Help Print this page 

Document 32015R2120

Title and reference
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/2120 2015 m. lapkričio 25 d. kuriuo nustatomos priemonės, susijusios su atvira interneto prieiga, ir kuriuo iš dalies keičiami Direktyva 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis, ir Reglamentas (ES) Nr. 531/2012 dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo ryšio tinklus Sąjungoje (Tekstas svarbus EEE)
  • In force
OJ L 310, 26.11.2015, p. 1–18 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2015/2120/oj
Languages, formats and link to OJ
BG ES CS DA DE ET EL EN FR GA HR IT LV LT HU MT NL PL PT RO SK SL FI SV
HTML html BG html ES html CS html DA html DE html ET html EL html EN html FR html GA html HR html IT html LV html LT html HU html MT html NL html PL html PT html RO html SK html SL html FI html SV
PDF pdf BG pdf ES pdf CS pdf DA pdf DE pdf ET pdf EL pdf EN pdf FR pdf GA pdf HR pdf IT pdf LV pdf LT pdf HU pdf MT pdf NL pdf PL pdf PT pdf RO pdf SK pdf SL pdf FI pdf SV
Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal
 To see if this document has been published in an e-OJ with legal value, click on the icon above (For OJs published before 1st July 2013, only the paper version has legal value).
Multilingual display
Text

26.11.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 310/1


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2015/2120

2015 m. lapkričio 25 d.

kuriuo nustatomos priemonės, susijusios su atvira interneto prieiga, ir kuriuo iš dalies keičiami Direktyva 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis, ir Reglamentas (ES) Nr. 531/2012 dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo ryšio tinklus Sąjungoje

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)

šiuo reglamentu siekiama nustatyti bendras taisykles, kad būtų užtikrintos vienodos ir nediskriminuojančios sąlygos srauto atžvilgiu teikiant interneto prieigos paslaugas ir užtikrinant susijusias galutinių paslaugų gavėjų teises. Juo siekiama apsaugoti galutinius paslaugų gavėjus ir tuo pačiu užtikrinti nepertraukiamą interneto ekosistemos kaip inovacijų varomosios jėgos veikimą. Tarptinklinio ryšio reformos turėtų suteikti galutiniams paslaugų gavėjams pasitikėjimo naudotis ryšiu keliaujant po Sąjungą, ir ilgainiui turėtų paskatinti vienodą kainų nustatymą ir kitas Sąjungoje taikomas sąlygas;

(2)

šiame reglamente nustatytomis priemonėmis laikomasi technologijų neutralumo principo, t. y. nenustatyta naudoti kokios nors konkrečios rūšies technologijų ir nediskriminuojama kuri nors jų rūšis;

(3)

per pastaruosius dešimtmečius internetas tapo atvira inovacijų platforma, kuri yra lengvai prieinama galutiniams paslaugų gavėjams, turinio, taikomųjų programų ir paslaugų teikėjams bei interneto prieigos paslaugų teikėjams. Esama reguliavimo sistema siekiama didinti galutinių paslaugų gavėjų galimybes gauti informaciją bei ją skleisti ar naudoti savo pasirinktas taikomąsias programas ir paslaugas. Tačiau nemažos galutinių paslaugų gavėjų dalies atžvilgiu taikoma tokia srauto valdymo tvarka, kuria blokuojamos arba sulėtinamos tam tikros taikomosios programos. Dėl tų tendencijų reikalingos bendros Sąjungos lygmens taisyklės, kad būtų užtikrintas interneto atvirumas ir išvengta vidaus rinkos suskaidymo dėl atskirų valstybių narių patvirtintų priemonių;

(4)

interneto prieigos paslauga suteikia interneto prieigą ir todėl iš esmės prie visų jo galinių taškų, nepriklausomai nuo to, kokia tinklo technologija ir galiniu įrenginiu naudojasi galutiniai paslaugų gavėjai. Tačiau dėl priežasčių, kurios nepriklauso nuo interneto prieigos paslaugų teikėjų, tam tikri interneto galiniai taškai gali būti ne visada prieinami. Todėl turėtų būti laikoma, kad tokie paslaugų teikėjai įvykdo savo pareigas, susijusias su interneto prieigos paslaugos teikimu šio reglamento prasme, kai ta paslauga užtikrinama galimybė prisijungti faktiškai prie visų interneto galinių taškų. Todėl interneto prieigos paslaugų teikėjai turėtų neriboti galimybės prisijungti prie jokio prieinamo interneto galinio taško;

(5)

prisijungdami prie interneto galutiniai paslaugų gavėjai turėtų galėti laisvai pasirinkti įvairių tipų galinius įrenginius, kaip apibrėžta Komisijos direktyvoje 2008/63/EB (4). Interneto prieigos paslaugų teikėjai neturėtų nustatyti papildomų apribojimų, susijusių su galinių įrenginių naudojimu prisijungimui prie tinklo, kurių nėra nustatę galinių įrenginių gamintojai ar platintojai pagal Sąjungos teisę;

(6)

galutiniai paslaugų gavėjai, naudodamiesi savo interneto prieigos paslauga, turėtų turėti teisę į prieigą prie informacijos ir turinio bei galėti juos skleisti ir naudoti bei teikti taikomąsias programas ir paslaugas nediskriminuojant. Naudojimasis šia teise turėtų nedaryti poveikio Sąjungos arba nacionalinei teisei, atitinkančiai Sąjungos teisę, turinio, taikomųjų programų ar paslaugų teisėtumo atžvilgiu. Šiuo reglamentu nesiekiama reglamentuoti nei turinio, taikomųjų programų ar paslaugų teisėtumo, nei su jomis siejamų procedūrų, reikalavimų ir apsaugos priemonių. Todėl tie klausimai ir toliau reglamentuojami Sąjungos teise arba nacionaline teise laikantis Sąjungos teisės;

(7)

siekdami pasinaudoti savo teisėmis į prieigą prie informacijos ir turinio, jų skleidimą, ir naudotis pasirinktomis taikomosiomis programomis ir paslaugomis bei jas teikti, galutiniai paslaugų gavėjai turėtų turėti galimybę laisvai susitarti su interneto prieigos paslaugų teikėjais dėl tarifų už konkretų duomenų kiekį ir interneto prieigos paslaugos greitį. Tokie susitarimai, taip pat interneto prieigos paslaugų teikėjų komercinė praktika neturėtų apriboti naudojimosi tomis teisėmis ir tokiu būdu apeiti šio reglamento nuostatų, kuriomis užtikrinama atvira interneto prieiga. Nacionalinės reguliavimo ir kitos kompetentingos institucijos turėtų būti įgaliotos imtis veiksmų dėl susitarimų ar komercinės praktikos, dėl kurių masto susidaro situacijos, kai galutinių paslaugų gavėjų pasirinkimo galimybės praktiškai labai sumažėja. Šiuo tikslu vertinant susitarimus ir komercinę praktiką, inter alia, turėtų būti atsižvelgiama į tų interneto prieigos paslaugų teikėjų ir susijusių turinio, taikomųjų programų bei paslaugų teikėjų atitinkamas rinkos pozicijas. Turėtų būti reikalaujama, kad nacionalinės reguliavimo ir kitos kompetentingos institucijos, vykdydamos stebėsenos ir įgyvendinimo užtikrinimo funkciją, imtųsi veiksmų, kai dėl susitarimų ar komercinės praktikos būtų pažeidžiama galutinių paslaugų gavėjų teisių esmė;

(8)

teikiant interneto prieigos paslaugas, tų paslaugų tiekėjai visam srautui turėtų taikyti vienodas sąlygas be diskriminavimo, apribojimų ar kišimosi, neatsižvelgiant į tai, kas yra srauto siuntėjas ar gavėjas, koks jo turinys, taikomoji programa ar paslauga arba galiniai įrenginiai. Pagal bendruosius Sąjungos teisės principus ir nusistovėjusią teismo praktiką palyginamiems atvejams neturėtų būti taikomos skirtingos sąlygos, o skirtingiems atvejams neturėtų būti taikomos vienodos sąlygos išskyrus atvejus, kai tai objektyviai pateisinama;

(9)

pagrįsto srauto valdymo tikslas – prisidėti prie veiksmingo tinklo išteklių naudojimo ir bendros perdavimo kokybės optimizavimo reaguojant į konkrečių kategorijų srauto objektyviai skirtingus paslaugų techninės kokybės reikalavimus – taigi perduodamo turinio, taikomųjų programų ir paslaugų. Interneto prieigos paslaugų teikėjų taikomos pagrįsto srauto valdymo priemonės turėtų būti skaidrios, nediskriminuojančios ir proporcingos ir neturėtų būti grindžiamos komerciniais sumetimais. Reikalavimas, kad srauto valdymo priemonės būtų nediskriminuojančios, neužkerta kelio interneto prieigos paslaugų teikėjams, siekiant optimizuoti bendrą perdavimo kokybę, įgyvendinti srauto valdymo priemones, kuriomis diferencijuojamos objektyviai skirtingos srauto kategorijos. Bet kuris toks diferencijavimas, siekiant optimizuoti bendrą kokybę ir paslaugų gavėjų patirtį, turėtų būti leidžiamas tik remiantis specifinių kategorijų srauto objektyviai skirtingais paslaugų techninės kokybės reikalavimais (pavyzdžiui, delsos, drebėjimo, paketų praradimo ir juostos pločio atžvilgiu), o ne komerciniais sumetimais. Tokios diferencijavimo priemonės turėtų būti proporcingos bendros kokybės optimizavimo tikslui ir jomis lygiaverčiam srautui turėtų būti taikomos vienodos sąlygos. Tokios priemonės neturėtų būti taikomos ilgiau negu būtina;

(10)

pagrįstam srauto valdymui nebūtina interneto prieigos paslauga perduodamo duomenų srauto konkretaus turinio stebėsenos metodika;

(11)

turėtų būti draudžiama visa srauto valdymo praktika, kuria viršijamos tokios pagrįsto srauto valdymo priemonės blokuojant, sulėtinant, keičiant, apribojant, trukdant perduoti, pabloginant ar diskriminuojant konkretų turinį, taikomąsias programas ar paslaugas arba konkrečias turinio, taikomųjų programų ar paslaugų kategorijas, taikant pateisinamas ir apibrėžtas šiame reglamente įtvirtintas išimtis. Toms išimtims taikomas griežtas aiškinimas ir proporcingumo reikalavimai. Dėl neigiamo poveikio galutinio paslaugų gavėjo pasirinkimui ir inovacijoms, kuris atsiranda dėl blokavimo ar kitų ribojamųjų priemonių, kurioms netaikomos pateisinamos išimtys, turėtų būti saugomas konkretus turinys, taikomosios programos ir paslaugos, taip pat konkrečios jų kategorijos. Taisyklėse, kuriomis draudžiama keisti turinį, taikomąsias programas ar paslaugas, nurodytas pranešimo turinio pakeitimas, tačiau nedraudžiama taikyti nediskriminuojančios duomenų glaudinimo technikos, kuria sumažinamas duomenų rinkmenos dydis niekaip nekeičiant turinio. Toks glaudinimas sudaro sąlygas veiksmingiau naudoti ribotus išteklius ir pasitarnauja galutinių paslaugų gavėjų interesui sumažinti duomenų kiekį, padidinti greitį ir pagerinti atitinkamo turinio, taikomųjų programų ar paslaugų naudojimo patirtį;

(12)

srauto valdymo priemonės, kurios viršija tokias pagrįsto srauto valdymo priemones, gali būti taikomos tik prireikus ir tik tiek laiko, kiek būtina, kad būtų laikomasi šiame reglamente įtvirtintų trijų pateisinamų išimčių;

