(1)

Sąjunga turėtų siekti tikslo užtikrinti aukštą saugumo lygį laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 67 straipsnio 3 dalį, inter alia, imdamasi asmenų vykdomo vidaus sienų kirtimo ir išorės sienų patikrinimų bendrų priemonių ir vykdydama bendrą vizų politiką, kuri sudaro vienodos linkmės daugiasluoksnę sistemą, pagal kurią sukuriamos sąlygos keistis duomenimis ir užtikrinamas visapusiškas informuotumas apie padėtį ir kuri yra skirta teisėtam keliavimui palengvinti ir neteisėtos imigracijos klausimui spręsti;

(2)

Sąjunga turi laikytis nuoseklesnio požiūrio į vidaus ir išorės aspektus, susijusius su migracijos valdymu ir vidaus saugumu, ir turėtų susieti kovą su neteisėta imigracija ir Sąjungos išorės sienų saugumo gerinimą, taip pat geriau bendradarbiauti ir palaikyti dialogą su trečiosiomis šalimis siekiant spręsti neteisėtos imigracijos klausimą ir skatinti teisėtą migraciją;

(3)

būtina plėtoti integruotą požiūrį į problemas, kylančias dėl didelio migracijos ir prieglobsčio prašymų skaičiaus, ir į Sąjungos išorės sienų valdymą ir numatyti biudžetą ir tinkamus išteklius, kad būtų galima reaguoti ekstremaliųjų situacijų atvejais gerbiant žmogaus teises ir laikantis visų valstybių narių solidarumo principo, kartu atsižvelgiant į nacionalinius įsipareigojimus ir užtikrinant aiškų užduočių pasidalijimą;

(4)

2010 m. vasario mėn. Tarybos priimta Europos Sąjungos vidaus saugumo strategija (toliau – Vidaus saugumo strategija) – tai bendra darbotvarkė siekiant spręsti šias bendras saugumo problemas. 2010 m. lapkričio mėn. Komisijos paskelbtame komunikate „ES vidaus saugumo strategijos įgyvendinimas“ pagal strategijos principus ir gaires numatyti konkretūs veiksmai ir nustatyti penki strateginiai tikslai: išardyti tarptautinius nusikaltėlių tinklus, užkirsti kelią terorizmui ir išspręsti radikalizmo skatinimo ir verbavimo problemą, padidinti piliečių ir įmonių saugumą elektroninėje erdvėje, stiprinti saugumą sienų valdymo priemonėmis ir didinti Europos gebėjimą įveikti krizes ir nelaimes;

(5)

pagal Vidaus saugumo strategiją laisvė, saugumas ir teisingumas yra tikslai, kurių turėtų būti siekiama vienu metu ir, norint užtikrinti laisvę ir teisingumą, saugumo visada reikėtų siekti remiantis Sutartyse numatytais principais, teisinės valstybės principu ir Sąjungos įsipareigojimais, susijusiais su pagrindinėmis teisėmis;

(6)

pagrindiniai principai, kuriais reikėtų vadovautis įgyvendinant Vidaus saugumo strategiją, – tai valstybių narių tarpusavio solidarumas, aiškus užduočių pasidalijimas, pagarba pagrindinėms laisvėms bei žmogaus teisėms ir teisinei valstybei, didelis dėmesys pasaulinei perspektyvai ir ryšys su išorės saugumu, nuoseklumas ir suderinamumas su Sąjungos užsienio politikos tikslais, nustatytais Europos Sąjungos sutarties (toliau –ES sutartis) 21 straipsnyje;

(7)

norėdama paskatinti Vidaus saugumo strategijos įgyvendinimą ir užtikrinti, kad ji iš tiesų būtų taikoma, Sąjunga turėtų suteikti valstybėms narėms tinkamą finansinę paramą įsteigdama Vidaus saugumo fondą (toliau – fondas);

