24.3.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 78/40

(1)

Direktyvos 2008/105/EB 8b straipsnio 1 dalyje numatyta sudaryti stebėjimo sąrašą, pradžioje susidėsiantį iš daugiausia 10 medžiagų arba medžiagų grupių, kurių Sąjungos mastu vykdomos stebėsenos duomenys turi būti renkami siekiant jais pagrįsti būsimą medžiagų prioritetiškumą, nustatomą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB (2) 16 straipsnio 2 dalį. Sąraše turėtų būti nurodomos stebėsenos terpės ir galimi analizės metodai, dėl kurių nepatiriama per didelių išlaidų;

(2)

Direktyvos 2008/105/EB 8b straipsnyje, inter alia, nustatytos į stebėjimo sąrašą įtrauktų medžiagų stebėsenos, valstybių narių atliekamos stebėsenos rezultatų ataskaitų teikimo ir sąrašo atnaujinimo sąlygos ir tvarka;

(3)

į stebėjimo sąrašą įtraukiamos medžiagos turėtų būti atrenkamos iš tų medžiagų, kurios, remiantis turima informacija, Sąjungos lygmeniu gali kelti didelę grėsmę vandens aplinkai arba per ją, tačiau nepakanka jų stebėsenos duomenų, kad būtų galima padaryti išvadą apie keliamą faktinę grėsmę. Derėtų apsvarstyti galimybę į stebėjimo sąrašą įtraukti daugelyje valstybių narių naudojamas ir į vandens aplinką išleidžiamas itin toksiškas medžiagas, kurių stebėsena nevykdoma arba vykdoma retai. Atrenkant medžiagas derėtų atsižvelgti į informaciją, nurodytą Direktyvos 2008/105/EB 8b straipsnio 1 dalies a–e punktuose, ypač daug dėmesio skiriant naujiems teršalams;

(4)

vykdant į stebėjimo sąrašą įtrauktų medžiagų stebėseną turėtų būti gaunama kokybiškų duomenų apie jų koncentraciją vandens aplinkoje, kurie – atliekant atskirą peržiūrą pagal Direktyvos 2000/60/EB 16 straipsnio 4 dalį – būtų tinkami rizikos vertinimui, kuriuo remiantis nustatomos prioritetinės medžiagos, pagrįsti. Medžiagos, kurios, kaip nustatoma per tokią peržiūrą, kelia didelę grėsmę, galėtų būti įtraukiamos į prioritetinių medžiagų sąrašą. Kartu būtų nustatytas aplinkos kokybės standartas, kurio valstybės narės turėtų laikytis. Pasiūlymas įtraukti medžiagą į prioritetinių medžiagų sąrašą turėtų būti grindžiamas poveikio vertinimu;

(5)

pagal Direktyvos 2008/105/EB 8b straipsnio 1 dalį į pirmąjį stebėjimo sąrašą turėtų būti įtrauktas diklofenakas, 17-beta-estradiolis (E2) ir 17-alfa-etinilestradiolis (EE2), siekiant surinkti stebėsenos duomenis, kuriais remiantis būtų lengviau nustatyti atitinkamas tų medžiagų keliamos grėsmės šalinimo priemones. Į stebėjimo sąrašą taip pat turėtų būti įtrauktas estronas (E1), nes jis labai chemiškai susijęs su 17-beta-estradioliu ir yra jo skilimo produktas;

(6)

2014 m. Komisija surinko duomenų apie daugelį kitų medžiagų, kurios galėtų būti įtrauktos į stebėjimo sąrašą. Ji rėmėsi Direktyvos 2008/105/EB 8b straipsnio 1 dalyje nurodytais informacijos šaltiniais ir konsultavosi su valstybių narių ekspertais ir suinteresuotųjų subjektų grupėmis. Vykdyta eiliškumo nustatymo procedūra. Visų pirma nagrinėtos medžiagos, kurios per naujausią prioritetinių medžiagų peržiūrą vos nebuvo įtrauktos į prioritetinių medžiagų sąrašą, tačiau jų stebėsenos duomenų vis dar nepakanka didelei grėsmei patvirtinti. Be to, atsižvelgta į kelias kitas medžiagas, kurios, kaip nustatyta, yra potencialūs nauji teršalai ir apie kurias turima mažai stebėsenos duomenų arba tokie duomenys yra pasenę. Kiekvienos iš šių medžiagų keliama grėsmė įvertinta remiantis turima informacija apie jų pavojingumą ir jų poveikį aplinkai. Poveikis įvertintas pagal gamybos apimtį ir naudojimo mastą, atsižvelgiant į visus aktualius stebėsenos duomenis;

(7)

renkant duomenis apie medžiagas, įtrauktas į pradinį sąrašą, aptikta papildomų kai kurių iš šių medžiagų stebėsenos duomenų. Laikyta, kad pakanka turėti patikimų naujausių duomenų iš bent keturių valstybių narių, kad medžiagos nebūtų įtrauktos į stebėjimo sąrašą. Atmetus tas medžiagas, o kartu su jomis ir kai kurias kitas, dėl kurių toksiškumo ypač abejota, arba tas, kurių naudoti nebeketinama, nustatyta, kad aukščiausią vietą užima oksadiazonas, metiokarbas, 2,6-di-tert-butil-4-metilfenolis, trialatas, keturi neonikotinoidų grupės pesticidai, makrolidų grupės antibiotikas eritromicinas ir 2-etilheksil-4-metoksicinamatas. Todėl šios medžiagos turėtų būti įtrauktos į stebėjimo sąrašą, nurodant jų Cheminių medžiagų santrumpų tarnybos (CAS) numerį ir ES numerį. Taip pat nustatyta, kad didelę grėsmę gali kelti dar vienas neonikotinoidų grupės pesticidas ir du kiti makrolidų grupės antibiotikai. Pasiūlymas vienu metu į sąrašą įtraukti tokio paties veikimo būdo medžiagas grindžiamas dar ir tuo, kad jos gali turėtų adityvųjį poveikį. Neonikotinoidus, kaip ir makrolidų grupės antibiotikus, turėtų būti įmanoma tirti vienu metu, tad sąraše jie gali būti sugrupuoti;

(8)

pagal Direktyvos 2008/105/EB 8b straipsnio 1 dalį Komisija nustatė galimus pasiūlytų medžiagų analizės metodus. Metodo aptikimo riba turėtų būti bent ne mažesnė nei kiekvienos medžiagos prognozuojama poveikio nesukelianti koncentracija atitinkamoje terpėje. Jei, gavus naujos informacijos, tam tikrų medžiagų prognozuojama poveikio nesukelianti koncentracija būtų mažinama, galėtų būti sumažinta didžiausia priimtina metodo aptikimo riba, toms medžiagoms išliekant sąraše. Dėl analizės metodų neturėtų būti patiriama per didelių išlaidų;

(9)

kad rezultatus būtų galima palyginti, visos medžiagos turėtų būti stebimos visame vandens mėginyje. Vis dėlto būtų tikslinga 2-etilheksil-4-metoksicinamatą stebėti ir skendinčiose kietosiose dalelėse ar nuosėdose, nes jis linkęs atsiskirti į šią terpę;

(10)

šiame sprendime numatytos priemonės atitinka pagal Direktyvos 2000/60/EB 21 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,