Help Print this page 

Document 32013R1303

Title and reference
2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006

OJ L 347, 20.12.2013, p. 320–469 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2013/1303/oj
Languages, formats and link to OJ
BG ES CS DA DE ET EL EN FR GA HR IT LV LT HU MT NL PL PT RO SK SL FI SV
HTML html BG html ES html CS html DA html DE html ET html EL html EN html FR html GA html HR html IT html LV html LT html HU html MT html NL html PL html PT html RO html SK html SL html FI html SV
PDF pdf BG pdf ES pdf CS pdf DA pdf DE pdf ET pdf EL pdf EN pdf FR pdf GA pdf HR pdf IT pdf LV pdf LT pdf HU pdf MT pdf NL pdf PL pdf PT pdf RO pdf SK pdf SL pdf FI pdf SV
Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal
 To see if this document has been published in an e-OJ with legal value, click on the icon above (For OJs published before 1st July 2013, only the paper version has legal value).
Multilingual display
Text

20.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 347/320


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1303/2013

2013 m. gruodžio 17 d.

kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 177 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomones (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomones (2),

atsižvelgdami į Audito Rūmų nuomones (3),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 174 straipsniu nustatyta, kad, norėdama stiprinti savo ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, Sąjunga turi siekti mažinti įvairių regionų išsivystymo lygio skirtumus ir nepalankiausias sąlygas turinčių regionų arba salų atsilikimą, ir kad ypatingą dėmesį reikia skirti kaimo vietovėms, pramonės pereinamojo laikotarpio vietovėms ir didelių ir nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų turinčioms vietovėms. SESV 175 straipsnyje nurodyta, kad Sąjunga šių tikslų turi siekti Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo, Orientavimo skyriaus, Europos socialinio fondo, Europos regioninės plėtros fondo, Europos investicijų banko veiksmais ir kitomis priemonėmis;

(2)

siekiant geriau koordinuoti ir derinti pagal sanglaudos politiką fondų teikiamą paramą, būtent Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), Europos socialinio fondo (ESF), Sanglaudos fondo su kaimo plėtrai skirto fondo, būtent Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), taip pat jūrų bei žuvininkystės sektoriaus fondo, būtent Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF) V antraštinėje dalyje numatytomis priemonėmis, finansuojamomis pagal pasidalijamąjį valdymą, teikiama parama, reikėtų nustatyti visiems šiems fondams (toliau – Europos struktūriniai ir investicijų fondai, ESI fondai) taikomas bendras nuostatas. Be to, šiuo reglamentu nustatomos ERPF, ESF ir Sanglaudos fondui taikomos bendrosios nuostatos, bet jos netaikomos EŽŪFKP ir EJRŽF, taip pat bendrosios nuostatos, taikomos ERPF, ESF, Sanglaudos fondui ir EJRŽF, bet netaikomos EŽŪFKP. Dėl kiekvieno ESI fondo ypatybių reikėtų atskiruose reglamentuose nustatyti konkrečias taisykles, taikomas kiekvienam ESI fondui bei Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui pagal ERPF;

(3)

remdamosi 2010 m. birželio 17 d. Europos Vadovų Tarybos išvadomis, pagal kurias priimta Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija, Sąjunga ir valstybės narės turėtų siekti pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo, kartu skatindamos darnų Sąjungos vystymąsi ir mažindamos regionų skirtumus. ESI fondai turėtų atlikti svarbų vaidmenį siekiant Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos tikslų;

(4)

bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) srityje suderinus ir suvienodinus BŽŪP pirmojo ramsčio (Europos žemės ūkio garantijų fondo – EŽŪGF) ir antrojo ramsčio (EŽŪFKP) valdymo ir kontrolės taisykles jau pasiekta reikšmingos sąveikos. Todėl reikėtų ir toliau išlaikyti tvirtą EŽŪGF ir EŽŪFKP sąsają ir išsaugoti valstybėse narėse jau nustatytas struktūras;

(5)

atokiausiems regionams turėtų būti taikomos specialios priemonės ir skiriamas papildomas finansavimas, kad būtų atsižvelgta į jų struktūrinę socialinę ir ekonominę padėtį ir kartu į trūkumus, susijusius su SESV 349 straipsnyje nurodytais veiksniais;

(6)

labiausiai į šiaurę nutolusiems retai apgyvendintiems regionams turėtų būti taikomos specialios priemonės ir skiriamas papildomas finansavimas, kad būtų kompensuojami dideli gamtiniai arba demografiniai trūkumai, nurodyti 1994 m. Stojimo akto Protokolo Nr. 6 2 straipsnyje;

(7)

siekiant užtikrinti tinkamą ir nuoseklų nuostatų aiškinimą ir prisidėti prie teisinio tikrumo valstybėms narėms ir paramos gavėjams, būtina apibrėžti tam tikrus šiame reglamente vartojamus terminus;

(8)

jeigu pagal šį reglamentą nustatomas terminas, per kurį Komisija turi priimti ar iš dalies pakeisti sprendimą, terminas tokiam sprendimui priimti ar iš dalies pakeisti neturėtų apimti laikotarpio, kuris prasideda tą dieną, kai Komisija nusiunčia savo pastabas valstybei narei, ir tęsiasi tol, kol valstybė narė atsako į tas pastabas;

(9)

šį reglamentą sudaro penkios dalys: Pirmojoje dalyje apibrėžiamas dalykas ir nustatomos apibrėžtys, Antrojoje dalyje – visiems ESI fondams taikomos taisyklės, Trečiojoje dalyje – tik ERPF, ESF ir Sanglaudos fondui (toliau – fondai) taikomos nuostatos, Ketvirtojoje – tik fondams ir EJRŽF taikomos nuostatos, ir Penktojoje – baigiamosios nuostatos. Siekiant užtikrinti nuoseklumą aiškinant skirtingas šio reglamento dalis ir nuoseklumą tarp šio reglamento ir konkretiems fondams skirtų reglamentų, svarbu aiškiai nustatyti santykius tarp jų. Be to, konkretiems fondams taikomos taisyklės gali būti papildančios, tačiau jomis nuo šio reglamento atitinkamų nuostatų galėtų būti nukrypstama tik tuomet, kai toks nukrypimas aiškiai numatytas šiame reglamente;

(10)

pagal SESV 317 straipsnį, taip pat atsižvelgiant į pasidalijamojo valdymo principą, reikėtų nustatyti sąlygas, leidžiančias Komisijai vykdyti savo įsipareigojimus, susijusius su Sąjungos biudžeto vykdymu, ir patikslinti bendradarbiavimo su valstybėmis narėmis įsipareigojimus. Tos sąlygos turėtų suteikti Komisijai galimybę įsitikinti, kad valstybės narės naudojasi ESI fondais teisėtai, tvarkingai ir laikydamosi patikimo finansų valdymo principo, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (4) (toliau – Finansinis reglamentas). Valstybės narės atitinkamu teritoriniu lygmeniu, atsižvelgdamos į savo institucinę, teisinę ir finansinę sistemą, ir jų tam tikslui paskirtos įstaigos turėtų būti atsakingos už programų rengimą ir įgyvendinimą. Tomis sąlygomis taip pat turėtų būti užtikrinama, kad būtų skiriama dėmesio būtinybei užtikrinti atitinkamos Sąjungos intervencinės veiklos papildomumą ir nuoseklumą, laikomasi proporcingumo principo ir atsižvelgiama į bendrą tikslą mažinti administracinę naštą;

(11)

partnerystės sutarties ir kiekvienos programos atveju kiekviena valstybė narė turėtų užmegzti partnerystės ryšius su regionų, vietos, miestų ir kitų kompetentingų valdžios institucijų atstovais, ekonominiais ir socialiniais partneriais, ir kitomis atitinkamomis pilietinei visuomenei atstovaujančiomis įstaigomis, įskaitant aplinkosaugos srities partnerius, nevyriausybines organizacijas ir už socialinės įtraukties, lyčių lygybės ir kovos su diskriminavimu skatinimą atsakingomis įstaigomis, įskaitant, atitinkamais atvejais, tokių institucijų ir įstaigų jungtines organizacijas. Tokia partneryste siekiama užtikrinti daugiapakopio valdymo ir taip pat subsidiarumo ir proporcingumo principų laikymąsi, užtikrinti, kad atsižvelgiama į valstybių narių skirtingų institucinių ir teisinių sistemų ypatybes, taip pat užtikrinti, kad suinteresuotieji subjektai būtų atsakingi už planuojamus intervencinius veiksmus, ir naudotis atitinkamų veikėjų teorine ir praktine patirtimi. Valstybės narės turėtų nustatyti atitinkamus geriausiai atstovaujančius partnerius. Tarp tų partnerių turėtų būti institucijos, organizacijos ir grupės, kurios gali daryti įtaką rengiant ir įgyvendinant programas arba kurioms programų rengimas ir įgyvendinimas galėtų daryti poveikį. Šiuo atveju taip pat turėtų būti įmanoma valstybėms narėms, prireikus, atitinkamais partneriais skirti jungtines organizacijas, t. y. atitinkamų regionų, vietos ir miestų valdžios institucijų ar kitų įstaigų asociacijas, federacijas ar konfederacijas, remiantis taikytina nacionaline teise ir praktika.

Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą, kuriuo nustatomas Europos partnerystės elgesio kodeksas, siekiant paremti valstybes nares ir joms sudaryti geresnes sąlygas organizuoti partnerystę, kad būtų užtikrintas nuoseklus atitinkamų partnerių dalyvavimas rengiant, įgyvendinant, stebint ir vertinant partnerystės sutartis bei programas. Tas priimtas deleguotasis aktas jokiomis aplinkybėmis neturėtų galioti ir būti aiškinamas atgaline data ar juo neturėtų būti remiamasi norint nustatyti pažeidimus, dėl kurių turi būti atliekamos finansinės pataisos. Priimtas deleguotasis aktas neturėtų nurodyti taikymo pradžios datos, ankstesnės nei jo priėmimo data. Priimtu deleguotuoju aktu turėtų būti suteikiama galimybė valstybėms narėms nuspręsti dėl tinkamiausios išsamios partnerystės įgyvendinimo tvarkos, paisant savo institucinės ir teisinės sistemos, taip pat pagal savo nacionalinę ir regioninę kompetenciją, jei pasiekiami šiuo reglamentu nustatyti tikslai;

(12)

ESI fondų veikla ir jų remiami veiksmai turėtų atitikti taikomas Sąjungos ir susijusias nacionalinės teisės nuostatas, kuriomis tiesiogiai arba netiesiogiai įgyvendinamas šis reglamentas ir konkrečiam fondui taikomos taisyklės;

(13)

stengdamasi stiprinti ekonominę, teritorinę ir socialinę sanglaudą, Sąjunga visais ESI fondų paramos įgyvendinimo etapais turėtų siekti naikinti nelygybę, skatinti vyrų ir moterų lygybę ir integruoti lyčių aspektą, taip pat kovoti su diskriminacija dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 2 straipsnyje, SESV 10 straipsnyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnyje, ypač atsižvelgiant į prieinamumą neįgaliesiems, taip pat Pagrindinių teisių chartijos 5 straipsnio 2 dalyje, kurioje numatyta, kad niekas negali būti verčiamas dirbti priverčiamąjį ar privalomąjį darbą;

(14)

ESI fondų tikslų turėtų būti siekiama atsižvelgiant į darnų vystymąsi ir Sąjungos skatinamą siekį išlaikyti, saugoti ir gerinti aplinkos kokybę, kaip nustatyta SESV 11 straipsnyje ir 191 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgiant į principą „teršėjas moka“. Tuo tikslu valstybės narės, taikydamos Komisijos įgyvendinimo aktu, kuriuo atsižvelgiama į proporcingumo principą, patvirtintą metodiką, pagrįstą intervencinės veiklos kategorijomis, prioritetinėmis sritimis ar priemonėmis, turėtų teikti informaciją apie paramą klimato kaitos tikslams, laikantis siekio skirti bent 20 proc. Sąjungos biudžeto tiems tikslams;

(15)

siekiant prisidėti prie Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos ir prie konkrečių fondų uždavinių pagal Sutartimi pagrįstus jų tikslus, įskaitant ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, ESI fondų parama turėtų būti sutelkta į ribotą bendrų teminių tikslų skaičių. Konkreti kiekvieno ESI fondo taikymo sritis turėtų būti nustatoma konkrečiam fondui taikomose taisyklėse. Ją turėtų būti galima apriboti tik kai kuriais šiuo reglamentu nustatytais teminiais tikslais;

(16)

siekiant didinti paramą iš ESI fondų ir valstybėms narėms ir regionams nustatyti strateginius orientacinius principus norint palengvinti programavimo procesą, reikėtų nustatyti Bendrą strateginę programą (BSP). Pasitelkiant BSP turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos sektorių ir teritoriniu lygmenimis koordinuoti Sąjungos intervencinę veiklą pasitelkus ESI fondus ir pagal kitas susijusias Sąjungos politikos sritis ir priemones vykdomus veiksmus, remiantis Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos uždaviniais ir tikslais ir atsižvelgiant į pagrindines skirtingų teritorijų rūšių teritorines problemas;

(17)

BSP reikėtų nustatyti, kaip ESI fondais turi būti prisidedama prie Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos, integruoto ESI fondų naudojimo skatinimo tvarkos, ESI fondų koordinavimo su kitomis susijusiomis Sąjungos politikos sritimis ir priemonėmis tvarkos, horizontaliųjų principų, ir ESI fondų įgyvendinimo bendrųjų politikos tikslų, pagrindinių teritorinių uždavinių sprendimo tvarkos ir ESI fondų bendradarbiavimo veiklos prioritetinių sričių;

(18)

valstybės narės ir regionai vis dažniau susiduria su problemomis, susijusiomis su globalizacijos poveikiu, susirūpinimą keliančiais aplinkos ir energetikos klausimais, gyventojų senėjimu ir demografiniais pokyčiais, technologiniais pokyčiais ir inovacijų poreikiu bei socialine nelygybe. Dėl tokių problemų sudėtingumo ir tarpusavio sąsajos reikėtų integruoti kelių sektorių ir įvairių lygmenų ESI fondų remiamus sprendimus. Šiomis aplinkybėmis ir siekiant padidinti politikos priemonių veiksmingumą ir efektyvumą turėtų būti galima ESI fondus sujungti į integruotus paketus, kurie būtų pritaikyti konkretiems teritoriniams poreikiams;

(19)

tikėtina, kad dėl mažėjančio dirbančių gyventojų skaičiaus ir didėjančios į pensiją išėjusių asmenų dalies bendrame gyventojų skaičiuje, taip pat problemų, susijusių su gyventojų sklaida, ir toliau kils sunkumų, inter alia, valstybių narių švietimo ir socialinės paramos sistemose, o dėl šios priežasties – ir Sąjungos ekonomikos konkurencingumui. Prisitaikymas prie tokių demografinių pokyčių yra viena iš pagrindinių problemų, su kuriomis ateityje susidurs valstybės narės ir regionai, todėl regionai, kuriems demografinis pokytis turi itin didelio poveikio, šiam klausimui turėtų skirti ypač didelį dėmesį;

