Help Print this page 

Document 32013R1381

Title and reference
2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1381/2013, kuriuo nustatoma Teisių, lygybės ir pilietiškumo programa 2014–2020 m. laikotarpiu Tekstas svarbus EEE
  • In force
OJ L 354, 28.12.2013, p. 62–72 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2013/1381/oj
Languages, formats and link to OJ
BG ES CS DA DE ET EL EN FR GA HR IT LV LT HU MT NL PL PT RO SK SL FI SV
HTML html BG html ES html CS html DA html DE html ET html EL html EN html FR html GA html HR html IT html LV html LT html HU html MT html NL html PL html PT html RO html SK html SL html FI html SV
PDF pdf BG pdf ES pdf CS pdf DA pdf DE pdf ET pdf EL pdf EN pdf FR pdf GA pdf HR pdf IT pdf LV pdf LT pdf HU pdf MT pdf NL pdf PL pdf PT pdf RO pdf SK pdf SL pdf FI pdf SV
Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal
 To see if this document has been published in an e-OJ with legal value, click on the icon above (For OJs published before 1st July 2013, only the paper version has legal value).
Multilingual display
Text

28.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 354/62


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1381/2013

2013 m. gruodžio 17 d.

kuriuo nustatoma Teisių, lygybės ir pilietiškumo programa 2014–2020 m. laikotarpiu

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 19 straipsnio 2 dalį, 21 straipsnio 2 dalį, 114, 168, 169 ir 197 straipsnius,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)

Europos Sąjunga yra grindžiama pagarbos žmogaus orumui, laisvės, demokratijos, lygybės, teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus teisėms bei pagrindinėms laisvėms vertybėmis. Tos vertybės yra bendros valstybėms narėms, kurių visuomenėje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moterų bei vyrų lygybė. Asmenys Sąjungoje gali naudotis teisėmis, kurios jiems suteiktos Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) ir Europos Sąjungos sutartimi (ES sutartis). Be to, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija), kuri, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, tapo teisiškai privaloma visoje Sąjungoje, nurodytos pagrindinės teisės ir laisvės, kuriomis Sąjungoje gali naudotis asmenys. Tos teisės turėtų būti propaguojamos ir gerbiamos. Turėtų būti užtikrinama galimybė visapusiškai naudotis tomis teisėmis, taip pat teisėmis, kylančiomis iš tarptautinių konvencijų, prie kurių yra prisijungusi Sąjunga, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos, ir turėtų būti pašalintos visos tam trukdančios kliūtys. Be to, naudojimasis tomis teisėmis apima atsakomybę ir pareigas kitų asmenų, žmonių bendruomenės ir būsimų kartų atžvilgiu;

(2)

Stokholmo programoje (4) Europos Vadovų Taryba dar kartą patvirtino laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės sukūrimo prioritetą ir konkrečiai nurodė, kad vienas iš jos politikos prioritetų – teisių Europos sukūrimas. Finansavimas buvo nurodytas kaip viena svarbiausių priemonių Stokholmo programos politikos prioritetams sėkmingai įgyvendinti. Sutartyse ir Stokholmo programoje nustatytų ambicingų tikslų turėtų būti siekiama, inter alia, sukuriant lanksčią ir veiksmingą Teisių, lygybės ir pilietiškumo programą 2014–2020 m. laikotarpiu (toliau – Programa), kuri padėtų vykdyti planavimą ir įgyvendinimą. Programos bendrieji ir konkretūs tikslai turėtų būti aiškinami laikantis Europos Vadovų Tarybos apibrėžtų atitinkamų strateginių gairių;

(3)

2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikate dėl strategijos „Europa 2020“ nustatyta pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija. Asmenų Sąjungoje teisių rėmimas ir propagavimas, kova su diskriminacija bei nelygybe ir Sąjungos pilietiškumo skatinimas prisideda prie strategijoje „Europa 2020“ nustatytų konkrečių tikslų ir pavyzdinių iniciatyvų propagavimo;

(4)

nediskriminavimas yra vienas iš pagrindinių Sąjungos principų. SESV 19 straipsnyje numatomi veiksmai, kuriais siekiama kovoti su diskriminacija dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos. Nediskriminavimas yra įtvirtintas ir Chartijos 21 straipsnyje, kuris turėtų būti taikomas neviršijant ir laikantis Chartijos 51 straipsnio. Siekiant vykdyti diskriminacijos dėl vienos ar kelių priežasčių prevenciją ir su ja kovoti, turėtų būti atsižvelgiama į konkrečius įvairių diskriminacijos formų požymius ir turėtų būti kartu parengti tinkami veiksmai;

(5)

Programa turėtų būti įgyvendinama taip, kad būtų užtikrintas savitarpio papildomumas su kita tais pačiais tikslais vykdoma Sąjungos veikla, visų pirma su veikla, nurodyta 2011 m. balandžio 5 d. Komisijos komunikate „ES romų integracijos nacionalinių strategijų bendrieji principai iki 2020 m.“ (5) ir 2011 m. gegužės 19 d. Tarybos išvadose dėl ES romų integracijos nacionalinių strategijų bendrųjų principų iki 2020 m., kuriose valstybės narės raginamos spręsti socialinės ir ekonominės romų atskirties problemą keturiose pagrindinėse – švietimo, užimtumo, sveikatos ir aprūpinimo būstu – srityse, užtikrinant, kad romai nebūtų diskriminuojami ir būtų lygiai taip pat pripažįstamos jų pagrindinės teisės, ir imtis priemonių, kuriomis būtų panaikinta segregacija, jei ji yra, visų pirma švietimo ir aprūpinimo būstu srityse;

(6)

rasizmu, ksenofobija, homofobija ir kitų formų netolerancija tiesiogiai pažeidžiami laisvės, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms bei teisinės valstybės principai, t. y. principai, kuriais grindžiama Sąjunga ir kurie yra bendri valstybėms narėms. Todėl kova su tais reiškiniais yra nuolatinis tikslas, kurio turi būti siekiama koordinuotais veiksmais, įskaitant finansavimo skyrimą. Tie reiškiniai apima, be kita ko, viešą smurto ar neapykantos, nukreiptos prieš asmenų grupę ar tokiai grupei priklausantį asmenį, kurstymą, taip pat kitas nusikalstamas veikas, įvykdytas vadovaujantis rasistiniais, ksenofobiniais ar homofobiniais motyvais. Tame kontekste itin daug dėmesio turėtų būti skiriama ir visų formų smurto, neapykantos, segregacijos bei niekinimo prevencijai ir kovai su šiais reiškiniais, taip pat kovai su patyčiomis, priekabiavimu ir netolerantišku elgesiu, pavyzdžiui, viešojo administravimo institucijose, policijos įstaigose, teismuose, mokyklose ir darbo vietose;

