EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52005DC0544

Komisijos ataskaita - Metinė ataskaita apie Sanglaudos fonda (2004 m.) {SEK(2005)1396}

/* KOM/2005/0544 galutinis */

52005DC0544

Komisijos ataskaita - Metinė ataskaita apie Sanglaudos fonda (2004 m.) {SEK(2005)1396} /* KOM/2005/0544 galutinis */


[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 7.11.2005

KOM(2005) 544 galutinis

KOMISIJOS ATASKAITA

METINĖ ATASKAITA APIE S ANGLAUDOS FONDĄ (2004 m.) {SEK(2005)1396}

TURINYS

KOMISIJOS ATASKAITA METINĖ ATASKAITA APIE SANGLAUDOS FONDĄ (2004 m.) 3

1. Biudžeto vykdymas 3

2. Ekonominė aplinka ir sąlygos 7

3. Dešimties šalių kandidačių įstojimas į ES 8

4. Derinimas su transporto ir aplinkos politika 9

4.1. Transportas 9

4.2. Aplinka 9

5. Tyrimai ir jų išvados 10

6. Pažeidimai ir pagalbos nutraukimas 10

7. vertinimas 11

8. Informavimas ir viešumas 11

KOMISIJOS ATASKAITA

METINĖ ATASKAITA APIE SANGLAUDOS FONDĄ (2004 m.)

Ši ataskaita pateikiama pagal Reglamento (EB) Nr. 1164/1994, įsteigiančio Sanglaudos fondą, 14 straipsnio 1 dalį. Ji susijusi su Sanglaudos fondo veikla 2004 m.

1. BIUDžETO VYKDYMAS

Sanglaudos fondo lėšos, skirtos 2004 m. įsipareigojimams trims ES-15 valstybėms narėms (Portugalijai, Ispanijai, Graikijai), sudarė 2 723 606 000 EUR (1999 m. kainomis), o įsipareigojimams 10 naujųjų valstybių narių – 2 897 000 000 EUR (1999 m. kainomis). Dėl augančio BNP vienam gyventojui Airija nuo 2004 m. sausio 1 d. nebeturi teisės į Sanglaudos fondo teikiamą paramą. Į šias sumas yra įtrauktos techninei pagalbai skirtos lėšos (1 001 118 EUR trims „senosioms“ valstybėms narėms ir 1 500 000 EUR 10 naujųjų valstybių narių).

Įsipareigoti asignavimai buvo beveik visiškai panaudoti (99,96 %). Tik 2 084 326 EUR suma buvo perkelta į 2005 m.

Įsipareigojimų įgyvendinimas 2004 m. (eurais)

Įsipareigoti asignavimai | Pradinės lėšos | Papildomos lėšos | Galutiniai ištekliai | Panaudotos lėšos | Panaikintos lėšos | Į 2005 m. perkeltos lėšos |

2004 m. biudžetas | 2 784 500 000 | 2 835 258 341 | 5 619 758 341 | 5 619 403 018 | 355 322 | 2 084 326 |

Iš 2003 m. perkelti asignavimai | 3 377 996 | 0 | 3 377 996 | 3 377 996 | 0 | 0 |

Vėl teikiami asignavimai | 7 413 307 | 0 | 7 413 307 | 7 413 307 | 0 | 0 |

Grąžinamos lėšos | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 |

Iš viso | 2 795 291 303 | 2 835 258 341 | 5 630 549 644 | 5 630 194 321 | 355 322 | 2 084 326 |

Sanglaudos fondą iš viso perkelta 134,8 mln. EUR mokėjimų asignavimų. Atsižvelgiant į šį lėšų perkėlimą, apie 95,16 % mokėjimų asignavimų buvo įgyvendinta 2004 m.

