EUR-Lex Access to European Union law
This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 32016R0646
Commission Regulation (EU) 2016/646 of 20 April 2016 amending Regulation (EC) No 692/2008 as regards emissions from light passenger and commercial vehicles (Euro 6) (Text with EEA relevance)
2016 m. balandžio 20 d. Komisijos reglamentas (ES) 2016/646, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 692/2008 dėl išmetamųjų teršalų kiekio iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (euro 6) (Tekstas svarbus EEE)
2016 m. balandžio 20 d. Komisijos reglamentas (ES) 2016/646, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 692/2008 dėl išmetamųjų teršalų kiekio iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (euro 6) (Tekstas svarbus EEE)
C/2016/1792
OJ L 109, 26.4.2016, p. 1–22
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
No longer in force, Date of end of validity: 31/12/2021; netiesiogiai panaikino 32017R1151
26.4.2016 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 109/1 |
KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2016/646
2016 m. balandžio 20 d.
kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 692/2008 dėl išmetamųjų teršalų kiekio iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (euro 6)
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 715/2007 dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (euro 5 ir euro 6) ir dėl transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos prieigos (1), ypač į jo 5 straipsnio 3 dalį,
kadangi:
(1) |
Reglamentas (EB) Nr. 715/2007 yra vienas iš atskirų norminių aktų pagal tipo patvirtinimo procedūrą, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB (2); |
(2) |
Reglamente (EB) Nr. 715/2007 reikalaujama, kad naujos lengvosios transporto priemonės atitiktų tam tikras išmetamųjų teršalų ribas, ir nustatomi papildomi informacijos prieigos reikalavimai. Šio reglamento įgyvendinimui būtinos konkrečios techninės nuostatos buvo priimtos Komisijos reglamentu (EB) Nr. 692/2008 (3); |
(3) |
Komisija, remdamasi savo moksliniais tyrimais ir išorės informacija, atliko išsamią Reglamente (EB) Nr. 692/2008 nustatytų procedūrų, bandymų ir tipo patvirtinimo reikalavimų analizę ir nustatė, kad išmetamų teršalų kiekis įprastinėmis važiavimo sąlygomis keliuose euro 5/6 transporto priemonėmis gerokai viršija išmetamų teršalų kiekį, išmatuotą taikant reguliuojamąjį naująjį Europos važiavimo ciklą (NEVC), ypač dyzelinių variklių išmetamo NOx kiekio atžvilgiu; |
(4) |
variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo reikalavimai, atsižvelgiant į išmetamą teršalų kiekį, buvo palaipsniui žymiai sugriežtinti įdiegtais ir vėliau peržiūrėtais EURO standartais. Nors transporto priemonių išmetamas tam tikrų reglamentuojamų išmetamų teršalų kiekis apskritai buvo gerokai sumažintas, vis dėlto to negalima pasakyti apie dyzelinių variklių išmetamą NOx kiekį (visų pirma turimos omenyje lengvosios transporto priemonės). Todėl būtina imtis veiksmų šiai padėčiai ištaisyti; |
(5) |
Reglamento (EB) 715/2007 3 straipsnio 10 dalyje apibrėžti „valdikliai“, mažinantys išmetamų teršalų kontrolės lygį, yra draudžiami. Pastarojo meto įvykiai išryškino būtinybę stiprinti vykdymo užtikrinimą šiuo atžvilgiu. Todėl tikslinga reikalauti geresnės tipo patvirtinimo metu gamintojo taikomos išmetamų teršalų kontrolės strategijos priežiūros, vadovaujantis principais, kurie jau taikomi sunkiesiems krovininiams automobiliams EURO VI reglamentu (EB) Nr. 595/2009 ir jo įgyvendinimo priemonėmis; |
(6) |
ėmusis spręsti dyzelinių transporto priemonių išmetamo NOx kiekio problemą, būtų mažinami aplinkos ore esantys dabartiniai ilgalaikiai NO2 koncentracijos lygiai, kurie kelia didelį su žmonių sveikata susijusį susirūpinimą; |
(7) |