(20)

remdamasi BSP kiekviena valstybė narė, bendradarbiaudama su savo partneriais ir palaikydama dialogą su Komisija, turėtų parengti partnerystės sutartį. Partnerystės sutartimi BSP nustatyti elementai turėtų būti patikslinti atsižvelgiant į nacionalines sąlygas ir nustatyti tvirti įsipareigojimai planuojant ESI fondų veiklą siekti Sąjungos tikslų. Partnerystės sutartyje reikėtų nustatyti tvarką, kuria užtikrinamas derėjimas su Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija ir su konkrečių fondų uždaviniais pagal jiems Sutartimi nustatytus tikslus, veiksmingo ir efektyvaus ESI fondų įgyvendinimo užtikrinimo tvarką ir partnerystės principo ir integruoto požiūrio į teritorinį vystymąsi taikymo tvarką; Reikėtų atskirti pagrindinius partnerystės sutarties, dėl kurio sprendimą turi priimti Komisija, elementus nuo kitų elementų, dėl kurių Komisijos sprendimas nereikalingas ir kuriuos iš dalies keisti gali valstybė narė. Būtina numatyti specialią partnerystės sutarties ir programų pateikimo ir tvirtinimo tvarką, jei vieno ar daugiau konkrečiam fondui taikomų reglamentų įsigaliojimas būtų atidėtas arba būtų numatoma, kad įsigaliojimas bus atidėtas. Taigi turėtų būti numatytos nuostatos, pagal kurias būtų leidžiama pateikti ir patvirtinti partnerystės sutartį net ir tuo atveju, jei trūktų tam tikrų su ESI fondu (-ais) susijusių elementų, kuriems atidėjimas turėjo poveikio, ir vėliau, įsigaliojus konkrečiam fondui (-ams) taikomam (-iems) reglamentui (-ams), kurio (-ių) įsigaliojimas buvo atidėtas, pateikti peržiūrėtą partnerystės sutartį. Kadangi ESI fondų lėšomis bendrai finansuojamos programos, kurioms toks atidėjimas turi poveikio, šiuo atveju turėtų būti pateiktos ir patvirtintos tik po to, kai įsigalioja atitinkamam konkrečiam fondui taikomas reglamentas, turėtų būti nustatytas ir atitinkamas programų, kurioms buvo daromas poveikis, pateikimo terminas;

(21)

valstybės narės turėtų sutelkti paramą, kad užtikrintų svarų indėlį siekiant Sąjungos tikslų, atsižvelgdamos į savo konkrečius nacionalinius ir regioninius vystymosi poreikius. Siekiant užtikrinti, kad būtų sudarytos veiksmingam ir efektyviam Sąjungos paramos panaudojimui reikalingos esminės sąlygos, reikėtų nustatyti ex ante sąlygas, taip pat glaustą ir išsamų objektyvių jų vertinimo kriterijų rinkinį. Šiuo tikslu ex ante sąlyga turėtų būti taikoma atitinkamos programos prioritetui tik tuo atveju, jei ji turi tiesioginę bei tikrą sąsają su efektyviu ir veiksmingu investicinio prioriteto arba Sąjungos prioriteto konkretaus tikslo įgyvendinimu bei daro jam tiesioginį poveikį, atsižvelgiant į tai, kad ne kiekvienas konkretus tikslas būtinai yra susijęs su ex ante sąlyga, nustatyta konkrečiam fondui taikomose taisyklėse. Atliekant vertinimą, ar ex ante sąlyga taikytina, prireikus turėtų būti atsižvelgiama į proporcingumo skiriamos paramos lygiui principą. Valstybė narė, rengdama programas ir, atitinkamais atvejais, partnerystės sutartį, turėtų įvertinti, ar taikytinos ex ante sąlygos įvykdytos. Komisija turėtų patikrinti valstybės narės pateiktos informacijos nuoseklumą ir adekvatumą. Neįvykdžius taikytinos ex ante sąlygos iki nustatyto termino, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai sustabdyti tarpinius mokėjimus atitinkamiems programos prioritetams, laikantis tiksliai apibrėžtų sąlygų;

(22)

Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, 2019 m. turėtų atlikti veiklos rezultatų peržiūrą, grindžiamą veiklos rezultatų planu. Reikėtų nustatyti kiekvienos programos veiklos rezultatų planą, kad per 2014-2020 m. programavimo laikotarpį (toliau – programavimo laikotarpis) būtų galima stebėti pažangą įgyvendinant kiekvienam prioritetui nustatytus tikslus ir uždavinius. Siekiant užtikrinti, kad Sąjungos biudžetas nebūtų naudojamas išlaidžiai arba neveiksmingai, jeigu yra įrodymų, kad didelės dalies veiklos rezultatų plane nustatytų orientyrų, susijusių tik su finansiniais rodikliais, produkto rodikliais ir pagrindiniais įgyvendinimo etapais, pagal prioritetą pasiekti nepavyko dėl aiškiai nustatytų įgyvendinimo trūkumų, apie kuriuos Komisija anksčiau pranešė, o valstybė narė nesiėmė būtinų taisomųjų veiksmų, Komisija turėtų galėti sustabdyti mokėjimus programai arba programavimo laikotarpio pabaigoje pritaikyti finansines pataisas. Taikant finansines pataisas reikėtų, deramai laikantis proporcingumo principo, atsižvelgti į lėšų panaudojimo lygį ir išorės veiksnius, dėl kurių nepavyko pasiekti tikslų. Nereikėtų taikyti finansinių pataisų, jei tikslų nepavyko pasiekti dėl socialinių, ekonominių ar su aplinka susijusių veiksnių poveikio, esminių ekonomikos ar aplinkos sąlygų valstybėse narėse pasikeitimų arba dėl force majeure priežasčių, darančių didelį poveikį atitinkamų prioritetų įgyvendinimui. Į rezultato rodiklius nereikėtų atsižvelgti sustabdymo arba finansinių pataisų tikslais;

(23)

siekiant sudaryti palankesnes sąlygas daugiau dėmesio skirti veiklos rezultatams ir Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos tikslų įgyvendinimui, reikėtų sukurti kiekvienos valstybės narės veiklos lėšų rezervą, kurį sudarytų 6 proc. bendro asignavimo investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslui, taip pat EŽŪFKP ir priemonių, finansuojamų pagal padalijamąjį valdymą pagal būsimą Sąjungos teisės aktą, kuriuo nustatomos finansinės paramos jūrų reikalų ir žuvininkystės politikai sąlygos 2014-2020 m. programavimo laikotarpiu (EJRŽF reglamentas). Programos pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą yra įvairialypės ir įgyvendinamos daugiašaliu pagrindu, todėl veiklos lėšų rezervas joms neturėtų būti kuriamas. Apskaičiuojant veiklos lėšų rezervą neatsižvelgiama į lėšas Jaunimo užimtumo iniciatyvai (JUI), kaip nustatyta veiksmų programoje vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1304/2013 (5) (ESF reglamentas), Komisijos iniciatyva teikiamai techninei paramai, iš BŽŪP pirmo ramsčio EŽŪFKP perkeltas lėšas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1307/2013 (6), EŽŪFKP 2013 ir 2014 m. kalendoriniais metais perkeltas lėšas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 (7) nuostatas dėl 2013 m. tiesioginių išmokų savanoriško patikslinimo ir dėl lėšų perkėlimo EŽŪFKP, Europos infrastruktūros tinklų priemonei iš Sanglaudos fondo perkeltas lėšas, Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondui, kaip nustatyta būsimajame Sąjungos teisės akte, perkeltas lėšas; taip pat inovatyvius tvarios miestų plėtros veiksmus;

(24)

reikalingas glaudesnis sanglaudos politikos ir Sąjungos ekonomikos valdymo ryšys, kad būtų užtikrinta, kad ESI fondų išlaidų veiksmingumas būtų pagrįstas patikima ekonomikos politika ir kad prireikus ESI fondų paramą būtų galima perskirstyti valstybės narės ekonominėms problemoms spręsti. Pagal pirmą priemonių, ESI fondų veiksmingumą susiejančių su patikimu ekonomikos valdymu, dalį Komisija turėtų galėti paprašyti iš dalies pakeisti partnerystės sutartį ir programas, kad galėtų remti atitinkamų Tarybos rekomendacijų įgyvendinimą arba kuo labiau padidinti ESI fondų poveikį finansinę paramą gaunančių valstybių narių ekonomikos augimui ir konkurencingumui. Programavimas turėtų būti keičiamas tik tais atvejais, kai tai iš tiesų padarytų tiesioginį poveikį atitinkamose Tarybos rekomendacijose nustatytų problemų sprendimui pagal ekonomikos valdymo mechanizmus siekiant išvengti dažno programavimo keitimo, nes taip kenkiama fondų valdymo nuspėjamumui. Pagal antrą priemonių, ESI fondų veiksmingumą susiejančių su patikimu ekonomikos valdymu, dalį tais atvejais, kai valstybė narė nesiima efektyvių ekonomikos valdymo veiksmų, Komisija turėtų pateikti pasiūlymą Tarybai sustabdyti visus tos valstybės narės programoms numatytus įsipareigojimus ar mokėjimus arba jų dalį. Būtina nustatyti skirtingas įsipareigojimų vykdymo ir mokėjimų sustabdymo procedūras. Nepaisant to, abiem atvejais Komisija, pateikdama pasiūlymą dėl sustabdymo, turėtų atsižvelgti į visą atitinkamą informaciją ir tinkamai atsižvelgti į visus elementus, susijusius su nuomonėmis, pareikštomis vykstant struktūriniam dialogui su Europos Parlamentu.

Sustabdymo apimtis ir lygis turėtų būti proporcingi ir veiksmingi bei juos priimant valstybėms narėms turėtų būti taikomas vienodas požiūris. Be to, taikant sustabdymą turėtų būti atsižvelgiama į atitinkamos valstybės narės ekonomines ir socialines aplinkybes bei į galimą bendrą poveikį valstybės narės ekonomikai atlikus įvairius perviršinio deficito procedūros ir perviršinio disbalanso procedūros veiksmus;

(25)

Pagal prie ES sutarties ir SESV pridėtą Protokolą Nr. 15 dėl tam tikrų su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste susijusių nuostatų, tam tikros nuostatos dėl perviršinio deficito ir susijusių procedūrų netaikomos Jungtinei Karalystei. Todėl nuostatos dėl visų ar dalies mokėjimų ir įsipareigojimų sustabdymo Jungtinei Karalystei yra netaikomos;

(26)

Dėl ypatingai didelės bendro finansavimo principo svarbos ESI fondų įgyvendinimui siekiant užtikrinti atsakomybę už vietos politiką, atsižvelgiant į proporcingą sustabdymo taikymą, visus sprendimus dėl sustabdymo pagal antrą priemonių, ESI fondų veiksmingumą susiejančių su patikimu ekonomikos valdymu, dalį reikėtų priimti atsižvelgiant į konkrečius atitinkamai valstybei narei taikytinus reikalavimus siekiant teikti bendrą finansavimą programoms, finansuojamoms ESI fondų lėšomis. Sustabdymas turėtų būti panaikintas ir atitinkama valstybė narė vėl turėtų galėti naudotis lėšomis, kai tik ji imasi reikiamų veiksmų;

(27)

ESI fondų paramą reikėtų įgyvendinti pasitelkiant programas, apimančias programavimo laikotarpį pagal partnerystės sutartį. Programas turėtų rengti valstybės narės, remdamosi procedūromis, kurios yra skaidrios, paisydamos savo institucinės ir teisinės sistemos. Valstybės narės ir Komisija turėtų bendradarbiauti, kad užtikrintų ESI fondų programavimo sąlygų koordinavimą ir nuoseklumą. Kadangi programų turinys glaudžiai susijęs su partnerystės sutarties turiniu, programas reikėtų pateikti per tris mėnesius nuo partnerystės sutarties pateikimo. Programoms pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą pateikti turėtų būti numatytas galutinis devynių mėnesių terminas nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos, siekiant atsižvelgti į tai, kad tos programos įgyvendinamos daugiašaliu pagrindu. Visų pirma, reikėtų atskirti pagrindinius partnerystės sutarties ir programų, dėl kurių sprendimą turėtų priimti Komisija, elementus nuo kitų elementų, dėl kurių Komisijos sprendimas nereikalingas ir kuriuos iš dalies keisti gali valstybės narės. Programuojant turėtų būti užtikrintas derėjimas su BSP ir partnerystės sutartimi, ESI fondų veiksmų koordinavimas ir koordinavimas su kitomis taikomomis finansavimo priemonėmis bei, prireikus, EIB veiksmais;

(28)

siekiant užtikrinti programų, remiamų iš įvairių ESI fondų, nuoseklumą, visų pirma siekiant užtikrinti, kad būtų prisidedama prie Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos, būtina nustatyti bendrus būtiniausius reikalavimus dėl programų turinio, kuriuos gali papildyti konkrečiam fondui taikomos taisyklės, kad būtų atsižvelgta į kiekvieno ESI fondo konkretų pobūdį;

(29)

būtina nustatyti aiškias Komisijos taikomas programų vertinimo, priėmimo ir pakeitimo procedūras. Siekiant užtikrinti partnerystės sutarties ir programų nuoseklumą, reikėtų nurodyti, kad programos, išskyrus programas pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą, negali būti patvirtintos tol, kol Komisija nepriima sprendimo, kuriuo patvirtinama partnerystės sutartis. Norint sumažinti valstybėms narėms tenkančią administracinę naštą, Komisijai patvirtinus tam tikrų programos dalių pakeitimą, atitinkamos partnerystės sutarties dalys turėtų būti pakeistos automatiškai. Be to, reikėtų užtikrinti ir skubų JUI skirtų lėšų panaudojimą nustatant specialias ESF reglamente nurodytų JUI skirtų veiksmų programų pateikimo ir patvirtinimo procedūros taisykles;

(30)

siekiant optimizuoti mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje vykdomų investicijų, kurios visiškai arba iš dalies finansuojamos iš Sąjungos bendrojo biudžeto, pridėtinę vertę, visų pirma reikėtų siekti ESI fondų ir programos „Horizontas 2020“ veikimo sąveikos, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1291/2013 (8), atsižvelgiant į skirtingus jų tikslus. Pagrindiniai tos sąveikos užtikrinimo būdai turėtų būti fiksuoto tinkamų finansuoti programos „Horizontas 2020“ išlaidų dydžio pripažinimas panašaus veiksmo ir paramos gavėjo atveju ir galimybė, įgyvendinant tą patį veiksmą, derinti pagal skirtingas Sąjungos priemones teikiamą finansavimą, įskaitant ESI fondus ir programą „Horizontas 2020“, išvengiant dvigubo finansavimo. Siekiant stiprinti nacionalinių ir regioninių subjektų mokslinių tyrimų ir inovacijų gebėjimus ir norint pasiekti tikslą laipsniškai plėtoti kompetenciją („kompetencijos laiptai“) mažiau išsivysčiusiuose regionuose bei prastesnių rezultatų mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų (MTTPI) srityse pasiekiančiose valstybėse narėse ir regionuose, reikėtų užtikrinti glaudžią ESI fondų ir programos „Horizontas 2020“ sąveiką visose atitinkamose programos prioritetinėse srityse;

(31)

prie SESV ekonominės ir socialinės sanglaudos tikslų pridėta ir teritorinė sanglauda, todėl reikia atkreipti dėmesį į miestų, funkcinių geografinių ir subregioninių vietovių, kurios susiduria su specifinėmis geografinėmis arba demografinėmis problemomis, vaidmenį. Šiuo tikslu ir siekiant geriau sutelkti vietos lygmens galimybes, reikia stiprinti bendruomenės inicijuotą vietos plėtrą ir sudaryti jai palankesnes sąlygas, nustatant visiems atitinkamiems ESI fondams bendras taisykles ir užtikrinant glaudų koordinavimą. Bendruomenės inicijuotos vietos plėtros proceso metu reikėtų atsižvelgti į vietos poreikius ir galimybes, taip pat susijusias socialines ir kultūrines ypatybes. Labai svarbu, kad kurti ir įgyvendinti bendruomenės inicijuotos vietos plėtros strategijas būtų patikėta vietos veiklos grupėms, atstovaujančioms bendruomenės interesams. Išsamią teritorijų ir gyventojų, kuriems taikomos bendruomenės inicijuotos vietos plėtros strategijos, apibrėžimo tvarką reikėtų numatyti atitinkamose programose pagal konkrečiam fondui taikomas taisykles;

