27.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 22/65

(1)

2016 m. liepos 27 d. Komisija priėmė Rekomendaciją dėl teisinės valstybės principų Lenkijoje (1), kurioje reiškiamas susirūpinimas dėl Konstitucinio Teismo padėties ir pateikiamos rekomendacijos, kaip šias problemas būtų galima spręsti;

(2)

Komisijos rekomendacija buvo patvirtinta pagal teisinės valstybės priemonių sistemą (2). Komunikate dėl priemonių teisinei valstybei stiprinti nustatyta, kaip Komisija reaguos, jei bus aiškių ženklų, kad Sąjungos valstybėje narėje kyla grėsmė teisinei valstybei, ir paaiškinami teisinės valstybės principai. Tokia teisinės valstybės stiprinimo priemonių sistema Komisijai sudaro galimybę užmegzti dialogą su valstybe nare, kad neiškiltų sisteminė grėsmė teisinės valstybės principams, kuri galėtų sukelti „aiškų šiurkštų pažeidimo pavojų“, dėl kurio prireiktų taikyti ES sutarties 7 straipsnyje numatytą procedūrą. Kai yra aiškių požymių, kad teisinės valstybės principams kurioje nors valstybėje narėje iškilo sisteminė grėsmė, Komisija, remdamasi teisinės valstybės stiprinimo priemonėmis, gali su ta valstybe nare pradėti dialogą;

(3)

Europos Sąjunga grindžiama bendromis vertybėmis, įtvirtintomis Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 2 straipsnyje, tarp jų – teisinės valstybės principų laikymusi. Komisija ne tik užtikrina, kad būtų laikomasi ES teisės, bet kartu su Europos Parlamentu, valstybėmis narėmis ir Taryba ji yra atsakinga už Sąjungos bendrų vertybių puoselėjimą;

(4)

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos žmogaus teisių teismo praktikoje, taip pat Europos Tarybos parengtuose dokumentuose, grindžiamuose Europos demokratijos per teisę komisijos (Venecijos komisija) praktine patirtimi, pateikiamas nebaigtinis šių principų sąrašas ir taip apibrėžiama pagrindinė teisinės valstybės, kaip bendros Sąjungos vertybės pagal ES sutarties 2 straipsnį, reikšmė. Prie šių principų priskiriami teisėtumas, kuris reiškia skaidrų, atskaitingą, demokratinį ir pliuralistinį teisės aktų priėmimo procesą; teisinis tikrumas; vykdomosios valdžios galių savavališkumo draudimas; nepriklausomas ir nešališkas teismų darbas; veiksminga teisminė peržiūra, įskaitant pagarbą pagrindinėms teisėms ir lygybė prieš įstatymą (3). Valstybės institucijos ne tik turi laikytis šių principų ir vertybių, bet taip pat turi lojalaus bendradarbiavimo pareigą;

(5)

2016 m. liepos 27 d. Rekomendacijoje Komisija paaiškino aplinkybes, kuriomis 2016 m. sausio 13 d. rėmėsi nagrinėdama padėtį pagal teisinės valstybės stiprinimo priemones ir kuriomis 2016 m. birželio 1 d. priėmė nuomonę dėl teisinės valstybės principų Lenkijoje. Rekomendacijoje taip pat paaiškinta, kad Komisija ir Lenkijos Vyriausybė bendravo, tačiau nesugebėjo išspręsti Komisijai susirūpinimą keliančių klausimų;

(6)

savo rekomendacijoje Komisija nurodė, kad Lenkijoje teisinei valstybei kyla sisteminė grėsmė, ir Lenkijos valdžios institucijoms rekomendavo kuo skubiau imtis atitinkamų veiksmų šiai grėsmei šalinti;

(7)

visų pirma, Komisija rekomendavo Lenkijos valdžios institucijoms imtis šių veiksmų: a) visapusiškai įgyvendinti 2015 m. gruodžio 3 ir 9 d. Konstitucinio Teismo sprendimus, kuriuose nurodyta, kad 2015 m. spalio mėn. trys 7-osios kadencijos Seimo teisėtai paskirti teisėjai gali pradėti eiti Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas, o trys teisėjai, kuriuos be tinkamo teisinio pagrindo paskyrė 8-osios kadencijos Seimas, šių pareigų eiti nepradėtų; b) paskelbti ir visapusiškai įgyvendinti 2016 m. kovo 9 d. Konstitucinio Teismo sprendimą ir užtikrinti, kad būsimi Teismo sprendimai būti skelbiami automatiškai ir nepriklausytų nuo vykdomosios ar įstatymų leidžiamosios valdžios sprendimų; c) užtikrinti, kad bet kuria Konstitucinio Teismo įstatymo reforma būtų laikomasi Konstitucinio Teismo sprendimų, įskaitant 2015 m. gruodžio 3 ir 9 d. sprendimus ir 2016 m. kovo 9 d. sprendimą, ir visapusiškai atsižvelgiama į Venecijos komisijos nuomonę; taip pat užtikrinti, kad reikalavimai nepakenktų Konstitucinio Teismo, kaip Konstitucijos garanto, veiksmingumui; d) užtikrinti, kad Konstitucinis Teismas galėtų įvertinti, ar naujasis 2016 m. liepos 22 d. priimtas Konstitucinio Teismo įstatymas atitinka Konstituciją, iki jam įsigaliojant, taip pat paskelbti ir visapusiškai įgyvendinti Teismo sprendimą dėl šio klausimo; e) susilaikyti nuo veiksmų ir viešų pareiškimų, kurie galėtų susilpninti Konstitucinio Teismo teisėtumą ir veiksmingumą;

(8)

Komisija paragino Lenkijos Vyriausybę per tris mėnesius išspręsti šioje rekomendacijoje nustatytas problemas ir pranešti Komisijai apie veiksmus, kurių buvo imtasi šiuo tikslu. Komisija pažymėjo, kad ji yra pasirengusi vesti konstruktyvų dialogą su Lenkijos valdžios institucijų atstovais;

(9)

2016 m. liepos 30 d. Respublikos Prezidentas pasirašė 2016 m. liepos 22 d. įstatymą, kuris 2016 m. rugpjūčio 1 d. buvo paskelbtas Oficialiajame leidinyje;

(10)

2016 m. rugpjūčio 11 d. Konstitucinis Teismas priėmė sprendimą dėl 2016 m. liepos 22 d. įstatymo (4). Sprendime nurodyta, kad keletas šio įstatymo nuostatų, kurias ir Komisija savo rekomendacijoje pripažino kaip keliančias susirūpinimą, prieštarauja Konstitucijai. Prieštaravimas Konstitucijai buvo pagrįstas, visų pirma, valdžių padalijimo ir įgaliojimų pusiausvyros (5), teismų ir tribunolų nepriklausomumo nuo kitų valdžios institucijų (5), teisėjų nepriklausomumo (6) ir viešųjų institucijų vientisumo ir veiksmingumo principais (7). Lenkijos Vyriausybė nepripažino šio sprendimo ir nepaskelbė jo oficialiajame leidinyje;

(11)

2016 m. rugpjūčio 16 d. Lenkijos Vyriausybė paskelbė 21 Teismo sprendimą, kurie buvo priimti nuo 2016 m. balandžio 6 d. iki liepos 19 d. Atrodo, kad šių sprendimų paskelbimas buvo pagrįstas 2016 m. liepos 22 d. įstatymo 89 straipsniu, kuriame nustatyta, kad „[p]er 30 dienų nuo [šio] Įstatymo įsigaliojimo Teismo sprendimai, priimti iki 2016 m. liepos 20 d. pagal tvarką, prieštaraujančią 2015 m. birželio 25 d. Konstitucinio Teismo įstatymui, skelbiami, išskyrus sprendimus dėl atšauktų norminių aktų“. Ši nuostata buvo viena iš tų, kurios Konstitucinio Teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu buvo paskelbtos prieštaraujančiomis konstitucijai. Be to, Vyriausybė nepaskelbė nei 2016 m. kovo 9 d. ir 2016 m. rugpjūčio 11 d. sprendimų, nei 16 sprendimų, priimtų nuo 2016 m. rugpjūčio 11 d.;

(12)

2016 m. rugpjūčio 18 d. Lenkijos prokuratūra informavo, kad pradėjo baudžiamąjį tyrimą dėl Konstitucinio Teismo pirmininko, kuris neleido 2015 m. gruodžio mėn. naujos kadencijos Seimo paskirtiems trims teisėjams pradėti eiti pareigų, veiksmų;

(13)

2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl padėties Lenkijoje (8), kurioje, be kita ko, ragina Lenkijos Vyriausybę bendradarbiauti su Komisija pagal lojalaus bendradarbiavimo principą, kuris įtvirtintas ES sutartyje, ir primygtinai ragina išnaudoti Komisijos skirtus tris mėnesius ryšiams su visomis Seime atstovaujančiomis partijomis užmegzti, siekiant surasti kompromisą, kuris padėtų išspręsti dabartinę konstitucinę krizę, visapusiškai atsižvelgiant į Venecijos komisijos nuomonę ir Komisijos rekomendaciją;