2011 m. sausio mėnesį Komisija įsteigė iš visų suinteresuotųjų šalių sudarytą darbo grupę, kad būtų parengta įprastinėmis važiavimo sąlygomis išmetamo teršalų kiekio (ĮVSITK) bandymo procedūra, geriau pritaikyta atsižvelgiant į kelyje matuojamą išmetamų teršalų kiekį. Šiuo tikslu po išsamių techninio pobūdžio diskusijų buvo pasinaudota Reglamente (EB) Nr. 715/2007 numatyta galimybe, t. y. nešiojamųjų išmetamųjų teršalų matavimo sistemų (NITMS) naudojimu, ir neviršytinų (NTE) ribų laikymusi; |
(8) |
kaip susitarta su suinteresuotosiomis šalimis proceso „CARS 2020“ (4) metu, ĮVSITK bandymo procedūros turėtų būti nustatytos dviem etapais: pirmuoju pereinamuoju laikotarpiu bandymo procedūros turėtų būti taikomos tik stebėjimo tikslais, o vėliau jos turėtų būti taikomos kartu su privalomais kiekybiniais ĮVSITK reikalavimais visiems naujiems tipo patvirtinimams ir naujoms transporto priemonėms; |
(9) |
ĮVSITK bandymo procedūros nustatytos Komisijos reglamentu (ES) 2016/427 (5). Dabar reikia nustatyti kiekybinius ĮVSITK reikalavimus, siekiant apriboti visomis įprastomis naudojimo sąlygomis pro išmetimo vamzdį išmetamą teršalų kiekį, atsižvelgiant į Reglamente (EB) Nr. 715/2007 nustatytas išmetamų teršalų ribines vertes. Šiuo tikslu turėtų būti atsižvelgiama į statistines ir technines matavimo procedūrų neatitiktis; |
(10) |
kad gamintojai galėtų palaipsniui prisitaikyti prie ĮVSITK taisyklių, galutiniai kiekybiniai ĮVSITK reikalavimai turėtų būti nustatyti dviem paskesniais etapais. Pirmajame etape, kuris turėtų pradėti galioti suėjus 4 metams nuo privalomojo euro 6 standartų taikymo datų, turėtų būti taikomas atitikties koeficientas 2,1. Po 1 metų ir keturių mėnesių nuo pirmojo etapo turėtų prasidėti antrasis etapas, kai turėtų būti reikalaujama visiškos atitikties Reglamentu (EB) Nr. 715/2007 nustatytai 80 mg/km išmetamųjų teršalų NOx ribinei vertei plius marža, kuria įvertinami papildomi matavimo netikslumai dėl nešiojamųjų išmetamųjų teršalų matavimo sistemų (NITMS) taikymo; |
(11) |
nors svarbu, kad ĮVSITK bandymais būtų potencialiai įvertintos visos įmanomos vairavimo situacijos, reikėtų vengti bandomas transporto priemones vairuoti šališkai, t. y. siekiant, kad bandymo sėkmę arba nesėkmę nulemtų ne transporto priemonės techninė kokybė, o neįprastas važiavimo būdas. Todėl, siekiant išspręsti tokias situacijas, įvedamos papildomos ribinės ĮVSITK bandymo sąlygos; |
(12) |
važiavimo sąlygos, su kuriomis susiduriama per atskirus NITMS važiavimus, dėl savo pobūdžio negali visiškai atitikti „įprastų transporto priemonės naudojimo sąlygų“. Todėl išmetamų teršalų kontrolės griežtumas tokių važiavimų metu gali skirtis. Dėl šios priežasties ir siekiant atsižvelgti į statistinius ir techninius matavimo procedūrų netikslumus, ateityje gali būti svarstoma galimybė, nustatant atskiriems NITSM važiavimams taikomas neviršytinas išmetamų teršalų ribas, atsižvelgti į šių važiavimų charakteristikas, apibūdintas tam tikrais išmatuojamais parametrais, pavyzdžiui, susijusiais su važiavimo dinamika ar apkrova. Jei šis principas bus taikomas, jis neturėtų lemti ĮVSITK bandymo procedūrų poveikio aplinkai ir veiksmingumo sumažėjimo – tai turėtų būti įrodyta tarpusavio vertinimu grindžiamu moksliniu tyrimu. Be to, vertinant išmetamų teršalų kontrolės griežtumą NITMS važiavimo metu turėtų būti atsižvelgiama tik į objektyviomis mokslinėmis priežastimis, o ne vien variklio arba teršalų kontrolės įtaisų arba išmetamųjų teršalų kontrolės sistemų sukalibravimu pagrįstus parametrus; |
(13) |
galiausiai, pripažįstant būtinybę kontroliuoti išmetamo NOx kiekį miesto sąlygomis, turi būti nedelsiant apsvarstyta galimybė pakeisti ĮVSITK bandymo miesto, užmiesčio ir greitkelio dalių santykinį lyginamąjį svorį, siekiant užtikrinti, kad žemas atitikties koeficientas būtų pasiekiamas praktiškai, trečiajame reguliavimo ĮVSITK rinkinyje nustatant papildomą su važiavimo dinamika susijusią ribinę sąlygą, kurią pasiekus išplėstinės sąlygos taikomos nuo 1 etapo įvedimo datų; |
