31.3.2016

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 81/99

---

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2016/426

2016 m. kovo 9 d.

dėl dujinį kurą deginančių prietaisų, kuriuo panaikinama Direktyva 2009/142/EB

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)	Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/142/EB (3) nustatytos dujinį kurą deginančių prietaisų (toliau – prietaisai) pateikimo rinkai ir eksploatacijos pradžios taisyklės;

(2)

Direktyva 2009/142/EB grindžiama naujojo požiūrio principais, įtvirtintais 1985 m. gegužės 7 d. Tarybos rezoliucijoje dėl naujojo požiūrio į techninį derinimą ir standartus (4). Taigi joje įtvirtinti tik esminiai prietaisams taikomi reikalavimai, o technines specifikacijas priima Europos standartizacijos komitetas (toliau – CEN) ir Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetas (toliau – Cenelec) pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1025/2012 (5). Taip nustačius atitiktį darniesiems standartams, kurių nuorodos numeriai skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, numatoma atitikties Direktyvos 2009/142/EB reikalavimams prielaida. Iš įgytos patirties matyti, kad tie svarbiausi principai tame sektoriuje pasitvirtino ir juos reikėtų palikti galioti ir net papildomai skatinti ateityje;

(3)

iš patirties, įgytos įgyvendinant Direktyvą 2009/142/EB, paaiškėjo, kad reikia iš dalies pakeisti tam tikras jos nuostatas, siekiant jas patikslinti ir atnaujinti, ir taip užtikrinti teisinį tikrumą, kiek tai susiję su terminų apibrėžtimis, susijusiomis su jos taikymo sritimi, valstybių narių pranešimų apie jų teritorijoje naudojamų dujų rūšis ir atitinkamus tiekimo slėgius turiniu bei tam tikrais esminiais reikalavimais;

(4)

kadangi taikymo sritis, esminiai reikalavimai ir atitikties vertinimo procedūros visose valstybėse narėse turi būti vienodi, nesuteikiama beveik jokio lankstumo perkeliant naujojo požiūrio principais grindžiamą direktyvą į nacionalinę teisę. Siekiant supaprastinti reglamentavimo sistemą, Direktyva 2009/142/EB turėtų būti pakeista reglamentu, kuris yra tinkama teisinė priemonė, nes juo nustatomos aiškios ir išsamios taisyklės, kuriomis nesuteikiama galimybių valstybėms narėms jas skirtingai perkelti į nacionalinę teisę, taigi užtikrinamas vienodas įgyvendinimas visoje Sąjungoje;

(5)

Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 768/2008/EB (6) nustatyti bendrieji principai ir orientacinės nuostatos, skirti taikyti sektorių teisės aktams, siekiant nustatyti nuoseklų tų teisės aktų peržiūros ar jų išdėstymo nauja redakcija pagrindą. Siekiant užtikrinti suderinamumą su kitais konkrečių sektorių gaminius reglamentuojančiais teisės aktais, Direktyva 2009/142/EB turėtų būti pritaikyta prie to sprendimo;

(6)	Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 765/2008 (7) nustatytos atitikties vertinimo įstaigų akreditavimo taisyklės, numatyta gaminių rinkos priežiūros ir gaminių iš trečiųjų šalių tikrinimo sistema ir nustatyti bendrieji žymėjimo CE ženklu principai;

(7)

šio reglamento taikymo sritis turėtų atspindėti Direktyvos 2009/142/EB taikymo sritį. Šis reglamentas turėtų būti taikomas buitiniams ir nebuitiniams prietaisams, kurie yra skirti tam tikroms konkrečioms paskirtims, ir pagalbiniams įtaisams, kurie suprojektuoti taip, kad juos būtų galima montuoti tokiuose prietaisuose;

(8)

šis reglamentas reglamentuoja prietaisus ir pagalbinius įtaisus, kurie yra nauji Sąjungos rinkai tuo metu, kai jie pateikiami rinkai; tai reiškia, kad jie yra Sąjungoje įsisteigusio gamintojo pagaminti nauji prietaisai ir pagalbiniai įtaisai arba iš trečiosios valstybės importuoti prietaisai ir pagalbiniai įtaisai, neatsižvelgiant į tai, ar jie yra nauji, ar naudoti;

(9)

prietaisai, turintys istorinę ar meninę vertę, kaip apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 36 straipsnyje, ir neeksploatuojami, kaip antai antikvariniai ir kiti parodoms ar kolekcijoms naudojami prietaisai, neturėtų būti laikomi prietaisais, kuriuos reglamentuoja šis reglamentas;

(10)	šis reglamentas turėtų būti taikomas visų rūšių tiekimui, įskaitant nuotolinį pardavimą;

(11)	šiuo reglamentu turėtų būti siekiama užtikrinti prietaisų ir pagalbinių įtaisų vidaus rinkos veikimą, kiek tai susiję su dujų saugos pavojaus ir energijos vartojimo efektyvumo aspektais;

(12)	šis reglamentas neturėtų būti taikomas aspektų, kuriems konkrečiau taikomi kiti derinamieji Sąjungos teisės aktai, atžvilgiu. Tai apima priemones, patvirtintas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB (8);

(13)

pagal šį reglamentą valstybėms narėms turėtų būti neleidžiama nustatyti griežtesnių sveikatos, saugos ir energijos taupymo reikalavimų, kuriais būtų draudžiama, ribojama ar kliudoma tiekti rinkai ir pradėti naudoti prietaisus, kurie atitinka šį reglamentą. Tačiau tai neturėtų daryti poveikio valstybių narių galimybei įgyvendinant kitus Sąjungos aktus nustatyti reikalavimus, kuriais daromas poveikis gaminių, įskaitant prietaisus, energijos vartojimo efektyvumui tiek, kiek tokios priemonės yra suderinamos su SESV;

(14)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB (9) reikalaujama, kad valstybės narės į savo statybos reglamentus ir kodeksus įtrauktų atitinkamas priemones, kad būtų didinama visų rūšių atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis statybos sektoriuje. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES (10) reikalaujama, kad valstybės narės nustatytų minimalius pastatams ir pastatų dalims taikomus energinio naudingumo reikalavimus ir esamuose pastatuose įrengtoms techninėms pastato sistemoms taikomus bendro energinio naudingumo reikalavimus. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES (11) reikalaujama, kad valstybės narės imtųsi pakankamų priemonių, kuriomis būtų laipsniškai mažinamas energijos suvartojimas įvairiose vietose, įskaitant pastatus;

(15)

šiuo reglamentu neturėtų būti daromas poveikis valstybių narių pareigai priimti priemones dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir dėl energijos naudojimo efektyvumo pastatuose pagal direktyvas 2009/28/EB, 2010/31/ES ir 2012/27/ES. Tai, kad tam tikromis aplinkybėmis nacionalinėmis priemonėmis gali būti ribojamas prietaisų, atitinkančių šiame reglamente nustatytą racionalaus energijos vartojimo reikalavimą, įrengimas, suderinama su tų direktyvų tikslais, su sąlyga, kad tokiomis priemonėmis nesudaroma nepagrįstų rinkos kliūčių;

(16)	valstybės narės turėtų imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad prietaisai būtų tiekiami rinkai ir pradedami naudoti tik tuo atveju, kai juos naudojant įprastu būdu nekyla pavojaus žmonių ar naminių gyvūnų sveikatai ir saugai arba turto saugai;

(17)

šiuo reglamentu neturėtų būti daromas poveikis valstybių narių teisei nustatyti taisykles dėl prietaisų eksploatacijos pradžios ar periodiškų patikrinimų, ar kitų priemonių, kaip antai montuotojų mokymo ar sertifikavimo, siekiant užtikrinti tinkamą prietaisų įrengimą, naudojimą ir priežiūrą, įskaitant atsargumo ir saugos priemones. Tos taisyklės ir priemonės būtinos siekiant apsisaugoti nuo apsinuodijimo dujomis, įskaitant anglies monoksidą (CO), ir nuo visų sveikatai ir saugai kenksmingų medžiagų nutekėjimo;

(18)

šiuo reglamentu neturėtų būti daromas poveikis valstybių narių teisei nustatyti tokius reikalavimus, kuriuos jos laiko būtinais, dėl įrengimo aspektų, patalpų vėdinimo sąlygų ir su pastato sauga ir jo energiniu naudingumu susijusių aspektų, su sąlyga, kad tais reikalavimais nenustatomi prietaisų projektavimo reikalavimai;

(19)

šis reglamentas neapima pavojaus, kuris kyla netinkamai įrengus, naudojant ar prižiūrint prietaisus, todėl valstybės narės turėtų būti raginamos imtis priemonių, kad užtikrintų, jog visuomenė būtų informuota apie pavojų sveikatai ir saugai, susijusį su degimo produktais, ir būtinybę imtis tinkamų atsargumo ir saugos priemonių, inter alia, atsižvelgiant į išmetamą anglies monoksidą;

(20)

nors šiuo reglamentu nereglamentuojamos dujų tiekimo sąlygos valstybėse narėse, juo turėtų būti atsižvelgta į tai, kad valstybėse narėse galioja skirtingos dujų rūšių ir tiekimo slėgio sąlygos, nes dujinio kuro techninės charakteristikos nėra suderintos. Dujų rūšių sudėtis ir specifikacijos bei tiekimo slėgio specifikacijos toje vietojirektyvą 2009/28/EB, siekiant vykdyti savo įsipareigojimus padidinti visos suvartojamos energijos dalį, kurią sudaro atsinaujinančiųjų išteklių energija ir ypač biodujos, jos raginamos apsvarstyti galimybes įpurkšti tokias dujas į dujų skirstymo tinklus;

(21)

siekiant išvengti prekybos prietaisais kliūčių dėl to, kad dujų tiekimo sąlygos dar nėra suderintos, ir užtikrinti, kad ekonominės veiklos vykdytojai būtų pakankamai informuoti, valstybės narės turėtų pranešti kitoms valstybėms narėms ir Komisijai apie jų teritorijoje naudojamas dujų rūšis ir atitinkamus tiekimo slėgius bei laiku pranešti apie bet kokius susijusius pakeitimus;

(22)

pranešdamos apie dujų rūšis ir tiekimo slėgį valstybės narės turėtų pateikti informaciją, kuri būtina ekonominės veiklos vykdytojams. Tomis aplinkybėmis pirminis tiekiamo dujinio kuro šaltinis nėra svarbus prietaisų charakteristikoms, veiksmingumui ir suderinamumui su dujų tiekimo sąlygomis, apie kurias pranešta;

(23)	nustatydamos savo teritorijose naudojamas dujų šeimas ir dujų grupes valstybės narės skatinamos atsižvelgti į vykdomą dujų savybių standartizavimo veiklą ir taip visoje Sąjungoje užtikrinti nuoseklų ir koordinuotą požiūrį į dujinio kuro suderinimą, kuris būtų įgyvendintas vykdant standartizavimą;

(24)

kai remdamosi Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/73/EB (12) ir nuolatine CEN standartizavimo veikla, susijusia su dujų savybių specifikacijomis, valstybės narės imasi konkrečių priemonių, kuriomis siekiama skatinti platesnį biodujų naudojimą jas įpurškiant į dujų skirstymo tinklus arba tiekiant jas per atskiras sistemas, jos turėtų užtikrinti, kad jų pranešimai apie dujų rūšis būtų atnaujinti laiku tais atvejais, kai tiekiamų dujų kokybė nebėra tokia, kaip buvo pranešta anksčiau;

(25)

valstybėms narėms rengiant savo nacionalinius veiksmų planus pagal Direktyvą 2009/28/EB, siekiant vykdyti savo įsipareigojimus padidinti visos suvartojamos energijos dalį, kurią sudaro atsinaujinančiųjų išteklių energija ir ypač biodujos, jos raginamos apsvarstyti galimybes įpurkšti tokias dujas į dujų skirstymo tinklus;

(26)	valstybės narės turėtų imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad dujų tiekimo sąlygos nesudarytų kliūčių prekybai ir kad jomis nebūtų apribojamas prietaisų, kurie atitinka vietos dujų tiekimo sąlygas, eksploatacijos pradžia;

(27)	prietaisams, kuriems taikomas šis reglamentas ir kurie jį atitinka, turėtų būti taikomas laisvo prekių judėjimo principas. Tokius prietaisus turėtų būti leidžiama pradėti naudoti, jei jie atitinka vietos dujų tiekimo sąlygas;

(28)	prietaiso kategorijos ženklu, nurodytu ant prietaiso ar jo duomenų plokštelės, nustatoma tiesioginė sąsaja su dujų, kurias deginti saugiai ir norimu veiksmingumo lygiu prietaisas suprojektuotas, šeimomis ir (arba) grupėmis ir taip užtikrinama, kad prietaisas atitiktų vietos dujų tiekimo sąlygas;

(29)	siekiant užtikrinti, kad įprastu būdu naudojant prietaisus norimu veiksmingumo lygiu jie būtų saugūs, turėtų būti laikomasi esminių šiame reglamente nustatytų reikalavimų;

(30)	esminiai reikalavimai turėtų būti aiškinami ir taikomi taip, kad projektuojant ir gaminant būtų atsižvelgiama į projektavimo ir gamybos naujoves ir į techninius bei ekonominius aspektus, atitinkančius aukšto lygio sveikatos ir saugos apsaugą ir racionalų energijos vartojimą;