(14)

2016 m. rugsėjo 30 d. Seimo narių grupė pateikė naują pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl Konstitucinio Teismo teisėjų statuso. Pasiūlyme yra nuostatų dėl Teismo teisėjų teisių ir pareigų, Teismo teisėjų skyrimo tvarkos, jų įgaliojimų ir pareigų nutraukimo, taip pat aptarti imuniteto, asmens neliečiamybės ir drausminių priemonių taikymo klausimai;

(15)

2016 m. spalio 14 d. Venecijos komisija priėmė nuomonę dėl 2016 m. liepos 22 d. įstatymo (9). Nuomonėje nurodyta, kad įstatyme atlikta keletas patobulinimų, palyginti su 2015 m. gruodžio 22 d. įstatymu, dėl kurio Venecijos komisija savo nuomonę pateikė 2016 m. kovo mėn. Tačiau manoma, kad šie patobulinimai yra pernelyg riboti, nes kitos priimto įstatymo nuostatos akivaizdžiai sulėtintų Teismo darbą ir jam trukdytų, galimai padarytų jį neveiksmingą, taip pat pakenktų jo nepriklausomumui, nes įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios atstovai vykdytų pernelyg didelę jo funkcijų kontrolę. Kitos tokios nuostatos apima, pavyzdžiui, nuostatas dėl galimybės keturių teisėjų prašymu atidėti bylos nagrinėjimą iki šešių mėnesių, generalinio prokuroro teisę sustabdyti posėdį pačiam nedalyvaujant arba galimybę laikinai sustabdyti visų institucinių bylų nagrinėjimą šešiems mėnesiams, po kurių būtų atliekama pakartotinė registracija. Nuomonėje taip pat kritikuojama sistema dėl kandidatų į Teismo pirmininko pareigas siūlymo Respublikos Prezidentui, nes gali susiklostyti padėtis, kai bus paskirtas daugumos teisėjų paramos neturintis kandidatas. Be to, nesant jokio konstitucinio ar teisinio pagrindo, Ministro pirmininko kanceliarija norėjo kontroliuoti Teismo sprendimų galiojimą, atsisakydama juos paskelbti. Nuomonėje taip pat pabrėžiama, kad teisėjų skyrimo problema nebuvo sprendžiama taip, kaip buvo rekomenduota, ir kad 2016 m. liepos 22 d. įstatymo nuostatos, pagal kurią reikalaujama, kad Teismo pirmininkas skirtų bylas gruodžio mėn. paskirtiems teisėjams, įgyvendinimas prieštarautų Teismo sprendimams, kurie yra visuotinai privalomi, taigi įpareigoja visas valstybines valdžios institucijas, įskaitant Teismą ir jo pirmininką. Nuomonėje pateikiama išvada, kad priimdamas įstatymą Lenkijos Parlamentas prisiėmė konstitucinės peržiūros įgaliojimus, kurių jis neturėjo, veikdamas kaip eilinis teisės aktų leidėjas. Teigiama, kad Lenkijos parlamentas ir Vyriausybė ir toliau ginčijo Teismo, kaip galutinio konstitucinių klausimų arbitro, poziciją ir patys perėmė šiuos įgaliojimus: jie sudarė naujas kliūtis veiksmingam Teismo funkcionavimui ir veikė, toliau kenkdami jo nepriklausomumui. Pratęsdami konstitucinę krizę, jie kliudo Konstituciniam Teismui, kuris negali atlikti savo konstitucinio vaidmens ir veikti kaip demokratijos, teisinės valstybės ir žmogaus teisių gynėjas, kaip nurodyta nuomonėje. Lenkijos Vyriausybė nusprendė nedalyvauti 2016 m. spalio 14 d. Venecijos komisijos posėdyje, nes laikėsi nuomonės, kad Venecijos komisija yra vienašališka ir neatsižvelgia į Vyriausybės poziciją;

(16)

2016 m. spalio 26 d. Seimo narių grupė pateikė naują pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, susijusio su Konstitucinio Teismo veiklos organizavimu ir bylų nagrinėjimu. Pasiūlyme pateiktos išsamios Konstitucinio Teismo veiklos organizavimo ir bylų nagrinėjimo nuostatos, įskaitant naujas Teismo pirmininko ir pirmininko pavaduotojo rinkimo taisykles. Pasiūlymas papildo pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl Konstitucinio Teismo teisėjų statuso, kuris buvo pateiktas Seimui 2016 m. rugsėjo 30 d. (žr. pirmiau); abu pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamo akto yra glaudžiai tarpusavyje susiję, ir jais siekiama pakeisti 2016 m. liepos 22 d. įstatymą;

(17)

2016 m. spalio 27 d., dar nepraėjus rekomendacijoje nurodytam trijų mėnesių laikotarpiui, Lenkijos Vyriausybė pateikė atsakymą į Komisijos rekomendaciją. Atsakyme visais atžvilgiais nesutinkama su rekomendacijoje pateikta pozicija ir nepranešama apie jokias naujas priemones, kurios sumažintų Komisijos reiškiamą susirūpinimą dėl teisinės valstybės;

(18)

2016 m. spalio 31 d. JT Žmogaus teisių komitetas priėmė baigiamąsias septintosios periodinės ataskaitos apie Lenkiją pastabas. Jis reiškė susirūpinimą dėl neigiamo teisėkūros reformų poveikio, įskaitant 2015 m. lapkričio ir gruodžio mėn. ir 2016 m. liepos mėn. patvirtintus Konstitucinio Teismo įstatymo pakeitimus, dėl Konstitucinio Teismo sprendimų nepaisymo, taip pat dėl Teismo veiklos ir nepriklausomumo bei pakto įgyvendinimo. Komitetas taip pat išreiškė susirūpinimą dėl Ministro pirmininko atsisakymo paskelbti 2016 m. kovo ir rugpjūčio mėn. priimtus Teismo sprendimus ir dėl Vyriausybės pastangų pakeisti Teismo sudėtį, kurias Teismas laikė nekonstitucinėmis, taip pat dėl teismo proceso, pradėto prieš Teismo pirmininką dėl įtariamo piktnaudžiavimo įgaliojimais. Komitetas priėjo prie išvados, kad Lenkija turėtų užtikrinti Konstitucinio Teismo ir teisėjų teisingumo ir nepriklausomumo apsaugą ir šių principų laikymąsi, taip pat užtikrinti visų jo sprendimų įgyvendinimą. Komitetas paragino Lenkiją kuo skubiau oficialiai paskelbti visus Teismo sprendimus, susilaikyti nuo tokių priemonių, kurios kliudytų veiksmingam jo funkcionavimui, nustatymo ir užtikrinti skaidrų ir nešališką narių skyrimo procesą bei jų kadencijos garantiją, kurie atitiktų visus teisėtumo reikalavimus pagal nacionalinės ir tarptautinės teisės aktus;

(19)

2016 m. lapkričio 7 d. Konstitucinis Teismas priėmė sprendimą dėl 2016 m. liepos 22 d. įstatymo nuostatų, susijusių su Teismo pirmininko ir pirmininko pavaduotojo rinkimu, atitikties Konstitucijai (10). Pažymėtina, kad trims Teismo teisėjams atsisakius dalyvauti bylos nagrinėjime (11) ir atsižvelgiant į tai, kad 2015 m. spalio mėn. 7-osios kadencijos Seimo teisėtai paskirti trys teisėjai nepradėjo eiti savo pareigų Teisme, Konstitucinis Teismas turėjo pakeisti savo sudėtį iš visos sudėties į penkių teisėjų sudėtį. Nuo 2016 m. rugpjūčio 11 d. Konstitucinis Teismas negalėjo visa sudėtimi priimti sprendimų. 2016 m. lapkričio 10 d. bylos nagrinėjimas visa sudėtimi turėjo būti atidėtas, nes nebuvo galimybių turėti visos sudėties kvorumą. Be to, 2016 m. lapkričio 30 d. ir gruodžio 8 d. Generalinė Asamblėja negalėjo priimti rezoliucijos dėl kandidatų į Konstitucinio Teismo pirmininko pareigas teikimo, nes nebuvo įstatyme numatyto kvorumo;

(20)

2016 m. gruodžio 1 d. Senatas priėmė 2016 m. lapkričio 30 d. įstatymą dėl Konstitucinio Teismo teisėjų teisinio statuso („Įstatymas dėl teisėjų statuso“);

(21)

2016 m. gruodžio 2 d. Senatas priėmė 2016 m. lapkričio 30 d. įstatymą dėl Konstitucinio Teismo veiklos organizavimo ir bylų nagrinėjimo („Įstatymas dėl veiklos organizavimo ir bylų nagrinėjimo“);

(22)