(14) |
Komisija ir toliau peržiūrinės ĮVSITK bandymų procedūros nuostatas ir jas pritaikys, atsižvelgdama į naujas transporto priemonių technologijas ir kad užtikrintų jų veiksmingumą. Be to, Komisija kasmet peržiūrinės atitinkamą galutinio atitikties koeficiento lygį, atsižvelgdama į technikos pažangą. Visų pirma ji peržiūrės du alternatyvius NITMS išmetamųjų teršalų duomenų vertinimo metodus, išdėstytus Reglamento (EB) Nr. 692/2008 IIA priedo 5 ir 6 priedėliuose, kad būtų galima parengti vieną metodą; |
(15) |
todėl būtina atitinkamai iš dalies keisti Reglamentą (EB) Nr. 692/2008; |
(16) |
šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Variklinių transporto priemonių techninio komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamentas (EB) Nr. 692/2008 iš dalies keičiamas taip:
1. |
2 straipsnis papildomas 43 ir 44 punktais: „43. „pagrindinė teršalų išmetimo strategija“ (toliau – pagrindinė TIS)– teršalų išmetimo strategija, veikianti tam tikrame transporto priemonės greičio ir apkrovos intervale, kai nevykdoma papildoma teršalų išmetimo strategija; 44. „papildoma teršalų išmetimo strategija“ (toliau – papildoma TIS)– teršalų išmetimo strategija, pradedama vykdyti ir pakeičianti arba pakoreguojanti pagrindinę TIS tam tikru tikslu, reaguojant į tam tikrą aplinkos arba eksploatavimo sąlygų visumą, ir veikianti tik tol, kol tos sąlygos yra;“. |
2. |
3 straipsnio 10 dalies trečioji pastraipa pakeičiama taip: „Kol sueis treji metai nuo Reglamento (EB) Nr. 715/2007 10 straipsnio 4 dalyje nustatytų datų ir ketveri metai nuo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų datų, taikomos šios nuostatos:“. |
3. |
3 straipsnio 10 dalies a punktas pakeičiamas taip: „IIIA priedo 2.1 punkto reikalavimai netaikomi.“ |
4. |
5 straipsnis papildomas šiomis 11 ir 12 dalimis:
|
5. |
I priedo 6 priedėlis iš dalies keičiamas taip, kaip nurodyta šio reglamento I priede. |
6. |
IIIA priedas iš dalies keičiamas taip, kaip nurodyta šio reglamento II priede. |
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2016 m. balandžio 20 d.
Komisijos vardu
Pirmininkas
Jean-Claude JUNCKER
(1) OL L 171, 2007 6 29, p. 1.
(2) 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB, nustatanti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus („Pagrindų direktyva“) (OL L 263, 2007 10 9, p. 1).
(3) 2008 m. liepos 18 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 692/2008, įgyvendinantis ir iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 715/2007 dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (euro 5 ir euro 6) ir dėl transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos prieigos (OL L 199, 2008 7 28, p. 1).
(4) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „CARS 2020“: konkurencingos ir tvarios Europos automobilių pramonės veiksmų planas“ (COM(2012) 636 final).
(5) 2016 m. kovo 10 d. Komisijos reglamentas (ES) 2016/427, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) 692/2008 dėl išmetamųjų teršalų kiekio iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (OL L 82, 2016 3 31, p. 1).
I PRIEDAS
Reglamento (EB) Nr. 692/2008 I priedo 6 priedėlio 1 lentelė iš dalies keičiama taip:
1. |
eilutės ZD, ZE, ZF pakeičiamos taip:
|
2. |
po ZF eilutės įterpiamos šios eilutės:
|
3. |