(13)

pirma, gali būti tokių atvejų, kai interneto prieigos paslaugų teikėjams yra taikomi Sąjungos teisėkūros procedūra priimami aktai arba nacionalinės teisės aktai, kuriais laikomasi Sąjungos teisės (pavyzdžiui, susiję su turinio, taikomųjų programų ar paslaugų teisėtumu arba su visuomenės sauga), įskaitant baudžiamąją teisę, pagal kurią reikalaujama, pavyzdžiui, blokuoti konkretų turinį, taikomąsias programas arba paslaugas. Be to, gali būti tokių atvejų, kai tiems tiekėjams taikomos priemonės, kuriomis laikomasi Sąjungos teisės, ir kuriomis įgyvendinami arba taikomi Sąjungos teisėkūros procedūra priimami aktai arba nacionalinės teisės aktai, kaip antai, visuotinai taikomos nacionalinės priemonės, teismo sprendimai, viešosios valdžios institucijų, kurioms suteikti atitinkami įgaliojimai, sprendimai ar kitos priemonės, kuriomis užtikrinamas Sąjungos teisės aktų arba nacionalinės teisės aktų laikymasis (pavyzdžiui, įpareigojimai laikytis teismo sprendimų arba valdžios institucijų nurodymų, kuriais reikalaujama blokuoti neteisėtą turinį). Reikalavimas laikytis Sąjungos teisės yra susijęs, inter alia, su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) reikalavimų laikymusi pagrindinių teisių ir laisvių apribojimo atžvilgiu. Kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/21/EB (5), bet kokios priemonės, kurios apribotų tas pagrindines teises ar laisves gali būti nustatytos tik tuo atveju, jei jos yra tinkamos, proporcingos ir būtinos demokratinėje visuomenėje, ir jų įgyvendinimui turi būti taikomos tinkamos procedūrinės apsaugos priemonės, atitinkančios nustatytąsias Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, įskaitant jos nuostatas dėl veiksmingos teisminės apsaugos ir teisingo proceso;

(14)

antra, srauto valdymo priemonės, kuriomis viršijamos tokio pagrįsto srauto valdymo priemonės, gali būti reikalingos apsaugoti tinklo vientisumą ir saugumą, pavyzdžiui, siekiant užkirsti kelią kibernetinėms atakoms, kurios atsiranda plintant kenkimo programinei įrangai arba įvykdant galutinių paslaugų gavėjų tapatybės vagystę, kuri įvykdoma pasitelkiant šnipinėjimo programą;

(15)

trečia, priemonės, kuriomis viršijamos tokio pagrįsto srauto valdymo priemonės, taip pat gali būti reikalingos siekiant užkirsti kelią gresiančiai tinklo perkrovai, t. y. situacijoms, kai beveik susidarė tinklo perkrova, ir siekiant sušvelninti tinklo perkrovos poveikį, kai tokia perkrova susidaro tik laikinai arba išimtinėmis aplinkybėmis. Pagal proporcingumo principą reikalaujama, kad įgyvendinant ta išimtimi grindžiamas srauto valdymo priemones, lygiavertėms srauto kategorijoms būtų taikomos vienodos sąlygos. Laikina tinklo perkrova turėtų būti suprantama kaip konkreti trumpos trukmės situacija, kai dėl staigaus paslaugų gavėjų skaičiaus padidėjimo, palyginti su įprastiniu paslaugų gavėjų skaičiumi, arba dėl staigios specialaus turinio, taikomųjų programų ar paslaugų paklausos padidėjimo gali būti išeikvoti kai kurių tinklo elementų perdavimo pajėgumai, o likusios tinklo dalies reaktyvumas gali sumažėti. Laikina perkrova galėtų atsirasti visų pirma judriojo ryšio tinkluose, kuriuos veikia labiau kintančios sąlygos, kaip antai, fizinės kliūtys, blogesnė aprėptis uždarose patalpose arba keičiant buvimo vietą kintantis aktyvių vartotojų skaičius. Kadangi gali būti prognozuojama, kad tokia laikina perkrova kartais gali atsirasti tam tikruose tinklo taškuose – taigi jos negalima laikyti išimtine – nes ji nepasikartoja dažnai ir netrunka taip ilgai, kad būtų galima ekonomiškai pateisinti pajėgumų plėtrą. Išimtinė perkrova turėtų būti suprantama kaip susidaranti neprognozuojamose ir neišvengiamose perkrovos situacijose, tiek judriojo, tiek fiksuotojo ryšio tinkluose. Tų situacijų susidarymo galimos priežastys apima techninį gedimą, tokį kaip paslaugų teikimo sustabdymą dėl sutrūkusių kabelių arba kitų infrastruktūros elementų, netikėtus srauto maršruto parinkimo pakeitimus arba smarkiai padidėjusį tinklo srautą dėl ekstremaliosios situacijos ar kitos situacijos, kuri nepriklauso nuo interneto prieigos paslaugų teikėjų kontrolės. Tikėtina, kad tokios perkrovos bus nedažnos, tačiau jos gali būti rimtos ir nebūtinai trukti trumpai. Poreikis taikyti srauto valdymo priemones, kuriomis viršijamos pagrįstos srauto valdymo priemonės, siekiant užkirsti kelią laikinos ar išimtinės tinklo perkrovos poveikiui arba jį sušvelninti, neturėtų suteikti interneto prieigos paslaugų teikėjams galimybės apeiti bendro draudimo blokuoti, sulėtinti, keisti, apriboti, trukdyti perduoti, pabloginti ar diskriminuoti konkretų turinį, taikomąsias programas ar paslaugas arba konkrečias jų kategorijas. Pasikartojančios ir ilgiau trunkančios tinklo perkrovos, kurios nėra nei išimtinės, nei laikinos, atveju neturėtų būti naudojamasi ta išimtimi ir jų keliama problema turėtų būti sprendžiama plečiant tinklo pajėgumus;

(16)

dalis turinio, taikomųjų programų ir paslaugų teikėjų turi galėti teikti kitas nei interneto prieigos elektroninių ryšių paslaugas, kurioms reikalingi konkretūs paslaugų kokybės lygiai, ko neužtikrina interneto prieigos paslaugos. Tokių konkrečių kokybės lygių, pavyzdžiui, reikia kai kurioms paslaugoms, kuriomis reaguojama į visuomenės interesą arba kai kurioms naujoms įrenginių tarpusavio ryšio paslaugoms. Todėl viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, įskaitant interneto prieigos paslaugų teikėjus, ir turinio, taikomųjų programų ir paslaugų teikėjai turėtų galėti laisvai siūlyti paslaugas, kurios nėra interneto prieigos paslaugos, ir kurios yra optimizuotos konkrečiam turiniui, taikomosioms programoms ar paslaugoms arba jų deriniui, kai optimizavimas būtinas siekiant atitikti turinio, taikomųjų programų ar paslaugų konkretaus kokybės lygio reikalavimus. Nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų patikrinti, ar toks optimizavimas yra objektyviai būtinas – ir kokiu mastu – siekiant užtikrinti vieną ar daugiau konkrečių ir pagrindinių turinio, taikomųjų programų ar paslaugų savybių ir užtikrinti, kad galutiniams paslaugų gavėjams būtų garantuojama atitinkama kokybė, o ne tik suteikti bendrą prioritetą palyginamo turinio, taikomųjų programų ar paslaugų, teikiamų naudojantis interneto prieigos paslauga, atžvilgiu, ir tokiu būdu apeiti interneto prieigos paslaugoms taikomas nuostatas, susijusias su srauto valdymo priemonėmis;

(17)

siekiant užkirsti kelią, kad teikiant tokias kitas paslaugas būtų daromas neigiamas poveikis galutinių paslaugų gavėjų galimybei naudotis interneto prieigos paslaugomis arba bendrai tokių paslaugų kokybei, būtina užtikrinti pakankamus pajėgumus. Todėl viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, įskaitant interneto prieigos paslaugų teikėjus, turėtų siūlyti tokias kitas paslaugas arba sudaryti atitinkamus susitarimus su turinio, taikomųjų programų ar paslaugų, palengvinančių tokių kitų paslaugų teikimą, teikėjais tik tuo atveju, jeigu tinklo pajėgumai yra pakankami joms teikti kartu su visomis teikiamomis interneto prieigos paslaugomis. Šio reglamento nuostatos dėl atviros interneto prieigos užtikrinimo neturėtų būti apeinamos pasitelkiant kitas paslaugas, kuriomis galima naudotis arba kurios siūlomos kaip interneto prieigos paslaugų pakaitalas. Tačiau vien dėl to, kad verslo paslaugos, tokios kaip antai virtualūs privatieji tinklai, taip pat galėtų suteikti prieigą prie interneto, tai neturėtų būti laikoma interneto prieigos paslaugų pakaitalu, jeigu viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas tokią prieigą prie interneto teikia laikydamasis šio reglamento 3 straipsnio 1–4 dalių ir todėl tai negali būti laikoma tų nuostatų apėjimu. Tokių paslaugų, kurios nėra interneto prieigos paslaugos, teikimas neturėtų pabloginti galutinių paslaugų gavėjų galimybei naudotis interneto prieigos paslaugomis arba bendros šių paslaugų kokybės. Judriojo ryšio tinkluose srauto kiekius konkrečiame radijo ryšio elemente sudėtingiau numatyti dėl kintančio aktyvių galutinių paslaugų gavėjų skaičiaus ir dėl šios priežasties poveikis galutiniams paslaugų gavėjams teikiamos interneto prieigos paslaugos kokybei galėtų kilti esant nenumatytoms aplinkybėms. Judriojo ryšio tinkluose bendra galutiniams paslaugų gavėjams teikiamos interneto prieigos paslaugos kokybė neturėtų būti laikoma pablogėjusia, jeigu bendras neigiamas poveikis paslaugoms, kurios nėra interneto prieigos paslaugos, yra neišvengiamas, minimalus ir trunka tik trumpą laikotarpį. Nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų užtikrinti, kad viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai laikytųsi to reikalavimo. Šiuo atžvilgiu nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų įvertinti poveikį galimybei naudotis interneto prieigos paslaugomis ir bendrai jų kokybei išnagrinėdamos, inter alia, paslaugų kokybės parametrus (tokius kaip delsos, drebėjimo, paketų praradimo), perkrovos tinkle lygį ir poveikį, faktinio ir reklamuojamo greičio skirtumą, interneto prieigos paslaugų veiksmingumą, palyginti su paslaugomis, kurios nėra interneto prieigos paslaugos, ir kokybę, kaip ją supranta galutiniai paslaugų gavėjai;