(32)

siekiant sudaryti palankesnes sąlygas realiai integruoti bendruomenės inicijuotos vietos plėtros veiklą į programavimo procesą, tokia veikla gali būti priskiriama vienam teminiam tikslui – arba skatinti socialinę įtrauktį ir kovoti su skurdu, arba skatinti užimtumą ir remti darbo jėgos judumą, nepaisant to, kad veiksmais, finansuojamais kaip bendruomenės inicijuotos vietos plėtros dalis, galėtų būti prisidedama siekiant visų kitų teminių tikslų;

(33)

kai miestų arba teritorinio vystymosi strategijoje reikalaujama laikytis integruoto požiūrio, nes investicijos skiriamos pagal daugiau negu vieną vienos arba daugiau veiksmų programų prioritetinę kryptį, fondų remiamą veiklą, kuriai gali būti papildomai skiriamas EŽŪFKP ar EJRŽF finansavimas, turėtų būti galima vykdyti kaip integruotą teritorinę investiciją pagal veiksmų programą ar programas;

(34)

finansinės priemonės tampa vis svarbesnės, nes jomis stiprinamas ESI fondų poveikis, jomis galima derinti įvairių formų viešąsias ir privačiąsias lėšas, skirtas viešosios politikos tikslams remti, ir dėl atsinaujinančio finansinių lėšų srauto ta parama yra tausesnė ilgesniu laikotarpiu;

(35)

ESI fondų remiamos finansinės priemonės turėtų būti naudojamos konkretiems rinkos poreikiams tenkinti ekonomiškai efektyviu būdu, laikantis programų tikslų, ir tokios priemonės neturėtų išstumti privataus finansavimo. Todėl sprendimas paramos priemones finansuoti naudojant finansines priemones turėtų būti priimamas remiantis ex ante vertinimu, kurį atlikus nustatytas rinkos nepakankamumas arba nepakankamai optimali investavimo aplinka ir apskaičiuotas reikalingas viešųjų investicijų dydis ir apimtis. Šiame reglamente turėtų būti aiškiai apibrėžti esminiai ex ante vertinimo elementai. Atsižvelgiant į išsamų ex ante vertinimo pobūdį, turėtų būti numatyta, kad ex ante vertinimas atliekamas etapais ir kad ex ante vertinimas peržiūrimas ir atnaujinamas įgyvendinimo metu;

(36)

finansinės priemonės turėtų būti rengiamos ir įgyvendinamos taip, kad kuo labiau skatintų dalyvauti privačiojo sektoriaus investuotojus ir finansų įstaigas, tinkamai pasidalijus riziką. Kad finansinės priemonės privačiajam sektoriui būtų pakankamai patrauklios, yra labai svarbu, kad jos būtų lanksčiai rengiamos bei įgyvendinamos. Todėl vadovaujančiosios institucijos turėtų pasirinkti tinkamiausias finansinių priemonių įgyvendinimo formas tikslinių regionų konkretiems poreikiams tenkinti, siekdamos atitinkamos programos tikslų, atsižvelgdamos į ex ante vertinimo rezultatus ir laikydamosi taikomų valstybės pagalbos taisyklių. Tam tikrais atvejais toks lankstumas taip pat turėtų apimti galimybę per tinkamumo finansuoti laikotarpį pakartotinai panaudoti dalį grąžintų lėšų, siekiant pirmumo tvarka atlyginti privačiojo sektoriaus investuotojams arba viešojo sektoriaus investuotojams, kurie veikia pagal rinkos ekonomikos investavimo principą. Atlyginant pirmumo tvarka turėtų būti atsižvelgiama į rinkos standartus ir užtikrinama, kad visa valstybės pagalba atitiktų taikomą Sąjungos ir nacionalinę teisę ir būtų ribojama iki mažiausios būtinos sumos siekiant kompensuoti privačiojo kapitalo trūkumą, atsižvelgiant į rinkos nepakankamumą arba nepakankamai optimalią investavimo aplinką;

(37)

siekiant atsižvelgti į tai, kad gali prireikti grąžinti pagal finansines priemones teikiamą paramą, ir norint užtikrinti suderinamumą su rinkos praktika, galutiniams naudos gavėjams investicijų į nuosavą kapitalą ir kvazinuosavą kapitalą, paskolų, garantijų arba kitų rizikos pasidalijimo priemonių forma teikiama ESI fondų parama turėtų galėti apimti visas galutinių naudos gavėjų įvykdytas investicijas, neatskiriant su PVM susijusių išlaidų. Atitinkamai tik tais atvejais, kai finansinės priemonės derinamos su subsidijomis, būdas, kaip atsižvelgiama į PVM galutinio naudos gavėjo lygmeniu, turėtų būti svarbus nustatant, ar su subsidija susijusios išlaidos tinkamos finansuoti;

(38)

tais atvejais, kai iš tam tikrų investicijos dalių negaunama tiesioginės finansinės grąžos, galėtų būti pagrįsta finansines priemones derinti su parama subsidijomis tokiu mastu, kiek leidžiama pagal taikomas valstybės pagalbos taisykles, siekiant, kad projektai būtų ekonominiu požiūriu tvarūs. Reikėtų nustatyti konkrečias sąlygas, kad tokiais atvejais būtų užkirstas kelias dvigubam finansavimui;

(39)

siekiant užtikrinti, kad finansinėms priemonėms dėl MVĮ skirtos lėšos pasiektų veiksmingą ir efektyvią naujo MVĮ skolų finansavimo kritinę masę, tas lėšas turėtų būti galima naudoti visoje atitinkamos valstybės teritorijoje neatsižvelgiant į regionų kategorijas. Vis dėlto taip pat turėtų būti įmanoma valstybės narės ir EIB derybose dėl finansavimo susitarimo numatyti proporcingos dalies grąžinimą tos pačios valstybės narės regionui arba regionų grupei pagal atskirai kiekvienam ERPF ir EŽŪFKP finansiniam įnašui nustatytą bendrą specialią nacionalinę programą;

(40)

valstybių narių įnašus dėl bendrų neribotų garantijų ir pakeitimo vertybiniais popieriais finansinių priemonių, skirtų MVĮ, reikėtų paskirstyti 2014, 2015 ir 2016 m., o sumų, kurias EIB turi mokėti valstybės narės, mokėjimo grafiką reikėtų atitinkamai nustatyti finansavimo susitarime, laikantis vyraujančios bankų praktikos ir siekiant paskirstyti poveikį mokėjimų asignavimams kiekvienais atskirais metais;

(41)

pakeitimo vertybiniais popieriais atveju užbaigiant programą reikėtų užtikrinti, kad bent suma, kuri atitinka Sąjungos įnašą, būtų panaudota tikslui remti MVĮ, laikantis su finansinėmis priemonėmis susijusių principų, nustatytų Finansiniame reglamente;

(42)

vadovaujančiosios institucijos turėtų galėti lanksčiai programų lėšomis papildyti Sąjungos lygmeniu nustatytas finansines priemones, kurias tiesiogiai ar netiesiogiai valdo Komisija, arba nacionaliniu, regioniniu, tarptautiniu ar tarpvalstybiniu lygmeniu nustatytas priemones, kurias valdo vadovaujančioji institucija arba kurios yra valdomos jos atsakomybe. Vadovaujančiosios institucijos taip pat turėtų turėti galimybę tiesiogiai įgyvendinti finansines priemones per esamus arba naujai sukurtus fondus arba fondų fondus;

(43)

siekiant užtikrinti proporcingos kontrolės tvarką ir finansinių priemonių pridėtinę vertę, numatytų galutinių naudos gavėjų nereikėtų atgrasinti esančia pernelyg didele administracine našta. Už programų auditą atsakingi subjektai visų pirma turėtų atlikti auditą vadovaujančiųjų institucijų ir finansines priemones, įskaitant fondų fondus, įgyvendinančių subjektų lygmeniu. Vis dėlto gali susiklostyti tam tikros aplinkybės, kai vadovaujančiųjų institucijų arba finansines priemones įgyvendinančių subjektų lygmeniu nėra dokumentų, reikalingų norint atlikti tokį auditą, arba tokiuose dokumentuose nepateikiami teisingi ir tikslūs duomenys apie suteiktą paramą. Tokiais konkrečiais atvejais reikia nustatyti tam tikras nuostatas, kuriomis remiantis būtų galima atlikti auditą taip pat ir galutinių naudos gavėjų lygmeniu;

(44)

iš ESI fondų finansinėms priemonėms bet kuriuo metu išmokėtų lėšų suma turėtų atitikti sumą, kuri yra būtina suplanuotoms investicijoms įgyvendinti ir galutiniams naudos gavėjams skirtiems mokėjimams atlikti, įskaitant valdymo išlaidas ir mokesčius. Taigi, tarpinio mokėjimo paraiškos turėtų būti įgyvendinamos laipsniškai. Kaip tarpinis mokėjimas mokamai sumai turėtų būti taikoma didžiausia 25 proc. visos finansinei priemonei pagal atitinkamą finansavimo susitarimą skirtos programos įnašų sumos viršutinė riba, o tolesni tarpiniai mokėjimai turėtų priklausyti nuo faktinių sumų, įtrauktų į ankstesnes paraiškas ir panaudotų kaip tinkamos finansuoti išlaidos, mažiausios procentinės dalies;

(45)

reikia nustatyti konkrečias taisykles dėl to, kokios sumos pripažįstamos tinkamomis finansuoti išlaidomis užbaigiant programą, siekiant užtikrinti, kad iš ESI fondų finansinėms priemonėms sumokėtos sumos, įskaitant sumas valdymo išlaidoms ir mokesčiams padengti, būtų veiksmingai panaudotos investicijoms į galutinius naudos gavėjus. Šios taisyklės turėtų būti pakankamai lanksčios, kad būtų galima remti numatytoms įmonėms skirtas nuosavu kapitalu grindžiamas priemones, taigi, turėtų būti atsižvelgiama į tam tikrus įmonėms skirtų nuosavu kapitalu grindžiamų priemonių ypatumus, pavyzdžiui, rinkos praktiką, susijusią su tolesnio finansavimo teikimu rizikos kapitalo fondų srityje. Laikantis šiame reglamente nustatytų sąlygų, numatytoms įmonėms turėtų būti sudaryta galimybė pasibaigus tinkamumo finansuoti laikotarpiui toliau gauti paramą, skirtą iš ESI fondų tokioms priemonėms;

(46)

taip pat reikia nustatyti konkrečias taisykles dėl lėšų, priskiriamų prie ESI fondų paramos, pakartotinio naudojimo iki tinkamumo finansuoti laikotarpio pabaigos ir nustatyti kitas taisykles dėl lėšų naudojimo pasibaigus tinkamumo finansuoti laikotarpiui;

(47)

per ESI fondus teikiama parama paprastai neturėtų būti naudojama jau fiziškai užbaigtoms investicijoms arba investicijoms, kurios sprendimo dėl investicijų priėmimo dieną jau visiškai įgyvendintos, finansuoti. Vis dėlto investicijų į infrastruktūrą, kurių tikslas yra remti miestų plėtrą ar miestų atgaivinimą, arba panašių investicijų į infrastruktūrą, kuriomis siekiama įvairinti ne žemės ūkio veiklą kaimo vietovėse, atveju tam tikra paramos suma galėtų būti reikalinga siekiant reorganizuoti skolų portfelį, siejamą su infrastruktūra, kuri yra naujos investicijos dalis. Tokiais atvejais turėtų būti galima naudoti ESI fondų paramą skolų portfeliui reorganizuoti, neviršijant 20 proc. visos investicijai skiriamos finansinės priemonės paramos pagal programą sumos;

(48)

valstybės narės turėtų vykdyti programų stebėseną, kad galėtų tikrinti, kaip jos įgyvendinamos ir kokia pažanga padaryta siekiant programos tikslų. Todėl valstybė narė, pagal savo institucinę, teisinę ir finansinę sistemą, turėtų įsteigti ESI fondų stebėsenos komitetus, nustatyti jų sudėtį ir funkcijas. Atsižvelgiant į specifinį Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui skirtų programų pobūdį, tų programų stebėsenos komitetams turėtų būti nustatytos specialios taisyklės. Siekiant palengvinti ESI fondų koordinavimą, būtų galima sudaryti jungtinius stebėsenos komitetus. Siekiant užtikrinti veiksmingumą, stebėsenos komitetas turėtų turėti galimybę vadovaujančiosioms institucijoms teikti pastabas dėl programos įgyvendinimo ir vertinimo, įskaitant veiksmus, susijusius su paramos gavėjams tenkančios administracinės naštos mažinimu, ir turėtų vykdyti veiksmų, kurių imamasi pagal jo pastabas, stebėseną;

(49)

norint visais lygmenimis supaprastinti valdymo tvarką, reikia suderinti ESI fondų stebėsenos ir ataskaitų teikimo tvarką. Svarbu užtikrinti, kad ataskaitų teikimo reikalavimai būtų proporcingi, tačiau taip pat būtų teikiama išsami informacija apie pažangą, padarytą sprendžiant pagrindinius klausimus, į kuriuos atsižvelgiama per peržiūrą. Todėl ataskaitų teikimo reikalavimai turėtų atitikti informacijos poreikius atitinkamais metais ir būti suderinti su veiklos rezultatų peržiūros laiku;

(50)

siekiant stebėti programų įgyvendinimo pažangą, kasmet turėtų būti rengiamas kiekvienos valstybės narės ir Komisijos peržiūros posėdis. Tačiau, siekiant išvengti nebūtinos administracinės naštos, valstybei narei ir Komisijai turėtų būti sudaryta galimybė susitarti tam tikrais metais (išskyrus 2017 ir 2019 m.) nerengti šio posėdžio;

(51)

kad Komisija galėtų vykdyti Sąjungos tikslų ir konkrečių fondų uždavinių pagal Sutartimi pagrįstus jų tikslus įgyvendinimo pažangos stebėseną, valstybės narės turėtų teikti savo partnerystės sutarčių įgyvendinimo pažangos ataskaitas. Pagal šias ataskaitas Komisija turėtų 2017 ir 2019 m. parengti strateginę pažangos ataskaitą. Kad vyktų reguliarios strateginės politinės diskusijos dėl ESI fondų indėlio siekiant įgyvendinti Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją ir gerinti išlaidų kokybę ir politikos veiksmingumą, įgyvendinant Europos semestrą, Taryba turėtų aptarti strategines ataskaitas. Remdamasi tuo aptarimu, Taryba turėtų galėti prisidėti prie per pavasarį vykstantį Europos Vadovų Tarybos susitikimą atliekamo vertinimo, vertinant visų Sąjungos politikos sričių ir priemonių vaidmenį siekiant užtikrinti tvarų ir darbo vietų kūrimą skatinantį ekonomikos augimą visoje Sąjungoje;

(52)

kad būtų galima gerinti programų struktūros ir įgyvendinimo kokybę ir nustatyti programų poveikį siekiant Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos tikslų ir, kai tinkama, atsižvelgiant į programos apimtį bendrojo vidaus produkto (BVP) ir su nedarbu susijusių tikslų atžvilgiu atitinkamoje programos įgyvendinimo teritorijoje, reikia įvertinti ESI fondų teikiamos pagalbos veiksmingumą, efektyvumą ir poveikį. Reikėtų nustatyti valstybių narių ir Komisijos įsipareigojimus šioje srityje;

(53)

kad būtų galima gerinti kiekvienos programos struktūros kokybę ir patikrinti, ar galima pasiekti jos tikslus ir uždavinius, reikėtų atlikti kiekvienos veiksmų programos ex ante vertinimą;

