EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32016R0646

2016 m. balandžio 20 d. Komisijos reglamentas (ES) 2016/646, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 692/2008 dėl išmetamųjų teršalų kiekio iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (euro 6) (Tekstas svarbus EEE)

C/2016/1792

OJ L 109, 26.4.2016, p. 1–22 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

Legal status of the document No longer in force, Date of end of validity: 31/12/2021; netiesiogiai panaikino 32017R1151

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2016/646/oj

26.4.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 109/1


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2016/646

2016 m. balandžio 20 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 692/2008 dėl išmetamųjų teršalų kiekio iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (euro 6)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 715/2007 dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (euro 5 ir euro 6) ir dėl transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos prieigos (1), ypač į jo 5 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamentas (EB) Nr. 715/2007 yra vienas iš atskirų norminių aktų pagal tipo patvirtinimo procedūrą, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB (2);

(2)

Reglamente (EB) Nr. 715/2007 reikalaujama, kad naujos lengvosios transporto priemonės atitiktų tam tikras išmetamųjų teršalų ribas, ir nustatomi papildomi informacijos prieigos reikalavimai. Šio reglamento įgyvendinimui būtinos konkrečios techninės nuostatos buvo priimtos Komisijos reglamentu (EB) Nr. 692/2008 (3);

(3)

Komisija, remdamasi savo moksliniais tyrimais ir išorės informacija, atliko išsamią Reglamente (EB) Nr. 692/2008 nustatytų procedūrų, bandymų ir tipo patvirtinimo reikalavimų analizę ir nustatė, kad išmetamų teršalų kiekis įprastinėmis važiavimo sąlygomis keliuose euro 5/6 transporto priemonėmis gerokai viršija išmetamų teršalų kiekį, išmatuotą taikant reguliuojamąjį naująjį Europos važiavimo ciklą (NEVC), ypač dyzelinių variklių išmetamo NOx kiekio atžvilgiu;

(4)

variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo reikalavimai, atsižvelgiant į išmetamą teršalų kiekį, buvo palaipsniui žymiai sugriežtinti įdiegtais ir vėliau peržiūrėtais EURO standartais. Nors transporto priemonių išmetamas tam tikrų reglamentuojamų išmetamų teršalų kiekis apskritai buvo gerokai sumažintas, vis dėlto to negalima pasakyti apie dyzelinių variklių išmetamą NOx kiekį (visų pirma turimos omenyje lengvosios transporto priemonės). Todėl būtina imtis veiksmų šiai padėčiai ištaisyti;

(5)

Reglamento (EB) 715/2007 3 straipsnio 10 dalyje apibrėžti „valdikliai“, mažinantys išmetamų teršalų kontrolės lygį, yra draudžiami. Pastarojo meto įvykiai išryškino būtinybę stiprinti vykdymo užtikrinimą šiuo atžvilgiu. Todėl tikslinga reikalauti geresnės tipo patvirtinimo metu gamintojo taikomos išmetamų teršalų kontrolės strategijos priežiūros, vadovaujantis principais, kurie jau taikomi sunkiesiems krovininiams automobiliams EURO VI reglamentu (EB) Nr. 595/2009 ir jo įgyvendinimo priemonėmis;

(6)

ėmusis spręsti dyzelinių transporto priemonių išmetamo NOx kiekio problemą, būtų mažinami aplinkos ore esantys dabartiniai ilgalaikiai NO2 koncentracijos lygiai, kurie kelia didelį su žmonių sveikata susijusį susirūpinimą;

(7)

2011 m. sausio mėnesį Komisija įsteigė iš visų suinteresuotųjų šalių sudarytą darbo grupę, kad būtų parengta įprastinėmis važiavimo sąlygomis išmetamo teršalų kiekio (ĮVSITK) bandymo procedūra, geriau pritaikyta atsižvelgiant į kelyje matuojamą išmetamų teršalų kiekį. Šiuo tikslu po išsamių techninio pobūdžio diskusijų buvo pasinaudota Reglamente (EB) Nr. 715/2007 numatyta galimybe, t. y. nešiojamųjų išmetamųjų teršalų matavimo sistemų (NITMS) naudojimu, ir neviršytinų (NTE) ribų laikymusi;

(8)

kaip susitarta su suinteresuotosiomis šalimis proceso „CARS 2020“ (4) metu, ĮVSITK bandymo procedūros turėtų būti nustatytos dviem etapais: pirmuoju pereinamuoju laikotarpiu bandymo procedūros turėtų būti taikomos tik stebėjimo tikslais, o vėliau jos turėtų būti taikomos kartu su privalomais kiekybiniais ĮVSITK reikalavimais visiems naujiems tipo patvirtinimams ir naujoms transporto priemonėms;

(9)

ĮVSITK bandymo procedūros nustatytos Komisijos reglamentu (ES) 2016/427 (5). Dabar reikia nustatyti kiekybinius ĮVSITK reikalavimus, siekiant apriboti visomis įprastomis naudojimo sąlygomis pro išmetimo vamzdį išmetamą teršalų kiekį, atsižvelgiant į Reglamente (EB) Nr. 715/2007 nustatytas išmetamų teršalų ribines vertes. Šiuo tikslu turėtų būti atsižvelgiama į statistines ir technines matavimo procedūrų neatitiktis;

(10)

kad gamintojai galėtų palaipsniui prisitaikyti prie ĮVSITK taisyklių, galutiniai kiekybiniai ĮVSITK reikalavimai turėtų būti nustatyti dviem paskesniais etapais. Pirmajame etape, kuris turėtų pradėti galioti suėjus 4 metams nuo privalomojo euro 6 standartų taikymo datų, turėtų būti taikomas atitikties koeficientas 2,1. Po 1 metų ir keturių mėnesių nuo pirmojo etapo turėtų prasidėti antrasis etapas, kai turėtų būti reikalaujama visiškos atitikties Reglamentu (EB) Nr. 715/2007 nustatytai 80 mg/km išmetamųjų teršalų NOx ribinei vertei plius marža, kuria įvertinami papildomi matavimo netikslumai dėl nešiojamųjų išmetamųjų teršalų matavimo sistemų (NITMS) taikymo;

(11)

nors svarbu, kad ĮVSITK bandymais būtų potencialiai įvertintos visos įmanomos vairavimo situacijos, reikėtų vengti bandomas transporto priemones vairuoti šališkai, t. y. siekiant, kad bandymo sėkmę arba nesėkmę nulemtų ne transporto priemonės techninė kokybė, o neįprastas važiavimo būdas. Todėl, siekiant išspręsti tokias situacijas, įvedamos papildomos ribinės ĮVSITK bandymo sąlygos;

(12)

važiavimo sąlygos, su kuriomis susiduriama per atskirus NITMS važiavimus, dėl savo pobūdžio negali visiškai atitikti „įprastų transporto priemonės naudojimo sąlygų“. Todėl išmetamų teršalų kontrolės griežtumas tokių važiavimų metu gali skirtis. Dėl šios priežasties ir siekiant atsižvelgti į statistinius ir techninius matavimo procedūrų netikslumus, ateityje gali būti svarstoma galimybė, nustatant atskiriems NITSM važiavimams taikomas neviršytinas išmetamų teršalų ribas, atsižvelgti į šių važiavimų charakteristikas, apibūdintas tam tikrais išmatuojamais parametrais, pavyzdžiui, susijusiais su važiavimo dinamika ar apkrova. Jei šis principas bus taikomas, jis neturėtų lemti ĮVSITK bandymo procedūrų poveikio aplinkai ir veiksmingumo sumažėjimo – tai turėtų būti įrodyta tarpusavio vertinimu grindžiamu moksliniu tyrimu. Be to, vertinant išmetamų teršalų kontrolės griežtumą NITMS važiavimo metu turėtų būti atsižvelgiama tik į objektyviomis mokslinėmis priežastimis, o ne vien variklio arba teršalų kontrolės įtaisų arba išmetamųjų teršalų kontrolės sistemų sukalibravimu pagrįstus parametrus;