(31)

ekonominės veiklos vykdytojai turėtų būti atsakingi už prietaisų ir pagalbinių įtaisų atitiktį šio reglamento reikalavimams jų atitinkamo vaidmens tiekimo grandinėje atžvilgiu, kad būtų užtikrintas aukštas visuomenės interesų apsaugos, kaip antai žmonių ir naminių gyvūnų sveikatos apsaugos ir saugos, vartotojų ir turto apsaugos, lygis ir racionalus energijos vartojimas bei garantuota sąžininga konkurencija Sąjungos rinkoje;

(32)

visi tiekimo ir platinimo grandinėje veikiantys ekonominės veiklos vykdytojai turėtų imtis tinkamų priemonių siekdami užtikrinti, kad visi jų rinkai tiekiami prietaisai ar pagalbiniai įtaisai atitiktų šį reglamentą. Reikia aiškiai ir proporcingai paskirstyti pareigas, kurios atitiktų kiekvieno tiekimo ir platinimo grandinėje dalyvaujančio ekonominės veiklos vykdytojo vaidmenį;

(33)	gamintojas gerai išmano projektavimo ir gamybos procesą, todėl gali geriausiai atlikti atitikties vertinimo procedūrą. Todėl atitikties vertinimas turėtų išlikti tik gamintojo pareiga;

(34)

gamintojas turėtų pateikti pakankamai išsamios informacijos apie numatomą prietaiso naudojimo paskirtį, kad prietaisą būtų galima tinkamai ir saugiai įrengti, pradėti eksploatuoti, naudoti ir prižiūrėti. Į tokią informaciją gali reikėti įtraukti technines prietaiso ir jo įrengimo aplinkos sąveikos specifikacijas;

(35)	šis reglamentas neturėtų būti taikomas fiziniams asmenims, neprofesionaliai gaminantiems prietaisus ir naudojantiems juos išimtinai savo reikmėms;

(36)	tam, kad būtų pagerinti ekonominės veiklos vykdytojų, nacionalinių rinkos priežiūros institucijų ir vartotojų ryšiai, valstybės narės turėtų skatinti ekonominės veiklos vykdytojus nurodyti ne tik pašto adresą, bet ir interneto svetainės adresą;

(37)

būtina užtikrinti, kad iš trečiųjų šalių į Sąjungos rinką patenkantys prietaisai ir pagalbiniai įtaisai atitiktų šio reglamento reikalavimus, visų pirma, kad gamintojai būtų atlikę tinkamas tų prietaisų ir pagalbinių įtaisų atitikties vertinimo procedūras. Todėl turėtų būti priimta nuostata, kad importuotojai užtikrintų, jog rinkai jų pateikiami prietaisai ir pagalbiniai įtaisai atitiktų šio reglamento reikalavimus, ir kad jie nepateiktų rinkai tokių reikalavimų neatitinkančių arba pavojų keliančių prietaisų ir pagalbinių įtaisų. Taip pat turėtų būti priimta nuostata, kad importuotojai užtikrintų, jog buvo atliktos atitikties vertinimo procedūros, ir kad kompetentingos nacionalinės institucijos galėtų patikrinti prietaisų bei pagalbinių įtaisų žymėjimą CE ženklu ir gamintojų parengtus dokumentus;

(38)	platintojas tiekia prietaisą arba pagalbinį įtaisą rinkai po to, kai juos rinkai patiekia gamintojas ar importuotojas, todėl jie turėtų deramai pasirūpinti, kad tvarkydami prietaisą arba pagalbinį įtaisą nepadarytų neigiamo poveikio jų atitikčiai;

(39)

pateikdamas prietaisą arba pagalbinį įtaisą rinkai kiekvienas importuotojas turėtų ant prietaiso arba pagalbinio įtaiso nurodyti savo pavadinimą (vardą, pavardę), registruotą prekybinį pavadinimą arba registruotą prekių ženklą ir pašto adresą, kuriuo būtų galima į jį kreiptis. Reikėtų numatyti išimtis tais atvejais, kai to negalima padaryti dėl prietaiso arba pagalbinio įtaiso dydžio ar pobūdžio. Tai apima ir atvejus, kai importuotojas turėtų atidaryti pakuotę, kad galėtų ant prietaiso arba pagalbinio įtaiso nurodyti savo pavadinimą (vardą, pavardę) ir adresą;

(40)

ekonominės veiklos vykdytojas, pateikiantis prietaisą arba pagalbinį įtaisą rinkai savo vardu ar naudodamas savo prekių ženklą arba pakeičiantis prietaisą arba pagalbinį įtaisą taip, kad gali pasikeisti jų atitiktis šio reglamento reikalavimams, turėtų būti laikomas gamintoju ir jam turėtų tekti gamintojo pareigos;

(41)

platintojai ir importuotojai yra glaudžiai susiję su rinka, todėl jie turėtų būti įtraukti į kompetentingų nacionalinių institucijų atliekamas rinkos priežiūros užduotis ir būti pasirengę aktyviai jose dalyvauti teikdami toms institucijoms visą būtiną informaciją apie atitinkamą prietaisą arba pagalbinį įtaisą;

(42)

prietaiso arba pagalbinio įtaiso atsekamumo visoje tiekimo grandinėje užtikrinimas padeda padaryti rinkos priežiūrą paprastesnę ir veiksmingesnę. Veiksminga atsekamumo sistema palengvina rinkos priežiūros institucijų užduotį atsekti ekonominės veiklos vykdytojus, patiekusius rinkai reikalavimų neatitinkančius prietaisus arba pagalbinius įtaisus. Saugant pagal šį reglamentą reikalaujamą informaciją, skirtą identifikuoti kitus ekonominės veiklos vykdytojus, neturėtų būti reikalaujama, kad ekonominės veiklos vykdytojai atnaujintų tokią informaciją apie kitus ekonominės veiklos vykdytojus, kurie jiems patiekė prietaisą ar pagalbinį įtaisą arba kuriems jie tiekė prietaisą ar pagalbinį įtaisą;

(43)

šiame reglamente turėtų būti nustatyti tik esminiai reikalavimai. Kad būtų lengviau vertinti atitiktį tiems reikalavimams, būtina numatyti prietaisų ir pagalbinių įtaisų, atitinkančių darniuosius standartus, kurie priimami pagal Reglamentą (ES) Nr. 1025/2012, kad būtų nustatytos išsamios techninės tų reikalavimų specifikacijos, visų pirma susijusios su prietaisų projektavimu, gamyba, veikimu, racionalaus energijos vartojimo bandymais ir įrengimu, atitikties prielaidą;

(44)	Reglamente (ES) Nr. 1025/2012 numatyta prieštaravimo darniesiems standartams procedūra, kuri taikoma, kai tie standartai nevisiškai atitinka šio reglamento reikalavimus;

(45)

kad ekonominės veiklos vykdytojai galėtų įrodyti, kad rinkai tiekiami prietaisai ir pagalbiniai įtaisai atitinka esminius reikalavimus, o kompetentingos institucijos galėtų užtikrinti jų atitiktį esminiams reikalavimams, būtina numatyti atitikties vertinimo procedūras. Sprendime Nr. 768/2008/EB nustatyti atitikties vertinimo procedūrų moduliai, apimantys procedūras nuo nuosaikiausios iki griežčiausios proporcingai galimam susijusio pavojaus ir reikalaujamos saugos lygiui. Siekiant užtikrinti, kad visuose sektoriuose procedūros būtų taikomos nuosekliai, ir siekiant išvengti ad hoc variantų, atitikties vertinimo procedūros turėtų būti pasirenkamos iš tų modulių;

(46)	gamintojai turėtų parengti ES atitikties deklaraciją ir joje pateikti pagal šį reglamentą reikalaujamą informaciją apie prietaiso arba pagalbinio įtaiso atitiktį šio reglamento ir kitų susijusių derinamųjų Sąjungos teisės aktų reikalavimams;

(47)

tam, kad būtų užtikrinta veiksminga prieiga prie informacijos rinkos priežiūros tikslais, informacija, kurios reikalaujama, kad būtų galima nustatyti visus prietaisams arba pagalbiniams įtaisams taikytinus Sąjungos aktus, turėtų būti pateikiama bendroje ES atitikties deklaracijoje. Siekiant sumažinti administracinę naštą ekonominės veiklos vykdytojams, ta bendra ES atitikties deklaracija gali būti byla, sudaryta iš atitinkamų atskirų atitikties deklaracijų;

(48)

CE ženklas, kuriuo nurodoma prietaiso arba pagalbinio įtaiso atitiktis, yra matomas viso proceso, apimančio atitikties vertinimą plačiąja prasme, rezultatas. Bendrieji žymėjimo CE ženklu principai ir jo ryšys su kitais ženklais yra nustatyti Reglamente (EB) Nr. 765/2008. Šiame reglamente turėtų būti prietaisų ir pagalbinių įtaisų žymėjimo CE ženklu taisyklės. Išimtys turėtų būti numatomos tais atvejais, kai CE ženklo negalima pritvirtinti dėl prietaiso arba pagalbinio įtaiso dydžio ar pobūdžio;

(49)

pagalbiniai įtaisai nėra prietaisai – tai tarpiniai gaminiai, kurie skirti prietaisų gamintojams ir kurie skirti montuoti į prietaisą. Vis dėlto pagalbiniai įtaisai turėtų atitikti esminius reikalavimus, kad, įmontuoti į prietaisą arba panaudoti prietaisui sumontuoti, veiktų teisingai pagal numatytą paskirtį. Siekiant užtikrinti supaprastinimą ir užkirsti kelią painiavai ir nesusipratimams, su kuriais gali susidurti gamintojai, vykdydami savo pareigas, laikytina pateisinama tai, kad pagalbiniai įtaisai taip pat būtų žymimi CE ženklu;

(50)	siekiant veiksmingai apsaugoti žmonių ir naminių gyvūnų sveikatą ir užtikrinti jų saugą bei apsaugoti turtą, būtina patikrinti prietaisų ir pagalbinių įtaisų atitiktį esminiams reikalavimams;

(51)	siekiant užtikrinti prietaisų ir pagalbinių įtaisų atitiktį esminiams reikalavimams, būtina nustatyti tinkamas atitikties vertinimo procedūras, kurių turi laikytis gamintojas. Tos procedūros turėtų būti nustatytos atsižvelgiant į Sprendime Nr. 768/2008/EB nustatytus atitikties vertinimo modulius;

(52)	pagal šiame reglamente nustatytas atitikties vertinimo procedūras reikalaujama, kad vertinant atitiktį dalyvautų atitikties vertinimo įstaigos, apie kurias valstybės narės yra pranešusios Komisijai;

(53)

patirtis rodo, kad Direktyvoje 2009/142/EB nustatyti kriterijai, kuriuos atitikties vertinimo įstaigos turi atitikti, kad apie jas būtų pranešta Komisijai, nėra pakankami, kad visoje Sąjungoje būtų užtikrintas vienodai aukštas notifikuotųjų įstaigų teikiamų paslaugų lygis. Vis dėlto labai svarbu, kad visos notifikuotosios įstaigos savo funkcijas vykdytų vienodai gerai ir sąžiningos konkurencijos sąlygomis. Todėl atitikties vertinimo įstaigoms, kurios nori, kad apie jas būtų pranešta, siekiančioms teikti atitikties vertinimo paslaugas, reikia nustatyti privalomus reikalavimus;

(54)	siekiant užtikrinti nuoseklų atitikties vertinimo kokybės lygį, taip pat reikia nustatyti reikalavimus notifikuojančiosioms institucijoms ir kitoms įstaigoms, dalyvaujančioms vertinant ir pranešant apie notifikuotąsias įstaigas bei vykdant jų stebėseną;

(55)	jei atitikties vertinimo įstaiga įrodo atitikį darniuosiuose standartuose nustatytiems kriterijams, turėtų būti laikoma, kad ji atitinka šiame reglamente nustatytus atitinkamus reikalavimus;

(56)	šiame reglamente nustatytą sistemą turėtų papildyti akreditacijos sistema, numatyta Reglamente (EB) Nr. 765/2008. Kadangi akreditacija yra labai svarbi atitikties vertinimo įstaigų kompetencijos tikrinimo priemonė, ją reikėtų taikyti ir pranešimo tikslais;

(57)

Reglamente (EB) Nr. 765/2008 numatytą skaidrią akreditaciją, kuria užtikrinamas būtinas pasitikėjimo atitikties sertifikatais lygis, nacionalinės viešosios institucijos visoje Sąjungoje turėtų laikyti pageidautinu atitikties vertinimo įstaigų techninės kompetencijos įrodymo būdu. Vis dėlto nacionalinės institucijos gali manyti turinčios tinkamų priemonių, kad galėtų pačios atlikti tą vertinimą. Tokiais atvejais, siekdamos užtikrinti tinkamą kitų nacionalinių institucijų atlikto vertinimo patikimumo lygį, jos turėtų Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pateikti reikalaujamus patvirtinamuosius dokumentus, įrodančius įvertintų atitikties vertinimo įstaigų atitiktį atitinkamiems norminiams reikalavimams;

