Help Print this page 

Document 32013R1304

Title and reference
2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1304/2013 dėl Europos socialinio fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1081/2006
  • In force
OJ L 347, 20.12.2013, p. 470–486 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2013/1304/oj
Languages, formats and link to OJ
BG ES CS DA DE ET EL EN FR GA HR IT LV LT HU MT NL PL PT RO SK SL FI SV
HTML html BG html ES html CS html DA html DE html ET html EL html EN html FR html GA html HR html IT html LV html LT html HU html MT html NL html PL html PT html RO html SK html SL html FI html SV
PDF pdf BG pdf ES pdf CS pdf DA pdf DE pdf ET pdf EL pdf EN pdf FR pdf GA pdf HR pdf IT pdf LV pdf LT pdf HU pdf MT pdf NL pdf PL pdf PT pdf RO pdf SK pdf SL pdf FI pdf SV
Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal
 To see if this document has been published in an e-OJ with legal value, click on the icon above (For OJs published before 1st July 2013, only the paper version has legal value).
Multilingual display
Text

20.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 347/470


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1304/2013

2013 m. gruodžio 17 d.

dėl Europos socialinio fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1081/2006

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 164 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1303/2013 (3) nustatomas Europos socialinio fondo (ESF), Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), Sanglaudos fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondo veiklos pagrindas ir visų pirma išdėstomi teminiai tikslai, programavimo, stebėsenos, vertinimo, valdymo ir kontrolės principai ir taisyklės. Todėl būtina apibrėžti ESF misiją ir aprėptį, pagal teminius tikslus nustatytus investicinius prioritetus ir konkrečias nuostatas dėl veiklos, kurią galima finansuoti iš ESF;

(2)

ESF lėšomis turėtų būti gerinamos įsidarbinimo galimybės, didinama socialinė įtrauktis, kovojama su skurdu, skatinamas švietimas, įgūdžiai ir mokymasis visą gyvenimą, plėtojama aktyvios, visapusiškos ir tvarios įtraukties politika, atsižvelgiant į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 162 straipsnyje ESF nustatytas užduotis; taip turėtų būti didinama ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda pagal SESV 174 straipsnį. Pagal SESV 9 straipsnį ESF turėtų atsižvelgti į reikalavimus, susijusius su didelio užimtumo skatinimu, tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimu, kova su socialine atskirtimi, aukšto lygio švietimu, mokymu ir žmonių sveikatos apsauga;

(3)

2010 m. birželio 17 d. Europos Vadovų Taryba paragino vykdant visas bendrąsias politikos sritis, įskaitant sanglaudos politiką, remti pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją „Europa 2020“, (strategija „Europa 2020“). Kad visiškai atitiktų šios strategijos tikslus, visų pirma susijusius su užimtumu, švietimu, mokymu ir kova su socialine atskirtimi, skurdu bei diskriminacija, ESF turėtų remti valstybes nares atsižvelgdamas į atitinkamas strategijos „Europa 2020“ integruotas gaires ir atitinkamas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, priimtas pagal SESV 121 straipsnio 2 dalį ir 148 straipsnio 4 dalį ir, kai taikytina, nacionaliniu lygiu, į nacionalines reformų programas, pagrįstas nacionalinėmis užimtumo strategijomis, nacionalinėmis socialinėmis ataskaitomis, nacionalinėmis romų strategijomis ir nacionalinėmis neįgaliųjų strategijomis. ESF taip pat turėtų prisidėti prie atitinkamų pavyzdinių iniciatyvų įgyvendinimo aspektų, visų pirma prie iniciatyvos „Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkė“, iniciatyvos „Judus jaunimas“, ir prie iniciatyvos „Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi planas“. Jis taip pat turėtų remti atitinkamą iniciatyvų „Skaitmeninė darbotvarkė ir“Inovacijų sąjunga veiklą;

(4)

dėl ekonomikos globalizacijos, kintančių technologijų ir vis labiau senėjančios darbo jėgos bei didėjančio įgūdžių ir darbo vietų trūkumo tam tikruose sektoriuose ir regionuose Sąjungai kyla struktūrinių sunkumų. Sunkumai dar padidėjo kilus ekonomikos ir finansų krizei, dėl kurios išaugo nedarbas, ypač jaunimo ir kitų nepalankioje padėtyje esančių žmonių, pavyzdžiui, migrantų ir mažumų;

(5)

ESF turėtų siekti skatinti užimtumą, gerinti galimybes patekti į darbo rinką, ypatingą dėmesį skiriant tiems, kurie labiausiai nutolę nuo darbo rinkos ir, remti savanorišką darbo jėgos judumą. ESF taip pat turėtų skatinti vyresnių žmonių aktyvumą ir sveikatingumą, be kita ko, pasinaudojant novatoriškais darbo organizavimo būdais, skatinant darbuotojų sveikatą ir saugą ir didinant įsidarbinimo galimybes. Skatindamas geresnį darbo rinkų veikimą užtikrinant didesnį tarptautinį geografinį darbuotojų judumą, ESF visų pirma turėtų remti EURES veiklą (Europos užimtumo tarnybų veiklą), susijusią su darbuotojų samdymu, informavimu, konsultavimu bei orientavimu nacionaliniu ir tarpvalstybiniu mastu; ESF finansuojami veiksmai turėtų atitikti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 5 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad niekas negali būti verčiamas dirbti priverčiamąjį ar privalomąjį darbą;

(6)

ESF taip pat turėtų skatinti socialinę įtrauktį ir užkirsti kelią skurdui bei kovoti su juo, siekiant, kad nepalanki socialinė padėtis nebūtų perduodama iš kartos į kartą, o tam reikia mobilizuoti įvairią politiką, skirtą nepalankiausioje padėtyje esantiems žmonėms nepriklausomai nuo jų amžiaus, įskaitant vaikus, dirbančius neturtinguosius ir pagyvenusias moteris. Reikėtų atkreipti dėmesį į prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių dalyvavimą. ESF gali būti naudojamas siekiant didinti įperkamas, tvarias ir aukštos kokybės visuotinės svarbos paslaugas didinti, visų pirma sveikatos priežiūros, užimtumo ir mokymo paslaugų, benamiams teikiamų paslaugų, užklasinės veiklos priežiūros, vaikų priežiūros ir ilgalaikės slaugos paslaugų srityse. Remiamos paslaugos gali būti viešosios, privačios ir (arba) bendruomeninės, jas gali teikti įvairūs teikėjai, t. y., viešosios institucijos, privačios bendrovės, socialinės įmonės, nevyriausybinės organizacijos;

(7)

ESF turėtų imtis spręsti mokyklos nebaigimo klausimą ir skatinti vienodas sąlygas visiems gauti kokybišką švietimą, investuoti į profesinį švietimą ir mokymą, didinti darbo rinkos svarbą švietimo ir mokymo sistemose bei skatinti mokymąsi visą gyvenimą, įskaitant formalųjį ir neformalųjį mokymąsi bei savišvietą;

(8)

be šių prioritetų mažiau išsivysčiusiuose regionuose ir valstybėse narėse ekonomikos augimui ir užimtumui paskatinti reikėtų didinti viešojo administravimo veiksmingumą nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu, taip pat administravimo institucijų gebėjimą dalyvauti. Reikėtų stiprinti institucinius suinteresuotųjų subjektų, įskaitant nevyriausybines organizacijas, teikiančių paslaugas užimtumo, švietimo, mokymo ir socialinės politikos srityse, įskaitant kovos su diskriminacija sritį, gebėjimus;

(9)

parama pagal investavimo prioritetą „bendruomenės inicijuota vietos plėtra“ galėtų padėti siekiant visų teminių tikslų, nustatytų šiame reglamente. Į ESF remiamas bendruomenių inicijuotas plėtros strategijas (ir į vietos veiksmų grupės valdymą, ir į strategijos turinį) turėtų būti įtraukti nepalankioje padėtyje esantys žmonės, kurie yra jų teritorijoje;

(10)

kartu labai svarbu remti Sąjungos labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių plėtotę ir konkurencingumą bei užtikrinti, kad žmonės, suteikus jiems tinkamų įgūdžių ir mokymosi visą gyvenimą galimybių, galėtų prisitaikyti ir susidoroti su naujais sunkumais, tokiais kaip žiniomis grįsta ekonomika, skaitmeninė darbotvarkė, perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir efektyviai energiją vartojančios ekonomikos. Siekdamas svarbiausių teminių tikslų ESF turėtų padėti įveikti šiuos sunkumus. Šioje srityje ESF turėtų remti darbo jėgos perėjimą nuo švietimo prie įdarbinimo siekiant ekologiškesnių įgūdžių ir darbo ir turėtų spręsti trūkstamų įgūdžių problemą, be kita ko, energijos vartojimo efektyvumo, atsinaujinančiosios energijos ir darniojo transporto sektoriuose. ESF taip pat turėtų prisidėti prie kultūrinių ir kūrybinių įgūdžių. Sociokultūrinis ir kultūros, kūrybos ir kultūros sektoriai yra svarbūs netiesiogiai įgyvendinant ESF tikslus; todėl jų teikiamos galimybės turėtų būti geriau integruotos į ESF projektus ir programavimą;

