23.12.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 337/1

(1)

2007–2008 m. kilusi pasaulinė finansų krizė atskleidė pernelyg spekuliatyvią veiklą, didelių reglamentavimo spragų, tai, kad priežiūra yra neveiksminga, rinkos neskaidrios, o finansų sistemoje esama pernelyg sudėtingų produktų. Sąjunga ėmėsi įvairių priemonių, kad bankų sistema taptų tvirtesnė ir stabilesnė, be kita ko, sugriežtino kapitalo reikalavimus, geresnio valdymo taisykles ir priežiūros bei pertvarkymo režimus ir siekdama užtikrinti, kad finansų sektorius vykdytų savo funkciją – nukreiptų kapitalą realios ekonomikos finansavimui. Šiomis aplinkybėmis taip pat labai svarbi pažanga, padaryta kuriant bankų sąjungą. Vis dėlto krizė taip pat atskleidė poreikį didinti skaidrumą ir gerinti stebėseną ne tik tradiciniame bankų sektoriuje, bet ir tose srityse, kuriose vykdoma į bankų veiklą panaši kredito tarpininkavimo veikla, vadinamoji šešėlinė bankininkystė, kurios mastas kelia nerimą – nustatyta, kad jos apimtis lygi beveik pusei reglamentuojamos bankų sistemos dydžio. Bet kokie su ta veikla, kuri atrodo panaši į kredito įstaigų vykdomą veiklą, susiję trūkumai gali paveikti likusį finansų sektorių;

(2)

vykdydamos kovos su šešėline bankininkyste veiklą, Finansinio stabilumo taryba (toliau – FST) ir Europos sisteminės rizikos valdyba (toliau – ESRV), įsteigtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1092/2010 (5) identifikavo riziką, kurią kelia vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoriai (toliau – VPĮFS). VPĮFS sudaro sąlygas didinti svertą, procikliškumą ir tarpusavio sąsajas finansų rinkose. Visų pirma nepakankamas skaidrumas naudojant VPĮFS neleido reguliavimo bei priežiūros institucijoms ir investuotojams laikotarpiu prieš finansų krizę ir jos metu teisingai įvertinti ir stebėti atitinkamos rizikos, panašios į bankinę riziką, ir tarpusavio sąsajų finansų sistemoje lygio. Šiomis aplinkybėmis 2013 m. rugpjūčio 29 d. FST priėmė politikos strategiją „Šešėlinės bankininkystės priežiūros ir reguliavimo stiprinimas“ (toliau – FST politikos strategija), kuria siekiama sumažinti šešėlinės bankininkystės keliamą riziką vertybinių popierių skolinimo ir atpirkimo sandoriuose, kurią 2013 m. rugsėjo mėn. patvirtino G20 vadovai;

(3)

2014 m. spalio 14 d., FST paskelbė VPĮFS, kurių tarpuskaita atliekama necentralizuotai, vertės sumažinimo reguliavimo sistemą. Nevykdant tarpuskaitos tokios operacijos kelia didelę riziką, jei jos nėra tinkamai užtikrintos užtikrinimo priemone. Klientų turto pakartotinio naudojimo skaidrumo didinimas būtų pirmas žingsnis siekiant palengvinti sandorio šalių galimybes analizuoti riziką ir užkirsti jai kelią, o FST ne vėliau kaip 2016 m. turi užbaigti darbą, susijusį su rekomendacijomis dėl VPĮFS, kurių tarpuskaita atliekama necentralizuotai, vertės sumažinimo, siekiant užkirsti kelią pernelyg didelio sverto rizikai ir sušvelninti koncentracijos riziką bei įsipareigojimų neįvykdymo riziką;

(4)

2012 m. kovo 19 d. Komisija paskelbė Žaliąją knygą dėl šešėlinio bankų sektoriaus. Remdamasi gausia gauta grįžtamąja informacija ir atsižvelgdama į tarptautinius pokyčius, 2013 m. rugsėjo 4 d. Komisija priėmė komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui „Šešėlinė bankininkystė. Naujų finansų sektoriaus rizikos šaltinių valdymas“. Komunikate pabrėžiama, kad dėl sudėtingo ir neskaidraus VPĮFS pobūdžio sunku nustatyti sandorio šalis ir stebėti rizikos koncentraciją ir taip pat dėl to finansų sistemoje per daug padidėja svertas;

(5)

2012 m. spalio mėn. Erkki Liikaneno pirmininkaujama aukšto lygio ekspertų grupė priėmė ataskaitą dėl Sąjungos bankų sektoriaus struktūros reformos. Be kitų dalykų, joje buvo aptarta tradicinės ir šešėlinės bankininkystės sistemų tarpusavio sąveika. Ataskaitoje pripažinta šešėlinės bankininkystės veiklos keliama rizika, kaip antai didelis svertas ir procikliškumas, ir raginama mažinti bankų ir šešėlinės bankininkystės sistemos tarpusavio sąsajas, kurios buvo vienas iš krizės plitimo šaltinių sisteminės bankų krizės metu. Ataskaitoje taip pat siūloma tam tikrų struktūrinių priemonių, skirtų likusiems Sąjungos bankų sektoriaus trūkumams šalinti;

(6)

Sąjungos bankų sistemos struktūrinės reformos aptartos pasiūlyme dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl struktūrinių priemonių ES kredito įstaigų atsparumui didinti. Vis dėlto nustačius struktūrines priemones bankams, tam tikra veikla galėtų būti perkelta į ne taip griežtai reglamentuojamas sritis, tokias kaip antai šešėlinės bankininkystės sektorius. Todėl tą pasiūlymą reikėtų papildyti privalomais VPĮFS skaidrumo ir duomenų teikimo reikalavimais, nustatytais šiame reglamente. Taigi, šiame reglamente įtvirtintos skaidrumo taisyklės papildo tą pasiūlymą;

(7)

šiuo reglamentu reaguojama į poreikį didinti vertybinių popierių įsigijimo finansavimo rinkų, taigi, visos finansų sistemos skaidrumą. Siekiant užtikrinti lygiavertes konkurencijos sąlygas ir tarptautinę konvergenciją, šiame reglamente vadovaujamasi FST politikos strategija. Juo sukuriama Sąjungos sistema, pagal kurią VPĮFS duomenys gali būti veiksmingai teikiami sandorių duomenų saugykloms, o informacija apie VPĮFS ir bendrosios grąžos apsikeitimo sandorius atskleidžiama investuotojams į kolektyvinio investavimo subjektus. Į VPĮFS apibrėžtį šiame reglamente neįtraukiamos išvestinių finansinių priemonių sutartys, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 648/2012 (6). Vis dėlto į ją patenka sandoriai, paprastai vadinami likvidumo apsikeitimo sandoriais ir užtikrinimo priemone padengtais apsikeitimo sandoriais, kurie nepatenka į išvestinių finansinių priemonių sutarčių apibrėžtį Reglamente (ES) Nr. 648/2012. Tarptautinės konvergencijos poreikį dar sustiprina tikimybė, kad po struktūrinės Sąjungos bankų sektoriaus reformos veikla, kurią šiuo metu vykdo tradiciniai bankai, gali būti perkelta į šešėlinės bankininkystės sektorių ir ją gali vykdyti finansų ir ne finansų subjektai. Dėl to gali dar labiau sumažėti tos veiklos skaidrumas reguliavimo ir priežiūros institucijoms, o tai joms neleistų susidaryti tinkamą rizikos, susijusios su VPĮFS, vaizdą. Tai tik dar labiau pablogintų padėtį, susijusią su reglamentuojamo bankų sektoriaus ir šešėlinės bankininkystės sektoriaus ryšiais tam tikrose rinkose, kurie dabar yra jau gana tvirti;

