52005DC0474

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 5.10.2005

KOM(2005) 474 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS

Bendrijos Lisabonos programos įgyvendinimas. Politikos nuostatos ES gamybai stiprinti siekiant labiau integruoto požiūrio į pramonės politiką

{SEK(2005) 1215}{SEC(2005) 1216}{SEC(2005) 1217}

TURINYS

1. ES pramonės politika ir veiksmų programa augimui ir užimtumui skatinti 3

2. ES gamybos pramonės svarba 4

3. Politikos uždavinių įvairovės skirtinguose sektoriuose vertinimas 6

4. Kuriant pramonės politikos darbo metmenis 8

4.1. Kelių sektorių politikos iniciatyvos 8

4.2. Konkrečių sektorių iniciatyvos 11

5. Išvada 13

Komunikatas dėl BENDRIJOS LISABONOS PROGRAMOS įGYVENDINIMO. POLITIKOS NUOSTATOS ES GAMYBAI STIPRINTI SIEKIANT LABIAU INTEGRUOTO POžIūRIO į PRAMONėS POLITIKą

1. ES PRAMONėS POLITIKA IR VEIKSMų PROGRAMA AUGIMUI IR UžIMTUMUI SKATINTI

Pristatydama atnaujintą veiksmų programą augimui ir užimtumui skatinti[1], Komisija paskelbė apie savo įsipareigojimą atnaujintą Lisabonos strategiją orientuoti į augimo ir užimtumo skatinimą. Šiuo tikslu buvo paskelbta, kad ES prioritetai yra šie:

- didinti Europos patrauklumą investuotojams ir dirbantiesiems;

- žinioms ir naujovėms skirti pagrindinį vaidmenį Europos ekonomikos augime;

- taip formuoti politikos kryptis, kad įmonėms būtų sudaryta galimybė kurti daugiau ir geresnių darbo vietų.

Apie šį pramonės politikos komunikatą buvo paskelbta 2005 m. liepos mėnesio Bendrijos Lisabonos programoje[2], jis yra svarbus žingsnis siekiant šių tikslų. Gamybos pramonės gerovė yra labai svarbi Europos gebėjimui augti. Nors ji šiuo metu patiria svarbius pokyčius ir susiduria su dideliais uždaviniais, reikalinga palanki verslo aplinka, kad ji ir toliau vystytųsi ir klestėtų.

Pagrindinis pramonės politikos vaidmuo − sudaryti tinkamas pagrindines sąlygas įmonių vystymuisi ir naujovėms siekiant paversti ES patrauklia investicijų į pramonę ir darbo vietų kūrimo vieta. Akivaizdu, kad pirmiausia privačiojo, o ne viešojo sektoriaus įmonės skatina ekonominį augimą. Įmonės yra atsakingos už savo produktų ir procesų tobulinimą bei kvalifikacijos gerinimą siekiant atverti rinkas ir rasti naujų technologijų tobulinimo ir internacionalizacijos sąlygojamų galimybių. Pasinaudojant šiomis galimybėmis pagrindinį vaidmenį vaidina įmonių socialinė atsakomybė ir darnus vystymasis.

Žvelgiant iš pramonės politikos perspektyvos, valstybės institucijų vaidmuo − veikti tik tuomet, kai reikia, t. y., kai dėl tam tikrų rinkos ydų pateisinamas valstybės kišimasis arba siekiant paskatinti struktūrinius pokyčius. Pastaruoju atveju gali reikėti įvesti lydinčiąsias priemones siekiant sumažinti struktūrinių pokyčių socialines išlaidas, remiantis tebesitęsiančiu dialogu su visomis atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis. Šiais tikslais valstybės institucijos gali pasinaudoti politikos priemonėmis, tokiomis kaip geresnis reglamentavimas, bendroji rinka, naujovių ir mokslinių tyrimų politika, užimtumo ir socialinės politikos kryptys ir kt., kurios paprastai taikomos visuose ekonomikos sektoriuose neskiriant sektorių arba įmonių, kartu su kitomis lydinčiosiomis priemonėmis siekiant palengvinti socialinę ir ekonominę sanglaudą.

Komisija yra įsipareigojusi laikytis horizontalaus pobūdžio pramonės politikos ir vengti grįžti prie atrankinių intervencinių politikos krypčių. Tačiau politikos priemonių nereiktų laikyti tik labai plačiomis horizontaliosiomis priemonėmis. Kad pramonės politika būtų veiksminga, reikia atsižvelgti į atskirų sektorių konkretų kontekstą. Politikos kryptis reikia derinti pagal šių sektorių konkrečias savybes ir ypatingas galimybes bei uždavinius, su kuriais juose susiduriama. Tai neišvengiamai reiškia, kad nors ir visos politikos kryptys yra svarbios, šiandien tam tikriems sektoriams ES kai kurios politikos kryptys yra svarbesnės nei kitos.

Todėl Komisija laikosi savo ankstesnių įsipareigojimų skatinti ir lengvinti pramoninių naujovių ir pokyčių procesą[3]. Tačiau reikia naujo požiūrio į pramonės politiką, kuriuo būtų siekiama geriau suplanuotų bei labiau susijusių, integruotų ir bendru sutarimu paremtų politikos krypčių.