(11)

atsižvelgiant į nuolatinį poreikį spręsti jaunimo nedarbo problemą visoje Sąjungoje, labiausiai paveiktuose regionuose reikėtų parengti Jaunimo užimtumo iniciatyvą (toliau – JUI). JUI turėtų būti remiami tokių regionų jaunuoliai, kurie nedirba, nestudijuoja ar nesimoko, kurie yra bedarbiai ar neaktyvūs, taip sustiprinant ir sparčiau įgyvendinant ESF finansuojamas priemones. Kartu su ESF finansavimu labiausiai paveiktuose regionuose reikėtų specialiai skirti papildomų lėšų JUI. JUI pirmiausia turėtų būti skirta asmenims, o ne struktūroms, taigi ji turėtų papildyti kitus ESF finansuojamus veiksmus ir nacionalines priemones, skirtus nesimokančiam, nestudijuojančiam ir nedirbančiam jaunimui, be kita ko, įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą laikantis 2013 m. balandžio 22 d. Tarybos rekomendacijos dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos nustatymo (4), kurioje nustatyta, kad jaunimas turėtų gauti kokybišką įdarbinimo, tęstinio mokymo, pameistrystės ar stažuotės pasiūlymą per keturis mėnesius nuo tada, kai jis tampa bedarbis ar pabaigia formalųjį mokymąsi. JUI taip pat galima būtų remti kovos su mokyklos nebaigimu veiksmus. Galimybė jaunuoliui ar jo šeimai ar nuo jo priklausantiems asmenims gauti socialines išmokas neturėtų priklausyti nuo to, ar jaunuolis dalyvauja JUI;

(12)

JUI turėtų būti visiškai įtraukta į ESF programavimą, tačiau, kai tinkama, siekiant įgyvendinti jos tikslus turėtų būti numatytos atskiros su JUI susijusios nuostatos. Būtina supaprastinti ir palengvinti JUI įgyvendinimą, visų pirma finansų valdymo nuostatų ir lėšų telkimo pagal temas tvarkos atžvilgiu. Siekiant užtikrinti, kad JUI rezultatai būtų aiškiai parodomi ir apie juos būtų pranešama, turėtų būti numatyta atskira stebėsena ir vertinimas, taip pat informavimo ir viešinimo tvarka. Jaunimo organizacijos turėtų būti įtrauktos į stebėsenos komitetų diskusijas dėl JUI rengimo ir įgyvendinimo, įskaitant jos vertinimą;

(13)

ESF, užtikrindamas labiau koncentruotą paramą Sąjungos prioritetams pasiekti, turėtų prisidėti įgyvendinant strategiją „Europa 2020“. Mažiausia sanglaudos politikos finansavimo dalis ESF yra nustatyta laikantis Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 92 straipsnio 4 dalies. Pirmiausia ESF turėtų padidinti paramą kovai su socialine atskirtimi ir skurdu, nustatydamas minimalias šiems tikslams rezervuotinas lėšas, kurios sudarytų 20 proc. kiekvienos valstybės narės visos ESF lėšų sumos. ESF lėšomis finansuoti atrinkti investiciniai prioritetai ir jų skaičius taip pat turėtų būti ribotas atsižvelgiant į remiamų regionų išsivystymo lygį;

(14)

kad būtų galima atidžiau stebėti ir geriau vertinti rezultatus Sąjungos lygmeniu, pasiekiamus ESF lėšomis finansuojamais veiksmais, šiame reglamente reikėtų nustatyti bendrą produkto ir rezultato rodiklių rinkinį. Tokie rodikliai turėtų atitikti investavimo prioritetą bei veiksmų, kurie remiami pagal šį reglamentą, rūšį ir atitinkamas Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 nuostatas. Rodiklius prireikus reikėtų papildyti konkrečios programos rezultatų ir (arba) produkto rodikliais;

(15)

valstybės narės raginamos teikti ataskaitas apie su visomis veiksmų programomis susijusį ESF investicijų poveikį marginalizuotų grupių lygioms galimybėms, vienodai prieigai bei integracijai;

(16)

atsižvelgdamos į duomenų apsaugos reikalavimus, susijusius su dalyvių neskelbtinų duomenų rinkimu ir laikymu, valstybės narės ir Komisija nuolatos įvertina ESF paramos, skirtos socialinei įtraukai ir kovai su skurdu, efektyvumą, veiksmingumą ir poveikį, ypač nepalankioje padėtyje esančių žmonių, pvz., romų, atžvilgiu. Valstybės narės raginamos savo nacionalinėse socialinėse ataskaitose, pridėtose prie nacionalinių reformų programų, pranešti apie ESF lėšomis finansuojamas iniciatyvas, visų pirma susijusias su marginalizuotomis bendruomenėmis, pvz., romais ir migrantais;

(17)

ESF lėšomis remiamų veiksmų veiksmingą ir produktyvų įgyvendinimą lemia geras valdymas ir visų susijusių teritorinių ir socialinių bei ekonominių dalyvių, įskaitant dalyvius, veikiančius regionų ir vietos lygmenimis, ypač skėtines asociacijas, atstovaujančias vietos ir regionų valdžios institucijoms, pilietinės visuomenės organizacijoms, ekonominiams ir ypač socialiniams partneriams ir nevyriausybinėms organizacijoms, partnerystė. Todėl valstybės narės turėtų užtikrinti, kad socialiniai partneriai ir nevyriausybinės organizacijos dalyvautų strateginiame ESF valdyme nuo veiksmų programų prioritetų nustatymo iki įgyvendinimo ir ESF rezultatų vertinimo;

(18)

valstybės narės ir Komisija turėtų užtikrinti, kad įgyvendinant ESF lėšomis finansuojamus prioritetus būtų skatinama moterų ir vyrų lygybė pagal SESV 8 straipsnį. Iš vertinimų matyti, kad svarbu laiku ir nuosekliai į visus programų planavimo, rengimo, stebėsenos ir įgyvendinimo aspektus ir etapus įtraukti lyčių lygybės tikslų aspektą, kartu užtikrinant, kad būtų imamasi konkrečių veiksmų lyčių lygybei ir moterų ekonominei nepriklausomybei, švietimui ir įgūdžiams ir smurtą patyrusių moterų reintegravimui į darbo rinką ir visuomenę skatinti;

(19)

atsižvelgiant į SESV 10 straipsnį, įgyvendinant ESF lėšomis finansuojamus prioritetus turėtų būti prisidedama prie kovos su diskriminacija dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar lytinės orientacijos, ypatingą dėmesį skiriant tiems, kurie patiria daugialypę diskriminaciją. Diskriminacija dėl lyties turėtų būti aiškinama plačiąja jos prasme, kad ji apimtų kitus su lytimi susijusius aspektus pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką. Įgyvendinant ESF lėšomis finansuojamus prioritetus taip pat turėtų būti prisidedama prie lygių galimybių skatinimo. ESF lėšomis turėtų būti remiamos pastangos laikytis Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija prisiimto Sąjungos įsipareigojimo, susijusio inter alia su švietimu, darbu ir užimtumu bei prieinamumu. ESF taip pat turėtų skatinti pereiti nuo institucinės prie bendruomenės slaugos. ESF neturėtų remti veiksmų, kuriais prisidedama prie segregacijos ar socialinės atskirties;

(20)

parama socialinėms inovacijoms prisideda prie to, kad politika jautriau reaguotų į socialinius pokyčius. ESF turėtų skatinti ir remti novatoriškas socialines įmones ir verslininkus, taip pat nevyriausybinių organizacijų ir kitų socialinės ekonomikos dalyvių vykdomus novatoriškus projektus. Siekiant padidinti politikos veiksmingumą, būtų naudinga, prieš pradedant plačiau diegti novatoriškus sprendimus, pirmiausia juos išbandyti ir įvertinti, tam turėtų būti skiriama speciali ESF parama; novatoriški sprendimai, jei pasitvirtintų jų veiksmingumas, galėtų apimti socialinės metrikos plėtojimą, pavyzdžiui, socialinį ženklinimą;

(21)

tarptautinis bendradarbiavimas turi didelę pridėtinę vertę, todėl jį turėtų remti visos valstybės narės, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus, kai atsižvelgiama į proporcingumo principą. Taip pat būtina stiprinti Komisijos vaidmenį, kai sudaromos galimybės keistis patirtimi ir bendradarbiauti įgyvendinant susijusias iniciatyvas;

(22)

siekiant skatinti integruotą ir visapusišką požiūrį į užimtumą ir socialinę įtrauktį, ESF turėtų remti įvairius sektorius apimančias ir teritorines partnerystes;

(23)

regionų ir vietos suinteresuotųjų subjektų sutelkimas turėtų padėti įgyvendinti strategiją „Europa 2020“ ir jos pagrindinius tikslus. Regionų ir vietos valdžios institucijos, miestai, socialiniai partneriai ir nevyriausybinės organizacijos galėtų aktyviau dalyvauti rengiant ir vykdant veiksmų programas, jei būtų propaguojami ir įgyvendinami teritoriniai paktai, vietos užimtumo ir socialinės įtraukties iniciatyvos, bendruomenių inicijuojamos vietos tvarios ir integracinės plėtros strategijos miestuose ir kaimo vietovėse ir tvarios miestų plėtros strategijos;

(24)

Reglamente (ES) Nr. 1303/2013 numatyta, kad išlaidų tinkamumo finansuoti taisyklės priimamos nacionaliniu lygmeniu, išskyrus tam tikras išimtis, dėl kurių būtina parengti konkrečias ESF nuostatas;

(25)

siekiant supaprastinti ESF naudojimą ir sumažinti klaidų riziką, taip pat atsižvelgiant į ESF lėšomis remiamų veiksmų specifiškumą, reikėtų nustatyti nuostatas, papildančias Reglamentą (ES) Nr. 1303/2013, kiek tai susiję su išlaidų tinkamumu finansuoti;

(26)

naudojant fiksuotąsias sumas, fiksuotuosius vieneto įkainius ir fiksuotosios normos sumas būtų užtikrintas paprastumas paramos gavėjams ir sumažėtų administracinė našta visiems ESF projektų partneriams;