(8)

rinkos praktikos raida ir technologinė plėtra sudaro sąlygas rinkos dalyviams naudoti kitus sandorius nei VPĮFS kaip finansavimo šaltinį, likvidumo ir užtikrinimo priemonės valdymo tikslais, kaip pelningumo didinimo strategiją, siekiant padengti skolintų vertybinių popierių pardavimą arba pasinaudoti mokesčių iš dividendų skirtumais. Tokie sandoriai galėtų turėti lygiavertį ekonominį poveikį, o jų keliama rizika būtų panaši kaip VPĮFS, įskaitant svyruojančių turto verčių ir kintamumo sukeltą procikliškumą, įsipareigojimų įgyvendinimo terminų arba likvidumo keitimą, atsirandantį dėl ilgalaikio ar nelikvidaus turto finansavimo, pasitelkiant trumpalaikį arba likvidų turtą, ir finansų krizės plitimą dėl sandorių grandinių tarpusavio sąsajų, susijusių su užtikrinimo priemonės pakartotiniu naudojimu;

(9)

tikėtina, kad valstybės narės, siekdamos reaguoti į FST politikos strategijos iškeltus klausimus ir numatomus pokyčius po Sąjungos bankų sektoriaus struktūrinės reformos, imsis skirtingų nacionalinių priemonių, dėl kurių gali atsirasti kliūčių sklandžiam vidaus rinkos veikimui ir galėtų būti pakenkta rinkos dalyviams ir finansiniam stabilumui. Be to, nesant suderintų skaidrumo taisyklių, nacionalinėms institucijoms sunku palyginti skirtingų valstybių narių mikrolygio duomenis ir suprasti realią atskirų rinkos dalyvių keliamą riziką sistemai. Todėl būtina užkirsti kelią tokių iškraipymų ir kliūčių atsiradimui Sąjungoje. Dėl to tinkamas teisinis šio reglamento pagrindas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 114 straipsnis, kaip išaiškinta vadovaujantis nuoseklia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika;

(10)

todėl naujosiomis skaidrumo taisyklėmis turėtų būti numatomas reikalavimas teikti visų rinkos dalyvių, nesvarbu ar jie finansų, ar ne finansų subjektai, sudaromų VPĮFS duomenis, įskaitant informaciją apie užtikrinimo priemonės struktūrą, apie tai, ar užtikrinimo priemonė gali būti panaudota pakartotinai ir ar buvo pakartotinai panaudota, užtikrinimo priemonės pakeitimą kita priemone dienos pabaigoje ir taikomus vertės sumažinimus. Siekiant kuo labiau sumažinti papildomas rinkos dalyvių veiklos sąnaudas, naujos taisyklės ir standartai turėtų būti pagrįsti esama infrastruktūra, veiklos procesais ir formomis, kurie buvo nustatyti duomenų apie išvestinių finansinių priemonių sutartis teikimo sandorių duomenų saugykloms atžvilgiu. Tomis aplinkybėmis Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) (toliau – ESMA), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 (7) kiek tai įmanoma ir tinkama, turėtų mažinti pagal šį reglamentą priimtų techninių standartų ir pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 9 straipsnį priimtų techninių standartų dubliavimąsi ir vengti nenuoseklumo. Šiuo reglamentu nustatyta teisinė sistema turėtų, kiek įmanoma, būti tokia pati kaip Reglamentu (ES) Nr. 648/2012 nustatyta sistema, kiek tai susiję su išvestinių finansinių priemonių sutarčių duomenų teikimu tuo tikslu įregistruotoms sandorių duomenų saugykloms. Tokiu būdu taip pat turėtų būti sudarytos sąlygos pagal tą reglamentą įregistruotoms ar pripažintoms sandorių duomenų saugykloms, užbaigus supaprastintą registracijos procesą, vykdyti šiuo reglamentu pavestas duomenų saugyklos funkcijas, jei jos atitinka tam tikrus papildomus kriterijus;

(11)

siekiant užtikrinti ESMA įgaliojimų skirti sankcijas nuoseklumą ir veiksmingumą, rinkos dalyviams, kuriems taikomas šis reglamentas, turėtų, darant nuorodą į Reglamentą (ES) Nr. 648/2012 būti taikomos nuostatos, susijusios su ESMA įgaliojimais, kaip nurodyta tame reglamente ir detaliai nurodyta, procedūros taisyklių atžvilgiu, deleguotaisiais aktais, priimtais pagal to reglamento 64 straipsnio 7 dalį;

(12)

sandoriams su Europos centrinių bankų sistemos (toliau – ECBS) nariais neturėtų būti taikoma pareiga teikti VPĮFS duomenis sandorių duomenų saugykloms. Vis dėlto siekiant užtikrinti, kad reguliavimo ir priežiūros institucijos susidarytų tinkamą vaizdą apie riziką, susijusią su VPĮFS, kuriuos sudarė jų reguliuojami ar prižiūrimi subjektai, atitinkamos institucijos ir ECBS nariai turėtų glaudžiai bendradarbiauti. Toks bendradarbiavimas turėtų sudaryti sąlygas reguliavimo ir priežiūros institucijoms atlikti savo atitinkamas pareigas ir įvykdyti atitinkamus įgaliojimus. Toks bendradarbiavimas turėtų būti konfidencialus ir vykdomas atitinkamoms kompetentingoms institucijoms pateikus pagrįstą prašymą, be to jis turėtų būti vykdomas tik siekiant suteikti toms institucijoms galimybę atlikti savo atitinkamas pareigas, deramai atsižvelgiant į centrinių bankų nepriklausomumo principus ir reikalavimus, ir joms vykdant savo, kaip pinigų institucijų, funkcijas, įskaitant pinigines, užsienio valiutos keitimo ir finansinio stabilumo politikos operacijas, kurias vykdyti ECBS nariai yra teisiškai įgalioti. ECBS nariai turėtų turėti galimybę atsisakyti pateikti informaciją, kai sandorius jie sudaro vykdydami savo, kaip pinigų institucijų, funkcijas. Jie turėtų apie tokį atsisakymą pranešti prašančiajai institucijai, kartu pateikdami jo pagrindimą;

(13)

informacija apie vertybinių popierių įsigijimo finansavimo rinkoms būdingą riziką turėtų būti centralizuotai saugoma ir lengvai bei tiesiogiai prieinama, inter alia, ESMA, Europos priežiūros institucijai (Europos bankininkystės institucijai) (toliau – EBI), įsteigtai Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010 (8), Europos priežiūros institucijai (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija) (toliau – EIOPA), įsteigtai Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1094/2010 (9), atitinkamoms kompetentingoms institucijoms, ESRV ir atitinkamiems ECBS centriniams bankams, įskaitant Europos Centrinį Banką (toliau – ECB) jam vykdant savo užduotis Bendro priežiūros mechanizmo pagal Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1024/2013 (10) kontekste, kad būtų galima nustatyti ir stebėti reguliuojamų ir nereguliuojamų subjektų vykdomos šešėlinės bankininkystės veiklos keliamą riziką finansiniam stabilumui. ESMA, rengdama ar siūlydama persvarstyti šiame reglamente numatytus techninius reguliavimo standartus, turėtų atsižvelgti į pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 81 straipsnį priimtus techninius standartus, kuriais reglamentuojamos išvestinių finansinių priemonių sandorių duomenų saugyklos, ir į būsimus tų techninių standartų pokyčius. Be to, ESMA turėtų siekti užtikrinti, kad atitinkamos kompetentingos institucijos, ESRV ir atitinkami ECBS centriniai bankai, įskaitant ECB, galėtų tiesiogiai ir nedelsiant susipažinti su visa jų pareigoms, įskaitant pinigų politikos nustatymą bei įgyvendinimą ir finansų rinkų infrastruktūrų priežiūros vykdymą, vykdyti būtina informacija. Siekiant tai užtikrinti, ESMA techninių reguliavimo standartų projektuose turėtų nustatyti prieigos prie tokios informacijos sąlygas;

