EUR-Lex Access to European Union law
This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52004DC0500
Communication from the Commission to the Council AND to the European Parliament on Commission Decisions of 7 July 2004 concerning national allocation plans for the allocation of greenhouse gas emission allowances of Austria, Denmark, Germany, Ireland, the Netherlands, Slovenia, Sweden, and the United Kingdom in accordance with Directive 2003/87/EC
Communication from the Commission to the Council AND to the European Parliament on Commission Decisions of 7 July 2004 concerning national allocation plans for the allocation of greenhouse gas emission allowances of Austria, Denmark, Germany, Ireland, the Netherlands, Slovenia, Sweden, and the United Kingdom in accordance with Directive 2003/87/EC
Communication from the Commission to the Council AND to the European Parliament on Commission Decisions of 7 July 2004 concerning national allocation plans for the allocation of greenhouse gas emission allowances of Austria, Denmark, Germany, Ireland, the Netherlands, Slovenia, Sweden, and the United Kingdom in accordance with Directive 2003/87/EC
Briuselis, 7.7.2004 KOM(2004) 500 galutinis KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI dėl 2004 m. liepos 7 d. Komisijos sprendimų dėl nacionalinių paskirstymo planų pagal Direktyvą 2003/87/EB suteikiant šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimus Austrijai, Danijai, Vokietijai, Airijai, Nyderlandams, Slovėnijai, Švedijai ir Jungtinei Karalystei ĮVADAS Užkirsti kelią klimato kaitai – svarbus Europos Sąjungos uždavinys. ES nusprendė vykdyti šį uždavinį įgyvendindama savo įsipareigojimus pagal Kioto protokolą – daugiašalį susitarimą pasaulinės klimato kaitos klausimui spręsti daugiašaliu bendradarbiavimu. Glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, pramone, pilietine visuomene ir moksline visuomene buvo parengta Europos klimato kaitos programa (EKKP), kad ES būtų padėta nustatyti ekonomiškai efektyvius būdus Europos Sąjungos įsipareigojimams pagal Kioto protokolą įgyvendinti. Pagrindinis EKKP numatytas pasiūlymas – sukurti ES apimančią emisijos leidimų sistemą, padėsiančią ES ekonomiškai efektyviai sumažinti jos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją. 2003 m. Taryba ir Parlamentas priėmė Direktyvą 2003/87/EEB, numatančią nuo 2005 m. sausio mėnesio ES apimančią emisijos leidimų sistemą. Pirmame etape ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistema taikoma CO2 emisijai iš daugiau nei 12000 įrenginių. Kiekviena valstybė narė turi parengti nacionalinį paskirstymo planą, pagal kurį būtų suteikiami apyvartiniai leidimai, ir įteikti tą planą Komisijai įvertinti. Direktyva nustatomi kriterijai, kuriuos Komisija taiko atlikdama įvertinimą, ir suteikia jai įgaliojimus visiškai arba iš dalies atmesti nacionalinį paskirstymo planą. Komisija, kad valstybės narės galėtų lengviau parengti savo planus, priėmė direktyvoje nustatytų kriterijų įgyvendinimo rekomendacijas[1]. Šiuo komunikatu nustatoma, kad Komisija įvertina 8 planus, ir su juo pateikiami kiekvienai valstybei narei skirti sprendimai. Viena iš priežasčių, dėl kurių Komisija direktyva buvo įgaliota įvertinti nacionalinius paskirstymo planus – užtikrinti, kad skirstant apyvartinius leidimus direktyvos kriterijai būtų teisingai taikomi prieš sukuriant leidimų sistemą. Bendroje ES vidaus rinkoje ir bendroje ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemoje svarbu užkirsti kelią konkurencijos iškraipymui, jeigu būtų neteisingai taikomos direktyvos arba sutarties nuostatos. ES pirmą kartą taiko visą ES apimančią šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą ir pradinis tos sistemos veikimo etapas buvo pavadintas „mokymosi etapu“. Tačiau, jeigu valstybės narės išduotų daugiau leidimų nei galimas tikrasis emisijų kiekis iš įrenginių, kuriems taikoma leidimų sistema, direktyva neužtikrintų jokios naudos aplinkai arba ji būtų nedidelė. Būtų trukdoma kurti švarias ir naujas technologijas bei būtų pakenkta dinamiškos ir skaidrios rinkos kūrimui. PATEIKTŲ NACIONALINIŲ PASKIRSTYMO PLANŲ SKAIČIUS Iki 2004 m. birželio 25 d. nacionalinį paskirstymo planą Komisijai įteikė 16 valstybių narių. Iš jų aštuoni planai (žr. toliau pateiktą 1 lentelę) yra pakankamai išsamūs, kad Komisija galėtų nuspręsti, ar jie atitinka direktyvos reikalavimus. Šie planai apima beveik pusę bendro numatytų leidimų, kurie skirti pirmajam leidimų sistemos etapui, skaičiaus. 1 lentelė Valstybė narė | Bendras laikotarpiui skirtas kiekis (tonomis) | Austrija | 98 242 719 | Danija | 100 500 000 | Vokietija | 1 499 000 000 | Airija | 66 960 000 | Nyderlandai | 285 900 000 | Slovėnija | 26 329 969 | Švedija | 68 700 000 | Jungtinė Karalystė | 736 000 000 | Iš viso | 2 881 632 688 | NACIONALINIŲ PASKIRSTYMO PLANŲ ĮVERTINIMAS Kiekvienas gautas nacionalinis paskirstymo planas atidžiai išnagrinėjamas. Direktyva nustato, kad Komisija tuos planus įvertintų pagal direktyvos III priede pateiktus kriterijus, ir juos nagrinėdama Komisija nustatė keletą leidimų, kurie buvo išsamiai įvertinti, ar jie atitinka tuos kriterijus pasirenkant šias pagrindines antraštes: - suderinamumas su kiekvienos valstybės narės įsipareigojimais pagal Kioto protokolą („priemonės pasiekti Kioto protokolo tikslus“), - ex-post tikslinimas, - perleidimo taisyklės, - naujo rinkos dalyvio rezervų sudėtis ir valdymas, - kiti su atskirais planais susiję klausimai (įskaitant suderinamumą su Bendrijos teisės aktais). Kiekvienas iš šių klausimą išsamiau paaiškinamas kituose skirsniuose. Suderinamumas su priemonėmis pasiekti Kioto protokolo tikslą Direktyva buvo priimta, kad ekonomiškai efektyviais būdais būtų prisidedama valstybėms narėms vykdant įsipareigojimus sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija. Dėl to III priede nustatyti 1 ir 2 kriterijai – tai pagrindinės priemonės rengiant nacionalinį paskirstymo planą. 2005–2007 m. laikotarpiu 1 kriterijus numato, kad kiekviena valstybė narė turi įteikti planą su bendru leidimų skaičiumi, kuris „ turi atitikti siekį, kad kiekviena valstybė narė pasiektų Sprendimu 2002/358/EB ir Kioto protokolu nustatytą tikslą ir dar daugiau nei juo buvo nustatyta“. Į 1–5 kriterijus turi būti atsižvelgiama nustatant bendrą leidimų skaičių. Bendras skaičius neturi būti didesnis nei tas, kuris tikriausiai būtų reikalingas griežtai pagal reikalavimus taikant III priedo kriterijus, ir valstybė narė neturėtų skirti daugiau nei yra būtina arba įteisinta labiausiai ribojančiais kriterijais. Taikant bet kokius neprivalomus kriterijus arba elementus, bendras skaičius negali didėti. Jeigu Kioto mechanizmai pasitelkiami renkantis priemones Kioto protokolo tikslui pasiekti, rekomendaciniame dokumente sakoma: „Valstybė narė turi pagrįsti visus ketinimus naudoti Kioto mechanizmus. Vertindama Komisija