kuri apima poveikio visuomenei ir aplinkai vertinimų rezultatus.

Plėtojant partnerystę ir siekiant jos įgyvendinimo, EK siūlo padėti surengti susitikimus kartu su Afrikos Sąjunga, REB, ES valstybėmis narėmis ir tarptautiniais vystymosi partneriais. Šie susitikimai yra:

- Afrikos žemyno aukšto lygio susitikimas partnerystei užmegzti,

- aukšto lygio ir regioniniai sektoriniai susitikimai siekiant padėti apibrėžti partnerystės veiksmus.

Komisija ir toliau tęs dialogą su Afrikos partneriais ir Europos suinteresuotosiomis šalimis visuose lygmenyse, apibrėždama partnerystės prioritetus, partnerystės veiksmus ir jų įgyvendinimo.

ANNEX

Sectoral overview, methodology and maps of the trans-African transport corridors, the continental electricity interconnections and river basins and ICT networks

This annex gives a brief overview of each sector - transport, energy, water and ICT. It also outlines the basis for a dialogue between the EU and the AU for moving the Partnership forward and delivering what Africa expects from its infrastructure and services. To facilitate the dialogue between stakeholders, maps of continental and regional transport, energy and ICT networks and of river basins are included. The maps are based on AU-NEPAD strategies and reflect the current progress on the dialogue; they should be regarded as indicative.

A methodology for prioritising EU operations

To guide the decision-making process on setting priorities for EU operations within the EU-Africa Partnership, a two-stage process is summarised below. The process is adapted from the methodology used for extending the trans-European networks. It will be further developed in the course of the ongoing EU-AU dialogue to reflect the AU-NEPAD criteria and will be used as a framework for reaching a consensus between stakeholders.

The first stage is to identify the major trans-African corridors and networks connecting countries, which are most relevant to international exchanges and traffic and to strengthening regional integration and continental cohesion. Various criteria will be jointly agreed under two main categories – institutional and functional.

The second stage is to prioritise projects on the selected trans-African corridors and networks. This process will cover a full project appraisal, which will include, inter alia:

- a firm commitment by the region, country or countries and entities concerned to implement the project, including a clear demonstration of the benefits of the project and how it responds to different demands, a realistic and affordable financing plan and an implementation timetable,

- an analysis of the benefits of the project in terms of its economic and financial, institutional, environmental and social impact. These analyses will take account of the ways in which projects contribute to economic efficiency, environmental sustainability, improved safety and security, etc.

Partnership operations to improve infrastructure along trans-African corridors and networks alone are not enough. These operations need to be supplemented by “facilitation measures” that ensure efficient movement of traffic along corridors and networks and minimum delays at borders. Such measures include, inter alia, harmonisation of transit transport and trade regulations and procedures, technical and administrative interoperability, implementation of new technologies, such as traffic management and electricity grid systems, and measures to improve safety and security. The EU operations will include a balance of physical investment and facilitation measures.

The EU-Africa Partnership on Infrastructure: Transport

A brief overview

Physical links in Africa fall well short of expectations and the infrastructure and services network remains under-developed. Road transport is the dominant mode, accounting for 90% of inter-urban transport.

Roads linking sub-regions are modest and road conditions vary from region to region, and within regions and countries. Road conditions are improving in many African countries where the practices advocated by the Sub-Saharan African Transport Policy Programme (SSATP)[9] are being implemented. Sustaining these road conditions demands more revenue for maintenance. Although sufficient revenue may exist in just a few countries, the current revenue of road maintenance funds covers approximately 40% of network needs. The increasing number of semi-autonomous road agencies is encouraging and makes increasing government and donor investments more sustainable. Such changes are leading to increased private sector involvement in roads. Progress over the past 10 years has been commendable, particularly given the fragile economy of many African countries. Governments must, however, redouble their efforts to increase their network maintenance.

Road maintenance remains a major problem for many African road agencies. Deferred maintenance has resulted in the loss of one third of the capital invested in the SSA road network. Maintenance budgets also remain an easy target for governments seeking savings; these are usually false economies. Deteriorating road conditions impose extra costs on road users in the form of increased vehicle operating costs or higher freight tariffs and passenger fares in the case of commercial operations. The EU has developed a sectoral approach[10] to tackle the issue of road maintenance.

