EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32015D1877

2015 m. balandžio 20 d. Komisijos sprendimas (ES) 2015/1877 dėl tarifų, Rumunijos įmonės HIDROELECTRICA taikytų įmonėms S.C. Termoelectrica S.A ir S.C. Electrocentrale Deva S.A – SA.33475 (12/C) (pranešta dokumentu Nr. C(2015) 2648) (Tekstas svarbus EEE)

OJ L 275, 20.10.2015, p. 46–67 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

Legal status of the document In force

ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2015/1877/oj

20.10.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 275/46


KOMISIJOS SPRENDIMAS (ES) 2015/1877

2015 m. balandžio 20 d.

dėl tarifų, Rumunijos įmonės HIDROELECTRICA taikytų įmonėms S.C. Termoelectrica S.A ir S.C. Electrocentrale Deva S.A – SA.33475 (12/C)

(pranešta dokumentu Nr. C(2015) 2648)

(Tekstas autentiškas tik anglų kalba)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 108 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą,

atsižvelgdama į Europos ekonominės erdvės susitarimą, ypač į jo 62 straipsnio 1 dalies a punktą,

atsižvelgdama į sprendimą, kuriuo Komisija nusprendė pradėti Sutarties 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą dėl pagalbos SA.33475 (12/C, ex 12/NN) (1),

pakvietusi trečiąsias šalis pateikti savo pastabas pagal minėtas nuostatas ir atsižvelgdama į tas pastabas,

kadangi:

1.   PROCEDŪRA

(1)

2011 m. rugpjūčio 2 d. Komisija gavo investicinio fondo S.C. Fondul Proprietatea S.A. (toliau – skundo pateikėjas) skundą dėl įmonės S.C. Hidroelectrica S.A. (toliau – Hidroelectrica) elektros energijos pirkimo iš elektros energijos tiekėjų kainomis, kurios, kaip įtariama, buvo nustatytos aukštesnio nei rinkos lygio.

(2)

2012 m. balandžio 25 d. Komisija pranešė Rumunijai, kad ji nusprendė pradėti Sutarties 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą dėl sutarčių, pagal kurias įmonės Termoelectrica S.A. (toliau – Termoelectrica) ir S.C. Electrocentrale Deva S.A. (toliau – Electrocentrale Deva) didmenomis tiekė elektros energiją įmonei Hidroelectrica (toliau – sprendimas pradėti procedūrą).

(3)

Sprendimas pradėti procedūrą buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2). Komisija pakvietė Rumunijos valdžios institucijas ir suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas.

(4)

2012 m. liepos 23 d. Rumunijos valdžios institucijos pateikė Komisijai preliminarias pastabas dėl sprendimo pradėti procedūrą.

(5)

Komisija gavo tik Termoelectrica (2012 m. birželio 11 d. raštas) ir Electrocentrale Deva (2012 m. birželio 12 d. raštas) preliminarias pastabas, kurias Rumunijos valdžios institucijos Komisijai perdavė 2012 m. liepos 26 d.2012 m. rugpjūčio 2 d. Rumunijos valdžios institucijos Komisijai dar kartą perdavė tas pačias preliminarias pastabas.

(6)

2013 m. vasario 12 d. Komisija pranešė Rumunijos valdžios institucijoms, kad negavo suinteresuotųjų šalių pastabų.

(7)

2013 m. kovo 24 d. Rumunijos valdžios institucijos pakartotinai pareiškė savo preliminarią nuomonę dėl šios bylos.

(8)

2013 m. liepos 29 d. ir rugsėjo 11 d., 2014 m. kovo 3 d., rugpjūčio 6 d. ir rugsėjo 25 d. ir 2015 m. sausio 19 d. raštais Komisija paprašė Rumunijos valdžios institucijų suteikti daugiau informacijos. 2013 m. rugsėjo 11 d., 2014 m. kovo 24 d., gegužės 14 d., rugsėjo 3 d., rugsėjo 22 d., spalio 10 d. ir spalio 21 d. ir 2015 m. vasario 20 d. Rumunijos valdžios institucijos pateikė daugiau informacijos.

(9)

2015 m. balandžio 16 d. Rumunija atsisakė Sutarties 342 straipsnyje, taikomame kartu su Reglamento Nr. 1 (3) 3 straipsniu, jai suteiktų teisių į tai, kad sprendimas būtų priimtas rumunų kalba, ir sutiko, kad sprendimas būtų priimtas anglų kalba.

2.   PAGALBOS PRIEMONIŲ APRAŠYMAS

(10)

Šiame skirsnyje aprašomos susitariančiosios šalys (t. y. Hidroelectrica, Termoelectrica ir Electrocentrale Deva), kiti elektros energijos gamintojai, elektros energijos pirkimo sutartys ir susiję Rumunijos elektros energijos rinkos aspektai, taip pat įvairūs pokyčiai ir įtariamų pagalbos gavėjų tarpusavio ryšiai.

2.1.   Susitariančiosios šalys

2.1.1.   Hidroelectrica

(11)

Įmonė Hidroelectrica įsteigta 2000 m. Ji valdoma pagal įprastą bendrovių teisę. Įmonės akcininkai – Rumunijos valstybė, valdanti nuosavybę per Ekonomikos ir prekybos ministeriją (80,06 %), ir skundo pateikėjas (19,94 %). Rumunijos valstybė atstovaujama įmonės Hidroelectrica akcininkų susirinkimo renkamoje taryboje. Pagal Hidroelectrica įstatus generalinis direktorius vadovauja įmonės kasdienei veiklai ir atstovauja įmonei, savarankiškai priima sprendimus visais klausimais, išskyrus tuos, kuriuos spręsti pavesta akcininkų susirinkimo renkamai tarybai ir direktorių valdybai. Paprastai Hidroelectrica direktoriai kartu eidavo pareigas valstybiniuose postuose (4).

(12)

Hidroelectrica – didžiausia Rumunijos elektros energijos gamintoja, įprastomis hidrologinėmis sąlygomis per metus galinti pagaminti apie 17,5 TWh elektros energijos. Hidroelectrica gamina elektrą naudodama užtvankas ir natūraliojo nuotėkio hidroelektrines. Tačiau tokios gamybos apimtis labai priklauso nuo hidrologinių sąlygų: 2009 m. Hidroelectrica našumas buvo 16,4 TWh, 2010 m. – 21,3 TWh, 2011 m. – 14,7 TWh. 2013 m. Hidroelectrica užėmė 28,24 % rinkos, aplenkdama valstybės įmones – Complexul Energetic Oltenia, šiluminiu principu (anglių deginimu) pagrįstos elektros energijos gamybos įmonę, užėmusią 20,83 % rinkos, ir Nuclearelectrica, užėmusią 20,65 % rinkos.

(13)

2012 m. birželio 26 d. įmonei Hidroelectrica buvo iškelta bankroto byla (5), bet 2013 m. birželio 26 d. ji buvo nutraukta (6). 2014 m. vasario 25 d. įmonei Hidroelectrica vėl iškelta bankroto byla.

2.1.2.   Pagalbos gavėjai

(14)

Tiekėjai, su kuriais Hidroelectrica sudarė sutartis, dėl kurių vykdytas tyrimas, buvo Termoelectrica ir Electrocentrale Deva, dvi anglių deginimo principu elektros energiją gaminančios įmonės, tiesiogiai arba netiesiogiai visiškai priklausančios valstybei, sutarčių pasirašymo metu atitinkamai buvusios 1,7 TW ir 1,3 TW pajėgumo, 2009 m. atitinkamai užėmusios 3 % ir 5 % (7), o 2011 m. – 1,9 % ir 4,1 % rinkos (8). Termoelectrica ir Electrocentrale Deva prekiavo elektros energija, pagaminta naudojant brangias nekonkurencingas vietines anglis (9).

(15)

Iki 2001 m. gruodžio mėn. pabaigos Electrocentrale Deva buvo Termoelectrica padalinys, vėliau paverstas atskira įmone kaip ir kiti valstybei priklausantys padaliniai (CE Craiova, Electrocentrale Bucuresti, CE Rovinari ir t. t.). Iki 2012 m. kovo 27 d.Electrocentrale Deva buvo vienintelė Termoelectrica akcininkė.

2.2.   Kita rinkos informacija

(16)

Rumunijos elektros gamybos sektoriuje vyrauja valstybės kontroliuojamos įmonės; jos kartu užima apie 90 % rinkos (10). 2011 m. Rumunijoje iš viso pagaminta 60,38 TWh elektros energijos. Gamybos struktūros požiūriu daugiausia elektros pagamina hidroelektrinės (apie 28 % visos produkcijos), branduolinės elektrinės (apie 18 %) ir iškastinį kurą deginančios elektrinės (apie 51 %) (11).

(17)

Rumunijos rinka sujungta su kitomis rinkomis, pirmiausia Bulgarijos (2009–2010 m. grynasis perdavimo pajėgumas buvo 400 MW) ir Vengrijos (2009–2010 m. grynasis perdavimo pajėgumas buvo 500–800 MW). Grynasis tarpusavio jungčių su šiomis valstybėmis narėmis pajėgumas nurodytu laikotarpiu dėl pertekliaus buvo nevisiškai išnaudotas. 2009–2011 m. laikotarpiu elektros energijos importo ir eksporto srautai į Rumuniją ir iš jos buvo tokie: i) 2009 m. importuota 676 GWh, eksportuota 3 154 GWh elektros energijos (apie 4,8 % visos Rumunijoje pagamintos elektros energijos); ii) 2010 m. importuota 943 GWh, eksportuota 3 854 GWh elektros energijos (apie 3,4 % visos Rumunijoje pagamintos elektros energijos); iii) 2011 m. importuota 1 036 GWh, eksportuota 2 942 GWh elektros energijos (apie 2,8 % visos Rumunijoje pagamintos elektros energijos).

2.3.   Sutartys

(18)

Sutartis su Termoelectrica sudaryta 2008 m. liepos 30 d. (12), sutartis su Electrocentrale Deva – 2009 m. birželio 9 d. (toliau šiame sprendime – nagrinėjamos sutartys), abi sutartys sudarytos dešimčiai metų. 2012 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje, vykdant Hidroelectrica bankroto procedūrą, teismo paskirtas Hidroelectrica administratorius euro-Insol nutraukė nagrinėjamas sutartis (13).

(19)

Raštuose Rumunijos Ekonomikos ir prekybos ministerijai įmonės Termoelectrica ir Electrocentrale Deva paprašė, kad ministerija patvirtintų nagrinėjamų sutarčių pasirašymą, kaip išdėstyta 20–22 konstatuojamosiose dalyse:

(20)

2008 m. liepos 15 d. rašte Nr. 7323 Termoelectrica teigė: „[…] „Termoelectrica SA“ išnagrinėjo kelis šios neatidėliotinos problemos sprendimo būdus ir nusprendė, kad vienintelis variantas, suteikiantis galimybę greitai pasiekti pageidaujamą rezultatą ir nereikalaujantis ES patvirtinimo, yra šis: įmonių „Termoelectrica SA“ ir „Hidroelectrica SA“ ilgalaikės (10 metų) sutarties dėl elektrinės „CET Paroșeni“ 4 bloko pagamintos elektros energijos pirkimo pasirašymas. Sutartinė kaina bus tokia, kokią reguliuojamoje rinkoje elektrinei „CET Paroșeni“ nustatys ANRE, remdamasi pagrįstomis „Termoelectrica SA“ išlaidomis; taip pat ilgalaikės sutarties (apie 10 metų) dėl anglių pirkimo pasirašymas su įmone „Compania Națională a Huilei Petroșani“. Tai […] užtikrintų dviejų Žiu slėnyje įsisteigusių įmonių – „Termoelectrica SA“ („SE Paroșeni“) ir netgi „Compania Națională a Huilei“  (14) – ilgalaikes ateities perspektyvas“.

(21)

2009 m. gegužės 27 d. rašte Nr. 10855 Electrocentrale Deva pateikė tokį prašymą: „[…] Siekdami apsaugoti įmonę nuo bankroto ir sudaryti būtinas finansavimo ir investicijų, reikalingų norint tęsti įmonės veiklą, sąlygas, prašome jūsų pritarti deryboms dėl įmonės „Electrocentrale Deva“ ir „Hidroelectrica București“ 10 metų sutarties dėl elektros kiekio, atitinkančio vidutinę 150 MW galią, pirkimo, be to kiekio, kuris tiekiamas reguliuojamoje rinkoje, mokant ANRE patvirtintą kainą, padengiančią pagrįstas gamybos išlaidas, ir atitinkamos sutarties sudarymui“.

(22)

Rumunijos Ekonomikos ir prekybos ministerijos atstovai patvirtino šiuos du raštus ministro ir (arba) valstybės sekretoriaus lygmenimis. Nagrinėjamose sutartyse nurodyta, kad jos sudarytos remiantis minėtais raštais.

(23)

Pagal sutartį su Termoelectrica nei Hidroelectrica, nei Termoelectrica negalėjo nutraukti sutarties. Pagal sutartį su Electrocentrale Deva ir Hidroelectrica, ir Electrocentrale Deva galėjo nutraukti sutartį tokiomis sąlygomis: i) kitai šaliai netekus gamintojo statuso, per penkias darbo dienas nuo tos dienos, kai šis statusas buvo prarastas; ii) kuriai nors šaliai atsisakius sudaryti naują sutartį arba iš dalies pakeisti galiojančią sutartį pasikeitus ekonominėms ir techninėms aplinkybėms, buvusioms sudarant sutartį; iii) kitais atvejais, nustatytais galiojančiais įstatymais arba teisės aktais (15).

(24)

Sutartyje su Termoelectrica buvo numatyta: i) sutartinę kainą kasmet nustatys Rumunijos energetikos reguliavimo institucija (ANRE), remdamasi Termoelectrica pagrįstomis gamybos išlaidomis; ii) Hidroelectrica kiekvieną mėnesį nupirks visą Paroseni elektrinės pagamintą elektros energiją (16). Nuo sutarties pasirašymo dienos iki dienos, kai sutartį nutraukė teismo paskirtas administratorius, sutartis buvo iš dalies pakeista aštuonis kartus (septyni papildymai buvo susiję su kainų pakeitimais) (17).