(27)

svarbu užtikrinti patikimą kiekvienos veiksmų programos finansų valdymą ir kuo veiksmingesnį bei patogesnį dalyviams jos įgyvendinimą. Valstybės narės neturėtų nustatyti papildomų taisyklių, dėl kurių paramos gavėjams būtų sudėtingiau naudotis lėšomis;

(28)

valstybės narės ir regionai turėtų būti skatinami ESF poveikį stiprinti įgyvendinant finansines priemones, kuriomis būtų remiami, pavyzdžiui, studentai, darbo vietų kūrimas, darbuotojų judumas, socialinė įtrauktis ir socialinis verslumas;

(29)

ESF turėtų papildyti kitas Sąjungos programas ir turėtų būti plėtojama glaudi ESF ir kitų Sąjungos finansinių priemonių sąveika;

(30)

investavimas į žmogiškąjį kapitalą yra pagrindinis svertas, kuriuo Sąjunga gali remtis siekdama užtikrinti savo konkurencingumą tarptautiniu lygmeniu ir tvariai atgaivinti savo ekonomiką. Jokios investicijos neužtikrins struktūrinių reformų, jei kartu nebus vykdoma nuosekli ir į augimą nukreipta žmogiškojo kapitalo vystymo strategija. Taigi būtina užtikrinti, kad 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu įgūdžiams gerinti ir užimtumo lygiui didinti skirtos lėšos leistų įgyvendinti atitinkamo masto veiksmus;

(31)

pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais įvairioms veiksmų rūšims būtų nustatyti fiksuotieji vieneto įkainiai ir fiksuotosios sumos bei jų didžiausia suma. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(32)

Komisijai atlikti ESF administravimą turėtų padėti SESV 163 straipsnyje numatytas komitetas;

(33)

kadangi šiuo reglamentu pakeičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1081/2006 (5), tas reglamentas turėtų būti panaikintas. Vis dėlto šis reglamentas neturėtų turėti įtakos tolesniam paramos, kurią Komisija patvirtino remdamasi Reglamentu (EB) Nr. 1081/2006 arba bet kokiais kitais teisės aktais, kurie taikomi tai paramai 2013 m. gruodžio 31 d., teikimui arba keitimui. Tas reglamentas ar tokie kiti taikytini teisės aktai turėtų būti toliau taikomi po 2013 m. gruodžio 31 d. tai paramai arba susijusiems projektams iki jų pabaigos. Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1081/2006 pateiktos ar patvirtintos paraiškos skirti paramą turėtų galioti ir toliau,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I   SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šiame reglamente nustatomos Europos socialinio fondo (ESF), įskaitant Jaunimo užimtumo iniciatyvą (JUI), misijos, jo paramos aprėptis, specialiosios nuostatos bei tinkamos paramai gauti išlaidų rūšys.

2 straipsnis

Misijos

1.   ESF skatina aukštą užimtumo lygį ir darbo kokybę, gerina galimybes patekti į darbo rinką, remia geografinį ir profesinį darbuotojų judumą ir palengvina jų prisitaikymą prie pramonės pokyčių ir gamybos sistemos pokyčių, kurių reikia dėl tvaraus vystymosi, skatina aukštą švietimo ir mokymo lygį visiems ir padeda jaunimui pereiti iš švietimo sistemos į darbo rinką, kovoja su skurdu ir didina socialinę įtrauktį, skatina lyčių lygybę, nediskriminavimą ir lygias galimybes, taip padėdamas siekti su didesne ekonomine, socialine ir teritorine sanglauda susijusių Sąjungos prioritetų.

2.   ESF įgyvendina savo misijas, nustatytas 1 dalyje, remdamas valstybių narių siekius įgyvendinti Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos (strategija „Europa 2020“) prioritetus ir pagrindinius tikslus ir suteikdamas valstybėms narėms galimybes šalinti konkrečias problemas, su kuriomis jos susiduria siekdamos strategijos „Europa 2020“ tikslų. ESF lėšomis remiamas su jo misijomis susijusių politikos ir veiksmų rengimas ir įgyvendinimas, atsižvelgiant į atitinkamas integruotąsias gaires ir atitinkamas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, priimtas pagal SESV 121 straipsnio 2 dalį ir 148 straipsnio 4 dalį, ir, atitinkamais atvejais nacionaliniu lygmeniu, į nacionalines reformų programas ir kitas atitinkamas nacionalines strategijas ir ataskaitas.

3.   ESF turi būti naudingas žmonėms, ypač nepalankioje padėtyje esantiems žmonėms: ilgalaikiams bedarbiams, neįgaliesiems, migrantams, etninėms mažumoms, marginalioms bendruomenėms ir skurdą ir socialinę atskirtį patiriantiems visų amžiaus grupių asmenims. ESF taip pat remia darbuotojus, įmones, įskaitant socialinės ekonomikos subjektus, ir verslininkus, taip pat sistemas ir struktūras, kad joms būtų lengviau prisitaikyti prie naujų uždavinių, įskaitant įgūdžių neatitikties mažinimą, kad būtų skatinamas geras valdymas, socialinė pažanga ir reformų įgyvendinimas, visų pirma užimtumo, švietimo, profesinio mokymo ir socialinės politikos srityse.

3 straipsnis

Paramos aprėptis

1.   Atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 9 straipsnio pirmos pastraipos 8, 9, 10 ir 11 punktuose nustatytus, atitinkamai šios dalies a, b, c ir d punktuose išvardytus teminius tikslus, taip pat į ESF misijas, ESF lėšomis remiami šie investiciniai prioritetai:

a)

pagal teminį tikslą „didinti tvarų ir kokybišką užimtumą ir remti darbo jėgos judumą“:

i)

galimybių gauti darbą ieškantiems darbo asmenims ir neaktyviems asmenims, įskaitant ilgalaikius bedarbius ir asmenis, nutolusius nuo darbo rinkos, suteikimas, taip pat pasitelkiant vietos užimtumo iniciatyvas ir remiant darbo jėgos judumą;

ii)

jaunimo, visų pirma nedirbančio ir nesimokančio jaunimo, įskaitant jaunimą, kuriam kyla socialinės atskirties pavojus ir marginalizuotų bendruomenių jaunimą, ilgalaikis integravimas į darbo rinką, taip pat įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą;

iii)

savarankiškas darbas, verslumas ir verslo steigimas, įskaitant novatoriškas labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones;

iv)

vyrų ir moterų lygybė visose srityse, įskaitant įsidarbinimo ir profesinės karjeros galimybes, darbinio ir asmeninio gyvenimo derinimą ir skatinimą mokėti vienodą atlyginimą už vienodą darbą;

v)

darbuotojų, įmonių ir verslininkų prisitaikymas prie pokyčių;

vi)

vyresnių žmonių aktyvumas ir sveikatingumas;

vii)

darbo rinkos institucijų, pavyzdžiui, viešųjų ir privačiųjų užimtumo tarnybų, modernizavimas ir atitikties darbo rinkos poreikiams gerinimas, įskaitant priemones, kuriomis didinamas tarptautinis darbo jėgos judumas, pasitelkus mobilumo programas ir geresnį institucijų ir atitinkamų suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą;

b)

pagal teminį tikslą „skatinti socialinę įtrauktį, kovoti su skurdu ir bet kokia diskriminacija“:

i)

aktyvi įtrauktis, be kita ko, siekiant skatinti lygias galimybes, aktyvų dalyvavimą bei geresnes įsidarbinimo galimybes;

ii)

socialinis ir ekonominis marginalizuotų bendruomenių, pavyzdžiui, romų, integravimas;

iii)

kova su visų rūšių diskriminacija ir vienodų galimybių skatinimas;

iv)

galimybių naudotis įperkamomis, tvariomis ir aukštos kokybės paslaugomis, įskaitant sveikatos priežiūrą ir visuotinės svarbos socialines paslaugas, didinimas;

v)

socialinės verslininkystės ir profesinės integracijos socialinėse įmonėse bei socialinės ir solidarumo ekonomikos skatinimas siekiant padidinti įsidarbinimo galimybes;

vi)

bendruomenės iniciatyva vykdomos vietos vystymosi strategijos;

c)

pagal teminį tikslą „investuoti į švietimą, mokymą ir profesinį mokymą teikiant įgūdžius ir mokymąsi visą gyvenimą“:

i)

mokyklos nebaigiančių asmenų skaičiaus mažinimas ir mokyklos nebaigimo prevencija, lygių galimybių gauti geros kokybės ikimokyklinį, pradinį ir vidurinį išsilavinimą, įskaitant grįžimui į švietimo ir mokymo procesą skirtus mokymosi būdus, įskaitant formalųjį, neformalųjį mokymąsi ir savišvietą, užtikrinimas;

ii)

aukštojo ir lygiaverčio lygmens mokslo kokybės, veiksmingumo ir prieinamumo didinimas siekiant didinti dalyvavimo ir rezultatų lygį, visų pirma nepalankioje grupėje esančių grupių atveju;

iii)

vienodų galimybių formaliai, neformaliai ir savarankiškai mokytis visą gyvenimą suteikimas visoms amžiaus grupėms, darbuotojų žinių, įgūdžių ir kompetencijos ugdymas ir lanksčių mokymosi būdų, be kita ko pasitelkiant profesinį orientavimą ir įgytos kompetencijos pripažinimą, skatinimas;

iv)

švietimo ir mokymo sistemų atitikties darbo rinkos poreikiams gerinimas, perėjimo nuo švietimo prie užimtumo palengvinimas ir profesinio mokymo ir mokymo sistemų ir jų kokybės stiprinimas, be kita ko pasitelkiant gebėjimų numatymą, mokymo programų pritaikymą ir mokymosi darbo vietoje sistemų kūrimą ir plėtojimą, įskaitant dualinio mokymo sistemas ir pameistrystės programas;

d)

pagal teminį tikslą „stiprinti valdžios institucijų ir suinteresuotųjų subjektų institucinius gebėjimus ir veiksmingą viešąjį administravimą“:

i)

investicijos į institucinius gebėjimus bei viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų efektyvumą nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis, siekiant reformų, geresnio reglamentavimo ir gero valdymo.

