29.7.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 247/57

(1)

2010 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Taryba pritarė Komisijos pasiūlymui įgyvendinti naują ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją „Europa 2020“, kuri grindžiama geresniu ekonominės politikos koordinavimu ir kurioje daug dėmesio skiriama toms svarbioms sritims, kuriose reikia imtis veiksmų, kad būtų stiprinamas Europos tvaraus augimo ir konkurencingumo potencialas;

(2)

2010 m. liepos 13 d. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymais, priėmė Rekomendaciją dėl bendrų valstybių narių ir Sąjungos ekonominės politikos gairių (2010–2014 m.), o 2010 m. spalio 21 d. – Sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (3); šios gairės kartu sudaro integruotas gaires. Į tas integruotas gaires valstybių narių paprašyta atsižvelgti formuojant nacionalinę ekonominę ir užimtumo politiką;

(3)

2012 m. birželio 29 d. valstybių narių valstybių ar vyriausybių vadovai nusprendė priimti Susitarimą dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, kuriuo nustatė nuoseklią nacionalinių, ES ir euro zonos lygmenų veiksmų, naudojant visus galimus svertus, priemones ir politikos strategijas, sistemą. Jie nutarė, kokių veiksmų reikėtų imtis valstybių narių lygmeniu, visų pirma išreikšdami tvirtą įsipareigojimą siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų ir įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas;

(4)

2013 m. liepos 9 d. Taryba priėmė rekomendaciją (4) dėl 2013 m. Italijos nacionalinės reformų programos ir pateikė nuomonę dėl 2012–2017 m. Italijos stabilumo programos. 2013 m. lapkričio 15 d. Komisija pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 473/2013 (5) pateikė savo nuomonę dėl Italijos 2014 m. biudžeto plano projekto;

(5)

2013 m. lapkričio 13 d. Komisija priėmė metinę augimo apžvalgą (6), kuria pradedamas 2014 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Be to, 2013 m. lapkričio 13 d. Komisija pagal Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 priėmė Įspėjimo sistemos ataskaitą, kurioje nurodė, kad Italija yra viena iš valstybių narių, dėl kurios reikės parengti nuodugnią apžvalgą;

(6)

2013 m. gruodžio 20 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino prioritetus, kuriais turi būti užtikrintas finansinis stabilumas, fiskalinis konsolidavimas ir ekonomikos augimo skatinimo veiksmai. Ji pabrėžė, kad reikia vykdyti diferencijuotą, ekonomikos augimui palankų fiskalinį konsolidavimą, atkurti įprastas skolinimo ekonomikai sąlygas, skatinti ekonomikos augimą ir konkurencingumą, spręsti nedarbo problemą, šalinti socialinius krizės padarinius ir modernizuoti viešąjį administravimą;

(7)

2014 m. kovo 5 d. Komisija paskelbė Italijai skirtos nuodugnios apžvalgos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 5 straipsnį rezultatus. Remdamasi analize, Komisija daro išvadą, kad Italijoje susidarė perviršinis makroekonominis disbalansas, dėl kurio būtina imtis konkrečių stebėjimo ir griežtų politikos veiksmų. Visų pirma ryžtingų politikos veiksmų ir dėmesio reikalauja nemažėjanti didelė valstybės skola kartu su prastu išorės konkurencingumu, kurį lemia vangus produktyvumo augimas, o dar labiau blogina užsitęsęs menkas ekonomikos augimas;

(8)

2014 m. balandžio 22 d. Italija pateikė 2014 m. nacionalinę reformų programą ir 2014 m. stabilumo programą. Siekiant atsižvelgti į abiejų programų sąsajas, jos vertintos vienu metu;

(9)