(25)

Sutartyje su Electrocentrale Deva buvo numatyta: i) sutartinę kainą nustatys ANRE, remdamasi Electrocentrale Deva pagrįstomis gamybos išlaidomis; ii) jeigu ANRE nebereguliuotų elektros energijos kainų, šalys derėsis dėl kainos tarpusavyje, tačiau ji turės būti ne mažesnė už ankstesnių metų sutartinę kainą; iii) pardavėjui neužtikrinus sutartinio elektros energijos kiekio tiekimo arba pirkėjui nesumokėjus sutartinės kainos, sutarties šalys netaikys jokių nuobaudų ir jokių kitų mokesčių (18). Nuo sutarties pasirašymo dienos iki dienos, kai sutartį nutraukė teismo paskirtas administratorius, sutartis buvo iš dalies pakeista penkis kartus (19) (visi pakeitimai buvo susiję su kainų pakeitimais).

(26)

Nepaisant to, kad abiejose nagrinėjamose sutartyse buvo aiškiai nustatyta, jog sutartinę kainą paprastai nustatys ANRE, iš tikrųjų kainų pakeitimai, išskyrus tris atvejus (20), buvo daromi gavus išankstinį Ekonomikos ir prekybos ministerijos sutikimą.

(27)

Pavyzdžiui, viename rašte (data neįskaitoma) Hidroelectrica kreipėsi į Ekonomikos ir prekybos ministeriją, kad ši patvirtintų kainų pakeitimus, taikytinus 2009 m. rugpjūčio 1 d. – gruodžio 31 d. laikotarpiu, nes „padidėjo gamybos išlaidos“. Tame pačiame rašte aiškiai nurodyta, kad „šių dviejų sutarčių sudarymo ir vykdymo tikslas – konkurencinėje rinkoje parduoti tam tikrą elektros energijos, pagamintos deginant antracitą ir naudojant vandens energiją, kiekį, taip pat su abiem šiluminės energijos gamintojais sudaryti sutartį, kuri finansinėms institucijoms būtų priimtina kaip užstatas, siekiant gauti ilgalaikes paskolas, būtinas norint investuoti į elektros energijos gamybos licencijų išlaikymą“.

(28)

Kitame rašte Hidroelectrica taip pat prašė Ekonomikos ir prekybos ministerijos, kad ši leistų 2010 m. sausio 1 d. – kovo 31 d. palikti galioti 2009 m. taikytą kainą – 230 Rumunijos lėjų (RON) už 1 MWh, „kad būtų galima gauti pajamas, būtinas norint toliau tęsti vykdomą antracito, skirto elektros energijai gaminti, gamintojo ir šiluminės energijos gamintojo reorganizaciją […]“.

(29)

Be to, kai buvo sudarytos nagrinėjamos sutartys, 2011 m. raštu Nr. 6547 Hidroelectrica kreipėsi į Ekonomikos ir prekybos ministeriją, kad ši patvirtintų 2011 m. kainų pakeitimus, kurie įmonėms Termoelectrica ir Electrocentrale Deva leistų „gauti ilgalaikes paskolas, būtinas norint investuoti į elektros gamybos licencijų išlaikymą, taip pat gauti pajamas, būtinas norint reorganizuoti gamintoją Compania Nationala a Huilei“.

(30)

Visuose šiuose raštuose taip pat aiškiai nurodyta, kad Hidroelectica prašo Ekonomikos ir prekybos ministerijos patvirtinimo, „kuris leistų šių trijų elektros energijos gamintojų vadovams pasirašyti papildymus, kuriuose būtų nustatytos kainos“.

(31)

Be to, visi su kainomis susiję nagrinėjamų sutarčių papildymai pagrįsti Hidroelectrica vidaus raštais, kuriuos patvirtino Ekonomikos ir prekybos ministras arba valstybės sekretorius Ekonomikos ir prekybos ministerijoje (išskyrus 26 konstatuojamoje dalyje nurodytus tris atvejus) ir kuriais remiantis buvo patvirtinti šie kainų pakeitimai (21).

(32)

2009–2011 m. pagal nagrinėjamas sutartis įsigyti elektros energijos kiekiai ir mokėtos vidutinės kainos (22):

 

2009

2010

2011

Electrocentrale DEVA

Kiekis (GWH)

499,8

308,6

146,4

Pirkimo kaina (RON/MWh)

230,2

234,0

234,0


 

2009

2010

2011

Termoelectrica

Kiekis (GWH)

900,7

804,6

648,9

Pirkimo kaina (RON/MWh)

227,4

230,0

234,4

2.4.   Rumunijos elektros energijos rinka

(33)

Rumunijoje elektros energija daugiausia prekiaujama dviejose rinkose: i) reguliuojamoje elektros energijos rinkoje, kurioje elektros energija prekiaujama remiantis reguliuojamais tarifais ir sąlygomis, ir ii) konkurencinėje elektros energijos rinkoje, kurioje elektros energija prekiaujama laisvai, daugiausia sudarant dviejų rūšių sutartis – gana standartines dvišales sutartis centralizuotoje rinkoje ir tiesiogines dvišales sutartis vadinamojoje tiesioginių sutarčių rinkoje.

2.4.1.   Reguliuojama elektros energijos rinka

(34)

Reguliuojamoje elektros energijos rinkoje sandoriai sudaromi remiantis reguliuojamoje rinkoje veiklą vykdančių elektros energijos gamintojų, įskaitant Hidroelectrica, ir vadinamųjų paskutinių tiekėjų, užtikrinančių elektros energijos perdavimą galutiniam vartotojui, preliminariosiomis pirkimo ir pardavimo sutartimis. Reikalavimus atitinkantys pirkėjai elektrą perka pagal reguliuojamus tarifus. Reguliuojamoje rinkoje ANRE kasmet iš anksto nustato elektros energijos kainas, kuriomis elektros energijos gamintojai privalo tiekti elektros energiją, ir kiekius, kuriuos jie privalo perduoti. 2009–2010 m., kai buvo pradėtos įgyvendinti nagrinėjamos sutartys, 56–61 % Rumunijoje suvartojamos elektros energijos buvo parduodama reguliuojamoje rinkoje.

2.4.2.   Konkurencinė elektros energijos rinka

(35)

Nuo 2005 m. Rumunijos konkurencinė elektros energijos rinka buvo padalyta į penkias specifines rinkas: i) OPCOM administruojamas centralizuotas rinkas; ii) tiesioginių sutarčių rinką; iii) pagalbinių paslaugų rinką; iv) balansavimo rinką; v) eksporto rinką.

(36)

Centralizuotas rinkas administruoja OPCOM. OPCOM – perdavimo sistemos operatorius – įsteigtas 2001 m. Vyriausybės sprendimu Nr. 627/2000; tai patronuojamoji akcinė bendrovė, visiškai priklausanti įmonei Transelectrica. Pagal ANRE išduotą licenciją OPCOM paskirtis – būti Rumunijos didmeninės prekybos elektros energija platforma. OPCOM – vienintelė elektros energijos birža, suteikianti vietą prekybai elektros energija ir atliekanti tarpininko vaidmenį.

(37)

OPCOM vykdo veiklą penkių rūšių rinkos segmentuose: i) kitos paros rinkoje; ii) vienos dienos rinkoje (23); iii) centralizuotose dvišalėse rinkose, t. y. centralizuotoje dvišalių sutarčių, sudaromų per viešą aukcioną OPCOM-PCCB, rinkoje ir centralizuotoje dvišalių sutarčių, sudaromų vykdant nuolatines derybas, rinkoje – CMBC-CN; iv) centralizuotoje žaliųjų sertifikatų rinkoje; v) prekybos apyvartiniais taršos leidimais platformoje. Sandoriai per OPCOM pradėti sudarinėti tik 2005 m. ir tik kitos paros bei OPCOM-PCCB rinkos segmentuose.

(38)

Nagrinėjamos sutartys sudarytos Rumunijos tiesioginių sutarčių rinkoje, t. y. rinkos segmente, susijusiame su šioje byloje atliekamu vertinimu.

2.4.3.   OPCOM-PCCB

(39)

OPCOM-PCCB rinkos segmente OPCOM rengia viešus elektros energijos pardavimo ir pirkimo aukcionus. Kiekvieno gamintojo ir (arba) tiekėjo, ir (arba) vartotojo pardavimo ir (arba) pirkimo pasiūlymai pateikiami rinkos dalyviui. Kiekviename pasiūlyme būtina nurodyti: i) mažiausią kainą, už kurią šalis parduos elektros energiją, arba didžiausią kainą, už kurią ji pirks elektros energiją, ir ii) preliminariąją sutartį, pagal kurią pasiūlymą teikianti šalis ketina tiekti arba pirkti elektros energiją. Pardavimo ir pirkimo pasiūlymuose nurodomos tiekimo sąlygos, įskaitant elektros energijos kiekį, trukmė (ne mažiau kaip vienas mėnuo, bet ne daugiau kaip vieni metai), taip pat pateikiama numatoma preliminarioji sutartis. Kaina nustatoma geriausios atitinkamos siūlomos kainos principu. 2009–2010 m., kai buvo pradėtos įgyvendinti nagrinėjamos sutartys, OPCOM-PCCB rinkoje buvo parduodama mažiau nei 7 % visos Rumunijoje pagaminamos elektros energijos.

(40)

Paskelbusi sprendimą pradėti procedūrą, Komisija pagal Sutarties 102 straipsnį priėmė sprendimą, kuriame nustatė, kad OPCOM administruojama elektros energijos birža yra atitinkama paslaugų rinka, kurioje OPCOM yra dominuojantis dalyvis, ir kad ši rinka ir tiesioginių sutarčių rinka yra atskiros rinkos (24).

2.4.4.   Tiesioginių sutarčių rinka

(41)

Tiesioginių sutarčių rinka yra laisva, ANRE nereguliuojama rinka. Susitariančiosios šalys dvišaliu principu susitaria dėl kiekių, kainų ir kitų sutarties sąlygų. Taip šalys įgyja didelį lankstumą derybose dėl pardavimo sutarčių sąlygų. Sutarčių sąlygos yra konfidencialios.

2.4.5.   Glaustas tiesioginių sutarčių, galiojusių tuo pat metu kaip ir nagrinėjamos sutartys, apibūdinimas

(42)

2014 m. vasario 21 d. raštu Komisija paprašė Rumunijos valdžios institucijų pateikti jai informacijos apie Rumunijos rinkoje dvišaliu principu sudarytas sutartis (išskyrus nagrinėjamas sutartis), kurių galiojimo laikotarpiai ir pagal kurias tiekiami elektros energijos kiekiai buvo panašūs. Komisijos prašymas buvo adresuotas visiems Rumunijos elektros energijos tiekėjams – ir valstybiniams, ir privatiems. 2014 m. gegužės 14 d. Rumunijos valdžios institucijos pateikė pagrindinius prašytus duomenis apie visas elektros energijos pirkėjų, 2009–2011 m. kasmet suvartojusių daugiau kaip 150 GWh elektros energijos, pasirašytas sutartis (25).

(43)

Rumunijos valdžios institucijos pabrėžė, kad Komisijos prašyti konkretūs duomenys buvo surinkti iš visų atitinkamu laikotarpiu mažmeninėje rinkoje konkurencinėmis sąlygomis ne namų ūkių vartotojų sudarytų sutarčių. Konkrečiai kalbant, Rumunijos valdžios institucijos pateikė 75 metinių duomenų rinkinius, sudarytus remiantis 2009–2011 m. galiojusiomis vienų metų arba ilgesnio galiojimo laikotarpio sutartimis, susijusiomis su nagrinėjama byla. Komisija supranta, kad Rumunijos vadžios institucijos pateikė reikiamus duomenis apie visas Komisijos reikalaujamus kriterijus atitinkančias sutartis (panašaus galiojimo laikotarpio ir dėl panašių kiekių), galiojusias atitinkamu – 2009–2011 m. – laikotarpiu. Pagal nagrinėjamas sutartis tiektas elektros energijos kiekis sudarė apie 17 % viso pagal Rumunijos pateiktas sutartis 2009–2011 m. tiekto elektros energijos kiekio.

(44)

Iš Rumunijos valdžios institucijų pateiktų duomenų matyti didžiausios kainos, kurios 2009–2011 m. laikotarpiu laisvoje rinkoje buvo mokamos už mažmenomis parduodamą elektros energiją: 2009 m. – 266,5 RON/MWh, 2010 m. – 229,96 RON/MWH, 2011 m. – 232,33 RON/MWh. Tačiau kiekvienoje iš šių sutarčių atskirai paėmus buvo numatyti mažesni kiekiai nei pagal kurią nors iš nagrinėjamų sutarčių.

(45)

Išnagrinėjus informaciją apie tiekėjų, išskyrus Termoelectrica ir Electrocentrale Deva, sudarytas sutartis, matyti, kad 2009 m., t. y. tada, kai buvo pradėtos įgyvendinti nagrinėjamos sutartys, joks kitas tiekėjas nesudarė tokios sutarties, kuri kiekio (apie 900 GWh ir 500 GWh) ir galiojimo laikotarpio (10 metų) požiūriais būtų gana panaši į šias dvi nagrinėjamas sutartis. Tikrai prasmingą palyginimą su nagrinėjamomis sutartimis būtų galima atlikti tik tuo atveju, jei kitose sutartyse būtų numatyti tokie pat kiekiai, laikotarpiai ir (arba) tokia pati įsigaliojimo data. Kadangi tokių visiškai tinkamų palyginti sutarčių nebuvo sudaryta, reikia atlikti ekonometrinę analizę atsižvelgiant į sutarčių skirtumus; šios analizės loginis pagrindimas ir rezultatai pateikti 77–80 konstatuojamosiose dalyse ir priede.

2.4.6.   „Hidroelectrica“ elektros energijos pardavimo sutartys

(46)

Be to, 2009–2011 m. Hidroelectrica apie 60 % savo elektros energijos parduodavo kitiems privatiems pirkėjams pagal ilgalaikes didmeninio ir mažmeninio pardavimo sutartis, kurios dabar yra Komisijos tyrimo objektas (26). Šiose sutartyse įmonės Hidroelectrica nustatytos pardavimo kainos buvo daugiau kaip 40 % mažesnės už vidutines didmenines pirkimo kainas, kurias Hidroelectrica mokėjo įmonėms Termoelectrica ir Electrocentrale Deva. Pavyzdžiui, didžiausia šiose sutartyse nustatyta elektros energijos pardavimo kaina 2009 m. buvo 159,8 RON/MWh, 2010 m. – 168 RON/MWh.