pirmiausia atsižvelgia į atitinkamų įstatymų ir įgyvendinimo nuostatų patobulinimą nacionaliniu lygiu“. Vertindama atitiktį su priemonėmis Kioto protokolo tikslui pasiekti, Komisija atsižvelgia į: - į tikrąją ir numatomą valstybės narės pažangą; - priemonių, skirtų už vyriausybės suteikiamas lėšas pirkti Kioto vienetus, patikimumą, jų parengimo būklę ir įgyvendinimą; - priemonių, skirtų leidimų sistemoje nedalyvaujantiems sektoriams, įskaitant transportą, patikimumą, jų parengimo būklę ir įgyvendinimą. Keturiuose iš įvertintų planų numatoma už vyriausybės skiriamas lėšas pirkti Kioto vienetų. Austrija, Danija, Airija, ir Nyderlandai ketina pirkti 172 milijonus Kioto vienetų[2]. Pagal rekomendacinį dokumentą Komisija, pirmiausia atsižvelgdama į atitinkamų įstatymų ir įgyvendinimo nuostatų patobulinimą nacionaliniu lygiu, įvertino, ar numatomas Kioto mechanizmų naudojimas yra pagrįstas. Komisija, vertindama įdiegtus patobulinimus, atsižvelgė į šiuos aspektus: a) ar plane nurodoma, kiek Kioto vienetų valstybė narė ketina įsigyti 2008–2012 m.? b) ar plane nurodoma, kurie Kioto vienetai (bendras įgyvendinimas (BĮ), švarios plėtros mechanizmas (ŠPM) ir tarptautinė šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų leidimo sistema) bus naudojami ir kiek jų bus naudojama? c) ar plane pateikiama informacija apie įdiegtus atitinkamų įstatymų patobulinimus? d) ar valstybė narė įsteigė paskirtąją nacionalinę instituciją ir apie ją pranešė JT? e) ar planu įrodoma, kad įgyvendinimo nuostatos (veiklos programos, institucijų sprendimai) yra priimtos nacionaliniu lygiu? f) ar buvo pasirašyta bent viena pirkimo į kreditą sutartis arba buvo paskelbtas koks nors pirkimo į kreditą konkursas? g) ar valstybė narė nustatė kokius nors finansinius įnašus anglies produktams pirkti ir ar įmokėjo tuos įnašus? h) ar plane nurodoma, kiek lėšų buvo įsipareigota skirti šiam etapui? Rezultatai toliau pateikiami 2 lentelėje. 2 lentelė 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | Bendras skaičius (Mt) | Skirtumas nurodomas | Įstatymas parengtas | Paskirtoji nacionalinė institucija | Veiklos programa | Sutartys | Įnašai į BĮ/ŠPM fondus | Numatytos lėšos biudžete(ir nustatyta kaina už toną) | Austrija | 35 | Ne | Taip | Taip | Taip | Taip | Ne | € 288 Mln (€ 8,20) | Danija | 18,5 | Taip | Taip | Taip | Taip | Taip | Taip | € 126 Mln (€ 6,70) | Airija | 18,5 | Ne | Ne | Ne | Ne | Ne | Ne | Ne | Nyderlandai | 100 | Ne | Taip | Taip | Taip | Taip | Taip | € 736 Mln (€ 7,30) | Komisija nusprendžia, kad numatomas Kioto mechanizmų naudojimas nėra pagrįstas, jeigu valstybė narė nėra pasirašiusi jokių sutarčių anglies dioksidui pirkti arba nėra paskelbusi konkurso anglies dioksidui pirkti, nėra paskyrusi nacionalinės institucijos, neparengusi veiklos programos ir nėra numačiusi jokių pakankamų biudžeto lėšų. Jeigu valstybė narė nepagrindžia numatomo mechanizmų naudojimo, toks dalykas prieštarauja pirmam elemento dėl numatomo bendro leidimų skaičiaus, kuris yra įtraukiamas į priemones ir skiriamas atsižvelgiant į numatomą naudojimą, kriterijui. Nustatant šį elementą, svarbi yra, palyginti su emisija iš šaltinių, kuriems netaikoma direktyva, leidimų sistemą atitinkanti bendros emisijos dalis. Komisija nustatė, kad Austrija, Danija ir Nyderlandai pagrindė numatomą mechanizmų naudojimą. Airija, nors yra paskelbusi apie ketinimą pirkti 18,5 milijonų Kioto vienetų, nėra nurodžiusi