Back to EUR-Lex homepage

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search
You are here

Document 32014R1222

2014 m. spalio 8 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1222/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES nuostatos dėl metodikos, skirtos pasaulinės sisteminės svarbos įstaigoms nustatyti ir pasaulinės sisteminės svarbos įstaigų pakategorėms apibrėžti, nustatymo techninių reguliavimo standartų Tekstas svarbus EEE

OJ L 330, 15.11.2014, p. 27–36 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

Legal status of the document In force: This act has been changed. Current consolidated version: 01/12/2021

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_del/2014/1222/oj

15.11.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 330/27

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1222/2014

2014 m. spalio 8 d.

kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES nuostatos dėl metodikos, skirtos pasaulinės sisteminės svarbos įstaigoms nustatyti ir pasaulinės sisteminės svarbos įstaigų pakategorėms apibrėžti, nustatymo techninių reguliavimo standartų

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (1), visų pirma į jos 131 straipsnio 18 dalį,

kadangi:

(1)

Direktyva 2013/36/ES valstybių narių kompetentingos arba paskirtosios valdžios institucijos įgaliojamos pasaulinėms sisteminės svarbos įstaigoms (G-SII) nustatyti griežtesnius nuosavų lėšų reikalavimus, kad būtų padengta didesnė rizika, kurią G-SII kelia finansų sistemai, ir atsvertas galimas jų įsipareigojimų nevykdymo poveikis mokesčių mokėtojams. Toje direktyvoje apibrėžti tam tikri pagrindiniai G-SII nustatymo ir jų priskyrimo prie pakategorių pagal jų sisteminę svarbą metodikos principai. Atsižvelgiant į priskyrimą prie tam tikros pakategorės, įstaigoms bus taikomas papildomas bendro 1 lygio nuosavo kapitalo reikalavimas – G-SII rezervas. Ši G-SII nustatymo ir priskyrimo metodika grindžiama penkiomis kategorijomis, kuriomis įvertinama banko sisteminė svarba pasaulinei finansų rinkai, ir toliau išsamiai apibūdinama šiame reglamente;

(2)

siekiant vadovautis Direktyvos 2013/36/ES požiūriu, šiame reglamente turėtų būti atsižvelgiama į Bazelio bankų priežiūros komiteto pasaulinės sisteminės svarbos bankų vertinimo metodikos ir griežtesnio nuostolių padengimo reikalavimo nustatymo standartus, kurie grindžiami Finansinio stabilumo tarybos pagal ataskaitą „Sisteminės svarbos finansų įstaigų keliamos neatsakingo elgesio rizikos mažinimas. FST rekomendacijos ir tvarkaraštis“ nustatyta pasaulinės sisteminės svarbos finansų įstaigų sistema;

(3)

Direktyvoje 2013/36/ES aiškiai nurodyta, kad nustatymo ir priskyrimo metodika suderinama visose valstybėse narėse taikant vienodus ir skaidrius parametrus, skirtus bendram subjekto balui nustatyti, kad būtų galima įvertinti jo sisteminę svarbą. Siekiant užtikrinti, kad į imtį būtų įtraukti tiek Sąjungos, tiek veiklos leidimą trečiosiose šalyse gavę bankai ir bankų grupės, kuriais naudojamasi kaip etalonu pasaulinei finansų sistemai atspindėti, visoje Sąjungoje būtų vienodi, tokią imtį turėtų nustatyti Europos bankininkystės institucija (EBI). Priežiūriniu sprendimu grindžiamos šios imties išimtys ir papildymai turėtų būti parenkami griežtai, siekiant užtikrinti imties, kaip atskaitos pagrindo, funkciją ir neturėtų būti grindžiami kitais pagrindais;

(4)

G-SII nustatymo procesas turėtų būti grindžiamas palyginamais duomenimis, taip pat reikėtų atsižvelgti į tai, kad įstaigoms turėtų būti aišku, ar ir kokia rezervo reikalavimo suma joms bus taikoma, todėl į metodiką turėtų būti įtraukti šio proceso terminai ir tvarka. Tačiau G-SII nustatymas turėtų būti grindžiamas naujausiais duomenimis apie atrinktas dideles pasaulines bankų grupes, iš kurių kai kurioms išduotas veiklos leidimas trečiosiose šalyse, todėl reikalingus duomenis bus galima gauti ne anksčiau kaip antrąjį kiekvienų metų pusmetį. Kad įstaigos galėtų laikytis su savo, kaip G-SII, statusu susijusių reikalavimų, rezervo reikalavimas turėtų būti pradėtas taikyti praėjus maždaug metams nuo įstaigos pripažinimo G-SII;

(5)