(58)

dažnai atitikties vertinimo įstaigos dalį savo veiklos, susijusios su atitikties vertinimu, paveda atlikti subrangovams arba joms pavaldžioms įstaigoms. Siekiant užtikrinti reikalaujamą Sąjungos rinkai pateiktinų prietaisų ir pagalbinių įtaisų apsaugos lygį, labai svarbu, kad atitikties vertinimą atliekantys subrangovai ir pavaldžiosios įstaigos atitiktų tuos pačius atitikties vertinimo užduočių atlikimo reikalavimus, kurie yra taikomi notifikuotosioms įstaigoms. Todėl svarbu, kad vertinant įstaigų, apie kurias turi būti pranešta, kompetenciją bei veiklos rezultatus ir atliekant jau notifikuotų įstaigų stebėseną taip pat būtų vertinama subrangovų bei pavaldžiųjų įstaigų veikla;

(59)	būtina pasirūpinti, kad pranešimo procedūra būtų veiksmingesnė ir skaidresnė ir visų pirma pritaikyti ją prie naujų technologijų, kad ją būtų galima atlikti internetu;

(60)

notifikuotosios įstaigos gali teikti paslaugas visoje Sąjungoje, todėl tikslinga suteikti kitoms valstybėms narėms ir Komisijai galimybę pareikšti prieštaravimų dėl notifikuotosios įstaigos. Todėl svarbu nustatyti laikotarpį, per kurį būtų galima išnagrinėti visus abejonių ar susirūpinimą dėl atitikties vertinimo įstaigų kompetencijos keliančius klausimus prieš šioms įstaigoms pradedant veikti kaip notifikuotosioms įstaigoms;

(61)

dėl konkurencingumo labai svarbu, kad notifikuotosios įstaigos atitikties vertinimo procedūras taikytų taip, kad ekonominės veiklos vykdytojams neatsirastų nereikalingos naštos. Dėl tos pačios priežasties ir siekiant užtikrinti vienodas sąlygas visiems ekonominės veiklos vykdytojams reikia užtikrinti, kad atitikties vertinimo procedūros būtų taikomos techniškai nuosekliai. Geriausias būdas tai pasiekti – notifikuotosioms įstaigoms tinkamai koordinuoti tarpusavio veiksmus ir bendradarbiauti;

(62)	suinteresuotosios šalys turėtų turėti teisę apskųsti notifikuotosios įstaigos atlikto atitikties vertinimo rezultatus. Dėl tos priežasties svarbu užtikrinti, kad būtų numatyta notifikuotųjų įstaigų priimtų sprendimų apskundimo procedūra;

(63)

siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, būtina patikslinti, kad prietaisams ir pagalbiniams įtaisams, kuriems taikomas šis reglamentas, taikomos Reglamente (EB) Nr. 765/2008 numatytos taisyklės dėl į Sąjungos rinką įvežamų gaminių Sąjungos rinkos priežiūros ir kontrolės. Šiuo reglamentu neturėtų būti užkirstas kelias valstybėms narėms rinktis kompetentingas institucijas toms užduotims atlikti;

(64)

Direktyvoje 2009/142/EB jau numatyta apsaugos procedūra, kuri yra būtina, kad būtų galima užginčyti prietaiso ar pagalbinio įtaiso atitiktį. Kad būtų padidintas skaidrumas ir sutrumpintas dokumentų nagrinėjimo laikas, būtina patobulinti galiojančią apsaugos procedūrą, kad ji taptų efektyvesnė ir būtų pasiremta valstybių narių turimomis ekspertinėmis žiniomis;

(65)

esamą sistemą reikėtų papildyti procedūra, pagal kurią suinteresuotosios šalys būtų informuojamos apie priemones, kurių ketinama imtis dėl prietaisų ir pagalbinių įtaisų, keliančių pavojų žmonių sveikatai ar saugai arba naminiams gyvūnams ar turtui. Be to, ji turėtų sudaryti sąlygas rinkos priežiūros institucijoms, bendradarbiaujant su atitinkamais ekonominės veiklos vykdytojais, imtis veiksmų tokių prietaisų ir pagalbinių įtaisų atžvilgiu ankstesniame etape;

(66)	kai valstybės narės ir Komisija susitaria dėl valstybės narės taikomos priemonės pagrįstumo, Komisija neturėtų imtis papildomų veiksmų, išskyrus atvejus, kai gaminys reikalavimų neatitinka dėl darniojo standarto trūkumų;

(67)

pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl valstybių narių pranešimų dėl dujų tiekimo sąlygų jų teritorijose turinio. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(68)	siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais Komisija turėtų naudotis laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (13);

(69)	patariamoji procedūra turėtų būti naudojama priimant įgyvendinimo aktus, kuriuose notifikuojančiosios valstybės narės prašoma imtis būtinų taisomųjų priemonių notifikuotųjų įstaigų, kurios neatitinka arba nebeatitinka pranešimo apie jas reikalavimų, atžvilgiu;

(70)	nagrinėjimo procedūra turėtų būti taikoma priimant įgyvendinimo aktus, kuriais apibrėžiama valstybių narių pranešimų dėl dujų tiekimo sąlygų jų teritorijose forma;

(71)	nagrinėjimo procedūra taip pat turėtų būti taikoma priimant įgyvendinimo aktus dėl reikalavimus atitinkančių prietaisų ir pagalbinių įtaisų, kurie kelia pavojų žmonių sveikatai ar saugai arba naminiams gyvūnams ar turtui;

(72)	Komisija turėtų priimti nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus, kai tinkamai pagrįstais atvejais, susijusiais su reikalavimus atitinkančiais prietaisais ar pagalbiniais įtaisais, kurie kelia pavojų žmonių sveikatai ar saugai, yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti;

(73)	pagal nusistovėjusią praktiką, pagal šį reglamentą įsteigtas komitetas gali vaidinti naudingą vaidmenį nagrinėjant šio reglamento taikymo klausimus, kuriuos, remiantis jo darbo tvarkos taisyklėmis, gali iškelti jo pirmininkas arba valstybės narės atstovas;

(74)	kai nagrinėjami kiti su šiuo reglamentu susiję klausimai nei jo įgyvendinimas ar pažeidimai, t. y. Komisijos ekspertų grupėje, Europos Parlamentas, laikydamasis esamos praktikos, turėtų gauti visapusišką informaciją ir dokumentus bei, kai taikoma, kvietimą dalyvauti tokiuose posėdžiuose;

(75)	Komisija, naudodamasi teise priimti įgyvendinimo aktus ir atsižvelgdama į jų specifinį pobūdį, turėtų, netaikydama Reglamento (ES) Nr. 182/2011, nustatyti, ar valstybių narių priemonės, priimtos reikalavimų neatitinkančių prietaisų ar pagalbinių įtaisų atžvilgiu, yra pateisinamos, ar ne;

(76)

būtina nustatyti pagrįstą pereinamojo laikotarpio tvarką, pagal kurią, nereikalaujant atitikties tolesniems reikalavimams dėl gaminių, būtų galima tiekti rinkai ir pradėti naudoti prietaisus ir pagalbinius įtaisus, kurie rinkai jau pateikti pagal Direktyvą 2009/142/EB anksčiau nei šio reglamento taikymo pradžios dieną. Todėl platintojai turėtų turėti galimybę iki šio reglamento įsigaliojimo datos tiekti prietaisus ir pagalbinius įtaisus, kurie jau buvo patiekti rinkai, t. y. jų atsargas, jau esančias platinimo grandinėje;

(77)	valstybės narės turėtų nustatyti sankcijų, taikomų pažeidus šį reglamentą, taisykles ir užtikrinti tų taisyklių vykdymą. Numatytos sankcijos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos;

(78)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. užtikrinti, kad Sąjungos rinkoje esantys prietaisai ir pagalbiniai įtaisai atitiktų reikalavimus, kuriais numatoma aukšto lygio žmonių ir naminių gyvūnų sveikatos apsauga ir sauga bei turto apsauga ir racionalus energijos vartojimas, kartu užtikrinant vidaus rinkos veikimą, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(79)	todėl Direktyva 2009/142/EB turėtų būti panaikinta,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Šis reglamentas taikomas prietaisams ir pagalbiniams įtaisams.

2.   Šio reglamente tikslais prietaisas naudojamas įprastai, kai įvykdomos šios sąlygos:

a)	jis teisingai įrengtas ir reguliariai prižiūrimas pagal gamintojo instrukcijas;

b)	jis naudojamas esant įprastiems tiekiamų dujų kokybės ir slėgio svyravimams, kaip valstybės narės yra nustačiusios savo pranešime pagal 4 straipsnio 1 dalį;

c)	jis naudojamas pagal numatytą paskirtį arba kitu pagrįstai numatytu būdu.

3.   Šis reglamentas netaikomas prietaisams, specialiai suprojektuotiems:

a)	naudoti pramoniniuose procesuose, vykdomuose pramoninėse patalpose;

b)	naudoti orlaiviuose ir geležinkeliuose;

c)	mokslinių tyrimų tikslais laikinai naudoti laboratorijose.

Šios dalies tikslais prietaisas laikomas specialiai suprojektuotu, kai projektas yra skirtas tik tam tikram konkretaus proceso ar naudojimo poreikiui patenkinti.

4.   Kai su prietaisais arba pagalbiniais įtaisais susiję aspektai, kurie reglamentuojami šiuo reglamentu, kitais derinamaisiais Sąjungos teisės aktais reglamentuojami išsamiau, tokiems prietaisams arba pagalbiniams įtaisams šis reglamentas dėl tų aspektų netaikomas arba nebetaikomas.

5.   Šio reglamento I priedo 3.5 punkte nustatytas racionalaus energijos vartojimo reikalavimas netaikomas prietaisams, kuriems taikoma pagal Direktyvos 2009/125/EB 15 straipsnį patvirtinta priemonė.

6.   Šiuo reglamentu nedaromas poveikis valstybių narių pareigai patvirtinti priemones dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir dėl energijos naudojimo efektyvumo pastatuose pagal direktyvas 2009/28/EB, 2010/31/ES ir 2012/27/ES. Tokios priemonės turi atitikti SESV.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)   prietaisai– dujinį kurą deginantys prietaisai, skirti maistui ruošti, produktams šaldyti, orui kondicionuoti, patalpoms šildyti, vandeniui šildyti, patalpoms apšviesti ar skalbti, taip pat priverstinės traukos degikliai bei šildytuvai su tokiais degikliais;

2)   pagalbiniai įtaisai– apsauginiai įtaisai, kontroliniai įtaisai ar reguliavimo įtaisai ir jų mazgai, kurie yra suprojektuoti taip, kad būtų įmontuoti į prietaisą arba panaudoti prietaisui sumontuoti;

3)   degimas– procesas, per kurį dujinis kuras reaguoja su deguonimi ir taip gaunama šiluma arba šviesa;

4)   skalbimas– visas skalbimo procesas, įskaitant džiovinimą ir lyginimą;

5)   maisto ruošimas– vartoti skirto maisto ruošimo ar šildymo naudojant šilumą ir įvairiausius būdus menas ar veikla;

6)   dujinis kuras– bet kokios rūšies kuras, kuris esant 15 °C temperatūrai ir 1 baro absoliučiajam slėgiui yra dujinės būsenos;

7)   pramoninis procesas– medžiagų, augalų, gyvulių, gyvūninių produktų, maisto ar kitų produktų gavyba, auginimas, rafinavimas, apdorojimas, gamyba ar paruošimas, siekiant juos naudoti komerciniais tikslais;

8)   pramoninės patalpos– vieta, kurioje vykdoma pagrindinė veikla yra pramoninis procesas, kuriam taikomos konkrečios nacionalinės sveikatos ir saugos taisyklės;

9)   dujų šeima– panašaus degumo dujinio kuro grupė, kurią sieja Wobbe indeksų intervalas;

10)   dujų grupė– konkretus Wobbe indeksų intervalas atitinkamos dujų šeimos intervale;

11)    Wobbe indeksas– dujinio kuro pakeičiamumo rodiklis, naudojamas atiduodamai energijai, kurią išskiria prietaise degantis skirtingos sudėties dujinis kuras, palyginti;

12)   prietaiso kategorija– dujų šeimų ir (arba) grupių, kurias deginti saugiai ir norimu veiksmingumo lygiu prietaisas yra suprojektuotas, kaip nurodyta prietaiso kategorijos ženklu, identifikavimas;

13)   energijos vartojimo efektyvumas– prietaiso sukurto veiksmingumo ir energijos sąnaudų santykis;

14)   tiekimas rinkai– prietaiso ar pagalbinio įtaiso, skirto platinti ar naudoti Sąjungos rinkoje, tiekimas vykdant komercinę veiklą už atlygį arba be jo;

15)   pateikimas rinkai– prietaiso arba pagalbinio įtaiso tiekimas Sąjungos rinkai pirmą kartą;

16)   eksploatacijos pradžia– pirmas galutinio naudotojo prietaiso panaudojimas Sąjungoje;

17)   gamintojas– fizinis arba juridinis asmuo, kuris gamina prietaisą arba pagalbinį įtaisą arba kuris užsako suprojektuoti ar pagaminti prietaisą arba pagalbinį įtaisą ir parduoda prietaisą ar pagalbinį įtaisą savo vardu arba naudodamas savo prekių ženklą arba naudoja prietaisą savo reikmėms;

18)   įgaliotasis atstovas– Sąjungoje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, kuris yra gavęs gamintojo rašytinį įgaliojimą veikti jo vardu ir atlikti nurodytas užduotis;

19)   importuotojas– Sąjungoje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, kuris Sąjungos rinkai pateikia prietaisą arba pagalbinį įtaisą iš trečiosios šalies;

20)   platintojas– tiekimo grandinėje veikiantis fizinis arba juridinis asmuo, kuris tiekia prietaisą arba pagalbinį įtaisą rinkai ir nėra nei gamintojas, nei importuotojas;

21)   ekonominės veiklos vykdytojai– gamintojas, įgaliotasis atstovas, importuotojas ir platintojas;

22)   techninė specifikacija– dokumentas, kuriame nustatyti techniniai reikalavimai, kuriuos turi atitikti prietaisas arba pagalbinis įtaisas;

23)   darnusis standartas– darnusis standartas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 2 straipsnio 1 punkto c papunktyje;

24)   akreditavimas– akreditavimas, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 765/2008 2 straipsnio 10 punkte;

25)   nacionalinė akreditacijos įstaiga– nacionalinė akreditacijos įstaiga, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 765/2008 2 straipsnio 11 punkte;

26)   atitikties vertinimas– procesas, kuriuo nustatoma, ar prietaisas arba pagalbinis įtaisas atitinka šiame reglamente nustatytus esminius reikalavimus;

27)   atitikties vertinimo įstaiga– įstaiga, vykdanti atitikties vertinimo veiklą, įskaitant kalibravimą, bandymus, sertifikavimą ir tikrinimą;

28)   atšaukimas– bet kuri priemonė, kuria siekiama, kad būtų grąžintas galutiniam naudotojui jau pateiktas prietaisas arba prietaiso gamintojui jau pateiktas pagalbinis įtaisas;

29)   pašalinimas– bet kuri priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią prietaiso arba pagalbinio įtaiso tiekimui rinkai tiekimo grandinėje;

30)   derinamieji Sąjungos teisės aktai– Sąjungos teisės aktai, kuriais suderinamos gaminių pardavimo sąlygos;

31)   CE ženklas– ženklas, kuriuo gamintojas nurodo, kad prietaisas arba pagalbinis įtaisas atitinka taikytinus derinamųjų Sąjungos teisės aktų dėl žymėjimo šiuo ženklu reikalavimus.