kokį(-ius) mechanizmą(-us) ir kokia apimtimi naudos, nėra parengusi juridinio pagrindo, nėra paskyrusi nacionalinės institucijos, neturi parengusi veiklos programos, nėra pasirašiusi jokių sutarčių pirkti anglies dioksidą arba nėra paskelbusi konkursų pirkti anglies dioksidą, nėra įmokėjusi jokių įnašų į anglies dioksido pirkimo fondus ir kol kas nėra skyrusi jokių biudžeto lėšų. Liepos 6 d. Airijos institucijos Komisijai pranešė apie įsipareigojimus iki 2004 m. lapkričio 30 d. parengti veiklos programą, iki 2004 m. lapkričio 30 d. įsteigti paskirtąją nacionalinę instituciją ir apie ją pranešti JT Klimato sekretoriatui ir biudžete numatyti finansinius išteklius 2005 metams. Komisija, atsižvelgdama į pirmiau aprašytus pokyčius ir sumažintą bendrą leidimų skaičių, laiko, kad Airijos planas atitinka 1 kriterijų. Danija Tarybos sprendimu 2002/358/EB yra teisiškai įpareigota emisiją per 2008–2012 m., palyginti su 1990 m. emisija, sumažinti 21 %. Danijos plane nurodoma, kad remiantis dabartiniais duomenimis, tas sumažinimas atitiktų vidutiniškai 54,9 milijono tonų CO2 ekvivalento per metus 2008–2012 m. laikotarpiu. Tačiau Danija išdėstė prielaidas, į kurias daroma nuoroda bendru Tarybos ir Komisijos pareiškimu, pateiktu Sprendime 2002/358/EB, ir į kurias atsižvelgus buvo apskaičiuotas kitas vidutinis metinis kiekis – 59,7 milijono tonos CO2 ekvivalento[3]. Jeigu Danijos prielaida dėl nustatyto kiekio nebūtų įgyvendinta, Danija įsipareigojo nenutrūkstamą mažinimą užtikrinti nacionalinėmis priemonėmis arba naudojant lanksčiuosius mechanizmus. Jeigu valstybė narė savo nacionalinį paskirstymo planą grindė numatomais emisijos iš veiklų, kurioms taikoma sistema, pokyčiais 2005–2007 m. laikotarpiu, Komisija atidžiai įvertino šiuos numatomus pokyčius, įskaitant pagrindines pareikštas prielaidas. Komisija leidimų sistemoje dalyvaujančio sektoriaus gamybos ir emisijos didėjimo rodiklius palygino su plane nurodomais arba iš patikimų nepriklausomų šaltinių prieinamais bendrais ekonominės plėtros rodikliais. Jeigu leidimų sistemoje dalyvaujančio sektoriaus plėtros rodiklis buvo didesnis nei bendros ekonominės plėtros, Komisija įvertino prielaidos dėl spartesnio didėjimo leidimų sistemoje dalyvaujančiame sektoriuje pagrįstumą palyginti su visa ekonomika, atsižvelgiant į daugelyje valstybių narių vykdomą struktūrinį perėjimą iš antro į trečią sektorių. Komisija, nepaisydama skirtinguose planuose pateikiamų duomenų kokybės skirtumų, atliko didelį darbą nešališkai lygindama visų valstybių narių duomenis. Jeigu numatomi pasikeitimai patvirtina, kad didės gamybos apimtis ir emisija iš veiklos, kuriai taikoma sistema, Komisija įvertina, kiek leidimų numatoma skirti eksploatuojamiems įrenginiams atsižvelgiant į dabartinę tikrąją emisiją, kiek leidimų numatoma skirti žinomiems naujiems rinkos dalyviams pagal rekomendacinio dokumento 54 dalį ir kiek leidimų numatyta skirti naujiems rinkoms dalyviams. Jeigu iš pirmiau minėto įvertinimo paaiškėja, kad valstybė narė eksploatuojamiems įrenginiams ketina skirti daugiau leidimų nei per bazinį periodą buvo užregistruota emisijos iš tų įrenginių, Komisija įvertina, kiek yra tikėtinas ir pagrįstas numatomas eksploatuojamų įrenginių gamybos apimties ir emisijos didėjimas atsižvelgiant į tikrąjį ir numanomą vidutinį pajėgumų naudojimo lygį, kai veiklos apimtis yra tokia, kad galima užtikrinti prognozuojamą plėtrą. Komisija nustatė, kad visi įvertinti