Direktyvoje 2013/36/ES nustatomos penkios iš kiekybinių rodiklių sudarytos kategorijos, kuriomis įvertinama sisteminė svarba. Siekiant sumažinti įstaigoms ir valdžios institucijoms tenkančią administracinę naštą, šios kategorijos atitinka Bazelio bankų priežiūros komiteto taikomas kategorijas. Toliau apibrėžiant kiekybinius rodiklius šiame reglamente turėtų būti vadovaujamasi tuo pačiu požiūriu. Rodikliai turėtų būti parenkami taip, kad atspindėtų įvairius galimo neigiamo subjekto įsipareigojimų ir jo esminių funkcijų nevykdymo išorės poveikio finansų sistemos stabilumui aspektus. Sisteminės svarbos vertinimo atskaitos sistema turėtų būti pasaulinės finansų rinkos ir pasaulio ekonomika;

(6)

siekiant nustatyti tikslią G-SII nustatymo ir jų priskyrimo prie pakategorių metodiką pagal Direktyvoje 2013/36/ES nustatytas pagrindines taisykles, svarbu aiškiai apibrėžti sąvokas „atitinkamas subjektas“, „rodiklio vertė“, „daliklis“ ir „ribinis balas“, jas apibrėžiant šio reglamento tikslais;

(7)

kiekvienos bankų grupės sisteminė svarba, įvertinta konsoliduotai taikant rodiklius, turėtų būti išreiškiama atskiru bendru tam tikrų metų balu, kuriuo nustatoma jos pozicija kitų imties subjektų atžvilgiu. Remiantis šiuo bendru balu, bankai turėtų būti nustatyti kaip G-SII ir priskirti prie pakategorių, kurioms bus taikomi skirtingi kapitalo rezervo reikalavimai. Skaičiuojant balą, kuris bus kategorijos balų vidurkis, kiekvienai iš penkių kategorijų turėtų būti taikomas 20 % svertinis rodiklis. Skaičiuojant bendrą balą pakeičiamumo kategorijai turėtų būti taikoma viršutinė riba, nes, remiantis duomenų iki 2013 m. (įskaitant 2013 m.) analize, paaiškėjo, kad ši kategorija daro neproporcingai didelį poveikį bankų, teikiančių daugiausia mokėjimo, finansinių priemonių emisijos platinimo ir turto saugojimo paslaugų, balams;

(8)

atitinkamos valdžios institucijos turėtų turėti galimybę priimti patikimą priežiūrinį sprendimą ir juo perkelti G-SII iš žemesnės pakategorės į aukštesnę pakategorę arba nustatyti, kad subjektas, kurio bendras balas yra žemesnis už žemiausios pakategorės ribinį balą, yra G-SII. Kadangi tokiu nustatymu, kai priimamas priežiūrinis sprendimas, ir nuolatinio vertinimo balais procesu siekiama to paties tikslo, šio sprendimo pagrindimo kriterijus taip pat turėtų būti pagal Bazelio bankų priežiūros komiteto taikomą metodiką nustatyta banko sisteminė svarba pasaulinei finansų rinkai ir pasaulio ekonomikai. Banko įsipareigojimų nevykdymo rizika neturėtų būti laikoma kriterijumi, nes į ją jau atsižvelgta nustatant kitas rizikos ribojimo reikalavimus, inter alia, bendrą pagal riziką įvertintų pozicijų sumą ir, jeigu taikytina, kitus nuosavų lėšų reikalavimus, pavyzdžiui, sisteminės rizikos rezervą;

(9)

šis reglamentas grindžiamas techninių reguliavimo standartų projektais, kuriuos EBI pateikė Komisijai;

(10)

EIB dėl techninių reguliavimo standartų projektų, kuriais pagrįstas šis reglamentas, surengė atviras viešas konsultacijas, išnagrinėjo galimas susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė Suinteresuotųjų subjektų grupės, įsteigtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010 (2), 37 straipsnį, pateikti nuomonę;

(11)

šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2015 m. sausio 1 d., nes 2016 m. sausio 1 d. bus pradėtas taikyti ir laipsniškai įvedamas Direktyvos 2013/36/ES 131 straipsnio 4 dalyje nustatytas reikalavimas palaikyti G-SII rezervą. Todėl ir siekiant laiku informuoti institucijas apie joms taikomą G-SII rezervo reikalavimą bei suteikti pakankamai laiko padidinti reikiamą kapitalą, G-SII reikėtų nustatyti vėliausiai 2015 m. pradžioje;