į lentelės paaiškinimus po punkto, kuriame apibūdintas išmetamųjų teršalų kiekio standartas „euro 6b“, įterpiami šie punktai: „euro 6c išmetamųjų teršalų kiekio standartas– visi euro 6 išmetamųjų teršalų kiekio reikalavimai, išskyrus kiekybinius įprastinėmis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekio (ĮVSITK) reikalavimus, t. y. išmetamųjų teršalų kiekio standartas euro 6b, galutinio kietųjų dalelių kiekio ribinės vertės standartai, taikomi transporto priemonėms, kuriose sumontuoti priverstinio uždegimo (PU) varikliai, E10 ir B7 etaloninių degalų naudojimas (jeigu taikoma), įvertintas taikant reglamentuojamą laboratorinių bandymų ciklą, ir ĮVSITK bandymas, atliekamas tik stebėsenos tikslais (neviršytina riba netaikoma); euro 6d-TEMP išmetamųjų teršalų kiekio standartas– visi euro 6 išmetamųjų teršalų kiekio reikalavimai, t. y. išmetamųjų teršalų kiekio standartas euro 6b, galutinio kietųjų dalelių kiekio ribinės vertės standartai, taikomi transporto priemonėms, kuriose sumontuoti priverstinio uždegimo (PU) varikliai, E10 ir B7 etaloninių degalų naudojimas (jeigu taikoma), įvertintas taikant reglamentuojamą laboratorinių bandymų ciklą, ir ĮVSITK bandymas taikant laikinus atitikties koeficientus;“; |
4. |
lentelės paaiškinimų punktas dėl išmetamųjų teršalų kiekio standarto „euro 6c“ pakeičiamas taip: „euro 6d išmetamųjų teršalų kiekio standartas– visi euro 6 išmetamųjų teršalų kiekio reikalavimai, t. y. išmetamųjų teršalų kiekio standartas euro 6b, galutinio kietųjų dalelių kiekio ribinės vertės standartai, taikomi transporto priemonėms, kuriose sumontuoti priverstinio uždegimo (PU) varikliai, E10 ir B7 etaloninių degalų naudojimas (jeigu taikoma), įvertintas taikant reglamentuojamą laboratorinių bandymų ciklą, ir ĮVSITK bandymas taikant galutinius atitikties koeficientus;“. |
II PRIEDAS
Reglamento (EB) Nr. 692/2008 IIIA priedas iš dalies keičiamas taip:
1. |
2.1 punktas pakeičiamas taip: „2.1. Neviršytinos išmetamųjų teršalų kiekio ribos Visą transporto priemonės, kurios tipas patvirtintas pagal Reglamentą (EB) Nr. 715/2007, įprasto naudojimo laiką jos išmetamųjų teršalų kiekis, nustatytas pagal šio priedo reikalavimus atliekant ĮVSITK bandymą, turi būti ne didesnis kaip šios neviršytinos (NTE) vertės: NTEteršalo = CFteršalo × TF(p1,…, pn ) × EURO-6 čia EURO-6 – Reglamento (EB) Nr. 715/2007 I priedo 2 lentelėje nustatyta euro 6 išmetamųjų teršalų kiekio ribinė vertė.“; |
2. |
įterpiami šie 2.1.1, 2.1.2 ir 2.1.3 punktai: „2.1.1. Galutiniai atitikties koeficientai Atitinkamo teršalo atitikties koeficientas CFteršalo apibrėžiamas taip:
Paklaida – parametras, kurį taikant atsižvelgiama į papildomas matavimo neapibrėžtis dėl NITMS įrangos; jis kasmet persvarstomas ir patikslinamas atsižvelgiant į pagerėjusią NITMS procedūros kokybę ar techninę pažangą. 2.1.2. Laikinieji atitikties koeficientai 2.1.1 punkto nuostatų išimties tvarka 5 metus ir 4 mėnesius po Reglamento (EB) Nr. 715/2007 10 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytų datų, gavus gamintojo prašymą, galima taikyti šiuos laikinuosius atitikties koeficientus:
Į transporto priemonės atitikties sertifikatą įtraukiamas įrašas apie laikinųjų atitikties koeficientų taikymą. 2.1.3. Perdavimo funkcijos Visų rinkinio parametrų pi (i = 1,…,n) 2.1 punkte nurodytos funkcijos TF(p1,…, pn) vertė yra 1. Jeigu perdavimo funkcija TF(p1,…, pn) pakeičiama, šis veiksmas atliekamas taip, kad nebūtų daroma žalingo poveikio aplinkai ir nesumažėtų ĮVSITK bandymo procedūrų veiksmingumas. Visų pirma turi būti užtikrinama sąlyga: ∫ TF (p1,…, pn) * Q (p1,…, pn) dp = ∫ Q (p1,…, pn) dp čia: — dp – visą parametrų rinkinį pi (i = 1,…,n) apimantis integralas, — Q(p1,…, pn) – parametrus pi (i = 1,…,n) atitinkančio įvykio tikimybės įprastinėmis važiavimo sąlygomis tankis.“; |
3. |
įterpiamas šis 3.1.0 punktas:
|
4. |
5.3 punktas išbraukiamas; |
5. |
5.4 punktas pakeičiamas taip: „5.4. Dinaminės sąlygos Dinaminės sąlygos apima kelio nuolydžio, priešinio vėjo, važiavimo dinamikos (greitėjimo, lėtėjimo) ir pagalbinių sistemų poveikį bandomosios transporto priemonės energijos sąnaudoms ir išmetamų teršalų kiekiui. Dinaminių sąlygų tinkamumo patikra atliekama užbaigus bandymą ir naudojant NITMS užregistruotus duomenis. Ši patikra atliekama dviem etapais:
|
6. |
6.8 punktas pakeičiamas taip:
|
7. |
6.11 punktas papildomas šiuo sakiniu: „Be to, proporcingas suminis altitudės padidėjimas turi būti mažesnis kaip 1 200 m/100 km; jis nustatomas pagal 7b priedėlį.“; |
8. |
9.5 punktas pakeičiamas taip:
|
9. |
1 priedėlis iš dalies keičiamas taip:
|
10. |
2 priedėlio 8 punkto 4 lentelės 2 išnaša pakeičiama taip:
|
11. |
6 priedėlio 2 punkto ši apibrėžtis išbraukiama:
|
12. |
į 6 priedėlio 2 punktą įterpiamos šių parametrų apibrėžtys:
|
13. |
6 priedėlio 3.1 punkto pirma pastraipa pakeičiama taip: „Tikroji varomiesiems ratams perduodama galia Pr,i – bendroji galia, būtina oro pasipriešinimui, riedėjimo pasipriešinimui, kelio nuolydžiams, išilginei transporto priemonės inercijai ir ratų sukimosi inercijai įveikti.“; |
14. |
6 priedėlio 3.2 punktas pakeičiamas taip: „3.2. Važiavimo atkarpų mieste, užmiestyje ir greitkeliu slankiųjų vidurkių klasifikavimas Nustatomi važiavimo mieste atkarpos ir viso maršruto standartiniai galios dažniai (žr. 3.4 dalį) ir atskirai įvertinamas su visu maršrutu ir su važiavimo mieste atkarpa susijęs teršalų kiekis. Todėl pagal 3.3 dalį apskaičiuoti slankieji trijų sekundžių vidurkiai vėliau priskiriami važiavimo mieste ir važiavimo ne mieste sąlygoms pagal greičio signalą (vi) tam tikrą sekundę i, kaip nustatyta 1-1 lentelėje. 1-1 lentelė Greičio intervalai, pagal kuriuos bandymo duomenys taikant galios paskirstymo metodą priskiriami važiavimo mieste, užmiestyje ir greitkeliu sąlygoms
|
15. |
6 priedėlio 3.9 punktas pakeičiamas taip: „3.9. Su nuvažiuotu atstumu susijusio svertinio išmetamųjų teršalų kiekio apskaičiavimas Su laiku susiję per bandymą nustatyti išmetamųjų teršalų kiekio svertiniai vidurkiai į važiavimo mieste duomenų rinkinio ir bendro duomenų rinkinio su atstumu susijusį išmetamųjų teršalų kiekį po vieną kartą perskaičiuojami taip:
Naudojant šias formules apskaičiuojami toliau nurodytų teršalų svertiniai vidurkiai visame maršrute ir važiavimo mieste atkarpoje:
|
16. |
įterpiami šie 7a ir 7b priedėliai: „7a priedėlis Bendrosios važiavimo dinamikos patikra 1. ĮVADAS Šiame priedėlyje aprašytos skaičiavimo procedūros, pagal kurias atliekama bendrosios važiavimo dinamikos patikra ir nustatomas bendrosios važiavimo dinamikos perteklius arba nepakankamumas važiavimo mieste, užmiestyje ir greitkeliu etapuose. 2. SUTARTINIAI ŽENKLAI
žymuo i nurodo laiko tarpsnį; žymuo j nurodo laiko tarpsnį teigiamo pagreičio duomenų rinkiniuose; žymuo k nurodo kategoriją (t = bendra, u = miesto, r = užmiesčio, m = greitkelio);
3. MARŠRUTO RODIKLIAI 3.1. Skaičiavimas 3.1.1. Išankstinis duomenų apdorojimas Dinaminiai parametrai, pvz., pagreitis, v · apos ar STP, nustatomi naudojant greičio signalą, kurio tikslumas ne mažesnis kaip 0,1 % esant didesniam kaip 3 km/h greičiui, o vertės skaitomos 1 Hz dažniu. Paprastai šį tikslumo reikalavimą atitinka ratų (sukimosi) greičio signalai. Patikrinama, ar greičio charakteristikoje nėra defektinių ar abejones keliančių ruožų. Tokiuose ruožuose transporto priemonės greičio charakteristikai būdingi laipteliai, šuoliai, horizontalios atkarpos arba trūkiai. Trumpos defektinės atkarpos turi būti ištaisomos, pvz., duomenis interpoliuojant arba atliekant lyginamąją analizę pagal pagalbinį greičio signalą. Arba galima trumpų maršrutų, kuriuose yra defektinių atkarpų, į vėlesnę duomenų analizę neįtraukti. Antruoju etapu pagreičio vertės rūšiuojamos didėjimo tvarka, kad būtų galima nustatyti pagreičio skyrą ares = (mažiausia pagreičio vertė > 0). Jeigu ares ≤ 0,01 m/s 2, transporto priemonės greičio matavimas pakankamai tikslus. Jeigu 0,01 < ares ≤ rmax m/s2, glodinama naudojant T4253 Hano filtrą. Jeigu ares > rmax m/s2, maršruto matavimų duomenys