(13)

galiausiai, pripažįstant būtinybę kontroliuoti išmetamo NOx kiekį miesto sąlygomis, turi būti nedelsiant apsvarstyta galimybė pakeisti ĮVSITK bandymo miesto, užmiesčio ir greitkelio dalių santykinį lyginamąjį svorį, siekiant užtikrinti, kad žemas atitikties koeficientas būtų pasiekiamas praktiškai, trečiajame reguliavimo ĮVSITK rinkinyje nustatant papildomą su važiavimo dinamika susijusią ribinę sąlygą, kurią pasiekus išplėstinės sąlygos taikomos nuo 1 etapo įvedimo datų;

(14)

Komisija ir toliau peržiūrinės ĮVSITK bandymų procedūros nuostatas ir jas pritaikys, atsižvelgdama į naujas transporto priemonių technologijas ir kad užtikrintų jų veiksmingumą. Be to, Komisija kasmet peržiūrinės atitinkamą galutinio atitikties koeficiento lygį, atsižvelgdama į technikos pažangą. Visų pirma ji peržiūrės du alternatyvius NITMS išmetamųjų teršalų duomenų vertinimo metodus, išdėstytus Reglamento (EB) Nr. 692/2008 IIA priedo 5 ir 6 priedėliuose, kad būtų galima parengti vieną metodą;

(15)

todėl būtina atitinkamai iš dalies keisti Reglamentą (EB) Nr. 692/2008;

(16)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Variklinių transporto priemonių techninio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 692/2008 iš dalies keičiamas taip:

1.

2 straipsnis papildomas 43 ir 44 punktais:

„43.   „pagrindinė teršalų išmetimo strategija“ (toliau – pagrindinė TIS)– teršalų išmetimo strategija, veikianti tam tikrame transporto priemonės greičio ir apkrovos intervale, kai nevykdoma papildoma teršalų išmetimo strategija;

44.   „papildoma teršalų išmetimo strategija“ (toliau – papildoma TIS)– teršalų išmetimo strategija, pradedama vykdyti ir pakeičianti arba pakoreguojanti pagrindinę TIS tam tikru tikslu, reaguojant į tam tikrą aplinkos arba eksploatavimo sąlygų visumą, ir veikianti tik tol, kol tos sąlygos yra;“.

2.

3 straipsnio 10 dalies trečioji pastraipa pakeičiama taip:

„Kol sueis treji metai nuo Reglamento (EB) Nr. 715/2007 10 straipsnio 4 dalyje nustatytų datų ir ketveri metai nuo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų datų, taikomos šios nuostatos:“.

3.

3 straipsnio 10 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„IIIA priedo 2.1 punkto reikalavimai netaikomi.“

4.

5 straipsnis papildomas šiomis 11 ir 12 dalimis:

„11.

Gamintojas taip pat pateikia išplėstą dokumentų rinkinį, kuriame yra tokia informacija:

a)

informacija apie visų papildomų TIS ir pagrindinių TIS naudojimą, įskaitant parametrų, kurie keičiami naudojant papildomas TIS, ir ribinių sąlygų, kuriomis papildomos TIS veikia, aprašą ir papildomos ir pagrindinės TIS, kurios veikiausiai veiks šiame reglamente aprašytų bandymų metodų sąlygomis, nuorodą;

b)

degalų tiekimo reguliavimo sistemos logikos, sinchronizavimo strategijos ir perjungimo taškų visiems darbo režimams aprašymas.

12.

11 pastraipoje nurodytas išplėstas dokumentų rinkinys turi likti griežtai konfidencialus. Jį gali saugoti patvirtinimo institucija arba – patvirtinimo institucijos nuožiūra – gamintojas. Jeigu dokumentų rinkinį saugo gamintojas, patvirtinimo institucija, peržiūrėjusi ir patvirtinusi šį rinkinį, įrašo jo identifikavimo numerį ir datą. Patvirtinimo institucijai suteikiama galimybė patikrinti dokumentų rinkinį, kai suteikiamas patvirtinimas, arba bet kuriuo kitu metu, kol galioja patvirtinimas.“

5.

I priedo 6 priedėlis iš dalies keičiamas taip, kaip nurodyta šio reglamento I priede.

6.

IIIA priedas iš dalies keičiamas taip, kaip nurodyta šio reglamento II priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2016 m. balandžio 20 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)  OL L 171, 2007 6 29, p. 1.

(2)  2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB, nustatanti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus („Pagrindų direktyva“) (OL L 263, 2007 10 9, p. 1).

(3)  2008 m. liepos 18 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 692/2008, įgyvendinantis ir iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 715/2007 dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (euro 5 ir euro 6) ir dėl transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos prieigos (OL L 199, 2008 7 28, p. 1).

(4)  Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „CARS 2020“: konkurencingos ir tvarios Europos automobilių pramonės veiksmų planas“ (COM(2012) 636 final).

(5)  2016 m. kovo 10 d. Komisijos reglamentas (ES) 2016/427, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) 692/2008 dėl išmetamųjų teršalų kiekio iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (OL L 82, 2016 3 31, p. 1).


I PRIEDAS

Reglamento (EB) Nr. 692/2008 I priedo 6 priedėlio 1 lentelė iš dalies keičiama taip:

1.

eilutės ZD, ZE, ZF pakeičiamos taip:

„ZD

euro 6c

euro 6–2

M, N1 I klasė

PU, SU

 

2018 9 1

2019 8 31

ZE

euro 6c

euro 6–2

N1 II klasė

PU, SU

 

2019 9 1

2020 8 31

ZF

euro 6c

euro 6–2

N1 III klasė, N2

PU, SU

 

2019 9 1

2020 8 31“

2.

po ZF eilutės įterpiamos šios eilutės:

„ZG

euro 6d-TEMP

euro 6–2

M, N1 I klasė

PU, SU

2017 9 1

2019 9 1

2020 12 31

ZH

euro 6d-TEMP

euro 6–2

N1 II klasė

PU, SU

2018 9 1

2020 9 1

2021 12 31

ZI

euro 6d-TEMP

euro 6–2

N1 III klasė, N2

PU, SU

2018 9 1

2020 9 1

2021 12 31

ZJ

euro 6d

euro 6–2

M, N1 I klasė

PU, SU

2020 1 1

2021 1 1

 

ZK

euro 6d

euro 6–2

N1 II klasė

PU, SU

2021 1 1

2022 1 1

 

PLN

euro 6d

euro 6–2

N1 III klasė, N2

PU, SU

2021 1 1

2022 1 1“

 

3.