3 straipsnis

Tiekimas rinkai ir eksploatacijos pradžia

1.   Prietaisai tiekiami rinkai ir pradedami eksploatuoti tik jei, juos naudojant įprastu būdu, jie atitinka šį reglamentą.

2.   Pagalbiniai įtaisai tiekiami rinkai, tik jei jie atitinka šį reglamentą.

3.   Šis reglamentas nedaro poveikio valstybių narių teisei nustatyti tokius reikalavimus, kuriuos jos laiko būtinais siekiant užtikrinti, kad naudojant prietaisus įprastu būdu žmonės, naminiai gyvūnai ir turtas būtų apsaugoti, su sąlyga, kad šiais reikalavimais nenumatomas prietaisų pakeitimas.

4 straipsnis

Dujų tiekimo sąlygos

1.   Valstybės narės pagal II priedą ir naudodamos atitinkamą formą ne vėliau kaip 2017 m. spalio 21 d. praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie jų teritorijoje naudojamas dujų rūšis ir atitinkamus dujinio kuro tiekimo slėgius. Jos praneša apie bet kokius jų pakeitimus per šešis mėnesius nuo paskelbimo apie numatytus pakeitimus dienos.

2.   Komisijai pagal 41 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl valstybių narių pranešimų dėl dujų tiekimo sąlygų jų teritorijose, kaip nustatyta II priede, turinio pakeitimų, siekiant atsižvelgti į techninius dujų tiekimo sąlygų pokyčius.

3.   Komisija įgyvendinimo aktais gali apibrėžti suderintą šio straipsnio 1 dalyje nurodytų valstybių narių pranešimų formą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 42 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

4.   Komisija užtikrina, kad pagal 1 dalį valstybių narių pateikta informacija būtų paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

5 straipsnis

Esminiai reikalavimai

Prietaisai ir pagalbiniai įtaisai turi atitikti esminius jiems taikomus reikalavimus, kurie nustatyti I priede.

6 straipsnis

Laisvas judėjimas

1.   Valstybės narės nedraudžia, neriboja ar netrukdo dėl priežasčių, susijusių su šiuo reglamentu reglamentuojamais aspektais, tiekti rinkai ir pradėti eksploatuoti prietaisus, kurie atitinka šį reglamentą.

2.   Valstybės narės nedraudžia, neriboja ar netrukdo dėl priežasčių, susijusių su šiuo reglamentu reglamentuojamu pavojumi, tiekti rinkai pagalbinius įtaisus, kurie atitinka šį reglamentą.

3.   Valstybės narės netrukdo eksponuoti šio reglamento neatitinkančių prietaisų ar pagalbinių įtaisų prekybos mugėse, parodose, pristatymuose ar panašiuose renginiuose su sąlyga, kad pateikiamas matomas ženklas, kuriame aiškiai nurodyta, kad tokie prietaisai ar pagalbiniai įtaisai neatitinka šio reglamento ir kad jais neprekiaujama tol, kol neužtikrinama jų atitiktis. Pristatymų metu privaloma imtis atitinkamų saugos priemonių siekiant užtikrinti žmonių, naminių gyvūnų ir turto apsaugą.

II SKYRIUS

EKONOMINĖS VEIKLOS VYKDYTOJŲ PAREIGOS

7 straipsnis

Gamintojų pareigos

1.   Pateikdami prietaisus arba pagalbinius įtaisus rinkai arba naudodami prietaisus savo reikmėms gamintojai užtikrina, kad jie būtų suprojektuoti ir pagaminti laikantis I priede nustatytų esminių reikalavimų.

2.   Gamintojai parengia III priede nurodytus techninius dokumentus (toliau – techniniai dokumentai) ir atlieka 14 straipsnyje nurodytą atitinkamą atitikties vertinimo procedūrą arba pasirūpina, kad ji būtų atlikta.

Kai atlikus pirmoje pastraipoje nurodytą procedūrą nustatoma, kad prietaisas arba pagalbinis įtaisas atitinka taikytinus reikalavimus, gamintojai parengia ES atitikties deklaraciją ir pažymi prietaisą arba pagalbinį įtaisą CE ženklu.

3.   Gamintojai saugo techninius dokumentus ir ES atitikties deklaraciją 10 metų po prietaiso ar pagalbinio įtaiso pateikimo rinkai dienos.

4.   Gamintojai užtikrina, kad būtų nustatytos procedūros, jog būtų išlaikoma serijinės produkcijos atitiktis šiam reglamentui. Tinkamai atsižvelgiama į prietaiso arba pagalbinio įtaiso projekto ar charakteristikų pakeitimus ir darniųjų standartų ar kitų techninių specifikacijų, kuriais remiantis deklaruojama prietaiso arba pagalbinio įtaiso atitiktis, pakeitimus.

Kai to reikia atsižvelgiant į prietaiso keliamą pavojų, gamintojai, siekdami apsaugoti vartotojų ir kitų naudotojų sveikatą ir užtikrinti jų saugą, atlieka rinkai patiektų prietaisų pavyzdžių bandymus, nagrinėja ir, jei būtina, registruoja skundus ir informaciją apie reikalavimų neatitinkančius prietaisus ir pagalbinius įtaisus bei prietaisų ir pagalbinių įtaisų atšaukimus, taip pat informuoja platintojus apie tokią stebėseną.

5.   Gamintojai užtikrina, kad ant jų prietaisų ir pagalbinių įtaisų būtų nurodytas tipas, partijos ar serijos numeris arba kita informacija, leidžianti nustatyti jų tapatybę, ir IV priede numatytas užrašas.

Kai dėl prietaiso dydžio ar pobūdžio to neįmanoma padaryti, gamintojai užtikrina, kad reikalaujama informacija būtų nurodyta ant pakuotės arba prietaiso ar pagalbinio įtaiso lydimajame dokumente.

6.   Gamintojai ant prietaiso arba, kai to neįmanoma padaryti, ant pakuotės ar prietaiso lydimajame dokumente nurodo savo pavadinimą (vardą, pavardę), registruotą prekybinį pavadinimą arba registruotą prekių ženklą ir pašto adresą, kuriuo su jais galima susisiekti. Adrese nurodomas vienintelis kontaktinis centras susisiekti su gamintoju. Kontaktiniai duomenys pateikiami vartotojams ir kitiems galutiniams naudotojams bei rinkos priežiūros institucijoms lengvai suprantama kalba.

Gamintojai ant pagalbinio įtaiso arba, kai to neįmanoma padaryti, ant pakuotės ar pagalbinio įtaiso lydimajame dokumente nurodo savo pavadinimą, registruotą prekybinį pavadinimą arba registruotą prekių ženklą ir pašto adresą, kuriuo su jais galima susisiekti. Adrese nurodomas vienintelis kontaktinis centras susisiekti su gamintoju. Kontaktiniai duomenys pateikiami prietaisų gamintojams bei rinkos priežiūros institucijoms lengvai suprantama kalba.

7.   Gamintojai užtikrina, kad pagal I priedo 1.5 punktą prie prietaiso būtų pridėtos vartotojams ir kitiems galutiniams naudotojams lengvai suprantama atitinkamos valstybės narės nustatyta kalba pateiktos instrukcijos ir informacija. Tokios instrukcijos ir saugos informacija, taip pat visas žymėjimas turi būti aiškūs, suprantami ir suvokiami.

Gamintojai užtikrina, kad pagal I priedo 1.7 punktą būtų prie pagalbinio įtaiso pridėta ES atitikties deklaracijos kopija, kurioje prietaisų gamintojams lengvai suprantama atitinkamos valstybės narės nustatyta kalba būtų pateiktos, inter alia, montavimo ar surinkimo, pritaikymo, naudojimo ir priežiūros instrukcijos.

Vis dėlto, kai didelis pagalbinių įtaisų kiekis pateikiamas vienam naudotojui, prie tos siuntos ar partijos gali būti pridedama bendra ES atitikties deklaracijos kopija.

8.   Gamintojai, manantys arba turintys pagrindo manyti, kad prietaisas arba pagalbinis įtaisas, kurį jie pateikė rinkai, neatitinka šio reglamento, nedelsdami imasi taisomųjų priemonių, būtinų, kad būtų galima užtikrinti to prietaiso arba pagalbinio įtaiso atitiktį, juos pašalinti arba atšaukti, jei tikslinga. Be to, jei prietaisas arba pagalbinis įtaisas kelia pavojų, gamintojai nedelsdami apie tai informuoja valstybių narių, kuriose jie tiekė rinkai tokį prietaisą arba pagalbinį įtaisą, kompetentingas nacionalines institucijas, pateikdami išsamią informaciją, visų pirma, apie neatitiktį ir visas taisomąsias priemones, kurių buvo imtasi.

9.   Jei kompetentinga nacionalinė institucija pateikia pagrįstą prašymą, gamintojai tai institucijai lengvai suprantama kalba pateikia visą informaciją ir dokumentus, būtinus įrodyti, kad prietaisas arba pagalbinis įtaisas atitinka šį reglamentą. Ta informacija ir dokumentai gali būti pateikiami popierine arba elektronine forma. Tos institucijos prašymu jie bendradarbiauja su ja dėl visų veiksmų, kurių imamasi siekiant pašalinti prietaisų arba pagalbinių įtaisų, kuriuos jie pateikė rinkai, keliamą pavojų.

8 straipsnis

Įgaliotieji atstovai

1.   Gamintojas gali rašytiniu įgaliojimu paskirti įgaliotąjį atstovą.

Įgaliotasis atstovas negali būti įgaliojamas vykdyti 7 straipsnio 1 dalyje nustatytų pareigų ir pareigos rengti techninius dokumentus.

2.   Įgaliotasis atstovas atlieka gamintojo įgaliojime nustatytas užduotis. Įgaliojimu įgaliotajam atstovui leidžiama atlikti bent šiuos veiksmus:

a)	saugoti ES atitikties deklaraciją ir techninius dokumentus 10 metų po prietaiso ar pagalbinio įtaiso pateikimo rinkai dienos, kad nacionalinės rinkos priežiūros institucijos galėtų juos patikrinti;

b)	gavus kompetentingos nacionalinės institucijos pagrįstą prašymą, pateikti tai institucijai visą informaciją ir dokumentus, būtinus prietaiso arba pagalbinio įtaiso atitikčiai įrodyti;

c)	kompetentingų nacionalinių institucijų prašymu bendradarbiauti su jomis dėl visų veiksmų, kurių imamasi siekiant pašalinti prietaiso arba pagalbinio įtaiso, dėl kurių įgaliotajam atstovui suteikti įgaliojimai, keliamą pavojų.

9 straipsnis

Importuotojų pareigos

1.   Importuotojai rinkai pateikia tik reikalavimus atitinkančius prietaisus arba pagalbinius įtaisus.

2.   Prieš pateikdami prietaisą rinkai importuotojai užtikrina, kad gamintojas būtų atlikęs tinkamą 14 straipsnyje nurodytą atitikties vertinimo procedūrą. Jie užtikrina, kad gamintojas būtų parengęs techninius dokumentus, kad prietaisas būtų pažymėtas CE ženklu kad prie jo būtų pridėtos instrukcijos ir saugos informacija pagal I priedo 1.5 punktą, ir kad gamintojas būtų įvykdęs 7 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus reikalavimus.

