28.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 354/62

(1)

Europos Sąjunga yra grindžiama pagarbos žmogaus orumui, laisvės, demokratijos, lygybės, teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus teisėms bei pagrindinėms laisvėms vertybėmis. Tos vertybės yra bendros valstybėms narėms, kurių visuomenėje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moterų bei vyrų lygybė. Asmenys Sąjungoje gali naudotis teisėmis, kurios jiems suteiktos Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) ir Europos Sąjungos sutartimi (ES sutartis). Be to, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija), kuri, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, tapo teisiškai privaloma visoje Sąjungoje, nurodytos pagrindinės teisės ir laisvės, kuriomis Sąjungoje gali naudotis asmenys. Tos teisės turėtų būti propaguojamos ir gerbiamos. Turėtų būti užtikrinama galimybė visapusiškai naudotis tomis teisėmis, taip pat teisėmis, kylančiomis iš tarptautinių konvencijų, prie kurių yra prisijungusi Sąjunga, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos, ir turėtų būti pašalintos visos tam trukdančios kliūtys. Be to, naudojimasis tomis teisėmis apima atsakomybę ir pareigas kitų asmenų, žmonių bendruomenės ir būsimų kartų atžvilgiu;

(2)

Stokholmo programoje (4) Europos Vadovų Taryba dar kartą patvirtino laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės sukūrimo prioritetą ir konkrečiai nurodė, kad vienas iš jos politikos prioritetų – teisių Europos sukūrimas. Finansavimas buvo nurodytas kaip viena svarbiausių priemonių Stokholmo programos politikos prioritetams sėkmingai įgyvendinti. Sutartyse ir Stokholmo programoje nustatytų ambicingų tikslų turėtų būti siekiama, inter alia, sukuriant lanksčią ir veiksmingą Teisių, lygybės ir pilietiškumo programą 2014–2020 m. laikotarpiu (toliau – Programa), kuri padėtų vykdyti planavimą ir įgyvendinimą. Programos bendrieji ir konkretūs tikslai turėtų būti aiškinami laikantis Europos Vadovų Tarybos apibrėžtų atitinkamų strateginių gairių;

(3)

2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikate dėl strategijos „Europa 2020“ nustatyta pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija. Asmenų Sąjungoje teisių rėmimas ir propagavimas, kova su diskriminacija bei nelygybe ir Sąjungos pilietiškumo skatinimas prisideda prie strategijoje „Europa 2020“ nustatytų konkrečių tikslų ir pavyzdinių iniciatyvų propagavimo;

(4)

nediskriminavimas yra vienas iš pagrindinių Sąjungos principų. SESV 19 straipsnyje numatomi veiksmai, kuriais siekiama kovoti su diskriminacija dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos. Nediskriminavimas yra įtvirtintas ir Chartijos 21 straipsnyje, kuris turėtų būti taikomas neviršijant ir laikantis Chartijos 51 straipsnio. Siekiant vykdyti diskriminacijos dėl vienos ar kelių priežasčių prevenciją ir su ja kovoti, turėtų būti atsižvelgiama į konkrečius įvairių diskriminacijos formų požymius ir turėtų būti kartu parengti tinkami veiksmai;

(5)

Programa turėtų būti įgyvendinama taip, kad būtų užtikrintas savitarpio papildomumas su kita tais pačiais tikslais vykdoma Sąjungos veikla, visų pirma su veikla, nurodyta 2011 m. balandžio 5 d. Komisijos komunikate „ES romų integracijos nacionalinių strategijų bendrieji principai iki 2020 m.“ (5) ir 2011 m. gegužės 19 d. Tarybos išvadose dėl ES romų integracijos nacionalinių strategijų bendrųjų principų iki 2020 m., kuriose valstybės narės raginamos spręsti socialinės ir ekonominės romų atskirties problemą keturiose pagrindinėse – švietimo, užimtumo, sveikatos ir aprūpinimo būstu – srityse, užtikrinant, kad romai nebūtų diskriminuojami ir būtų lygiai taip pat pripažįstamos jų pagrindinės teisės, ir imtis priemonių, kuriomis būtų panaikinta segregacija, jei ji yra, visų pirma švietimo ir aprūpinimo būstu srityse;