į lentelės paaiškinimus po punkto, kuriame apibūdintas išmetamųjų teršalų kiekio standartas „euro 6b“, įterpiami šie punktai:

„euro 6c išmetamųjų teršalų kiekio standartas– visi euro 6 išmetamųjų teršalų kiekio reikalavimai, išskyrus kiekybinius įprastinėmis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekio (ĮVSITK) reikalavimus, t. y. išmetamųjų teršalų kiekio standartas euro 6b, galutinio kietųjų dalelių kiekio ribinės vertės standartai, taikomi transporto priemonėms, kuriose sumontuoti priverstinio uždegimo (PU) varikliai, E10 ir B7 etaloninių degalų naudojimas (jeigu taikoma), įvertintas taikant reglamentuojamą laboratorinių bandymų ciklą, ir ĮVSITK bandymas, atliekamas tik stebėsenos tikslais (neviršytina riba netaikoma);

euro 6d-TEMP išmetamųjų teršalų kiekio standartas– visi euro 6 išmetamųjų teršalų kiekio reikalavimai, t. y. išmetamųjų teršalų kiekio standartas euro 6b, galutinio kietųjų dalelių kiekio ribinės vertės standartai, taikomi transporto priemonėms, kuriose sumontuoti priverstinio uždegimo (PU) varikliai, E10 ir B7 etaloninių degalų naudojimas (jeigu taikoma), įvertintas taikant reglamentuojamą laboratorinių bandymų ciklą, ir ĮVSITK bandymas taikant laikinus atitikties koeficientus;“;

4.

lentelės paaiškinimų punktas dėl išmetamųjų teršalų kiekio standarto „euro 6c“ pakeičiamas taip:

„euro 6d išmetamųjų teršalų kiekio standartas– visi euro 6 išmetamųjų teršalų kiekio reikalavimai, t. y. išmetamųjų teršalų kiekio standartas euro 6b, galutinio kietųjų dalelių kiekio ribinės vertės standartai, taikomi transporto priemonėms, kuriose sumontuoti priverstinio uždegimo (PU) varikliai, E10 ir B7 etaloninių degalų naudojimas (jeigu taikoma), įvertintas taikant reglamentuojamą laboratorinių bandymų ciklą, ir ĮVSITK bandymas taikant galutinius atitikties koeficientus;“.


II PRIEDAS

Reglamento (EB) Nr. 692/2008 IIIA priedas iš dalies keičiamas taip:

1.

2.1 punktas pakeičiamas taip:

„2.1.   Neviršytinos išmetamųjų teršalų kiekio ribos

Visą transporto priemonės, kurios tipas patvirtintas pagal Reglamentą (EB) Nr. 715/2007, įprasto naudojimo laiką jos išmetamųjų teršalų kiekis, nustatytas pagal šio priedo reikalavimus atliekant ĮVSITK bandymą, turi būti ne didesnis kaip šios neviršytinos (NTE) vertės:

NTEteršalo = CFteršalo × TF(p1,…, pn ) × EURO-6

čia EURO-6 – Reglamento (EB) Nr. 715/2007 I priedo 2 lentelėje nustatyta euro 6 išmetamųjų teršalų kiekio ribinė vertė.“;

2.

įterpiami šie 2.1.1, 2.1.2 ir 2.1.3 punktai:

„2.1.1.   Galutiniai atitikties koeficientai

Atitinkamo teršalo atitikties koeficientas CFteršalo apibrėžiamas taip:

Teršalas

Azoto oksidų (NOx) masė

Kietųjų dalelių kiekis (KDK)

Anglies monoksido (CO) (1) masė

Bendras angliavandenilių kiekis (BAK)

Bendra angliavandenilių ir azoto oksidų masė (BAK + NOx)

CFteršalo

1 + paklaida čia paklaida = 0,5

bus nustatytas vėliau

Paklaida – parametras, kurį taikant atsižvelgiama į papildomas matavimo neapibrėžtis dėl NITMS įrangos; jis kasmet persvarstomas ir patikslinamas atsižvelgiant į pagerėjusią NITMS procedūros kokybę ar techninę pažangą.

2.1.2.   Laikinieji atitikties koeficientai

2.1.1 punkto nuostatų išimties tvarka 5 metus ir 4 mėnesius po Reglamento (EB) Nr. 715/2007 10 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytų datų, gavus gamintojo prašymą, galima taikyti šiuos laikinuosius atitikties koeficientus:

Teršalas

Azoto oksidų (NOx) masė

Kietųjų dalelių kiekis (KDK)

Anglies monoksido (CO) (2) masė

Bendras angliavandenilių kiekis (BAK)

Bendra angliavandenilių ir azoto oksidų masė (BAK + NOx)

CFteršalo

2,1

bus nustatytas vėliau

Į transporto priemonės atitikties sertifikatą įtraukiamas įrašas apie laikinųjų atitikties koeficientų taikymą.

2.1.3.   Perdavimo funkcijos

Visų rinkinio parametrų pi (i = 1,…,n) 2.1 punkte nurodytos funkcijos TF(p1,…, pn) vertė yra 1.

Jeigu perdavimo funkcija TF(p1,…, pn) pakeičiama, šis veiksmas atliekamas taip, kad nebūtų daroma žalingo poveikio aplinkai ir nesumažėtų ĮVSITK bandymo procedūrų veiksmingumas. Visų pirma turi būti užtikrinama sąlyga:

TF (p1,…, pn) * Q (p1,…, pn) dp = ∫ Q (p1,…, pn) dp

čia:

—    dp – visą parametrų rinkinį pi (i = 1,…,n) apimantis integralas,

—    Q(p1,…, pn) – parametrus pi (i = 1,…,n) atitinkančio įvykio tikimybės įprastinėmis važiavimo sąlygomis tankis.“;

3.

įterpiamas šis 3.1.0 punktas:

„3.1.0.

2.1 punkto reikalavimai turi būti įvykdyti miesto atkarpoje ir visame NITMS naudojimo maršrute. Turi būti įvykdytos bent vieno (gamintojo nuožiūra) iš dviejų toliau nurodytų punktų sąlygos:

3.1.0.1.

Mdujų,d,t NTEteršalo ir Mdujų,d,u NTEteršalo taikant šio priedo 2.1 punkte ir 5 priedėlio 6.1. ir 6.3. punktuose apibrėžtus terminus ir parametrus ir nuostatą dujos = teršalas.

3.1.0.2.

Mw,gas,d NTEteršalo ir Mw,gas,d,U NTEteršalo taikant šio priedo 2.1 punkte ir 6 priedėlio 3.9 punkte apibrėžtus terminus ir parametrus ir nuostatą teršalas = dujos.“;

4.

5.3 punktas išbraukiamas;

5.

5.4 punktas pakeičiamas taip:

„5.4.   Dinaminės sąlygos

Dinaminės sąlygos apima kelio nuolydžio, priešinio vėjo, važiavimo dinamikos (greitėjimo, lėtėjimo) ir pagalbinių sistemų poveikį bandomosios transporto priemonės energijos sąnaudoms ir išmetamų teršalų kiekiui. Dinaminių sąlygų tinkamumo patikra atliekama užbaigus bandymą ir naudojant NITMS užregistruotus duomenis. Ši patikra atliekama dviem etapais:

5.4.1.

Bendras važiavimo dinamikos perteklius arba nepakankamumas įveikiant maršrutą tikrinamas šio priedo 7a priedėlyje aprašytais metodais.

5.4.2.

Jeigu patikrinus pagal 5.4.1 punktą važiavimo rezultatai pripažįstami galiojančiais, turi būti taikomi šio priedo 5 ir 6 priedėliuose nustatyti dinaminių sąlygų tinkamumo patikros metodai. Į kiekvieną metodą įtrauktos dinaminių sąlygų atskaitos vertės, atskaitos verčių kitimo diapazonai ir būtinieji apimties reikalavimai, kurių laikantis užtikrinami galiojantys bandymo rezultatai.“;

6.

6.8 punktas pakeičiamas taip:

„6.8.

