27.6.2014

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 189/164

---

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2014/68/ES

2014 m. gegužės 15 d.

dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su slėginės įrangos tiekimu rinkai, suderinimo

(nauja redakcija)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)	Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/23/EB (3) buvo keletą kartų iš esmės keičiama (4). Kadangi tą direktyvą reikia keisti dar kartą, dėl aiškumo ji turėtų būti išdėstyta nauja redakcija;

(2)	Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 765/2008 (5) nustatomos atitikties vertinimo įstaigų akreditavimo taisyklės, numatoma gaminių rinkos priežiūros ir gaminių iš trečiųjų šalių tikrinimo sistema bei nustatomi bendrieji žymėjimo CE ženklu principai;

(3)

Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 768/2008/EB (6) nustatomi bendrieji principai ir orientacinės nuostatos, skirtos taikyti sektorių teisės aktams, siekiant nustatyti nuoseklų teisės aktų peržiūros ar jų naujos redakcijos rengimo pagrindą. Todėl Direktyva 97/23/EB turėtų būti pritaikyta prie to sprendimo;

(4)

ši direktyva taikoma slėginei įrangai ir agregatams, kurie yra nauji Sąjungos rinkai tuo metu, kai jie pateikiami rinkai; tai yra jie yra arba nauja Sąjungoje įsisteigusio gamintojo pagaminta slėginė įranga ar agregatai, arba iš trečiosios valstybės importuota nauja ar padėvėta slėginė įranga ar agregatai;

(5)	ši direktyva turėtų būti taikoma esant visų rūšių tiekimui, įskaitant nuotolinį pardavimą;

(6)

ši direktyva turėtų būti taikoma slėginei įrangai, kurios didžiausias leidžiamasis slėgis PS yra didesnis nei 0,5 baro. Slėginė įranga, kurios didžiausias leidžiamasis slėgis neviršija 0,5 baro, dėl slėgio nekelia didelės rizikos. Todėl neturėtų būti jokių kliūčių laisvam tokios įrangos judėjimui Sąjungoje;

(7)

ši direktyva taip pat turėtų būti taikoma agregatams, sudarytiems iš kelių slėginės įrangos dalių, kurios surinktos sudaro integruotą ir veikiantį vienetą. Tie agregatai gali būti paprasti, pavyzdžiui, greitviriai, ir sudėtingi, kaip antai vandens vamzdžių katilai. Jeigu agregato gamintojas agregatą planuoja pateikti rinkai ir jį pradėti eksploatuoti kaip agregatą, o ne kaip atskiras sudedamąsias jo dalis, tas agregatas turėtų atitikti šios direktyvos reikalavimus. Vis dėlto ši direktyva neturėtų būti taikoma slėginės įrangos agregatams, kurie yra surenkami vietoje ir už kuriuos atsako naudotojas, kuris nėra gamintojas; toks yra pramoninių įrenginių atvejis;

(8)	šia direktyva turėtų būti suderintos nacionalinės nuostatos dėl slėgio keliamos rizikos. Kitokio pobūdžio rizikai, kurią gali kelti ši įranga, gali būti taikomos kitos direktyvos dėl tokios rizikos;

(9)

tačiau tam tikrai slėginei įrangai taikomos kitos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 114 straipsniu pagrįstos direktyvos. Kai kurių tų direktyvų nuostatos yra taip pat susijusios su slėgio keliama rizika. Tos direktyvos laikomos pakankamomis, kad būtų užtikrinta tinkama apsauga, jeigu su tokia įranga susijusio slėgio keliama rizika yra nedidelė. Todėl tokiai įrangai reikėtų netaikyti šios direktyvos nuostatų;

(10)

tam tikros slėginės įrangos, kuriai dėl tarptautinio transportavimo yra taikomi tarptautiniai susitarimai, atveju nacionalinis transportas ir slėgio keliami pavojai ir rizika yra reglamentuojami tokiais susitarimais pagrįstose Sąjungos direktyvose. Tomis direktyvomis užtikrinama, kad tų susitarimų nuostatos būtų taikomos nacionaliniam transportui, siekiant užtikrinti laisvą pavojingų krovinių judėjimą ir sykiu pagerinti transporto saugą. Tokiai įrangai, kuriai taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/68/EB (7) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/35/ES (8), reikėtų netaikyti šios direktyvos nuostatų;

(11)

tam tikrų tipų slėginė įranga, net kai didžiausias leidžiamasis slėgis PS yra didesnis nei 0,5 baro, nekelia jokios didesnės rizikos dėl slėgio ir todėl neturėtų būti trukdoma laisvam tokios įrangos judėjimui Sąjungoje, jeigu ši įranga valstybėje narėje yra teisėtai pagaminta arba pateikta rinkai. Siekiant užtikrinti laisvą tokios įrangos judėjimą, nėra būtina jai taikyti šios direktyvos nuostatų. Todėl tokia įranga turėtų būti aiškiai išbraukta iš šios direktyvos taikymo srities;

(12)

kitai slėginei įrangai, kurios didžiausias leidžiamasis slėgis yra didesnis nei 0,5 baro ir kuri dėl slėgio kelia didelę riziką, tačiau kuriai užtikrinamas laisvas judėjimas ir atitinkamas saugos lygis, reikėtų netaikyti šios direktyvos nuostatų. Vis dėlto tokias išimtis reikėtų nuolat iš naujo peržiūrėti, siekiant nustatyti, ar būtina imtis veiksmų Sąjungos lygiu;

(13)	šios direktyvos taikymo sritis turėtų būti grindžiama bendrąja termino „slėginė įranga“ apibrėžtimi, kad būtų galima atsižvelgti į gaminių technikos raidą;

(14)

siekiant užtikrinti slėginės įrangos saugą būtina laikytis esminių saugos reikalavimų. Šie reikalavimai, kuriuos turi atitikti slėginė įranga, turėtų būti skirstomi į bendruosius ir konkrečiuosius reikalavimus. Visų pirma konkretieji reikalavimai turėtų būti numatyti tam, kad būtų atsižvelgiama į tam tikrų tipų slėginę įrangą. Tam tikrų tipų slėginei įrangai, priskiriamai prie III ir IV kategorijų, turėtų būti taikomas baigiamasis įvertinimas, į kurį įeina baigiamasis patikrinimas ir atsparumo bandymai;

(15)

valstybėms narėms reikėtų turėti galimybę leisti prekybos mugėse eksponuoti slėginę įrangą, kurios atitiktis šios direktyvos reikalavimams dar nėra užtikrinta. Eksponuojant tokią įrangą, pagal bendrąsias atitinkamos valstybės narės taikomas saugos taisykles reikėtų imtis atitinkamų saugos priemonių, kad būtų užtikrinta žmonių sauga;

(16)

Direktyvoje 97/23/EB slėginė įranga skirstoma į kategorijas pavojaus, kurį ji kelia dėl slėgio, didėjimo tvarka. Slėginėje įrangoje esančios takiosios medžiagos atitinkamai skirstomos į pavojingas arba nepavojingas pagal Tarybos direktyvą 67/548/EEB (9). 2015 m. birželio 1 d. Direktyva 67/548/EEB bus panaikinta ir pakeista Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1272/2008 (10), kuriuo Sąjungoje įgyvendinama Jungtinėse Tautose tarptautiniu lygiu patvirtinta pasaulinė suderintoji cheminių medžiagų klasifikavimo ir ženklinimo sistema. Reglamente (EB) Nr. 1272/2008 nustatomos naujos pavojingumo klasės ir kategorijos, kurios tik iš dalies atitinka Direktyvoje 67/548/EEB nustatytas kategorijas. Todėl Direktyvą 97/23/EB reikėtų suderinti su Reglamentu (EB) Nr. 1272/2008, tačiau drauge išlaikyti ta direktyva nustatytą esamą apsaugos lygį;

(17)

ekonominės veiklos vykdytojai turėtų būti atsakingi už slėginės įrangos ir agregatų atitiktį šios direktyvos reikalavimams jų atitinkamo vaidmens tiekimo grandinėje atžvilgiu, kad būtų užtikrintas aukštas visuomenės interesų, kaip antai žmonių sveikatos ir saugos, naminių gyvūnų ir turto, apsaugos lygis ir sąžininga konkurencija Sąjungos rinkoje;

(18)

visi tiekimo ir platinimo grandinėje veikiantys ekonominės veiklos vykdytojai turėtų imtis tinkamų priemonių siekdami užtikrinti, kad visa jų rinkai tiekiama slėginė įranga ir agregatai atitiktų šią direktyvą. Reikia aiškiai ir proporcingai paskirstyti pareigas, kurios atitiktų kiekvieno tiekimo ir platinimo grandinėje dalyvaujančio ekonominės veiklos vykdytojo vaidmenį;

(19)	gamintojas gerai išmano projektavimo ir gamybos procesą, todėl gali geriausiai atlikti atitikties įvertinimo procedūrą. Todėl atitikties vertinimas turėtų išlikti tik gamintojo pareiga;

(20)	tam, kad būtų pagerinti ekonominės veiklos vykdytojų, rinkos priežiūros institucijų ir vartotojų ryšiai, valstybės narės turėtų skatinti ekonominės veiklos vykdytojus papildomai be pašto adreso įtraukti interneto svetainės adresą;

(21)

būtina užtikrinti, kad iš trečiųjų valstybių į Sąjungos rinką patenkanti slėginė įranga ir agregatai atitiktų šios direktyvos reikalavimus, visų pirma, kad gamintojai būtų atlikę tinkamas tos slėginės įrangos ar tų agregatų atitikties vertinimo procedūras. Todėl reikėtų numatyti, kad importuotojai pasirūpintų, jog jų rinkai pateikiama slėginė įranga ar tie agregatai atitiktų šios direktyvos reikalavimus ir kad jie rinkai nepateiktų tokių reikalavimų neatitinkančios arba riziką keliančios slėginės įrangos ar agregatų. Taip pat reikėtų įtvirtinti nuostatą, kad importuotojai užtikrintų, jog buvo atliktos atitikties vertinimo procedūros, ir kad gamintojai paženklino slėginę įrangą ar agregatus ir parengė dokumentus, jog kompetentingos nacionalinės institucijos galėtų juos patikrinti;

(22)

kiekvienas importuotojas, pateikdamas slėginę įrangą ar agregatus rinkai, turėtų ant jų nurodyti savo pavadinimą, registruotą prekės pavadinimą arba registruotą prekių ženklą ir pašto adresą, kuriuo būtų galima į jį kreiptis. Reikėtų numatyti išimtis tais atvejais, kai to negalima padaryti dėl slėginės įrangos ar agregato dydžio ar pobūdžio. Tai apima ir atvejus, kai importuotojas turėtų atidaryti pakuotę, kad galėtų ant slėginės įrangos ar agregato nurodyti savo pavadinimą ir adresą;

(23)	platintojas tiekia slėginę įrangą ar agregatus rinkai po to, kai juos rinkai pateikia gamintojas ar importuotojas, ir turėtų deramai pasirūpinti, kad tvarkydamas slėginę įrangą ar agregatus nepadarytų neigiamo poveikio jų atitikčiai šios direktyvos reikalavimams;

(24)

ekonominės veiklos vykdytojas, pateikiantis slėginę įrangą ar agregatus rinkai savo vardu ar su savo prekių ženklu arba pakeičiantis slėginę įrangą ar agregatus taip, kad gali pasikeisti jų atitiktis šios direktyvos reikalavimams, turėtų būti laikomas gamintoju ir jam turėtų tekti gamintojo pareigos;

(25)

platintojai ir importuotojai yra glaudžiai susiję su rinka, todėl jie turėtų būti įtraukti į kompetentingų nacionalinių institucijų atliekamą rinkos priežiūros darbą ir būti pasirengę aktyviai jame dalyvauti teikdami toms institucijoms visą reikalingą informaciją apie atitinkamą slėginę įrangą ar agregatą;

(26)

slėginės įrangos ir agregatų atsekamumo visoje tiekimo grandinėje užtikrinimas padeda padaryti rinkos priežiūrą paprastesnę ir veiksmingesnę. Efektyvi atsekamumo sistema palengvina rinkos priežiūros institucijų užduotį atsekti ekonominės veiklos vykdytojus, patiekusius rinkai reikalavimų neatitinkančią slėginę įrangą ar agregatus;

(27)

nereikalaujama, kad ekonominės veiklos vykdytojai, saugodami pagal šią direktyvą reikalaujamą informaciją, skirtą kitiems veiklos vykdytojams identifikuoti, atnaujintų tokią informaciją apie kitus ekonominės veiklos vykdytojus, kurie jiems patiekė slėginę įrangą ar agregatą arba kuriems jie patiekė slėginę įrangą ar agregatą;

(28)

šioje direktyvoje turėtų būti nustatyti tik esminiai saugos reikalavimai. Kad būtų lengviau vertinti atitiktį tiems reikalavimams, būtina numatyti slėginės įrangos ar agregatų, atitinkančių darniuosius standartus, kurie priimami pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1025/2012 (11), kad būtų nustatytos išsamios techninės tų reikalavimų specifikacijos, atitikties prielaidą, ypač dėl slėginės įrangos ar agregatų projektavimo, gamybos ir bandymo;

(29)	Reglamente (ES) Nr. 1025/2012 numatyta prieštaravimo darniesiems standartams procedūra, kuri taikoma, kai tie standartai ne visiškai atitinka šios direktyvos reikalavimus;

(30)

gaminant slėginę įrangą reikia naudoti saugias medžiagas. Jei nėra darniųjų standartų, reikėtų nustatyti medžiagų, kurias ketinama naudoti pakartotinai, charakteristikas. Šios charakteristikos turėtų būti nustatytos Europos medžiagų patvirtinimo dokumentuose, kuriuos išduoda viena iš specialiai šiam tikslui paskirtų notifikuotųjų įstaigų. Turėtų būti laikoma, kad Europos medžiagų patvirtinimo dokumentų nuostatas atitinkančios medžiagos atitinka esminius šios direktyvos saugos reikalavimus;

(31)

atsižvelgiant į rizikos, kylančios naudojant slėginę įrangą ir agregatus, pobūdį ir siekiant, kad ekonominės veiklos vykdytojai galėtų įrodyti ir kad kompetentingos institucijos galėtų užtikrinti rinkai tiekiamos slėginės įrangos ar agregatų atitikį esminiams saugos reikalavimams, būtina nustatyti atitikties įvertinimo procedūras. Nustatant tas procedūras reikėtų atsižvelgti į pavojaus, kurį kelia slėginė įranga ar agregatas, lygį. Todėl kiekvienai slėginės įrangos kategorijai turėtų būti taikoma tinkama procedūra ar galimybė rinktis iš skirtingų lygiaverčio griežtumo procedūrų. Sprendime Nr. 768/2008/EB nustatyti atitikties įvertinimo procedūrų moduliai, apimantys procedūras nuo nuosaikiausios iki griežčiausios proporcingai galimam susijusios rizikos ir reikiamos saugos lygiui. Siekiant užtikrinti, kad visuose sektoriuose procedūros būtų taikomos nuosekliai, ir siekiant išvengti ad hoc variantų, atitikties vertinimo procedūros turėtų būti pasirenkamos iš šių modulių. Tas procedūras pagrįsta papildyti dėl slėginei įrangai būtino tikrinimo pobūdžio;

(32)	valstybės narės turėtų galėti leisti naudotojų inspekcijoms atlikti tam tikras atitikties vertinimo pagal šią direktyvą užduotis. Tuo tikslu šioje direktyvoje reikėtų nustatyti kriterijus, pagal kuriuos valstybės narės suteiktų įgaliojimus naudotojų inspekcijoms;

(33)

reikėtų, kad pagal tam tikras atitikties įvertinimo procedūras notifikuotoji įstaiga arba naudotojų inspekcija galėtų atlikti baigiamąjį slėginės įrangos vertinimą, kurio metu patikrintų ir išbandytų kiekvieną slėginės įrangos vienetą ar agregatą. Kitais atvejais reikėtų pasirūpinti, kad būtų užtikrinta galimybė notifikuotajai įstaigai surengti netikėtus apsilankymus ir taip vykdyti baigiamojo įvertinimo stebėseną;

(34)	gamintojai turėtų parengti ES atitikties deklaraciją ir joje pateikti pagal šią direktyvą reikalaujamą informaciją apie slėginės įrangos ar agregato atitiktį šios direktyvos ir kitų susijusių derinamųjų Sąjungos teisės aktų reikalavimams;