Prieš pateikdami pagalbinius įtaisus rinkai importuotojai užtikrina, kad gamintojas būtų atlikęs tinkamą 14 straipsnyje nurodytą atitikties vertinimo procedūrą. Jie užtikrina, kad gamintojas būtų parengęs techninius dokumentus, jog pagalbinis įtaisas būtų pažymėtas CE ženklu ir prie jo būtų pridėta ES atitikties deklaracijos kopija, kurioje pagal I priedo 1.7 punktą būtų pateiktos, inter alia, montavimo ar surinkimo, pritaikymo, naudojimo ir priežiūros instrukcijos, ir kad gamintojas būtų įvykdęs 7 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus reikalavimus.

Kai importuotojas mano ar turi pagrindo manyti, kad prietaisas arba pagalbinis įtaisas neatitinka I priede įtvirtintų esminių reikalavimų, jis prietaiso arba pagalbinio įtaiso nepateikia rinkai, kol neužtikrinama jų atitiktis. Be to, jei prietaisas arba pagalbinis įtaisas kelia pavojų, importuotojas apie tai praneša gamintojui ir rinkos priežiūros institucijoms.

3.   Importuotojai ant prietaiso arba, kai to neįmanoma padaryti, ant jo pakuotės, arba prietaiso lydimajame dokumente nurodo savo pavadinimą (vardą, pavardę), registruotą prekybinį pavadinimą arba registruotą prekių ženklą ir pašto adresą, kuriuo su jais galima susisiekti. Kontaktiniai duomenys pateikiami vartotojams ir kitiems galutiniams naudotojams bei rinkos priežiūros institucijoms lengvai suprantama kalba.

Importuotojai ant pagalbinio įtaiso arba, jeigu to neįmanoma padaryti, ant jo pakuotės arba pagalbinio įtaiso lydimajame dokumente nurodo savo pavadinimą, registruotą prekybinį pavadinimą arba registruotą prekių ženklą ir pašto adresą, kuriuo su jais galima susisiekti. Kontaktiniai duomenys pateikiami prietaisų gamintojams bei rinkos priežiūros institucijoms lengvai suprantama kalba.

4.   Importuotojai užtikrina, kad pagal I priedo 1.5 punktą prie prietaiso būtų pridėtos instrukcijos ir informacija apie saugą vartotojams ir kitiems galutiniams naudotojams lengvai suprantama atitinkamos valstybės narės nustatyta kalba.

Importuotojai užtikrina, kad pagal I priedo 1.7 punktą prie pagalbinio įtaiso būtų pridėta ES atitikties deklaracijos kopija, kurioje prietaisų gamintojams lengvai suprantama atitinkamos valstybės narės nustatyta kalba būtų pateiktos, inter alia, montavimo ar surinkimo, pritaikymo, naudojimo ir priežiūros instrukcijos.

5.   Kai atsakomybė už prietaisą arba pagalbinį įtaisą tenka importuotojams, jie užtikrina, kad sandėliavimo ar transportavimo sąlygos nepablogintų jo atitikties I priede nustatytiems esminiams reikalavimams.

6.   Kai to reikia atsižvelgiant į prietaiso keliamą pavojų, importuotojai, siekdami apsaugoti vartotojų ir kitų naudotojų sveikatą ir užtikrinti jų saugą, atlieka rinkai tiekiamo prietaiso pavyzdžių bandymus, nagrinėja ir, jei būtina, registruoja skundus ir informaciją apie reikalavimų neatitinkančius prietaisus ir pagalbinius įtaisus ir prietaisų bei pagalbinių įtaisų atšaukimus, taip pat informuoja platintojus apie tokią stebėseną.

7.   Importuotojai, manantys arba turintys pagrindo manyti, kad prietaisas arba pagalbinis įtaisas, kurį jie pateikė rinkai, neatitinka šio reglamento, nedelsdami imasi taisomųjų priemonių, būtinų, kad būtų galima užtikrinti to prietaiso arba pagalbinio įtaiso atitiktį, juos pašalinti arba atšaukti, jei tikslinga. Be to, jei prietaisas arba pagalbinis įtaisas kelia pavojų, importuotojai nedelsdami apie tai praneša valstybių narių, kuriose jie tiekė rinkai tokį prietaisą arba pagalbinį įtaisą, kompetentingoms nacionalinėms institucijoms, pateikdami išsamią informaciją, visų pirma apie neatitiktį ir visas taisomąsias priemones, kurių buvo imtasi.

8.   Importuotojai 10 metų po prietaiso ar pagalbinio įtaiso pateikimo rinkai dienos saugo ES atitikties deklaracijos kopiją, kad rinkos priežiūros institucijos galėtų ją patikrinti, ir užtikrina, kad tų institucijų prašymu joms galėtų būti pateikti techniniai dokumentai.

9.   Jei kompetentinga nacionalinė institucija pateikia pagrįstą prašymą, importuotojai tai institucijai lengvai suprantama kalba pateikia visą informaciją ir dokumentus, būtinus prietaiso arba pagalbinio įtaiso atitikčiai įrodyti. Ta informacija ir dokumentai gali būti pateikiami popierine arba elektronine forma. Tos institucijos prašymu importuotojai bendradarbiauja su ja dėl visų veiksmų, kurių imamasi siekiant pašalinti prietaisų arba pagalbinių įtaisų, kuriuos jie pateikė rinkai, keliamą pavojų.

10 straipsnis

Platintojų pareigos

1.   Tiekdami rinkai prietaisą arba pagalbinį įtaisą, platintojai veikia deramai laikydamiesi šio reglamento reikalavimų.

2.   Prieš tiekdami prietaisą rinkai platintojai patikrina, ar prietaisas pažymėtas CE ženklu ir ar pagal I priedo 1.5 punktą prie jo pridėti dokumentai, parengti vartotojams ir kitiems galutiniams naudotojams lengvai suprantama valstybės narės, kurioje prietaisas bus tiekiamas rinkai, nustatyta kalba, taip pat ar gamintojas bei importuotojas įvykdė atitinkamai 7 straipsnio 5 ir 6 dalyse bei 9 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus.

Prieš tiekdami pagalbinį įtaisą rinkai platintojai patikrina, ar pagalbinis įtaisas pažymėtas CE ženklu ir ar prie jo pridėta ES atitikties deklaracijos kopija, kurioje pagal I priedo 1.7 punktą prietaisų gamintojams lengvai suprantama atitinkamos nustatyta valstybės narės kalba pateiktos, inter alia, montavimo ar surinkimo, pritaikymo, naudojimo ir priežiūros instrukcijos, taip pat ar gamintojas ir importuotojas įvykdė atitinkamai 7 straipsnio 5 ir 6 dalyse bei 9 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus.

Kai platintojas mano ar turi pagrindo manyti, kad prietaisas arba pagalbinis įtaisas neatitinka I priede įtvirtintų esminių reikalavimų, jis netiekia prietaiso arba pagalbinio įtaiso rinkai, kol nėra užtikrinama jų atitiktis. Be to, jei prietaisas arba pagalbinis įtaisas kelia pavojų, platintojas apie tai informuoja gamintoją ar importuotoją ir rinkos priežiūros institucijas.

3.   Kai atsakomybė už prietaisą arba pagalbinį įtaisą tenka platintojams, jie užtikrina, kad sandėliavimo ar transportavimo sąlygos nepablogintų jų atitikties I priede įtvirtintiems esminiams reikalavimams.

4.   Platintojai, manantys arba turintys pagrindo manyti, kad jų rinkai pateiktas prietaisas arba pagalbinis įtaisas neatitinka šio reglamento, užtikrina, kad būtų imtasi taisomųjų priemonių, būtinų užtikrinti to prietaiso arba pagalbinio įtaiso atitiktį, juos pašalinti arba atšaukti, jei tikslinga, Be to, jei prietaisas arba pagalbinis įtaisas kelia pavojų, platintojai nedelsdami apie tai praneša valstybių narių, kuriose jie tiekė rinkai prietaisą arba pagalbinį įtaisą, kompetentingoms nacionalinėms institucijoms, pateikdami išsamią informaciją, visų pirma apie neatitiktį ir visas taisomąsias priemones, kurių buvo imtasi.

5.   Jei kompetentinga nacionalinė institucija pateikia pagrįstą prašymą, platintojai tai institucijai pateikia visą informaciją ir dokumentus, būtinus prietaiso arba pagalbinio įtaiso atitikčiai įrodyti. Ta informacija ir dokumentai gali būti pateikiami popierine arba elektronine forma. Tos institucijos prašymu platintojai bendradarbiauja su ja dėl visų veiksmų, kurių imamasi siekiant pašalinti prietaisų arba pagalbinių įtaisų, kuriuos jie pateikė rinkai, keliamą pavojų.

11 straipsnis

Atvejai, kai importuotojams ir platintojams taikomos gamintojų pareigos

Taikant šį reglamentą importuotojas arba platintojas laikomas gamintoju ir jam taikomos 7 straipsnyje nustatytos gamintojo pareigos, kai jis prietaisą arba pagalbinį įtaisą rinkai pateikia savo vardu ar naudodamas savo prekių ženklą arba taip pakeičia rinkai jau pateiktą prietaisą ar pagalbinį įtaisą, kad gali pasikeisti jų atitiktis šio reglamento reikalavimams.

12 straipsnis

Ekonominės veiklos vykdytojų identifikavimas

Rinkos priežiūros institucijos prašymu ekonominės veiklos vykdytojai identifikuoja:

a)	kiekvieną ekonominės veiklos vykdytoją, kuris jiems tiekė prietaisą arba pagalbinį įtaisą;

b)	kiekvieną ekonominės veiklos vykdytoją, kuriam jie tiekė prietaisą arba pagalbinį įtaisą.

Ekonominės veiklos vykdytojai pirmoje pastraipoje nurodytą informaciją turi gebėti pateikti 10 metų po to, kai jiems buvo pateiktas prietaisas arba pagalbinis įtaisas, ir 10 metų po to, kai jie tiekė prietaisą arba pagalbinį įtaisą.

III SKYRIUS

PRIETAISŲ IR PAGALBINIŲ ĮTAISŲ ATITIKTIS

13 straipsnis

Prietaisų ir pagalbinių įtaisų atitikties prielaida

Jei prietaisai ir pagalbiniai įtaisai atitinka darniuosius standartus arba tam tikras jų dalis, kurių nuorodos buvo paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, laikoma, kad jie atitinka I priede įtvirtintus esminius reikalavimus, kuriuos apima tie standartai ar jų dalys.

14 straipsnis

Prietaisų ir pagalbinių įtaisų atitikties vertinimo procedūros

1.   Prieš pateikdamas prietaisą arba pagalbinį įtaisą rinkai gamintojas atlieka jų atitikties vertinimo procedūrą pagal 2 arba 3 dalį.

2.   Serijinės gamybos prietaisų ir pagalbinių įtaisų atitiktis šio reglamento reikalavimams įvertinama atliekant ES tipo tyrimą (B modulis – produkcijos tipas), nustatytą III priedo 1 punkte, kartu su vienu iš toliau nurodytų modulių gamintojo pasirinkimu:

a)	gamybos vidaus kontrole ir prižiūrimu gaminio tikrinimu atsitiktiniais intervalais pagrįsta atitikties tipui (C2 modulis) vertinimo procedūra, įtvirtinta III priedo 2 punkte;

b)	gamybos proceso kokybės užtikrinimu pagrįsta atitikties tipui (D modulis) vertinimo procedūra, įtvirtinta III priedo 3 punkte;

c)	gaminio kokybės užtikrinimu pagrįsta atitikties tipui (E modulis) vertinimo procedūra, įtvirtinta III priedo 4 punkte;

d)	gaminio patikra pagrįsta atitikties tipui (F modulis) vertinimo procedūra, įtvirtinta III priedo 5 punkte.

3.   Jeigu pagamintas tik vienas prietaisas ar pagalbinis įtaisas arba pagamintas nedidelis jų skaičius, gamintojas gali pasirinkti vieną iš šio straipsnio 2 dalyje nustatytų procedūrų arba III priedo 6 punkte įtvirtintą vieneto patikra pagrįstą atitikties vertinimo procedūrą (G modulis).

4.   Su prietaiso arba pagalbinio įtaiso atitikties vertinimu susiję įrašai ir korespondencija rengiami oficialiąja valstybės narės, kurioje įsisteigusi 2 ir 3 dalyse nurodytas procedūras atliekanti notifikuotoji įstaiga, kalba arba tai įstaigai priimtina kalba.

15 straipsnis

ES atitikties deklaracija

1.   ES atitikties deklaracijoje nurodoma, kad įrodyta, jog įvykdyti I priede nustatyti esminiai reikalavimai.

2.   ES atitikties deklaracija rengiama pagal V priede nustatytą pavyzdinę struktūrą, joje pateikiama atitinkamuose III priede nustatytuose moduliuose nurodyta informacija ir ji nuolat atnaujinama. Ji išverčiama į valstybės narės, kurioje prietaisas arba pagalbinis įtaisas pateikiamas ar tiekiamas rinkai, reikalaujamą kalbą ar kalbas.

3.   Siekiant padėti užtikrinti, kad sumontuoti prietaisai atitiktų I priede nustatytus jiems taikomus esminius reikalavimus, pagalbinio įtaiso ES atitikties deklaracijoje nurodomos pagalbinio įtaiso charakteristikos ir pateikiamos instrukcijos, kaip jį reikėtų montuoti į prietaisą arba panaudoti prietaisui sumontuoti. ES atitikties deklaracija pateikiama prietaisų gamintojams bei rinkos priežiūros institucijoms lengvai suprantama atitinkamos valstybės narės nustatyta kalba.