(18)

nuostatas dėl atviros interneto prieigos užtikrinimo turėtų papildyti veiksmingos galutiniams paslaugų gavėjams skirtos nuostatos, kuriomis sprendžiami klausimai, konkrečiai susiję su interneto prieigos paslaugomis ir galutiniams paslaugų gavėjams sudaromomis sąlygos priimti informacija pagrįstus sprendimus. Tos nuostatos turėtų būti taikomos papildant taikomas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/22/EB (6) nuostatas, o valstybės narės turėtų turėti galimybę toliau taikyti arba priimti platesnio masto priemones. Interneto prieigos paslaugų teikėjai turėtų aiškiai informuoti galutinius paslaugų gavėjus apie galimą srauto valdymo praktikos poveikį interneto prieigos paslaugų kokybei, galutinių paslaugų gavėjų privatumui ir asmens duomenų apsaugai, taip pat apie galimą kitų nei interneto prieigos paslaugų, kurių abonentai jie yra, poveikį jų atitinkamų interneto prieigos paslaugų kokybei ir prieinamumui. Todėl, siekiant suteikti galutiniams paslaugų gavėjams teisių tokiais atvejais, interneto prieigos paslaugų teikėjai turėtų informuoti galutinius paslaugų gavėjus, sutartyje nurodydami spartą, kurią jie realiai gali užtikrinti. Įprastai užtikrinama sparta gali būti suprantama kaip sparta, kurios galutinis paslaugų gavėjas galėtų tikėtis didžiąją naudojimosi paslauga laiko dalį. Interneto prieigos paslaugų teikėjai taip pat turėtų informuoti vartotojus apie nacionalinėje teisėje numatytas teisių gynimo priemones, jei veikimas neatitinka reikalavimų. Nustatant, kokiomis teisių gynimo priemonėmis vartotojas gali naudotis pagal nacionalinę teisę, veikimo neatitikimu reikalavimams turėtų būti laikomas bet koks reikšmingas ir nuolatinis ar reguliariai pasikartojantis faktinių paslaugos teikimo rezultatų ir sutartyje nurodytų veikimo rezultatų skirtumas, nustatytas taikant nacionalinės reguliavimo institucijos patvirtintą stebėsenos mechanizmą. Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos (toliau – EERRI) gairėse turėtų būti nustatyta metodika ir prireikus ji turėtų būti peržiūrima ir atnaujinama, kad atspindėtų technologijų ir infrastruktūros raidą. Nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų užtikrinti šiame reglamente nustatytų taisyklių dėl atviros interneto prieigos užtikrinimo laikymąsi;

(19)

nacionalinėms reguliavimo institucijoms tenka itin svarbus vaidmuo užtikrinant, kad galutiniai paslaugų gavėjai galėtų veiksmingai pasinaudoti savo teisėmis pagal šį reglamentą ir kad būtų laikomasi atviros interneto prieigos užtikrinimo taisyklių. Tuo tikslu nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų vykdyti stebėsenos ir ataskaitų teikimo pareigas ir užtikrinti, kad viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, įskaitant interneto prieigos paslaugų teikėjus, laikytųsi savo įsipareigojimų dėl atviros interneto prieigos užtikrinimo. Tai apima pareigą užtikrinti pakankamą tinklo pajėgumą nediskriminacinėmis sąlygomis teikti aukštos kokybės interneto prieigos paslaugas, kurių bendra kokybė neturėtų nukentėti dėl to, kad teikiamos kitos nei interneto prieigos paslaugos, užtikrinant jų tam tikro lygio kokybę. Nacionalinės reguliavimo institucijos taip pat turėtų turėti įgaliojimus visiems ar atskiriems viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams nustatyti reikalavimus techniniams parametrams, būtiniausius paslaugų kokybės reikalavimus ir kitas tinkamas priemones, jei tai būtina siekiant užtikrinti šio reglamento nuostatų dėl prieigos prie interneto užtikrinimo laikymąsi arba išvengti galutiniams paslaugų gavėjams teikiamų interneto prieigos paslaugų bendros kokybės pablogėjimo. Tai darydamos nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų kuo labiau atsižvelgti EERRI pateiktas rekomendacijas;

(20)

Sąjungos judriojo ryšio rinka tebėra suskaidyta, nes nėra visas valstybes nares apimančio judriojo ryšio tinklo. Todėl, norėdami teikti judriojo ryšio paslaugas savosios šalies vartotojams, kurie keliauja po Sąjungą, tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai turi pirkti didmenines tarptinklinio ryšio paslaugas iš lankomos valstybės narės operatorių arba keistis su šiais operatoriais šiomis paslaugomis;

(21)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 531/2012 (7) nustatomas politikos tikslas – kad tarptinklinio ryšio ir savojoje šalyje taikomų tarifų skirtumas priartėtų prie nulio. Tačiau galutinis tikslas panaikinti paslaugų savojoje šalyje ir tarptinklinio ryšio paslaugų kainų skirtumą negali būti tvariai pasiektas esant dabartiniam didmeninių paslaugų kainų lygiui. Todėl šiame reglamente nustatoma, kad mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų papildomi mokesčiai turėtų būti panaikinti nuo 2017 m. birželio 15 d., jeigu bus išspręstos šiuo metu didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų rinkose pastebimos problemos. Komisija turėtų atlikti su tuo susijusią didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų rinkos peržiūrą ir, remdamasi tos peržiūros rezultatais, turėtų pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto;

(22)

kartu tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų, teikiamų savojoje šalyje taikomomis mažmeninėmis kainomis, naudojimui turėtų galėti taikyti „sąžiningo naudojimo taisykles“. „Sąžiningo naudojimo taisyklėmis“ siekiama išvengti tarptinklinio ryšio vartotojų piktnaudžiavimo reguliuojamomis mažmeninėmis tarptinklinio ryšio paslaugomis ar neįprasto naudojimosi jomis, pavyzdžiui, tarptinklinio ryšio vartotojų naudojimosi tokiomis paslaugomis ne paslaugų teikėjo savojoje šalyje kitais tikslais nei periodinės kelionės. Visomis sąžiningo naudojimo taisyklėmis tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjų vartotojams turėtų būti sudaromos sąlygos pasinaudoti tam tikru kiekiu reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų savojoje šalyje taikomomis kainomis, atitinkančiomis jų atitinkamus tarifų planus;

(23)

ypatingomis ir išimtinėmis sąlygomis, kai tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas negali padengti savo bendrų faktinių ir numatomų reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų teikimo sąnaudų iš savo bendrų faktinių ir numatomų pajamų iš tokių paslaugų teikimo, tas tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas turėtų galėti prašyti leidimo taikyti papildomą mokestį siekiant užtikrinti savo savojoje šalyje taikomų mokesčių modelio tvarumą. Savojoje šalyje imamų mokesčių modelio tvarumo įvertinimas turėtų būti grindžiamas atitinkamais tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjui būdingais objektyviais veiksniais, įskaitant objektyvius skirtumus tarp tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjų atitinkamoje valstybėje narėje ir savosios šalies kainų ir pajamų lygį. Tai gali būti, pavyzdžiui, savojoje šalyje už fiksuotą mokestį teikiamų mažmeninių paslaugų modelių atvejis, kai operatoriai patiria didelį neigiamą srauto disbalansą ir numanoma vieneto kaina savojoje šalyje yra maža, o operatoriaus bendros pajamos taip pat yra mažos, palyginti su tarptinklinio ryšio sąnaudų našta, arba, kai numanoma vieneto kaina yra maža, o faktinis arba numatomas tarptinklinio ryšio paslaugų suvartojimas yra didelis. Numatoma, kad tokių išimtinių aplinkybių nebebus, kai ir didmeninės, ir mažmeninės tarptinklinio ryšio paslaugų rinkos visiškai prisitaikys prie to, kad tarptinklinis ryšys visur teikiamas savojoje šalyje taikomomis kainomis ir įtraukiamas į mažmeninius tarifų planus kaip įprastas jų elementas. Siekiant išvengti, kad tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjų savojoje šalyje imamų mokesčių modelis netaptų netvarus dėl tokių sąnaudų padengimo problemų sukeliant riziką, kad bus padarytas pastebimas poveikis savojoje šalyje taikomų kainų raidai arba vadinamasis „susisiekiančių indų poveikis“, tokiomis aplinkybėmis tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai turėtų galėti, gavę nacionalinės reguliavimo institucijos leidimą, reguliuojamoms mažmeninėms tarptinklinio ryšio paslaugoms taikyti papildomą mokestį, bet tik tiek, kiek būtina siekiant padengti visas atitinkamas tokių paslaugų teikimo sąnaudas;

(24)

tuo tikslu išlaidos, patiriamos teikiant reguliuojamas mažmenines tarptinklinio ryšio paslaugas, turėtų būti nustatomos atsižvelgiant į faktinius didmeninio tarptinklinio ryšio mokesčius, taikomus atitinkamo tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjo išsiunčiamajam tarptinklinio ryšio srautui, viršijančiam jo gaunamąjį tarptinklinio ryšio srautą, taip pat pagrįstai atsižvelgiant į jungtines ir bendras sąnaudas. Pajamos iš reguliuojamų tarptinklinio ryšio paslaugų turėtų būti nustatomos atsižvelgiant į pajamas, priskirtinas reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų suvartojimui taikant savojoje šalyje nustatyto lygio kainas, nesvarbu, ar tai būtų vieneto kainos pagrindu, ar kaip dalis fiksuoto mokesčio, atspindinti faktinę ir numatomą vartotojų tarptinklinio ryšio paslaugų suvartojimo Sąjungoje ir savojoje šalyje dalį. Taip pat reikėtų atsižvelgti į tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjo vartotojų reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų suvartojimą ir suvartojimą savojoje šalyje, taip pat konkurencijos lygį, kainas ir pajamas vidaus rinkoje ir bet kokią pastebimą riziką, kad tarptinklinio ryšio paslaugų teikimas savojoje šalyje nustatytomis mažmeninėmis kainomis darytų pastebimą poveikį tokių kainų raidai;

(25)

siekiant užtikrinti sklandų perėjimą nuo Reglamento (ES) Nr. 531/2012 prie mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų papildomų mokesčių panaikinimo, šiuo reglamentu turėtų būti nustatytas pereinamasis laikotarpis, kurio metu tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai turėtų galėti nustatyti papildomą mokestį už teikiamas reguliuojamas mažmenines tarptinklinio ryšio paslaugas, pridedamą prie savojoje šalyje nustatytų kainų. Tuo pereinamojo laikotarpio režimu jau turėtų būti pasirengta esminiam požiūrio keitimui – įtraukiant tarptinklinio ryšio Sąjungos mastu paslaugas į įvairiose vidaus rinkose siūlomus vidaus tarifų planus kaip neatskiriamą jų dalį. Taigi, pereinamojo laikotarpio režimo išeities taškas turėtų būti atitinkamos savojoje šalyje nustatytos mažmeninės kainos, kurioms gali būti taikomas papildomas mokestis, ne didesnis nei didžiausia prieš pat pereinamąjį laikotarpį taikoma didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų kaina. Tokiu pereinamojo laikotarpio režimu taip pat turėtų būti užtikrintas didelis vartotojų mokamų kainų sumažinimas nuo šio reglamento taikymo dienos ir dėl jo jokiomis aplinkybėmis, pridėjus prie savojoje šalyje nustatytos mažmeninės kainos papildomą mokestį, mažmeninės tarptinklinio ryšio paslaugų kainos neturėtų būti didesnės nei didžiausia reguliuojamų tarptinklinio ryšio paslaugų kaina, taikoma prieš pat pereinamąjį laikotarpį;

(26)

atitinkama savojoje šalyje nustatyta mažmeninė kaina turėtų būti lygi mažmeninei savojoje šalyje nustatytai vieneto kainai. Tačiau tais atvejais, kai nėra konkrečių savojoje šalyje nustatytų mažmeninių kainų, kurios galėtų būti naudojamos kaip pagrindas reguliuojamai mažmeninei tarptinklinio ryšio paslaugai (pavyzdžiui, savojoje šalyje taikomų tarifų planų be limito, paketų arba savojoje šalyje taikomų tarifų, kurie neapima duomenų perdavimo, atveju), savojoje šalyje nustatyta mažmeninė kaina turėtų būti laikoma tuo pačiu mokesčio apskaičiavimo mechanizmu, tarsi vartotojas naudotųsi savojoje šalyje taikomu tarifo planu to vartotojo valstybėje narėje;