(6)

rasizmu, ksenofobija, homofobija ir kitų formų netolerancija tiesiogiai pažeidžiami laisvės, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms bei teisinės valstybės principai, t. y. principai, kuriais grindžiama Sąjunga ir kurie yra bendri valstybėms narėms. Todėl kova su tais reiškiniais yra nuolatinis tikslas, kurio turi būti siekiama koordinuotais veiksmais, įskaitant finansavimo skyrimą. Tie reiškiniai apima, be kita ko, viešą smurto ar neapykantos, nukreiptos prieš asmenų grupę ar tokiai grupei priklausantį asmenį, kurstymą, taip pat kitas nusikalstamas veikas, įvykdytas vadovaujantis rasistiniais, ksenofobiniais ar homofobiniais motyvais. Tame kontekste itin daug dėmesio turėtų būti skiriama ir visų formų smurto, neapykantos, segregacijos bei niekinimo prevencijai ir kovai su šiais reiškiniais, taip pat kovai su patyčiomis, priekabiavimu ir netolerantišku elgesiu, pavyzdžiui, viešojo administravimo institucijose, policijos įstaigose, teismuose, mokyklose ir darbo vietose;

(7)

moterų ir vyrų lygybė yra viena iš pagrindinių Sąjungos vertybių. Nevienodas požiūris į moteris ir vyrus yra pagrindinių teisių pažeidimas. Be to, moterų ir vyrų lygybės skatinimu taip pat prisidedama prie to, kad būtų pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslai. Moterų ir vyrų lygybės skatinimo tikslas turėtų būti įgyvendinamas taip, kad būtų užtikrintas savitarpio papildomumas su kita tuo pačiu tikslu vykdoma Sąjungos ar valstybių narių veikla, visų pirma su veikla, nurodyta Europos lyčių lygybės pakte (2011–2020 m.);

(8)

pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką diskriminacija dėl lyties apima, be kita ko, diskriminaciją, susijusią su lyties pakeitimu. Įgyvendinant Programą taip pat reikėtų atsižvelgti į Sąjungos teisės ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos raidą kitų su lyties klausimais susijusių aspektų, įskaitant lytinę tapatybę, atžvilgiu;

(9)

asmens teisė, kad darbo vietoje ir apskritai visuomenėje su juo būtų elgiamasi nepažeidžiant jo orumo, yra Sąjungos pamatinių vertybių išraiška, todėl reikia imtis suderintų veiksmų siekiant užtikrinti tikslinę veiklą užimtumo rinkos atžvilgiu. Todėl veiksmus lyčių lygybės ir nediskriminacijos srityje turėtų sudaryti, be kita ko, moterų ir vyrų lygybės skatinimas ir kova su diskriminacija darbo vietoje ir užimtumo rinkoje;

(10)

visų formų smurtu prieš vaikus, jaunimą ir moteris, taip pat prieš kitas rizikos grupes, pažeidžiamos pagrindinės teisės ir sunkiai žalojama sveikata. Su tokiu smurtu susiduriama visoje Sąjungoje, o jo pasekmės aukų fizinei ir psichologinei sveikatai, taip pat visai visuomenei, yra itin sunkios. Siekiant spręsti šią problemą ir apsaugoti aukas reikia tvirtos politinės valios ir suderintų veiksmų, grindžiamų Daphne programų (6) metodais ir rezultatais. Imantis kovos su smurtu prieš moteris veiksmų prisidedama prie moterų ir vyrų lygybės skatinimo. Daphne programos nuo pat jų pradžios 1997 m. buvo labai sėkmingos – populiarios tarp suinteresuotųjų asmenų (valdžios ir akademinių institucijų bei nevyriausybinių organizacijų (NVO)), o finansuoti projektai veiksmingi – todėl įgyvendinant Programą yra svarbu ir toliau sieti „Daphne“ pavadinimą su konkrečiu tikslu, kuriuo siekiama užkirsti kelią smurtui prieš vaikus, jaunimą ir moteris ir kovoti su tokiu smurtu, kad Daphne programos tebebūtų kuo pastebimesnės;

(11)