(12)

pagal Direktyvos 2013/36/ES 162 straipsnio 5 dalies nuostatas G-SII rezervo reikalavimas turėtų būti laipsniškai nustatomas per trejus metus: pirmoji šio reikalavimo dalis, nurodyta Direktyvos 2013/36/ES 162 straipsnio 5 dalies a punkte, nuo 2016 m. sausio 1 d. turėtų būti taikoma toms G-SII, kurias atitinkamos valdžios institucijos, remdamosi iki 2014 m. liepos mėn. pasibaigusių finansinių metų duomenimis, nustatė 2015 m. pradžioje. Antroji G-SII rezervo reikalavimo dalis, nurodyta Direktyvos 2013/36/ES 162 straipsnio 5 dalies b punkte, nuo 2017 m. sausio 1 d. turėtų būti taikoma toms G-SII, kurias atitinkamos valdžios institucijos, remdamosi iki 2015 m. liepos mėn. pasibaigusių finansinių metų duomenimis, nustatė 2015 m. pabaigoje arba vėliausiai 2016 m. pradžioje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

Šiuo reglamentu nustatoma metodika, pagal kurią Direktyvos 2013/36/ES 131 straipsnio 1 dalyje nurodyta valstybės narės valdžios institucija (toliau – atitinkama valdžios institucija) konsoliduotai nustato, kad atitinkamas subjektas yra pasaulinės sisteminės svarbos įstaiga (G-SII), ir G-SII pakategorių apibrėžimo bei G-SII priskyrimo prie šių pakategorių remiantis jų sistemine svarba metodika, taip pat, kaip metodikos dalis, apibrėžiami nustatymui taikomi terminai ir naudojami duomenys.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamos šios apibrėžtys:

(1)   atitinkamas subjektas– ES patronuojančioji įstaiga, ES patronuojančioji finansų kontroliuojančioji bendrovė arba ES patronuojančioji mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė ar įstaiga, kuri nėra ES patronuojančiosios įstaigos, ES patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba ES patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės patronuojamoji įmonė;

(2)   rodiklio vertė– kiekvieno 6 straipsnyje nustatyto rodiklio ir kiekvieno atitinkamo imties subjekto atskira rodiklio vertė ir kiekvieno banko, gavusio veiklos leidimą trečiojoje šalyje, palyginama atskira vertė, viešai paskelbta pagal tarptautiniu mastu sutartus standartus;

(3)   daliklis– kiekvieno rodiklio bendra atitinkamų imties subjektų ir bankų, gavusių veiklos leidimą trečiosiose šalyse, rodiklio verčių suma;

(4)   ribinis balas– balo vertė, kuria remiantis nustatoma žemiausia riba ir ribos tarp penkių pakategorių, kaip apibrėžta Direktyvos 2013/36/ES 131 straipsnio 9 dalyje.

3 straipsnis

Bendri metodikos parametrai

1.   EBI, atsižvelgdama į tarptautiniu mastu sutartus standartus, visų pirma į Bazelio bankų priežiūros komiteto naudojamą imtį pasaulinės sisteminės svarbos bankams nustatyti, nustato įstaigų ar grupių, kurių rodiklių vertės apskaičiuojant balus turi būti naudojamos kaip pasaulio bankų sektorių atspindinčios orientacinės vertės, imtį ir iki kiekvienų metų liepos 31 d. praneša atitinkamoms valdžios institucijoms apie į imtį įtrauktus atitinkamus subjektus.

Šią imtį sudaro atitinkami subjektai ir bankai, gavę veiklos leidimą trečiosiose šalyse; į ją, remiantis bendra pozicijos suma, kaip apibrėžta 6 straipsnio 1 dalyje, įtraukiami 75 didžiausi subjektai, taip pat atitinkami subjektai, kurie buvo nustatyti kaip G-SII, ir trečiosiose šalyse veikiantys bankai, kurie praėjusiais metais buvo nustatyti kaip pasaulinės sisteminės svarbos bankai.

EBI, atsižvelgdama į tarptautiniu mastu sutartus standartus, įskaitant Bazelio bankų priežiūros komiteto naudojamą imtį, pašalina iš imties arba į ją įtraukia atitinkamus subjektus arba bankus, gavusius veiklos leidimą trečiosiose šalyse, jeigu ir tiek, kiek būtina siekiant užtikrinti tinkamą sisteminės svarbos įvertinimo atskaitos sistemą, atspindinčią pasaulines finansų rinkas ir pasaulio ekonomiką.

2.   Atitinkama valdžios institucija ne vėliau kaip iki kiekvienų metų liepos 31 d. praneša EBI kiekvieno atitinkamo subjekto, kurio pozicijos įvertinimas didesnis kaip 200 mlrd. EUR ir kuris jos jurisdikcijoje yra gavęs veiklos leidimą, rodiklių vertes. Atitinkama valdžios institucija užtikrina, kad rodiklių vertės būtų tokios pat, kokios pateiktos Bazelio bankų priežiūros komitetui ir to atitinkamo subjekto paskelbtos pagal Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 1030/2014 (3). Atitinkama valdžios institucija naudojasi tame dokumente nustatytais šablonais.