Experience has defined fundamental principles for the EU’s sectoral approach to sustainable road maintenance. These are:

- Involving stakeholders: as most maintenance revenue is raised from user charges, road users and beneficiaries are demanding to know where and how funds are spent. Stakeholders are increasingly involved in prioritising road maintenance in country poverty reduction strategies and sit on the boards of road funds and road agencies.

- Securing finance: road funds are proving an effective means of managing maintenance revenue, largely based on a fuel maintenance levy. Where road funds operate under “2nd generation” principles the traditional objections of fiscal earmarking tend to disappear.

- Restructuring institutions: road networks have to be managed as a business. This means defining clear responsibilities between the many road organisations, introducing effective management information, accounting and auditing systems, using the private sector for service and works delivery and paying professionals adequately. One effective way to address all these issues is to create autonomous road agencies outside the civil service.

- Updating standards and regulations: ensuring that road networks cause minimum negative social and environmental impact, responding to the different needs of men and women, taking account of HIV/AIDS, improving road safety and controlling vehicle overloading call for updating and effectively enforcing standards and regulations.

Shipping is served by some 60 major ports with facilities ranging from conventional berths to container, oil and bulk cargo (see the map of the trans-African transport corridors). Many ports struggle to offer competitive services due to inadequate equipment and complex regulations. Similary, fishing ports, which could play a major role in the economic development of coastal countries, very often have inadequate facilities and services for handling local and foreign vessels and infrastructure for the storage and processing of fish products. Where the private sector is involved in concessions for container terminals and port management, port services are becoming more efficient, e.g. in Maputo, Dar es Salaam and Mombasa.

Africa is endowed with many lakes and rivers, yet few countries integrate inland waterway transport into a regional system. Exceptions are the countries surrounding Lake Victoria and Lake Tanganyika and the countries along the River Congo.

Railway coverage is sparse and where it exists density is low at 3 kilometres per 1 000 square kilometres (see the map of African railways). Africa’s railways date back to the colonial period and were built to harness the mineral and agricultural resources of the continent. No regional or continental African railways network exists. Railways are expensive to construct and equip, require a higher degree of management skills and must be highly used if they are to be financially viable. Railway services are slowly being concessioned to the private sector. This is a long process involving a lengthy lead time to financial closure. It also demands considerable restructuring of the railway corporations, involving retrenchment with its consequent negative social impact. Returns to the concessionaire are only gradually emerging and should be considered a medium- and long-term prospect.

Air transport has not fully benefited from the adoption of the Yamoussoukro Decision in 1999, which pushes liberalisation of access to the region’s air transport market. SADC is the most integrated region. Full implementation of the Decision is hampered by poor competition rules and protectionist measures for national airlines. Similarly, efficient air services are hindered by limited investment in airport infrastructure, which often needs modernisation if it is to meet international safety and security standards.

Overall transport infrastructure quality is slowly improving but is not always matched by simplification and harmonisation of operational issues. These include cumbersome customs and administrative procedures, illegal roadblocks, conflicting regional trade arrangements, etc. Consequently, transport costs are high, averaging 14% of the value of all exports compared with 8.6% for all developing countries, and higher still for many landlocked countries – Malawi (56%), Chad (52%) and Rwanda (48%).

A basis for dialogue: interconnecting trans-African corridors and regional networks

Reducing the cost and improving the quality of transport services is central to the transport-related part of EU development policy. This means removing infrastructure and non-physical barriers to free movement of goods, services and people, improving maintenance of transport assets, etc. and pursuing the sectoral objectives of trade corridors without borders and barriers; better and safer roads; competitive rail services; efficient ports and safe seas and ports; and safe, secure skies and airports. And, complementary investment in communciations infastructure will lead to a more efficient flow of transit traffic along corridors and regional networks. EU programmes support these objectives and match the focus on interconnectivity at regional and continental level.

The trans-African corridors and the regional road network linking the corridors to country networks are shown on the map below. It is mainly based on work carried out by the African Development Bank in coordination with the RECs and includes information received from other donors. The continental corridors and regional networks reflect a vision of a more interconnected and better integrated Africa, which matches AU-NEPAD’s aspirations.