Mokėjimų įgyvendinimas 2004 m. (eurais)

Mokėjimų asignavimai | Pradinės lėšos | Papildomos lėšos | Galutiniai ištekliai | Panaudotos lėšos | Panaikintos lėšos | Į 2005 m. perkeltos lėšos |

2004 m. biudžetas | 2 641 600 000 | 134 811 585 | 2 776 411 585 | 2 642 101 718 | 134 309 867 | 0 |

Iš 2003 m. perkelti asignavimai | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 |

Vėl teikiami asignavimai | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 |

Grąžinamos lėšos | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 |

Iš viso | 2 641 600 000 | 134 811 585 | 2 776 411 585 | 2 642 101 718 | 134 309 867 | 0 |

Asignavimų biudžeto įgyvendinimas 2004 m. kiekvienoje valstybėje narėje

Įsipareigoti asignavimai 2004 m. (eurais)

Valstybė narė | Aplinka | Transportas | Mišrūs | Iš viso |

Suma | % Aplinka | Suma | % Transp. | Suma | Suma | % |

España | 724 068 354 | 42,6 | 977 541 835 | 57,4 | 1 101 600 | 1 702 711 789 | 30,3 % |

Ellada | 296 658 028 | 55,4 | 239 009 533 | 44,6 | - | 535 667 561 | 9,5 % |

Portugal | 261 887 832 | 54,6 | 217 955 247 | 45,4 | - | 479 843 079 | 8,5 % |

Kypros | - | 0 | 18 257 000 | 100 | - | 18 257 000 | 0,3 % |

Ceska Republika | 171 710 713 | 54,2 | 144 816 038 | 45,8 | 371 280 | 316 898 031 | 5,6 % |

Eesti | 65 595 930 | 62,1 | 31 561 105 | 37,9 | 8 539 200 | 105 696 235 | 1,9 % |

Magyarország | 188 216 500 | 50,0 | 188 216 500 | 50,0 | - | 376 433 000 | 6,7 % |

Latvija | 80 196 588 | 42,2 | 102 876 822 | 57,8 | 6 892 365 | 189 965 775 | 3,4 % |

Lietuva | 45 991 729 | 21,9 | 148 920 771 | 78,1 | 14 659 500 | 209 572 000 | 3,7 % |

Malta | 7 418 000 | 100 | - | 0 | - | 7 418 000 | 0,1 % |

Polska | 698 528 072 | 49,4 | 707 162 832 | 50,6 | 8 947 500 | 1 414 368 404 | 25,2 % |

Slovensko | 125 556 724 | 65,1 | 67 417 276 | 34,9 | - | 192 974 000 | 3,4 % |

Slovenija | 19 295 525 | 29,7 | 45 605 942 | 69,3 | 45 000 | 64 946 467 | 1,2 % |

Techninė pagalba | - | - | - | - | 4 381 678 | 4 381 678 | 0,1 % |

Iš viso | 2 685 123 995 | 48,2* | 2 889 340 901 | 51,8* | 44 938 123 | 5 619 403 018 | 100% |

* Į mišriąsias sumas neatsižvelgta

Mokėjimų asignavimai 2004 m. (eurais)

Naujųjų valstybių narių duomenys yra susiję tik su mokėjimais projektams, patvirtintiems pagal Sanglaudos fondą nuo 2004 m. gegužės 1 d. (t. y. juose neatsižvelgiama į ISPA projektams skirtą pasirengimo narystei paramą). Antroje lentelėje nurodomi 2004 m. atlikti mokėjimai, susiję su prieš įstojimą į ES patvirtintais ISPA projektais.

Valstybė narė | Aplinka | Transportas | Mišrūs | Iš viso |

Suma | % Aplinka | Suma | % Transp. | Suma | Suma | % |

España | 1 052 792 007 | 54,3 | 886 931 978 | 45,7 | 3 084 | 1 939 727 070 | 73,4 % |