Komunikate dėl veiksmų programos augimui ir užimtumui skatinti buvo pirmiausia pažymėta, kad pramonės politika yra pagrįsta ES ir valstybių narių partneryste[4]. Kelis pramonės politikos uždavinius būtina spręsti Europos lygmeniu, kadangi atskirai veikiančioms pavienėms valstybėms narėms nepavyks išspręsti problemų, tokių kaip svarbūs konkurencijos klausimai, bendros rinkos reguliavimas arba socialinė ir ekonominė sanglauda. Tačiau valstybės narės taip pat yra atsakingos už daugelį pramonės politikos krypčių elementų; tai pabrėžta Nacionalinių reformų programų gairėse. Šiuo komunikatu gilinamos ir papildomos ES pramonės politikos nuostatos telkiant dėmesį į jų praktinį taikymą atskiruose sektoriuose. Taigi remiantis ES gamybos pramonės ir statybos 27 atskirų sektorių galimybių ir uždavinių sisteminiu tyrimu buvo gana išsamiai ištirta skirtingų sektorių keliamų politikos uždavinių apimtis ir įvairovė[5]. Tuo remiantis buvo parengti ateinančių metų pramonės politikos darbo metmenys.

2. ES GAMYBOS PRAMONėS SVARBA

Stiprus ir klestintis pramonės sektorius yra labai svarbus siekiant visapusiškai pasinaudoti ES augimo potencialu ir stiprinti bei išlaikyti ES, kaip ekonomikos ir technologijų lyderės, pozicijas.

- ES gamybos pramonė yra svarbi pati savaime − ji užtikrina apytikriai penktadalį ES produkcijos ir ES joje dirba apytikriai 34 milijonai žmonių. Be to:

- Gamybos pramonei tenka pagrindinis vaidmuo pasinaudojant naująja žinių ekonomika − daugiau kaip 80 % ES privačiojo sektoriaus išlaidų moksliniams tyrimams ir plėtrai (MTP) panaudojamos gamybai[6].

- Gamybos pramonėje kuriami nauji ir novatoriški produktai, sudarantys apytikriai tris ketvirtadalius ES eksporto.

- ES gamybos pramonę sudaro daugiausia MVĮ: daugiau kaip 99 % bendrovių yra MVĮ, 58 % gamybos pramonės darbo vietų yra MVĮ.

- Gamybos pramonė skatina augimą ir kuria darbo vietas visoje ES ekonomikoje: ji glaudžiai susijusi su paslaugų pramone, sukurdama verslo paslaugų paklausą ir tiekdama pagrindinius produktus paslaugų pramonei.

Dėl naujų galimybių ir uždavinių ES gamyba šiuo metu patiria perversmą[7]. Kuriamos naujos technologijos, leidžiančios sparčiai diegti naujus produktus ir daryti gamybos procesus lankstesnius. Tuo pat metu ES bendrovės susiduria su didesne pasaulio ekonomikos internacionalizacija, kurią skatina gerėjantys transporto ryšiai, mažėjančios komunikacijos sąnaudos, sumažėjusios prekybos ir investicijų kliūtys bei aktyvesnė konkurencija. Taigi ES turi vis labiau konkuruoti tarptautiniu mastu, kad pritrauktų investicijas, gamybą ir išlaidas MTP.

ES gamybos pramonė sprendžia šiuos uždavinius. Nors produktyvumo augimas ES ir kitose pramoninėse ekonomikose, ypač JAV, skyrėsi, tai buvo iš dalies susiję su pramonės struktūra – ES gamybos pramonėje mažesnę dalį sudarė IRT gamybos sektoriai. Iš tiesų daugumos atskirų ES gamybos sektorių veiklos rezultatai buvo geri palyginti su atitinkamais sektoriais kitose pramoninėse ekonomikose. Nepaisant to, dėl pramoninės struktūros visos ES ekonomika yra atsidūrusi toli gražu ne idealioje padėtyje nuolatinio globalizacijos proceso atžvilgiu. Nors svarbūs ES gamybos sektoriai, tokie kaip mašinų gamybos, cheminių medžiagų ir variklinių transporto priemonių, pasižymi svariu akivaizdžiu sąlyginiu pranašumu ir teigiamu prekybos balansu palyginti su kitomis pasaulio šalimis, apskritai ES prekyba vis dar koncentruojasi į sektorius, naudojančius vidutinio ir aukšto lygio technologijas ir žemos arba vidutinės kvalifikacijos darbo jėgą[8]. Todėl ES tenka konkuruoti su gamintojais augančios ekonomikos šalyse. Šie didina savo eksporto įgūdžių intensyvumą ir mažina atotrūkį nuo ES su kainomis nesusijusių veiksnių, kuriais dažnai grindžiamas ES konkurencinis pranašumas pasaulio rinkose, prasme. Taigi ES gyvybiškai būtinas gebėjimas prisitaikyti ir struktūriniai pokyčiai, leidžiantys įgyti tvirtesnį sąlyginį pranašumą, jei ji siekia kuo labiau padidinti naudą, gaunamą dėl Kinijos, Indijos ir kitų sparčiai augančios ekonomikos šalių integracijos į pasaulio ekonomiką.

ES tiesioginių užsienio investicijų srautai į Azijos augančios ekonomikos šalis pastaraisiais metais padidėjo, tačiau jų dalis bendruose srautuose tebelieka ribota[9]. Tarptautinis ES darbo vietų perkėlimas šalis, kuriose mažos gamybos sąnaudos, taip pat buvo nedidelis daugumoje gamybos sektorių, nors tai gali turėti skausmingų padarinių vietos lygmeniu arba atskiruose sektoriuose, ypač mažesnės kvalifikacijos darbuotojams, kuriems reikėtų padėti susidoroti su ekonominės pertvarkos padariniais.