Eight main trans-African corridors are identified, extending over a total length of 37 500 km of which 14 300 km are in poor condition or “missing links”. There is also an extensive network of regional roads linking capitals, production areas, etc. that form an integral part of the trans-African corridors. Further analysis is required to establish the condition of this regional network and to prioritise its investment needs. The eight main trans-African corridors are:

Dakar–N’Djamena: The “trans-Sahelian highway” is approximately 4 500 km long and crosses seven countries: Senegal, Mali, Burkina Faso, Niger, Nigeria, Cameroon and Chad. Almost 35% of the corridor is in poor condition, especially stretches in Senegal and Mali.

The Nouackchott–Lagos corridor is approximately 4 500 km long and crosses all twelve coastal countries between Mauritania and Nigeria. It provides the most direct road connection between the capitals of the countries. Approximately 28% of the corridor is in poor condition.

The Khartoum–Djibouti corridor is approximately 1 900 km long and links Sudan and Ethiopia to the port of Djibouti. Road conditions vary from good to fair, except for two stretches of approximately 330 km in Djibouti and Ethiopia that are in poor condition.

The Lagos–Mombasa corridor is approximately 6 300 km long and connects the ports of West Africa (Nigeria and Cameroon) and East Africa (Mombasa), providing the landlocked Central African countries with access to the coast. Road conditions are poor along almost 53% of the corridor, especially in the Central African Republic, DRC and Uganda.

The Cairo–Gaborone corridor is the major trans-African corridor, approximately 8 900 km long. Road conditions vary along the corridor, with almost 33% in poor condition.

The N’Djamena–Windhoek corridor is approximately 6 200 km long and links seven countries (Chad, Cameroon, CAR, Congo, DR Congo, Angola and Namibia). Approximately 45% of the corridor is in poor condition.

The Beira-Lobito corridor is approximately 3 500 km long and connects the port of Beira with Harare and continues to Lusaka. It links four countries: Mozambique, Zimbabwe, Zambia and Angola. Approximately 45% of the corridor is in poor condition, particularly in Angola.

The Dar Es Salaam–Kigali corridor - the East-African central corridor - is 1 700 km long and connects the landlocked countries of Rwanda, Burundi and Uganda to the port of Dar Es Salaam. Road conditions vary, with about 500 km, especially in Tanzania, in poor condition.

The map does not show the well-developed corridors in South Africa nor the corridors linking South Africa to its neighbours, e.g. the Johannesburg-Maputo corridor. For North Africa, which has a better developed network, the map shows only the Cairo-Agadir corridor.

[pic]

[pic]

The EU-Africa Partnership on Infrastructure: Energy

A brief overview

In Africa access to modern energy services remains very low. Less than 20% of Africa’s population has access to electricity and for them power rationing and cuts are part of the daily routine. This inhibits job creation, industrial investment and entrepreneurial development, and impedes production of competitive goods and services. Wider use of modern, sustainable and affordable energy services will improve the efficiency of health and education services, reduce deforestation and ease the daily burden that women bear in Africa. The EU Energy Initiative (EUEI) launched at the WSSD provides the policy framework for the EC and EU Member States to channel their efforts towards increasing access to modern energy services. The 9th EDF ACP-EU Energy Facility (€220 million) recently launched a call for proposals that will be able to co finance investments in rural energy access, to support governance and management in the energy sector and to facilitate investments in cross-border energy interconnections and cooperation. These EU operations are also complemented by actions carried out under the JREC initiative.

Africa’s substantial indigenous energy resources, fossil fuels (oil, gas and coal) and renewable sources (hydro, biomass, biofuel, wind, geothermal and solar) are inefficiently used. Most fossil fuel is exported. The rising world market price of oil has a marked negative impact on the GDP of oil-importing countries, particularly the LDCs. Renewable resources are under-used and only 7% of Africa’s hydropower potential is converted into electricity.

Increased national and cross-border energy cooperation and trade is essential to improve reliability, affordability and access. It is acknowledged that the traditional approach of limiting energy planning and service provision to nation states has a negative effect on development of the energy sector in Africa. Nation-based planning is sub-optimal in several respects: (a) the geography of energy supply options does not necessarily correspond to political boundaries, since the cleanest and cheapest energy source may lie across national borders; (b) national energy markets are often too small to justify the investments needed to harness certain energy supply options; (c) the difficulties involved in the delivery of energy services in remote areas due to weak planning frameworks and regulations; (d) local and cross-border energy supply often allows diversification of energy sources – a key component in energy security.

