Help Print this page 
Title and reference
Komisijos komunikatas Europos parlamentui, Tarybai, Europos Ekonominių ir Socialinių Reikalų komitetui ir Regionų komitetui - Įgyvendinant Bendrijos Lisabonos programą: reglamentavimo aplinkos supaprastinimo strategija

/* KOM/2005/0535 galutinis */
Multilingual display
Text

52005DC0535




[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 25.10.2005

KOM(2005) 535 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMINIŲ IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Įgyvendinant Bendrijos Lisabonos programą:reglamentavimo aplinkossupaprastinimo strategija

1. Įvadas

2005 m. kovo mėn. komunikate „Geresnis reglamentavimas augimui ir užimtumui Europos Sąjungoje skatinti“ [1] numatyta, kad reglamentavimo paprastinimas yra vienas iš ES veiklos prioritetų. Tai yra atsakas į Europos Parlamento ir Tarybos raginimus paprastinti ES teisės aktus ir gerinti jų kokybę. Geresnis reglamentavimas yra visiškai įtrauktas į atnaujintą Lisabonos strategiją ekonomikos augimui ir darbo vietų sukūrimui Europoje skatinti, todėl daugiausia dėmesio yra skiriama acquis elementams, susijusiems su įmonių konkurencingumu ES. Pagrindinis jo tikslas – prisidėti prie ES reglamentavimo sistemos, kuri atitiktų griežčiausius teisėkūros standartus ir kurioje būtų taikomi subsidiarumo ir proporcingumo principai, kūrimo.

Vadovaudamasi šiais principais, ES turėtų priimti teisės aktą tik tuo atveju, jei siūlomo veiksmo tikslą bus lengviau įgyvendinti ES lygiu. Visi tokie veiksmai turėtų būti tik tokio masto, kokio reikia politiniams tikslams pasiekti. Jie turėtų būti ekonomiškai efektyvūs ir nustatomi naudojantis mažiausiai apsunkinančia reglamentavimo forma. Šiuo atžvilgiu paprastinant teisės aktus siekiama, kad tiek Bendrijos, tiek nacionaliniu lygiu jie būtų kuo mažesnė našta, kad juos taikyti būtų lengva ir todėl būtų galima lengviau pasiekti juose numatytų tikslų.

Europos Sąjungai vystantis, per pastarąjį pusę amžiaus buvo priimta daugybė Bendrijos teisės aktų – Bendrijos acquis . Dažnai 25 taisyklės buvo pakeičiamos viena, todėl buvo sukurta patikimesnė verslo teisinė aplinka ir vienodos veikimo sąlygos. Šie teisės aktai buvo nepamainomi kuriant bendrąją rinką, ES aplinkos politiką ir visos ES mastu nustatant darbuotojų ir vartotojų apsaugos priemones. Kita vertus, reglamentavimas gali pareikalauti papildomų išlaidų, sudaryti kliūčių verslo plėtrai, nukreipti išteklius nuo veiksmingesnių panaudojimo būdų, tam tikrais atvejais gali varžyti inovacijas, našumą ir ekonomikos augimą. Todėl svarbu rasti tinkamą pusiausvyrą, užtikrinančią, kad teisinė aplinka būtų būtina, paprasta ir veiksminga.

2005 m. kovo mėn. komunikate Komisija pateikia naują metodą, kaip toliau gerinti reglamentavimą siekiant padidinti konkurencingumą. Jame pagrindinis dėmesys skiriamas:

(1) naujų teisės aktų pasiūlymų poveikio įvertinimo gerinimui ir platesniam taikymui, taip pat metodologijos administracinėms išlaidoms apskaičiuoti sukūrimui[2]. 2005 m. birželį Komisija patvirtino naujas platesnes poveikio vertinimo gaires. Poveikio vertinimas yra paremtas darnaus vystymosi principu ir yra skirtas tam, kad politikos formuotojai savo sprendimus galėtų grįsti naujų teisės aktų potencialaus ekonominio, socialinio poveikio ir poveikio aplinkai išsamia analize;

(2) dar nepriimtų teisės aktų pasiūlymų atrankai. 2005 m. rugsėjį Komisija paskelbė, kad, po to, kai buvo atlikta išsami atranka[3], ji ketina atsiimti 68 pateiktus, bet dar nepriimtus pasiūlymus;

(3) naujo esamų teisės aktų paprastinimo metodo įdiegimui. Šiame komunikate išdėstyta atnaujinta Komisijos būsimo teisės aktų paprastinimo strategija.

Paprastinimas nėra nauja idėja[4]. Tačiau dabar atėjo metas spartiems pokyčiams. Ši strategija yra paremta ankstesniu institucijų darbu racionalizuojant Bendrijos taisykles ir konsultacijomis su suinteresuotomis šalimis. Visų pirma ja siekiama sukurti tokią Europos reglamentavimo sistemą, kuri padėtų pasiekti Lisabonos darbotvarkės tikslus.

Ši iniciatyva ypač svarbi Europos mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), sudarančioms 99% visų įmonių ir teikiančioms du trečdalius darbo vietų. Kadangi MVĮ yra mažesnės, joms tenka neproporcingai didelė finansinė ir administracinė našta palyginus su didžiosiomis įmonėmis, nes jos turi dar mažiau išteklių ir nepakankamai kompetencijos perprasti dažnai sudėtingas taisykles ir reglamentus. Todėl būtina įvertinti, kaip paprastinant teisės aktus būtų galima atsižvelgti į MVĮ būdingus poreikius. Šiuo atžvilgiu ypač derėtų atkreipti dėmesį į MVĮ naštos, kurią sudaro statistika ir duomenų rinkimas, sumažinimą.

Vis dėlto, geresnis reglamentavimas – nėra reglamentavimo nebuvimas. Teisės aktų supaprastinimas Bendrijos ir valstybių narių lygiu reiškia, kad piliečiams ir ūkio subjektams bus lengviau veikti. O tai turėtų leisti priimti veiksmingesnius teisės aktus, geriau pritaikytus įgyvendinti Bendrijos politikos tikslus.

2. Nauja paprastinimo ES lygiu strategija

Acquis peržiūra turi tapti nenutrūkstamu ir sistemingu procesu, leidžiančiu teisės aktų leidėjams koreguoti tiesės aktus atsižvelgiant į visus teisėtus privačiojo ir viešojo sektorių interesus.

Šiam procesui pradėti po išsamių konsultacijų buvo nustatyta pirmoji paprastintinų teisės aktų grupė. Toliau šio proceso varomoji jėga bus naujos sistemingesnės ir išsamia teisės aktų poveikio analize paremtos peržiūros procedūros, padėsiančios nustatyti, kokius teisės aktus reikėtų supaprastinti ateityje. Peržiūrint acquis bus atliekamos išsamios ekonominės analizės ir visiškai atsižvelgiama į ES socialinius ir ekonominius siekius, nes jie yra bendro Sutartyje numatyto tikslo – darnaus vystymosi – esminiai elementai.

a. Tęstinė suinteresuotų šalių praktine patirtimi paremta programa

Šio komunikato II priede išdėstyta tęstinė paprastinimo programa, kuri yra naujos paprastinimo strategijos dalis. Programoje nurodyta, kokius konkrečius teisės aktus Komisija numato peržiūrėti ir įvertinti siekdama juos supaprastinti per artimiausius trejus metus.

Šiais metais Komisija jau pradėjo išsamias konsultacijas su valstybėmis narėmis ir verslo atstovais. Be to, internete vyksta konsultacijos su visuomene[5]. Konsultacijų išvados, apibendrintos šio komunikato I priede, šiuo metu yra lyginamos su pačios Komisijos patirtimi, siekiant įvertinti kiekvieno supaprastinimo pasiūlymo naudą. Komisija išanalizuos taisykles, kurios, atrodytų, varžo konkurenciją (įskaitant administracinius reikalavimus), siekdama užtikrinti, kad jos yra tikrai būtinos ir proporcingos kitiems siekiamiems viešiesiems interesams. Šiuo atveju bus atsižvelgiama į pagalbinių tarnybų, tokių kaip SOLVIT[6] surinktus duomenis, taip pat į viešųjų konsultacijų rezultatus, kad būtų galima nustatyti problemos pobūdį ir galimus sprendimo būdus.

Tęstinėje programoje sprendžiama daug per plačias konsultacijas kilusių konkrečių susirūpinimą keliančių klausimų iš su verslo konkurencingumu susijusių sričių, pvz., bendrovių teisės, finansinių paslaugų, transporto, vartotojų apsaugos ir atliekų. Į programą taip pat yra įtraukti Tarybos nustatyti prioritetai[7]. Ši programa bus sistemingai peržiūrima ir atnaujinama.

Didžiausias teisės aktų paprastinimo iniciatyvas Komisija įtrauks į savo metines teisėkūros programas, ji taip pat ketina išleisti vienas kitą papildančių komunikatų seriją, kuriuose išsamiau būtų aprašoma, kaip bus paprastinimo uždaviniai keliami arba integruojami į žemės ūkio[8], aplinkos[9], sveikatos ir saugos darbe[10], žuvininkystės[11], mokesčių, muitinės, statistikos[12] ir darbo teisės[13] sektorius. Šie komunikatai bus naudingi konsultuojantis su suinteresuotomis šalimis.

Į tęstinę programą yra įtrauktos išsamios verslo konkurencingumui svarbių sričių, tokių kaip atliekos ir ženklinimas, teisės aktų paprastinimo iniciatyvos. Į ją taip pat įtrauktos konkrečių sektorių, pavyzdžiui, automobilių ar statybos prekių, taisyklės ir visiems sektoriams taikomos horizontaliosios, pavyzdžiui, su viešaisiais pirkimais ar mokesčiais susijusios, taisyklės. |

b. Strategija, paremta nuolatiniu ir išsamiu sektorių įvertinimu

Siekdama toliau tęsti acquis įvertinimą pasibaigus šiai paprastinimo programai, Komisija nustatys, ką reikia supaprastinti atskiruose sektoriuose. Taip bus galima įvertinti, kiek apskritai yra veiksmingi konkrečiam sektoriui taikomi teisės aktai ir ką dar galima supaprastinti. Tai reiškia, kad analizuojant kiekvieną aptariamą sektorių bus tikrinamas ir bendrų, ir šiam konkrečiam sektoriui taikomų teisės aktų poveikis. Bus įvertinama konkretaus teisės akto teikiama nauda ir jam skiriamos išlaidos (administracinės ir kitos).

Pradžioje bus orientuojamasi į tris sektorius: automobilių, statybos ir atliekų. Siekiant numatyti darnų šių pramonės sektorių vystymąsi ir nustatyti geriausią reglamentavimo strategiją, dabartinės teisinės aplinkos poveikis yra vertinamas glaudžiai bendradarbiaujant su suinteresuotomis šalimis. Pavyzdžiui, tikimasi, kad vykdant CARS 21[14] iniciatyvą automobilių sektoriuje bus rekomenduojama gerokai sumažinti Bendrijos teisės aktų apimtį tiesiogiai pateikiant nuorodą į tarptautines priemones ir leidžiant atlikti lankstesnį motorinių transporto priemonių atitikties įvertinimą ir įvesti lankstesnę tikrinimo tvarką.

Kaip numatyta komunikate „Įgyvendinant Bendrijos Lisabonos programą: politinis pagrindas ES gamybai stiprinti siekiant labiau integruotos pramonės politikos strategijos“[15], Komisija laipsniškai taikys šią strategiją ir kitiems pramonės sektoriams, pavyzdžiui, vaistų, mašinų gamybos, informacijos ir ryšių technologijų ir daug energijos naudojantiems sektoriams. Teisės aktai taip pat bus paprastinami teisiniu požiūriu, ir tai paveiks visus sektorius. Tokios atrankos rezultatai bus įtraukti į tęstinę programą.

Strategija taip pat bus taikoma paslaugų sektoriui, kuris sudaro daugiau kaip 70% ES BVP. Paslaugos yra svarbios visai likusiai ekonomikai ir sukuria svarbias rinkas gaminiams, tokiems kaip telekomunikacijų, geležinkelio, erdvėlaivių ir elektros energijos gamybos įrenginiai. Kadangi vidaus rinkoje vis daugiau paslaugų teikiama iš vienos valstybės į kitą, labai svarbu, kad ES teisinė aplinka skatintų jų konkurencingumą, o tai savo ruožtu suteiktų papildomą konkurencinį pranašumą visai ES ekonomikai.

Paprastinama bus remiantis išsamia poveikio visoms suinteresuotoms šalims, įskaitant verslą ir pramonę, analize ir atsižvelgiant į tikslus, kurių buvo siekiama priimant teisės aktus. Šiame komunikate yra įvardyti paprastinimo prioritetai gamybos pramonės srityje. |

3. Kokiomis priemonėmis Komisija ketina paprastinti

Komisija ketina pasinaudoti šiais metodais teisės aktams paprastinti:

a. Panaikinimas

Daugelis nuo 1957 m. priimtų teisės aktų jau tapo nebeaktualūs arba atgyvenę dėl technikos ir technologijų pažangos, Sąjungos politikos raidos, dėl to, kad pasikeitė sutarčių bendrų normų taikymo būdai ir tarptautinės taisyklės ar standartai. Daug tokių pasenusių dokumentų jau yra oficialiai panaikinti. Tačiau yra galiojančių teisės aktų, kurių praktinė reikšmė yra nedidelė arba jos visai nėra. Dėl kai kurių tokių teisės aktų nuostatų valdžios institucijoms ir įmonėms ir toliau tenka vykdyti įsipareigojimus, ypač administracinio pobūdžio. Komisija ir toliau stengsis užtikrinti, kad tokie neaktualūs arba pasenę teisės aktai būtų panaikinami[16].

Panaikinus Bendrijos teisės aktus svarbu panaikinti ir atitinkamas valstybių narių teisės aktų įgyvendinimo priemones, kad būtų pasiektas pageidaujamas praktinis poveikis. Reikia užtikrinti, kad teigiamo supaprastinto Bendrijos reglamentavimo poveikio neužgožtų naujos nacionalinės taisyklės ir naujos techninės kliūtys. Komisija mano, kad jos pasiūlymas panaikinti direktyvą dėl pakavimo[17] yra kitų teisėkūros proceso dalyvių politinės valios išbandymas – ar jie taip pat pasiryžę siekti supaprastinimo.