Vidutinis važiavimo mieste atkarpa, kuri yra maršruto dalis, greitis (įskaitant sustojimus) turi būti 15–40 km/h. Sustojimo tarpsniai, kai transporto priemonės greitis yra mažesnis kaip 1 km/h, turi sudaryti bent 6–30 % važiavimo mieste trukmės. Važiuojant mieste turi būti keli 10 sekundžių ar ilgesni sustojimo tarpsniai. Jeigu sustojimo tarpsnio trukmė viršija 180 sek., į teršalų kiekį, išmestą per 180 sek. po tokio per ilgo sustojimo tarpsnio, atliekant vertinimą neatsižvelgiama.“;

7.

6.11 punktas papildomas šiuo sakiniu:

„Be to, proporcingas suminis altitudės padidėjimas turi būti mažesnis kaip 1 200 m/100 km; jis nustatomas pagal 7b priedėlį.“;

8.

9.5 punktas pakeičiamas taip:

„9.5.

Jeigu tam tikrą laikotarpį aplinkos sąlygų parametrų verčių diapazonas pagal 5.2 punktą laikomas išplėstiniu, pagal 4 priedėlį apskaičiuotas šio laikotarpio išmetamųjų teršalų kiekis dalijamas iš 1,6 ir tik tada vertinama atitiktis šio priedo reikalavimams.“;

9.

1 priedėlis iš dalies keičiamas taip:

a)

3.4.6 punktas papildomas šiuo sakiniu:

„Naudojant transporto priemonės akumuliatorių leidžiama užtikrinti su sauga susijusį ne transporto priemonės kabinoje esančių PEMS įrangos komponentų apšvietimą.“;

b)

4.5 punktas papildomas šiuo sakiniu:

„Siekiant sumažinti analizatoriaus slinkį, nulio ir matavimo diapazono kalibravimas turi būti atliekamas esant aplinkos oro temperatūrai, kuri kuo labiau atitinka ĮVSITK bandymo metu įrangą veikiančią temperatūrą.“;

10.

2 priedėlio 8 punkto 4 lentelės 2 išnaša pakeičiama taip:

„(2)

Šis bendrasis reikalavimas taikomas tik greičio jutikliui; jeigu parametrų, pvz., pagreičio, greičio ir teigiamo pagreičio sandaugos, arba STP, vertės nustatomos pagal transporto priemonės greitį, greičio signalo tikslumas turi būti 0,1 %, kai greičio vertė yra didesnė kaip 3 km/h, o vertės skaitomos 1 Hz dažniu. Šį tikslumo reikalavimą paprastai atitinka ratų sukimosi greičio jutiklio signalas.“;

11.

6 priedėlio 2 punkto ši apibrėžtis išbraukiama:

„ai

tikrasis greitėjimas per i laiko tarpsnį, jeigu kitaip neapibrėžta lygtyje:

Formula, [m/s2]“;

12.

į 6 priedėlio 2 punktą įterpiamos šių parametrų apibrėžtys:

Formula

visų sekundžių i, kai vi < 60 km/h, poėminio išmetamųjų dujų komponento „dujos“ svertinė išmetamųjų teršalų kiekio vertė, g/s;

Mw,dujų,d,U

visų sekundžių i, kai vi < 60 km/h, poėminio išmetamųjų dujų komponento „dujos“ svertinio su atstumu susijusio išmetamųjų teršalų kiekio vertė, g/km;

Formula

varomiesiems ratams perduodamos galios j klasės svertinis transporto priemonės greitis, km/h.“;

13.

6 priedėlio 3.1 punkto pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Tikroji varomiesiems ratams perduodama galia Pr,i – bendroji galia, būtina oro pasipriešinimui, riedėjimo pasipriešinimui, kelio nuolydžiams, išilginei transporto priemonės inercijai ir ratų sukimosi inercijai įveikti.“;

14.

6 priedėlio 3.2 punktas pakeičiamas taip:

„3.2.   Važiavimo atkarpų mieste, užmiestyje ir greitkeliu slankiųjų vidurkių klasifikavimas

Nustatomi važiavimo mieste atkarpos ir viso maršruto standartiniai galios dažniai (žr. 3.4 dalį) ir atskirai įvertinamas su visu maršrutu ir su važiavimo mieste atkarpa susijęs teršalų kiekis. Todėl pagal 3.3 dalį apskaičiuoti slankieji trijų sekundžių vidurkiai vėliau priskiriami važiavimo mieste ir važiavimo ne mieste sąlygoms pagal greičio signalą (vi) tam tikrą sekundę i, kaip nustatyta 1-1 lentelėje.

1-1 lentelė

Greičio intervalai, pagal kuriuos bandymo duomenys taikant galios paskirstymo metodą priskiriami važiavimo mieste, užmiestyje ir greitkeliu sąlygoms

 

Važiavimas mieste

Važiavimas užmiestyje

Važiavimas greitkeliu

vi [km/h]

nuo 0 iki ≤ 60

> 60 iki ≤ 90

> 90“

15.

6 priedėlio 3.9 punktas pakeičiamas taip:

„3.9.   Su nuvažiuotu atstumu susijusio svertinio išmetamųjų teršalų kiekio apskaičiavimas

Su laiku susiję per bandymą nustatyti išmetamųjų teršalų kiekio svertiniai vidurkiai į važiavimo mieste duomenų rinkinio ir bendro duomenų rinkinio su atstumu susijusį išmetamųjų teršalų kiekį po vieną kartą perskaičiuojami taip:

 

viso maršruto:Formula

 

važiavimo mieste atkarpos:Formula

Naudojant šias formules apskaičiuojami toliau nurodytų teršalų svertiniai vidurkiai visame maršrute ir važiavimo mieste atkarpoje:

Mw,NOx,d

svertinis NOx bandymo rezultatas [mg/km]

Mw,NOx,d,U

svertinis NOx bandymo rezultatas [mg/km]

Mw,CO,d

svertinis CO bandymo rezultatas [mg/km]

Mw,CO,d,U

svertinis CO bandymo rezultatas [mg/km]“;

16.

įterpiami šie 7a ir 7b priedėliai:

7a priedėlis

Bendrosios važiavimo dinamikos patikra

1.   ĮVADAS

Šiame priedėlyje aprašytos skaičiavimo procedūros, pagal kurias atliekama bendrosios važiavimo dinamikos patikra ir nustatomas bendrosios važiavimo dinamikos perteklius arba nepakankamumas važiavimo mieste, užmiestyje ir greitkeliu etapuose.

2.   SUTARTINIAI ŽENKLAI

STP

santykinis teigiamas pagreitis;

pagreičio skyra ares

mažiausia pagreičio vertė > 0, m/s2;

T4253H

sudėtinių duomenų glodinimo filtras;

teigiamas pagreitis apos

didesnis kaip 0,1 m/s2 pagreitis [m/s2];

žymuo i nurodo laiko tarpsnį;

žymuo j nurodo laiko tarpsnį teigiamo pagreičio duomenų rinkiniuose;

žymuo k nurodo kategoriją (t = bendra, u = miesto, r = užmiesčio, m = greitkelio);

Δ

skirtumas;

>

didesnis;

didesnis arba lygus;

%

procentas;

<

mažesnis;

mažesnis arba lygus;

a

pagreitis [m/s2];

ai

pagreitis [m/s2] per laiko tarpsnį i;

apos

didesnis kaip 0,1 m/s2 teigiamas pagreitis [m/s2];

apos,i,k

didesnis kaip 0,1 m/s2 teigiamas pagreitis per laiko tarpsnį i, atsižvelgiant į tai, kokią dalį sudaro važiavimo mieste, užmiestyje ir greitkeliu atkarpos [m/s2];

ares

pagreičio skyra [m/s2];

di

per laiko tarpsnį i nuvažiuotas atstumas [m];

di,k

per laiko tarpsnį i nuvažiuotas atstumas [m], atsižvelgiant į važiavimo mieste, užmiestyje ir greitkeliu atkarpas;