ES sutarties 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kovodama su diskriminacija Sąjunga skatina užtikrinti vaiko teisių apsaugą. Vaikai yra pažeidžiami, visų pirma patiriantys skurdą, socialinę atskirtį, neįgalūs arba atsidūrę kitoje konkrečioje padėtyje, kurioje jiems gresia toks pavojus kaip apleistumas, pagrobimas ir dingimas be žinios. Turėtų būti imamasi veiksmų, siekiant propaguoti vaiko teises ir prisidėti prie vaikų apsaugos nuo žalos ir smurto, keliančių pavojų jų fizinei arba psichikos sveikatai ir pažeidžiančių jų teises į vystymąsi, apsaugą ir orumą;

(12)

nuolatinės technologijų plėtros ir globalizacijos sąlygomis turėtų būti toliau užtikrinama veiksminga asmens duomenų apsauga. Sąjungos duomenų apsaugos teisinė sistema turėtų būti veiksmingai ir nuosekliai taikoma Sąjungoje. Norėdama tai pasiekti Sąjunga turėtų galėti remti valstybių narių pastangas įgyvendinant tą teisinę sistemą, ypač daug dėmesio skirdama tam, kad būtų užtikrintos asmenų galimybės veiksmingai naudotis savo teisėmis;

(13)

piliečiai turėtų geriau išmanyti apie savo kaip Sąjungos piliečių teises, visų pirma apie teisę laisvai judėti ir gyventi Sąjungoje, teisę balsuoti ir kandidatuoti Europos Parlamento ir savivaldos rinkimuose jų gyvenamosios vietos valstybėje narėje pagal tas pačias sąlygas kaip ir tos valstybės piliečiai, teisę teikti peticijas Europos Parlamentui bet kuria oficialia Sutarčių kalba, teisę siūlyti piliečių iniciatyvas ir teisę teikti skundus Europos ombudsmenui dėl netinkamo institucinio administravimo, ir turėtų turėti galimybę tomis teisėmis naudotis. Skatinant piliečius imtis aktyvesnio vaidmens užtikrinant demokratiją Sąjungos lygiu bus sustiprinta Europos pilietinė visuomenė ir paspartintas europinės tapatybės plėtojimas. Piliečiai turėtų laisvai jaustis gyvendami, keliaudami, mokydamiesi, dirbdami ir užsiimdami savanoriška veikla kitoje valstybėje narėje, ir turėtų turėti galimybę pasitikėti, kad jie gali vienodai naudotis teisėmis ir tos teisės bus visapusiškai užtikrintos bei apsaugotos nepatiriant jokios diskriminacijos, kad ir kurioje Sąjungos vietoje jie atsidurtų;

(14)

asmenys, kaip vartotojai arba verslininkai vidaus rinkoje, turėtų galėti tarpvalstybiniame kontekste naudotis savo teisėmis, kylančiomis iš Sąjungos teisės;

(15)

pagal SESV 8 ir 10 straipsnius, visa pagal Programą vykdoma veikla turėtų būti remiamas lyčių aspekto integravimas ir nediskriminavimo tikslų integravimas. Siekiant nustatyti, kaip vykdant Programos veiklą sprendžiami lyčių lygybės ir nediskriminacijos klausimai, turėtų būti vykdoma nuolatinė stebėsena ir vertinimas;

(16)

patirtis, įgyta vykdant veiksmus Sąjungos lygiu, parodė, kad siekiant Programos tikslų praktikoje reikia derinti priemones, įskaitant teisės aktus, politines iniciatyvas ir finansavimą. Finansavimas yra svarbi teisėkūros priemones papildanti priemonė;

(17)

be to, kad Programos lėšomis finansuojami veiksmai yra naudingi paramos gavėjams, jie gali suteikti įrodymų, kuriais būtų grindžiamas patobulintas politikos formavimas nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis. Pavyzdžiui, Daphne programomis visiems susijusiems suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant valstybes nares, buvo sudarytos sąlygos iš tiesų keistis žiniomis ir gerąja patirtimi smurto prieš vaikus, jaunimą ir moteris prevencijos ir kovos su juo srityje;

(18)