netinkami. Taikant T4253 Hano filtrą atliekami šie apskaičiavimai: glodinimas pradedamas slankiąja mediana 4, kuri centruojama naudojant slankiąją medianą 2. Tada vertės dar kartą glodinamos taikant slankiąją medianą 5, slankiąją medianą 3 ir taikant slankiuosius svorinius vidurkius. Liekanos apskaičiuojamos iš pradinės sekos atimant glodintą seką. Po to visas procesas kartojamas su apskaičiuotomis liekanomis. Galiausiai, atimant per pirmą procesą nustatytas glodintas vertes, apskaičiuojamos glodintos liekanos. Turint tinkamą greičio charakteristiką atliekami 3.1.2 punkte aprašyti skaičiavimai ir grupavimas. 3.1.2. Atstumo, pagreičio ir v · a apskaičiavimas Toliau nurodyti apskaičiavimai atliekami naudojant visą greičio laikinę charakteristiką (1 Hz skyra) nuo pirmos sekundės iki tt (paskutinė sekundė). Su kiekvienu duomenų ėminiu siejamas atstumo prieaugis apskaičiuojamas taip: di = vi /3,6, i = 1 to Nt čia:
Pagreitis apskaičiuojamas taip: ai = (v i + 1 – v i – 1)/(2 · 3,6), i = 1 to Nt čia: ai pagreitis per laiko tarpsnį i [m/s2]. Kai i = 1, vi – 1 = 0, kai i = Nt , vi + 1 = 0. Transporto priemonės greičio ir pagreičio sandauga apskaičiuojama taip: (v · a)i = vi · ai /3,6, i = 1 to Nt čia: (v · a)i tikrojo transporto priemonės greičio ir pagreičio per laiko tarpsnį i sandauga [m2/s3 arba W/kg]. 3.1.3. Rezultatų grupavimas Apskaičiavus ai ir (v · a)i , vertės vi , di , ai ir (v · a)i rikiuojamos transporto priemonės greičio didėjimo tvarka. Visi duomenų rinkiniai, kuriuose vi ≤ 60 km/h, priskiriami „miesto“ greičio intervalui, visi duomenų rinkiniai, kuriuose 60 km/h < vi ≤ 90 km/h, priskiriami „užmiesčio“ greičio intervalui, o visi duomenų rinkiniai, kuriuose vi > 90 km/h , priskiriami „greitkelio“ greičio intervalui. Kiekviename greičio intervale turi būti 150 arba daugiau duomenų rinkinių, kuriuose pagreičio vertė ai > 0,1 m/s 2. Apskaičiuojamas kiekvieno greičio intervalo vidutinis transporto priemonės greitis : , i = 1 iki Nk,k = u,r,m čia: Nk bendras ėminių skaičius važiavimo mieste, užmiestyje ir greitkeliu atkarpose 3.1.4. Greičio intervalo v · apos_[95] apskaičiavimas v · apos verčių 95-asis procentilis apskaičiuojamas taip: Kiekviename greičio intervale duomenų rinkinių, kuriuose ai,k ≥ 0,1 m/s2 , (v · a) i,k vertės rikiuojamos didėjimo tvarka ir nustatomas bendras šių ėminių skaičius Mk . Tada su ai,k ≥ 0,1 m/s2 susijusioms (v · apos ) j,k vertėms priskiriamos procentilio vertės: Mažiausiai v · apos vertei priskiriamas 1/Mk procentilis, antrai mažiausiai – 2/Mk , trečiai mažiausiai – 3/Mk , o didžiausiai – Mk /Mk = 100 %. (v · apos ) k _[95] yra (v · apos ) j,k vertė, kurios j/Mk = 95 %. Jeigu j/Mk = 95 % vertės nėra, (v · apos ) k _[95] apskaičiuojamas tiesiškai interpoliuojant iš dviejų gretimų ėminių j ir j+1, kurių j/Mk < 95 % ir (j + 1)/Mk > 95 %. Kiekvieno greičio intervalo santykinis teigiamas pagreitis apskaičiuojamas taip: RPAk = Σ j (Δt · (v · apos ) j,k )/Σ idi,k , j = 1 iki Mk,i = 1 iki Nk,k = u,r,m čia: RPAk santykinis teigiamas pagreitis važiavimo mieste, užmiestyje ir greitkeliu atkarpose [m/s2 arba kWs/(kg*km)]
4. VAŽIAVIMO DUOMENŲ GALIOJIMO PATIKRA 4.1.1. Greičio intervalo v*apos_[95] patikra (v [km/h]) Jei ir , važiavimo duomenys negalioja. Jei ir , važiavimo duomenys negalioja. 4.1.2. Greičio intervalo STP patikra Jei ir , važiavimo duomenys negalioja. Jei ir STPk < 0,025, važiavimo duomenys negalioja. 7b priedėlis Maršruto suminio teigiamo aukščio padidėjimo nustatymas 1. ĮVADAS Šiame priedėlyje aprašyta procedūra, pagal kurią nustatomas suminis ĮVSITK nustatymo maršruto aukščio padidėjimas. 2. SUTARTINIAI ŽENKLAI