planai, įskaitant Nyderlandų planą su pakeitimais, apie kuriuos Komisijai buvo pranešta birželio 23 d., yra pagrįsti pakankamai pamatuotais projektais. Komisija įvertino, ar, pažeidžiant sutarties reikalavimus, planuose pernelyg neteikiama pirmenybė tam tikroms įmonėms arba veikloms. Komisija, remdamasi valstybių narių pateikta informacija, nustatė, kad priemonės suteikia išskirtinį pranašumą tam tikroms įmonėms, kurios gali iškraipyti konkurenciją ir turėti įtakos prekybai Bendrijoje. Tam tikras valstybių narių priemones taip pat galima laikyti valstybinio pobūdžio ir tos priemonės susijusios su valstybės išteklių naudojimu tokiu mastu, kad daugiau nei 95 % leidimų išduodami be atlygio. Nors Komisija vis dėlto negali prieštarauti, kad plane būtų numatoma valstybės pagalba pagal sutarties 87 straipsnio 1 dalį, bet kokia pagal planus (išskyrus tą planą, kuris atmetamas dėl to, kad neatitinka 1 kriterijaus) teikiama įmanoma pagalba yra suderinama su bendrais direktyvoje nustatytais aplinkos tikslais (žr. 1 ir 2 kriterijus) ir, atrodo, yra būtina jiems pasiekti. Gavėjams tebeišliks paskata gerinti savo aplinkosauginį veiksmingumą. Visus galimus nevienodų sąlygų taikymo atvejus valstybės narės pagrindė objektyviomis ir skaidriomis priežastimis. Ex-post patikslinimai Direktyvos III priedu, 10 kriterijumi ir 11 straipsniu numatoma, kad valstybė narė turi iš anksto nuspręsti (prieš leidimų sistemos taikymo laikotarpio pradžią), kiek apskritai leidimų ji skirs ir kiek iš jų teks kiekvieno įrenginio operatoriui. Šio sprendimo negalima peržiūrėti ir jokių leidimų negalima perskirstyti juos pridedant prie nustatyto kiekvienam operatoriui skaičiaus arba leidimus atimant iš to skaičiaus remiantis Vyriausybės sprendimu arba iš anksto nustatyta taisykle. Direktyva, be jokios abejonės, leidžia atlikti ex-post patikslinimus force majeure atveju, jeigu taikoma 29 straipsnyje numatyta tvarka. Be to: - šie sprendimai leidžia bet kada tikslinti numatomus paskirstymus duomenų kokybės atžvilgiu prieš nusprendžiant pagal 11 straipsnio 1 dalį suteikti paskyrimą; - direktyva valstybėms narėms nedraudžia, jeigu per laikotarpį įrenginys buvo uždarytas, nuspręsti, kad nebėra operatoriaus, kuriam būtų galima išduoti leidimus; ir - jeigu paskyrimas naujiems rinkos dalyviams suteikiamas iš rezervo, galutinis sprendimas dėl paskyrimo suteikimo kiekvienam naujam rinkos dalyviui bus priimtas pagal 11 straipsnio 1 dalį nusprendus skirti suteikimą. 10 kriterijus numato, kad eksploatuojamiems įrenginiams skirtinas leidimų skaičius plane turi būti nurodomas prieš pradedant taikyti leidimų sistemą. Komisija ex-post patikslinimų priimtinumą vertino neatsižvelgdama į tai, ar numatomą patikslinimą arba jo dydį būtų galima susieti su operatoriaus, kuris siūlė keisti paskyrimo suteikimą per laikotarpį, elgesiu ar tokio ryšio nebūtų galima įžvelgti. Remiantis III priedo 5 kriterijumi tas pats principas taikomas naujiems rinkos dalyviams. Jeigu valstybė narė leidimų sistemos taikymo laikotarpiu nusprendė leidimus naujam rinkos dalyviui skirti iš naujo rinkos dalyvio rezervo, ji gali iš naujo nesvarstyti šio sprendimo. Priešingu atveju tam tikroms įmonėms galėtų būti nepagrįstai teikiama pirmenybė arba jos būtų diskriminuojamos taikant principą, kuris nėra priimtinas eksploatuojamų įrenginių atžvilgiu. Ex-post patikslinimai sukeltų abejonių, trukdytų priimti investicinius sprendimus ir būtų žalingi