(47)

Be to, Hidroelectrica su kitomis šalimis sudarė elektros energijos pardavimo sutartis (27) dėl mažesnių kiekių. Didžiausia elektros energijos pardavimo kaina pagal šias atitinkamu laikotarpiu galiojusias mažmeninio pardavimo sutartis buvo: 2009 m. – 185 RON/MWh, 2010 m. – 190 RON/MWh, 2011 m. – 160 RON/MWh, t. y. vidutiniškai apie 13 % mažesnės už didmeninio pirkimo kainas, kurias Hidroelectrica mokėjo įmonėms Termoelectrica ir Electrocentrale Deva.

2.5.   Įvykių raida po 2011 m. ir įmonių Termoelectrica, Electrocentrale Deva, Electrocentrale Paroseni ir CEH tarpusavio ryšiai

(48)

Įmonei Termoelectrica priklausanti Paroseni elektrinė, faktiškai užtikrinusi pagal nagrinėjamą sutartį su Termoelectrica nupirkto elektros energijos kiekio tiekimą, tapo atskiru subjektu ir 2011 m. liepos 11 d. buvo įtraukta į Rumunijos prekybos registrą, jai suteiktas pavadinimas Electrocentrale Paroseni  (28). 2011 m. rugsėjo 22 d.Electrocentrale Paroseni perėmė visas sutartyje su Hidroelectrica nustatytas Termoelectrica teises ir pareigas. 2011 m. rugsėjo ir spalio mėn. Electrocentrale Paroseni dar tiekė elektros energiją įmonei Hidroelectrica, tačiau labai nedideliais kiekiais.

(49)

Tiekimo pagal nagrinėjamas sutartis nutraukimo dieną Termoelectrica vis dar buvo vienintelė įmonių Electrocentrale Deva ir Electrocentrale Paroseni akcininkė.

(50)

Skubiu potvarkiu Nr. 84/2011 (29) Termoelectrica ir valstybė sudarė skolos konvertavimo į nuosavybę sandorį. Taigi, Termoelectrica valstybei perleido turėtas įvairių įmonių (Electrocentrale Deva, Electrocentrale Paroseni ir Electrocentrale Bucuresti) akcijas, taip apmokėdama savo skolas valstybei. Šis akcijų perleidimas atliktas remiantis nepriklausomo vertintojo parengtomis vertinimo ataskaitomis.

(51)

Įmonės Electrocentrale Paroșeni ir Electrocentrale Deva susijungė į vieną juridinį subjektą pavadinimu Complexul Energetic Hunedoara (toliau – CEH), valstybei visiškai priklausančią įmonę; ji 2012 m. lapkričio 1 d. įtraukta į Rumunijos prekybos registrą. CEH perėmė visas įmonių Electrocentrale Paroseni ir Electrocentrale Deva teises ir pareigas. 2013 m. rugpjūčio 1 d. CEH taip pat perėmė įmonės Societatea Nationala a Huilei valdymą; ši įmonė buvo įsteigta nuo valstybės įmonės Compania Nationala a Huilei, tiekusios anglis įmonėms Termoelectrica ir Electrocentrale Deva, atskirtų kasyklų pagrindu. Dabar visos trys įmonės yra CEH filialai, neturintys juridinio asmens statuso.

(52)

Termoelectrica likviduojama (30); remiantis 2013 m. spalio 1 d. ataskaita, jos turto rinkos vertė – apie 80 mln. EUR, likvidacinė vertė – apie 60,5 mln. EUR. Tačiau įmonių Electrocentrale Deva, Electrocentrale Paroseni ir Electrocentrale Bucuresti skolos paliktos įmonei Termoelectrica.

(53)

Su įmonėmis Termoelectrica ir Electrocentrale Deva susijusi įvykių raida po 2011 m., taip pat įvairūs 48–52 konstatuojamosiose dalyse paaiškinti tarpusavio ryšiai aiškumo sumetimais pavaizduoti toliau pateiktoje diagramoje:

Image

3.   PRIEŽASTYS, DĖL KURIŲ PRADĖTA OFICIALI TYRIMO PROCEDŪRA

(54)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija pareiškė abejojanti, ar nagrinėjamose sutartyse nustatytos elektros energijos pirkimo kainos atitiko rinkos kainas ir ar nustačius tokias kainas nebuvo suteikta valstybės pagalba. Jeigu valstybės pagalba buvo suteikta, Komisija pareiškė abejojanti, ar tokia pagalba buvo suderinama su Sutartimi.

(55)

Komisija nagrinėjamose sutartyse nustatytas kainas palygino su elektros energijos kainomis OPCOM-PCCB rinkoje ir atkreipė dėmesį, kad kainos, kuriomis Hidroelectrica pirko elektros energiją iš įtariamų pagalbos gavėjų, buvo 40–55 % didesnės už atviroje elektros energijos pirkimo ir pardavimo rinkoje OPCOM-PCCB vyravusią kainą. Paaiškėjo, kad dėl šios priežasties Hidroelectrica patyrė didesnes išlaidas nei būtina, o įtariamiems pagalbos gavėjams buvo suteikta pagalba, dėl kurios padidėjo jų pajamos, nors ir nebuvo siekiama jokio konkretaus bendro intereso tikslo. Todėl Komisija iš pradžių laikėsi nuomonės, kad įtariami pagalbos gavėjai įgijo nederamą pranašumą dėl nagrinėjamose sutartyse ir vėlesniuose jų pakeitimuose dirbtinai padidintų elektros energijos kainų.

(56)

Komisija padarė preliminarią išvadą, kad nagrinėjami elektros energijos tarifai buvo atrankinio pobūdžio, nes jie buvo taikomi tik tam tikroms įmonėms.

(57)

Be to, Komisija padarė preliminarią išvadą, kad taikant lengvatinius elektros energijos tarifus taip pat galėjo būti perleisti valstybės ištekliai, kurie būtų priskiriami valstybei, nes įmonė Hidroelectrica buvo kontroliuojama Rumunijos valstybės (Rumunijai priklausė 80,06 % jos akcinio kapitalo). Komisija taip pat nurodė Ministro įsakymą Nr. 445/2009, kuriuo Ekonomikos, prekybos ir verslo aplinkos ministerijos atstovai – valstybės elektros energijos įmonių administracinių valdybų nariai – buvo įpareigoti užtikrinti, kad nuo 2010 m. kovo 31 d. didmeninei rinkai skirta elektros energija būtų prekiaujama tik OPCOM administruojamose rinkose.

(58)

Taigi, Ekonomikos ir prekybos ministerijos atstovai kontroliavo valstybės įmonių sutarčių sudarymo praktiką, įskaitant Hidroelectrica sutarčių sudarymo praktiką, ar bent jau turėjo jai įtakos. Tai galėjo padaryti poveikį Sąjungos vidaus prekybai, kaip nustatyta Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje.

(59)

Komisija padarė preliminarią išvadą, kad tuo atveju, jei pagal nagrinėjamas sutartis buvo teikiama valstybės pagalba, būtų laikoma, kad pagal tas sutartis teikta pagalba buvo teikiama pažeidžiant Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytus įpareigojimus dėl pranešimo ir neveikimo.

(60)

Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, Komisija padarė preliminarią išvadą, kad taikant lengvatinius elektros energijos tarifus galėjo būti teikiama valstybės pagalba, ir paprašė Rumunijos pateikti pakankamai informacijos, kuri sumažintų jos abejones.

4.   RUMUNIJOS PASTABOS

(61)

Rumunijos valdžios institucijos nepateikė jokių pastabų dėl to, ar pagal nagrinėjamas sutartis buvo teikiama valstybės pagalba. 2013 m. kovo 24 d. Rumunija pateikė pastabas dėl trečiųjų šalių pastabų dėl kitų su Hidroelectrica susijusių bylų, dėl kurių Komisija taip pat atliko tyrimą (31). Rumunijos valdžios institucijos ir šį kartą nepateikė jokių nuomonių.

(62)

Vykdant oficialią tyrimo procedūrą, Rumunijos valdžios institucijų paprašyta paaiškinti nagrinėjamų sutarčių sudarymo ekonominį pagrindą. Rumunija nepateikė jokių susijusių paaiškinimų. Rumunija tik tvirtino, kad nagrinėjamos sutartys suteikė galimybę įmonei Hidroelectrica geriau kiekybiškai įvertinti didžiausią išlaidų, patirtų perkant elektros energiją, vertę ir taip užtikrinti apsaugą nuo kainų kaitos neatidėliotinų sandorių rinkoje.

(63)

Be to, Rumunijos valdžios institucijos paaiškino, kad nagrinėjamos sutartys nebuvo pagalbos susitarimai, kaip apibrėžta teismo paskirto įmonės Hidroelectrica administratoriaus ataskaitoje dėl Hidroelectrica nemokumo priežasčių (32). Pagal šią ataskaitą pagalbos susitarimai yra tos Hidroelectrica sudarytos sutartys, kuriomis siekiama kompensuoti jos gamybos nepastovumą. Tokių sutarčių paskirtis – apsisaugoti nuo žalos, patiriamos dėl sutartinio tiekimo įsipareigojimo nesilaikymo, atlyginimo.

(64)

Rumunijos valdžios institucijos paaiškino (33), kodėl, išskyrus 28 konstatuojamojoje dalyje nurodytus tris atvejus, ANRE iš tikrųjų nenustatinėjo sutartinių kainų, kaip buvo numatyta nagrinėjamose sutartyse. Jos paaiškino, kad nagrinėjamos sutartys sudarytos nereguliuojamoje rinkoje, todėl ANRE ir nenustatinėjo kainų. Rumunijos valdžios institucijos taip pat paaiškino, kad: i) iš pradžių ANRE Ekonomikos ir prekybos ministerijai nurodė mažiausiąją ir didžiausiąją ribines vertes, kuriomis remiantis buvo nustatomos kainos; ii) šios ribinės vertės buvo nustatytos remiantis aiškiais šiluminėms elektrinėms būdingais techniniais parametrais; iii) vėliau ANRE nutraukė šią praktiką, ją perėmė Ekonomikos ir prekybos ministerija, taikydama panašius principus į tuos, kuriuos taikė ANRE.

(65)

Dėl nagrinėjamos sutarties su Termoelectrica Rumunijos valdžios institucijos patvirtino, kad Hidroelectrica buvo vienintelė įmonei Termoelectrica priklausiusios Paroseni elektrinės gaminamos elektros energijos vartotoja. Be to, paaiškinta, kad Hidroelectrica pirko ne visą elektros energijos kiekį, kaip iš pradžių buvo numatyta nagrinėjamoje sutartyje, o tik tiek, kiek reikėjo gamybos svyravimams kompensuoti atsižvelgiant į neprognozuojamą hidrologinių sąlygų raidą.

(66)

Dėl nagrinėjamos sutarties su Electrocentrale Deva Rumunijos valdžios institucijos paaiškino, kad atitinkamu laikotarpiu, t. y. 2009–2011 m., Electrocentrale Deva elektros energiją parduodavo ir kitiems klientams, o ne tik įmonei Hidroelectrica. Taigi įrodyta, kad 2010 ir 2011 m. Electrocentrale Deva kitiems klientams (ne įmonei Hidroelectrica) panašiomis kainomis pardavė didelius elektros energijos kiekius (panašius ar net dar didesnius) (34).

5.   TREČIŲJŲ ŠALIŲ PASTABOS

(67)

Pateikdamos preliminarias pastabas dėl sprendimo pradėti procedūrą, įmonės Termoelectrica ir Electrocentrale Deva tvirtino, kad nei dėl pradinių sutartinių kainų, nei dėl vėlesnių jų pakeitimų jos neįgijo jokio pranašumo, ir tvirtino, kad tokias kainas nustatė ANRE ir kad jos buvo apskaičiuotos remiantis šių įmonių gamybos išlaidomis.

(68)

Be to, Rumunija tvirtino, kad vėlesni sutartinių kainų pakeitimai buvo daromi atsižvelgiant į naftos (35) arba anglių (36) kainų padidėjimą. Be to, Electrocentrale Deva pareiškė, kad 70 % elektros energijos kainos priklausė nuo anglių kainos.

6.   VERTINIMAS

(69)

Priimdama šį sprendimą, Komisija vertina, ar įmonės Termoelectrica ir Electrocentrale Deva gavo valstybės pagalbą, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje (žr. 101 konstatuojamąją dalį), ir, jeigu taip, ar ta pagalba galėtų būti suderinama su vidaus rinka (žr. 102–105 konstatuojamąsias dalis).

6.1.   Valstybės pagalbos buvimas

(70)

Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.

(71)

Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos taikomos kumuliatyviai, t. y. priemonė yra valstybės pagalba, jei vienu metu tenkinamos visos sąlygos.

6.1.1.   Ekonominio pranašumo vertinimas

(72)

Remiantis Sutarties 107 straipsnio 1 dalimi, norint nustatyti, ar sudarius ir įgyvendinus nagrinėjamas sutartis įmonėms Termoelectrica ir Electrocentrale Deva buvo suteiktas ekonominis pranašumas, kuris nebūtų įgytas rinkos sąlygomis, būtina nustatyti, kokios 2009–2011 m. laikotarpiu Rumunijoje buvo rinkos kainos sudarant panašius sandorius.