Steps are being taken to integrate regional energy systems. Progress is being made on improving power distribution through regional power pools, interconnected electricity grids and plans for regional power development. The Southern African and West African Power Pools are increasing the transit capacity for electricity interchange between the countries concerned. Central and East Africa have established their power pools. These are just the first steps, and much more needs to be done.

Similarly, the RECs are promoting cooperation on the development of gas and hydropower resources. Some cross-border schemes already exist, for example, the Kariba South power station between Zambia and Zimbabwe and the Ruzizi hydroelectric station between Burundi, the DRC and Rwanda. Other hydropower generating facilities have bilateral agreements that play a key role in cross-border trade in electricity. At the same time individual countries are continuing to develop renewable energy sources for decentralised generation of electricity, which can be suitable solutions for increasing access in rural areas.

The EU’s recent Green Paper on energy[11] sees interconnection of energy systems as one of the priority areas. Other priorities include the international promotion of the rational use of energy and renewable energy, which requires dialogue with between producer, and consumer countries. Interconnectivity would help Europe to diversify its sources of supply, while upgraded and new infrastructure would improve the security of energy supplies. Within the context of the Partnership, concrete measures are needed to develop energy partnerships with producer and transit countries. The Partnership could also improve the development of energy and transport facilities (especially in ports) of producer countries that allows more efficient use of their resources and attracts foreign investment.

Within the thematic programme of “Environment and sustainable management of natural resources, including energy” the EUEI, JREC and the future COOPENER programme will be able to support the EU-Africa Partnership on Infrastructure. The COOPENER programme could provide institutional support for improving access to sustainable energy services and actions aimed at improving energy security, e.g. by stimulating regional cooperation between countries, the private sector and non-governmental organisations for promoting regional interconnectivity.

A basis for dialogue: a focus on interconnectivity

The map shows the main electricity interconnections identified by NEPAD and RECs. It will guide the dialogue to identify priority action and the financial set-up.

NEPAD i-STAP refers to the power pools as the entities responsible for implementing the projects. The power pools include national utilities of member countries that are responsible for optimising use of regional energy resources and country-to-country support during an energy crisis.

The power pools are based on a multitude of legal documents, such as inter-governmental, inter-utility agreements, agreements between operating members and operating guidelines. The present situation with the power pools in the continent is as follows:

North African region: the Maghreb Union, COMELEC, which includes Mauritania, Morocco, Algeria, Tunisia and Libya.

Southern African region : Southern Africa Power Pool (SAPP) - DRC, Angola, Zambia, Tanzania, Namibia, Botswana, Zimbabwe, Malawi, Mozambique, Lesotho, Swaziland and South Africa.

West African region : West Africa Power Pool (WAPP) - Senegal, Guinea Bissau, Gambia, Guinea Conakry, Sierra Leone, Ivory Coast, Mali, Burkina Faso, Niger, Ghana, Togo, Benin, Nigeria and Cape Verde.

Central African region: Central Africa Power Pool (CAPP) - Cameroon, Gabon, Chad, CAR, DRC, Equatorial Guinea, Sao Tome, Congo and Angola. Applications from Rwanda and Burundi are being processed.

East African region : Eastern Africa Power Pool (EAPP) - Egypt, Sudan, Ethiopia, Uganda, Kenya, Rwanda and Burundi. Participation by Eritrea, Somalia and Tanzania is on hold.

Among these power pools, SAPP and WAPP are more mature than CAPP and EAPP, which are very recent. This is reflected on the map, which shows that interconnections in the WAPP and SAPP regions are more clearly defined than in the EAPP and CAPP regions. Some of the interconnections shown on the map are being implemented or are near financial closure.

NEPAD i-STAP envisages support for:

- projects of continental relevance - identified by a bold, dotted line,

- regional power pools - identified by a lighter dotted line,

- capacity-building activities, especially for power pools, NEPAD, AUC, AFREC and regulatory institutions, some of which will be financed by the EUEI Energy Facility.

NEPAD has also identified the Nigeria-Algeria gas pipeline as a priority, together with other oil and gas projects, such as the West Africa gas pipeline (under construction), the Kenya-Uganda oil pipeline and the Tunisia-Libya gas pipeline.