stabilumo programoje išdėstytos biudžeto strategijos tikslas – iki 2016 m. pasiekti vidutinės trukmės laikotarpio tikslą, t. y. struktūriniu požiūriu subalansuotą biudžetą, ir toliau per pereinamąjį laikotarpį 2013–2015 m. laikytis skolos taisyklės. Stabilumo programoje patvirtinamas vidutinės trukmės laikotarpio tikslas – struktūriniu požiūriu subalansuotas biudžetas, – atitinkantis Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus. Stabilumo programoje planuojamas (perskaičiuotas) struktūrinis koregavimas 2014 m. yra 0,2 procentinio punkto BVP, o 2015 m. – 0,4 procentinio punkto BVP. Iš stabilumo programos matyti, kad šis ribotas koregavimas siekiant vidutinės trukmės laikotarpio tikslo pasirinktas dėl sudėtingų ekonomikos sąlygų ir dėl to, kad reikia įgyvendinti plataus užmojo struktūrinių reformų programą . Visų pirma planuojama keletas struktūrinių reformų, kurios per ateinančius metus galėtų skatinti ekonomikos augimą ir palaipsniui mažinti valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykį. Laikydamasi stabilumo programoje numatyto struktūrinio koregavimo Italija 2013–2015 m. pereinamuoju laikotarpiu galėtų atitikti skolos mažinimo kriterijų, kurio siekti iš dalies padės plataus užmojo privatizavimo planas, įgyvendinamas 2014–2017 m. (kasmet siekiantis 0,7 procentinio punkto BVP). Nepriklausomos institucijos nepatvirtintas makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos stabilumo programoje pateiktos biudžeto projekcijos, yra kiek per daug optimistiškas, ypač kalbant apie vėlesnius stabilumo programos metus.

2014 m. numatomas nukrypimas nuo koregavimo plano siekiant vidutinės trukmės laikotarpio tikslo ir, jei šis nukrypimas išliks ir kitais metais, jis galėtų būti vertinamas kaip didelis, taip pat išlaidų kriterijaus atžvilgiu. Be to, biudžeto tikslų įvykdymas nėra visiškai pagrįstas pakankamai išsamiomis priemonėmis, ypač kalbant apie 2015 m. Komisijos tarnybų parengtoje 2014 m. pavasario prognozėje nurodoma, kad 2014 m. skolos mažinimo kriterijaus laikomasi nebus, nes prognozuojamas struktūrinis koregavimas (tik 0,1 procentinio punkto BVP) nesiekia privalomo struktūrinio koregavimo, t. y. 0,7 procentinio punkto BVP. Remdamasi stabilumo programos vertinimu ir Komisijos prognoze pagal Reglamentą (EB) Nr. 1466/97, Taryba mano, kad siekiant laikytis Stabilumo ir augimo pakto reikalavimų būtina dėti papildomų pastangų, taip pat 2014 m.;

(10)

pastaruoju metu veiksmai, kuriais lengvinama mokesčių našta gamybos sektoriui, buvo palyginti riboti. Taigi esama galimybių tęsti mokesčių naštos perkėlimą ir pereiti prie vartojimo, nekilnojamojo turto ir aplinkosaugos mokesčių, griežtai laikantis biudžeto tikslų. Vartojimo srityje siekiant gerinti mokesčių sistemos struktūrą taip pat būtina peržiūrėti lengvatinius PVM tarifus ir tiesioginių mokesčių išlaidas, tinkamą dėmesį skiriant poreikiui mažinti galimą pasiskirstymo poveikį. Nekilnojamojo turto srityje peržiūrėjus kadastrines vertes pagal dabartines rinkos vertes būtų sudarytos sąlygos teisingesniam periodiniam nekilnojamojo turto apmokestinimui. Neseniai priimtu teisės aktu, kuriuo nustatoma mokesčių reforma, suteikta galimybė tokias būtinas reformas vykdyti. Atsižvelgiant į šio uždavinio mastą, veiksmų, kuriais tobulinama mokesčių struktūros sandara, būtina imtis kartu su papildomomis priemonėmis, kuriomis gerinamas mokesčių administravimas ir mokestinių prievolių vykdymas, ir ryžtingais veiksmais, kuriais kovojama su mokesčių slėpimu, šešėline ekonomika ir nedeklaruotu darbu – šie reiškiniai toliau daro neigiamą įtaką viešiesiems finansams ir didina sąžiningiems mokesčių mokėtojams tenkančią naštą. Šiam tikslui teisės aktu, kuriuo nustatoma mokesčių reforma, numatytos kelios priemonės mokesčių administravimui stiprinti: visapusiškas mokesčių atotrūkio įvertinimas ir jo stebėjimo sistema, supaprastinimo priemonės, santykių su mokesčių mokėtojais gerinimo veiksmai, priemonės mokesčių skoloms išieškoti vietos mastu ir mokesčių kontrolės stiprinimas. Sprendimas nuo 2015 m. pateikti iš anksto užpildytas mokesčių deklaracijas yra papildomas teigiamas žingsnis gerinant mokestinių prievolių vykdymą;