(35)

tam, kad būtų užtikrinta veiksminga prieiga prie informacijos rinkos priežiūros tikslais, tais atvejais, kai slėginei įrangai ar agregatui taikomi keli Sąjungos teisės aktai dėl nuostatų suderinimo, informacija, kurios reikia, kad būtų galima nustatyti visus taikytinus Sąjungos aktus, turėtų būti pateikiama bendroje ES atitikties deklaracijoje. Siekiant sumažinti administracinę naštą ekonominės veiklos vykdytojams, ta bendra ES atitikties deklaracija gali būti byla, sudaryta iš atitinkamų atskirų atitikties deklaracijų;

(36)	norint veiksmingai apsaugoti vartotojus, kitus naudotojus ir trečiąsias šalis, būtina tikrinti atitiktį esminiams saugos reikalavimams;

(37)

paprastai slėginė įranga ir agregatai turėtų būti žymimi CE ženklu. CE ženklas, kuriuo nurodoma slėginės įrangos ar agregatų atitiktis, yra matomas viso proceso, apimančio atitikties vertinimą plačiąja prasme, rezultatas. Bendrieji žymėjimo CE ženklu principai ir jo ryšys su kitais ženklais yra nustatyti Reglamente (EB) Nr. 765/2008. Šioje direktyvoje reikėtų nustatyti žymėjimo CE ženklu taisykles;

(38)	CE ženklu neturėtų būti žymima šioje direktyvoje apibrėžta slėginė įranga, kuri kelia tik nedidelę riziką dėl slėgio ir kuriai dėl to nepagrįsta taikyti sertifikavimo procedūrą;

(39)	pagal šioje direktyvoje nustatytas tam tikras atitikties vertinimo procedūras reikalaujama, kad vertinant atitiktį dalyvautų atitikties vertinimo įstaigos, apie kurias valstybės narės yra pranešusios Komisijai;

(40)

patirtis rodo, kad Direktyvoje 97/23/EB nustatyti kriterijai, kuriuos turi atitikti atitikties vertinimo įstaigos, kad apie jas būtų pranešta Komisijai, nėra pakankami, kad visoje Sąjungoje būtų užtikrintas vienodai aukštas notifikuotųjų įstaigų teikiamų paslaugų lygis. Vis dėlto labai svarbu, kad visos notifikuotosios įstaigos savo funkcijas vykdytų vienodai gerai ir sąžiningos konkurencijos sąlygomis. Todėl atitikties vertinimo įstaigoms, kurios nori būti paskirtos teikti atitikties vertinimo paslaugas, reikia nustatyti privalomus reikalavimus;

(41)	jei atitikties vertinimo įstaiga įrodo atitinkanti darniuosiuose standartuose nustatytus kriterijus, turėtų būti laikoma, kad ji atitinka šioje direktyvoje nustatytus atitinkamus reikalavimus;

(42)	siekiant užtikrinti nuoseklų atitikties vertinimo kokybės lygį, taip pat reikia nustatyti reikalavimus notifikuojančiosioms institucijoms ir kitoms įstaigoms, dalyvaujančioms vertinant ir pranešant apie atitikties vertinimo įstaigas ir vykdant jų stebėseną;

(43)	šioje direktyvoje nustatytą sistemą turėtų papildyti akreditacijos sistema, numatyta Reglamente (EB) Nr. 765/2008. Kadangi akreditacija yra labai svarbi atitikties vertinimo įstaigų kompetencijos vertinimo priemonė, reikėtų ją taikyti ir pranešimo tikslais;

(44)

Reglamente (EB) Nr. 765/2008 numatytą skaidrią akreditaciją, kuria užtikrinamas būtinas pasitikėjimo atitikties sertifikatais lygis, nacionalinės institucijos visoje Sąjungoje turėtų laikyti pageidautinu atitikties vertinimo įstaigų techninės kompetencijos įrodymo būdu. Vis dėlto nacionalinės institucijos gali manyti turinčios tam vertinimui atlikti tinkamų priemonių. Tokiais atvejais, siekdamos užtikrinti tinkamą kitų nacionalinių institucijų atlikto vertinimo patikimumo lygį, jos turėtų Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pateikti reikiamus patvirtinamuosius dokumentus, įrodančius įvertintų atitikties vertinimo įstaigų atitiktį atitinkamiems norminiams reikalavimams;

(45)

dažnai atitikties vertinimo įstaigos dalį savo veiklos, susijusios su atitikties vertinimu, paveda atlikti subrangovams arba joms pavaldžioms įstaigoms. Siekiant užtikrinti reikiamą Sąjungos rinkai pateikiamų slėginės įrangos ar agregatų apsaugos lygį, labai svarbu, kad subrangovai ir pavaldžios įstaigos atitiktų tuos pačius atitikties vertinimo užduočių atlikimo reikalavimus, kurie yra taikomi notifikuotosioms įstaigoms. Todėl svarbu, kad vertinant įstaigų, siekiančių būti notifikuotomis atitikties vertinimo įstaigomis, kompetenciją ir veiklos rezultatus ir atliekant jau notifikuotų įstaigų stebėseną taip pat būtų vertinama subrangovų ir pavaldžių įstaigų veikla ir atliekama šios veiklos stebėsena;

(46)	būtina pasirūpinti, kad pranešimo procedūra būtų veiksmingesnė ir skaidresnė ir visų pirma pritaikyti ją prie naujų technologijų, kad ją būtų galima atlikti internetu;

(47)

atitikties vertinimo įstaigos gali teikti paslaugas visoje Sąjungoje, todėl tikslinga suteikti valstybėms narėms ir Komisijai galimybę pareikšti prieštaravimą dėl notifikuotosios įstaigos. Todėl svarbu nustatyti laikotarpį, per kurį būtų galima išnagrinėti visus abejonių ar susirūpinimą dėl atitikties vertinimo įstaigų kompetencijos keliančius klausimus prieš šioms įstaigoms pradedant veikti kaip notifikuotosioms įstaigoms;

(48)

dėl konkurencingumo labai svarbu, kad atitikties vertinimo įstaigos atitikties vertinimo procedūras taikytų taip, kad ekonominės veiklos vykdytojams neatsirastų nereikalingos naštos. Dėl tos pačios priežasties ir siekiant užtikrinti vienodas sąlygas visiems ekonominės veiklos vykdytojams reikia užtikrinti, kad atitikties vertinimo procedūros būtų taikomos techniškai nuosekliai. Geriausias būdas tai pasiekti – atitikties vertinimo įstaigoms tinkamai koordinuoti tarpusavio veiksmus ir bendradarbiauti;

(49)

valstybės narės turėtų imtis visų tinkamų priemonių užtikrinti, kad slėginę įrangą ir agregatus būtų galima pateikti rinkai tik tuomet, jei jie tinkamai laikomi, naudojami pagal numatytą paskirtį arba sąlygomis, kurias galima pagrįstai numatyti, ir nekelia pavojaus žmonių sveikatai ir saugai. Slėginė įranga ar agregatai turėtų būti laikomi neatitinkančiais šioje direktyvoje nustatytų esminių saugos reikalavimų tik naudojimo sąlygomis, kurias galima pagrįstai numatyti, t. y. kai toks jų naudojimas atsirastų dėl teisėto ir iš anksto nuspėjamo žmogaus elgesio;

(50)	siekiant užtikrinti vienodas šios direktyvos įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (12);

(51)	patariamoji procedūra turėtų būti taikoma įgyvendinimo aktams, kuriais reikalaujama, kad notifikuojančiosios valstybės narės imtųsi taisomųjų priemonių notifikuotųjų įstaigų, kurios neatitinka arba nebeatitinka notifikavimo reikalavimų, atžvilgiu, priimti;

(52)

nagrinėjimo procedūra turėtų būti taikoma įgyvendinimo aktams dėl Europos medžiagų patvirtinimo dokumentų, kurie turi trūkumų ir kurių nuorodos jau paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, atsižvelgiant į tai, kad tokie sprendimai gali turėti pasekmių atitikties taikytiniems esminiams reikalavimams prielaidai;

(53)	Komisija turėtų priimti nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus, kai tinkamai pagrįstais atvejais, susijusiais su reikalavimus atitinkančia slėgine įranga ar agregatais, kurie kelia pavojų žmonių sveikatai ar saugai, naminiams gyvūnams ar turtui, yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti;

(54)	pagal nusistovėjusią praktiką pagal šią direktyvą įsteigtas komitetas gali atlikti naudingą vaidmenį nagrinėjant šios direktyvos taikymo klausimus, kuriuos, remiantis jo darbo tvarkos taisyklėmis, gali pateikti arba jo pirmininkas, arba valstybės narės atstovas;

(55)	kai nagrinėjami kiti su šia direktyva susiję klausimai nei jos įgyvendinimas ar pažeidimai, t. y. Komisijos ekspertų grupėje, Europos Parlamentas, laikydamasis esamos praktikos, turėtų gauti visapusišką informaciją ir dokumentus bei, kai taikoma, kvietimą dalyvauti tokiuose posėdžiuose;

(56)	Komisija, naudodamasi teise priimti įgyvendinimo aktus ir atsižvelgdama į jų specifinį pobūdį, turėtų, netaikydama Reglamento (ES) Nr. 182/2011, nustatyti, ar valstybių narių priemonės, priimtos dėl reikalavimų neatitinkančių slėginės įrangos ar agregatų, yra pateisinamos;

(57)

siekiant atsižvelgti į atsirandančias naujas labai svarbias saugos priežastis, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl slėginės įrangos ar agregatų klasifikacijos pakeitimų. Kiekvienas klasifikacijos pakeitimo atvejis turėtų būti paremtas atitinkamais įrodymais ir pagrindimu. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais;

(58)	atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(59)

Direktyvoje 97/23/EB nustatyta pereinamojo laikotarpio nuostata, kuria leidžiama pradėti eksploatuoti slėginę įrangą ir agregatus, kurie Direktyvos 97/23/EB taikymo pradžios dieną atitinka galiojančias nacionalines taisykles. Dėl teisinio aiškumo tokią pereinamojo laikotarpio nuostatą reikia įtraukti ir į šią direktyvą;

(60)

reikia numatyti pagrįstą pereinamojo laikotarpio tvarką, pagal kurią nereikalaujant atitikties tolesniems reikalavimams, kurie taikomi gaminiams, būtų galima rinkai tiekti ir pradėti eksploatuoti slėginę įrangą ir agregatus, kurie rinkai jau pateikti pagal Direktyvą 97/23/EB anksčiau nei nacionalinių priemonių, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliama ši direktyva, taikymo pradžios datą. Todėl platintojai turėtų galėti anksčiau nei nacionalinių priemonių, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliama šį direktyva, taikymo pradžios datą tiekti slėginę įrangą ir agregatus, kurie jau buvo pateikti rinkai, t. y. jų atsargas, jau esančias platinimo grandinėje;

(61)	valstybės narės turėtų nustatyti sankcijų, taikomų pažeidus pagal šią direktyvą priimtas nacionalinės teisės nuostatas, skyrimo taisykles ir užtikrinti šių taisyklių vykdymą. Numatytos sankcijos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios;

(62)

kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. užtikrinti, kad rinkoje esanti slėginė įranga ar agregatai atitiktų reikalavimus, kuriais nustatomas aukštas žmonių sveikatos apsaugos ir saugos lygis ir naminių gyvūnų ar turto apsauga, tuo pačiu metu užtikrinant vidaus rinkos veikimą, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jos masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(63)	pareiga perkelti šią direktyvą į nacionalinę teisę turėtų apsiriboti tomis nuostatomis, kurios iš esmės skiriasi nuo ankstesnės direktyvos nuostatų. Pareiga perkelti nepakeistas nuostatas atsiranda pagal ankstesnę direktyvą;

(64)	ši direktyva neturėtų daryti poveikio valstybių narių pareigoms, susijusioms su direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę terminu ir taikymo pradžios data, nustatytais V priedo B dalyje,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1   SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Ši direktyva taikoma slėginės įrangos ir agregatų, kurių didžiausias leidžiamasis slėgis PS didesnis nei 0,5 baro, projektavimui, gamybai ir atitikties vertinimui.

2.   Ši direktyva netaikoma:

a)

vamzdynams, sudarantiems vamzdynų sistemą arba vamzdynų sistemų tinklą, skirtą tiekti bet kokiam skysčiui arba medžiagai į pakrantėje ar jūroje esantį įrenginį arba iš jo, įskaitant paskutinį įrenginyje sumontuotą išjungiamąjį įtaisą, taip pat įskaitant visus prijungtus agregatus, suprojektuotus specialiai vamzdynams; ši išimtis netaikoma standartinei slėginei įrangai, kuri gali būti montuojama slėgio reguliavimo stotyse arba kompresorinėse;

b)	vandens tiekimo, skirstymo ir nuotėkų šalinimo sistemų tinklams ir su jais susijusiai įrangai bei tiekiamiesiems vandentakiams, kaip antai slėginiams vamzdynams, slėginiams tuneliams, hidroelektrinių įrenginių slėginėms šachtoms ir atitinkamiems pagalbiniams jų įtaisams;

c)	paprastiesiems slėginiams indams, kuriems taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/29/ES (13);

d)	aerozolių balionėliams, kuriems taikoma Tarybos direktyva 75/324/EEB (14);

e)	įrangai, skirtai naudoti transporto priemonėse, apibrėžtose šiuose teisės aktuose: i) Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2007/46/EB (15), ii) Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 167/2013 (16), iii) Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 168/2013 (17);

f)

įrangai, kuri pagal šios direktyvos 13 straipsnį priskiriama ne aukštesnei kaip I kategorijai ir kuriai taikoma viena iš šių direktyvų: i) Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/42/EB (18); ii) Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/33/ES (19); iii) Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/35/ES (20); iv) Tarybos direktyva 93/42/EEB (21); v) Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/142/EB (22); vi) Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/34/ES (23);

g)	įrangai, kuriai taikomas SESV 346 straipsnio 1 dalies b punktas;

h)	įrenginiams, kurie specialiai suprojektuoti naudoti branduoliniuose objektuose ir kuriems sugedus gali pasklisti radioaktyviosios medžiagos;

i)

gręžinių kontrolės įrenginiams, naudojamiems atliekant naftos, dujų arba geoterminio žvalgymo bei gavybos darbus ir išlaikant ir (arba) reguliuojant slėgį požeminėse saugyklose; šią įrangą sudaro gręžinio žiotyse įrengiami įtaisai (angl. Christmas tree), nuo išmetimo saugantys įtaisai (BOP), vamzdynų kolektoriai ir visa iki jų esanti įranga;

j)

įrangai su korpusais arba mechanizmams, kai matmenų nustatymas, medžiagų pasirinkimas ir gamybos taisyklės visų pirma grindžiamos pakankamo stiprumo, standumo ir stabilumo reikalavimais, kurie atitiktų eksploatuojant atsirandantį statinį ir dinaminį poveikį arba kitas naudojimo charakteristikas, kurioms slėgis nėra svarbus projektavimo veiksnys; tokia įranga gali būti: i) varikliai, įskaitant turbinas ir vidaus degimo variklius; ii) garo mašinos, dujų ir (arba) garų turbinos, turbogeneratoriai, kompresoriai, siurbliai ir paleidimo įtaisai;

k)

aukštakrosnėms, įskaitant ir jų aušinimo sistemą, rekuperatoriams, dulkių atskirtuvams ir aukštakrosnės išmetamųjų dujų plautuvams bei šachtinėms lydkrosnėms, įskaitant aukštakrosnių pakuros aušinimo sistemą, dujų konverterius ir kaušus plienui, geležiai bei spalvotiesiems metalams lydyti, perlydyti, degazuoti ir lieti;

l)	aukštos įtampos elektros įrenginių, kaip antai skirstomųjų įrenginių, valdymo mechanizmų, transformatorių ir rotacinių mašinų korpusams;

m)	slėginiams vamzdžiams, naudojamiems perdavimo sistemoms apsaugoti, pavyzdžiui, elektros energijos ir telefono kabeliams;

n)	laivams, raketoms, orlaiviams ir mobiliems jūroje naudojamiems įrenginiams bei įrenginiams, kurie konkrečiai skirti montuoti laivuose, raketose, orlaiviuose ir mobiliuose jūroje naudojamuose įrenginiuose arba jiems varyti;

o)	slėginei įrangai, kurios korpusai yra lankstūs, t. y. padangoms, oro pagalvėms, žaidimo kamuoliams, pripučiamoms valtims ir kitai panašiai slėginei įrangai;

p)	išmetimo ir įleidimo duslintuvams;

q)	buteliams ar skardinėms, į kurias pilstomi prisotinti angliarūgštės galutiniam vartojimui skirti gėrimai;

r)	indams, kurių PS·ir V sandauga neviršija 500 bar L, didžiausias leidžiamasis slėgis neviršija 7 barų ir kurie yra skirti gėrimams gabenti ir tiekti;

s)	įrangai, kuriai taikoma Direktyva 2008/68/EB ir Direktyva 2010/35/ES, taip pat įrangai, kuriai taikomas Tarptautinis pavojingų krovinių vežimo jūra kodeksas ir Tarptautinės civilinės aviacijos konvencija;

t)	karštą vandenį naudojančių šildymo sistemų vamzdžiams ir radiatoriams;

u)	indams, suprojektuotiems skysčiams laikyti, virš kurių išsiskiriančios dujos sudaro ne didesnį nei 0,5 baro slėgį.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