(27)

siekiant gerinti konkurenciją mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų teikimo rinkoje, Reglamente (ES) Nr. 531/2012 reikalaujama, kad paslaugų savojoje šalyje teikėjai savo paslaugų vartotojams suteiktų galimybę naudotis bet kurio alternatyvaus tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjo teikiamomis neišskaidytomis reguliuojamomis skambučių, SMS žinučių ir tarptinklinio ryšio duomenų perdavimo paslaugomis. Kadangi šiame reglamente nustatytu tarptinklinio ryšio paslaugų teikimo režimu netolimoje ateityje bus panaikinti Reglamento (ES) Nr. 531/2012 8, 10 ir 13 straipsniuose nustatyti mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų mokesčiai, nebebūtų proporcinga įpareigoti paslaugų savojoje šalyje teikėjus įgyvendinti šios rūšies atskirą reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų pardavimą. Paslaugų teikėjai, kurie jau suteikė savo vartotojams galimybę naudotis bet kurio alternatyvaus duomenų tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjo teikiamomis neišskaidytomis reguliuojamomis skambučių, SMS žinučių ir tarptinklinio ryšio duomenų perdavimo paslaugomis, gali toliau tai daryti. Kita vertus, negalima atmesti galimybės, kad tarptinklinio ryšio vartotojams galėtų būti naudingas labiau konkurencinis mažmeninių kainų nustatymas jų lankomose rinkose, ypač tarptinklinio ryšio duomenų perdavimo paslaugų atveju. Atsižvelgiant į augančią tarptinklinio ryšio duomenų perdavimo paslaugų paklausą, tarptinklinio ryšio vartotojams turėtų būti suteikta alternatyvių būdų kelionės Sąjungoje metu naudotis tarptinklinio ryšio duomenų perdavimo paslaugomis. Todėl turėtų būti toliau taikomas paslaugų savojoje šalyje ir tarptinklinių paslaugų teikėjams nustatyta pareiga nekliudyti vartotojams naudotis reguliuojamomis tarptinklinio ryšio duomenų perdavimo paslaugomis, kurias lankomos šalies tinkle tiesiogiai teikia alternatyvus tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas, kaip numatyta Reglamente (ES) Nr. 531/2012;

(28)

laikantis principo, kad „moka kviečiantysis abonentas“, judriojo ryšio vartotojai nemoka už priimamus savojoje šalyje teikiamo judriojo ryšio skambučius, ir skambučio užbaigimo kviečiamojo abonento tinkle kaina yra įtraukta į kviečiančiajam abonentui taikomą mažmeninę kainą. Judriojo ryšio skambučių užbaigimo kainų suvienodinimas visose valstybėse narėse turėtų sudaryti sąlygas taikyti tą patį principą ir reguliuojamų tarptinklinio ryšio skambučių atžvilgiu. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad tai dar nėra įgyvendinta, šiame reglamente nurodytais atvejais, kai tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjams leidžiama reguliuojamoms mažmeninėms tarptinklinio ryšio paslaugoms taikyti papildomą mokestį, reguliuojamiems gautiems tarptinklinio ryšio skambučiams taikomas papildomas mokestis neturėtų viršyti visoje Sąjungoje nustatytų didžiausių leistinų didmeninės judriojo ryšio skambučių užbaigimo paslaugos kainų svertinio vidurkio. Laikoma, kad ši tvarka yra laikina, kol Komisija išspręs šį likusį klausimą;

(29)

todėl Reglamentas (ES) Nr. 531/2012 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(30)

šis reglamentas turėtų būti speciali priemonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2002/21/EB 1 straipsnio 5 dalyje. Todėl tarptinklinio ryšio Sąjungos mastu reguliuojamų paslaugų teikėjams keičiant savo mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų tarifus ir susijusias naudojimosi tarptinklinio ryšio paslaugomis taisykles, siekiant vykdyti šio reglamento reikalavimus, dėl tokių pakeitimų judriojo ryšio vartotojai pagal nacionalinės teisės aktus, kuriais į nacionalinę teisę perkeliama dabartinė elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų reguliavimo sistema, neturėtų įgyti teisės atšaukti savo sutartis;

(31)

siekiant sustiprinti tarptinklinio ryšio vartotojų teises, nustatytas Reglamente (ES) Nr. 531/2012, šiame reglamente reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų atžvilgiu turėtų būti nustatyti specialūs skaidrumo reikalavimai, derinami su specialiomis sąlygomis dėl tarifų ir duomenų kiekių, kurios bus taikomos panaikinus mažmeninėms tarptinklinio ryšio paslaugoms taikomus papildomus mokesčius. Visų pirma turėtų būti užtikrinta, kad tarptinklinio ryšio vartotojams laiku ir nemokamai būtų pranešama apie taikomas sąžiningo naudojimo taisykles, apie tai, kad pasiektas pagal sąžiningo naudojimo taisykles taikomas reguliuojamų tarptinkliniu ryšiu teikiamų balso, SMS žinučių arba tarptinklinio ryšio duomenų perdavimo paslaugų visiško suvartojimo limitas, apie bet kurį papildomą mokestį, ir apie išnaudotų reguliuojamų tarptinklinio ryšio duomenų perdavimo paslaugų kiekį;

(32)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento nuostatų įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti didžiausių leistinų judriojo ryšio skambučių užbaigimo paslaugos kainų svertinį vidurkį ir išsamias taisykles dėl sąžiningo naudojimo taisyklių taikymo, dėl metodologijos dėl papildomų mokesčių už mažmenines tarptinklinio ryšio paslaugas panaikinimo tvarumo įvertinimo, ir dėl prašymo, kurį tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas turi pateikti to įvertinimo tikslais. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011 (8);

(33)

šiame reglamente atsižvelgiama į pagrindines teisės ir laikomasi principų, įtvirtintų visų pirma Chartijoje, ypač asmens duomenų apsaugos, saviraiškos ir informacijos laisvės, laisvės užsiimti verslu, nediskriminavimo ir vartotojų apsaugos principų;

(34)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. nustatyti bendras taisykles, būtinas siekiant užtikrinti atvirą interneto prieigą ir panaikinti papildomus mokesčius už mažmenines tarptinklinio ryšio paslaugas, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(35)

vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 (9) 28 straipsnio 2 dalimi buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, kuris pateikė nuomonę 2013 m. lapkričio 24 d.,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.   Šiuo reglamentu nustatomos bendros taisyklės, kad būtų užtikrintos vienodos ir nediskriminuojančios sąlygos srauto atžvilgiu teikiant interneto prieigos paslaugas ir susijusios galutinių paslaugų gavėjų teisės.

2.   Šiame reglamente nustatomas naujas reguliuojamų tarptinklinio ryšio Sąjungos mastu paslaugų mažmeninių kainų nustatymo mechanizmas siekiant panaikinti mažmeninėms tarptinklinio ryšio paslaugoms taikomus papildomus mokesčius, neiškraipant savosios ir lankomos šalies rinkų.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys nustatytos Direktyvos 2002/21/EB 2 straipsnyje.

Kitų šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1.

viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas – įmonė, teikianti viešojo ryšių tinklo paslaugas arba viešai prieinamas elektroninių ryšių paslaugas;

2.

interneto prieigos paslauga – viešai prieinama elektroninių ryšių paslauga, kuri suteikia galimybę prisijungti prie interneto ir kartu prie visų interneto galinių taškų, nepriklausomai nuo naudojamos tinklo technologijos ir naudojamų galinių įrenginių.

3 straipsnis

Atviros interneto prieigos užtikrinimas

1.   Galutiniai paslaugų gavėjai, naudodamiesi savo interneto prieigos paslauga, turi teisę į prieigą prie informacijos ir turinio, gali juos skleisti, naudoti ir teikti pasirinktas taikomąsias programas ir paslaugas bei naudoti pasirinktus galinius įrenginius neatsižvelgiant į galutinio paslaugų gavėjo ar paslaugų teikėjo vietą arba informacijos, turinio, taikomosios programos arba paslaugos vietą, kilmę ar paskirties vietą.

Šia dalimi nedaromas poveikis Sąjungos teisei ar nacionalinei teisei, atitinkančiai Sąjungos teisę, turinio, taikomųjų programų ar paslaugų teisėtumo atžvilgiu.

2.   Interneto prieigos paslaugų teikėjų ir galutinių paslaugų gavėjų susitarimai dėl interneto prieigos paslaugų komercinių ir techninių sąlygų bei parametrų, kaip antai, kainos, duomenų kiekio ar spartos, ir interneto prieigos paslaugų teikėjų komercinė praktika neturi riboti galimybės galutiniams paslaugų gavėjams naudotis 1 dalyje nustatytomis teisėmis.

3.   Interneto prieigos paslaugų teikėjai teikdami interneto prieigos paslaugas visam srautui taiko vienodas sąlygas be diskriminavimo, apribojimų ar kišimosi, neatsižvelgiant į tai, kas yra siuntėjas ir gavėjas, koks yra prieinamas ar skleidžiamas turinys, kokios taikomosios programos ar paslaugos yra naudojamos ar teikiamos arba kokie galiniai įrenginiai yra naudojami.

Pirma pastraipa neužkertamas kelias interneto prieigos paslaugų teikėjams diegti pagrįstas srauto valdymo priemones. Kad tokios priemonės būtų laikomos pagrįstomis, jos turi būti skaidrios, nediskriminacinės, proporcingos ir turi būti grindžiamos ne komerciniais sumetimais, o objektyviai skirtingais specifinėms srauto kategorijoms taikomais paslaugų techninės kokybės reikalavimais. Tokiomis priemonėmis neturi būti stebimas konkretus turinys, ir jos neturi būti taikomos ilgiau, nei būtina.

Interneto prieigos paslaugų teikėjai neturi taikyti srauto valdymo priemonių, kurios viršytų antroje pastraipoje nustatytas priemones, ir visų pirma neturi blokuoti, sulėtinti, keisti, apriboti, trukdyti perduoti, pabloginti ar diskriminuoti konkretaus turinio, taikomųjų programų ar paslaugų arba tam tikrų jų kategorijų, išskyrus atvejus, kai tokios priemonės yra būtinos, jas taikant tik tiek laiko, kiek būtina, siekiant:

a)

laikytis Sąjungos teisėkūros procedūra priimamų aktų arba nacionalinės teisės aktų, atitinkančių Sąjungos teisę, kurie taikomi interneto prieigos paslaugų teikėjui, arba siekiant laikytis priemonių, atitinkančių Sąjungos teisės aktus, kuriais įgyvendinami tokie Sąjungos teisėkūros procedūra priimami aktai arba nacionalinės teisės aktai, įskaitant teismo arba viešosios valdžios institucijų, kurioms suteikti atitinkami įgaliojimai, sprendimų;

b)

išlaikyti tinklo, per tą tinklą teikiamų paslaugų ir galutinių paslaugų gavėjų galinių įrenginių vientisumą ir saugumą;

c)

užkirsti kelią gresiančiai tinklo perkrovai ir sušvelninti neįprastos arba laikinos tinklo perkrovos poveikį, su sąlyga, kad lygiaverčiams srautams taikomos vienodos sąlygos;

4.   Bet kurios srauto valdymo priemonės gali apimti tik tokį asmens duomenų tvarkymą, jei toks tvarkymas yra būtinas ir proporcingas siekiant 3 dalyje nustatytų tikslų. Toks duomenų tvarkymas vykdomas laikantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB (10). Srauto valdymo priemonės taip pat turi atitikti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/58/EB (11).