Šis investicijų prioritetas nustatomas tik valstybėse narėse, kurios atitinka paramos gavimo iš Sanglaudos fondo kriterijus, arba valstybėse narėse, kuriose yra vienas arba daugiau NUTS 2 lygmens regionų, nurodytų Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 90 straipsnio 2 dalies a punkte;

ii)

visų suinteresuotųjų subjektų, įgyvendinančių švietimo, mokymosi visą gyvenimą, profesinio mokymo, užimtumo ir socialinę politiką, gebėjimų stiprinimas, be kita ko sudarant sektorių ir teritorinius paktus dėl pasirengimo vykdyti nacionalinio, regioninio ir vietos lygmenų reformas.

2.   Skirdamas lėšų 1 dalyje nurodytiems investiciniams prioritetams, ESF taip pat padės siekti kitų teminių tikslų, nurodytų Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 9 straipsnio pirmoje pastraipoje:

a)

remti perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų, atsparios klimato kaitos poveikiui, tausiai išteklius naudojančios ir ekologiškesnės ekonomikos, vykdant švietimo ir mokymo sistemų tobulinimą, būtiną siekiant pritaikyti įgūdžius ir kvalifikaciją, kelti darbo jėgos kvalifikaciją ir kurti naujas darbo vietas su aplinka ir energetika susijusiuose sektoriuose;

b)

gerinti prieigą prie informacinių ir ryšių technologijų, ir tokių technologijų naudojimą bei kokybę, didinant skaitmeninį raštingumą ir e. mokymąsi, investicijas į e. įtrauktį, e. įgūdžius bei į susijusius verslumo įgūdžius;

c)

stiprinti mokslinius tyrimus, technologijų plėtrą ir inovacijas, tobulinant antrosios ir trečiosios pakopos aukštojo mokslo studijas ir verslumo įgūdžius, rengiant mokslo darbuotojus ir sukuriant aukštojo mokslo įstaigų, mokslinių tyrimų ir technologijų centrų bei įmonių tinklus ir sudarant partnerystės sutartis;

d)

didinti mažųjų ir vidutinių įmonių konkurencingumą ir ilgalaikį tvarumą ugdant įmonių, jų vadovų ir darbuotojų prisitaikymą ir skatinant daugiau investuoti į žmogiškąjį kapitalą ir remti į praktiką orientuoto profesinio lavinimo ar mokymo įstaigas.

4 straipsnis

Nuoseklumas ir lėšų telkimas pagal temas

1.   Valstybės narės užtikrina, kad veiksmų programose nustatyta strategija ir veiksmai būtų nuoseklūs ir jais būtų sprendžiami nacionalinėse reformų programose ir, kai tinkama, kitose nacionalinėse strategijose, kuriomis siekiama kovoti su nedarbu, skurdu ir socialine atskirtimi, taip pat atitinkamose Tarybos rekomendacijose, priimtose pagal SESV 148 straipsnio 4 dalį, įvardyti uždaviniai, ir taip būtų siekiama pagrindinių strategijos „Europa 2020“ tikslų užimtumo, švietimo ir skurdo mažinimo srityse.

2.   Kiekviena valstybė narė bent 20 proc. visų ESF lėšų skiria teminiam tikslui „skatinti socialinę įtrauktį, kovoti su skurdu ir visų rūšių diskriminacija“, nustatytam Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 9 straipsnio pirmos pastraipos 9 punkte.

3.   Valstybės narės lėšas telkia pagal temas ir juos paskirsto taip:

a)

labiau išsivysčiusiuose regionuose valstybės narės ne mažiau kaip 80 proc. visų kiekvienai veiksmų programai skirtų ESF lėšų sutelkia daugiausia į penkis investicinius prioritetus, nurodytus 3 straipsnio 1 dalyje;

b)

pereinamojo laikotarpio regionuose valstybės narės ne mažiau kaip 70 proc. visų kiekvienai veiksmų programai skirtų ESF lėšų sutelkia daugiausia į penkis investicinius prioritetus, nurodytus 3 straipsnio 1 dalyje;

c)

mažiau išsivysčiusiuose regionuose valstybės narės ne mažiau kaip 60 proc. visų kiekvienai veiksmų programai skirtų ESF lėšų sutelkia daugiausia į penkis investicinius prioritetus, nurodytus 3 straipsnio 1 dalyje.

4.   11 straipsnio 1 dalyje nurodytos prioritetinės kryptys apskaičiuojant šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas procentines dalis neįtraukiamos.

5 straipsnis

Rodikliai

1.   Bendrieji produkto ir rezultato rodikliai, nustatyti šio reglamento I priede, ir, kai tinkama, konkrečios programos rodikliai naudojami pagal Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 27 straipsnio 4 dalį ir 96 straipsnio 2 dalies b punkto ii ir iv papunkčius. Visuose investiciniuose prioritetuose turi būti atsiskaitoma už visus bendruosius produkto ir rezultato rodiklius. Šio reglamento II priede nustatyti rezultato rodikliai pateikiami laikantis šio straipsnio 2 dalies. Kai taikoma, duomenys suskirstomi pagal lytį.

Bendriesiems ir konkrečios programos produkto rodikliams nustatoma nulinė pradinė reikšmė. Jei, atsižvelgiant į remiamų veiksmų pobūdį, yra galimybė, 2023 metams šiems rodikliams nustatomos kaupiamosios kiekybinės siektinos vertės. Produkto rodikliai išreiškiami absoliučiais skaičiais.

Tiems bendriesiems ir konkrečios programos rezultato rodikliams, kuriems yra nustatytos kaupiamosios kiekybinės siektinos vertės 2023 metams, pradinė reikšmė nustatoma naudojant naujausius turimus duomenis arba kitus atitinkamus informacijos šaltinius. Konkrečios programos rezultato rodiklius ir jų siektinas reikšmes galima išreikšti kiekybiškai arba kokybiškai.

2.   Greta to, kas numatyta 1 dalyje, šio reglamento II priede nustatyti rezultato rodikliai naudojami visiems projektams, kurie remiami pagal 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje nurodytą investicinį prioritetą siekiant įgyvendinti JUI. Visi šio reglamento II priede nustatyti rodikliai turi turėti kaupiamąją kiekybinę siektiną reikšmę 2023 metams ir pradinę reikšmę.

3.   Kartu su metinėmis įgyvendinimo ataskaitomis kiekviena vadovaujančioji institucija perduoda struktūrizuotus kiekvieno prioriteto duomenis, išskaidytus pagal investicinius prioritetus. Duomenys pateikiami pagal intervencijų kategorijas, nurodytas Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 96 straipsnio 2 dalies b punkto vi papunktyje ir produkto bei rezultato rodiklius. Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 50 straipsnio 2 dalies, duomenys, perduoti apie produkto ir rezultato rodiklius, turi atitikti iš dalies arba visiškai įgyvendintų projektų reikšmes.

II   SKYRIUS

SPECIALIOSIOS PROGRAMAVIMO IR ĮGYVENDINIMO NUOSTATOS

6 straipsnis

Partnerių dalyvavimas

1.   Partneriai, nurodyti Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 5 straipsnyje, gali dalyvauti įgyvendinant veiksmų programas jiems suteikiant bendrąjį įgaliojimą, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 123 straipsnio 7 dalyje. Tokiais atvejais veiksmų programoje nurodoma veiksmų programos dalis, dėl kurios suteikiamas bendrasis įgaliojimas, ir pagal kiekvieną prioritetinę kryptį numatomi jai skirti finansiniai asignavimai.

2.   Siekiant skatinti tinkamą socialinių partnerių dalyvavimą vykdant ESF lėšomis remiamą veiklą, Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 90 straipsnio 2 dalies a arba b punktuose apibrėžto regiono arba Sanglaudos fondo paramos skyrimo reikalavimus atitinkančios valstybės narės veiksmų programos vadovaujančiosios institucijos pagal poreikius užtikrina, kad tinkama ESF lėšų suma būtų skiriama gebėjimams stiprinti – mokymams, tinklų kūrimo priemonėms, socialinio dialogo stiprinimui ir veiklai, kurios imamasi kartu su socialiniais partneriais.

3.   Siekiant skatinti tinkamą nevyriausybinių organizacijų dalyvavimą ir prieinamumą vykdant ESF lėšomis remiamą veiklą, visų pirma socialinės įtraukties, lyčių lygybės ir lygių galimybių srityse, Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 90 straipsnio 2 dalies a ar b punktuose apibrėžto regiono arba Sanglaudos fondo paramos skyrimo reikalavimus atitinkančios valstybės narės veiksmų programos vadovaujančiosios institucijos užtikrina, kad tinkama ESF lėšų suma būtų skiriama nevyriausybinių organizacijų gebėjimams stiprinti.