(14)

būtina nustatyti nuostatas dėl kompetentingų institucijų tarpusavio keitimosi informacija ir stiprinti jų tarpusavio pareigas teikti pagalbą ir bendradarbiauti. Dėl didėjančio tarpvalstybinės veiklos masto kompetentingos institucijos viena kitai turėtų teikti jų funkcijoms vykdyti svarbią informaciją, kad būtų garantuotas veiksmingas šio reglamento įgyvendinimo užtikrinimas, be kita ko, tomis situacijomis, kai pažeidimai arba įtariami pažeidimai gali būti aktualūs dviejų arba daugiau valstybių narių institucijoms. Keičiantis informacija būtina griežtai saugoti profesinę paslaptį, siekiant užtikrinti sklandų tos informacijos perdavimą bei konkrečių teisių apsaugą. Nedarant poveikio nacionalinei baudžiamajai ar mokesčių teisei, kompetentingos institucijos, ESMA, įstaigos arba fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie nėra kompetentingos institucijos ir kurie gauna konfidencialią informaciją, turėtų ją naudoti tik atlikdami savo pareigas ir savo funkcijų vykdymo tikslais. Tačiau dėl to neturėtų būti užkertamas kelias nacionalinėms įstaigoms, atsakingoms už netinkamo administravimo atvejų prevenciją, tyrimą ar ištaisymą, vykdyti savo funkcijas pagal nacionalinę teisę;

(15)

VPĮFS plačiai naudoja kolektyvinio investavimo subjektų valdytojai, siekdami veiksmingai valdyti portfelį. Toks naudojimas gali turėti didelę įtaką tų kolektyvinio investavimo subjektų veiklos rezultatams. VPĮFS gali būti naudojami norint pasiekti investicinius tikslus arba padidinti grąžą. Valdytojai taip pat naudojasi bendrosios grąžos apsikeitimo sandoriais, kurių poveikis lygiavertis VPĮFS poveikiui. Kolektyvinio investavimo subjektų valdytojai VPĮFS ir bendrosios grąžos apsikeitimo sandorius plačiai naudoja tam, kad sudarytų poziciją, atitinkančią tam tikrą strategiją, ar padidintų jų grąžą. VPĮFS ir bendrosios grąžos apsikeitimo sandorių naudojimas galėtų padidinti bendrą kolektyvinio investavimo subjekto rizikos profilį, o informacija apie jų naudojimą nėra tinkamai atskleidžiama investuotojams. Labai svarbu užtikrinti, kad tokių kolektyvinio investavimo subjektų investuotojai galėtų priimti informacija pagrįstus sprendimus ir įvertinti bendrą kolektyvinio investavimo subjektų rizikos ir grąžos pobūdį. Vertindamas VPĮFS ir bendrosios grąžos apsikeitimo sandorius kolektyvinio investavimo subjektas turėtų atsižvelgti į sandorio esmę, o ne tik į jo teisinę formą;

(16)

dėl investicijų, padarytų remiantis neišsamia ar netikslia informacija apie kolektyvinio investavimo subjekto investavimo strategiją, investuotojas gali patirti didelių nuostolių. Todėl būtina, kad kolektyvinio investavimo subjektai atskleistų visą svarbią išsamią informaciją apie tai, kaip jie naudoja VPĮFS ir bendrosios grąžos apsikeitimo sandorius. Be to, kolektyvinio investavimo subjektų atveju ypač svarbus yra visiškas skaidrumas, nes visas sudarant VPĮFS ir bendrosios grąžos apsikeitimo sandorius naudojamas turtas priklauso ne kolektyvinio investavimo subjektų valdytojams, o jų investuotojams. Todėl visiškas informacijos apie VPĮFS ir bendrosios grąžos apsikeitimo sandorius atskleidimas yra esminė apsaugos nuo galimų interesų konfliktų priemonė;

(17)

naujos VPĮFS ir bendrosios grąžos apsikeitimo sandorių skaidrumo taisyklės yra glaudžiai susijusios su Europos Parlamento ir Tarybos direktyvomis 2009/65/EB (11) ir 2011/61/ES (12), nes tos direktyvos sudaro kolektyvinio investavimo subjektų įsteigimo, valdymo ir jų akcijų bei investicinių vienetų platinimo teisinį pagrindą;

(18)

kolektyvinio investavimo subjektai gali vykdyti veiklą kaip kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektai (toliau – KIPVPS), kuriuos valdo KIPVPS valdymo įmonės arba KIPVPS investicinės bendrovės, gavusios leidimą pagal Direktyvą 2009/65/EB, arba kaip alternatyvaus investavimo fondai (toliau – AIF), kuriuos valdo alternatyvaus investavimo fondų valdytojai (toliau – AIFV), gavę leidimą arba įregistruoti pagal Direktyvą 2011/61/ES. Naujosios šiuo reglamentu nustatytos VPĮFS ir bendrosios grąžos apsikeitimo sandorių skaidrumo taisyklės papildo tų direktyvų nuostatas ir turėtų būti taikomos kartu su jomis;

(19)

kad investuotojai būtų geriau informuoti apie riziką, susijusią su VPĮFS ir bendrosios grąžos apsikeitimo sandorių naudojimu, kolektyvinio investavimo subjektų valdytojai į periodines ataskaitas turėtų įtraukti išsamią informaciją apie tų metodų naudojimą. Dabartinės periodinės ataskaitos, kurias turi pateikti KIPVPS valdymo įmonės arba KIPVPS investicinės bendrovės ir AIFV, turėtų būti papildytos informacija apie VPĮFS ir bendrosios grąžos apsikeitimo sandorių naudojimą. Tiksliau nurodydama tų periodinių ataskaitų turinį ESMA turėtų atsižvelgti į administracinę naštą ir į įvairių rūšių VPĮFS ir bendrosios grąžos apsikeitimo sandorių ypatybes;

(20)

kolektyvinio investavimo subjekto investavimo politika VPĮFS ir bendrosios grąžos apsikeitimo sandorių srityje turėtų būti aiškiai atskleista ikisutartiniuose dokumentuose, kaip antai prospekte KIPVPS atveju ir ikisutartinės informacijos atskleidimo investuotojams dokumente AIF atveju. Taip turėtų būti užtikrinta, kad investuotojai, prieš nuspręsdami investuoti į konkretų KIPVPS ar AIF, suprastų ir įvertintų būdingą riziką;

(21)

pakartotinis užtikrinimo priemonių naudojimas suteikia likvidumo ir sudaro sąlygas sandorio šalims sumažinti finansavimo išlaidas. Tačiau dėl to dažnai sukuriamos sudėtingos užtikrinimo priemonių grandinės tarp tradicinio bankų sektoriaus ir šešėlinės bankininkystės sektoriaus, keliančios riziką finansiniam stabilumui. Skaidrios informacijos apie tai, kokiu mastu finansinės priemonės, pateiktos kaip užtikrinimo priemonės, yra pakartotinai naudojamos, trūkumas ir atitinkama rizika bankroto atveju gali sumažinti pasitikėjimą sandorio šalimis ir padidinti riziką finansiniam stabilumui;