2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamentas surengė diskusijas dėl teisinės valstybės padėties Lenkijoje. Šiose diskusijose Komisija primygtinai paragino Lenkijos valdžios institucijas atidėti šių naujųjų įstatymų įsigaliojimą, kol Konstitucinis Teismas galės išnagrinėti jų suderinamumą su Konstitucija;

(23)

2016 m. gruodžio 15 d. Senatas priėmė 2016 m. gruodžio 13 d. įstatymą, kuriuo įgyvendinamas Įstatymas dėl veiklos organizavimo ir bylų nagrinėjimo ir Įstatymas dėl teisėjų statuso („Įgyvendinimo įstatymas“);

(24)

2016 m. gruodžio 19 d. Respublikos Prezidentas pasirašė tris pirmiau nurodytus įstatymus, kurie buvo paskelbti Oficialiajame leidinyje. Tą pačią dieną Respublikos Prezidentas paskyrė teisėją Julią Przyłębską, kurią buvo išrinkęs naujasis Seimas, laikinai eiti Konstitucinio Teismo pirmininko pareigas;

(25)

2016 m. gruodžio 20 d. teisėja Julia Przyłębska leido trims 8-osios kadencijos Seimo be tinkamo teisinio pagrindo paskirtiems teisėjams pradėti eiti pareigas Teisme ir tą pačią dieną surengė Generalinės Asamblėjos posėdį. Kadangi posėdis buvo surengtas taip skubiai, vienas teisėjas dalyvauti negalėjo ir paprašė posėdį surengti viena diena vėliau. Teisėja Julia Przyłębska atsisakė tai padaryti. Posėdyje taip pat nedalyvavo dar septyni kiti teisėjai. Posėdyje dalyvavo tik šeši teisėjai, įskaitant tris, kurie buvo paskirti neteisėtai; jie išrinko du kandidatus, Julią Przyłębską ir Mariuszą Muszyńskį, kurių kandidatūros buvo pateikti Respublikos Prezidentui;

(26)

2016 m. gruodžio 21 d. Respublikos Prezidentas paskyrė teisėją Julią Przyłębską eiti Konstitucinio Teismo pirmininko pareigas,

1.

Lenkijos Respublika turėtų tinkamai atsižvelgti į toliau pateiktą Komisijos analizę ir imtis šios rekomendacijos 7 skirsnyje išdėstytų priemonių, kad nustatytos problemos būtų išspręstos per nustatytą laikotarpį.

2.

Šia rekomendacija papildoma 2016 m. liepos 27 d. rekomendacija. Joje nagrinėjama, kurios iš ankstesnėje rekomendacijoje nurodytų problemų buvo išspręstos, išvardijamos likusios problemos ir pateikiama keletas naujų, vėliau paaiškėjusių ir Komisijai susirūpinimą keliančių klausimų, susijusių su teisine valstybe Lenkijoje. Atsižvelgiant į tai, Lenkijos valdžios institucijoms pateikiamos rekomendacijos, kaip spręsti šias problemas. Susirūpinimą kelia toliau nurodyti klausimai, susiję su:

3.

2016 m. liepos 27 d. rekomendacijoje (12) Komisija rekomendavo, kad Lenkijos valdžios institucijos visapusiškai įgyvendintų Konstitucinio Teismo 2015 m. gruodžio 3 ir 9 d. sprendimus, kuriuose nurodyta, kad 2015 m. spalio mėn. 7-osios kadencijos Seimo teisėtai paskirti trys teisėjai gali pradėti eiti Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas, o trys teisėjai, kuriuos be tinkamo teisinio pagrindo paskyrė 8-osios kadencijos Seimas, šių pareigų eiti nepradėtų.

4.

Dėl 2016 m. liepos 22 d. priimto įstatymo dėl Konstitucinio Teismo Komisija pažymėjo, kad šis įstatymas prieštarauja Konstitucinio Teismo gruodžio 3 ir 9 d. sprendimams. Pagal 90 straipsnį (13) Konstitucinio Teismo pirmininkas turi skirti bylas visiems teisėjams, kurie yra prisiekę Respublikos Prezidentui, tačiau kaip teisėjai dar nepradėjo eiti pareigų. Atrodo, kad ši nuostata skirta trims teisėjams, kuriuos neteisėtai paskyrė 8-osios kadencijos Seimas 2015 m. gruodžio mėn. Tai reikštų, kad šie teisėjai gali eiti pareigas, užimdami atsilaisvinusias vietas, į kurias ankstesnės kadencijos Seimas jau buvo teisėtai paskyręs tris teisėjus, kaip nurodyta 2015 m. gruodžio 3 ir 9 d. sprendimuose.

5.

2016 m. rugpjūčio 11 d. sprendime Konstitucinis Teismas nurodė, kad 2016 m. liepos 22 d. įstatymo 90 straipsnis prieštarauja Konstitucijai, ir Venecijos komisija savo 2016 m. spalio 14 d. nuomonėje patvirtino, kad pagal teisinės valstybės principą minėta nuostata nėra išeitis (14).

6.

Tačiau Lenkijos Vyriausybė ir toliau atsisako pripažinti 2016 m. rugpjūčio 11 d. priimtą sprendimą ir jį paskelbti Oficialiajame leidinyje (žr. toliau pateiktą 3 dalį).

7.

Be to, naujajame Įstatyme dėl teisėjų statuso pakartotinai įvedama nuostata (15), panaši į 2016 m. liepos 22 d. įstatymo 90 straipsnį, kuris 2016 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Be to, nuostatų, kuriomis siekiama panašaus poveikio, galima rasti Įstatyme dėl veiklos organizavimo ir bylų nagrinėjimo (16) ir Įgyvendinimo įstatyme (17).

8.

Savo 2016 m. spalio 27 d. atsakyme Lenkijos Vyriausybė pažymėjo, kad 2015 m. gruodžio 3 ir 9 d. Teismo sprendimuose nebuvo nurodyta, kurie teisėjai turėjo pradėti vykdyti savo funkcijas, ir mano, kad 2015 m. gruodžio mėn. naujos kadencijos Seimas teisėtai paskyrė penkis teisėjus. Toks pagrindimas sukėlė rimtą susirūpinimą dėl teisinės valstybės, nes juo paneigiamas dviejų gruodžio mėn. priimtų sprendimų poveikis ir, kaip jau ne kartą pabrėžta, prieštaraujama Teismo pateiktiems argumentams, taip pat 2016 m. rugpjūčio 11 d. sprendime pateiktiems argumentams. Atsakymas leidžia manyti, kad padėtis išliktų tokia pati tiek priėmus Teismo sprendimus, tiek jų nepriėmus.

9.

Atsakyme pripažįstama, kad 2015 m. gruodžio 3 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje Konstitucinis Teismas nagrinėjo Respublikos Prezidento prievolę kuo skubiau priimti Seimo į Teismą išrinkto teisėjo priesaiką. Tačiau laikomasi nuomonės, kad sprendimas negali įpareigoti kitų valdžios institucijų taikyti nuostatų taip, kaip nurodyta tuo konkrečiu atveju. Pagal šį aiškinimą būtų apribota 2015 m. gruodžio 3 ir 9 d. sprendimų galia, nes jie lemtų tik prievolę Vyriausybei juos paskelbti, tačiau jie netektų bet kokios tolesnės teisinės ir praktinės galios, visų pirma dėl Respublikos Prezidento pareigos priimti atitinkamų teisėjų priesaiką. Šiuo aiškinimu prieštaraujama lojalaus valstybės institucijų bendradarbiavimo principui, kuris, kaip pabrėžta Venecijos komisijos pateiktose nuomonėse, yra būtina demokratinės valstybės, valdomos pagal teisinės valstybės principus, konstitucinė sąlyga.

10.

Be to, Komisija pažymi, kad Venecijos komisija irgi mano, jog dabartinio konflikto dėl Konstitucinio Teismo sudėties sprendimas „turi būti pagrįstas prievole gerbti ir visapusiškai įgyvendinti Konstitucinio Teismo sprendimus“ ir „todėl ragina visus valstybės organus, visų pirma Seimą, visapusiškai gerbti ir įgyvendinti sprendimus“ (18).

11.

Apibendrinant, Komisija mano, kad Lenkijos valdžios institucijos turėtų gerbti ir visapusiškai įgyvendinti 2015 m. gruodžio 3 ir 9 d. Konstitucinio Teismo sprendimus. Pagal šiuos sprendimus valstybinės institucijos turi lojaliai bendradarbiauti, kad remdamosi teisinės valstybės principais užtikrintų, jog trys 7-osios kadencijos Seimo paskirti teisėjai galėtų pradėti eiti Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas ir kad trys teisėjai, kuriuos be tinkamo teisinio pagrindo paskyrė 8-osios kadencijos Seimas, šių pareigų eiti nepradėtų. Atitinkamos 2016 m. liepos 22 d. įstatymo dėl Konstitucinio Teismo nuostatos kelia daug susirūpinimo dėl teisinės valstybės, ir 2016 m. rugpjūčio 11 d. Konstitucinio Teismo sprendimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai. Be to, Lenkijos valdžios institucijos turėtų laikytis šio sprendimo, jį paskelbti ir įgyvendinti. Nuostatos (19), kuriomis siekiama panašių rezultatų ir kurios yra įtrauktos į Įstatymą dėl teisėjų statuso, Įstatymą dėl veiklos organizavimo ir bylų nagrinėjimo ir Įgyvendinimo įstatymą taip pat yra nesuderinamos su šiais sprendimais ir neturėtų būti taikomos.