Ellada | 85 219 745 | 24,3 | 265 538 804 | 75,7 | 1100 | 350 759 649 | 13,3 % |

Ireland | 8 179 679 | 31,6 | 17 669 517 | 68,4 | 0 | 25 849 196 | 1,0 % |

Portugal | 123 130 259 | 38,9 | 193 354 445 | 61,1 | 0 | 316 484 704 | 12,0 % |

Kypros | 0 | - | 0 | - | 0 | 0 | - |

Ceska Republika | 0 | - | 0 | - | 0 | 0 | - |

Eesti | 0 | - | 0 | - | 0 | 0 | - |

Magyarország | 0 | - | 0 | - | 0 | 0 | - |

Latvija | 0 | - | 0 | - | 0 | 0 | - |

Lietuva | 0 | - | 3 719 306 | 100 | 0 | 3 719 306 | 0,1 % |

Malta | 0 | - | 0 | - | 0 | 0 | - |

Polska | 0 | - | 2 486 700 | 100 | 0 | 2 486 700 | 0,1 % |

Slovensko | 244 720 | 15,5 | 1 335 490 | 84,5 | 0 | 1 580 210 | 0,1 % |

Slovenija | 0 | - | 0 | - | 0 | 0 | - |

Techninė pagalba | 0 | - | 0 | - | 1 494 883 | 1 494 883 | 0,1 % |

Iš viso | 1 269 566 410 | 48,1* | 1 371 036 240 | 51,9* | 1 499 067 | 2 642 101 718 | 100 % |

* Į mišriąsias sumas neatsižvelgta

Trejus metus iš eilės vyravo tendencija daugiau lėšų skirti projektams transporto srityje, tačiau trečiaisiais metais ši tendencija nebuvo tokia ryški kaip dvejais ankstesniaisiais metais.

Naujosios valstybės narės – su ankstesniais ISPA projektais susiję 2004 m. mokėjimai

Valstybė narė | Aplinka | Transportas | Iš viso |

Suma | % Aplinka | Suma | % Transp. | Suma |

Ceska Republika | 17 801 156 | 26,5 | 49 355 929 | 73,5 | 67 157 085 |

Eesti | 10 196 374 | 42,7 | 13 675 285 | 57,3 | 23 871 659 |

Latvija | 9 844 972 | 42,2 | 13 490 711 | 57,8 | 23 335 683 |

Lietuva | 3 948 533 | 27,5 | 10 395 195 | 72,4 | 14 343 728 |

Magyarorszàg | 25 960 588 | 71,9 | 10 122 098 | 28,1 | 36 082 686 |

Polska | 80 792 048 | 36,6 | 139 872 597 | 63,4 | 220 664 645 |

Slovenija | 6 024 627 | 78,9 | 1 611 175 | 21,1 | 7 635 802 |

Slovensko | 17 390 376 | 46,6 | 19 933 084 | 53,4 | 37 323 460 |

Techninė pagalba | 68 076 |

IŠ VISO | 171 958 668 | 40,0 | 258 456 071 | 60,0 | 430 482 824 |

Toliau buvo dedamos didelės pastangos užbaigti neįvykdytus mokėjimus, skirtus prieš 2000 m. pradėtiems veiksmams: 2004 m. iš viso buvo baigta 50 projektų. 2004 m. sumokėta arba panaikinta apie 33,4 % metų pradžioje neapmokėtų asignavimų. 2004 m. pabaigoje neapmokėti asignavimai sudarė tik 15 % Sanglaudos fondo metinio biudžeto lėšų (palyginti su daugiau nei 50 % 2002 m. pabaigoje ir 39 % 2003 m. pabaigoje). Pastangos sumažinti neapmokėtus asignavimus bus tęsiamos 2005 m. bendradarbiaujant su nacionalinėmis valdžios institucijomis, atsakingomis už projektų įgyvendinimą ir susijusius mokėjimų prašymus.

1993–1999 m. prisiimtų įsipareigojimų įvykdymas 2004 m. (eurais)

Valstybė narė | Pradinė neįvykdytų įsipareigojimų suma | Panaikinti įsipareigojimai | Mokėjimai | Galutinė neįvykdytų įsipareigojimų suma |

España | 650 933 534 | 4 952 169 | 268 409 585 | 377 571 780 |

Ellada | 424 708 187 | 86 288 597 | 29 744 454 | 308 675 136 |

Ireland | 51 096 704 | 0 | 4 037 714 | 47 058 990 |

Portugal | 139 854 914 | 5 852 657 | 23 728 888 | 110 273 369 |

Iš viso | 1 266 593 339 | 97 093 423 | 325 920 642 | 843 579 275 |

2. EKONOMINė APLINKA IR SąLYGOS

Tarybos reglamente dėl Sanglaudos fondo[1] nustatomos Fondo finansavimo, susijusio su makroekonominiu valdymu, sąlygos. Jokių valstybės narės nauji projektai arba, jeigu yra dideli projektai, jokie nauji projekto etapai, negali būti finansuojami, jeigu Taryba nustato, kad valstybė narė neįgyvendino stabilumo arba konvergencijos programos taip, kad būtų išvengta perviršinio šalies biudžeto deficito.