Mk

ėminių skaičius važiavimo mieste, užmiestyje ir greitkeliu atkarpose, kai teigiamo pagreičio vertė didesnė kaip 0,1 m/s2;

Nk

bendras ėminių skaičius važiavimo mieste, užmiestyje ir greitkeliu atkarpose ir visame maršrute;

STPk

santykinis teigiamas pagreitis važiavimo mieste, užmiestyje ir greitkeliu atkarpose [m/s2 arba kWs/(kg × km)];

tk

važiavimo mieste, užmiestyje ir greitkeliu atkarpomis ir visu maršrutu trukmė [s];

v

transporto priemonės greitis [km/h];

vi

tikrasis transporto priemonės greitis per laiko tarpsnį i [km/h];

vi,k

tikrasis transporto priemonės greitis per laiko tarpsnį i, atsižvelgiant į važiavimo mieste, užmiestyje ir greitkelio atkarpas [km/h];

(v · a)i

tikrojo transporto priemonės greičio ir pagreičio per laiko tarpsnį i sandauga [m2/s3 arba W/kg];

(v · apos)j,k

tikrojo transporto priemonės greičio ir teigiamo didesnio kaip 0,1 m/s2 pagreičio per laiko tarpsnį j sandauga, atsižvelgiant į važiavimo mieste, užmiestyje ir greitkeliu atkarpas [m2/s3 arba W/kg];

(v · apos)k _[95]

transporto priemonės greičio ir teigiamo didesnio kaip 0,1 m/s2 pagreičio sandaugos važiavimo mieste, užmiestyje ir greitkeliu atkarpose 95-asis procentilis [m2/s3 arba W/kg];

Formula

vidutinis transporto priemonės greitis važiavimo mieste, užmiestyje ir greitkeliu atkarpose.

3.   MARŠRUTO RODIKLIAI

3.1.   Skaičiavimas

3.1.1.   Išankstinis duomenų apdorojimas

Dinaminiai parametrai, pvz., pagreitis, v · apos ar STP, nustatomi naudojant greičio signalą, kurio tikslumas ne mažesnis kaip 0,1 % esant didesniam kaip 3 km/h greičiui, o vertės skaitomos 1 Hz dažniu. Paprastai šį tikslumo reikalavimą atitinka ratų (sukimosi) greičio signalai.

Patikrinama, ar greičio charakteristikoje nėra defektinių ar abejones keliančių ruožų. Tokiuose ruožuose transporto priemonės greičio charakteristikai būdingi laipteliai, šuoliai, horizontalios atkarpos arba trūkiai. Trumpos defektinės atkarpos turi būti ištaisomos, pvz., duomenis interpoliuojant arba atliekant lyginamąją analizę pagal pagalbinį greičio signalą. Arba galima trumpų maršrutų, kuriuose yra defektinių atkarpų, į vėlesnę duomenų analizę neįtraukti. Antruoju etapu pagreičio vertės rūšiuojamos didėjimo tvarka, kad būtų galima nustatyti pagreičio skyrą ares = (mažiausia pagreičio vertė > 0).

Jeigu ares ≤ 0,01 m/s 2, transporto priemonės greičio matavimas pakankamai tikslus.

Jeigu 0,01 < ares ≤ rmax m/s2, glodinama naudojant T4253 Hano filtrą.

Jeigu ares > rmax m/s2, maršruto matavimų duomenys netinkami.

Taikant T4253 Hano filtrą atliekami šie apskaičiavimai: glodinimas pradedamas slankiąja mediana 4, kuri centruojama naudojant slankiąją medianą 2. Tada vertės dar kartą glodinamos taikant slankiąją medianą 5, slankiąją medianą 3 ir taikant slankiuosius svorinius vidurkius. Liekanos apskaičiuojamos iš pradinės sekos atimant glodintą seką. Po to visas procesas kartojamas su apskaičiuotomis liekanomis. Galiausiai, atimant per pirmą procesą nustatytas glodintas vertes, apskaičiuojamos glodintos liekanos.

Turint tinkamą greičio charakteristiką atliekami 3.1.2 punkte aprašyti skaičiavimai ir grupavimas.

3.1.2.   Atstumo, pagreičio ir v · a apskaičiavimas

Toliau nurodyti apskaičiavimai atliekami naudojant visą greičio laikinę charakteristiką (1 Hz skyra) nuo pirmos sekundės iki tt (paskutinė sekundė).

Su kiekvienu duomenų ėminiu siejamas atstumo prieaugis apskaičiuojamas taip:

di = vi /3,6, i = 1 to Nt

čia:

di

per laiko tarpsnį i nuvažiuotas atstumas [m];

vi

tikrasis transporto priemonės greitis laiko tarpsnį i [km/h];

Nt

bendras ėminių skaičius.

Pagreitis apskaičiuojamas taip:

ai = (v i + 1v i – 1)/(2 · 3,6), i = 1 to Nt

čia:

ai pagreitis per laiko tarpsnį i [m/s2]. Kai i = 1, vi – 1 = 0, kai i = Nt , vi + 1 = 0.

Transporto priemonės greičio ir pagreičio sandauga apskaičiuojama taip:

(v · a)i = vi · ai /3,6, i = 1 to Nt

čia:

(v · a)i tikrojo transporto priemonės greičio ir pagreičio per laiko tarpsnį i sandauga [m2/s3 arba W/kg].

3.1.3.   Rezultatų grupavimas

Apskaičiavus ai ir (v · a)i , vertės vi , di , ai ir (v · a)i rikiuojamos transporto priemonės greičio didėjimo tvarka.

Visi duomenų rinkiniai, kuriuose vi ≤ 60 km/h, priskiriami „miesto“ greičio intervalui, visi duomenų rinkiniai, kuriuose 60 km/h < vi ≤ 90 km/h, priskiriami „užmiesčio“ greičio intervalui, o visi duomenų rinkiniai, kuriuose vi > 90 km/h , priskiriami „greitkelio“ greičio intervalui.

Kiekviename greičio intervale turi būti 150 arba daugiau duomenų rinkinių, kuriuose pagreičio vertė ai > 0,1 m/s 2.

Apskaičiuojamas kiekvieno greičio intervalo vidutinis transporto priemonės greitis Formula:

Formula, i = 1 iki Nk,k = u,r,m

čia:

Nk bendras ėminių skaičius važiavimo mieste, užmiestyje ir greitkeliu atkarpose

3.1.4.   Greičio intervalo v · apos_[95] apskaičiavimas

v · apos verčių 95-asis procentilis apskaičiuojamas taip:

Kiekviename greičio intervale duomenų rinkinių, kuriuose ai,k ≥ 0,1 m/s2 , (v · a) i,k vertės rikiuojamos didėjimo tvarka ir nustatomas bendras šių ėminių skaičius Mk .

Tada su ai,k ≥ 0,1 m/s2 susijusioms (v · apos ) j,k vertėms priskiriamos procentilio vertės:

Mažiausiai v · apos vertei priskiriamas 1/Mk procentilis, antrai mažiausiai – 2/Mk , trečiai mažiausiai – 3/Mk , o didžiausiai – Mk /Mk = 100 %.

(v · apos ) k _[95] yra (v · apos ) j,k vertė, kurios j/Mk = 95 %. Jeigu j/Mk = 95 % vertės nėra, (v · apos ) k _[95] apskaičiuojamas tiesiškai interpoliuojant iš dviejų gretimų ėminių j ir j+1, kurių j/Mk < 95 % ir (j + 1)/Mk > 95 %.