(8)

dėl SESV V antraštinės dalies teisinių ypatumų teisiškai neįmanoma fondo įsteigti kaip vienos finansinės priemonės. Todėl fondą reikėtų steigti kaip išsamią Sąjungos finansinės paramos vidaus saugumo srityje sistemą, apimančią išorės sienų ir vizų finansinės paramos priemonę (toliau – priemonė), nustatomą šiuo reglamentu, ir policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos, kovos su juo ir krizių valdymo finansinės paramos priemonę, nustatomą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu Nr. 513/2014 (4). Šią išsamią sistemą reikėtų papildyti remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu Nr. 514/2014 (5), kuriuo šiame reglamente reikėtų remtis kalbant apie programavimo, finansų valdymo, valdymo ir kontrolės, sąskaitų patvirtinimo, programų baigimo, atskaitomybės ir vertinimo nuostatas;

(9)

nauja finansavimo vidaus reikalų srityje dviejų ramsčių struktūra turėtų padėti supaprastinti, racionalizuoti ir konsoliduoti tos srities finansavimą ir padidinti jo skaidrumą. Turėtų būti siekiama sąveikos, suderinamumo ir papildomumo su kitais fondais ir programomis, taip pat atvejais, kai skiriamas finansavimas bendriems tikslams. Visgi reikėtų vengti skirtingų finansavimo priemonių dubliavimosi;

(10)

kad būtų pasiekti šiame reglamente nustatyti bendrieji ir konkretūs tikslai, fondas turėtų atitikti didesnio lankstumo ir supaprastinimo poreikį, tačiau sykiu turėtų būti laikomasi nuspėjamumo reikalavimų ir užtikrinamas teisingas ir skaidrus išteklių paskirstymas;

(11)

pagrindiniai fondo naudojimo principai – priemonių veiksmingumas ir lėšų naudojimo kokybė. Be to, fondas turėtų būti naudojamas kuo veiksmingiau ir patogiau naudotojams;

(12)

panaudojant fondą ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas valstybėms narėms, kurios dėl savo geografinės padėties susiduria su neproporcingai didele migracijos srautų keliama našta;

(13)

pagrindinis bendros išorės sienų valdymo politikos komponentas yra valstybių narių ir Sąjungos tarpusavio solidarumas ir atsakomybės pasidalijimas;

(14)

fondu reikėtų išreikšti solidarumą teikiant finansinę paramą valstybėms narėms, taikančioms visas Šengeno išorės sienų nuostatas, ir valstybėms narėms, kurios rengiasi visateisiškai dalyvauti Šengeno sistemoje, ir juo valstybės narės turėtų naudotis siekdamos Sąjungos bendros išorės sienų valdymo politikos interesų;

(15)

valstybės narės tam, kad prisidėtų siekiant bendrojo fondo tikslo, turėtų užtikrinti, kad jų nacionalinėse programose būtų atsižvelgiama į konkrečius priemonės tikslus ir kad ištekliai tikslams pasiekti būtų paskirstyti proporcingai atsižvelgiant į problemas ir poreikius ir taip užtikrinama galimybė juos pasiekti. Jei nacionalinėje programoje nenumatyta, kaip siekti vieno iš konkrečių tikslų, arba jei skiriama mažiau lėšų nei šiame reglamente nustatyti mažiausi procentiniai jų dydžiai, atitinkama valstybė narė programoje turėtų pateikti pagrindimą;

(16)

norint įvertinti fondo pasiekimus, turėtų būti nustatyti su kiekvienu priemonės konkrečiu tikslu susiję bendri rodikliai. Dėl to, kad konkrečių tikslų įgyvendinimas vertinamas naudojant bendrus rodiklius, su tais rodikliais susijusių veiksmų įgyvendinimas netampa privalomas;

(17)

valstybės narės dalyvavimas neturėtų sutapti su jos dalyvavimu taikant laikiną finansinę Sąjungos priemonę, kuria valstybėms narėms padedama finansuoti, inter alia, veiksmus, vykdomus prie naujų Sąjungos išorės sienų, skirtus Šengeno sienų, vizų ir išorės sienų kontrolės acquis įgyvendinti;