12.

2016 m. liepos 27 d. rekomendacijoje Komisija rekomendavo, kad Lenkijos valdžios institucijos paskelbtų ir visapusiškai įgyvendintų 2016 m. kovo 9 d. Konstitucinio Teismo sprendimą ir vėlesnius sprendimus ir užtikrintų, kad būsimi Teismo sprendimai būti skelbiami automatiškai ir nepriklausytų nuo vykdomosios ar įstatymų leidžiamosios valdžios sprendimų;

13.

2016 m. rugpjūčio 16 d. Lenkijos Vyriausybė, remdamasi 2016 m. liepos 22 d. įstatymo 89 straipsniu, paskelbė 21 Konstitucinio Teismo sprendimą, kurie buvo priimti nuo 2016 m. balandžio 6 d. iki liepos 19 d. Tačiau Lenkijos Vyriausybė vis dar nepaskelbė 2016 m. kovo 9 d. ir rugpjūčio 11 d. sprendimų, nors to buvo prašoma Komisijos rekomendacijoje. Be to, vis dar nepaskelbtas nė vienas iš 16 Konstitucinio Teismo sprendimų, kurie buvo priimti po 2016 m. rugpjūčio 11 d.

14.

Konstitucinis Teismas 2016 m. rugpjūčio 11 d. sprendime paskelbė, kad 2016 m. liepos 22 d. įstatymo 89 straipsnis prieštarauja Konstitucijai dėl nesuderinamumo su valdžių padalijimo ir įgaliojimų pusiausvyros principais, taip pat su teismų ir tribunolų nepriklausomumo nuo kitų valdžios institucijų principu.

15.

Lenkijos Vyriausybė savo spalio 27 d. atsakyme patvirtina, kad ji vis dar mano turinti galių tikrinti Teismo sprendimų teisėtumą ir kad automatinis sprendimų skelbimas negali būti užtikrintas.

16.

Įstatymo dėl veiklos organizavimo ir bylų nagrinėjimo 114 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad „Nutartys skelbiamos atitinkamame oficialiajame leidinyje, vadovaujantis Konstitucijoje ir 2000 m. liepos 20 d. įstatyme dėl norminių aktų skelbimo ir kituose teisiniuose aktuose nurodytais principais ir tvarka […]“. Be to, nurodyta, kad „Teismo pirmininkas nurodo paskelbti nutartis“. Taigi, ši nuostata yra žingsnis tinkama linkme.

17.

Tačiau Įgyvendinimo įstatymo 19 straipsnyje nurodyta, kad „Teismo nutartys ir sprendimai, priimti iki 1 straipsnyje nurodyto įstatymo įsigaliojimo datos pagal tvarką, prieštaraujančią 2015 m. birželio 25 d. Konstitucinio Teismo įstatymui […] arba Konstitucinio Teismo 2016 m. liepos 22 d. įstatymui, skelbiami atitinkamuose oficialiuosiuose leidiniuose, kai Teismo pirmininko pareigas einantis teisėjas nurodo juos paskelbti, išskyrus atvejus, kai jie yra susiję su reguliavimo priemonėmis, kurios nebėra taikomos.“ Panašią nuostatą 2016 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu Teismas jau buvo paskelbęs prieštaraujančia Konstitucijai. Komisijos rekomendacijoje pabrėžiama, jog teiginys, kad teismo sprendimai buvo priimti neteisėtai, prieštarauja valdžių padalijimo principui, nes Seimas nėra įgaliotas spręsti dėl sprendimų teisėtumo (20). Venecijos komisija dviejose nuomonėse taip pat pritarė šiai pozicijai (21). Be to, paskelbimo nuostatos netaikymas sprendimams, susijusiems su negaliojančiais norminiais aktais, kaip nurodyta Įgyvendinimo įstatymo 19 straipsnyje, visų pirma yra susijęs su 2016 m. kovo 9 d., rugpjūčio 11 d. ir lapkričio 7 d. sprendimais. Kol nepaskirtas Konstitucinio Teismo pirmininkas, ši nuostata užkerta kelią visų sprendimų paskelbimui. Be to, nėra jokios garantijos, kad Įstatymo dėl veiklos organizavimo ir bylų nagrinėjimo 114 straipsnio 2 dalimi būtų užtikrinta, kad būsimas Teismo pirmininkas paskelbtų visus sprendimus, kurie buvo priimti prieš jam pradedant eiti savo pareigas.

18.

Apibendrinant galima teigti, jog tai, kad Lenkijos Vyriausybė iki šiol atsisakė Oficialiajame leidinyje paskelbti 2016 m. kovo 9 d. ir 2016 m. rugpjūčio 11 d. sprendimus, susijusius su Konstitucinio Teismo veiklą reglamentuojančiais teisės aktais ir visus kitus sprendimus, kuriuos Konstitucinis Teismas priėmė nuo 2016 m. rugpjūčio 11 d., sukuria netikrumą dėl Teismo veiklos teisinio pagrindo ir jo sprendimų teisinio poveikio. Šis netikrumas silpnina konstitucinės peržiūros veiksmingumą ir kelia didelį susirūpinimą dėl teisinės valstybės principų laikymosi. Galutinių teismo sprendimų laikymasis yra vienas esminių teisinės valstybės aspektų. Kai atsisakoma paskelbti privalomą ir galutinį sprendimą, jis neįgyja automatinės teisinės ir praktinės galios ir taip pažeidžiami teisėtumo ir valdžių padalijimo principai.

19.

2016 m. liepos 27 d. rekomendacijoje Komisija išsamiai aptarė 2016 m. liepos 22 d. įstatymą ir jo poveikį, atsižvelgdama į atskirų ir visų nuostatų kartu poveikį, taip pat į ankstesnę Konstitucinio Teismo praktiką ir Venecijos komisijos nuomonę. Komisija rekomendavo Lenkijos valdžios institucijoms užtikrinti, kad bet kuria Konstitucinio Teismo įstatymo reforma būtų laikomasi Konstitucinio Teismo sprendimų, įskaitant 2015 m. gruodžio 3 ir 9 d. sprendimus ir 2016 m. kovo 9 d. sprendimą, ir visapusiškai atsižvelgiama į 2016 m. kovo 11 d. Venecijos komisijos nuomonę. Visų pirma, Komisija rekomendavo Lenkijos valdžios institucijoms užtikrinti, kad reikalavimai, susiję su dalyvių kvorumu, bylų nagrinėjimu chronologine tvarka, galimybe generaliniam prokurorui užkirsti kelią bylų nagrinėjimui, svarstymų atidėjimu arba pereinamojo laikotarpio priemonėmis, darančiomis poveikį neišnagrinėtoms byloms, ir bylų sustabdymu nesusilpnintų – atskirai arba kartu – Konstitucinio Teismo, kaip Konstitucijos garanto, veiksmingumo.

20.

2016 m. spalio 27 d. atsakyme Lenkijos Vyriausybė nepripažino, kad 2016 m. liepos 22 d. įstatyme nebuvo atsižvelgta į daugumą Komisijos ir Venecijos komisijos nuogąstavimų. Atsakyme ginčijama tai, kad Teismui nebuvo leista atlikti veiksmingos peržiūros, nes Teismas vadinamosios konstitucinės krizės metu galėjo priimti nutartis. Tačiau šis argumentas nėra tinkamas, nes Teismas galėjo taip elgtis būtent nesilaikydamas aptariamų procedūrinių reikalavimų (2016 m. rugpjūčio 11 d. sprendimas), o Vyriausybė, mėgindama užkirsti kelią jų teisiniam poveikiui, atsisako paskelbti šiuos Teismo sprendimus.

21.

Atsakyme taip pat pateikiamas trumpas paaiškinimas dėl minėto teisės akto suderinamumo su pagrindinėmis teisėmis. Komisija pastebi, kad šie Vyriausybės paaiškinimai nepašalina iš tikrųjų veiksmingos Konstitucinio Teismo atliekamos konstitucinės peržiūros poreikio.

22.