Kiekvieno greičio intervalo santykinis teigiamas pagreitis apskaičiuojamas taip:

RPAk = Σ j t · (v · apos ) j,k )/Σ idi,k , j = 1 iki Mk,i = 1 iki Nk,k = u,r,m

čia:

RPAk santykinis teigiamas pagreitis važiavimo mieste, užmiestyje ir greitkeliu atkarpose [m/s2 arba kWs/(kg*km)]

Δt

laiko skirtumas 1 sekundė

Mk

ėminių, kuriuose pagreitis teigiamas, skaičius važiavimo mieste, užmiestyje ir greitkeliu atkarpose

Nk

bendras ėminių skaičius važiavimo mieste, užmiestyje ir greitkeliu atkarpose

4.   VAŽIAVIMO DUOMENŲ GALIOJIMO PATIKRA

4.1.1.   Greičio intervalo v*apos_[95] patikra (v [km/h])

Jei Formula

ir

Formula,

važiavimo duomenys negalioja.

Jei Formula ir Formula, važiavimo duomenys negalioja.

4.1.2.   Greičio intervalo STP patikra

Jei Formula ir Formula, važiavimo duomenys negalioja.

Jei Formula ir STPk < 0,025, važiavimo duomenys negalioja.

7b priedėlis

Maršruto suminio teigiamo aukščio padidėjimo nustatymas

1.   ĮVADAS

Šiame priedėlyje aprašyta procedūra, pagal kurią nustatomas suminis ĮVSITK nustatymo maršruto aukščio padidėjimas.

2.   SUTARTINIAI ŽENKLAI

d(0)

atstumas maršruto pradžioje [m];

d

suminis atstumas, nuvažiuotas iki nagrinėjamo pavienio maršruto taško [m];

d0

suminis atstumas, nuvažiuotas iki matavimo taško, esančio prieš pat atitinkamą maršruto tašką d [m];

d1

suminis atstumas, nuvažiuotas iki matavimo taško, esančio iškart po atitinkamo maršruto taško d [m];

da

maršruto ataskaitos taškas d(0) [m];

de

suminis atstumas, nuvažiuotas iki paskutinio pavienio maršruto taško [m];

di

akimirkinis atstumas [m];

dvisas

visas per bandymą nuvažiuotas atstumas [m];

h(0)

transporto priemonės altitudė atlikus atranką ir iš esmės įvertinus duomenų kokybę prieš važiavimo pradžią [m virš jūros lygio];

h(t)

transporto priemonės altitudė atlikus atranką ir iš esmės įvertinus duomenų kokybę taške t [m virš jūros lygio];

h(d)

transporto priemonės altitudė maršruto taške d [m virš jūros lygio];

h(t-1)

transporto priemonės altitudė atlikus atranką ir iš esmės įvertinus duomenų kokybę taške t-1 [m virš jūros lygio];

hpatais(0)

pataisyta altitudė prieš pat atitinkamą maršruto tašką d [m virš jūros lygio];

hpatais(1)

pataisyta altitudė iškart po atitinkamo maršruto taško d [m virš jūros lygio];

hpatais(t)

pataisyta akimirkinė su duomenų tašku t siejama transporto priemonės altitudė [m virš jūros lygio];

hpatais(t-1)

pataisyta akimirkinė su duomenų tašku t siejama transporto priemonės altitudė [m virš jūros lygio];

hGPS,i

transporto priemonės akimirkinė altitudė, išmatuota naudojant globalinę padėties nustatymo sistemą (GPS) [m virš jūros lygio];

hGPS(t)

naudojant GPS išmatuota su duomenų tašku t siejama transporto priemonės altitudė [m virš jūros lygio];

hint(d)

interpoliuota altitudė nagrinėjamame pavieniame maršruto taške d [m virš jūros lygio];

hint,sm,1(d)

interpoliuota glodinta altitudė po pirmojo glodinimo nagrinėjamame pavieniame maršruto taške d [m virš jūros lygio];

hžemėlap(t)

su duomenų tašku t siejama transporto priemonės altitudė pagal topografinį žemėlapį [m virš jūros lygio];

Hz

hercai;

km/h

kilometrai per valandą;

m

metrai;

kelionuolydis,1(d)

glodintas kelio nuolydis nagrinėjamame pavieniame maršruto taške d po pirmojo glodinimo etapo [m/m];

kelio nuolydis,2(d)

glodintas kelio nuolydis nagrinėjamame pavieniame maršruto taške d po antrojo glodinimo etapo [m/m];

sin

trigonometrinė sinuso funkcija;

t

nuo bandymo pradžios praėjęs laikas [s];

t0

laikas, praėjęs iki matavimo prieš pat atitinkamą maršruto tašką d [s];

vi

akimirkinis transporto priemonės greitis [km/h];

v(t)

su duomenų tašku t siejamas transporto priemonės greitis [km/h].

3.   BENDRIEJI REIKALAVIMAI

Suminis teigiamas aukščio padidėjimas ĮVSITK nustatymo maršrute nustatomas pagal tris parametrus: naudojant GPS išmatuotą akimirkinę transporto priemonės altitudę hGPS,i [m virš jūros lygio], akimirkinį transporto priemonės greitį, fiksuojamą 1 Hz dažniu, ir atitinkamą nuo bandymo pradžios praėjusį laiką t [s].

4.   SUMINIO TEIGIAMO AUKŠČIO PADIDĖJIMO APSKAIČIAVIMAS

4.1.   Bendrieji dalykai

Suminis teigiamas aukščio padidėjimas ĮVSITK nustatymo maršrute apskaičiuojamas pagal trijų etapų procedūrą, kurią sudaro: i) atranka ir principinė duomenų kokybės patikra, ii) akimirkinių transporto priemonės duomenų taisymas ir iii) suminio teigiamo aukščio padidėjimo apskaičiavimas.

4.2.   Atranka ir principinė duomenų kokybės patikra

Patikrinamas akimirkinių transporto priemonės greičio duomenų išsamumas. Leidžiama įvesti trūkstamus duomenis, jeigu trūkiai atitinka 4 priedėlio 7 punkte nustatytus reikalavimus; antraip bandymo rezultatai panaikinami. Patikrinamas akimirkinių altitudės duomenų išsamumas. Duomenų trūkiai užpildomi duomenis interpoliuojant. Interpoliuojant nustatytų duomenų tinkamumas patikrinamas pagal topografinį žemėlapį. Interpoliuotus duomenis rekomenduojama pataisyti, jeigu galioja sąlyga:

|hGPS(t)hžemėlap(t)| > 40 m

Altitudė pataisoma taip, kad:

h(t) = hžemėlap(t)

čia:

h(t)

su duomenų tašku t siejama transporto priemonės altitudė po atrankos ir principinės duomenų kokybės patikros [m virš jūros lygio];

hGPS(t)

naudojant GPS išmatuota su duomenų tašku t siejama transporto priemonės altitudė [m virš jūros lygio];

hžemėlap(t)

su duomenų tašku t siejama transporto priemonės altitudė pagal topografinį žemėlapį [m virš jūros lygio].