1.   slėginė įranga– slėginiai indai, vamzdynai, pagalbiniai saugos ir slėginiai įtaisai, įskaitant, kai tinkama, prie slėginių dalių tvirtinamas sudedamąsias dalis, kaip antai junges, atvamzdžius, movas, atramas, montavimo ąsas;

2.   indas– suprojektuota ir pagaminta talpykla suslėgtoms takiosioms medžiagoms laikyti ir įranga iki jungties, skirtos talpyklai prie kito įrenginio prijungti; indas gali būti sudarytas daugiau nei iš vienos sekcijos;

3.   vamzdynas– takiosioms medžiagoms gabenti skirtos vamzdyno sudedamosios dalys, kai jos sujungiamos viena su kita siekiant sudaryti slėginę sistemą; vamzdyną visų pirma sudaro vamzdžiai ar jų sistema, siurblių-kompresorių vamzdžiai, armatūra, kompensacinės jungtys, lankstieji vamzdžiai arba atitinkamai kitos slėginių įrenginių dalys; iš vamzdžių sudaryti šilumokaičiai, skirti orui šaldyti ar šildyti, yra laikomi vamzdynu;

4.   pagalbiniai saugos įtaisai– įtaisai, naudojami siekiant apsaugoti, kad slėgis įrangoje neviršytų leidžiamųjų dydžių, įskaitant tiesiogiai slėgį ribojančius įtaisus, tokius kaip apsauginiai vožtuvai, saugos įtaisai su trūkiąja membrana, lenkiamieji strypai, reguliuojamos saugaus slėgio užtikrinimo sistemos (CSPRS), ir ribojamuosius įtaisus, kurie arba įjungia reguliuojamuosius prietaisus arba užtikrina, kad įranga išsijungtų arba jos veikimas būtų nutrauktas ir blokuotas, tokius kaip slėgio jungikliai ar temperatūros jungikliai arba takiųjų medžiagų lygio jungikliai ir su sauga susijusių matavimų kontrolės ir reguliavimo (SRMCR) įtaisai;

5.   pagalbiniai slėginiai įtaisai– funkcinės paskirties įtaisai su slėgį išlaikančiais korpusais;

6.   agregatas– keletas slėginės įrangos dalių, kurias gamintojas surenka į sudėtinį ir veikiantį įrenginį;

7.   slėgis– slėgis, nustatytas atmosferos slėgio atžvilgiu, t. y. perteklinis slėgis. Todėl vakuumas laikomas neigiamu dydžiu;

8.   didžiausias leidžiamasis slėgis PS– maksimalus slėgis, kuriam, kaip nurodo gamintojas, yra suprojektuota įranga ir kuris yra žymimas gamintojo nurodytoje vietoje: ten, kur jungiami saugos ir (arba) ribojamieji įtaisai, arba įrangos viršuje, arba, jeigu išvardytos vietos netinka, bet kurioje nurodytoje vietoje;

9.   didžiausia/mažiausia leidžiamoji temperatūra TS– didžiausia/mažiausia temperatūra, kuriai, kaip nurodo gamintojas, yra suprojektuota įranga;

10.   tūris (V)– vidinis sekcijos ir atvamzdžių iki pirmosios jungties arba suvirinimo siūlės tūris, išskyrus pastovių vidaus sudedamųjų dalių tūrį;

11.   vardinis dydis (DN)– skaitmenimis nurodytas dydis, kuris yra bendras visoms vamzdyno sistemos dalims, išskyrus tas dalis, kurių nurodyti išoriniai skersmenys arba sriegio dydis; tai patogus nuorodoms sveikasis skaičius, tik iš dalies susijęs su gamybiniais matmenimis; vardinis dydis žymimas DN, po jo nurodomas skaičius;

12.   takiosios medžiagos– dujos, skysčiai ir garai be priemaišų arba jų mišinys; skysčiuose gali būti skendinčiųjų kietųjų dalelių;

13.   pastoviosios jungtys– jungtys, kurias išmontuoti galima tik jas sulaužant;

14.   Europos medžiagų patvirtinimo dokumentas– techninis dokumentas, kuriame apibūdintos charakteristikos medžiagų, kurios yra skirtos pakartotinai naudoti gaminant slėginę įrangą ir kurioms netaikomi jokie darnieji standartai;

15.   tiekimas rinkai– slėginės įrangos ar agregatų, skirtų platinti ar naudoti Sąjungos rinkoje, tiekimas vykdant komercinę veiklą už atlygį arba be jo;

16.   pateikimas rinkai– slėginės įrangos ar agregatų tiekimas Sąjungos rinkai pirmą kartą;

17.   eksploatacijos pradžia– pirmas kartas, kai naudotojas panaudoja slėginę įrangą ar agregatą;

18.   gamintojas– fizinis arba juridinis asmuo, kuris pagamina slėginę įrangą ar agregatą arba kuris užsako suprojektuoti ar pagaminti tokią įrangą ar agregatą ir parduoda juos savo vardu arba naudodamas savo prekių ženklą, arba kuris naudoja tą tokią įrangą ar agregatą savo tikslais;

19.   įgaliotasis atstovas– Sąjungoje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, gavęs gamintojo rašytinį įgaliojimą veikti jo vardu ir atlikti nurodytas užduotis;

20.   importuotojas– Sąjungoje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, kuris Sąjungos rinkai pateikia slėginę įrangą ar agregatus iš trečiosios valstybės;

21.   platintojas– tiekimo grandinėje veikiantis fizinis arba juridinis asmuo, kuris patiekia rinkai slėginę įrangą ar agregatus ir nėra nei gamintojas, nei importuotojas;

22.   ekonominės veiklos vykdytojai– gamintojas, įgaliotasis atstovas, importuotojas ir platintojas;

23.   techninė specifikacija– dokumentas, kuriame nustatyti techniniai reikalavimai, kuriuos turi atitikti slėginė įranga ar agregatai;

24.   darnusis standartas– darnusis standartas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 2 straipsnio 1 punkto c papunktyje;

25.   akreditavimas– akreditavimas, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 765/2008 2 straipsnio 10 punkte;

26.   nacionalinė akreditacijos įstaiga– nacionalinė akreditacijos įstaiga, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 765/2008 2 straipsnio 11 punkte;

27.   atitikties vertinimas– procesas, kuriuo nustatoma, ar slėginė įranga ar agregatai atitinka šioje direktyvoje nustatytus esminius saugos reikalavimus;

28.   atitikties vertinimo įstaiga– įstaiga, vykdanti atitikties vertinimo veiklą, įskaitant kalibravimą, bandymus, sertifikavimą ir patikrinimus;

29.   atšaukimas– bet kokia priemonė, kuria siekiama, kad būtų grąžinta vartotojams ar kitiems naudotojams jau pateikta slėginė įranga ar agregatai;

30.   pašalinimas– bet kokia priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią slėginės įrangos ar agregatų tiekimui rinkai tiekimo grandinėje;

31.   CE ženklas– ženklas, kuriuo gamintojas nurodo, kad slėginė įranga ar agregatas atitinka taikytinus derinamųjų Sąjungos teisės aktų dėl žymėjimo šiuo ženklu reikalavimus;

32.   derinamieji Sąjungos teisės aktai– Sąjungos teisės aktai, kuriais suderinamos gaminių pardavimo sąlygos.

3 straipsnis

Tiekimas rinkai ir eksploatacijos pradžia

1.   Valstybės narės imasi visų reikiamų priemonių siekdamos užtikrinti, kad slėginė įranga ir agregatai būtų tiekiami rinkai ir pradedami eksploatuoti tik jeigu jie atitinka šios direktyvos reikalavimus, yra tinkamai įrengti, prižiūrimi ir naudojami pagal paskirtį.

2.   Ši direktyva nedaro poveikio valstybių narių teisei nustatyti tokių reikalavimų, kuriuos jos laiko būtinais siekiant užtikrinti žmonių ir ypač darbuotojų saugą, kai jie naudoja aptariamą slėginę įrangą ar agregatą, jeigu tais reikalavimais nenumatomas tokio slėginės įrangos ar agregato pakeitimas šioje direktyvoje nenumatytu būdu.

3.   Valstybės narės netrukdo eksponuoti šios direktyvos neatitinkančios slėginės įrangos ar agregatų prekybos mugėse, parodose, pristatymuose ir panašiuose renginiuose, su sąlyga, kad bus pateiktas matomas ženklas, kuriame aiškiai nurodyta, kad tokios slėginės įrangos ar agregatų negalima tiekti rinkai ir (arba) pradėti eksploatuoti tol, kol jų atitiktis nebus užtikrinta. Eksponavimo metu būtina imtis atitinkamų saugos priemonių pagal valstybės narės kompetentingos institucijos nustatytus reikalavimus, siekiant užtikrinti žmonių saugą.

4 straipsnis

Techniniai reikalavimai

1.   Toliau nurodyta slėginė įranga turi atitikti I priede nustatytus esminius saugos reikalavimus:

a)

indai, išskyrus b punkte nurodytus indus, skirti: i) dujoms, suskystintosioms dujoms, ištirpintoms suslegiant dujoms, garams, taip pat tiems skysčiams, kurių garų slėgis esant didžiausiai leidžiamajai temperatūrai yra 0,5 baro didesnis už normalų atmosferos slėgį (1 013 mbar), apsiribojant: — 1 grupės takiosiomis medžiagomis, kurių tūris didesnis kaip l l ir PS ir V sandauga didesnė kaip 25 bar ×·l arba kurių slėgis PS didesnis kaip 200 barų (II priedo 1 lentelė), — 2 grupės takiosiomis medžiagomis, kurių tūris didesnis negu 1 l ir PS ir V sandauga didesnė nei 50 bar × l arba kurių slėgis PS didesnis kaip 1 000 barų, ir visais nešiojamais gesintuvais ir kvėpavimo aparatų dujų cilindrais (II priedo 2 lentelė); ii) skysčiams, kurių garų slėgis esant didžiausiai leidžiamajai temperatūrai yra ne daugiau kaip 0,5 baro didesnis už normalų atmosferos slėgį (1 013 mbar), apsiribojant: — 1 grupės takiosiomis medžiagomis, kurių tūris didesnis kaip l l ir PS ir V sandauga didesnė kaip 200 bar ×·l arba kurių slėgis PS didesnis kaip 500 barų (II priedo 3 lentelė), — 2 grupės takiosiomis medžiagomis, kurių slėgis PS didesnis kaip 10 barų ir PS ir V sandauga didesnė kaip 10 000 bar × l arba kurių slėgis PS yra didesnis kaip 1 000 barų (II priedo 4 lentelė);

b)	kūrenama arba kitaip šildoma ir todėl galinti pernelyg įšilti, skirta garui ir perkaitintam vandeniui ruošti esant aukštesnei kaip 110 °C temperatūrai slėginė įranga, kurios tūris didesnis kaip 2 l, ir visi greitviriai (II priedo 5 lentelė);

c)

vamzdynai, skirti: i) dujoms, suskystintosioms dujoms, ištirpintoms suslegiant dujoms, garams ir skysčiams, kurių garų slėgis esant didžiausiai leidžiamajai temperatūrai už normalų atmosferos slėgį didesnis kaip 0,5 baro (1 013 mbar), apsiribojant: — 1 grupės takiosiomis medžiagomis, kurių DN didesnis kaip 25 (II priedo 6 lentelė), — 2 grupės takiosiomis medžiagomis, kurių DN didesnis kaip 32 ir PS ir DN sandauga didesnė kaip 1 000 barų (II priedo 7 lentelė); ii) skysčiams, kurių garų slėgis esant didžiausiai leidžiamajai temperatūrai yra ne daugiau kaip 0,5 baro didesnis už normalų atmosferos slėgį (1 013 mbar), apsiribojant: — 1 grupės takiosiomis medžiagomis, kurių DN didesnis kaip 25 ir PS ir DN sandauga didesnė kaip 2 000 barų (II priedo 8 lentelė), — 2 grupės takiosiomis medžiagomis, kurių PS didesnis kaip 10 barų, DN didesnis kaip 200 ir PS ir DN sandauga didesnė kaip 5 000 barų (II priedo 9 lentelė);

d)	pagalbiniai saugos ir slėginiai įtaisai, skirti a, b ir c punktuose nurodytai įrangai, įskaitant atvejus, kai ši įranga yra agregatų dalis.

2.   Toliau nurodyti agregatai, kuriuose yra bent vienas slėginės įrangos vienetas, kuriam taikoma 1 dalis, turi atitikti I priede nustatytus esminius saugos reikalavimus:

a)	agregatai, skirti garui arba perkaitintam aukštesnės kaip 110 C temperatūros vandeniui ruošti, kurių konstrukcijoje yra bent vienas kūrenamas ar kaip kitaip šildomas slėginės įrangos vienetas, kurį galima perkaitinti;

b)	kiti nei a punkte nurodyti agregatai, jeigu gamintojas planuoja juos tiekti rinkai kaip agregatus ir yra numatęs, kad jie turi būti eksploatuojami kaip agregatai.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, ne didesnės kaip 110 C temperatūros karštam vandeniui ruošti skirti agregatai, kurie rankomis kūrenami kietuoju kuru ir kurių PS·ir V sandauga didesnė kaip 50 bar × l, turi atitikti I priedo 2.10, 2.11, 3.4 punktų, 5 punkto a ir d papunkčiuose nurodytus esminius saugos reikalavimus.

3.   Slėginė įranga ir agregatai, kurių parametrai yra mažesni negu atitinkamai 1 dalies a, b ir c punktuose ir 2 dalyje nustatytos ribinės vertės arba sutampa su jomis, turi būti suprojektuoti ir pagaminti laikantis patikimos valstybėje narėje nusistovėjusios inžinerinės praktikos, kad būtų užtikrintas saugus jų naudojimas. Su slėgine įranga ir agregatais pateikiamos tinkamos naudojimo instrukcijos.

Nedarant poveikio kitų derinamųjų Sąjungos teisės aktų, kuriuose numatytas tokios įrangos žymėjimas, taikymui, tokia įranga ar agregatai nežymimi 18 straipsnyje nurodytu CE ženklu.

5 straipsnis

Laisvas judėjimas

1.   Valstybės narės dėl su slėgiu susijusios rizikos nedraudžia, neriboja ir netrukdo tiekti rinkai ar gamintojo nurodytomis sąlygomis pradėti eksploatuoti slėginės įrangos ar agregatų, kurie atitinka šią direktyvą.

Valstybės narės dėl su slėgiu susijusios rizikos nedraudžia, neriboja ir netrukdo tiekti rinkai ar pradėti eksploatuoti 4 straipsnio 3 dalies nuostatas atitinkančios slėginės įrangos ar agregatų.

2.   Jeigu valstybė narė pagal 25 straipsnyje nustatytus reikalavimus yra paskyrusi naudotojų inspekciją, ta valstybė narė dėl slėgio keliamos rizikos negali drausti, riboti arba trukdyti pateikti rinkai arba 16 straipsnyje numatytomis sąlygomis pradėti eksploatuoti slėginės įrangos ar agregatų, kurių atitiktį pagal 25 straipsnyje nustatytus reikalavimus įvertino kitos valstybės narės paskirta naudotojų inspekcija.

3.   Valstybės narės gali reikalauti I priedo 3.3 ir 3.4 punktuose nurodytą informaciją, būtiną siekiant saugiai ir teisingai naudoti slėginę įrangą ir agregatus, pateikti oficialiąja (-iosiomis) Sąjungos kalba (-omis), kurią (-ias) gali nustatyti valstybė narė, kurioje įranga ar agregatas tiekiamas rinkai.

2   SKYRIUS

EKONOMINĖS VEIKLOS VYKDYTOJŲ PAREIGOS

6 straipsnis

Gamintojų pareigos

1.   Pateikdami 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą slėginę įrangą ar agregatus rinkai arba naudodami juos savo tikslams, gamintojai užtikrina, kad jie būtų suprojektuoti ir pagaminti laikantis I priede nustatytų esminių saugos reikalavimų.