2004 m. perviršinis deficitas buvo nustatytas septyniose Sanglaudos fondo paramą gaunančiose valstybėse narėse, įskaitant šešias naująsias valstybes nares.

2004 m. liepos 5 d. Taryba nusprendė, kad šešiose naujosiose valstybėse narėse (Čekija, Kipras, Vengrija, Malta, Lenkija ir Slovakija) yra perviršinis deficitas ir rekomendavo jį ištaisyti iki 2005 m. (Kipras), 2006 m. (Malta), 2007 m. (Lenkija ir Slovakija) ir 2008 m. (Čekija ir Vengrija). 2004 m. gruodžio 22 d. Komisija priėjo išvados, kad visos šalys, išskyrus Vengriją, ėmėsi veiksmingų veiksmų atsiliepdamos į Tarybos rekomendacijas, todėl tuo metu nereikėjo imtis papildomų veiksmų pagal perviršinio deficito procedūrą (PDP). 2005 m. sausio mėn. Taryba priėjo tos pačios išvados. 2005 m. sausio 18 d. Taryba nustatė, kad Vengrija nesiėmė efektyvių veiksmų reaguodama į Tarybos rekomendacijas ir kovo 8 d. priėmė naują rekomendaciją, kurioje reikalauja, kad Vengrija iki 2005 m. liepos 8 d. imtųsi efektyvių veiksmų, susijusių su papildomomis priemonėmis 2005 m. nustatytam deficito lygiui pasiekti.

2004 m. liepos 5 d. Taryba nusprendė, kad Graikijoje yra perviršinis deficitas ir rekomendavo jį ištaisyti iki 2005 metų. 2005 m. sausio 18 d. Taryba nusprendė, kad Graikija nesiėmė efektyvių veiksmų reaguodama į šią rekomendaciją ir vasario 17 d. priėmė sprendimą, kuriame reikalaujama, kad Graikija imtųsi priemonių šiai padėčiai ištaisyti. Ji rekomendavo kruopščiai įgyvendinti 2005 m. biudžetą, 2006 m. atlikti papildomą koregavimą, kurio minimalus dydis 0,6 % BVP, 2005 m. kovo 21 d. pateikti atnaujintą Graikijos stabilumo programą ir iki kovo 21 d. imtis reikalaujamų papildomų priemonių. 2005 m. balandžio 12 d. Taryba, remdamasi balandžio 12 d. Komisijos komunikatu, iš naujo įvertino padėtį Graikijoje. Ji nusprendė, kad Graikijos vyriausybė vykdo efektyvius veiksmus atsiliepdama į Tarybos įspėjimą.

3. DEšIMTIES šALIų KANDIDAčIų įSTOJIMAS į ES

2004 m. gegužės 1 d., ES plėtros dieną, visos 8 naujosios valstybės narės, anksčiau gavusios ISPA paramą, taip pat Kipras ir Malta atitiko Sanglaudos fondo paramos gavimo kriterijus.

Anksčiau pagal ISPA finansinę priemonę patvirtinti projektai savaime tapo Sanglaudos fondo projektais ir nuo to laiko jiems taikomos Sanglaudos fondo taisyklės.

2004–2006 m. struktūrinei paramai 10 naujųjų ES valstybių narių skirta 24 mlrd. EUR (dabartinėmis kainomis), iš kurių daugiau nei trečdalis numatyta Sanglaudos fondui.

Lentelė : Sanglaudos fondo lėšos stojančiosioms šalims 2004–2006 m.

Šalis | Vidutinė skiriamų lėšų suma (mln. EUR – 2004 m. kainomis) |

Kypros | 53,94* |

Ceska Republika | 936,05 |

Eesti | 309,03 |

Magyarország | 1 112,67 |

Latvija | 515,43 |

Lietuva | 608,17 |

Malta | 21,94 |

Polska | 4 178,60 |

Slovensko | 570,50 |

Slovenija | 188,71 |

Iš viso | 8 495,04 |

*Įskaitant Žuvininkystės orientavimo finansinį instrumentą (FIFG)

4. DERINIMAS SU TRANSPORTO IR APLINKOS POLITIKA

4.1. Transportas

2004 m. transporto sektoriui skirta šiek tiek daugiau nei pusė (51,8 %) visų Sanglaudos fondo įsipareigojimų. Kaip ir anksčiau Komisija paprašė valstybių narių teikti pirmenybę geležinkelių projektams. 2004 m. valstybių narių patvirtinti projektai nurodyti priede.