(73)

Todėl, kitaip nei nurodyta sprendime pradėti procedūrą išdėstytoje preliminarioje nuomonėje, tyrimas parodė, kad OPCOM-PCCB rinkoje elektros energijos tiekimo sutarčių sąlygos ir galiojimo laikotarpiai nėra pakankamai panašūs į nagrinėjamų sutarčių sąlygas ir galiojimo laikotarpius, ypač galiojimo laikotarpių ir specialių dvišaliu principu sutartų sąlygų atžvilgiu (18, 23–25, 39 ir 40 konstatuojamosios dalys). Gerai veikiančiose elektros energijos rinkose, kuriose taikomos tinkamos likvidumo ir išankstinių sandorių priemonės, suteikiančios galimybę prognozuoti elektros energijos, kuri bus tiekiama ateityje, kainas, momentinės kainos yra geras rinkos kainų orientacinis arba pakaitinis rodiklis, todėl jas galima naudoti kaip lyginamuosius rodiklius, padedančius įvertinti kainų lygius konkrečiose sutartyse. Tačiau šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad 2009 m. Rumunijoje vis dar gana didelė paklausos dalis buvo tenkinama taikant reguliuojamus tarifus, taip pat į nedidelį OPCOM prekybos platformų likvidumą 2009–2011 m. laikotarpiu ir į tai, kad OPCOM, administruodama elektros energijos pirkimą ir pardavimą, siekė sukurti atitinkamą antimonopolinę rinką, kurioje nebūtų galima piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi (34–40 konstatuojamosios dalys), vertinant galimą ekonominį pranašumą rinkos kainų požiūriu reikėtų remtis kitais tinkamais lyginamaisiais rodikliais, o ne kainomis OPCOM-PCCB rinkoje.

(74)

Tačiau šiuo atžvilgiu reikia pasakyti, kad kainų panašumas į tas, kurias mokėjo kiti pirkėjai (ne Hidroelectrica), arba Rumunijos ir pagalbos gavėjų pateiktas pagrindimas išlaidomis (66–68 konstatuojamosios dalys) nėra tinkamas įrodymas, kad nagrinėjamos sutarties sąlygos ir kainos atitiko rinkos sąlygas.

(75)

Tiesą sakant, kainos, kurias 2009–2011 m. Hidroelectrica mokėjo įmonei Electrocentrale Deva, buvo panašios į kainas, kurias mokėjo kitos valstybės ir privačios elektros energijos paskirstymo įmonės, pirkdamos elektros energiją iš įmonės Electrocentrale Deva. Tačiau šiuos pirkimo sandorius tarpusavyje sudarydavo Electrocentrale Deva ir elektros energijos paskirstymo įmonės, mažmeninėje rinkoje reguliuojamomis kainomis ir sąlygomis parduodančios elektros energiją namų ūkiams ir mažosioms įmonėms (34 konstatuojamoji dalis). Hidroelectrica pirko elektros energiją didmeninėje rinkoje, kad konkurencinėje rinkoje ją perparduotų pramoniniams vartotojams ir (arba) pardavėjams, kuriems nebuvo taikomos reguliuojamos kainos ir kiekiai, todėl pirkėjai galėjo nepirkti iš brangiai parduodančių pardavėjų, kaip antai Termoelectrica ir Electrocentrale Deva, ir rinkosi pigiausiai parduodantį pardavėją, nepaisydamos jo gamybos išlaidų. Todėl, net jei kainos būtų panašios ir darytume prielaidą, kad įmonės Termoelectrica ir Electrocentrale Deva, parduodančios elektros energiją reguliuojamoje rinkoje, galėjo padengti savo išlaidas, kainos, kurias elektros paskirstymo įmonės mokėjo įmonėms Termoelectrica ir Electrocentrale Deva, nėra panašios į kainas, kurias Hidroelectrica mokėjo laisvoje konkurencinėje rinkoje, ir negali būti tinkamas lyginamasis rodiklis.

(76)

Įmonių Termoelectrica ir Electrocentrale Deva bei Rumunijos valdžios institucijų pateiktas išlaidų pagrindimas taip pat tik paaiškina, kodėl kainos, kuriomis įmonės Termoelectrica ir Electrocentrale Deva galėjo pardavinėti elektros energiją nepatirdamos nuostolių, buvo didelės. Šis pagrindimas neįrodo, kad šios kainos atitiko konkurencinėmis sąlygomis, pvz., tokiomis, kuriomis Hidroelectrica būtų turėjusi sudaryti ir įgyvendinti nagrinėjamas sutartis, jeigu nebūtų manoma, kad pagal jas suteikta valstybės pagalba, nustatytas rinkos kainas.

(77)

Norint nustatyti, ar sutartinės kainos atitiko Rumunijos rinkos sąlygas, reikėtų jas palyginti su kainų sąlygomis, tuo metu, kai buvo sudaromos nagrinėjamos sutartys, laisvoje rinkoje vyravusiomis sudarant kitas dvišales sutartis. Komisija naudojosi Rumunijos valdžios institucijų pateiktu duomenų rinkiniu, laikydama jį geriausiu turimu įrodymų šaltiniu, atskleidžiančiu rinkos sąlygas Rumunijoje (42–45 konstatuojamosios dalys). Kaip nurodyta 45 konstatuojamojoje dalyje, nė viena 2009 m. sudaryta arba galiojusi ilgalaikė sutartis neatitiko nagrinėjamų sutarčių charakteristikų. Todėl Komisija, remdamasi tuo pačiu laikotarpiu, kai galiojo nagrinėjamos sutartys, sudarytomis arba galiojusiomis sutartimis, atliko ekonometrinę analizę, siekdama apytiksliai apskaičiuoti lyginamąsias kainas. Išsamus techninis ekonometrinės analizės ir jos rezultatų aprašymas pateiktas priede.

(78)

Kadangi nebuvo tikslaus orientacinio rodiklio, kuriuo remiantis būtų galima nustatyti rinkos sąlygas, norint įsitikinti, ar nagrinėjamose sutartyse buvo nustatytos rinkos lygį viršijusios kainos, darant konservatyvias prielaidas, t. y. atsižvelgiant į svarbius teigiamus nuokrypius nuo apskaičiuotos rinkos kainos, lyginamosios rinkos kainos buvo apskaičiuotos kaip pakaitinis rodiklis. Remdamasi šiuo konservatyviu požiūriu, Komisija atliko kasmetinį nagrinėjamose sutartyse nustatytų kainų palyginimą su lyginamosiomis rinkos kainomis 2009–2011 m. Palyginimas kasmet atliktas dėl to, kad sutartyse nustatytos pardavimo kainos buvo kasmet didinamos.

(79)

Iš analizės matyti, kad, remiantis lyginamosiomis kainomis ir darant konservatyvias prielaidas, kainos, kurias įmonė Termoelectrica taikė įmonei Hidroelectrica, viršijo rinkos kainas. Jeigu deramai atsižvelgtume į tai, kad pagal nagrinėjamas sutartis sudaromi didmeniniai sandoriai lyginami su mažmeninio pardavimo sutartimis, ir dėl to pridėtume 5 % vidutinį mažmeninį antkainį, kurį pardavėjai taikė Rumunijos rinkoje, kainų skirtumai, palyginti su rinkos kainomis, būtų tokie: 2010 m. – 18,8 RON/MWh, 2011 m. – 19,8 RON/MWh (Termoelectrica) ir 2010 m. – 17,5 RON/MWh, 2011 m. – 13,9 RON/MWh.

(80)

Taigi, ekonometrinės analizės rezultatai yra pirmasis požymis, kad pagal nagrinėjamas sutartis įmonėms Termoelectrica ir Electrocentrale Deva buvo suteiktas ekonominis pranašumas, palyginti su rinkos sąlygomis. Tačiau vien tai, kad įvertinus nustatyta, jog nagrinėjamose sutartyse nustatytos kainos viršijo lyginamąsias kainas pagal panašias sutartis, nėra pakankamas pagrindas teigti, kad rinkos dalyvis įmonės Hidroelectrica vietoje nebūtų sudaręs tokių sutarčių arba nebūtų palikęs jų galioti. Remiantis objektyviomis priežastimis vis vien būtų galima manyti, kad vien tik aukšti kainų lygiai negali būti laikomi pagrindu elektros energijos pardavėjams įgyti ekonominį pranašumą, palyginti su rinkos sąlygomis. Todėl ekonometrinės analizės rezultatų patikimumą būtina patvirtinti papildomais įrodymais, kad kainos viršijo rinkos sąlygas.

(81)

Šiuo atžvilgiu reikėtų nustatyti, ar Hidroelectrica elgėsi panašiai, kaip panašiomis aplinkybėmis būtų elgęsis privatus ekonominės veiklos vykdytojas (rinkos ekonomikos subjekto kriterijus) (37). Todėl Komisija įvertino, ar privatus veiklos vykdytojas panašiomis aplinkybėmis būtų elgęsis lygiai taip pat, kaip elgėsi įmonė Hidroelectrica, sudarydama ir palikdama galioti nagrinėjamas sutartis. Šiuo požiūriu svarbios toliau 82–85 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos aplinkybės, susijusios su nagrinėjamų sutarčių sudarymu ir įgyvendinimu.

(82)

Pirma, nagrinėjamų sutarčių sudarymo dieną rinkoje buvo pigesnių elektros energijos šaltinių nei Hidroelectrica, pvz.: 2008–2009 m. Nuclearelectrica elektros energiją siūlė už 153 RON/MWh, kai Termoelectrica ją siūlė už 227 RON/MWh, o Electrocentrale Deva – už 230 RON/MWh (38).

(83)

Antra, įmonė Hidroelectrica iš įmonių Termoelectrica ir Electrocentrale Deva įsigytą elektros energiją trečiosioms šalims galėjo parduoti tik patirdama nuostolių. Kaip nurodyta 46 ir 47 konstatuojamosiose dalyse, Hidroelectrica mažmeninės pardavimo kainos laisvoje rinkoje buvo gerokai mažesnės už didmenines pirkimo kainas, o didžiausia kaina, už kurią Hidroelectrica perpardavė elektros energiją tiesioginių sutarčių rinkoje, 2010 m. buvo 190 RON/MWh, palyginti su 230 RON/MWh pirkimo iš įmonės Termoelectrica kaina ir 234 RON/MWh pirkimo iš įmonės Electrocentrale Deva kaina. Remiantis šiomis kainomis galima daryti išvadą, kad kiekvieną iš įmonių Termoelectrica ir Electrocentrale Deva įsigytą MWh įmonė Hidroelectrica pardavė nuostolingai.

(84)

Šiuo atžvilgiu iš tyrimo neaišku, kodėl Hidroelectrica sutiko nupirkti visą įmonei Termoelectrica priklausiusios Paroseni elektrinės pagaminamą elektros energiją (24 konstatuojamoji dalis). Įsipareigojimas nupirkti bet kokį elektros energijos, kurią elektrinė pagamins per 10 metų, kiekį aiškiai rodo, kad Hidroelectrica nesirūpino, jog pagal šias sutartis būtų paisoma jos pačios tiekimo sutartyse nustatytų įsipareigojimų. Tą patvirtino ir Rumunija (63 konstatuojamoji dalis). Priešingai, įmonių Termoelectrica (20 konstatuojamoji dalis) ir Electrocentrale Deva (21 konstatuojamoji dalis) vadovai, pagrįsdami, kodėl Hidroelectrica turėtų sudaryti nagrinėjamas sutartis, atsakingam ministrui nurodė poreikį paremti daug išlaidų reikalaujančią ir nekonkurencingą šių dviejų įmonių ir anglių kasyklų, kurios toms įmonėms tiekė anglis, veiklą.

(85)

Tačiau, jeigu valstybinės įmonės, sudarydamos komercinius sandorius, socialinės arba ekonominės politikos sumetimais, kurie nėra susiję su jų komerciniais interesais, atsižvelgia į paramos silpnoms įmonėms arba sektoriams aspektus ir sudaro tokius sandorius sąlygomis, kurios įprastam rinkos dalyviui būtų nepriimtinos, tokių sąlygų (nagrinėjamu įmonės Hidroelectrica atveju – pirkimo kainų) priėmimas gali reikšti nederamo ekonominio pranašumo suteikimą kitai šaliai arba šalims ir atitinkamai vienos iš Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų įvykdymą.

(86)

Vadinasi, sudarydama ir palikdama galioti nagrinėjamas sutartis, Hidroelectrica nesielgė kaip rinkos ekonomikos subjektas. Todėl, remiantis šiuo kriterijumi, taip pat kokybiškai patvirtinamas ekonometrinės analizės rezultatas, iš kurio matyti, kad pagal nagrinėjamas sutartis įmonėms Termoelectrica ir Electrocentrale Deva buvo suteiktas ekonominis pranašumas, kurio jos nebūtų įgijusios rinkos sąlygomis.

(87)

Rumunijos valdžios institucijų pateiktuose duomenyse nėra duomenų apie ilgalaikes sutartis, kurių sąlygos kiekio ir galiojimo laikotarpio atžvilgiu būtų lygiai tokios pat kaip nagrinėjamų sutarčių. Todėl Komisija, neturėdama aiškaus bazinio rodiklio, kuriuo remdamasi galėtų apibrėžti rinkos sąlygas, įmonės Hidroelectrica mokėtas kainas kasmet palygino su didžiausiomis kainomis, kurios 2009–2011 m. Rumunijoje buvo taikomos Rumunijos pateiktoms ilgalaikėms mažmeninio pardavimo sutartims (žr. 42–45 konstatuojamąsias dalis).

(88)

Šis palyginimas pagrįstas konservatyvia prielaida, kad įmonės Termoelectrica ir Electrocentrale Deva savo sutartis su įmone Hidroelectrica galėjo pakeisti keliomis sutartimis su kitais rinkoje esančiais pirkėjais, siūlančiais didžiausias kainas, ir yra labai konservatyvus: rinkos kaina nustatyta ne kaip vidurkis, mediana ar moda, bet kaip didžiausia kaina, paimta iš kelių nelabai panašių sutarčių. Atsižvelgiant į sandorių nepanašumą ir galimų veiksnių arba anomalijų, kurie galėtų padėti paaiškinti kainų lygį, sutartą sudarant didžiausios kainos sandorius, kurie buvo naudojami kaip baziniai, buvimą, šis metodas yra palankus pagalbos gavėjui, nes pagal jį gali būti ne iki galo įvertintas įgytas pranašumas. Svertiniai kainų vidurkiai, apskaičiuoti remiantis elektros energijos kiekiais, kuriuos 2009–2011 m. įmonės Electrocentrale Deva ir Termoelectrica faktiškai perdavė įmonei Hidroelectrica (32 konstatuojamoji dalis), buvo tokie:

(RON/MWh)

 

2009 m.

2010 m.

2011 m.

A)

Electrocentrale Deva kaina

230,2

234,0

234,0

B)

Svertinis rinkos kainų vidurkis

241,9

224,2

229,6

Skirtumas A – B

< 0

9,8

4,4


(RON/MWh)

 

2009 m.

2010 m.

2011 m.

