Help Print this page 

Document 32014R0515

Title and reference
2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 515/2014, kuriuo kaip Vidaus saugumo fondo dalis nustatoma išorės sienų ir vizų finansinės paramos priemonė ir panaikinamas Sprendimas Nr. 574/2007/EB
  • In force
OJ L 150, 20.5.2014, p. 143–167 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2014/515/oj
Languages, formats and link to OJ
BG ES CS DA DE ET EL EN FR GA HR IT LV LT HU MT NL PL PT RO SK SL FI SV
HTML html BG html ES html CS html DA html DE html ET html EL html EN html FR html GA html HR html IT html LV html LT html HU html MT html NL html PL html PT html RO html SK html SL html FI html SV
PDF pdf BG pdf ES pdf CS pdf DA pdf DE pdf ET pdf EL pdf EN pdf FR pdf GA pdf HR pdf IT pdf LV pdf LT pdf HU pdf MT pdf NL pdf PL pdf PT pdf RO pdf SK pdf SL pdf FI pdf SV
Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal
 To see if this document has been published in an e-OJ with legal value, click on the icon above (For OJs published before 1st July 2013, only the paper version has legal value).
Multilingual display
Text

20.5.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 150/143


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 515/2014

2014 m. balandžio 16 d.

kuriuo kaip Vidaus saugumo fondo dalis nustatoma išorės sienų ir vizų finansinės paramos priemonė ir panaikinamas Sprendimas Nr. 574/2007/EB

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 77 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)

Sąjunga turėtų siekti tikslo užtikrinti aukštą saugumo lygį laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 67 straipsnio 3 dalį, inter alia, imdamasi asmenų vykdomo vidaus sienų kirtimo ir išorės sienų patikrinimų bendrų priemonių ir vykdydama bendrą vizų politiką, kuri sudaro vienodos linkmės daugiasluoksnę sistemą, pagal kurią sukuriamos sąlygos keistis duomenimis ir užtikrinamas visapusiškas informuotumas apie padėtį ir kuri yra skirta teisėtam keliavimui palengvinti ir neteisėtos imigracijos klausimui spręsti;

(2)

Sąjunga turi laikytis nuoseklesnio požiūrio į vidaus ir išorės aspektus, susijusius su migracijos valdymu ir vidaus saugumu, ir turėtų susieti kovą su neteisėta imigracija ir Sąjungos išorės sienų saugumo gerinimą, taip pat geriau bendradarbiauti ir palaikyti dialogą su trečiosiomis šalimis siekiant spręsti neteisėtos imigracijos klausimą ir skatinti teisėtą migraciją;

(3)

būtina plėtoti integruotą požiūrį į problemas, kylančias dėl didelio migracijos ir prieglobsčio prašymų skaičiaus, ir į Sąjungos išorės sienų valdymą ir numatyti biudžetą ir tinkamus išteklius, kad būtų galima reaguoti ekstremaliųjų situacijų atvejais gerbiant žmogaus teises ir laikantis visų valstybių narių solidarumo principo, kartu atsižvelgiant į nacionalinius įsipareigojimus ir užtikrinant aiškų užduočių pasidalijimą;

(4)

2010 m. vasario mėn. Tarybos priimta Europos Sąjungos vidaus saugumo strategija (toliau – Vidaus saugumo strategija) – tai bendra darbotvarkė siekiant spręsti šias bendras saugumo problemas. 2010 m. lapkričio mėn. Komisijos paskelbtame komunikate „ES vidaus saugumo strategijos įgyvendinimas“ pagal strategijos principus ir gaires numatyti konkretūs veiksmai ir nustatyti penki strateginiai tikslai: išardyti tarptautinius nusikaltėlių tinklus, užkirsti kelią terorizmui ir išspręsti radikalizmo skatinimo ir verbavimo problemą, padidinti piliečių ir įmonių saugumą elektroninėje erdvėje, stiprinti saugumą sienų valdymo priemonėmis ir didinti Europos gebėjimą įveikti krizes ir nelaimes;

(5)

pagal Vidaus saugumo strategiją laisvė, saugumas ir teisingumas yra tikslai, kurių turėtų būti siekiama vienu metu ir, norint užtikrinti laisvę ir teisingumą, saugumo visada reikėtų siekti remiantis Sutartyse numatytais principais, teisinės valstybės principu ir Sąjungos įsipareigojimais, susijusiais su pagrindinėmis teisėmis;

(6)

pagrindiniai principai, kuriais reikėtų vadovautis įgyvendinant Vidaus saugumo strategiją, – tai valstybių narių tarpusavio solidarumas, aiškus užduočių pasidalijimas, pagarba pagrindinėms laisvėms bei žmogaus teisėms ir teisinei valstybei, didelis dėmesys pasaulinei perspektyvai ir ryšys su išorės saugumu, nuoseklumas ir suderinamumas su Sąjungos užsienio politikos tikslais, nustatytais Europos Sąjungos sutarties (toliau –ES sutartis) 21 straipsnyje;

(7)

norėdama paskatinti Vidaus saugumo strategijos įgyvendinimą ir užtikrinti, kad ji iš tiesų būtų taikoma, Sąjunga turėtų suteikti valstybėms narėms tinkamą finansinę paramą įsteigdama Vidaus saugumo fondą (toliau – fondas);

(8)

dėl SESV V antraštinės dalies teisinių ypatumų teisiškai neįmanoma fondo įsteigti kaip vienos finansinės priemonės. Todėl fondą reikėtų steigti kaip išsamią Sąjungos finansinės paramos vidaus saugumo srityje sistemą, apimančią išorės sienų ir vizų finansinės paramos priemonę (toliau – priemonė), nustatomą šiuo reglamentu, ir policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos, kovos su juo ir krizių valdymo finansinės paramos priemonę, nustatomą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu Nr. 513/2014 (4). Šią išsamią sistemą reikėtų papildyti remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu Nr. 514/2014 (5), kuriuo šiame reglamente reikėtų remtis kalbant apie programavimo, finansų valdymo, valdymo ir kontrolės, sąskaitų patvirtinimo, programų baigimo, atskaitomybės ir vertinimo nuostatas;

(9)

nauja finansavimo vidaus reikalų srityje dviejų ramsčių struktūra turėtų padėti supaprastinti, racionalizuoti ir konsoliduoti tos srities finansavimą ir padidinti jo skaidrumą. Turėtų būti siekiama sąveikos, suderinamumo ir papildomumo su kitais fondais ir programomis, taip pat atvejais, kai skiriamas finansavimas bendriems tikslams. Visgi reikėtų vengti skirtingų finansavimo priemonių dubliavimosi;

(10)

kad būtų pasiekti šiame reglamente nustatyti bendrieji ir konkretūs tikslai, fondas turėtų atitikti didesnio lankstumo ir supaprastinimo poreikį, tačiau sykiu turėtų būti laikomasi nuspėjamumo reikalavimų ir užtikrinamas teisingas ir skaidrus išteklių paskirstymas;

(11)

pagrindiniai fondo naudojimo principai – priemonių veiksmingumas ir lėšų naudojimo kokybė. Be to, fondas turėtų būti naudojamas kuo veiksmingiau ir patogiau naudotojams;

(12)

panaudojant fondą ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas valstybėms narėms, kurios dėl savo geografinės padėties susiduria su neproporcingai didele migracijos srautų keliama našta;

(13)

pagrindinis bendros išorės sienų valdymo politikos komponentas yra valstybių narių ir Sąjungos tarpusavio solidarumas ir atsakomybės pasidalijimas;

(14)

fondu reikėtų išreikšti solidarumą teikiant finansinę paramą valstybėms narėms, taikančioms visas Šengeno išorės sienų nuostatas, ir valstybėms narėms, kurios rengiasi visateisiškai dalyvauti Šengeno sistemoje, ir juo valstybės narės turėtų naudotis siekdamos Sąjungos bendros išorės sienų valdymo politikos interesų;

(15)

valstybės narės tam, kad prisidėtų siekiant bendrojo fondo tikslo, turėtų užtikrinti, kad jų nacionalinėse programose būtų atsižvelgiama į konkrečius priemonės tikslus ir kad ištekliai tikslams pasiekti būtų paskirstyti proporcingai atsižvelgiant į problemas ir poreikius ir taip užtikrinama galimybė juos pasiekti. Jei nacionalinėje programoje nenumatyta, kaip siekti vieno iš konkrečių tikslų, arba jei skiriama mažiau lėšų nei šiame reglamente nustatyti mažiausi procentiniai jų dydžiai, atitinkama valstybė narė programoje turėtų pateikti pagrindimą;

(16)

norint įvertinti fondo pasiekimus, turėtų būti nustatyti su kiekvienu priemonės konkrečiu tikslu susiję bendri rodikliai. Dėl to, kad konkrečių tikslų įgyvendinimas vertinamas naudojant bendrus rodiklius, su tais rodikliais susijusių veiksmų įgyvendinimas netampa privalomas;

(17)

valstybės narės dalyvavimas neturėtų sutapti su jos dalyvavimu taikant laikiną finansinę Sąjungos priemonę, kuria valstybėms narėms padedama finansuoti, inter alia, veiksmus, vykdomus prie naujų Sąjungos išorės sienų, skirtus Šengeno sienų, vizų ir išorės sienų kontrolės acquis įgyvendinti;

(18)

priemonę reikėtų grįsti pajėgumų stiprinimu padedant Išorės sienų fondui 2007–2013 m. laikotarpiui, įsteigtam Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 574/2007/EB (6), ir ją reikėtų plėsti atsižvelgiant į įvykių raidą;

(19)

pagal Šengeno sienų ir vizų acquis atlikdamos užduotis prie išorės sienų ir konsulatuose, valstybės narės vykdo veiklą Šengeno erdvėje visų kitų valstybių narių labui ir jų vardu, taigi Sąjungai teikia viešąją paslaugą. Priemonė turėtų padėti remti veiklos išlaidas, susijusias su sienų kontrole ir vizų politika, ir suteikti valstybėms narėms galimybę išlaikyti pajėgumus, kurie yra itin svarbūs teikiant šią paslaugą visų labui. Tokia paramą sudaro visų konkrečių išlaidų, susijusių su tikslų pagal priemonę įgyvendinimu, padengimas, ir ji turėtų būti sudėtinė nacionalinių programų dalis;