(22)

siekiant padidinti pakartotinio naudojimo skaidrumą, reikėtų nustatyti būtiniausius informacijos teikimo reikalavimus. Pakartotinis naudojimas turėtų vykti tik užtikrinus, kad užtikrinimo priemonę pateikusi sandorio šalis aiškiai apie tai žino ir duoda sutikimą. Todėl naudojimasis pakartotinio naudojimo teise turėtų būti matomas priemonę pateikusios sandorio šalies vertybinių popierių sąskaitoje, išskyrus tuos atvejus, kai ta sąskaita reglamentuojama trečiosios valstybės teise, kurioje gali būti numatyta kitų tinkamų priemonių pakartotiniam naudojimui parodyti;

(23)

nors šio reglamento taisyklių dėl pakartotinio naudojimo taikymo sritis yra platesnė nei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/47/EB (13), šiuo reglamentu tos direktyvos taikymo sritis nekeičiama – jis veikiau turėtų būti skaitomas kartu su ta direktyva. Sąlygomis, kuriomis sandorio šalys turi pakartotinio naudojimo teisę ir gali ta teise naudotis, jokiu būdu neturėtų būti sumažinama pagal Direktyvą 2002/47/EB taikoma susitarimo dėl finansinės užtikrinimo priemonės, pagal kurį perleidžiama nuosavybės teisė, apsauga. Atsižvelgiant į tą kontekstą, bet kokie pakartotinio naudojimo skaidrumo reikalavimų pažeidimai neturėtų daryti poveikio nacionalinei teisei sandorio galiojimo ar poveikio atžvilgiu;

(24)

šiuo reglamentu nustatomos griežtos informacijos apie pakartotinį naudojimą teikimo sandorio šalims taisyklės, kurios neturėtų daryti poveikio konkretiems subjektams, struktūroms ir situacijoms pritaikytų atskiriems sektoriams skirtų taisyklių taikymui. Todėl šiame reglamente numatytos pakartotinio naudojimo taisyklės turėtų būti taikomos, pavyzdžiui, kolektyvinio investavimo subjektams ir depozitoriumams ar investicinių firmų klientams, tik tiek, kiek nėra numatyta griežtesnių taisyklių dėl pakartotinio naudojimo pagal kolektyvinio investavimo subjektams arba klientų turto apsaugai taikomus teisės aktus, kurie yra lex specialis ir yra viršesni už šiame reglamente pateiktas taisykles. Visų pirma šiuo reglamentu neturėtų būti daromas poveikis taisyklėms pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę, kuriomis ribojama galimybė sandorio šalims užsiimti finansinių priemonių, kurias sandorio šalys arba kiti asmenys (ne sandorio šalys) pateikia kaip užtikrinimo priemones, pakartotiniu naudojimu. Siekiant, kad sandorio šalys turėtų pakankamai laiko pritaikyti savo neįvykdytus susitarimus dėl užtikrinimo priemonių, įskaitant pagrindinius susitarimus, ir siekiant užtikrinti, kad nauji susitarimai dėl užtikrinimo priemonių atitiktų šį reglamentą, pakartotinio naudojimo reikalavimų taikymas turėtų būti atidėtas šešiems mėnesiams po šio reglamento įsigaliojimo dienos;

(25)

siekiant skatinti terminų nuoseklumą tarptautiniu lygiu, šiame reglamente terminas vartojamas „pakartotinis naudojimas“ atitinka FST politikos strategiją. Vis dėlto tai neturėtų lemti nenuoseklumo Sąjungos acquis atžvilgiu; ir, visų pirma, neturėtų būti daromas poveikis direktyvose 2009/65/EB ir 2011/61/ES vartojamo termino „pakartotinis naudojimas“ reikšmei;

(26)

siekiant užtikrinti, kad sandorio šalys laikytųsi pagal iš šio reglamento kylančių pareigų ir kad jos visoje Sąjungoje būtų panašiai traktuojamos, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad kompetentingos institucijos turėtų įgaliojimus taikyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas administracines sankcijas ir kitas priemones. Todėl šiuo reglamentu nustatytos administracinės sankcijos ir kitos priemonės turėtų atitikti tam tikrus esminius reikalavimus dėl subjektų, kuriems taikoma sankcija arba priemonė, kriterijų, į kuriuos reikia atsižvelgti taikant sankciją arba priemonę, sankcijų arba priemonių skelbimo, pagrindinių įgaliojimų taikyti sankcijas ir administracinių piniginių sankcijų dydžių. Pažeidus kolektyvinio investavimo subjektų pareigas dėl skaidrumo, nustatytas pagal šį reglamentą, tikslinga taikyti direktyvomis 2009/65/EB ir 2011/61/ES nustatytas sankcijas ir kitas priemones;

(27)

kompetentingoms institucijoms suteikiami įgaliojimai taikyti sankcijas neturėtų daryti poveikio ECB išimtinei kompetencijai pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 4 straipsnio 1 dalies a punktą panaikinti kredito įstaigų veiklos leidimus prudencinės priežiūros tikslais;

(28)

šio reglamento nuostatomis dėl sandorių duomenų saugyklų registracijos paraiškų ir registracijos panaikinimo nedaroma poveikio Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 V skyriuje numatytoms teisių gynimo priemonėms;

(29)

techniniais finansinių paslaugų sektoriaus standartais turėtų būti užtikrintas nuoseklus suderinamumas ir tinkama indėlininkų, investuotojų ir vartotojų apsauga visoje Sąjungoje. Su politiniais sprendimais nesusijusių techninių reguliavimo ir įgyvendinimo standartų projektus būtų veiksminga ir tikslinga patikėti rengti ESMA, kuri yra itin specializuotą kompetenciją turinti įstaiga. ESMA, rengdama techninius standartus, turėtų užtikrinti veiksmingas administracines ir duomenų teikimo procedūras. Komisijai pagal SESV 290 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius turėtų būti suteikti įgaliojimai deleguotaisiais aktais priimti techninius reguliavimo standartus šiose srityse: dėl įvairių rūšių VPĮFS duomenų, kuriuos reikia pateikti; išsamios informacijos apie sandorių duomenų saugyklos registracijos paraišką ar paraišką dėl registracijos išplėtimo; procedūrų, kurias taiko sandorių duomenų saugyklos joms pateiktiems VPĮFS duomenims tikrinti, aspektų; sandorių duomenų saugyklų laikomų duomenų skelbimo dažnumo ir išsamios informacijos, tiems duomenims taikomų reikalavimų ir galimybės su jais susipažinti; ir, prireikus, dėl išsamesnio priedo turinio;

(30)

Komisijai pagal SESV 291 straipsnį ir pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį turėtų būti suteikti įgaliojimai įgyvendinimo aktais priimti ESMA parengtus techninius įgyvendinimo standartus dėl pranešimų formos ir dažnumo, sandorių duomenų saugyklos registracijos paraiškos ar paraiškos dėl registracijos išplėtimo formos, taip pat dėl keitimosi informacija apie sankcijas ir kitas priemones su ESMA procedūrų ir formų;