7 straipsnis

Vyrų ir moterų lygybės skatinimas

Valstybės narės ir Komisija skatina vyrų ir moterų lygybę integruodamos lyčių aspektą kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 7 straipsnyje, rengiant, įgyvendinant, stebint ir vertinant veiksmų programas. Pasinaudodamos ESF valstybės narės ir Komisija taip pat remia konkrečius tikslinius veiksmus, atitinkančius bet kokius investicinius prioritetus, nurodytus šio reglamento 3 straipsnyje, ypač 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje, siekdamos padidinti tvarų moterų dalyvavimą ir pažangą darbo rinkoje ir tuo būdu kovoti su didėjančiu moterų skurdu, sumažinti segregaciją pagal lytis ir kovoti su lyčių stereotipais darbo rinkoje ir švietimo ir mokymo srityje, skatinti visų asmenų galimybes suderinti darbinį ir asmeninį gyvenimą bei vyrų ir moterų vienodą pasidalijimą atsakomybe už priežiūrą.

8 straipsnis

Lygių galimybių ir nediskriminavimo skatinimas

Valstybės narės ir Komisija skatina visiems suteikti vienodas galimybes, nediskriminuojant dėl lyties, rasės ar etninės kilmės, religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 7 straipsnyje, visur atsižvelgiant į nediskriminavimo principą. Pasinaudodamos ESF valstybės narės ir Komisija taip pat remia konkrečius veiksmus pagal bet kokius investicinius prioritetus, kaip nurodyta šio reglamento 3 straipsnyje, ir ypač 3 straipsnio 1 dalies b punkto iii papunktyje. Tokiais veiksmais siekiama kovoti su visų rūšių diskriminacija ir padidinti prieinamumą neįgaliems asmenims, siekiant pagerinti integraciją į darbo rinką, švietimo ir mokymo sistemą, ir tuo būdu sustiprinti socialinę įtrauktį ir sumažinti nelygybę gauto išsilavinimo ir sveikatos būklės požiūriu, įskaitant perėjimą nuo institucinių prie bendruomenių slaugos paslaugų, visų pirma asmenų, patiriančių daugialypę diskriminaciją, atveju.

9 straipsnis

Socialinės inovacijos

1.   ESF skatina socialines inovacijas visose jo aprėpties srityse, nustatytose šio reglamento 3 straipsnyje, visų pirma siekiant išbandyti inovacinius sprendimus, juos įvertinti ir diegti juos plačiau, be kita ko, vietos ar regiono lygmeniu, bendradarbiaujant su atitinkamais partneriais, visų pirma su socialiniais partneriais, kad būtų tenkinami socialiniai poreikiai,

2.   Valstybės narės savo veiksmų programose arba vėlesniu etapu įgyvendinimo metu nustato konkrečias valstybių narių poreikius atitinkančias socialinių inovacijų sritis.

3.   Komisija padeda ugdyti su socialinėmis inovacijomis susijusius gebėjimus, visų pirma remdama abipusį mokymąsi, tinklų kūrimą, gerosios patirties ir metodikų sklaidą ir propagavimą.

10 straipsnis

Tarptautinis bendradarbiavimas

1.   Skatindamos abipusį mokymąsi, valstybės narės remia tarptautinį bendradarbiavimą ir taip didina ESF lėšomis remiamų politikos sričių veiksmingumą. Tarptautiniu bendradarbiavimu laikomas bent dviejų valstybių narių partnerių bendradarbiavimas.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, valstybės narės, turinčios vienintelę ESF lėšomis remiamą veiksmų programą ar vienintelę kelių fondų lėšomis remiamą veiksmų programą, išimties tvarka gali pasirinkti neremti tarptautinio bendradarbiavimo veiksmų tinkamai pagrįstais atvejais ir atsižvelgdamos į proporcingumo principą.

3.   Valstybės narės, bendradarbiaudamos su atitinkamais partneriais, gali pasirinkti tarptautinio bendradarbiavimo temas iš Komisijos pasiūlyto ir 25 straipsnyje nurodyto komiteto patvirtinto bendrų temų sąrašo arba pasirinkti bet kurias kitas temas, atitinkančias jų konkrečius poreikius.

4.   Bendradarbiauti tarptautiniu mastu 3 dalyje nurodyto sąrašo bendromis temomis ir, kai tinkama, kitomis valstybių narių pasirinktomis temomis Komisija padeda siūlydama abipusio mokymosi ir suderintos ar bendros veiklos galimybes. Visų pirma Komisija vadovauja ES lygmens platformai, leidžiančiai kurti tarptautines partnerystes, keistis patirtimi, ugdyti gebėjimus, užmegzti ryšius, taip pat naudingai pritaikyti atitinkamus rezultatus ir skleisti apie juos informaciją. Be to, siekdama palengvinti tarptautinį bendradarbiavimą, Komisija sukuria suderintą įgyvendinimo sistemą, įskaitant bendrus tinkamumo kriterijus, veiksmų rūšis ir tvarkaraštį, bendras stebėsenos ir vertinimo metodikas.

11 straipsnis

Šio fondo veiksmų programų nuostatos

1.   Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 96 straipsnio 1 dalies, veiksmų programose gali būti nustatomos prioritetinės kryptys, susijusios su įgyvendinamomis socialinėmis inovacijomis ir tarptautiniu bendradarbiavimu, kaip nurodyta šio reglamento 9 ir 10 straipsniuose.

2.   Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 120 straipsnio 3 dalies, didžiausia bendro finansavimo dalis prioritetinei krypčiai yra dešimčia procentinių punktų didesnė, bet neviršija 100 proc., jei visa prioritetinė kryptis yra susijusi su socialinėmis inovacijomis ir (arba) tarptautiniu bendradarbiavimu.

3.   Be Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 96 straipsnio 3 dalies nuostatos, veiksmų programose taip pat nustatoma ESF paramos planuojamai veiklai dalis, kuri skiriama:

a)

teminiams tikslams, išvardytiems Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 9 straipsnio pirmos pastraipos 1–7 punktuose, atitinkamai pagal prioritetines kryptis;

b)

socialinėms inovacijoms ir tarptautiniam bendradarbiavimui, kaip nurodyta šio reglamento 9 ir 10 straipsniuose, jei tai neįtraukta į specialią prioritetinę kryptį.

12 straipsnis

Konkrečios nuostatos dėl tam tikrų teritorinių aspektų

1.   ESF lėšomis turėtų būti remiamos bendruomenės inicijuojamos miestų ir kaimo vietovių vietos plėtros strategijos, minimos Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 32, 33 ir 34 straipsniuose, teritoriniai paktai ir vietos užimtumo, įskaitant jaunimo užimtumą, švietimo ir socialinės įtraukties iniciatyvos bei integruotos teritorinės investicijos, minimos Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 36 straipsnyje.

2.   ERPF intervencinėms priemonėms, minimoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1301/2013 (6) 7 straipsnyje, papildyti, ESF lėšomis gali būti remiama tvari miestų plėtra vykdant strateginius planus, kuriuose nustatomi integruotieji veiksmai, kuriais būtų sprendžiamos ekonominės, aplinkos ir socialinės problemos, darančios poveikį valstybių narių nurodytoms miestų teritorijoms, laikantis jų atitinkamose partnerystės sutartyse nustatytų principų.

III   SKYRIUS

SPECIALIOSIOS FINANSŲ VALDYMO NUOSTATOS

13 straipsnis

Tinkamos finansuoti išlaidos

1.   ESF lėšomis remiamos tinkamos finansuoti išlaidos, kurios, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 120 straipsnio 2 dalies b punkte, gali apimti darbdavių ir darbuotojų bendrai sutelktas finansines lėšas.

2.   ESF gali remti veiksmų, kurie vykdomi ne programos įgyvendinimo, bet Sąjungos teritorijoje, išlaidas, jei įvykdomos šios dvi sąlygos:

a)

veiksmas naudingas programos įgyvendinimo teritorijai;

b)

veiksmų programos institucijų prievolės, susijusios su veiksmo valdymu, kontrole ir auditu, už veiksmų programą, pagal kurią veiksmui suteikta parama, atsakingų institucijų yra įvykdytos, arba šios institucijos yra sudariusios susitarimus su teritorijos, kurioje įgyvendinamas veiksmas, institucijomis, jei su veiksmo valdymu, kontrole ir auditu susijusios prievolės yra įvykdytos toje valstybėje narėje.

3.   Ne daugiau kaip 3 proc. ESF veiksmų programos biudžeto išlaidų ar iš keleto fondų finansuojamos veiksmų programos ESF dalies išlaidų, patirtų už Sąjungos ribų yra tinkamos finansuoti ESF lėšomis, su sąlyga, kad jos yra susijusios su teminiais tikslais pagal 3 straipsnio 1 dalies a arba c punktus ir jei atitinkamas stebėsenos komitetas pritarė atitinkamam veiksmui arba atitinkamo pobūdžio veiksmams.

4.   Be Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 69 straipsnio 3 dalyje nurodytų išlaidų, ESF paramos skyrimo reikalavimų taip pat neatitinka išlaidos infrastruktūrai, žemei ir nekilnojamajam turtui įsigyti.

5.   Nepiniginis įnašas, skiriamas kaip išmokos arba atlyginimai, kuriuos trečioji šalis išmoka veiksmo dalyviams, gali būti tinkamas finansuoti iš ESF, jei toks nepiniginis įnašas buvo suteiktas laikantis nacionalinių taisyklių, įskaitant apskaitos taisykles, ir jo vertė neviršija trečiosios šalies patirtų išlaidų.

14 straipsnis

Išlaidų apmokėjimo supaprastinimas

1.   Be Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 67 straipsnyje nurodytų galimybių, Komisija gali kompensuoti valstybių narių patirtas išlaidas taikydama Komisijos nustatytus fiksuotuosius vieneto įkainius ir fiksuotąsias sumas. Taip apskaičiuotos sumos laikomos paramos gavėjams sumokėta viešąja parama ir, taikant Reglamentą (ES) Nr. 1303/2013, tinkamomis finansuoti išlaidomis.