Atsakyme taip pat paneigiamas labai svarbus Konstitucinio Teismo vaidmuo užtikrinant teisinę valstybę Lenkijoje. Komisija ginčija šį teiginį. Konstitucinis Teismas – vienas iš pagrindinių teisinės valstybės Lenkijoje garantų, visų pirma todėl, kad jam suteikta užduotis priimti sprendimus dėl Lenkijos teisės aktų atitikties Konstitucijai. Lenkijos Konstitucijoje aiškiai nurodyta, kad Konstitucinis Teismas turi kompetenciją spręsti, ar įstatymai ir tarptautinės sutartys atitinka Konstituciją, ir ar įstatymas atitinka ratifikuotas tarptautines sutartis, kurių ratifikavimui reikalingas išankstinis pritarimas pagal įstatymą, ar centrinių valdžios institucijų priimtos teisinės nuostatos atitinka Konstituciją, ratifikuotas tarptautines sutartis ir įstatymus, ar politinių partijų tikslai arba veikla atitinka Konstituciją, taip pat dėl skundų, susijusių su konstituciniais pažeidimais (22). Konstitucinis Teismas taip pat turėtų spręsti ginčus dėl valstybės pagrindinių konstitucinių institucijų įgaliojimų (23). Tai, kad remiantis Konstitucija, Konstitucinis Teismas nagrinėja bylas dėl tam tikrų asmenų įvykdytų Konstitucijos ar įstatymo pažeidimų (24), o Respublikos Prezidentas užtikrina Konstitucijos laikymąsi (25), nedaro įtakos šiai svarbiai Teismo funkcijai.

23.

Komisija pažymi, kad Įstatyme dėl veiklos organizavimo ir bylų nagrinėjimo nebeliko 2016 m. liepos 22 d. įstatymo nuostatų, kurios rekomendacijoje įvardytos kaip keliančios susirūpinimą: 26 straipsnio 1 dalies 1g punkto dėl bylų perdavimo visos sudėties kolegijai (26), 38 straipsnio 3 dalies dėl bylų svarstymo chronologine tvarka (27), 68 straipsnio 5–8 dalių dėl svarstymų atidėjimo (28), 61 straipsnio 6 dalies dėl galimybės generaliniam prokurorui užkirsti kelią bylų nagrinėjimui (29) ir 83–86 straipsnių dėl pereinamojo laikotarpio priemonių, darančių poveikį neišnagrinėtoms byloms (30). Komisija pažymi, kad paprasčiausias Konstitucinio Teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo, kuriame šios nuostatos buvo nurodytos prieštaraujančiomis Konstitucijai, paskelbimas būtų pakankama priemonė šioms problemoms išspręsti, nepriimant naujo teisės akto.

24.

Nepaisant šių patobulinimų, Komisija pažymi, kad vis dėlto išlieka tam tikri susirūpinimą keliantys klausimai. Visų pirma, teisėjų, turinčių dalyvauti visos sudėties kolegijoje, skaičius išlieka 11, nors 1997 m. Konstitucinio Teismo įstatyme ir 2015 m. birželio 25 d. įstatyme buvo nustatyti devyni teisėjai. Kaip nurodyta rekomendacijoje (31), tai yra Konstitucinio Teismo sprendimus priimančio proceso apribojimas, ypač dabartinėmis aplinkybėmis, kai Konstitucinis Teismas turi tik 12 teisėjų (nes trys teisėjai, kuriuos 2015 m. spalio mėn. teisėtai paskyrė 7-osios kadencijos Seimas, nepradėjo eiti savo pareigų Teisme). Rekomendacijoje aptartas pavojus, kad gali būti atvejų, kai nėra galimybių turėti visos sudėties kvorumą, jau tapo realybe (32).

25.

Be to, Įstatyme dėl veiklos organizavimo ir bylų nagrinėjimo, Įstatyme dėl teisėjų statuso ir Įgyvendinimo įstatyme yra kitų nuostatų, kurios kelia tam tikrų rekomendacijoje nurodytų abejonių (žr. 2 skirsnį dėl teisėjų skyrimo ir 3 skirsnį dėl sprendimų paskelbimo), arba naujų abejonių, kurios susijusios su teisėjų statusu (žr. 4 skirsnio 1 dalį) ir dėl Teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo ir laikinai pirmininko pareigas einančio teisėjo skyrimo (žr. 5 skirsnį).

26.

Įstatymo dėl teisėjų statuso 26 straipsnyje nurodyta: „Apie Teismo teisėjo netinkamą elgesį, nurodytą 24 straipsnio 1 dalyje, […] Lenkijos Respublikos Prezidentas generalinio prokuroro siūlymu, pasikonsultavęs su Aukščiausiojo Teismo pirmuoju pirmininku, gali pranešti Teismo pirmininkui“. (33) 27 straipsnio 5 dalyje nustatyta: „Jei drausmines nuobaudas skiriantis pareigūnas, gavęs įgaliotos institucijos prašymą, neturi pagrindo pradėti drausminę procedūrą, jis priima sprendimą atsisakyti pradėti procedūrą. Institucija, kuri pateikė 26 straipsnyje nurodytą pranešimą, per septynias darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo gali pateikti skundą pirmos instancijos drausmės teismui“. Pagal 27 straipsnio 6 dalį teismas turi išnagrinėti skundą per 14 dienų nuo jo gavimo dienos. Jei sprendimas, kuriuo atsisakoma pradėti drausminę procedūrą, yra panaikinamas, drausmės teismo nurodymai dėl tolesnio nagrinėjimo drausmines nuobaudas skiriančiam pareigūnui yra privalomi.

27.

Savo rekomendacijoje dėl teisinės valstybės Komisija, turėdama omenyje 2015 m. gruodžio 22 d. įstatymą, pabrėžė, kad Respublikos Prezidentas negali turėti įgaliojimų pradėti drausminę procedūrą, ir pažymėjo, kad tokios nuostatos pašalinimas iš 2016 m. liepos 22 d. įstatymo reiškia pažangą. Komisija taip pat primena, kad 2015 m. gruodžio 22 d. įstatymo nuostatos, kuriomis į Teismo teisėjų drausmines procedūras įtraukiamos kitos valdžios institucijos, Teismo 2016 m. kovo 9 d. sprendimu buvo paskelbtos prieštaraujančiomis Konstitucijai, taip pat buvo kritikuotos Venecijos komisijos 2016 m. kovo 11 d. nuomonėje. Todėl Komisijai kelia susirūpinimą tai, kad pakartotinai buvo priimta nuostata, kuri Respublikos Prezidentui suteikia įgaliojimus pradėti drausmines procedūras. Tai, kad tokias procedūras gali pradėti institucijos, nepriklausančios teismų sistemai, taip pat tai, kad tokios institucijos gali pateikti skundą pirmos instancijos drausmės teismui, jei drausmines nuobaudas skiriantis pareigūnas neturi pagrindo pradėti drausminę procedūrą, gali turėti įtakos Teismo nepriklausomumui.

28.

Įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnyje nurodyta: „1. Teismo teisėjai, kurių kadencija prasidėjo prieš įsigaliojant [Įstatymui dėl teisėjų statuso], turi teisę per mėnesį nuo įstatymo įsigaliojimo dienos pateikti Teismo pirmininkui pareiškimą, kad jie išeina į pensiją dėl naujų taisyklių, įsigaliojusių jų kadencijos metu, pagal kurias reglamentuojamas Teismo teisėjo pareigų vykdymas ir kurios yra nurodytos šio Įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje, 13 ir 14 straipsniuose (34). 2. Teisėjo išėjimo į pensiją pagal 1 punkte nurodytas aplinkybes data yra pirmoji mėnesio, einančio po pareiškimo pateikimo mėnesio, diena. Išėjimą į pensiją patvirtina Teismo pirmininkas savo įsakymu.“

29.

Ši nuostata, rodos, skatina ankstyvą išėjimą į pensiją, nes Teismo teisėjai gali – išimties tvarka – visapusiškai pasinaudoti į pensiją išėjusio teisėjo statuso teikiamais privalumais, įskaitant senatvės pensijos gavimą, nors jų kadencija nėra pasibaigusi. Teisėjui, kuris nebenori dirbti pagal naujas taisykles, tokia ankstyvo išėjimo į pensiją galimybė suteiktų daugiau privalumų nei paprastas atsistatydinimas. Tokių privalumų siūlymas rodo įstatymų leidžiamosios valdžios kišimąsi į Teismo nepriklausomumą, nes šiuo metu pareigas einančius teisėjus siekiama paskatinti atsistatydinti dar nepasibaigus jų kadencijai ir šiuo atžvilgiu daryti įtaką teisėjų apsisprendimui.

30.

Įstatyme dėl teisėjų statuso Teismo teisėjams įvedami nauji reikalavimai, susiję su finansiniais įnašais bendrovėse (35), turto deklaracijomis (36) ir sutuoktinių ekonominės veiklos deklaravimu (37). Be to, Įstatymu nustatomos drastiškos šių reikalavimų nesilaikymo pasekmės: atitinkamų įpareigojimų nevykdymas prilygsta atsistatydinimui iš Teismo teisėjo pareigų. Šios nuostatos gali kelti abejonių dėl proporcingumo ir, kaip pažymėjo Aukščiausiasis Teismas, dėl konstitucingumo (38). Todėl labai svarbu atlikti veiksmingą šių nuostatų konstitucinę peržiūrą.

31.

