19.5.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 129/17

(1)

Sąjunga prisideda prie aukšto lygio vartotojų apsaugos užtikrinimo ir prie to, kad vidaus rinkoje dėmesio centre būtų vartotojai, remdama ir papildydama valstybių narių politiką, kuria siekiama užtikrinti, kad piliečiai galėtų pasinaudoti visais vidaus rinkos privalumais ir taip būtų tinkamai apsaugoti ir ginami jų teisiniai bei ekonominiai interesai. Gerai veikiantis ir patikimas finansinių paslaugų sektorius yra būtina vidaus rinkos ir jos pajėgumų veikti tarpvalstybiniu mastu sudėtinė dalis. Tam reikalinga stipri reguliavimo ir priežiūros sistema, kuri užtikrintų finansinį stabilumą ir remtų tvarią ekonomiką. Gerai veikiantis ir patikimas finansinių paslaugų sektorius tuo pačiu turėtų suteikti aukšto lygio vartotojų ir kitų galutinių finansinių paslaugų gavėjų, įskaitant mažmeninius investuotojus, indėlininkus, draudėjus, pensijų fondų narius ir paramos gavėjus, individualius akcininkus, skolininkus ir MVĮ, apsaugą;

(2)

nuo 2007 m. finansinių paslaugų gavėjų, visų pirma vartotojų, pasitikėjimą susilpnino finansų ir ekonomikos krizė. Todėl siekiant atkurti jų pasitikėjimą finansų sektoriaus racionalumu ir prisidėti prie šio sektoriaus geriausios praktikos kūrimo yra svarbu skatinti aktyvų vartotojų bei kitų galutinių finansinių paslaugų gavėjų, įskaitant mažmeninius investuotojus, indėlininkus, draudėjus, pensijų fondų narius ir paramos gavėjus, individualius akcininkus, skolininkus ir MVĮ, ir jų interesams atstovaujančių suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo lygį formuojant Sąjungos ir kitą susijusią daugiašalę finansinių paslaugų srities politiką;

(3)

siekdama tų tikslų, atsižvelgdama į Europos Parlamento iniciatyvą, kurioje dalyvauja įvairios suinteresuotos šalys, Komisija 2011 m. pabaigoje pradėjo bandomąjį projektą, kurio tikslas – teikti dotacijas, kuriomis būtų remiamas finansinės kompetencijos centro sukūrimas siekiant padėti vartotojams, kitiems galutiniams paslaugų gavėjams ir jų interesams atstovaujantiems suinteresuotiesiems subjektams padidinti jų gebėjimus dalyvauti formuojant Sąjungos finansinių paslaugų srities politiką ir skatinti plėtoti atsparią bankų sistemą. Pagrindiniai politikos tikslai buvo užtikrinti, kad Sąjungos politikos formuotojams inicijuojant naują Sąjungos teisės aktą jiems būtų pateiktos ne tik finansų sektoriaus profesionalų išreikštos nuomonės, kad naujame Sąjungos teisės akte būtų atspindėti vartotojų ir kitų galutinių finansinių paslaugų gavėjų interesai, kad plačioji visuomenė būtų geriau informuota apie svarstomus finansinio reglamentavimo klausimus, tokiu būdu gerinant finansinį raštingumą, ir kad būtų skatinamas aktyvus vartotojų ir kitų galutinių finansinių paslaugų gavėjų dalyvavimas formuojant Sąjungos finansinių paslaugų srities politiką ir taip būtų priimami geriau subalansuoti Sąjungos teisės aktai;

(4)

todėl 2012–2015 m., paskelbusi atvirus kvietimus teikti pasiūlymus, Komisija suteikė dotacijas veiklai dviem ne pelno organizacijoms – „Finance Watch“ ir „Better Finance“. Tos dotacijos buvo teiktos 2012 ir 2013 m. vykdant dvejus metus trukusį bandomąjį projektą ir nuo 2014 m. vykdant parengiamuosius veiksmus. Be to, 2016 m. buvo nuspręsta vietoje dotacijų veiklai teikti dotacijas veiksmams, nes dotacijos veiksmams užtikrina geresnę Sąjungos biudžeto išlaidų kontrolę. Kadangi parengiamieji veiksmai gali būti taikomi tik iki trejų metų iš eilės pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (3), reikalingas teisės aktas, suteikiantis teisinį pagrindą tokių veiksmų finansavimui nuo 2017 m.;

(5)

„Finance Watch“ buvo įsteigta suteikus Sąjungos dotacijas 2011 m. pagal Belgijos teisę kaip tarptautinė ne pelno asociacija. Jos misija – ginti pilietinės visuomenės interesus finansų sektoriuje. Pasinaudojus Sąjungos dotacijomis „Finance Watch“ per trumpą laikotarpį pavyko suburti kvalifikuotų specialistų komandą, kurie galėjo vykdyti tyrimus, atlikti politinę analizę ir vykdyti komunikacinę veiklą finansinių paslaugų srityje;