4.3.   Akimirkinių transporto priemonės altitudės duomenų taisymas

Altitudė h(0) maršruto pradžioje ties d(0) nustatoma naudojant GPS ir patikrinama lyginant su topografinio žemėlapio informacija. Nuokrypis neturi būti didesnis kaip 40 m. Visi akimirkiniai altitudės duomenys h(t) turi būti pataisomi, jeigu galioja sąlyga:

|h(t)h(t – 1)| > (v(t)/3,6 * sin45°)

Altitudė pataisoma taip, kad:

hpatais(t) = hpatais (t-1)

čia:

h(t)

su duomenų tašku t siejama transporto priemonės altitudė po atrankos ir principinės duomenų kokybės patikros [m virš jūros lygio];

h(t-1)

su duomenų tašku t-1 siejama transporto priemonės altitudė po atrankos ir principinės duomenų kokybės patikros [m virš jūros lygio];

v(t)

su duomenų tašku t siejamas transporto priemonės greitis [km/h];

hpatais(t)

su duomenų tašku t siejama pataisyta transporto priemonės akimirkinė altitudė [m virš jūros lygio];

hpatais(t-1)

su duomenų tašku t-1 siejama pataisyta transporto priemonės akimirkinė altitudė [m virš jūros lygio];

Užbaigus taisymo procedūrą gaunamas galiojantis altitudės duomenų rinkinys. Šis duomenų rinkinys naudojamas atliekant 4.4 punkte aprašytą galutinį suminio teigiamo aukščio padidėjimo apskaičiavimą.

4.4.   Galutinis suminio teigiamo aukščio padidėjimo apskaičiavimas

4.4.1.   Tolygiosios erdvinės skyros nustatymas

Visas maršrutu nuvažiuotas atstumas dvisas [m] nustatomas sudėjus visus akimirkinius atstumus d i. Akimirkinis atstumas d i nustatomas taip:

Formula

čia:

di

akimirkinis atstumas [m];

vi

akimirkinis transporto priemonės greitis [km/h].

Suminis aukščio padidėjimas apskaičiuojamas naudojant tolygios 1 m erdvinės skyros duomenis, pradedant nuo pirmojo matavimo maršruto pradžioje d(0). Pavieniai 1 m skyra nustatyti duomenų taškai laikomi maršruto taškais, nusakomais konkrečia atstumo verte d (pvz., 0, 1, 2, 3 m…) ir atitinkama altitude h(d) [m virš jūros lygio].

Kiekvieno pavienio maršruto taško d altitudė apskaičiuojama interpoliuojant akimirkinę altitudę hpatais(t):

Formula

čia:

hint(d)

interpoliuota altitudė pavieniame nagrinėjamame maršruto taške d [m virš jūros lygio];

hpatais(0)

pataisyta altitudė prieš pat atitinkamą maršruto tašką d [m virš jūros lygio];

hpatais(1)

pataisyta altitudė iškart po atitinkamo maršruto taško d [m virš jūros lygio];

d

suminis atstumas, nuvažiuotas iki pavienio nagrinėjamo maršruto taško d [m];

d0

suminis atstumas, nuvažiuotas iki matavimo taško, esančio prieš pat atitinkamą maršruto tašką d [m];

d1

suminis atstumas, nuvažiuotas iki matavimo taško, esančio iškart po atitinkamo maršruto taško d [m].

4.4.2.   Papildomas duomenų glodinimas

Kiekvieno pavienio maršruto taško altitudės duomenys glodinami taikant dviejų etapų procedūrą; d a ir d e žymi atitinkamai pirmą ir paskutinį duomenų tašką (1 pav.). Pirmasis glodinimo etapas atliekamas taip:

Formula kai d ≤ 200 m

Formula kai 200 m < d < (de – 200 m)

Formula kai d ≥ (de – 200 m)

h int,sm,1(d) = h int,sm,1(d – 1 m) + kelio nuolyd,1(d), d = da + 1 to de

h int,sm,1(da ) = hint (da ) + kelio nuolyd,1(da )

čia:

kelionuolydis,1(d)

glodintas kelio nuolydis pavieniame nagrinėjamame maršruto taške d po pirmojo glodinimo etapo [m/m];

hint(d)

interpoliuota altitudė pavieniame nagrinėjamame maršruto taške d [m virš jūros lygio];

hint,sm,1(d)

interpoliuota glodinta altitudė po pirmojo glodinimo etapo pavieniame nagrinėjamame maršruto taške d [m virš jūros lygio];

d

suminis atstumas, nuvažiuotas iki nagrinėjamo pavienio maršruto taško [m];

da

maršruto atskaitos taškas nuliniu atstumu [m];

de

suminis atstumas, nuvažiuotas iki paskutinio pavienio maršruto taško [m].

Antrasis glodinimo etapas atliekamas taip:

Formula kai d ≤ 200 m

Formula kai 200 m < d < (de – 200 m)

Formula kai d ≥ (de – 200 m)

čia:

kelionuolydis,2(d)

glodintas kelio nuolydis pavieniame nagrinėjamame maršruto taške d po antrojo glodinimo etapo [m/m];

hint,sm,1(d)

interpoliuota glodinta altitudė po pirmojo glodinimo etapo pavieniame diskrečiajame nagrinėjamame maršruto taške d [m virš jūros lygio];

d

suminis atstumas, nuvažiuotas iki nagrinėjamo pavienio maršruto taško [m];

da

atskaitos maršruto taškas nuliniu atstumu [m];

de

suminis atstumas, nuvažiuotas iki paskutinio pavienio maršruto taško [m].

1 pav.

Interpoliuotų altitudės signalų glodinimo procedūra

Image

4.4.3.   Galutinio rezultato apskaičiavimas

Teigiamas suminis aukščio padidėjimas maršrute apskaičiuojamas integruojant visas teigiamas interpoliuotas ir glodintas kelio nuolydžio vertes, t. y. kelionuolydis,2(d). Rezultatas turėtų būti normalizuojamas pagal visą per bandymą nuvažiuotą atstumą d visas ir išreiškiamas suminiu aukščio padidėjimu metrais vienam šimtui kilometrų nuvažiuoto atstumo.

5.   SKAITINIS PAVYZDYS

1 ir 2 lentelėse nurodyti teigiamo aukščio padidėjimo skaičiavimo remiantis duomenimis, užregistruotais atliekant transporto priemonės išmetamų teršalų kiekio nustatymo bandymą su NITMS, etapai. Siekiant glaustumo pateikiama 800 m atkarpa ir 160 s intervalas.

5.1.   Atranka ir principinė duomenų kokybės patikra

Atranka ir principinė duomenų kokybės patikra atliekama dviem etapais. Pirmuoju patikrinamas transporto priemonės greičio duomenų išsamumas. Pateiktame duomenų ėminyje (žr. 1 lentelę) transporto priemonės greičio duomenų pertrūkių nenustatyta. Antruoju etapu patikrinamas altitudės duomenų išsamumas; duomenų ėminyje trūksta su 2 ir 3 sekundėmis susijusių altitudės duomenų. Spragos užpildomos interpoliuojant GPS signalą. Be to, GPS altitudė patikrinama pagal topografinį žemėlapį; ši patikra apima maršruto pradžios altitudę h(0). Su 112–114 sekundėmis susiję altitudės duomenys pataisomi pagal topografinį žemėlapį, kad būtų laikomasi sąlygos:

hGPS(t)hžemėlap(t) < – 40 m.

Atlikus duomenų patikrą gaunami penktosios skilties h(t) duomenys.

5.2.   Akimirkinių transporto priemonės altitudės duomenų taisymas

Kitu etapu 1–4, 111–112 ir 159–160 sekundžių altitudės duomenys h(t) pataisomi pagal 0, 110 ir 158 sekundžių altitudės vertes, nes galioja sąlyga:

|h(t)h(t – 1)| > (v(t)/3,6 * sin45°)

Pataisius duomenis gaunami šeštosios skilties hpatais(t) duomenys. Altitudės duomenų patikros ir taisymo etapų rezultatas pateiktas 2 pav.