Taip pat didėja tarptautinė konkurencija dėl išlaidų MTP. Pokyčiai pasaulio rinkose kartu su tokiais veiksniais, kaip žmogiškieji ištekliai, vietinių mokslinių tyrimų ir naujovių sistemų kokybė bei klasterių arba pavyzdinių centrų buvimas vis dažniau nulemia, kur bus išleidžiamos MTP skirtos lėšos. Yra duomenų, kad ES nėra pakankamai konkurencinga vieta vykdyti mokslinius tyrimus. JAV ir Japonija pritraukia daugiau tarptautinių MTP investicijų nei ES, nors atsiranda požymių, kad tokios šalys kaip Kinija ir Indija tampa svarbiomis naujų investicijų į MTP vietomis. JAV taip pat labiau nei ES sekasi pritraukti mokslo ir aukštos kvalifikacijos darbuotojus. Šios tendencijos kelia didelį susirūpinimą, nes ES praranda investicijas į MTP ir mokslo darbuotojus.

Todėl apskritai, nors atskirų ES gamybos sektorių veiklos rezultatai pastaraisiais metais buvo teigiami, dar tebelaukia svarbūs uždaviniai. Ypač sąlygų, skirtų užtikrinti didesnį gebėjimą prisitaikyti ir struktūrinius pokyčius, skatinimas yra labai svarbus siekiant užtikrinti ES gamybos konkurencingumą, ypač atsižvelgiant į vis stiprėjančią Kinijos ir Azijos augančios ekonomikos šalių konkurenciją.

ES gamybos pramonės ir atskirų sektorių uždavinys − sugebėti išlaikyti ir toliau gerinti savo veiklos rezultatus ateityje, atsižvelgiant į tolesnius mokslinius laimėjimus ir nuolatinę internacionalizaciją. Politikos formuotojų uždavinys − aiškiai ir nuosekliai reaguoti iš esmės gerinant pagrindines sąlygas ir bendrą aplinką, kurioje veikia Europos pramonė.

3. POLITIKOS UžDAVINIų įVAIROVėS SKIRTINGUOSE SEKTORIUOSE VERTINIMAS

Siekdamos remtis esamais ES pramonės pranašumais, Komisijos tarnybos ėmėsi išsamaus 27 atskirų gamybos pramonės sektorių ir statybos pramonės konkurencingumo tyrimo[10], pasinaudodamos suinteresuotųjų šalių ir valstybių narių pateiktais atsiliepimais. Tyrimu siekta nustatyti, kiek jų veiklos rezultatams turi arba galėtų daryti įtaką pramonės politikos priemonės. Tyrimui buvo pasirinktos politikos sritys, ypač svarbios sektorių produktyvumo augimui ir tarptautiniam konkurencingumui:

• atviros ir konkurencingos bendrosios rinkos, įskaitant konkurenciją, užtikrinimas;

• žinios, tokios kaip moksliniai tyrimai, naujovės ir kvalifikacija;

• geresnis reglamentavimas;

• konkurencingumo, energetikos ir aplinkos politikos krypčių sąveikos užtikrinimas;

• visapusiško ir visateisio dalyvavimo pasaulio rinkose užtikrinimas;

• socialinės ir ekonominės sanglaudos palengvinimas.

Tyrimo procesu buvo sistemiškai nustatyti kiekvieno atskiro sektoriaus svarbiausi konkurencingumo ir politikos uždaviniai tiek kiekybiškai, tiek ir kokybiškai, kaip apibendrinta 1 priede[11].

Po tyrimo atskiri sektoriai buvo sugrupuoti į keturias plačias kategorijas: maisto ir gyvosios gamtos mokslų pramonės šakos, mašinų ir sistemų pramonės šakos, mados ir dizaino pramonė bei pagrindinių ir tarpinių produktų pramonės šakos[12]. Kiekvienoje iš šių pramonės šakų plačių kategorijų susiduriama su jai būdingais ypatingais uždaviniais.

Maisto ir gyvosios gamtos mokslų pramonės šakos

Maisto ir gyvosios gamtos mokslų pramonės šakos (pvz., maisto ir gėrimų, vaistų, biotechnologijų) sukuria penktadalį ES gamybos pramonės pridėtinės vertės ir pasižymi vidutiniais ir sparčiais augimo tempais. Pagrindiniai šios grupės uždaviniai susiję su žiniomis ir geresniu reglamentavimu. Kaip labai novatoriškų pramonės šakų, jų pagrindiniai su žiniomis susiję uždaviniai yra MTP, intelektinės nuosavybės teisių apsauga ir labai novatoriškų MVĮ naujovių finansavimas. Šios pramonės šakos taip pat priklauso nuo nuolatinio teisės aktų pritaikymo ir atnaujinimo siekiant neatsilikti nuo technologijų pažangos, kartu užtikrinant sveikatą ir saugą. Taigi reguliavimo priemonių suartinimas tarptautiniu mastu taip pat svarbus daugeliui sektorių. Konkrečių sektorių pagrindiniai uždaviniai − tai didesnės pažangos poreikis kuriant visiškai konkurencingą bendrąją vaistų pramonės gaminių rinką ir aplinkosaugos bei patekimo į rinką klausimai, susiję su maisto ir gėrimų, vaistų ir kosmetikos pramone.

Mašinų ir sistemų pramonės šakos

Mašinų ir sistemų pramonės šakos (pvz., IRT, mašinų gamyba ir kt.) sukuria apie trečdalį ES gamybos pramonės pridėtinės vertės ir pasižymi vidutiniais ir sparčiais augimo tempais bei didelėmis išlaidomis MTP. Todėl šie sektorių uždaviniai daugiausia susiję su naujovėmis, intelektinės nuosavybės apsauga ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų buvimo užtikrinimu. Daugeliui šių pramonės šakų bendroji rinka priklauso nuo techninių standartų, kuriuos reikia nuolat atnaujinti. Kai kurioms pramonės šakoms, ypač IRT, elektrotechnikos pramonei ir mašinų gamybai bei variklinėms transporto priemonėms, labai svarbios geresnės patekimo į tarptautines rinkas galimybės. Transporto pramonės šakos susiduria ir su daugeliu aplinkos apsaugos uždavinių, visų pirma su poreikiu nuolat gerinti jų transporto priemonių, lėktuvų ir laivų aplinkosauginį veiksmingumą.