(18)

priemonę reikėtų grįsti pajėgumų stiprinimu padedant Išorės sienų fondui 2007–2013 m. laikotarpiui, įsteigtam Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 574/2007/EB (6), ir ją reikėtų plėsti atsižvelgiant į įvykių raidą;

(19)

pagal Šengeno sienų ir vizų acquis atlikdamos užduotis prie išorės sienų ir konsulatuose, valstybės narės vykdo veiklą Šengeno erdvėje visų kitų valstybių narių labui ir jų vardu, taigi Sąjungai teikia viešąją paslaugą. Priemonė turėtų padėti remti veiklos išlaidas, susijusias su sienų kontrole ir vizų politika, ir suteikti valstybėms narėms galimybę išlaikyti pajėgumus, kurie yra itin svarbūs teikiant šią paslaugą visų labui. Tokia paramą sudaro visų konkrečių išlaidų, susijusių su tikslų pagal priemonę įgyvendinimu, padengimas, ir ji turėtų būti sudėtinė nacionalinių programų dalis;

(20)

priemonė turėtų papildyti ir sustiprinti operatyvinio bendradarbiavimo plėtojimo veiklą, vykdomą prižiūrint Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūrai, įsteigtai Reglamentu (EB) Nr. 2007/2004 (7) (toliau – agentūra FRONTEX), įskaitant naują veiklą, vykdomą atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1168/2011 (8) atliktus pakeitimus, ir taip dar labiau padidinti valstybių narių, kontroliuojančių išorės sienas visos Šengeno erdvės labui ir jos vardu, tarpusavio solidarumą. Tai, be kita ko, reiškia, kad valstybės narės, rengdamos savo nacionalines programas, turėtų atsižvelgti į analitines priemones ir veiklos ir technines gaires, kurias parengė agentūra FRONTEX, taip pat į parengtą mokymo programą, t. y. bendrąją pagrindinę sienos apsaugos pareigūnų mokymo pagrindinių teisių ir galimybės gauti tarptautinę apsaugą srityje programą ir jos elementus. Komisija konsultuojasi su agentūra FRONTEX valstybių narių pateiktų nacionalinių programų projektų klausimais ir visų pirma veiklos, finansuojamos teikiant veiklos paramą, klausimais tam, kad būtų užtikrintas agentūros FRONTEX užduoties ir valstybių narių pareigos vykdyti išorės sienų kontrolę ir stebėjimą papildomumas ir nuoseklumas ir būtų išvengta neefektyvaus lėšų panaudojimo;

(21)

priemonę reikėtų įgyvendinti visapusiškai atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintas teises ir principus, laikantis Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų ir nedarant poveikio konkrečių nuostatų dėl teisės į prieglobstį ir tarptautinę apsaugą taikymui;

(22)

siekiant stiprinti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę būtina vienoda ir aukštos kokybės išorės sienų kontrolė. Vadovaujantis Sąjungos bendraisiais standartais, priemonė turėtų paremti su išorės sienų valdymu susijusias priemones, įgyvendinamas pagal keturių ramsčių prieigos kontrolės modelį, kuris apima trečiosiose šalyse taikomas priemones, bendradarbiavimą su kaimyninėmis šalimis, sienų kontrolės priemones ir kontrolės priemones, taikomas laisvo judėjimo erdvėje, kad būtų galima užkirsti kelią neteisėtai imigracijai ir tarpvalstybiniam nusikalstamumui Šengeno erdvėje;

(23)

pagal ES sutarties 3 straipsnį taikant priemonę turėtų būti remiama veikla, kuria užtikrinama vaikų, kuriems kyla pavojus prie išorės sienų, apsauga. Visų pirma, jei įmanoma, valstybės narės, vykdydamos veiksmus, ypač didelį dėmesį turėtų skirti pažeidžiamų asmenų, ypač vaikų ir nelydimų nepilnamečių, tapatybės nustatymui, skubiai jiems teikiamai pagalbai ir nukreipimui į apsaugos tarnybas;