Buvo svarstoma galimybė į Komisijos teisės aktų pasiūlymus įtraukti laikinojo galiojimo išlygą siekiant išvengti atgyvenusių teisės aktų ir apskritai siekiant įpareigoti įstatymų leidėjus reguliariai tikrinti galiojančių teisės aktų aktualumą, veiksmingumą ir proporcingumą. Nors Komisija neatmeta šios galimybės, ji mano, kad persvarstymo išlygos paskirtis yra panaši, ir ją taikant yra mažesnė tikimybė, kad susidarys teisės spragų.

Siekdama, kad nebūtų pasenusių teisės aktų, ateityje Komisija ketina savo teisės aktų pasiūlymuose numatyti peržiūros išlygą arba, jei nebus pakenkta teisiniam nuoseklumui, laikino galiojimo išlygą. |

b. Kodifikavimas [18]

Kodifikavimas padeda gerokai sumažinti Bendrijos teisės aktų apimtį ir tekstus padaryti lengviau skaitomais ir teisiškai saugesniais, todėl didėja skaidrumas ir juos lengviau vykdyti. Komisija vykdys kodifikavimo programą[19], kurios tikslas – iki 2007 m. pabaigti acquis kodifikavimą. Kadangi aktai bus verčiami į visas 20 oficialiųjų kalbų ir vėliau konsoliduojami[20], labai išaugs nuo 2005 m. pabaigos priimamų kodifikuotų dokumentų skaičius.

c. Išdėstymas nauja redakcija[21]

Išdėstymas nauja redakcija – tai veiksmingas supaprastinimo metodas, nes konkretus teisės aktas iš dalies keičiamas ir tuo pat metu kodifikuojamas.

Kaip numatyta tarpinstituciniame susitarime[22], Komisija, siūlydama iš dalies keisti galiojančius teisės aktus, ketina šiuo metodu naudotis kiek reikės. Prioritetas bus skiriamas teisės aktų sujungimui taip siekiant kiek galima padidinti sinergiją, sumažinti dubliavimosi ir nereikalingo pertekliaus, todėl Bendrijos taisyklės taps aiškesnės ir nuoseklesnės. Kadangi šis metodas yra veiksmingas, bet sudėtingas, reikėtų numatyti, kad juo būtų naudojamasi visų pirma tai atvejais, kai daroma daug pakeitimų, o šis metodas akivaizdžiai padeda padaryti Bendrijos teisę aiškesnę, veiksmingesnę ir paprastesnę.

Atliekų sektorių reglamentuoja 18 direktyvų ir 6 reglamentai, o maisto produktų ženklinimui yra skirta ne mažiau kaip 22 Bendrijos teisės aktai. Šiuos tekstus išdėsčius nauja redakcija ūkio subjektai turėtų aiškesnę ir paprastesnę teisinę bazę. |

d. Reglamentavimo metodo modifikavimas

Norint sukurti geresnę teisinę aplinką reikia kvestionuoti metodą, kuriuo buvo priimamos jau dešimtmečiais galiojančios nuostatos. Politinis konsensusas yra labai svarbus pokyčiams bet kurioje politikos srityje paremti.

Bendras reglamentavimas ir pagrindiniai reikalavimai

Siekiant tam tikrų politikos tikslų, kai kuriais atvejais bendras reglamentavimas gali būti pigesnis ir tinkamesnis būdas negu tradicinės teisėkūros priemonės. Nepriklausomų institucijų atliekamas standartizavimas yra plačiai pripažįstamos „bendrojo reglamentavimo“ priemonės pavyzdys. Komisija aktyviai pasisako už tai, kad jis būtų laikomas teisės aktų alternatyva arba papildymu[23].

Nors praeityje būta prieštaringų rezultatų, dabar tarpinstituciniu susitarimu dėl geresnės teisėkūros yra sukurtas tvirtas pagrindas naudotis alternatyviais reglamentavimo metodais, todėl tai turėtų padidinti šių metodų patikimumą ir jais turėtų būti dažniau naudojamasi.

EB ženklas, kuriuo yra ženklinami daugelis pramoninių ir plataus vartojimo prekių, liudija, kad gaminys buvo sertifikuotas ir gali būti parduodamas Bendrijoje. Bendrijos požiūris į techninį suderinimą yra analogiškas: Bendrijos teisės aktuose reikėtų numatyti tik esminius reikalavimus ir paprastą bei aiškią atitikties įvertinimo tvarką, o dėl visų techninių specifikacijų pateikti nuorodą į suderintuosius Europos standartus. Vadovaujantis tokia politika per pastaruosius dvidešimt metų gerokai sumažėjo valdžios institucijų (nacionalinių ir Europos) intervencija prieš gaminius pateikiant į rinką ir, siekiant užtikrinti, kad tik saugūs gaminiai patektų į rinką, imta labiau pasitikėti rinkos jėgomis.

Tokį reglamentavimo būdą šiuo metu Komisija naujai persvarsto. Įtvirtinus šį būdą, jis turėtų būti taikomas dažniau ir kiek įmanoma daugiau sektorių, netgi neapsiribojant pramonės gaminių techniniu suderinimu, bet, pavyzdžiui, taikant jį ir paslaugų sektoriui. Tai, kas jau pasiekta didesnių saugumo priemonių reikalaujančiose srityse, pavyzdžiui, medicinos prietaisų ar įrenginių, gali be jokios abejonės būti taikoma arba toliau išplėtojama reglamentuojant ir kitas sritis, tokias kaip kosmetika, įrengimų skleidžiamas triukšmas arba sveikata ir sauga darbe.

Kitus sektorius reglamentuojančių ES teisės aktų nuostatos, kurios jau yra nustatytos pagrindiniuose tekstuose, galėtų būti mažiau išsamios. Tuomet būtų galima lanksčiau juos taikyti, jei, remiantis pagrindiniais teisės aktais, būtų pripažinta Komisija kompetencija vykdyti įgyvendinimo priemones greitesnėmis procedūromis. 2004 m. balandžio mėn. Komisija pakeitė pasiūlymą iš dalies pakeisti su Komisijos įgyvendinimo įgaliojimais susijusias taisykles[24].

Komisija skatins paprastesnį reglamentavimą ir labiau rems standartizavimą, kuris labai pasiteisino laisvo prekių judėjimo srityje. Pavyzdžiui, sukūrus Europos medienos techninių specifikacijų standartą būtų galima panaikinti šiuo metu galiojančią direktyvą. Kitas pavyzdys – geros laboratorijų praktikos standartai. Jais remiantis buvo galima be papildomų teisinių priemonių įgyvendinti kosmetikos direktyvų reikalavimus.

Nuo direktyvų prie reglamentų

Kaip aiškiai išdėstyta Komisijos komunikate dėl geresnio reglamentavimo augimui ir užimtumui Europos Sąjungoje skatinti, atitinkamos teisinės priemonės turi būti pasirenkamos atlikus kruopščią analizę. Tam tikromis aplinkybėmis renkantis reglamentą, o ne direktyvą, galima prisidėti prie paprastinimo, nes reglamentus galima taikyti nedelsiant, be to, tai garantuoja, kad visiems vienu metu bus taikomos tos pačios taisyklės ir bus skiriamas dėmesys konkrečiai ES taisyklėms vykdyti. Konsultacijų metu toks paprastinimo didinimas buvo daugelio palankiai įvertintas akcentuojant, kad taip būtų išvengta teisės aktų įgyvendinimo skirtumų valstybėse narėse.

Remdamasi Sutarties nuostatomis ir atsižvelgdama į Sutarties protokolą dėl subsidiarumo ir proporcingumo, Komisija ketina ir toliau nagrinėti supaprastinimo galimybes konkrečiais atvejais direktyvas keisdama reglamentais. |

e. Skatinimas naudotis informacinėmis technologijomis

Didelį informacinių technologijų potencialą būtų galima geriau išnaudoti. Saugi ir integruota e.vyriausybė, kurioje būtų greičiau atliekamos procedūros, mažiau popierizmo, užtikrintas vienodesnis įstatymų taikymas ir mažesnė klaidų tikimybė, galėtų padėti sumažinti administracinę naštą.

Paprastinimui bus skirtas būsimas Komisijos e.vyriausybės veiksmų planas, kuris bus paskelbtas 2006 m. pagal i2010 iniciatyvą[25]. Pagrindinis dėmesys bus skiriamas naudojimuisi tiesiogine patirtimi ir geros praktikos, kai buvo pasiekta apčiuopiamų rezultatų veiksmingai dirbant ir tenkinant vartotojų poreikius, pavyzdžiais.

Komisija užtikrins, kad ES teisinė ir veiklos sistema būtų pritaikyta supaprastintai ir kompiuterizuotai tvarkai.

Prireikus Komisija pateiks pasiūlymus iš dalies pakeisti tam tikrus teisės aktus, siekdama pakeisti tvarką taip, kad būtų galima naudotis šiuolaikinėmis priemonėmis ir technologijomis. Muitinės kodekso modernizavimas gerokai pasistūmėjo į priekį, ir įstatymų leidėjams jau yra pateikti pasiūlymai dėl mokesčių sektoriaus. Įmonių įsipareigojimai teikti statistinius duomenis taip pat galėtų būti supaprastinti, jei būtų plačiau naudojamasi IT priemonėmis.

2006 m. paskelbdama E.vyriausybės veiksmų planą, Komisija suaktyvins savo iniciatyvas šioje srityje. Atitinkamai Bendrijos vidaus tvarkos taisyklės bus pataisytos taip, kad būtų kiek galima labiau išnaudojamas šiuolaikinių informacinių technologijų potencialas. |

4. Institucijų ir valstybių narių parama

Bendrą tikslą – skatinti geresnį reglamentavimą mūsų įmonėms ir piliečiams, siekiant padidinti Europos konkurencingumą – Komisija galės realizuoti tik tuo atveju, jei visos institucijos dės visas pastangas šiai strategijai paremti ir prisiims visišką atsakomybę dėl dalyvavimo šiame procese. Tai reiškia, kad reikia kurti ne tik bendrą metodą, bet ir formuoti bendrą požiūrį:

- Komisija naudosis savo iniciatyvos teise ir teiks pasiūlymus dėl teisės aktų supaprastinimo. Siekiant įrodyti, kad siūlomomis priemonėmis bus sukurta pridėtinė vertė ekonomikos augimo ir užimtumo didinimo atžvilgiu, vadovaujantis geresnio reglamentavimo praktika, bus atliekami išsamūs jų ex post įvertinimai, vyks išsamios konsultacijos su suinteresuotomis šalimis ir bus kruopščiai įvertinamos įvairios galimybės. Siekiant užtikrinti, kad paprastinimo prioritetai visose srityse būtų įgyvendinti laiku, Komisija nustatys atitinkamas vidaus priemones pažangai stebėti ir apie ją pranešti kolegijai.

- Kadangi Komisijos pateiktus supaprastinimo pasiūlymus turi priimti bendrame teisėkūros procese dalyvaujančios institucijos, labai svarbu iki galo įgyvendinti 2003 m. tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros ir išnaudoti visus su juo susijusius ES teisės aktų paprastinimo būdus. Atsižvelgdama į visa tai, Komisija primena Europos Parlamento ir Tarybos prisiimtą įsipareigojimą patobulinti paprastinimo veiklos metodus[26]. Visos trys institucijos taip pat pripažino, kad reikia sukurti bendrą poveikio vertinimo metodą, ir Komisija tikisi, kad iki metų pabaigos dėl jo bus susitarta.

- Be to, ES įmonių teisinė aplinka pagerės, tik tuo atveju, jei bus imamasi iniciatyvų ne tik ES lygiu, bet ir valstybės narės vykdys ne mažiau ambicingas programas. Priešingai negu įprasta manyti, įmonių veiklą reglamentuojančią teisinę aplinką sudaro daugiausia nacionalinės taisyklės. Bendrijos teisės aktus nacionaliniai reguliuotojai papildo techniniais reikalavimais, ženklinimo prievolėmis, leidimų išdavimo tvarka ir kitais administraciniais reikalavimais. Komisija ir toliau sieks geresnio reglamentavimo naudodamasi atviru koordinavimo metodu, kuris buvo sukurtas pažangai įgyvendinant Lisabonos tikslus stebėti. Tikrindama nacionalinių priemonių atitiktį Bendrijos teisei, Komisija taip pat skatins jas paprastinti.

5. IŠVADOS

Pradėdama nuo darbo programos, sudarytos remiantis valstybių narių ir suinteresuotų šalių nuomonėmis, Komisija plėtos savo paprastinimo veiklos prioritetus:

- atlikdama pasirinktų sektorių išsamią analizę, kurios metu įvertinamas teisės aktų ekonominis ir socialinis poveikis bei poveikis aplinkai,

- siekdama paprastinimo ir naudodamasi panaikinimo, kodifikavimo, išdėstymo nauja redakcija metodais bei keisdama įgyvendinimo metodus,

- teisėkūroje akivaizdžiai skirdama prioritetą svarbiausiems reikalavimams, o ne techninėms specifikacijoms, dažniau naudodamasi bendro reglamentavimo procedūra, skatindama ir pati dažniau naudodamasi informacijos technologijomis,

- prireikus kiekvienu atskiru atveju dažniau rinkdamasi reglamento, o ne direktyvos formą ir numatydama peržiūros išlygas,

Siekdama, kad paprastinimo prioritetai būtų įgyvendinami laiku, Komisija racionalizuos vidinius darbo metodus, kad būtų vykdoma išsami paprastinimo proceso stebėsena ir tolesnė priežiūra. Be to, Komisija ir toliau reguliariai konsultuosis su suinteresuotomis šalimis, kaip ateityje geriau plėtoti paprastinimo programą.

Kadangi siekiant supaprastinti teisės aktus reikia, kad tam pasiryžtų visos institucijos, Komisija ragina Europos Parlamentą, Tarybą, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą bei Regionų komitetą pateikti savo nuomonę apie šį komunikatą.