(7)

moterų ir vyrų lygybė yra viena iš pagrindinių Sąjungos vertybių. Nevienodas požiūris į moteris ir vyrus yra pagrindinių teisių pažeidimas. Be to, moterų ir vyrų lygybės skatinimu taip pat prisidedama prie to, kad būtų pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslai. Moterų ir vyrų lygybės skatinimo tikslas turėtų būti įgyvendinamas taip, kad būtų užtikrintas savitarpio papildomumas su kita tuo pačiu tikslu vykdoma Sąjungos ar valstybių narių veikla, visų pirma su veikla, nurodyta Europos lyčių lygybės pakte (2011–2020 m.);

(8)

pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką diskriminacija dėl lyties apima, be kita ko, diskriminaciją, susijusią su lyties pakeitimu. Įgyvendinant Programą taip pat reikėtų atsižvelgti į Sąjungos teisės ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos raidą kitų su lyties klausimais susijusių aspektų, įskaitant lytinę tapatybę, atžvilgiu;

(9)

asmens teisė, kad darbo vietoje ir apskritai visuomenėje su juo būtų elgiamasi nepažeidžiant jo orumo, yra Sąjungos pamatinių vertybių išraiška, todėl reikia imtis suderintų veiksmų siekiant užtikrinti tikslinę veiklą užimtumo rinkos atžvilgiu. Todėl veiksmus lyčių lygybės ir nediskriminacijos srityje turėtų sudaryti, be kita ko, moterų ir vyrų lygybės skatinimas ir kova su diskriminacija darbo vietoje ir užimtumo rinkoje;

(10)

visų formų smurtu prieš vaikus, jaunimą ir moteris, taip pat prieš kitas rizikos grupes, pažeidžiamos pagrindinės teisės ir sunkiai žalojama sveikata. Su tokiu smurtu susiduriama visoje Sąjungoje, o jo pasekmės aukų fizinei ir psichologinei sveikatai, taip pat visai visuomenei, yra itin sunkios. Siekiant spręsti šią problemą ir apsaugoti aukas reikia tvirtos politinės valios ir suderintų veiksmų, grindžiamų Daphne programų (6) metodais ir rezultatais. Imantis kovos su smurtu prieš moteris veiksmų prisidedama prie moterų ir vyrų lygybės skatinimo. Daphne programos nuo pat jų pradžios 1997 m. buvo labai sėkmingos – populiarios tarp suinteresuotųjų asmenų (valdžios ir akademinių institucijų bei nevyriausybinių organizacijų (NVO)), o finansuoti projektai veiksmingi – todėl įgyvendinant Programą yra svarbu ir toliau sieti „Daphne“ pavadinimą su konkrečiu tikslu, kuriuo siekiama užkirsti kelią smurtui prieš vaikus, jaunimą ir moteris ir kovoti su tokiu smurtu, kad Daphne programos tebebūtų kuo pastebimesnės;

(11)

ES sutarties 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kovodama su diskriminacija Sąjunga skatina užtikrinti vaiko teisių apsaugą. Vaikai yra pažeidžiami, visų pirma patiriantys skurdą, socialinę atskirtį, neįgalūs arba atsidūrę kitoje konkrečioje padėtyje, kurioje jiems gresia toks pavojus kaip apleistumas, pagrobimas ir dingimas be žinios. Turėtų būti imamasi veiksmų, siekiant propaguoti vaiko teises ir prisidėti prie vaikų apsaugos nuo žalos ir smurto, keliančių pavojų jų fizinei arba psichikos sveikatai ir pažeidžiančių jų teises į vystymąsi, apsaugą ir orumą;

(12)

nuolatinės technologijų plėtros ir globalizacijos sąlygomis turėtų būti toliau užtikrinama veiksminga asmens duomenų apsauga. Sąjungos duomenų apsaugos teisinė sistema turėtų būti veiksmingai ir nuosekliai taikoma Sąjungoje. Norėdama tai pasiekti Sąjunga turėtų galėti remti valstybių narių pastangas įgyvendinant tą teisinę sistemą, ypač daug dėmesio skirdama tam, kad būtų užtikrintos asmenų galimybės veiksmingai naudotis savo teisėmis;

(13)

piliečiai turėtų geriau išmanyti apie savo kaip Sąjungos piliečių teises, visų pirma apie teisę laisvai judėti ir gyventi Sąjungoje, teisę balsuoti ir kandidatuoti Europos Parlamento ir savivaldos rinkimuose jų gyvenamosios vietos valstybėje narėje pagal tas pačias sąlygas kaip ir tos valstybės piliečiai, teisę teikti peticijas Europos Parlamentui bet kuria oficialia Sutarčių kalba, teisę siūlyti piliečių iniciatyvas ir teisę teikti skundus Europos ombudsmenui dėl netinkamo institucinio administravimo, ir turėtų turėti galimybę tomis teisėmis naudotis. Skatinant piliečius imtis aktyvesnio vaidmens užtikrinant demokratiją Sąjungos lygiu bus sustiprinta Europos pilietinė visuomenė ir paspartintas europinės tapatybės plėtojimas. Piliečiai turėtų laisvai jaustis gyvendami, keliaudami, mokydamiesi, dirbdami ir užsiimdami savanoriška veikla kitoje valstybėje narėje, ir turėtų turėti galimybę pasitikėti, kad jie gali vienodai naudotis teisėmis ir tos teisės bus visapusiškai užtikrintos bei apsaugotos nepatiriant jokios diskriminacijos, kad ir kurioje Sąjungos vietoje jie atsidurtų;

(14)

asmenys, kaip vartotojai arba verslininkai vidaus rinkoje, turėtų galėti tarpvalstybiniame kontekste naudotis savo teisėmis, kylančiomis iš Sąjungos teisės;

(15)

pagal SESV 8 ir 10 straipsnius, visa pagal Programą vykdoma veikla turėtų būti remiamas lyčių aspekto integravimas ir nediskriminavimo tikslų integravimas. Siekiant nustatyti, kaip vykdant Programos veiklą sprendžiami lyčių lygybės ir nediskriminacijos klausimai, turėtų būti vykdoma nuolatinė stebėsena ir vertinimas;