3.   EBI, remdamasi rodiklių vertėmis, kurias atitinkama valdžios institucija pranešė pagal šio straipsnio 2 dalį, ir atsižvelgdama į tarptautiniu mastu sutartus standartus, visų pirma į Bazelio bankų priežiūros komiteto paskelbtus tų metų daliklius, apskaičiuoja daliklius ir juos praneša atitinkamoms valdžios institucijoms. Rodiklio daliklis yra bendra visų atitinkamų imties subjektų ir bankų, gavusių veiklos leidimą trečiosiose šalyse, rodiklių verčių, apie kurias, kalbant apie atitinkamus subjektus, pranešta pagal 2 dalį ir kurias veiklos leidimą trečiosiose šalyse gavę bankai paskelbė atitinkamų metų liepos 31 d., suma.

4 straipsnis

Nustatymo procedūra

1.   Atitinkama valdžios institucija ne vėliau kaip iki kiekvienų metų gruodžio 15 d. apskaičiuoja atitinkamų jos jurisdikcijoje veiklos leidimą gavusių subjektų, įtrauktų į EBI praneštą imtį, balus. Jei atitinkama valdžios institucija, vadovaudamasi patikimu priežiūriniu sprendimu, pagal Direktyvos 2013/36/ES 131 straipsnio 10 dalies b punktą nustato, kad atitinkamas subjektas yra G-SII, ji ne vėliau kaip iki kiekvienų metų gruodžio 15 d. pateikia EBI išsamų rašytinį pareiškimą, kuriame paaiškina savo įvertinimo priežastis.

2.   Nustatymas, kad atitinkamas subjektas yra G-SII, ir jo priskyrimas prie pakategorės įsigalioja antrųjų metų, einančių po kalendorinių metų, kuriais pagal 3 straipsnį buvo nustatyti dalikliai, sausio 1 d.

5 straipsnis

G-SII nustatymas, balų nustatymas ir priskyrimas prie pakategorių

1.   Rodiklių vertės konsoliduotai grindžiamos atitinkamo subjekto praėjusių finansinių metų pabaigos praneštais duomenimis, o kalbant apie trečiosiose šalyse veiklos leidimus gavusius bankus – pagal tarptautiniu mastu sutartus standartus paskelbtais duomenimis. Atitinkamos valdžios institucijos gali naudotis atitinkamų subjektų, kurių finansiniai metai baigiasi birželio 30 d., rodiklių vertėmis, remdamosi jų pozicija gruodžio 31 d.

2.   Atitinkama valdžios institucija nustato kiekvieno atitinkamo imties subjekto balą, kuris skaičiuojamas kaip paprastas kategorijos balų vidurkis, atsižvelgiant į didžiausią 500 bazinių punktų kategorijos balą, skiriamą kategorijai, kuria įvertinamas pakeičiamumas. Kiekvienas kategorijos balas apskaičiuojamas kaip paprastas verčių, gautų padalijus kiekvieną tos kategorijos rodiklio vertę iš EBI paskelbto rodiklio daliklio, vidurkis. Balai išreiškiami baziniais punktais ir suapvalinami iki artimiausio sveikojo bazinio punkto.

3.   Žemiausias ribinis balas yra 130 bazinių punktų. Nustatomos tokios pakategorės:

a)

1 pakategorė, kurią sudaro balai nuo 130 iki 229 bazinių punktų;

b)

2 pakategorė, kurią sudaro balai nuo 230 iki 329 bazinių punktų;

c)

3 pakategorė, kurią sudaro balai nuo 330 iki 429 bazinių punktų;

d)

4 pakategorė, kurią sudaro balai nuo 430 iki 529 bazinių punktų;

e)

5 pakategorė, kurią sudaro balai nuo 530 iki 629 bazinių punktų.

4.   Atitinkama valdžios institucija nustato, kad atitinkamas subjektas yra G-SII, jeigu to subjekto balas yra lygus mažiausiam ribiniam balui arba už jį didesnis. Sprendimas nustatyti, kad atitinkamas subjektas yra G-SII, vadovaujantis patikimu priežiūriniu sprendimu pagal Direktyvos 2013/36/ES 131 straipsnio 10 dalies b punktą grindžiamas vertinimu, ar jo įsipareigojimų nevykdymas padarytų didelį neigiamą poveikį pasaulinei finansų rinkai ir pasaulio ekonomikai.

5.   Atitinkama valdžios institucija priskiria G-SII prie pakategorės pagal jos balą. Sprendimas perkelti G-SII iš žemesnės pakategorės į aukštesnę pakategorę vadovaujantis patikimu priežiūriniu sprendimu pagal Direktyvos 2013/36/ES 131 straipsnio 10 dalies b punktą grindžiamas vertinimu, ar jos įsipareigojimų nevykdymas padarytų didelį neigiamą poveikį pasaulinei finansų rinkai ir pasaulio ekonomikai.