(54)

vadovaujančioji institucija arba valstybė narė turėtų parengti vertinimo planą. Turėtų būti įmanoma, kad tas vertinimo planas apimtų daugiau nei vieną programą. Programavimo laikotarpiu vadovaujančiosios institucijos turėtų užtikrinti, kad būtų atliekami programos veiksmingumo, efektyvumo ir poveikio vertinimai. Kad būtų galima lengviau priimti sprendimus dėl valdymo, apie vertinimo rezultatus turėtų būti pranešama stebėsenos komitetui ir Komisijai;

(55)

kad būtų galima įvertinti ESI fondų veiksmingumą ir efektyvumą bei jų poveikį bendriems ESI fondų ir Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos tikslams, turėtų būti atliekami ex post vertinimai, atsižvelgiant į toje Sąjungos strategijoje nustatytus tikslus. Komisija turėtų parengti kiekvieno ESI fondo apibendrinamąją ataskaitą, kurioje pateikiamos pagrindinės ex post vertinimų išvados;

(56)

turėtų būti nustatyta, kokių veiksmų galima imtis Komisijos ir valstybių narių iniciatyva, su ESI fondų parama teikiant techninę paramą;

(57)

siekiant užtikrinti veiksmingą Sąjungos lėšų naudojimą ir išvengti perteklinio veiksmų, kuriais gaunama grynųjų pajamų po jų užbaigimo, finansavimo, turėtų būti naudojami įvairūs metodai, kuriuos taikant nustatomos grynosios pajamos iš tokių veiksmų, įskaitant supaprastintą metodą, grindžiamą fiksuotomis normomis, taikomomis sektoriams ar subsektoriams. Fiksuotosios normos turėtų būti grindžiamos Komisijos turimais ankstesniais duomenimis, galimybe susigrąžinti išlaidas ir, jei taikoma, principu „teršėjas moka“. Be to, turėtų būti nuostata dėl fiksuotųjų normų taikymo išplėtimo naujiems sektoriams, naujų subsektorių nustatymo ar sumų būsimiems veiksmams peržiūrėjimo, kai atsiranda naujų duomenų, priimant deleguotąjį aktą. Fiksuotąsias normas galėtų būti itin tinkama naudoti veiksmams informacinių ir ryšių technologijų (IRT), MTTPI bei energijos vartojimo efektyvumo srityse. Be to, siekiant užtikrinti proporcingumo principo taikymą ir atsižvelgti į kitas reguliavimo ir sutartines nuostatas, kurios galėtų būti taikomos, būtina nustatyti tų taisyklių išimtis;

(58)

svarbu užtikrinti, kad būtų laikomasi proporcingo požiūrio ir išvengiama finansavimo poreikių patikrinimo dubliavimosi veiksmų, kuriais gaunama grynųjų pajamų po jų užbaigimo ir kuriems taip pat taikomos valstybės pagalbos taisyklės, atveju, atsižvelgiant į tai, kad tokiomis taisyklėmis taip pat nustatomi paramos, kuri gali būti teikiama, apribojimai. Taigi, de minimis pagalbos, MVĮ skirtos suderinamos valstybės pagalbos, kuriai taikomas pagalbos intensyvumo arba pagalbos sumos apribojimas, arba didelėms įmonėms skirtos suderinamos valstybės pagalbos, kurią teikiant buvo atliktas atskiras finansavimo poreikių patikrinimas laikantis taikomų valstybės pagalbos taisyklių, atvejais neturėtų būti taikomos nuostatos, pagal kurias reikalaujama apskaičiuoti grynąsias pajamas. Vis dėlto, valstybėms narėms turėtų būti palikta galimybė taikyti grynųjų pajamų apskaičiavimo metodus, kai tai numatyta nacionalinėse taisyklėse;

(59)

viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės gali būti veiksmingos veiksmų įgyvendinimo priemonės, užtikrinančios viešosios politikos tikslų įgyvendinimą sutelkiant įvairių formų viešąsias ir privačiąsias lėšas. Kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos naudotis ESI fondais veiksmams, įgyvendinamiems pagal viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių sistemą, remti, šiame reglamente turėtų būti atsižvelgiama į tam tikrus viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėms būdingus ypatumus adaptuojant kai kurias ESI fondus reglamentuojančias bendrąsias nuostatas;

(60)

siekiant visoje Sąjungoje nustatyti vienodą ir objektyvią ESI fondų paramos įgyvendinimo tvarką, turėtų būti nustatytos išlaidų tinkamumo finansuoti laikotarpio pradžios ir pabaigos datos. Kad būtų lengviau vykdyti programas, tikslinga nustatyti, kad išlaidų tinkamumo finansuoti laikotarpis gali prasidėti anksčiau negu 2014 m. sausio 1 d., jei atitinkama valstybė narė programą pateikia iki tos dienos. Atsižvelgiant į skubų poreikį mobilizuoti JUI skirtas lėšas siekiant paremti jos neatidėliotiną įgyvendinimą, išskirtiniu atveju išlaidų pagal tą iniciatyvą tinkamumo finansuoti laikotarpis turėtų prasidėti 2013 m. rugsėjo 1 d. Siekiant užtikrinti veiksmingą ESI fondų paramos naudojimą ir mažinti riziką Sąjungos biudžetui, reikia nustatyti apribojimus dėl paramos pabaigtiems veiksmams;

(61)

vadovaujantis subsidiarumo principu ir laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1301/2013 (9), ESF reglamente, Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1300/2013 (10), Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1299/2013 (11), Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1305/2013 (12) ir EJRŽF reglamente numatytų išimčių, valstybės narės turėtų patvirtinti nacionalines išlaidų tinkamumo finansuoti taisykles;

(62)

siekiant supaprastinti ESI fondų paramos naudojimą ir mažinti klaidų riziką, numatant diferencijavimo galimybes, kai reikia atsižvelgti į politikos ypatumus, tikslinga apibrėžti paramos formas, suderintas subsidijų ir grąžinamosios subsidijos apmokėjimo ir finansavimo pagal fiksuotąsias normas sąlygas, specialias subsidijų ir grąžinamosios subsidijos tinkamumo finansuoti taisykles ir specialias veiksmų tinkamumo finansuoti pagal jų įgyvendinimo vietą sąlygas.

(63)

siekiant atsakingiems subjektams numatyti galimybę pasirinkti tinkamiausią paramos formą, kuri atitiktų nustatytus poreikius, turėtų būti galima paramą iš ESI fondų teikti subsidijomis, apdovanojimais, grąžinamoji subsidija ir finansinėmis priemonėmis arba šių priemonių deriniu;

(64)

siekiant užtikrinti ESI fondų intervencinės veiklos veiksmingumą, nešališkumą ir tvarų poveikį, reikėtų numatyti nuostatas, kurios garantuotų, kad investicijos į verslą ir infrastruktūrą būtų ilgalaikės ir neleistų naudojantis ESI fondų parama įgyti nederamo pranašumo. Patirtis rodo, kad tinkamas taikytinas minimalus laikotarpis – penkeri metai, išskyrus tuos atvejus, kai valstybės pagalbos taisyklėse nurodytas kitas laikotarpis. Vis dėlto, laikantis proporcingumo principo, yra įmanoma, kad sutrumpintas trejų metų laikotarpis būtų pagrįstas, jei investicija susijusi su MVĮ padarytų investicijų arba sukurtų darbo vietų išlaikymu. Veiksmo, kurį sudaro investicijos į infrastruktūrą arba gamybinės investicijos, atveju ir kai paramos gavėjas nėra MVĮ, reikėtų grąžinti ESI fondų įnašą, jeigu per 10 metų nuo galutinio mokėjimo paramos gavėjui datos gamybinė veikla perkeliama už Sąjungos ribų. ESF remiamiems veiksmams ir veiksmams, pagal kuriuos nevykdomos gamybinės investicijos arba investicijos į infrastruktūrą, reikėtų netaikyti bendrojo trukmės reikalavimo, išskyrus tuos atvejus, kai šie reikalavimai nustatyti pagal taikomas valstybės pagalbos taisykles, taip pat reikėtų jo netaikyti finansinėms priemonėms skirtiems įnašams arba jų įnašams. Neteisėtai sumokėtos sumos turėtų būti susigrąžinamos laikantis pažeidimų atvejų taikomų procedūrų;

(65)

tam, kad valstybės narės galėtų garantuoti teisėtą ir tinkamą ESI fondų naudojimą, jos turėtų patvirtinti reikiamas priemones, kad užtikrintų tinkamą savo valdymo ir kontrolės sistemų struktūrą ir veikimą. Todėl reikėtų nustatyti valstybių narių prievoles dėl programų valdymo ir kontrolės sistemų, taip pat dėl Sąjungos teisės nesilaikymo ir pažeidimų prevencijos, nustatymo ir šalinimo;

(66)

pagal pasidalijamojo valdymo principą už programų valdymą ir kontrolę turėtų būti atsakingos valstybės narės ir Komisija. Už programų veiksmų įgyvendinimą ir kontrolę pirmiausia turėtų būti atsakingos valstybės narės, naudodamosi savo valdymo ir kontrolės sistemomis. Siekiant veiksmingiau kontroliuoti veiksmų atranką ir įgyvendinimą bei valdymo ir kontrolės sistemų veikimą, reikėtų nustatyti vadovaujančiosios institucijos funkcijas;

(67)

valstybės narės turėtų vykdyti valdymo, kontrolės ir audito prievoles bei prisiimti įsipareigojimus, kaip nustatyta pasidalijamojo valdymo taisyklėse, išdėstytose šiame reglamente, Finansiniame reglamente ir konkrečiam fondui taikomose taisyklėse. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad laikantis šiame reglamente nustatytų sąlygų būtų numatyta veiksminga su ESI fondais susijusių skundų nagrinėjimo tvarka. Paprašius Komisijai valstybės narės, laikydamosi subsidiarumo principo, turėtų nagrinėti Komisijai pateiktus skundus, kurie patenka į jų tvarkos taikymo sritį, ir, gavusios prašymą, turėtų informuoti Komisiją apie nagrinėjimo rezultatus;

(68)

reikėtų nustatyti Komisijos įgaliojimus ir pareigas tikrinti veiksmingą valdymo ir kontrolės sistemų veikimą bei reikalauti, kad valstybė narė imtųsi veiksmų. Be to, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai atlikti auditą ir patikrinimus vietoje, skirtus su patikimu finansų valdymu susijusiems klausimams, kad ji galėtų padaryti išvadas dėl ESI fondų veiklos rezultatų;

(69)

Sąjungos biudžetiniai įsipareigojimai turėtų būti vykdomi kiekvienais metais. Siekiant užtikrinti veiksmingą programos valdymą, reikia nustatyti bendras išankstinio finansavimo, tarpinio mokėjimo prašymų ir galutiniam likučiui taikomas taisykles, nedarant poveikio konkrečioms konkrečių kiekvienam ESI fondui taikomoms taisyklėms;

(70)

programų pradžioje suteikiant išankstinį finansavimą užtikrinama, kad valstybė narė turėtų lėšų teikti paramą paramos gavėjams nuo programos įgyvendinimo pradžios siekiant, kad tiems paramos gavėjams būtų mokami avansai, kurių reikia suplanuotoms investicijoms vykdyti, ir kad jiems pateikus mokėjimo prašymus išlaidos būtų greitai atlyginamos. Todėl reikėtų nustatyti pradinio išankstinio finansavimo sumų iš ESI fondų nuostatas. Programos užbaigimo metu pradinio išankstinio finansavimo lėšos turėtų būti visiškai panaudotos;

(71)

siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, tam tikrą laikotarpį turėtų būti numatytos tam tikros priemonės, pagal kurias leidimus suteikiantis pareigūnas galėtų pertraukti mokėjimus, kai turima akivaizdžių įrodymų, kad esama didelių valdymo ir kontrolės sistemos veikimo trūkumų, su mokėjimo prašymu susijusių pažeidimų įrodymų arba įrodymų, kad nebuvo pateikti sąskaitoms patikrinti ir pripažinti būtini dokumentai. Pertraukimo laikotarpio trukmė neturėtų viršyti šešių mėnesių, numatant galimybę tą laikotarpį pratęsti iki devynių mėnesių, jei valstybė narė sutinka, kad būtų skirta pakankamai laiko panaikinti priežastis, dėl kurios mokėjimai buvo pertraukti, taip siekiant išvengti jų sustabdymo;

(72)

Sąjungos biudžetui apsaugoti gali būti, kad Komisijai prireiktų taikyti finansines pataisas. Siekiant valstybėms narėms užtikrinti teisinį tikrumą, svarbu nustatyti aplinkybes, kuriomis, pažeidus taikytiną Sąjungos teisę arba nacionalinę teisę, susijusią su Sąjungos teisės taikymu, Komisija gali taikyti finansines pataisas. Siekiant užtikrinti, kad finansinės pataisos, kurias Komisija gali taikyti valstybėms narėms, būtų susijusios su Sąjungos finansinių interesų apsauga, tokios pataisos turėtų būti taikomos tik tais atvejais, kai taikytinos Sąjungos teisės arba nacionalinės teisės, susijusios su atitinkamos Sąjungos teisės taikymu, pažeidimas susijęs su veiksmų ir atitinkamų Komisijai deklaruotų išlaidų tinkamumu finansuoti, teisėtumu, valdymu arba kontrole. Norint užtikrinti, kad būtų laikomasi proporcingumo principo, svarbu, kad Komisija, priimdama sprendimą dėl finansinės pataisos, atsižvelgtų į pažeidimo pobūdį ir sunkumą bei susijusias finansines pasekmes Sąjungos biudžetui;

(73)

siekiant sustiprinti finansinę drausmę, tikslinga nustatyti tvarką, kuria būtų panaikinama bet kokia biudžetinio įsipareigojimo pagal programą dalis, visų pirma, jei konkretus įsipareigojimas dėl sumos gali būti nepanaikintas, ypač kai įgyvendinimas vėluoja dėl aplinkybių, kurios nuo atitinkamos šalies nepriklauso, yra neįprastos arba jų neįmanoma numatyti, o jų pasekmių neįmanoma išvengti, nepaisant parodytų pastangų, taip pat tais atvejais, kai pateiktas mokėjimo prašymas, tačiau jo mokėjimo terminas ar mokėjimas buvo sustabdytas;

(74)

įsipareigojimų panaikinimo procedūra taip pat yra reikalinga veiklos lėšų rezervo paskirstymo mechanizmo dalis ir tokiais atvejais turėtų būti įmanoma atkurti asignavimus, skirtus tolesniems įsipareigojimams, susijusiems su kitomis programomis ir prioritetais. Be to, įgyvendinant tam tikras specialias finansines priemones MVĮ labui, tais atvejais, kai panaikinus įsipareigojimus valstybė narė nutraukia dalyvavimą tokiose finansinėse priemonėse, turėtų būti numatyta galimybė atkurti asignavimus įsipareigojimams kitose programose. Atsižvelgiant į tai, kad norint sudaryti sąlygas tokiam asignavimų atkūrimui Finansiniame reglamente reikės nustatyti papildomas nuostatas, tokios procedūros turėtų būti taikomos tik nuo atitinkamo Finansinio reglamento pakeitimo įsigaliojimo dienos;

(75)

reikia nustatyti papildomas bendrąsias nuostatas dėl konkretaus fondų veikimo. Visų pirma, siekiant padidinti jų pridėtinę vertę ir geriau jais prisidėti prie Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos prioritetų įgyvendinimo ir konkrečių fondų uždavinių pagal Sutartimi pagrįstus jų tikslus, fondų veikimas turėtų būti supaprastintas ir sutelktas į investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimo tikslą bei Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą;

(76)

papildomos nuostatos dėl konkretaus EŽŪFKP ir EJRŽF veikimo nustatytos atitinkamuose konkretiems sektoriams skirtuose teisės aktuose;