2011 m. birželio 29 d. Komisijos komunikate „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“ pabrėžiamas poreikis racionalizuoti ir supaprastinti Sąjungos finansavimą. Ypač dėl dabartinės ekonomikos krizės yra itin svarbu, kad Sąjungos lėšos būtų kuo kruopščiau struktūriškai skirstomos ir valdomos. Iš esmės supaprastinti finansavimą ir užtikrinti veiksmingą jo valdymą galima mažinant programų skaičių ir racionalizuojant, supaprastinant ir derinant finansavimo taisykles ir procedūras;

(19)

atsižvelgiant į poreikį supaprastinti, veiksmingai valdyti finansavimą ir palengvinti galimybes jį gauti, Programa turėtų būti tęsiama ir plėtojama veikla, vykdyta remiantis „Progress“ programos, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 1672/2006/EB (7) 4 skirsniu (Nediskriminacija ir įvairovė) ir 5 skirsniu (Lyčių lygybė), Pagrindinių teisių ir pilietybės programa, nustatyta Tarybos sprendimu 2007/252/EB (8) bei „Daphne III“ programa. Tų programų laikotarpio vidurio įvertinimuose pateikiamos rekomendacijos, kurių tikslas – geriau įgyvendinti tas programas. Įgyvendinant Programą turėtų būti atsižvelgta į tų laikotarpio vidurio įvertinimų ir atitinkamų ex-post įvertinimų išvadas;

(20)

pagrindiniai principai, kuriais remiantis būtų siekiama Programos tikslų, turėtų būti optimalus finansinių išteklių naudojimas ir išlaidų veiksmingumo didinimas. Siekiant remti pastangas sukurti teisių Europą turėtų būti garantuojamas atitinkamas finansavimas. Svarbu užtikrinti, kad Programa būtų įgyvendinama kuo veiksmingiausiu ir vartotojui kuo patogiausiu būdu, kartu užtikrinant teisinį aiškumą ir Programos prieinamumą visiems dalyviams. Tam, kad visiems galimiems paramos gavėjams būtų sudarytos palankesnės sąlygos gauti finansavimą, turėtų būti supaprastintos paraiškų teikimo procedūros ir finansinio valdymo reikalavimai, taip pat turėtų būti pašalinta administracinė našta;

(21)

2010 m. spalio 19 d. Komisijos komunikate „ES biudžeto peržiūra“ ir 2011 m. birželio 29 d. Komisijos komunikate „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“ pabrėžiama, kad labai svarbu visų pirma finansuoti tuos veiksmus, kurie teikia aiškios Europos pridėtinės vertės, t. y. kai Sąjungos intervencija gali suteikti papildomos vertės, palyginti su tik valstybių narių veiksmais. Veiksmais, kuriems taikomas šis reglamentas, turėtų būti prisidedama prie valstybių narių tarpusavio pasitikėjimo didinimo, tarpvalstybinio bendradarbiavimo stiprinimo ir tinklų kūrimo ir prie to, kad būtų tinkamai, darniai ir nuosekliai taikoma Sąjungos teisė. Finansavimo veikla taip pat turėtų padėti siekiant užtikrinti veiksmingas ir geresnes visų susijusių subjektų žinias apie Sąjungos teisę ir politikos sritis ir suteikti patikimą analitinį pagrindą siekiant remti ir plėtoti Sąjungos teisę ir politikos sritis, taip prisidedant prie jų vykdymo užtikrinimo ir tinkamo įgyvendinimo. Sąjungos intervencija leidžia vykdyti tuos veiksmus nuosekliai visoje Sąjungoje ir prisideda prie masto ekonomijos. Be to, Sąjunga turi geresnes nei valstybės narės sąlygas spręsti tarpvalstybinio pobūdžio klausimus ir sukurti tarpusavio mokymosi Europos platformą;

(22)

atrinkdama finansuotinus veiksmus pagal Programą, Komisija turėtų įvertinti pasiūlymus pagal iš anksto nustatytus kriterijus. Tie kriterijai turėtų apimti siūlomų veiksmų Europos pridėtinės vertės įvertinimą. Nacionaliniai projektai ir mažos apimties projektai taip pat gali turėti Europos pridėtinės vertės;

(23)