6.   4 ir 5 dalyse nurodyti sprendimai gali būti pagrindžiami papildomais rodikliais, bet tai nėra rodikliai, rodantys atitinkamo subjekto įsipareigojimų nevykdymo tikimybę. Tokie sprendimai grindžiami tinkamai dokumentais pagrįsta ir patikrinama kiekybine ir kokybine informacija.

6 straipsnis

Rodikliai

1.   Kategoriją, kuria įvertinamas grupės dydis, sudaro vienas rodiklis – bendra grupės pozicijos suma, kaip išsamiau nurodyta priede.

2.   Kategoriją, kuria įvertinamas grupės ir finansų sistemos tarpusavio susietumas, sudaro visi toliau išvardyti rodikliai, kaip išsamiau nurodyta priede:

a)

finansų sistemos vidaus turtas;

b)

finansų sistemos vidaus įsipareigojimai;

c)

išleisti vertybiniai popieriai.

3.   Kategoriją, kuria įvertinamas grupės teikiamų paslaugų arba finansų infrastruktūros pakeičiamumas, sudaro visi toliau išvardyti rodikliai, kaip išsamiau nurodyta priede:

a)

saugojamas turtas;

b)

mokėjimo veikla;

c)

garantuoti sandoriai skolos ir nuosavybės vertybinių popierių rinkose.

4.   Kategoriją, kuria įvertinamas grupės veikos sudėtingumas, sudaro visi toliau išvardyti rodikliai, kaip išsamiau nurodyta priede:

a)

ne biržos išvestinių finansinių priemonių nominalioji suma;

b)

į tikrosios vertės, nustatytos pagal Komisijos reglamentą (ES) Nr. 1255/2012 (4), 3 lygį įtrauktas turtas;

c)

prekybos ir parduoti laikomi vertybiniai popieriai.

5.   Kategoriją, kuria įvertinama grupės vykdoma tarpvalstybinė veikla, sudaro toliau išvardyti rodikliai, kaip išsamiau nurodyta priede:

a)

kelioms jurisdikcijoms teikiami reikalavimai;

b)

kelioms jurisdikcijoms priklausantys įsipareigojimai.

6.   Jei duomenys pateikiami kitomis valiutomis nei euro, atitinkama valdžios institucija, atsižvelgdama į Europos Centrinio Banko paskelbtą gruodžio 31 d. taikomą valiutos keitimo kursą ir į tarptautinius standartus, taiko atitinkamą keitimo kursą. Dėl 3 dalies b punkte nurodyto mokėjimo veiklos rodiklio atitinkama valdžios institucija taiko vidutinį atitinkamų metų keitimo kursą.

7 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

Nukrypdama nuo 3 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos nuostatų, EBI iki 2015 m. sausio 14 d. apibrėžia imtį, skirtą nustatyti, kurie atitinkami subjektai 2014 m. buvo G-SII. Atitinkamos valdžios institucijos, remdamosi iki 2014 m. liepos mėn. pasibaigusių finansinių metų duomenimis, iki 2015 m. sausio 21 d. praneša EBI atitinkamų į tą imtį įtrauktų subjektų rodiklių vertes. Remdamasi šiomis rodiklių vertėmis, EBI iki 2015 m. sausio 30 d. apskaičiuoja 2014 m. daliklius. Remdamosi šiais dalikliais, atitinkamos valdžios institucijos nustato 2014 m. atitinkamų subjektų balus. Jos taip pat nustato G-SII ir jas priskiria prie pakategorių. Tuo pat metu atitinkama valdžios institucija praneša Komisijai, ESRV ir EBI apie nustatytas G-SII ir iki 2015 m. vasario 28 d. paskelbia 2014 m. G-SII pavadinimus ir jų balus.

Nukrypstant nuo 4 straipsnio 2 dalies nuostatų, nustatymas, kad atitinkamas subjektas yra G-SII, ir jo priskyrimas prie pakategorės remiantis 2014 m. balais įsigalioja 2016 m. sausio 1 d.

8 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2015 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2014 m. spalio 8 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1)  OL L 176, 2013 6 27, p. 338.

(2)  2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 12).

(3)  2014 m. rugsėjo 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1030/2014, kuriuo nustatomi techniniai įgyvendinimo standartai, susiję su vienoda verčių, kurios naudojamos pasaulinės sisteminės svarbos įstaigoms nustatyti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013, atskleidimo forma ir data (OL L 284, 2014 9 30, p. 14).

(4)  2012 m. gruodžio 11 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1255/2012, kuriuo dėl 12-ojo tarptautinio apskaitos standarto, 1-ojo ir 13-ojo tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų ir Tarptautinio finansinės atskaitomybės aiškinimo komiteto 20-ojo aiškinimo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1126/2008, priimantis tam tikrus tarptautinius apskaitos standartus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 (OL L 360, 2012 12 29, p. 78).