[pic]

[pic]

The EU-Africa Partnership on Infrastructure: Water

A brief overview

Water resources are unevenly distributed and erratic rainfall exacerbates equitable access. Many African countries suffer large seasonal rainfall fluctuations and periodic cycles of drought and flood. Climate change will exacerbate the extremes of variability of water availability. As a result, the population living in water-scarce countries in Africa will rise to over 400 million by 2010, mainly located in North Africa. These levels of water scarcity constrain food production, ecosystem protection and economic development, particularly among the poor.

Most of Africa’s water resources are shared and cross borders. Transboundary river basins need joint management for conservation and equitable resource sharing. Integrated water resource management provides such a framework and will also promote peace and security in transboundary water basins. This framework is crucial as some countries’ resources originate beyond their borders, for example Mauritania (95%) and Botswana (94%). There are some 60 international river and lake basins in Africa, although fewer than 10 have the cooperation agreements necessary for sustainable management and equitable sharing of resources between riparian states. One notable example of cooperative water resource management is the Nile Basin Initiative, a partnership between the Nile riparian states led by the Council of Ministers of Water Affairs. It aims to achieve sustained socio-economic development through equitable use of the common Nile Basin water resources. Creating new river basin organisations and revitalising existing organisations is one priority of the African Ministerial Council on Water in its efforts to deliver the African Water Vision for 2025.

More effective management of water resources is needed to improve water security and the affordability of water services at country level and to contribute effectively to the MDGs. Today over 300 million people – some 42% of Africa’s population - still have no access to safe water. Similarly access to basic sanitation is denied to 60% of the population. Without clean water and good sanitation, diarrhoea and other water-borne diseases will multiply. Food security and economic productivity will be threatened and HIV/AIDS treatment will be less effective. Africa has potential for hydropower production of about 1.4 million GWh per year. Currently, however, despite the immense possibilities, hydropower generation represents less than 5 percent of the electricity generated. Water for industrial use is also very low and accounts for only 6 percent of water used. Integrated water resource management at a basin level provides the framework for managing these competing demands for water.

Making better use of scarce resources through better water management, efficient irrigation, reducing leakage and waste and avoiding pollution are all necessary in order to reap the estimated economic benefit of US$ 22 billion when Africa achieves its water and sanitation MDGs. More efficient, more sustainable water use and basin management should also contribute to the goals of halting or reversing the current loss of natural resources and biodiversity by 2015.

Therefore, strong political will and financial commitment to joint management, development and harnessing of transboundary water will contribute to reducing poverty at local level. Better use of water at country level will enable national authorities to expand access to water and sanitation at more affordable prices. This, however, depends on balancing investments between infrastructure provision, governance and providing national and local authorities with the capacity effectively to manage and monitor water resources and service provision.

A basis for dialogue - transboundary water management in Africa

There is a need to get riparian states to cooperate on the use of the resources of shared rivers and ground water basins. This involves (i) preparing water resources management plans that address the needs of all users and respect the needs of the environment, and (ii) developing the infrastructure (dams, irrigation systems, water supplies, hydro-electric power) that is needed to reduce vulnerability to droughts, to manage floods better, to ensure more water, more food and more electricity in a way that takes account of the needs of the river system itself. This means laying a strong foundation for cooperative action and for future investment projects to follow the decision-making framework of the World Commission on Dams Report of 2000.

Integrated Water Resources Management (IWRM) is central to EC development policy related to water, to the EU Water Initiative (EUWI) and the Africa-EU Partnership on water affairs and sanitation launched at the WSSD. As a result of the EUWI, €10 million from 9th EDF is being used to support transboundary management in five basins in Africa (Niger, Volta, Lake Chad, Kagera and Orange/Senqu). The 9th EDF ACP-EU Water Facility (€500 million) is also supporting transboundary water management and the establishment and reinforcement of river basin authorities as well as investments at the national and local level. These Water Facility operations are complementary to investments by the National Indicative Programmes. Funds from the ACP-EU Water Facility have been allocated to the Nile Basin Initiative (NBI - €18 million), the Niger and the Senegal (€2 million each). The EC is thereby supporting regional water management in specific fields:

- Establishment of and support for the “Shared Vision Programme” in the Nile and the Niger. This provides the basic framework for sustainable use of shared water resources and is a prerequisite for sound investment in infrastructure.

- Support for existing basin authorities (Senegal, Orange/Senqu and Lake Chad) and for the establishment of new ones (Volta).

- Multi-purpose basin development addressing the different water uses, as part of the NBI.