leidimų rinkai. Ex-post patikslinimai pakeistų administraciniais procesais rinkoje parengiamus veiksmingesnius sprendimus, kuriuos būtų sunku įgyvendinti. Taip pat vėlesni persvarstymai, dėl kurių būtų galima tvirtinti, kad esą jie turi palankaus poveikio aplinkai, kenkia tikrumui, kuris verslui reikalingas investuojant tam, jog būtų mažinama emisija. Komisija nustatė, kad Vokietijos ir Austrijos planuose numatomi ex-post patikslinimai, prieštarauja 5 ir (arba) 10 kriterijui. Komisija nustatė, kad Vokietijos planas prieštarauja 10 kriterijui, nes Vokietija ketina tikslinti arba gali tikslinti įrenginiui paskirtą kiekį 2005–2007 m. laikotarpiu, jeigu: i) eksploatuojamų įrenginių, kurie veikti pradėjo 2003 m. sausio 1 d., pajėgumas būtų ne visiškai išnaudojamas; ii) metinė emisija iš eksploatuojamų įrenginių būtų mažesnė nei 40 % palyginti su bazinio laikotarpio emisija; iii) eksploatuojamiems įrenginiams būtų skiriami papildomi leidimai, jeigu tiems įrenginiams būtų perleidžiami uždariesiems įrenginiams numatyti leidimai; iv) eksploatuojami įrenginiai arba nauji rinkos dalyviai, kuriems tenka papildomi paskyrimai dėl to, kad jie kogeneruotai gamina šilumą ir elektros energiją, pirmiau minėtu būdu elektros energijos pagamina mažiau nei baziniu laikotarpiu. Vokietijos ketinimas tikslinti leidimų skyrimą naujiems rinkos dalyviams prieštarauja 5 kriterijui, kuris nustato, kad pagal sutartį visiems galiotų vienodos sąlygos, nes atliekant minėtus ex-post patikslinimus nauji rinkos dalyviai, palyginti su kitų įrenginių, kurių atžvilgiu ex-post patikslinimų dėl jiems suteikiamų skyrimų negalima atlikti pagal direktyvą, operatoriais būtų diskriminuojami. Komisija nustatė, kad Austrijos planas prieštarauja 10 kriterijui, nes Austrijos nustatytos taisyklės dėl teisės tam tikrą eksploatuojamų įrenginių, kurių eksploatavimas nutraukiamas, leidimų skaičių perleisti, numato eksploatuojamam įrenginiui 2005–2007 m. skirto skaičiaus patikslinimą. Perleidimo taisyklės Atsižvelgiant į skirtingus didelės ir likvidžios rinkos sukūrimo trukmės lūkesčius, direktyva suteikia valstybėms narėms tam tikrą veiksmų laisvę nuspręsti, ar nauji rinkos dalyviai bus pasirengę dalyvauti leidimų sistemoje. Be to, valstybės narės savo nuožiūra gali spręsti, ką daryti su neeksploatuojamais įrenginiais. Jeigu valstybė narė neeksploatuojamam įrenginiui nenustoja skirti leidimų likusiam leidimų sistemos taikymo laikotarpiui, neeksploatuojamo įrenginio leidimus galima perleisti naujam įrenginiui, kurį kontroliuoja tas pats operatorius. Jeigu valstybė narė nusprendžia neeksploatuojamam įrenginiui nustoti skirti leidimų likusiam leidimų sistemos taikymo laikotarpiui ir numato rezervą naujam rinkos dalyviui, būtina išnagrinėti sąlygas, kuriomis būtų taikoma ši sistemos dalis, kad būtų užtikrinama, jog įrenginiui, kuris naudojasi perleidimo taisykle, nebūtų teikiama pirmenybė palyginti su tais įrenginiais, kuriems ta taisyklė netaikoma. Perleidimo taisyklės taikymą galima apriboti taip, kad operatorius ją galėtų naudoti tik tada, jeigu nustotas eksploatuoti ir naujas įrenginys yra valstybės narės teritorijoje. Be to, Komisija nurodo, kad po uždarymo likę leidimai turėtų būti paskata investicijas skirti neteršiantiems aplinkos ir veiksmingiems įrenginiams. Vis dėlto perleidimo taisyklė aplinkai neturėtų jokios įtakos, jeigu valstybės narės panaikintų visus leidimus, kurie nebuvo išduoti po uždarymo. Galimas