(24)

siekiant pagal Vidaus saugumo strategiją užtikrinti vienodą, kokybišką išorės sienų kontrolę ir palengvinti teisėtą keliavimą per išorės sienas, priemonė turėtų padėti plėtoti Europos bendrą integruotą sienų valdymo sistemą. Ta sistema apima visas priemones, susijusias su politika, teise, nuolatiniu bendradarbiavimu, naštos pasidalijimu, padėties ir besikeičiančių aplinkybių, susijusių su nelegalių migrantų sienų kirtimo punktais, vertinimu, personalu, įranga ir technologija, kurių bendradarbiaudamos su agentūra FRONTEX, trečiosiomis šalimis ir prireikus kitais dalyviais, visų pirma EUROPOLU ir Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra, valstybių narių kompetentingos institucijos įvairiais lygmenimis imasi naudodamos, inter alia, keturių ramsčių sienų apsaugos modelį ir Sąjungos integruotą rizikos analizę;

(25)

remiantis 2003 m. Stojimo akto protokolu Nr. 5 dėl asmenų sausumos tranzito tarp Kaliningrado srities ir kitų Rusijos Federacijos dalių, pagal priemonę reikėtų padengti visas papildomas išlaidas, patiriamas įgyvendinant konkrečias Sąjungos acquis nuostatas, kuriomis reglamentuojamas toks tranzitas, t. y. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 693/2003 (9) ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 694/2003 (10). Tačiau spręsti, ar toliau finansuoti negautus mokesčius, reikėtų atsižvelgiant į galiojantį Sąjungos vizų režimą, taikomą Rusijos Federacijai;

(26)

pagal priemonę taip pat reikėtų remti nacionalines priemones ir valstybių narių bendradarbiavimą vizų politikos srityje bei kitą veiklą, vykdomą iki išorės sienų patikrinimų etapo, ir reikėtų visapusiškai pasinaudoti Vizų informacine sistema (VIS). Veiksmingas valstybių narių tarnybų trečiosiose šalyse vykdomos veiklos valdymas yra naudingas bendrajai vizų politikai, priklausančiai daugiasluoksnei sistemai, kurios tikslas – palengvinti teisėtą keliavimą ir spręsti neteisėtos imigracijos į Sąjungą klausimą, ir yra sudėtinė bendros integruotos sienų valdymo sistemos dalis;

(27)

pagal priemonę taip pat reikėtų remti priemones, kurių imamasi bendros integruotos sienų kontrolės sistemai plėtoti Šengeno šalių teritorijoje ir kuriomis gerinamas bendras Šengeno erdvės veikimas;

(28)

pagal priemonę reikėtų remti ir Sąjungos kuriamas IT sistemas, kurios būtų grindžiamos esamomis ir (arba) naujomis sistemomis ir kuriomis aprūpintos valstybės narės galėtų veiksmingiau valdyti trečiųjų šalių piliečių judėjimą per sienas, geriau nustatyti bei tikrinti keliautojus ir taip palengvinti keliavimą ir sustiprinti sienų saugumą. Tuo tikslu, atsižvelgiant į ES vidaus saugumo srities informacijos valdymo strategiją, reikėtų parengti programą, kurios tikslas – padengti centrinių ir nacionalinių tokių sistemų komponentų kūrimo išlaidas, užtikrinant techninę atitiktį, sąveikumą su kitomis Sąjungos IT sistemomis, lėšų taupymą ir sklandų įgyvendinimą valstybėse narėse. Taikant tas IT sistemas turėtų būti gerbiamos pagrindinės teisės ir užtikrinama asmens duomenų apsauga;

(29)

valstybės narės turėtų skirti reikalingą finansavimą Europos sienų stebėjimo sistemai (EUROSUR), sukurtai Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1052/2013 (11), kad būtų užtikrintas tinkamas šios sistemos veikimas;

(30)

kad būtų galima nedelsiant imtis veiksmų susidarius netikėtam migracijos spaudimui ir kai kyla rizika sienų apsaugai, reikėtų sudaryti sąlygas teikti pagalbai ekstremaliosios situacijos atveju pagal Reglamentą (ES) Nr. 514/2014;