įstaigos ir subjektai, kurie siekia bendro Europos intereso tikslo srityse, kurioms taikoma Programa, turėtų būti laikomos pagrindiniais subjektais, jei jos įrodė arba galima numatyti, kad įrodys, kad jų poveikis įgyvendinant tą tikslą yra didelis, ir turėtų gauti finansavimą taikant procedūras ir kriterijus, nustatytus metinėse darbo programose, kurias Komisija priima pagal šį reglamentą;

(24)

suderintos socialinės paslaugos turėtų būti aiškinamos taip, kaip apibrėžta Komisijos sprendimo Nr. 116/2007/EB (9) 2 straipsnyje;

(25)

įstaigos ir subjektai, kurie gali naudotis Programa, turėtų apimti nacionalines, regionines ir vietos valdžios institucijas;

(26)

šiuo reglamentu nustatomas viso Programos įgyvendinimo laikotarpio finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai vykdant kasmetinę biudžeto sudarymo procedūrą turi būti svarbiausias orientacinis dydis, kaip apibrėžta 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (10) 17 punkte;

(27)

siekiant užtikrinti, kad Programa būtų pakankamai lanksčiai reaguojama į jos įgyvendinimo laikotarpiu besikeičiančius poreikius ir atitinkamus politikos prioritetus, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus, kuriais keičiamos šio reglamento priede kiekvienai specialiųjų tikslų grupei nustatytos procentinės dalys, kai pakeitimais tos procentinės dalys viršijamos daugiau nei 5 procentiniais punktais. Siekiant įvertinti tokio deleguotojo akto būtinybę, procentinės dalys turėtų būti skaičiuojamos remiantis viso Programos įgyvendinimo laikotarpio finansiniu paketu, o ne metiniais asignavimais. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(28)

šis reglamentas turėtų būti įgyvendinamas visapusiškai laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (11) (toliau – Finansinis reglamentas). Kalbant visų pirma apie dotacijos gavėjų sumokėto pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atitikties reikalavimams sąlygas, vykdant veiklą, kurią tokiomis pačiomis teisinėmis sąlygomis gali vykdyti privačiojo ir viešojo sektorių įstaigos bei subjektai, PVM atitiktis reikalavimams neturėtų priklausyti nuo paramos gavėjų teisinio statuso. Atsižvelgiant į specifinį šio reglamento tikslų ir veiklos, kuriai šis reglamentas taikomas, pobūdį, kvietimuose teikti paraiškas turėtų būti paaiškinta, kad veiklos, kurią gali vykdyti tiek viešojo, tiek privačiojo sektoriaus įstaigos ir subjektai, atveju neatskaitomas PVM viešojo sektoriaus subjektų atžvilgiu atitinka reikalavimus finansavimui gauti, jei jis sumokėtas dėl tokios veiklos kaip mokymas ar informuotumo didinimas, kuri negali būti laikoma viešosios valdžios funkcijų vykdymu, įgyvendinimo. Šiame reglamente taip pat turėtų būti pasinaudota supaprastinimo priemonėmis, nustatytomis Finansiniu reglamentu. Be to, kriterijai, kurie naudojami nustatant remtinus veiksmus, turėtų padėti paskirstyti turimus finansinius išteklius taip, kad jais būtų finansuojami veiksmai, turintys didžiausią poveikį siekiant politinio tikslo;

(29)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai priimti metines darbo programas. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (12);

(30)

metinėmis darbo programomis, kurias Komisija priima pagal šį reglamentą, turėtų būti užtikrinamas tinkamas finansavimo paskirstymas dotacijoms ir viešojo pirkimo sutartims. Pagal Programą lėšos pirmiausia turėtų būti skiriamos dotacijoms, tačiau kartu turėtų būti išlaikytas pakankamo lygio finansavimas viešiesiems pirkimams vykdyti. Metinėse darbo programose turėtų būti nustatyta minimali metinių išlaidų procentinė dalis, kuri turi būti skiriama dotacijoms, ir ji turėtų būti ne mažesnė kaip 65 %. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas suinteresuotiesiems subjektams planuoti ir bendrai finansuoti projektus, Komisija turėtų nustatyti aiškų kvietimų teikti paraiškas, projektų atrankos ir skyrimo sprendimų priėmimo tvarkaraštį;

