13.6.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 148/17

(1)

apskaičiuojant tiesiogines išlaidas galima atsižvelgti į spartesnio atnaujinimo arba priežiūros poreikį, kuris atsiranda dėl intensyvesnio tinklo naudojimo, tačiau turi būti užtikrinama, kad bus įtraukiamos tik tiesiogiai dėl traukinių eksploatavimo patiriamos išlaidos;

(2)

eksploatuoti tinklus įpareigoti infrastruktūros valdytojai susiduria su efektyviam valdymui ir išlaidų kontrolei kliudančiais apribojimais. Todėl valstybės narės turėtų turėti galimybę tiesiogines išlaidas nustatyti pagal efektyvaus paslaugų teikimo išlaidas;

(3)

nustatant mokestį už naudojimąsi bėgių keliais pagal išlaidas, kurios tiesiogiai patirtos dėl traukinių eksploatavimo, infrastruktūros valdytojas neturėtų nei patirti su traukinių eksploatavimu susijusių grynųjų finansinių nuostolių, nei gauti grynosios finansinės naudos;

(4)

ankstesnio laikotarpio turto vertės turėtų būti grindžiamos infrastruktūros valdytojo už turto įsigijimą sumokėtomis sumomis su sąlyga, kad infrastruktūros valdytojas lieka atsakingas už tokias sumas;

(5)

infrastruktūros valdytojui neturėtų būti leidžiama susigrąžinti investicijų į turtą išlaidų, jei nėra prievolės tas išlaidas atlyginti;

(6)

kadangi tiesiogiai dėl traukinių eksploatavimo patiriamų išlaidų apskaičiavimo tvarka turėtų būti taikoma visoje Sąjungoje, ta tvarka turėtų būti suderinama su infrastruktūros valdytojų taikomomis esamomis infrastruktūros išlaidų apskaitos sistemomis ir išlaidų duomenimis;

(7)

prognozuojamų išlaidų ir veiksmingumo lygių naudojimas neturėtų įprastomis verslo sąlygomis lemti tiesioginių išlaidų, mokesčių už naudojimąsi bėgių keliais padidėjimo ir ilgainiui neveiksmingo tinklo naudojimo. Todėl turėtų būti naudojamos ankstesnio laikotarpio turto vertės, o į einamojo laikotarpio vertes galėtų būti atsižvelgiama tik tuo atveju, jei apie ankstesnio laikotarpio vertes neturima duomenų arba jei einamojo laikotarpio vertės yra mažesnės. Kita vertus, galėtų būti naudojamos apytikrės arba pakaitinės vertės, prognozuojamos išlaidos ir prognozuojami veiksmingumo lygiai, tačiau infrastruktūros valdytojas reguliavimo institucijai turi pranešti apie tų išlaidų ir veiksmingumo lygių nustatymo metodą ir įrodyti, kad jie nustatyti objektyviai;

(8)

infrastruktūros valdytojui turėtų būti leidžiama į savo tiesioginių išlaidų skaičiavimus įtraukti tik išlaidas, kurias jis gali objektyviai ir patikimai pagrįsti kaip tiesiogiai patirtas dėl traukinių eksploatavimo. Pavyzdžiui, geležinkelio kelio signalizacijos įrangos ir signalizacijos postų dėvėjimuisi eismas poveikio nedaro, todėl jam neturėtų būti taikomas tiesioginėmis išlaidomis grindžiamas mokestis (2). Tačiau kai kurios dalys (pavyzdžiui, iešmų infrastruktūra) dėl traukinių eksploatavimo nusidėvi, todėl joms iš dalies turėtų būti taikomas tiesioginėmis išlaidomis grindžiamas mokestis. Traukiniuose ir infrastruktūroje vis plačiau diegiami jutikliai galėtų suteikti papildomos informacijos apie faktinį traukinių eksploatavimo sukeltą dėvėjimąsi;

(9)