A)

Termoelectrica kaina

227,4

230,0

234,4

B)

Svertinis rinkos kainų vidurkis

229,0

213,4

220,1

Skirtumas A – B

< 0

16,6

14,3

(89)

Atlikus šiomis konservatyviomis prielaidomis pagrįstą palyginimą, matyti, kad vidutinės kainos, kurias Hidroelectrica mokėjo įmonėms Termoelectrica ir Electrocentrale Deva, vis vien yra didesnės už didžiausias 2010 ir 2011 m. kainas, taigi ekonometrinės analizės rezultatai pasitvirtino. Kainos, kurias Termoelectrica taikė įmonei Hidroelectrica, buvo 16,6 RON/MWh didesnės už didžiausias 2010 m. kainas ir 14,3 RON/MWh didesnės už didžiausias 2011 m. kainas, o kainos, kurias įmonei Hidroelectrica taikė Electrocentrale Deva, buvo 9,8 RON/MWh didesnės už didžiausias 2010 m. kainas ir 4,4 RON/MWh didesnės už didžiausias 2011 m. kainas.

(90)

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, galima daryti išvadą, kad nagrinėjamos sutartys buvo palankios įmonėms Termoelectrica ir Electrocentrale Deva, nes pagal jas buvo suteiktas ekonominis pranašumas, kurio jos nebūtų įgijusios rinkos sąlygomis.

(91)

Todėl Komisija daro išvadą, kad Hidroelectrica nesielgė taip, kaip tokiomis aplinkybėmis būtų elgęsis rinkos ekonomikos subjektas, ir įmonėms Termoelectrica ir Electrocentrale Deva suteikė nederamą ekonominį pranašumą.

6.1.2.   Valstybės ištekliai ir priskyrimas

(92)

Priemonė laikoma valstybės pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį, jeigu jai tiesiogiai arba netiesiogiai naudojami valstybės ištekliai ir ji priskirtina valstybei.

(93)

Kaip nurodyta 11 konstatuojamojoje dalyje, įmonę Hidroelectrica tiesiogiai kontroliuoja Rumunijos valstybė. Vadinasi, įmonės Hidroelectrica prarasti ištekliai prilygsta Rumunijos prarastiems valstybės ištekliams. Rumunija taip pat skiria šios įmonės direktorių valdybos narius. Be to, šie direktoriai taip pat užėmė politinius postus ministerijoje, kontroliuojančioje valstybės turimas Hidroelectrica akcijas.

(94)

Remiantis nusistovėjusia teismų praktika, vien tuo, kad valstybė geba kontroliuoti subjektus, kuriems skirtos priemonės, negalima savaime pagrįsti prielaidos, kad tų subjektų veiksmai priskirtini valstybei. Sprendimų, susijusių su valstybinių įmonių lėšomis, priskyrimo valstybei sampratą Europos Sąjungos Teisingumo Teismas paaiškino Sprendime Stardust Marine. Valstybinės įmonės ištekliai laikytini valstybės ištekliais, o su jais susiję veiksmai – priskirtinais valstybei, jei valstybė, pasinaudodama savo dominuojančia įtaka tokiai įmonei, geba kontroliuoti tos įmonės išteklių naudojimą (39).

(95)

Teisingumo Teismas nurodė tokius priskyrimo valstybei požymius: valstybinės įmonės integravimas į viešojo administravimo struktūras; jos veiklos pobūdis; įmonės juridinis statusas; valdžios institucijų vykdomos įmonės valdymo priežiūros intensyvumas arba kitoks požymis, rodantis valdžios institucijų dalyvavimą priimant priemonę arba jų nedalyvavimo galimybę. Be to, šioje byloje reikėtų atkreipti dėmesį į nagrinėjamų sutarčių taikymo sritį, jų turinį arba jose nustatytas sąlygas.

(96)

Todėl būtina išnagrinėti, ar Rumunijos valdžios institucijos turi būti laikomos vienaip ar kitaip dalyvavusiomis sudarant ir paliekant galioti nagrinėjamas sutartis, taip pat keičiant sutartines kainas.

(97)

Šiuo atžvilgiu Ekonomikos ir prekybos ministerija aktyviai dalyvavo priimant sprendimus dėl nagrinėjamų sutarčių sudarymo ir vėlesnių sutartinių kainų pakeitimų. Konkrečiai kalbant, įmonės Termoelectrica ir Electrocentrale Deva gavo Ekonomikos ir prekybos ministerijos sutikimą pasirašyti nagrinėjamas sutartis su įmone Hidroelectrica, o tai faktiškai reiškia, kad Rumunijos valstybė turėjo lemiamą įtaką šiai įmonei priimant sprendimus (19–22 konstatuojamosios dalys). Šią išvadą taip pat patvirtina tai, kad Hidroelectrica tiesiogiai kreipėsi į Rumunijos Ekonomikos ir prekybos ministeriją, kad ši patvirtintų kainų pakeitimus (26–31 konstatuojamosios dalys).

(98)

Šį tiesioginį įrodymą patvirtina įmonės Hidroelectrica pirkimo sandorių nuostolingumas ir įsipareigojimo nupirkti visą Paroseni elektrinės pagamintą elektros energiją ekonominio pagrindo nebuvimas (84–85 konstatuojamosios dalys). Atrodo, kad nagrinėjamos sutartys buvo sudarytos atsižvelgiant į keblią kitų dviejų valstybei nuosavybės teise priklausančių elektros energijos gamintojų finansinę padėtį ir socialinius anglių gamybos aspektus (20–21 konstatuojamosios dalys). Galiausiai visi trys valstybės elektros energijos gamintojai, taip pat valstybės anglių kasyklos nuosavybės teise priklausė valstybei ir buvo valdomi valstybės atsakomybe, o įmonės Termoelectrica ir Electrocentrale Deva siekė pasinaudoti šiais gamintojais ir kasyklomis savo einamajai veiklai finansuoti.

(99)

Pirmiau išdėstyta informacija patvirtina sprendime pradėti procedūrą Komisijos pateiktą preliminarią nuomonę, kad nagrinėjamos sutartys sudarytos ir vykdytos ne remiantis racionaliais ir nepriklausomais komerciniais įmonės Hidroelectrica sprendimais, o pasinaudojant dominuojančia Rumunijos valstybės įtaka.

(100)

Todėl Komisija daro išvadą, kad yra tiesioginių įrodymų, jog nagrinėjamų sutarčių sudarymas ir jų įgyvendinimas priskirtini Rumunijos valstybei. Be to, atsižvelgiant į tai, kad sudarant ir įgyvendinant nagrinėjamas sutartis buvo prarasti Hidroelectrica, t. y. valstybinės įmonės, ištekliai, Komisija daro išvadą, kad šios priemonės suteiktos naudojant valstybės išteklius.

6.1.3.   Atrankumas

(101)

Priemonė laikoma valstybės pagalba, jeigu ji yra speciali arba atrankinė tuo, kad ja remiamos tik tam tikros įmonės arba tam tikrų prekių gamyba.

(102)

Nagrinėjamos sutartys sudarytos su dviem konkrečiais tiekėjais – Termoelectrica ir Electrocentrale Deva, kiekvienam iš jų suteikiant nederamą ekonominį pranašumą. Jokiam kitam Hidroelectrica elektros energijos tiekėjui nebuvo sudarytos sąlygos, kurios būtų panašios į sudarytas pagal nagrinėjamas sutartis. Todėl ekonominis pranašumas, suteiktas nustatant pernelyg dideles sutartines kainas, yra atrankinis.

6.1.4.   Konkurencijos iškraipymas ir poveikis prekybai

(103)

Jei valstybės narės teikiama pagalba stiprinama įmonės padėtis, palyginti su kitomis prekyboje tarp valstybių narių konkuruojančiomis įmonėmis, tokia prekyba turi būti laikoma prekyba, kuriai pagalba daro poveikį. Konkrečiai kalbant, konkurencijos iškraipymas pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį pripažįstamas iškart, kai valstybė suteikia finansinį pranašumą įmonei, veikiančiai liberalizuotame sektoriuje, kuris yra arba galėtų būti konkurencinis (40).

(104)

Įmonės Termoelectrica ir Electrocentrale Deva vykdo veiklą elektros energijos pardavimo rinkoje, kuri yra atverta konkurencijai (35–38 konstatuojamosios dalys). Bet kokia valstybės pagalba tokioms įmonėms gali suteikti joms pranašumą prieš kitus konkurentus, kuriems rinkos sąlygomis nebuvo nustatytos tokios kainos. Nagrinėjamu atveju buvo remiama elektros energijos gamyba naudojant anglis, dėl to galėjo būti iškraipyta elektros energijos gamintojų tarpusavio konkurencija. Be to, Rumunijos rinka dabar yra (ir įvykių metu buvo) sujungta su kitomis valstybėmis narėmis, į jas eksportuojama elektros energija (17 konstatuojamoji dalis).

(105)

Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, Komisija daro išvadą, kad nagrinėjamos sutartys galėjo iškraipyti konkurenciją ir padaryti įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje.

6.1.5.   Išvada dėl valstybės pagalbos buvimo

(106)

Atsižvelgdama į 72–105 konstatuojamosiose dalyse pirmiau aprašytus argumentus, Komisija daro išvadą, kad pagal abi nagrinėjamas sutartis įmonėms Termoelectrica ir Electrocentrale Deva teikiama valstybės pagalba, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje. Rumunija nesilaikė Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatyto įpareigojimo dėl neveikimo. Todėl valstybės pagalba yra neteisėta.

6.2.   Pagalbos suderinamumas

(107)

Kadangi priemonė, kurią Rumunija taikė įmonėms Temoelectrica ir Electrocentrale Deva, yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje, būtina įvertinti jos suderinamumą atsižvelgiant į to straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytas išimtis.

(108)

Šiuo atveju pagalba suteikta einamųjų pajamų, specialiai neskirtų konkrečioms investicijoms, kuriomis būtų galima patobulinti elektros energijos gamybą arba paskirstymą, pavidalu. Būtina, taikant griežtas sąlygas, pagal 107 straipsnio 2 arba 3 dalį ribotai įvertinti tokio pobūdžio veiklos pagalbos suderinamumą su vidaus rinka. Atrodo, kad per dvejus metus teikta pasikartojanti ilgalaikė veiklos pagalba nebuvo būtina ir nepadėjo siekti jokio aiškaus Sąjungos bendro intereso tikslo. Neaiškus ir pagalbos proporcingumas. Be to, bet kokiu atveju, remiantis Teisingumo Teismo praktika, valstybė narė privalo nurodyti galimą suderinamumo pagrindą ir įrodyti, kad buvo įvykdytos tokio suderinamumo sąlygos (41).

(109)

Rumunijos valdžios institucijos nenurodė jokio galimo pagrindo, kuriuo remiantis valstybės pagalbą būtų galima laikyti suderinama su vidaus rinka, Komisija taip pat nenustatė jokio galimo suderinamumo pagrindo.

(110)

Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, Komisija mano, kad pagal nagrinėjamas sutartis teikta valstybės pagalba yra nesuderinama su vidaus rinka.

6.3.   Susigrąžinimas

(111)

Vadovaujantis Sutartimi ir nusistovėjusia Teisingumo Teismo praktika, Komisija yra kompetentinga nuspręsti, kad atitinkama valstybė narė turi nutraukti arba pakeisti pagalbą, jeigu yra nustatoma, kad ji nesuderinama su vidaus rinka (42). Be to, Teisingumo Teismas nuosekliai laikėsi nuomonės, kad valstybės narės prievolė nutraukti pagalbą, kurią Komisija laiko nesuderinama su vidaus rinka, nustatyta siekiant atkurti anksčiau buvusią padėtį (43). Šiuo atžvilgiu Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad šis tikslas laikomas pasiektu tada, kai pagalbos gavėjas neteisėtą pagalbą grąžina ir taip praranda pranašumą, turėtą rinkoje konkurentų atžvilgiu, ir atkuriama prieš pagalbos suteikimą buvusi padėtis (44).

(112)

Remiantis šia teismų praktika, Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999 (45) 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „jeigu esant neteisėtai pagalbai priimami neigiami sprendimai, Komisija nusprendžia, kad suinteresuotoji valstybė narė turi imtis visų priemonių, kurios būtinos, kad pagalba būtų išieškota iš gavėjo […]“.

(113)

Tad atsižvelgiant į tai, kad Komisijai nebuvo pranešta apie valstybės pagalbą, taip pažeidžiant Sutarties 108 straipsnį, ji laikytina neteisėta valstybės pagalba, o atsižvelgiant į tai, kad pagalba taip pat nesuderinama su vidaus rinka, ji turi būti susigrąžinta tam, kad būtų atkurta rinkoje iki pagalbos suteikimo buvusi padėtis. Susigrąžintina pagalba turi apimti laikotarpį, prasidėjusį tą dieną, kai pagalbos gavėjams buvo suteiktas pranašumas, t. y. kai pagalbos gavėjai ja galėjo disponuoti, ir pasibaigusį 2011 m. pabaigoje, kai buvo nutrauktas tiekimas (46), ir jie privalo mokėti palūkanas, kol pagalba bus faktiškai susigrąžinta.

(114)

Susigrąžintina suma būtų lygi metinių kainų, kuriomis įmonė Hidroelectrica pirko elektros energiją iš įmonių Termoelectrica ir Electrocentrale Deva, vidurkių, nurodyto 32 konstatuojamojoje dalyje, ir didžiausių kainų, kurios kasmet buvo taikomos rinkoje, atsižvelgiant į visą šių įmonių perduotą kiekį, skirtumui. Šis skirtumas nurodytas 89 konstatuojamojoje dalyje. Paprastumo sumetimais, remdamiesi 2010 m. sausio 1 d. ir 2011 m. sausio 1 d. buvusiais skirtumais ir juos taikydami visiems metams, gauname, kad Electrocentrale Deva turėtų grąžinti 3 656 675 RON, o Termoelectrica – 22 619 821 RON. Rumunijos valdžios institucijos grąžintinas sumas taip pat gali apskaičiuoti remdamosi faktinėmis kainomis (pvz., mėnesio, dviejų mėnesių), kurios atitinkamais metais buvo taikomos įmonei Hidroelectrica.