(16)

patirtis, įgyta vykdant veiksmus Sąjungos lygiu, parodė, kad siekiant Programos tikslų praktikoje reikia derinti priemones, įskaitant teisės aktus, politines iniciatyvas ir finansavimą. Finansavimas yra svarbi teisėkūros priemones papildanti priemonė;

(17)

be to, kad Programos lėšomis finansuojami veiksmai yra naudingi paramos gavėjams, jie gali suteikti įrodymų, kuriais būtų grindžiamas patobulintas politikos formavimas nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis. Pavyzdžiui, Daphne programomis visiems susijusiems suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant valstybes nares, buvo sudarytos sąlygos iš tiesų keistis žiniomis ir gerąja patirtimi smurto prieš vaikus, jaunimą ir moteris prevencijos ir kovos su juo srityje;

(18)

2011 m. birželio 29 d. Komisijos komunikate „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“ pabrėžiamas poreikis racionalizuoti ir supaprastinti Sąjungos finansavimą. Ypač dėl dabartinės ekonomikos krizės yra itin svarbu, kad Sąjungos lėšos būtų kuo kruopščiau struktūriškai skirstomos ir valdomos. Iš esmės supaprastinti finansavimą ir užtikrinti veiksmingą jo valdymą galima mažinant programų skaičių ir racionalizuojant, supaprastinant ir derinant finansavimo taisykles ir procedūras;

(19)

atsižvelgiant į poreikį supaprastinti, veiksmingai valdyti finansavimą ir palengvinti galimybes jį gauti, Programa turėtų būti tęsiama ir plėtojama veikla, vykdyta remiantis „Progress“ programos, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 1672/2006/EB (7) 4 skirsniu (Nediskriminacija ir įvairovė) ir 5 skirsniu (Lyčių lygybė), Pagrindinių teisių ir pilietybės programa, nustatyta Tarybos sprendimu 2007/252/EB (8) bei „Daphne III“ programa. Tų programų laikotarpio vidurio įvertinimuose pateikiamos rekomendacijos, kurių tikslas – geriau įgyvendinti tas programas. Įgyvendinant Programą turėtų būti atsižvelgta į tų laikotarpio vidurio įvertinimų ir atitinkamų ex-post įvertinimų išvadas;

(20)

pagrindiniai principai, kuriais remiantis būtų siekiama Programos tikslų, turėtų būti optimalus finansinių išteklių naudojimas ir išlaidų veiksmingumo didinimas. Siekiant remti pastangas sukurti teisių Europą turėtų būti garantuojamas atitinkamas finansavimas. Svarbu užtikrinti, kad Programa būtų įgyvendinama kuo veiksmingiausiu ir vartotojui kuo patogiausiu būdu, kartu užtikrinant teisinį aiškumą ir Programos prieinamumą visiems dalyviams. Tam, kad visiems galimiems paramos gavėjams būtų sudarytos palankesnės sąlygos gauti finansavimą, turėtų būti supaprastintos paraiškų teikimo procedūros ir finansinio valdymo reikalavimai, taip pat turėtų būti pašalinta administracinė našta;

(21)

2010 m. spalio 19 d. Komisijos komunikate „ES biudžeto peržiūra“ ir 2011 m. birželio 29 d. Komisijos komunikate „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“ pabrėžiama, kad labai svarbu visų pirma finansuoti tuos veiksmus, kurie teikia aiškios Europos pridėtinės vertės, t. y. kai Sąjungos intervencija gali suteikti papildomos vertės, palyginti su tik valstybių narių veiksmais. Veiksmais, kuriems taikomas šis reglamentas, turėtų būti prisidedama prie valstybių narių tarpusavio pasitikėjimo didinimo, tarpvalstybinio bendradarbiavimo stiprinimo ir tinklų kūrimo ir prie to, kad būtų tinkamai, darniai ir nuosekliai taikoma Sąjungos teisė. Finansavimo veikla taip pat turėtų padėti siekiant užtikrinti veiksmingas ir geresnes visų susijusių subjektų žinias apie Sąjungos teisę ir politikos sritis ir suteikti patikimą analitinį pagrindą siekiant remti ir plėtoti Sąjungos teisę ir politikos sritis, taip prisidedant prie jų vykdymo užtikrinimo ir tinkamo įgyvendinimo. Sąjungos intervencija leidžia vykdyti tuos veiksmus nuosekliai visoje Sąjungoje ir prisideda prie masto ekonomijos. Be to, Sąjunga turi geresnes nei valstybės narės sąlygas spręsti tarpvalstybinio pobūdžio klausimus ir sukurti tarpusavio mokymosi Europos platformą;

(22)

atrinkdama finansuotinus veiksmus pagal Programą, Komisija turėtų įvertinti pasiūlymus pagal iš anksto nustatytus kriterijus. Tie kriterijai turėtų apimti siūlomų veiksmų Europos pridėtinės vertės įvertinimą. Nacionaliniai projektai ir mažos apimties projektai taip pat gali turėti Europos pridėtinės vertės;

(23)

įstaigos ir subjektai, kurie siekia bendro Europos intereso tikslo srityse, kurioms taikoma Programa, turėtų būti laikomos pagrindiniais subjektais, jei jos įrodė arba galima numatyti, kad įrodys, kad jų poveikis įgyvendinant tą tikslą yra didelis, ir turėtų gauti finansavimą taikant procedūras ir kriterijus, nustatytus metinėse darbo programose, kurias Komisija priima pagal šį reglamentą;

(24)

suderintos socialinės paslaugos turėtų būti aiškinamos taip, kaip apibrėžta Komisijos sprendimo Nr. 116/2007/EB (9) 2 straipsnyje;

(25)

įstaigos ir subjektai, kurie gali naudotis Programa, turėtų apimti nacionalines, regionines ir vietos valdžios institucijas;

(26)

šiuo reglamentu nustatomas viso Programos įgyvendinimo laikotarpio finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai vykdant kasmetinę biudžeto sudarymo procedūrą turi būti svarbiausias orientacinis dydis, kaip apibrėžta 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (10) 17 punkte;

(27)

siekiant užtikrinti, kad Programa būtų pakankamai lanksčiai reaguojama į jos įgyvendinimo laikotarpiu besikeičiančius poreikius ir atitinkamus politikos prioritetus, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus, kuriais keičiamos šio reglamento priede kiekvienai specialiųjų tikslų grupei nustatytos procentinės dalys, kai pakeitimais tos procentinės dalys viršijamos daugiau nei 5 procentiniais punktais. Siekiant įvertinti tokio deleguotojo akto būtinybę, procentinės dalys turėtų būti skaičiuojamos remiantis viso Programos įgyvendinimo laikotarpio finansiniu paketu, o ne metiniais asignavimais. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(28)

