9.5.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 136/1

(1)

vystomojo bendradarbiavimo politika visų pirma siekiama skurdo mažinimo, o ilgainiui ir jo panaikinimo, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 21 straipsnyje ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 208 straipsnyje. Kova su skurdu pasaulyje padės kuriant stabilesnį, taikesnį, labiau klestintį ir teisingesnį pasaulį, atspindintį turtingesnių ir skurdesnių šalių tarpusavio priklausomumą;

(2)

kaip teigiama 2012 m. spalio 23 d. Europos Parlamento rezoliucijoje „Pokyčių darbotvarkė: ES vystymosi politikos ateitis“, vystomuoju bendradarbiavimu taip pat siekiama skatinti žmogaus socialinę raidą ir žmonių potencialo realizavimą visose srityse, įskaitant kultūrą;

(3)

Sąjunga teikia vystomojo bendradarbiavimo paramą nuo 1957 m. ir šiuo metu yra didžiausia pasaulyje oficialios paramos vystymuisi teikėja;

(4)

Lisabonos sutartimi vystymosi politika įtvirtinta kaip neatskiriama Sąjungos išorės veiksmų dalis, padedanti Sąjungai siekti, kad pasaulis būtų stabilus ir klestėtų. Vystymosi politika taip pat padeda spręsti kitus visuotinius uždavinius ir įgyvendinti strategiją „Europa 2020“, nustatytą 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikate „Europa 2020: pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“;

(5)

Sąjunga pirmauja formuluojant ir įgyvendinant politikos suderinamumo vystymosi labui koncepciją, kuria siekiama sustiprinti ne pagalbos politikos sričių ir vystymosi tikslų sinergiją, kad būtų užtikrinta, jog pagal Sąjungos politiką būtų remiami besivystančių šalių vystymosi poreikiai arba kad ši politika bent jau neprieštarautų tikslui panaikinti skurdą;

(6)

2000 m. tarptautinė bendruomenė įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2015 m. imtis konkrečių kovos su skurdu veiksmų, nustatydama Tūkstantmečio vystymosi tikslus (TVT), kuriuos Sąjunga ir valstybės narės priėmė;

(7)

Tarybos, Taryboje posėdžiavusių valstybių narių Vyriausybių atstovų, Europos Parlamento ir Komisijos bendras pareiškime dėl Europos Sąjungos vystymosi politikos „Europos konsensusas“ (3), kuris ir toliau yra išsamiausias Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo pagrindas, Sąjunga raginama padėti stiprinti naujų valstybių narių, kaip naujų pagalbos teikėjų, vaidmenį;

(8)

pastaraisiais metais pasaulyje įvyko didžiulių pokyčių, įskaitant svarbius pasaulinės ekonominės ir politinės pusiausvyros pokyčius. Pasaulinėje arenoje atsirado naujų veikėjų, įskaitant privačiojo sektoriaus subjektus ir kitus nevyriausybinius veikėjus. Išsivysčiusioms ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalims tenka didžiausia pasaulinio bendrojo vidaus produkto dalis; pastarosioms šalims šiuo metu tenka didžiausia pasaulinio augimo dalis ir pasaulio ekonomikai jos daro didelį poveikį;

(9)

greitai besikeičiančiame pasaulyje tolesnė parama vystomajam bendradarbiavimui gyvybiškai svarbi. Maždaug 1,3 mlrd. žmonių tebeturi itin mažas pajamas, dar daugiau žmonių socialinės raidos poreikiai tebėra nepatenkinti. Daugumoje pasaulio dalių padidėjo nelygybė šalies viduje. Gamtai daromas vis didesnis spaudimas, o klimato kaitos poveikis ypač stipriai paveikė besivystančias šalis. Tie uždaviniai yra visuotiniai bei tarpusavyje susiję ir juos kartu turi spręsti visos šalys;

(10)

pradėtos diskusijos dėl programos laikotarpiu po 2015 m., grindžiamos 2011 m. spalio 13 d. Komisijos komunikatu „ES vystymosi politikos poveikio didinimas. Pokyčių darbotvarkė“ ir 2012 m. gegužės 14 d. Tarybos išvadomis dėl pokyčių darbotvarkės, kurios jau paskatino iš esmės perorientuoti Sąjungos vystymosi politikos kryptis, Komisija išdėstė savo poziciją 2013 m. vasario 27 d. komunikate „Deramas gyvenimas visiems. Skurdo panaikinimas ir tvarios pasaulio ateities užtikrinimas“, o Taryba savo 2013 m. birželio 25 d. išvadose patvirtino visa apimančią laikotarpio po 2015 m. darbotvarkę, siekdama pašalinti dabartinės vystymosi programos trūkumus ir nustatyti bendrą požiūrį, kaip siekius įveikti skurdą ir užtikrinti tvarumą sujungti į visa apimančią tarptautinę sistemą.