Komisija taip pat pažymi, kad Įstatymu dėl veiklos organizavimo ir bylų nagrinėjimo gerokai keičiama vidinė Konstitucinio Teismo organizacija, Konstitucinio Teismo biurą pakeičiant dviem naujomis institucijomis: Teismo teisinių paslaugų registru ir biuru (39). Įgyvendinimo įstatyme nurodyta, kad 2017 m. gruodžio 31 d. Konstitucinio Teismo biuras bus panaikintas (40), ir darbuotojams nesuteikiama jokių garantijų, kad po šios datos jie išsaugos savo darbo vietas Teisme (41). Vykstant diskusijoms dėl Konstitucinio Teismo, taip pat atsižvelgiant į šios rekomendacijos 5 skirsnyje išreikštą susirūpinimą dėl naujojo Teismo pirmininko ir laikinai pirmininko pareigas einančio asmens paskyrimo, tokia reorganizacija gali paskatinti tolesnį Teismo nestabilumą ir turėti įtakos konstitucinės peržiūros veiksmingumui.

32.

Įgyvendinimo įstatymo pagrindinės nuostatos įsigalios be vacatio legis  (42), kitą dieną po įstatymo paskelbimo. Pagrindinės Įstatymo dėl veiklos organizavimo ir bylų nagrinėjimo ir Įstatymo dėl teisėjų statuso nuostatos, įskaitant nuostatas, kuriomis leidžiama neteisėtai gruodžio mėn. paskirtiems teisėjams pradėti eiti pareigas Teisme (43), taip pat įsigalios be vacatio legis, kitą dieną po jų paskelbimo. 2016 m. liepos 22 d. įstatymo dėl Konstitucinio Teismo nuostatos neteks galios kitą dieną po Įgyvendinimo įstatymo paskelbimo (44).

33.

Todėl Konstitucinis Teismas negalės išnagrinėti šių pagrindinių nuostatų atitikties Konstitucijai prieš joms įsigaliojant. Tokiomis aplinkybėmis konstitucinė peržiūra nebegali būti laikoma veiksminga. Atsižvelgiant į tai primenama, kad 2016 m. kovo 11 d. nuomonėje Venecijos komisija pabrėžė, kad Konstitucinis Teismas turi turėti galimybę peržiūrėti bendrąjį statutą, kuriuo reglamentuojamas Teismo darbas iki statuto įsigaliojimo.

34.

Seimas dažnai skubos tvarka priėmė nemažai itin svarbių naujų teisės aktų, pavyzdžiui, žiniasklaidos įstatymą (45), naują Valstybės tarnybos įstatymą (46), įstatymą, kuriuo iš dalies keičiamas Policijos įstatymas ir tam tikri kiti įstatymai (47), Prokuratūros įstatymus (48) ir naują Ombudsmeno įstatymą, kuriuo iš dalies keičiami tam tikri kiti įstatymai (49). Komisija 2016 m. vasario 1 d. ir kovo 3 d. raštais paprašė Lenkijos Vyriausybės pateikti informacijos apie esamą padėtį ir šių teisėkūros reformų turinį, tačiau iki šiol ši informacija nėra pateikta. Seimas priėmė nemažai kitų svarbių teisės aktų projektų, pavyzdžiui, Nacionalinės žiniasklaidos tarybos įstatymą (50) ir naują Kovos su terorizmu įstatymą (51).

35.

Komisija mano, kad kol Konstitucinis Teismas negali visapusiškai užtikrinti veiksmingos konstitucinės peržiūros, nebus veiksmingai tikrinama teisės aktų, tokių, kaip pirmiau nurodyti, atitiktis Konstitucijai, įskaitant pagrindines teises.

36.

Komisija pažymi, kad, pavyzdžiui, nauji teisės aktai (visų pirma Žiniasklaidos įstatymas (52)) kelia susirūpinimą dėl žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo. Konkrečiau, naujuoju žiniasklaidos įstatymu pakeičiamos valstybinių transliuotojų valdymo ir stebėtojų tarybų narių skyrimo taisyklės, pagal kurias jas kontroliuoja Vyriausybė (finansų ministras), o ne nepriklausoma įstaiga. Naujajame įstatyme taip pat numatyta nedelsiant atleisti esamas stebėtojų ir valdymo tarybas. Šiuo klausimu Komisija ypač abejoja, ar asmenys, kuriems įstatymas turi įtakos, turės galimybę naudotis teisminėmis teisių gynimo priemonėmis. 2016 m. gruodžio 13 d. Konstitucinis Teismas, posėdžiaujantis penkių teisėjų sudėties kolegijoje (53), priėmė sprendimą, kuriuo tam tikros įstatymo nuostatos buvo įvertintos kaip prieštaraujančios Konstitucijai.

37.

Teisės aktai, kaip antai naujasis Valstybės tarnybos įstatymas (54), taip pat yra svarbūs, atsižvelgiant į teisinės valstybės principus ir pagrindines teises. Šiuo klausimu Komisija 2016 m. vasario 1 d. ir kovo 3 d. raštais paprašė Lenkijos Vyriausybės pateikti informacijos apie asmenų, kuriems įstatymas turi įtakos, galimybes naudotis teisminėmis teisių gynimo priemonėmis (55). Lenkijos Vyriausybė į Komisijos prašymą iki šiol neatsakė.

38.

Įstatymas, kuriuo iš dalies keičiamas Policijos įstatymas ir tam tikri kiti įstatymai (56), taip pat gali kelti klausimų dėl jo atitikties pagrindinėms teisėms, įskaitant teisę į privatumą ir duomenų apsaugą. 2016 m. balandžio 28–29 d. Venecijos komisijos delegacija lankėsi Varšuvoje, kad aptartų Policijos įstatymo ir tam tikrų kitų įstatymų pakeitimus, ir 2016 m. birželio 10–11 d. posėdyje pateikė nuomonę (57). Joje, be kita ko, teigiama, kad įstatyme nustatytų procedūrinių garantijų ir materialinių sąlygų vis dar nepakanka, kad nebūtų pernelyg ir nepagrįstai kišamasi į asmenų privatumą.

39.

Be to, naujasis kovos su terorizmu įstatymas gali kelti klausimų dėl jo atitikties pagrindinėms teisėms, (58) taigi turėtų būti atlikta jo konstitucinė peržiūra.

40.

Be to, gruodžio 13 d. įstatymas, kuriuo iš dalies keičiamas Susirinkimų įstatymas (59), gali kilti klausimų dėl jo suderinamumo su pagrindinėmis teisėmis, visų pirma su susirinkimų laisve, kuri įtvirtinta Europos žmogaus teisių konvencijoje (60).

41.

2016 m. gruodžio 14 d. Seimo kanceliarijos spaudos tarnyba paskelbė pareiškimą dėl žiniasklaidos darbo Seime ir Senate sąlygų pakeitimų, dėl kurių buvo išreikštas susirūpinimas, susijęs su saviraiškos laisve ir teise gauti informaciją. 2016 m. gruodžio 16 d. prieštaringomis aplinkybėmis Seimas nubalsavo dėl 2017 m. biudžeto įstatymo, visų pirma dėl to, kad buvo teigiama, kad nebuvo užtikrintas kvorumas, vienam Seimo nariui atimta galimybė balsuoti, o žiniasklaidai balsavimo proceso neleista įrašyti. Būtina atlikti veiksmingą šių priemonių ir sąlygų, kuriomis jos buvo priimtos, teisminę peržiūrą, įskaitant, jei taikytina, konstitucinę peržiūrą.

42.

Apibendrinant, Komisija mano, kad kol Konstitucinis Teismas negalės visapusiškai užtikrinti veiksmingos konstitucinės peržiūros, nebus veiksmingai tikrinama teisės aktų atitiktis pagrindinėms teisėms. Tai kelia didelį susirūpinimą dėl teisinės valstybės principų laikymosi, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad Seimas neseniai priėmė nemažai itin svarbių naujų teisės aktų, kurių konstitucinė peržiūra turėtų būti atlikta.

43.

Naujame įstatyme dėl veiklos organizavimo ir bylų nagrinėjimo pateikiamos naujos nuostatos, susijusios su kandidatų į Teismo pirmininko ir pirmininko pavaduotojo pareigas, kuriuos Generalinė Asamblėja teikia Respublikos Prezidentui, atranka. Naujame Įgyvendinimo įstatyme taip pat pateikiamos kandidatų į Teismo pirmininko pareigas atrankos nuostatos ir nuostatos, suteikiančios galimybę Respublikos Prezidentui paskirti teisėją, kuris laikinai eis Teismo pirmininko pareigas (tai laikinai Teismo pirmininko pareigas einantis teisėjas).

44.