Pateikdami 4 straipsnio 3 dalyje nurodytą slėginę įrangą ar agregatus rinkai arba naudodami juos savo reikmėms, gamintojai užtikrina, kad jie būtų suprojektuoti ir pagaminti laikantis valstybės narės patikimos inžinerinės praktikos.

2.   Gamintojai parengia 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos slėginės įrangos ar agregatų III priede nurodytus techninius dokumentus ir atlieka atitinkamą 14 straipsnyje nurodytą atitikties įvertinimo procedūrą arba paveda ją atlikti.

Jeigu atlikus šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytą procedūrą nustatoma, kad 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta slėginė įranga ar agregatai atitinka taikomus reikalavimus, gamintojai parengia ES atitikties deklaraciją ir pažymi gaminį CE ženklu.

3.   Gamintojai saugo techninius dokumentus ir ES atitikties deklaraciją 10 metų po slėginės įrangos ar agregatų pateikimo rinkai.

4.   Gamintojai užtikrina, kad būtų nustatytos procedūros, jog būtų išlaikoma serijinės gamybos atitiktis šiai direktyvai. Tinkamai atsižvelgiama į slėginės įrangos ar agregatų projekto ar charakteristikų pakeitimus ir darniųjų standartų ar kitų techninių specifikacijų, kuriais remiantis deklaruojama slėginės įrangos ar agregatų atitiktis, pakeitimus.

Kai to reikia atsižvelgiant į slėginės įrangos ar agregatų keliamą riziką, gamintojai, siekdami užtikrinti vartotojų ir kitų naudotojų sveikatos apsaugą ir saugą, atlieka rinkai tiekiamos slėginės įrangos ar agregatų bandinius, nagrinėja ir, jei būtina, registruoja skundus ir informaciją apie reikalavimų neatitinkančią ir atšauktą slėginę įrangą ir agregatus, taip pat informuoja platintojus apie bet kokią tokią stebėseną.

5.   Gamintojai užtikrina, kad ant jų slėginės įrangos ar agregatų būtų nurodytas tipo, partijos ar serijos numeris arba kita informacija, leidžianti nustatyti jų tapatybę, arba, jeigu dėl slėginės įrangos ar agregato dydžio ar pobūdžio to neįmanoma padaryti, užtikrina, kad reikiama informacija būtų pateikta ant pakuotės ar prie įrangos pridėtame dokumente.

6.   Gamintojai ant slėginės įrangos ar agregato arba, jeigu to neįmanoma padaryti, ant pakuotės arba prie slėginės įrangos ar agregato pridėtame dokumente nurodo savo pavadinimą, registruotą prekės pavadinimą arba registruotą prekių ženklą ir pašto adresą, kuriuo su jais galima susisiekti. Adrese nurodomas vienintelis kontaktinis centras susisiekti su gamintoju. Kontaktiniai duomenys pateikiami vartotojams, kitiems naudotojams ir rinkos priežiūros institucijoms lengvai suprantama kalba.

7.   Gamintojai užtikrina, kad prie 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos slėginės įrangos ar agregatų pagal I priedo 3.3 ir 3.4 punktus būtų pridėtos instrukcijos ir saugos informacija, pateikiama vartotojams ir kitiems naudotojams lengvai suprantama, atitinkamos valstybės narės nustatyta kalba. Tokios instrukcijos ir saugos informacija turi būti aiškios, suprantamos ir suvokiamos.

Gamintojai užtikrina, kad prie 4 straipsnio 3 dalyje nurodytos slėginės įrangos ar agregatų pagal 4 straipsnio 3 dalį būtų pridėtos instrukcijos ir saugos informacija, pateikiama vartotojams ir kitiems naudotojams lengvai suprantama, atitinkamos valstybės narės nustatyta kalba. Tokios instrukcijos ir saugos informacija turi būti aiškios, suprantamos ir suvokiamos.

8.   Gamintojai, manantys arba turintys pagrindo manyti, kad jų rinkai pateikta slėginė įranga ar agregatai neatitinka šios direktyvos, nedelsdami imasi taisomųjų priemonių, būtinų siekiant užtikrinti tos slėginės įrangos ar tų agregatų atitiktį, juos pašalinti arba atšaukti, jei tikslinga. Be to, jei slėginė įranga ar agregatai kelia pavojų, importuotojai nedelsdami apie tai praneša valstybių narių, kuriose jie tiekė rinkai tą slėginę įrangą ar tuos agregatus, kompetentingoms nacionalinėms institucijoms, pateikdami išsamią informaciją, visų pirma apie neatitiktį ir apie visas taisomąsias priemones, kurių buvo imtasi.

9.   Jei kompetentinga nacionalinė institucija pateikia pagrįstą prašymą, gamintojai tai institucijai lengvai suprantama kalba suteikia visą informaciją ir dokumentus, būtinus įrodyti, kad slėginė įranga ar agregatas atitinka šią direktyvą. Ši informacija ir dokumentai gali būti pateikiami popierine arba elektronine forma. Tos institucijos prašymu gamintojai bendradarbiauja su ja dėl visų veiksmų, kurių imamasi siekiant pašalinti slėginės įrangos ar agregato, kurį jie pateikė rinkai, keliamą pavojų.

7 straipsnis

Įgaliotieji atstovai

1.   Gamintojas rašytiniu įgaliojimu gali paskirti įgaliotąjį atstovą.

Įgaliotasis atstovas negali būti įgaliotas vykdyti 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų pareigų ir pareigos rengti 6 straipsnio 2 dalyje nurodytus techninius dokumentus.

2.   Įgaliotasis atstovas atlieka gamintojo įgaliojime nustatytas užduotis. Įgaliojimu įgaliotajam atstovui leidžiama atlikti bent šiuos veiksmus:

a)	saugoti ES atitikties deklaraciją ir techninius dokumentus 10 metų po slėginės įrangos ar agregato pateikimo rinkai, kad nacionalinės rinkos priežiūros institucijos galėtų juos patikrinti;

b)	jei kompetentinga nacionalinė institucija pateikia pagrįstą prašymą, pateikti visą informaciją ir dokumentus, būtinus slėginės įrangos ar agregato atitikčiai reikalavimams įrodyti;

c)	kompetentingų nacionalinių institucijų prašymu bendradarbiauti su jomis dėl visų veiksmų, kurių imamasi siekiant pašalinti slėginės įrangos ar agregato, dėl kurių įgaliotasis atstovas gavo įgaliojimus, keliamą pavojų.

8 straipsnis

Importuotojų pareigos

1.   Importuotojai rinkai pateikia tik reikalavimus atitinkančią slėginę įrangą ar agregatus.

2.   Prieš pateikdami rinkai 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą slėginę įrangą ar agregatus, importuotojai užtikrina, kad gamintojas pagal 14 straipsnį atliko atitinkamą atitikties įvertinimo procedūrą. Jie užtikrina, kad gamintojas parengtų techninius dokumentus, kad slėginė įranga arba agregatai būtų paženklinti CE ženklu ir prie jų pagal I priedo 3.3 ir 3.4 punktus pridėtos instrukcijos ir saugos informacija ir kad gamintojas įvykdytų 6 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus reikalavimus.

Prieš pateikdami rinkai 4 straipsnio 3 dalyje nurodytą slėginę įrangą ar agregatus, importuotojai užtikrina, kad gamintojas parengtų techninius dokumentus, kad prie slėginės įrangos ar agregatų būtų pridėtos tinkamos naudojimo instrukcijos ir kad gamintojas įvykdytų 6 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus reikalavimus.

Kai importuotojas mano ar turi pagrindo manyti, kad slėginė įranga ar agregatas neatitinka I priede nustatytų esminių saugos reikalavimų, jis nepateikia slėginės įrangos ar agregato rinkai, kol nėra užtikrinama jų atitiktis. Be to, jei slėginė įranga ar agregatas kelia pavojų, importuotojas apie tai praneša gamintojui ir rinkos priežiūros institucijoms.

3.   Importuotojai ant slėginės įrangos arba agregato ar, jeigu to neįmanoma padaryti, ant pakuotės arba prie slėginės įrangos ar agregato pridėtame dokumente nurodo savo pavadinimą, registruotą prekės pavadinimą arba registruotą prekių ženklą ir pašto adresą, kuriuo su jais galima susisiekti. Kontaktiniai duomenys pateikiami vartotojams, kitiems naudotojams ir rinkos priežiūros institucijoms lengvai suprantama kalba.

4.   Importuotojai užtikrina, kad prie 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos slėginės įrangos ar agregatų pagal I priedo 3.3 ir 3.4 punktus būtų pridėtos instrukcijos ir saugos informacija, pateikiama vartotojams ir kitiems naudotojams lengvai suprantama, atitinkamos valstybės narės nustatyta kalba.

Importuotojai užtikrina, kad prie slėginės įrangos ar agregato būtų pridėtos instrukcijos ir informacija apie saugą, pateikiama vartotojams ir kitiems naudotojams lengvai suprantama, atitinkamos valstybės narės nustatyta kalba.

5.   Kai atsakomybė už 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą slėginę įrangą ar agregatus tenka importuotojams, jie užtikrina, kad laikymo ir transportavimo sąlygos nepakenktų jų atitikčiai I priede nustatytiems esminiams saugos reikalavimams.

6.   Kai to reikia atsižvelgiant į slėginės įrangos ar agregatų keliamą pavojų, importuotojai, siekdami apsaugoti vartotojų ir kitų naudotojų sveikatą ir užtikrinti jų saugą, tiria rinkai tiekiamos slėginės įrangos ir agregatų bandinius, nagrinėja ir, jei būtina, registruoja skundus ir informaciją apie reikalavimų neatitinkančią ir atšauktą slėginę įrangą ar agregatus, taip pat informuoja platintojus apie tokią stebėseną.

7.   Importuotojai, manantys arba turintys pagrindo manyti, kad rinkai jų pateikta slėginė įranga ar agregatai neatitinka šios direktyvos, nedelsdami imasi taisomųjų priemonių, būtinų užtikrinti tos slėginės įrangos ar agregatų atitiktį, juos pašalintų arba atšauktų, jei tikslinga. Be to, jei slėginė įranga ar agregatas kelia pavojų, importuotojai nedelsdami apie tai praneša valstybių narių, kuriose jie tiekė rinkai tokią įrangą ar agregatą, kompetentingoms nacionalinėms institucijoms, pateikdami išsamią informaciją, visų pirma apie neatitiktį ir apie visas taisomąsias priemones, kurių buvo imtasi.

8.   Importuotojai 10 metų po slėginės įrangos ar agregato pateikimo rinkai dienos saugo ES atitikties deklaracijos kopiją, kad rinkos priežiūros institucijos galėtų ją patikrinti, ir užtikrina, kad tų institucijų prašymu joms galėtų būti pateikti techniniai dokumentai.

9.   Jei kompetentinga nacionalinė institucija pateikia pagrįstą prašymą, importuotojai tai institucijai lengvai suprantama kalba suteikia visą informaciją ir dokumentus, būtinus slėginės įrangos ar agregato atitikčiai įrodyti. Ši informacija ir dokumentai gali būti pateikiami popierine arba elektronine forma. Tos institucijos prašymu importuotojai bendradarbiauja su ja dėl visų veiksmų, kurių imamasi siekiant pašalinti slėginės įrangos ar agregato, kuriuos jie pateikė rinkai, keliamą pavojų.

9 straipsnis

Platintojų pareigos

1.   Tiekdami rinkai slėginę įrangą ar agregatus, platintojai veikia deramai laikydamiesi šios direktyvos reikalavimų.

2.   Prieš tiekdami rinkai 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą slėginę įrangą ar agregatus, platintojai patikrina, ar slėginė įranga arba agregatas pažymėti CE ženklu, ar prie jų pagal I priedo 3.3 ir 3.4 punktus pridėti reikalaujami dokumentai ir valstybės narės, kurioje slėginė įranga ar agregatas bus tiekiama rinkai, vartotojams ir kitiems galutiniams naudotojams lengvai suprantama kalba parengtos instrukcijos ir saugos informacija, ir ar gamintojas bei importuotojas įvykdė atitinkamai 6 straipsnio 5 ir 6 dalyse bei 8 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus.

Kai platintojas mano ar turi pagrindo manyti, kad slėginė įranga ar agregatai neatitinka I priede nustatytų esminių saugos reikalavimų, jis netiekia slėginės įrangos ar agregato rinkai, kol nėra užtikrinama jų atitiktis. Be to, jei slėginė įranga ar agregatai kelia pavojų, platintojas apie tai praneša gamintojui ar importuotojui ir rinkos priežiūros institucijoms.

Prieš tiekdami rinkai 4 straipsnio 3 dalyje nurodytą slėginę įrangą ar agregatą, platintojai patikrina, ar prie tos slėginės įrangos ar agregato pridėtos tinkamos valstybės narės, kurioje ta slėginė įranga ar agregatas bus tiekiami rinkai, vartotojams ir kitiems galutiniams naudotojams lengvai suprantama kalba parengtos instrukcijos ir ar gamintojas bei importuotojas įvykdė atitinkamai 6 straipsnio 5 ir 6 dalyse bei 8 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus.

3.   Kai atsakomybė už 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą slėginę įrangą ar agregatus tenka platintojams, jie užtikrina, kad laikymo ir transportavimo sąlygos nepakenktų jų atitikčiai I priede nustatytiems esminiams saugos reikalavimams.

4.   Platintojai, manantys arba turintys pagrindo manyti, kad rinkai jų patiekta slėginė įranga ar agregatai neatitinka šios direktyvos, pasirūpina, kad būtų imtasi būtinų taisomųjų priemonių tos įrangos ar agregato atitikčiai užtikrinti, jiems pašalinti arba atšaukti, jei tikslinga. Be to, jei slėginė įranga ar agregatai kelia pavojų, platintojai nedelsdami apie tai praneša valstybių narių, kuriose jie tiekė rinkai tokią įrangą ar agregatą, kompetentingoms nacionalinėms institucijoms, pateikdami išsamią informaciją, visų pirma apie neatitiktį ir apie visas taisomąsias priemones, kurių buvo imtasi.

5.   Jei kompetentinga nacionalinė institucija pateikia pagrįstą prašymą, platintojai tai institucijai lengvai suprantama kalba suteikia jai visą informaciją ir dokumentus, būtinus slėginės įrangos ar agregatų atitikčiai įrodyti. Ši informacija ir dokumentai gali būti pateikiami popierine arba elektronine forma. Tos institucijos prašymu platintojai bendradarbiauja su ja dėl visų veiksmų, kurių imamasi siekiant pašalinti slėginės įrangos ar agregatų, kuriuos jie tiekė rinkai, keliamą pavojų.

10 straipsnis

Atvejai, kai importuotojams ir platintojams tenka gamintojų pareigos

Taikant šią direktyvą importuotojas arba platintojas laikomas gamintoju ir todėl įgyja 6 straipsnyje nustatytas gamintojo pareigas, kai jis slėginę įrangą ar agregatą rinkai pateikia savo vardu ar naudodamas savo prekių ženklą arba taip pakeičia rinkai jau pateiktą slėginę įrangą ar agregatą, kad gali pasikeisti jų atitiktis šiai direktyvai.

11 straipsnis

Ekonominės veiklos vykdytojų identifikavimas

Rinkos priežiūros institucijos prašymu ekonominės veiklos vykdytojai turi identifikuoti:

a)	kiekvieną ekonominės veiklos vykdytoją, kuris jiems pateikė slėginę įrangą ar agregatą;

b)	kiekvieną ekonominės veiklos vykdytoją, kuriam jie pateikė slėginę įrangą ar agregatą.

Ekonominės veiklos vykdytojai pirmoje pastraipoje nurodytą informaciją turi gebėti pateikti 10 metų po to, kai jiems buvo pateikta slėginė įranga ar agregatas, ir 10 metų po to, kai jie pateikė slėginę įrangą ar agregatą.

3   SKYRIUS

SLĖGINĖS ĮRANGOS IR AGREGATŲ ATITIKTIS IR KLASIFIKAVIMAS

12 straipsnis

Atitikties prielaida

1.   Jei 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta slėginė įranga ar agregatai atitinka darniuosius standartus arba tam tikras jų dalis, kurių nuorodos buvo paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, preziumuojama, kad jie atitinka I priede nustatytus esminius saugos reikalavimus, kuriuos apima tie standartai ar jų dalys.

2.   Daroma prielaida, kad medžiagos, naudojamos slėginei įrangai ar agregatams gaminti ir atitinkančios Europos medžiagų patvirtinimo dokumentus, kurių nuorodos pagal 15 straipsnio 4 dalį buvo paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, atitinka taikytinus esminius saugos reikalavimus, nustatytus I priede.