PRIEDAS

Taikant 6 straipsnį rodikliai nustatomi taip:

1.   Bendra pozicijos suma

Bendra pozicijos suma yra bendra konsoliduota visų balansinių straipsnių, visų išvestinių finansinių priemonių ir nebalansinių straipsnių suma, įskaitant apskaitos, o ne rizika grindžiamo reguliavimo tikslais konsoliduotus subjektus, atėmus reguliuojamąjį koregavimą.

Bendra pozicijos suma atitinka pozicijos apskaitos vertinimą (tačiau taikant didesnio masto konsolidavimą) pagal šiuos principus:

—

balansinės neišvestinių finansinių priemonių pozicijos įtraukiamos į pozicijos vertinimą po specifinių atidėjinių ir vertinimo koregavimo (pavyzdžiui, kredito vertinimo koregavimo),

—

paskolų ir indėlių užskaita neleidžiama,

—

dėl įsigytų fizinių ar finansinių užtikrinimo priemonių, garantijų arba kredito rizikos mažinimo priemonių balansinė pozicija nemažinama.

Balansiniai straipsniai – tai toliau išvardytų dalių bendra suma:

a)

išvestinių finansinių priemonių sandorių šalių pozicija;

b)

vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių (VPĮFS) bendroji vertė;

c)

VPĮFS šalių pozicija;

d)

i) kito turto, atėmus pagal VPĮFS gautus vertybinius popierius, kurie buvo pripažinti kaip turtas, ir ii) nulio maksimumas.

Nebalansiniai straipsniai – tai toliau išvardytų dalių bendra suma:

a)

galima būsima išvestinių finansinių priemonių sandorių pozicija;

b)

nebalansinių straipsnių, kuriems pritaikytas 0 % kredito perskaičiavimo koeficientas, atėmus 100 % besąlygiškai anuliuojamų kredito kortelių įsipareigojimų ir 100 % kitų besąlygiškai anuliuojamų įsipareigojimų, nominalioji suma;

c)

10 % besąlygiškai anuliuojamų kredito kortelių įsipareigojimų;

d)

10 % kitų besąlygiškai anuliuojamų įsipareigojimų;

e)

nebalansinių straipsnių, kuriems pritaikytas 20 % kredito perskaičiavimo koeficientas, nominalioji suma;

f)

nebalansinių straipsnių, kuriems pritaikytas 50 % kredito perskaičiavimo koeficientas, nominalioji suma;

g)

nebalansinių straipsnių, kuriems pritaikytas 100 % kredito perskaičiavimo koeficientas, nominalioji suma.

Apskaitos, o ne rizika grindžiamo reguliavimo tikslais konsoliduotiems subjektams rodiklio vertė padidinama toliau išvardytų dalių bendra suma:

a)

balansinis turtas;

b)

galima būsima išvestinių finansinių priemonių sandorių pozicija;

c)

10 % besąlygiškai anuliuojamų įsipareigojimų;

d)

kitos nebalansinės pozicijos;

e)

mažesnė investicijų į konsoliduotus subjektus vertė.

2.   Tarpusavio susietumas

Nustatant tarpusavio susietumo rodiklius finansų įstaigos apibrėžiamos kaip apimančios bankus ir kitas indėlius priimančias įstaigas, bankų kontroliuojančiąsias bendroves, vertybinių popierių maklerio įmones, draudimo bendroves, savitarpio fondus, rizikos draudimo fondus, pensijų fondus, investicijų bankus ir pagrindines sandorių šalis (PSŠ). Centriniai bankai ir kitos viešojo sektoriaus institucijos (pavyzdžiui, daugiašaliai plėtros bankai) neįtraukiami, tačiau įtraukiami valstybės valdomi komerciniai bankai.

2.1.   Finansų sistemos vidaus turtas

Finansų sistemos vidaus turtas – tai kitoms finansų įstaigoms deponuotų arba paskolintų lėšų ir nepanaudotų įsipareigotų kredito linijų, perkeltų kitoms finansų įstaigoms, turimų kitų finansų įstaigų išleistų vertybinių popierių, grynosios teigiamos dabartinės vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių pozicijos ir su kitomis finansų įstaigomis turimų ne biržos išvestinių finansinių priemonių, turinčių grynąją teigiamą tikrąją vertę, bendra suma.

a)   Kitoms finansų įstaigoms deponuotos arba paskolintos lėšos ir nepanaudotos įsipareigotos kredito linijos

Kitoms finansų įstaigoms deponuotos arba paskolintos lėšos ir nepanaudos įsipareigotos kredito linijos – tai toliau išvardytų dalių bendra suma:

1)

kitoms įstaigoms deponuotos arba paskolintos lėšos, įskaitant indėlių sertifikatus;

2)

nepanaudotos įsipareigotos kredito linijos, perkeltos kitoms finansų įstaigoms.

b)   Turimi kitų finansų įstaigų išleisti vertybiniai popieriai

Į šį punktą įtraukiami visi turimi kitų finansų įstaigų išleisti vertybiniai popieriai. Visi turimi vertybiniai popieriai apskaičiuojami pagal vertybinių popierių, priskirtų prie prekybai laikomų ir parduoti laikomų vertybinių popierių kategorijos, tikrąją vertę; iki termino pabaigos laikomi vertybiniai popieriai apskaičiuojami pagal jų amortizuotą savikainą.

Turimi kitų finansų įstaigų išleisti vertybiniai popieriai – tai toliau išvardytų dalių bendra suma:

1)

užtikrinti skolos vertybiniai popieriai;

2)

didesnio prioriteto neužtikrinti skolos vertybiniai popieriai;

3)

subordinuotosios skolos vertybiniai popieriai;

4)

komerciniai vekseliai;

5)

akcijos, įskaitant paprastųjų ir privilegijuotųjų akcijų nominaliąją vertę ir perviršį, atėmus trumpųjų pozicijų, susijusių su konkrečiomis turimomis akcijomis, kompensavimą, ir nulio maksimumas.

c)   Vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoriai

Vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoriai – tai grynosios teigiamos dabartinės vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių, sudarytų su kitomis finansų įstaigomis, pozicijos bendra suma.

Nurodytosios vertės paskirtis nėra atspindėti į balansą įtrauktas sumas. Ji atspindi kiekvienos užskaitos grupės bendrą teisiškai privalomą sumokėti sumą. Užskaita daroma tik tada, kai sandoriai vykdomi pagal teisinėmis priemonėmis užtikrintą užskaitos susitarimą. Jei šie kriterijai netenkinami, skaičiuojama bendroji balanso suma. Pinigų skolinimo sandoriai neįtraukiami.

d)   Su kitomis finansų įstaigomis turimos ne biržos išvestinės finansinės priemonės, turinčios grynąją teigiamą tikrąją vertę

Su kitomis finansų įstaigomis turimos ne biržos išvestinės finansinės priemonės, turinčios grynąją teigiamą tikrąją vertę – tai toliau išvardytų dalių bendra suma:

1)

grynoji teigiama tikroji vertė, įskaitant turimas užtikrinimo priemones, jeigu jos įtrauktos į pagrindinį užskaitos sandorį;

2)

galima būsima pozicija.

2.2.   Finansų sistemos vidaus įsipareigojimai

Visi finansų sistemos vidaus įsipareigojimai – tai finansų įstaigų indėlių, vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių ir su kitomis finansų įstaigomis turimų ne biržos išvestinių finansinių priemonių, turinčių grynąją neigiamą tikrąją vertę, bendra suma.

a)   Finansų įstaigų indėliai

Finansų įstaigų indėliai – tai toliau išvardytų dalių bendra suma:

1)

depozitoriumo įstaigoms išmokėtini indėliai;

2)

ne depozitoriumo finansų įstaigoms išmokėtini indėliai;

3)

iš kitų finansų įstaigų gautos nepanaudotos įsipareigotos kredito linijos.

b)   Vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoriai

Vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoriai – tai grynosios neigiamos dabartinės vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių, sudarytų su kitomis finansų įstaigomis, pozicijos bendra suma.

c)   Su kitomis finansų įstaigomis turimos ne biržos išvestinės finansinės priemonės, turinčios grynąją neigiamą tikrąją vertę

Su kitomis finansų įstaigomis turimos ne biržos išvestinės finansinės priemonės, turinčios grynąją neigiamą tikrąją vertę – tai toliau išvardytų dalių bendra suma:

1)

grynoji neigiama tikroji vertė, įskaitant užtikrinimo priemones, jeigu jos įtrauktos į pagrindinį užskaitos sandorį;

2)

galima būsima pozicija.

2.3.   Išleisti vertybiniai popieriai

Šis rodiklis atspindi atitinkamo subjekto į apyvartą išleistų vertybinių popierių balansinę vertę. Vidaus finansų ir kita veikla neišskiriama.

Visi išleisti vertybiniai popieriai – tai toliau išvardytų dalių bendra suma:

a)

užtikrinti skolos vertybiniai popieriai;

b)

didesnio prioriteto neužtikrinti skolos vertybiniai popieriai;

c)

subordinuotosios skolos vertybiniai popieriai;

d)

komerciniai vekseliai;

e)

indėlių sertifikatai;

f)

bendras nuosavas kapitalas;

g)

privilegijuotosios akcijos ir bet kokios kitokios subordinuotojo finansavimo, nenurodyto c punkte, formos.