dalykas, kad visus perteklinius leidimus grąžintų kitas įrenginys toje pačioje valstybėje narėje arba kur nors kitur, kad tie leidimai būtų panaudoti emisijai pagrįsti. Rezervai naujam rinkos dalyviui Kaip paaiškinta pirmiau, direktyva valstybėms narėms iš dalies suteikia teisę spręsti, ar dalį iš bendro leidimų skaičiaus atidėti į naujo rinkos dalyvio rezervą, kad naujiems rinkos dalyviams, kurie pradeda eksploatuoti naujus įrenginius, leidimų sistemos taikymo laikotarpiu leidimus būtų galima skirti nemokamai, kaip nurodoma rekomendacinio dokumento 48–64 dalyse. Komisija pagal rekomendacinį dokumentą, vertindama naujo rinkos dalyvio rezervus, nagrinėjo šiuos aspektus: - jo dydžio pagrįstumą; - metodo, pagal kurį leidimai būtų suteikiami naujiems rinkos dalyviams, aprašymą; - ar specializuojamasi užsiimti kokia nors veikla, ar naudojamos tam tikros technologijos ir ar siekiama specialių tikslų; - ar naudojamasi kokiais nors laikotarpio pabaigoje likusiais leidimais; - nuostatas susijusias su rezervo išnaudojimu per tą laikotarpį. 8 įvertintuose planuose numatoma steigti naujo rinkos dalyvio rezervus, kuriuose iš viso būtų 80,8 milijono leidimų.[4] Komisija nustatė, kad visuose įvertintuose planuose numatomas pakankamai pagrįsto dydžio rezervas. Komisija pirmiausia vertino, kokios apimties padidėjimas, palyginti su naujais įrenginiais, sietinas su eksploatuojamais įrenginiais (išskyrus pajėgumo plėtrą, kuriai taikoma naujo rinkos dalyvio taisyklė), atsižvelgiant į visus paskyrimus naujiems rinkos dalyviams pagal rekomendacinio dokumento 54 dalį. Komisija nustatė, kad visuose įvertintuose planuose pateikiama šiek tiek informacijos apie metodologiją, pagal kurią leidimai naujiems rinkos dalyviams turi būti skiriami iš rezervo. Tačiau planuose iš tiesų stinga išsamesnės informacijos apie veiklą. Kol neturės visos būtinos informacijos, Komisija neatmeta galimybės, kad išsamesnės taisyklės, jeigu būtų parengtos, galėtų prieštarauti kitiems kriterijams arba sutarčiai. Komisija laiko, kad 6 kriterijaus reikalavimai nevykdomi, jeigu informacija apie naujų rinkos dalyvių patekimą į leidimų sistemą nėra pakankama. Šis atvejis taikomas Jungtinei Karalystei. Komisija nurodo, kad Austrija, Airija, Švedija ir Jungtinė Karalystė, naujam rinkos dalyviui iš rezervo skirdamos leidimą, yra parengusios tam tikras specialias taisykles, t.y. minėtos valstybės narės pirmenybę teikia specialioms technologijoms (Švedija) arba rezervą suskirsto segmentais (Austrija, Airija ir Jungtinė Karalystė). Komisija įvertino, ar šios specialios taisyklės nėra perteklinės, nes jos gali prieštarauti sutartimi garantuotai įsisteigimo laisvei, ir nustatė, kad jokiame plane nenumatytos perteklinių specialių taisyklių. Vertindamos, kaip bus naudojami visi leidimai, kurie nebuvo panaudoti iki laikotarpio pabaigos, Danija ir Vokietija ketina panaikinti visus laikotarpio pabaigoje likusius leidimus. Austrija, Airija, Slovėnija, ir Jungtinė Karalystė[5] visus likusius leidimus ketina parduoti. Švedija ir Nyderlandai kol kas nenusprendė, ar likę leidimai būsią panaikinti ar parduoti, tačiau įsipareigojo jų neperleisti eksploatuojamiems įrenginiams. Likusius leidimus nemokamai perleidžiant eksploatuojamiems įrenginiams nevykdomi 10 kriterijaus reikalavimai – plg. ex-post patikslinimus. Likusių leidimų galima panaikinti arba parduoti tokią dalį, kad pagal 10 straipsnį būtų galima parduoti ne daugiau