(20)

priemonė turėtų papildyti ir sustiprinti operatyvinio bendradarbiavimo plėtojimo veiklą, vykdomą prižiūrint Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūrai, įsteigtai Reglamentu (EB) Nr. 2007/2004 (7) (toliau – agentūra FRONTEX), įskaitant naują veiklą, vykdomą atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1168/2011 (8) atliktus pakeitimus, ir taip dar labiau padidinti valstybių narių, kontroliuojančių išorės sienas visos Šengeno erdvės labui ir jos vardu, tarpusavio solidarumą. Tai, be kita ko, reiškia, kad valstybės narės, rengdamos savo nacionalines programas, turėtų atsižvelgti į analitines priemones ir veiklos ir technines gaires, kurias parengė agentūra FRONTEX, taip pat į parengtą mokymo programą, t. y. bendrąją pagrindinę sienos apsaugos pareigūnų mokymo pagrindinių teisių ir galimybės gauti tarptautinę apsaugą srityje programą ir jos elementus. Komisija konsultuojasi su agentūra FRONTEX valstybių narių pateiktų nacionalinių programų projektų klausimais ir visų pirma veiklos, finansuojamos teikiant veiklos paramą, klausimais tam, kad būtų užtikrintas agentūros FRONTEX užduoties ir valstybių narių pareigos vykdyti išorės sienų kontrolę ir stebėjimą papildomumas ir nuoseklumas ir būtų išvengta neefektyvaus lėšų panaudojimo;

(21)

priemonę reikėtų įgyvendinti visapusiškai atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintas teises ir principus, laikantis Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų ir nedarant poveikio konkrečių nuostatų dėl teisės į prieglobstį ir tarptautinę apsaugą taikymui;

(22)

siekiant stiprinti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę būtina vienoda ir aukštos kokybės išorės sienų kontrolė. Vadovaujantis Sąjungos bendraisiais standartais, priemonė turėtų paremti su išorės sienų valdymu susijusias priemones, įgyvendinamas pagal keturių ramsčių prieigos kontrolės modelį, kuris apima trečiosiose šalyse taikomas priemones, bendradarbiavimą su kaimyninėmis šalimis, sienų kontrolės priemones ir kontrolės priemones, taikomas laisvo judėjimo erdvėje, kad būtų galima užkirsti kelią neteisėtai imigracijai ir tarpvalstybiniam nusikalstamumui Šengeno erdvėje;

(23)

pagal ES sutarties 3 straipsnį taikant priemonę turėtų būti remiama veikla, kuria užtikrinama vaikų, kuriems kyla pavojus prie išorės sienų, apsauga. Visų pirma, jei įmanoma, valstybės narės, vykdydamos veiksmus, ypač didelį dėmesį turėtų skirti pažeidžiamų asmenų, ypač vaikų ir nelydimų nepilnamečių, tapatybės nustatymui, skubiai jiems teikiamai pagalbai ir nukreipimui į apsaugos tarnybas;

(24)

siekiant pagal Vidaus saugumo strategiją užtikrinti vienodą, kokybišką išorės sienų kontrolę ir palengvinti teisėtą keliavimą per išorės sienas, priemonė turėtų padėti plėtoti Europos bendrą integruotą sienų valdymo sistemą. Ta sistema apima visas priemones, susijusias su politika, teise, nuolatiniu bendradarbiavimu, naštos pasidalijimu, padėties ir besikeičiančių aplinkybių, susijusių su nelegalių migrantų sienų kirtimo punktais, vertinimu, personalu, įranga ir technologija, kurių bendradarbiaudamos su agentūra FRONTEX, trečiosiomis šalimis ir prireikus kitais dalyviais, visų pirma EUROPOLU ir Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra, valstybių narių kompetentingos institucijos įvairiais lygmenimis imasi naudodamos, inter alia, keturių ramsčių sienų apsaugos modelį ir Sąjungos integruotą rizikos analizę;

(25)

remiantis 2003 m. Stojimo akto protokolu Nr. 5 dėl asmenų sausumos tranzito tarp Kaliningrado srities ir kitų Rusijos Federacijos dalių, pagal priemonę reikėtų padengti visas papildomas išlaidas, patiriamas įgyvendinant konkrečias Sąjungos acquis nuostatas, kuriomis reglamentuojamas toks tranzitas, t. y. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 693/2003 (9) ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 694/2003 (10). Tačiau spręsti, ar toliau finansuoti negautus mokesčius, reikėtų atsižvelgiant į galiojantį Sąjungos vizų režimą, taikomą Rusijos Federacijai;

(26)

pagal priemonę taip pat reikėtų remti nacionalines priemones ir valstybių narių bendradarbiavimą vizų politikos srityje bei kitą veiklą, vykdomą iki išorės sienų patikrinimų etapo, ir reikėtų visapusiškai pasinaudoti Vizų informacine sistema (VIS). Veiksmingas valstybių narių tarnybų trečiosiose šalyse vykdomos veiklos valdymas yra naudingas bendrajai vizų politikai, priklausančiai daugiasluoksnei sistemai, kurios tikslas – palengvinti teisėtą keliavimą ir spręsti neteisėtos imigracijos į Sąjungą klausimą, ir yra sudėtinė bendros integruotos sienų valdymo sistemos dalis;

(27)

pagal priemonę taip pat reikėtų remti priemones, kurių imamasi bendros integruotos sienų kontrolės sistemai plėtoti Šengeno šalių teritorijoje ir kuriomis gerinamas bendras Šengeno erdvės veikimas;

(28)

pagal priemonę reikėtų remti ir Sąjungos kuriamas IT sistemas, kurios būtų grindžiamos esamomis ir (arba) naujomis sistemomis ir kuriomis aprūpintos valstybės narės galėtų veiksmingiau valdyti trečiųjų šalių piliečių judėjimą per sienas, geriau nustatyti bei tikrinti keliautojus ir taip palengvinti keliavimą ir sustiprinti sienų saugumą. Tuo tikslu, atsižvelgiant į ES vidaus saugumo srities informacijos valdymo strategiją, reikėtų parengti programą, kurios tikslas – padengti centrinių ir nacionalinių tokių sistemų komponentų kūrimo išlaidas, užtikrinant techninę atitiktį, sąveikumą su kitomis Sąjungos IT sistemomis, lėšų taupymą ir sklandų įgyvendinimą valstybėse narėse. Taikant tas IT sistemas turėtų būti gerbiamos pagrindinės teisės ir užtikrinama asmens duomenų apsauga;

(29)

valstybės narės turėtų skirti reikalingą finansavimą Europos sienų stebėjimo sistemai (EUROSUR), sukurtai Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1052/2013 (11), kad būtų užtikrintas tinkamas šios sistemos veikimas;

(30)

kad būtų galima nedelsiant imtis veiksmų susidarius netikėtam migracijos spaudimui ir kai kyla rizika sienų apsaugai, reikėtų sudaryti sąlygas teikti pagalbai ekstremaliosios situacijos atveju pagal Reglamentą (ES) Nr. 514/2014;

(31)

be to, siekiant didesnio solidarumo visoje Šengeno erdvėje, nustačius trūkumus ar galimą riziką, visų pirma po Šengeno vertinimo, atitinkamos valstybės narės turėtų imtis reikiamų veiksmų, naudodamosi nacionalinės programos ištekliais pagal prioritetą ir prireikus imdamosi papildomų paramos ekstremaliosios situacijos atveju priemonių;

(32)

siekiant didinti valstybių narių tarpusavio solidarumą ir gerinti atsakomybės pasidalijimą, reikėtų jas skatinti dalį pagal jų nacionalines programas gautų išteklių naudoti Sąjungos nustatytiems konkretiems prioritetams įgyvendinti, kaip antai pirkti agentūrai FRONTEX reikalingą techninę įrangą ir plėtoti Sąjungai naudingą konsulatų bendradarbiavimą. Reikia kuo labiau padidinti Sąjungos finansavimo poveikį telkiant, kaupiant ir pritraukiant viešojo ir privačiojo sektorių finansinius išteklius. Turėtų būti užtikrintas kuo didesnis Sąjungos biudžeto lėšomis finansuojamų novatoriškų finansinių priemonių ir mechanizmų skaidrumas, su jais susijusi atskaitomybė ir jų demokratinė priežiūra;

(33)

siekiant užtikrinti Šengeno acquis taikymą visoje Šengeno erdvėje, pagal priemonę taip pat reikėtų remti Tarybos reglamento (ES) Nr. 1053/2013 (12) įgyvendinimą, nes tai esminė priemonė, padedanti vykdyti su laisvės, teisingumo ir saugumo erdve susijusią Sąjungos politiką užtikrinant aukšto lygio išorės sienų apsaugą ir netaikant sienų patikrinimų Šengeno erdvėje;

(34)

atsižvelgiant į Išorės sienų fondo naudojimo patirtį, taip pat SIS II ir VIS plėtotę, laikoma tikslinga sudaryti sąlygas tam tikru mastu lanksčiai atlikti galimą išteklių perkėlimą iš vienos priemone nustatytų tikslų įgyvendinimo priemonės į kitą, nepažeidžiant principo, pagal kurį iš pat pradžių reikia užtikrinti valstybėms narėms skirtų programų ir veiklos paramos kritinę masę ir finansinį stabilumą, ir nedarant poveikio Europos Parlamento ir Tarybos vykdomai kontrolei;

(35)

taip pat reikėtų didinti Sąjungos veiksmų mastą ir jai liekančių išteklių ribą (toliau – Sąjungos veiksmai), kad prireikus konkrečiais biudžetiniais metais Sąjunga geriau pajėgtų vykdyti įvairią su išorės sienų valdymu susijusią veiklą ir visai Sąjungai naudingą bendrą vizų politiką. Tokie Sąjungos veiksmai apima tyrimus ir bandomuosius projektus, kuriais remiama išorės sienų valdymas ir bendra vizų politika ir jų vykdymas, sienos apsaugos pareigūnų mokymus žmogaus teisių apsaugos srityje, taip pat trečiosioms šalims taikomas priemones ar taisykles, kurių tikslas – mažinti migracijos iš šių šalių spaudimą siekiant optimalaus migracijos į Sąjungą srautų valdymo ir veiksmingo susijusių užduočių, vykdomų prie išorės sienų ir konsulatuose, organizavimo;

(36)

trečiosiose šalyse vykdomų ir su jomis susijusių priemonių pagal priemonę reikėtų imtis jas derinant su kitais veiksmais, kurių imamasi už Sąjungos ribų pagal geografines ir temines Sąjungos išorės paramos priemones. Visų pirma, vykdant tokius veiksmus, reikėtų siekti visiško suderinamumo su Sąjungos išorės veiksmų ir užsienio politikos, susijusios su tam tikra šalimi ar regionu, principais ir bendraisiais tikslais. Tokie veiksmai neturėtų būti skirti tiesiogiai vystymąsi skatinantiems veiksmams remti ir atitinkamais atvejais turėtų papildyti pagal išorės pagalbos priemones teikiamą finansinę paramą. Taip pat reikėtų siekti suderinamumo su Sąjungos humanitarine politika, ypač kai imamasi priemonių ekstremaliosios situacijos atveju;