3.   Grupės teikiamų paslaugų arba finansų infrastruktūros pakeičiamumas

3.1.   Mokėjimo veikla

Visa mokėjimo veikla – tai per ataskaitinius metus atlikti mokėjimai, išskyrus grupės vidaus mokėjimus.

Atitinkama mokėjimo vertė – tai visa bendroji visų mokėjimų grynaisiais, kuriuos atskaitingoji grupė atliko per didelės vertės lėšų pervedimo sistemas, vertė kartu su visų mokėjimų grynaisiais, atliktų per banką korespondentą (pavyzdžiui, naudojantis korespondentine arba nostro sąskaita), bendrąja verte. Įtraukiami atitinkamo subjekto, taip pat klientų, įskaitant finansų įstaigas ir kitus verslo klientus, vardu atlikti mokėjimai grynaisiais. Per mažmenines mokėjimo sistemas atlikti mokėjimai neįskaitomi. Įtraukiami tik pateikti mokėjimai. Vertė skaičiuojama eurais.

3.2.   Saugomas turtas

Saugomo turto vertė – tai viso turto, įskaitant tarpvalstybinį turtą, kurį atskaitingoji grupė saugo klientų, įskaitant atskaitingajai grupei nepriklausančias finansų įstaigas, vardu, vertė. Prie saugomo turto kategorijos nepriskirtas valdomas turtas arba administruojamas turtas neįtraukiamas.

3.3.   Garantuoti sandoriai skolos ir nuosavybės vertybinių popierių rinkose

Visi garantuoti sandoriai skolos ir akcijų rinkose – tai akcijų garantijų veiklos ir skolos garantijų veiklos bendra suma.

Įtraukiamos visos garantijos išplatinti vertybinius popierius, kuriomis bankas įpareigojamas pirkti neparduotus vertybinius popierius. Kai garantijos išplatinti vertybinius popierius grindžiamos visomis įmanomomis pastangomis (o tai reiškia, kad bankas nėra įpareigotas pirkti likusių atsargų), įtraukiami tik faktiškai parduoti vertybiniai popieriai.

4.   Grupės sudėtingumas

4.1.   Ne biržos išvestinių finansinių priemonių nominalioji suma

Šiuo rodikliu įvertinama atskaitingosios grupės dalyvavimo sudarant ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandorius mastas; jis apima visas rizikos kategorijų ir priemonių rūšis. Pranešant išvestinių finansinių priemonių nominaliąsias vertes užtikrinimo priemonės neišskaičiuojamos.

Visa ne biržos išvestinių finansinių priemonių nominalioji suma – tai ne biržos išvestinių finansinių priemonių, kurių tarpuskaitą atliko pagrindinė sandorio šalis, ir ne biržos išvestinių finansinių priemonių, kurių tarpuskaita atlikta dvišaliu pagrindu, bendra suma.

4.2.   3 lygio turtas

3 lygio turto vertė – tai viso turto, kuris nuolat įvertinamas taikant 3 lygio vertinimo reikšmes, vertė.

4.3.   Prekybos ir parduoti laikomi vertybiniai popieriai

Prekybos ir parduoti laikomi vertybiniai popieriai – tai visa prie prekybai laikomų ir parduoti laikomų vertybinių popierių apskaitos kategorijų priskirtų vertybinių popierių suma, atėmus turimus šių kategorijų vertybinius popierius, kuriuos galima priskirti prie aukštos kokybės likvidžiojo turto kategorijos.

5.   Grupės tarpvalstybinė veikla

5.1.   Kelioms jurisdikcijoms teikiami reikalavimai

Kelioms jurisdikcijoms teikiamų reikalavimų vertė – tai visų visuose sektoriuose pateiktų reikalavimų, kurie galutinės rizikos požiūriu laikomi tarpvalstybiniais reikalavimais, su užsieniu susijusių įmonių vietos reikalavimų užsienio valiuta arba su užsieniu susijusių įmonių vietos reikalavimų vietos valiuta vertė, išskyrus su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susijusios veiklos vertę. Tarpvalstybinius reikalavimus vienos šalies įstaiga teikia kitos šalies skolininkui. Su užsieniu susijusių įmonių vietos reikalavimus užsienio ir vietos valiuta banko vietos įstaiga teikia tos vietovės skolininkams.

5.2.   Kelioms jurisdikcijoms priklausantys įsipareigojimai

Visi kelioms jurisdikcijoms priklausantys įsipareigojimai – tai toliau išvardytų dalių bendra suma, atėmus visus b punkte nurodytus užsienio įsipareigojimus susijusioms institucijoms:

a)

vietos įsipareigojimai vietos valiuta;

b)

užsienio įsipareigojimai (išskyrus vietos įsipareigojimus vietos valiuta).
Top