4.   Jeigu prietaisui arba pagalbiniam įtaisui taikomi keli Sąjungos aktai, pagal kuriuos reikalaujama ES atitikties deklaracijos, parengiama visiems tokiems Sąjungos aktams bendra ES atitikties deklaracija. Toje deklaracijoje nurodomi atitinkami Sąjungos aktai ir jų paskelbimo nuorodos.

5.   Parengęs ES atitikties deklaraciją gamintojas prisiima atsakomybę dėl prietaiso arba pagalbinio įtaiso atitikties šiame reglamente nustatytiems reikalavimams.

6.   ES atitikties deklaracijos kopija pridedama prie pagalbinio įtaiso.

16 straipsnis

Bendrieji žymėjimo CE ženklu principai

Žymėjimui CE ženklu taikomi bendrieji principai, nustatyti Reglamento (EB) Nr. 765/2008 30 straipsnyje.

17 straipsnis

Žymėjimo CE ženklu taisyklės ir sąlygos

1.   Atitinkamais atvejais prietaisas ir pagalbinis įtaisas arba jo duomenų plokštelė žymimi CE ženklu taip, kad jis būtų matomas, įskaitomas ir neištrinamas. Jeigu taip pažymėti neįmanoma arba negalima dėl prietaiso ar pagalbinio įtaiso pobūdžio, CE ženklu žymima prietaiso arba pagalbinio įtaiso pakuotė ir jo lydimieji dokumentai.

2.   Prietaisas arba pagalbinis įtaisas CE ženklu pažymimas prieš jį pateikiant rinkai.

3.   Po CE ženklo nurodomas prietaiso arba pagalbinio įtaiso gamybos kontrolėje dalyvaujančios notifikuotosios įstaigos identifikavimo numeris ir metų, kuriais pritvirtintas CE ženklas, paskutiniai du skaitmenys. Notifikuotosios įstaigos identifikavimo numeriu pažymi pati notifikuotoji įstaiga arba jos nurodymu tai padaro gamintojas ar jo įgaliotasis atstovas.

4.   Po CE ženklo ir 3 dalyje nurodyto identifikavimo numerio gali būti nurodomas bet koks kitas ženklas, žymintis konkretų pavojų ar naudojimo atvejį.

5.   Valstybės narės tobulina esamas priemones siekdamos užtikrinti, kad būtų teisingai taikoma žymėjimą CE ženklu reglamentuojanti tvarka, o netinkamo to žymėjimo naudojimo atveju imasi atitinkamų veiksmų.

18 straipsnis

Užrašai

1.   Prietaisas ar jo duomenų plokštelė ir atitinkamais atvejais pagalbinis įtaisas ar jo duomenų plokštelė žymimi IV priede nurodytais užrašais taip, kad jie būtų matomi, įskaitomi ir neištrinami.

2.   Prietaisas arba pagalbinis įtaisas žymimi IV priede nurodytais užrašais prieš juos pateikiant rinkai.

IV SKYRIUS

PRANEŠIMAS APIE ATITIKTIES VERTINIMO ĮSTAIGAS

19 straipsnis

Pranešimas

Valstybės narės Komisijai ir kitoms valstybėms narėms praneša apie įstaigas, įgaliotas pagal šį reglamentą atlikti trečiosios šalies atitikties vertinimo užduotis.

20 straipsnis

Notifikuojančiosios institucijos

1.   Valstybės narės paskiria notifikuojančiąją instituciją, kuri atsako už procedūrų, būtinų atitikties vertinimo įstaigoms įvertinti ir pranešti apie jas bei notifikuotųjų įstaigų stebėsenai, įskaitant 25 straipsnio laikymąsi, nustatymą ir taikymą.

2.   Valstybės narės gali nuspręsti, kad 1 dalyje nurodytą vertinimą ir stebėseną vykdytų nacionalinė akreditacijos įstaiga, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 765/2008 ir jo laikantis.

3.   Kai notifikuojančioji institucija įgalioja arba kitaip paveda atlikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus vertinimą, notifikavimą ar stebėseną įstaigai, kuri nėra vyriausybinis subjektas, ta įstaiga turi būti juridinis asmuo ir turi mutatis mutandis atitikti 21 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Be to, ji turi būti apsidraudusi su savo vykdoma veikla susijusią atsakomybę.

4.   Notifikuojančioji institucija prisiima visą atsakomybę už užduotis, kurias atlieka 3 dalyje nurodyta įstaiga.

21 straipsnis

Notifikuojančiosioms institucijoms taikomi reikalavimai

1.   Notifikuojančioji institucija turi būti įsteigta taip, kad nekiltų jos ir atitikties vertinimo įstaigų interesų konflikto.

2.   Notifikuojančiosios institucijos organizacinė struktūra turi būti tokia ir institucija turi veikti taip, kad jos veikla būtų objektyvi ir nešališka.

3.   Notifikuojančiosios institucijos organizacinė struktūra turi būti tokia, kad kiekvieną sprendimą dėl pranešimo apie atitikties vertinimo įstaigą priimtų kiti nei vertinimą atlikę kompetentingi asmenys.

4.   Notifikuojančioji institucija neturi siūlyti arba vykdyti jokios veiklos, kurią vykdo atitikties vertinimo įstaigos, taip pat neturi teikti konsultavimo paslaugų komerciniu arba konkurenciniu pagrindu.

5.   Notifikuojančioji institucija turi saugoti informacijos, kurią gauna, konfidencialumą.

6.   Notifikuojančioje institucijoje turi būti pakankamai kompetentingų darbuotojų, galinčių tinkamai atlikti jos užduotis.

22 straipsnis

Notifikuojančiųjų institucijų pareiga informuoti

Valstybės narės informuoja Komisiją apie savo taikomas atitikties vertinimo įstaigų vertinimo bei pranešimo apie jas ir notifikuotųjų įstaigų stebėsenos procedūras, taip pat apie susijusius pakeitimus.

Komisija tą informaciją skelbia viešai.

23 straipsnis

Notifikuotosioms įstaigoms taikomi reikalavimai

1.   Pranešimo tikslais atitikties vertinimo įstaigos turi atitikti 2–11 dalyse nustatytus reikalavimus.

2.   Atitikties vertinimo įstaiga turi būti įsteigta pagal valstybės narės nacionalinę teisę ir turi turėti teisinį subjektiškumą.

3.   Atitikties vertinimo įstaiga yra trečiosios šalies įstaiga, nepriklausoma nuo jos vertinamos organizacijos ar nesusijusi su prietaisu arba pagalbiniu įtaisu.

Įstaiga, priklausanti verslo asociacijai arba profesinei federacijai, atstovaujančiai įmonėms, susijusioms su jos vertinamų prietaisų arba pagalbinių įtaisų projektavimu, gamyba, tiekimu, surinkimu, naudojimu ar priežiūra, gali būti laikoma tokia įstaiga, jeigu įrodoma, kad ji yra nepriklausoma ir nėra jokio interesų konflikto.

4.   Atitikties vertinimo įstaiga, jos aukščiausiojo lygio vadovai ir už atitikties vertinimo užduočių atlikimą atsakingi darbuotojai negali būti vertinamų prietaisų arba pagalbinių įtaisų projektuotojai, gamintojai, tiekėjai, montuotojai, pirkėjai, savininkai, naudotojai ar prižiūrėtojai arba tų šalių atstovai. Tai netrukdo atitikties vertinimo įstaigai naudoti įvertintų prietaisų arba pagalbinių įtaisų, kurie yra būtini jos veiklai atlikti, arba tokius prietaisus arba pagalbinius įtaisus naudoti asmeniniais tikslais.

Atitikties vertinimo įstaiga, jos aukščiausiojo lygio vadovai ir už atitikties vertinimo užduočių atlikimą atsakingi darbuotojai tiesiogiai nedalyvauja projektuojant, gaminant ar konstruojant, parduodant, įrengiant, naudojant ar prižiūrint tuos prietaisus arba pagalbinius įtaisus, taip pat negali atstovauti toje veikloje dalyvaujančioms šalims. Jie nesiima jokios veiklos, kuri jiems trukdytų nepriklausomai ir sąžiningai priimti sprendimus, susijusius su atitikties vertinimo veikla, dėl kurios apie juos pranešta. Tai visų pirma taikoma konsultavimo paslaugoms.

Atitikties vertinimo įstaigos užtikrina, kad joms pavaldžių įstaigų ar subrangovų veikla nedarytų poveikio jų atitikties vertinimo veiklos konfidencialumui, objektyvumui ar nešališkumui.

5.   Atitikties vertinimo įstaigos ir jų darbuotojai atitikties vertinimo veiklą vykdo laikydamiesi griežčiausių profesinio sąžiningumo reikalavimų, turi reikiamą konkrečios srities techninę kompetenciją ir jiems nedaromas joks spaudimas ir neteikiamos jokios paskatos, visų pirma finansinės, kurie galėtų paveikti jų sprendimą ar atitikties vertinimo veiklos rezultatus, ypač jei tai susiję su tos veiklos rezultatais suinteresuotais asmenimis ar asmenų grupėmis.

6.   Atitikties vertinimo įstaiga yra pajėgi atlikti visas atitikties vertinimo užduotis, kurios jai pavestos pagal III priedą ir kurioms atlikti apie ją yra pranešta, neatsižvelgiant į tai, ar tas užduotis atlieka pati atitikties vertinimo įstaiga, ar jos yra atliekamos įstaigos vardu ir atsakomybe.

Visais atvejais kiekvienai atitikties vertinimo procedūrai ir kiekvienai prietaisų arba pagalbinių įtaisų rūšiai ar kategorijai, kurios atžvilgiu yra pranešta apie atitikties vertinimo įstaigą, atitikties vertinimo įstaiga turi turėti reikalingų:

a)	darbuotojų, turinčių techninių žinių ir pakankamos bei tinkamos patirties atitikties vertinimo užduotims atlikti;

b)	procedūrų, pagal kurias atliekama atitikties vertinimo veikla, aprašymų, taip užtikrinant skaidrumą ir galimybę tas procedūras atkurti. Ji turi taikyti tinkamą politiką ir procedūras, kuriomis užtikrinamas užduočių, kurias ji atlieka kaip notifikuotoji įstaiga, ir kitos veiklos atskyrimas;

c)	procedūrų, pagal kurias ji galėtų vykdyti savo veiklą tinkamai atsižvelgdama į įmonės dydį, jos veiklos sektorių ir struktūrą, atitinkamo prietaiso arba pagalbinio įtaiso technologijos sudėtingumo lygį ir į tai, ar gamybos procesas yra masinis, ar serijinis.

Atitikties vertinimo įstaiga turi turėti priemones, būtinas su atitikties vertinimo veikla susijusioms techninėms ir administracinėms užduotims tinkamai atlikti, ir galimybę naudotis visa reikiama įranga ar įrenginiais.

7.   Už atitikties vertinimo užduočių vykdymą atsakingi darbuotojai:

a)	turi turėti tinkamą techninį ir profesinį parengimą, apimantį visą atitinkamų rūšių atitikties vertinimo veiklą, dėl kurios yra pranešta apie atitikties vertinimo įstaigą;

b)	turi pakankamai gerai išmanyti atliekamo vertinimo reikalavimus ir turi turėti reikiamus įgaliojimus tiems vertinimams atlikti;

c)	turi turėti reikiamų žinių ir išmanyti I priede įtvirtintus esminius reikalavimus, taikomus darniuosius standartus, atitinkamas derinamųjų Sąjungos teisės aktų ir nacionalinės teisės aktų nuostatas;

d)	turi turėti gebėjimų rengti pažymėjimus, įrašus ir ataskaitas, kuriais patvirtinama, kad vertinimas atliktas.

8.   Užtikrinamas atitikties vertinimo įstaigų, jų aukščiausiojo lygio vadovų ir darbuotojų, atsakingų už atitikties vertinimo užduočių atlikimą, nešališkumas.

Atitikties vertinimo įstaigos aukščiausiojo lygio vadovų ir darbuotojų, atsakingų už atitikties vertinimo užduočių atlikimą, atlyginimas neturi priklausyti nuo atliktų vertinimų skaičiaus arba nuo jų rezultatų.

9.   Atitikties vertinimo įstaigos apsidraudžia atsakomybės draudimu, išskyrus atvejus, kai atsakomybę pagal nacionalinės teisės aktus prisiima valstybė arba kai pati valstybė narė tiesiogiai atsako už atitikties vertinimą.

10.   Atitikties vertinimo įstaigos darbuotojai laikosi profesinės paslapties reikalavimo, taikomo visai informacijai, kurią jie gauna atlikdami užduotis pagal III priedą arba bet kurią nacionalinės teisės aktų nuostatą, kuria jis įgyvendinamas, išskyrus atvejus, susijusius su valstybės narės, kurioje vykdoma veikla, kompetentingomis institucijomis. Turi būti saugomos nuosavybės teisės.

11.   Atitikties vertinimo įstaigos dalyvauja atitinkamoje standartizacijos veikloje ir notifikuotųjų įstaigų koordinavimo grupės, įsteigtos pagal 35 straipsnį, veikloje arba užtikrina, kad jų darbuotojai, atsakingi už atitikties vertinimo užduočių atlikimą, būtų informuoti apie tą veiklą, bei tos grupės priimtus administracinius sprendimus ir parengtus dokumentus jos taiko kaip bendrąsias gaires.