1 PRIEDAS

Konsultacijų išvados

Valstybės narės ir pagrindinės verslo asociacijos atsiuntė išsamius atsiliepimus, kuriuose dažniausiai aprašomi jų patiriami sunkumai ir pateikiami pasiūlymai, kaip juos panaikinti. Daugiausia atsiliepimų buvo apie aplinkos apsaugos politiką, taip pat apie žemės ūkį ir maisto saugą, bendrovių teisę, transportą ir vartotojų politiką.

Atlikus preliminarią tebevykstančių konsultacijų internete analizę paaiškėjo, kad daugiausia visuomenės nepasitenkinimo sukelia biurokratiškos nacionalinės ar vietinės taisyklės, o ne ES teisės aktai. Dažniausiai minimos problemos buvo susijusios su mokesčių ir užimtumo sričių, kuriose pagrindinį vaidmenį atlieka nacionaliniai įstatymai, klausimais.

Konsultacijų su valstybėmis narėmis ir suinteresuotomis šalimis metu nustatytos penkios plačios paprastinimo poreikių kategorijos:

- teisės aktus padaryti aiškesnius ir lengviau skaitomus: daug rūpesčių sukelia neaiškios arba neišbaigtos idėjos, sąvokos ar nuostatos. Dėl dviprasmybių kyla teisinis netikrumas ir neatitikimai ES direktyvas perkeliant į nacionalinę teisę, o tai savo ruožtu iškreipia konkurenciją ir skaldo vidaus rinką. Šiuo požiūriu kai kurie respondentai pabrėžė, kad dažniau renkantis reglamento, o ne direktyvos, formą sumažėtų klaidingo ar skirtingo perkėlimo į nacionalinę teisę atvejų. Taip pat daugelis akcentavo, kad svarbu toliau konsoliduoti ir kodifikuoti Bendrijos teisę siekiant, kad ji būtų lengviau prieinama ir skaitoma.

- atnaujinti ir modernizuoti reglamentavimo sistemą: suinteresuotos šalys nurodė daug teisinių tekstų, kuriuose naudojamos sąvokos ar procedūros techniniu ir ekonominiu požiūriu jau nebeatitinka realybės bei pakitusių sektoriaus sąlygų, taip pat tokių procedūrų, kurios yra nepagrįstai sudėtingos ir lėtos. Suinteresuotos šalys taip pat pateikė teisės aktų pavyzdžių, kurie iš esmės nebeteko prasmės pasikeitus kitoms acquis dalims, sutartims ar tarptautinėms taisyklėms. Galiausiai buvo tokių teisės aktų, kurie, suinteresuotų šalių manymu, nepasiteisino, ir buvo siūloma keisti jų strategiją;

- mažinti administracinių sąnaudų[27]: daugelyje atsiliepimų iškelta nelanksčios, nepagrįstai sudėtingos ir per daug biurokratiškos tvarkos problema, kuri yra ypač didelė kliūtis MVĮ, nes joms trūksta žmogiškųjų išteklių. Pavyzdžiui, daug įmonių ir viešojo administravimo institucijų teigė, kad reikalaujama per dažnai teikti ataskaitas ir statistinius duomenis, kad jie turi būti pernelyg išsamūs ir kad reikalavimai kartojasi;

- siekti acquis nuoseklumo: buvo gauta nemažai atsiliepimų, kad ES teisės aktai dubliuojasi, yra nepakankamai tarpusavyje suderinti ir netgi buvo teigiama, kad yra prieštaringų teisės aktų. Kai kurie taip teigiantys respondentai pateikė pavyzdžių, kur, jų manymu, neužtikrintas teisinių priemonių suderinamumas toje pačioje politikos srityje arba tarp sektorių.

- padaryti acquis proporcingesnį : keletas respondentų buvo tos nuomonės, kad kai kurios nuostatos yra pernelyg įsakmios, neproporcingos ir reikalaujančios pernelyg daug išlaidų lyginant su tikslais, dėl kurių jos buvo priimtos. Tai bene svarbiausia problema, tačiau ją sunkiausia spręsti, nes ji yra susijusi su teisės aktų turiniu. Teisės aktų turinys yra teisėkūros proceso, kurio metu teisės aktų leidėjai apsvarsto įvairius aspektus, rezultatas. Tokį įvertinimą galima daryti tik konkrečiais atvejais, atsižvelgiant į visus teisėtus privačiojo ir viešojo sektorių interesus.

2 PRIEDAS

Tęstinė paprastinimo programa

Ši tęstinė programa yra skirta tam tikriems atrinktiems sektoriams taikomiems ir horizontaliai taikomiems teisės aktams, kadangi nustatyta, kad juos supaprastinus tikriausiai padidėtų pramonės konkurencingumas. Programa buvo sukurta pasikonsultavus su valstybėmis narėmis ir suinteresuotomis šalimis.

Į sąrašą įtraukti Komisijos komunikate dėl geresnio reglamentavimo nustatyti prioritetiniai sektoriai (atliekų, automobilių ir statybos) ir plačių konsultacijų su valstybėmis narėmis ir suinteresuotomis šalimis rezultatai.

Į sąrašą įtraukti žemės ūkio ir maisto produktų sektoriai, taip pat tokie gamybos sektoriai kaip kosmetikos, farmacijos ir slėginės įrangos ir paslaugų sektorius. Be to, į programą įtrauktos tokios reglamentavimo sritys, kurios daro poveikį daugeliui sektorių, pavyzdžiui, bendrovių teisė, intelektinė nuosavybė, mokesčiai, muitai ir statistika.

(*) = į 2004 m. lapkričio 25 d. Tarybos priimtą prioritetų sąrašą įtraukta veikla

Verslo sektorius | Politikos sritis | Priemonė | Veiksmas |

2005 |

Visi sektoriai | Verslo statistika | 1996 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 58/97 dėl verslo struktūros statistikos* | Išdėstyti nauja redakcija |

Laisvas darbuotojų judėjimas | 1972 m. kovo 21 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 574/72 nustatantis Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje, įgyvendinimo tvarką | Peržiūra: naujas įgyvendinimo reglamentas, pakeičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 574/72, palengvins tvarką ES piliečiams ir valstybių narių valdžios institucijoms |

Sveikata ir sauga | 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyva 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo ir 19 kitų sveikatos ir saugos direktyvų, kuriose bus persvarstyti ataskaitų teikimo reikalavimai taikomi valstybėms narėms | Reglamentavimo metodo persvarstymas suderinant ataskaitų teikimo periodiškumą, galbūt kelias ataskaitas pakeičiant viena visus aspektus apimančia ataskaita (dar vyksta konsultacijos su socialiniais partneriais) |

Žemės ūkio ir maisto produktų pramonė | Ekologinis ūkininkavimas | 1991 m. birželio 24 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2092/91 dėl ekologinės žemės ūkio produktų gamybos ir nuorodų apie tokią gamybą ant žemės ūkio ir maisto produktų | Išdėstymas nauja redakcija siekiant nustatyti pagrindinius ekologinio ūkinininkavimo principus, sumažinti ES lygiu nustatomų dokumentų išsamumą, užtikrinti tinkamą rinkos veikimą ir sukurti ilgalaikę importo sistemą |

Augalų sveikata | 1966 m. birželio 14 d. Tarybos direktyva 66/401/EEB dėl prekybos pašarinių augalų sėkla 1966 m. birželio 14 d. Tarybos direktyva 66/402/EEB dėl prekybos javų sėkla 2002 m. birželio 13 d. Tarybos direktyva 2002/54/EB dėl prekybos runkelių sėkla 2002 m. birželio 13 d. Tarybos direktyva 2002/55/EB dėl prekybos daržovių sėkla 2002 m. birželio 13 d. Tarybos direktyva 2002/57/EB dėl prekybos aliejinių ir pluoštinių augalų sėkla | Išdėstymas nauja redakcija siekiant supaprastinti laikinų leidimų prekiauti sėklomis, neatitinkančiomis minimalių daigumo reikalavimų išdavimo taisykles Greitesnis reagavimas į laikiną sėklų tiekimo stygių: aiškios taisyklės valstybėms narėms, kaip pakeisti ad-hoc leidžiančias nukrypti nuostatas, priimtas komitologijos tvarka. |

Kokybės politika | 1992 m. birželio 14 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 2081/92 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos | Persvarstymas siekiant supaprastinti tvarką, pagerinti nuoseklumą ir aiškiau apibrėžti visų proceso dalyvių vaidmenis, kad registravimas būtų veiksmingesnis |

1992 m. liepos 14 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2082/92 dėl žemės ūkio ir maisto produktų specifinių savybių sertifikatų | Išdėstymas nauja redakcija siekiant supaprastinti tvarką ir patobulinti registravimo procesą |

Radiacinė sauga | 1999 m. liepos 27 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1661/1999 nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EEB) Nr. 737/90 dėl reikalavimų, keliamų trečiųjų šalių kilmės žemės ūkio produktų importui po Černobylio atominės elektrinės avarijos, taikymo taisykles | Išdėstymas nauja redakcija, ypač šio reglamento 3 priedo (muitinės tarnybų, kuriose galima deklaruoti 1 priede išvardintus produktus išleidžiant juos į laisvą apyvartą Bendrijoje, sąrašas) panaikinimas |

Cukrus | 2001 m. birželio 19 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1260/2001 dėl bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo | Bendrosios cukraus rinkos organizavimo persvarstymas siekiant įvykdyti tarptautinius įsipareigojimus ir padidinti konkurencingumą, sukurti laikiną fondą sektoriaus restruktūrizavimui ir įtraukti pagalbą cukraus runkelių augintojams į bendrųjų išmokų sistemą |

Gamybos pramonė | Vaistų pramonė | 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 726/2004 nustatantis Bendrijos leidimų dėl žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų išdavimo ir priežiūros tvarką ir įsteigiantis Europos vaistų agentūrą | Naujas reglamentas siekiant padėti MVĮ padėti įdiegti centralizuotą tvarką, sudarant sąlygas naudotis „vieno langelio“ principu EMEA ir nustatant aplinkybes, kada MVĮ galima sumažinti arba atidėti rinkliavas. |

Finansinės paslaugos | Tarptautinis kreditas | 1997 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/5/EB dėl tarptautinių kreditinių pervedimų | Išdėstymas nauja redakcija (priėmus pasiūlymą dėl naujos direktyvos bus panaikinta šiuo metu galiojanti direktyva ir trys rekomendacijos) |

Transporto paslaugos | Oro transportas | 1989 m. liepos 24 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2299/89 dėl elgesio su kompiuterinėmis rezervavimo sistemomis kodekso 1993 m. spalio 29 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3089/93 iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 2299/89 dėl elgesio su kompiuterinėmis rezervavimo sistemomis kodekso 1999 m. vasario 8 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1999/323 iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) 2229/89 dėl elgesio su kompiuterinėmis rezervavimo sistemomis (KRS) kodekso | 3 reglamentų panaikinimas, nes nebėra pavojaus, kad bus piktnaudžiaujama dominuojančia padėtimi konkurencingumui padidinti, dėl ko iš pradžių reikėjo priimti šiuos reglamentus. Šių teisės aktų panaikinimas dabartinėmis išaugusios konkurencijos sąlygomis padės rinkai veiksmingiau funkcionuoti |

Jūrų transportas | 1995 m. birželio 19 d. Tarybos direktyva 95/21/EC dėl laivo saugumo, taršos prevencijos ir darbo bei gyvenimo sąlygų laivuose tarptautinių standartų taikymo laivams, atplaukiantiems į Bendrijos uostus ir plaukiojantiems valstybių narių jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse (uosto valstybės kontrolė) | Pagrindinės direktyvos ir penkių ją keičiančių direktyvų išdėstymas nauja redakcija siekiant sukurti naują IT informavimo sistemą ir atitinkamai pakeisti ataskaitų teikimo reikalavimus |

1994 m. lapkričio 22 d. Tarybos direktyva 94/57/EEB dėl laivų apžiūros ir tikrinimo organizacijų ir atitinkamos jūrų administracijų veiklos bendrųjų taisyklių ir standartų | Pagrindinę direktyvą ir 3 ją keičiančias direktyvas išdėstyti nauja redakcija siekiant daugiau aiškumo ir veiksmingesnio jų įgyvendinimo. |

2006 |

Visi sektoriai | Bendrovių teisė | 1968 m. kovo 9 d. Pirmoji Tarybos direktyva 68/151/EEB dėl apsaugos priemonių, kurių valstybės narės, siekdamos suvienodinti tokias apsaugos priemones visoje Bendrijoje, reikalauja iš Sutarties 58 straipsnio antroje pastraipoje apibrėžtų bendrovių, jų narių ir kitų interesų apsaugai, koordinavimo. 1978 m. spalio 9 d. Trečioji tarybos Direktyva 78/855/EEB, pagrįsta Sutarties 54 straipsnio 3 dalimi, dėl akcinių bendrovių jungimo 1982 m. gruodžio 17 d. Šeštoji Tarybos direktyva 82/891/EEB, pagrįsta Sutarties 54 straipsnio 3 dalies g punktu dėl akcinių bendrovių skaidymo. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/.../EB dėl tarptautinio uždarųjų akcinių bendrovių susijungimo [dešimtoji bendrovių teisės direktyva – laukiama, kol bus oficialiai priimta] 1989 m. gruodžio 21 d. Vienuoliktoji Tarybos direktyva 89/666/EEB dėl atskleidimo reikalavimų filialams, įsteigtiems valstybėse narėse tam tikrų tipų bendrovių, kurioms taikomi kitos valstybės įstatymai 1989 m. gruodžio 21 d. Dvyliktoji bendrovių teisės Tarybos direktyva 89/667/EEB dėl vienanarių uždarųjų akcinių bendrovių 2003 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/58/EB iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 68/151/EEB dėl tam tikrų bendrovių tipų informacijos atskleidimo reikalavimų | Kodifikavimas arba išdėstymas nauja redakcija (priklausomai nuo šiuo metu vykstančio persvarstymo, kurio metu konsultuojamasi ir su suinteresuotomis šalimis, rezultatų) |