(115)

Kad ir koks metodas būtų taikomas šioms sumoms apskaičiuoti, prie jų, remiantis 2009–2011 m. įmonei Hidroelectrica per mėnesį faktiškai perduotu elektros energijos kiekiu ir atsižvelgiant į 89 konstatuojamojoje dalyje nurodytą skirtumą, palyginti su rinkos kainomis, turėtų būti pridėtos palūkanos.

(116)

Be to, atsižvelgiant į šioje byloje nustatytus faktus, derėtų išnagrinėti, ar įpareigojimas dėl susigrąžinimo taip pat turėtų būti taikomas vienam arba daugiau juridinių asmenų, išskyrus įmones Termoelectrica ir Electrocentrale Deva, arba perkeltas nuo tokio (-ių) juridinio (-ių) asmens (-ų), atsižvelgiant į teisinį perėmimą arba ekonominį tęstinumą, susijusį su kita įmone, išskyrus Termoelectrica ir Electrocentrale Deva, kurios atžvilgiu būtų užtikrintas ekonominis tęstinumas, jei šios įmonės nesugebėtų įvykdyti joms nustatytų įpareigojimų grąžinti pagalbą. Šiuo požiūriu pagal ES teismų praktiką nustatyta keletas kriterijų, į kuriuos Komisija gali kompleksiškai arba pavieniui atsižvelgti, norėdama nustatyti dviejų atskirų įmonių ekonominį tęstinumą (47).

6.3.1.   „Termoelectrica“: ekonominis tęstinumas CEH atžvilgiu

(117)

Kaip nurodyta 52 konstatuojamoje dalyje, įmonė Termoelectrica likviduojama. Remiantis tvirtai nusistovėjusia teismų praktika, tai, kad įmonė yra nemoki ir negali grąžinti pagalbos, nėra pagrindas atleisti ją nuo įpareigojimo grąžinti pagalbą. Tokiais atvejais atkurti buvusią padėtį ir pašalinti konkurencijos iškraipymą iš esmės galima su pagalbos grąžinimu susijusį įsiskolinimą įtraukiant į skolinių reikalavimų sąrašą (48). Jei valstybinės institucijos nesugeba susigrąžinti visos pagalbos sumos, užregistruojant įsiskolinimą susigrąžinimo įpareigojimą galima įvykdyti tik tada, jei nemokumo byloje priimamas sprendimas visiškai nutraukti įmonės veiklą (49). Tačiau, jei neteisėtą pagalbą gavusi įmonė yra nemoki ir jei buvo įsteigta įmonė, kuri tęs kokią nors nemokios įmonės vykdytą veiklą, toliau vykdant tokią veiklą negrąžinus visos susijusios pagalbos bus toliau iškraipoma konkurencija, kaip tai buvo padaryta suteikus konkurencinį pranašumą, kuriuo įmonė naudojosi rinkoje savo konkurentų atžvilgiu. Todėl gali būti reikalaujama, kad tokia naujai įsteigta įmonė, išsaugojusi tokį pranašumą, grąžintų atitinkamą pagalbą (50). Pavyzdžiui, taip būtų tuo atveju, jei prieš pagalbos gavėjo likvidavimą turtas, kuris buvo įgytas pasinaudojus pagalba, užtikrinant veiklos tęstinumą būtų perduotas patronuojamajai įmonei, įsteigtai, kad tęstų pagalbos gavėjo veiklą (ekonominis perėmimas). Be to, jei įmonė pagalbos gavėja sujungiama su kita įmone, o jos teisės ir pareigos perduodamos įmonei, su kuria įmonė pagalbos gavėja buvo sujungta, įpareigojimas grąžinti pagalbą taip pat perduodamas tai įmonei (teisinis perėmimas).

(118)

Šioje byloje nesusigrąžinus visos pagalbos sumos, kuri padėjo vykdyti įmonės Termoelectrica veiklą, būtina išnagrinėti, ar esama ekonominio tęstinumo ir (arba) teisinio tęstinumo tarp įmonės Termoelectrica ir kitų įmonių.

(119)

Dėl ekonominio tęstinumo reikia pasakyti, kad, kaip išdėstyta 48 ir 51 konstatuojamosiose dalyse, 2011 m. rugsėjo mėn. Termoelectrica įsteigė patronuojamąją įmonę Electrocentrale Paroseni, kuriai (kaip tos pačios valstybei nuosavybės teise priklausančios grupės narei) perdavė elektrinę, faktiškai užtikrinusią pagal sutartį su įmone Termoelectrica nupirkto elektros energijos kiekio tiekimą (48–65 konstatuojamosios dalys), įskaitant visas su minėta sutartimi susijusias įmonės Termoelectrica teises ir pareigas, ir iki 2011 m. spalio mėn. (prijungimo prie CEH) toliau pagal šią sutartį pardavinėjo elektros energiją įmonei Hidroelectrica. Taigi, Electrocentrale Paroseni iš patronuojančiosios įmonės Termoelectrica perėmė ir tęsė veiklą, kuriai buvo teikiama pagalba. Todėl šią įmonę reikėtų laikyti įmonės Termoelectrica ekonominės veiklos perėmėja.

(120)

2012 m. lapkričio mėn. Electrocentrale Paroseni kartu su įmone Electrocentrale Deva buvo sujungta į naują įmonę – CEH. Atliekant sujungimą, CEH perėmė visas Electrocentrale Paroseni teises ir pareigas ir pastaroji nustojo veikti kaip atskiras juridinis subjektas. Vadinasi, tarp įmonės Electrocentrale Paroseni, perėmusios visą veiklą, kuriai buvo teikiama pagalba, ir įmonės CEH, prie kurios ji buvo prijungta 2012 m. lapkričio 1 d. ir kuri perėmė visas jos teises ir pareigas, esama teisinio tęstinumo.

(121)

Todėl įpareigojimas grąžinti pagalbą, kuri buvo suteikta įmonei Termoelectrica, turėtų būti taikomas ir CEH.

6.3.2.   „Electrocentrale Deva“: ekonominis tęstinumas CEH atžvilgiu

(122)

Kaip aprašyta 51 konstatuojamojoje dalyje, Electrocentrale Deva, gavusi visą pagalbą kaip nepriklausomas juridinis subjektas, kontroliuojamas įmonės Termoelectrica, nebėra laikoma nepriklausomu subjektu. Tačiau esama teisinio tęstinumo tarp įmonės Electrocentrale Deva, juridinio subjekto, kuriam buvo teikiama pagalba, ir įmonės CEH, prie kurios ji buvo prijungta 2012 m. lapkričio 1 d. ir kuri perėmė visas jos teises ir pareigas.

(123)

Be to, keli požymiai rodo, kad esama ekonominio tęstinumo tarp įmonės Electrocentrale Deva ir įmonės CEH: i) sujungus įmones Electrocentrale Deva ir Electrocentrale Paroseni, naujai įsteigta įmonė CEH nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. perėmė abi įmones kartu su jų veiklos turtu ir darbuotojais; ii) naujai įsteigtos įmonės CEH kaip ir įmonės Electrocentrale Deva pagrindinė ekonominė veikla buvo elektros energijos gamyba; iii) abi įmonės visiškai priklauso valstybei: kaip nurodyta 50 konstatuojamojoje dalyje, tą dieną, kai buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas pagal nagrinėjamas sutartis, įmonei Termoelectrica, visiškai valstybei priklausančiai įmonei, savo ruožtu visiškai priklausė įmonės Electrocentrale Deva ir Electrocentrale Paroseni; iv) naujai įsteigta įmonė CEH taip pat visiškai priklauso valstybei.

(124)

Atsižvelgiant į šias aplinkybes nustatyta, kad esama per įmonę Electrocentrale Paroseni užtikrinto teisinio ir ekonominio tęstinumo tarp įmonių Electrocentrale Deva ir Termoelectrica ir įmonės CEH. Šiuo požiūriu skolos konvertavimo į nuosavybę sandoris, pagrįstas nepriklausomu akcijų perleidimo, atlikto įmones Electrocentrale Deva ir Electrocentrale Paroseni sujungiant į įmonę CEH, vertinimu (50 konstatuojamoji dalis), nepanaikina šių trijų aptariamų įmonių tęstinumo. Akcijų perleidimo sandoris neturi įtakos nei pagalbos gavėjo (-ų) tapatybei, nei iki 2011 m. ir po prijungimo prie CEH dėl pagalbos gautai ir perduotai naudai, kad ir kokia būtų akcininko tapatybė, o šiuo atveju, beje, tai buvo Rumunijos valstybė. Vadinasi, įmonių Electrocentrale Deva ir Termoelectrica įpareigojimai grąžinti pagalbą turėtų būti taikomi ir įmonei CEH.

6.3.3.   Išvada dėl susigrąžinimo

(125)

Pagrindinės grąžintinos pagalbos sumos (be palūkanų) turėtų būti: Electrocentrale Deva grąžintina suma – 3 656 675 RON, Termoelectrica grąžintina suma – 22 619 821 RON. Atsižvelgiant į teisinį ir ekonominį įmonių Electrocentrale Deva, Termoelectrica ir CEH ekonominį tęstinumą, įpareigojimas grąžinti pagalbą turėtų būti taikomas ir CEH.

7.   IŠVADA

(126)

Pagal nagrinėjamas įmonės Hidroelectrica sutartis su įmonėmis Termoelectrica ir Electrocentrale Deva 2010 ir 2011 m. buvo nustatyti pastarosioms įmonėms palankūs lengvatiniai elektros tarifai. Jais suteikta valstybės pagalba, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje. Rumunija neteisėtai suteikė pagalbą, pažeisdama Sutarties 108 straipsnio 3 dalį. Ši pagalba nesuderinama su vidaus rinka.

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Valstybės pagalba, kurią, pažeisdama Sutarties 108 straipsnio 3 dalį Rumunija neteisėtai suteikė įmonėms Electrocentrale Deva ir Termoelectrica palankių lengvatinių elektros energijos tarifų pavidalu ir kuri iš principo atitinkamai sudaro 3 656 675 RON ir 22 619 821 RON, yra nesuderinama su vidaus rinka.

2 straipsnis

Rumunija privalo susigrąžinti iš gavėjų 1 straipsnyje nurodytą nesuderinamą pagalbą. Įpareigojimas susigrąžinti pagalbą taikomas ir įmonei CE Hunedoara.

Prie grąžintinų sumų pridedamos palūkanos, apskaičiuotos nuo tos dienos, kai pagalbos gavėjai galėjo disponuoti pagalba, iki tos dienos, kai pagalba bus faktiškai grąžinta.

Palūkanos skaičiuojamos nuo pagrindinės sumos ir susikaupusių palūkanų pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 794/2004 V skyrių (51).

3 straipsnis

1 straipsnyje nurodyta pagalba nedelsiant ir veiksmingai susigrąžinama.

Rumunija užtikrina, kad šis sprendimas būtų įgyvendintas per keturis mėnesius nuo pranešimo apie jį dienos.

4 straipsnis

Per du mėnesius nuo pranešimo apie šį sprendimą Rumunija Komisijai pateikia šią informaciją:

bendrą sumą (pagrindinę ir susigrąžinimo palūkanas), kurią privalo grąžinti kiekvienas pagalbos gavėjas,

išsamų priemonių, kurių jau imtasi ir kurių ketinama imtis siekiant įgyvendinti šį sprendimą, aprašymą, įskaitant įrodymą, kad ji užregistravo vykdomąjį raštą sumoms išieškoti pagal įmonės Termoelectrica likvidavimo procedūrą ir suteikė jam tinkamą eiliškumą,

jeigu neįmanoma, kad įmonė Termoelectrica įvykdytų vykdomojo rašto sumoms išieškoti reikalavimus, įsakymą įmonei Termoelectrica likviduoti įmonę ir įrodymą, kad Termoelectrica galutinai pasitraukia iš rinkos,

dokumentus, kuriais įrodoma, kad pagalbos gavėjams oficialiai nurodyta grąžinti pagalbą.

Rumunija praneša Komisijai apie nacionalinių priemonių, kurių imtasi šiam sprendimui įgyvendinti, taikymo eigą, kol bus visiškai susigrąžinta 1 straipsnyje nurodyta pagalba. Komisijos prašymu ji nedelsdama pateikia visą informaciją apie priemones, kurių jau ėmėsi ir kurių ketina imtis siekdama įgyvendinti šį sprendimą. Ji taip pat pateikia išsamią informaciją apie pagalbos sumas ir susigrąžinimo palūkanas, kurios iš pagalbos gavėjų jau susigrąžintos.

5 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Rumunijai.

Priimta Briuselyje 2015 m. balandžio 20 d.

Komisijos vardu

Margrethe VESTAGER

Komisijos narė


(1)  2012 m. balandžio 25 d. Komisijos sprendimas C(2012) 2552 final dėl bylos SA.33475, p. 46.

(2)  OL C 395, 2012 12 20, p. 46.

(3)  1958 m. balandžio 15 d. Reglamentas Nr. 1, nustatantis kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje (OL 17, 1958 10 6, p. 385/58).

(4)  Visi Hidroelectrica direktorių valdybos nariai, išskyrus Hidroelectrica generalinį direktorių ir atstovą įmonėje Fondul Proprietatea (2010 m.), taip pat ėjo pareigas įvairiose ministerijose ir Ekonomikos ir prekybos ministerijos įsakais buvo paskirti, kaip nurodyta toliau: i) 2005–2006 m.: Hidroelectrica direktorių valdybai priklausė asmeninis patarėjas Ekonomikos ir prekybos ministro kabinete; Mažųjų ir vidutinių įmonių ministro kabineto vadovas; asmeninis patarėjas Viešųjų finansų ministro kabinete ir asmeninis patarėjas Vyriausybės Generaliniame sekretoriate; ii) 2007–2008 m.: padėtis nežinoma; iii) 2009 m.: Hidroelectrica direktorių valdybos nariu taip pat buvo valstybės sekretorius Ekonomikos ir prekybos ministerijoje (2009 m.), o Hidroelectrica direktorių valdybos nariais taip pat buvo dar vienas valstybės sekretorius Viešųjų finansų ministerijoje ir du generaliniai direktoriai Ekonomikos ir finansų ministerijoje; iv) 2010 m: Hidroelectrica direktorių valdybos nariais buvo trys asmeniniai patarėjai Ekonomikos ir prekybos ministerijoje, valstybės sekretorius Finansų ministerijoje ir generalinis direktorius Ekonomikos ir prekybos ministerijoje.