(37)

daugiausia lėšų iš Sąjungos biudžeto reikėtų skirti veiklai tais atvejais, kai Sąjungos masto intervencija naudingesnė už vienų valstybių narių veiksmus. Sąjunga užima geresnę nei valstybės narės poziciją Sąjungos solidarumo sienų kontrolės, vizų politikos ir migracijos srautų valdymo srityje pagrindui sudaryti ir bendrų IT sistemų, kuriomis grindžiama ta politika, kūrimo platformai sukurti, todėl pagal šį reglamentą teikiama finansinė parama padės visų pirma stiprinti nacionalinius ir Sąjungos pajėgumus tose srityse;

(38)

šiuo reglamentu turėtų būti nustatyta bazinių sumų skyrimo tvarka valstybėms narėms. Kiekvienos valstybės bazinė suma turėtų būti apskaičiuojama remiantis kiekvienai valstybei narei iš Išorės sienų fondo 2010–2012 m. skirtomis sumomis ir gautas skaičius turėtų būti padalintas iš bendros asignavimų, turimų pasidalijamojo valdymo tikslais per tuos trejus metus, sumos. Skaičiavimai buvo atlikti remiantis Sprendime Nr. 574/2007/EB nurodytais paskirstymo kriterijais;

(39)

Komisija turėtų stebėti, kaip įgyvendinama priemonė, remdamasi atitinkamomis Reglamento (ES) Nr. 514/2014 nuostatomis ir pasinaudodama pagrindiniais rezultatų ir poveikio vertinimo rodikliais. Rodikliai, įskaitant atitinkamas bazines vertes, turėtų būti minimalus pagrindas vertinti, kokiu mastu pasiekti priemonės tikslai;

(40)

siekiant papildyti ar iš dalies pakeisti šio reglamento nuostatas dėl konkrečių veiksmų nustatymo pagal nacionalines programas, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus, Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(41)

šio reglamento taikymo srityje, įskaitant deleguotųjų aktų rengimą, Komisija turėtų konsultuotis su visų valstybių narių ekspertais;

(42)

kad šio reglamento nuostatos dėl veiklos paramos būtų taikomos vienodai, veiksmingai bei laiku, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (13);

(43)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. užtikrinti valstybių narių ir Sąjungos tarpusavio solidarumą ir atsakomybės pasidalijimą valdant išorės sienas ir vykdant vizų politiką, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(44)

atsižvelgiant į šiame reglamente nustatytas pereinamojo laikotarpio nuostatas, Sprendimas Nr. 574/2007/EB turėtų būti panaikintas;

(45)

Islandijos ir Norvegijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos pagal Europos Sąjungos Tarybos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarimo dėl pastarųjų asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis  (14), patenkančios į Tarybos sprendimo 1999/437/EB (15) 1 straipsnio A ir B punktuose nurodytą sritį;

(46)

Šveicarijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis  (16), patenkančios į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio A ir B punktuose nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2008/146/EB (17) 3 straipsniu;

(47)

Lichtenšteino atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės pasirašytame protokole dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis  (18), patenkančios į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio A ir B punktuose nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2011/350/ES (19) 3 straipsniu;

(48)

pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas. Kadangi šis reglamentas grindžiamas Šengeno acquis, pagal to Protokolo 4 straipsnį Danija per šešis mėnesius nuo šio reglamento patvirtinimo Taryboje nusprendžia, ar ji įgyvendins šį reglamentą savo nacionalinėje teisėje;

(49)

šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kurias įgyvendinant Jungtinė Karalystė nedalyvauja pagal Tarybos sprendimą 2000/365/EB (20). Todėl Jungtinė Karalystė nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(50)

šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kurias įgyvendinant Airija nedalyvauja pagal Tarybos sprendimą 2002/192/EB (21). Todėl Airija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(51)

tikslinga šio reglamento taikymo trukmę suderinti su Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013 (22) taikymo trukme. Todėl šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d.,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I   SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Tikslas ir taikymo sritis

1.   Šiuo reglamentu kaip Vidaus saugumo fondo (toliau – fondas) dalis nustatoma išorės sienų valdymo ir bendros vizų politikos finansinės paramos priemonė (toliau – priemonė).

Kartu su Reglamentu (ES) 513/2014 šiuo reglamentu laikotarpiui nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. įsteigiamas fondas.

2.   Šiuo reglamentu nustatoma:

a)

finansinės paramos tikslai ir tinkami finansuoti veiksmai;

b)

bendroji tinkamų finansuoti veiksmų įgyvendinimo sistema;

c)

pagal priemonę nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. skiriami ištekliai ir jų paskirstymas;

d)

įvairių konkrečių priemonių, pagal kurias finansuojamos išorės sienų valdymo ir bendros vizų politikos vykdymo išlaidos, taikymo sritis ir tikslas.

3.   Šiuo reglamentu numatoma taikyti Reglamente (ES) Nr. 514/2014 nustatytas taisykles.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamos šios terminų apibrėžtys:

a)   išorės sienos– tai laikinos arba nuolatinės valstybių narių sausumos sienos, įskaitant upių, ežerų ir jūrų sienas, taip pat oro, upių, jūrų ir ežerų uostus, kuriems taikomos Sąjungos išorės sienų kirtimo teisės nuostatos;

b)   bendrieji Sąjungos standartai– tai bendras ir nuoseklus veiklos priemonių taikymas siekiant užtikrinti aukšto lygio ir vienodą saugumą sienų kontrolės ir vizų srityje laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 562/2006 (23), Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 810/2009 (24), Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 767/2008 (25), Reglamento (EB) Nr. 2007/2004, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1931/2006 (26), Šengeno išorės sienų kontrolės katalogo, Praktinio sienos apsaugos pareigūnų vadovo, Vizų vadovo, EUROSUR vadovo ir visų kitų Sąjungos lygmeniu priimamų reglamentų ir gairių sienų kontrolės ir vizų klausimais;

c)   laikinos išorės sienos

i)

tai bendra valstybės narės, taikančios visą Šengeno acquis, ir valstybės narės, kuri privalo taikyti visą Šengeno acquis pagal savo stojimo aktą, bet kuriai dar neįsigaliojo Tarybos sprendimas, kuriuo jai leidžiama taikyti visą acquis, siena;

ii)

tai bendra dviejų valstybių narių, kurios privalo taikyti visą Šengeno acquis pagal savo stojimo aktą, bet kurioms dar neįsigaliojo Tarybos sprendimas, kuriuo joms leidžiama taikyti visą acquis, siena;

d)   sienos kirtimo punktas– tai kompetentingų institucijų nustatyta išorės sienų perėjimo vieta, kaip pranešta pagal Reglamento (EB) Nr. 562/2006 34 straipsnio 2 dalį;

e)   Šengeno vertinimo ir stebėjimo mechanizmas– tai tikrinimas, ar tinkamai taikomas Šengeno acquis, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 1053/2013;

f)   ekstremalioji situacija– dėl netikėto ir ypač didelio spaudimo susiklosčiusi situacija, kai daug arba pernelyg daug trečiųjų šalių piliečių kerta arba gali kirsti vienos arba daugiau valstybių narių išorės sieną, arba bet kokia kita tinkamu pagrindu nustatyta ekstremalioji situacija, kai reikia skubiai imtis veiksmų prie išorės sienų;

g)   išorės sienos ruožas– visa valstybės narės išorės sausumos arba jūrų siena arba jos dalis, kaip apibrėžta nacionalinėje teisėje arba kaip nustatyta nacionalinio koordinavimo centro arba bet kurios kitos atsakingos nacionalinės valdžios institucijos Reglamento (ES) Nr. 1052/2013 įgyvendinimo tikslu.

3 straipsnis

Tikslai

1.   Bendrasis priemonės tikslas – padėti užtikrinti aukštą saugumo lygį Sąjungoje ir kartu palengvinti teisėtą keliavimą vykdant vienodo ir aukšto lygio išorės sienų kontrolę ir veiksmingą Šengeno vizų tvarkymą ir laikantis Sąjungos su pagrindinėmis laisvėmis ir žmogaus teisėmis susijusių įsipareigojimų.

2.   Įgyvendinant 1 dalyje nurodytą bendrąjį tikslą ir atsižvelgiant į atitinkamose Sąjungos strategijose, programose, grėsmės vertinimuose ir rizikos vertinimuose nustatytus prioritetus, priemonė padeda siekti tokių konkrečių tikslų:

a)

remti bendrą vizų politiką siekiant palengvinti teisėtą keliavimą, užtikrinti aukštos kokybės paslaugas prašymą išduoti vizą pateikiantiems asmenims, laikytis vienodo požiūrio į trečiųjų šalių piliečius ir spręsti neteisėtos imigracijos klausimą;

b)

remti integruotą sienų valdymą ir skatinti tolesnį su sienų valdymu susijusių priemonių derinimą vadovaujantis bendraisiais Sąjungos standartais ir valstybėms narėms ir agentūrai FRONTEX dalijantis informacija, siekiant užtikrinti vienodą ir aukštą kontrolės ir apsaugos prie išorės sienų lygį, be kita ko, kovojant su neteisėta imigracija, ir sklandų išorės sienų kirtimą pagal Šengeno acquis, taip pat garantuoti galimybę gauti tarptautinę apsaugą asmenims, kuriems jos reikia, atsižvelgiant į valstybių narių prisiimtus įsipareigojimus dėl žmogaus teisių ir negrąžinimo principo taikymo.

Konkrečių priemonės tikslų pasiekimas vertinamas remiantis Reglamento (ES) Nr. 514/2014 55 straipsnio 2 dalimi ir naudojant šio reglamento IV priede nustatytus bendrus rodiklius ir į nacionalines programas įtrauktus konkrečius programų rodiklius.