(11)

vienas iš svarbiausių Italijos uždavinių ir toliau yra nuodugniai ir sparčiai įgyvendinti patvirtintas priemones, tiek panaikinant esamas įgyvendinimo spragas, tiek užkertant kelią tolesniam vėlavimui. Vienas iš svarbiausių svertų gerinant Italijos įgyvendinimo rezultatus ir platesniu mastu užtikrinant sklandesnius politikos veiksmus – tai geresnis koordinavimas ir veiksmingesnis kompetencijos pasiskirstymas tarp įvairių valdžios lygmenų. Tai savo ruožtu galėtų duoti naudos administruojant ES lėšas – šioje srityje iki šiol imtasi neišsamių ir nepakankamų veiksmų, ypač pietiniuose regionuose. Be to, administruoti ES lėšas toliau trukdo nepakankami administraciniai gebėjimai, skaidrumo, vertinimo ir kokybės kontrolės trūkumas. Viešojo administravimo kokybę taip pat padėtų pagerinti didesnis efektyvumas ir orientavimasis į paslaugas bei atitinkamai pakeistas žmogiškųjų išteklių administravimas. Italijos gamybos sistemą ir pasitikėjimą politine ir institucine aplinka toliau smarkiai trikdo korupcija. Būtina peržiūrėti įstatymą dėl senaties terminų. Be to, siekiant veiksmingai kovoti su korupcija nacionalinei antikorupcijos tarnybai, vertinančiai viešojo administravimo įstaigas ir stebinčiai jų skaidrumą, reikia suteikti atitinkamų įgaliojimų. Civilinės teisenos trūkumai nedingo, o patvirtintų priemonių poveikį būtina atidžiai stebėti;

(12)

remiantis tiksliniu turto kokybės patikrinimu, kuris pernai atliktas prižiūrint Italijos bankui, matyti, kad toliau būtina gerinti nuvertėjusio turto administravimą ir skatinti jo pardavimą siekiant atkurti bankų gebėjimą didinti kredito pasiūlą realiajai ekonomikai. Galimybių gauti finansavimą srityje pagrindiniai veiksmai iki šiol buvo nukreipti į sąlygų įmonėms gauti paskolas gerinimą, tačiau kitų ne bankinio finansavimo priemonių, ypač skirtų mažosioms ir vidutinėms įmonėms, rengiama nedaug. Sveikintinos iniciatyvos, kurių imtasi bankų valdymo srityje, ypač neseniai Italijos banko nustatyti nauji principai. Kartu jų poveikis priklausys nuo to, ar tinkamai juos įgyvendins bankai ir bus užtikrintas vykdymas. Visų pirma išlieka poreikis atidžiai stebėti kai kuriuos didžiausius kooperatinius bankus („banche popolari“);

(13)

2013 m. toliau prastėjo padėtis darbo rinkoje – nedarbas Italijoje išaugo iki 12,2 %, o jaunimo nedarbas pasiekė 40 %. Siekiant laukiamų rezultatų, t. y. padidinti darbuotojų atleidimo lankstumą, geriau reguliuoti priėmimo į darbą lankstumą, nustatyti išsamesnę bedarbio pašalpų sistemą ir geriau suderinti darbo užmokestį su našumu, būtina užtikrinti tinkamą darbo rinkos ir darbo užmokesčio nustatymo reformų įgyvendinimą ir atidžiai stebėti jų poveikį. Planų didinti įdarbinimo paslaugų veiksmingumą gerinant valstybinių užimtumo tarnybų darbą įgyvendinimas užtruko ir turi būti paspartintas. Priemones darbo vietų kūrimui skatinti trumpuoju laikotarpiu reikia papildyti priemonėmis segmentacijos problemai spręsti. Apskritai Italijos darbo rinkai ir toliau būdinga segmentacija ir menkas aktyvumas, o tai daro ypač neigiamą įtaką moterims ir jaunimui. Todėl iki šiol vykdytus ribotus veiksmus reikia plėsti, kartu laikantis Jaunimo garantijų iniciatyvos tikslų. Italijoje namų ūkių disponuojamosios pajamos mažėja, o skurdas ir socialinė atskirtis auga, – visa tai ypač neigiamai veikia šeimas, turinčias vaikų. Socialinės išlaidos Italijoje vis dar daugiausia orientuotos į pagyvenusius žmones, labai mažai jų skiriama aktyvumo skatinimo priemonėms, todėl galimybės spręsti augančios socialinės atskirties ir skurdo problemas yra menkos. Neseniai pradėta įgyvendinti socialinės paramos bandomąja programa siekiama kurti minimalios socialinės apsaugos sistemą. Siekiant šią programą taikyti visos šalies mastu reikės didinti socialinių išlaidų veiksmingumą ir paslaugas visoje teritorijoje;