24 straipsnis

Notifikuotųjų įstaigų atitikties prielaida

Kai atitikties vertinimo įstaiga įrodo, kad atitinka kriterijus, nustatytus atitinkamuose darniuosiuose standartuose arba jų dalyse, kurių nuorodos paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, laikoma, kad ji atitinka 23 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus tiek, kiek taikytini darnieji standartai apima tuos reikalavimus.

25 straipsnis

Notifikuotųjų įstaigų pavaldžiosios įstaigos ir subrangovai

1.   Kai notifikuotoji įstaiga konkrečias užduotis, susijusias su atitikties vertinimu, paveda atlikti subrangovui arba pavaldžiajai įstaigai, ji užtikrina, kad subrangovas ar pavaldžioji įstaiga atitiktų 23 straipsnyje nustatytus reikalavimus, ir apie tai praneša notifikuojančiajai institucijai.

2.   Notifikuotosios įstaigos prisiima visą atsakomybę už subrangovų ar pavaldžiųjų įstaigų atliekamas užduotis, neatsižvelgiant į tai, kur jie yra įsisteigę.

3.   Pavesti darbą subrangovui arba pavaldžiajai įstaigai galima tik gavus kliento sutikimą.

4.   Notifikuotosios įstaigos saugo atitinkamus dokumentus, susijusius su subrangovo ar pavaldžiosios įstaigos kvalifikacijos vertinimu ir jų pagal III priedą atliktu darbu, kad notifikuojančioji institucija galėtų juos patikrinti.

26 straipsnis

Pranešimo paraiška

1.   Atitikties vertinimo įstaiga pranešimo paraišką pateikia valstybės narės, kurioje ji yra įsisteigusi, notifikuojančiajai institucijai.

2.   Prie pranešimo paraiškos pridedamas atitikties vertinimo veiklos, atitikties vertinimo modulio arba modulių ir prietaiso (-ų) arba pagalbinių įtaisų, kuriuos vertinti ta įstaiga teigia turinti kompetencijos, aprašymas, taip pat nacionalinės akreditacijos įstaigos išduotas akreditacijos pažymėjimas, jeigu jis yra, kuriuo patvirtinama, kad atitikties vertinimo įstaiga atitinka 23 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

3.   Jeigu tam tikra atitikties vertinimo įstaiga negali pateikti akreditacijos pažymėjimo, ji notifikuojančiajai institucijai pateikia visus patvirtinamuosius dokumentus, būtinus jos atitikčiai 23 straipsnyje nustatytiems reikalavimams patikrinti, patvirtinti ir reguliariai stebėti.

27 straipsnis

Pranešimo procedūra

1.   Notifikuojančiosios institucijos gali pranešti tik apie tas atitikties vertinimo įstaigas, kurios atitinka 23 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

2.   Jos siunčia pranešimus Komisijai ir kitoms valstybėms narėms naudodamosi Komisijos parengta ir prižiūrima elektroninio pranešimo priemone.

3.   Pranešime pateikiama išsami informacija apie atitikties vertinimo veiklą, atitikties vertinimo modulį arba modulius, atitinkamą prietaisą (-us) arba pagalbinius įtaisus ir atitinkamą kompetencijos patvirtinimą.

4.   Kai pranešimas nėra grindžiamas akreditacijos pažymėjimu, nurodytu 26 straipsnio 2 dalyje, notifikuojančioji institucija Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pateikia dokumentus, kuriais patvirtina atitikties vertinimo įstaigos kompetenciją ir tai, kad yra nustatyta tvarka, skirta užtikrinti, kad ta įstaiga būtų reguliariai stebima ir toliau atitiktų 23 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

5.   Atitinkama įstaiga gali vykdyti notifikuotosios įstaigos veiklą tik tuo atveju, jeigu per dvi savaites po pranešimo, kai yra pateikiamas akreditacijos pažymėjimas, arba per du mėnesius po pranešimo, kai akreditacijos pažymėjimas nepateikiamas, Komisija arba kitos valstybės narės nepareiškia prieštaravimų.

Tik tokia įstaiga šiame reglamente laikoma notifikuotąja įstaiga.

6.   Notifikuojančioji institucija Komisijai ir kitoms valstybėms narėms praneša apie visus vėlesnius atitinkamus pranešimo pakeitimus.

28 straipsnis

Notifikuotųjų įstaigų identifikaciniai numeriai ir sąrašai

1.   Komisija notifikuotajai įstaigai suteikia identifikacinį numerį.

Komisija suteikia tik vieną tokį numerį net ir tuo atveju, kai apie įstaigą yra pranešta pagal kelis Sąjungos aktus.

2.   Komisija viešai paskelbia pagal šį reglamentą notifikuotų įstaigų sąrašą ir nurodo joms suteiktus identifikacinius numerius ir veiklą, kuriai atlikti apie jas yra pranešta.

Komisija užtikrina, kad sąrašas būtų nuolat atnaujinamas.

29 straipsnis

Pranešimų pakeitimai

1.   Kai notifikuojančioji institucija išsiaiškina arba jai yra pranešama, kad notifikuotoji įstaiga nebeatitinka 23 straipsnyje nustatytų reikalavimų arba kad ji nevykdo savo pareigų, notifikuojančioji institucija atitinkamai apriboja, laikinai sustabdo arba panaikina pranešimo galiojimą, atsižvelgdama į tų reikalavimų nesilaikymo arba pareigų nevykdymo rimtumą. Apie tai ji nedelsdama informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares.

2.   Kai pranešimo galiojimas apribojamas, laikinai sustabdomas ar panaikinamas arba kai notifikuotoji įstaiga nutraukia veiklą, notifikuojančioji valstybė narė imasi tinkamų priemonių siekdama užtikrinti, kad tos įstaigos bylos būtų perduotos tvarkyti kitai notifikuotajai įstaigai arba saugomos, kad su jomis galėtų susipažinti prašymą pateikusios atsakingos notifikuojančiosios institucijos ir rinkos priežiūros institucijos.

30 straipsnis

Notifikuotųjų įstaigų kompetencijos užginčijimas

1.   Komisija nagrinėja visus atvejus, kai jai kyla abejonių arba kai jai pranešama apie abejones dėl notifikuotosios įstaigos kompetencijos arba dėl to, ar notifikuotoji įstaiga ir toliau atitinka jai nustatytus reikalavimus ir vykdo jai pavestas pareigas.

2.   Komisijos prašymu notifikuojančioji valstybė narė pateikia Komisijai visą informaciją, susijusią su pranešimo pagrindu arba atitinkamos notifikuotosios įstaigos kompetencijos patvirtinimu.

3.   Komisija užtikrina, kad visa neskelbtina informacija, gauta atliekant tyrimą, būtų tvarkoma konfidencialiai.

4.   Kai Komisija nustato, kad notifikuotoji įstaiga neatitinka arba nebeatitinka jai taikomų pranešimo reikalavimų, ji priima įgyvendinimo aktą, kuriuo notifikuojančiosios valstybės narės prašoma imtis būtinų taisomųjų priemonių, įskaitant, jei būtina, paranešimo galiojimo panaikinimą.

Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 42 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

31 straipsnis

Notifikuotųjų įstaigų veiklos pareigos

1.   Notifikuotosios įstaigos atlieka atitikties vertinimą pagal III priede numatytas atitikties vertinimo procedūras.

2.   Atitikties vertinimai atliekami laikantis proporcingumo principo, stengiantis išvengti nereikalingos naštos ekonominės veiklos vykdytojams.

Atitikties vertinimo įstaigos atlieka veiklą tinkamai atsižvelgdamos į įmonės dydį, jos veiklos sektorių ir jos struktūrą, atitinkamo prietaiso arba pagalbinio įtaiso technologijos sudėtingumo lygį ir į tai, ar gamybos procesas yra masinis, ar serijinis.

Vis dėlto jos veikia pakankamai griežtai ir užtikrina tokį apsaugos lygį, kuris būtinas užtikrinti prietaiso arba pagalbinio įtaiso atitiktį šiam reglamentui.

3.   Kai notifikuotoji įstaiga nustato, kad gamintojas neįvykdė I priede arba atitinkamuose darniuosiuose standartuose ar kitose techninėse specifikacijose nustatytų esminių, reikalavimų, ji reikalauja, kad tas gamintojas imtųsi tinkamų taisomųjų priemonių, ir neišduoda sertifikato arba nepriima patvirtinimo sprendimo.

4.   Jei po sertifikato išdavimo arba patvirtinimo sprendimo priėmimo notifikuotoji įstaiga, vykdydama atitikties stebėseną, nustato, kad prietaisas arba pagalbinis įtaisas nebeatitinka reikalavimų, ji reikalauja, kad gamintojas imtųsi reikiamų taisomųjų priemonių, ir prireikus laikinai sustabdo arba panaikina sertifikato ar patvirtinimo sprendimo galiojimą.

5.   Kai taisomųjų priemonių nesiimama arba jos nedaro reikiamo poveikio, notifikuotoji įstaiga prireikus apriboja, laikinai sustabdo arba panaikina sertifikato arba patvirtinimo sprendimo galiojimą.

32 straipsnis

Notifikuotųjų įstaigų sprendimų apskundimas

Notifikuotosios įstaigos užtikrina, kad būtų nustatyta jų priimtų sprendimų apskundimo procedūra.

33 straipsnis

Notifikuotųjų įstaigų pareiga informuoti

1.   Notifikuotosios įstaigos informuoja notifikuojančiąją instituciją apie:

a)	kiekvieną atsisakymą išduoti sertifikatą arba priimti patvirtinimo sprendimą, jų galiojimo apribojimą, laikiną sustabdymą ar panaikinimą;

b)	bet kokias aplinkybes, turinčias įtakos pranešimo taikymo sričiai ar sąlygoms;

c)	kiekvieną prašymą suteikti informacijos, kurį jos gavo iš rinkos priežiūros institucijų dėl atitikties vertinimo veiklos;

d)	jei prašoma, atitikties vertinimo veiklą, vykdytą pranešime apie jas nurodytoje srityje, ir bet kokią kitą veiklą, įskaitant tarpvalstybinę veiklą ir subrangą.

2.   Notifikuotosios įstaigos kitoms pagal šį reglamentą notifikuotosioms įstaigoms, vykdančioms panašią tokių pačių prietaisų arba pagalbinių įtaisų atitikties vertinimo veiklą, teikia svarbią informaciją dėl klausimų, susijusių su neigiamais ir, jei prašoma, teigiamais atitikties vertinimo rezultatais.

34 straipsnis

Patirties mainai

Komisija pasirūpina, kad būtų organizuojami valstybių narių nacionalinių institucijų, atsakingų už notifikuotųjų įstaigų pranešimo politiką, patirties mainai.

35 straipsnis

Notifikuotųjų įstaigų veiklos koordinavimas

Komisija užtikrina deramą pagal šį reglamentą notifikuotų įstaigų veiklos koordinavimą ir bendradarbiavimą bei tai, kad šis koordinavimas bei bendradarbiavimas tinkamai vyktų sektoriaus notifikuotųjų įstaigų grupėje ar grupėse.

Notifikuotosios įstaigos tiesiogiai arba per paskirtus atstovus dalyvauja tos grupės ar grupių veikloje.

V SKYRIUS

SĄJUNGOS RINKOS PRIEŽIŪRA, Į SĄJUNGOS RINKĄ PATENKANČIŲ PRIETAISŲ IR PAGALBINIŲ ĮTAISŲ KONTROLĖ IR SĄJUNGOS APSAUGOS PROCEDŪRA

36 straipsnis

Sąjungos rinkos priežiūra ir į Sąjungos rinką patenkančių prietaisų ir pagalbinių įtaisų kontrolė

Prietaisams ir pagalbiniams įtaisams, kuriems taikomas šis reglamentas, taikomi Reglamento (EB) Nr. 765/2008 15 straipsnio 3 dalis ir 16–29 straipsniai.

37 straipsnis

Pavojų keliančių prietaisų ar pagalbinių įtaisų atveju taikoma nacionalinio lygmens procedūra

1.   Kai vienos valstybės narės rinkos priežiūros institucijos turi pakankamų priežasčių manyti, kad prietaisas arba pagalbinis įtaisas, kuriam taikomas šis reglamentas, kelia pavojų žmonių sveikatos ar saugos, naminių gyvūnų ar turto požiūriu, jos atlieka su atitinkamu prietaisu ar pagalbiniu įtaisu susijusį vertinimą, apimantį visus atitinkamus šiame reglamente nustatytus reikalavimus. Atitinkami ekonominės veiklos vykdytojai prireikus tuo tikslu bendradarbiauja su rinkos priežiūros institucijomis.

Kai atlikdamos pirmoje pastraipoje nurodytą vertinimą rinkos priežiūros institucijos nustato, kad prietaisas ar pagalbinis įtaisas neatitinka šiame reglamente nustatytų reikalavimų, jos nedelsdamos pareikalauja, kad atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas imtųsi visų tinkamų taisomųjų priemonių, kad užtikrintų prietaiso ar pagalbinio įtaiso atitiktį tiems reikalavimams, pašalintų prietaisą ar pagalbinį įtaisą iš rinkos arba juos atšauktų per pagrįstą laikotarpį, kurį jos nustato atsižvelgdamos į pavojaus pobūdį.