Autorių teisės | 1991 m. gegužės 14 d. Tarybos direktyva 91/250/EEB dėl kompiuterių programų teisinės apsaugos 1992 m. lapkričio 19 d. Tarybos direktyva 92/100/EEB dėl nuomos ir panaudos teisių bei tam tikrų teisių, gretutinių autorių teisėms, intelektinės nuosavybės srityje 1993 m. rugsėjo 27 d. Tarybos direktyva 93/83/EEB dėl tam tikrų autorių teisių ir gretutinių teisių taisyklių, taikomų palydoviniam transliavimui ir kabeliniam perdavimui, koordinavimo 1993 m. spalio 29 d. Tarybos direktyva 93/98/EEB dėl autorių ir gretutinių teisių apsaugos terminų suderinimo 1996 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/9/EB dėl duomenų bazių teisinės apsaugos 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo | Išdėstymas nauja redakcija siekiant padidinti teisinės bazės nuoseklumą bei funkcionavimą ir pritaikyti ją prie naujų dėl skaitmeninių technologijų kylančių sunkumų. |

Muitinės kodeksas | 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92 nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą 1983 m. kovo 28 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 918/83 nustatantis Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą 2000 m. gruodžio 5 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 82/2001 dėl sąvokos „produktų kilmė“ apibrėžimo ir administracinio bendradarbiavimo metodų vykdant prekybą tarp Bendrijos muitų teritorijos ir Seutos bei Melilos 1991 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentas Nr. 3925/91 dėl Bendrijos vidaus reisais skrendančių asmenų salone ir krovinių skyriuje turimo bagažo bei per Bendrijos vidaus jūras persikeliančių asmenų bagažo tikrinimo ir taikomų formalumų panaikinimo 2001 m. birželio 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1207/2001 dėl tvarkos, skirtos palengvinti judėjimo sertifikatų EUR.1 išdavimą, deklaracijų sąskaitose bei formų EUR.2 parengimą ir kai kurių patvirtintų eksportuotojų leidimų išdavimą, numatytos nuostatose, reguliuojančiose lengvatinę prekybą tarp Europos bendrijos ir kai kurių šalių ir Reglamento (EEB) Nr. 3351/83 panaikinimo | Muitinės kodekso išdėstymas nauja redakcija ir modernizavimas priimant naują reglamentą. Įgyvendinant Elektroninės muitinės iniciatyvą, modernizuotas muitinės kodeksas bus elektroninių duomenų mainų tarp visų su muitinės veikla susijusių suinteresuotų šalių (prekiautojų, valstybių narių muitinės administracijų, pasienio tarnybų, tokių kaip policijos ar veterinarijos tarnybos) teisinis pagrindas Bus sudarytos geresnės sąlygos tarptautinei prekybai, nes bus racionalizuotos ir supaprastintos muitinės procedūros ir taisyklės, automatizuotos ir tarpusavyje sujungtos muitinės sistemos, taip pat bus glaudus visų su prekių judėjimu už Bendrijos sienų susijusių valdžios institucijų ir tarnybų bendradarbiavimas. |

Muitinės taisyklės | Kilmės taisyklės (paremtos Bendrijos muitinės kodeksu) | Išdėstymas nauja redakcija siekiant supaprastinti kilmės taisyklių sistemą |

Aplinka (atliekos) | 1975 m. liepos 15 d. Tarybos direktyva 75/442/EEB dėl atliekų 1991 m. kovo 18 d. Tarybos direktyva 91/156/EEB, iš dalies keičianti Direktyvą 75/442/EEB dėl atliekų 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyva 91/689/EEB dėl pavojingų atliekų | * | Persvarstymas, kuris yra teminės prevencijos ir atliekų perdirbimo strategijos dalis |

1975 m. birželio 16 d. Tarybos direktyva 75/439/EEB dėl naudotų alyvų šalinimo | * | Panaikinimas, kuris yra teminės prevencijos ir atliekų perdirbimo strategijos dalis |

Sveikata ir sauga | 1989 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyva 89/655/EEB dėl būtiniausių darbo įrenginių naudojimui taikomų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų (antroji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) 1995 m. gruodžio 5 d. Tarybos direktyva 95/63/EB, iš dalies keičianti Direktyvą 89/655/EEB dėl būtiniausių darbo įrenginių naudojimui taikomų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų (antroji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) 2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/45/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 89/655/EEB dėl būtiniausių darbo įrenginių naudojimui taikomų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų (antroji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) | Kodifikavimas |

1983 m. rugsėjo 19 d. Tarybos direktyva 83/477/EEB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su asbesto poveikiu darbe (antroji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 80/1107/EEB 8 straipsnyje) 1991 m. birželio 25 d. Tarybos direktyva 91/382/EEB, iš dalies pakeičianti Direktyvą 83/477/EEB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su asbesto poveikiu darbe (antroji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 80/1107/EEB 8 straipsnyje) 1998 m. balandžio 7 d. Tarybos direktyva 98/24/EB dėl darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos nuo rizikos, susijusios su cheminiais veiksniais darbe 2003 m. kovo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/18/EB iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 83/477/EEB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su asbesto poveikiu darbe | Kodifikavimas |

Pramoninė nuosavybė | 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo ir tolesni pakeitimai: Reglamentas 3288/94, Reglamentas 1653/2003, Reglamentas 807/2003, Reglamentas 1992/2003 ir Reglamentas 422/2004. | Kodifikavimas |

Nemokumas | 1980 m. spalio 20 d. Tarybos direktyva 80/987/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su darbuotojų apsauga jų darbdaviui tapus nemokiam, suderinimo 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/74/EB iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 80/987/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su darbuotojų apsauga jų darbdaviui tapus nemokiam, suderinimo | Kodifikavimas |

Viešieji pirkimai | 1971 m. liepos 26 d. Tarybos direktyva 71/304/EEB dėl laisvės teikti paslaugas pagal viešojo darbų pirkimo sutartis apribojimų panaikinimo ir viešojo darbų pirkimo sutarčių sudarymo su rangovais, veikiančiais per atstovybes ar filialus | Panaikinimas (po to, kai bus baigta šiuo metu vykdoma peržiūra) |

2001 m. rugsėjo 13 d. Komisijos direktyva 2001/78/EB iš dalies keičianti Tarybos direktyvos 93/36/EEB IV priedą, Tarybos direktyvos 93/37/EEB IV, V ir VI priedus, Tarybos direktyvos 92/50/EEB su pakeitimais, padarytais Direktyva 97/52/EB, III ir IV priedus ir Tarybos direktyvos 93/38/EEB su pakeitimais, padarytais Direktyva 98/4/EB, XII–XV, XVII ir XVIII priedus(direktyva dėl standartinių formų naudojimo skelbiant pranešimus apie viešojo pirkimo sutartis) | Išdėstymas nauja redakcija ir pakeitimas reglamentu |

2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2195/2002 dėl bendro viešųjų pirkimų žodyno (BVPŽ) | Bendro viešųjų pirkimų žodyno (BVPŽ) atnaujinimas ir modernizavimas, kad juo būtų galima naudotis atliekant visiškai elektronines viešųjų pirkimų procedūras. |

1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyva 89/665/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, derinimo 1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyva 92/13/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių Bendrijos taisyklių taikymą viešųjų pirkimų tvarkai vandens, energetikos, transporto ir telekomunikacijų sektoriuose, suderinimo | Vyksta persvarstymas ir galbūt bus siūlymų supaprastinti |

Reglamentuojamos profesijos | 1974 m. birželio 4 d. Tarybos direktyva 74/556/EEB nustatanti išsamias nuostatas dėl pereinamojo laikotarpio priemonių, taikomų su toksiškais produktais susijusiai veiklai, jų prekybai ir platinimui, taip pat veiklai, susijusiai su profesionaliu tokių produktų naudojimu, įskaitant tarpininkavimą 1974 m. birželio 4 d. Tarybos direktyva 74/557/EEB dėl savarankiškai dirbančių asmenų ir tarpininkų, užsiimančių toksiškų produktų prekyba ir jų platinimu, įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas | Panaikinimas (po to, kai bus baigta šiuo metu vykdoma peržiūra) |

Valstybės pagalba | 2001 m sausio 12 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 68/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo pagalbai mokymui 2004 m. vasario 25 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 363/2004 iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 68/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo pagalbai mokymui 2001 m. sausio 12 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 70/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažoms ir vidutinėms įmonėms 2004 m. vasario 25 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 364/2004 iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 70/2001 įtraukiant į reglamento taikymo sritį pagalbą moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai 2002 m. gruodžio 5 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2204/2002 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai, teikiamai užimtumui 2002 m. gruodžio 12 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2204/2002 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai, teikiamai užimtumui, klaidų atitaisymas (OL L 337, 2002.12.13) | Komisijos reglamentas dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo regioninei pagalbai, MVĮ, MTTP, pagalbai aplinkai, užimtumui, mokymui. Šiuo metu galiojančių keturių teisės aktų išdėstymas nauja redakcija ir konsolidavimas į vieną bendrosios išimties priemonę, įtraukiant du naujus aspektus (regioninę pagalbą ir pagalbą aplinkai), kad nereikėtų priimti dar dviejų naujų teisės aktų. Bendroji išimtis bus priimta kaip Komisijos reglamentas ir ji bus procedūrinė priemonė, leidžianti nesilaikyti išankstinio pranešimo reikalavimo, kaip numatyta 87.1 straipsnyje, apie tam tikras pagalbos rūšis, kurios atitinka 87.3 straipsnio nuostatas. |

Mokesčiai | 1969 m. liepos 17 d. Tarybos direktyva 69/335/EEB dėl netiesioginių mokesčių, taikomų kapitalui pritraukti | Išdėstyti nauja redakcija ir modernizuoti šiuo metu galiojančius Bendrijos teisės aktus dėl netiesioginių mokesčių, taikomų kapitalui pritraukti ir numatyti laipsnišką kapitalo mokesčio likvidavimą. |

1977 m. gegužės 17 d. Šeštoji Tarybos direktyva 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo - Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas | Persvarstymas: 1) dėl PVM nuostatų, susijusių su finansinėmis paslaugomis, įskaitant draudimą: modernizuoti esamas atgyvenusias taisykles, mažinančias ES finansinių paslaugų pramonės (bankų, finansinių grupių) veiksmingumą. 2) dėl valdžios institucijų PVM taikymo ir tam tikros visuomenei naudingos veiklos atleidimo nuo jo: persvarstyti siekiant užtikrinti darnesnę ir neutralesnę PVM sistemą ir sudaryti vienodas sąlygas ES viešosioms ir privačiosioms organizacijoms. |

1992 m. vasario 25 d. Europos Tarybos direktyva 92/12/EEB dėl bendros tvarkos, susijusios su akcizais apmokestinamais produktais, ir jų laikymu, judėjimu ir kontrole | Išdėstymas nauja redakcija siekiant supaprastinti ir modernizuoti reikalavimus ir kompiuterizuoti procedūras. |

Prekybos statistika | 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo | Supaprastinimas, kad būtų sumažintas subpozicijų skaičius – iš naujo įvertinant, kiek išsamūs turi būti ūkio subjektų teikiami statistiniai duomenys, ir siekiant palengvinti jų statistinių ataskaitų rengimo naštą. |

Žemės ūkio ir maisto produktų pramonė | Bendras rinkos organizavimas | 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1786/2003 dėl bendro sausųjų pašarų rinkos organizavimo 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1785/2003 dėl bendro ryžių rinkos organizavimo 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1784/2003 dėl bendro grūdų rinkos organizavimo 2001 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2529/2001 dėl bendro avienos ir ožkienos rinkos organizavimo 2001 m. birželio 19 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1260/2001 dėl bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo 2000 m. liepos 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1673/2000 dėl bendro pluoštinių linų ir kanapių rinkų organizavimo 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1493/1999 dėl bendro vyno rinkos organizavimo 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1255/1999 dėl bendro pieno ir pieno produktų rinkos organizavimo 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1254/1999 dėl bendro galvijienos rinkos organizavimo 1996 m. spalio 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/96 dėl bendro perdirbtų vaisių ir daržovių produktų rinkų organizavimo 1996 m. spalio 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2200/96 dėl bendro vaisių ir daržovių rinkos organizavimo 1993 m. vasario 13 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 404/93 dėl bendro bananų rinkos organizavimo 1992 m. birželio 30 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2075/92 dėl bendro žaliavinio tabako rinkos organizavimo 1975 m. spalio 29 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2777/75 dėl bendro paukštienos rinkos organizavimo 1975 m. spalio 29 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2771/75 dėl bendro kiaušinių rinkos organizavimo 1975 m. spalio 29 d . Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2759/75, dėl bendro kiaulienos rinkos organizavimo 1971 m. spalio 26 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2358/71 dėl bendro sėklos rinkos organizavimo 1971 m. liepos 26 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1696/71 dėl bendro apynių rinkos organizavimo 1968 m. birželio 28 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 827/68 dėl bendro tam tikrų Sutarties II priede išvardytų produktų rinkos organizavimo 1968 m. vasario 27 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 234/68 dėl bendro augančių medžių ir kitų augalų, svogūnėlių, šaknų ir kitų augalų dalių, skintų gėlių bei dekoratyvinių žalumynų rinkos organizavimo 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos reglamentas (EB) nr. 865/2004 dėl bendro alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių rinkos organizavimo ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 827/68 | Pradėti laipsnišką 21 sektoriaus bendro rinkos organizavimo išdėstymą nauja redakcija ir kodifikavimą į vieną horizontalų bendrosios rinkos organizavimo teisės aktą. |

Prekybos kiaušiniais standartai | 1990 m. birželio 26 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1907/90 dėl tam tikrų prekybos kiaušiniais standartų | Išdėstymas nauja redakcija siekiant palengvinti prekybos kiaušiniais standartų taikymą vartotojų, gamintojų, prekybininkų ir valdžios institucijų naudai. |

