12.8.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 239/11

(1)

Direktyvos 2012/34/ES 41 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė infrastruktūros valdytojams nustatyti reikalavimus pareiškėjams, kad būtų apsaugoti jų teisėti lūkesčiai dėl būsimų pajamų ir infrastruktūros naudojimo;

(2)

šie reikalavimai turėtų būti tinkami, skaidrūs ir nediskriminaciniai. Jie gali apimti tik finansinės garantijos, kuri neturėtų viršyti tam tikro numatomam veiklos mastui proporcingo dydžio, pateikimą ir pareiškėjo gebėjimo parengti tinkamas paraiškas infrastruktūros pajėgumams gauti užtikrinimą;

(3)

finansinės garantijos galėtų būti avansai arba finansų įstaigų suteiktos garantijos;

(4)

kad 2 konstatuojamojoje dalyje nurodyti reikalavimai būtų tinkami, reikėtų atsižvelgti į tai, kad už naudojimąsi konkuruojančių transporto rūšių, pvz., kelių ir oro transporto, laivų ir vidaus vandenų kelių, infrastruktūra dažnai nėra renkami jokie naudotojo mokesčiai, todėl nereikalingos finansinės garantijos. Siekiant užtikrinti sąžiningą transporto rūšių konkurenciją, finansinės garantijos dydis ir trukmė turėtų būti apriboti iki būtino minimumo;

(5)

šios finansinės garantijos yra tinkamos tik jei jos yra būtinos siekiant užtikrinti infrastruktūros valdytojui būsimas pajamas ir infrastruktūros naudojimą. Atsižvelgiant į tai, kad infrastruktūros valdytojai gali atlikti geležinkelio įmonių finansinio pajėgumo patikras ir stebėjimą pagal licencijavimo procedūrą, nustatytą Direktyvos 2012/34/ES III skyriuje, visų pirma tos direktyvos 20 straipsnyje, finansinės garantijos poreikis yra dar mažesnis;

(6)

toms garantijos taikomas nediskriminavimo principas, todėl garantijų reikalavimai privatiems ir viešiems pareiškėjams neturėtų skirtis;

(7)

garantijos turėtų atitikti pareiškėjo keliamą riziką infrastruktūros valdytojui skirtingais pajėgumų paskirstymo etapais. Apskritai rizika yra maža, jei pajėgumai gali būti perskirstyti kitoms geležinkelio įmonėms;

(8)

garantija, kurios prašoma tam, kad būtų parengta tinkama paraiška, gali būti laikoma tinkama, skaidria ir nediskriminacine tik jei infrastruktūros valdytojas tinklo nuostatuose nustato aiškiais ir skaidrias pajėgumų paraiškos rengimo taisykles ir teikia pareiškėjams būtinas pagalbines priemones. Kadangi neįmanoma objektyviai įvertinti gebėjimo parengti tinkamą paraišką prieš paraiškos procedūrą, jo trūkumą galima nustatyti tik tai procedūrai pasibaigus, remiantis kartotiniu tų paraiškų ar būtinos informacijos nepateikimu infrastruktūros valdytojui. Pareiškėjas yra atsakingas už tokį nepateikimą ir už jį gali būti skiriama sankcija – pareiškėjo pašalinimas iš paraiškų dėl konkrečios traukinio linijos teikimo procedūros;

(9)

šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Direktyvos 2012/34/ES 62 straipsnio 1 dalyje nurodyto komiteto nuomonę,

finansinė garantija – a) avansai, kuriais siekiama sumažinti ir numatyti būsimus įsipareigojimus sumokėti infrastruktūros mokesčius, arba b) sutartinės priemonės, kuriomis finansų įstaiga, kaip antai bankas, įsipareigoja užtikrinti, kad atsiradus tokiems mokėjimams, jie būtų įvykdyti.

a)

iš paskirtos geležinkelio įmonės, jeigu pareiškėjas, kuris nėra geležinkelio įmonė, jau suteikė arba sumokėjo finansinę garantiją, kad padengtų būsimus tos pačios numatomos veiklos mokėjimus;

b)

jeigu infrastruktūros mokesčius pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1370/2007 (2) turi tiesiogiai sumokėti kompetentinga institucija.

a)

pareiškėjas neatsakė į du paskesnius prašymus pateikti trūkstamą informaciją arba pakartotinai atsakė nesilaikydamas tinklo nuostatuose, nurodytuose Direktyvos 2012/34/ES 27 straipsnyje ir tos direktyvos IV priede, nustatytų sąlygų dėl paraiškų dėl traukinio linijų teikimo procedūrų ir

b)

infrastruktūros valdytojas gali, reguliavimo institucijos prašymu ir taip, kad ją tenkintų, įrodyti, jog ėmėsi visų pagrįstų priemonių, kad paraiškos būtų pateiktos tinkamai ir laiku.