(31)

siekiant užtikrinti veiksmingą Sąjungos bendrojo biudžeto lėšų paskirstymą, turėtų būti siekiama finansavimo programų, kuriomis remiamos glaudžiai susijusios politikos sritys, nuoseklumo, papildomumo ir sinergijos, visų pirma tarp Programos ir Teisingumo programos, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1382/2013 (13), Programos „Europa piliečiams“, Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programos, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1296/2013 (14), ir kitų programų, įgyvendinamų užimtumo ir socialinių reikalų, vidaus reikalų, sveikatos ir vartotojų apsaugos, švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto, informacinės visuomenės, plėtros, visų pirma Pasirengimo narystei pagalbos priemonės (IPA II), ir Europos struktūrinių ir investicinių fondų, kurių bendrosios nuostatos nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1303/2013 (15), srityse;

(32)

Komisija turėtų užtikrinti bendrą nuoseklumą, papildomumą ir sinergiją su Sąjungos įstaigų, organų ir agentūrų, pavyzdžiui, Europos lyčių lygybės instituto ir Pagrindinių teisių agentūros, darbu, ir turėtų įvertinti kitų nacionalinių ir tarptautinių subjektų darbą srityse, kuriose taikoma Programa;

(33)

Sąjungos finansiniai interesai turėtų būti proporcingomis priemonėmis saugomi visą išlaidų ciklą, įskaitant pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą, prarastų, neteisingai išmokėtų ar netinkamai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir atitinkamais atvejais administracinių bei finansinių sankcijų skyrimą pagal Finansinį reglamentą;

(34)

siekiant įgyvendinti patikimo finansų valdymo principą, šiame reglamente turėtų būti numatytos tinkamos jo taikymo vertinimo priemonės. Tuo tikslu jame turėtų būti apibrėžti bendrieji ir konkretūs tikslai. Siekiant įvertinti, kokiu lygiu pasiekti tie konkretūs tikslai, turėtų būti nustatytas konkrečių ir kiekybinių rodiklių, kurie turėtų galioti visą Programos įgyvendinimo laiką, rinkinys. Komisija kasmet turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai stebėsenos ataskaitą, grindžiamą, inter alia, šiame reglamente nustatytais rodikliais, ir kurioje būtų pateikiama informacija apie turimų lėšų panaudojimą;

(35)

įgyvendindama Programą Komisija turėtų atsižvelgti į teisingo geografinio lėšų paskirstymo tikslą ir teikti pagalbą tose valstybėse narėse, kuriose finansuojamų veiksmų yra palyginti nedaug. Įgyvendindama Programą Komisija taip pat turėtų atsižvelgti į tai, ar remiantis tarptautiniu mastu pripažintais rodikliais / stebėsenos įstaigų reikalavimais tam tikrose valstybėse narėse turi būti imamasi veiksmų, kad būtų užtikrintas veiksmingas Programos tikslų įgyvendinimas ir padėta valstybių narių ar pilietinės visuomenės veiksmams tose srityse;

(36)

pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1268/2012 (16) (toliau – Taikymo taisyklės) 180 straipsnio 1 dalies l punktą, susitarimuose dėl dotacijų turėtų būti nustatytos Sąjungos finansinės paramos matomumą reglamentuojančios nuostatos, išskyrus tinkamai pagrįstais atvejais, kai viešas skelbimas nėra įmanomas ar tinkamas;

(37)

pagal Finansinio reglamento 35 straipsnio 2 ir 3 dalis bei jo Taikymo taisyklių 21 straipsnį Komisija turėtų laiku ir tinkamai pateikti informaciją apie paramos gavėjus ir iš Sąjungos bendrojo biudžeto finansuojamų priemonių pobūdį bei tikslą. Ta informacija teikiama tinkamai laikantis konfidencialumo ir saugumo reikalavimų, visų pirma dėl asmens duomenų apsaugos;