šis reglamentas turėtų būti įgyvendinamas visapusiškai laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (11) (toliau – Finansinis reglamentas). Kalbant visų pirma apie dotacijos gavėjų sumokėto pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atitikties reikalavimams sąlygas, vykdant veiklą, kurią tokiomis pačiomis teisinėmis sąlygomis gali vykdyti privačiojo ir viešojo sektorių įstaigos bei subjektai, PVM atitiktis reikalavimams neturėtų priklausyti nuo paramos gavėjų teisinio statuso. Atsižvelgiant į specifinį šio reglamento tikslų ir veiklos, kuriai šis reglamentas taikomas, pobūdį, kvietimuose teikti paraiškas turėtų būti paaiškinta, kad veiklos, kurią gali vykdyti tiek viešojo, tiek privačiojo sektoriaus įstaigos ir subjektai, atveju neatskaitomas PVM viešojo sektoriaus subjektų atžvilgiu atitinka reikalavimus finansavimui gauti, jei jis sumokėtas dėl tokios veiklos kaip mokymas ar informuotumo didinimas, kuri negali būti laikoma viešosios valdžios funkcijų vykdymu, įgyvendinimo. Šiame reglamente taip pat turėtų būti pasinaudota supaprastinimo priemonėmis, nustatytomis Finansiniu reglamentu. Be to, kriterijai, kurie naudojami nustatant remtinus veiksmus, turėtų padėti paskirstyti turimus finansinius išteklius taip, kad jais būtų finansuojami veiksmai, turintys didžiausią poveikį siekiant politinio tikslo;

(29)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai priimti metines darbo programas. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (12);

(30)

metinėmis darbo programomis, kurias Komisija priima pagal šį reglamentą, turėtų būti užtikrinamas tinkamas finansavimo paskirstymas dotacijoms ir viešojo pirkimo sutartims. Pagal Programą lėšos pirmiausia turėtų būti skiriamos dotacijoms, tačiau kartu turėtų būti išlaikytas pakankamo lygio finansavimas viešiesiems pirkimams vykdyti. Metinėse darbo programose turėtų būti nustatyta minimali metinių išlaidų procentinė dalis, kuri turi būti skiriama dotacijoms, ir ji turėtų būti ne mažesnė kaip 65 %. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas suinteresuotiesiems subjektams planuoti ir bendrai finansuoti projektus, Komisija turėtų nustatyti aiškų kvietimų teikti paraiškas, projektų atrankos ir skyrimo sprendimų priėmimo tvarkaraštį;

(31)

siekiant užtikrinti veiksmingą Sąjungos bendrojo biudžeto lėšų paskirstymą, turėtų būti siekiama finansavimo programų, kuriomis remiamos glaudžiai susijusios politikos sritys, nuoseklumo, papildomumo ir sinergijos, visų pirma tarp Programos ir Teisingumo programos, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1382/2013 (13), Programos „Europa piliečiams“, Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programos, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1296/2013 (14), ir kitų programų, įgyvendinamų užimtumo ir socialinių reikalų, vidaus reikalų, sveikatos ir vartotojų apsaugos, švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto, informacinės visuomenės, plėtros, visų pirma Pasirengimo narystei pagalbos priemonės (IPA II), ir Europos struktūrinių ir investicinių fondų, kurių bendrosios nuostatos nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1303/2013 (15), srityse;

(32)

Komisija turėtų užtikrinti bendrą nuoseklumą, papildomumą ir sinergiją su Sąjungos įstaigų, organų ir agentūrų, pavyzdžiui, Europos lyčių lygybės instituto ir Pagrindinių teisių agentūros, darbu, ir turėtų įvertinti kitų nacionalinių ir tarptautinių subjektų darbą srityse, kuriose taikoma Programa;

(33)

Sąjungos finansiniai interesai turėtų būti proporcingomis priemonėmis saugomi visą išlaidų ciklą, įskaitant pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą, prarastų, neteisingai išmokėtų ar netinkamai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir atitinkamais atvejais administracinių bei finansinių sankcijų skyrimą pagal Finansinį reglamentą;

(34)

siekiant įgyvendinti patikimo finansų valdymo principą, šiame reglamente turėtų būti numatytos tinkamos jo taikymo vertinimo priemonės. Tuo tikslu jame turėtų būti apibrėžti bendrieji ir konkretūs tikslai. Siekiant įvertinti, kokiu lygiu pasiekti tie konkretūs tikslai, turėtų būti nustatytas konkrečių ir kiekybinių rodiklių, kurie turėtų galioti visą Programos įgyvendinimo laiką, rinkinys. Komisija kasmet turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai stebėsenos ataskaitą, grindžiamą, inter alia, šiame reglamente nustatytais rodikliais, ir kurioje būtų pateikiama informacija apie turimų lėšų panaudojimą;

(35)

įgyvendindama Programą Komisija turėtų atsižvelgti į teisingo geografinio lėšų paskirstymo tikslą ir teikti pagalbą tose valstybėse narėse, kuriose finansuojamų veiksmų yra palyginti nedaug. Įgyvendindama Programą Komisija taip pat turėtų atsižvelgti į tai, ar remiantis tarptautiniu mastu pripažintais rodikliais / stebėsenos įstaigų reikalavimais tam tikrose valstybėse narėse turi būti imamasi veiksmų, kad būtų užtikrintas veiksmingas Programos tikslų įgyvendinimas ir padėta valstybių narių ar pilietinės visuomenės veiksmams tose srityse;

(36)

pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1268/2012 (16) (toliau – Taikymo taisyklės) 180 straipsnio 1 dalies l punktą, susitarimuose dėl dotacijų turėtų būti nustatytos Sąjungos finansinės paramos matomumą reglamentuojančios nuostatos, išskyrus tinkamai pagrįstais atvejais, kai viešas skelbimas nėra įmanomas ar tinkamas;

(37)

pagal Finansinio reglamento 35 straipsnio 2 ir 3 dalis bei jo Taikymo taisyklių 21 straipsnį Komisija turėtų laiku ir tinkamai pateikti informaciją apie paramos gavėjus ir iš Sąjungos bendrojo biudžeto finansuojamų priemonių pobūdį bei tikslą. Ta informacija teikiama tinkamai laikantis konfidencialumo ir saugumo reikalavimų, visų pirma dėl asmens duomenų apsaugos;

(38)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. prisidėti prie erdvės, kurioje propaguojami, saugomi ir veiksmingai įgyvendinamas ES sutartyje, SESV, Chartijoje ir tarptautinėse žmogaus teisių konvencijose, prie kurių Sąjunga yra prisijungusi, įtvirtintas lygybės principas ir asmenų teisės, tolesnio plėtojimo, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nurodytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(39)

siekiant užtikrinti veiklos, ankščiau vykdytos remiantis Sprendimo Nr. 1672/2006/EB 4 ir 5 skirsniais, Sprendimu 2007/252/EB ir Sprendimu Nr. 779/2007/EB, finansavimo tęstinumą, šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Programos nustatymas ir trukmė

1.   Šiuo reglamentu nustatoma Teisių, lygybės ir pilietiškumo programa (toliau – Programa).