3.   Kad 1 ir 2 dalyse nurodyti tikslai būtų įgyvendinti, priemonė padeda siekti tokių veiklos tikslų:

a)

skatinti formuoti ir įgyvendinti politiką, kuria užtikrinama, kad vidaus sienas kertantys asmenys nebūtų kontroliuojami, kad ir kokia būtų jų pilietybė, o išorės sienas kertantys asmenys būtų kontroliuojami ir būtų veiksmingai stebima, kaip kertamos išorės sienos, taip pat užtikrinti tokios politikos vykdymą;

b)

palaipsniui įdiegti integruotą išorės sienų valdymo sistemą, pagrįstą solidarumu ir atsakomybe, visų pirma tokiomis priemonėmis:

i)

gerinant pasienio kontrolės ir stebėjimo sistemas, užtikrinant glaudesnį tarpžinybinį valstybių narių sienos apsaugos pareigūnų, muitinių, migracijos, prieglobsčio ir teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą prie išorės sienų, įskaitant jūrų sienas;

ii)

imantis su išorės sienų valdymu susijusių priemonių teritorijoje, taip pat reikiamų pagalbinių priemonių, susijusių su dokumentų saugumu, tapatybės duomenų valdymu ir įgytos techninės įrangos sąveikumo užtikrinimu;

iii)

imantis priemonių, kurios taip pat padeda užkirsti kelią su asmenų judėjimu susijusiam tarpvalstybiniam nusikalstamumui, įskaitant prekybą žmonėmis ir neteisėtą asmenų įgabenimą, prie išorės sienų ir kovoti su juo;

c)

skatinti plėtoti ir įgyvendinti bendrą vizų ir kitų leidimų trumpam apsigyventi šalyje politiką ir įvairių formų konsulatų bendradarbiavimą siekiant užtikrinti didesnį konsulinių paslaugų teikimo mastą ir labiau suvienodinti vizų išdavimo praktiką;

d)

kurti ir naudoti IT sistemas, jų ryšių infrastruktūrą bei įrangą, kuriomis remiami bendra vizų politika, pasienio kontrolė ir sienų stebėjimas prie išorės sienų ir kurias taikant visapusiškai laikomasi asmens duomenų apsaugos teisės aktų;

e)

didinti informuotumą apie padėtį prie išorės sienų ir stiprinti valstybių narių pajėgumą reaguoti;

f)

užtikrinti veiksmingą ir vienodą Sąjungos sienų ir vizų acquis, įskaitant veiksmingą Šengeno vertinimo ir stebėjimo mechanizmą, taikymą;

g)

aktyvinti valstybių narių veiksmus, kuriais stiprinamas trečiosiose šalyse veikiančių valstybių narių bendradarbiavimas, susijęs su trečiųjų šalių piliečių judėjimu į valstybių narių teritoriją ir su neteisėtos imigracijos prevencija bei kova su ja, taip pat bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis minėtoje srityje, visapusiškai atsižvelgiant į Sąjungos išorės veiksmų ir humanitarinės politikos tikslus ir principus.

4.   Pagal priemonę finansuojami veiksmai vykdomi visapusiškai gerbiant pagrindines teises ir žmogaus orumą. Visų pirma imantis veiksmų turi būti laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų, Sąjungos duomenų apsaugos teisės aktų, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (EŽTK, teisingo elgesio su trečiųjų šalių piliečiais principo, teisės į prieglobstį ir į tarptautinę apsaugą nuostatų, negrąžinimo principo ir Sąjungos bei valstybių narių tarptautinių įsipareigojimų, susijusių su jų pasirašytais tarptautiniais dokumentais, pvz., 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencija dėl pabėgėlių statuso, papildyta 1967 m. sausio 31 d. Niujorko protokolu.

Visų pirma, jei įmanoma, valstybės narės, vykdydamos veiksmus, ypač didelį dėmesį turi skirti pažeidžiamų asmenų, ypač vaikų ir nelydimų nepilnamečių, tapatybės nustatymui, skubiai jiems teikiamai pagalbai ir nukreipimui į apsaugos tarnybas.

5.   Valstybės narės, vykdydamos pagal priemonę finansuojamus veiksmus, susijusius su jūrų sienų stebėjimu, ypatingą dėmesį turi skirti savo įsipareigojimams pagal tarptautinę jūrų teisę padėti nelaimės ištiktiems žmonėms. Todėl pagal priemonę remiama įranga ir sistemos gali būti naudojamos paieškos ir gelbėjimo operacijoms, kurių gali prireikti, vykdant jūrų sienų stebėjimą, taigi tokiu būdu būtų padedama apsaugoti ir išgelbėti migrantų gyvybes.

6.   Priemonė taip pat padeda valstybių narių ir Komisijos iniciatyva finansuoti techninę pagalbą.

4 straipsnis

Tinkami finansuoti veiksmai

1.   Įgyvendinant šio reglamento 3 straipsnyje nurodytus tikslus ir atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 514/2014 13 straipsnyje nustatyto politinio dialogo rezultatus, taip pat laikantis šio reglamento 9 straipsnyje nurodytų nacionalinės programos tikslų, priemone remiami valstybėse narėse arba valstybių narių vykdomi veiksmai ir visų pirma:

a)

infrastruktūra, pastatai ir sistemos, reikalingi sienos kirtimo punktuose ir sienoms nuo vieno sienos kirtimo punkto iki kito stebėti, kad būtų galima užkirsti kelią neteisėtam sienos kirtimui, neteisėtai imigracijai ir tarpvalstybiniam nusikalstamumui ir kovoti su tuo, taip pat užtikrinti sklandų keliautojų srautų judėjimą;

b)

operatyvinė įranga, transporto priemonės ir ryšių sistemos, reikalingos veiksmingai ir saugiai sienų kontrolei vykdyti ir asmenims nustatyti;

c)

sienas kertančių migrantų srautų veiksmingo valdymo IT ir ryšių sistemos, įskaitant investicijas į esamas ir būsimas sistemas;

d)

infrastruktūra, pastatai, ryšių ir IT sistemos, operatyvinė įranga, reikalinga prašymams išduoti vizą nagrinėti ir konsulatams bendradarbiauti, taip pat kiti veiksmai, kuriais siekiama gerinti prašymą išduoti vizą pateikiantiems asmenims teikiamų paslaugų kokybę;

e)

mokymai, susiję su b, c ir d punktuose nurodytos įrangos ir sistemų naudojimu, kokybės valdymo standartų diegimas ir sienos apsaugos pareigūnų mokymai (prireikus ir trečiosiose šalyse vykdomi mokymai), susiję su jų vykdomomis stebėjimo, konsultavimo ir kontrolės užduotimis, laikantis tarptautinės žmogaus teisių teisės, įskaitant prekybos žmonėmis ir neteisėto asmenų gabenimo aukų identifikavimą;

f)

imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų ir konsultantų dokumentų klausimais trečiosiose šalyse delegavimas, keitimasis sienos apsaugos pareigūnais tarp valstybių narių arba tarp valstybės narės ir trečiosios šalies ir jų delegavimas;

g)

tyrimai, mokymai, bandomieji projektai ir kiti veiksmai, kuriais palaipsniui nustatoma integruota išorės sienų valdymo sistema, kaip nurodyta 3 straipsnio 3 dalyje, įskaitant veiksmus, kuriais siekiama skatinti tarpžinybinį bendradarbiavimą valstybėse narėse arba tarp jų, ir veiksmus, susijusius su sienų valdymo sistemų sąveikumo užtikrinimu ir suderinimu;

h)

tyrimai, bandomieji projektai ir veiksmai, kuriais siekiama taikyti valstybėms narėms ir Sąjungos agentūroms vykdant operatyvinį bendradarbiavimą parengtas rekomendacijas, veiklos standartus ir sukauptą geriausiąją patirtį.

2.   Siekiant šio reglamento 3 straipsnyje nurodytų tikslų ir atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 514/2014 13 straipsnyje numatyto politinio dialogo rezultatus ir šio reglamento 9 straipsnyje nurodytus nacionalinės programos tikslus, priemone remiami veiksmai, susiję su trečiosiomis šalimis ir jose vykdomi, ypač:

a)

informacinės sistemos, priemonės arba įranga, reikalinga valstybėms narėms ir trečiosioms šalims keistis informacija;

b)

veiksmai, susiję su valstybių narių ir trečiųjų šalių operatyviniu bendradarbiavimu, įskaitant bendras operacijas;

c)

projektai trečiosiose šalyse, kuriais siekiama gerinti stebėjimo sistemas siekiant užtikrinti bendradarbiavimą su EUROSUR;

d)

tyrimai, seminarai, praktiniai seminarai, konferencijos, mokymai, įranga ir bandomieji projektai, kuriais siekiama trečiosioms šalims perteikti ad hoc techninę ir operatyvinę patirtį;

e)

tyrimai, seminarai, praktiniai seminarai, konferencijos, mokymai, įranga ir bandomieji projektai, kuriais siekiama taikyti valstybėms narėms ir Sąjungos agentūroms trečiosiose šalyse vykdant operatyvinį bendradarbiavimą parengtas konkrečias rekomendacijas, veiklos standartus ir sukauptą geriausiąją patirtį.

Komisija ir valstybės narės kartu su Europos išorės veiksmų tarnyba užtikrina trečiosiose šalyse vykdomų ir su šiomis šalimis susijusių veiksmų koordinavimą, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 514/2014 3 straipsnio 5 dalyje.

3.   1 dalies a punkte nurodyti veiksmai, vykdomi prie laikinų išorės sienų, nėra tinkami finansuoti.

4.   Šengeno sienų kodekse nurodyti veiksmai, susiję su laikinu sienų kontrolės atnaujinimu išimties tvarka, nėra tinkami finansuoti.

5.   Veiksmai, kurių vienintelis tikslas ar rezultatas yra prekių kontrolė, nėra tinkami finansuoti.

II   SKYRIUS

FINANSAVIMO IR ĮGYVENDINIMO SISTEMA

5 straipsnis

Bendri ištekliai ir įgyvendinimas

1.   Priemonei įgyvendinti skiriama 2 760 mln. EUR bendrų išteklių dabartinėmis kainomis.

2.   Metinius asignavimus Europos Parlamentas ir Taryba tvirtina neviršydama daugiametės finansinės programos ribų.

3.   Bendri ištekliai naudojami taikant šias priemones:

a)

nacionalines programas pagal 9 ir 12 straipsnius;

b)

veiklos paramą pagal nacionalines programas ir 10 straipsnyje nustatytomis sąlygomis;

c)

specialią tranzito programą pagal 11 straipsnį;

d)

Sąjungos veiksmus pagal 13 straipsnį;

e)

paramą ekstremaliosios situacijos atveju pagal 14 straipsnį;

f)

IT sistemų kūrimo programą, pagal kurią 15 straipsnyje nustatytomis sąlygomis remiamas išorės sienas kertančių migrantų srautų valdymas;

g)

techninę pagalbą pagal 16 straipsnį.

4.   Pagal priemonę paskirtas biudžetas šio reglamento 13 straipsnyje nurodytiems Sąjungos veiksmams vykdyti, šio reglamento 14 straipsnyje nurodytai paramai ekstremaliosios situacijos atveju ir šio reglamento 16 straipsnio 1 dalyje nurodytai techninei pagalbai teikti vykdomas tiesioginio valdymo būdu pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (27) 58 straipsnio 1 dalies a punktą ir, kai tinkama, netiesioginio valdymo būdu pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 58 straipsnio 1 dalies c punktą.