13 straipsnis

Slėginės įrangos klasifikavimas

1.   4 straipsnio 1 dalyje nurodyta slėginė įranga priskiriama prie atitinkamos kategorijos pagal II priedo nuostatas atsižvelgiant į didėjantį pavojaus lygį.

Klasifikuojant takiosios medžiagos skirstomos į šias dvi grupes:

a)

1 grupė, kuriai priskiriamos medžiagos ir mišiniai, kurias sudaro Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 2 straipsnio 7 ir 8 punktuose apibrėžtos medžiagos ir mišiniai, priskiriami prie pavojingų medžiagų pagal toliau nurodytas fizinių pavojų ar pavojų sveikatai klases, nustatytas to reglamento I priedo 2 ir 3 dalyse: i) nestabilieji sprogmenys arba 1.1, 1.2, 1.3, 1.4 ir 1.5 poklasių sprogmenys; ii) degiosios dujos, 1 ir 2 kategorijos; iii) oksiduojančiosios dujos, 1 kategorija; iv) degieji skysčiai, 1 ir 2 kategorijos; v) degieji skysčiai, 3 kategorija, jeigu didžiausia leidžiamoji temperatūra viršija pliūpsnio temperatūrą; vi) degiosios kietosios medžiagos, 1 ir 2 kategorijos; vii) savaime reaguojančiosios medžiagos ir mišiniai, A–F tipai; viii) piroforiniai skysčiai, 1 kategorija; ix) piroforinės kietosios medžiagos, 1 kategorija; x) medžiagos ir mišiniai, kurie, reaguodami su vandeniu, išskiria degiąsias dujas, 1, 2 ir 3 kategorijos; xi) oksiduojantieji skysčiai, 1, 2 ir 3 kategorijos; xii) oksiduojančiosios kietosios medžiagos, 1, 2 ir 3 kategorijos; xiii) organiniai peroksidai, A–F tipai; xiv) ūmaus toksiškumo prarijus: 1 ir 2 kategorijos; xv) ūmaus toksiškumo susilietus su oda: 1 ir 2 kategorijos; xvi) ūmaus toksiškumo įkvėpus: 1, 2 ir 3 kategorijos; xvii) specifinio toksiškumo konkrečiam veikiamam organui (vienkartinis poveikis): 1 kategorija. Į 1 grupę taip pat įeina medžiagos ir mišiniai, kurių yra slėginėje įrangoje ir kurių didžiausia leidžiamoji temperatūra TS viršija takiosios medžiagos pliūpsnio temperatūrą;

b)	2 grupė, kurią sudaro a punkte nenurodytos medžiagos ir mišiniai.

2.   Jeigu slėginis indas sudarytas iš keleto sekcijų, toks indas priskiriamas prie atskiroms sekcijoms taikomos aukščiausios kategorijos. Jeigu slėginio indo sekcijoje laikoma keletas takiųjų medžiagų, šį indą priskiriant prie kurios nors kategorijos atsižvelgiama į prie aukščiausios kategorijos priskiriamą takiąją medžiagą.

14 straipsnis

Atitikties įvertinimo procedūros

1.   Slėginės įrangos vienetui taikytinos atitikties įvertinimo procedūros nustatomos pagal 13 straipsnyje nustatytą kategoriją, prie kurios yra priskiriama įranga.

2.   Skirtingoms kategorijoms taikytinos atitikties įvertinimo procedūros yra šios:

a)	I kategorija: — A modulis

b)	II kategorija: — A2 modulis — D1 modulis — E1 modulis

c)	III kategorija: — B moduliai (projekto tipas) + D modulis — B moduliai (projekto tipas) + F modulis — B moduliai (produkcijos tipas) + E modulis — B moduliai (produkcijos tipas) + C2 modulis — H modulis

d)	IV kategorija: — B moduliai (produkcijos tipas) + D modulis — B moduliai (produkcijos tipas) + F modulis — G modulis — H1 modulis

Atitikties vertinimo procedūros nustatytos III priede.

3.   Slėginei įrangai taikoma viena iš atitikties įvertinimo procedūrų, kurią gamintojas gali pasirinkti iš procedūrų, nustatytų tai kategorijai, prie kurios slėginė įranga yra priskiriama. Gamintojas taip pat gali pasirinkti, jei yra, taikyti vieną iš procedūrų, kuri taikoma aukštesnei kategorijai.

4.   Taikant kokybės užtikrinimo procedūrą III ir IV kategorijų slėginei įrangai, nurodytai 4 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje, 1 dalies a punkto ii papunkčio pirmoje įtraukoje ir 1 dalies b punkte, notifikuotoji įstaiga netikėtų apsilankymų metu iš gamybos patalpų arba iš patalpų, kuriose įranga sandėliuojama, paima įrangos pavyzdį, kad atliktų I priedo 3.2 punkte nurodytą baigiamąjį įvertinimą arba pasirūpina, kad toks įvertinimas būtų atliktas. Tuo tikslu gamintojas notifikuotajai įstaigai praneša apie numatomą gamybos tvarkaraštį. Per pirmuosius gamybos metus notifikuotoji įstaiga turi apsilankyti ne mažiau kaip du kartus. Atsižvelgdama į D, E ir H modulių 4.4 punkte ir H1 modulio 5.4 punkte nustatytus kriterijus, notifikuotoji įstaiga nustato tolesnių apsilankymų periodiškumą.

5.   Gaminant vienetinius slėginius indus ir 4 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytą III kategorijos slėginę įrangą, pagal H modulio procedūrą notifikuotoji įstaiga atlieka I priedo 3.2 punkte nurodytą kiekvieno produkcijos vieneto baigiamąjį įvertinimą arba pasirūpina, kad jis būtų atliktas. Tuo tikslu gamintojas notifikuotąją įstaigą informuoja apie numatomą gamybos tvarkaraštį.

6.   4 straipsnio 2 dalyje nurodytiems agregatams taikoma visuotinė atitikties įvertinimo procedūra, kurią sudaro:

a)	kiekvieno 4 straipsnio 1 dalyje nurodyto slėginės įrangos vieneto, kuris yra sudedamoji agregato dalis, kuriai atitikties įvertinimo procedūra anksčiau nebuvo taikyta ir kuri nebuvo žymima atskiru CE ženklu, vertinimas; vertinimo procedūra nustatoma pagal kiekvieno įrangos vieneto kategoriją;

b)	I priedo 2.3, 2.8 ir 2.9 punktuose nurodytas iš atskirų sudedamųjų dalių surinkto agregato įvertinimas, kuris nustatomas pagal aukščiausią atitinkamai įrangai taikomą kategoriją, išskyrus bet kokiems pagalbiniams saugos įtaisams taikomą įvertinimą;

c)	įvertinimas siekiant nustatyti, ar garantuojama, kad agregatas negalėtų viršyti I priedo 2.10 ir 3.2.3 punktuose nurodytų leidžiamo naudojimo apribojimų, atliekamas atsižvelgiant į įrangos, kuri turi būti apsaugota, sudedamosioms dalims taikomą aukščiausią kategoriją.

7.   Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 ir 2 dalių, kompetentingos institucijos gali, jeigu tai yra pagrįsta, leisti atitinkamos valstybės teritorijoje tiekti rinkai ir pradėti eksploatuoti atskirus 2 straipsnyje nurodytus slėginės įrangos vienetus ir agregatus, kuriems nebuvo taikytos šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos procedūros ir kurie naudojami bandymams.

8.   Protokolai ir susirašinėjimo dokumentai dėl atitikties vertinimo procedūrų rengiami valstybės narės, kurioje yra įsisteigusi tas atitikties vertinimo procedūras vykdanti notifikuotoji įstaiga, oficialiąja (-iosiomis) kalba (-omis) arba tos įstaigos patvirtinta kalba.

15 straipsnis

Europos medžiagų patvirtinimo dokumentas

1.   Viena iš 20 straipsnyje nurodytų notifikuotųjų įstaigų, specialiai paskirtų tokiai užduočiai atlikti, vieno ar kelių medžiagas arba įrangą gaminančių gamintojų prašymu išduoda Europos medžiagų patvirtinimo dokumentą. Notifikuotoji įstaiga nustato ir atlieka arba paveda atlikti reikiamus patikrinimus ir bandymus, kuriais patvirtinama medžiagų tipų atitiktis atitinkamiems šios direktyvos reikalavimams. Medžiagų, kurios buvo pripažintos saugiomis naudoti iki 1999 m. lapkričio 29 d., atveju notifikuotoji įstaiga, tvirtindama šią atitiktį, atsižvelgia į esamus duomenis.

2.   Prieš išduodama Europos medžiagų patvirtinimo dokumentą, notifikuotoji įstaiga praneša apie tai valstybėms narėms ir Komisijai pateikdama atitinkamą informaciją. Valstybė narė arba Komisija, nurodydama priežastis, per tris mėnesius gali pateikti pastabas. Notifikuotoji įstaiga gali išduoti Europos medžiagų patvirtinimo dokumentą atsižvelgdama į pateiktas pastabas.

3.   Europos medžiagų patvirtinimo dokumento kopija yra siunčiama valstybėms narėms, notifikuotosioms įstaigoms ir Komisijai.

4.   Jeigu Europos medžiagų patvirtinimo dokumentas atitinka I priede pateiktus reikalavimus, kuriuos jis apima, Komisija paskelbia to patvirtinimo dokumento nuorodas. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje nuolat atnaujina tokių patvirtinimo dokumentų sąrašą.

5.   Notifikuotoji įstaiga, išdavusi Europos medžiagų patvirtinimo dokumentą, jį atšaukia, jeigu nustato, kad dokumentas neturėjo būti išduotas, arba jeigu medžiagų tipui taikomas darnusis standartas. Notifikuotoji įstaiga apie bet kokį atšaukiamą patvirtinimo dokumentą nedelsdama praneša kitoms valstybėms narėms, notifikuotosioms įstaigoms ir Komisijai.

6.   Jeigu valstybė narė arba Komisija mano, kad Europos medžiagų patvirtinimo dokumentas, kurio nuorodos buvo paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, ne visiškai atitinka I priede nustatytus esminius saugos reikalavimus, kuriuos jis apima, Komisija priimdama įgyvendinimo aktus sprendžia, ar panaikinti to Europos medžiagų patvirtinimo dokumento nuorodas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyti įgyvendinimo aktai priimami laikantis 44 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

16 straipsnis

Naudotojų inspekcijos

1.   Nukrypstant nuo nuostatų, susijusių su užduotimis, kurias turi atlikti notifikuotosios įstaigos, valstybės narės savo teritorijoje gali leisti, kad rinkai būtų pateikta slėginė įranga ar agregatai ir kad naudotojai pradėtų eksploatuoti slėginę įrangą ar agregatus, kurių atitiktį esminiams saugos reikalavimams įvertino pagal 7 dalį paskirta naudotojų inspekcija.

2.   Slėginė įranga ir agregatai, kurių atitiktį įvertina naudotojų inspekcija, nežymimi CE ženklu.

3.   1 dalyje nurodyta slėginė įranga ar agregatai gali būti naudojami tik įmonėse, valdomose grupės, kuriai priklauso inspekcija. Dėl techninių slėginės įrangos ir agregatų projektavimo, gamybos, tikrinimo, priežiūros ir naudojimo sąlygų grupė taiko bendrą saugos politiką.

4.   Naudotojų inspekcijos dirba tik tai grupei, kuriai jos priklauso.

5.   Naudotojų inspekcijos taiko atitikties įvertinimo procedūras, nustatytas III priedo A2, C2, F ir G moduliuose.

6.   Valstybės narės kitoms valstybėms narėms ir Komisijai praneša apie naudotojų inspekcijas, kurioms jos suteikia įgaliojimus, apie inspekcijoms paskirtas užduotis ir su kiekviena inspekcija susijusių 3 dalies nuostatas atitinkančių įmonių sąrašą.

7.   Skirdamos naudotojų inspekcijas, valstybės narės taiko 25 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir užtikrina, kad grupė, kuriai priklauso inspekcija, taikytų šio straipsnio 3 dalies antrame sakinyje nurodytus kriterijus.

17 straipsnis

ES atitikties deklaracija

1.   ES atitikties deklaracijoje nurodoma, kad įrodyta, jog įvykdyti I priede nustatyti esminiai saugos reikalavimai.

2.   ES atitikties deklaracija atitinka IV priede nustatytą pavyzdinę struktūrą, joje pateikiama atitinkamuose III priede aprašytose atitikties įvertinimo procedūrose nurodyta informacija ir ji nuolat atnaujinama. Ji išverčiama į valstybės narės, kurioje slėginė įranga ar agregatas pateikiami ar tiekiami rinkai, reikalaujamą kalbą ar kalbas.

3.   Kai slėginei įrangai ar agregatui taikomi keli Sąjungos aktai, pagal kuriuos reikalaujama ES atitikties deklaracijos, parengiama visiems tokiems Sąjungos aktams bendra ES atitikties deklaracija. Toje deklaracijoje nurodomi susiję Sąjungos aktai ir jų paskelbimo nuorodos.

4.   Parengdamas ES atitikties deklaraciją gamintojas prisiima atsakomybę dėl slėginės įrangos ar agregato atitikties šioje direktyvoje nustatytiems reikalavimams.

18 straipsnis

Bendrieji žymėjimo CE ženklu principai

Žymėjimui CE ženklu taikomi bendrieji principai, nustatyti Reglamento (EB) Nr. 765/2008 30 straipsnyje.

19 straipsnis

Žymėjimo CE ženklu taisyklės ir sąlygos

1.   CE ženklu žymima taip, kad šis ženklas būtų matomas, įskaitomas ir neištrinamas:

a)	ant kiekvieno 4 straipsnio 1 dalyje nurodytos slėginės įrangos vieneto arba jo duomenų lentelėje;

b)	ant kiekvieno 4 straipsnio 2 dalyje nurodyto agregato arba jo duomenų lentelėje.

Jei CE ženklu žymėti neįmanoma arba negalima dėl slėginės įrangos ar agregato pobūdžio, CE ženklu žymima pakuotė ir prie įrangos ar agregato pridedami dokumentai.

Pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodytas slėginės įrangos vienetas arba agregatas turi būti užbaigtas arba tokios būklės, kad būtų galima atlikti jo baigiamąjį įvertinimą pagal I priedo 3.2 punkto nuostatas.

2.   Nebūtina CE ženklu žymėti kiekvieno atskiro slėginės įrangos vieneto, kuris yra sudedamoji agregato dalis. CE ženklu pažymėti atskiri slėginės įrangos vienetai, montuojami į agregatus, lieka taip pažymėti.

3.   Slėginė įranga ar agregatas CE ženklu pažymimi prieš juos pateikiant rinkai.

4.   Šalia CE ženklo nurodomas notifikuotosios įstaigos identifikacinis numeris, jeigu ta įstaiga dalyvauja atliekant gamybos kontrolę.

Notifikuotosios įstaigos identifikavimo numerį nurodo pati notifikuotoji įstaiga arba, jos pavedimu, tą daro gamintojas ar jo įgaliotasis atstovas.

5.   Prie CE ženklo ir, kai taikoma, notifikuotosios įstaigos identifikacinio numerio, nurodyto 4 dalyje, gali būti bet koks kitas ženklas, nurodantis konkrečią riziką ar naudojimo atvejį.

6.   Valstybės narės tobulina esamas priemones siekdamos užtikrinti, kad būtų teisingai taikoma ženklinimą CE ženklu reglamentuojanti tvarka, ir netinkamo to ženklinimo naudojimo atveju imasi atitinkamų veiksmų.

4   SKYRIUS

ATITIKTIES VERTINIMO ĮSTAIGŲ PRANEŠIMAS

20 straipsnis

Pranešimas

Valstybės narės Komisijai ir kitoms valstybėms narėms praneša apie notifikuotąsias įstaigas ir naudotojų inspekcijas, įgaliotas atlikti atitikties vertinimo užduotis pagal 14 straipsnį, 15 straipsnį arba 16 straipsnį ir apie trečiųjų šalių organizacijas, kurias jos pripažino I priedo 3.1.2 ir 3.1.3 punktuose nurodytoms užduotims atlikti.

21 straipsnis

Notifikuojančiosios institucijos

1.   Valstybės narės paskiria notifikuojančiąją instituciją, kuri atsako už procedūrų, būtinų atitikties vertinimo įstaigoms įvertinti, pranešti apie jas ir notifikuotųjų įstaigų, pripažintų trečiųjų šalių organizacijų ir naudotojų inspekcijų stebėsenai, įskaitant 27 straipsnio laikymąsi, atlikti, nustatymą ir taikymą.