5.   Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, įskaitant interneto prieigos paslaugų teikėjus, ir turinio, taikomųjų programų ir paslaugų teikėjai gali laisvai siūlyti paslaugas, kurios nėra interneto prieigos paslaugos ir kurios yra optimizuotos konkrečiam turiniui, taikomosioms programoms ar paslaugoms arba jų deriniui, jeigu optimizavimas būtinas siekiant atitikti turinio, taikomųjų programų ar paslaugų konkretaus lygio kokybės reikalavimus.

Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, įskaitant interneto prieigos paslaugų teikėjus, gali siūlyti tokias paslaugas arba palengvinti jų teikimą tik tuo atveju, jeigu tinklo pajėgumai yra pakankami joms teikti kartu su teikiamomis interneto prieigos paslaugomis. Tokiomis paslaugomis negali būti naudojamasi kaip interneto prieigos paslaugų pakaitalu ir jos nesiūlomos kaip toks pakaitalas, ir jos neturi kenkti galutiniams paslaugų gavėjams teikiamų interneto prieigos paslaugų prieinamumui ar bendrai kokybei.

4 straipsnis

Skaidrumo priemonės atvirai interneto prieigai užtikrinti

1.   Interneto prieigos paslaugų teikėjai užtikrina, kad bet kurioje sutartyje, kurioje numatyta interneto prieigos paslauga, būtų pateikta bent:

a)

informacija apie tai, kokį poveikį to paslaugų teikėjo taikomos srauto valdymo priemonės galėtų turėti interneto prieigos paslaugų kokybei, galutinių paslaugų gavėjų privatumui ir jų asmens duomenų apsaugai;

b)

aiškus ir suprantamas paaiškinimas, kokį praktinį poveikį interneto prieigos paslaugoms ir ypač naudojimuisi turiniu, taikomosiomis programomis ir paslaugomis, gali turėti duomenų kiekio apribojimai, sparta ir kiti paslaugos kokybės parametrai;

c)

aiškus ir suprantamas paaiškinimas, kokį praktinį poveikį galutiniam paslaugų gavėjui teikiamoms interneto prieigos paslaugoms gali turėti bet kurios paslaugos, nurodytos 3 straipsnio 5 dalyje, kurias užsisako tas galutinis paslaugų gavėjas;

d)

aiškus ir suprantamas paaiškinimas apie interneto prieigos paslaugų mažiausią galimą, įprastą, didžiausią ir reklamuojamą parsisiuntimo ir išsiuntimo spartą fiksuotojo ryšio tinklų atveju arba interneto prieigos paslaugų numatomą didžiausią ir reklamuojamą parsisiuntimo ir išsiuntimo spartą judriojo ryšio tinklų atveju, ir apie tai, kokį poveikį reikšmingi nukrypimai nuo atitinkamos reklamuojamos parsisiuntimo ir išsiuntimo spartos galėtų turėti naudojimuisi 3 straipsnio 1 dalyje nustatytomis galutinių paslaugų gavėjų teisėmis;

e)

aiškus ir suprantamas paaiškinimas apie teisių gynimo priemones, kuriomis vartotojas gali naudotis pagal nacionalinę teisę esant nuolatiniam ar reguliariai pasikartojančiam skirtumui tarp faktinio interneto prieigos paslaugos veikimo, susijusio su sparta ar kitais paslaugos kokybės parametrais, ir pagal a–d punktus nurodyto veikimo.

Interneto prieigos paslaugų teikėjai skelbia pirmoje pastraipoje nurodytą informaciją.

2.   Interneto prieigos paslaugų teikėjai taiko skaidrias, paprastas ir efektyvias procedūras, skirtas galutinių paslaugų gavėjų skundams, susijusiems su teisėmis ir pareigomis pagal 3 straipsnį ir šio straipsnio 1 dalį nagrinėti.

3.   1 ir 2 dalyse nustatyti reikalavimai papildo reikalavimus, numatytus Direktyvoje 2002/22/EB, ir neužkerta kelio valstybėms narėms toliau taikyti ar nustatyti papildomus su stebėsena, informavimu ir skaidrumu susijusius reikalavimus, įskaitant tuos reikalavimus, kurie susiję su skelbtinos informacijos turinio, formos ir pateikimo būdu. Tie reikalavimai turi atitikti šį reglamentą ir atitinkamas direktyvų 2002/21/EB ir 2002/22/EB nuostatas.

4.   Bet koks reikšmingas nuolatinis ar reguliariai pasikartojantis skirtumas tarp faktinio interneto prieigos paslaugos veikimo, susijusio su sparta ar kitais paslaugos kokybės parametrais, ir interneto prieigos paslaugų teikėjo pagal 1 dalies a–d punktus nurodyto veikimo, kai atitinkami faktai nustatyti naudojant nacionalinės reguliavimo institucijos sertifikuotą stebėsenos mechanizmą, laikomas veikimo neatitikimu, kai siekiama nustatyti teisių gynimo priemones, kuriomis vartotojas gali naudoti pagal nacionalinę teisę.

Ši dalis taikoma tik sutartims, sudarytoms ar atnaujintoms nuo 2015 m. lapkričio 29 d.

5 straipsnis

Priežiūra ir užtikrinimas

1.   Nacionalinės reguliavimo institucijos atidžiai stebi ir užtikrina, kad būtų laikomasi 3 ir 4 straipsnių, ir skatina nuolatines galimybes be diskriminavimo naudotis prieiga prie interneto, kurios kokybės lygis atspindi technologinius pasiekimus. Tais tikslais nacionalinės reguliavimo institucijos vienam ar daugiau viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų, įskaitant interneto prieigos paslaugų teikėjus, gali nustatyti reikalavimus dėl techninių charakteristikų, minimalius paslaugų kokybės reikalavimus ir kitas tinkamas bei būtinas priemones.

Nacionalinės reguliavimo institucijos kasmet skelbia ataskaitas apie savo atliekamą stebėseną bei išvadas ir teikia tas ataskaitas Komisijai ir EERRI.

2.   Nacionalinės reguliavimo institucijos prašymu viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, įskaitant interneto prieigos paslaugų teikėjus, pateikia informaciją, susijusią su 3 ir 4 straipsniuose nustatytomis pareigomis, visų pirma informaciją apie tai, kaip valdomi jų tinklo pajėgumai ir srautas, taip pat taikomų srauto valdymo priemonių pateisinimą. Tie paslaugų teikėjai prašomą informaciją pateikia tokiais laiko terminais ir taip išsamiai, kaip nurodo nacionalinė reguliavimo institucija.

3.   Ne vėliau kaip 2016 m. rugpjūčio 30 d., siekiant prisidėto prie nuoseklaus šio reglamento taikymo, EERRI, pasikonsultavusi su suinteresuotaisiais subjektais ir glaudžiai bendradarbiaudama su Komisija, pateikia nacionalinių reguliavimo institucijų pareigų pagal šį straipsnį vykdymo gaires.

4.   Šiuo straipsniu nedaromas poveikis užduotims, kurias valstybės narės, laikydamosi Sąjungos teisės, pavedė nacionalinėms reguliavimo institucijoms ar kitoms kompetentingoms institucijoms.

6 straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės nustato sankcijų, taikytinų už 3, 4 ir 5 straipsnių pažeidimus, taisykles ir imasi visų priemonių, būtinų užtikrinti jų įgyvendinimą. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. Valstybės narės ne vėliau kaip 2016 m. balandžio 30 d. praneša Komisijai apie tas taisykles ir priemones ir nedelsdamos praneša Komisijai apie visus vėlesnius joms įtakos turinčius pakeitimus.

7 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 531/2012 daliniai pakeitimai

Reglamentas (ES) Nr. 531/2012 iš dalies keičiamas taip:

1.

2 straipsnio 2 dalis iš dalies keičiama taip:

a)

i, l ir n punktai išbraukiami;

b)

papildoma šiais punktais:

„r)

savojoje šalyje taikoma mažmeninė kaina – tarptinklinio ryšio paslaugų savojoje šalyje teikėjo mažmeninis mokestis už vienetą, taikomas atliktiems skambučiams bei išsiųstoms SMS žinutėms (kurie ir inicijuojami, ir užbaigiami skirtinguose viešųjų ryšių tinkluose toje pačioje valstybėje narėje) ir vartotojo suvartotiems duomenims tuo atveju, jei konkretaus savojoje šalyje taikomo mažmeninio mokesčio už vienetą nėra, savojoje šalyje taikoma mažmeninė kaina laikoma apskaičiuota pagal tą patį mokesčio mechanizmą, tarsi būtų taikoma vartotojui už atliktus skambučius bei išsiųstas SMS žinutes (kurie ir inicijuojami, ir užbaigiami skirtinguose viešųjų ryšių tinkluose toje pačioje valstybėje narėje) ir to vartotojo valstybėje narėje suvartotus duomenis;

s)

pavienių reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio duomenų perdavimo paslaugų pardavimas – alternatyvaus tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjo vykdomas reguliuojamų tarptinklinio ryšio duomenų perdavimo paslaugų tiesioginis teikimas tarptinklinio ryšio vartotojams lankomos šalies tinkle.“

2.

3 straipsnio 6 dalis pakeičiama taip:

„6.   5 dalyje nurodytas standartinis pasiūlymas turi būti pakankamai išsamus ir į jį turi būti įtrauktos visos sudedamosios dalys, būtinos didmeninei tarptinklinio ryšio prieigai, kaip nurodyta 3 dalyje, pateikiant siūlomų paslaugų, susijusių su tiesiogine didmenine tarptinklinio ryšio prieiga ir perparduodama didmenine tarptinklinio ryšio prieiga, aprašymą ir susijusias sąlygas. Į tą standartinį pasiūlymą gali būti įtrauktos sąlygos, kuriomis siekiama užkirsti kelią nuolatiniam tarptinklinio ryšio naudojimui arba neįprastam didmeninės tarptinklinio ryšio prieigos naudojimui ar piktnaudžiavimui tokia prieiga kitais tikslais nei reguliuojamų tarptinklinio ryšio paslaugų teikimas tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjų vartotojams, kai pastarieji periodiškai keliauja Sąjungos teritorijoje. Prireikus nacionalinės reguliavimo institucijos nustato standartinių pasiūlymų pakeitimus, kad būtų įgyvendintos šiame straipsnyje nustatytos pareigos.“

3.

4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

pavadinimas pakeičiamas taip:

„Pavienių reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio duomenų perdavimo paslaugų pardavimas“

b)

1 dalies pirma pastraipa išbraukiama;

c)

4 ir 5 dalys išbraukiamos.

4.

5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

pavadinimas pakeičiamas taip:

„Pavienių reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio duomenų perdavimo paslaugų pardavimo įgyvendinimas“;

b)

1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Paslaugų savojoje šalyje teikėjai įgyvendina pareigą, susijusią su pavienių reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio duomenų perdavimo paslaugų pardavimu, numatytu 4 straipsnyje, kad tarptinklinio ryšio vartotojai galėtų naudotis pavienėmis reguliuojamomis tarptinklinio ryšio duomenų perdavimo paslaugomis. Paslaugų savojoje šalyje teikėjai atsižvelgia į visus pagrįstus prašymus dėl prieigos prie priemonių ir atitinkamų paramos paslaugų, susijusių su pavienių reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio duomenų perdavimo paslaugų pardavimu. Prieiga prie tų priemonių ir paramos paslaugų, kurios yra būtinos pavienių reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio duomenų perdavimo paslaugų pardavimui, įskaitant vartotojo tapatybės patvirtinimo paslaugas, yra nemokama ir dėl to tarptinklinio ryšio vartotojams nenustatomi jokie tiesioginiai mokesčiai.“;

c)

2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Siekdama užtikrinti, kad visoje Sąjungoje pavienių reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio duomenų perdavimo paslaugų pardavimas būtų įgyvendinamas nuosekliai ir tuo pačiu metu, Komisija, pasikonsultavusi su EERRI, priima įgyvendinimo aktus, kuriais patvirtina išsamias taisykles, susijusias su techniniu sprendimu, skirtu įgyvendinti pavienių reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio duomenų perdavimo paslaugų pardavimą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 6 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“;

d)

3 dalies įžanginė dalis pakeičiama taip:

„3.   Techninis sprendimas, skirtas įgyvendinti pavienių reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio duomenų perdavimo paslaugų pardavimą, turi atitikti šiuos kriterijus:“.