(31)

be to, siekiant didesnio solidarumo visoje Šengeno erdvėje, nustačius trūkumus ar galimą riziką, visų pirma po Šengeno vertinimo, atitinkamos valstybės narės turėtų imtis reikiamų veiksmų, naudodamosi nacionalinės programos ištekliais pagal prioritetą ir prireikus imdamosi papildomų paramos ekstremaliosios situacijos atveju priemonių;

(32)

siekiant didinti valstybių narių tarpusavio solidarumą ir gerinti atsakomybės pasidalijimą, reikėtų jas skatinti dalį pagal jų nacionalines programas gautų išteklių naudoti Sąjungos nustatytiems konkretiems prioritetams įgyvendinti, kaip antai pirkti agentūrai FRONTEX reikalingą techninę įrangą ir plėtoti Sąjungai naudingą konsulatų bendradarbiavimą. Reikia kuo labiau padidinti Sąjungos finansavimo poveikį telkiant, kaupiant ir pritraukiant viešojo ir privačiojo sektorių finansinius išteklius. Turėtų būti užtikrintas kuo didesnis Sąjungos biudžeto lėšomis finansuojamų novatoriškų finansinių priemonių ir mechanizmų skaidrumas, su jais susijusi atskaitomybė ir jų demokratinė priežiūra;

(33)

siekiant užtikrinti Šengeno acquis taikymą visoje Šengeno erdvėje, pagal priemonę taip pat reikėtų remti Tarybos reglamento (ES) Nr. 1053/2013 (12) įgyvendinimą, nes tai esminė priemonė, padedanti vykdyti su laisvės, teisingumo ir saugumo erdve susijusią Sąjungos politiką užtikrinant aukšto lygio išorės sienų apsaugą ir netaikant sienų patikrinimų Šengeno erdvėje;

(34)

atsižvelgiant į Išorės sienų fondo naudojimo patirtį, taip pat SIS II ir VIS plėtotę, laikoma tikslinga sudaryti sąlygas tam tikru mastu lanksčiai atlikti galimą išteklių perkėlimą iš vienos priemone nustatytų tikslų įgyvendinimo priemonės į kitą, nepažeidžiant principo, pagal kurį iš pat pradžių reikia užtikrinti valstybėms narėms skirtų programų ir veiklos paramos kritinę masę ir finansinį stabilumą, ir nedarant poveikio Europos Parlamento ir Tarybos vykdomai kontrolei;

(35)

taip pat reikėtų didinti Sąjungos veiksmų mastą ir jai liekančių išteklių ribą (toliau – Sąjungos veiksmai), kad prireikus konkrečiais biudžetiniais metais Sąjunga geriau pajėgtų vykdyti įvairią su išorės sienų valdymu susijusią veiklą ir visai Sąjungai naudingą bendrą vizų politiką. Tokie Sąjungos veiksmai apima tyrimus ir bandomuosius projektus, kuriais remiama išorės sienų valdymas ir bendra vizų politika ir jų vykdymas, sienos apsaugos pareigūnų mokymus žmogaus teisių apsaugos srityje, taip pat trečiosioms šalims taikomas priemones ar taisykles, kurių tikslas – mažinti migracijos iš šių šalių spaudimą siekiant optimalaus migracijos į Sąjungą srautų valdymo ir veiksmingo susijusių užduočių, vykdomų prie išorės sienų ir konsulatuose, organizavimo;

(36)

trečiosiose šalyse vykdomų ir su jomis susijusių priemonių pagal priemonę reikėtų imtis jas derinant su kitais veiksmais, kurių imamasi už Sąjungos ribų pagal geografines ir temines Sąjungos išorės paramos priemones. Visų pirma, vykdant tokius veiksmus, reikėtų siekti visiško suderinamumo su Sąjungos išorės veiksmų ir užsienio politikos, susijusios su tam tikra šalimi ar regionu, principais ir bendraisiais tikslais. Tokie veiksmai neturėtų būti skirti tiesiogiai vystymąsi skatinantiems veiksmams remti ir atitinkamais atvejais turėtų papildyti pagal išorės pagalbos priemones teikiamą finansinę paramą. Taip pat reikėtų siekti suderinamumo su Sąjungos humanitarine politika, ypač kai imamasi priemonių ekstremaliosios situacijos atveju;