(14)

visais švietimo (pradinio, vidurinio ir tretinio) lygmenimis būtina dėti pastangas gerinant švietimo rezultatus ir žmogiškąjį kapitalą. Mokytojo profesijai būdingas vienintelis karjeros kelias ir šiuo metu ribotos profesinio tobulėjimo perspektyvos. Diversifikavus mokytojų karjerą ir geriau susiejus jų karjeros kelią su nuopelnais ir darbo rezultatais, kartu apibendrinant mokyklų vertinimus, būtų galima pagerinti mokyklų darbo rezultatus. Aukštesniojo vidurinio ir tretinio švietimo lygmenyse labai svarbu užtikrinti sklandų perėjimą iš švietimo sistemos į darbo rinką, t. y. stiprinti ir plėsti praktinį mokymą ilginant mokymąsi darbo vietoje, taip pat profesinį rengimą ir mokymą. 2013 m. patvirtinus su tuo susijusį įstatyminį dekretą būtina steigti nacionalinį kvalifikacijų registrą, kad gebėjimai būtų pripažįstami šalies mastu. Tęsiant pirminius veiksmus, kuriais viešąjį finansavimą universitetams ir mokslinių tyrimų institutams imta skirti pagal jų vykdomų mokslinių tyrimų ir dėstymo rezultatus, būtų galima tiek pakelti universitetų kokybę, tiek padidinti mokslinių tyrimų ir inovacijų gebėjimus, nes šioje srityje dar vis atsiliekama;

(15)

imtasi keleto veiksmų kuriant įmonėms ir piliečiams palankesnę aplinką, tačiau šių veiksmų poveikį slopina užtrukęs galutinis jų patvirtinimas ir įgyvendinimo spragos. Laisvųjų profesijų, draudimo, kuro tiekimo, mažmeninės prekybos ir pašto paslaugų srityse išlieka keletas kliūčių konkurencijai (rezervuotos veiklos sritys, lengvatų (leidimų) programos ir pan.). Būtina panaikinti ir keletą viešųjų pirkimų sistemos trūkumų. Kitas prioritetas – konkurencijos savivaldybių viešųjų paslaugų srityje didinimas. Visų pirma reikia įgyvendinti dabartinius teisės aktus, pagal kuriuos iki 2014 m. gruodžio 31 d. būtina ištaisyti galiojančias sutartis, neatitinkančias ES teisės aktų dėl vidaus kriterijų;

(16)

tinkamam energijos rinkos veikimui trukdo infrastruktūros kliūtys. Transporto srityje reikia skirti ypatingą dėmesį ir imtis veiksmų sprendžiant įvairiarūšės infrastruktūros bei Italijos uostų sąveikos ir jungčių su atokiais rajonais trūkumo problemą. Italijoje yra kaimo vietovių, kurioms tiekiama nepakankamos plačiajuosčio ryšio paslaugos;

(17)

atsižvelgdama į Europos semestrą, Komisija atliko išsamią Italijos ekonominės politikos analizę. Ji įvertino nacionalinę reformų programą ir stabilumo programą. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Italijos politikai, bet ir tai, kaip laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes ES lygmeniu prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų būtina stiprinti bendrą Sąjungos ekonomikos valdymą. Jos rekomendacijos atsižvelgiant į Europos semestrą pateiktos toliau išdėstytose 1–8 rekomendacijose;

(18)

atsižvelgdama į šį vertinimą, Taryba išnagrinėjo stabilumo programą ir jos nuomonė (7) visų pirma pateikiama toliau išdėstytoje 1 rekomendacijoje,

(19)

atsižvelgdama į Komisijos nuodugnios apžvalgos ir šio vertinimo rezultatus, Taryba išnagrinėjo nacionalinę reformų programą ir stabilumo programą. Jos rekomendacijos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 straipsnį pateiktos toliau išdėstytose 1–8 rekomendacijose;

(20)

atsižvelgdama į Europos semestrą, Komisija taip pat atliko visos euro zonos ekonominės politikos analizę. Šiuo pagrindu Taryba pateikė konkrečias rekomendacijas, skirtas valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro (8). Kaip šalis, kurios valiuta yra euro, Italija taip pat turėtų užtikrinti, kad tos rekomendacijos būtų visiškai ir laiku įgyvendintos,

1.