Mados ir dizaino pramonė

Mados ir dizaino pramonė (pvz., tekstilės ir avalynės pramonė) sukuria tik 8 % gamybos pramonės pridėtinės vertės, bet per pastaruosius metus produkcijos augimas buvo nedidelis arba neigiamas, o išlaidos MTP − palyginti mažos. Sėkmingas struktūrinis sureguliavimas yra pagrindinis šių pramonės šakų uždavinys. Naujovių tobulinimas, intelektinės nuosavybės teisių apsauga ir kvalifikacija yra būtini, kad būtų galima ir toliau gerinti jų produkcijos kokybę ir gaminių įvairovę. Šių pramonės šakų pagrindinis politinis reikalavimas − taip pat geriau patekti į šiuo metu atidžiai saugomas pasaulio rinkas.

Pagrindinių ir tarpinių produktų pramonės šakos

Pagrindinių ir tarpinių produktų pramonės šakos (pvz., cheminių medžiagų, plieno bei celiuliozės ir popieriaus) sukuria apytikriai 40 % ES gamybos pramonės pridėtinės vertės. Kaip pagrindinės produkcijos kitoms ES pramonės šakoms tiekėjos, šios pramonės šakos gali būti svarbus naujovių kituose sektoriuose šaltinis. Augimo tempai šiame sektoriuje buvo vidutiniai ir lėti, išskyrus cheminių medžiagų ir gumos pramonės šakas, kurių veikla buvo sėkminga. Dauguma šių pramonės šakų vartoja daug energijos, todėl pagrindiniai uždaviniai yra susiję su energetika ir aplinka. Tarp svarbių konkrečių sektorių uždavinių yra cheminių medžiagų pramonę reglamentuojantys REACH teisės aktai bei statybų sektoriaus teisės aktų supaprastinimo klausimai. Struktūrinis sureguliavimas yra svarbus keramikos, spausdinimo ir plieno pramonės šakose.

4. KURIANT PRAMONėS POLITIKOS DARBO METMENIS

Šiame skirsnyje pateiktuose darbo metmenyse remiamasi nauju požiūriu į pramonės politiką; šiuo požiūriu siekiama geriau suplanuoti politikos kryptis, kad jos būtų aktualesnės, labiau integruotos ir paremtos didesniu bendru sutarimu. Pagal šį požiūrį, pirmiausia ištyrus horizontalių politikos krypčių konkretų poveikį atskiriems pramonės sektoriams, galima nustatyti kiekvienam sektoriui svarbiausias politikos kryptis. Susiejant į vieną iniciatyvą labai svarbius pramonei skirtingus politikos aspektus, politikos kryptys taps darnesnės ir labiau integruotos ir bus daromas stipresnis poveikis konkurencingumui. Galiausiai vadovaujantis šiuo požiūriu norima pasiekti didesnį bendrą sutarimą dėl politikos, ankstyvame etape į politikos formavimą įtraukiant pagrindines suinteresuotąsias šalis ir valstybes nares. Europos socialiniai partneriai kviečiami prisidėti prie šio darbo tiek horizontaliuoju, tiek ir sektorių lygmeniu.

Šiame skirsnyje pateikti darbo metmenys yra orientuoti į kelias ypač naujas skirtingų sektorių konkurencingumo skatinimo iniciatyvas. Taigi jie nėra išsamūs. Pagal naująją Bendrijos Lisabonos programą keliose politikos srityse jau buvo pradėta nemažai kitų veiksmų ir politikos iniciatyvų, darančių poveikį apskritai visai pramonei ir atskiriems sektoriams.

4.1. Kelių sektorių politikos iniciatyvos

Siekiant spręsti bendrus uždavinius skirtingų pramonės šakų grupėse ir stiprinti sąveiką tarp skirtingų politikos sričių atsižvelgiant į konkurencingumo aspektą, šiame komunikate yra skelbiamos septynios pagrindinės kelių sektorių politikos iniciatyvos .

Iniciatyva dėl intelektinės nuosavybės teisių ir padirbinėjimo (2006 m.)

Intelektinės nuosavybės teisės (INT) yra labai svarbios daugelio pramonės sektorių konkurencingumui. Nors pagrindinės sritys jau suderintos, gali būti padaryta dar daugiau siekiant užtikrinti, kad reguliavimo sistema atitiktų pramonės poreikius spartaus technologijų tobulėjimo ir socialinių pokyčių metu. Bendrovėms ir jų klientams reikia intelektinės nuosavybės teisių, kurios skatina naujoves, kuria stabilų kontekstą investavimo sprendimams priimti ir skatina veiksmingų naujų verslo modelių kūrimą. Pasiūlius direktyvą dėl patentų suteikimo kompiuteriais įgyvendinamiems išradimams kilusios diskusijos parodė, kad jokiu būdu nėra lengva parengti su intelektinės nuosavybės teisėmis susijusias taisykles, suderinančias visų suinteresuotųjų šalių poreikius. Todėl 2006 m. Komisija pradės dialogą su pramonės atstovais ir kitomis suinteresuotomis šalimis, kad nustatytų, ką dar naudinga būtų galima padaryti siekiant pateikti Europos pramonei tvirtą intelektinės nuosavybės teisių sistemą. Be to, tinkamas intelektinės nuosavybės teisių įgyvendinimas vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse yra labai svarbus kovojant su daugelyje sektorių vykstančiais padirbinėjimu ir piratavimu. Intelektinės nuosavybės teisių pažeidimai gali statyti į pavojų teisėtas įmones, kelti grėsmę naujovėms, o kartais − sudaryti problemų visuomenės sveikatai ir saugai. Daugelis bendrovių, ypač MVĮ, vis dar nežino apie savo teises į tinkamą intelektinės nuosavybės apsaugą, o padirbinėjimas tebėra labai svarbi problema daugelyje prekybos sričių. Atsižvelgdama į esamus ir planuojamus kovos su padirbinėjimu ir piratavimu instrumentus ir priemones, taip pat įstatymų vykdymo užtikrinimo[13] ir muitinių veiklos srityse, Komisija įvertins padarytą pažangą visoje intelektinės nuosavybės teisių srityje telkdama dėmesį į konkurencingumo problemas ir 2006 m. pateiks pasiūlymus, kaip pagerinti padėtį.