5.

Įterpiami šie straipsniai:

„6a straipsnis

Papildomų mokesčių už mažmenines tarptinklinio ryšio paslaugas panaikinimas

Nuo 2017 m. birželio 15 d., jeigu tą dieną yra taikomas teisėkūros procedūra priimamas aktas, priimtas pagal pasiūlymą, nurodytą 19 straipsnio 2 dalyje, laikantis 6b ir 6c straipsnių, tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai už atliktus ar priimtus reguliuojamus tarptinklinio ryšio skambučius, už išsiųstas reguliuojamas tarptinklinio ryšio SMS žinutes ir už reguliuojamas pasinaudotas tarptinklinio ryšio duomenų perdavimo paslaugas, įskaitant MMS žinutes, tarptinklinio ryšio vartotojams bet kurioje valstybėje narėje netaiko jokių papildomų mokesčių prie savojoje šalyje taikomos mažmeninės kainos ir jokio bendro mokesčio už tai, kad užsienyje būtų galima naudotis galiniu įrenginiu ar paslauga.

6b straipsnis

Sąžiningas naudojimas

1.   Tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai, laikydamiesi šio straipsnio ir 6d straipsnyje nurodytų įgyvendinimo aktų, reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų, teikiamų už savojoje šalyje taikomas mažmenines kainas, vartojimui gali taikyti „sąžiningo naudojimo taisykles“, siekdami užkirsti kelią tarptinklinio ryšio vartotojų piktnaudžiavimui naudojantis reguliuojamomis mažmeninėmis tarptinklinio ryšio paslaugomis ar neįprastam naudojimuisi jomis, kaip antai, tarptinklinio ryšio vartotojų naudojimuisi tokiomis paslaugomis kitoje valstybėje narėje nei jų paslaugų teikėjo savoji šalis kitais nei periodinių kelionių tikslais.

Sąžiningo naudojimo taisyklėmis tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjo klientams sudaromos sąlygos pasinaudoti tam tikru kiekiu reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų savojoje šalyje taikomomis mažmeninėmis kainomis, atitinkančiomis jų atitinkamus tarifų planus.

2.   Reguliuojamoms mažmeninėms tarptinklinio ryšio paslaugoms, kurios viršija bet kurias sąžiningo naudojimo taisyklių ribas, taikomas 6e straipsnis.

6c straipsnis

Papildomų mokesčių už mažmenines tarptinklinio ryšio paslaugas panaikinimo tvarumas

1.   Ypatingomis ir išimtinėmis aplinkybėmis, siekiant užtikrinti savojoje šalyje imamų mokesčių modelio tvarumą, kai tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas negali padengti savo bendrų faktinių ir numatomų reguliuojamų tarptinklinio ryšio paslaugų teikimo pagal 6a ir 6b straipsnius išlaidų iš savo bendrų faktinių ir numatomų pajamų iš tokių paslaugų teikimo, tas tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas gali prašyti leidimo taikyti papildomą mokestį. Tas papildomas mokestis taikomas tik tiek, kiek būtina siekiant padengti reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų teikimo išlaidas, atsižvelgiant į taikytinas didžiausias didmenines kainas.

2.   Kai tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas nusprendžia pasinaudoti šio straipsnio 1 dalimi, jis nedelsdamas pateikia prašymą nacionalinei reguliavimo institucijai ir pateikia jai visą būtiną informaciją pagal 6d straipsnyje nurodytus įgyvendinimo aktus. Po to tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas kas 12 mėnesių atnaujina tą informaciją ir pateikia ją nacionalinei reguliavimo institucijai.

3.   Gavusi prašymą pagal 2 dalį, nacionalinė reguliavimo institucija įvertina, ar tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas pagal 1 dalį nustatė, kad jis negali padengti savo išlaidų ir dėl to būtų pakenkta savojoje šalyje imamų mokesčių modelio tvarumui. Savojoje šalyje imamų mokesčių modelio tvarumo įvertinimas grindžiamas atitinkamais tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjui būdingais objektyviais veiksniais, įskaitant objektyvius skirtumus tarp tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjų susijusioje valstybėje narėje ir savosios šalies kainų ir pajamų lygį. Nacionalinė reguliavimo institucija leidžia taikyti papildomą mokestį, jei tenkinamos 1 dalyje ir šioje dalyje nustatytos sąlygos.

4.   Per vieną mėnesį nuo tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjo prašymo pagal 2 dalį gavimo nacionalinė reguliavimo institucija leidžia taikyti papildomą mokestį, išskyrus atvejus, kai prašymas yra akivaizdžiai nepagrįstas arba pateikiama nepakankamai informacijos. Kai nacionalinė reguliavimo institucija mano, kad prašymas yra akivaizdžiai nepagrįstas, arba mano, kad pateikta nepakankamai informacijos, ji priima galutinį sprendimą per dviejų papildomų mėnesių laikotarpį, tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjui suteikusi galimybę pateikti pastabas, tuo sprendimu leisdama taikyti papildomą mokestį, jį iš dalies pakeisdama arba neleisdama jo taikyti.

6d straipsnis

Sąžiningo naudojimo taisyklių ir papildomų mokesčių už mažmenines tarptinklinio ryšio paslaugas panaikinimo tvarumo įgyvendinimas

1.   Siekiant užtikrinti nuoseklų 6b ir 6c straipsnių taikymą, Komisija, pasikonsultavusi su EERRI, ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio 15 d. priima įgyvendinimo aktus, kuriais patvirtina išsamias taisykles dėl sąžiningo naudojimo taisyklių taikymo, su metodologija dėl papildomų mokesčių už mažmenines tarptinklinio ryšio paslaugas panaikinimo tvarumo įvertinimo ir su prašymu, kurį tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas turi pateikti to įvertinimo tikslais. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 6 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2.   Taikant 6b straipsnį, priimdama įgyvendinimo aktus, nustatančius išsamias taisykles dėl sąžiningo naudojimo taisyklių taikymo, Komisija atsižvelgia į:

a)

kainų ir vartojimo modelių raidą valstybėse narėse;

b)

savojoje šalyje taikomų kainų konvergencijos laipsnį Sąjungoje;

c)

keliavimo modelius Sąjungoje;

d)

bet kokią pastebimą konkurencijos ir paskatų investicijoms iškraipymo riziką savosios ir lankomos šalies rinkose.

3.   Taikant 6c straipsnį, priimdama įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos išsamios taisyklės, susijusios su metodologija dėl papildomų mokesčių už mažmenines tarptinklinio ryšio paslaugas panaikinimo tvarumo įvertinimo tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjo atveju, Komisija juos grindžia:

a)

bendrų faktinių ir numatomų sąnaudų, reikalingų reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų teikimui užtikrinti nustatymu, atsižvelgiant į efektyvius didmeninius tarptinklinio ryšio mokesčius už nesubalansuotą srautą ir jungtinių ir bendrųjų sąnaudų, būtinų reguliuojamoms mažmeninėms tarptinklinio ryšio paslaugoms teikti, pagrįstą dalį;

b)

bendrų faktinių ir numatomų pajamų iš reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų teikimo nustatymu;

c)

tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjo vartotojų reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų suvartojimu ir suvartojimu savojoje šalyje;

d)

konkurencijos lygiu, kainomis ir pajamomis vidaus rinkoje ir bet kokia pastebima rizika, kad tarptinklinio ryšio paslaugų teikimas savojoje šalyje taikomomis mažmeninėmis kainomis darytų pastebimą poveikį tokių kainų raidai.

4.   Komisija periodiškai peržiūri įgyvendinimo aktus, priimtus pagal 1 dalį, atsižvelgdama į pokyčius rinkoje.

5.   Nacionalinė reguliavimo institucija griežtai stebi ir prižiūri sąžiningo naudojimo taisyklių taikymą ir priemones, skirtas papildomų mokesčių už mažmenines tarptinklinio ryšio paslaugas panaikinimo tvarumui užtikrinti, kuo labiau atsižvelgdama į atitinkamus susijusiai valstybei narei būdingus objektyvius veiksnius ir atitinkamus objektyvius skirtumus tarp tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjų. Nedarant poveikio 6c straipsnio 3 dalyje nustatytai procedūrai, nacionalinė reguliavimo institucija užtikrina, kad būtų laiku įgyvendinti 6b bei 6c straipsnių ir pagal šio straipsnio 1 dalį priimtų įgyvendinimo aktų reikalavimai. Nacionalinė reguliavimo institucija gali bet kuriuo metu pareikalauti, kad tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas pakeistų ar nustotų taikyti papildomą mokestį, jei jis neatitinka 6b ar 6c straipsnių. Nacionalinė reguliavimo institucija kasmet informuoja Komisiją apie 6b ir 6c straipsnių bei šio straipsnio taikymą.

6e straipsnis

Reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų teikimas

1.   Nedarant poveikio antrai pastraipai, tais atvejais, kai tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas taiko papildomą mokestį už reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų naudojimą, viršijantį bet kurias ribas pagal sąžiningo naudojimo taisykles, jis turi atitikti šiuos reikalavimus (išskyrus PVM):

a)

bet koks papildomas mokestis, taikomas reguliuojamiems tarptinkliniu ryšiu atliktiems skambučiams, reguliuojamoms tarptinkliniu ryšiu išsiųstoms SMS žinutėms ir reguliuojamoms tarptinklinio ryšio duomenų perdavimo paslaugoms, neviršija didžiausių didmeninių kainų, numatytų atitinkamai 7 straipsnio 2 dalyje, 9 straipsnio 1 dalyje ir 12 straipsnio 1 dalyje;

b)

savojoje šalyje taikomos mažmeninės kainos ir bet kokio papildomo mokesčio, taikomo reguliuojamiems tarptinkliniu ryšiu atliktiems skambučiams, reguliuojamoms tarptinkliniu ryšiu išsiųstoms SMS žinutėms ar reguliuojamoms tarptinklinio ryšio duomenų perdavimo paslaugoms, suma neviršija atitinkamai 0,19 EUR/min., 0,06 EUR/SMS ir 0,20 EUR/1 MB;

c)

bet koks papildomas mokestis, taikomas reguliuojamiems tarptinkliniu ryšiu priimtiems skambučiams, neviršija visoje Sąjungoje taikomų didžiausių leistinų judriojo ryšio skambučio pabaigos kainų svertinio vidurkio, nustatyto remiantis 2 dalimi.

Tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai netaiko jokio papildomo mokesčio reguliuojamoms tarptinkliniu ryšiu gautoms SMS žinutėms arba tarptinkliniu ryšiu gautoms balso pašto žinutėms. Tuo nedaromas poveikis kitiems taikomiems mokesčiams, kaip antai mokesčiui už tokių žinučių išklausymą.

Tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai tarptinkliniu ryšiu atliekamus ir priimamus skambučius apmokestina sekundžių tikslumu. Tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai atliekamiems skambučiams gali taikyti pradinį trumpiausią apmokestinimo laiką, kuris negali viršyti 30 sekundžių. Tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai savo klientus už reguliuojamą tarptinklinio ryšio duomenų perdavimo paslaugą apmokestina kilobaitų tikslumu, išskyrus MMS žinutes, kurios gali būti apmokestinamos už vienetą. Tokiu atveju mažmeninė kaina, kurią tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas gali taikyti savo tarptinklinio ryšio vartotojui už tarptinkliniu ryšiu siunčiamą arba gaunamą MMS žinutę, neviršija didžiausios leistinos reguliuojamų tarptinklinio ryšio duomenų perdavimo paslaugų mažmeninės kainos, nustatytos pirmoje pastraipoje.

6f straipsnio 1 dalyje nurodytu laikotarpiu šia pastraipa neužkertamas kelias pasiūlymams, kuriais tarptinklinio ryšio vartotojams už dienos mokestį ar bet kokį kitą fiksuotą periodinį mokestį teikiamas tam tikras reguliuojamų tarptinklinio ryšio paslaugų sunaudojimo kiekis, su sąlyga, kad sunaudojus visą tą kiekį, mokama vieneto kaina už reguliuojamus tarptinkliniu ryšiu atliktus skambučius, gautus skambučius, išsiųstas SMS žinutes ir tarptinklinio ryšio duomenų perdavimo paslaugas, neviršija atitinkamos savojoje šalyje taikomos mažmeninės kainos ir šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyto didžiausio leistino papildomo mokesčio.

2.   Ne vėliau kaip 2015 m. gruodžio 31 d. Komisija, pasikonsultavusi su EERRI, su sąlyga, kad laikomasi šios dalies antros pastraipos, priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomas 1 dalies pirmos pastraipos c punkte nurodytas didžiausių leistinų skambučių užbaigimo viešuosiuose judriojo ryšio tinkluose kainų svertinis vidurkis. Komisija kasmet peržiūrės tuos įgyvendinimo aktus. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 6 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Didžiausių leistinų judriojo ryšio skambučio pabaigos kainų svertinis vidurkis grindžiamas šiais kriterijais:

a)

didžiausiu judriojo ryšio skambučio pabaigos kainų lygiu, kurį balso skambučių pabaigos atskiruose judriojo ryšio tinkluose didmeninėje rinkoje nustato nacionalinės reguliavimo institucijos pagal Pagrindų direktyvos 7 ir 16 straipsnius ir Prieigos direktyvos 13 straipsnį, ir

b)

bendru abonentų valstybėse narėse skaičiumi.

3.   Tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai gali pasiūlyti kitą tarptinklinio ryšio tarifą nei nustatyta 6a, 6b ir 6c straipsniuose ir šio straipsnio 1 dalyje, o tarptinklinio ryšio vartotojai gali tokį tarifą sąmoningai pasirinkti, taip pasinaudodami kitokiu reguliuojamų tarptinklinio ryšio paslaugų tarifu nei tarifas, kuris jiems būtų buvęs numatytas, jei nebūtų tokio pasirinkimo. Tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas primena tiems tarptinklinio ryšio vartotojams apie tarptinklinio ryšio privalumų, kuriais tokiu atveju jie negalėtų pasinaudoti, pobūdį.

Nedarant poveikio pirmai pastraipai, tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai automatiškai taiko 6a ir 6b straipsniuose ir šio straipsnio 1 dalyje nustatytą tarifą visiems esamiems ir naujiems tarptinklinio ryšio vartotojams.

Kiekvienas tarptinklinio ryšio vartotojas bet kuriuo metu gali paprašyti jam įjungti arba išjungti 6a, 6b bei 6c straipsniuose ir šio straipsnio 1 dalyje nustatytą tarifą. Kai tarptinklinio ryšio vartotojai sąmoningai nusprendžia, kad jiems būtų išjungtas arba vėl įjungtas 6a, 6b ir 6c straipsniuose ir šio straipsnio 1 dalyje nustatytas tarifas, bet koks perjungimas atliekamas nemokamai per vieną darbo dieną po to, kai gaunamas prašymas, ir nenustatant jokių sąlygų ar apribojimų, susijusių su kitais abonentinės sutarties aspektais nei tarptinklinis ryšys. Tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai perjungimą gali atidėti iki tol, kol ankstesnio tarptinklinio ryšio tarifo galiojimo trukmė bus pasiekusi nustatytą trumpiausią laikotarpį, kuris negali viršyti dviejų mėnesių.

4.   Tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai užtikrina, kad sutartyje, kuria numatoma bet kokios rūšies reguliuojama mažmeninė tarptinklinio ryšio paslauga, būtų nurodomi pagrindiniai tos teikiamos reguliuojamos mažmeninės tarptinklinio ryšio paslaugos elementai, įskaitant, visų pirma:

a)

konkretų vieną ar kelis tarifų planus ir, kiekvieno tarifų plano atveju, siūlomų paslaugų tipus, įskaitant ryšių duomenų kiekį;

b)

bet kokius reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų, teikiamų savojoje šalyje taikomomis mažmeninėmis kainomis, apribojimus, visų pirma kiekybinę informaciją apie tai, kaip taikomos sąžiningo naudojimo taisyklės, remiantis pagrindiniu kainų nustatymu, kiekiu ar kitais atitinkamos teikiamos reguliuojamos mažmeninės tarptinklinio ryšio paslaugos parametrais.

Tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai paskelbia pirmoje pastraipoje nurodytą informaciją.

6f straipsnis

Pereinamojo laikotarpio papildomi mažmeniniai tarptinklinio ryšio mokesčiai

1.   Nuo 2016 m. balandžio 30 d. iki 2017 m. birželio 14 d. tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai už reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų teikimą be savojoje šalyje taikomos mažmeninės kainos gali taikyti ir papildomą mokestį.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu laikotarpiu mutatis mutandis taikomas 6e straipsnis.“

6.

8, 10 ir 13 straipsniai išbraukiami.

7.

14 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Tą pagrindinę konkrečiam vartotojui skirtą informaciją apie mokesčius ta valiuta, kuria vartotojo paslaugų savojoje šalyje teikėjas pateikia jam įprastinę sąskaitą ir ji apima informaciją apie:

a)

bet kurias sąžiningo naudojimo taisykles, kurios tarptinklinio ryšio vartotojui taikomos Sąjungoje, ir apie mokesčius, kurie taikomi viršijant sąžiningo naudojimo taisyklių ribas, ir

b)

bet kokį papildomą mokestį, taikomą pagal 6c straipsnį.“;

b)

1 dalies šešta pastraipa pakeičiama taip:

„Pirma, antra, ketvirta ir penkta pastraipos, išskyrus nuorodą į sąžiningo naudojimo taisykles ir papildomą mokestį, taikomą pagal 6c straipsnį, taikomos ir tarptinklinio ryšio vartotojų, kurie keliauja už Sąjungos ribų, naudojamoms tarptinklinio ryšio balso ir SMS žinučių paslaugoms, kurias teikia tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas.“;

c)

įterpiama ši dalis:

„2a.   Tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas tarptinklinio ryšio vartotojui siunčia pranešimą, kai pasiekiamas taikytinas reguliuojamų balso ar SMS tarptinklinio ryšio paslaugų visiškas sunaudojimo kiekis pagal sąžiningo naudojimo taisykles arba bet kuri naudojimo riba, taikoma pagal 6c straipsnį. Tame pranešime nurodomas papildomas mokestis, kuris bus taikomas bet kokioms tarptinklinio ryšio vartotojo papildomai sunaudotoms reguliuojamoms tarptinklinio ryšio balso ar SMS žinučių paslaugoms. Kiekvienas vartotojas turi teisę reikalauti, kad tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas nebesiųstų tokių pranešimų, taip pat turi teisę bet kuriuo metu nemokamai pareikalauti, kad tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas vėl teiktų šią paslaugą.“;

d)

3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Sudarant abonentinę sutartį tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai visiems vartotojams pateikia visą informaciją apie taikomus tarptinklinio ryšio mokesčius. Kiekvieną kartą, kai taikomi tarptinklinio ryšio mokesčiai yra keičiami, savo tarptinklinio ryšio vartotojams jie taip pat nedelsdami pateikia atnaujintą informaciją apie tuos mokesčius.

Tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai vėliau visiems kitą tarifą pasirinkusiems vartotojams pagrįstais laiko tarpais siunčia priminimą.“

8.

15 straipsnis iš dalies pakeičiamas taip:

a)

2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas automatiškai siunčiama žinute tarptinklinio ryšio vartotojui praneša, kad jis naudojasi reguliuojamomis tarptinklinio ryšio duomenų perdavimo paslaugomis, pateikia pagrindinę būtent jam skirtą informaciją apie mokesčių tarifus (ta valiuta, kuria vartotojo paslaugų savojoje šalyje teikėjas pateikia jam įprastinę sąskaitą), taikytinus tam tarptinklinio ryšio vartotojui teikiamoms reguliuojamoms tarptinklinio ryšio duomenų perdavimo paslaugoms atitinkamoje valstybėje narėje, nebent vartotojas tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjui būtų pranešęs, kad tokios informacijos nepageidauja.

Ta pagrindinė konkrečiam vartotojui skirta informacija apie tarifus, apima:

a)

bet kurias sąžiningo naudojimo taisykles, kurios tarptinklinio ryšio vartotojui taikomos Sąjungoje, ir apie mokesčius, kurie taikomi viršijant tas sąžiningo naudojimo taisyklių ribas; ir

b)

bet kokį papildomą mokestį, taikomą pagal 6c straipsnį.

Ta informacija pateikiama į tarptinklinio ryšio vartotojo judriojo ryšio prietaisą, pavyzdžiui, SMS žinute, elektroniniu laišku ar judriojo ryšio prietaiso ekrane iškylančiu langu kiekvieną kartą, kai tarptinklinio ryšio vartotojas atvyksta į kitą valstybę narę nei ta, kurioje yra jo paslaugų savojoje šalyje teikėjas, ir pirmą kartą pradeda naudotis tarptinklinio ryšio duomenų perdavimo paslauga toje konkrečioje valstybėje narėje. Ji pateikiama nemokamai, kai tarptinklinio ryšio vartotojas pirmą kartą pradeda naudotis reguliuojama tarptinklinio ryšio duomenų perdavimo paslauga, tinkamomis priemonėmis, kad ją būtų lengva gauti ir suprasti.