Teisingumo Teismas priėmė sprendimą dėl tiesioginių išlaidų, patirtų dėl traukinių eksploatavimo, apskaičiavimo (3). Į tą sprendimą atsižvelgiama šiame reglamente;

(10)

elektros tiekimo įranga (pavyzdžiui, kabeliai ir transformatoriai) paprastai dėl traukinių eksploatavimo nenusidėvi. Ji taip pat nėra veikiama trinties ar kito traukinių eksploatavimo sukelto poveikio. Todėl šios elektros tiekimo įrangos išlaidos neturėtų būti įtraukiamos į išlaidų, tiesiogiai patirtų dėl traukinių eksploatavimo, skaičiavimus. Tačiau dėl elektrinių traukinių sukeliamos trinties ir elektros lankų nusidėvi kontaktinė priemonė (orinės linijos laidas arba elektrifikuotas trečiasis bėgis). Todėl dalis šių kontaktinių priemonių priežiūros ir atnaujinimo išlaidų galėtų būti laikomos dėl traukinių eksploatavimo tiesiogiai patirtomis išlaidomis. Elektros ir mechaninius įtempius sukeliantis eismas gali tiesiogiai nulemti kitų orinių linijų įrangos elementų priežiūros ir atnaujinimo išlaidų padidėjimą;

(11)

tam tikromis konstrukcijos charakteristikomis pasižyminčių riedmenų arba geležinkelio linijų naudojimas lemia tai, kad dėl traukinių eksploatavimo patiriamos tiesioginės išlaidos yra skirtingo dydžio. Kad būtų atsižvelgta į tuos skirtumus, valstybės narės gali leisti savo infrastruktūros valdytojams, atsižvelgiant į, inter alia, geriausią tarptautinę patirtį, moduliuoti vidutines tiesiogines išlaidas;

(12)

vadovaujantis gerai žinomu ekonomikos principu, ribinėmis išlaidomis grindžiami naudotojo mokesčiai garantuoja optimalų veiksmingą turimų infrastruktūros pajėgumų naudojimą. Todėl tiesiogiai dėl traukinių eksploatavimo patirtų išlaidų skaičiavimams infrastruktūros valdytojas gali nuspręsti naudoti ribines išlaidas kaip pakaitinį kintamąjį;

(13)

be to, remiantis tarptautine geriausia patirtimi (4), nustatyti infrastruktūros naudojimo ribinių išlaidų apskaičiavimo metodai ir modeliai (pavyzdžiui, ekonometrinis ar inžinerinis modeliavimas). Geriausia tarptautinė patirtis bus ir toliau plėtojama, nes bus atliekama tolesnė nepriklausoma analizė ir moksliniai tyrimai (juos tikrins nuo infrastruktūros valdytojo nepriklausančios įstaigos, pavyzdžiui, reguliavimo institucijos), įskaitant analizę ir mokslinius tyrimus, kurie dėl tam tikrų infrastruktūros charakteristikų gali būti susiję su konkrečia valstybe nare. Todėl tuos modelius infrastruktūros valdytojui turėtų būti leidžiama naudoti nustatant dėl traukinių eksploatavimo patirtas tiesiogines išlaidas;

(14)

įvairūs ekonometrinio ar inžinerinio modeliavimo metodai galėtų užtikrinti didesnį tiesioginių arba ribinių infrastruktūros naudojimo išlaidų apskaičiavimo tikslumą. Tačiau išlaidų modeliavimui būtini geresnės kokybės duomenys ir didesnė kompetencija, nei taikant metodus, pagal kuriuos iš visų išlaidų išskaičiuojamos tam tikrų kategorijų išlaidos, kurios į traukinių eksploatavimo tiesioginių išlaidų skaičiavimus neįtraukiamos. Be to, reguliavimo institucijos dar gali būti nepajėgios patikrinti, ar konkretūs skaičiavimai atitinka Direktyvos 2012/34/ES nuostatas. Todėl, jei šių griežtesnių reikalavimų laikomasi, infrastruktūros valdytojui turėtų būti suteikta teisė apskaičiuoti tiesiogines išlaidas taikant ekonometrinį arba inžinerinį modeliavimą (arba juos abu);