(5)  2012 m. birželio 26 d. Bukarešto tribunolo sprendimas Nr. 22456/3/2012.

(6)  2013 m. birželio 26 d. Bukarešto tribunolo sprendimas Nr. 6482.

(7)  Energetikos reguliavimo institucija, 2009 m. ataskaita, p. 15.

(8)  Energetikos reguliavimo institucija, 2011 m. ataskaita, p. 15.

(9)  Pavyzdžiui, anglių kasykloms, kaip antai Paroseni kasyklai, kurios buvo įmonės Termoelectrica tiekėjos, buvo taikomas pagalbos galutiniam nekonkurencingų Rumunijos anglių kasyklų uždarymui planas, kuriam Komisija suteikė leidimą 2012 m. vasario 22 d. sprendimu byloje SA 33 033-National Hard Coal Company.

(10)  Energetikos reguliavimo institucija, 2010 m. ataskaita, p. 12.

(11)  Energetikos reguliavimo institucija, 2011 m. ataskaita, p. 22.

(12)  Elektros energija pradėta tiekti 2009 m.

(13)  Sutartis su Termoelectrica nutraukta 2012 m. rugpjūčio 29 d., sutartis su Electrocentrale Deva – 2012 m. rugpjūčio 30 d.

(14)  2013 m. rugpjūčio 1 d. įmonė Societatea Națională a Huilei, įsteigta atskyrus, kaip tvirtinama, konkurencingas įmonės Compania Nationala a Huilei kasyklas, taip pat prijungta prie įmonės Complexul Energetic Hunedoara.

(15)  Sutarties su Electrocentrale Deva 25 straipsnis.

(16)  CET Paroseni 4 blokas: apytikslis sutartyje numatytas kiekis, apskaičiuotas atsižvelgiant į visą sutarties galiojimo laikotarpį, – 940 GWh per metus;

(17)  2009 m. kovo 22 d. padarytame 1 papildyme nustatyta, kad 2009 m. bus taikoma 225 RON/MWh kaina; 2 papildyme (data nežinoma) nustatyta, kad 2009 m. bus taikoma 225 RON/MWh kaina, o nuo 2010 m. visu sutarties galiojimo laikotarpiu kainą nustatinės ANRE; 2009 m. rugpjūčio 7 d. padarytame 3 papildyme nustatyta, kad 2009 m. bus taikoma 230 RON/MWh kaina; 2010 m. vasario 19 d. padarytame 4 papildyme nustatyta, kad 2010 m. sausio 1 d. – kovo 31 d. bus taikoma 230 RON/MWh kaina; 2010 m. kovo 30 d. padarytame 5 papildyme nustatyta, kad 2010 m. balandžio 1 d. – gruodžio 31 d. bus taikoma 230 RON/MWh kaina; 2010 m. gruodžio 31 d. padarytame 6 papildyme nustatyta tokia pati kaina kaip ir 5 papildyme (230 RON/MWh iki 2011 m. sausio 31 d.); 2011 m. vasario 1 d. padarytame 7 papildyme nustatyta, kad 2011 m. vasario 1 d. – gruodžio 31 d. bus taikoma 235 RON/MWh kaina; 2011 m. rugsėjo 22 d. padarytų 8 papildymų pirminėje sutartyje nustatytas pradinis tiekėjas Termoelectrica pakeistas įmone SC de Producere a Energieie Electrice si Termice Electrocentrale Paroseni SA.

(18)  Žr. sutarties su Electrocentrale Deva 14 straipsnį.

(19)  Pradinė sutartinė kaina – 220,56 RON/MWh. 2009 m. rugpjūčio 1 d. padarytame 1 papildyme nustatyta, kad 2009 m. bus taikoma 234 RON/MWh kaina; 2010 m. sausio 2 d. padarytame 2 papildyme nustatyta, kad 2010 m. sausio 1 d. – birželio 30 d. bus taikoma 225,7 RON/MWh kaina; 2010 m. vasario 11 d. padarytame 3 papildyme nustatyta, kad 2010 m. sausio 1 d. – kovo 31 d. bus taikoma 234 RON/MWh kaina; 2010 m. balandžio 1 d. padarytame 4 papildyme nustatyta, kad 2010 m. balandžio 1 d. – gruodžio 31 d. bus taikoma 234 RON/MWh kaina; 2011 m. vasario 1 d. padarytame 5 papildyme nustatyta, kad 2011 m. vasario 1 d. – gruodžio 31 d. bus taikoma 234 RON/MWh kaina.

(20)  Su Termoelectrica susiję atvejai: 2009 m. kovo 20 d. padarytas 1 papildymas, kuriame 2009 m. taikytina kaina nustatyta remiantis ANRE sprendimu; 2009 m. birželio 1 d. padarytame 2 papildyme nustatyta 2009 m. taikytina kaina ir nurodyta, kad nuo 2010 m. sutartinę kainą Paroseni elektrinei nustatinės ANRE.

Su Electrocentrale Deva susijęs atvejis: 2009 m. sausio 7 d. padarytame 2 papildyme kaina pakeista remiantis ANRE sprendimu.

(21)  Su Termoelectrica susiję atvejai: 2009 m. rugpjūčio 1 d. padarytas 3 papildymas pagrįstas 2009 m. liepos 31 d. raštu Nr. II/11096, patvirtintu valstybės sekretoriaus Ekonomikos ir prekybos ministerijoje, šiame papildyme nustatyta 2009 m. taikytina kaina; 2010 m. vasario 11 d. padarytas 4 papildymas pagrįstas 2010 m. vasario 11 d. raštu Nr. II/11672, patvirtintu Ekonomikos ir prekybos ministro, šiame papildyme nustatyta 2010 m. sausio 1 d. – kovo 31 d. taikytina kaina; 2010 m. balandžio 1 d. padarytas 5 papildymas pagrįstas 2010 m. kovo 29 d. raštu Nr. II/11877, patvirtintu Ekonomikos ir prekybos ministro, šiame papildyme nustatyta 2010 m. balandžio 1 d. – gruodžio 31 d. taikytina kaina; 2011 m. sausio 1 d. padarytas 6 papildymas pagrįstas tuo pačiu 2010 m. kovo 29 d. raštu Nr. II/11877, patvirtintu Ekonomikos ir prekybos ministro, šiame papildyme 2011 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d. palikta galioti ta pati kaina; 2011 m. vasario 1 d. padarytas 7 papildymas pagrįstas 2011 m. sausio 21 d. raštu Nr. 6547, patvirtintu Ekonomikos ir prekybos ministro, šiame papildyme nustatyta 2011 m. vasario 1 d. – gruodžio 31 d. taikytina kaina.

Su Electrocentrale Deva susiję atvejai: 2009 m. rugpjūčio 1 d. padarytas 1 papildymas pagrįstas 2009 m. liepos 31 d. raštu Nr. II/11096, patvirtintu valstybės sekretoriaus Ekonomikos ir prekybos ministerijoje, šiame papildyme nustatyta 2009 m. taikytina kaina; 2010 m. vasario 11 d. padarytas 3 papildymas pagrįstas 2010 m. vasario 11 d. raštu Nr. II/11674, patvirtintu Ekonomikos ir prekybos ministro, šiame papildyme nustatyta 2010 m. sausio 1 d. – kovo 31 d. taikytina kaina; 2010 m. balandžio 1 d. padarytas 4 papildymas pagrįstas 2010 m. kovo 29 d. raštu Nr. II/11878, patvirtintu Ekonomikos ir prekybos ministro, šiame papildyme nustatyta 2010 m. balandžio 1 d. – gruodžio 31 d. taikytina kaina; 2011 m. vasario 1 d. padarytas 5 papildymas pagrįstas 2011 m. sausio 21 d. raštu Nr. 6547, patvirtintu Ekonomikos ir prekybos ministro, šiame papildyme nustatyta 2011 m. vasario 1 d. – gruodžio 31 d. taikytina kaina.

(22)  Remiantis 2013 m. rugsėjo 11 d. ir 2015 m. vasario 20 d. Rumunijos pateikta informacija, pagal nagrinėjamas sutartis elektros energijos tiekimas baigtas 2011 m. pabaigoje. Taigi 2012 m. elektros energija nebuvo tiekiama.

(23)  OPCOM administruoja tik nuo 2011 m. liepos mėn.

(24)  2014 m. kovo 5 d. Komisijos sprendimas, pagal Sutarties 102 straipsnį priimtas byloje AT.39984 Romanian Power Exchange/OPCOM, kuriuo pagal 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003 1 4, p. 1) 7 straipsnį nustatomos baudos.

(25)  Šiame duomenų rinkinyje buvo tokia informacija: pardavėjo ir pirkėjo tapatybė, sutarties pobūdis, įsigaliojimo data, galiojimo pabaigos data, taip pat tiekiamas kiekis ir tiekimo pobūdis, 2009–2011 m. laikotarpio metiniai svertiniai kainų vidurkiai.

(26)  2012 m. balandžio 25 d. Komisijos sprendimai C(2012) 2516 final dėl bylos SA.33623 (OL C 189, 2012 6 29, p. 3), C(2012) 2517 final dėl bylos SA.33624 (OL C 268, 2012 9 5, p. 21), C(2012) 2542 final dėl bylos SA.33451 (OL C 395, 2012 12 20, p. 5) ir C(2012) 2556 final dėl bylos SA.33581 (OL C 395, 2012 12 20, p. 34).

(27)  2014 m. rugsėjo 3 d. Rumunijos pateikta informacija.

(28)  2015 m. vasario 20 d. Rumunijos pateikta informacija.

(29)  Paskelbta 2011 m. spalio 4 d. Oficialiajame leidinyje Nr. 700.

(30)  Likvidavimas patvirtintas 2012 m. kovo 12 d. visuotino akcininkų susirinkimo sprendimu.

(31)  Žr. 27 išnašą.

(32)  Skelbiama tik rumunų kalba adresu http://www.euroinsol.eu/uploads/Raport%2059%20Hidro%20v11.pdf, p. 213.

(33)  2013 m. rugsėjo 11 d. Rumunijos pateikta informacija.

(34)  Žr. 2013 m. rugsėjo 11 d. Rumunijos pateiktos informacijos 1 priedą.

(35)  Nagrinėjamos sutarties su Termoelectrica atveju.

(36)  Nagrinėjamos sutarties su Electrocentrale Deva atveju.

(37)  Pvz., žr. 1991 m. kovo 21 d. Sprendimo Italija prieš Komisiją (ALFA Romeo), C-305/89, Rink. p. I-1603, 18 ir 19 punktus; 1998 m. balandžio 30 d. Sprendimo Cityflyer Express prieš Komisiją, T-16/96, Rink. p. II-757, 51 punktą; 1999 m. sausio 21 d. Sprendimo sujungtose bylose Neue Maxhütte Stahlwerke ir Lech-Stahlwerke prieš Komisiją, T-129/95, T-2/96 ir T-97/96, Rink. p. II-17, 104 punktą; 2012 m. vasario 28 d. Sprendimo sujungtose bylose Land Burgenland ir Austrija prieš Komisiją, T-268/08 ir T-281/08, Rink. p. II-0000, 48 punktą.

(38)  Teismo paskirto įmonės Hidroelectrica administratoriaus ataskaitos skelbiamos adresu http://www.euroinsol.eu/uploads/Raport%2059%20Hidro%20v11.pdf, p. 212 (tik rumunų kalba).

(39)  2002 m. gegužės 16 d. Sprendimas Prancūzijos Respublika prieš Komisiją (Stardust Marine), C-482/99, Rink. p. I-4397.

(40)  Sprendimo Alzetta 141–147 punktai; Sprendimas Altmark Trans.

(41)  1993 m. balandžio 28 d. Sprendimo Italija prieš Komisiją, C-364/90, Rink. p. I-2097, 20 punktas.

(42)  Žr. 1973 m. liepos 12 d. Sprendimo Komisija prieš Vokietiją, C-70/72, Rink. p. 813, 13 punktą.

(43)  Žr. 1994 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo sujungtose bylose Ispanija prieš Komisiją, C-278/92, C-279/92 ir C-280/92, Rink. p. I-4103, 75 punktą.

(44)  Žr. 1999 m. birželio 17 d. Sprendimo Belgija prieš Komisiją, C-75/97, Rink. p. I-030671, 64 ir 65 punktus.

(45)  1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 659/1999, nustatantis išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (OL L 83, 1999 3 27, p. 1).

(46)  Elektros energijos tiekimas nutrauktas dar prieš tai, kai teismo paskirtas įmonės Hidroelectrica administratorius 2012 m. rugpjūčio mėn. nutraukė nagrinėjamas sutartis.

(47)  2012 m. kovo 28 d. Sprendimo Ryanair prieš Komisiją, T-123/09, ES:T2012:164, 155–156 punktai; 2010 m. rugsėjo 13 d. Sprendimo Graikijos Respublika, Olimpiakes Aerogrammes AE ir Olimpiaki Aeroporia AE prieš Komisiją, T-415/05, T416/05 ir T-423/05, ES:T:2010:386, 135 punktas; 2013 m. birželio 13 d. Sprendimo Ryanair Ltd prieš Komisiją, C-287/12 P, ES:C2013:395, 101–107 punktai.

(48)  2004 m. balandžio 29 d. Sprendimo SMI, 277/00, Rink. p. I-4355, 85 punktas; 1986 m. sausio 15 d. Sprendimo Komisija prieš Belgiją, 52/84, 14 punktas; 1990 m. kovo 21 d. Sprendimo Tubemeuse, C-142/87, Rink. p. I-959, 60–62 punktai.

(49)  2012 m. gruodžio 11 d. Sprendimo Komisija prieš Ispaniją (Magefesa), C-610/10, 104 punktas ir cituojama teismų praktika.

(50)  2012 m. gruodžio 11 d. Sprendimo Komisija prieš Ispaniją (Magefesa), C-610/10, 106 punktas.

(51)  2004 m. balandžio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 794/2004, įgyvendinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 659/1999, nustatantį išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (OL L 140, 2004 4 30, p. 1), su vėlesniais pakeitimais.