Biudžetas, paskirtas 9 straipsnyje nurodytoms nacionalinėms programoms, 10 straipsnyje nurodytai veiklos paramai ir 11 straipsnyje nurodytai specialiai tranzito programai įgyvendinti, vykdomas pasidalijamojo valdymo būdu pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 58 straipsnio 1 dalies b punktą.

Biudžetas, paskirtas šio straipsnio 7 dalyje nurodytoms šalims, sudariusioms asociacijos susitarimus dėl Šengeno acquis įgyvendinimo, taikymo ir plėtojimo, vykdomas netiesioginio valdymo būdu pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 58 straipsnio 1 dalies c punkto i papunktį.

Metodas (-ai), taikomas (-i) vykdant IT sistemų, pagrįstų esamomis ir (arba) naujomis IT sistemomis, kūrimo programos biudžetą, nustatomas (-i) atitinkamuose Sąjungos teisėkūros procedūra priimamuose aktuose, kai jie priimami.

5.   Bendrų išteklių naudojimas yra toks:

a)

1 551 mln. EUR – valstybių narių nacionalinėms programoms vykdyti;

b)

791 mln. EUR – IT sistemoms, kurios grindžiamos esamomis ir (arba) naujomis IT sistemomis ir pagal kurias remiamas išorės sienas kertančių migrantų srautų valdymas, kurti, jei priimami atitinkami Sąjungos teisėkūros procedūra priimami aktai.

Jei ta suma nepaskiriama arba neišleidžiama, Komisija deleguotuoju aktu, kaip numatyta 17 straipsnyje, iš perskiria šią sumą vienos ar kelių rūšių veiksmams, nurodytiems 6 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose ir šios dalies d punkte, vykdyti. Tame deleguotajame akte turi būti pateiktas atitinkamų IT sistemų raidos vertinimas, įskaitant biudžeto įgyvendinimą ir sumas, kurios, kaip numatoma, nebus panaudotos. Tos sumos gali būti perskirtos priėmus atitinkamus teisėkūros procedūra priimamus aktus arba atlikus 8 straipsnyje nurodytą laikotarpio vidurio peržiūrą.

c)

154 mln. EUR – specialiai tranzito programai vykdyti;

d)

264 mln. EUR – Sąjungos veiksmams, paramai ekstremaliosios situacijos atveju ir techninei pagalbai Komisijos iniciatyva finansuoti ir mažiausiai 30 % šios sumos naudojama Sąjungos veiksmams finansuoti.

6.   Kartu su bendrais ištekliais, nustatytais Reglamentu (ES) Nr. 513/2014, priemonei skirti bendri ištekliai, kaip nustatyta 1 dalyje, sudaro fondo finansinį paketą ir, kaip nustatyta 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (28)17 punkte, yra svarbiausia orientacinė suma Europos Parlamentui ir Tarybai kasmetinės biudžeto procedūros metu.

7.   Pagal šį reglamentą taikant priemonę dalyvauja šalys, susijusios su Šengeno acquis įgyvendinimu, taikymu ir plėtojimu.

Sudaromi tų šalių finansinių įnašų į priemonę susitarimai ir nustatomos tokiam dalyvavimui būtinos papildomos taisyklės, įskaitant nuostatas, kuriomis užtikrinama Sąjungos finansinių interesų apsauga ir Audito Rūmų audito įgaliojimų vykdymas.

Tų šalių finansiniais įnašais papildomi iš Sąjungos biudžeto skiriami bendri ištekliai, nurodyti 1 dalyje.

6 straipsnis

Ištekliai tinkamiems finansuoti veiksmams valstybėse narėse

1.   1 551 mln. EUR sumos orientacinis paskirstymas valstybėms narėms:

a)

1 276 mln. EUR – kaip nurodyta I priede;

b)

147 mln. EUR – remiantis 7 straipsnyje nurodyto mechanizmo taikymo rezultatais;

c)

atlikus 8 straipsnyje nurodytą laikotarpio vidurio peržiūrą, pagal šį straipsnį liekanti 128 mln. EUR asignavimų suma laikotarpiui nuo 2018 biudžetinių metų arba kita pagal 4 dalį nustatyta suma – remiantis rizikos analizės ir laikotarpio vidurio peržiūros rezultatais.

2.   Kiekviena valstybė narė I priede nurodytas bazines sumas nacionalinėms programoms skiria taip:

a)

mažiausiai 10 % skiriama veiksmams, susijusiems su 9 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytais tikslais;

b)

mažiausiai 25 % skiriama veiksmams, susijusiems su 9 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytais tikslais;

c)

mažiausiai 5 % skiriama veiksmams, susijusiems su 9 straipsnio 2 dalies c, d, e ir f punktuose nurodytais tikslais.

Valstybės narės gali nukrypti nuo tos minimalios procentinės normos, jei į nacionalines programas įtraukia paaiškinimą, kodėl skiriant mažiau, nei ta minimali procentinė norma, lėšų netrukdoma pasiekti atitinkamą tikslą. Komisija įvertins paaiškinimą tvirtindama nacionalines programas, kaip nurodyta 9 straipsnio 2 dalyje.

3.   Valstybės narės skiria būtiną finansavimą EUROSUR, siekdamos užtikrinti tinkamą jos veikimą.

4.   Kad priemonėje nustatyti tikslai būtų tinkamai pasiekti nenumatytomis arba naujomis aplinkybėmis ir (arba) kad pagal priemonę skirtos lėšos būtų naudojamos veiksmingai, Komisijai pagal 17 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl šio straipsnio 1 dalies c punkte nustatytos orientacinės sumos tikslinimo.

5.   Valstybės narės, įstojančios į Sąjungą 2012–2020 m., negauna pagal priemonę asignavimų nacionalinėms programoms tol, kol gauna lėšų pagal laikinąją Sąjungos priemonę, kuria valstybėms narėms padedama finansuoti veiksmus, vykdomus prie naujų išorės sienų, skirtus Šengeno sienų, vizų ir išorės sienų kontrolės acquis įgyvendinti.

7 straipsnis

Ištekliai konkretiems veiksmams

1.   Be asignavimų, apskaičiuotų pagal 6 straipsnio 1 dalies a punktą, valstybės narės gali gauti papildomą sumą, jei ji numatyta nacionalinėje programoje ir bus naudojama II priede išvardytiems konkretiems veiksmams vykdyti.

2.   Komisijai prireikus ir, be kita ko, atliekant laikotarpio vidurio peržiūrą, pagal 17 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl II priede išvardytų konkrečių veiksmų peržiūros. Jei pakanka išteklių, naujiems konkretiems veiksmams vykdyti valstybės narės gali gauti papildomą sumą, kaip nustatyta šio straipsnio 1 dalyje.

3.   Papildomos sumos pagal šį straipsnį atitinkamoms valstybėms narėms skiriamos atskiru finansavimo sprendimu, kuriuo pagal Reglamento (ES) Nr. 514/2014 14 straipsnyje nustatytą procedūrą patvirtinama arba taisoma jų nacionalinė programa.

8 straipsnis

Ištekliai atsižvelgiant į laikotarpio vidurio peržiūrą

1.   Kad būtų paskirta 6 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyta suma, iki 2017 m. birželio 1 d. Komisija atsižvelgia į valstybėms narėms tenkančią sienų valdymo naštą, įskaitant paieškos ir gelbėjimo veiklą, kurią gali prireikti vykdyti atliekant jūrų sienų stebėjimo operacijas, įvertinimo ataskaitas, parengtas taikant Šengeno vertinimo ir stebėjimo mechanizmą, ir į grėsmės prie išorės sienų 2017–2020 m. lygius, taip pat į veiksnius, dariusius poveikį saugumui prie išorės sienų 2014–2016 m. Ta suma valstybėms narėms paskirstoma pagal sienų kategorijų svarbą, atsižvelgiant į šio straipsnio 6 dalį:

a)

45 % skiriama išorės jūrų sienoms;

b)

38 % skiriama išorės sausumos sienoms;

c)

17 % skiriama oro uostams.

2.   Išorės jūrų ir sausumos sienoms skirta suma kiekvienam sienos ruožui apskaičiuojama išorės sienos ruožo ilgį padauginus iš grėsmės lygio (minimalus, normalus, vidutinis, didelis):

a)

minimali grėsmė – koeficientas 0,5;

b)

normali grėsmė – koeficientas 1;

c)

vidutinė grėsmė – koeficientas 3;

d)

didelė grėsmė – koeficientas 5.

3.   Kiekvienai valstybei narei oro uostams numatyti asignavimai apskaičiuojami taip:

a)

50 % remiantis išorės sienas kertančių asmenų skaičiumi;

b)

50 % remiantis trečiųjų šalių piliečių, kuriems prie išorės sienų buvo neleista atvykti, skaičiumi.

4.   Atsižvelgdama į agentūros FRONTEX rizikos analizės ataskaitą ir konsultuodamasi su agentūra FRONTEX, o prireikus ir su kitomis Sąjungos agentūromis, Komisija nustato grėsmės prie valstybių narių kiekvieno išorės sienos ruožo lygius 2017–2020 m. Grėsmės lygiai grindžiami šiais veiksniais:

a)

sienų valdymo prie išorės sienų našta;

b)

veiksniais, kurie 2014–2016 m. laikotarpiu darė poveikį saugumui prie valstybių narių išorės sienų;

c)

Sąjungos politikos, pvz., vizų politikos, pokyčiais;

d)

būsima galima migracijų srautų tendencija ir rizika, kad gali būti vykdoma neteisėta veikla, susijusi su neteisėtu asmenų išorės sienos kirtimu, ir

e)

tikėtinais politiniais, ekonominiais ir socialiniais pokyčiais trečiosiose šalyse, visų pirma kaimyninėse šalyse.

Prieš paskelbdama savo ataskaitą, kurioje bus nustatyti grėsmės lygiai, Komisija pasikeičia nuomonėmis su valstybėmis narėmis.

5.   Pagal 1 dalį paskirstant išteklius:

a)

atsižvelgiama į Tarybos reglamento (EB) Nr. 866/2004 (29) 1 straipsnyje nurodytą teritorijas skiriančią liniją, nors tai ir nėra išorės sausumos siena, jei taikomos 2003 m. Stojimo akto protokolo Nr. 10 dėl Kipro 1 straipsnis, tačiau neatsižvelgiama į jūrų sienos ilgį į šiaurę nuo tos linijos;

b)

sąvoka „išorės jūrų sienos“ reiškia valstybių narių teritorinės jūros išorinė ribą, kaip apibrėžta pagal Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos 4–16 straipsnius. Tačiau tais atvejais, kai siekiant užkirsti kelią neteisėtam sienos kirtimui reikia reguliariai vykdyti plataus masto operacijas, ta sąvoka reiškia didelės grėsmės teritorijos išorinę ribą. Tos išorinės ribos nustatomos atsižvelgiant į atitinkamų valstybių narių pateiktus 2014–2016 m. duomenis apie šias operacijas.