2.   Valstybės narės gali nuspręsti, kad 1 dalyje nurodytą vertinimą ir stebėseną vykdytų nacionalinė akreditacijos įstaiga, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 765/2008 ir jo laikantis.

3.   Jeigu notifikuojančioji institucija įgalioja arba kitaip patiki atlikti 1 dalyje nurodytus vertinimą, pranešimą ar stebėseną įstaigai, kuri nėra Vyriausybinis subjektas, ta įstaiga turi būti juridinis asmuo ir turi mutatis mutandis atitikti 22 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Be to, ji turi būti apsidraudusi su savo vykdoma veikla susijusią atsakomybę.

4.   Notifikuojančioji institucija prisiima visą atsakomybę už užduotis, kurias atlieka 3 dalyje nurodyta įstaiga.

22 straipsnis

Notifikuojančiosioms institucijoms taikomi reikalavimai

1.   Notifikuojančioji institucija turi būti įsteigta taip, kad nekiltų jos ir atitikties vertinimo įstaigų interesų konflikto.

2.   Notifikuojančiosios institucijos organizacinė struktūra turi būti tokia ir institucija turi veikti taip, kad jos veikla būtų objektyvi ir nešališka.

3.   Notifikuojančiosios institucijos organizacinė struktūra turi būti tokia, kad kiekvieną sprendimą dėl pranešimo apie atitikties vertinimo įstaigą priimtų kiti nei vertinimą atlikę kompetentingi asmenys.

4.   Notifikuojančioji institucija nesiūlo arba nevykdo jokios veiklos, kurią vykdo atitikties vertinimo įstaigos, taip pat neteikia konsultavimo paslaugų komerciniu arba konkurenciniu pagrindu.

5.   Notifikuojančioji institucija saugo informacijos, kurią gauna, konfidencialumą.

6.   Notifikuojančiojoje institucijoje turi būti pakankamai kompetentingų darbuotojų, galinčių tinkamai atlikti jos užduotis.

23 straipsnis

Notifikuojančiųjų institucijų pareiga informuoti

Valstybės narės informuoja Komisiją apie jų taikomas atitikties vertinimo įstaigų vertinimo ir pranešimo ir notifikuotųjų įstaigų, pripažintų trečiųjų šalių organizacijų ir naudotojų inspekcijų stebėsenos procedūras, taip pat apie susijusius jų pakeitimus.

Komisija tą informaciją skelbia viešai.

24 straipsnis

Notifikuotosioms įstaigoms ir pripažintoms trečiųjų šalių organizacijoms taikomi reikalavimai

1.   Pranešimo tikslais, notifikuotoji įstaiga arba pripažinta trečiosios šalies organizacija turi atitikti 2–11 dalyse nustatytus reikalavimus.

2.   Atitikties vertinimo įstaiga turi būti įsteigta pagal valstybės narės nacionalinę teisę ir turi turėti teisinį subjektiškumą.

3.   Atitikties vertinimo įstaiga yra trečiosios šalies įstaiga, nepriklausoma nuo jos vertinamos organizacijos, slėginės įrangos ar agregato.

Įstaiga, priklausanti verslo asociacijai arba profesinei federacijai, atstovaujančiai įmonėms, susijusioms su jos vertinamos slėginės įrangos ar agregatų projektavimu, gamyba, tiekimu, surinkimu, naudojimu ar priežiūra, gali būti laikoma tokia įstaiga, jeigu įrodoma, kad ji yra nešališka ir nėra jokio interesų konflikto.

4.   Atitikties vertinimo įstaiga, jos aukščiausio lygio vadovai ir už atitikties vertinimo užduočių atlikimą atsakingi darbuotojai negali būti vertinamos slėginės įrangos ar agregato projektuotojai, gamintojai, tiekėjai, montuotojai, pirkėjai, savininkai, naudotojai ar prižiūrėtojai arba tų šalių atstovai. Tai netrukdo atitikties vertinimo įstaigai naudoti jos veiklai būtinų įvertintos slėginės įrangos ar agregatų arba tokią įrangą naudoti savo reikmėms.

Atitikties vertinimo įstaiga, jos aukščiausio lygio vadovai ir už atitikties vertinimo užduočių atlikimą atsakingi darbuotojai tiesiogiai nedalyvauja projektuojant, gaminant ar konstruojant, parduodant, montuojant ir naudojant tą slėginę įrangą ar agregatą arba atliekant jų techninę priežiūrą, taip pat negali atstovauti toje veikloje dalyvaujančioms šalims. Jie nesiima jokios veiklos, kuri prieštarautų jų sprendimo, susijusio su atitikties vertinimo veikla, dėl kurios apie juos pranešta, nepriklausomumui ar sąžiningumui. Tai visų pirma taikoma konsultavimo paslaugoms.

Atitikties vertinimo įstaigos užtikrina, kad joms pavaldžių įstaigų ar subrangovų veikla nedarytų poveikio jų atitikties vertinimo veiklos konfidencialumui, objektyvumui ar nešališkumui.

5.   Atitikties vertinimo įstaigos ir jų darbuotojai atitikties vertinimo veiklą vykdo laikydamiesi griežčiausių profesinio sąžiningumo reikalavimų, turi reikiamą konkrečios srities techninę kompetenciją ir nepasiduoda jokiam spaudimui ir paskatoms, visų pirma finansinėms, kurios galėtų paveikti jų sprendimą ar atitikties vertinimo veiklos rezultatus, ypač jei spaudimą daro ir paskatas siūlo tos veiklos rezultatais suinteresuoti asmenys ar asmenų grupės.

6.   Atitikties vertinimo įstaiga turi būti pajėgi atlikti visas atitikties vertinimo užduotis, kurios jai yra pavestos pagal 14 straipsnį ar 15 straipsnį arba I priedo 3.1.2 ir 3.1.3 punktus ir kurioms atlikti apie ją yra pranešta, neatsižvelgiant į tai, ar tas užduotis atlieka pati atitikties vertinimo įstaiga, ar jos yra atliekamos įstaigos vardu ir atsakomybe.

Visais atvejais kiekvienai atitikties vertinimo procedūrai ir kiekvienai slėginės įrangos rūšiai ar kategorijai, kuriai apie atitikties vertinimo įstaigą yra pranešta, atitikties vertinimo įstaiga turi reikiamų:

a)	darbuotojų, turinčių techninių žinių ir pakankamos tinkamos patirties atitikties vertinimo užduotims atlikti;

b)	procedūrų, pagal kurias atliekama atitikties vertinimo veikla, aprašymus, taip užtikrinant skaidrumą ir galimybę tas procedūras atkurti. Ji turi taikyti tinkamą politiką ir procedūras, kuriomis užtikrinamas užduočių, kurias ji atlieka kaip notifikuotoji įstaiga, ir kitų jos užduočių atskyrimas;

c)	procedūrų, pagal kurias ji galėtų vykdyti savo veiklą tinkamai atsižvelgdama į įmonės dydį, veiklos sektorių ir struktūrą, atitinkamo gaminio technologijos sudėtingumą ir į tai, ar gamybos procesas yra masinis, ar serijinis.

Atitikties vertinimo įstaiga turi turėti priemones, būtinas su atitikties vertinimo veikla susijusioms techninėms ir administracinėms užduotims tinkamai atlikti, ir galimybę naudotis visa reikiama įranga ar įrenginiais.

7.   Už atitikties vertinimo užduočių vykdymą atsakingi darbuotojai:

a)	turi tinkamą techninį ir profesinį parengimą, apimantį visą atitikties vertinimo veiklą, kurios atžvilgiu yra pranešta apie atitikties vertinimo įstaigą;

b)	pakankamai gerai išmano atliekamo vertinimo reikalavimus ir turi tinkamus įgaliojimus tiems vertinimams atlikti;

c)	turi reikiamų žinių ir išmano I priede nustatytus esminius saugos reikalavimus, taikomus darniuosius standartus, atitinkamas derinamųjų Sąjungos teisės aktų ir nacionalinės teisės aktų nuostatas;

d)	turi gebėjimų rengti pažymėjimus, įrašus ir ataskaitas, kuriais patvirtinamas vertinimo atlikimo faktas.

8.   Užtikrinamas atitikties vertinimo įstaigų, jų aukščiausiojo lygio vadovų ir darbuotojų, atsakingų už atitikties vertinimo užduočių atlikimą, nešališkumas.

Atitikties vertinimo įstaigos aukščiausiojo lygio vadovų ir darbuotojų, atsakingų už atitikties vertinimo užduočių atlikimą, atlyginimas nepriklauso nuo atliktų vertinimų skaičiaus arba nuo jų rezultatų.

9.   Atitikties vertinimo įstaigos apsidraudžia atsakomybės draudimu, išskyrus atvejus, kai atsakomybę pagal nacionalinės teisės aktus prisiima valstybė arba kai pati valstybė narė tiesiogiai atsako už atitikties vertinimą.

10.   Atitikties vertinimo įstaigos darbuotojai laikosi profesinio slaptumo reikalavimo, taikomo visai informacijai, kurią jie gauna atlikdami užduotis pagal 14 ir 15 straipsnius arba I priedo 3.1.2 ir 3.1.3 punktus, arba bet kurią nacionalinės teisės aktų nuostatą, kuria remiantis jie įgyvendinami, išskyrus atvejus, susijusius su valstybės narės, kurioje vykdoma veikla, kompetentingomis institucijomis. Nuosavybės teisės yra saugomos.

11.   Atitikties vertinimo įstaigos dalyvauja atitinkamoje standartizacijos veikloje ir notifikuotųjų įstaigų koordinavimo grupės, sudarytos pagal atitinkamus derinamuosius Sąjungos teisės aktus, veikloje arba užtikrina, kad jų darbuotojai, atsakingi už atitikties vertinimo užduočių atlikimą, būtų apie šią veiklą informuoti ir kad šios grupės priimtus administracinius sprendimus ir parengtus dokumentus taikytų kaip bendrąsias gaires.

25 straipsnis

Naudotojų inspekcijoms taikomi reikalavimai

1.   Pranešimo tikslais, naudotojų inspekcijos turi atitikti 2–11 dalyse nustatytus reikalavimus.

2.   Naudotojų inspekcija turi būti įsteigta pagal valstybės narės nacionalinę teisę ir turi turėti teisinį subjektiškumą.

3.   Naudotojų inspekcijos organizacinė struktūra turi būti tokia, kad ją būtų galima atpažinti, o jos atskaitomybės ryšiai grupėje, kuriai ji priklauso, turi būti tokie, kad būtų užtikrintas jos nešališkumas.

4.   Naudotojų inspekcija, jos aukščiausio lygio vadovai ir už atitikties vertinimo užduotis atsakingi darbuotojai negali būti vertinamos įrangos arba agregato projektuotojai, gamintojai, tiekėjai, montuotojai, pirkėjai, savininkai, naudotojai ar prižiūrėtojai, arba tų šalių įgaliotieji atstovai. Tai netrukdo naudotojų inspekcijai naudoti įvertintos slėginės įrangos ar agregatų, kurie yra būtini jos veiklai, arba naudoti tokios įrangos savo reikmėms.

Naudotojų inspekcija, jos aukščiausio lygio vadovai ir už atitikties vertinimo užduočių atlikimą atsakingi darbuotojai tiesiogiai nedalyvauja projektuojant, gaminant ar konstruojant, parduodant, montuojant ir naudojant tą slėginę įrangą ar agregatus ar atliekant techninę jų priežiūrą, taip pat negali atstovauti šioje veikloje dalyvaujančioms šalims. Jie nesiima jokios veiklos, kuri prieštarautų jų sprendimo nepriklausomumui ar sąžiningumui, kai jie vykdo atitikties vertinimo veiklą, dėl kurios jie notifikuoti. Tai visų pirma taikoma konsultavimo paslaugoms.

5.   Naudotojų inspekcijos ir jų darbuotojai atitikties vertinimo veiklą vykdo laikydamiesi griežčiausių profesinio sąžiningumo reikalavimų, turi reikiamą konkrečios srities techninę kompetenciją ir nepasiduoda jokiam spaudimui ir paskatoms, visų pirma finansiniams, kurie galėtų paveikti jų sprendimą ar atitikties vertinimo veiklos rezultatus, ypač jei spaudimą daro ir paskatas siūlo tos veiklos rezultatais suinteresuoti asmenys ar asmenų grupės.

6.   Naudotojų inspekcija turi būti pajėgi atlikti visas atitikties vertinimo užduotis, kurios jai yra pavestos pagal 16 straipsnį ir kurioms atlikti apie ją yra pranešta, neatsižvelgiant į tai, ar tas užduotis atlieka pati atitikties vertinimo įstaiga, ar jos yra atliekamos įstaigos vardu ir atsakomybe.

Visais atvejais kiekvienai atitikties vertinimo procedūrai ir kiekvienai slėginės įrangos rūšiai ar kategorijai, kurios atžvilgiu yra pranešta apie naudotojų inspekciją, naudotojų inspekcija turi turėti:

a)	darbuotojų, turinčių techninių žinių ir pakankamos tinkamos patirties atitikties vertinimo užduotims atlikti;

b)	procedūrų, pagal kurias atliekama atitikties vertinimo veikla, aprašymus, taip užtikrinant skaidrumą ir galimybę tas procedūras atkurti. Ji turi taikyti tinkamą politiką ir procedūras, kuriomis užtikrinamas užduočių, kurias ji atlieka kaip naudotojų inspekcija, ir kitų jos užduočių atskyrimas;

c)	procedūrų, pagal kurias ji galėtų vykdyti savo veiklą tinkamai atsižvelgdama į įmonės dydį, veiklos sektorių ir struktūrą, atitinkamo gaminio technologijos sudėtingumą ir į tai, ar gamybos procesas yra masinis, ar serijinis.

Naudotojų inspekcija turi turėti priemones, būtinas su atitikties vertinimo veikla susijusioms techninėms ir administracinėms užduotims tinkamai atlikti, ir galimybę naudotis visa reikiama įranga ar įrenginiais.

7.   Už atitikties vertinimo užduočių vykdymą atsakingi darbuotojai:

a)	turi tinkamą techninį ir profesinį parengimą, apimantį visą atitikties vertinimo veiklą, dėl kurios atitikties vertinimo įstaiga notifikuota;

b)	pakankamai gerai išmano atliekamo vertinimo reikalavimus ir turi tinkamus įgaliojimus tiems vertinimams atlikti;

c)	turi reikiamų žinių ir išmano I priede nustatytus esminius saugos reikalavimus, taikomus darniuosius standartus, atitinkamas derinamųjų Sąjungos teisės aktų ir nacionalinės teisės aktų nuostatas;

d)	turi gebėjimų rengti pažymėjimus, įrašus ir ataskaitas, kuriais patvirtinamas vertinimo atlikimo faktas.

8.   Užtikrinamas naudotojų inspekcijų, jų aukščiausiojo lygio vadovų ir darbuotojų, atsakingų už atitikties vertinimo užduočių atlikimą, nešališkumas. Naudotojų inspekcijos negali vykdyti jokios veiklos, kuri pakenktų jų gebėjimui priimti objektyvius ir sąžiningus sprendimus, susijusius su jų vykdomu tikrinimu.

Naudotojų inspekcijos aukščiausiojo lygio vadovų ir darbuotojų, atsakingų už atitikties vertinimo užduočių atlikimą, atlyginimas nepriklauso nuo atliktų vertinimų skaičiaus arba nuo jų rezultatų.

9.   Naudotojų inspekcija apsidraudžia civilinės atsakomybės draudimu, išskyrus atvejus, kai atsakomybę prisiima grupė, kuriai ji priklauso.

10.   Naudotojų inspekcijų darbuotojai laikosi profesinio slaptumo reikalavimo, taikomo visai informacijai, kurią jie gauna atlikdami užduotis pagal 16 straipsnį arba bet kurią nacionalinės teisės aktų nuostatą, kuria jis įgyvendinamas, išskyrus atvejus, susijusius su valstybės narės, kurioje vykdoma veikla, kompetentingomis institucijomis. Turi būti saugomos nuosavybės teisės.

11.   Naudotojų inspekcijos dalyvauja atitinkamoje standartizacijos veikloje ir notifikuotųjų įstaigų koordinavimo grupės, sudarytos pagal atitinkamus derinamuosius Sąjungos teisės aktus, veikloje arba užtikrina, kad jų darbuotojai, atsakingi už atitikties vertinimo užduočių atlikimą, būtų apie šią veiklą informuoti, bei šios grupės priimtus administracinius sprendimus ir parengtus dokumentus jos taiko kaip bendrąsias gaires.