(31)

pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl subjektų, kuriems šis reglamentas netaikomas, sąrašo pakeitimo ir dėl mokesčių rūšių, už ką jie turi būti mokami, tų mokesčių dydžio ir būdo, kaip sandorių duomenų saugyklos turi juos mokėti. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus, Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(32)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai priimti sprendimus dėl trečiųjų valstybių taisyklių vertinimo, kad būtų galima pripažinti trečiųjų valstybių sandorių duomenų saugyklas ir kad būtų išvengta galimai besidubliuojančių arba vienas kitam prieštaraujančių reikalavimų. Vertinimas, kuris yra tokių sprendimų dėl duomenų teikimo trečiojoje valstybėje lygiavertiškumo pagrindas, neturėtų daryti poveikio toje trečiojoje valstybėje įsteigtos ir ESMA pripažintos sandorių duomenų saugyklos teisei teikti duomenų teikimo paslaugas Sąjungoje įsteigtiems subjektams, kadangi sprendimas dėl pripažinimo neturėtų priklausyti nuo tokio vertinimo sprendimo dėl lygiavertiškumo tikslais;

(33)

tais atvejais, kai įgyvendinimo aktas dėl lygiavertiškumo yra panaikinamas, sandorio šalims automatiškai vėl turėtų būti taikomi visi šiame reglamente nustatyti reikalavimai;

(34)

prireikus Komisija turėtų bendradarbiauti su trečiųjų valstybių institucijomis, kad būtų išnagrinėti abipusiai naudingi sprendimai siekiant užtikrinti šio reglamento nuostatų ir tų trečiųjų valstybių nustatytų reikalavimų suderinamumą ir taip šioje srityje išvengti visų galimų dubliavimų;

(35)

kadangi šio reglamento tikslų, t. y. tam tikros veiklos finansų rinkose, tokios kaip antai VPĮFS naudojimo ir užtikrinimo priemonės pakartotinio naudojimo skaidrumo didinimo, kad būtų galima stebėti ir nustatyti susijusią riziką, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl šio reglamento masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(36)

šiuo reglamentu gerbiamos pagrindinės teisės ir principai, pripažinti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, visų pirma teisė į asmens duomenų apsaugą, teisė į privatų ir šeimos gyvenimą, teisė į gynybą ir ne bis in idem principas, laisvė užsiimti verslu, teisė į nuosavybę ir teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą. Šis reglamentas turi būti taikomas atsižvelgiant į tas teises ir principus;

(37)

buvo pasikonsultuota su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 (14) 28 straipsnio 2 dalį, ir jis pateikė nuomonę 2014 m. liepos 11 d. (15);

(38)

bet koks valstybių narių kompetentingų institucijų ar sandorių duomenų saugyklų atliekamas keitimasis asmens duomenimis ar jų perdavimas turėtų vykti pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 95/46/EB (16) nustatytas asmens duomenų perdavimo taisykles. Bet koks ESMA, EBI ar EIOPA atliekamas keitimasis asmens duomenimis ar jų perdavimas turėtų būti vykdomas pagal Reglamente (EB) Nr. 45/2001 nustatytas asmens duomenų perdavimo taisykles.

(39)

padedant ESMA, Komisija turėtų stebėti ir Europos Parlamentui bei Tarybai rengti ataskaitas apie tai, kaip šiame reglamente nustatyta pareiga teikti duomenis taikoma tarptautiniu mastu. Nustatytas laikotarpis, per kurį Komisija gali pateikti pranešimus, turėtų sudaryti galimybes faktiškai prieš tai taikyti šį reglamentą;

(40)

Atsižvelgdama į atitinkamų tarptautinių forumų vykdomos veiklos rezultatus ir pasitelkdama ESMA, EBI ir ESRV pagalbą, Komisija turėtų Europos Parlamentui ir Tarybai pateikti ataskaitą dėl pažangos, padarytos dedant tarptautines pastangas su VPĮFS susijusiai rizikai sumažinti, įskaitant FST rekomendacijas dėl VPĮFS, kurių tarpuskaita atliekama necentralizuotai, vertės sumažinimo, ir dėl tų rekomendacijų tinkamumo Sąjungos rinkoms;

(41)

kad sandorių duomenų saugyklos turėtų pakankamai laiko pateikti paraišką dėl leidimo vykdyti šiame reglamente nustatytą veiklą suteikimo ir tos veiklos pripažinimo, o sandorio šalys ir kolektyvinio investavimo subjektai turėtų pakankamai laiko skaidrumo reikalavimams įvykdyti, reikėtų atidėti skaidrumo reikalavimų pagal šį reglamentą taikymą. Visų pirma, tikslinga atidėti bet kokių papildomų skaidrumo reikalavimų taikymą kolektyvinio investavimo subjektams, atsižvelgiant į 2012 m. gruodžio 18 d. ESMA parengtas gaires kompetentingoms institucijoms ir KIPVPS valdymo įmonėms, kuriose KIPVPS valdymo įmonėms nustatoma neprivaloma sistema, susijusi su informacijos atskleidimo pareigomis, ir į poreikį sumažinti kolektyvinio investavimo subjektų valdytojams tenkančią administracinę naštą. Siekiant užtikrinti veiksmingą VPĮFS duomenų teikimo sistemos įgyvendinimą, būtina reikalavimus taikyti laipsniškai pagal sandorio šalies rūšį. Tokiu metodu turėtų būti atsižvelgiama į realų sandorio šalies gebėjimą laikytis šiuo reglamentu nustatytų duomenų teikimo pareigų;

(42)

šiuo reglamentu nustatytos naujosios vienodos VPĮFS ir tam tikrų ne biržos išvestinių finansinių priemonių, būtent bendrosios grąžos apsikeitimo sandorių, skaidrumo taisyklės yra glaudžiai susijusios su Reglamentu (ES) Nr. 648/2012 nustatytomis taisyklėmis, nes toms ne biržos išvestinėms finansinėms priemonėms taikomi duomenų teikimo reikalavimai, nustatyti tuo reglamentu. Siekiant užtikrinti abiejų grupių skaidrumo reikalavimų ir duomenų teikimo reikalavimų taikymo srities nuoseklumą, reikia aiškiai atskirti ne biržos išvestines finansines priemones ir biržines išvestines finansines priemones, nepriklausomai nuo to, ar tomis sutartimis prekiaujama Sąjungoje ar trečiųjų valstybių rinkose. Todėl, siekiant užtikrinti, kad tos pačios rūšies išvestinių finansinių priemonių sutartys būtų tapatinamos arba su ne biržos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, arba su biržinėmis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, nepriklausomai nuo to, ar tomis sutartimis prekiaujama Sąjungoje ar trečiųjų valstybių rinkose, ne biržos išvestinių finansinių priemonių apibrėžtis Reglamente (ES) Nr. 648/2012 turėtų būti iš dalies pakeista;

(43)

todėl Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

a)

VPĮFS sandorio šaliai, kuri yra įsteigta:

b)

kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektų (toliau –KIPVPS) valdymo įmonėms ir KIPVPS investicinėms bendrovėms pagal Direktyvą 2009/65/EB;

c)

alternatyvaus investavimo fondų valdytojams (toliau – AIFV), kurie gavo leidimus pagal Direktyvą 2011/61/ES;

d)

pakartotiniu naudojimu užsiimančiai sandorio šaliai, kuri yra įsteigta:

a)

Europos centrinių bankų sistemos (toliau – ECBS) nariams, kitoms valstybių narių įstaigoms, atliekančioms panašias funkcijas ir kitoms Sąjungos viešosioms įstaigoms, kurioms pavesta valdyti arba dalyvauti valdant valstybės skolą;

b)

Tarptautinių atsiskaitymų bankui.