(11)

2015-ieji turėtų būti simboliniai ir labai svarbūs, nes jais baigiasi TVT, dėl kurių buvo bendrai sutarta, įgyvendinimo terminas, todėl jie suteikia unikalią progą apžvelgti tarptautinius įsipareigojimus. 2015-aisiais taip pat bus priimti svarbūs tarptautiniai sprendimai dėl vystymosi programos, ateityje pakeisiančios TVT programą;

(12)

2015-ieji taip pat turėtų būti tinkamas laikas pristatyti Sąjungos vystymosi politikos rezultatus, įgyvendinus Komisijos komunikate dėl pokyčių darbotvarkės išdėstytus principus;

(13)

2015-aisiais taip pat įvyks svarbių tarptautinių renginių valstybėse narėse, pvz., pasaulinė paroda Milane „Pamaitinti planetą. Gyvybės energija“, ir tai suteiks ypatingą galimybę aptarti pasaulinio vystymosi politiką ir plačiu mastu atlikti visuomenės informavimo veiklą apie darnų vystymąsi ir susijusius klausimus.

(14)

Europos Parlamentas rezoliucijoje dėl pokyčių darbotvarkės paragino Komisiją paskelbti 2015-uosius Europos metais vystymuisi, reikšdamas viltį, kad tai padidins vystomojo bendradarbiavimo žinomumą;

(15)

todėl 2015-ieji turėtų būti paskirti Europos metais vystymuisi (toliau – Europos metai), kad suteiktų galimybę tinkamu laiku padidinti bendrą visuomenės informuotumą apie dabartinę Sąjungos vystymosi politikos kryptį. Reikalinga informacija, kaip atvira Sąjunga gali padėti užtikrinti tvarumą pasaulyje. Tai apima ir pasaulinės tarpusavio priklausomybės suvokimo didinimą, ir parodymą, kad vystymasis yra daugiau nei vien pagalba;

(16)

sėkmingo Sąjungos vystymosi srities veiksmų poveikio sąlyga yra jai teikiama plati visuomenės ir politikų parama ir įrodymas, kad siekiant vystymosi rezultatų viešosios lėšos naudojamos efektyviai ir veiksmingai. Todėl Europos metai turėtų paskatinti didinti informuotumą, be kita ko, per viešas politines diskusijas ir švietimą vystymosi klausimais, suteikti postūmį ir galimybes valstybėms narėms, vietos ir regioninės valdžios institucijoms, pilietinei visuomenei, privačiajam sektoriui, socialiniams partneriams ir tarptautiniams subjektams bei organizacijoms, veikiančioms vystymosi srityje, keistis geriausios praktikos pavyzdžiais. Jie turėtų padėti sutelkti politinį dėmesį ir mobilizuoti visas susijusias šalis, siekiant pastūmėti ir paskatinti tolesnius veiksmus ir iniciatyvas Sąjungos ir valstybių narių lygmeniu, kartu su paramos vystymuisi gavėjais ir jų atstovais;

(17)

Europos metais turėtų būti didinamas informuotumas apie visų formų diskriminaciją dėl lyties, su kuria susiduria įvairių regionų moterys ir mergaitės, ypač turint mintyje galimybes siekti išsilavinimo, įsidarbinti, pasinaudoti sveikatos sistemomis, taip pat informuotumas apie priverstinę santuoką, seksualinį išnaudojimą ir lyties organų žalojimą bei kitą neteisėtą praktiką;

(18)

Specialiosios „Eurobarometro“ apklausos Nr. 392 „Solidarumas išjudina planetą. Europiečiai ir parama vystymuisi“, paskelbtos 2012 m. spalio mėn., rezultatai parodė, kad 85 % Sąjungos piliečių pritaria tam, kad būtų teikiama parama šalių partnerių žmonėms. Kaip nustatyta toje apklausoje, nepaisant dabartinės ekonominės padėties, daugiau nei šeši iš dešimties piliečių mano, kad pagalbą šalių partnerių gyventojams reikėtų didinti. Tuo pačiu metu ta apklausa aiškiai parodė, kad trūksta žinių apie Sąjungos vystomąjį bendradarbiavimą, o tai reikalauja geresnio komunikavimo;

(19)

veiksmingas visų Sąjungos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis veikiančių partnerių tarpusavio koordinavimas yra esminė efektyvių Europos metų sąlyga. Šiuo atveju vietos ir regioniniams partneriams tenka ypatingas vaidmuo skatinant Sąjungos vystymosi politiką;

(20)

atsižvelgiant į skirtingas nacionalines socialines, ekonomines ir kultūrines sąlygas ir opius klausimus, būtina tam tikrą Europos metų veiklos dalį decentralizuoti, kad ji būtų vykdoma nacionaliniu lygmeniu, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (4) 58 straipsnyje. Tačiau politikos prioritetų nustatymą nacionaliniu lygmeniu reikėtų koordinuoti su Komisija, siekiant užtikrinti nuoseklumą su Europos metų strateginiais tikslais. Glaudus Komisijos ir valstybių narių veiklos koordinavimas yra itin svarbus siekiant kurti sinergiją ir užtikrinti, kad Europos metai būtų sėkmingi;