- In the field of disaster preparedness, support for a flood preparedness programme in the Eastern Nile for Ethiopia and Sudan, as part of the NBI.

- Knowledge and monitoring of water resources for better management. The EC is supporting the HYCOS Programme (Hydrological Cycle Observing System) and the establishment of a pan-African water information system.

Building on this substantial and varied support already provided by the EC for transboundary basin management in Africa, further opportunities will be developed to respond to AU-NEPAD/REC priorities. Funds from the ACP-EU Water Facility will support the start-up phase of this process. Initially, the focus must be on basins prioritised by NEPAD in its 2005 STAP for Transboundary Water Management (Niger, Senegal, Congo, Lake Chad, Nile, Okavango and Zambezi) and on expanding support for other basins, particularly:

- Establish and support for “shared vision programmes” as the framework for sustainable use of shared water resources and a prerequisite for sound investment in infrastructure.

- Establish and support for basin authorities and building their capacities, as a necessary foundation for sustainable infrastructure development.

- Contributions to project preparation and implementation to complement existing instruments (within the AfDB, NEPAD, SADC, etc.).

The programme of action will be developed and implemented in close collaboration with African institutions (AU-NEPAD, AMCOW, RECs, AfDB) and other donors (such as Germany which has undertaken a programme to initiate support for the Congo basin).

[pic]

[pic]

The EU-Africa Partnership on Infrastructure: ICT

A brief overview

The uptake of ICTs in Sub-Saharan Africa has been hampered by the non-existence of appropriate regulatory frameworks and the inadequacy of infrastructure. The number of fixed telephone lines is minimal and the waiting period for a telephone connection may be several years. Fortunately mobile telephony and pre-paid cards are solving many of Africa’s communication problems. Additionally, Africa is wasting US$400 million each year by intra-African telecom traffic that transits outside Africa because of a lack of interconnections and clearing houses. Large bandwidth at reasonable costs remains an issue for landlocked countries. Building on the broad experience of the EU and following the 2nd phase of the World Summit on the Information Society (WSIS), the Communication “Towards a Global Partnership on the Information Society: Follow up to the Tunis Phase of the WSIS” of April 2006 - paved the way for addressing the digital divide in developing regions, notably Africa.

A basis for dialogue: regulatory reform, broadband and non-commercial e-application investment

Support to Regulatory Reform: It is widely recognised that the private sector can play a major role in ICTs. Even in Africa where many incumbent operators are still state-owned, several governments have privatized their fixed-telecom operator. Moreover, the mobile telecom operators are mainly in the hands of the private sector, local or foreign. To attract the private sector a stable legal environment and an appropriate regulatory framework are needed.

[pic] | [pic] |

Figure 1: ICT competition This map compares monopolistic or competitive practices in services such as local, domestic long-distance, international, wireless local loop and mobile. Source: ITU | Figure 2: Independent regulators Full autonomy implies national regulatory authorities that are independent from political and financial pressures and that are staffed by appropriately trained professionals. Source: ITU |

The boundaries, colours, denomination and any other information shown on these maps do not imply, on the part of the European Commission, any judgment on the legal status of any territory, or any endorsement or acceptance of such boundaries. |

Therefore, while ensuring that the social aspects of liberalisation are considered, it is recommended that action be directed towards:

- establishing and consolidating national and regional ICT strategies, which support poverty reduction strategies;

- creating national and regional regulatory frameworks for electronic communications that ensure a level playing field and facilitate competition whereby competing firms are assured of equal access to technology and fair pricing;

- establishing independent national regulatory authorities.

Activities could consist of assistance measures to manage the transition to liberalised telecommunications markets in order to facilitate network interconnection and interoperability of services, while fostering the reduction of telecommunication costs and the introduction of new technologies. This would include training activities, technical assistance and sharing of good practices for regional policy makers and regulators.

To implement these activities, the Commission will favour a sub-regional approach in order to take benefit of an economy of scale and to promote the emergence of broader markets.

Investment in technologically neutral broadband infrastructure: There are presently several broadband technologies options for rolling out a broadband infrastructure on the African continent: wireless technologies, including satellite, wire-line technologies (e.g. optical fibre networks, but also power line communications) and a combination of these.

Support to the deployment of a broadband infrastructure at pan-African level should be based on a technologically neutral approach with choices between the different options relying on current and planned ICT infrastructures and considerations related to deployability, bandwidth, coverage and cost.