Pirmos pastraipos tikslu, laikantis 24 straipsnio, Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius aktus dėl tinkamų veiklos rūšių, fiksuotųjų vieneto įkainių ir fiksuotųjų sumų nustatymo ir didžiausių jų dydžių, kurie gali būti koreguojami laikantis taikytinų visuotinai pripažintų metodų, deramai atsižvelgiant į ankstesniu programavimo laikotarpiu įgytą patirtį.

Finansiniu auditu siekiama tik įsitikinti, kad įvykdytos sąlygos, leidžiančios Komisijai kompensuoti išlaidas, apskaičiuotas taikant fiksuotuosius vieneto įkainius ir fiksuotąsias sumas.

Kai taikomas finansavimas pagal nustatytus fiksuotuosius vieneto įkainius ir fiksuotąsias sumas pagal pirmą pastraipą, valstybė narė veiksmams remti gali taikyti savo apskaitos normas. Taikant šį reglamentą ir Reglamentą (ES) Nr. 1303/2013 tokios apskaitos normos ir gautos sumos netikrinamos audito institucijos ar Komisijos.

2.   Remiantis Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 67 straipsnio 1 dalies d punkto ir 5 dalies d punkto nuostatomis, fiksuotosios normos suma, neviršijanti 40 proc. tinkamų finansuoti tiesioginių personalo išlaidų, gali būti naudojama likusioms tinkamoms finansuoti veiklos išlaidoms padengti, nereikalaujant, kad valstybė narė atliktų skaičiavimą taikytinai normai nustatyti.

3.   Jei subsidijoms ir grąžinamajai subsidijai skirta viešoji parama neviršija 100 000 EUR, galima ne tik taikyti Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 67 straipsnio 5 dalyje nurodytus metodus, bet ir nustatyti Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 67 straipsnio 1 dalies b, c ir d punktuose nurodytus dydžius kiekvienu konkrečiu atveju remiantis biudžeto projektu, kuriam ex ante pritarė vadovaujančioji institucija.

4.   Nedarant poveikio Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 67 straipsnio 4 daliai, subsidijos ir grąžinamosios subsidijos, kurių viešosios paramos dalis neviršija 50 000 EUR, skiriamos kaip fiksuotieji įkainiai ir fiksuotosios normos, remiantis šio straipsnio 1 dalimi arba Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 67 straipsniu, arba fiksuotosios normos sumos, remiantis Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 67 straipsniu, išskyrus veiklai, remiamai pagal valstybės pagalbos schemą. Kai taikomos fiksuotosios normos, joms apskaičiuoti naudojamų kategorijų išlaidos gali būti atlyginamos pagal Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 67 straipsnio 1 dalies a punktą.

15 straipsnis

Finansinės priemonės

Vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 37 straipsniu, į ESF paramos aprėptį patenkančią veiklą ir politikos sritis galima finansuoti naudojant finansines priemones, be kita ko, mikrokreditus ir garantinius fondus.

IV   SKYRIUS

Jaunimo užimtumo iniciatyva

16 straipsnis

Jaunimo užimtumo iniciatyva

JUI remiama kova su jaunimo nedarbu reikalavimus atitinkančiuose Sąjungos regionuose, remiant šio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje nurodytus veiksmus. Ji skirta visiems reikalavimus atitinkančiuose regionuose gyvenantiems jaunesniems nei 25 metų asmenims, kurie nedirba, nestudijuoja ir nesimoko, kurie yra neaktyvūs ar bedarbiai (įskaitant ilgalaikius bedarbius) ir yra užsiregistravę darbo biržoje arba ne. Valstybės narės gali savanoriškai nuspręsti išplėsti tikslinę grupę ir į ją įtraukti jaunesnius nei 30 metų asmenis.

2014–2015 m. JUI tikslais „reikalavimus atitinkantys regionai“ yra NUTS 2 lygio regionai, kuriuose 15–24 m. amžiaus jaunimo nedarbo lygis 2012 m. buvo didesnis nei 25 proc., o valstybėse narėse, kuriose jaunimo nedarbo lygis 2012 m. padidėjo daugiau nei 30 proc., – NUTS 2 lygio regionai, kuriuose jaunimo nedarbo lygis 2012 m. buvo didesnis nei 20 proc.

2016–2020 m. JUI skiriamos lėšos gali būti peržiūrimos ir padidinamos pagal biudžeto procedūrą, laikantis Reglamento (ES) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa 14 straipsnio. Nustatant JUI reikalavimus atitinkančius regionus 2016–2020 m. laikotarpiui, antroje pastraipoje nurodytoje apibrėžtyje nuoroda į 2012 m. duomenis pakeičiama nuorodą į vėliausius turimus metinius duomenis. Papildomų lėšų dalys kiekvienai valstybei narei apskaičiuojamos laikantis tos pačios tvarkos, kaip ir pirminio paskirstymo pagal Reglamento (ES) Nr. 1303/2013/2012 VIII priedą atveju.

Komisijai pritarus valstybės narės gali nuspręsti skirti tam tikrą sumą, neviršijančią 10 proc. lėšų pagal JUI, jaunimui, gyvenančiam subregionuose, kuriuose yra itin didelis jaunimo nedarbas ir kurie nepriklauso galintiems gauti paramą NUTS 2 regionams.

17 straipsnis

Lėšų telkimas pagal temas

Telkiant lėšas pagal temas, kaip nurodyta 4 straipsnyje, neatsižvelgiama į specialų asignavimą JUI.

18 straipsnis

Programavimas

JUI įtraukta į ESF programavimą pagal Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 96 straipsnį. Kai tinkama, valstybės narės nustato JUI programavimo tvarką savo partnerystės sutartyse ir savo veiksmų programose.

Programavimo tvarka gali būti nustatyta vienu ar keliais būdais:

a)

kaip konkreti veiksmų programa;

b)

kaip konkreti veiksmų programos prioritetinė kryptis;

c)

kaip viena ar kelios prioritetinės kryptys.

JUI taip pat taikomi šio reglamento 9 ir 10 straipsniai.

19 straipsnis

Stebėsena ir vertinimas

1.   Be Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 110 straipsnyje nustatyto stebėsenos komiteto funkcijų, bent kartą per metus stebėsenos komitetas nagrinėja, kaip įgyvendinama JUI atsižvelgiant į veiksmų programą ir pažangą siekiant tikslų.

2.   Metinėje įgyvendinimo ataskaitoje ir galutinėje ataskaitoje, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 50 straipsnio 1 ir 2 dalyse, pateikiama papildoma informacija apie JUI įgyvendinimą. Komisija Europos Parlamentui perduoda tų ataskaitų santrauką, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 53 straipsnio 1 dalyje.

Komisija dalyvauja metinėse Europos Parlamento diskusijose dėl tų ataskaitų.

3.   Nuo 2015 m. balandžio mėn. ir vėlesniais metais teikdama metinę įgyvendinimo ataskaitą, nurodytą Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 50 straipsnio 1 ir 2 dalyse, vadovaujančioji institucija Komisijai elektroninėmis priemonėmis perduoda struktūrizuotus duomenis apie kiekvieną prioritetinę kryptį ar jos dalį, kuria remiama JUI. Perduoti rodiklių duomenys turi būti susiję su šio reglamento I ir II prieduose nustatytų rodiklių ir, kai taikoma, konkrečios programos rodiklių reikšmėmis. Jos turi būti susijusios su iš dalies arba visiškai įgyvendintais projektais.

4.   Metinėje įgyvendinimo ataskaitoje, nurodytoje Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 50 straipsnio 4 dalyje, arba, kai taikytina, Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 111 straipsnio 4 dalyje nurodytoje pažangos ataskaitoje ir ne vėliau kaip 2016 m. gegužės 31 d. pateiktinoje metinėje įgyvendinimo ataskaitoje pateikiami pagrindinės vertinimų, nurodytų šio straipsnio 6 dalyje, išvados. Ataskaitose taip pat pateikiama ir įvertinama informacija apie darbo pasiūlymų, kuriuos gavo JUI dalyviai įskaitant nepalankioje padėtyje esančius asmenis, marginalizuotoms bendruomenėms priklausančius asmenis ar asmenis, kurie paliko švietimo sistemą neįgiję kvalifikacijos, kokybę. Ataskaitose taip pat pateikiama ir įvertinama informacija apie jų daromą pažangą tęsiant mokymąsi, randant tvarias ir deramas darbo vietas ar pereinant prie pameistrystės ar kokybiškos stažuotės.

5.   Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 52 straipsnyje nurodytose pažangos ataskaitose pateikiama papildoma informacija apie JUI įgyvendinimą ir jo vertinimas. Komisija Europos Parlamentui perduoda šių ataskaitų santrauką, kaip nurodyta to reglamento 53 straipsnio 2 dalyje ir dalyvauja metinėse Europos Parlamento diskusijose dėl tų ataskaitų.

6.   Bent du kartus per programavimo laikotarpį įvertinamas ESF paramos ir specialaus asignavimo JUI veiksmingumas, efektyvumas ir poveikis ir, be kita ko, Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimas.

Pirmasis vertinimas baigiamas ne vėliau kaip 2015 m. gruodžio 31 d., o antrasis vertinimas – ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d.

20 straipsnis

Informavimo ir komunikacijos priemonės

1.   Paramos gavėjai užtikrina, kad veiksmų dalyviai būtų konkrečiai informuoti apie JUI paramą, teikiamą iš ESF lėšų ir specialaus asignavimo JUI.

2.   Visuose su veiksmo įgyvendinimu susijusiuose dokumentuose, skirtuose visuomenei arba dalyviams, taip pat dalyvavimo arba kituose pažymėjimuose nurodoma, kad veiksmas remtas pagal JUI.