(21)

galimybė dalyvauti finansuojamoje Europos metų veikloje turėtų būti suteikta ne tik valstybėms narėms, bet ir šalims kandidatėms, su kurioms sudaryta pasirengimo narystei strategija pagal atitinkamai pagrindų susitarimais ir Asociacijos tarybos sprendimais nustatytus tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus ir sąlygas. Reikėtų skatinti veiklos koordinavimą su nacionalinėmis priemonėmis, visų pirma nacionalinėmis Švietimo ir sąmoningumo ugdymo vystymosi klausimais programomis (DEAR). Kiekviena valstybė narė turėtų galėti savo nuožiūra nustatyti dalyvavimo Europos metų veikloje lygį ir formą;

(22)

turėtų būti užtikrintas nuoseklumas ir papildomumas kitų Sąjungos teisės aktų ir priemonių atžvilgiu, visų pirma Vystomojo bendradarbiavimo priemonės, įsteigtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 233/2014 (5), įskaitant programą DEAR, Europos plėtros fondą, Europos kaimynystės priemonę, įsteigtą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 232/2014 (6), ir kitas Sąjungos išorės veiksmų finansavimo priemones, kai tai reikšminga vystymosi politikai;

(23)

Sąjungos finansiniai interesai turėtų būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis viso išlaidų ciklo metu, įskaitant pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir atitinkamais atvejais administracines ir finansines sankcijas pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012;

(24)

siekiant optimizuoti Europos metams numatytos veiklos veiksmingumą ir efektyvumą, būtina 2014 m. atlikti tam tikrus parengiamuosius veiksmus;

(25)

Komisija jau ėmėsi įvairių priemonių, kuriomis skatinama vystymosi politika ir piliečiai informuojami apie vystomąjį bendradarbiavimą. Tos esamos priemonės turėtų būti kaip įmanoma plačiau panaudotos Europos metams;

(26)

pagrindinė atsakomybė didinant piliečių informuotumą vystymosi klausimais tenka valstybėms narėms. Sąjungos lygmens veikla papildo nacionalinio, regioninio ir vietos lygmenų veiksmus, kaip pabrėžta 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pasirašytoje politinėje deklaracijoje „Europos komunikacinė partnerystė“;

(27)

kadangi valstybės narės negali pakankamai pasiekti šio sprendimo tikslų, nes reikalingos daugiašalės partnerystės, tarptautiniai informacijos mainai, taip pat būtina skatinti informavimą Sąjungos mastu ir skleisti gerąją praktiką ir kadangi šiuos tikslus, atsižvelgiant į Europos metų mastą, geriau galima pasiekti Sąjungos lygmeniu, Sąjunga gali imtis priemonių, vadovaudamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatytu subsidiarumo principu. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo sprendimu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

a)

informuoti Sąjungos piliečius apie Sąjungos ir jos valstybių narių vystomąjį bendradarbiavimą, daugiausia dėmesio skiriant rezultatams, kuriuos Sąjunga, veikdama kartu su savo valstybėmis narėmis, pasiekė kaip pasaulinio masto veikėja ir kurių toliau sieks atsižvelgdama į naujausių diskusijų dėl visa apimančios programos laikotarpiu po 2015 m. rezultatus;

b)

skatinti Sąjungos piliečius ir suinteresuotuosius subjektus tiesiogiai dalyvauti vystomojo bendradarbiavimo veikloje, kritiškai apie jį mąstyti ir aktyviai juo domėtis, be kita ko, formuojant ir įgyvendinant politiką; taip pat

c)

padėti suprasti Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo naudą ne tik Sąjungos paramos vystymuisi gavėjams, bet ir Sąjungos piliečiams, ir pasiekti didesnį politikos suderinamumo vystymosi labui supratimą, taip pat skatinti Europos ir besivystančių šalių piliečių bendros atsakomybės, solidarumo bei galimybių jausmą besikeičiančiame ir vis labiau tarpusavyje susijusiame pasaulyje.

a)

plačiajai visuomenei ir konkretesnėms tikslinėms grupėms, visų pirma jaunimui ir kitoms svarbioms tikslinėms grupėms, skirtas informavimo kampanijas, per kurias būtų skleidžiamos pagrindinės idėjos, pasitelkiant ir socialinės žiniasklaidos priemones;

b)

konferencijų, renginių ir iniciatyvų organizavimą su visais susijusiais suinteresuotaisiais subjektais, siekiant skatinti aktyvų dalyvavimą ir diskusijas, taip pat padidinti informuotumą visais lygmenimis;

c)

konkrečias priemones valstybėse narėse, kuriomis siekiama propaguoti Europos metų tikslus, visų pirma šviečiant vystymosi klausimais, nacionalinėms, regioninėms ar vietos administravimo institucijoms ir kitoms organizacijoms keičiantis informacija ir gerąja patirtimi; taip pat

d)

tyrimų ir apklausų vykdymą ir jų rezultatų sklaidą.