Konkurencingumo, energetikos ir aplinkos aukšto lygio grupė (2005 m. pabaiga)

Konkurencingumo, energetikos ir aplinkos politikos kryptys glaudžiai susijusios, o jų poveikis labai svarbus visų pirma daugeliui pagrindinių ir tarpinių produktų pramonės šakų. Atsižvelgiant į politikos ir teisinių iniciatyvų darnos šiose srityse poreikį ir siekiant visapusiškai pasinaudoti jų tarpusavio sąveika, būtinas geresnis koordinavimas ir integruoto požiūrio plėtojimas. Šiuo tikslu bus sudaryta Konkurencingumo, energetikos ir aplinkos aukšto lygio grupė. Ji atliks patariamąjį vaidmenį ir sutelks už įmones ir pramonę, konkurenciją, energetiką ir aplinką atsakingus Komisijos narius bei visas susijusias suinteresuotąsias šalis. Ji sukurta, kad ištirtų sąsajas tarp pramonės, energetikos ir aplinkosaugos teisės aktų bei užtikrintų atskirų iniciatyvų darną, stiprindama ir tvarumą, ir konkurencingumą. Tai bus pasiekta proporcingai dalyvaujant visoms suinteresuotosioms šalims, siekiant sukurti stabilią ir prognozuojamą reguliavimo sistemą, kurioje konkurencingumas, energetika ir aplinkosauga būtų glaudžiai susiję. Greičiausiai bus sprendžiami šie klausimai: (i) konkretus geresnių reglamentavimo principų įgyvendinimas; (ii) klimato kaita, visų pirma prekybos išmetamųjų teršalų leidimais sistema, energetinis efektyvumas ir atsinaujinantieji energijos šaltiniai; (iii) energetikos rinkų, visų pirma elektros energijos rinkos, veikimas; iv) teminės strategijos dėl atliekų prevencijos ir perdirbimo įgyvendinimas bei susiję teisės aktai; (v) išteklių efektyvumo gerinimas ir aplinkosaugos bei kitų inovacinių technologijų įsisavinimas.

Išoriniai konkurencingumo ir patekimo į rinką aspektai (2006 m. pavasaris)

Patekimas į tarptautines rinkas yra daugumos sektorių prioritetinis klausimas. Šiuo metu Komisija rengia galimą komunikatą dėl patekimo į rinką strategijos pakeitimo, kuriame persvarstoma dabartinė strategija ir priemonės, siekiant jas orientuoti į tuos sektorius ir rinkas, kuriuose konkurencingumas duotų daugiausia naudos. Patekimo į rinką tikslai bus nuolat išdėstomi prioritetine tvarka kartu veiksmingiau pasinaudojant reglamentu dėl prekybos kliūčių. Bendradarbiaujant su suinteresuotosiomis šalimis bus parengta ir įgyvendinta išsami strategija, skirta kliūtims įveikti pasirinktuose sektoriuose ir šalyse. Konkretus patekimo į rinką veiksmų planas jau buvo pateiktas tekstilės sektoriui; jis buvo išplėstas, kad būtų taikomas ir odos bei avalynės gaminiams. Komisija taip pat ketina pradėti platų svarstymų procesą ir diskusijas dėl išorinių ES konkurencingumo aspektų kitame naujame komunikate, kuriame bus nagrinėjami inter alia su intelektinės nuosavybės teisėmis susiję prekybos klausimai, reglamentavimo aspektai, investavimas ir viešieji pirkimai, visų pirma „išorinės viešųjų pirkimų priemonės“ galimybė, siekiant sukurti paskatas trečiosioms šalims derėtis dėl jų viešojo pirkimo rinkų atvėrimo abipusiu pagrindu.

Naujoji teisės aktų supaprastinimo programa (2005 m. spalis)

Geresnis reglamentavimas įvairiais lygmenimis buvo pripažintas pagrindiniu kelių sektorių, įskaitant statybų, variklinių transporto priemonių, IRT bei maisto ir gyvosios gamtos mokslų pramonės šakas, uždaviniu. Be to, buvo nustatyta, kad daugeliui skirtingų sektorių, ypač MVĮ, svarbus atliekų reglamentavimas. Komisija jau paskelbė[14], kad ji vėl ketina imtis dabartinių teisės aktų supaprastinimo darbo. Pasikonsultavus su suinteresuotosiomis šalimis, spalį bus paskelbtas komunikatas, pateikiantis supaprastinimo darbo programą , apimančią jau šiam pasiūlymui nustatytus tris prioritetus: automobilių sektorių, statybų sektorių ir teisės aktus, reglamentuojančius atliekas. Iš tiesų aukšto lygio grupė CARS21 pradėjo dabartinių teisės aktų patikrą ir siekia baigti šį procesą 2005 m. pabaigoje.