1.

sandorių duomenų saugykla – juridinis asmuo, kuris centralizuotai renka ir saugo informaciją apie VPĮFS;

2.

sandorio šalis – finansų sandorio šalis arba ne finansų sandorio šalis;

3.

finansų sandorio šalis –

4.

ne finansų sandorio šalis – Sąjungoje arba trečiojoje valstybėje įsteigta įmonė, išskyrus 3 punkte nurodytus subjektus;

5.

įsteigtas:

6.

filialas – kita nei pagrindinė buveinė verslo vieta, kuri yra sandorio šalies dalis ir neturi juridinio asmens statuso;

7.

vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimas arba vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimasis – sandoris, kuriuo sandorio šalis perduoda vertybinius popierius arba biržos prekes, o skolininkas įsipareigoja grąžinti lygiaverčius vertybinius popierius arba biržos prekes tam tikrą datą ateityje arba tada, kai to pareikalauja perdavėjas; vertybinius popierius arba biržos prekes perduodančiai sandorio šaliai šis sandoris yra vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimas, o sandorio šaliai, kuriai vertybiniai popieriai arba biržos prekės yra perduodami, – vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimasis;

8.

pirkimo siekiant parduoti atgal sandoris arba pardavimo siekiant atpirkti sandoris – sandoris, pagal kurį sandorio šalis perka arba parduoda vertybinius popierius, biržos prekes arba garantuotas teises į vertybinių popierių ar biržos prekių nuosavybę ir atitinkamai susitaria už nustatytą kainą tam tikrą dieną ateityje parduoti arba atpirkti tos pačios rūšies vertybinius popierius, biržos prekes ar tokias garantuotas teises; toks sandoris yra pirkimo siekiant parduoti atgal sandoris vertybinius popierius, biržos prekes arba garantuotas teises perkančiai sandorio šaliai arba pardavimo siekiant atpirkti sandoris vertybinius popierius, biržos prekes arba garantuotas teises parduodančiai sandorio šaliai, tokiam pirkimo siekiant parduoti atgal sandoriui arba pardavimo siekiant atpirkti sandoriui netaikant atpirkimo sandorio arba atvirkštinio atpirkimo sandorio, kaip apibrėžta 9 punkte, nuostatų;

9.

atpirkimo sandoris – bet koks sandoris, vykdomas vadovaujantis susitarimu, pagal kurį sandorio šalis perduoda vertybinius popierius, biržos prekes arba garantuotas teises, susijusias su vertybinių popierių arba biržos prekių nuosavybe, kai tą garantiją suteikia pripažinta birža, kuriai priklauso teisės į vertybinius popierius ar į biržos prekes, o susitarimu sandorio šaliai nesuteikiama galimybė perduoti arba įkeisti tam tikrus vertybinius popierius ar biržos prekes daugiau kaip vienai sandorio šaliai vienu metu, įsipareigojant juos – arba tos pačios rūšies vertybinių popierių ar biržos prekių pakaitalus – atpirkti už nustatytą kainą tam tikrą dieną ateityje, kurią perdavėjas nustato ar nustatys; vertybinius popierius ar biržos prekes parduodančiai sandorio šaliai tai yra atpirkimo sandoris, o juos perkančiai sandorio šaliai – atvirkštinio atpirkimo sandoris;

10.

garantinės įmokos skolinimo sandoris – sandoris, kuriuo sandorio šalis suteikia kreditą prekiauti vertybiniais popieriais, jiems įsigyti, parduoti ar platinti, tačiau jis neapima kitų paskolų, užtikrintų vertybiniais popieriais;

11.

vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoris arba VPĮFS:

12.

pakartotinis naudojimas – finansinių priemonių, kurias jas gaunanti sandorio šalis gavo pagal susitarimą dėl užtikrinimo priemonių, naudojimas savo vardu ir savo sąskaita arba kitos sandorio šalies, įskaitant visus fizinius asmenis, sąskaita; toks naudojimas yra teisės perdavimas arba naudojimasis teise naudotis pagal Direktyvos 2002/47/EB 5 straipsnį, bet neapima finansinės priemonės realizavimo teikiančios sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo atveju;

13.

susitarimas dėl užtikrinimo priemonės, pagal kurį perleidžiama nuosavybės teisė – susitarimas dėl finansinio įkaito, pagal kurį perleidžiama nuosavybės teisė, kaip apibrėžta Direktyvos 2002/47/EB 2 straipsnio 1 dalies b punkte, sudarytas tarp sandorio šalių siekiant užtikrinti bet kokį įsipareigojimą;

14.

susitarimas dėl užtikrinimo priemonės kaip prievolės vykdymo užtikrinimo – susitarimas dėl finansinio įkaito, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo, kaip apibrėžta Direktyvos 2002/47/EB 2 straipsnio 1 dalies c punkte, sudarytas tarp sandorio šalių siekiant užtikrinti bet kokį įsipareigojimą;

15.

susitarimas dėl užtikrinimo priemonės – susitarimas dėl užtikrinimo priemonės, pagal kurį perleidžiama nuosavybės teisė, ir susitarimas dėl užtikrinimo priemonės kaip prievolės vykdymo užtikrinimo;

16.

finansinė priemonė – finansinė priemonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 15 punkte;

17.

biržos prekė – biržos prekė, kaip apibrėžta Komisijos reglamento (EB) Nr. 1287/2006 (22) 2 straipsnio 1 punkte;

18.

bendrosios grąžos apsikeitimo sandoris – išvestinių finansinių priemonių sutartis, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 7 punkte, pagal kurią viena sandorio šalis kitai sandorio šaliai perduoda visą susijusio įsipareigojimo ekonominį rezultatą, įskaitant pajamas iš palūkanų ir mokesčius, pelną arba nuostolius dėl kainų pasikeitimų ir kredito nuostolius.

a)

buvo sudaryti anksčiau nei 33 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytą atitinkamą taikymo dieną ir tą dieną tebėra neįvykdyti, jeigu:

b)

sudaromi 33 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytą atitinkamą taikymo dieną arba po tos dienos.

a)

VPĮFS šalis ir, kai skiriasi, naudos iš pagal tą VPĮFS atsirandančių teisių ir įsipareigojimų gavėją;

b)

pagrindinę sumą; valiutą; turtą, naudojamą kaip užtikrinimo priemonė, ir jo rūšį, kokybę ir vertę; užtikrinimo priemonės pateikimo būdą; tai, ar užtikrinimo priemonė gali būti panaudota pakartotinai; tais atvejais, kai užtikrinimo priemonę galima atskirti nuo kito turto, ar ji buvo pakartotinai panaudota; bet kokį užtikrinimo priemonės pakeitimą; atpirkimo sandorių palūkanų normą, skolinimo mokestį ar garantinės įmokos skolinimo normą; vertės sumažinimą; vertės datą; termino dieną; pirmo pareikalavimo datą ir rinkos segmentą.

c)

priklausomai nuo VPĮFS duomenis apie:

a)

pasauliniai juridinio asmens identifikatoriai (toliau – LEI) arba pereinamojo laikotarpio juridinio asmens identifikatoriai (prieš LEI) – kol bus visiškai įgyvendinta pasaulinė juridinio asmens identifikatorių sistema;

b)

tarptautiniai vertybinių popierių identifikavimo numeriai (toliau – ISIN); ir

c)

unikalūs sandorio identifikatoriai.

a)

registracijos paraišką;

b)

paraišką dėl registracijos išplėtimo šio reglamento 4 straipsnio tikslais tuo atveju, kai sandorių duomenų saugykla jau įregistruota pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 VI antraštinės dalies 1 skyrių.

a)