(38)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. prisidėti prie erdvės, kurioje propaguojami, saugomi ir veiksmingai įgyvendinamas ES sutartyje, SESV, Chartijoje ir tarptautinėse žmogaus teisių konvencijose, prie kurių Sąjunga yra prisijungusi, įtvirtintas lygybės principas ir asmenų teisės, tolesnio plėtojimo, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nurodytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(39)

siekiant užtikrinti veiklos, ankščiau vykdytos remiantis Sprendimo Nr. 1672/2006/EB 4 ir 5 skirsniais, Sprendimu 2007/252/EB ir Sprendimu Nr. 779/2007/EB, finansavimo tęstinumą, šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo,

a)

propaguoti veiksmingai įgyvendinti nediskriminavimo dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos principą ir skatinti laikytis nediskriminavimo dėl Chartijos 21 straipsnyje nurodytų priežasčių principo;

b)

vykdyti rasizmo, ksenofobijos, homofobijos bei kitų formų netolerancijos prevenciją ir kovoti su šiais reiškiniais;

c)

propaguoti ir saugoti neįgaliųjų teises;

d)

skatinti moterų ir vyrų lygybę ir geriau integruoti lyčių aspektą;

e)

vykdyti visų formų smurto prieš vaikus, jaunimą ir moteris, taip pat smurto prieš kitas rizikos grupes, visų pirma rizikos dėl artimųjų smurto grupes, prevenciją ir apsaugoti tokio smurto aukas;

f)

propaguoti ir saugoti vaiko teises;

g)

padėti užtikrinti aukščiausio lygio privatumo ir asmens duomenų apsaugą;

h)

skatinti ir gerinti galimybes naudotis Sąjungos pilietybės teikiamomis teisėmis;

i)

sudaryti sąlygas asmenims, kaip vartotojams arba verslininkams vidaus rinkoje, naudotis Sąjungos teisės aktais jiems suteiktomis teisėmis, atsižvelgiant į projektus, finansuojamus pagal Vartotojų programą.

a)

didinant visuomenės informuotumą ir žinias apie Sąjungos teisę ir politiką, taip pat apie teises, vertybes ir principus, kuriais grindžiama Sąjunga;

b)

remiant veiksmingą, visapusišką ir nuoseklų Sąjungos teisės priemonių ir politikos įgyvendinimą ir taikymą valstybėse narėse bei jų stebėseną ir vertinimą;

c)

skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą, gerinant visų suinteresuotųjų subjektų tarpusavio pažinimą ir stiprinant jų tarpusavio pasitikėjimą;

d)

didinant žinias ir supratimą apie galimas kliūtis, trukdančias naudotis teisėmis ir taikyti principus, kurie užtikrinami SESV, ES sutartyje, Chartijoje, tarptautinėse konvencijose, prie kurių Sąjunga yra prisijungusi, ir Sąjungos antrinės teisės aktuose.

a)

analitinė veikla, pavyzdžiui, duomenų ir statistikos rinkimas; bendros metodikos ir, atitinkamais atvejais, rodiklių arba kriterijų rengimas; tyrimai, moksliniai tyrimai, analizė ir apklausos; įvertinimai; vadovų, ataskaitų ir mokomosios medžiagos rengimas bei skelbimas; praktiniai seminarai, seminarai, ekspertų susitikimai ir konferencijos;

b)

mokymo veikla, pavyzdžiui, darbuotojų mainai, praktiniai seminarai, seminarai, mokytojų mokymo renginiai, internetinių mokymo priemonių ar kitokių mokymo modulių rengimas;

c)

tarpusavio mokymosi, bendradarbiavimo, informuotumo didinimo ir informacijos platinimo veikla, pavyzdžiui, gerosios patirties, novatoriškų metodų ir patirties nustatymas bei keitimasis gerąja patirtimi, novatoriškais metodais ir patirtimi; tarpusavio vertinimo ir tarpusavio mokymosi organizavimas; konferencijų, seminarų, žiniasklaidos, įskaitant internetinę žiniasklaidą, kampanijų, informavimo kampanijų, įskaitant institucinę komunikaciją dėl politinių Sąjungos prioritetų, jeigu jie yra susiję su Programos tikslais, organizavimas; medžiagos, skirtos informacijai apie programą ir jos rezultatus platinti, rinkimas ir skelbimas; informacinių ir ryšių technologijų sistemų ir priemonių plėtojimas, naudojimas ir priežiūra;

d)

parama pagrindiniams subjektams, kurių vykdoma veikla prisidedama prie Programos tikslų įgyvendinimo, pavyzdžiui, parama NVO įgyvendinant Europos pridėtinės vertės suteikiančius veiksmus, parama pagrindiniams Europos dalyviams, Europos lygio tinklams ir suderintoms socialinėms paslaugoms; parama valstybėms narėms įgyvendinant Sąjungos teisę ir politiką; ir parama specializuotų įstaigų ir subjektų, taip pat nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų bei NVO tinklų kūrimo veiklai Europos lygiu, įskaitant paramą teikiant dotacijas veiksmams ar dotacijas veiklai.