Sanglaudos fondas teikia specialias lėšas transporto infrastruktūros tinklams, susijusiems su transeuropiniais tinklais. Svarbu gerai suderinti struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo veiklą, siekiant užtikrinti Bendrijos centrinių regionų ir struktūriškai nepalankiose vietovėse – salose, prieigos prie jūros neturinčiose ar periferinėse vietovėse esančių regionų vienodą vystymąsi.

2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė persvarstytą sprendimą dėl Bendrijos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių. Sprendime nurodyta 30 prioritetinių europinės svarbos projektų, kurių išlaidos sudaro apie 225 mlrd. EUR. Sprendime valstybės narės raginamos suteikti pirmenybę šiems projektams. Atitinkamų valstybių narių prašoma skirti ypatingą dėmesį šiems projektams teikiant Sanglaudos fondo ir apskritai struktūrinių fondų paramą.

Naujosioms valstybėms narėms 2004 m. gegužės 1 d. įstojus į ES, Komisija išanalizavo transeuropinio tinklo infrastruktūros padėtį, ypač 30 prioritetinių projektų ir tokių projektų kaip ERTMS bei SESAME[2] išlaidas ir jų finansavimą. [Komisija, 2004 m. liepos mėn. paskelbus jos TEN finansinės programos išsamią analizę ((KOM) 475 – 2004), 2007–2013 m. finansinėse perspektyvose pasiūlė padidinti maksimalią bendrojo finansavimo normą].

4.2. Aplinka

2004 m. buvo svarbūs aplinkos projektų atžvilgiu, kurių išlaidos sudarė šiek tiek mažiau nei pusė (48,2 %) visų Sanglaudos fondo įsipareigojimų lėšų. Prioritetinės šio sektoriaus sritys ir toliau buvo geriamojo vandens tiekimas, nuotekų bei kietųjų atliekų tvarkymas. Sanglaudos fondas padeda siekti su tvariu vystymusi susijusių Bendrijos tikslų, ypač gamtinių išteklių, atliekų ir klimato kaitos valdymo srityje. 2004 m. valstybių narių patvirtinti projektai ir veikla yra nurodyti priede.

Sanglaudos fondas padėjo veiksmingiau įgyvendinti su aplinka susijusius teisės aktus tiek tiesiogiai finansuodamas infrastruktūras, tiek skatindamas taikyti direktyvas, kurių įgyvendinimas iš dalies sąlygojo paramos gavimą. Kalbama apie temines intervencines priemones, pvz., kietųjų atliekų ir nuotekų tvarkymą, taip pat poveikio aplinkai įvertinimą.

Naujosios valstybės narės vandens ūkio tvarkybą ir kietųjų atliekų tvarkymą priskyrė prioritetinėms išlaidų sritims. Investicijos bei infrastruktūra ir toliau daugeliu atveju yra labai reikalingos tokiose srityse kaip kietųjų atliekų ir vandens ūkio (ypač miesto nuotekų tvarkymo), taip pat siekiant užtikrinti oro kokybę ir sumažinti pramoninę taršą. Todėl naujosioms valstybėms narėms yra svarbi iš Sanglaudos fondo lėšų teikiama parama aplinkos infrastruktūrai.

5. Tyrimai ir jų išvados

Airijoje, Ispanijoje, Graikijoje ir Portugalijoje buvo atlikta 10 projektų audito misijų ir 6 valdymo ir kontrolės sistemų audito misijos.

Įgyvendinant projektus didžioji trūkumų dalis yra susijusi su viešųjų sutarčių sudarymo procedūromis, nors padėtis atitinkamose valstybėse narėse skiriasi. Atsižvelgiant į valstybių narių sukurtas sistemas, siekiant atitikti Komisijos reglamento (EB) Nr. 1386/2002 reikalavimus dėl valdymo ir kontrolės sistemų, 2004 m. buvo pasiekta pažanga, nors 2003 m. Graikijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje buvo nustatytos tam tikros problemos bei apie jas pranešta nacionalinėms institucijoms pagal partnerystės programą.