6.   Be to, Komisijos paragintos ne vėliau kaip 2017 m. birželio 1 d., valstybės narės gali gauti papildomą sumą, jei ji numatyta nacionalinėje programoje ir bus naudojama konkretiems veiksmams, nustatytiems atsižvelgiant į tuomečius Sąjungos prioritetus, vykdyti.

7.   Papildomos sumos pagal šį straipsnį atitinkamoms valstybėms narėms skiriamos atskiru finansavimo sprendimu, kuriuo pagal Reglamento (ES) Nr. 514/2014 14 straipsnyje nustatytą procedūrą patvirtinama arba taisoma jų nacionalinė programa.

9 straipsnis

Nacionalinės programos

1.   Nacionalinė programa, kurią reikia parengti, atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 514/2014 13 straipsnyje nurodyto politinio dialogo rezultatus, pagal priemonę, ir nacionalinė programa, kurią reikia parengti pagal Reglamentą (ES) Nr. 513/2014, pateikiamos Komisijai kaip viena bendra nacionalinė fondo programa, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 514/2014 14 straipsnyje.

2.   Pagal nacionalines programas, kurias, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 514/2014 14 straipsnyje, Komisija turi išnagrinėti ir patvirtinti, valstybės narės, įgyvendindamos šio reglamento 3 straipsnyje nurodytus tikslus ir atsižvelgdamos į Reglamento (ES) Nr. 514/2014 13 straipsnyje nurodyto politinio dialogo rezultatus, visų pirma siekia šių tikslų:

a)

plėtoti EUROSUR pagal Sąjungos teisę ir gaires;

b)

remti ir didinti dabartinius valstybių narių pajėgumus įgyvendinti vizų politiką, valdyti išorės sienas, taip pat remti ir didinti laisvo judėjimo erdvės priemones, susijusias su išorės sienų valdymu, turint omenyje visų pirma naujas technologijas, technologinę plėtrą ir (arba) standartus, susijusius su migracijos srautų valdymu;

c)

remti tolesnį valstybių narių konsulatų ir kitų tarnybų trečiosiose šalyse vykdomo migracijos srautų valdymo plėtojimą, be kita ko, kuriant konsulatų bendradarbiavimo mechanizmus, kad būtų galima palengvinti teisėtą keliavimą laikantis Sąjungos teisės ar atitinkamos valstybės narės teisės ir užkirsti kelią neteisėtai imigracijai į Sąjungą;

d)

sustiprinti integruotą sienų valdymą išbandant ir diegiant naujas priemones, sąveikiąsias sistemas ir darbo metodus, kurių tikslas – aktyvesnis valstybių narių keitimasis informacija ir glaudesnis tarpžinybinis bendradarbiavimas;

e)

plėtoti projektus, kuriais siekiama užtikrinti vienodą ir aukštą kontrolės prie išorės sienų lygį vadovaujantis bendrais Sąjungos standartais ir padidinti valstybių narių sienų valdymo sistemų sąveikumą;

f)

remti veiksmus, pasikonsultavus su agentūra FRONTEX, kuriais siekiama skatinti tolesnį sienų valdymo ir visų pirma technologinių pajėgumų derinimą vadovaujantis bendraisiais Sąjungos standartais;

g)

užtikrinti tinkamą ir vienodą Sąjungos sienų kontrolės bei vizų acquis taikymą, siekiant ištaisyti nustatytus trūkumus Sąjungos lygmeniu, kuriuos rodo Šengeno vertinimo ir stebėjimo mechanizmo taikymo rezultatai;

h)

stiprinti pajėgumą įveikti būsimus sunkumus, įskaitant dabartinę ir būsimą grėsmę ir spaudimą prie išorės sienų, atsižvelgiant visų pirma į atitinkamų Sąjungos agentūrų atliktą analizę.

3.   Siekdamos 2 dalyje nurodytų tikslų, valstybės narės pagal savo nacionalines programas gali remti veiksmus trečiosiose šalyse ir su jomis susijusius veiksmus, bet kita ko, dalydamosi informacija ir vykdydamos operatyvinį bendradarbiavimą.

4.   Komisija konsultuojasi su agentūra FRONTEX valstybių narių pateiktų nacionalinių programų projektų klausimais ir visų pirma veiklos, finansuojamos teikiant veiklos paramą, klausimais tam, kad būtų galima užtikrinti agentūros FRONTEX užduočių ir valstybių narių pareigos vykdyti išorės sienų kontrolę ir stebėjimą papildomumą ir nuoseklumą ir būtų išvengta neefektyvaus lėšų panaudojimo.

10 straipsnis

Pagal valstybių narių nacionalines programas vykdomos veiklos parama

1.   Valstybė narė gali iki 40 % sumos, pagal priemonę skirtos nacionalinei programai, naudoti veiklos paramai valdžios institucijoms, atsakingoms už užduotis ir paslaugas, kurios yra Sąjungai naudinga viešoji paslauga, finansuoti.

2.   Veiklos parama teikiama tuomet, jei atitinkama valstybė narė vykdo tokias sąlygas:

a)

laikosi Sąjungos sienų ir vizų acquis nuostatų;

b)

siekia nacionalinės programos tikslų;

c)

laikosi bendrųjų Sąjungos standartų, kad būtų galima pagerinti valstybių narių veiklos koordinavimą ir išvengti dubliavimosi, susiskaldymo ir neveiksmingo lėšų panaudojimo sienų kontrolės srityje.

3.   Šiuo tikslu, prieš patvirtindama nacionalinę programą, Komisija vertina pradinę padėtį valstybėse narėse, kurios nurodė ketinančios prašyti veiklos paramos, ir atitinkamais atvejais atsižvelgia į Šengeno vertinimo ataskaitas.

Dėl Komisijos išvadų keičiamasi nuomonėmis su atitinkama valstybe nare.

Po apsikeitimo nuomonėmis Komisija gali kelti sąlygą, kad parama valstybės narės nacionalinės programos biudžetui bus patvirtinta, jei valstybė narė suplanuos ir įvykdys veiksmus, kuriais siekiama, kad iki paramos biudžetui suteikimo būtų įvykdytos visos 2 dalyje nustatytos sąlygos.

4.   Veiklos parama daugiausia skiriama konkrečioms užduotims vykdyti ir (arba) paslaugoms teikti, ja iš esmės siekiama III priede nustatytų tikslų. Padengiamos visos išlaidos, patirtos vykdant nacionalinėje programoje nustatytas užduotis ir (arba) teikiant paslaugas, neviršijant programoje nurodytų finansinių ribų ir 1 dalyje nustatytos ribos.

5.   Komisija su atitinkama valstybe nare stebi, kaip naudojama veiklos parama, ir keičiasi informacija apie pradinę padėtį toje valstybėje narėje, įgyvendintinus uždavinius bei tikslus ir pažangos vertinimo rodiklius.

6.   Komisija įgyvendinimo aktais nustato atskaitomybės dėl šios nuostatos ir kitų praktinių taisyklių, dėl kurių siekdamos laikytis šio straipsnio valstybės narės turi susitarti su Komisija, taikymo procedūras. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 18 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

11 straipsnis

Veiklos parama specialiai tranzito programai vykdyti

1.   Pagal priemonę teikiama parama negautiems išduotų tranzito vizų mokesčiams ir papildomoms išlaidoms, patirtoms įgyvendinant supaprastinto tranzito dokumento (STD) ir supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumento (STGD) sistemą pagal Reglamentą (EB) Nr. 693/2003 ir Reglamentą (EB) Nr. 694/2003, kompensuoti.

2.   Pagal 1 dalį Lietuvai skiriami ištekliai neturi viršyti 154 mln. EUR 2014–2020 m. laikotarpiu ir skiriami kaip papildoma speciali veiklos parama Lietuvai.

3.   1 dalyje papildomos išlaidos – tai išlaidos, kurios tiesiogiai atsiranda dėl konkrečių specialios tranzito programos vykdymo reikalavimų ir kurios nėra patiriamos dėl tranzito ar kitų vizų išdavimo.

Tinkamos finansuoti tokios papildomos išlaidos:

a)

investicijos į infrastruktūrą;

b)

specialią tranzito programą vykdančio personalo mokymo išlaidos;

c)

papildomos veiklos išlaidos, įskaitant specialią tranzito programą konkrečiai vykdančio personalo atlyginimus.

4.   Šio straipsnio 1 dalyje minėti negauti mokesčiai apskaičiuojami atsižvelgiant į Europos bendrijos ir Rusijos Federacijos susitarime dėl vizų Europos Sąjungos ir Rusijos Federacijos piliečiams išdavimo tvarkos supaprastinimo (30) nustatytą vizų mokesčių dydį ir vizų mokesčių panaikinimą, neviršijant šio straipsnio 2 dalyje nurodytos ribos finansinės programos laikotarpiu.

5.   Komisija ir Lietuva peržiūri šio straipsnio taikymą, jei įvyksta pokyčių, darančių poveikį specialios tranzito programos egzistavimui ir (arba) veikimui.

6.   Komisija įgyvendinimo aktais nustato atskaitomybės dėl šios nuostatos ir finansinių bei kitų praktinių taisyklių, dėl kurių siekdama laikytis šio straipsnio Lietuva turi susitarti su Komisija, taikymo procedūras. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 18 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

7.   Kad speciali tranzito programa būtų vykdoma sklandžiai, Komisija gali priimti tam tikras laikinąsias mokėjimo taisykles, nukrypstančias nuo Reglamento (ES) Nr. 514/2014 nuostatų.

12 straipsnis

Programavimas atsižvelgiant į Šengeno vertinimo ir stebėjimo mechanizmo taikymo rezultatus

Paskelbus Šengeno vertinimo ataskaitą, teikiamą pagal Reglamentą (ES) Nr. 1053/2013, atitinkama valstybė narė kartu su Komisija ir agentūra FRONTEX svarsto, kaip atsižvelgti į išvadas ir į bet kokius trūkumus ir laikosi rekomendacijų vykdant nacionalinę programą.

Prireikus valstybė narė pagal Reglamento (EB) Nr. 514/2014 14 straipsnio 9 dalį taiso nacionalinę programą, siekdama atsižvelgti į tas išvadas ir rekomendacijas.