2.   Programa įgyvendinama 2014 m. sausio 1 d. – 2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu.

2 straipsnis

Europos pridėtinė vertė

1.   Programa finansuojami Europos pridėtinės vertės suteikiantys veiksmai. Tuo tikslu Komisija užtikrina, kad finansavimui atrinktais veiksmais būtų siekiama gauti Europos pridėtinės vertės teikiančių rezultatų.

2.   Veiksmų, įskaitant mažos apimties ir nacionalinius veiksmus, Europos pridėtinė vertė vertinama atsižvelgiant į kriterijus, pavyzdžiui, jų įnašą nuosekliai ir darniai įgyvendinant Sąjungos teisės aktus ir informuojant plačiąją visuomenę apie jais suteiktas teises, jų teikiamas galimybes stiprinti valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą ir gerinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą, jų tarpvalstybinį poveikį, jų įnašą plėtojant ir platinant geriausią patirtį ar jų teikiamas galimybes prisidėti kuriant minimalius standartus, praktines priemones ir priimant sprendimus, kuriais būtų sprendžiami tarpvalstybiniai ar Sąjungos masto uždaviniai.

3 straipsnis

Bendrasis tikslas

Bendrasis Programos tikslas – pagal 4 straipsnį prisidėti prie erdvės, kurioje propaguojami, saugomi ir veiksmingai įgyvendinamas ES sutartyje, SESV, Chartijoje ir tarptautinėse žmogaus teisių konvencijose, prie kurių Sąjunga yra prisijungusi, įtvirtintas lygybės principas ir asmenų teisės, tolesnio plėtojimo.

4 straipsnis

Konkretūs tikslai

1.   Siekiant 3 straipsnyje nurodyto bendrojo tikslo, nustatomi šie konkretūs Programos tikslai:

a)

propaguoti veiksmingai įgyvendinti nediskriminavimo dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos principą ir skatinti laikytis nediskriminavimo dėl Chartijos 21 straipsnyje nurodytų priežasčių principo;

b)

vykdyti rasizmo, ksenofobijos, homofobijos bei kitų formų netolerancijos prevenciją ir kovoti su šiais reiškiniais;

c)

propaguoti ir saugoti neįgaliųjų teises;

d)

skatinti moterų ir vyrų lygybę ir geriau integruoti lyčių aspektą;

e)

vykdyti visų formų smurto prieš vaikus, jaunimą ir moteris, taip pat smurto prieš kitas rizikos grupes, visų pirma rizikos dėl artimųjų smurto grupes, prevenciją ir apsaugoti tokio smurto aukas;

f)

propaguoti ir saugoti vaiko teises;

g)

padėti užtikrinti aukščiausio lygio privatumo ir asmens duomenų apsaugą;

h)

skatinti ir gerinti galimybes naudotis Sąjungos pilietybės teikiamomis teisėmis;

i)

sudaryti sąlygas asmenims, kaip vartotojams arba verslininkams vidaus rinkoje, naudotis Sąjungos teisės aktais jiems suteiktomis teisėmis, atsižvelgiant į projektus, finansuojamus pagal Vartotojų programą.

2.   Konkrečių Programos tikslų visų pirma siekiama:

a)

didinant visuomenės informuotumą ir žinias apie Sąjungos teisę ir politiką, taip pat apie teises, vertybes ir principus, kuriais grindžiama Sąjunga;

b)

remiant veiksmingą, visapusišką ir nuoseklų Sąjungos teisės priemonių ir politikos įgyvendinimą ir taikymą valstybėse narėse bei jų stebėseną ir vertinimą;

c)

skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą, gerinant visų suinteresuotųjų subjektų tarpusavio pažinimą ir stiprinant jų tarpusavio pasitikėjimą;

d)

didinant žinias ir supratimą apie galimas kliūtis, trukdančias naudotis teisėmis ir taikyti principus, kurie užtikrinami SESV, ES sutartyje, Chartijoje, tarptautinėse konvencijose, prie kurių Sąjunga yra prisijungusi, ir Sąjungos antrinės teisės aktuose.

5 straipsnis

Veiksmų rūšys

1.   Pagal Programą, inter alia, finansuojami toliau nurodytų rūšių veiksmai:

a)

analitinė veikla, pavyzdžiui, duomenų ir statistikos rinkimas; bendros metodikos ir, atitinkamais atvejais, rodiklių arba kriterijų rengimas; tyrimai, moksliniai tyrimai, analizė ir apklausos; įvertinimai; vadovų, ataskaitų ir mokomosios medžiagos rengimas bei skelbimas; praktiniai seminarai, seminarai, ekspertų susitikimai ir konferencijos;

b)

mokymo veikla, pavyzdžiui, darbuotojų mainai, praktiniai seminarai, seminarai, mokytojų mokymo renginiai, internetinių mokymo priemonių ar kitokių mokymo modulių rengimas;

c)

tarpusavio mokymosi, bendradarbiavimo, informuotumo didinimo ir informacijos platinimo veikla, pavyzdžiui, gerosios patirties, novatoriškų metodų ir patirties nustatymas bei keitimasis gerąja patirtimi, novatoriškais metodais ir patirtimi; tarpusavio vertinimo ir tarpusavio mokymosi organizavimas; konferencijų, seminarų, žiniasklaidos, įskaitant internetinę žiniasklaidą, kampanijų, informavimo kampanijų, įskaitant institucinę komunikaciją dėl politinių Sąjungos prioritetų, jeigu jie yra susiję su Programos tikslais, organizavimas; medžiagos, skirtos informacijai apie programą ir jos rezultatus platinti, rinkimas ir skelbimas; informacinių ir ryšių technologijų sistemų ir priemonių plėtojimas, naudojimas ir priežiūra;

d)

parama pagrindiniams subjektams, kurių vykdoma veikla prisidedama prie Programos tikslų įgyvendinimo, pavyzdžiui, parama NVO įgyvendinant Europos pridėtinės vertės suteikiančius veiksmus, parama pagrindiniams Europos dalyviams, Europos lygio tinklams ir suderintoms socialinėms paslaugoms; parama valstybėms narėms įgyvendinant Sąjungos teisę ir politiką; ir parama specializuotų įstaigų ir subjektų, taip pat nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų bei NVO tinklų kūrimo veiklai Europos lygiu, įskaitant paramą teikiant dotacijas veiksmams ar dotacijas veiklai.