Rinkos priežiūros institucijos apie tai informuoja atitinkamą notifikuotąją įstaigą.

Šios dalies antroje pastraipoje nurodytoms priemonėms taikomas Reglamento (EB) Nr. 765/2008 21 straipsnis.

2.   Kai rinkos priežiūros institucijos mano, kad neatitiktis neapsiriboja jų nacionaline teritorija, apie vertinimo rezultatus ir veiksmus, kurių jų nurodymu turi imtis ekonominės veiklos vykdytojai, jos informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares.

3.   Ekonominės veiklos vykdytojas užtikrina, kad būtų imtasi visų tinkamų taisomųjų priemonių visų susijusių prietaisų ir pagalbinių įtaisų, kuriuos jis tiekė rinkai visoje Sąjungoje, atžvilgiu.

4.   Kai per 1 dalies antroje pastraipoje nurodytą laikotarpį atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas nesiima tinkamų taisomųjų priemonių, rinkos priežiūros institucijos imasi visų tinkamų laikinųjų priemonių, kad būtų uždraustas arba apribotas prietaiso ar pagalbinio įtaiso tiekimas jų nacionalinei rinkai, kad prietaisas arba pagalbinis įtaisas būtų pašalintas iš rinkos arba atšauktas.

Rinkos priežiūros institucijos apie tas priemones nedelsdamos informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares.

5.   Teikiant 4 dalies antroje pastraipoje nurodytą informaciją į ją įtraukiami visi turimi duomenys, visų pirma nurodomi reikalavimų neatitinkančiam prietaisui arba pagalbiniam įtaisui identifikuoti būtini duomenys, prietaiso ar pagalbinio įtaiso kilmė, tariamos neatitikties pobūdis ir susijęs pavojus, taikomų nacionalinių priemonių pobūdis ir trukmė, taip pat atitinkamo ekonominės veiklos vykdytojo pateikti argumentai. Visų pirma rinkos priežiūros institucijos nurodo, ar neatitiktis priskirtina vienai iš šių priežasčių:

a)	prietaisas arba pagalbinis įtaisas neatitinka reikalavimų, susijusių su žmonių sveikata ar sauga arba su naminių gyvūnų ar turto apsauga, arba

b)	13 straipsnyje nurodyti darnieji standartai, kuriais remiantis daryta atitikties prielaida, turi trūkumų.

6.   Kitos nei pagal šį straipsnį procedūrą inicijavusios valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie visas priimtas priemones ir pateikia visą turimą papildomą informaciją, susijusią su atitinkamo prietaiso arba pagalbinio įtaiso neatitiktimi, ir, jei nesutinka su priimta nacionaline priemone, pareiškia prieštaravimų.

7.   Jeigu per tris mėnesius po 4 dalies antroje pastraipoje nurodytos informacijos gavimo dienos nei valstybės narės, nei Komisija nepareiškia prieštaravimų dėl valstybės narės taikomos laikinosios priemonės, ta priemonė laikoma pagrįsta.

8.   Valstybės narės užtikrina, kad atitinkamo prietaiso arba pagalbinio įtaiso atžvilgiu nedelsiant būtų imtasi tinkamų ribojamųjų priemonių, kaip antai kad prietaisas arba pagalbinis įtaisas būtų pašalinti iš rinkos.

38 straipsnis

Sąjungos apsaugos procedūra

1.   Jeigu užbaigus 37 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytą procedūrą dėl priemonės, kurios ėmėsi kuri nors valstybė narė, pareiškiama prieštaravimų arba jeigu Komisija mano, kad nacionalinė priemonė prieštarauja Sąjungos teisės aktams, Komisija nedelsdama pradeda konsultacijas su valstybėmis narėmis ir atitinkamu ekonominės veiklos vykdytoju ar vykdytojais ir įvertina nacionalinę priemonę. Remdamasi to vertinimo rezultatais Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustato, ar nacionalinė priemonė yra pagrįsta, ar ne.

Komisija savo sprendimą skiria visoms valstybėms narėms ir nedelsdama jį perduoda joms ir atitinkamam ekonominės veiklos vykdytojui ar vykdytojams.

2.   Kai nacionalinė priemonė laikoma pagrįsta, visos valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad reikalavimų neatitinkantis prietaisas ar pagalbinis įtaisas būtų pašalinti iš jų rinkų, ir apie tai informuoja Komisiją. Jei nacionalinė priemonė laikoma nepagrįsta, atitinkama valstybė narė tą priemonę atšaukia.

3.   Kai nacionalinė priemonė laikoma pagrįsta, o prietaiso ar pagalbinio įtaiso neatitiktis siejama su darniųjų standartų trūkumais, nurodytais šio reglamento 37 straipsnio 5 dalies b punkte, Komisija taiko Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 11 straipsnyje numatytą procedūrą.

39 straipsnis

Reikalavimus atitinkantys prietaisai arba pagalbiniai įtaisai, kurie kelia pavojų

1.   Kai valstybė narė, atlikusi vertinimą pagal 37 straipsnio 1 dalį, nustato, kad šį reglamentą atitinkantis prietaisas arba pagalbinis įtaisas vis dėlto kelia pavojų žmonių sveikatai ar saugai arba naminiams gyvūnams ar turtui, ji reikalauja, kad atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas imtųsi visų tinkamų priemonių siekdamas užtikrinti, kad rinkai pateiktas atitinkamas prietaisas arba pagalbinis įtaisas nebekeltų pavojaus, pašalintų prietaisą arba pagalbinį įtaisą iš rinkos arba jį atšauktų per pagrįstą laikotarpį, kurį ji gali nustatyti atsižvelgdama į pavojaus pobūdį.

2.   Ekonominės veiklos vykdytojas užtikrina, kad taisomųjų veiksmų būtų imtasi visų atitinkamų prietaisų arba pagalbinių įtaisų, kuriuos jis tiekė rinkai visoje Sąjungoje, atžvilgiu.

3.   Valstybė narė nedelsdama informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares. Ta informacija apima visus turimus duomenis, visų pirma nurodomi atitinkamam prietaisui arba pagalbiniam įtaisui identifikuoti būtini duomenys, prietaiso arba pagalbinio įtaiso kilmė ir tiekimo grandinė, susijusio pavojaus pobūdis ir taikomų nacionalinių priemonių pobūdis ir trukmė.

4.   Komisija nedelsdama pradeda konsultacijas su valstybėmis narėmis ir atitinkamu ekonominės veiklos vykdytoju ar vykdytojais ir įvertina taikomas nacionalines priemones. Remdamasi to vertinimo rezultatais, priimdama įgyvendinimo aktus Komisija nusprendžia, ar nacionalinė priemonė yra pagrįsta, ar ne, ir, kai tai būtina, pasiūlo atitinkamas priemones.

Šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyti įgyvendinimo aktai priimami laikantis 42 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Dėl tinkamai pagrįstų priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti ir kurios susijusios su žmonių sveikata ir sauga, Komisija priima nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus, laikydamasi 42 straipsnio 4 dalyje nurodytos procedūros.

5.   Komisija savo sprendimą skiria visoms valstybėms narėms ir nedelsdama apie jį praneša joms ir atitinkamam ekonominės veiklos vykdytojui ar vykdytojams.

40 straipsnis

Oficialiai pripažinta neatitiktis

1.   Nedarant poveikio 37 straipsniui, kai valstybė narė nustato vieną iš toliau nurodytų faktų, ji reikalauja, kad atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas pašalintų atitinkamą neatitiktį:

a)	gaminys CE ženklu pažymėtas pažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 765/2008 30 straipsnį arba šio reglamento 17 straipsnį;

b)	gaminys nepažymėtas CE ženklu;

c)	gaminys nebuvo pažymėtas IV priede nurodytais užrašais arba jais buvo pažymėtas pažeidžiant 18 straipsnį;

d)	gaminys pažymėtas notifikuotosios įstaigos, kuri dalyvauja atliekant gamybos kontrolę, identifikaciniu numeriu pažeidžiant 17 straipsnį arba juo nepažymėtas;

e)	nebuvo parengta arba neteisingai parengta ES atitikties deklaracija;

f)	prie pagalbinio įtaiso nepridėta ES atitikties deklaracijos kopija;

g)	techninių dokumentų nėra arba yra ne visi techniniai dokumentai;

h)	7 straipsnio 6 dalyje ir 9 straipsnio 3 dalyje nurodyta informacija nepateikta, yra neteisinga ar neišsami;

i)	neįvykdytas bet kuris kitas 7 ar 9 straipsnyje numatytas administracinis reikalavimas.

2.   Jeigu 1 dalyje nurodyta neatitiktis nepašalinama, atitinkama valstybė narė imasi visų tinkamų priemonių, kad būtų apribotas ar uždraustas prietaiso arba pagalbinio įtaiso tiekimas rinkai arba užtikrinta, kad prietaisas arba pagalbinis įtaisas būtų atšauktas ar pašalintas iš rinkos.

VI SKYRIUS

DELEGUOTIEJI AKTAI IR KOMITETO PROCEDŪRA

41 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   4 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2018 m. balandžio 21 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

Ypač svarbu, kad Komisija vadovautųsi savo įprasta praktika ir prieš priimdama tuos deleguotuosius aktus konsultuotųsi su ekspertais, įskaitant valstybių narių ekspertus.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 4 straipsnio 2 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.   Pagal 4 straipsnio 2 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

42 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda Prietaisų komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

3.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

4.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 8 straipsnis kartu su jo 5 straipsniu.

5.   Komisija konsultuojasi su komitetu visais klausimais, dėl kurių pagal Reglamentą (ES) Nr. 1025/2012 ar bet kurį kitą Sąjungos teisės aktą privaloma konsultuotis su sektorių ekspertais.

Be to, komitetas gali nagrinėti bet kurį kitą su šio reglamento taikymu susijusį klausimą, kurį, remiantis jo darbo tvarkos taisyklėmis, gali iškelti jo pirmininkas arba valstybės narės atstovas.

VII SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

43 straipsnis

Sankcijos

1.   Valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų, taikytinų ekonominės veiklos vykdytojams už šio reglamento nuostatų pažeidimą. Tokiose taisyklėse gali būti numatytos baudžiamosios sankcijos už rimtus pažeidimus.

Tos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.

Valstybės narės praneša apie tas taisykles Komisijai ne vėliau kaip 2018 m. kovo 21 d. ir nedelsdamos praneša jai apie visus vėlesnius joms poveikio turinčius pakeitimus.

2.   Valstybės narės imasi visų priemonių, būtinų užtikrinti, kad jų taisyklės dėl sankcijų, taikytinų ekonominės veiklos vykdytojams už šio reglamento nuostatų pažeidimą, būtų vykdomos.

44 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.   Valstybės narės nekliudo tiekti rinkai ar pradėti eksploatuoti prietaisus, kuriems taikoma Direktyva 2009/142/EB, kurie atitinka tą direktyvą ir kurie pateikti rinkai anksčiau nei 2018 m. balandžio 21 d.

2.   Valstybės narės nekliudo tiekti rinkai pagalbinio įtaiso, kuriam taikoma Direktyva 2009/142/EB, kuris atitinka tą direktyvą ir kuris pateiktas rinkai anksčiau nei 2018 m. balandžio 21 d.

45 straipsnis

Panaikinimas

Direktyva 2009/142/EB panaikinama nuo 2018 m. balandžio 21 d.

Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal VI priede pateiktą atitikties lentelę.

46 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

1.   Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2.   Šis reglamentas taikomas nuo 2018 m. balandžio 21 d., išskyrus:

a)	4, 19–35 straipsnius ir 42 straipsnį bei II priedą, kurie taikomi nuo 2016 m. spalio 21 d.;

b)	43 straipsnio 1 dalį, kuri taikoma nuo 2018 m. kovo 21 d.

---

(1)  OL C 458, 2014 12 19, p. 25.

(2)  2016 m. sausio 20 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2016 m. vasario 12 d. Tarybos sprendimas.

(3)  2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/142/EB, susijusi su dujas deginančiais prietaisais (OL L 330, 2009 12 16, p. 10).

(4)  OL C 136, 1985 6 4, p. 1.

(5)  2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1025/2012 dėl Europos standartizacijos, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 89/686/EEB ir 93/15/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/9/EB, 94/25/EB, 95/16/EB, 97/23/EB, 98/34/EB, 2004/22/EB, 2007/23/EB, 2009/23/EB ir 2009/105/EB ir panaikinamas Tarybos sprendimas 87/95/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1673/2006/EB (OL L 316, 2012 11 14, p. 12).

(6)  2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 768/2008/EB dėl bendrosios gaminių pardavimo sistemos ir panaikinantis Sprendimą 93/465/EEB (OL L 218, 2008 8 13, p. 82).

(7)  2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 765/2008, nustatantis su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 339/93 (OL L 218, 2008 8 13, p. 30).

(8)  2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/125/EB, nustatanti ekologinio projektavimo reikalavimų su energija susijusiems gaminiams nustatymo sistemą (OL L 285, 2009 10 31, p. 10).

(9)  2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičianti bei vėliau panaikinanti Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB (OL L 140, 2009 6 5, p.16).

(10)  2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo (OL L 153, 2010 6 18, p. 13).

(11)  2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL L 315, 2012 11 14, p. 1).

(12)  2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/55/EB (OL L 211, 2009 8 14, p. 94).

(13)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

---

---

---

---

---

---

---