Visos 10 naujųjų valstybių narių pateikė savo valdymo ir kontrolės sistemų aprašymą Komisijai, kuri nustatė, kad šios sistemos yra suderintos su Bendrijos teisės aktuose reikalaujamomis normomis. Tokie teigiami atsiliepimai rodo, kad padaryta gera pradžia sukūrus teisingas įgyvendinimo sistemas, kurias Komisija toliau tikrins ateityje. Taigi 2005 m. remiantis Regionų politikos generalinio direktorato audito strategija bus atliekami patikrinimai vietoje ir atitikties testai atsitiktinai atrinkus projektų imtį. Šie patikrinimai bus atliekami visose dešimtyje naujųjų valstybių narių.

Dešimt projektų audito misijų buvo atlikta Latvijoje, Vengrijoje, Estijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje ir Slovėnijoje. Audito metu pirmiausia buvo tikrinami projektų finansiniai srautai ir tai, kaip laikomasi su išlaidų tinkamumu finansavimui susijusių taisyklių.

6. PAžEIDIMAI IR PAGALBOS NUTRAUKIMAS

Pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 1831/94[3] (dėl pažeidimų ir su Sanglaudos fondo finansavimu ir šios srities informacinės sistemos organizavimu susijusių neteisingai sumokėtų sumų susigrąžinimo) 3 straipsnį paramą gaunančios valstybės narės turi pranešti Komisijai apie visus pažeidimus, ištirtus parengtinio administracinio ar teisminio tyrimo metu.

2004 m.[4] trys iš keturių senųjų valstybių narių, t. y. Graikija, Ispanija ir Portugalija, pranešė Komisijai iš viso apie 275 pažeidimų atvejus (atitinkamai 262, 1 ir 12). Airija pagal minėtą reglamentą Komisijai pranešė, kad 2004 m. ji neužregistravo jokių pažeidimų. Pažeidimų atvejai, apie kuriuos pranešė Graikijos institucijos, buvo susiję su 126 058 589 EUR Bendrijos paramos lėšų. Dauguma pažeidimų buvo susiję su tam tikrų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymu, kiti pažeidimai susiję su reikalavimų neatitinkančiomis išlaidomis. Pažeidimų atvejai, apie kuriuos pranešė Ispanijos institucijos, buvo susiję su 384 407 EUR, o 12 Portugalijos praneštų pažeidimų atvejų – su 22 234 344 EUR Bendrijos paramos lėšų. Be to, dvi naujosios valstybės narės, t. y. Lenkija ir Latvija, Komisijai iš viso pranešė apie šešis pažeidimų atvejus (atitinkamai 5 ir 1). Pažeidimų atvejai, apie kuriuos pranešė Lenkijos institucijos, susiję su 802 426 EUR, o Latvijos institucijų praneštas pažeidimo atvejis – su 1 273 EUR Bendrijos paramos lėšų. Nustatytų pažeidimų pobūdis yra toks pats kaip anksčiau minėtais atvejais.

7. VERTINIMAS

2004 m. pabaigoje Regioninės politikos GD pradėjo diskusijas su visomis Sanglaudos fondo paramą gaunančiomis valstybėmis narėmis dėl kokybės užtikrinimo gebėjimo. Komisija, griežtai laikydamasi reglamento reikalavimų, pateikė užduočių, kurias reikėtų atlikti prieš pateikiant paraišką Komisijai, aprašymą. Valstybės narės buvo raginamos atlikti savarankišką esamų savo administracijos mechanizmų veiklos įvertinimą, siekiant nustatyti visas galimas kliūtis projektų rengimui. Remiantis tokiu savarankišku įvertinimu, iki 2000–2006 m. laikotarpio pabaigos galėtų būti pateikiami atitinkami techninės pagalbos pasiūlymai dėl bendrojo finansavimo.

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1164/94 13 straipsnio nuostatas Komisija ir valstybės narės turi užtikrinti Bendrijos paramos veiksmingumą įgyvendinant iš Sanglaudos fondo lėšų bendrai finansuojamus projektus. Šiam tikslui naudojamos monitoringo ir vertinimo priemonės. Komisija ir valstybės narės, prireikus bendradarbiaudamos su EIB, gali atlikti projektų vertinimą ir įvertinimą.