(6)

„Better Finance“ atsirado nuo 2009 m. keletą kartų perorganizavus ir pervadinus anksčiau egzistavusias Europos investuotojų ir akcininkų federacijas. Pasinaudojus Sąjungos dotacijomis, organizacijai pavyko sukurti kompetencijos centrą, daugiausia orientuotą į vartotojų, individualių investuotojų, individualių akcininkų, indėlininkų ir kitų galutinių finansinių paslaugų gavėjų interesus, ir tai dera su jos naryste ir ištekliais;

(7)

2015 m. atliktame bandomojo projekto vertinime ir vėlesnių parengiamųjų veiksmų vertinime padaryta išvada, kad iš esmės politiniai tikslai buvo pasiekti. „Finance Watch“ ir „Better Finance“ veikė viena kitą papildančiose politikos srityse ir jų tikslinės auditorijos buvo skirtingos. Nuo 2012 m. jų veikla kartu aprėpė didžiąją dalį Sąjungos finansų srities politinės darbotvarkės, ir, kiek galėjo pagal savo išteklius, „Finance Watch“ ir „Better Finance“ stengėsi plėsti savo veiklą, kad būtų užtikrinta didelė geografinė aprėptis Sąjungoje;

(8)

abi organizacijos jų nacionalinių narių veiklai ir Sąjungos vartotojams suteikė pridėtinės vertės. Įvairius vartotojų klausimus sprendžiančios nacionalinės organizacijos dažnai neturi pakankamos techninės kompetencijos konkrečiai su finansinėmis paslaugomis susijusiose politikos srityse ir susijusiuose Sąjungos politikos formavimo procesuose. Be to, Sąjungos lygmeniu iki šiol nebuvo nustatyta panašių organizacijų. Nors bandomojo projekto vertinimas parodė, kad joks kitas pareiškėjas neatsiliepė į kasmetinius kvietimus nuo 2012 m. teikti pasiūlymus, pasibaigus 2017–2020 m. laikotarpiui šiame reglamente numatyta programa turėtų būti atvira kitiems galimiems paramos gavėjams, jeigu jie atitinka jos reikalavimus;

(9)

tačiau, nepaisant nuolatinių pastangų, „Finance Watch“ ir „Better Finance“ nepavyko pritraukti stabilaus ir didelio finansavimo iš kitų rėmėjų, kurie yra nepriklausomi nuo finansų sektoriaus, todėl siekdamos finansinio tvarumo jos ir toliau yra labai priklausomos nuo Sąjungos finansavimo. Todėl norint užtikrinti, kad jos gautų išteklius, reikalingus norimiems politikos tikslams pasiekti artimiausiais metais ir užtikrinti tų organizacijų, kurios iki šiol per trumpą laiką sugebėjo imtis atitinkamos veiklos, bei jų ekspertų ir administracijos personalo finansinį stabilumą, šiuo metu reikalingas bendras Sąjungos finansavimas. Todėl būtina nustatyti Sąjungos programą 2017–2020 m. laikotarpiui, pagal kurią būtų remiama „Finance Watch“ ir „Better Finance“ veikla (toliau – programa), kuri papildys panašią valstybių narių nacionaliniu lygmeniu siekiamą politiką. Finansinis stabilumas yra itin svarbus abiem organizacijoms išsaugant žinias bei planuojant projektus. Vis dėlto, pagal programą gaunančios paramą organizacijos turėtų siekti didinti finansavimo iš kitų šaltinių proporciją;

(10)

tolesnis „Finance Watch“ ir „Better Finance“ finansavimas 2017–2020 m. laikotarpiu tomis pačiomis sąlygomis kaip parengiamųjų veiksmų užtikrintų, kad būtų išlaikytas teigiamas tų organizacijų iki šiol įvertintos veiklos poveikis. Programai įgyvendinti skirtas finansinis paketas turėtų būti grindžiamas vidutinėmis faktinėmis kiekvienos organizacijos 2012–2015 m. patirtomis sąnaudomis. Sąjungos finansavimui numatoma 60 % maksimali bendro finansavimo norma neturėtų keistis. Jei programa ir atitinkamas finansavimas būtų tęsiami po 2020 m. ir atsirastų kitų galimų paramos gavėjų, kvietimas teikti paraiškas turėtų būti atviras bet kokioms kitoms kriterijus tenkinančioms organizacijoms, kurios prisideda įgyvendinant programos tikslus;

(11)

šiame reglamente visam programos laikotarpiui nustatomas finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai kasmetinės biudžeto sudarymo procedūros metu turi būti svarbiausias orientacinis dydis, kaip apibrėžta 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (4) 17 punkte;