2.   Siekiant užtikrinti įtraukią perspektyvą, paramos gavėjai turi skatinti Programos lėšomis finansuojamuose veiksmuose dalyvauti atitinkamas tikslines grupes.

6 straipsnis

Dalyvavimas

1.   Programoje gali dalyvauti visos įstaigos ir subjektai, teisiškai įsteigti:

a)

valstybėse narėse;

b)

Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) šalyse, kurios yra Europos ekonominės erdvės susitarimo šalys pagal tą susitarimą;

c)

šalyse kandidatėse, potencialiose šalyse kandidatėse ir į Sąjungą stojančiosiose šalyse, laikantis bendrųjų principų ir bendrųjų reikalavimų bei sąlygų, nustatytų atitinkamuose pagrindų susitarimuose dėl tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose, taip pat Asociacijos tarybų sprendimuose ar panašiuose susitarimuose.

2.   Pelno siekiančios įstaigos ir subjektai gali dalyvauti programoje tik kartu su pelno nesiekiančiomis arba viešojo sektoriaus organizacijomis.

3.   Įstaigos ir subjektai, teisiškai įsteigti kitose trečiosiose šalyse nei tos, kurios dalyvauja Programoje pagal 1 dalies b ir c punktus, ypač šalyse, kuriose taikoma Europos kaimynystės politika, gali prisijungti prie Programos veiksmų savo sąskaita, jei tuo prisidedama siekiant tų veiksmų tikslo.

4.   Komisija gali bendradarbiauti su tarptautinėmis organizacijomis laikydamasi atitinkamoje metinėje darbo programoje nustatytų sąlygų. Programoje gali dalyvauti tarptautinės organizacijos, veikiančios programos lėšomis finansuojamose srityse, pagal Finansinį reglamentą ir atitinkamą metinę darbo programą.

7 straipsnis

Biudžetas

1.   Programai įgyvendinti 2014–2020 m. laikotarpiu skirtas finansinis paketas yra 439 473 000 EUR.

2.   Programai skirta finansavimo suma taip pat gali būti naudojama padengti išlaidoms, susijusioms su parengiamąja, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veikla, kuri yra reikalinga programai valdyti ir jos tikslų pasiekimui įvertinti. Skirta finansavimo suma gali būti naudojama padengti išlaidoms, susijusioms su reikiamais tyrimais, ekspertų susitikimais, informavimo ir komunikacijos veiksmams, įskaitant institucinę komunikaciją dėl politinių Sąjungos prioritetų, jeigu jie yra susiję su bendraisiais šio reglamento tikslais, taip pat išlaidoms, susijusioms su informacinių technologijų tinklais, skirtais visų pirma informacijai apdoroti ir ja keistis; ir kita technine bei administracine pagalba, kuri reikalinga Komisijai vykdant Programos valdymą.

3.   Metinius asignavimus tvirtina Europos Parlamentas ir Taryba, neviršydami daugiametėje finansinėje programoje, nustatytoje Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013 (17), nustatytų ribų.

4.   Programos finansiniame pakete sumos kiekvienai konkrečių tikslų grupei paskirstomos pagal priede nustatytas procentines dalis.

5.   Komisija nenukrypsta nuo paskirtų finansinio paketo procentinių dalių, kaip nustatyta priede, daugiau kaip 5 procentiniais punktais kiekvienos konkrečių tikslų grupės atveju. Jei paaiškėtų, kad tą ribą būtina viršyti, Komisijai pagal 8 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais kiekvienas priede nustatytas skaičius gali būti keičiamas daugiau kaip 5 procentiniais punktais, bet neviršijant 10 procentinių punktų.

8 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   7 straipsnio 5 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami visam Programos laikotarpiui.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 7 straipsnio 5 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.   Pagal 7 straipsnio 5 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

9 straipsnis

Įgyvendinimo priemonės

1.   Komisija įgyvendina Programą laikydamasi Finansinio reglamento.

2.   Siekdama įgyvendinti Programą Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato metines darbo programas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 10 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3.   Pagal kiekvieną metinę darbo programą Programos tikslai įgyvendinami nustatant:

a)

veiksmus, kurių turi būti imtasi pagal 3 straipsnyje ir 4 straipsnio 1 dalyje nustatytus bendruosius ir konkrečius tikslus, įskaitant orientacinį finansinių išteklių paskirstymą;

b)

pagrindinius atitikties reikalavimams, atrankos ir skyrimo kriterijus, kuriais remiantis atrenkami pasiūlymai, kuriems skiriami finansiniai įnašai, pagal Finansinio reglamento 84 straipsnį ir jo Taikymo taisyklių 94 straipsnį;

c)

minimalią metinių išlaidų procentinę dalį, kuri turi būti skiriama dotacijoms.

4.   Užtikrinama, kad finansinė parama būtų tinkamai ir teisingai paskirstyta įvairioms sritims, kurioms taikomi 4 straipsnio 1 dalyje nurodyti konkretūs tikslai, kartu atsižvelgiant į finansavimo, jau paskirto pagal ankstesnes 2007–2013 m. programas, nustatytas 15 straipsnyje nurodytais sprendimais, dydį. Priimdama sprendimą dėl lėšų skyrimo toms sritims metinėse darbo programose, Komisija atsižvelgia į poreikį išlaikyti pakankamo dydžio finansavimą ir užtikrinti veiksmų tęstinumą bei finansavimo nuspėjamumą visose srityse, kuriose įgyvendinami 4 straipsnio 1 dalyje nustatyti konkretūs tikslai.

5.   Kvietimai teikti paraiškas skelbiami kasmet.

10 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

11 straipsnis

Papildomumas

1.   Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, užtikrina bendrą nuoseklumą, papildomumą ir sinergiją su kitomis Sąjungos priemonėmis, įskaitant, inter alia, su Teisingumo programa, programa „Europa piliečiams“ ir Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programa, taip pat su kitomis programomis, įgyvendinamomis užimtumo ir socialinių reikalų, vidaus reikalų, sveikatos ir vartotojų apsaugos, švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto, informacinės visuomenės, plėtros, visų pirma Pasirengimo narystei pagalbos priemonės (IPA II) ir Europos struktūrinių ir investicinių fondų srityse.