Prioritetas skiriamas taisomųjų veiksmų finansavimui. Palaikydama dialogą su Komisija ir agentūra FRONTEX, atitinkama valstybė narė perskirsto programos išteklius, įskaitant veiklos paramai numatytus išteklius, ir (arba) imasi veiksmų arba keičia veiksmus, siekdama ištaisyti trūkumus atsižvelgiant į Šengeno vertinimo ataskaitoje pateiktas išvadas ir rekomendacijas.

13 straipsnis

Sąjungos veiksmai

1.   Komisijos iniciatyva priemonė gali būti naudojama tarpvalstybiniams veiksmams arba Sąjungai ypatingai svarbiems veiksmams (toliau – Sąjungos veiksmai), susijusiems su 3 straipsnyje nurodytų bendrųjų, konkrečių ir veiklos tikslų įgyvendinimu, finansuoti.

2.   Kad Sąjungos veiksmai būtų tinkami finansuoti, jais visų pirma siekiama tokių tikslų:

a)

remti parengiamąją, stebėjimo, administracinę ir techninę veiklą, reikalingą siekiant vykdyti išorės sienų ir vizų politiką, taip pat stiprinti Šengeno erdvės valdymą plėtojant ir diegiant vertinimo mechanizmą, nustatytą Reglamentu (ES) Nr. 1053/2013 siekiant patikrinti, kaip taikomas Šengeno acquis, Šengeno sienų kodeksas ir visų pirma naudojamos Komisijos ir valstybių narių ekspertų, dalyvaujančių organizuojant apsilankymus vietoje, komandiruotėms skirtos lėšos.

b)

gerinti padėties valstybėse narėse ir trečiosiose šalyse pažinimą ir suvokimą analizuojant, vertinant ir atidžiai stebint, kaip vykdoma politika;

c)

remti statistikos priemonių, įskaitant bendrąsias statistikos priemones, metodų ir bendrų rodiklių rengimą;

d)

remti ir stebėti, kaip Sąjungos teisė ir Sąjungos politikos tikslai įgyvendinami valstybėse narėse ir vertinti jų veiksmingumą ir poveikį, įskaitant pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms požiūriu, jei tai susiję su priemonės taikymo sritimi;

e)

Europos mastu skatinti plėtoti tinklus, mokytis vieniems iš kitų, nustatyti ir tarp įvairių suinteresuotųjų subjektų platinti geriausios praktikos pavyzdžius bei naujoviškus metodus;

f)

skatinti projektus, kurių tikslas – suderinti su sienų valdymu susijusias priemones ir užtikrinti jų sąveikumą vadovaujantis bendraisiais Sąjungos standartais, siekiant sukurti integruotą Europos sienų valdymo sistemą;

g)

didinti suinteresuotųjų subjektų ir plačiosios visuomenės informuotumą apie Sąjungos politiką ir tikslus, įskaitant institucinį informavimą apie Sąjungos politinius prioritetus;

h)

gerinti Europos tinklų pajėgumą vertinti, skatinti, remti ir toliau plėtoti Sąjungos politiką ir tikslus;

i)

remti itin naujoviškus projektus, kuriais plėtojami nauji metodai ir (arba) technologijos, kurias būtų galima perkelti į kitas valstybes nares, visų pirma projektus, kuriais siekiama išbandyti ir patvirtinti mokslinių tyrimų projektus;

j)

remti veiksmus, susijusius su trečiosiomis šalimis ir vykdomus trečiosiose šalyse, kaip nurodyta 4 straipsnio 2 dalyje.

3.   Sąjungos veiksmai vykdomi pagal Reglamento (ES) Nr. 514/2014 6 straipsnį.

14 straipsnis

Parama ekstremaliosios situacijos atveju

1.   Pagal priemonę finansinė parama teikiama 2 straipsnio f punkte apibrėžtos ekstremaliosios situacijos atveju, kai reikia tenkinti skubius ir specialius poreikius.

2.   Parama ekstremaliosios situacijos atveju teikiama pagal Reglamento (ES) Nr. 514/2014 6 ir 7 straipsnius.

15 straipsnis

IT sistemų kūrimo programos parengimas

IT sistemų, grindžiamų esamomis ir (arba) naujomis IT sistemomis, kūrimo programa vykdoma priėmus teisėkūros procedūra priimamus Sąjungos aktus, kuriais apibrėžiamos tų IT sistemų ir jų ryšių infrastruktūra, visų pirma siekiant pagerinti išorės sienas kertančių asmenų srautų valdymą ir kontrolę, sugriežtinant patikras ir paspartinant teisėtų keliautojų sienų kirtimą. Kai įmanoma, turi būti siekiama sąveikos su esamomis IT sistemomis, kad būtų išvengtą dvigubų išlaidų.

5 straipsnio 5 dalies b punkte nurodyta suma paskirstoma atitinkamuose Sąjungos teisėkūros procedūra priimamuose aktuose arba, priėmus tuos teisėkūros procedūra priimamus aktus deleguotuoju aktu, kaip numatyta 17 straipsnyje.

Komisija bent kartą per metus ir prireikus informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie pažangą kuriant minėtas IT sistemas.

16 straipsnis

Techninė pagalba

1.   Komisijos iniciatyva ir (arba) jos vardu priemonės įnašas į fondą gali siekti 1,7 mln. EUR techninei pagalbai per metus, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 513/2014 9 straipsnyje.

2.   Valstybės narės iniciatyva priemonės lėšomis gali būti finansuojama techninės pagalbos veikla, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 514/2014 20 straipsniu. Techninei pagalbai skirta suma 2014–2020 m. laikotarpiu negali viršyti 5 % visos valstybei narei skirtos sumos ir 500 000 EUR.

III   SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

17 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   5 straipsnio 5 dalies b punkte, 6 straipsnio 4 dalyje, 7 straipsnio 2 dalyje ir 15 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami septynerių metų laikotarpiui nuo 2014 m. gegužės 21 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki septynerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami trejų metų laikotarpiui, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki septynerių metų laikotarpio pabaigos.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 5 straipsnio 5 dalies b punkte, 6 straipsnio 4 dalyje, 7 straipsnio 2 dalyje ir 15 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.   Pagal 5 straipsnio 5 dalies b punktą, 6 straipsnio 4 dalį, 7 straipsnio 2 dalį ir 15 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

18 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda bendras Prieglobsčio, migracijos ir integracijos bei Vidaus saugumo fondo komitetas, įsteigtas pagal Reglamento (ES) Nr. 514/2014 59 straipsnio 1 dalį.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

19 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 514/2014 taikomumas

Priemonei taikomos Reglamento (ES) Nr. 514/2014 nuostatos.

20 straipsnis

Panaikinimas

Sprendimas Nr. 574/2007/EB panaikinamas nuo 2014 m. sausio 1 d.

21 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.   Šis reglamentas neturi poveikio projektų ir metinių programų tęsimui ar keitimui, įskaitant visišką ar dalinį panaikinimą, iki jų baigimo arba finansinės paramos, kurią Komisija patvirtino remdamasi Sprendimu Nr. 574/2007/EB ar bet kuriuo kitu teisės aktu, taikomu šiai paramai 2013 m. gruodžio 31 d., tęsimui ar keitimui.

2.   Priimdama sprendimus dėl bendro finansavimo pagal priemonę, Komisija atsižvelgia į remiantis Sprendimu Nr. 574/2007/EB prieš 2014 m. gegužės 20 d. priimtas priemones, kurios daro finansinį poveikį bendro finansavimo laikotarpiu.

3.   Nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Komisijos patvirtintas bendram finansavimui skirtas sumas, su kuriomis susiję dokumentai, reikalingi veiksmams užbaigti, Komisijai nebuvo išsiųsti iki galutinės ataskaitos pateikimo termino, Komisija iki 2017 m. gruodžio 31 d. automatiškai panaikina, o neteisėtai išmokėtas sumas išieško.

4.   Apskaičiuojant automatiškai panaikinamą sumą, į sumas, susijusias su veikla, laikinai sustabdyta dėl sustabdomąjį poveikį turinčio teismo proceso ar skundo nagrinėjimo administracine tvarka, neatsižvelgiama.

5.   Nė vėliau kaip 2015 m. birželio 30 d. valstybės narės pateikia Komisijai 2011–2013 m. laikotarpiu, remiantis Sprendimu Nr. 574/2007/EB, bendrai finansuotų veiksmų rezultatų ir poveikio įvertinimo ataskaitą.

6.   Ne vėliau kaip 2015 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui 2011–2013 m. laikotarpio ex post vertinimo ataskaitą pagal Sprendimą Nr. 574/2007/EB.

22 straipsnis

Peržiūra

Europos Parlamentas ir Taryba, remdamiesi Komisijos pasiūlymu, nė vėliau kaip 2020 m. birželio 30 d. peržiūri šį reglamentą.

23 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas pagal Sutartis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.

Priimtas Strasbūre 2014 m. balandžio 16 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

M. SCHULZ

Tarybos vardu

Pirmininkas

D. KOURKOULAS


(1)  OL C 299, 2012 10 4, p. 108.

(2)  OL C 277, 2012 9 13, p. 23.

(3)  2014 m. kovo 13 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2014 m. balandžio 14 d. Tarybos sprendimas.

(4)  2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 513/2014, kuriuo kaip Vidaus saugumo fondo dalis nustatoma policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos, kovos su juo ir krizių valdymo finansinės paramos priemonė ir panaikinamas Tarybos sprendimas 2007/125/TVR (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 93).

(5)  2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 514/2014, kuriuo nustatomos Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo bendrosios nuostatos ir policijos bendradarbiavimo, kovos su nusikalstamumu ir jo prevencijos, taip pat krizių valdymo finansinės paramos priemonės bendrosios nuostatos (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 112).

(6)  2007 m. gegužės 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 574/2007/EB dėl Išorės sienų fondo 2007–2013 m. laikotarpiui pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo (OL L 144, 2007 6 6, p. 22).

(7)  2004 m. spalio 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2007/2004, įsteigiantis Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūrą (OL L 349, 2004 11 25, p. 1).

(8)  2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1168/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2007/2004, įsteigiantis Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūrą (OL L 304, 2011 11 22, p. 1).

(9)  2003 m. balandžio 14 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 693/2003, nustatantis specialų supaprastinto tranzito dokumentą (STD), supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumentą (STGD) ir iš dalies pakeičiantis Bendrąją konsulinę instrukciją ir Bendrąjį vadovą (OL L 99, 2003 4 17, p. 8).

(10)  2003 m. balandžio 14 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 694/2003 dėl supaprastinto tranzito dokumentų (STD) ir supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumentų (STGD), numatytų Reglamente (EB) Nr. 693/2003, vienodos formos (OL L 99, 2003 4 17, p. 15).

(11)  2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1052/2013, kuriuo sukuriama Europos sienų stebėjimo sistema (Eurosur) (OL L 295, 2013 11 6, p. 11).