(77)

siekiant propaguoti SESV įtvirtintus ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslus, pagal investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslą turėtų būti remiami visi regionai. Kad teikiama parama būtų subalansuota, laipsniška ir atitiktų ekonominio ir socialinio išsivystymo lygį, pagal šį tikslą ERPF ir ESF lėšas reikėtų skirti mažiau išsivysčiusiems regionams, pereinamojo laikotarpio regionams ir labiau išsivysčiusiems regionams pagal jų BVP vienam gyventojui santykį su ES-27 vidurkiu. Siekiant užtikrinti ilgalaikį investicijų iš Struktūrinių fondų tvarumą, įtvirtinti plėtros srityje padarytą pažangą ir paskatinti Sąjungos regionų ekonomikos augimą ir socialinę sanglaudą, regionai, kurių BVP vienam gyventojui 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu buvo mažesnis kaip 75 proc. ES-25 vidurkio ataskaitiniu laikotarpiu, tačiau kurių BVP vienam gyventojui padidėjo iki daugiau kaip 75 proc. ES-27 vidurkio, turėtų gauti bent 60 proc. jų 2007–2013 m. skirtų preliminarių metinių asignavimų vidurkio. Valstybei narei iš ERPF, ESF ir Sanglaudos fondo skirtų lėšų bendra asignavimų suma turėtų sudaryti mažiausiai 55 proc. jai 2007–2013 m. skirtų asignavimų bendros sumos. Valstybės narės, kurių vienam gyventojui tenkančios bendrosios nacionalinės pajamos (BNP) yra mažesnės kaip 90 proc. Sąjungos vidurkio, turėtų gauti paramą iš Sanglaudos fondo pagal investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslą;

(78)

turėtų būti nustatyti objektyvūs kriterijai, pagal kuriuos būtų nustatomi paramos iš fondų reikalavimus atitinkantys regionai ir vietovės. Todėl Sąjungos lygmeniu nustatant regionus ir vietoves reikėtų remtis bendra Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1059/2003 (13), iš dalies pakeistu Komisijos reglamentu Nr. 105/2007 (14), nustatyta regionų klasifikavimo sistema;

(79)

norėdama nustatyti tinkamą finansinę programą fondams, Komisija įgyvendinimo aktais turėtų objektyviai ir skaidriai kiekvieniems metams paskirstyti preliminarius turimus įsipareigojimų asignavimus, siekdama daugiausia dėmesio skirti menkiau išsivysčiusiems regionams ir pereinamojo laikotarpio paramą gaunantiems regionams. Siekiant atsižvelgti į ypatingai sudėtingą valstybių narių, patiriančių krizę, padėtį ir laikantis Tarybos reglamento (ES, Euratom) Nr. 1311/2013 (15), Komisija turėtų peržiūrėti visus visų valstybių narių asignavimus 2016 m., remdamasi tuo metu turimais naujausiais statistiniais duomenimis ir, jei bendras nuokrypis didesnis nei +/-5 proc., patikslinti tuos asignavimus. Reikalingos patikslintos sumos lygiomis dalimis paskirstomos 2017–2020 m.;

(80)

siekiant paspartinti būtiną transporto ir energetikos infrastruktūros, taip pat IRT plėtrą visoje Sąjungoje, sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė (EIT) pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1316/2013 (16). Paramą iš Sanglaudos fondo reikėtų teikti projektams, kuriais kuriami pagrindiniai tinklai, arba to reglamento priedo I dalyje nurodytiems projektams ir horizontaliesiems veiksmams;

(81)

valstybei narei skiriami metiniai fondų asignavimai turėtų būti skiriami laikantis viršutinės ribos, kuri būtų nustatoma atsižvelgiant į tos valstybės narės BVP;

(82)

reikia nustatyti ribas, kiek lėšų galima skirti investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimo tikslui, ir patvirtinti objektyvius jų paskirstymo regionams ir valstybėms narėms kriterijus. Valstybės narės turėtų sutelkti paramą, kad užtikrintų, jog jaunimo užimtumui, darbo jėgos judumui, žinioms, socialinei įtraukčiai ir kovai su skurdu būtų skiriama pakankamai investicijų, taip užtikrinant, kad ESF dalis, kaip visų bendrų struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo lėšų Sąjungos lygmeniu procentinė dalis, išskyrus Sanglaudos fondo paramą transporto infrastruktūrai pagal EIT priemonę ir struktūrinių fondų paramą labiausiai skurstantiems žmonėms, valstybėse narėse būtų ne mažesnė nei 23,1 proc.;

(83)

atsižvelgiant į neatidėliotiną prioritetą spręsti jaunimo nedarbo klausimą su šia problema daugiausia susiduriančiuose Sąjungos regionuose ir visoje Sąjungoje, sukuriama JUI, finansuojama pagal specialų asignavimą ir skiriant tikslinių investicijų iš ESF, prisidedant prie ESI fondais suteikiamos didelės paramos ir ją stiprinant. JUI turėtų būti siekiama teikti paramą reikalavimus atitinkančiuose regionuose gyvenančiam jaunimui, ypač tam, kuris nedirba, nestudijuoja ir nesimoko. JUI turėtų būti įgyvendinama kaip investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslo dalis;

(84)

be to, laikantis skurdo mažinimo pagrindinio tikslo, reikia pertvarkyti Europos pagalbos labiausiai skurstantiems fondą, siekiant skatinti socialinę įtrauktį. Reikėtų numatyti mechanizmą, pagal kurį šiai priemonei iš struktūrinių fondų asignavimų kiekvienai valstybei narei būtų pervedamos lėšos;

(85)

atsižvelgiant į dabartines ekonomikos sąlygas dėl kiekvienai atskirai valstybei narei pervedamų fondų lėšų maksimalaus dydžio (viršutinės ribos) kiekvienai valstybei narei skiriamų asignavimų lygis neturėtų būti didesnis kaip 110 proc. jų lygio realiąja išraiška 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu;

(86)

siekiant užtikrinti tinkamus asignavimus kiekvienos kategorijos regionams, lėšos iš fondų neturėtų būti perkeliami tarp mažiau išsivysčiusių, pereinamojo laikotarpio ir labiau išsivysčiusių regionų, išskyrus tinkamai pagrįstų aplinkybių, susijusių su vieno arba kelių teminių tikslų įgyvendinimu, atveju. Tokie perkėlimai turėtų sudaryti ne daugiau kaip 3 proc. viso tos kategorijos regionui skirto asignavimo;

(87)

kad būtų užtikrintas realus ekonominis poveikis, pagal šio reglamento sąlygas fondų parama neturėtų būti teikiama vietoj valstybių narių viešųjų arba lygiaverčių struktūrinių išlaidų. Be to, siekiant užtikrinti, kad teikiant fondų paramą būtų atsižvelgiama į platesnę ekonominę aplinką, viešųjų išlaidų lygis turėtų būti nustatomas atsižvelgiant į bendras makroekonomines sąlygas, kuriomis teikiamas finansavimas, remiantis valstybių narių kasmet pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1466/97 (17) teikiamose stabilumo ir konvergencijos programose nustatytais rodikliais. Komisijai tikrinant, kaip taikomas papildomumo principas, daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama valstybėms narėms, kurių mažiau išsivysčiusiuose regionuose gyvena ne mažiau kaip 15 proc. gyventojų, dėl jiems skiriamų finansinių išteklių dydžio;

(88)

būtina nustatyti papildomas fondų remiamų veiksmų programų programavimo, valdymo, stebėsenos ir kontrolės nuostatas, siekiant daugiau dėmesio skirti rezultatams. Visų pirma būtina nustatyti išsamius reikalavimus veiksmų programų turiniui. Tai turėtų sudaryti palankesnes sąlygas išdėstyti nuoseklų intervencinės veiklos loginį pagrindą nustatytiems vystymosi poreikiams tenkinti, veiklos rezultatų vertinimo planui parengti ir veiksmingam ir efektyviam fondų paramos įgyvendinimui užtikrinti. Paprastai prioritetinė kryptis turėtų apimti vieną teminį tikslą, vieną fondą ir vieną regionų kategoriją. Jei reikia ir siekiant padidinti efektyvumą taikant teminiu požiūriu nuoseklų integruotą požiūrį, turėtų būti galima prioritetinę kryptį susieti su daugiau nei viena regionų kategorija ir derinti ją su vienu ar daugiau ERPF, ESF ir Sanglaudos fondų vienas kitą papildančių investavimo prioritetų pagal vieną ar daugiau teminių tikslų;

(89)

tiems atvejams, kai valstybė narė parengia ne daugiau kaip vieną veiksmų programą kiekvienam fondui, taigi programos ir partnerystės sutartis parengiami nacionaliniu lygmeniu, reikėtų nustatyti konkrečią tvarką, pagal kurią būtų užtikrintas tokių dokumentų papildomumas;

(90)

siekiant suderinti būtinybę parengti glaustas veiksmų programas, kuriose būtų nustatyti aiškūs valstybių narių įpareigojimai, su būtinybe sudaryti sąlygas lanksčiai prisitaikyti prie kintančių aplinkybių, reikėtų atskirti pagrindinius partnerystės sutarties, dėl kurios sprendimą turi priimti Komisija, elementus nuo kitų elementų, dėl kurių Komisijos sprendimas nereikalingas ir kuriuos iš dalies keisti gali valstybė narė. Todėl reikėtų nustatyti nuostatą dėl procedūrų, pagal kurias nacionaliniu lygmeniu būtų galima iš dalies keisti tuos neesminius elementus be Komisijos sprendimo;

(91)

siekiant padidinti papildomumą ir supaprastinti įgyvendinimą, reikėtų numatyti galimybes derinti Sanglaudos fondo ir ERPF paramą su ESF parama bendrose veiksmų programose pagal investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslą;

(92)

didelės apimties projektams skiriama reikšminga Sąjungos išlaidų dalis ir jie dažnai yra strategiškai svarbūs įgyvendinant Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją. Todėl veiksmai, viršijantys tam tikras ribines vertes, turėtų ir toliau būti tvirtinami laikantis šiame reglamente nustatytų specialių procedūrų. Ribinė vertė turėtų būti nustatoma pagal visas tinkamas finansuoti išlaidas atsižvelgiant į numatomas grynąsias pajamas, transporto projektams numatant didesnę ribinę vertę, kadangi investicijos tame sektoriuje paprastai yra didesnės. Siekiant užtikrinti aiškumą, tikslinga apibrėžti didelės apimties projekto paraiškos turinį. Paraiškoje reikėtų pateikti visą būtiną informaciją, kad būtų galima užtikrinti, jog dėl fondų finansinio įnašo neprarandama daug darbo vietų esamose veiklos vietose Sąjungoje;

(93)

siekiant skatinti, kad didelės apimties projektai būtų rengiami ir įgyvendinami laikantis patikimų ekonominių ir techninių kriterijų, ir raginti naudotis ekspertų patarimais ankstyvuoju laikotarpiu, tais atvejais, kai nepriklausomi ekspertai, kuriems teikiama techninė Komisijos parama, arba, gavus Komisijos pritarimą, kiti nepriklausomi ekspertai gali aiškiai nurodyti, kad didelės apimties projektą galima įvykdyti ir jis yra ekonominiu požiūriu perspektyvus, Komisijos patvirtinimo procedūra turėtų būti supaprastinta. Komisijai turėtų būti sudaryta galimybė atsisakyti patvirtinti finansinį įnašą tik tais atvejais, kai ji nustato didelių trūkumų, susijusių su nepriklausomų ekspertų atlikta kokybės peržiūra;

(94)

jei didelės apimties projekto nepriklausoma kokybės peržiūra nebuvo atlikta, valstybė narė turėtų pateikti visą reikalaujamą informaciją ir Komisija turėtų įvertinti didelės apimties projektą, siekdama nustatyti, ar prašomas finansinis įnašas yra pagrįstas;

(95)

siekiant užtikrinti įgyvendinimo tęstinumą, išvengti nereikalingos administracinės naštos, taip pat siekiant laikytis Komisijos sprendimo dėl 2007–2013 m. programavimo laikotarpio užbaigimo gairių, pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1083/2006 (18) patvirtintiems didelės apimties projektams, kurių įgyvendinimo laikotarpis, kaip manoma, tęsis ir šiuo reglamentu reglamentuojamo programavimo laikotarpio metu, nustatomos laipsniško vykdymo nuostatos. Laikantis tam tikrų sąlygų, turėtų būti numatyta skubos tvarka, taikoma pranešant apie sprendimus dėl didelės apimties projekto, kurio ankstesnis etapas ar ankstesni etapai buvo Komisijos patvirtinti 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu, antro arba tolesnio etapo ir patvirtinant antrą arba tolesnį tokį etapą. Kiekvienas atskiras laipsniškai vykdomo veiksmo etapas, kuriuo siekiama to paties bendro tikslo, turėtų būti įgyvendinamas laikantis atitinkamo programavimo laikotarpio taisyklių;

(96)

norint suteikti valstybėms narėms galimybę įgyvendinti dalį veiksmų programos taikant rezultatais pagrįstą metodą, būtų naudinga numatyti bendrąjį veiksmų planą, apimantį projektą arba projektų, įgyvendintinų norint prisidėti prie veiksmų programos tikslų, grupę. Kad kryptingas fondų rezultatų siekis būtų įgyvendinamas paprasčiau ir patikimiau, šis bendrasis veiksmų planas turėtų būti valdomas tik laikantis bendrai nustatytų orientyrų, produktų ir rezultatų, nurodytų Komisijos sprendime, kuriuo patvirtinamas bendrasis veiksmų planas. Be to, bendrojo veiksmų plano kontrolė ir auditas taip pat turėtų būti susiję tik su tuo, ar pasiekti tie orientyrai, produktai ir rezultatai. Todėl reikia nustatyti bendrųjų veiksmų planų rengimo, turinio, tvirtinimo, finansų valdymo ir kontrolės taisykles;

(97)

būtina nustatyti konkrečias taisykles dėl stebėsenos komiteto funkcijų ir fondų remiamų veiksmų programų įgyvendinimo metinių ataskaitų. Papildomas nuostatas dėl konkretaus EŽŪFKP veikimo reikėtų nustatyti atitinkamuose konkretiems sektoriams skirtuose teisės aktuose;

(98)

siekiant užtikrinti, kad būtų galima gauti svarbią ir aktualią informaciją apie programų įgyvendinimą, valstybės narės turi nuolat teikti Komisijai svarbiausius duomenis. Norint išvengti papildomos naštos valstybėms narėms, šį reikalavimą reikėtų apriboti nuolat renkamais duomenimis, o perdavimas turėtų būti vykdomas elektroninio keitimosi duomenimis priemonėmis;

(99)

siekiant sustiprinti fondų paramos įgyvendinimo pažangos stebėseną ir sudaryti palankesnes sąlygas finansiniam valdymui, būtina užtikrinti galimybę laiku gauti pagrindinius įgyvendinimo pažangos finansinius duomenis;

(100)

pagal SESV 175 straipsnį Komisija kas treji metai pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui pranešimą apie ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos linkme pasiektą pažangą. Reikia nustatyti nuostatas dėl šio pranešimo turinio;

(101)

svarbu, kad visuomenė būtų informuojama apie fondų paramos pasiekimus ir kad būtų didinamas informuotumas apie sanglaudos politikos tikslus. Piliečiai turėtų turėti teisę žinoti, kaip investuojami Sąjungos finansiniai ištekliai. Atsakomybė už tai, kad atitinkama informacija būtų skelbiama visuomenei, turėtų tekti ir vadovaujančiosioms institucijoms, ir paramos gavėjams. Siekiant užtikrinti veiksmingesnę komunikaciją su visuomene ir didesnę komunikacijos veiksmų, kurių imamasi Komisijos iniciatyva, sąveiką, pagal šį reglamentą komunikacijos veiksmams skiriamos lėšos taip pat turėtų būti naudojami instituciniam informavimui apie Sąjungos politikos prioritetus, kiek jie susiję su šio reglamento bendraisiais tikslais;