5.3.   Suminio teigiamo aukščio padidėjimo apskaičiavimas

5.3.1.   Tolygiosios erdvinės skyros nustatymas

Akimirkinis atstumas di apskaičiuojamas išmatuotą transporto priemonės akimirkinį greitį (km/h) dalijant iš 3,6 (1 lentelės 7 skiltis). Perskaičiavus altitudės duomenis, kad būtų užtikrinama tolygi 1 m erdvinė skyra, nustatomi pavieniai maršruto taškai d (2 lentelės 1 skiltis) ir juos atitinkančios altitudės vertės hint(d) (2 lentelės 7 skiltis). Kiekvieno pavienio maršuto taško d altitudė apskaičiuojama interpoliuojant išmatuotas akimirkinės altitudės hpatais vertes:

Formula

Formula

5.3.2.   Papildomas duomenų glodinimas

2 lentelėje pirmasis ir paskutinysis pavieniai maršruto taškai yra atitinkamai d a = 0 m ir d e = 799 m. Kiekvieno pavienio maršruto taško altitudės duomenys glodinami taikant dviejų etapų procedūrą. Pirmą glodinimo etapą sudaro:

Formula

pasirinkta siekiant pademonstruoti glodinimą kai d ≤ 200 m

Formula

pasirinkta siekiant pademonstruoti glodinimą kai 200 m < d < (599 m)

Formula

pasirinkta siekiant pademonstruoti glodinimą kai d ≥ (599 m)

Glodinta ir interpoliuota altitudė apskaičiuojama taip:

h int,sm,1(0) = hint (0) + kelio nuolyd,1(0) = 120,3 + 0,0033 ≈ 120,3033 m

h int,sm,1(799) = h int,sm,1(798) + kelio nuolyd,1(799) = 121,2550 – 0,0220 = 121,2330 m

Antras glodinimo etapas:

Formula

pasirinkta siekiant pademonstruoti glodinimą kai d ≤ 200 m

Formula

pasirinkta siekiant pademonstruoti glodinimą kai 200 m < d < (599)

Formula

pasirinkta siekiant pademonstruoti glodinimą kai d ≥ (599 m)

5.3.3.   Galutinio rezultato apskaičiavimas

Teigiamas suminis aukščio padidėjimas maršrute apskaičiuojamas integruojant visas teigiamas interpoliuotas ir glodintas kelio nuolydžio vertes, t. y. kelionuolydis,2(d). Pateiktame pavyzdyje visas nuvažiuotas atstumas buvo dvisas = 139,7 km ir visų teigiamų interpoliuotų ir glodintų kelio nuolydžių vertė buvo 516 m. Vadinasi, buvo užtikrintas 516 × 100/139,7 = 370 m/100 km teigiamas suminis aukščio padidėjimas.

1 lentelė

Akimirkinės transporto priemonės altitudės duomenų taisymas

Laikas t [s]

v(t)

[km/h]

hGPS(t)

[m]

hmap(t)

[m]

h(t)

[m]

hcorr(t)

[m]

di

[m]

Sum. d

[m]

0

0,00

122,7

129,0

122,7

122,7

0,0

0,0

1

0,00

122,8

129,0

122,8

122,7

0,0

0,0

2

0,00

129,1

123,6

122,7

0,0

0,0

3

0,00

129,2

124,3

122,7

0,0

0,0

4

0,00

125,1

129,0

125,1

122,7

0,0

0,0

18

0,00

120,2

129,4

120,2

120,2

0,0

0,0

19

0,32

120,2

129,4

120,2

120,2

0,1

0,1

37

24,31

120,9

132,7

120,9

120,9

6,8

117,9

38

28,18

121,2

133,0

121,2

121,2

7,8

125,7

46

13,52

121,4

131,9

121,4

121,4

3,8

193,4

47

38,48

120,7

131,5

120,7

120,7

10,7

204,1

56

42,67

119,8

125,2

119,8

119,8

11,9

308,4

57

41,70

119,7

124,8

119,7

119,7

11,6

320,0

110

10,95

125,2

132,2

125,2

125,2

3,0

509,0

111

11,75

100,8

132,3

100,8

125,2

3,3

512,2

112

13,52

0,0

132,4

132,4

125,2

3,8

516,0

113

14,01

0,0

132,5

132,5

132,5

3,9

519,9

114

13,36

24,30

132,6

132,6

132,6

3,7

523,6

 

149

39,93

123,6

129,6

123,6

123,6

11,1

719,2

150

39,61

123,4

129,5

123,4

123,4

11,0

730,2

 

157

14,81

121,3

126,1

121,3

121,3

4,1

792,1

158

14,19

121,2

126,2

121,2

121,2

3,9

796,1

159

10,00

128,5

126,1

128,5

121,2

2,8

798,8

160

4,10

130,6

126,0

130,6

121,2

1,2

800,0

– žymi duomenų trūkumą


2 lentelė

Kelio nuolydžio apskaičiavimas

d

[m]

t0

[s]

d0

[m]

d1

[m]

h0

[m]

h1

[m]

hint(d)

[m]

roadgrade,1(d)

[m/m]

hint,sm,1(d)

[m]

roadgrade,2(d)

[m/m]

0

18

0,0

0,1

120,3

120,4

120,3

0,0035

120,3

– 0,0015

120

37

117,9

125,7

120,9

121,2

121,0

– 0,0019

120,2

0,0035

200

46

193,4

204,1

121,4

120,7

121,0

– 0,0040

120,0

0,0051

320

56

308,4

320,0

119,8

119,7

119,7

0,0288

121,4

0,0088

520

113

519,9

523,6

132,5

132,6

132,5

0,0097

123,7

0,0037

720

149

719,2

730,2

123,6

123,4

123,6

– 0,0405

122,9

– 0,0086

798

158

796,1

798,8

121,2

121,2

121,2

– 0,0219

121,3

– 0,0151

799

159

798,8

800,0

121,2

121,2

121,2

– 0,0220

121,3

– 0,0152

2 pav.

Duomenų patikros ir taisymo rezultatas. Naudojant GPS išmatuotas altitudės profilis hGPS(t), pagal topografinį žemėlapį nustatytas altitudės profilis hžemėlap(t), atlikus duomenų atranką ir principinę jų kokybės patikrą parengtas altitudės profilis h(t) ir pataisyti duomenys hpatais(t) , nurodyti 1 lentelėje

Image

3 pav.

Pataisyto altitudės profilio hpatais(t) bei glodintos ir interpoliuotos altitudės hint,sm,1 palyginimas

Image

2 lentelė

Teigiamo aukščio padidėjimo apskaičiavimas

d

[m]

t0

[s]

d0

[m]

d1

[m]

h0

[m]

h1

[m]

hint(d)

[m]

roadgrade,1(d)

[m/m]

hint,sm,1(d)

[m]

roadgrade,2(d)

[m/m]

0

18

0,0

0,1

120,3

120,4

120,3

0,0035

120,3

– 0,0015

120

37

117,9

125,7

120,9

121,2

121,0

– 0,0019

120,2

0,0035

200

46

193,4

204,1

121,4

120,7

121,0

– 0,0040

120,0

0,0051

320

56

308,4

320,0

119,8

119,7

119,7

0,0288

121,4

0,0088

520

113

519,9

523,6

132,5

132,6

132,5

0,0097

123,7

0,0037

720

149

719,2

730,2

123,6

123,4

123,6

– 0,0405

122,9

– 0,0086

798

158

796,1

798,8

121,2

121,2

121,2

– 0,0219

121,3

– 0,0151

799

159

798,8

800,0

121,2

121,2

121,2

– 0,0220

121,3

– 0,0152

“.

(1)  Išmetamo CO kiekis matuojamas ir registruojamas atliekant ĮVSITK bandymus.

(2)  Išmetamo CO kiekis matuojamas ir registruojamas atliekant ĮVSITK bandymus.


Top