Sektorių kvalifikacijos gerinimas (2006 m.)

Buvo pripažinta, kad nepakankama kvalifikacija yra pagrindinis iššūkis daugelyje įvairių pramonės šakų, įskaitant IRT ir inžinerijos, tekstilės ir odos bei keletą pagrindinių ir tarpinių produktų pramonės šakų. Be to, yra pagrindo manyti, kad pramoninės veiklos perkėlimą kai kuriais atvejais labiau skatina kvalifikacijos trūkumas, o ne sąnaudų veiksniai. Komisija jau pradėjo spręsti nepakankamos kvalifikacijos problemas daugeliu politikos priemonių, tokių kaip darbo programa „Švietimas ir mokymas 2010 m.“, įskaitant Europos kvalifikacijų sistemą (EKS), kuri taps bendru Europos švietimo ir mokymo sistemų standartu, palengvinančiu kvalifikacijų suprantamumą, perkėlimą ir pripažinimą, ypač atsižvelgiančiu į sektorių lygį[15]. Siekiant papildyti šias esamas iniciatyvas siūloma įvertinti su kvalifikacija susijusių problemų pobūdį konkrečiose pramonės šakose. Į šiuos vertinimus būtų įtrauktas dabartinių sektoriui reikalingos kvalifikacijos ir kvalifikacijos spragų nustatymas bei ištirti galimi konkrečių sektorių kompetencijų pokyčiai, įskaitant, kai galima, poveikį MVĮ. Remiantis tebesitęsiančiu Europos profesinio mokymo plėtros centro (Cedefop) darbu, ši informacinė bazė leistų suformuluoti konkrečias ateities politikos iniciatyvas atsižvelgiant į sektorių konkurencingumo reikalavimus.

Gamybos pramonės struktūrinių pokyčių valdymas (2005 m. pabaiga)

Pagrindinė atsakomybė imtis struktūrinio sureguliavimo tenka privačiajam sektoriui. Nepaisant to, kaip pripažįstama naujausiame komunikate dėl struktūros pertvarkos poveikio užimtumui[16], ES turi naudingas priemones pokyčiams numatyti ir palengvinti. Labai svarbu, kad ES lygmens pramonės iniciatyvos būtų visapusiškai suderintos su struktūrinių fondų panaudojimu ir atskirų valstybių narių politikos priemonėmis. Tyrimo proceso metu buvo nustatytos šios pramonės šakos, kurių atžvilgiu galimas struktūrinis sureguliavimas yra svarbus: tekstilės, odos, baldų, avalynės ir keramikos, spausdinimo, variklinių transporto priemonių, laivų statybos, plieno pramonės šakos ir dalis maisto pramonės. Komisija ketina užtikrinti, kad į naująsias struktūrinių fondų programas būti įtraukti geresnis ekonominės pertvarkos numatymas ir teigiamas jos valdymas. Pagal Bendrijos sanglaudos politikos strategines gaires 2007−2013 metams į naująsias struktūrinių fondų programas turi būti įtraukta parama programoms, kuriomis siekiama modernizuoti darbo rinkas ir numatyti laipsniškus pokyčius visoje Sąjungoje sektoriuose, kuriuose struktūrinis sureguliavimas buvo įvertintas kaip problema, drauge su aktyviomis priemonėmis regionų ekonominei gerovei stiprinti[17]. Komisija taip pat toliau tirs, kaip sustiprinti bendradarbiavimą regionuose, kuriuose susiduriama su panašiomis problemomis ir uždaviniais.

Integruotas Europos požiūris į pramonės mokslinius tyrimus ir naujoves (2005 m.)

Numatytame išleisti komunikate dėl mokslinių tyrimų ir naujovių[18] bus pateiktas naujas integruotas požiūris į politikos kryptis ir veiksmus remiant mokslinius tyrimus ir naujoves, įskaitant pramonės sektoriams labai svarbias iniciatyvas. Be to, naujausiame komunikate dėl valstybės pagalbos naujovėms skatinti siūloma palengvinti valstybės pagalbos, kuria taisomos naujoves varžančios rinkos ydos, skyrimą. Tęsiant veiksmus po komunikato dėl mokslinių tyrimų ir naujovių paskelbimo, 2006 m. bus įsteigta Europos pramonės mokslinių tyrimų ir naujovių stebėsenos sistema, kuri pateiks pramonės mokslinių tyrimų ir naujovių atžvilgiu svarbių pokyčių konsoliduotą apžvalgą ir analizę bei suteiks suinteresuotosioms šalims galimybę pateikti savo nuomonę. Tai užtikrins, kad būtų prieinami pramonės ir politikos atžvilgiu svarbūs duomenys ir žinios, kurie padės numatyti ir kliūtis, ir galimybes, kaip pagerinti investavimą į mokslinius tyrimus ir naujoves bei komercinti naujas technologijas Europoje. Bus sudaryta aukšto lygio suinteresuotųjų šalių grupė, įskaitant politikos formuotojų atstovus, kuri teiks gaires ir nuomones šios veiklos klausimais bei apie jos svarbą konkurencingumo atžvilgiu.

Europos technologijų platformos[19], kurios jau įrodė esančios svarbus savanoriškas pramonės ir politikos strategijų formavimo „strateginėmis mokslinių tyrimų darbotvarkėmis“ „iš apačios į viršų“ konkrečiose pagrindinėse technologijų srityse procesas, taip pat prisidės prie pramonės investicijų į mokslinius tyrimus ir naujoves didinimo bei Europos sugebėjimo komercinti naujas technologijas.