nei 50 % 2005–2007 m. laikotarpiu išduoto bendro leidimų skaičiaus. Komisija primena, kad visi likę leidimai turėtų būti parduodami, kaip paaiškinta rekomendaciniame dokumente, leidimų sistemos taikymo laikotarpio pabaigoje, kai užtikrinama, jog neatsiras kitų naujų rinkos dalyvių, kurie turės teisę gauti paskyrimą iš naujo rinkos dalyvio rezervo. Vertindama, kas nutiktų, jeigu rezervas per laikotarpį būtų išeikvotas, Komisija nurodo, kad Austrija, Danija, Airija, Nyderlandai, Slovėnija, Švedija, ir Jungtinė Karalystė ketina rinkoje pirkti daugiau naujo rinkos dalyvio leidimų. Suderinamumas su kitais įstatymais Direktyvos III priedo 4 kriterijumi numatoma, kad nacionaliniai paskirstymo planai turi būti suderinti su kitais Bendrijos teisės aktais ir politikos priemonėmis. Direktyva 2001/77/EB dėl elektros , pagamintos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, skatinimo elektros energijos vidaus rinkoje[6] numato, kad valstybės narės nustatytų orientacinius atsinaujinančios energijos rodiklius 2010 m. ir imtųsi priemonių tiems orientaciniams rodikliams įgyvendinti. Šios priemonės padėtų sumažinti emisiją, kuriai taikomi reikalavimai, atskirai nuo šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemos veikimo. Dėl to direktyva – tai Bendrijos priemonė, į kurią turėtų būti atsižvelgiama rengiant nacionalinius paskirstymo planus. Į ją turėtų būti atsižvelgiama taip, kad elektros energijos gamybai būtų išduodama mažiau leidimų nei jų paprastai būtų išduodama. Komisija, vertindama atitinkamus planus, nustatė, kad visi atitinka Direktyvą 2001/77/EB. Su atskirais planais susiję klausimai Jungtinės Karalystės plane pateikiamas įtrauktinų įrenginių sąrašas, tačiau jame nenurodomi Gibraltare esantys įrenginiai. Dėl to 10 kriterijumi nustatytas sąrašas nėra išsamus. Toliau pateikiamoje 3 lentelėje nurodoma Komisijos parengto įvertinimo santrauka, įskaitant tuos atvejus, kai buvo prieštaraujama kriterijui. 3 lentelė | Austrija |Danija |Vokietija |Nyderlandai |Airija |Slovėnija |Švedija |JK | |(1) Kioto | | | | | | | | | |(2) Emisijos didėjimas | | | | | | | | | |(3) Pajėgumas | | | | | | | | | |(4)Kiti įstatymai | | | | | | | | | |(5) Diskriminacinių priemonių netaikymas | | |ATMESTA | | | | | | |(6) Nauji rinkos dalyviai | | | | | | | |ATMESTA | |(7) Artimiausi veiksmai | | | | | | | | | |(8) Švariosios technologijos | | | | | | | | | |(9) Visuomenės konsultavimas | | | | | | | | | |(10) Įrenginių, kuriems būdingas kiekvienas skaičius, sąrašas |ATMESTA | |ATMESTA | | | | |ATMESTA | |(11) Išorinė konkurencija | | | | | | | | | |10 straipsnis | | | | | | | | | | [1] Komunikatas dėl pagalbos valstybėms narėms įgyvendinant Direktyvos 2003/87/EC, nustatančios šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 96/61/EB, III priede išvardytus kriterijus, 2004 m. sausio 7 d. paskutinis numeris KOM(2003) 830. 48–64 dalys. [2] Austrija – 35 milijonus; Danija – 18,5 milijonų; Airija – 18,5 milijonų; Nyderlandai – 100 milijonų. [3] Žr. 0.1 lentelę Danijos NAP. [4] Austrija – 1,0 milijonas; Danija – 3,0 milijonai; Vokietija – 9,0 milijonai; Airija – 1,0 milijonas; Nyderlandai – 7,5 milijono; Slovėnija – 0,2 milijono; Švedija – 2,4 milijono, JK – 56,8 milijono. [5] JK įsipareigojo neparduoti daugiau nei 5 % bendro JK 2005–2007 m. laikotarpiu išduotų leidimų skaičiaus dėl to, kad būtų vykdomi direktyvos 10 straipsnio reikalavimai. [6] OL 283, 2001 10 27, p. 33.