(102)

siekiant, kad informacija apie finansavimo galimybes ir projektų paramos gavėjus būtų kuo prieinamesnė ir skaidresnė, kiekvienoje valstybėje narėje turėtų veikti viena bendra interneto svetainė arba portalas, kur būtų skelbiama informacija apie visas veiksmų programas, taip pat pagal kiekvieną veiksmų programą remiamų veiksmų sąrašas;

(103)

siekiant užtikrinti plačią informacijos apie fondų paramos pasiekimus ir Sąjungos vaidmenį sklaidą bei informuoti potencialius paramos gavėjus apie finansavimo galimybes, šiame reglamente turėtų būti nustatytos išsamios informavimo ir viešinimo priemonių taisyklės, kuriose būtų atsižvelgiama į veiksmų programų apimtį ir kurios būtų nustatomos laikantis proporcingumo principo, taip pat tam tikri techniniai tokių priemonių aspektai;

(104)

siekiant užtikrinti, kad kiekvienam fondui skirtos lėšos būtų sutelkiamos Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijai ir konkrečių fondų uždaviniams pagal Sutartimi pagrįstus jų tikslus, būtina nustatyti valstybės narės techninei paramai skiriamos paramos viršutinę ribą. Taip pat būtina užtikrinti, kad techninės paramos programavimo teisine sistema būtų sudarytos palankesnės sąlygos sukurti supaprastintą rezultatų pateikimo tvarką, taikomą tais atvejais, kai valstybės narės lygiagrečiai įgyvendina kelių fondų paramą ir turėtų būti įmanoma, kad ta sistema apimtų kelias regionų kategorijas;

(105)

reikia nustatyti kriterijus, pagal kuriuos būtų moduliuojama fondų prioritetinėms kryptims skiriama bendro finansavimo dalis, visų pirma siekiant padidinti Sąjungos lėšų dauginamąjį poveikį. Taip pat reikia nustatyti didžiausias bendro finansavimo normas pagal regionų kategorijas, siekiant užtikrinti, kad bendro finansavimo principo būtų laikomasi taikant tinkamą viešosios ar privačios nacionalinės paramos lygį;

(106)

valstybės narės turi paskirti kiekvienos veiksmų programos vadovaujančiąją instituciją, tvirtinančiąją instituciją ir funkciniu požiūriu nepriklausomą audito instituciją. Tam, kad valstybės narės galėtų lanksčiai nustatyti kontrolės sistemas, reikėtų numatyti, kad tvirtinančiosios institucijos funkcijas galėtų atlikti vadovaujančioji institucija. Valstybėms narėms taip pat turėtų būti leidžiama paskirti tarpines institucijas, kurios vykdytų tam tikras vadovaujančiosios arba tvirtinančiosios institucijos funkcijas. Tokiu atveju valstybės narės turėtų aiškiai nustatyti jų atitinkamas pareigas ir funkcijas;

(107)

siekiant atsižvelgti į konkrečias fondų ir EJRŽF valdymo ir kontrolės sistemų struktūros ypatybes ir poreikį užtikrinti proporcingą požiūrį, reikia nustatyti konkrečias nuostatas dėl vadovaujančiosios institucijos ir tvirtinančiosios institucijos paskyrimo. Siekiant išvengti nereikalingos administracinės naštos, atitikties šiame reglamente nurodytiems paskyrimo kriterijams ex ante patikrinimas turėtų būti vykdomas tik vadovaujančiosios institucijos ir tvirtinančiosios institucijos atžvilgiu ir, laikantis šiuo reglamentu nustatytų sąlygų, neturėtų būti reikalaujama atlikti papildomo audito, jei sistema iš esmės yra tokia pat, kaip 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu. Neturėtų būti reikalaujama, kad paskyrimą patvirtintų Komisija. Tačiau siekiant didesnio teisinio tikrumo valstybės narės turėtų turėti galimybę pateikti su paskyrimu susijusius dokumentus Komisijai, jei tenkinamos tam tikros šiuo reglamentu nustatytos sąlygos. Jei pagal audito ir kontrolės tvarką atliekamo stebėjimo, ar laikomasi paskyrimo kriterijų, rezultatai parodo, kad kriterijų nesilaikoma, turėtų būti imamasi taisomųjų veiksmų ir galimai nutraukiamas paskyrimas;

(108)

vadovaujančiajai institucijai tenka pagrindinė atsakomybė už efektyvų ir veiksmingą fondų ir EJRŽF paramos įgyvendinimą, todėl ji atlieka daug funkcijų, susijusių su programų valdymu ir stebėsena, finansų valdymu ir kontrole bei projektų atranka. Atitinkamai reikėtų nustatyti vadovaujančiosios institucijos pareigas ir funkcijas;

(109)

tvirtinančioji institucija turėtų rengti ir teikti Komisijai mokėjimo paraiškas. Ji taip pat turėtų rengti sąskaitas, tvirtinti jų išsamumą, tikslumą ir teisingumą, bei tai, kad į jas įtrauktos išlaidos atitinka taikomas Sąjungos ir nacionalines taisykles. Reikėtų nustatyti tvirtinančiosios institucijos pareigas ir funkcijas;

(110)

audito institucija turėtų užtikrinti, kad būtų atliekamas valdymo ir kontrolės sistemų, tinkamos veiksmų imties ir sąskaitų auditas. Reikėtų nustatyti audito institucijos pareigas ir funkcijas. Deklaruotų išlaidų auditas turėtų būti atliekamas naudojant reprezentatyviąja veiksmų imtį, siekiant užtikrinti, kad rezultatus būtų galima ekstrapoliuoti. Siekiant užtikrinti, kad būtų naudojama patikima reprezentatyvioji imtis, paprastai turėtų būti taikomas statistinis imties metodas. Vis dėlto, tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis audito institucijos turėtų galėti taikyti nestatistinį imties metodą, jei laikomasi šiame reglamente nustatytų sąlygų;

(111)

nedarant poveikio finansų kontrolės srities Komisijos įgaliojimams, valstybės narės ir Komisija turėtų aktyviau bendradarbiauti šioje srityje, taip pat reikėtų nustatyti kriterijus, kurie leistų Komisijai, laikantis jos vykdomos nacionalinių sistemų kontrolės strategijos, nustatyti, kokį patikinimą ji turėtų gauti iš nacionalinių audito įstaigų;

(112)

be bendrų ESI fondų finansų valdymo taisyklių, fondams ir EJRŽF reikia nustatyti papildomas nuostatas. Visų pirma, siekiant užtikrinti, kad prieš metinį sąskaitų pripažinimą Komisija gautų tinkamą patikinimą, tarpinio mokėjimo paraiškos turėtų būti apmokamos 90 proc. sumos, gautos pagal prioritetą tinkamoms finansuoti išlaidoms pritaikius prioriteto bendro finansavimo normą, nustatytą sprendime, kuriuo patvirtinama veiksmų programa. Nesumokėtos sumos turėtų būti išmokėtos valstybėms narėms, pripažinus metines sąskaitas, jei Komisija gali padaryti išvadą, kad jos yra išsamios, tikslios ir teisingos;

(113)

paramos gavėjai turėtų gauti visą paramą ne vėliau kaip per 90 dienų nuo tos dienos, kurią paramos gavėjas pateikia mokėjimo prašymą, su sąlyga, kad turima lėšų, skirtų pradiniam ir metiniam išankstiniam finansavimui ir tarpiniams mokėjimams. Vadovaujančioji institucija turėtų galėti pertraukti šio termino eigą, jei nepateikti visi patvirtinamieji dokumentai arba esama įrodymų, kad padarytas pažeidimas, dėl kurio reikalingas tolesnis tyrimas. Turėtų būti numatytas pradinis ir metinis išankstinis finansavimas, siekiant užtikrinti, kad valstybės narės turėtų pakankamai lėšų įgyvendinti programas pagal tokią tvarką. Metinis išankstinis finansavimas turėtų būti kasmet patvirtinamas, pripažįstant sąskaitas;

(114)

siekiant sumažinti neteisėtų išlaidų deklaravimo riziką, tvirtinančioji institucija turėtų galėti, nereikalaujant papildomo pagrindimo, sumas, kurios turi būti papildomai patikrintos, į tarpinio mokėjimo paraišką įtraukti praėjus ataskaitiniams metams, kuriais jos buvo įtrauktos į jos apskaitos sistemą;

(115)

siekiant užtikrinti, kad bendrosios įsipareigojimų panaikinimo taisyklės būtų taikomos tinkamai, fondams ir EJRŽF taikomose taisyklėse turėtų būti nustatyta išsami įsipareigojimų panaikinimo terminų tvarka;

(116)

siekiant Finansinio reglamento reikalavimus taikyti fondų ir EJRŽF finansų valdymui, būtina nustatyti sąskaitų rengimo, tikrinimo ir pripažinimo procedūras, kuriomis turėtų būti užtikrinama, kad ši tvarka būtų taikoma aiškiai ir užtikrinant teisinį tikrumą. Be to, siekiant suteikti valstybėms narėms galimybę tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus, valstybė narė turėtų galėti neįtraukti sumų, dėl kurių vykdomas teisėtumo ir tvarkingumo vertinimas;

(117)

kad būtų mažinama paramos gavėjams tenkanti administracinė našta, turėtų būti nustatyti konkretūs terminai, per kuriuos vadovaujančiosios institucijos būtų įpareigotos užtikrinti, kad būtų galima gauti su veiksmais susijusius dokumentus po išlaidų pateikimo ar veiksmo užbaigimo. Laikantis proporcingumo principo, dokumentų saugojimo laikotarpis turėtų skirtis priklausomai nuo visos tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų sumos;

(118)

atsižvelgiant į tai, kad sąskaitos tikrinamos ir pripažįstamos kasmet, užbaigimo procedūra turėtų būti gerokai supaprastinta. Todėl galutinis programos užbaigimas turėtų būti grindžiamas tik dokumentais, susijusiais su paskutiniais ataskaitiniais metais, ir galutine įgyvendinimo ataskaita arba naujausia metine įgyvendinimo ataskaita, nereikalaujant pateikti jokių papildomų dokumentų;

(119)

siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus ir nustatyti veiksmingo programų įgyvendinimo užtikrinimo priemones, reikėtų numatyti nuostatas, kurios Komisijai leistų mokėjimus sustabdyti prioritetų arba veiksmų programos lygmeniu;

(120)

siekiant valstybėms narėms užtikrinti teisinį tikrumą, reikėtų nustatyti konkrečią valstybių narių ir Komisijos dėl fondų ir EJRŽF taikomų finansinių pataisų tvarką ir procedūras, laikantis proporcingumo principo;

(121)

būtina nustatyti teisinę sistemą, kuria būtų užtikrintos patikimos valdymo ir kontrolės sistemos nacionaliniu ir regionų lygiu bei tinkamas funkcijų ir atsakomybės pasidalijimas taikant pasidalijamojo valdymo principą. Todėl Komisijai tenkantis vaidmuo turėtų būti tiksliai apibrėžtas ir paaiškintas, ir turėtų būti nustatytos proporcingos taisyklės, pagal kurias Komisija taiko finansines pataisas;

(122)

veiksmų audito dažnis turėtų būti proporcingas Sąjungos paramai iš fondų ir EJRŽF. Visų pirma, reikėtų sumažinti atliekamų auditų skaičių tais atvejais, kai visos tinkamos finansuoti veiksmo išlaidos neviršija 200 000 EUR ERPF ir Sanglaudos fondo atveju, 150 000 EUR – ESF atveju ir 100 000 EUR – EJRŽF atveju. Vis dėlto auditą turėtų būti galima atlikti bet kuriuo metu, kai turima duomenų apie pažeidimą ar sukčiavimą, arba kai atliekamas audito imties auditas atlikus įgyvendinto veiksmo užbaigimo procedūras. Komisija turėtų turėti galimybę peržiūrėti audito institucijos audito seką arba dalyvauti audito institucijai atliekant auditus vietoje. Tais atvejais, kai Komisija, taikydama tas priemones, negali įsitikinti, kad audito institucija veikia efektyviai, ji turėtų turėti galimybę pakartotinai atlikti auditą, jei laikomasi tarptautiniu mastu pripažįstamų audito standartų. Tam, kad Komisijos audito lygis atitiktų riziką, Komisijai turėtų būti suteikta galimybė mažiau audituoti veiksmų programas, kurias įgyvendinant nenustatyta didelių trūkumų arba kurių audito institucija yra patikima. Siekiant sumažinti paramos gavėjams tenkančią administracinę naštą, reikėtų nustatyti konkrečias taisykles, kuriomis būtų mažinama rizika, jog dubliuosis įvairių institucijų, būtent Europos Sąjungos Audito Rūmų, Komisijos arba audito institucijos, atliekamas tų pačių veiksmų auditas;

(123)

siekiant papildyti ir iš dalies keisti tam tikras neesmines šio reglamento nuostatas, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl Europos partnerystės elgesio kodekso, susijusio su tikslais ir kriterijais, pagal kuriuos būtų įgyvendinama partnerystė, BSP 4 ir 7 skirsnių papildymų ir dalinių keitimų, taikytinos finansinės pataisos dydžio nustatymo kriterijų, konkrečių žemės pirkimo bei techninės paramos ir finansinių priemonių derinimo taisyklių, konkrečių taisyklių dėl finansines priemones įgyvendinančių subjektų vaidmens, įsipareigojimų ir atsakomybės, finansinių priemonių valdymo ir kontrolės, mokėjimų finansinėms priemonėms anuliavimo bei atitinkamo mokėjimo prašymų koregavimo, dėl palūkanų normos subsidijų ir garantinio mokesčio subsidijų metinių išmokų kapitalizavimo sistemos nustatymo, konkrečių valdymo išlaidų ir mokesčių nustatymo kriterijų taisyklių, remiantis rezultatais ir taikomais ribiniais dydžiais, taip pat kapitalizuotų valdymo išlaidų ir mokesčių atlyginimo nuosavu kapitalu grindžiamų priemonių ir mikrokreditų atveju, fiksuotųjų normų, taikomų grynąsias pajamas generuojančiuose sektoriuose patikslinimo, bei fiksuotųjų normų nustatymo tam tikriems sektoriams ir subsektoriams IRT,

mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų bei energijos vartojimo efektyvumo srityse ir dėl papildomų sektorių arba subsektorių, dėl iš veiksmo gautų diskontuotų grynųjų pajamų apskaičiavimo metodo, kuriais nustatomos papildomos taisyklės dėl paramos gavėjo pakeitimo, kuriais nustatomi minimalūs reikalavimai, kurie turi būti įtraukti į viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės sutartis, kurios yra būtinos norint taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą dėl išlaidų tinkamumo finansuoti, fiksuotosios normos, taikomos netiesioginėms išlaidoms subsidijoms, paremtos esamais metodais ir atitinkamais Sąjungos politikoje taikytinais dydžiais, apibrėžties, metodikos, taikytinos atliekant didelės apimties projekto kokybės vertinimą, kriterijų, taikomų pažeidimo atvejams, apie kuriuos turi būti pranešta, teiktiniems duomenims, taip pat sąlygoms ir procedūroms taikytinoms siekiant nustatyti, ar nesusigrąžinamas sumas kompensuoja valstybės narės, apibrėžti, vadovaujančiųjų institucijų sukurtoje stebėsenos sistemoje įrašomų ir kompiuterizuota forma saugomų duomenų, išsamių būtiniausių reikalavimų, susijusių su audito seka, audito apimties ir turinio, imties metodų, atliekant auditus surinktų duomenų naudojimo taisyklių, kriterijų, nustatant didelius veiksmingo valdymo ir kontrolės sistemų veikimo trūkumus, apskaičiuojant taikytinos finansinės pataisos dydį ir taikant fiksuotąją normą ar ekstrapoliuoto dydžio finansines pataisas taikymo kriterijais. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(124)