a)

valstybėse narėse;

b)

Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) šalyse, kurios yra Europos ekonominės erdvės susitarimo šalys pagal tą susitarimą;

c)

šalyse kandidatėse, potencialiose šalyse kandidatėse ir į Sąjungą stojančiosiose šalyse, laikantis bendrųjų principų ir bendrųjų reikalavimų bei sąlygų, nustatytų atitinkamuose pagrindų susitarimuose dėl tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose, taip pat Asociacijos tarybų sprendimuose ar panašiuose susitarimuose.

a)

veiksmus, kurių turi būti imtasi pagal 3 straipsnyje ir 4 straipsnio 1 dalyje nustatytus bendruosius ir konkrečius tikslus, įskaitant orientacinį finansinių išteklių paskirstymą;

b)

pagrindinius atitikties reikalavimams, atrankos ir skyrimo kriterijus, kuriais remiantis atrenkami pasiūlymai, kuriems skiriami finansiniai įnašai, pagal Finansinio reglamento 84 straipsnį ir jo Taikymo taisyklių 94 straipsnį;

c)

minimalią metinių išlaidų procentinę dalį, kuri turi būti skiriama dotacijoms.

a)

metinę stebėsenos ataskaitą, grindžiamą 14 straipsnio 2 dalyje nustatytais rodikliais, ir turimų lėšų panaudojimo metinę stebėsenos ataskaitą;

b)

ne vėliau kaip 2018 m. birželio 30 d. – tarpinę vertinimo ataskaitą;

c)

ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 31 d. – ex post vertinimo ataskaitą.

a)

tikslinei grupei priklausančių asmenų, kuriuos aprėpė jiems skirta pagal Programą finansuota informuotumo didinimo veikla, skaičius ir procentinė dalis;

b)

suinteresuotųjų subjektų, dalyvavusių, inter alia, pagal Programą finansuojamoje mokymo veikloje, mainuose, mokomosiose kelionėse, praktiniuose seminaruose ir seminaruose, skaičius;

c)

pagal Programą finansuotoje veikloje dalyvavusių asmenų grupių informuotumo ir žinių apie Sąjungos teisę ir politikos sritis, ir atitinkamais atvejais apie teises, vertybes ir principus, kuriais grindžiama Sąjunga, pagerėjimas, palyginti su visa tiksline grupe;

d)

tarpvalstybinio bendradarbiavimo atvejų skaičius, veikla ir rezultatai;

e)

dalyvių nuomonė apie veiklą, kurioje jie dalyvavo, ir apie jos (numatomą) tvarumą;

f)

pagal Programą finansuotos veiklos geografinė aprėptis;

g)

su kiekvienu konkrečiu tikslu susijusių paraiškų ir dotacijų skaičius;

h)

su kiekvienu konkrečiu tikslu susijusio pareiškėjų prašyto finansavimo ir suteikto finansavimo dydi.

a)

Programos Europos pridėtinė vertė, įskaitant veiklos pagal Programą įvertinimą atsižvelgiant į panašias iniciatyvas, kurios buvo parengtos nacionaliniu ar Europos lygiu be Sąjungos paramos, ir tos veiklos (numatomų) rezultatų įvertinimą; taip pat Sąjungos finansavimo privalumai ir (arba) trūkumai, palyginti su atitinkamos rūšies veiklai taikomu nacionaliniu finansavimu;

b)

finansavimo dydis pagal pasiektus rezultatus (efektyvumas);

c)

galimos administracinės, organizacinės ir (arba) struktūrinės kliūtys sklandesniam, veiksmingesniam ir efektyvesniam programos įgyvendinimui (supaprastinimo galimybės).