21 straipsnis

Techninė parama

Nustatydamos visos kiekvienai valstybei narei skiriamos techninės paramos lėšų sumos ribą, valstybės narės atsižvelgia į specialų asignavimą JUI.

22 straipsnis

Finansavimas

1.   Komisijos sprendimu, kuriuo priimama veiksmų programa, nustatoma didžiausia visos specialaus asignavimo JUI paramos ir atitinkamos ESF paramos bendroji suma pagal regionų kategorijas kiekvienai prioritetinei krypčiai. Atitinkama ESF parama bent jau atitinka specialaus asignavimo JUI paramą kiekvienai prioritetinei krypčiai.

2.   Remdamasi 1 dalyje nurodytomis sumomis Komisija 1 dalyje nurodytu sprendimu taip pat nustato regionų kategorijų, kurioms skiriama ESF parama kiekvienai prioritetinei krypčiai, santykį.

3.   Kai JUI įgyvendinama pasirinkus konkrečią prioritetinę kryptį, apimančią reikalavimus atitinkančius regionus, priklausančius daugiau nei vienai kategorijai, ESF asignavimui taikoma didžiausia bendro finansavimo norma.

Specialiam asignavimui JUI netaikomas reikalavimas skirti nacionalinį bendrą finansavimą.

1 dalyje nurodytu Komisijos sprendimu nustatyta bendra bendro finansavimo prioritetinei krypčiai norma apskaičiuojama atsižvelgiant į ESF asignavimo bendro finansavimo normą kartu su specialiu asignavimu JUI.

23 straipsnis

Finansų valdymas

Greta to, kas numatyta Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 130 straipsnyje, kai Komisija kompensuoja tarpinio mokėjimo sumas ir išmoka galutinį JUI balansą pagal prioritetines kryptis, ji vienodai paskirsto kompensuojamas sumas iš Sąjungos biudžeto ESF ir specialiam asignavimui JUI. Kai kompensuojamos visos specialaus asignavimo JUI lėšos, Komisija ESF iš Sąjungos biudžeto skiria likusias kompensuojamas sumas.

Komisija paskirsto regionų kategorijoms iš ESF kompensuojamas sumas pagal 22 straipsnio 2 dalyje nustatytą santykį.

V   SKYRIUS

ĮGALIOJIMŲ DELEGAVIMAS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

24 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   14 straipsnio 1 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami nuo 2013 m. gruodžio 21 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 14 straipsnio 1 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.   Pagal 14 straipsnio 1 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad neprieštaraus. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

25 straipsnis

Komitetas pagal SESV 163 straipsnį

1.   Komisijai padeda komitetas (toliau – ESF komitetas), įsteigtas pagal SESV 163 straipsnį.

2.   Komisijos narys, atsakingas už pirmininkavimą ESF komitetui, gali perduoti tą pareigą vyresniajam Komisijos pareigūnui. Sekretoriato paslaugas ESF komitetui teikia Komisija.

3.   Kiekviena valstybė narė paskiria vieną vyriausybės atstovą, vieną darbuotojų organizacijų atstovą, vieną darbdavių organizacijų atstovą ir po vieną kiekvieno nario pakaitinį narį ne ilgesnei kaip septynerių metų kadencijai. Nedalyvaujant vienam iš narių, jo pakaitinis narys automatiškai įgyja teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose.

4.   ESF komitetą sudaro po vieną atstovą iš kiekvienos organizacijos, atstovaujančios darbuotojų organizacijoms ir darbdavių organizacijoms Sąjungos lygiu.

5.   ESF komitetas gali kviesti balsavimo teisės neturinčius Europos investicijų banko ir Europos investicijų fondo atstovus, taip pat balsavimo teisės neturinčius pilietinės visuomenės organizacijų atstovus, jei posėdžio darbotvarkėje numatytas jų dalyvavimas.

6.   ESF komitetas:

a)

konsultuoja dėl su veiksmų programomis ir programavimu susijusių Komisijos sprendimų projektų, jei parama skiriama iš ESF;

b)

konsultuoja dėl numatomo techninės paramos naudojimo, jei parama skiriama iš ESF, ir kitų susijusių klausimų, turinčių įtakos su ESF susijusių Sąjungos lygio strategijų įgyvendinimui;

c)

patvirtina 10 straipsnio 3 dalyje numatyto tarptautinio bendradarbiavimo bendrų sričių sąrašą.

7.   ESF komitetas gali teikti nuomones dėl:

a)

klausimų, susijusių su ESF įnašu įgyvendinant strategiją „Europa 2020“;

b)

ESF svarbių klausimų, susijusių su Reglamentu (ES) Nr. 1303/2013;

c)

klausimų, susijusių su ESF, kuriuos jam perduoda Komisija, išskyrus 6 dalyje nurodytus klausimus.

8.   ESF komiteto nuomonės priimamos absoliučia atiduotų galiojančių balsų dauguma ir perduodamos Europos Parlamentui susipažinti. Komisija ESF komitetą informuoja apie tai, kaip buvo atsižvelgta į jo nuomones.

26 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.   Šis reglamentas neturi įtakos tolesniam paramos, kurią Komisija patvirtino remdamasi Reglamentu (EB) Nr. 1081/2006 arba kitais teisės aktais, kurie taikomi tai paramai 2013 m. gruodžio 31 d. teikimui ar keitimui, įskaitant visos paramos ar jos dalies teikimo nutraukimą. Tas reglamentas ar tokie kiti taikytini teisės aktai toliau taikomi po 2013 m. gruodžio 31 d. tai paramai ar susijusiems projektams iki jų pabaigos.

2.   Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1081/2006 prieš 2014 m. sausio 1 d. pateiktos arba patvirtintos paraiškos dėl paramos gavimo ir toliau galioja.

27 straipsnis

Panaikinimas

Nedarant poveikio šio reglamento 26 straipsnyje išdėstytoms nuostatoms, Reglamentas (EB) Nr. 1081/2006 panaikinamas nuo 2014 m. sausio 1 d.

Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal III priede pateiktą atitikties lentelę.

28 straipsnis

Peržiūra

Europos Parlamentas ir Taryba iki 2020 m. gruodžio 31 d. peržiūri šį reglamentą laikydamiesi SESV 164 straipsnio.

29 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2013 m. gruodžio 17 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

M. SCHULZ

Tarybos vardu

Pirmininkas

R. ŠADŽIUS


(1)  OL C 143, 2012 5 22, p. 82 ir OL C 271, 2013 9 19, p. 101.

(2)  OL C 225, 2012 7 27, p. 127.

(3)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas 2013 m. gruodžio 17 d. (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 320).

(4)  OL C 120, 2013 4 26, p. 1.

(5)  2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1081/2006 dėl Europos socialinio fondo ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1784/1999 (OL L 210, 2006 7 31, p. 12).

(6)  2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 1301/2013 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir dėl konkrečių su investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslu susijusių nuostatų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1080/2006 (Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 289).


I PRIEDAS

Bendrieji produkto ir rezultato rodikliai, taikomi ESF investicijoms

(1)   Bendrieji produkto rodikliai, taikomi dalyviams

Dalyviai (1) – tai tiesioginės naudos iš ESF intervencijų gaunantys asmenys, kurių tapatybė gali būti nustatyta, kurių gali būti prašoma pateikti informaciją apie jų savybes ir su kuriais siejamos konkrečios išlaidos. Kiti asmenys dalyviais nelaikomi. Visi duomenys bus išskirstomi pagal lytį.

Bendrieji dalyviams taikomi produkto rodikliai:

bedarbiai, įskaitant ilgalaikius bedarbius*,

ilgalaikiai bedarbiai*,

neaktyvūs asmenys*,

neaktyvūs nesimokantys asmenys*,

dirbantieji, įskaitant savarankiškai dirbančius asmenis*,

jaunesni negu 25 metų asmenys*,

vyresni negu 54 metų asmenys*,

vyresni negu 54 metų asmenys, kurie yra bedarbiai, įskaitant ilgalaikius bedarbius, arba neaktyvūs nesimokantys asmenys*,

asmenys, turintys pradinį (ISCED 1) arba žemesnį pagrindinį išsilavinimą (ISCED 2)*,

asmenys, turintys vidurinį (ISCED 3) išsilavinimą arba išsilavinimą po vidurinės mokyklos (ISCED 4)*,

asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimą (ISCED 5–8)*,

dalyviai, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuose niekas neturi darbo,

dalyviai, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuose niekas neturi darbo ir kuriuose yra išlaikomų vaikų,

dalyviai, gyvenantys vienišų suaugusių asmenų namų ūkiuose, kuriuose yra išlaikomų vaikų,

migrantai, užsienio kilmės dalyviai, mažumos (įskaitant marginalias bendruomenes, pavyzdžiui, romus)**,

neįgalieji**,

kiti nepalankioje padėtyje esantys asmenys**.

Bendras dalyvių skaičius bus apskaičiuojamas automatiškai, remiantis produkto rodikliais.

Šie duomenys apie ESF remiamuose projektuose pradedančius dalyvauti dalyvius bus pateikti metinėse įgyvendinimo ataskaitose, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 50 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 111 straipsnio 1 dalyje.

benamiai ar patiriantys su būstu susijusią atskirtį*,

dalyviai iš kaimo vietovių* (2).

Duomenys apie dalyvius pagal du pirmiau nurodytus rodiklius bus pateikti metinėse įgyvendinimo ataskaitose, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 50 straipsnio 4 dalyje. Šie duomenys bus renkami remiantis reprezentatyvia dalyvių imtimi pagal kiekvieną investicinį prioritetą. Bus užtikrinamas toks imties patikimumas, kad duomenis būtų galima apibendrinti investicinio prioriteto lygmeniu.