Komisija primena, kad Konstitucijos 194 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Konstitucinio Teismo pirmininką ir pirmininko pavaduotoją skiria Respublikos Prezidentas „iš kandidatų, kuriuos pasiūlo Konstitucinio Teismo teisėjų Generalinė Asamblėja“. Teismo pirmininko kadencija baigėsi 2016 m. gruodžio 19 d. Šiuo metu pareigas einančio Teismo pirmininko pavaduotojo kadencija baigsis 2017 m. birželio 26 d. Du pirmesnėje pastraipoje nurodyti įstatymai jau priimti ir Respublikos Prezidento pasirašyti. Be to, jie buvo priimti labai skubiai (pasiūlymas dėl Įgyvendinimo įstatymo Seimui buvo pateiktas 2016 m. lapkričio 24 d.) be vacatio legis, kuris suteiktų galimybę atlikti veiksmingą konstitucinę peržiūrą. Jų priėmimo metu Teismas jau buvo pradėjęs kandidatų į Teismo pirmininko pareigas atrankos procesą, kad galėtų juos pasiūlyti Respublikos Prezidentui, kaip reikalaujama 2016 m. liepos 22 d. įstatyme (61). Tačiau Generalinė Asamblėja negalėjo priimti rezoliucijos dėl kandidatų į Konstitucinio Teismo pirmininko pareigas teikimo, nes nebuvo įstatyme numatyto kvorumo (62).

45.

Įgyvendinimo įstatyme ir Įstatyme dėl veiklos organizavimo ir bylų nagrinėjimo pateikiamos naujos taisyklės dėl procedūros, pagal kurią teikiami kandidatai į Teismo pirmininko ir pirmininko pavaduotojo pareigas. Įgyvendinimo įstatymo procedūra (63) yra konkrečiai skirta esamai Teismo pirmininko atrankos procedūrai ir taikoma 16 straipsnio 1 dalyje nurodytomis aplinkybėmis (žr. 5.3 skirsnį). Įstatyme dėl veiklos organizavimo ir bylų nagrinėjimo (64) pateikiama procedūra, kuri iš esmės bus taikoma būsimoms atrankos į Teismo pirmininko ir pirmininko pavaduotojo pareigas procedūroms ir kurios yra iš esmės panašios į Įgyvendinimo įstatyme pateiktą procedūrą.

46.

Pagal naują kandidatų į Teismo pirmininko pareigas atrankos procedūrą reikalaujama, kad trys gruodžio mėn. naujos kadencijos Seimo neteisėtai paskirti teisėjai dalyvautų procese (65). Komisija mano, kad dėl tokių reikalavimų visas atrankos procesas tampa prieštaraujančiu Konstitucijai (žr. 2 skirsnį). Tai, kad spalio mėn. teisėtai išrinkti teisėjai negali dalyvauti procese, taip pat gali turėti įtakos rezultatams ir iškreipti procesą.

47.

Be to, nauja procedūra neužtikrinama, kad Respublikos Prezidentui būtų siūlomi tik tie kandidatai, kurie turi Teismo Generalinės Asamblėjos daugumos pritarimą (66). Remiantis Teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimu, Konstitucijos 194 straipsnio 2 dalis turi būti suprantama taip, kad Respublikos Prezidentas skiria Teismo pirmininką iš kandidatų, už kuriuos balsavo dauguma Teismo Generalinės Asamblėjos narių. Todėl naujoji procedūra yra nesuderinama su Konstitucinio Teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimu. 2016 m. spalio 14 d. nuomonėje Venecijos komisija taip pat pabrėžė, kad atrankos procesu svarbu užtikrinti, kad tik didelę Teismo paramą turintys kandidatai būtų atrinkti kandidatais, kurie siūlomi Respublikos Prezidentui (67).

48.

Tokie patys klausimai kyla dėl kandidatų į Teismo pirmininko pavaduotojo pareigas teikimo procedūros (68); procedūra yra tokia pati kaip kandidatų į Pirmininko pareigas teikimo, kaip nurodyta Įstatyme dėl veiklos organizavimo ir bylų nagrinėjimo.

49.

Komisija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Įgyvendinimo įstatyme ir Įstatyme dėl veiklos organizavimo ir bylų nagrinėjimo pateikiama keletas nuostatų, kuriomis paneigiama Konstitucinio Teismo pirmininko pavaduotojo funkcija. Įstatymo dėl organizavimo ir bylų nagrinėjimo 12 straipsnio 3 dalimi Konstitucinio Teismo pirmininkui leidžiama, be pirmininko pavaduotojo, paskirti kitą teisėją, kuris vykdytų tam tikras Teismo veiklos funkcijas. 37 straipsnyje nurodyta, kad Teismo pirmininkas gali paskirti kitą teisėją, kuris jį pakeistų nagrinėjant bylas, kuriose reikalinga visos sudėties kolegija (pirmininko pavaduotojas nėra minimas). Be to, pasibaigus Teismo pirmininko kadencijai tam tikras pagrindines funkcijas perima teisėjas, turintis „didžiausią bendrą stažą“ (11 straipsnio 2 dalis), arba „trumpiausiai pareigas einantis“ teisėjas (11 straipsnio 4 dalis), bet ne pirmininko pavaduotojas. Be to, 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Teismo pirmininkas turi dalyvauti Generalinėje Asamblėjoje tam, kad joje priimtas sprendimas būtų laikomas teisėtu (išskyrus atvejį, kai renkamas naujas Teismo pirmininkas, kaip minėta pirmiau), nors pagal 2016 m. liepos 22 d. įstatymą Generalinėje Asamblėjoje turi dalyvauti Teismo pirmininkas arba Teismo pirmininko pavaduotojas. Be to, įstatyme nebėra nurodyta, kad Generalinei Asamblėjai gali pirmininkauti pirmininko pavaduotojas, priešingai nei 2016 m. liepos 22 d. įstatyme. Taip pat Įgyvendinimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad per laikotarpį nuo įstatymo paskelbimo iki naujojo Teismo pirmininko oficialaus paskyrimo Teismui vadovauja teisėjas, kuriam Respublikos Prezidentas nurodė eiti Teismo pirmininko pareigas (žr. 5.3 skirsnį).

50.

Šiomis nuostatomis paneigiamas konkretus pirmininko pavaduotojo, kaip Konstitucinio Teismo pirmininko atstovo, vaidmuo. Teismo pirmininko pavaduotojo vaidmuo yra pripažįstamas Konstitucijoje. NET jei Konstitucijoje nėra apibrėžtas pirmininko pavaduotojo vaidmuo, pirmesnėje pastraipoje nurodytos nuostatos silpnina pirmininko pavaduotojo vaidmenį ir galimai kelia konstitucingumo klausimą, kurį sprendžiant būtina atlikti veiksmingą konstitucinę peržiūrą.

51.

Įgyvendinimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Jei būtina vykdyti kandidatų į Teismo pirmininko pareigas teikimo procedūrą, kuri nurodyta 21 straipsnyje, laikotarpiu, kuris prasideda kitą dieną po šio įstatymo paskelbimo ir baigiasi paskyrus Teismo pirmininką, Teismui pirmininkauja tas Teismo teisėjas, kuriam Respublikos Prezidentas savo sprendimu paveda eiti Teismo pirmininko pareigas“. 21 straipsnyje yra pateikta konkreti procedūra, kurios laikantis Generalinė Asamblėja Respublikos Prezidentui pateikia kandidatus, atrinktus į Teismo pirmininko postą (žr. aukščiau).

52.

17 straipsnio 2 dalyje nustatyta: „Respublikos Prezidentas iš Teismo teisėjų išrenka ilgiausią bendrosios kompetencijos teismuose arba centrinės valdžios pareigose, apimančiose teisės taikymą, darbo stažą turintį teisėją, kuriam paveda atlikti Teismo pirmininko pareigas.“ 17 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šiuo atveju nebus taikoma naujoji kandidatų į Teismo pirmininko pareigas atrankos procedūra, nustatyta Įstatyme dėl veiklos organizavimo ir bylų nagrinėjimo.

53.

Įgyvendinimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Jei šio įstatymo paskelbimo dieną Generalinė Asamblėja: 1) nebuvo Teismo pirmininko sušaukta arba 2) buvo Teismo pirmininko sušaukta, bet nebuvo laikomasi įstatymo 3 straipsnyje pateiktų reikalavimų, arba 3) Respublikos Prezidentui nebuvo pateikti kandidatai į Teismo pirmininko pareigas, arba 4) Respublikos Prezidentui buvo pateikti kandidatai į Teismo pirmininko pareigas, bet Respublikos Prezidentas nepaskyrė Teismo pirmininko, arba 5) kandidatai į Teismo pirmininko pareigas buvo atrinkti pažeidžiant 3 straipsnyje nurodytą įstatymą, – kandidatų į Teismo pirmininko pareigas teikimo procedūra yra vykdoma pagal šio įstatymo 21 straipsnyje nustatytas taisykles.“

54.

16 straipsnio 2 dalyje nustatyta: „1 dalies 1–5 punktuose nurodytais atvejais visi veiksmai ir priemonės, taikomos pagal kandidatų į Teismo pirmininko pareigas teikimo Respublikos Prezidentui procedūrą, yra panaikinamos.“

55.