2.   Komisija taip pat užtikrina bendrą nuoseklumą, papildomumą ir sinergiją su Sąjungos įstaigų, organų ir agentūrų, dirbančių tose srityse, kuriose įgyvendinami Programos tikslai, darbu.

3.   Programos ištekliais gali būti dalijamasi su kitomis Sąjungos priemonėmis, visų pirma su Teisingumo programa, siekiant įgyvendinti veiksmus, atitinkančius abiejų programų tikslus. Veiksmui, kuriam skirtas Programos finansavimas, gali būti skirtas finansavimas ir iš Teisingumo programos lėšų, jeigu abiejų programų lėšomis nėra finansuojami tie patys išlaidų elementai.

12 straipsnis

Sąjungos finansinių interesų apsauga

1.   Komisija imasi tinkamų priemonių, kuriomis būtų užtikrinta, kad, įgyvendinant pagal Programą finansuojamus veiksmus, būtų apsaugoti Sąjungos finansiniai interesai, taikant prevencines kovos su sukčiavimu, korupcija ir kitokia neteisėta veikla priemones, atliekant veiksmingus patikrinimus ir, jei nustatoma pažeidimų, atgaunant nepagrįstai sumokėtas sumas ir atitinkamais atvejais skiriant veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas administracines ir finansines sankcijas.

2.   Komisijai arba jos atstovams ir Audito Rūmams suteikiami įgaliojimai atlikti visų dotacijų gavėjų, rangovų ir subrangovų, gavusių Sąjungos lėšų pagal Programą, auditą remiantis dokumentais ir auditą vietoje.

3.   Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus vietoje ir inspektavimus, laikydamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (18) ir Tarybos reglamento (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (19) nuostatų ir juose nustatytų procedūrų, siekdama nustatyti, ar vykdant dotacijos susitarimą, dotacijos sprendimą arba pagal Programą finansuojamą sutartį nebūta Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių sukčiavimo, korupcijos arba kitos neteisėtos veiklos atvejų.

4.   Nedarant poveikio 1, 2 ir 3 dalims, bendradarbiavimo susitarimuose su trečiosiomis valstybėmis bei su tarptautinėmis organizacijomis, dotacijų susitarimuose, dotacijų sprendimuose ir sutartyse, sudaromuose įgyvendinant Programą, įrašomos nuostatos, kuriomis Komisijai, Audito Rūmams ir OLAF aiškiai suteikiami įgaliojimai atlikti tose dalyse numatytus auditus ir tyrimus pagal jų atitinkamą kompetenciją.

13 straipsnis

Stebėsena ir vertinimas

1.   Komisija kasmet stebi Programą siekdama sekti pagal ją vykdomų veiksmų įgyvendinimo eigą ir 4 straipsnyje nustatytų konkrečių tikslų pasiekimo lygį. Stebint Programą taip pat įvertinama, kaip Programos veiksmais sprendžiami lyčių lygybės, nediskriminavimo ir vaikų apsaugos klausimai.

2.   Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia:

a)

metinę stebėsenos ataskaitą, grindžiamą 14 straipsnio 2 dalyje nustatytais rodikliais, ir turimų lėšų panaudojimo metinę stebėsenos ataskaitą;

b)

ne vėliau kaip 2018 m. birželio 30 d. – tarpinę vertinimo ataskaitą;

c)

ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 31 d. – ex post vertinimo ataskaitą.

3.   Tarpinio vertinimo ataskaitoje įvertinamas programos tikslų pasiekimo lygis, lėšų naudojimo efektyvumas ir Programos Europos pridėtinė vertė, siekiant nustatyti, ar finansavimas srityse, kuriose įgyvendinama Programa, po 2020 m. turėtų būti atnaujintas, koreguojamas arba sustabdytas. Joje taip pat aptariamos visos Programos supaprastinimo galimybės, jos vidinis ir išorinis nuoseklumas, taip pat visų jos tikslų ir veiksmų tolesnis aktualumas. Joje atsižvelgiama į ankstesnių 2007–2013 m. programų, nustatytų 15 straipsnyje nurodytais sprendimais, ex post vertinimų rezultatus.

4.   Ex post vertinimo ataskaitoje įvertinamas ilgalaikis Programos poveikis ir jos rezultatų tvarumas, taip siekiant prisidėti prie sprendimo dėl vėlesnės programos priėmimo.

14 straipsnis

Rodikliai

1.   Pagal 13 straipsnį stebint ir vertinant, kokiu mastu, vykdant 5 straipsnyje numatytus veiksmus, buvo pasiektas kiekvienas iš 4 straipsnyje nustatytų konkrečių programos tikslų, remiamasi šio straipsnio 2 dalyje nustatytais rodikliais. Jie vertinami lyginant su iš anksto nustatytais baziniais lygiais, atspindinčiais padėtį iki Programos įgyvendinimo. Atitinkamais atvejais rodikliai išskaidomi, inter alia, pagal lytį, amžių ir negalią.

2.   1 dalyje nurodyti rodikliai, inter alia, apima:

a)

tikslinei grupei priklausančių asmenų, kuriuos aprėpė jiems skirta pagal Programą finansuota informuotumo didinimo veikla, skaičius ir procentinė dalis;

b)

suinteresuotųjų subjektų, dalyvavusių, inter alia, pagal Programą finansuojamoje mokymo veikloje, mainuose, mokomosiose kelionėse, praktiniuose seminaruose ir seminaruose, skaičius;

c)

pagal Programą finansuotoje veikloje dalyvavusių asmenų grupių informuotumo ir žinių apie Sąjungos teisę ir politikos sritis, ir atitinkamais atvejais apie teises, vertybes ir principus, kuriais grindžiama Sąjunga, pagerėjimas, palyginti su visa tiksline grupe;

d)

tarpvalstybinio bendradarbiavimo atvejų skaičius, veikla ir rezultatai;

e)

dalyvių nuomonė apie veiklą, kurioje jie dalyvavo, ir apie jos (numatomą) tvarumą;

f)

pagal Programą finansuotos veiklos geografinė aprėptis;

g)

su kiekvienu konkrečiu tikslu susijusių paraiškų ir dotacijų skaičius;

h)

su kiekvienu konkrečiu tikslu susijusio pareiškėjų prašyto finansavimo ir suteikto finansavimo dydi.