4.2. Konkrečių sektorių iniciatyvos

Be kelių sektorių iniciatyvų, remiantis iniciatyvų pobūdžiu arba ypatinga svarba buvo nustatyta nemažai naujų politinių konkrečių sektorių iniciatyvų . Šios iniciatyvos yra įvairios. Kai kuriose iš jų numatyta įsteigti naujas aukšto lygio grupes arba politikos forumus, sekant sėkmingais G10 vaistų, LeaderSHIP 2015 ir CARS21 pavyzdžiais, kurių vaidmuo išliks svarbus ir ateityje. Siūlant naują sektoriaus iniciatyvą visas dėmesys bus skiriamas, kad ji būtų suderinta su kitomis iniciatyvomis, ypač su neseniai pasiūlytomis technologijų platformomis, sektorių naujovių grupėmis ir tinklų kūrimo iniciatyvomis pagal Europos INNOVA iniciatyvą bei i2010 iniciatyvą dėl Europos informacinės visuomenės augimui ir užimtumui skatinti. Išsamus kelis sektorius apimančių ir konkretiems sektoriams skirtų naujų ir esamų iniciatyvų visiems atskiriems sektoriams sąrašas apibendrintai pateiktas 2 priede. Į iniciatyvas, priklausomai nuo klausimo pobūdžio, įtraukti politiniai, reguliavimo arba techniniai veiksmai.

Komisija pateiks šias naujas iniciatyvas:

- Su vaistų gamyba susijęs forumas (pirmas susitikimas − 2006 metais)

Vaistų strategiją kontroliuos metinis su vaistų gamyba susijęs forumas, kurį sudarys valstybės narės (ministrų lygiu), aukšto rango pramonės atstovai ir kitos pagrindinės suinteresuotosios šalys, tokios kaip pacientai ir sveikatos priežiūros specialistai. Bus sprendžiama Europos vaistų rinkos susiskaldymo problema ir dėmesys bus sutelktas į MTP klausimus bei reguliavimo valstybės narės lygiu aspektus, tokius kaip ypač svarbūs klausimai, susiję su kainų apskaičiavimu ir santykiniu efektyvumu.

- Gyvosios gamtos mokslų ir biotechnologijos strategijos vidurio laikotarpio peržiūra (2006−2007 m.)

2006−2007 m. bus atlikta gyvosios gamtos mokslų ir biotechnologijos strategijos vidurio laikotarpio peržiūra. Todėl reikės glaudžiau bendradarbiauti su pramone dalyvaujant biotechnologijos konkurencingumo patariamojoje grupėje ir nuolatiniame metiniame trišaliame dialoge su pramonės ir valstybių narių atstovais siekiant padėti nustatyti problemas, siūlyti prioritetus ir pateikti veiksmų rekomendacijas.

- Naujosios cheminių medžiagų pramonės (2007 m.) ir gynybos pramonės aukšto lygio grupės

Po to, kai 2007 m. bus priimta numatoma naujoji cheminių medžiagų reguliavimo sistema REACH, siūloma sudaryti aukšto lygio grupę, kuri ištirtų, kaip stiprinti cheminių medžiagų pramonės konkurencingumą. Bus sudaryta kita aukšto lygio grupė, skirta gynybos pramonės šakoms, tirianti tokius klausimus kaip gynybos gaminių perdavimas, viešieji pirkimai ir standartizavimas gynybos srityje.

- Europos kosmoso programa

Europos kosmoso programa bus bendras, išsamus ir lankstus Europos kosmoso agentūros, ES ir jų atitinkamų valstybių narių veiklos programinis pagrindas. Taip pat tebedirbama ties komunikatu dėl pasaulinės aplinkos ir saugumo stebėjimo sistemos (GMES), kuriame bus pateiktos gairės, kaip 2008 m. įgyvendinti operatyvines paslaugas.

- IRT konkurencingumo darbo grupė (2005−2006 m.)

Siekiant užtikrinti, kad viešoji politika sukurtų palankią aplinką besivystančio IRT sektoriaus konkurencingumui, bus įsteigta darbo grupė, kurioje dalyvaus suinteresuotųjų šalių atstovai. Ji prisidės prie iniciatyvų, kurių Komisija imasi pagal i2010[20], ir nustatys pagrindines kliūtis konkurencingumo atžvilgiu bei galimus politinius sprendimo būdus, pavyzdžiui, susijusius su geresniu reglamentavimu, kvalifikacija, intelektinės nuosavybės teisėmis ir standartizavimu. Darbo grupėje taip pat bus sudaryta struktūrinio dialogo galimybė; šis padės sutelkti sektorių ir atkreips valstybių narių dėmesį į IRT gamybos Europoje konkurencingumą bei plataus ir efektyvaus įsisavinimo kliūtis.

- Su mašinų gamyba susijęs politinis dialogas (2005−2006 m.)

Su mašinų gamyba susijusio politinio dialogo metu bus analizuojami sektorių būsimi pranašumai ir trūkumai bei numatoma, kaip ilgainiui būtų galima juos ištaisyti.

- Įvairūs konkurencingumo tyrimai, pavyzdžiui, IRT, maisto ir mados bei dizaino pramonės srityse.

Šiuose tyrimuose bus analizuojamos tendencijos, darančios poveikį pramonės sektorių konkurencingumui, siekiant prireikus teikti tolesnius pasiūlymus dėl konkrečių politikos krypčių ir veiksmų.