3. BENDRIEJI REIKALAVIMAI Suminis teigiamas aukščio padidėjimas ĮVSITK nustatymo maršrute nustatomas pagal tris parametrus: naudojant GPS išmatuotą akimirkinę transporto priemonės altitudę hGPS,i [m virš jūros lygio], akimirkinį transporto priemonės greitį, fiksuojamą 1 Hz dažniu, ir atitinkamą nuo bandymo pradžios praėjusį laiką t [s]. 4. SUMINIO TEIGIAMO AUKŠČIO PADIDĖJIMO APSKAIČIAVIMAS 4.1. Bendrieji dalykai Suminis teigiamas aukščio padidėjimas ĮVSITK nustatymo maršrute apskaičiuojamas pagal trijų etapų procedūrą, kurią sudaro: i) atranka ir principinė duomenų kokybės patikra, ii) akimirkinių transporto priemonės duomenų taisymas ir iii) suminio teigiamo aukščio padidėjimo apskaičiavimas. 4.2. Atranka ir principinė duomenų kokybės patikra Patikrinamas akimirkinių transporto priemonės greičio duomenų išsamumas. Leidžiama įvesti trūkstamus duomenis, jeigu trūkiai atitinka 4 priedėlio 7 punkte nustatytus reikalavimus; antraip bandymo rezultatai panaikinami. Patikrinamas akimirkinių altitudės duomenų išsamumas. Duomenų trūkiai užpildomi duomenis interpoliuojant. Interpoliuojant nustatytų duomenų tinkamumas patikrinamas pagal topografinį žemėlapį. Interpoliuotus duomenis rekomenduojama pataisyti, jeigu galioja sąlyga: |hGPS(t) – hžemėlap(t)| > 40 m Altitudė pataisoma taip, kad: h(t) = hžemėlap(t) čia:
4.3. Akimirkinių transporto priemonės altitudės duomenų taisymas Altitudė h(0) maršruto pradžioje ties d(0) nustatoma naudojant GPS ir patikrinama lyginant su topografinio žemėlapio informacija. Nuokrypis neturi būti didesnis kaip 40 m. Visi akimirkiniai altitudės duomenys h(t) turi būti pataisomi, jeigu galioja sąlyga: |h(t) – h(t – 1)| > (v(t)/3,6 * sin45°) Altitudė pataisoma taip, kad: hpatais(t) = hpatais (t-1) čia:
Užbaigus taisymo procedūrą gaunamas galiojantis altitudės duomenų rinkinys. Šis duomenų rinkinys naudojamas atliekant 4.4 punkte aprašytą galutinį suminio teigiamo aukščio padidėjimo apskaičiavimą. 4.4. Galutinis suminio teigiamo aukščio padidėjimo apskaičiavimas 4.4.1. Tolygiosios erdvinės skyros nustatymas Visas maršrutu nuvažiuotas atstumas dvisas [m] nustatomas sudėjus visus akimirkinius atstumus d i. Akimirkinis atstumas d i nustatomas taip:
čia:
Suminis aukščio padidėjimas apskaičiuojamas naudojant tolygios 1 m erdvinės skyros duomenis, pradedant nuo pirmojo matavimo maršruto pradžioje d(0). Pavieniai 1 m skyra nustatyti duomenų taškai laikomi maršruto taškais, nusakomais konkrečia atstumo verte d (pvz., 0, 1, 2, 3 m…) ir atitinkama altitude h(d) [m virš jūros lygio]. Kiekvieno pavienio maršruto taško d altitudė apskaičiuojama interpoliuojant akimirkinę altitudę hpatais(t):
čia:
4.4.2. Papildomas duomenų glodinimas Kiekvieno pavienio maršruto taško altitudės duomenys glodinami taikant dviejų etapų procedūrą; d a ir d e žymi atitinkamai pirmą ir paskutinį duomenų tašką (1 pav.). Pirmasis glodinimo etapas atliekamas taip: kai d ≤ 200 m kai 200 m < d < (de – 200 m) kai d ≥ (de – 200 m) h int,sm,1(d) = h int,sm,1(d – 1 m) + kelio nuolyd,1(d), d = da + 1 to de h int,sm,1(da ) = hint (da ) + kelio nuolyd,1(da ) čia:
Antrasis glodinimo etapas atliekamas taip: kai d ≤ 200 m kai 200 m < d < (de – 200 m) kai d ≥ (de – 200 m) čia:
1 pav. Interpoliuotų altitudės signalų glodinimo procedūra 4.4.3. Galutinio rezultato apskaičiavimas Teigiamas suminis aukščio padidėjimas maršrute apskaičiuojamas integruojant visas teigiamas interpoliuotas ir glodintas kelio nuolydžio vertes, t. y. kelionuolydis,2(d). Rezultatas turėtų būti normalizuojamas pagal visą per bandymą nuvažiuotą atstumą d visas ir išreiškiamas suminiu aukščio padidėjimu metrais vienam šimtui kilometrų nuvažiuoto atstumo. 5. SKAITINIS PAVYZDYS 1 ir 2 lentelėse nurodyti teigiamo aukščio padidėjimo skaičiavimo remiantis duomenimis, užregistruotais atliekant transporto priemonės išmetamų teršalų kiekio nustatymo bandymą su NITMS, etapai. Siekiant glaustumo pateikiama 800 m atkarpa ir 160 s intervalas. 