Vartotojas, kuris savo tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjui pranešė, kad automatinės informacijos apie tarifus nepageidauja, turi teisę bet kuriuo metu ir nemokamai reikalauti iš tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjo teikti šią paslaugą vėl.“;

b)

įterpiama ši dalis:

„2a.   Tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas siunčia pranešimą, kai pasiektas taikytinas reguliuojamos tarptinklinio ryšio duomenų perdavimo paslaugos visiškas sunaudojimo kiekis pagal sąžiningo naudojimo taisykles arba bet kuri naudojimo riba, taikoma pagal 6c straipsnį. Tame pranešime nurodomas papildomas mokestis, kuris bus taikomas bet kokioms tarptinklinio ryšio vartotojo papildomai sunaudotoms reguliuojamoms tarptinklinio ryšio duomenų perdavimo paslaugoms. Kiekvienas vartotojas turi teisę reikalauti, kad tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas nebesiųstų tokių pranešimų, taip pat turi teisę bet kuriuo metu nemokamai pareikalauti, kad tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas vėl teiktų šią paslaugą.“;

c)

3 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„3.   Kiekvienas tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas visiems savo tarptinklinio ryšio vartotojams suteikia galimybę sąmoningai ir nemokamai pasirinkti paslaugą, kurią teikiant jie laiku informuojami apie paslaugas, kuriomis jie pasinaudojo, šią informaciją išreiškiant kiekiu ar ta valiuta, kuria tarptinklinio ryšio vartotojui pateikiama sąskaita už reguliuojamas tarptinklinio ryšio duomenų perdavimo paslaugas, ir kuria užtikrinama, kad negavus aiškaus vartotojo sutikimo susikaupusios išlaidos už reguliuojamas tarptinklinio ryšio duomenų perdavimo paslaugas, teikiamas nustatytą naudojimosi laikotarpį, išskyrus MMS, apmokestinamas už vienetą, neviršys nustatytos finansinės ribos.“;

d)

6 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„6.   Šis straipsnis, išskyrus 5 dalį ir 2 dalies antrą pastraipą bei 2a dalį, laikantis šios dalies antros ir trečios pastraipų, taikomas ir tarptinklinio ryšio vartotojų, kurie keliauja už Sąjungos ribų, naudojamoms tarptinklinio ryšio duomenų perdavimo paslaugoms, kurias teikia tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas.“

9.

16 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalis papildoma šia pastraipa:

„Nacionalinės reguliavimo institucijos griežtai stebi ir prižiūri, kaip tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai naudojasi 6b, 6c straipsniais ir 6e straipsnio 3 dalimi.“;

b)

2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Nacionalinės reguliavimo institucijos viešai skelbia su šio reglamento, visų pirma 6a, 6b, 6c, 6e, 7, 9 ir 12 straipsnių, taikymu susijusią naujausią informaciją taip, kad suinteresuotosios šalys galėtų lengvai ją gauti.“

10.

19 straipsnis pakeičiamas taip:

„19 straipsnis

Peržiūra

1.   Ne vėliau kaip 2015 m. lapkričio 29 d. Komisija inicijuoja didmeninės tarptinklinio ryšio rinkos peržiūrą, siekdama įvertinti, kokios priemonės yra būtinos, kad būtų sudarytos galimybės ne vėliau kaip 2017 m. birželio 15 d. panaikinti papildomus mokesčius už mažmeninį tarptinklinį ryšį. Komisija peržiūri, inter alia, konkurencijos nacionalinėse didmeninėse rinkose lygį, visų pirma įvertindama patirtų didmeninių sąnaudų ir taikomų didmeninių mokesčių lygį, ir operatorių, kurių geografinė aprėptis ribota, konkurencinę padėtį, įskaitant komercinių susitarimų poveikį konkurencijai ir operatorių gebėjimą pasinaudoti masto ekonomijos privalumais. Komisija taip pat įvertina konkurencijos raidą mažmeninėse tarptinklinio ryšio rinkose ir bet kokią pastebimą konkurencijos ir paskatų investicijoms iškraipymo riziką savosios ir lankomos šalies rinkose. Vertindama, kokios priemonės yra būtinos siekiant sudaryti galimybes panaikinti papildomus mokesčius už mažmeninį tarptinklinį ryšį, Komisija atsižvelgia į poreikį užtikrinti, kad lankomos šalies tinklo operatoriai galėtų susigrąžinti visas reguliuojamų didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų teikimo sąnaudas, įskaitant jungtines ir bendras sąnaudas. Komisija taip pat atsižvelgia į poreikį užkirsti kelią nuolatiniam tarptinklinio ryšio naudojimui arba neįprastam didmeninės tarptinklinio ryšio prieigos naudojimui ar piktnaudžiavimui tokia prieiga kitais tikslais nei reguliuojamų tarptinklinio ryšio paslaugų teikimas tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjų vartotojams, kai pastarieji periodiškai keliauja Sąjungos teritorijoje.

2.   Ne vėliau kaip 2016 m. birželio 15 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą apie 1 dalyje nurodytos peržiūros rezultatus.

Kartu su ta ataskaita pateikiamas atitinkamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, prieš tai surengus viešąsias konsultacijas, kuriuo iš dalies keičiami šiuo reglamentu nustatyti didmeniniai reguliuojamų tarptinklinio ryšio paslaugų mokesčiai arba pateikiamas kitas didmeniniu lygmeniu nustatytų problemų sprendimas, siekiant ne vėliau kaip 2017 m. birželio 15 d. panaikinti papildomus mokesčius už mažmeninį tarptinklinį ryšį.

3.   Be to, po 2 dalyje nurodytos ataskaitos pateikimo Komisija kas dvejus metus teikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai. Kiekvienoje ataskaitoje, inter alia, vertinama:

a)

paslaugų prieinamumas ir kokybė, įskaitant paslaugas, kurios yra reguliuojamų mažmeninių balso, SMS žinučių ir tarptinklinio ryšio duomenų perdavimo paslaugų alternatyva, visų pirma atsižvelgiant į technologijų plėtrą;

b)

konkurencijos tiek mažmeninėse, tiek didmeninėse tarptinklinio ryšio rinkose laipsnis, ypač mažų, nepriklausomų arba neseniai įsisteigusių operatorių konkurencinė padėtis, įskaitant komercinių susitarimų poveikį konkurencijai bei operatorių tarpusavio ryšio laipsnį;

c)

tai, kiek 3 ir 4 straipsniuose numatytų struktūrinių priemonių įgyvendinimas padėjo formuotis konkurencijai reguliuojamų tarptinklinio ryšio paslaugų vidaus rinkoje.

4.   Kad įvertintų konkurencijos raidą tarptinklinio ryšio rinkose Sąjungos mastu, EERRI iš nacionalinių reguliavimo institucijų reguliariai renka duomenis apie reguliuojamų balso, SMS žinučių ir tarptinklinio ryšio duomenų perdavimo paslaugų mažmeninių ir didmeninių kainų pokyčius. Apie tuos duomenis bent du kartus per metus pranešama Komisijai. Komisija juos skelbia viešai.

Remdamasi surinktais duomenimis, EERRI taip pat reguliariai praneša apie savojoje šalyje teikiamų ir tarptinklinio ryšio paslaugų kainų bei vartojimo modelių raidą valstybėse narėse ir faktinių tarptinklinio ryšio didmeninių kainų už nesubalansuotą srautą tarp tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjų raidą.

Be to, EERRI iš nacionalinių reguliavimo institucijų kasmet renka informaciją apie vartotojams operatorių siūlomų skirtingų tarifų skaidrumą ir palyginamumą. Komisija tuos duomenis ir išvadas skelbia viešai.“

8 straipsnis

Direktyvos 2002/22/EB daliniai pakeitimai

Direktyvos 2002/22/EB 1 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Nacionalinės priemonės, susijusios su galutinių paslaugų gavėjų prieiga prie paslaugų bei programų bei naudojimusi jomis pasitelkiant elektroninių ryšių tinklus, turi atitikti pagrindines fizinių asmenų teises ir laisves, įskaitant teisę į privatumą ir į tinkamą procesą, kaip apibrėžta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje.“

9 straipsnis

Peržiūros nuostata

Ne vėliau kaip 2019 m. balandžio 30 d., o vėliau kas ketverius metus Komisija peržiūri 3, 4, 5 ir 6 straipsnius ir teikia apie juos ataskaitą Europos Parlamentui bei Tarybai, prie kurios, prireikus, pridedami atitinkami pasiūlymai siekiant iš dalies pakeisti šį reglamentą.

10 straipsnis

Įsigaliojimas ir pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.   Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2.   Jis taikomas nuo 2016 m. balandžio 30 d., išskyrus šias nuostatas:

a)

jeigu teisėkūros procedūra priimamas aktas pagal Reglamento (ES) Nr. 531/2012 19 straipsnio 2 dalyje nurodytą pasiūlymą pradedamas taikyti 2017 m. birželio 15 d., šio reglamento 7 straipsnio 5 punktas dėl Reglamento (ES) Nr. 531/2012 6a–6d straipsnių, šio reglamento 7 straipsnio 7 punkto a-c papunkčiai ir šio reglamento 7 straipsnio 8 punkto a, b ir d papunkčiai taikomi nuo tos datos.

Jeigu tas teisėkūros procedūra priimamas aktas nepradedamas taikyti 2017 m. birželio 15 d., šio reglamento 7 straipsnio 5 punktas dėl Reglamento (ES) Nr. 531/2012 6f straipsnio taikomas iki bus pradėtas taikyti tas teisėkūros procedūra priimamas aktas.

Jeigu tas teisėkūros procedūra priimamas aktas pradedamas taikyti po 2017 m. birželio 15 d., šio reglamento 7 straipsnio 5 punktas dėl Reglamento (ES) Nr. 531/2012 6a–6d straipsnių, šio reglamento 7 straipsnio 7 punkto a–c papunkčiai ir šio reglamento 7 straipsnio 8 dalies 8 punkto a, b ir d papunkčiai pradedami taikyti nuo to teisėkūros procedūra priimamo akto taikymo datos;

b)

šio reglamento 7 straipsnio 4 dalies c punkte nustatytas įgyvendinimo įgaliojimų suteikimas Komisijai ir šio reglamento 7 straipsnio 5 punktas dėl Reglamento (ES) Nr. 531/2012 6d straipsnio ir 6e straipsnio 2 dalies, taikomi nuo 2015 m. lapkričio 29 d.;

c)

5 straipsnio 3 dalis taikoma nuo 2015 m. lapkričio 29 d.;

d)

šio reglamento 7 straipsnio 10 punktas taikomas nuo 2015 m. lapkričio 29 d.

3.   Valstybės narės iki 2016 m. gruodžio 31 d. gali toliau taikyti 3 straipsnio 2 dalies ar 3 dalies neatitinkančias nacionalines priemones, nustatytas anksčiau nei 2015 m. lapkričio 29 d., įskaitant savireguliavimo programas. Atitinkamos valstybės narės nė vėliau kaip 2016 m. balandžio 30 d. apie tas priemones praneša Komisijai.

4.   Kol nėra priimtas šio reglamento 7 straipsnio 4 dalies c punkte nurodytas įgyvendinimo aktas, pavienių reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio duomenų perdavimo paslaugų pardavimo tikslais toliau taikomos Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1203/2012 (12) nuostatos, susijusios su technine sąlyga, kuria įgyvendinama prieiga prie vietos tarptinklinio ryšio duomenų perdavimo paslaugų lankomos šalies tinkle.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2015 m. lapkričio 25 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

M. SCHULZ

Tarybos vardu

Pirmininkas

N. SCHMIT


(1)  OL C 177, 2014 6 11, p. 64.

(2)  OL C 126, 2014 4 26, p. 53.

(3)  2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2015 m. spalio 1 d. Tarybos pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą (OL C 365, 2015 11 4, p. 1). 2015 m. spalio 27 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(4)  2008 m. birželio 20 d. Komisijos direktyva 2008/63/EB dėl konkurencijos telekomunikacijų galinių įrenginių rinkose (OL L 162, 2008 6 21, p. 20).

(5)  2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva) (OL L 108, 2002 4 24, p. 33).

(6)  2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (Universaliųjų paslaugų direktyva) (OL L 108, 2002 4 24, p. 51).

(7)  2012 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 531/2012 dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo ryšio tinklus Europos Sąjungoje (OL L 172, 2012 6 30, p. 10).

(8)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(9)  2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).

(10)  1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31).

(11)  2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) (OL L 201, 2002 7 31, p. 37).

(12)  2012 m. gruodžio 14 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1203/2012 dėl pavienių reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų pardavimo Sąjungoje (OL L 347, 2012 12 15, p. 1).


Top