5. IšVADA

Komunikate nustatomi gamybos pramonės šakų pramonės politikos darbo matmenys ateinantiems metams. Tokiu būdu Komisija laikosi savo įsipareigojimų, prisiimtų pagal veiksmų programą augimui ir užimtumui skatinti, prisidėti prie tvirtos pramoninės bazės kūrimo. Kad tai pasiektų, ji imsis būtinų veiksmų pagrindinėms gamybos pramonės sąlygoms pagerinti ir įvairių politikos sričių darnai užtikrinti. Horizontalios ir sektorių iniciatyvos, pateiktos šiame komunikate, turėtų papildyti veiksmus valstybių narių lygmeniu siekiant padėti spręsti pagrindinius uždavinius, su kuriais susiduriama įvairiuose gamybos pramonės sektoriuose. Prireikus šį požiūrį reikės išplėsti atliekant tolesnę analizę bei teikiant pasiūlymus dėl konkrečių politikos krypčių ir veiksmų. Darbo metmenų vidurio laikotarpio peržiūra bus atlikta 2007 m. numatytame komunikate, kuriame bus pateikta ataskaita apie pirmiau pateiktos darbo programos pažangą ir svarstoma galimybė toliau plėsti veiklą, kad ji apimtų ir kitus ekonomikos objektus, tokius kaip, pavyzdžiui, aplinkosaugos technologijos.

[pic]

II PRIEDAS

[pic]

[pic]

Sektoriaus veiksmai apima tik tiesiogiai su nustatytais uždaviniais susijusius tyrimus ir veiksmus, išskyrus, jeigu nustatyta kitaip horizontaliaisiais veiksmais. Integruotas Europos požiūris į pramoninius mokslinius tyrimus ir naujoves dėl savo pobūdžio bus taikomas visuose sektoriuose.

[1] „Dirbti kartu augimo ir darbo vietų labui. Nauja Lisabonos strategijos pradžia“ (KOM(2005) 24).

[2] „Bendri veiksmai augimui ir užimtumui skatinti. Bendrijos Lisabonos programa“ (KOM(2005) 330).

[3] Žr. „Pramonės politika išaugusioje Europoje“ (KOM(2002) 714) ir „Struktūrinės kaitos skatinimas: išsiplėtusios Europos pramonės politika“ (KOM(2004) 274).

[4] Europos bendrijos steigimo sutarties 157 straipsnis.

[5] Žr. pridėtą Tarnybų darbo dokumentą SEK(2005) 1216. Uždaviniai, su kuriais susiduriama su verslu susijusiuose paslaugų sektoriuose, yra aprašyti komunikate dėl su verslu susijusių paslaugų konkurencingumo ir jų įnašo į Europos įmonių veiklą (KOM(2003) 747), kuriame taip pat paskelbtas su verslu susijusių paslaugų veiksmų planas.

[6] Šaltiniai: Eurostato verslo statistika.

[7] Taip pat žiūrėkite būsimą ES metinę ekonomikos apžvalgą, kurioje analizuojami konkurencingumui ir visai ES ekonomikai įtaką darantys veiksniai.

[8] Žr. „ES sektorių konkurencingumo rodikliai 2005 m.“ VI skirsnis, Įmonių ir pramonės generalinis direktoratas.

[9] Eurostatas „ES tiesioginės užsienio investicijos 2003 m.“, „Statistics in Focus“, 20/2005.

[10] Kadangi tebuvo turimi riboti duomenys apie naujųjų valstybių narių sektorius, tyrimas turi būti laikomas preliminariu. Komisija šiuo metu renka ir analizuoja trūkstamus duomenis ir įtrauks juos į tebesitęsiančias politikos iniciatyvas.

[11] Lentelėje kryžiukais pažymimi atvejai, kai politikos uždavinys laikomas kiekvieno sektoriaus didžiausiu prioritetu tarp daugybės atitinkamų politikos uždavinių. Taigi kryžiuko nebuvimas nebūtinai reiškia, kad uždavinys sektoriui nėra svarbus, tik jis nėra laikomas svarbiausiu prioritetu. Daugiau informacijos šiais ir kitais klausimais pateikta pridedamuose Tarnybų darbo dokumentuose.

[12] Žiūrėkite I priedo lentelėje pateiktą klasifikacijos apžvalgą. Daugmaž panaši, bet netapati klasifikacija buvo naudojama Nyderlandų ūkio ministerijos dokumente „Pramonės memorandumas: Pramonės šerdis“ („Industry Memorandum: Heart for Indistry“) (2004 m. spalis). Klasifikacija buvo pagrįsta bendrais tokių charakeristikų, kaip produktai, procesai ir kt., pramonės uždaviniais ir panašumais.

[13] Įskaitant Komisijos pasiūlymus dėl direktyvos „ES baudžiamosios teisės nuostatos, skirtos kovoti su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais“, 2005 m. liepa.

[14] Komunikate dėl geresnio reglamentavimo augimui ir užimtumui skatinti.

[15] 2002 m. vasario 14 d. Tarybos ir Komisijos priimta „Darbo programa dėl švietimo ir mokymo sistemų tikslų“; taip pat žiūrėkite „Komisijos veiksmų planą dėl kvalifikacijos ir mobilumo“ (KOM(2002) 72).

[16] „Komunikatas dėl pertvarkos ir užimtumo“ (KOM(2005) 120).

[17] KOM(2005) 299, 2005 m. liepos 5 d.

[18] „Daugiau mokslinių tyrimų ir inovacijų. Investavimas ekonomikos augimui ir užimtumui skatinti. Bendras požiūris“ (KOM(2005) numatytas išleisti).

[19] Ataskaita Europos Vadovų Tarybai dėl Europos technologijų platformų ir bendrų technologijų iniciatyvų. Viešųjų ir privačiųjų MTP partnerysčių skatinimas siekiant padidinti Europos pramonės konkurencingumą (2005 m. birželio 10 d. SEK(2005) 800).

[20] „i2010 − Europos informacinė visuomenė augimui ir užimtumui skatinti“ (KOM(2005) 229, 2005 m. birželis).