PRIEDAS

EKONOMINIO PRANAŠUMO VERTINIMAS. EKONOMETRINĖ ANALIZĖ

Ekonometrinės analizės pagrindimas ir aprašymas

Komisijos atliktos ekonometrinės analizės tikslas – nustatyti nagrinėjamų sutarčių lyginamąsias kainas, kurios būtų gautos atlikus duomenų rinkinyje pateiktų nenagrinėjamų sutarčių regresinę analizę naudojant šių sutarčių elementus. Pirmame etape regresinė analizė leidžia sudaryti lyginamąją kainą kaip duomenų rinkinyje pateiktų sutarčių elementų funkciją (imtimi grindžiamos prognozės). Antrame etape regresinės analizės rezultatai naudojami nagrinėjamų sutarčių lyginamajai kainai prognozuoti atsižvelgiant į tų sutarčių elementus (imtimi negrindžiamos prognozės). Atliekant regresinę analizę duomenų rinkinyje pateiktų sutarčių kainų svyravimas aiškinamas naudojant šiuos elementus: įsigytą kiekį ir fiktyvius metų duomenis (angl. year dummies) (1).

Ekonometrinė analizė grindžiama principu, kad nustatant kainą remiamasi keletu veiksnių, pavyzdžiui, kiekiais. Būtų klaidinga lyginti skirtingų sutarčių kainas neatsižvelgiant į šiuos veiksnius. Todėl šios kiekybinės analizės esminis teiginys yra tai, kad atsižvelgus į kai kuriuos išorės veiksnius, skirtingų sutarčių kainos tampa labiau palyginamos. Netaikant normalizavimo, prasmingai palyginti būtų galima tik visiškai identiškas sutartis.

Šia empirine analize nesiekiama įvertinti priežastinio kainų ir kai kurių išorės veiksnių ryšio. Pavyzdžiui, vertinant priežastinį kai kurių veiksnių ir kainų ryšį reikėtų atsižvelgti į endogeniškumo riziką, t. y. riziką, kad priežastiniam kintamajam (pvz., kiekiams) įtaką daro aiškinamas kintamasis (pvz., kaina) dėl praleistų kintamųjų arba dėl vienalaikiškumo paklaidos. Kiekybinės analizės tikslas yra normalizuoti skirtingų sutarčių kainas, kad jas būtų galima palyginti vieną su kita. Šis normalizavimas reikalingas tuo atveju, kai nėra visiškai identiškų sutarčių ir tiekimo charakteristikų.

Atliekant regresinę analizę fiksuojamos svarbiausios aptariamų dvišalių sutarčių savybės:

įtraukus kiekio kintamąjį į regresiją fiksuojama, kad kainos iš principo mažesnės, kai perkamas kiekis yra didesnis (2),

įtraukus fiktyvius metų duomenis fiksuojamas laiko aspektas ir galimas rinkos sąlygų pasikeitimas skirtingais metais.

Kalbant apie empirinės analizės pirmą etapą, duomenų rinkinyje pateiktų sutarčių regresinės analizės rezultatai pateikti 1 lentelėje.

Kalbant apie empirinės analizės antrą etapą, Komisija nustatė kiekvienų metų lyginamąją kainą ir tuomet testavo sutarčių statusą, lygindama su šia lyginamąja kaina, kad galėtų padaryti išvadą, ar Hidroelectrica nustatytos kainos buvo mažesnės, ar didesnės už sumodeliuotą lyginamąją kainą. Toliau išsamiai aprašoma metodika, naudota nustatant lyginamąją kainą:

 

visų pirma, kiekvienos nagrinėjamos sutarties atveju, taikant regresiją ir sutarčių elementus apskaičiuojama ar, ir kiek daug, faktinė kaina kiekvienais metais nukrypsta nuo atitinkamos lyginamosios kainos;

 

antra, nustatoma labiausiai nuo kainos nukrypusi sutartis (MUD) (3); tai duomenų rinkinyje pateikta sutartis, kurioje nustatyta kaina yra labiausiai nukrypusi (viršijanti) nuo atitinkamos lyginamosios kainos (absoliučiąja verte). MUD pasirinkimas, kuris rodo nuokrypį nuo pagrindinio lyginamosios kainos įverčio ir kartu yra konservatyvi priemonė, yra pateisinamas; pirma, remiantis ekonometriniu modeliu negalima paaiškinti 100 % duomenų rinkinyje nustatytų kainų, o vienintelis lyginamosios kainos įvertis pateikiamas pasikliaujamojo intervalo ribose ir jo paklaida – didesnė arba mažesnė už įvertį; antra, realioje rinkoje egzistuoja kainos svyravimai, palyginti su vienintele galima kaina; MUD, kuri yra iš rinkos sąlygomis sudarytų sutarčių (žr. 42–45 konstatuojamąsias dalis), suteikia kiekybinės informacijos apie galimą tokių svyravimų lygį ir apskaičiuotos lyginamosios kainos rinkos sąlygomis grindžiamas ribas;

 

trečia, kainos skirtumas, palyginti su MUD sutartimi, naudojamas, kad būtų atskirtos lyginamąją kainą viršijančios nustatytos kainos, nuo lyginamosios kainos nesiekiančių sutarčių kainų:

jei nustatyta sutarties kaina viršija atitinkamą lyginamąją kainą ir jei šios sutarties kainos skirtumas yra didesnis negu MUD kainos skirtumas (4), tuomet ši sutartis laikoma prima facie neatitinkančia rinkos sąlygų,

priešingu atveju sutartis turėtų būti laikoma atitinkančia rinkos sąlygas;

Toliau pateikiamoje lentelėje nurodomi išsamūs duomenų rinkinio regresinės analizės rezultatai. Regresija paaiškina 36 % duomenų skirtumų. Tolesnėje lentelėje pateikti koeficiento įverčiai naudojami antrame etape, kad būtų numatyta nagrinėjamų sutarčių lyginamoji kaina (imtimi negrindžiamos prognozės), darant prielaidą, kad jos irgi būtų mažmeninės prekybos sutartys, kaip duomenų rinkinyje pateiktos sutartys.

Ekonometrinės analizės rezultatai

1 lentelė

Regresinė analizė

Source

SS

df

MS

 

Number of obs

=

137

F(5,131)

=

14,73

Prob > F

=

0,0000

R-squared

=

0,3598

Adj R-squared

=

0,3354

Root MSE

=

23,937

Model

4218,7868

5

8436,95736

Residual

75057,7748

131

572,960113

Total

117242,562

136

862,077659


Average price RON ~ h

Coef.

Std. Err.

t

P > |t|

[95 % Conf. Interval]

Annual quantity GWh

– ,0114518

,0078662

– 1,46

0,148

– ,027013

,0041094

year

 

 

 

 

 

 

2008

26,39286

6,212094

4,25

0,000

14,10385

38,68186

2009

44,00499

6,668892

6,60

0,000

30,81234

57,19765

2010

32,16928

6,525077

4,93

0,000

19,26112

45,07744

2011

49,21547

6,458884

7,62

0,000

36,43826

61,99268

_cons

153,9978

5,159037

29,85

0,000

143,792

164,2036

Tolesnėse lentelėse nurodomi empirinės analizės, kuri taiko 1 lentelėje nurodytą regresinę analizę, kai kiekvienais metais MUD pasirenkama pagal kiekvienos sutarties apskaičiuotos kainos ir jos atitinkamos nustatytos kainos skirtumą (išreikštą RON/MWh), rezultatai. 2 ir 3 lentelėse nurodyti kiekvienų metų (t. y. 2009–2011 m.) Hidroelectrica sutartyse nurodytų pirkimo kainų ir dviems nagrinėjamoms bendrovėms sumodeliuotų lyginamųjų kainų skirtumai.

2009 m. MUD sutarties, t. y. duomenų rinkinyje pateiktos sutarties, kurios nustatyta kaina ir jos atitinkama apskaičiuota kaina skiriasi labiausiai, apskaičiuotas kainos skirtumas buvo 69,73 RON/MWh. Nė vienos iš dviejų sutarčių tarp Hidroelectrica ir Termoelectrica ir Electrocentrale Deva atveju nustatyta kaina apskaičiuotos kainos neviršijo daugiau kaip 69,73 RON/MWh (žr. 2 lentelę).

2010 m. apskaičiuotas MUD sutarties kainos skirtumas buvo 45,36 RON/MWh. Abiejų sutarčių tarp Hidroelectrica ir Termoelectrica ir Electrocentrale Deva atveju nustatyta kaina apskaičiuotą kainą viršijo daugiau kaip 45,36 RON/MWh, t. y. 53,05 RON/MWh skirtumas sutarties su Termoelectrica atveju ir 51,37 RON/MWh skirtumas sutarties su Electrocentrale Deva atveju (žr. 2 lentelę).

2011 m. apskaičiuotas MUD sutarties kainos skirtumas buvo 30,12 RON/MWh. Dviejų sutarčių tarp Hidroelectrica ir Termoelectrica ir atitinkamai tarp Hidroelectrica ir Electrocentrale Deva atveju nustatyta kaina apskaičiuotą kainą viršijo daugiau kaip 30,12 RON/MWh, t. y. 38,62 RON/MWh skirtumas sutarties su Termoelectrica atveju ir 32,64 RON/MWh skirtumas sutarties su Electrocentrale Deva atveju (žr. 2 lentelę).

2 lentelė

Atitinkamo 2009–2011 m. laikotarpio sutarčių analizė

(RON/MWh)

TERMOELECTRICA

2009 m.

2010 m.

2011 m.

Nustatyta kaina (NK)

227,40

230,00

234,40

Prognozuota kaina (PK)

187,69

176,95

195,78

Skirtumas (NK – PK)

39,71

53,05

38,62

MUD

69,73

45,36

30,12

Nustatytos kainos ir prognozuotos kainos skirtumas + MUD

< MUD

7,69

8,50

ELECTROCENTRALE DEVA

2009 m.

2010 m.

2011 m.

Nustatyta kaina (NK)

230,20

234,00

234,00

Prognozuota kaina (PK)

192,28

182,63

201,54

Skirtumas (NK – PK)

37,92

51,37

32,46

MUD

69,73

45,36

30,12

Nustatytos kainos ir prognozuotos kainos skirtumas + MUD

< MUD

6,01

2,34

Pirmiau nurodyti rezultatai rodo, kad 2010 ir 2011 m. bendrovės Hidroelectrica bendrovėms Termoelectrica ir Electrocentrale Deva mokėtos kainos viršija pagrįstas lyginamąsias kainas, nustatytas pagal duomenų rinkinyje pateiktas sutartis. Tačiau čia lyginamos mažmeninės sutartys (visos duomenų rinkinyje pateiktos sutartys) ir didmeninės sutartys tarp Hidroelectrica ir Electrocentrale Deva ir Termoelectrica. Kitaip tariant, į sumodeliuotas lyginamąsias kainas įtrauktos mažmeninės prekybos išlaidos, kurių abi sutartys nepatyrė, todėl sumodeliuotos lyginamosios kainos yra didesnės už atitinkamas didmenines kainas. Todėl tam, kad būtų užfiksuotas šis skirtumas, būtina iš absoliučiosios MUD vertės atimti 5 % mažmeninę maržą (5). Toliau pateikiamoje lentelėje nurodyti rezultatai, kurie dar kartą patvirtina, kad 2010 ir 2011 m. dviejų tiekėjų kainos viršijo rinkos kainas.

3 lentelė

Atitinkamo 2009–2011 m. laikotarpio sutarčių analizė taikant 5 % mažmeninės maržos sumažinimą

(RON/MWh)

TERMOELECTRICA

2009 m.

2010 m.

2011 m.

Nustatyta kaina (NK)

227,40

230,00

234,40

Prognozuota kaina (PK)

187,69

176,95

195,78

Skirtumas (NK – PK)

39,71

53,05

38,62

MUD

69,73

45,36

30,12

Nustatytos kainos ir ((prognozuotos kainos + MUD) – 5 %) skirtumas

< MUD

18,81

19,80

ELECTROCENTRALE DEVA

2009 m.

2010 m.

2011 m.

Nustatyta kaina (NK)

230,20

234,00

234,00

Prognozuota kaina (PK)

192,28

182,63

201,54

Skirtumas (NK – PK)

37,92

51,37

32,46

MUD

69,73

45,36

30,12

Nustatytos kainos ir ((prognozuotos kainos + MUD) – 5 %) skirtumas

< MUD

17,41

13,92

Daroma išvada, kad iš ekonometrinės analizės rezultatų matyti, kad sutartinės Termoelectrica ir Electrocentrale Deva kainos viršijo rinkos kainas. Tačiau atsižvelgiant į platų neapibrėžtumo intervalą, kuris modelyje neatsispindi, ekonometrinę analizę turi papildyti papildoma ekonominė informacija apie tai, ar Hidroelectrica elgesys atitinka rinkos sąlygas, ir (arba) kiti sutarčių duomenys.


(1)  Kintamieji sutarties trukmė ir duomenų rinkinyje apibrėžtas pirkėjo vartojimo profilis neįtraukti, nes jie nėra statistiškai reikšmingi.

(2)  Pirminio duomenų apdorojimo metu atmesti trejų metų duomenys apie sutartis, atitinkančias ALRO grupės vidaus pardavimo sutartis 2009–2011 m., nes tikėtina, kad jos atspindi kitas rinkos sąlygas, nei tos, kurios dominuoja vykstant deryboms dėl dvišalių sutarčių tarp tiekėjo ir nepriklausomo pirkėjo, kurios šiuo atveju yra dėmesio centre.

(3)  Regresija atlikta remiantis 137 pastabomis apie atskirų sutarčių duomenis 2009–2011 m. laikotarpiu.

(4)  Pradinė 2011 m. MUD atitinka OMV Petrom grupės vidaus pardavimo sutartis. Kadangi tikėtina, jog grupės vidaus pardavimo sutartys, kaip, pavyzdžiui. Alro (žr. 2 išnašą), atspindi kitas rinkos sąlygas, nei tos, kurios dominuoja vykstant deryboms dėl dvišalių sutarčių tarp tiekėjo ir nepriklausomo pirkėjo, kurios šiuo atveju yra dėmesio centre, vietoj jų naudojama MUD.

(5)  Remiantis verslininko maržos Rumunijoje medianine verte. „KPMG Report for Energy Holdings“, 2014 m. gegužės mėn., 3 priedas, p. 53.


Top