3.   Be 2 dalyje nustatytų rodiklių, tarpinėje ir ex post Programos vertinimo ataskaitose, inter alia, įvertinama:

a)

Programos Europos pridėtinė vertė, įskaitant veiklos pagal Programą įvertinimą atsižvelgiant į panašias iniciatyvas, kurios buvo parengtos nacionaliniu ar Europos lygiu be Sąjungos paramos, ir tos veiklos (numatomų) rezultatų įvertinimą; taip pat Sąjungos finansavimo privalumai ir (arba) trūkumai, palyginti su atitinkamos rūšies veiklai taikomu nacionaliniu finansavimu;

b)

finansavimo dydis pagal pasiektus rezultatus (efektyvumas);

c)

galimos administracinės, organizacinės ir (arba) struktūrinės kliūtys sklandesniam, veiksmingesniam ir efektyvesniam programos įgyvendinimui (supaprastinimo galimybės).

15 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio priemonės

Veiksmai, kuriuos pradėta įgyvendinti remiantis Sprendimo Nr. 1672/2006/EB 4 skirsniu („Nediskriminacija ir įvairovė“) ir 5 skirsniu („Lyčių lygybė“), Sprendimu 2007/252/EB arba Sprendimu Nr. 779/2007/EB, toliau reglamentuojami tų sprendimų nuostatomis, kol bus užbaigti. Tų veiksmų atveju nuorodos į komitetus, nurodytus Sprendimo Nr. 1672/2006/EB 13 straipsnyje, Sprendimo 2007/252/EB 10 straipsnyje ir Sprendimo Nr. 779/2007/EB 10 straipsnyje, laikomos nuorodomis į šio reglamento 10 straipsnio 1 dalyje nurodytą komitetą.

16 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2013 m. gruodžio 17 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

M. SCHULZ

Tarybos vardu

Pirmininkas

L. LINKEVIČIUS


(1)  OL C 191, 2012 6 29, p. 108.

(2)  OL C 277, 2012 9 13, p. 43.

(3)  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2013 m. gruodžio 16 d. Tarybos sprendimas.

(4)  OL C 115, 2010 5 4, p. 1.

(5)  OL C 258, 2011 9 2, p. 6.

(6)  2000 m. sausio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 293/2000/EB, patvirtinantis Bendrijos veiksmų programą (2000–2003 m.) dėl prevencinių priemonių ir kovos su smurtu prieš vaikus, jaunimą ir moteris (Daphne programa) (OL L 34, 2000 2 9, p. 1); 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 803/2004/EB, patvirtinantis Bendrijos veiksmų programą (2004–2008 m.) dėl prevencinių priemonių ir kovos su smurtu prieš vaikus, jaunimą, moteris ir aukų bei rizikos grupių apsaugos (Daphne II programa) (OL L 143, 2004 4 30, p. 1); 2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 779/2007/EB, 2007–2013 m. laikotarpiui nustatantis smurto prieš vaikus, jaunimą ir moteris prevencijos ir kovos su juo bei aukų ir rizikos grupių apsaugos specialiąją programą (Daphne III programa) – Bendrosios programos Pagrindinės teisės ir teisingumas dalį (OL L 173, 2007 7 3, p. 19).

(7)  2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1672/2006/EB, nustatantis Bendrijos užimtumo ir socialinio solidarumo programą – Progress (OL L 315, 2006 11 15, p. 1).

(8)  2007 m. balandžio 19 d. Tarybos sprendimas 2007/252/EB dėl 2007–2013 m. Pagrindinių teisių ir pilietybės specialiosios programos pagal Pagrindinių teisių ir teisingumo bendrąją programą nustatymo (OL L 110, 2007 4 27, p. 33).

(9)  2007 m. vasario 15 d. Komisijos sprendimas Nr. 116/2007/EB dėl nacionalinio skaitmenimis „116“ prasidedančio numerių intervalo rezervavimo suderintų socialinių paslaugų suderintiems numeriams (OL L 49, 2007 2 17, p. 30).

(10)  OL C 373, 2013 12 20, p. 1.

(11)  2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012 10 26, p. 1).

(12)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(13)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1382/2013, kuriuo nustatoma Teisingumo programa 2014–2020 m. laikotarpiu (Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 73).

(14)  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1296/2013 dėl Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programos (EaSI) ir kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 283/2010/ES, nustatantis Europos užimtumo ir socialinės įtraukties mikrofinansų skyrimo priemonę Progress (OL L 347, 2013 12 20, p. 238).

(15)  2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui bei Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 320).

(16)  2012 m. spalio 29 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1268/2012 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių taikymo taisyklių (OL L 362, 2012 12 31, p. 1).

(17)  2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, nustatantis daugiametę finansinę programą 2014–2020 m. (OL L 347, 2013 12 20, p. 884).

(18)  2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).

(19)  1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).


PRIEDAS

LĖŠŲ PASKIRSTYMAS

Programos finansiniame pakete lėšos 4 straipsnio 1 dalyje nustatytų konkrečių tikslų grupėms paskirstomos taip:

Konkrečių tikslų grupė

Finansinio paketo dalis (%)

1 grupė

57 %

propaguoti veiksmingai įgyvendinti nediskriminavimo dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos principą ir skatinti laikytis nediskriminavimo dėl Chartijos 21 straipsnyje nurodytų priežasčių principo;

vykdyti rasizmo, ksenofobijos, homofobijos bei kitų formų netolerancijos prevenciją ir kovoti su šiais reiškiniais;

propaguoti ir saugoti neįgaliųjų teises;

skatinti moterų ir vyrų lygybę ir geriau integruoti lyčių aspektą.

2 grupė

43 %

vykdyti visų formų smurto prieš vaikus, jaunimą ir moteris, taip pat smurto prieš kitas rizikos grupes, visų pirma rizikos dėl artimųjų smurto grupes, prevenciją ir apsaugoti tokio smurto aukas;

propaguoti ir saugoti vaiko teises;

padėti užtikrinti aukščiausio lygio privatumo ir asmens duomenų apsaugą;

skatinti ir gerinti galimybes naudotis Sąjungos pilietybės teikiamomis teisėmis;

sudaryti sąlygas asmenims, kaip vartotojams arba verslininkams vidaus rinkoje, naudotis Sąjungos teisės aktais jiems suteiktomis teisėmis, atsižvelgiant į projektus, finansuojamus pagal Vartotojų programą.


Top