(12)  2013 m. spalio 7 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1053/2013, kuriuo sukuriamas tikrinimo, kaip taikoma Šengeno acquis, vertinimo ir stebėsenos mechanizmas, ir panaikinamas 1998 m. rugsėjo 16 d. Vykdomojo komiteto sprendimas, įsteigiantis Šengeno įvertinimo ir įgyvendinimo nuolatinį komitetą (OL L 295, 2013 11 6, p. 27).

(13)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(14)  OL L 176, 1999 7 10, p. 36.

(15)  1999 m. gegužės 17 d. Tarybos sprendimas 1999/437/EB dėl tam tikrų priemonių taikant Europos Sąjungos Tarybos, Islandijos Respublikos ir Norvegijos Karalystės sudarytą susitarimą dėl šių dviejų valstybių asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (OL L 176,1999 7 10, p. 31).

(16)  OL L 53, 2008 2 27, p. 52.

(17)  2008 m. sausio 28 d. Tarybos sprendimas 2008/146/EB dėl Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis sudarymo Europos bendrijos vardu (OL L 53, 2008 2 27, p. 1).

(18)  OL L 160, 2011 6 18, p. 21.

(19)  2011 m. kovo 7 d. Tarybos sprendimas 2011/350/ES dėl Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokolo dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis sudarymo Europos Sąjungos vardu, kiek tai susiję su patikrinimų prie vidaus sienų panaikinimu ir asmenų judėjimu (OL L 160, 2011 6 18, p. 19).

(20)  2000 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimas 2000/365/EB dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (OL L 131, 2000 6 1, p. 43).

(21)  2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimas 2002/192/EB dėl Airijos prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (OL L 64, 2002 3 7, p. 20).

(22)  2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (OL L 347, 2013 12 20, p. 884).

(23)  2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 562/2006, nustatantis taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas) (OL L 105, 2006 4 13, p. 1).

(24)  2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 810/2009, nustatantis Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas) (OL L 243, 2009 9 15, p. 1).

(25)  2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 767/2008 dėl Vizų informacinės sistemos (VIS) ir apsikeitimo duomenimis apie trumpalaikes vizas tarp valstybių narių (VIS reglamentas) (OL L 218, 2008 8 13, p. 60).

(26)  2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1931/2006, nustatantis vietinio eismo per valstybių narių išorines sausumos sienas taisykles ir iš dalies keičiantis Šengeno konvencijos nuostatas (OL L 405, 2006 12 30, p. 1).

(27)  2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012 10 26, p. 1).

(28)  OL C 373, 2013 12 20, p. 1.

(29)  2004 m. balandžio 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 866/2004 dėl režimo pagal Stojimo akto 10 protokolo 2 straipsnį (OL L 161, 2004 4 30, p. 128).

(30)  OL L 129, 2007 5 17, p. 27.


I PRIEDAS

Sumos, sudarančios valstybių narių nacionalinių programų pagrindą (EUR)

Valstybė narė/asocijuotoji šalis

Mažiausia suma

Fiksuota dalis, paskirstyta remiantis 2010–2012 m. vidurkiu

Procentinė dalis 2010–2012 m., įskaitant Kroatiją

IŠ VISO

AT

5 000 000

9 162 727

0,828 %

14 162 727

BE

5 000 000

12 519 321

1,131 %

17 519 321

BG

5 000 000

35 366 130

3,196 %

40 366 130

CH

5 000 000

13 920 284

1,258 %

18 920 284

CY

15 000 000

19 507 030

1,763 %

34 507 030

CZ

5 000 000

9 381 484

0,848 %

14 381 484

DE

5 000 000

46 753 437

4,225 %

51 753 437

DK

5 000 000

5 322 133

0,481 %

10 322 133

EE

5 000 000

16 781 752

1,516 %

21 781 752

ES

5 000 000

190 366 875

17,201 %

195 366 875

FI

5 000 000

31 934 528

2,886 %

36 934 528

FR

5 000 000

79 999 342

7,229 %

84 999 342

GR

5 000 000

161 814 388

14,621 %

166 814 388

HR

4 285 714

31 324 057

2,830 %

35 609 771

HU

5 000 000

35 829 197

3,237 %

40 829 197

IE

 

 

 

 

IS

5 000 000

326 980

0,030 %

5 326 980

IT

5 000 000

151 306 897

13,672 %

156 306 897

LI

5 000 000

0

0,000 %

5 000 000

LT

5 000 000

19 704 873

1,780 %

24 704 873

LU

5 000 000

400 129

0,036 %

5 400 129

LV

5 000 000

10 521 704

0,951 %

15 521 704

MT

15 000 000

38 098 597

3,442 %

53 098 597

NL

5 000 000

25 609 543

2,314 %

30 609 543

NO

5 000 000

9 317 819

0,842 %

14 317 819

PL

5 000 000

44 113 133

3,986 %

49 113 133

PT

5 000 000

13 900 023

1,256 %

18 900 023

RO

5 000 000

56 151 568

5,074 %

61 151 568

SE

5 000 000

6 518 706

0,589 %

11 518 706

SI

5 000 000

25 669 103

2,319 %

30 669 103

SK

5 000 000

5 092 525

0,460 %

10 092 525

UK

 

 

 

 

IŠ VISO

169 285 714

1 106 714 286

100,00 %

1 276 000 000


II PRIEDAS

Konkrečių veiksmų sąrašas

1.

Bent dviejų valstybių narių konsulatų bendradarbiavimo mechanizmų sukūrimas vadovaujantis Vizų kodekse nustatytais bendradarbiavimo principais, lemiantis masto ekonomiją nagrinėjant prašymus ir išduodant vizas, įskaitant bendrus prašymų išduoti vizą centrus.

2.

Transporto priemonių ir operatyvinės įrangos, kurias, kaip manoma, reikalinga panaudoti agentūrai FRONTEX bendroms operacijoms vykdyti ir kurios turi būti perduotos agentūrai FRONTEX laikantis Reglamento (EB) Nr. 2007/2004 7 straipsnio 5 dalies antros ir trečios pastraipų, pirkimas.


ANNEX III

Objectives for operating support within the national programmes

Objective 1: promoting the development and implementation of policies ensuring the absence of any controls on persons, whatever their nationality, when crossing the internal borders, carrying out checks on persons and monitoring efficiently the crossing of external borders

operations

staff costs, including for training

service costs, such as maintenance and repair

upgrading/replacement of equipment

real estate (depreciation, refurbishment)

Objective 2: promoting the development and implementation of the common policy on visas and other short-stay residence permits, including consular cooperation

operations staff costs, including for training

service costs, maintenance and repair

upgrading/replacement of equipment

real estate (depreciation, refurbishment)

Objective 3: setting up and running secure IT systems, their communication infrastructure and equipment supporting the management of migration flows, including surveillance, across the external borders of the Union

operational management of SIS, VIS and new systems to be set up

staff costs, including for training

service costs, such as maintenance and repair

communication infrastructure and security as well as data protection related matters

upgrading/replacement of equipment

rental of secure premises and/or refurbishment


IV PRIEDAS

Konkrečių tikslų įgyvendinimui vertinti skirtų bendrų rodiklių sąrašas

a)

Bendros vizų politikos rėmimas siekiant palengvinti teisėtą keliavimą, laikytis vienodo požiūrio į trečiųjų šalių piliečius ir spręsti neteisėtos imigracijos problemas:

i)

naudojantis priemonės parama vykdyto konsulatų bendradarbiavimo atvejų skaičius.

Rengiant metines įgyvendinimo ataskaitas, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 514/2014 54 straipsnyje, šis rodiklis suskirstomas į pakategores, pvz.:

paslaugų teikimas bendroje vietoje,

bendri prašymų išduoti vizą centrai,

atstovybės

kita.

ii)

naudojantis priemonės parama surengtuose su bendra vizų politika susijusiuose mokymuose dalyvavusio personalo narių skaičius ir šių mokymų kursų skaičius;

iii)

naudojantis priemonės parama įsteigtų specializuotų pareigybių trečiosiose šalyse skaičius.

Rengiant metines įgyvendinimo ataskaitas, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 514/2014 54 straipsnyje, šis rodiklis suskirstomas į pakategores, pvz.:

imigracijos ryšių palaikymo pareigūnai,

kita.

iv)

naudojantis priemonės parama sukurtų arba modernizuotų konsulatų procentinė dalis ir skaičius atsižvelgiant į bendrą konsulatų skaičių.

b)

Sienų valdymo rėmimas, be kita ko, valstybėms narėms tarpusavyje, taip pat valstybėms narėms ir agentūrai FRONTEX dalijantis informacija, siekiant užtikrinti aukštą apsaugos prie išorės sienų lygį, be kita ko, kovojant su neteisėta imigracija, ir sklandų išorės sienų kirtimą pagal Šengeno acquis:

i)

naudojantis priemonės parama surengtuose su sienų valdymu susijusiuose mokymuose dalyvavusio personalo narių skaičius ir šių mokymų kursų skaičius.;

ii)

naudojantis priemonės parama sukurtų ar modernizuotų sienų kontrolės (patikros ir stebėjimas) infrastruktūros objektų ir priemonių skaičius.

Rengiant metines įgyvendinimo ataskaitas, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 514/2014 54 straipsnyje, šis rodiklis suskirstomas į pakategores, pvz.:

infrastruktūra,

transporto priemonės (oro, sausumos, jūrų sienos),

įranga,

kita.

iii)

išorės sienas per automatizuotus sienos kontrolės vartus, remiamus naudojantis priemone, kirtusių asmenų skaičius atsižvelgiant į bendrą išorės sienas kirtusių asmenų skaičių;

iv)

nacionalinių sienų stebėjimo infrastruktūros objektų, įsteigtų ir (arba) toliau plėtojamų taikant EUROSUR, skaičius.

Rengiant Reglamento (ES) Nr. 514/2014 54 straipsnyje nurodytas metines įgyvendinimo ataskaitas, šis rodiklis suskirstomas į pakategores, pvz.:

nacionaliniai koordinavimo centrai,

regioniniai koordinavimo centrai,

vietiniai koordinavimo centrai,

kito tipo koordinavimo centrai.

v)

incidentų, apie kuriuos valstybės narės pateikė pranešimą Europos padėties vaizdo sistemai, skaičius.

Rengiant metines įgyvendinimo ataskaitas, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 514/2014 54 straipsnyje, šis rodiklis suskirstomas į pakategores, pvz.:

neteisėta imigracija, įskaitant incidentus, kai kilo pavojus migrantų gyvybei,

tarpvalstybinis nusikalstamumas,

krizinės situacijos.


Top