26 straipsnis

Atitikties vertinimo įstaigų atitikties prezumpcija

Kai atitikties vertinimo įstaiga įrodo, kad atitinka kriterijus, nustatytus atitinkamuose darniuosiuose standartuose arba jų dalyse, kurių nuorodos paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, prezumiuojama, kad ji atitinka 24 arba 25 straipsnyje nustatytus reikalavimus tiek, kiek taikytini darnieji standartai apima tuos reikalavimus.

27 straipsnis

Atitikties vertinimo įstaigų pavaldžiosios įstaigos ir subranga

1.   Kai notifikuotoji įstaiga, naudotojų inspekcija arba pripažinta trečiųjų šalių organizacija konkrečias užduotis, susijusias su atitikties vertinimu, paveda atlikti subrangovui arba pavaldžiajai įstaigai, ji užtikrina, kad subrangovas ar pavaldžioji įstaiga atitiktų 24 arba 25 straipsnyje nustatytus reikalavimus, ir apie tai praneša notifikuojančiajai institucijai.

2.   Notifikuotosios įstaigos, naudotojų inspekcijos ir pripažintos trečiųjų šalių organizacijos prisiima visą atsakomybę už subrangovų ar pavaldžiųjų įstaigų atliekamas užduotis, neatsižvelgiant į tai, kur jie yra įsteigti.

3.   Pavesti darbą subrangovui arba pavaldžiajai įstaigai galima tik gavus kliento sutikimą.

4.   Paskelbtosios įstaigos, naudotojų inspekcijos ir pripažintos trečiųjų šalių organizacijos saugo dokumentus, susijusius su subrangovo ar pavaldžiosios įstaigos kvalifikacijos įvertinimu ir jų pagal 14, 15 ir 16 straipsnius arba I priedo 3.1.2 ir 3.1.3 punktus atliktu darbu, kad notifikuojančioji institucija galėtų juos patikrinti.

28 straipsnis

Pranešimo paraiška

1.   Atitikties vertinimo įstaiga pranešimo paraišką pateikia valstybės narės, kurioje yra įsisteigusi, notifikuojančiajai institucijai.

2.   Prie pranešimo paraiškos pridedamas atitikties vertinimo veiklos, atitikties vertinimo modulio ar modulių ir slėginės įrangos, kurią vertinti ta įstaiga teigia turinti kompetencijos, aprašymas, taip pat nacionalinės akreditacijos įstaigos išduotas akreditacijos pažymėjimas, jeigu jis yra, kuriuo patvirtinama, kad atitikties vertinimo įstaiga atitinka 24 arba 25 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

3.   Jeigu tam tikra atitikties vertinimo įstaiga negali pateikti akreditacijos pažymėjimo, ji notifikuojančiajai institucijai pateikia visus patvirtinamuosius dokumentus, būtinus jos atitikčiai 24 arba 25 straipsnyje nustatytiems reikalavimams patikrinti, patvirtinti ir reguliariai stebėti.

29 straipsnis

Pranešimo procedūra

1.   Notifikuojančiosios institucijos gali pranešti tik apie tas atitikties vertinimo įstaigas, kurios atitinka 24 arba 25 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

2.   Notifikuojančiosios institucijos pranešimus Komisijai ir kitoms valstybėms narėms siunčia naudodamosi Komisijos parengta ir prižiūrima elektronine pranešimo priemone.

3.   Pranešime pateikiama išsami informacija apie atitikties vertinimo veiklą, atitikties vertinimo modulį ar modulius, atitinkamą slėginę įrangą ir atitinkamą kompetencijos patvirtinimą.

4.   Kai pranešimas nėra grindžiamas akreditacijos pažymėjimu, kaip nurodyta 28 straipsnio 2 dalyje, notifikuojančioji institucija Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pateikia dokumentus, kuriais patvirtina atitikties vertinimo įstaigos kompetenciją ir tai, kad yra nustatyta tvarka, skirta užtikrinti, kad ta įstaiga bus reguliariai stebima ir toliau atitiks 24 arba 25 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

5.   Atitinkama įstaiga gali vykdyti notifikuotosios įstaigos, pripažintos trečiųjų šalių organizacijos arba naudotojų inspekcijos veiklą tik tuo atveju, jeigu per dvi savaites po pranešimo, kai yra pateikiamas akreditacijos pažymėjimas, arba per du mėnesius po pranešimo, kai akreditacijos pažymėjimas nepateikiamas, Komisija arba kitos valstybės narės nepareiškia prieštaravimų.

Tik tokia įstaiga pagal šią direktyvą laikoma notifikuotąja įstaiga, pripažinta trečiųjų šalių organizacija arba naudotojų inspekcija.

6.   Notifikuojančioji institucija Komisijai ir kitoms valstybėms narėms praneša apie visus vėlesnius pranešimo pakeitimus.

30 straipsnis

Notifikuotųjų įstaigų identifikaciniai numeriai ir sąrašai

1.   Komisija notifikuotajai įstaigai suteikia identifikacinį numerį.

Komisija suteikia tik vieną identifikacinį numerį net ir tuo atveju, kai apie įstaigą yra pranešta pagal kelis Sąjungos aktus.

2.   Komisija viešai paskelbia pagal šią direktyvą notifikuotųjų įstaigų sąrašą ir nurodo joms suteiktus identifikacinius numerius bei veiklą, kuriai atlikti apie jas yra pranešta.

Komisija užtikrina, kad sąrašas būtų nuolat atnaujinamas.

31 straipsnis

Pripažintų trečiųjų šalių organizacijų ir naudotojų inspekcijų sąrašai

Komisija viešai paskelbia pagal šią direktyvą pripažintų trečiųjų šalių organizacijų ir naudotojų inspekcijų sąrašą ir nurodo joms suteiktus identifikacinius numerius ir veiklą, kuriai atlikti apie jas yra pranešta.

Komisija užtikrina, kad sąrašas būtų nuolat atnaujinamas.

32 straipsnis

Pranešimų pakeitimai

1.   Kai notifikuojančioji institucija išsiaiškina arba jai yra pranešama, kad notifikuotoji įstaiga ar pripažinta trečiųjų šalių organizacija nebeatitinka 24 straipsnyje nustatytų reikalavimų arba kad ji nevykdo savo pareigų, notifikuojančioji institucija atitinkamai apriboja, laikinai sustabdo arba panaikina pranešimo galiojimą, atsižvelgdama į tų reikalavimų nesilaikymo arba pareigų nevykdymo rimtumą. Apie tai ji nedelsdama informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares.

Kai notifikuojančioji institucija išsiaiškina arba jai yra pranešama, kad naudotojų inspekcija nebeatitinka 25 straipsnyje nustatytų reikalavimų arba kad ji nevykdo savo pareigų, notifikuojančioji institucija atitinkamai apriboja, laikinai sustabdo arba panaikina pranešimo galiojimą, atsižvelgdama į tų reikalavimų nesilaikymo arba pareigų nevykdymo rimtumą. Apie tai ji nedelsdama informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares.

2.   Jeigu pranešimo galiojimas apribojamas, laikinai sustabdomas ar atšaukiamas arba kai notifikuotoji įstaiga, pripažinta trečiųjų šalių organizacija ar naudotojų inspekcija nutraukia veiklą, notifikuojančioji valstybė narė imasi tinkamų priemonių siekdama užtikrinti, kad tos įstaigos bylos būtų perduotos tvarkyti kitai notifikuotajai įstaigai arba saugomos, kad su jomis galėtų susipažinti prašymą pateikusios atsakingos notifikuojančiosios ir rinkos priežiūros institucijos.

33 straipsnis

Notifikuotųjų įstaigų, pripažintų trečiųjų šalių organizacijų ir naudotojų inspekcijų kompetencijos ginčijimas

1.   Komisija nagrinėja visus atvejus, kai jai kyla abejonių arba kai jai pranešama apie abejones dėl notifikuotosios įstaigos, pripažintos trečiųjų šalių organizacijos ar naudotojų inspekcijos kompetencijos arba dėl to, ar notifikuotoji įstaiga ir toliau vykdo jai nustatytus reikalavimus ir pavestas pareigas.

2.   Komisijos prašymu notifikuojančioji valstybė narė pateikia Komisijai visą informaciją, susijusią su pranešimo pagrindu arba atitinkamos atitikties vertinimo įstaigos kompetencijos patvirtinimu.

3.   Komisija užtikrina, kad visa neskelbtina informacija, gauta atliekant tyrimą, būtų nagrinėjama konfidencialiai.

4.   Kai Komisija nustato, kad notifikuotoji įstaiga, pripažinta trečiųjų šalių organizacija arba naudotojų inspekcija neatitinka arba nebeatitinka jai taikomų notifikavimo reikalavimų, ji priima įgyvendinimo aktą, kuriuo notifikuojančiosios valstybės narės prašoma imtis būtinų taisomųjų priemonių, įskaitant, jei būtina, notifikavimo galiojimo panaikinimą.

Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 44 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

34 straipsnis

Notifikuotųjų įstaigų, naudotojų inspekcijų ir pripažintų trečiųjų šalių organizacijų veiklos pareigos

1.   Notifikuotosios įstaigos, naudotojų inspekcijos ir pripažintos trečiųjų šalių organizacijos atlieka atitikties vertinimą pagal 14 straipsnyje, 15 straipsnyje, 16 straipsnyje arba I priedo 3.1.2 ir 3.1.3 punktuose numatytas atitikties vertinimo procedūras.

2.   Atitikties vertinimai atliekami laikantis proporcingumo principo, stengiantis išvengti nereikalingos naštos ekonominės veiklos vykdytojams.

Atitikties vertinimo įstaigos veiklą vykdo tinkamai atsižvelgdamos į įmonės dydį, veiklos sektorių ir struktūrą, atitinkamos slėginės įrangos technologijos sudėtingumo lygį ir į tai, ar gamybos procesas yra masinis, ar serijinis.

Vis dėlto jos veikia pakankamai griežtai ir užtikrina tokį apsaugos lygį, kokio reikia slėginės įrangos atitikčiai šios direktyvos reikalavimams užtikrinti.

3.   Kai atitikties vertinimo įstaiga nustato, kad gamintojas neįvykdė I priede arba atitinkamuose darniuosiuose standartuose ar kitose techninėse specifikacijose nustatytų esminių saugos reikalavimų, ji reikalauja, kad tas gamintojas imtųsi tinkamų taisomųjų priemonių, ir neišduoda atitikties sertifikato.

4.   Kai po sertifikato išdavimo atitikties vertinimo įstaiga, vykdydama atitikties stebėseną, nustato, kad slėginė įranga nebeatitinka reikalavimų, ji reikalauja, kad gamintojas imtųsi tinkamų taisomųjų priemonių, ir jei būtina laikinai sustabdo arba panaikina sertifikato galiojimą.

5.   Kai taisomųjų priemonių nesiimama arba jos nedaro reikiamo poveikio, atitikties vertinimo įstaiga prireikus apriboja, laikinai sustabdo arba panaikina sertifikato galiojimą.

35 straipsnis

Notifikuotųjų įstaigų, pripažintų trečiųjų šalių organizacijų ir naudotojų inspekcijų sprendimų apskundimas

Valstybės narės užtikrina, kad būtų nustatytos notifikuotųjų įstaigų, pripažintų trečiųjų šalių organizacijų ir naudotojų inspekcijų priimtų sprendimų apskundimo procedūros.

36 straipsnis

Notifikuotųjų įstaigų, pripažintų trečiųjų šalių organizacijų ir naudotojų inspekcijų pareiga informuoti

1.   Notifikuotosios įstaigos, pripažintos trečiųjų šalių organizacijos ir naudotojų inspekcijos informuoja notifikuojančiąją instituciją apie:

a)	kiekvieną atsisakymą išduoti sertifikatą, sertifikato galiojimo apribojimą, laikiną sustabdymą ar panaikinimą;

b)	bet kokias aplinkybes, turinčias įtakos pranešimo taikymo sričiai ar sąlygoms;

c)	kiekvieną prašymą suteikti informacijos, kurį jos gavo iš rinkos priežiūros institucijų dėl atitikties vertinimo veiklos;

d)	jei prašoma, atitikties vertinimo veiklą, vykdytą pranešime taikymo srityje, ir bet kokią kitą veiklą, įskaitant tarpvalstybiniu mastu vykdytą veiklą ir subrangą.

2.   Notifikuotosios įstaigos, pripažintos trečiųjų šalių organizacijos ir naudotojų inspekcijos kitoms pagal šią direktyvą notifikuotosioms įstaigoms, vykdančioms panašią tokios pačios slėginės įrangos atitikties vertinimo veiklą, teikia informaciją dėl klausimų, susijusių su neigiamais ir, jei prašoma, teigiamais atitikties vertinimo rezultatais.

37 straipsnis

Patirties mainai

Komisija pasirūpina, kad būtų organizuojami valstybių narių nacionalinių institucijų, atsakingų už notifikuotųjų įstaigų pranešimo politiką, patirties mainai.

38 straipsnis

Notifikuotųjų įstaigų, pripažintų trečiųjų šalių organizacijų ir naudotojų inspekcijų veiklos koordinavimas

Komisija užtikrina deramą pagal šią direktyvą atitikties vertinimo įstaigų veiklos koordinavimą ir bendradarbiavimą bei tai, kad šis koordinavimas bei bendradarbiavimas tinkamai vyktų sektoriaus atitikties vertinimo įstaigų grupėje.

Valstybės narės užtikrina, kad atitikties vertinimo įstaigos, apie kurias jos pranešė, tiesiogiai ar per paskirtuosius atstovus, dalyvautų tokios grupės veikloje.

5   SKYRIUS

SĄJUNGOS RINKOS PRIEŽIŪRA, Į SĄJUNGOS RINKĄ PATENKANČIOS SLĖGINĖS ĮRANGOS IR AGREGATŲ KONTROLĖ IR SĄJUNGOS APSAUGOS PROCEDŪRA

39 straipsnis

Sąjungos rinkos priežiūra ir į Sąjungos rinką patenkančių slėginės įrangos ir agregatų kontrolė

Slėginei įrangai ir agregatams, kuriems taikomas šios direktyvos 1 straipsnis, taikomi Reglamento (EB) Nr. 765/2008 15 straipsnio 3 dalis ir 16–29 straipsniai.

40 straipsnis

Nacionaliniu lygmeniu pavojų keliančios slėginės įrangos arba agregatų atveju taikoma procedūra

1.   Kai vienos valstybės narės rinkos priežiūros institucijos turi pakankamai priežasčių manyti, kad slėginė įranga arba agregatai, kuriems taikoma ši direktyva, kelia pavojų žmonių sveikatai ar saugai, naminiams gyvūnams ar turtui, jos atlieka su atitinkama slėgine įranga arba agregatu susijusį vertinimą, apimantį visus atitinkamus šioje direktyvoje nustatytus reikalavimus. Atitinkami ekonominės veiklos vykdytojai prireikus tuo tikslu bendradarbiauja su rinkos priežiūros institucijomis.

Jeigu atlikdamos pirmoje pastraipoje nurodytą vertinimą rinkos priežiūros institucijos nustato, kad slėginė įranga arba agregatas neatitinka šioje direktyvoje nustatytų reikalavimų, jos nedelsdamos pareikalauja, kad susijęs ekonominės veiklos vykdytojas imtųsi visų būtinų taisomųjų veiksmų, kad užtikrintų slėginės įrangos arba agregato atitiktį tiems reikalavimams, pašalintų slėginę įrangą arba agregatą iš rinkos arba juos pašalintų per pagrįstą laikotarpį, kurį jos nustato atsižvelgdamos į pavojaus pobūdį.

Rinkos priežiūros institucijos apie tai informuoja atitinkamą notifikuotąją įstaigą.

Šios dalies antroje pastraipoje nurodytoms priemonėms taikomas Reglamento (EB) Nr. 765/2008 21 straipsnis.

2.   Kai rinkos priežiūros institucijos mano, kad neatitiktis neapsiriboja jų nacionaline teritorija, apie vertinimo rezultatus ir veiksmus, kurių jų nurodymu turi imtis ekonominės veiklos vykdytojai, jos informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares.

3.   Ekonominės veiklos vykdytojas užtikrina, kad visų tinkamų taisomųjų veiksmų būtų imtasi visos atitinkamos slėginės įrangos ir agregatų, kuriuos jis tiekė rinkai visoje Sąjungoje, atžvilgiu.

4.   Kai per 1 dalies antroje pastraipoje nurodytą laikotarpį atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas nesiima tinkamų taisomųjų priemonių, rinkos priežiūros institucijos imasi visų tinkamų laikinųjų priemonių, kad būtų uždraustas arba apribotas slėginės įrangos arba agregato tiekimas jų nacionalinei rinkai, kad slėginė įranga arba agregatas būtų pašalinti iš rinkos arba atšaukti.