Energetiniai augalai | 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1782/2003 nustatantis bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantis tam tikras paramos schemas ūkininkams bei iš dalies pakeičiantis Reglamentus (EEB) Nr. 2019/93, (EB) Nr. 1452/2001, (EB) Nr. 1453/2001, (EB) Nr. 1454/2001, (EB) Nr. 1868/94, (EB) Nr. 1251/1999, (EB) Nr. 1254/1999, (EB) Nr. 1673/2000, (EEB) Nr. 2358/71 ir (EB) Nr. 2529/2001 | Pagalbos schemos nuostatų peržiūra (90 straipsnis) |

Maisto produktai | 1988 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyva 89/107/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių maisto priedus, kuriuos leidžiama naudoti žmonėms vartoti skirtuose maisto produktuose, suderinimo, 1994 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/35/EB dėl maisto produktuose naudojamų saldiklių, 1994 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/36/EB dėl maisto produktuose naudojamų dažų, 1995 m. vasario 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/2/EB dėl maisto priedų, išskyrus dažiklius ir saldiklius | Esamus maisto priedus reglamentuojančius teisės aktus išdėstyti nauja redakcija viename teisės akte ir atnaujinti įvertinimo ir leidimų suteikimo tvarką (EMST, komitologijos tvarka). Direktyvos pakeitimas vienu reglamentu: Veiksmingesnė įvertinimo ir patvirtinimo tvarka pagreitins sprendimų priėmimo procesą ir gamintojams bei vartotojams leis greičiau naudotis naujais priedais. Šiuo metu maisto priedų patvirtinimą reglamentuoja 3 atskiros direktyvos (dažiklių, saldiklių ir kitų priedų), o kai kurios iš jų jau buvo kelis kartus iš dalies keičiamos. Šiuos patvirtinimus ir šiuo metu galiojančios pagrindų direktyvos nuostatas sujungus į vieną reglamentą maisto priedų naudojimą reglamentuojantys teisės aktai bus glausti ir paprastesni naudotis visoms suinteresuotoms šalims. Ta pati įvertinimo ir patvirtinimo tvarka taikoma ir maisto kvapiosioms medžiagoms. |

1988 m. birželio 22 d. Tarybos direktyva 88/388/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su maisto produktuose naudojamomis kvapiosiomis medžiagomis ir jų gamybos žaliavomis, suderinimo 1996 m. spalio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2232/96 nustatantis Bendrijos tvarką, taikomą maisto produktuose naudojamoms arba į maisto produktus ar ant jų dėti skirtoms kvapiosioms medžiagoms | Išdėstymas nauja redakcija siekiant modernizuoti galiojančius kvapiosioms medžiagoms taikomus teisės aktus ir suderinti juos su technologijų ir mokslo raida bei nustatyti aiškią įvertinimo ir leidimų suteikimo tvarką (EMST, komitologijos tvarka). Nauja teisinė bazė sudarys sąlygas Europos pramonei našiau kurti naujas kvapiąsias medžiagas ir naujai jas taikyti. Joje bus aiškiai apibrėžta, kada reikia ir kada nereikia įvertinti kvapiąsias medžiagas ir kada kvapiosios medžiagos gali būti vadinamos natūraliomis. Aiškesnis leidimų suteikimo tvarkos išdėstymas. Pakeitimas reglamentu. |

Vaisiai ir daržovės (švieži ir perdirbti) | 1996 m. spalio 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/96 dėl bendro perdirbtų vaisių ir daržovių produktų rinkų organizavimo 1996 m. spalio 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2202/96 nustatantis Bendrijos pagalbos schemą tam tikrų citrusų vaisių augintojams | Persvarstymas siekiant padidinti vaisių ir daržovių perdirbimo pramonės konkurencingumą, patobulinti rinkos valdymo priemones, sumažinti prekybos iškraipymų, panaikinti pasenusius teisės aktus. |

Augalų apsaugos produktai | 1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyva 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką | * | Išdėstymas nauja redakcija ir direktyvos pakeitimas reglamentu. Persvarstoma siekiant toliau derinti augalų apsaugos produktų registravimo tvarką, apibrėžti EMST veikliųjų medžiagų įvertinimo misiją ir peržiūrėti duomenų apsaugos taisykles, kad būtų užtikrinta tinkama mokslinių tyrimų ir nepatentuotas medžiagas gaminančių bendrovių pusiausvyra. Esant veiksmingesnei įvertinimo ir registravimo tvarkai bus išvengta darbo dubliavimosi, pagreitės sprendimų priėmimo procesas ir bus užtikrinta, kad visoje Bendrijoje vienodomis sąlygomis būtų galima naudotis augalų apsaugos produktai. Naujajame reglamente taip pat bus numatyta, kad registracijos panaikinimas ir lengvatinių laikotarpių pabaiga nesutrukdytų įprastai naudotis augalų apsaugos produktu. Direktyva buvo iš dalies keičiama jau daugiau kaip 50 kartų. Ketinama visus pakeitimus įtraukti į keletą įgyvendinimo reglamentų arba priedų. |

Bulvių krakmolas | 1994 m. liepos 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1868/94, nustatantis bulvių krakmolo gamybos kvotų sistemą | Šiuo metu galiojanti bulvių krakmolui taikoma sistema bus pakeista nauju reglamentu, kuris bus taikomas nuo 2007–2008 prekybos metų. |

Valstybės pagalbos taisyklės | 2003 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1/2004 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurios verčiasi žemės ūkio produktų gamyba, perdirbimu ir prekyba Bendrijos gairės dėl valstybės pagalbos žemės ūkio sektoriuje (OL C 28, 2000.2.1) Bendrijos gairės, taikytinos valstybės pagalbai, skirtai į EB sutarties I priedą įtrauktų prekių ir tam tikrų į šį priedą neįtrauktų prekių reklamai (OL C 252, 2001.9.12) Bendrijos gairės, skirtos valstybės pagalbai, susijusiai su TSE testais, rastais negyvais gyvūnais ir skerdyklų atliekomis (OL C 324, 2002.12.24). 2004 m. spalio 6 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1860/2004 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis valstybės pagalbai žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriuose Komisijos komunikatas dėl valstybės pagalbos: subsidijuojamos trumpalaikės žemė ūkio paskolos (crédits de gestion) (OL C 44, 1996.2.16) Komisijos komunikatas iš dalies keičiantis Bendrijos valstybės pagalbos moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai sistemą (tik žemės ūkio dalis) (OL C 48, 1998.2.13) | Išdėstymas nauja redakcija. Vietoje septynių galiojančių teisės aktų, susijusių su valstybės pagalba, liks trys: išimties reglamentas, vienerios gairės ir de minimis reglamentas. |

Vynai | 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1493/1999 dėl bendro vyno rinkos organizavimo | Išdėstymas nauja redakcija siekiant padidinti sektoriaus konkurencingumą ir tvarumą, geriau prižiūrėti ir valdyti vynų rinką ir kokybiškai bei kiekybiškai pagerinti pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą. |

Radiacinė sauga | 1987 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 3954/87 nustatantis didžiausius leistinus maisto produktų ir pašarų radiacinės taršos lygius po branduolinės avarijos ar kokio nors kito radiacinės avarijos atvejo, pakeistas - 1989 m. liepos 18 d. Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 2218/89 iš dalies keičiantis Reglamentą (Euratomas) Nr. 3954/87 - 1990 m. kovo 29 d. Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 770/90 nustatantis didžiausius leidžiamus pašarų radioaktyviojo užterštumo lygius įvykus branduolinei avarijai arba kokiai nors kitai radiacinei avarijai - 1989 m. balandžio 12 d. Komisijos reglamentas (Euratomas) Nr. 944/89 nustatantis didžiausius leistinus mažais kiekiais vartojamų maisto produktų radiacinės taršos lygius po branduolinės avarijos ar kokio nors kito radiacinės avarijos atvejo | Kodifikavimas |

1990 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 737/90 dėl reikalavimų, keliamų trečiųjų šalių kilmės žemės ūkio produktų importui po Černobylio atominės elektrinės avarijos 2000 m. kovo 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 616/2000 iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 737/90 dėl reikalavimų, keliamų trečiųjų šalių kilmės žemės ūkio produktų importui po Černobylio atominės elektrinės avarijos. | Kodifikavimas |

Gamybos pramonė | Vaistų pramonė | 1990 m. birželio 26 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2377/90 nustatantis veterinarinių vaistų likučių gyvūninės kilmės maisto produktuose didžiausių kiekių nustatymo tvarką Bendrijoje | Išdėstymas nauja redakcija siekiant: - sumažinti medžiagų sąrašų skaičių, – padidinti įvertinimo tvarkos skaidrumą, – užtikrinti tarptautinių standartų laikymąsi. Tai bus stimulas užtikrinti, kad maistui skirtiems gyvūnams būtų skiriami veterinariniai vaistai, ir užtikrinti suderinamumą su tuo pat metu peržiūrimais teisės aktais, reglamentuojančiais jų likučių gyvūniniuose maisto produktuose kontrolę. |

Mediena | 1968 m. sausio 23 d. Tarybos direktyva 68/89/EEB dėl valstybių narių įstatymų dėl žaliavinės medienos klasifikavimo suderinimo | Panaikinimas |

Finansinės paslaugos | Draudimas | 2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/83/EB dėl gyvybės draudimo 1998 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/78/EB dėl draudimo įmonių papildomos priežiūros draudimo grupėje 1973 m. liepos 24 d. Pirmoji Tarybos direktyva 73/239/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginio draudimo, išskyrus gyvybės draudimą, veiklos pradėjimu ir vykdymu, derinimo 1976 m. birželio 29 d. Tarybos direktyva 76/580/EEB iš dalies keičianti Direktyvą 73/239/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginio draudimo, išskyrus gyvybės draudimą, veiklos pradėjimu ir vykdymu, derinimo 1984 m. gruodžio 10 d. Tarybos direktyva 84/641/EEB iš dalies keičianti, pirmiausia dėl pagalbos turistams, Pirmąją Tarybos direktyvą (73/239/EEB) dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginio draudimo, išskyrus gyvybės draudimą, veiklos pradėjimu ir vykdymu, derinimo 1987 m. birželio 22 d Tarybos direktyva 87/343/EEB iš dalies, kiek tai susiję su kredito draudimu ir laidavimo draudimu, keičianti Direktyvą 73/239/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginio draudimo, išskyrus gyvybės draudimą, veiklos pradėjimu ir vykdymu, derinimo 1987 m. birželio 22 d. Tarybos direktyva 87/344/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su teisinių išlaidų draudimu, derinimo 1988 m. birželio 22 d. Antroji Tarybos direktyva 88/357/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginiu draudimu, išskyrus gyvybės draudimą, derinimo, apibrėžianti nuostatas, padedančias veiksmingai naudotis laisve teikti paslaugas, ir iš dalies keičianti Direktyvą 73/239/EEB 1990 m. lapkričio 8 d. Tarybos direktyva 90/618/EEB iš dalies keičianti, pirmiausia dėl motorinių transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo, Direktyvą 73/239/EEB ir Direktyvą 88/357/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginiu draudimu, išskyrus gyvybės draudimą, derinimo 1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyva 92/49/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginiu draudimu, išskyrus gyvybės draudimą, derinimo, iš dalies keičianti Direktyvas 73/239/EEB ir 88/357/EEB (trečioji ne gyvybės draudimo direktyva) 2002 m. kovo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/12/EB iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 79/267/EEB dėl gyvybės draudimo įmonėms taikomų mokumo atsargos reikalavimų 1973 m. liepos 24 d. Tarybos direktyva 73/240/EEB panaikinanti įsisteigimo laisvės apribojimus vykdant tiesioginį draudimą, išskyrus gyvybės draudimą 1978 m. gegužės 30 d. Tarybos direktyva 78/473/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su Bendrijos bendruoju draudimu, derinimo | Atsižvelgiant į „Mokumas II“ projektą išdėstyti nauja redakcija atitinkamas draudimo direktyvas viename teisės akte. |

Motorinių transporto priemonių draudimas | 1972 m. balandžio 24 d. Tarybos direktyva 72/166/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo įgyvendinimu, suderinimo su pakeitimais, padarytais – 1972 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva 72/430/EEB iš dalies keičianti 1972 m. balandžio 24 d. Tarybos direktyvą 72/166/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo įgyvendinimu, suderinimo – 1983 m. gruodžio 30 d. Antroji Tarybos direktyva 84/5/EEB dėl valstybių narių teisės aktų, susijusių su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, suderinimo – 1990 m. gegužės 14 d. Trečioji Tarybos direktyva 90/232/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, suderinimo – 2000 m. gegužės 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/26/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, suderinimo, ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 73/239/EEB ir 88/357/EEB (Ketvirtoji transporto priemonių draudimo direktyva) – 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/14/EB iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 72/166/EEB, 84/5/EEB, 88/357/EEB ir 90/232/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/26/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, suderinimo. | Išdėstymas nauja redakcija vienoje direktyvoje (pakeisiančioje šešias direktyvas) |

Vertybiniai popieriai | 1998 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/26/EB dėl atsiskaitymų baigtinumo mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymų sistemose | Direktyva bus vertinama ex-post įvertinimu. Įvertinimo ataskaitą Komisija priims 2005 m. pabaigoje arba 2006 m. pradžioje. |