šio straipsnio 2 dalyje nurodytos sandorių duomenų saugyklų taikytinos procedūros siekiant patikrinti, ar joms pagal 4 straipsnio 1 dalį pateikti duomenys yra išsamūs ir teisingi;

b)

registracijos paraiška, nurodyta 5 dalies a punkte;

c)

supaprastinta paraiška dėl registracijos išplėtimo, nurodyta 5 dalies b punkte, kad būtų išvengta reikalavimų dubliavimosi.

a)

registracijos paraiškos, nurodytos 5 dalies a punkte;

b)

paraiškos dėl registracijos išplėtimo, nurodytos 5 dalies b punkte.

a)

aiškiai atsisako registracijos arba per pastaruosius šešis mėnesius neteikė paslaugų;

b)

buvo įregistruota pateikusi melagingą informaciją ar pasinaudojusi kitomis neteisėtomis priemonėmis;

c)

nebeatitinka tų sąlygų, pagal kurias ji buvo įregistruota.

a)

ESMA;

b)

Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija) (toliau – EBI);

c)

Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (toliau –EIOPA);

d)

ESRV;

e)

kompetentinga institucija, prižiūrinti sandorių, apie kuriuos pateikiami duomenys, prekybos vietas;

f)

atitinkami ECBS nariai, įskaitant Europos Centrinį Banką (toliau – ECB), kai jis vykdo savo užduotis pagal bendrą priežiūros mechanizmą pagal Reglamentą (ES) Nr. 1024/2013;

g)

trečiosios valstybės atitinkamos institucijos, kurių atžvilgiu vadovaujantis 19 straipsnio 1 dalimi yra priimtas įgyvendinimo aktas;

h)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/25/EB (24) 4 straipsnį paskirtos priežiūros institucijos;

i)

atitinkamos Sąjungos vertybinių popierių ir rinkų institucijos, kurių atitinkamos priežiūros pareigos ir įgaliojimai yra susiję su sandoriais, rinkomis, dalyviais ir turtu, kuriems taikomas šis reglamentas;

j)

Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra, įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 713/2009 (25);

k)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59/ES (26) 3 straipsnį paskirtos pertvarkymo institucijos;

l)

Bendra pertvarkymo valdyba, įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 806/2014 (27);

m)

institucijos, nurodytos 16 straipsnio 1 dalyje.

a)

1 dalyje nurodytų bendrų pozicijų dažnumas ir jų duomenys, taip pat 2 dalyje nurodyti VPĮFS duomenys;

b)

veiklos standartai, reikalingi, kad laiku, struktūriškai ir išsamiai:

c)

informacijos, prie kurios 2 dalyje nurodyti subjektai turi turėti prieigą, duomenys, atsižvelgiant į šių subjektų įgaliojimus ir į jų konkrečius poreikius;

d)

sąlygos, kuriomis 2 dalyje nurodyti subjektai turi turėti tiesioginę ir neatidėliotiną prieigą prie sandorių duomenų saugyklose laikomų duomenų.

a)

KIPVPS valdymo įmonės ar KIPVPS investicinės bendrovės informaciją įtraukia į pusmetines ir metines ataskaitas, nurodytas Direktyvos 2009/65/EB 68 straipsnyje;

b)

AIFV informaciją įtraukia į metinę ataskaitą, nurodytą Direktyvos 2011/61/ES 22 straipsnyje.

a)

užtikrinimo priemonę pateikusi sandorio šalis ją gavusią sandorio šalį yra tinkamai raštu informavusi apie riziką ir pasekmes, kurios gali būti susijusios su vienu iš šių:

b)

užtikrinimo priemonę pateikusi sandorio šalis iš anksto davė aiškų sutikimą, kurį įrodo susitarimo dėl užtikrinimo priemonės, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo, kurio sąlygose numatyta naudojimo teisė pagal Direktyvos 2002/47/EB 5 straipsnį, užtikrinimo priemonę pateikusios sandorio šalies raštu ar teisiškai lygiaverte priemone įformintas parašas, arba aiškiai sutiko pateikti užtikrinimo priemonę pagal susitarimą dėl užtikrinimo priemonės, pagal kurį perleidžiama nuosavybės teisė.

a)

pakartotinai naudojama laikantis 1 dalies b punkte nurodyto susitarimo dėl užtikrinimo priemonės sąlygų;

b)

pagal susitarimą dėl užtikrinimo priemonės gautos finansinės priemonės pervedamos iš jas pateikusios sandorio šalies sąskaitos.

a)

finansų sandorio šalių atveju – kompetentingos institucijos ar nacionalinės kompetentingos institucijos, kaip apibrėžta reglamentuose (ES) Nr. 648/2012, (ES) Nr. 1024/2013 bei (ES) Nr. 909/2014 ir direktyvose 2003/41/EB, 2009/65/EB, 2011/61/ES, 2013/36/ES ir 2014/65/ES ir priežiūros institucijos, kaip apibrėžta Direktyvoje 2009/138/EB;

b)

ne finansų sandorio šalių atveju – kompetentingos institucijos, paskirtos pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 10 straipsnio 5 dalį;

c)

šio reglamento 13 ir 14 straipsnių tikslais, KIPVPS valdymo įmonių ir KIPVPS investicinių bendrovių atveju – kompetentingos institucijos, paskirtos pagal Direktyvos 2009/65/EB 97 straipsnį,

d)

šio reglamento 13 ir 14 straipsnių tikslais, AIFV atveju – kompetentingos institucijos, paskirtos pagal Direktyvos 2011/61/ES 44 straipsnį.

a)

kai prašymą gavusios kompetentingos institucijos, valstybės narės institucijos jau yra pradėjusios teismo procesą dėl tų pačių veiksmų ir tų pačių asmenų atžvilgiu; arba

b)

kai prašymą gavusios kompetentingos institucijos valstybėje narėje jau priimtas galutinis teismo sprendimas tų pačių asmenų atžvilgiu dėl tų pačių veiksmų.

a)

toje trečiojoje valstybėje leidimą turinčios sandorių duomenų saugyklos vykdytų teisiškai privalomus reikalavimus, kurie yra lygiaverčiai šiame reglamente nustatytiems reikalavimams;

b)

toje trečiojoje valstybėje būtų nuolat veiksmingai prižiūrimos sandorių duomenų saugyklos ir veiksmingai užtikrinama, kad jos vykdytų savo pareigas;

c)

būtų nustatytos profesinės paslapties saugojimo garantijos, įskaitant verslo paslapčių, kuriomis institucijos dalijasi su trečiosiomis šalimis, apsaugą, ir tos garantijos būtų bent lygiavertės šiame reglamente įtvirtintoms garantijoms, ir

d)

sandorių duomenų saugykloms, turinčioms leidimą toje trečiojoje valstybėje, būtų taikoma teisiškai privaloma ir vykdytina pareiga 12 straipsnio 2 dalyje nurodytiems subjektams suteikti tiesioginę ir neatidėliotiną prieigą prie duomenų.

a)

paraišką dėl pripažinimo;

b)

paraišką dėl registracijos išplėtimo šio reglamento 4 straipsnio tikslais tuo atveju, kai sandorių duomenų saugykla jau pripažinta pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012.

a)