Atsižvelgiant į Komisijos tarnybų parengtoje 2014 m. pavasario prognozėje nustatytą augantį atotrūkį nuo Stabilumo ir augimo pakto reikalavimų, konkrečiai susijusių su skolos mažinimo taisykle, ir siekiant užtikrinti pažangą siekiant vidutinės trukmės laikotarpio tikslo, sustiprinti 2014 m. biudžeto priemones. 2015 m. žymiai sustiprinti biudžeto strategiją, kad būtų laikomasi skolos mažinimo reikalavimo ir tokiu būdu pasiektas vidutinės trukmės laikotarpio tikslas. Vėliau užtikrinti pakankamą valdžios sektoriaus bendrosios skolos mažinimą; vykdyti plataus užmojo privatizavimo planą; įgyvendinti ekonomikos augimui palankų fiskalinį koregavimą, kuriuo siekiama daug sutaupyti tvariai padidinant viešųjų išlaidų veiksmingumą ir kokybę visais valdžios lygmenimis, kartu išlaikant ekonomikos augimą skatinančias išlaidas, kaip antai išlaidas moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, inovacijoms, švietimui ir svarbiausiems infrastruktūros projektams. Kuo skubiau, bet ne vėliau kaip iki 2014 m. rugsėjo mėn. užtikrinti fiskalinės tarybos nepriklausomumą ir visavertį veikimą, kad ši taryba spėtų įvertinti 2015 m. biudžeto plano projektą.

2.

Tęsti mokesčių naštos perkėlimą nuo gamybos veiksnių vartojimui, nekilnojamajam turtui ir aplinkosaugai, kartu nenukrypstant nuo biudžeto tikslų. Šiuo tikslu įvertinti mokesčių pleišto pastarojo sumažinimo veiksmingumą ir užtikrinti šios priemonės finansavimą 2015 m., peržiūrėti tiesioginių mokesčių išlaidų mastą ir plėsti mokesčių bazę, visų pirma į ją įtraukiant vartojimo mokesčius. Užtikrinti veiksmingesnius aplinkosaugos mokesčius, be kita ko, akcizų srityje, ir panaikinti aplinkai kenksmingas subsidijas. Iki 2015 m. kovo mėn. įgyvendinti teisės aktą, kuriuo nustatoma mokesčių reforma, taip pat priimant potvarkius dėl kadastro sistemos reformos, kuria būtų užtikrintas nekilnojamojo turto apmokestinimo reformos veiksmingumas. Toliau gerinti mokestinių prievolių vykdymo užtikrinimą didinant mokesčių sistemos nuspėjamumą, paprastinant procedūras, gerinant mokesčių skolų išieškojimą ir modernizuojant mokesčių administravimą. Tęsti kovą su mokesčių vengimu ir imtis papildomų kovos su šešėline ekonomika ir nedeklaruotu darbu veiksmų.

3.

Vykdant platesnio masto veiksmus, kuriais didinamas viešojo administravimo veiksmingumas, patikslinti visų valdžios lygmenų kompetenciją. Užtikrinti geresnį ES lėšų administravimą, imantis ryžtingų priemonių administravimo gebėjimams, skaidrumui, vertinimui ir kokybės kontrolei tiek nacionaliniu, tiek regionų lygmeniu, ypač pietiniuose regionuose, gerinti. Toliau didinti antikorupcinių priemonių veiksmingumą, taip pat iki 2014 m. pabaigos peržiūrint įstatymą dėl senaties terminų ir stiprinant nacionalinės antikorupcijos tarnybos įgaliojimus. Laiku vertinti patvirtintų reformų, kuriomis siekiama didinti civilinės teisenos veiksmingumą, poveikį, kad būtų užtikrintas jų naudingumas ir prireikus patvirtinti papildomi veiksmai.

4.