Principal backbones infrastructure, existing and planned, in Africa

EASSy : Submarine cable running along the African East Coast that would close the ring around Africa.

COMTEL : this consortium is entirely composed of incumbent telco covering 21 countries, reflecting the COMESA membership basis of the organisation.

Central African ring : This is a network infrastructure proposed by Celtel, that would link a range of countries including: Kenya, Malawi, Uganda, Tanzania and Bukoba in Eastern DRC.

COM-7 : This route proposed by Com-Africa connects seven countries in East and Southern Africa. It has no incumbent telco involvement.

West-East-West linkages E2-E3-E4-E5 : The trans-Sahel backbone linking Burkina Faso, Niger, Chad, Sudan, and Uganda . A redundant ring could also be created by linking with the Central African backbone by continuing South through Chad via Cameroon to Gabon, taking advantage of the Cameroun-Chad fibre backbone that has been laid along the oil pipeline.

There is a consensus that in circumstances where the market does not deliver, state-intervention should not be excluded. Such situations include (i) the rural sector, (ii) trans-border communications; (iii) post-conflict situations, (iv) networks that are operated by the governments for internal usage (in principal to be avoided), and (v) broadband networks that are operated according to the “Open Access Principle.”

Non-commercial e-services: The objective would be to promote the usage of the underlying ICT infrastructures thus encouraging further investment through the development of e-applications and services of high societal impact such as education, health, agriculture, environment and e-government.

The development of projects in these domains should exploit synergies with EU programmes and initiatives such as trans-European Networks for Telecommunications, TEN-Telecom, i2010, the EU Research and Development Framework Programmes, the Interchange of Data between Administrations (IDABC) Programme, or the recent established co-operation between ESA and DEV to promote telemedicine through satellites. Examples of these are:

- Research and Education Networks: the aim would be to improve the connectivity of African national research and education networks and to interconnect them with the EU’s GÉANT2. This would integrate African researchers into global research communities and limit the “brain drain”.

- The recently established collaboration between the ESA and DEV to promote telemedicine through satellites should be furthered. A task force composed of the relevant African Organizations, the WHO, EC and ESA has been set up to identify a framework of appropriate actions for a telemedicine program in sub-Saharan Africa. The TTF activities will be complemented by an analysis of the cost benefits of the implementation and by a study of system architecture and related costs of a pan-African satellite-based telemedicine.

- e-government between the AUC and its Member countries in a similar way to the EU’s Interchange of Data between Administrations programme,

- the NEPAD e-Schools Initiative that will connect 600,000 African schools to the Internet and provide better education to the millions of children,

- the adaptation to the needs of Africa of the products and services developed by the EU Research and Development Framework Programmes in the field of e-learning, telemedicine and e-government.

EC commitments to transport, energy, water and sanitation, and ICT in Africa (€) Sub Saharan Africa commitments are EDF, North Africa commitments are EU budget resources |

2003 | 2004 | 2005 | Total |

Transport Sub Saharan Africa North Africa | 628,000,00096,000,000, | 401,400,000 43,000,000 | 807,400,000 19,000,000 | 1,836,800,000 158,000,000 |

Energy Sub Saharan Africa North Africa | 500,000 - | 6,300,000 8,600,000 | 4,000,000* - | 10,800,000 8,600,000 |

Water and sanitation Sub Saharan Africa North Africa | 169,200,000 31,700,000 | 137,900,000 77,900,000 | 313,900,000** 102,700,000 | 621,000,000 212,300,000 |

ICT Sub Saharan Africa North Africa | 11,100,000 - | 21,000,000 4,000,000 | - - | 32,100,000 4,000,000 |

Total Sub Saharan Africa North Africa Grand total - Africa | 808,800,000 127,700,000 936,500,000 | 566,600,000 133,500,000 700,100,000 | 1,125,300,000 121,700,000 1,247,000,000 | 2,500,700,000 382,900,000 2,883,600,000 |

Source: EuropeAid Cooperation Office

Notes

* The ACP-EC Council of Ministers decided on 25 June 2005 to set up the Energy Facility. The Facility will commit €220 million by the end of 2007. The call for proposals has been launched.

** The ACP-EC Water Facility has resources of €500 million. During 2004-2005, €125 million was committed and the remaining €375 million will be committed by the end of 2007.