Kol naujas Teismo pirmininkas neišrinktas, laikinai Teismo pirmininko pareigas einančiam teisėjui suteikiami įvairūs įgaliojimai. Visų pirma, remiantis Įgyvendinimo įstatymo 18 straipsniu, laikinai pirmininko pareigas einantis teisėjas leidžia neteisėtai gruodžio mėn. išrinktiems teisėjams eiti savo, kaip teisėjų, pareigas (žr. 2 dalį) ir vadovauja naujam atrankos procesui, taip pat visapusiškai naudojasi Teismo pirmininko įgaliojimais, kol nėra oficialiai paskirtas naujas pirmininkas (69).

56.

Šios nuostatos, kuriomis Respublikos Prezidentui suteikiama teisė tiesiogiai paskirti laikinai pirmininko pareigas einantį teisėją, kelia rimtą susirūpinimą dėl valdžių atskyrimo ir teismų nepriklausomumo principų, kurie įtvirtinti Lenkijos Konstitucijoje. Visų pirma, Konstitucijoje nėra numatyta laikinai Teismo pirmininko pareigas einančio teisėjo funkcija. Be to, panašu, kad Respublikos Prezidentui suteikti įgaliojimai paskirti laikinai Teismo pirmininko pareigas einantį teisėją prieštarauja Konstitucijos 194 straipsnio 2 daliai, kurioje nustatyta, kad Teismo pirmininką ir pirmininko pavaduotoją Respublikos Prezidentas skiria iš „Konstitucinio Teismo teisėjų Generalinės Asamblėjos pasiūlytų kandidatų“, o Įgyvendinimo įstatyme nustatyta procedūra toks Generalinės Asamblėjos vaidmuo yra paneigiamas. 2016 m. lapkričio 7 d. sprendime patvirtinama, kad kandidatus į Teismo pirmininko pareigas turėtų siūlyti Generalinė Asamblėja.

57.

Be to, Respublikos Prezidento taikomi atrankos kriterijai, pagal kuriuos jis pasirenka laikinai pirmininko pareigas einantį teisėją, atrodo savavališki. Turėtų būti renkamasi iš tų Teismo teisėjų, kurie turi ilgiausią darbo bendrosios kompetencijos teismuose arba centrinės valdžios pareigose stažą. Šie kriterijai atrodo savavališki, nes gali būti išrinktas asmuo, neturintis reikiamos patirties teismuose, tik dirbęs centrinėje valdžioje, o asmuo, turintis ilgą darbo pačiame Teisme, bet ne bendrosios kompetencijos teismuose, patirtį negali būti išrinktas.

Šiose nuostatose taip pat neatsižvelgta į ankstesnius atrankos proceso veiksmus, kuriuos Teismas atliko prieš įsigaliojant naujajam įstatymui. 2016 m. liepos 22 d. įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje Teismo buvo reikalaujama kandidatų atrankos procesą pradėti laikotarpiu nuo 30-tos iki 15-tos dienos iki kadencijos pabaigos. Įgyvendinimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje panaikinami bet kokie veiksmai, kurių Teismas ėmėsi vykdydamas šią pareigą. Toks įstatymų leidžiamosios valdžios kišimasis į galimai anksčiau Teismo priimtą sprendimą kelia susirūpinimą dėl teismų nepriklausomumo ir lojalaus valstybinių institucijų bendradarbiavimo principo.

58.

2016 m. gruodžio 19 d. Respublikos Pirmininkas teisėją Julią Przylębską paskyrė laikinai eiti Konstitucinio Teismo pirmininko pareigas. 2016 m. gruodžio 21 d. teisėja Julia Przyłębska leido 8-osios kadencijos Seimo be tinkamo teisinio pagrindo paskirtiems trims teisėjams eiti pareigas Teisme ir tą pačią dieną surengė Generalinės Asamblėjos posėdį. Kadangi posėdis buvo surengtas taip skubiai, vienas teisėjas dalyvauti negalėjo ir paprašė posėdį surengti viena diena vėliau. Teisėja Julia Przyłębska atsisakė tai padaryti. Posėdyje taip pat nedalyvavo dar septyni kiti teisėjai. Posėdyje dalyvavo tik šeši teisėjai, įskaitant tris, kurie buvo paskirti neteisėtai; jie išrinko du kandidatus, Julią Przyłębską ir Mariuszą Muszyńskį, kurių kandidatūros buvo pateikti Respublikos Prezidentui; 2016 m. gruodžio 21 d. Respublikos Prezidentas paskyrė teisėją Julią Przyłębską eiti Konstitucinio Teismo pirmininko pareigas.

59.

Komisija mano, kad ši procedūra, pagal kurią buvo paskirta naujoji Teismo pirmininkė, iš esmės kertasi su teisinės valstybės principu. Kaip išdėstyta pirmiau, procedūrai vadovavo laikinai pirmininko pareigas einanti teisėja, kurios skyrimas kelia rimtą susirūpinimą dėl valdžių atskyrimo ir teismų nepriklausomumo principų, kurie įtvirtinti Lenkijos Konstitucijoje. Be to, tai, kad pagal procedūrą buvo leista trims naujosios kadencijos Seimo gruodžio mėn. neteisėtai paskirtiems dalyvauti procese, lėmė, kad visas atrankos procesas prieštaravo Konstitucijai. Tai, kad spalio mėn. teisėtai išrinkti teisėjai negalėjo dalyvauti procese, taip pat turėjo įtakos rezultatams ir iškreipė procesą. Be to tai, kad Generalinė Asamblėja buvo sušaukta labai skubiai ir atsisakyta ją nukelti, kelia rimtą susirūpinimą. Galiausiai tai, kad kandidatus rinko tik šeši teisėjai, prieštarauja Teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimui, pagal kurį Konstitucijos 194 straipsnio 2 dalis turi būti suprantama taip, kad Respublikos Prezidentas skiria Teismo pirmininką iš kandidatų, už kuriuos balsavo dauguma Teismo Generalinės Asamblėjos narių.

60.

Todėl Komisija mano, kad šios nuostatos dėl laikinai Teismo pirmininko pareigas einančio teisėjo ir dėl Teismo pirmininko paskyrimo ir jų įgyvendinimas gruodžio 19, 20 ir 21 d. kelia didelę grėsmę Konstitucinio Teismo teisėtumui ir atitinkamai konstitucinės peržiūros veiksmingumui.

61.

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių Komisija mano, kad nors kai kurie 2016 m. liepos 27 d. rekomendacijoje aptarti klausimai buvo išspręsti, svarbios problemos lieka neišspręstos, ir pastaruoju metu iškyla naujų klausimų. Todėl Komisija laikosi nuomonės, kad sisteminė grėsmė teisinei valstybei Lenkijoje, apie kurią kalbėta 2016 m. liepos 27 d. rekomendacijoje, išlieka. Visų pirma:

62.

Komisija yra labai susirūpinusi dėl sisteminės grėsmės teisinei valstybei padarinių:

63.

Komisija atkreipia dėmesį, kad per vienus metus vienas po kito buvo priimti šeši su Konstituciniu Teismu susiję teisės aktai. Toks teisėkūros aktyvumas, nevykdant išankstinių konsultacijų su visomis suinteresuotosiomis šalimis ir nesilaikant reikalaujamo lojalaus valstybinių valdžios institucijų bendradarbiavimo principo, kenkia Konstitucinio Teismo stabilumui, vientisumui ir tinkamam veikimui.

64.

Komisija rekomenduoja Lenkijos valdžios institucijoms skubos tvarka imtis tinkamų veiksmų, kad būtų pašalinta ši sisteminė grėsmė teisinės valstybės principams.

65.

Visų pirma, Komisija rekomenduoja Lenkijos valdžios institucijoms imtis 2016 m. liepos 27 d. rekomendacijoje nurodytų veiksmų:

66.

Be šių veiksmų, Komisija rekomenduoja, kad Lenkijos valdžios institucijos:

67.

Komisija pabrėžia, kad skirtingos valstybės institucijos turi lojaliai bendradarbiauti su teisine valstybe susijusiais klausimais, nes tai be galo svarbu siekiant rasti išeitį iš dabartinės padėties.

68.

Komisija prašo Lenkijos Vyriausybės per du mėnesius nuo šios rekomendacijos gavimo išspręsti joje nustatytas problemas ir pranešti Komisijai apie veiksmus, kurių buvo imtasi šiuo tikslu.

69.

Komisija taip pat primena, kad rekomendacijos, priimtos pagal teisinės valstybės priemonių sistemą neužkerta kelio tam, kad būtų tiesiogiai aktyvuoti ES sutarties 7 straipsnyje išdėstyti mechanizmai, jei dėl staigiai pablogėjusios padėties valstybėje narėje reikėtų griežtesnio ES atsako (79).

70.

Remdamasi šia rekomendacija, Komisija yra pasirengusi vesti konstruktyvų dialogą su Lenkijos valdžios institucijų atstovais.