A. Pagrindiniai Bendrijos teisės aktai, skirti konkrečiai KIPVPS ir (arba) investicijų fondams, kurie bus kodifikuojami: 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva 85/611/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIAVPS), derinimo 1988 m. kovo 22 d. Tarybos direktyva 88/220/EEB iš dalies keičianti, kiek tai susiję su tam tikrų KIPVPS investavimo politika, Direktyvą 85/611/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo 2002 m. sausio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/107/EB iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 85/611/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo siekiant reguliuoti valdymo įmonių veiklą ir supaprastintus prospektus 2002 m. sausio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/108/EB iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 85/611/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo, kas susiję su KIPVPS investicijomis B. Pakeitimai, kurie bus padaryti kitais produktams ir paslaugoms taikomais horizontaliaisiais teisės aktais, kurie taip pat bus įtraukti į kodifikuotą redakciją. 1995 m. birželio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/26/EB iš dalies keičianti Direktyvas 77/780/EEB ir 89/646/EEB dėl kredito įstaigų, Direktyvas 73/239/EEB ir 92/49/EEB dėl ne gyvybės draudimo, Direktyvas 79/267/EEB ir 92/96/EEB dėl gyvybės draudimo, Direktyvą 93/22/EEB dėl investicinių įmonių, Direktyvą 85/611/EEB dėl kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektų (KIPVPS), kad būtų gerinama riziką ribojanti priežiūra 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 85/611/EEB, 93/6/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 93/22/EEB 2005 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/1/EB iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 73/239/EEB, 85/611/EEB, 91/675/EEB, 92/49/EEB bei 93/6/EEB, taip pat Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 94/19/EB, 98/78/EB, 2000/12/EB, 2001/34/EB, 2002/83/EB ir 2002/87/EB, siekiant sukurti naują finansinių paslaugų komitetų organizacinę struktūrą | KIPVPS acquis kodifikavimas į vieną direktyvą, įskaitant: 4 pagrindinius Bendrijos teisės aktus, skirtus konkrečiai KIPVPS ir (arba) investicijų fondams, 3 kitų produktams ir paslaugoms taikomus horizontaliuosius teisės aktus, kurie taip pat bus įtraukti į kodifikuotą redakciją. |

Transporto paslaugos | Oro transportas | 1992 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2407/92 dėl oro vežėjų licencijavimo 1992 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2408/92 dėl Bendrijos oro vežėjų patekimo į Bendrijos vidaus oro maršrutus 1992 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2409/92 dėl oro susisiekimo paslaugų kainų ir tarifų | Išdėstyti nauja redakcija siekiant, kad tekstas būtų lengviau skaitomas ir būtų pašalintos dviprasmybės ir pasenusios nuostatos |

Jūrų transportas | 2001 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/25/EB dėl minimalaus jūrininkų parengimo | Kodifikavimas |

Geležinkelių transportas | 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 881/2004 įsteigiantis Europos geležinkelio agentūrą (Agentūros reglamentas) 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/49/EB dėl saugos Bendrijos geležinkeliuose ir iš dalies pakeičianti Tarybos direktyvą 95/18/EB dėl geležinkelio įmonių licencijavimo bei Direktyvą 2001/14/EB dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo, mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo ir saugos sertifikavimo (Saugos geležinkeliuose direktyva) | Šių teisės aktų keitimas siekiant supaprastinti geležinkelio įmonių ir geležinkelių pramonės sertifikavimo procesą. Tai bus pasiekta išplečiant Europos geležinkelių agentūros (EGA) kompetencijas. |

Kelių transportas | 1996 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva 96/96/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninę apžiūrą, suderinimo | Pagrindinio teisės akto ir keturių jį su technikos raida suderinančių Komisijos direktyvų kodifikavimas ir galbūt supaprastinimas (priklausomai nuo šiuo metu vykstančio tyrimo, kuris baigsis 2006 m.) |

1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 96/26/EB dėl leidimo verstis krovinių ir keleivių vežėjo kelių transportu verslu ir diplomų, pažymėjimų bei kitų oficialių profesinę kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų tarpusavio pripažinimo, skirto palengvinti šiems vežėjams naudojimąsi įsisteigimo laisve nacionalinio ir tarptautinio vežimo srityje | Išdėstymas nauja redakcija, kurioje numatytos supaprastintos procedūros. |

2004 m. balandžio 6 d. Komisijos rekomendacija dėl teisėsaugos kelių eismo srityje (2004/345/EB) | Reikalavimų dėl ataskaitų rengimo supaprastinimas (priemonė: iš valstybių narių atstovų sudaryta darbo grupė); siekiant išvengti papildomų aktų; darbas tęsiamas. |

Pavojingų krovinių vežimas | 1994 m. lapkričio 21 d. Tarybos direktyva 94/55/EB dėl valstybių narių teisės aktų, susijusių su pavojingų krovinių vežimu keliais, suderinimo 1996 m. liepos 23 d. Tarybos direktyva 96/49/EB dėl valstybių narių teisės aktų, susijusių su pavojingų krovinių vežimu geležinkeliais, suderinimo | Išdėstymas nauja redakcija: bus priimta nauja direktyva arba reglamentas ir tuo pačiu bus nutrauktas priedų (apie 900 puslapių kiekvienai rūšiai) vertimas į visas Bendrijos kalbas ir jų skelbimas. |

Pavojingų krovinių vežimas | 1996 m. birželio 3 d. Tarybos direktyva 96/35/EB dėl pavojingų krovinių vežimo keliais, geležinkeliais ir vidaus vandenų keliais saugos instruktorių skyrimo ir jų profesinės kvalifikacijos 2000 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/18/EEB dėl būtiniausių reikalavimų, keliamų pavojingų krovinių vežimo keliais, geležinkeliais ir vidaus vandenų keliais saugos instruktorių egzaminavimui | Panaikinimas: šių direktyvų nuostatos jau yra įtrauktos į galiojančius tarptautinius susitarimus |

Energetika | Iš naujų ir atsinaujinančių šaltinių gaunama energija | 1992 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyva 92/75/EEB dėl buitinių prietaisų energijos ir kitų išteklių sunaudojimo parodymo ženklinant gaminį bei pateikiant standartinę informaciją apie gaminį | Išdėstymas nauja redakcija, ypač siekiant išplėsti direktyvos sritį |

2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2422/2001 dėl raštinės įrangos ženklinimo apie energijos taupymą Bendrijos programos | Išdėstymas nauja redakcija (atsižvelgiant į „Energy Star“ tarptautinio susitarimo atnaujinimą; atnaujinimo pakete taip pat yra naujos Tarybos direktyvos pasiūlymas) siekiant supaprastinti procedūras ir sumažinti reikalavimų valstybėms narėms |

Branduolinė energija | EAEB Taryba: Euratomo tiekimo agentūros įstatai (Oficialusis leidinys 027, 1958.12.6) Europos atominės energijos bendrijos tiekimo agentūros taisyklės, nustatančios, kaip rūdų, žaliavų ir specialių skiliųjų medžiagų paklausa turi būti suderinta su pasiūla (Oficialusis leidinys 032, 1960.5.11) | Išdėstymas nauja redakcija: tiekimo sutarčių patvirtinimo tvarka bus supaprastinta. |

Naftos atsargos | 1968m. gruodžio 20d. Tarybos direktyva (68/414/EEB) įpareigojanti EEB valstybes nares išlaikyti privalomąsias žalios naftos ir (arba) naftos produktų atsargas 1968 m. gruodžio 20 d. Tarybos sprendimas Nr. 68/416 dėl vyriausybių kai kurių susitarimų, susijusių su valstybių narių įsipareigojimais turėti minimalias žaliavinės naftos ir naftos produktų atsargas. 1972 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva 72/425/EEB iš dalies keičianti 1968 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvą įpareigojančią EEB valstybes nares išlaikyti privalomąsias žalios naftos ir (arba) naftos produktų atsargas 1973 m. liepos 24 d. Tarybos direktyva 73/238/EEB dėl priemonių žalios naftos ir naftos produktų tiekimo sunkumų padariniams sušvelninti 1977 m. lapkričio 7 d. Tarybos sprendimas 77/706/EEB dėl Bendrijos užduoties sumažinti pirminių energijos šaltinių vartojimą nustatymo iškilus žalios naftos ir naftos produktų tiekimo sunkumams 1979 m. birželio 15 d. Komisijos sprendimas 79/639/EEB nustatantis išsamias Tarybos sprendimo 77/706/EEB taikymo taisykles 1998 m. gruodžio 14 d. Tarybos direktyva 98/93/EB iš dalies keičianti Direktyvą 68/414/EEB, įpareigojančią EEB valstybes nares išlaikyti privalomąsias žalios naftos ir (arba) naftos produktų atsargas | Išdėstymas nauja redakcija arba panaikinimas |

Žuvininkystės sektorius | Išsaugojimo politika | 1998 m. kovo 30 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 850/98 dėl žuvininkystės išteklių apsaugos, taikant technines priemones jūrų gyvūnų jaunikliams apsaugoti | Išdėstymas nauja redakcija siekiant, kad techninės priemonės būtų aiškesnės, lengviau suprantamos ir nuoseklesnės, taip pat siekiant modernizuoti teisinę bazę |

Žuvininkystės kontrolė ir priežiūra | 1993 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2847/93 nustatantis bendros žuvininkystės politikos kontrolės sistemą | Išdėstyti nauja redakcija į vieną dokumentą įtraukiant visus aspektus, susijusius su žuvininkystės veiklos kontrole ir stebėjimu (sugautų kiekių deklaravimą, leistinąjį nuokrypį, iškrovimo deklaravimą, transportavimą, laivyno buvimo vietos nustatymą ir kt.) ir suaktyvinti IT priemonių naudojimą siekiant sumažinti ataskaitų teikimo prievolę. |

1994 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3317/94 nustatantis bendrąsias nuostatas dėl leidimo žvejoti trečiosios šalies vandenyse pagal žvejybos susitarimą | Išdėstymas nauja redakcija siekiant, kad žvejybos leidimų išdavimo vadyba būtų aiškesnė ir efektyvesnė ir kad būtų naudojamasi IT priemonėmis („Žvejybos leidimai“) |

Žuvininkystės finansinė priemonė | 2001 m. vasario 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 366/2001 nustatantis išsamias Tarybos reglamente (EB) Nr. 2792/1999 numatytų priemonių įgyvendinimo taisykles 2000 m. gegužės 2 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 908/2000nustatantis išsamias pagalbos, valstybių narių teikiamos žuvininkystės ir akvakultūros sektoriaus gamintojų organizacijoms, apskaičiavimo taisykles 2000 m. gruodžio 13 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2722/2000 nustatantis sąlygas, kuriomis žuvininkystės orientavimo finansinis instrumentas (ŽOFI) gali prisidėti prie patologinės rizikos akvakultūrai panaikinimo | Išdėstymas nauja redakcija viename dokumente |

2007 |

Visi sektoriai | Apskaita | 1978 m. liepos 25 d .Ketvirtoji Tarybos direktyva 78/660/EEB, grindžiama Europos ekonominės bendrijos steigimo sutarties 54 straipsnio 3 dalies g punktu, dėl tam tikrų tipų bendrovių metinių atskaitomybių 1983 m. birželio 13 d. Septintoji Tarybos direktyva 83/349/EEB, pagrįsta Sutarties 54 straipsnio 3 dalies g punktu dėl konsoliduotos atskaitomybės 1984 m. balandžio 10 d. Aštuntoji Tarybos direktyva 84/253/EEB, grindžiama Europos ekonominės bendrijos steigimo sutarties 54 straipsnio 3 dalies g punktu, dėl asmenų, atsakingų už įstatymu numatyto apskaitos dokumentų audito atlikimą, patvirtinimo 1990 m. lapkričio 8 d. Tarybos direktyva 90/604/EEB iš dalies keičianti Direktyvos 78/660/EEB dėl metinių atskaitomybių ir Direktyvos 83/349/EEB dėl konsoliduotos atskaitomybės nuostatas dėl lengvatų mažoms ir vidutinėms įmonėms ir atskaitomybės skelbimo sumas išreiškiant ekiu 1990 m. lapkričio 8 d. Tarybos direktyva 90/605/EEB, iš dalies keičianti Direktyvą 78/660/EEB dėl metinių atskaitomybių ir Direktyvos 83/349/EEB dėl konsoliduotos atskaitomybės, atsižvelgiant į šių direktyvų taikymo sritį 1994 m. kovo 21 d. Tarybos direktyva 94/8/EB iš dalies keičianti Direktyvą 78/660/EEB dėl sumų, išreikštų ekiu, peržiūrėjimo 2001 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/65/EB, iš dalies keičianti Direktyvas 78/660/EEB, 83/349/EEB ir 86/635/EEB, dėl vertinimo taisyklių rengiant tam tikrų bendrovių, taip pat bankų ir kitų finansų įstaigų metinę ir konsoliduotą atskaitomybę 2003 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 2003/38/EB iš dalies keičianti Direktyvos 78/660/EEC dėl tam tikrų rūšių bendrovių metinės finansinės atskaitomybės nuostatas dėl eurais nurodytų sumų 2003 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/51/EB iš dalies keičianti Direktyvas 78/660/EEB, 83/349/EEB, 86/635/EEB ir 91/674/EEB, dėl tam tikrų tipų bendrovių, bankų ir kitų finansų įstaigų bei draudimo įmonių metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės (Tekstas svarbus EEE) | * | Apskaitos acquis išdėstymas nauja redakcija ir kodifikavimas siekiant: padidinti kriterijus, kai įmonė dar laikoma MVĮ (taip daugiau įmonių bus atleistos nuo ataskaitų teikimo prievolės) (*) supaprastinti ir atnaujinti apskaitos taisykles pagal ketvirtąją ir septintąją bendrovių teisės direktyvas, skirtas MVĮ. konsoliduoti visus ES galiojančius IAS, IFRS, SIC, IFRIC sričių Komisijos reglamentus (gali būti, kad bus panaikinti šeši reglamentai) tarptautinius audito standartus (ISA) įtraukti į persvarstytą aštuntąją bendrovių teisės direktyvą |

Bendrovių teisė | 1968 m. kovo 9 d. Pirmoji Tarybos direktyva 68/151/EEB dėl apsaugos priemonių, kurių valstybės narės, siekdamos suvienodinti tokias apsaugos priemones visoje Bendrijoje, reikalauja iš Sutarties 58 straipsnio antroje pastraipoje apibrėžtų bendrovių, jų narių ir kitų interesų apsaugai, koordinavimo 1978 m. spalio 9 d. Trečioji Tarybos direktyva 78/855/EEB, pagrįsta Sutarties 54 straipsnio 3 dalimi, dėl akcinių bendrovių jungimo 1982 m. gruodžio 17 d. Šeštoji Tarybos direktyva 82/891/EEB, pagrįsta Sutarties 54 straipsnio 3 dalies g punktu dėl akcinių bendrovių skaidymo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/.../EB dėl tarpvalstybinių ribotos atsakomybės bendrovių susijungimo [dešimtoji bendrovių teisės direktyva – laukiama, kol bus oficialiai priimta] 1989 m. gruodžio 21 d. Vienuoliktoji Tarybos direktyva 89/666/EEB dėl atskleidimo reikalavimų filialams, įsteigtiems valstybėse narėse tam tikrų tipų bendrovių, kurioms taikomi kitos valstybės įstatymai 1989 m. gruodžio 21 d. Dvyliktoji bendrovių teisės Tarybos direktyva 89/667/EEB dėl vienanarių uždarųjų akcinių bendrovių 2003 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/58/EB iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 68/151/EEB dėl tam tikrų bendrovių tipų informacijos atskleidimo reikalavimų | Viso bendrovių teisės acquis išdėstymas nauja redakcija. |