For Sub Saharan Africa: commitments are exclusively EDF programmable resources (and the Water Facility).

For North Africa: commitments are exclusively EU budget resources.

Abbreviations

ACP | Africa, Caribbean, Pacific |

AfDB | African Development Bank |

AFREC | African Energy Commission |

AIDS | Acquired Immunodeficiency Syndrome |

AMCOW | African Ministerial Council on Water |

AU | African Union |

AUC | African Union Commission |

CAPP | Central Africa Power Pool |

CAR | Central African Republic |

COMELEC | Comité Maghrebin de l’Electricité |

COMESA | Common Market for Eastern and Southern Africa |

COOPENER | Cooperation Energy Programme |

COSCAP | Cooperative Development of Operational Safety and Continuing Airworthiness Project |

DAC | Development Assistance Committee (of the OECD) |

DFI | Development Financing Institutions |

DRC | Democratic Republic of Congo |

EAPP | Eastern Africa Power Pool |

EASSy | Eastern Africa Submarine Cable System |

EC | European Community |

EDF | European Development Fund |

EIB | European Investment Bank |

EPA | Economic Partnership Agreement |

ESA | European Space Agency |

EU | European Union |

EUEI | EU Energy Initiative |

EUWI | EU Water Initiative |

FPA | Fishery Partnership Agreements |

GDP | Gross Domestic Product |

GNI | Gross National Income |

HIV | Human Immunodeficiency Virus |

HYCOS | Hydrological Cycle Observing System |

ICAO | International Civil Aviation Organisation |

ICT | Information and Communications Technology |

IDABC | Interoperable Delivery of European eGovernment Services to public Administrations, Businesses and Citizens |

i-STAP | Infrastructure Short Term Action Plan (of NEPAD) |

ITU | International Telecommunications Union |

IWRM | Integrated Water Resources Management |

JREC | Johannesburg Renewable Energy Coalition |

LDC | Least Developed Countries |

MDGs | Millennium Development Goals |

NBI | Nile Basin Initiative |

NEPAD | New Partnership for Africa’s Development |

NIP | National Indicative Programme |

ODA | Official Development Assistance |

OECD | Organization for Economic Cooperation and Development |

REC | Regional Economic Community |

REEP | Renewable Energy and Energy Efficiency Partnership |

RIP | Regional Indicative Programme |

SADC | Southern African Development Community |

SAPP | Southern Africa Power Pool |

SESAR | Single European Sky ATM Research |

SSATP | Sub-Saharan Africa Transport Programme |

STAP | Short Term Action Plan (of NEPAD) |

TEN | Trans-European Networks |

TTF | Technology Transfer Facility |

WAPP | West Africa Power Pool |

WHO | World Health Organisation |

WSSD | World Summit on Sustainable Development |

[1] Europos Vadovų Taryba „ES ir Afrika: Strateginės partnerystės link“ – 15961/05 (Spauda 367), 2005 12 19.

[2] PVK tinklas skurdui ma˛inti: Pagrindiniai infrastruktūros naudojimo skurdui mažinti principai, 2005 m. gruodžio mėn.

[3] Ar Afrikai priklauso 21 amžius, Pasaulio bankas, 2000 m. balandžio mėn.

[4] Afrikos regioninės integracijos vertinimas, Afrikos ekonominė komisija, 2004 m.

[5] COM(2006) 181, „Kuriant pasaulinę partnerystę informacinėje visuomenėje: tolesni Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimo informacinės visuomenės klausimais Tuniso etapo veiksmai“.

[6] 2006 m. pagalbos teikėjų „žemėlapis“, Europos Komisija ir EBPO.

[7] Paryžiaus deklaracija dėl pagalbos veiksmingumo, 2005 m. vasario mėn.

[8] Tarybos išvados dėl vystymosi finansavimo ir pagalbos veiksmingumo: daugiau, geriau ir greičiau – Bendrųjų reikalų ir išorės santykių taryba (BRIST) – 2006 m. balandžio 11 d., Liuksemburgas.

[9] SSATP includes 32 SSA countries and the RECs. Its Long Term Development Plan (2004-07) is supported by EC (major donor), France, Denmark, Ireland, Norway, Sweden, UNECA and World Bank.

[10] COM(2000) 422: Promoting sustainable transport in development cooperation

[11] COM(2006) 105.