Rinkos priežiūros institucijos apie tas priemones nedelsdamos informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares.

5.   Pateikiant 4 dalies antroje pastraipoje nurodytą informaciją pateikiami visi turimi duomenys, visų pirma nurodomi reikalavimų neatitinkančiai slėginei įrangai arba agregatui identifikuoti būtini duomenys, slėginės įrangos arba agregatų kilmė, tariamos neatitikties pobūdis ir susijusi rizika, taikomų nacionalinių priemonių pobūdis ir trukmė, taip pat atitinkamo ekonominės veiklos vykdytojo pateikti argumentai. Visų pirma rinkos priežiūros institucijos nurodo, ar neatitiktis priskirtina vienai iš šių priežasčių:

a)	įranga arba agregatas neatitinka reikalavimų, susijusių su žmonių sveikata ar sauga arba su naminių gyvūnų ar turto apsauga, arba

b)	12 straipsnyje nurodyti darnieji standartai, kuriais remiantis daryta atitikties prielaida, turi trūkumų.

6.   Kitos nei pagal šį straipsnį procedūrą inicijavusios valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie visas priemones, kurių ėmėsi, ir pateikia visą turimą papildomą informaciją, susijusią su atitinkamos slėginės įrangos arba agregato neatitiktimi, ir, jei nesutinka su priimta nacionaline priemone, pareiškia prieštaravimus.

7.   Jeigu per tris mėnesius po 4 dalies antroje pastraipoje nurodytos informacijos gavimo dienos nei valstybės narės, nei Komisija nepareiškia prieštaravimų dėl valstybės narės taikomos laikinosios priemonės, ta priemonė laikoma pagrįsta.

8.   Valstybės narės užtikrina, kad atitinkamos slėginės įrangos arba agregato atžvilgiu nedelsiant būtų imtasi reikiamų ribojamųjų priemonių, kaip antai slėginės įrangos arba agregato būtų pašalinti iš rinkos.

41 straipsnis

Sąjungos apsaugos procedūra

1.   Kai užbaigus 40 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytą procedūrą, dėl priemonės, kurios ėmėsi kuri nors valstybė narė, yra pareiškiami prieštaravimai arba jeigu Komisija mano, kad nacionalinė priemonė prieštarauja Sąjungos teisės aktams, Komisija nedelsdama pradeda konsultacijas su valstybėmis narėmis ir atitinkamu ekonominės veiklos vykdytoju ar vykdytojais ir įvertina nacionalinę priemonę. Remdamasi to vertinimo rezultatais, Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustato, ar nacionalinė priemonė yra pagrįsta.

Komisija sprendimą adresuoja visoms valstybėms narėms ir nedelsdama praneša apie jį valstybėms narėms ir atitinkamam ekonominės veiklos vykdytojui ar vykdytojams.

2.   Jei nacionalinė priemonė laikoma pagrįsta, visos valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad reikalavimų neatitinkanti slėginė įranga arba agregatas būtų pašalinti iš jų rinkų ir praneša apie tai Komisijai. Jei nacionalinė priemonė laikoma nepagrįsta, atitinkama valstybė narė tą priemonę atšaukia.

3.   Kai nacionalinė priemonė laikoma pagrįsta, o slėginės įrangos arba agregato neatitiktis siejama su darniųjų standartų trūkumais, nurodytais šios direktyvos 40 straipsnio 5 dalies b punkte, Komisija taiko Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 11 straipsnyje numatytą procedūrą.

42 straipsnis

Reikalavimus atitinkanti slėginė įranga arba agregatai, kurie kelia pavojų

1.   Kai valstybė narė, kuri pagal 40 straipsnio 1 dalį atlieka vertinimą, nustato, kad šią direktyvą atitinkanti slėginė įranga arba agregatas vis dėlto kelia pavojų žmonių sveikatai ar saugai, naminiams gyvūnams ar turtui, ji reikalauja, kad atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas imtųsi visų tinkamų priemonių siekdamas užtikrinti, kad rinkai pateikta slėginė įranga arba agregatas nebekeltų pavojaus, pašalintų slėginę įrangą arba agregatą iš rinkos arba juos atšauktų per pagrįstą laikotarpį, kurį ji nustato atsižvelgdama į rizikos pobūdį.

2.   Ekonominės veiklos vykdytojai vykdytojas užtikrina, kad taisomųjų veiksmų būtų imtasi visos susijusios slėginės įrangos arba agregatų, kuriuos jis tiekė rinkai visoje Sąjungoje, atžvilgiu.

3.   Valstybė narė nedelsdama informuoja apie tai Komisiją ir kitas valstybes nares. Ta informacija apima visus turimus duomenis, visų pirma nurodomi atitinkamai slėginei įrangai arba agregatui identifikuoti būtini duomenys, slėginės įrangos arba agregato kilmę ir tiekimo grandinė, susijusios rizikos pobūdį ir taikomų nacionalinių priemonių pobūdis ir trukmė.

4.   Komisija nedelsdama pradeda konsultacijas su valstybėmis narėmis ir atitinkamu ekonominės veiklos vykdytoju ar vykdytojais ir įvertina taikomas nacionalines priemones. Remdamasi to vertinimo rezultatais, Komisija įgyvendinimo aktais nusprendžia, ar nacionalinė priemonė yra pagrįsta, ar ne, ir, kai tai būtina, pasiūlo atitinkamas priemones.

Šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyti įgyvendinimo aktai priimami laikantis 44 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Dėl tinkamai pagrįstų priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti ir kurios susijusios su žmonių sveikatos apsauga ir sauga arba naminių gyvūnų ar turto apsauga, Komisija priima nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus laikydamasi 44 straipsnio 4 dalyje nurodytos procedūros.

5.   Komisija savo sprendimą skiria visoms valstybėms narėms ir nedelsdama jį perduoda joms ir atitinkamam (-iems) ekonominės veiklos vykdytojui (-ams).

43 straipsnis

Oficiali neatitiktis

1.   Nedarant poveikio 40 straipsniui, kai valstybė narė nustato vieną iš toliau nurodytų faktų, ji reikalauja, kad atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas pašalintų susijusią neatitiktį:

a)	gaminys CE ženklu pažymėtas pažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 765/2008 30 straipsnį arba šios direktyvos 19 straipsnį;

b)	nepritvirtintas CE ženklas;

c)	gaminys notifikuotosios įstaigos identifikaciniu numeriu, jeigu ta įstaiga dalyvauja atliekant gamybos kontrolę, pažymėtas pažeidžiant 19 straipsnį arba nepažymėtas;

d)	gaminys nepažymėtas I priedo 3.3 punkte nurodytais ženklais ir etiketėmis arba pažymėtas pažeidžiant 19 straipsnį arba I priedo 3.3 punktą;

e)	neparengta ES atitikties deklaracija;

f)	ES atitikties deklaracija parengta neteisingai;

g)	techninių dokumentų nėra arba yra ne visi techniniai dokumentai;

h)	6 straipsnio 6 dalyje ir 8 straipsnio 3 dalyje nurodyta informacija nepateikta, yra neteisinga ar neišsami;

i)	neįvykdytas bet kuris kitas 6 ar 8 straipsnyje nustatytas administracinis reikalavimas.

2.   Jeigu 1 dalyje nurodyta neatitiktis nepašalinama, atitinkama valstybė narė imasi visų tinkamų priemonių, kad būtų apribotas ar uždraustas slėginės įrangos arba agregato tiekimas rinkai arba užtikrinta, kad slėginė įranga arba agregatas būtų atšaukti ar pašalinti iš rinkos.

6   SKYRIUS

KOMITETO PROCEDŪRA IR DELEGUOTIEJI AKTAI

44 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda Slėginės įrangos komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

3.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

4.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 8 straipsnis kartu su jo 5 straipsniu.

5.   Komisija konsultuojasi su komitetu visais klausimais, dėl kurių pagal Reglamentą (ES) Nr. 1025/2012 ar bet kurį kitą Sąjungos aktą privaloma konsultuotis su sektorių ekspertais.

Be to, komitetas gali nagrinėti bet kurį kitą klausimą dėl šios direktyvos taikymo, kurį, remdamasis savo darbo tvarkos taisyklėmis, gali iškelti jo pirmininkas arba valstybės narės atstovas.

45 straipsnis

Deleguotieji įgaliojimai

1.   Siekiant atsižvelgti į labai svarių su sauga susijusių priežasčių atsiradimą, Komisijai pagal 46 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl slėginės įrangos arba agregatų klasifikacijos pakeitimo, kad:

a)	4 straipsnio 3 dalyje nurodytam slėginės įrangos gaminiui ar slėginės įrangos vienetų grupei būtų taikomi 4 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai;

b)	4 straipsnio 3 dalyje nurodytam agregatui arba agregatų grupei būtų taikomi 4 straipsnio 2 dalyje nustatyti reikalavimai;

c)	slėginės įrangos vienetas arba slėginės įrangos vienetų grupė, nukrypstant nuo II priede nustatytų reikalavimų, būtų priskiriami kitai kategorijai.

2.   Valstybė narė, kuriai kyla abejonių dėl slėginės įrangos arba agregatų saugos, nedelsdama informuoja Komisiją apie savo abejones ir jas pagrindžia.

3.   Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija atlieka išsamų rizikos, dėl kurios kategorija turi būti pakeista, vertinimą.

46 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   45 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2015 m. birželio 1 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 45 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.   Pagal 45 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

7   SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

47 straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės nustato sankcijų, taikomų ekonominės veiklos vykdytojams, pažeidusiems pagal šią direktyvą priimtas nacionalinės teisės nuostatas, taisykles ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad šios sankcijos būtų vykdomos. Tokiose taisyklėse gali būti numatytos baudžiamosios sankcijos už rimtus pažeidimus.

Pirmoje pastraipoje nurodytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

48 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.   Valstybės narės netrukdo pradėti eksploatuoti slėginę įrangą ir agregatus, kurie Direktyvos 97/23/EB taikymo pradžios dieną atitinka valstybių narių teritorijoje galiojančias taisykles ir buvo pateikti rinkai iki 2002 m. gegužės 29 d.

2.   Valstybės narės netrukdo tiekti rinkai ir (arba) pradėti eksploatuoti slėginę įrangą arba agregatus, kuriems taikoma Direktyva 97/23/EB, kurie atitinka tą direktyvą ir kurie buvo pateikti rinkai anksčiau nei 2015 m. birželio 1 d.

3.   Remiantis Direktyva 97/23/EB atitikties vertinimo įstaigų išduoti sertifikatai ir priimti sprendimai galioja pagal šią direktyvą.

49 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.   Valstybės narės ne vėliau kaip 2015 m. vasario 28 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi 13 straipsnio. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstus.

Tas nuostatas jos taiko nuo 2015 m. birželio 1 d.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Jos taip pat turi įtraukti teiginį, kad galiojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose pateiktos nuorodos į Direktyvos 97/23/EB 9 straipsnį, laikomos nuorodomis į šios direktyvos 13 straipsnį. Nuorodos darymo tvarką ir minėto teiginio redakciją nustato valstybės narės.

2.   Valstybės narės ne vėliau kaip 2016 m. liepos 18 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi 2 straipsnio 15–32 dalių, 6–12, 14, 17 ir 18 straipsnių, 19 straipsnio 3–5 dalių, 20–43 straipsnių, 47, 48 straipsnių ir I, II, III ir IV priedų. Jos nedelsdamos pateikia tų nuostatų tekstą Komisijai.

Tas nuostatas jos taiko nuo 2016 m. liepos 19 d.

Valstybės narės, priimdamos šias nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Jos taip pat turi įtraukti teiginį, kad galiojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose pateiktos nuorodos į direktyvą, kurią panaikina ši direktyva, laikomos nuorodomis į šią direktyvą. Nuorodos darymo tvarką ir minėto teiginio redakciją nustato valstybės narės.

3.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

50 straipsnis

Panaikinimas

Direktyvos 97/23/EB 9 straipsnis išbraukiamas nuo 2015 m. birželio 1 d., nedarant poveikio valstybių narių pareigoms, susijusioms su to straipsnio perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo pradžios terminu, nustatytu V priedo B dalyje.

Direktyva 97/23/EB su daliniais pakeitimais, padarytais aktais, nurodytais V priedo A dalyje, panaikinama nuo 2016 m. liepos 19 d., nedarant poveikio valstybių narių pareigoms, susijusioms su V priedo B dalyje nurodytos direktyvos, perkėlimo į nacionalinę teisę terminu ir taikymo pradžios data.

Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal VI priede pateiktą atitikties lentelę.

51 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

1 straipsnis, 2 straipsnio 1–14 punktai, 3, 4, 5, 14, 15 ir 16 straipsniai, 19 straipsnio 1 ir 2 dalys, 44, 45 ir 46 straipsniai taikomi nuo 2016 m. liepos 19 d.

52 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

---

(1)  OL C 67, 2014 3 6, p. 101.

(2)  2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2014 m. gegužės 13 d. Tarybos sprendimas.

(3)  1997 m. gegužės 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/23/EB dėl valstybių narių įstatymų dėl slėginės įrangos suderinimo (OL L 181, 1997 7 9, p. 1).

(4)  Žr. V priedo A dalį.

(5)  2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 765/2008, nustatantis su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 339/93 (OL L 218, 2008 8 13, p. 30).

(6)  2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 768/2008/EB dėl bendrosios gaminių pardavimo sistemos ir panaikinantis Sprendimą 93/465/EEB (OL L 218, 2008 8 13, p. 82).

(7)  2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/68/EB dėl pavojingų krovinių vežimo vidaus keliais (OL L 260, 2008 9 30, p. 13).

(8)  2010 m. birželio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/35/ES dėl gabenamųjų slėginių įrenginių ir panaikinanti Tarybos direktyvas 76/767/EEB, 84/525/EEB, 84/526/EEB, 84/527/EEB ir 1999/36/EB (OL L 165, 2010 6 30, p. 1).

(9)  1967 m. birželio 27 d. Tarybos direktyva 67/548/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pavojingų medžiagų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą etiketėmis, suderinimo (OL 196, 1967 8 16, p. 1).

(10)  2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantis ir panaikinantis direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (OL L 353, 2008 12 31, p. 1).

(11)  2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1025/2012 dėl Europos standartizacijos, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 89/686/EEB ir 93/15/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/9/EB, 94/25/EB, 95/16/EB, 97/23/EB, 98/34/EB, 2004/22/EB, 2007/23/EB, 2009/23/EB ir 2009/105/EB ir panaikinamas Tarybos sprendimas 87/95/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1673/2006/EB (OL L 316, 2012 11 14, p. 12).

(12)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(13)  2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/29/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su paprastųjų slėginių indų tiekimu rinkai, suderinimo (OL L 96, 2014 3 29, p. 45).

(14)  1975 m. gegužės 20 d. Tarybos direktyva 75/324/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su aerozolių balionėliais, suderinimo (OL L 147, 1975 6 9, p. 40).

(15)  2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB, nustatanti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus (Pagrindų direktyva) (OL L 263, 2007 10 9, p. 1).

(16)  2013 m. vasario 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 167/2013 dėl žemės ir miškų ūkio transporto priemonių patvirtinimo ir rinkos priežiūros (OL L 60, 2013 3 2, p. 1).

(17)  2013 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 168/2013 dėl dviračių ir triračių transporto priemonių bei keturračių patvirtinimo ir rinkos priežiūros (OL L 60, 2013 3 2, p. 52).

(18)  2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/42/EB dėl mašinų, iš dalies keičianti Direktyvą 95/16/EB (OL L 157, 2006 6 9, p. 24).

(19)  2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/33/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su liftais ir lifto saugos įtaisais, suderinimo (OL L 96, 2014 3 29, p. 251).

(20)  2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/35/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su tam tikrose įtampos ribose skirtų naudoti elektros įrenginių tiekimu rinkai, suderinimo (OL L 96, 2014 3 29, p. 357).

(21)  1993 m. birželio 14 d. Tarybos direktyva 93/42/EEB dėl medicinos prietaisų (OL L 169, 1993 7 12, p. 1).

(22)  2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/142/EB, susijusi su dujas deginančiais prietaisais (OL L 330, 2009 12 16, p. 10).

(23)  2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/34/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su potencialiai sprogioje aplinkoje naudojama įranga ir apsaugos sistemomis, suderinimo (OL L 96, 2014 3 29, p. 309).

---

---

---

---

---

---

---

---