(12)

kad būtų užtikrintos vienodos šio reglamento įgyvendinimo sąlygos, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti metines darbo programas;

(13)

kiekvienais metais iki lapkričio 30 d. kiekvienas paramos gavėjas turėtų pateikti Komisijai kitiems metams suplanuotos veiklos programos tikslams pasiekti aprašymą. Ta veikla turėtų būti išsamiai aprašyta, nurodant jos tikslus, tikėtinus rezultatus ir poveikį, numatomas sąnaudas ir terminus, taip pat susijusius jos vertinimo rodiklius;

(14)

finansinė parama turėtų būti teikiama laikantis Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 ir Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 1268/2012 (5) nustatytų sąlygų;

(15)

ne vėliau kaip likus 12 mėnesių iki programos pabaigos, Komisija turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai pagal šią programą pasiektų rezultatų vertinimo ataskaitą. Vertinimo ataskaitoje turėtų būti įvertinama, ar programą reikėtų tęsti po 2017–2020 m. laikotarpio. Bet koks programos pratęsimas, dalinis keitimas ar atnaujinimas po 2017–2020 m. laikotarpio turėtų būti atliekamas taikant atviro konkurso procedūrą paramos gavėjams atrinkti;

(16)

Sąjungos finansiniai interesai turėtų būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis viso išlaidų ciklo metu, įskaitant pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą, prarastų, neteisėtai išmokėtų ar netinkamai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, atitinkamais atvejais, administracines ir finansines sankcijas;

(17)

paramos gavėjai turėtų dėti visas pastangas, kad jų veikla būtų matoma visose valstybėse narėse. Siekdami to tikslo, paramos gavėjai turėtų stengtis užmegzti ryšius su atitinkamomis vartotojų ne pelno organizacijomis visoje Sąjungoje, ir, kai tai yra įmanoma, išversti informaciją, susijusią su jų organizacija, sudėtimi ir veikla, ir pateikti tą informaciją savo interneto svetainėse;

(18)

siekiant užtikrinti, kad būtų tęsiami Sąjungos lėšomis finansuojami veiksmai, kurių imasi paramos gavėjai, šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo dieną ir turėtų būti taikomas nuo 2017 m. gegužės 1 d.;

(19)

kadangi šio reglamento tikslo, būtent Sąjungos programos, kuria remiami konkreti veikla, kuria skatinamas vartotojų ir kitų galutinių finansinių paslaugų gavėjų dalyvavimas formuojant Sąjungos finansinių paslaugų srities politiką, nustatymo, valstybės narės negali deramai pasiekti, bet dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų galima pasiekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

a)

tyrimų veikla, apimanti savus mokslinius tyrimus, duomenis ir kompetencijos ugdymą;

b)

bendradarbiavimas su vartotojais ir kitais galutiniais finansinių paslaugų gavėjais palaikant ryšius su esamais vartotojų tinklais ir pagalbos telefonu linijomis valstybėse narėse, siekiant nustatyti klausimus, aktualius vartotojų interesų apsaugai skirtos Sąjungos politikos formavimui finansinių paslaugų srityje;

c)

informuotumo didinimo veikla, informacijos sklaidos veikla, finansinis švietimas ir mokymas, vykdomi tiesiogiai arba per nacionalinius narius, be kita ko, skirti plačiai vartotojų ir kitų galutinių finansinių paslaugų gavėjų ir ne specialistų auditorijai;

d)

veikla, kuria stiprinama 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų organizacijų narių sąveika, taip pat atstovavimo ir politinių konsultacijų veikla, kuria Sąjungos lygmeniu įtvirtinamos tų narių pozicijos ir finansų bei Sąjungos reguliavimo srityje stiprinamas viešasis ir bendrasis interesas.

a)

toliau skatinti aktyvų vartotojų ir kitų galutinių finansinių paslaugų gavėjų, taip pat vartotojų ir kitų galutinių finansinių paslaugų gavėjų interesams atstovaujančių suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą ir įtraukimą formuojant Sąjungos ir kitą susijusią daugiašalę finansinių paslaugų srities politiką;

b)

informuoti vartotojus ir kitus galutinių finansinių paslaugų gavėjus ir jų interesams atstovaujančius suinteresuotuosius subjektus apie svarstomus finansų sektoriaus reglamentavimo klausimus.

a)

kasmetinį paramos gavėjo pagal programą atliktų veiksmų aprašymą;

b)

metinę veiklos ataskaitą, į kurią įtraukiami kiekvienos paramos gavėjo suplanuotos ir įvykdytos veiklos kiekybiniai ir kokybiniai rodikliai;

c)

finansinę ataskaitą.

a)

darbo organizavimą ir apimtį;

b)

galimybę tapti nariu, narystės sąlygas ir paramos gavėjo struktūrą;

c)

kuriai iš jo veiklų yra taikoma 1 straipsnio 2 dalis.