(2)   Subjektams taikomi bendrieji produkto rodikliai yra:

socialinių partnerių ar nevyriausybinių organizacijų visiškai ar iš dalies įgyvendintų projektų skaičius,

projektų, skirtų tvariam moterų dalyvavimui ir pažangai darbo rinkoje, skaičius,

projektų, skirtų viešajam administravimui ar viešosioms paslaugoms nacionaliniu, regioniniu ar vietos lygmenimis, skaičius,

paramą gavusių labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių (įskaitant kooperatines bendroves ir socialinės ekonomikos įmones) skaičius.

Šie duomenys bus teikiami metinėse įgyvendinimo ataskaitose, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 50 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 111 straipsnio 1 dalyje.

(3)   Bendrieji tiesioginiai rezultato rodikliai apie dalyvius yra:

neaktyvūs asmenys, kurie baigę dalyvavimą pradėjo ieškoti darbo*,

dalyviai, kurie baigę dalyvavimą pradėjo mokytis*,

dalyviai, kurie baigę dalyvavimą įgijo kvalifikaciją*,

dalyviai, kurie baigę dalyvavimą pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą*,

nepalankioje padėtyje esantys dalyviai, kurie baigę dalyvavimą pradėjo ieškoti darbo, pradėjo mokytis, įgijo kvalifikaciją, pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą**.

Šie duomenys teikiami metinėse įgyvendinimo ataskaitose, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 44 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 101 straipsnio 1 dalyje. Visi duomenys bus išskirstomi pagal lytį.

(4)   Bendrieji ilgalaikiai rezultato rodikliai apie dalyvius yra:

dalyviai, kurie baigę dalyvavimą šešių mėnesių laikotarpiu pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą*,

dalyviai, kurių padėtis darbo rinkoje pagerėjo šešių mėnesių laikotarpiu baigus dalyvavimą*,

vyresni negu 54 metų dalyviai, kurie baigę dalyvavimą šešių mėnesių laikotarpiu pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą*,

nepalankioje padėtyje esantys dalyviai, kurie baigę dalyvavimą šešių mėnesių laikotarpiu pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą**.

Šie duomenys bus teikiami metinėse įgyvendinimo ataskaitose, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 50 straipsnio 5 dalyje. Šie duomenys bus renkami remiantis reprezentatyvia dalyvių imtimi pagal kiekvieną investicinį prioritetą. Bus užtikrinamas toks imties patikimumas, kad duomenis būtų galima apibendrinti investicinio prioriteto lygmeniu. Visi duomenys bus išskirstomi pagal lytį.


(1)  Vadovaujančiosios institucijos nustato kompiuterizuotų kiekvieno dalyvio duomenų, kaupimo ir saugojimo sistemą, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 125 straipsnio 2 dalies d punkte. Valstybių narių įdiegta duomenų tvarkymo tvarka atitinka 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31), ypač jos 7 ir 8 straipsnių, nuostatas.

Duomenys pateikti pagal rodiklius, pažymėtus *, yra asmens duomenys pagal Direktyvos 95/46/EB 7 straipsnį. Tvarkant tokius duomenis būtina laikytis teisinės prievolės, kuri duomenų valdytojui nustatyta Direktyvos 95/46/EB 7 straipsnio c punkte. Duomenų valdytojo sąvokos apibrėžtį žr. Direktyvos 95/46/EB 2 straipsnyje.

Duomenys pateikti pagal rodiklius, pažymėtus **, yra ypatingi duomenys pagal Direktyvos 95/46/EB 8 straipsnį. Dėl svarbių visuomenės interesų valstybės narės greta Direktyvos 95/46/EB 8 straipsnio 2 dalyje išdėstytų išimčių nacionaliniais įstatymais ar priežiūros institucijų sprendimais (Direktyvos 95/46/EB 8 straipsnio 4 dalis) gali numatyti kitas išimtis, bet turi užtikrinti tinkamas apsaugos priemones.

(2)  Duomenys renkami mažesnių administracinių vienetų lygmeniu (vietos administracinių vienetų 2 lygmeniu) pagal 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo (OL L 154, 2003 6 21, p. 1).


II PRIEDAS

JUI rezultato rodikliai

Šie duomenys bus teikiami metinėse įgyvendinimo ataskaitose, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 50 straipsnio 1 ir 2 dalyse, ir ataskaitoje, kuri turi būt pateikta 2015 m. balandžio mėn., kaip nurodyta šio reglamento 19 straipsnio 3 dalyje. Visi duomenys bus išskirstomi pagal lytį.

(1)   Bendrieji dalyviams taikomi tiesioginiai rezultato rodikliai

Dalyviai (1) – tai tiesioginės naudos iš JUI intervencijos gaunantys asmenys, kurių tapatybė gali būti nustatyta, kurių gali būti prašoma informacijos apie jų savybes ir su kuriais siejamos konkrečios išlaidos.

Taikomi tiesioginiai rezultato rodikliai yra:

Bedarbiai dalyviai, kurie baigė dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje*

Bedarbiai dalyviai, kurie baigę dalyvavimą gavo pasiūlymą dėl darbo, tolesnio mokymosi, gamybinės praktikos ar stažuotės*

Bedarbiai dalyviai, kurie baigę dalyvavimą pradėjo mokytis, įgijo kvalifikaciją arba pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą *

Ilgalaikiai bedarbiai dalyviai, baigė dalyvavimą JUI remiamoje intervencijoje*

Ilgalaikiai bedarbiai dalyviai, kurie baigę dalyvavimą gavo pasiūlymą dėl darbo, tolesnio mokymosi, gamybinės praktikos ar stažuotės*

Ilgalaikiai bedarbiai dalyviai, kurie baigę dalyvavimą pradėjo mokytis, įgijo kvalifikaciją arba pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą*

Nestudijuojantys ir nesimokantys neaktyvūs dalyviai, kurie baigę dalyvavimą JUI remiamoje intervencijoje*

Nestudijuojantys ir nesimokantys neaktyvūs dalyviai, kurie baigę dalyvavimą gavo pasiūlymą dėl darbo, tolesnio mokymosi, gamybinės praktikos ar stažuotės*

Nestudijuojantys ir nesimokantys neaktyvūs dalyviai, kurie baigę dalyvavimą pradėjo mokytis, įgijo kvalifikaciją arba pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą*.

(2)   Bendrieji dalyviams taikomi ilgalaikiai rezultato rodikliai

Taikomi ilgalaikiai rezultato rodikliai yra:

Dalyviai, kurie baigę dalyvavimą šešių mėnesių laikotarpiu tęsia mokymąsi, dalyvauja kvalifikaciją suteikiančiose mokymo programose, atlieka gamybinę praktiką ar stažuotę*.

Dalyviai, kurie baigę dalyvavimą šešių mėnesių laikotarpiu pradėjo dirbti*

Dalyviai, kurie baigę dalyvavimą šešių mėnesių laikotarpiu pradėjo savarankiškai dirbti*.“

Ilgalaikio rezultato rodiklių duomenys bus renkami remiantis reprezentatyvia dalyvių imtimi pagal kiekvieną investicinį prioritetą. Bus užtikrinamas toks imties patikimumas, kad duomenis būtų galima apibendrinti investicinio prioriteto lygmeniu.


(1)  Vadovaujančiosios institucijos nustato kompiuterizuotų kiekvieno dalyvio duomenų, kaupimo ir saugojimo sistemą, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 125 straipsnio 2 dalies d punkte. Valstybių narių įdiegta duomenų tvarkymo tvarka turi atitikti Direktyvos 95/46/EB nuostatas, ypač jos 7 ir 8 straipsnius.

Duomenys pateikti pagal rodiklius, pažymėtus *, yra asmens duomenys pagal Direktyvos 95/46/EB 7 straipsnį. Tvarkant tokius duomenis būtina laikytis teisinės prievolės, kuri duomenų valdytojui nustatyta Direktyvos 95/46/EB 7 straipsnio c punkte. Duomenų valdytojo sąvokos apibrėžtį žr. Direktyvos 95/46/EB 2 straipsnyje.

Duomenys pateikti pagal rodiklius, pažymėtus **, yra ypatingi duomenys pagal Direktyvos 95/46/EB 8 straipsnį. Dėl svarbių visuomenės interesų valstybės narės greta Direktyvos 95/46/EB 8 straipsnio 2 dalyje išdėstytų išimčių nacionaliniais įstatymais ar priežiūros institucijų sprendimais (Direktyvos 95/46/EB 8 straipsnio 4 dalis) gali numatyti kitas išimtis, bet turi užtikrinti tinkamas apsaugos priemones.


III PRIEDAS

Atitikties lentelė

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1081/2006

Šis reglamentas

1 straipsnis

1 straipsnis

2 straipsnis

2 straipsnis

3 straipsnis

3 straipsnis

4 straipsnis

4 straipsnis

 

5 straipsnis

5 straipsnis

6 straipsnis

6 straipsnis

7 straipsnis

 

8 straipsnis

7 straipsnis

9 straipsnis

8 straipsnis

10 straipsnis

9 straipsnis

10 straipsnis

 

11 straipsnis

 

12 straipsnis

11 straipsnis

13 straipsnis

 

14 straipsnis

 

15 straipsnis

 

16–23 straipsniai

 

24 straipsnis

 

25 straipsnis

12 straipsnis

26 straipsnis

13 straipsnis

27 straipsnis

14 straipsnis

28 straipsnis

15 straipsnis

29 straipsnis


Top