5.1. Atranka ir principinė duomenų kokybės patikra Atranka ir principinė duomenų kokybės patikra atliekama dviem etapais. Pirmuoju patikrinamas transporto priemonės greičio duomenų išsamumas. Pateiktame duomenų ėminyje (žr. 1 lentelę) transporto priemonės greičio duomenų pertrūkių nenustatyta. Antruoju etapu patikrinamas altitudės duomenų išsamumas; duomenų ėminyje trūksta su 2 ir 3 sekundėmis susijusių altitudės duomenų. Spragos užpildomos interpoliuojant GPS signalą. Be to, GPS altitudė patikrinama pagal topografinį žemėlapį; ši patikra apima maršruto pradžios altitudę h(0). Su 112–114 sekundėmis susiję altitudės duomenys pataisomi pagal topografinį žemėlapį, kad būtų laikomasi sąlygos: hGPS(t) – hžemėlap(t) < – 40 m. Atlikus duomenų patikrą gaunami penktosios skilties h(t) duomenys. 5.2. Akimirkinių transporto priemonės altitudės duomenų taisymas Kitu etapu 1–4, 111–112 ir 159–160 sekundžių altitudės duomenys h(t) pataisomi pagal 0, 110 ir 158 sekundžių altitudės vertes, nes galioja sąlyga: |h(t) – h(t – 1)| > (v(t)/3,6 * sin45°) Pataisius duomenis gaunami šeštosios skilties hpatais(t) duomenys. Altitudės duomenų patikros ir taisymo etapų rezultatas pateiktas 2 pav. 5.3. Suminio teigiamo aukščio padidėjimo apskaičiavimas 5.3.1. Tolygiosios erdvinės skyros nustatymas Akimirkinis atstumas di apskaičiuojamas išmatuotą transporto priemonės akimirkinį greitį (km/h) dalijant iš 3,6 (1 lentelės 7 skiltis). Perskaičiavus altitudės duomenis, kad būtų užtikrinama tolygi 1 m erdvinė skyra, nustatomi pavieniai maršruto taškai d (2 lentelės 1 skiltis) ir juos atitinkančios altitudės vertės hint(d) (2 lentelės 7 skiltis). Kiekvieno pavienio maršuto taško d altitudė apskaičiuojama interpoliuojant išmatuotas akimirkinės altitudės hpatais vertes:
5.3.2. Papildomas duomenų glodinimas 2 lentelėje pirmasis ir paskutinysis pavieniai maršruto taškai yra atitinkamai d a = 0 m ir d e = 799 m. Kiekvieno pavienio maršruto taško altitudės duomenys glodinami taikant dviejų etapų procedūrą. Pirmą glodinimo etapą sudaro:
pasirinkta siekiant pademonstruoti glodinimą kai d ≤ 200 m
pasirinkta siekiant pademonstruoti glodinimą kai 200 m < d < (599 m)
pasirinkta siekiant pademonstruoti glodinimą kai d ≥ (599 m) Glodinta ir interpoliuota altitudė apskaičiuojama taip: h int,sm,1(0) = hint (0) + kelio nuolyd,1(0) = 120,3 + 0,0033 ≈ 120,3033 m h int,sm,1(799) = h int,sm,1(798) + kelio nuolyd,1(799) = 121,2550 – 0,0220 = 121,2330 m Antras glodinimo etapas:
pasirinkta siekiant pademonstruoti glodinimą kai d ≤ 200 m
pasirinkta siekiant pademonstruoti glodinimą kai 200 m < d < (599)
pasirinkta siekiant pademonstruoti glodinimą kai d ≥ (599 m) 5.3.3. Galutinio rezultato apskaičiavimas Teigiamas suminis aukščio padidėjimas maršrute apskaičiuojamas integruojant visas teigiamas interpoliuotas ir glodintas kelio nuolydžio vertes, t. y. kelionuolydis,2(d). Pateiktame pavyzdyje visas nuvažiuotas atstumas buvo dvisas = 139,7 km ir visų teigiamų interpoliuotų ir glodintų kelio nuolydžių vertė buvo 516 m. Vadinasi, buvo užtikrintas 516 × 100/139,7 = 370 m/100 km teigiamas suminis aukščio padidėjimas. 1 lentelė Akimirkinės transporto priemonės altitudės duomenų taisymas
2 lentelė Kelio nuolydžio apskaičiavimas
2 pav. Duomenų patikros ir taisymo rezultatas. Naudojant GPS išmatuotas altitudės profilis hGPS(t), pagal topografinį žemėlapį nustatytas altitudės profilis hžemėlap(t), atlikus duomenų atranką ir principinę jų kokybės patikrą parengtas altitudės profilis h(t) ir pataisyti duomenys hpatais(t) , nurodyti 1 lentelėje 3 pav. Pataisyto altitudės profilio hpatais(t) bei glodintos ir interpoliuotos altitudės hint,sm,1 palyginimas 2 lentelė Teigiamo aukščio padidėjimo apskaičiavimas
|
(1) Išmetamo CO kiekis matuojamas ir registruojamas atliekant ĮVSITK bandymus.
(2) Išmetamo CO kiekis matuojamas ir registruojamas atliekant ĮVSITK bandymus.