Stiprinti bankų sektoriaus atsparumą ir užtikrinti bankų pajėgumą administruoti nuvertėjusį turtą ir jį parduoti siekiant atnaujinti skolinimą realiajai ekonomikai. Pasiūlyti daugiau galimybių įmonėms, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms, skolintis ne iš bankų. Toliau skatinti ir stebėti veiksmingą įmonių valdymo praktiką visame bankų sektoriuje, ypatingą dėmesį skiriant dideliems kooperatiniams bankams („banche popolari“) ir fondų vaidmeniui, taip siekiant didinti finansinio tarpininkavimo veiksmingumą.

5.

Iki 2014 m. pabaigos įvertinti darbo rinkos ir darbo užmokesčio nustatymo reformų poveikį darbo vietų kūrimui, darbuotojų atleidimo tvarkai, darbo rinkos dvilypumui ir sąnaudų konkurencingumui, taip pat įvertinti, ar reikia papildomų veiksmų. Kurti visapusiškesnę socialinę bedarbių apsaugą, kartu ribojant darbo užmokesčio priedų sistemų taikymą darbo jėgos perskirstymui palengvinti. Stiprinti aktyvios ir pasyvios darbo rinkos politikos sąsają, pirmiausia iki 2014 m. gruodžio mėn. parengiant išsamų veiksmų planą, ir didinti valstybinių užimtumo tarnybų koordinavimą ir rezultatyvumą visoje šalyje. Patvirtinti veiksmus, kuriais būtų veiksmingai skatinamas moterų užimtumas, iki 2015 m. kovo mėn. nustatant priemones, kuriomis būtų mažinamos fiskalinės paskatos antrajam šeimoje uždirbančiam asmeniui nedirbti, ir teikiant pakankamas priežiūros paslaugas. Laikantis Jaunimo garantijų iniciatyvos tikslų visoje šalyje teikti tinkamas paslaugas neregistruotiems jaunuoliams ir užtikrinti didesnį privačiojo sektoriaus įsipareigojimą siūlyti kokybiškas pameistrystės ir stažuočių programas iki 2014 m. pabaigos. Spręsti skurdo ir socialinės atskirties problemą, laikantis biudžeto tikslų palaipsniui plėsti naują bandomąją socialinės paramos programą, užtikrinant deramą sistemos tikslingumą, sąlygų laikymąsi ir teritorinį vienodumą, be to, stiprinant sąsają su aktyvumo skatinimo priemonėmis. Didinti šeimos rėmimo sistemų ir kokybiškų paslaugų, naudingų mažas pajamas gaunantiems ir vaikų turintiems namų ūkiams, veiksmingumą.

6.

Įgyvendinti Nacionalinę mokyklų vertinimo sistemą siekiant gerinti mokyklų darbo rezultatus ir mažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių. Didinti galimybes mokytis darbo vietoje aukštesniojo vidurinio profesinio rengimo ir mokymo lygmeniu, stiprinti į profesinį gyvenimą orientuotą tretinį švietimą. Sukurti nacionalinį kvalifikacijų registrą, kad būtų užtikrintas platus kvalifikacijos pripažinimas. Užtikrinti, kad viešasis finansavimas būtų proporcingesnis aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų kokybei.

7.

Patvirtinti numatytus teisės aktus ar kitas lygiavertes priemones, kuriomis siekiama supaprastinti įmonių ir piliečių reguliavimo aplinką, ir spręsti galiojančių teisės aktų įgyvendinimo spragas. Skatinti rinkos atvėrimą ir likusių kliūčių konkurencijai bei jos apribojimų pašalinimą laisvųjų profesijų, savivaldybės viešųjų paslaugų, draudimo, kuro tiekimo, mažmeninės prekybos ir pašto paslaugų sektoriuose. Didinti viešojo pirkimo veiksmingumą, visų pirma supaprastinant procedūras, taip pat geriau naudojantis e. viešaisiais pirkimais, racionalizuojant centrines perkančiąsias organizacijas ir užtikrinant tinkamą taisyklių taikymą prieš konkursą ir po jo. Savivaldybių viešųjų paslaugų srityje griežtai įgyvendinti teisės aktus, pagal kuriuos iki 2014 m. gruodžio 31 d. būtina ištaisyti galiojančias sutartis, neatitinkančias ES teisės aktų reikalavimų dėl vidaus sutarčių pasirašymo.

8.

Užtikrinti spartų ir visavertį Transporto tarnybos veikimą iki 2014 m. rugsėjo mėn. Patvirtinti energetikos sektoriaus strateginės infrastruktūros sąrašą ir tobulinti uostų valdymą bei jungtis su atokiais regionais.