Komisija, priimdama įgyvendinimo aktą pagal 1 dalį, nustatė, kad trečioji valstybė turi lygiavertę ir vykdymą užtikrinančią reguliavimo bei priežiūros sistemą;

b)

atitinkamos trečiosios valstybės institucijos su ESMA yra sudariusios bendradarbiavimo susitarimus, kuriais nustatomi bent:

a)

yra lygiavertė 4 straipsnyje įtvirtintiems reikalavimams;

b)

ja užtikrinama profesinės paslapties apsauga, lygiavertė šiame reglamente įtvirtintai apsaugai,

c)

yra veiksmingai taikoma ir jos vykdymas užtikrinamas teisingai ir iškraipymų nesukeliančiu būdu siekiant užtikrinti veiksmingą priežiūrą ir vykdymo užtikrinimą toje trečiojoje valstybėje, ir

d)

yra užtikrinama, kad 12 straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai turėtų tiesioginę prieigą prie VPĮFS duomenų elementų pagal 19 straipsnio 1 dalį arba netiesioginę prieigą prie VPĮFS duomenų pagal 20 straipsnį.

a)

nurodymą, kad už pažeidimą atsakingas asmuo nutrauktų tokį elgesį ir jo nebekartotų;

b)

viešą pranešimą, kuriame nurodomas už pažeidimą atsakingas asmuo ir to pažeidimo pobūdis pagal 26 straipsnį;

c)

veiklos leidimo panaikinimą arba jo galiojimo sustabdymą;

d)

laikiną uždraudimą bet kokiam vadovaujamas pareigas einančiam asmeniui ar bet kokiam fiziniam asmeniui, kuris pripažintas atsakingu už tokį pažeidimą, vykdyti valdymo funkcijas;

e)

maksimalias administracines pinigines sankcijas, kurių dydis yra bent tris kartus didesnis nei padarius pažeidimą gauto pelno ar išvengtų nuostolių suma, kai tą sumą gali nustatyti atitinkama institucija, net jei tos sankcijos viršija f ir g punktuose nurodytas sumas;

f)

fizinio asmens atžvilgiu – maksimalias administracines pinigines sankcijas, kurių dydis – bent 5 000 000 EUR arba tose valstybėse narėse, kurių valiuta nėra euro, – atitinkama suma nacionaline valiuta, apskaičiuota 2016 m. sausio 12 d.;

g)

juridinių asmenų atžvilgiu – maksimalias administracines pinigines sankcijas, kurių dydis – bent:

a)

pažeidimo sunkumą ir trukmę;

b)

už pažeidimą atsakingo asmens atsakomybės laipsnį;

c)

už pažeidimą atsakingo asmens finansinį pajėgumą, atsižvelgiant į tokius veiksnius kaip antai juridinio asmens bendra apyvarta arba metinės pajamos fizinio asmens atveju;

d)

už pažeidimą atsakingo asmens gauto pelno arba išvengtų nuostolių, jei juos galima nustatyti, dydį;

e)

už pažeidimą atsakingo asmens bendradarbiavimo su kompetentinga institucija lygį, nedarant poveikio būtinybei užtikrinti, kad tas asmuo grąžintų gautą pelną ar sumokėtų išvengtiems nuostoliams lygią sumą;

f)

ankstesnius už pažeidimą atsakingo asmens pažeidimus.

a)

specialias pranešimų apie 4 straipsnio ar 15 straipsnio pažeidimus gavimo ir su jais susijusių tolesnių veiksmų procedūras, įskaitant saugių kanalų tokiems pranešimams perduoti nustatymą;

b)

pagal darbo sutartis dirbančių asmenų, kurie praneša apie 4 straipsnio ar 15 straipsnio pažeidimus arba kurie kaltinami padarę pažeidimus, tinkamą apsaugą nuo keršto, diskriminacijos ir kito nesąžiningo elgesio;

c)

tiek asmens, kuris praneša apie 4 straipsnio ar 15 straipsnio pažeidimus, tiek fizinio asmens, kuris įtariamas padaręs pažeidimą, asmens duomenų apsaugą, įskaitant jų tapatybės konfidencialumo išsaugojimą, visais procedūros etapais, nedarant poveikio informacijos atskleidimui, reikalaujamam pagal nacionalinę teisę, atliekamo tyrimo arba vėliau vykdomo teisminio proceso tikslais.

a)

atideda sprendimo paskelbimą iki to laiko, kol nebeliks priežasčių skelbimą atidėti;

b)

skelbia anonimišką sprendimą, laikydamasi nacionalinės teisės, jeigu taip užtikrinama veiksminga tų asmens duomenų apsauga, ir, prireikus, atideda atitinkamų duomenų skelbimą pagrįstam laikotarpiui, kai galima iš anksto numatyti, kad per tą laikotarpį priežasčių skelbti anonimiškus duomenis nebeliks;

c)

neskelbia sprendimo, jei kompetentinga institucija mano, kad sprendimą paskelbti pagal a arba b punktą būtų nepakankama, norint užtikrinti, kad:

a)

ar dėl VPĮFS naudojimo labai padidėja svertas, kurio šis reglamentas nereguliuoja;

b)

kai tinkama, turimos galimybės reguliuoti tokį didėjimą;

c)

ar reikalingos papildomos priemonės to sverto procikliškumui sumažinti.

1.

2 straipsnio 7 punktas pakeičiamas taip:

2.

įterpiamas šis straipsnis:

„2a straipsnis

Sprendimai dėl lygiavertiškumo taikant ne biržos išvestinių finansinių priemonių apibrėžtį

1.   Taikant šio reglamento 2 straipsnio 7 dalį, trečiosios valstybės rinka laikoma lygiaverte reguliuojamai rinkai, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 1 dalies 14 punkte, kai ji atitinka teisiškai privalomus reikalavimus, kurie yra lygiaverčiai tos direktyvos III antraštinėje dalyje nustatytiems reikalavimams, ir yra nuolat vykdoma veiksminga jos priežiūra ir užtikrinamas reikalavimų įvykdymas toje trečiojoje valstybėje, kaip yra nustačiusi Komisija, laikydamasi šio straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros.

2.   1 dalies tikslais Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma, kad trečiosios valstybės rinka atitinka teisiškai privalomus reikalavimus, kurie yra lygiaverčiai Direktyvos 2004/39/EB III antraštinėje dalyje nustatytiems reikalavimams, ir yra nuolat vykdoma veiksminga jos priežiūra ir užtikrinamas reikalavimų įvykdymas toje trečiojoje valstybėje.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis šio reglamento 86 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3.   Komisija ir ESMA savo interneto svetainėse skelbia tų rinkų, kurios turi būti laikomos lygiavertėmis pagal 2 dalyje nurodytą įgyvendinimo aktą, sąrašą. Tas sąrašas periodiškai atnaujinamas.“

3.

81 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Sandorių duomenų saugykla padaro prieinama visą būtiną informaciją toliau nurodytiems subjektams, kad jie galėtų vykdyti savo atitinkamas pareigas ir įgaliojimus:

(30)  2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL L 287, 2013 10 29, p. 63)."

(31)  2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/25/EB dėl įmonių perėmimo pasiūlymų (OL L 142, 2004 4 30, p. 12)."

(32)  2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 713/2009, įsteigiantis Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą (OL L 211, 2009 8 14, p. 1)."

(33)  2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 190).“"

a)

4 straipsnio 1 dalį, kuri taikoma:

b)

13 straipsnį, kuris taikomas nuo 2017 m. sausio 13 d.;

c)

14 straipsnį, kuris taikomas nuo 2017 m. liepos 13 d. – kolektyvinio investavimo subjektų, kuriems taikoma Direktyva 2009/65/EB arba Direktyva 2011/61/ES ir kurie įsteigti anksčiau nei 2016 m. sausio 12 d., atveju;

d)

15 straipsnį, kuris taikomas nuo 2016 m. liepos 13 d., įskaitant susitarimus dėl užtikrinimo priemonės, galiojusius tą dieną.