Kalbant apie metodinį lygmenį, prie kiekvienos projekto paraiškos pridedama sąnaudų ir naudos analizė. Sąnaudų ir naudos analizė turėtų rodyti, kad vidutinės trukmės laikotarpiu nustatyta socialinė ir ekonominė nauda proporcinga suteiktai finansinei paramai. Šį vertinimą tikrina Komisija, remdamasi 2003 m. paskelbtu sąnaudų ir naudos analizės vadovu[5], kurį tiek projektų rėmėjai, tiek pati Komisija naudoja kaip bendrą pamatinį dokumentą.

2004 m. sausio mėn. GD REGIO pradėjo iš Sanglaudos fondo lėšų 1993–2002 m. Graikijoje, Ispanijoje, Airijoje ir Portugalijoje bendrai finansuotų 200 projektų imties ex-post vertinimą. 2005 m. sausio mėn. po glaudaus bendradarbiavimo su tiesiogiai susijusiomis Komisijos tarnybomis buvo galutinai parengta apibendrinimo ataskaita ir keturių šalių analizės. Pagrindinės išvados pateikiamos priede (5.4 punktas).

8. INFORMAVIMAS IR VIEšUMAS

2004 m. birželio 24 d. ir lapkričio 24 d. Briuselyje buvo surengti du informaciniai susirinkimai, kuriuose dalyvavo visos 25 valstybės narės. 2003 m. lapkričio mėn. vykusio susirinkimo metu kelios delegacijos pareiškė norą, kad Komisijos tarnybos persvarstytų 1996 m. birželio 25 d. Komisijos sprendimą Nr. 96/455/EEB dėl informavimo ir viešumo priemonių, susijusių su Sanglaudos fondo veikla. Jos tvirtino, kad tam tikros priemonės yra pernelyg sudėtingos ir todėl jų negalima įgyvendinti, o kai kurios nuostatos yra nesuderinamos su 1999 m. persvarstytu Reglamentu Nr. 1164/94. 2004 m. balandžio mėn. buvo priimtas Komisijos reglamentas[6], pakeitęs 1996 m. Komisijos sprendimą.

Siekiant palengvinti šio naujojo reglamento įgyvendinimą Regioninės politikos GD tinklalapyje Inforegio http://europa.eu.int/comm/regional_policy/sources/docoffic/official/regulation/regpub_fr.htm buvo paskelbta papildoma informacija. Tuo pačiu tikslu reglamentas taip pat buvo pateiktas Regioninės politikos GD žurnale Inforegio Panorama (Nr. 14, 2004 m. rugsėjo mėn.), kuriame visas straipsnių rinkinys buvo skirtas Sanglaudos fondui.

Be to, siekdamas plačiajai visuomenei suteikti pagrindinę informaciją apie Sanglaudos fondą, Regioninės politikos GD atnaujino Sanglaudos fondo tinklalapį (http://europa.eu.int/comm/regional_policy/funds/procf/cf_en.htm). Nuo 2005 m. pavasario egzistuojančiame tinklalapyje šiuo metu pateikiamos nuorodos į teisinius dokumentus, finansinius duomenis, žemėlapius ir projektų pavyzdžius 19 Bendrijos kalbų, taip pat bulgarų ir rumunų kalbomis.

[1] Tarybos reglamento (EB) Nr. 1164/94, iš dalies pakeisto Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1264/99, 6 straipsnis.

[2] ERTMS: Europos geležinkelių eismo valdymo sistema. SESAME : Bendros Europos skraidymo erdvės valdymo programa.

[3] OL L 191, 1994 7 27, p. 9.

[4] Padėtis 2005 3 14; į šiuos duomenis neįtraukti pranešimai iš ketvirtojo 2004 m. ketvirčio.

[5] http://europa.eu.int/comm/regional_policy/sources/docgener/guides/cost/guide02_fr.pdf

[6] 2004 m. balandžio 1 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 621/2004, nustatantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 1164/94 įgyvendinimo taisykles dėl informavimo ir viešumo priemonių, susijusių su Sanglaudos fondo veikla

Top