atvejais, susijusiais su visais ESI fondais, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai įgyvendinimo aktais priimti sprendimus, kuriais patvirtinami partnerystės sutarčių elementai ir jų daliniai keitimai, sprendimus, kuriais patvirtinami peržiūrėtų partnerystės sutarčių elementai, sprendimus dėl programų ir prioritetų, kurių orientyrai pasiekti, ir kurie gali gauti naudos iš veiklos lėšų rezervo paskirstymo, sprendimus dėl programų pakeitimo dėl taisomųjų veiksmų, susijusių su finansinių asignavimų perkėlimu kitoms programoms, sprendimus dėl metinių veiksmų planų, finansuojamų iš techninės paramos Komisijos iniciatyva, o įsipareigojimų panaikinimo atveju – sprendimus iš dalies keisti sprendimus, kuriais patvirtinamos programos, o su ERPF, ESF ir Sanglaudos fondu susijusiais atvejais – sprendimus, kuriais nustatomi regionai ir valstybės narės, atitinkantys investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą kriterijus, sprendimus, kuriais kiekvienais metais paskirstomi įsipareigojimų asignavimai valstybėms narėms, sprendimus, kuriais nustatoma iš kiekvienos valstybės narės Sanglaudos fondo paskirstymo EITP perkeltina suma, sprendimus, kuriais nustatoma iš kiekvienos valstybės narės struktūrinių fondų paskirstymo pagalbai labiausiai skurstantiesiems pervestina suma, sprendimus, kuriais sutinkama dalį Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui skirtų asignavimų perkelti investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslui, sprendimus, ar vykdyti finansines pataisas tuo atveju,

kai nesilaikoma papildomumo taisyklių, sprendimus dėl veiksmų programos aspektų patvirtinimo ir dalinio keitimo, sprendimus, kuriais atsisakoma patvirtinti finansinį įnašą, skirtą didelės apimties projektui, sprendimus dėl finansinio įnašo, skirto pasirinktam didelės apimties projektui, patvirtinimo ir laikotarpio, per kurį turi būti įvykdytos sąlygos didelės apimties projekto patvirtinimui, pratęsimo ir sprendimus dėl bendrųjų veiksmų planų: ERPF, ESF, Sanglaudos fondo ir EJRŽF atveju sprendimus dėl sąskaitų nepriėmimo ir mokėtinos sumos, jei sąskaitos buvo nepriimtos, sprendimus dėl tarpinių mokėjimų sustabdymo ir sprendimus dėl finansinių pataisų;

(125)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su pateikiant pažangos ataskaitą naudotinu modeliu, fondų veiksmų programų modeliu, naudotina metodika atliekant didelės apimties projektų išlaidų ir naudos analizę, informacijos apie didelės apimties projektus teikimo forma, bendrojo veiksmų plano modeliu metinių ir galutinių įgyvendinimo ataskaitų modeliu, atskaitomybės periodiškumu ir naudotina pažeidimų ataskaitų teikimo forma, valdymo pareiškimo modeliu ir audito strategijos, nuomonės ir metinės kontrolės ataskaitos modeliais. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (19);

(126)

siekiant užtikrinti būtiną valstybių narių indėlį ir geresnį jų dalyvavimą Komisijai naudojantis jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais siekiant įgyvendinti šį reglamentą tam tikrose itin opiose politikos srityse, susijusiose su ESI fondais, taip pat siekiant stiprinti valstybių narių vaidmenį šiuo tikslu patvirtinant vienodas sąlygas arba kitas vykdomąsias priemones, turinčias esminio poveikio arba galinčias turėti esminio poveikio nacionalinei ekonomikai, nacionaliniam biudžetui arba tinkamam valstybių narių viešosios administracijos veikimui, įgyvendinimo aktai, kuriais nustatoma metodika, kurios laikantis teikiama informacija apie paramą klimato kaitos tikslams įgyvendinti, išsami tvarka, kuria siekiama užtikrinti nuoseklų požiūrį į su veiklos rezultatų planu susijusių orientyrų ir tikslų kiekvienam prioritetui nustatymą ir orientyrų bei tikslų pasiekimo vertinimą, standartinės finansinių priemonių stebėsenos sąlygos, išsami programos įnašų, kuriuos valdo finansines priemones įgyvendinantys subjektai, perleidimo ir valdymo tvarka, finansavimo susitarimo dėl bendrų neribotų garantijų ir pakeitimo vertybiniais popieriais finansinių priemonių, skirtų MVĮ, modelio; modeliai, naudotini kartu su mokėjimo paraiškomis Komisijai teikiant papildomą informaciją apie finansines priemones ir teikiant Komisijai ataskaitas apie finansines priemones, sąlygos, kurias turi atitikti ta elektroninio keitimosi duomenimis valdymo ir kontrolės sistema, nomenklatūra, kuria remiantis gali būti apibrėžtos

intervencinių veiksmų kategorijos, susijusios su veiksmų programų prioritetinėmis kryptimis, pranešimo apie atrinktą didelės apimties projektą forma, su veiksmu susijusių informavimo ir komunikacijos priemonių techninės charakteristikos ir nurodymai dėl skiriamojo ženklo sukūrimo ir standartinių spalvų apibrėžimo nustatymo, modelis, kurį reikia naudoti Komisijai teikiant finansinius duomenis stebėsenos tikslais, išsamios keitimosi informacija tarp paramos gavėjų, vadovaujančiųjų institucijų, tvirtinančiųjų institucijų, audito institucijų ir tarpinių institucijų taisyklės, nepriklausomos audito įstaigos ataskaitos ir nuomonės modelis ir valdančiųjų institucijų ir, jei taikoma, tvirtinančiųjų institucijų funkcijų ir procedūrų aprašymas, valdymo ir kontrolės sistemos techninės specifikacijos, mokėjimo paraiškų ir sąskaitų modeliai turėtų būti priimti laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros;

(127)

tam tikrų įgyvendinimo aktų, kurie priimami laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnyje nustatytos nagrinėjimo procedūros, galimas poveikis valstybėms narėms yra toks svarbus, kad pagrįsta taikyti bendrosios taisyklės taikymo išimtį. Atitinkamai, jei komitetas nepateikia nuomonės, Komisija neturėtų priimti įgyvendinimo akto projekto. Tie įgyvendinimo aktai susiję su metodikos, kurios laikantis teikiama informacija apie paramą klimato kaitos tikslams įgyvendinti, nustatymu; su veiklos rezultatų planu susijusių orientyrų nustatymo metodikos apibrėžimu; su finansinėmis priemonėmis susijusių standartinių sąlygų nustatymu, finansavimo susitarimo dėl bendrų neribotų garantijų ir pakeitimo vertybiniais popieriais finansinių priemonių, skirtų MVĮ, modelio patvirtinimu, tam tikroms finansinėms priemonėms skirtų įnašų pagal programą perdavimo ir valdymo tvarkos nustatymu, modelio, naudotino teikiant Komisijai ataskaitas apie finansines priemones, nustatymu, nomenklatūros, kuria remiantis gali būti apibrėžtos intervencinių veiksmų kategorijos, susijusios su veiksmų programų prioritetine kryptimi, apibrėžimu, su veiksmu susijusių informavimo ir komunikacijos priemonių techninių charakteristikų ir nurodymų dėl skiriamojo ženklo sukūrimo ir standartinių spalvų apibrėžimo nustatymo, įrašymo ir duomenų laikymo valdymo ir kontrolės sistemoje techninių charakteristikų nustatymo. Todėl tiems įgyvendinimo aktams reikėtų taikyti Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečią pastraipą;

(128)

šiuo reglamentu pakeičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1083/2006, todėl tas reglamentas turėtų būti panaikintas. Tačiau šis reglamentas neturėtų turėti poveikio paramos, kurią Komisija patvirtino remdamasi Reglamentu (EB) Nr. 1083/2006, tolesniam teikimui arba keitimui, arba kitiems teisės aktams, kurie tai paramai taikomi 2013 m. gruodžio 31 d. Todėl pagal Reglamentą (EB) Nr. 1083/2006 pateiktos ar patvirtintos paraiškos turėtų toliau galioti. Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 59 straipsnio 1 dalies b punkto turėtų būti nustatytos specialios pereinamojo laikotarpio taisyklės, reglamentuojančios, kada, taikant šio reglamento 123 straipsnio 5 dalį ir kalbant apie didelės apimties projektų patvirtinimo procedūrą pagal šio reglamento 102 straipsnio 1 dalies a punktą, Komisijos vertinimo, atliekamo pagal Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 73 straipsnio 3 dalį, tikslais vadovaujančioji institucija gali vykdyti tvirtinančiosios institucijos funkcijas veiksmų programų, įgyvendinamų pagal ankstesnio laikotarpio teisėkūros procedūra priimamus aktus, atžvilgiu;

(129)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. stiprinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, valstybės narės negali deramai pasiekti dėl įvairių regionų išsivystymo lygio skirtumų masto bei nepalankiausias sąlygas turinčių regionų atsilikimo ir valstybių narių bei regionų finansinių išteklių ribotumo, bet to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina tam tikslui pasiekti;

(130)

siekiant sudaryti sąlygas nedelsiant taikyti šiame reglamente nustatytas priemones, šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

PIRMOJI DALIS

DALYKAS IR APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos bendros taisyklės, taikomos Europos regioninės plėtros fondui (ERPF), Europos socialiniam fondui (ESF), Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui (EJRŽF), kurių veiklos gairės pateiktos bendroje programoje (toliau – Europos struktūriniai ir investicijų (ESI) fondai). Jame taip pat išdėstomos nuostatos, kurios yra reikalingos siekiant užtikrinti ESI fondų veiksmingumą, koordinavimą tarpusavyje ir su kitomis Sąjungos priemonėmis. Bendros taisyklės, taikomos ESI fondams, pateikiamos Antrojoje dalyje.

Trečiojoje dalyje nustatomos bendrosios ERPF ir ESF (toliau – struktūriniai fondai) bei Sanglaudos fondo veiklą reglamentuojančios taisyklės, kuriose nustatomi struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo (toliau – fondai) uždaviniai, prioritetiniai tikslai ir organizacinė struktūra, taip pat kriterijai, kuriuos turi atitikti valstybės narės ir regionai, kad tenkintų fondų paramos reikalavimus, turimi finansiniai ištekliai ir jų paskirstymo kriterijai.

Ketvirtojoje dalyje nustatomos fondams ir EJRŽF taikomos valdymo ir kontrolės, finansų valdymo, sąskaitų ir finansinių pataisų bendrosios taisyklės.

Pagal šio straipsnio penktą dalį šio reglamento nuostatos taikomos nedarant poveikio Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 (20) nuostatoms ir konkrečioms toliau nurodytų reglamentų (toliau – konkretiems fondams taikomi reglamentai) nuostatoms:

1)

Reglamentas (ES) Nr. 1301/2013 (toliau – ERPF reglamentas);

2)

Reglamentas (ES) Nr. 1304/2013(toliau – ESF reglamentas);

3)

Reglamentas (ES) Nr. 1300/2013 (toliau – Sanglaudos fondo reglamentas);

4)

Reglamentas (ES) Nr. 1299/2013(toliau – ETB reglamentas);

5)

Reglamentas (ES) Nr. 1305/2013 (toliau – EŽŪFKP reglamentas) ir

(6)

būsimas Sąjungos teisės aktas, nustatantis finansavimo jūrų reikalų ir žuvininkystės politikai 2014-2020 m. programavimo laikotarpiui sąlygas (toliau – EJRŽF reglamentas).

Šio reglamento antroji dalis taikoma visiems ESI fondams, išskyrus atvejus, kai aiškiai numatytos nukrypti leidžiančios nuostatos. Šio reglamento trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse nustatomos šio reglamento antrąją dalį papildančios taisyklės, atitinkamai taikomos fondams bei fondams ir EJRŽF, ir gali būti aiškiai leidžiama atitinkamuose konkretiems fondams taikomuose reglamentuose numatyti nukrypti leidžiančias nuostatas. Konkretiems fondams taikomuose reglamentuose gali būti nustatytos taisyklės, papildančios šio reglamento antrąją dalį, kiek tai susiję su ESI fondais, šio reglamento trečiąją dalį, kiek tai susiję su fondais, ir šio reglamento ketvirtąją dalį, kiek tai susiję su fondais ir EJRŽF. Konkretiems fondams taikomuose reglamentuose nustatytos papildomos taisyklės neturi prieštarauti šio reglamento antrosios, trečiosios ar ketvirtosios dalių nuostatoms. Kilus abejonėms dėl to, kurios nuostatos turi būti taikomos, šio reglamento antrosios dalies nuostatos turi viršenybę konkretiems fondams taikomų taisyklių atžvilgiu, o šio reglamento antrosios, trečiosios ir ketvirtosios dalių nuostatos turi viršenybę konkretiems fondams taikomų reglamentų atžvilgiu.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente taikomos šios terminų apibrėžtys:

1)   Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija– tikslai ir bendri uždaviniai, kuriais vadovaujasi valstybės narės ir Sąjunga, nustatyti Europos Vadovų Tarybos 2010 m. birželio 17 d. priimtų išvadų I priede (Nauja Europos darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo strategija, ES pagrindiniai tikslai), 2010 m. liepos 13 d. Tarybos rekomendacijoje (21) ir Tarybos sprendime 2010/707/ES (22), ir visi šių tikslų ir bendrų uždavinių pakeitimai;

2)   strateginė politikos programa– dokumentas ar dokumentų rinkinys, nustatytas nacionaliniu ar regioniniu lygmeniu, kuriame nustatytas ribotas remiantis įrodymais apibrėžtų nuoseklių prioritetų skaičius, pateiktas tų prioritetų įgyvendinimo tvarkaraštis ir į kuriuos gali būti įtrauktas stebėsenos mechanizmas;

3)   pažangiosios specializacijos strategija– nacionalinės ar regioninės inovacijų strategijos, kuriose nustatyti prioritetai siekiant įgyti konkurencinio pranašumo didinant mokslinių tyrimų ir inovacijų privalumus ir derinant juos su verslo poreikiais, kad būtų nuosekliai sprendžiamas galimybių sudarymo ir rinkos pokyčių klausimas ir kartu vengiama pastangų kartojimosi ir susiskaidymo; pažangiosios specializacijos strategija taip pat gali būti laikoma nacionalinė ar regioninė mokslinių tyrimų ir inovacijų strateginė politikos programa arba būti į ją įtraukta;

4)   konkrečiam fondui taikomos taisyklės– šio reglamento Trečiojoje dalyje ar Ketvirtojoje dalyje arba reglamente, kuriuo reglamentuojamas vienas ar keli 1 straipsnio ketvirtoje dalyje išvardyti ESI fondai, pateiktos nuostatos arba remiantis minėtomis dalimis nustatytos nuostatos;

5)   programavimas– organizavimo, sprendimų priėmimo ir finansinių išteklių paskirstymo procesas, kuris vyksta keliais etapais ir kuriame dalyvauja partneriai pagal 5 straipsnį, siekiant įgyvendinti bendrus daugiamečius Sąjungos ir valstybių narių veiksmus, kad būtų pasiekti Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos tikslai;

6)   programa– veiksmų programa, kaip nurodyta šio reglamento trečiojoje dalyje arba ketvirtojoje dalyje ir EJRŽF reglamente, ir kaimo plėtros programa, kaip nurodyta EŽŪFKP reglamente;

7)   programos įgyvendinimo teritorija– geografinė vietovė, kurioje taikoma konkreti programa, arba, kai programa taikoma daugiau nei vienoje regiono kategorijoje – geografinė vieta, atitinkanti kiekvieną atskirą regiono kategoriją;