Vartotojų apsaugos acquis | 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva 85/577/EEB dėl vartotojų apsaugos, susijusios su sutartimis, sudarytomis ne prekybai skirtose patalpose 1990 m. birželio 13 d. Tarybos direktyva 90/314/EEB dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų 1997 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB dėl vartotojų apsaugos, susijusios su nuotolinės prekybos sutartimis – Tarybos ir Parlamento pareiškimas dėl 6 straipsnio 1 dalies – Komisijos pareiškimas dėl 3 straipsnio 1 dalies 1 įtraukos 1997 m. liepos 28 d. Komisijos direktyva 97/47/EB iš dalies pakeičianti Direktyvų 77/101/EEB, 79/373/EEB ir 91/357/EEB priedus 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/13/EEB, dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/6/EB dėl vartotojų apsaugos žymint vartotojams siūlomų prekių kainas 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB dėl vartojimo prekių pardavimo ir susijusių garantijų tam tikrų aspektų 1998 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/27/EB dėl draudimų ginant vartotojų interesus | Acquis racionalizavimas ir supaprastinimas siekiant pašalinti galimus neatitikimus, dubliavimąsi, kliūtis vidaus rinkai ir konkurencijos iškraipymą. Jei nustatymo etape Komisija randa įrodymų, kad reikia persvarstyti arba papildyti acquis, teoriškai ji gali rinktis vieną iš šių dviejų galimybių: a) vertikalųjį metodą, kurį sudaro atskirų galiojančių direktyvų persvarstymas (pvz., direktyvos dėl teisės tam tikru laiku naudotis nekilnojamuoju turtu peržiūra), arba konkrečių sektorių reglamentavimas (pvz., direktyvų dėl kelionių paketų ir teisės tam tikru laiku naudotis nekilnojamuoju turtu nuostatų įtraukimas į Turizmo direktyvą); b) horizontalesnį metodą, kai priimamas vienas ar daugiau pagrindų teisės aktų, skirtų reglamentuoti bendruosius acquis aspektus. Šiame(-iuose) pagrindų teisės akte(-uose) būtų pateikti bendrieji apibrėžimai ir reglamentuojamos pagrindinės vartotojų sutartinės teisės ir gynimo priemonės. Vadovaujantis geresnio reglamentavimo principais šiuo teisės aktu būtų gerokai racionalizuota reglamentavimo bazė, nes visos reikiamos galiojančių direktyvų nuostatos būtų susistemintos naujoje direktyvoje. Numatoma tokiu būdu supaprastinti 8 direktyvas ir 6 jas iš dalies keičiančias direktyvas. |

Ekologinis auditas | 2001 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 761/2001 dėl organizacijų savanoriško dalyvavimo Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje (EMAS) | Išdėstymas nauja redakcija ir (arba) taikomų priemonių keitimas, įskaitant priemones MVĮ dalyvavimui palengvinti |

Pramonės gamyklų emisijos į aplinką | 1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyva 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės 1988 m. lapkričio 24 d. Tarybos direktyva 88/609/EEB dėl tam tikrų teršalų emisijos į orą iš didelių kurą deginančių įrenginių apribojimo 1999 m. kovo 11 d. Tarybos direktyva 1999/13/EB dėl tam tikrų veiklos rūšių ir tam tikrų įrenginių lakiųjų organinių junginių, susidarančių naudojant organinius tirpiklius, emisijų apribojimo | TIPK direktyvos ir kitų atitinkamų teisės aktų, reglamentuojančių pramonės emisijas, persvarstymas, kad juos būtų galima išdėstyti nauja redakcija siekiant padaryti juos aiškesnius, nuoseklesnius ir paprastesnius, ypač ataskaitų teikimo atžvilgiu. |

2000 m. gruodžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2000/76/EB dėl atliekų deginimo | * |

Aplinka (ozono sluoksnis) | 2000 m. birželio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2037/2000 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų | Išdėstymas nauja redakcija siekiant patobulinti ir padaryti aiškesnius reikiamus galiojančius teisės aktus |

Darbo teisė | 1991 m. spalio 14 d. Tarybos direktyva 91/533/EEB dėl darbdavio pareigos informuoti darbuotojus apie galiojančias sutarties arba darbo santykių sąlygas 1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 98/59/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kolektyviniu atleidimu iš darbo, suderinimo 2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/14/EB dėl bendros darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais sistemos sukūrimo Europos Bendrijoje | Kodifikavimas į vieną direktyvą |

Statistika – Intrastatas | 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) nr. 638/2004 dėl prekybos prekėmis tarp valstybių narių bendrijos statistinių duomenų, panaikinantis tarybos reglamentą (EEB) nr. 3330/91 | * | Supaprastinimas siekiant sumažinti statistinių duomenų, kuriuos turi teikti ūkio subjektai, kiekį, galimas MVĮ atleidimas nuo šios prievolės, atsižvelgus į šiuo metu vykdomo bandomojo projekto, susijusio su administracinėmis išlaidomis, rezultatus ir į būsimą galimybių tyrimą, skirtą išanalizuoti, ar įmanoma turėti vienkartinio duomenų rinkimo sistemą. |

Žemės ūkio ir maisto produktų pramonė | Kompleksinis paramos susiejimas | 2003 m. rugsėjo 29 d. 2003 m. gruodžio 22 d. (EB) Nr. 1782/2003 nustatantis bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantis tam tikras paramos schemas ūkininkams bei iš dalies pakeičiantis Reglamentus (EEB) Nr. 2019/93, (EB) Nr. 1452/2001, (EB) Nr. 1453/2001, (EB) Nr. 1454/2001, (EB) Nr. 1868/94, (EB) Nr. 1251/1999, (EB) Nr. 1254/1999, (EB) Nr. 1673/2000, (EEB) Nr. 2358/71 ir (EB) Nr. 2529/2001 | Teisiškai privalomų vadybos reikalavimų peržiūra (8 straipsnis) ir atitinkami pasiūlymai |

Pašarai ir (arba) gyvūnų mityba | 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyva 79/373/EEB dėl prekybos kombinuotaisiais pašarais 1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 96/25/EB dėl pašarinių žaliavų apyvartos, iš dalies pakeičianti Direktyvas 70/524/EEB, 74/63/EEB, 82/471/EEB ir 93/74/EEB ir panaikinanti Direktyvą 77/101/EEB 1982 m. birželio 30 d. Tarybos direktyva 82/471/EEB dėl tam tikrų produktų, naudojamų gyvūnams šerti 1993 m. rugsėjo 13 d. Tarybos direktyva 93/74/EEB dėl pašarų konkretiems mitybos tikslams | Keturių direktyvų išdėstymas nauja redakcija, modernizavimas ir pakeitimas reglamentu siekiant pakeisti galiojančius pašarų ženklinimo reikalavimus, papildyti nebaigtinį pašarų sąrašą ir suvienodinti leidimų išdavimo tvarką su bendruose maisto produktus reglamentuojančiuose teisės aktuose numatytais principais. Pagrindiniai būsimo pasiūlymo tikslai – užtikrinti maisto ir pašarų saugą, palengvinti sklandų vidaus rinkos veikimą ir apsaugoti pašarų naudotojų ekonominius interesus. Išdėsčius nauja redakcija: bus panaikinti šiuo metu esantys valstybių narių įstatymų, reglamentų ir administracinių nuostatų skirtumai, trukdantys vidaus rinkai sklandžiai veikti; teisės aktai bus aiškesni ir racionalesni: veiklos subjektai teigia, kad teisiniai reikalavimai yra išskaidyti įvairiuose teisės aktuose ir panašiems produktams taikomi skirtingi reikalavimai; pagerės maisto produktų ir pašarų sauga: suderintas leidimų išdavimo tam tikroms pašarų medžiagoms metodas ir tam tikrų ženklinimo nuostatų, kurios gali pakenkti maisto produktų saugai, persvarstymas. Be šių keturių direktyvų bus paprastinama apie 30 jas iš dalies keičiančių direktyvų. |

Maisto produktai | 2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių maisto produktų ženklinimą, pateikimą ir reklamavimą, derinimo | * | Išdėstymas nauja redakcija ženklinimą reglamentuojančių teisės aktų siekiant atnaujinti, modernizuoti ir sujungti skirtingus tekstus į vieną reglamentą. Tai turėtų supaprastinti ir padaryti paprastesnę horizontalių ir sektoriui taikomų galiojančių ženklinimo teisės aktų struktūrą ir taikymo sritį, į vieną teisės aktą sujungiant visus bendrus aspektus. Taip pat ženklinimo taisykles reikėtų aiškiau nustatyti, kad: vartotojai, turėdami daugiau informacijos, galėtų rinktis sveikesnius, saugesnius ir aplinką tausojančius produktus. paskatintų konkurencingesnę rinkos aplinką, kurioje ūkio subjektai galėtų veiksmingai naudotis ženklinimu parduodami gaminius. Peržiūrint taip pat galima būtų siekti daugiau nuoseklumo su kitais ženklinimo reikalavimais, susijusiais su sveikata (maistinės vertės ženklinimas, alkoholinių gėrimų ženklinimas), etika (gyvūnų gerovė, sąžininga prekyba), kilmės ženklinimu ir kt. |

1997 m. vasario 19 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 298/97 nustatantis reprezentatyvias kainas ir papildomus importo muitus paukštienos bei kiaušinių sektoriams bei kiaušinių albuminui ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1484/95 | Reglamento išdėstymas nauja redakcija ir modernizavimas, centralizuotos leidimų išdavimo tvarkos įgyvendinimas. |

Vaisiai ir daržovės – regioninis įgyvendinimas | 2003 m. rugsėjo 29 d. 2003 m. gruodžio 22 d. (EB) Nr. 1782/2003 nustatantis bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantis tam tikras paramos schemas ūkininkams bei iš dalies pakeičiantis Reglamentus (EEB) Nr. 2019/93, (EB) Nr. 1452/2001, (EB) Nr. 1453/2001, (EB) Nr. 1454/2001, (EB) Nr. 1868/94, (EB) Nr. 1251/1999, (EB) Nr. 1254/1999, (EB) Nr. 1673/2000, (EEB) Nr. 2358/71 ir (EB) Nr. 2529/2001 | 60 straipsnio nuostatų peržiūra ir po to atitinkami pasiūlymai |

Gamybos pramonė | Statyba | 1988 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyva 89/106/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su statybos produktais, derinimo | * | Supaprastinimas, aiškesnis išdėstymas ir administracinės naštos bei išlaidų sumažinimas, ypač mažoms ir vidutinėms įmonėms lanksčiau suformuluojant ir naudojant technines specifikacijas, supaprastinant sertifikavimo taisykles, pašalinant įgyvendinimo kliūtis, kurios iki šiol trukdė sukurti visavertę statybos produktų vidaus rinką. |

Kosmetika | 1976 m. liepos 27 d. Tarybos direktyva 76/768/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kosmetikos gaminiais, suderinimo Ir ją iš dalies keičiantys tekstai (7 vėlesnės ją iš dalies keičiančios direktyvos, 2 direktyvos, kuriomis atidedama data, nuo kurios draudžiami bandymai su gyvūnais ir 37 direktyvos dėl prisitaikymo prie technikos pažangos) | Supaprastinimas ir (arba) kodifikavimas. |

Medicinos prietaisai | 1990 m. birželio 20 d. Tarybos direktyva 90/385/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių aktyviuosius implantuojamus medicinos prietaisus, suderinimo | Išdėstymas reglamentu nauja redakcija. Leidimų prekiauti tvarkos pritaikymas. |

1993 m. birželio 14 d. Tarybos direktyva 93/42/EEB dėl medicinos prietaisų | * |

2000 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/70/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 93/42/EEB dėl medicinos prietaisų, kuriuose yra stabilių žmogaus kraujo arba žmogaus plazmos preparatų 2001 m. gruodžio 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/104/EB iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 93/42/EEB dėl medicinos prietaisų | Išdėstymas reglamentu nauja redakcija siekiant nuoseklumo ir siekiant sudaryti sąlygas informacijos perdavimui naudoti IT. |

Motorinės transporto priemonės | Apie 28 specifinės direktyvos dėl motorinių transporto priemonių, paremtos 1970 m. vasario 6 d. Tarybos direktyva 70/156/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų tipo patvirtinimą, suderinimo | Kai Direktyvos 70/156/EEB nauja redakcija bus galutinai priimta, Komisija galės, turbūt 2007 m., panaikinti apie 28 direktyvas iš 56 (padarydama UNECE nuostatus privalomus). Supaprastinus šiuos teisės aktus pramonė galės lengviau prisitaikyti prie pasaulyje vykstančios technikos raidos. |

Daugiau negu 10 direktyvų, kuriose nustatomi motorinių transporto priemonių geometriniai reikalavimai (pvz., 1992 m. kovo 31 d. Tarybos direktyva 92/21/EEB dėl M1 kategorijos motorinių transporto priemonių masės ir matmenų) | Įdiegus virtualų ir (arba) savaiminį bandymo būdus sumažės šiuo metu galiojančios tvarkos administracinė našta. Virtualus ir savaiminis bandymo būdai pagreitins produktų kūrimą ir sumažins pramonės ir vartotojų išlaidas. |

Techninis gaminių suderinimas | 25 direktyvos, kuriose nustatomi pagrindiniai reikalavimai dėl tam tikrų kategorijų gaminių laisvo judėjimo vidaus rinkoje (vadinamosios „naujojo požiūrio“ direktyvos) | Sertifikavimo taisyklių supaprastinimas |