(15)

reguliavimo institucijos turėtų turėti galimybę pagal infrastruktūros valdytojo pateiktą informaciją patikrinti, ar skirtingi mokesčių nustatymo principai taikomi nuosekliai. Todėl Direktyvos 2012/34/ES IV priede reikalaujama, kad infrastruktūros valdytojas tinklo nuostatuose išsamiai apibūdintų metodologiją, taisykles ir tam tikrais atvejais išlaidų ir mokesčių skaičiavimo sistemas;

(16)

atliekant tarptautinius tyrimus (5), glaudžiai bendradarbiaujant su infrastruktūros valdytojais, buvo apskaičiuotos tiesioginių vieneto išlaidų vertės. Nors atliekant šiuos tyrimus nagrinėti įvairūs metodai, taikomi valstybėse narėse įvairios sudėties riedmenų parkams ir skirtingoms paskirties vietoms, daugeliu atvejų tiesioginių išlaidų vertė buvo mažesnė nei 2 EUR (2005 m. kainomis ir valiutų kursais, taikant tinkamą kainų indeksą) vienam 1 000 t sveriančio traukinio nuvažiuotam traukinio kilometrui. Siekiant sumažinti reguliavimo institucijoms tenkančią administracinę naštą, tais atvejais, kai tiesioginių išlaidų vertė nesiekia minėto dydžio, neturėtų būtų reikalaujama tokio pat tų išlaidų skaičiavimo išsamumo;

(17)

dėl įvairių priežasčių (pavyzdžiui, didesnio našumo, naujų technologijų taikymo ar geresnio išlaidų priežasčių suvokimo) tiesioginių išlaidų skaičiavimai turėtų būti reguliariai atnaujinami ar peržiūrimi vadovaujantis, inter alia, geriausia tarptautine patirtimi;

(18)

atsižvelgiant į tai, kad geležinkelio įmonėms reikia nuspėjamų apmokestinimo sistemų ir kad jos turi pagrįstų lūkesčių dėl infrastruktūros mokesčių raidos, infrastruktūros valdytojas traukinius eksploatuojančioms geležinkelio įmonėms, kurių mokesčiai gali gerokai padidėti peržiūrėjus dabartinės skaičiavimų tvarkos įgyvendinimą, turėtų pateikti laipsniško įgyvendinimo planą (jei tokio laipsniško įgyvendinimo plano reikalauja reguliavimo institucija);

(19)

šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Direktyvos 2012/34/ES 62 straipsnio 1 dalyje nurodyto komiteto nuomonę,

a)

su tam tikram geležinkelių linijos ruožui toliau eksploatuoti reikalingais darbuotojais susijusias išlaidas, jei pareiškėjas prašo leisti teikti tam tikrą vežimo geležinkeliais paslaugą ne pagal įprastinį tos geležinkelių linijos eksploatavimo tvarkaraštį;

b)

su iešmų infrastruktūra (įskaitant iešmus ir kryžmes), kuri gali nusidėvėti dėl traukinių eksploatavimo, susijusių išlaidų dalį;

c)

su orinės linijos laido arba elektrifikuoto trečiojo bėgio (arba abiejų) ir pagalbinės orinių linijų įrangos atnaujinimu ir priežiūra susijusių išlaidų, tiesiogiai patirtų dėl traukinių eksploatavimo, dalį;

d)

su darbuotojais, kurie būtini rengiant traukinių linijų skirstymą ir tvarkaraštį, susijusias išlaidas, tiesiogiai patirtas dėl traukinių eksploatavimo.