(37)

daugiausia lėšų iš Sąjungos biudžeto reikėtų skirti veiklai tais atvejais, kai Sąjungos masto intervencija naudingesnė už vienų valstybių narių veiksmus. Sąjunga užima geresnę nei valstybės narės poziciją Sąjungos solidarumo sienų kontrolės, vizų politikos ir migracijos srautų valdymo srityje pagrindui sudaryti ir bendrų IT sistemų, kuriomis grindžiama ta politika, kūrimo platformai sukurti, todėl pagal šį reglamentą teikiama finansinė parama padės visų pirma stiprinti nacionalinius ir Sąjungos pajėgumus tose srityse;

(38)

šiuo reglamentu turėtų būti nustatyta bazinių sumų skyrimo tvarka valstybėms narėms. Kiekvienos valstybės bazinė suma turėtų būti apskaičiuojama remiantis kiekvienai valstybei narei iš Išorės sienų fondo 2010–2012 m. skirtomis sumomis ir gautas skaičius turėtų būti padalintas iš bendros asignavimų, turimų pasidalijamojo valdymo tikslais per tuos trejus metus, sumos. Skaičiavimai buvo atlikti remiantis Sprendime Nr. 574/2007/EB nurodytais paskirstymo kriterijais;

(39)

Komisija turėtų stebėti, kaip įgyvendinama priemonė, remdamasi atitinkamomis Reglamento (ES) Nr. 514/2014 nuostatomis ir pasinaudodama pagrindiniais rezultatų ir poveikio vertinimo rodikliais. Rodikliai, įskaitant atitinkamas bazines vertes, turėtų būti minimalus pagrindas vertinti, kokiu mastu pasiekti priemonės tikslai;

(40)

siekiant papildyti ar iš dalies pakeisti šio reglamento nuostatas dėl konkrečių veiksmų nustatymo pagal nacionalines programas, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus, Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(41)

šio reglamento taikymo srityje, įskaitant deleguotųjų aktų rengimą, Komisija turėtų konsultuotis su visų valstybių narių ekspertais;

(42)

kad šio reglamento nuostatos dėl veiklos paramos būtų taikomos vienodai, veiksmingai bei laiku, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (13);

(43)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. užtikrinti valstybių narių ir Sąjungos tarpusavio solidarumą ir atsakomybės pasidalijimą valdant išorės sienas ir vykdant vizų politiką, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(44)

atsižvelgiant į šiame reglamente nustatytas pereinamojo laikotarpio nuostatas, Sprendimas Nr. 574/2007/EB turėtų būti panaikintas;

(45)

Islandijos ir Norvegijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos pagal Europos Sąjungos Tarybos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarimo dėl pastarųjų asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (14), patenkančios į Tarybos sprendimo 1999/437/EB (15) 1 straipsnio A ir B punktuose nurodytą sritį;

(46)

Šveicarijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (16), patenkančios į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio A ir B punktuose nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2008/146/EB (17) 3 straipsniu;

(47)

Lichtenšteino atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės pasirašytame protokole dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (18), patenkančios į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio A ir B punktuose nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2011/350/ES (19) 3 straipsniu;

(48)

pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas. Kadangi šis reglamentas grindžiamas Šengeno acquis, pagal to Protokolo 4 straipsnį Danija per šešis mėnesius nuo šio reglamento patvirtinimo Taryboje nusprendžia, ar ji įgyvendins šį reglamentą savo nacionalinėje teisėje;

(49)

šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kurias įgyvendinant Jungtinė Karalystė nedalyvauja pagal Tarybos sprendimą 2000/365/EB (20). Todėl Jungtinė Karalystė nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(50)

šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kurias įgyvendinant Airija nedalyvauja pagal Tarybos sprendimą 2002/192/EB (21). Todėl Airija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(51)

tikslinga šio reglamento taikymo trukmę suderinti su Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013 (22) taikymo trukme. Todėl šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d.,