Finansinės paslaugos | Priežiūra | 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/87/EB dėl finansiniam konglomeratui priklausančių kredito įstaigų, draudimo įmonių ir investicinių firmų papildomos priežiūros, ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 73/239/EEB, 79/267/EEB, 92/49/EEB, 92/96/EEB, 93/6/EEB ir 93/22/EEB bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 98/78/EB ir 2000/12/EB | Peržiūra |

Transporto paslaugos | Jūrų transportas | 1996 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva 96/98/EB dėl laivų įrenginių | Išdėstymas nauja redakcija |

2008 |

Visi sektoriai | Mokesčiai | 2003 m. birželio 3 d. Tarybos direktyva 2003/49/EB dėl bendros apmokestinimo sistemos, taikomos palūkanų ir autorinių atlyginimų mokėjimams tarp skirtingų valstybių narių asocijuotų bendrovių | Išdėstymas nauja redakcija siekiant supaprastinti galiojančius Bendrijos teisės aktus konsoliduojant teisinį tekstą ir supaprastinant tvarką, susijusią su pajamų mokesčio išskaitymu iš darbo užmokesčio. |

Žemės ūkio ir maisto produktų pramonė | Pieno sektorius | 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) 1788/2003 nustatantis mokestį pieno ir pieno produktų sektoriuje | Nuostatų peržiūra ir po to atitinkamų pasiūlymų pateikimas |

Sausieji pašarai | 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) 1786/2003 dėl bendro sausųjų pašarų rinkos organizavimo | Nuostatų peržiūra ir po to atitinkamų pasiūlymų pateikimas |

Gamybos pramonė | Slėginiai indai ir įranga | 1976 m. liepos 27 d. Tarybos direktyva 76/767/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su bendromis nuostatomis dėl slėgio indų ir jų tikrinimo metodų, suderinimo 1987 m. birželio 25 d. Tarybos direktyva 87/404/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su paprastais slėginiais indais, suderinimo 1997 m. gegužės 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/23/EB dėl valstybių narių įstatymų dėl slėginės įrangos suderinimo 1999 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 1999/36/EB dėl gabenamųjų slėginių įrenginių | * | Išdėstymas nauja redakcija viename teisės akte įgyvendinant naująjį reglamentavimo metodą, skirtą techniniam suderinimui |

Aplinka Atliekos | 2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/95/EB dėl tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimo 2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/96/EB dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų | Peržiūrėjimas atsižvelgiant į patirtį, sukauptą taikant direktyvą, ir atsižvelgiant į technologijos raidą ir sukauptą patirtį, aplinkos reikalavimus ir vidaus rinkos veikimą. Peržiūrėjus gali būti pateikti pasiūlymai keisti atitinkamas šių direktyvų nuostatas. |

Transporto paslaugos | Oro transportas | 1991 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyva 91/670/EEB dėl personalo licencijų vykdyti civilinės aviacijos funkcijas abipusio pripažinimo 1991 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3922/91 dėl techninių reikalavimų ir administracinės tvarkos suderinimo civilinės aviacijos srityje | Kai bus padidinta Europos aviacijos saugos agentūros kompetencija, ypač orlaivių skrydžių ir pilotų licencijų srityje, du pirmiau paminėti teisės aktai ir jų techniniai pritaikymai ir pakeitimai bus panaikinti. |

Infrastruktūra | Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2236/95 nustatantis bendrąsias taisykles dėl Bendrijos finansinės pagalbos teikimo transeuropinių tinklų srityje | Išdėstymas nauja redakcija |

Kelių transportas | 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų | Išdėstymas nauja redakcija |

1992 m. kovo 26 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 881/92 dėl patekimo į rinką vežant krovinius Bendrijos keliais į valstybės narės teritoriją ar iš jos arba kertant vienos ar kelių valstybių narių teritorijas 1992 m. kovo 16 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 684/92 dėl bendrųjų tarptautinio keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais taisyklių 1962 m. liepos 23 d. Pirmoji Tarybos direktyva dėl krovinių tam tikrų tipų vežimo keliais tarp valstybių narių bendrųjų taisyklių nustatymo 1993 m. spalio 25 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3118/93 nustatantis sąlygas, kuriomis vežėjai nerezidentai gali teikti krovinių vežimo nacionaliniais keliais paslaugas valstybėje narėje 1997 m. gruodžio 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 12/98 nustatantis sąlygas, kuriomis vežėjai nerezidentai gali valstybėje narėje teikti vidaus keleivinio kelių transporto paslaugas 2002 m. kovo 1 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 484/2002 iš dalies keičiantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 881/92 ir (EEB) Nr. 3118/93 dėl vairuotojo liudijimo nustatymo | Išdėstymas nauja redakcija: priėmus vieną reglamentą bus užtikrinta, kad skirtingose sektoriaus dalyse būtų vienodos sąlygos ir visame sektoriuje naudojamos tos pačios reglamentavimo priemonės |

Jūrų transportas | 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 725/2004 dėl laivų ir uostų įrenginių apsaugos stiprinimo | Išdėstymas nauja redakcija |

Energetika | Radiacinė sauga | 1989 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 89/618/Euratomas dėl plačiosios visuomenės informavimo apie sveikatos apsaugai taikytinas priemones ir atliktinus veiksmus nepaprastosios radiologinės padėties atveju 1990 m. gruodžio 4 d. Tarybos direktyva 90/641/Euratomas dėl komandiruotų darbuotojų, dirbančių kontroliuojamose zonose, kuriose jie gali būti veikiami jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitos, apsaugos darbo metu 1992 m. vasario 3 d. Tarybos direktyva 92/3/Euratomas dėl radioaktyviųjų atliekų vežimo iš vienos valstybės narės į kitą bei įvežimo ir išvežimo iš Bendrijos priežiūros ir kontrolės 1996 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 96/29/Euratomas nustatanti pagrindinius darbuotojų ir gyventojų sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės saugos standartus 1997 m. birželio 30 d. Tarybos direktyva 97/43/Euratomas dėl sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės pavojaus, susijusio su asmenų medicinine apšvita, ir panaikinanti Direktyvą 84/466/Euratomas Tarybos direktyva 2003/122/Euratomas 2003 m. gruodžio 22 d. dėl didelio aktyvumo uždarųjų radioaktyviųjų šaltinių ir paliktųjų šaltinių kontrolės 1993 m. birželio 8 d. Tarybos reglamentas 1493/93/Euratom dėl radioaktyviųjų medžiagų vežimo tarp valstybių narių 1993 m. spalio 1d. Komisijos sprendimas 93/552/Euratomas dėl Tarybos direktyvoje 92/3/Euratomas numatyto standartinio radioaktyviųjų atliekų vežimo priežiūros ir kontrolės dokumento parengimo 90/143/Euratomas: 1990 m. vasario 21 d. Komisijos rekomendacija dėl visuomenės apsaugos nuo radono apšvitos patalpose 2001 m. gruodžio 20 d. Komisijos rekomendacija dėl visuomenės apsaugos nuo radono apšvitos telkiniuose, iš kurių tiekiamas geriamasis vanduo (pranešta dokumentu Nr. C(2001) 4580) | Išdėstymas vienoje Tarybos direktyvoje, nustatančioje pagrindinius apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės keliamų pavojų standartus |

[pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic]

[1] KOM(2005) 97, 2005 m. kovo 16 d.

[2] 2005 m. spalio 21 d. Komisijos komunikatas dėl bendros ES dėl teisės aktų susiradančių administracinių išlaidų įvertinimo metodikos, KOM (2005) 518, 21.10.2005 ir SEC(2005) 1329

[3] Komisijos komunikatas dėl „teisės aktų leidėjams pateiktų teisės aktų pasiūlymų atrankos rezultatų“ KOM(2005) 462

[4] Pirmoji paprastinimo iniciatyva buvo pradėta 1997 m.; antroji išsami paprastinimo programa – KOM(2003) 71 – buvo pradėta 2003 m. vasario mėn. Patikrinusi 42 politikos sektorius, Komisija nustatė, kad daugiau negu 200 teisės aktų galėtų būti supaprastinti ir patvirtino daugiau negu 35 paprastinimo iniciatyvas. Šiuo metu 15 teisės aktų supaprastinimo pasiūlymų dar laukia savo eilės. Be to, siekiant, kad Bendrijos teisynas būtų lengviau prieinamas ir skaitomas bei nuoseklesnis, buvo labai daug padaryta sudarant suvestines ir kodifikuotas tekstų redakcijas. Reikėtų paminėti, kad buvo panaikinti ir paskelbti pasenusiais keli šimtai teisės aktų, taigi tai padėjo dar labiau sumažinti teisyno apimtį.

[5] Komisija 2005 m. birželio 1 d. pradėjo tyrimą, skirtą „verslo aplinkai gerinti“ (http://europa.eu.int/yourvoice/forms/dispatch?form=418&lang=EN). Konsultacija vyks iki metų pabaigos.

[6] http://europa.eu.int/solvit/

[7] 2004 m. lapkritį Konkurencingumo taryba nustatė 15 prioritetinių sričių, kuriose reikėtų supaprastinti ES teisės aktus. Reaguodama į tai, Komisija priėmė tris teisės aktų pasiūlymus ir pradėjo septynias neįstatymines iniciatyvas, kurios vėliau gali tapti kitomis įstatyminėmis iniciatyvomis. Iki metų pabaigos Komisija supaprastinusi 13 iš šių 15 Tarybos prioritetų.

[8] Komunikatas „Dėl žemės ūkio politikos supaprastinimo ir geresnio reglamentavimo“ KOM (2005) 509.

[9] Komisija priėmė Komisijos darbo dokumentą „Geresnis reglamentavimas ir teminės strategijos aplinkai“- KOM(2005) 466.

[10] 2006 m. Komisija pateiks naują sveikatos ir saugos strategiją 2007-2012 m.

[11] 2004 m. gruodį Komisija priėmė Komunikatą „Bendrą žvejybos politiką (BŽP) reglamentuojančių teisės aktų tobulinimo ir supaprastinimo perspektyvos“ (KOM(2004) 820) ir tarnybų darbo dokumentą „Galimybių supaprastinti ir patobulinti BŽP ir jos įgyvendinimo teisinę aplinką analizė“ (SEC(2004) 1596). Iki metų pabaigos Komisija, po konsultacijų su viešojo administravimo institucijomis ir pramonės atstovais, priims ilgalaikį BŽP supaprastinimo planą.

[12] Būsimajame Komisijos pasiūlyme dėl ilgalaikės statistikos programos 2008–2012 m. ir bandomajame projekte – 2007 m. metinėje darbo programoje – bus numatyta daug iniciatyvų, kaip sumažinti statistinių reikalavimų mažiau prioritetinėse srityse.

[13] 2006 m. Komisija pateiks žaliąją knyga apie darbo teisės raidą.

[14] Iniciatyva „ Konkurencinga automobilių reglamentavimo sistema XXI amžiui“ (CARS 21) susideda iš aukšto lygio grupės, kuri peržiūri galiojančius teisės aktus siekdama pagerinti automobilių pramonės konkurencingumą veikiančią teisinę bazę. Ši grupė pateiks rekomendacijas, kurios bus įtrauktos į reglamentavimo planą ateinantiems 10 m. Taip pat ˛r.

http://europa.eu.int/comm/enterprise/automotive/pagesbackground/competitiveness/cars21.htm

[15] KOM(2005) 474.

[16] Šio paprastinimo politikos aspekto įgyvendinimo taisykles autonominiams Komisijos aktams 2004 m. vasario mėn. Komisijos tarnyboms paskelbė Generalinis Sekretorius ir Teisės tarnyba.

[17] KOM(2004) 708. Pasiūlyme yra numatyta, kad valstybės narės negali nacionaliniu lygiu reglamentuoti to, kam reglamentavimas Bendrijos lygiu buvo panaikintas.

[18] Kodifikavimas – tai procesas, kai teisės akto ir visų jo pakeitimų nuostatos, nekeičiant jų turinio, sutelkiamos į naują teisiškai privalomą aktą, kuriuo panaikinami visi juo keičiami teisės aktai.

[19] 2001 m. lapkritį Komisija pradėjo didelę visų Bendrijos antrinės teisės aktų kodifikavimo programą (KOM (2001) 645).

[20] Konsolidavimas – tai procesas, kai visos teisės akto ir jo pakeitimų nuostatos yra mechaniškai surenkamos jų visiškai nekeičiant. Viso ES acquis konsolidavimas buvo baigtas, kaip ir planuota, 2003 m. vasarą, o konsoliduotas acquis yra prieinamas visai visuomenei EUR-Lex duomenų bazėje.

[21] Išdėstymas nauja redakcija – tai procesas, kai naujame teisiškai privalomame akte, kuriuo panaikinami juo keičiami teisės aktai, iš dalies pakeičiamas tų teisės aktų turinys, o kita dalis, kurios nesiekiama pakeisti, kodifikuojama.

[22] 2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstitucinis susitarimas dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo(OL C 77, 2002.3.28, p.1)

[23] Komisijos komunikatas dėl Europos standartizacijos vaidmens Europos politikos ir teisės sistemoje (KOM(2004) 674) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl Europos standartizavimo finansavimo pasiūlymas (KOM (2005) 377).

[24] KOM(2004) 324, iš dalies keičiantis KOM(2002) 719

[25] i2010 – Europos informacinė visuomenė augimui ir užimtumui skatinti (KOM(2005) 229)

[26] 15 teisės aktų supaprastinimo pasiūlymų, pateiktų pagal 2003 m. paprastinimo programą, dar yra nepriimti.

[27] Administracinės išlaidos – tai įmonių, visuomeninių organizacijų, valdžios institucijų ir piliečių patiriamos išlaidos, kai jie vykdo savo teisinius įsipareigojimus teikti informaciją apie savo veiklą arba gamybą valdžios institucijoms arba privatiems subjektams. Informaciją šiame kontekste reikėtų suprasti plačiąja prasme, t. y., įskaitant ženklinimo, ataskaitų rengimo, stebėsenos ir įvertinimo, kurių reikia informacijai teikti ir registruoti, išlaidas.

Top