a)

su paslaugų teikimu tam tikrame geležinkelio linijos ruože susijusių fiksuotųjų išlaidų, kurias infrastruktūros valdytojas patiria net tuo atveju, jei nėra traukinių eismo;

b)

išlaidų, kurios nesusijusios su infrastruktūros valdytojo atliktais mokėjimais. Išlaidų ar išlaidų centrų, tiesiogiai nesusijusių su minimalaus prieigos paketo arba prieigos prie infrastruktūros, jungiančios paslaugų įrenginius, teikimu;

c)

žemės įsigijimo, pardavimo, valybos, žemės rekultivavimo ar nuomos arba kito ilgalaikio turto įsigijimo, pardavimo, išmontavimo, valybos ar nuomos išlaidų;

d)

viso tinklo pridėtinių išlaidų, įskaitant pridėtinius atlyginimus ir pensijas;

e)

finansavimo išlaidų;

f)

su technologijų pažanga ar senėjimu susijusių išlaidų;

g)

nematerialiojo turto išlaidų;

h)

su geležinkelio kelio jutikliais, geležinkelio kelio ryšio įranga ir signalizacijos įranga susijusių išlaidų, jei jos nėra tiesiogiai patirtos dėl traukinių eksploatavimo;

i)

išlaidų, susijusių su informacine įranga, ne geležinkelio kelio ryšio įranga arba telekomunikacijų įranga;

j)

išlaidų, susijusių su pavieniais force majeure atvejais, avarijomis ir paslaugų teikimo sutrikimais, nepažeidžiant Direktyvos 2012/34/ES 35 straipsnio;

k)

su traukos srovei būtina elektros tiekimo įranga susijusių išlaidų, jei jos nėra tiesiogiai patirtos dėl traukinių eksploatavimo. Į tiesiogines traukinių, kuriems elektros tiekimo įranga nebūtina, eksploatavimo išlaidas neįtraukiamos elektros tiekimo įrangos naudojimo išlaidos;

l)

išlaidų, susijusių su Direktyvos 2012/34/ES II priedo 1 punkto f papunktyje nurodytos informacijos teikimu, išskyrus atvejus, kai jos patirtos dėl traukinių eksploatavimo;

m)

administracinių išlaidų, susijusių su Direktyvos 2012/34/ES 31 straipsnio 5 dalyje ir 32 straipsnio 4 dalyje nurodytomis diferencijuotų mokesčių sistemomis;

n)

nuvertėjimo, kuris nėra nustatomas atsižvelgiant į faktinį infrastruktūros nusidėvėjimą dėl traukinių eksploatavimo;

o)

civilinės infrastruktūros priežiūros ir atnaujinimo išlaidų, kurios nėra tiesiogiai patirtos dėl traukinių eksploatavimo, dalies.

a)

traukinio ilgiu ir (arba) traukinio riedmenų skaičiumi;

b)

traukinio mase;

c)

riedmens tipu, visų pirma riedmens neamortizuotąja mase;

d)

traukinio greičiu;

e)

variklinio riedmenų vieneto traukos jėga;

f)

ašies apkrova ir (arba) ašių skaičiumi;

g)

užregistruotu rato iščiuožų skaičiumi arba veiksmingu įrangos naudojimu, siekiant išvengti ratų slydimo;

h)

riedmenų išilginiu standumu ir bėgių kelią veikiančiomis horizontaliosiomis jėgomis;

i)

suvartota ir išmatuota elektros energija arba pantografų ar kontaktinių trinkelių dinamika kaip parametru, naudojamu nustatant mokestį už orinių linijų laidų ar elektrinių bėgių nusidėvėjimą;

j)

bėgių kelio parametrais, visų pirma spinduliais;

k)

visais kitais su išlaidomis susijusiais parametrais, jei infrastruktūros valdytojas reguliavimo institucijai gali įrodyti, kad kiekvieno tokio parametro vertės (įskaitant prireikus kiekvieno tokio parametro pokyčius) yra objektyviai išmatuotos ir užregistruotos.