8)   prioritetas– šio reglamento Antrojoje ir Ketvirtojoje dalyse tai yra šio reglamento Trečiojoje dalyje nurodyta ERPF ir Sanglaudos fondui skirta prioritetinė kryptis, o EJRŽF reglamente ir EŽŪFKP reglamente – Sąjungos prioritetas;

9)   veiksmas– projektas, sutartis, veiksmas arba grupė projektų, kuriuos atrenka atitinkamų programų vadovaujančiosios institucijos arba kurie atrenkami jų atsakomybe ir kuriais padedama siekti prioriteto (-ų) tikslų; finansinių priemonių atveju veiksmą sudaro pagal programą finansinėms priemonėms skirti finansiniai įnašai ir vėlesnis toms finansinėmis priemonėmis teikiamas finansavimas;

10)   paramos gavėjas– viešasis arba privatus subjektas, o EŽŪKP reglamente ir EJRŽF reglamente – ir fizinis asmuo, atsakingas už veiksmų inicijavimą arba inicijavimą ir įgyvendinimą; valstybės pagalbos schemų, kaip apibrėžta šio straipsnio 13 punkte, atveju – subjektas, kuris gauna pagalbą; finansinių priemonių pagal šio reglamento Antrosios dalies IV antraštinę dalį atveju – subjektas, kuris įgyvendina finansinę priemonę arba, jei taikoma, fondų fondą;

11)   finansinės priemonės– finansinės priemonės, kaip apibrėžta Finansiniame reglamente, išskyrus tuos atvejus, kai šiame reglamente nustatyta kitaip;

12)   galutinis naudos gavėjas– juridinis arba fizinis asmuo, gaunantis finansavimą pagal finansinę priemonę;

13)   valstybės pagalba– pagalba, kuriai taikoma SESV 107 straipsnio 1 dalis; šiame reglamente ši sąvoka taip pat apima de minimis pagalbą, kaip apibrėžta Komisijos reglamente (EB) Nr. 1998/2006 (23), Komisijos reglamente (EB) Nr. 1535/2007 (24) ir Komisijos reglamente (EB) Nr. 875/2007 (25);

14)   užbaigtas veiksmas– fiziškai užbaigtas arba visiškai įgyvendintas veiksmas, dėl kurio paramos gavėjai yra atlikę visus susijusius mokėjimus ir gavę atitinkamą viešąjį įnašą;

15)   viešosios išlaidos– bet koks viešasis įnašas veiksmams finansuoti, skiriamas iš nacionalinių, regiono arba vietos valdžios institucijų biudžeto, Sąjungos biudžeto, susijusio su ESI fondais, viešosios teisės subjektų biudžeto arba viešosios valdžios institucijų ar viešosios teisės subjektų asociacijų biudžeto; siekiant nustatyti bendro finansavimo normą ESF programoms ar prioritetams, šios išlaidos gali apimti darbdavių ir darbuotojų bendrai sutelktus finansinius išteklius;

16)   viešosios teisės subjektas– viešosios teisės reglamentuojamas subjektas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB (26) 1 straipsnio 9 punkte, ir Europos teritorinio bendradarbiavimo grupė (ETBG), įsteigta pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1082/2006 (27), nepaisant to, ar pagal atitinkamas nacionalines įgyvendinimo nuostatas ETBG yra laikoma viešosios teisės ar privatinės teisės subjektu;

17)   dokumentas– popierinis dokumentas arba elektroninė laikmena, kurioje laikoma pagal šį reglamentą svarbi informacija;

18)   tarpinė institucija– viešasis ar privatus subjektas, kuris yra pavaldus vadovaujančiajai arba tvirtinančiajai institucijai arba kuris tokios institucijos vardu atlieka su veiksmus įgyvendinančiais paramos gavėjais susijusias pareigas;

19)   bendruomenės inicijuota vietos plėtros strategija– nuoseklus veiksmų, kuriais siekiama įgyvendinti vietos tikslus ir tenkinti vietos poreikius, rinkinys, kuriuo prisidedama siekiant Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos tikslų ir kurį parengia ir įgyvendina vietos veiklos grupė;

20)   partnerystės sutartis– valstybės narės kartu su partneriais laikantis daugiapakopio valdymo principo parengtas dokumentas, kuriame nustatyta tos valstybės narės ESI fondų paramos veiksmingo ir efektyvaus naudojimo strategija, prioritetai ir tvarka siekiant Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos tikslų, ir kurį Komisija patvirtina po vertinimo ir dialogo su atitinkama valstybe nare;

21)   regionų kategorija– regionų skirstymas į mažiau išsivysčiusius regionus, pereinamojo laikotarpio regionus arba labiau išsivysčiusius regionus, kaip nustatyta 90 straipsnio 2 dalyje;

22)   mokėjimo prašymas– valstybės narės Komisijai pateikta mokėjimo paraiška arba išlaidų deklaracija;

23)   EIB– Europos investicijų bankas, Europos investicijų fondas arba bet kuri Europos investicijų banko patronuojamoji įmonė;

24)   viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės– viešojo sektoriaus subjektų ir privačiojo sektoriaus bendradarbiavimo, kuriuo siekiama gerinti investavimą į infrastruktūros projektus ar kitokio pobūdžio veiksmus, kuriais teikiamos viešosios paslaugos pasitelkiant rizikos pasidalijimo priemones, telkiant privačiojo sektoriaus patirtį ar papildomus kapitalo šaltinius, formos;

25)   viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių veiksmas– veiksmas, kuris įgyvendinamas ar kurį ketinama įgyvendinti pagal viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių sistemą;

26)   sąlyginio deponavimo sąskaita– banko sąskaita, reglamentuota rašytiniu vadovaujančiosios institucijos arba tarpinės institucijos ir finansinę priemonę įgyvendinančio subjekto susitarimu, o veiksmo, įgyvendinamo pagal viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę, atveju – rašytiniu paramos gavėjo, kuris yra viešojo sektoriaus subjektas, ir privačiojo partnerio, patvirtinto vadovaujančiosios institucijos arba tarpinės institucijos, susitarimu, atidaryta konkrečiai lėšoms, kurios turi būti išmokėtos pasibaigus tinkamumo finansuoti laikotarpiui, laikyti ir skirta tik 42 straipsnio 1 dalies c punkte, 42 straipsnio 2 dalyje, 42 straipsnio 3 dalyje ir 64 straipsnyje nurodytiems tikslams, arba banko sąskaita, atidaryta laikantis sąlygų, kuriomis užtikrinamos lygiavertės mokėjimams iš fondų taikomos garantijos;

27)   fondų fondas– fondas, įsteigtas siekiant programos ar programų paramą skirti kelioms finansinėms priemonėms. Jei finansinės priemonės įgyvendinamos pasitelkiant fondų fondą, fondų fondą įgyvendinantis subjektas laikomas vieninteliu paramos gavėju, kaip apibrėžta šio straipsnio 10 punkte;

28)   MVĮ– labai mažos, mažosios arba vidutinės įmonės, apibrėžtos Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB (28);

29)   ataskaitiniai– metai trečiojoje dalyje ir ketvirtojoje dalyje tai yra laikotarpis nuo liepos 1 d. iki birželio 30 d., išskyrus pirmuosius programavimo laikotarpio ataskaitinius metus, kurių atveju tai yra laikotarpis nuo išlaidų tinkamumo finansuoti pradžios iki 2015 m. birželio 30 d. Paskutiniai ataskaitiniai metai– 2023 m. liepos 1 d.–2024 m. birželio 30 d.;

30)   finansiniai metai– Trečiojoje dalyje ir Ketvirtojoje dalyje tai yra laikotarpis nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.;

31)   makroregioninė strategija– Europos Vadovų Tarybos patvirtinta integruota programa, kurią galima remti ir ESI fondų lėšomis siekiant spręsti bendras problemas, kylančias apibrėžtoje geografinėje teritorijoje ir susijusius su toje pačioje geografinėje teritorijoje esančiomis valstybėmis narėmis ir trečiosiomis valstybėmis, kurios tokiu būdu patiria sustiprinto bendradarbiavimo siekiant ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos teikiamą naudą;

32)   jūros baseino strategija– struktūrizuota Sąjungos institucijų, valstybių narių, jų regionų ir atitinkamais atvejais trečiųjų valstybių, priklausančių tam pačiam jūros baseinui, sukurta bendradarbiavimo tam tikroje geografinėje teritorijoje programa; jūros baseino strategijoje atsižvelgiama į jūros baseino geografinius, klimato, ekonominius ir politinius ypatumus;

33)   taikytina ex ante sąlyga– konkrečiai ir tiksliai iš anksto apibrėžtas kritinis veiksnys, kuris yra būtina išankstinė sąlyga tam, kad būtų efektyviai ir veiksmingai pasiektas konkretus investicinio prioriteto arba Sąjungos prioriteto tikslas, ir kuris tiesiogiai ir iš esmės susijęs su šiuo tikslu ir daro jam tiesioginį poveikį;

34)   konkretus tikslas– rezultatas, kurio siekti esant tam tikroms nacionalinėms ar regioninėms aplinkybėms padeda vadovavimasis investicijų prioritetu arba Sąjungos prioritetu, įgyvendinant veiksmus ar taikant priemones, kurių imamasi pagal tokį prioritetą;

35)   atitinkamos konkrečiai šaliai skirtos rekomendacijos, priimtos pagal SESV 121 straipsnio 2 dalį, ir atitinkamos Tarybos rekomendacijos, priimtos pagal SESV 148 straipsnio 4 dalį– rekomendacijos, susijusios su struktūrinėmis problemomis, kurias tikslinga spręsti pasitelkiant daugiametes investicijas, kurios tiesiogiai patenka į ESI fondų taikymo sritį, kaip nustatyta konkrečiam fondui taikomuose reglamentuose;

36)   pažeidimas– bet koks įgyvendinant ESI fondus padarytas Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su jos taikymu, pažeidimas dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į Sąjungos biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala Sąjungos biudžetui.

37)   Ekonominės veiklos vykdytojas– fizinis ar juridinis asmuo arba kitas subjektas, dalyvaujantis įgyvendinant ESI fondų paramą, išskyrus valstybę narę, besinaudojančia savo, kaip viešosios valdžios institucijomis, išimtinėmis teisėmis;

38)   sisteminis pažeidimas– bet koks pažeidimas, kuris gali būti pasikartojančio pobūdžio, kai ypač tikėtina, kad jis kartosis panašių rūšių veiksmų atveju, kuris padaromas dėl didelių trūkumų, susijusių su veiksmingu valdymo ir kontrolės sistemos veikimu, įskaitant dėl to, kad nebuvo nustatytos tinkamos procedūros pagal šį reglamentą ir konkrečiam fondui taikomas taisykles;

39)   didelis valdymo ir kontrolės sistemos veiksmingo veikimo trūkumas– fondų ir EJRŽF įgyvendinimo pagal Ketvirtąją dalį tikslais tai trūkumas, dėl kurio reikalingi esminiai sistemos patobulinimai ir dėl kurio fondai ir EJRŽF susiduria su didele pažeidimų rizika, taip pat kurio buvimas nesuderinamas su besąlygine audito nuomone dėl valdymo ir kontrolės sistemos tinkamo veikimo.

3 straipsnis

Termino Komisijos sprendimams priimti apskaičiavimas

Jeigu pagal 16 straipsnio 2 ir 3 dalis, 29 straipsnio 3 dalį, 30 straipsnio 2 ir 3 dalis, 102 straipsnio 2 dalį, 107 straipsnio 2 dalį ir 108 straipsnio 3 dalį nustatomas terminas, per kurį Komisija įgyvendinimo aktu turi priimti arba iš dalies pakeisti sprendimą, tas terminas neapima laikotarpio, kuris prasideda kitą dieną po dienos, kurią Komisija nusiunčia savo pastabas valstybei narei, ir tęsiasi tol, kol valstybė narė atsako į šias pastabas.

ANTROJI DALIS

ESI FONDAMS TAIKOMOS BENDROS NUOSTATOS

I   ANTRAŠTINĖ DALIS

SĄJUNGOS PARAMOS ESI FONDAMS PRINCIPAI

4 straipsnis

Bendrieji principai

1.   ESI fondų parama teikiama pagal daugiametes programas, papildant nacionalinę, regioninę ir vietos intervencinę veiklą, skirtą Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijai įgyvendinti, taip pat konkretaus fondo uždaviniams pagal Sutartimi grindžiamus jų tikslus įgyvendinti, įskaitant ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, atsižvelgiant į atitinkamas strategijos „Europa 2020“ integruotąsias gaires ir atitinkamas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, priimtas pagal SESV 121 straipsnio 2 dalį, ir atitinkamas Tarybos rekomendacijas, priimtas pagal SESV 148 straipsnio 4 dalį, ir atitinkamais atvejais nacionaliniu lygmeniu į nacionalinę reformų programą.

2.   Komisija ir valstybės narės, atsižvelgdamos į konkrečią kiekvienos valstybės narės padėtį, užtikrina, kad ESI fondų parama derėtų su atitinkama Sąjungos politika, horizontaliaisiais principais, nurodytais 5, 7 ir 8 straipsniuose ir prioritetais, ir kad ji papildytų kitas Sąjungos priemones.

3.   ESI fondų parama įgyvendinama Komisijai ir valstybėms narėms glaudžiai bendradarbiaujant ir laikantis subsidiarumo principo.

4.   Valstybės narės tinkamu teritoriniu lygmeniu, paisydamos savo institucinės, teisinės ir finansinės sistemos, ir jų tam tikslui paskirtos institucijos atsako už programų rengimą ir įgyvendinimą ir vykdo savo užduotis įgyvendindamos partnerystę su 5 straipsnyje nurodytais atitinkamais partneriais ir laikydamosi šio reglamento ir konkrečiam fondui taikomų taisyklių.

5.   Nustatant ESI fondų paramos įgyvendinimo ir naudojimo, ypač finansinių ir administracinių išteklių, reikalingų programų paramai rengti ir įgyvendinti, stebėsenos, ataskaitų teikimo, vertinimo, valdymo ir kontrolės tvarką laikomasi proporcingumo skiriamos paramos lygiui principo ir atsižvelgiama į bendrą tikslą sumažinti administracinę naštą programų valdymo ir kontrolės veikloje dalyvaujantiems subjektams.

6.   Pagal savo atitinkamos atsakomybės sritis Komisija ir valstybės narės užtikrina, kad ESI fondų veikla būtų koordinuojama tarpusavyje ir su kitomis atitinkamomis Sąjungos politikos sritimis, strategijomis ir priemonėmis, taip pat įgyvendinamomis pagal Sąjungos išorės veiksmus.

7.   ESI fondams skirta Sąjungos biudžeto dalis įgyvendinama vadovaujantis valstybių narių ir Komisijos pasidalijamojo valdymo principu pagal Finansinio reglamento 59 straipsnį, išskyrus iš Sanglaudos fondo EITP pervestos paramos sumą, kaip nurodyta šio reglamento 92 straipsnio 6 dalyje, Komisijos iniciatyva įgyvendinamus novatoriškus veiksmus pagal ERPF reglamento 8 straipsnį, Komisijos iniciatyva teikiamą techninę paramą ir paramą tiesioginiam valdymui pagal EJRŽF reglamentą.

8.   Komisija ir valstybės narės pagal Finansinio reglamento 30 straipsnį taiko patikimo finansų valdymo principą.

9.   Komisija ir valstybės narės užtikrina ESI fondų rengimo ir įgyvendinimo veiksmingumą, kai tai susiję su stebėsena, ataskaitų teikimu ir vertinimu.

10.   Vykdydamos atitinkamas su ESI fondais susijusias funkcijas, Komisija ir valstybės narės siekia mažinti paramos gavėjams tenkančią administracinę naštą.

5 straipsnis

Partnerystė ir daugiapakopis valdymas

1.   Dėl partnerystės sutarties ir kiekvienos programos kiekviena valstybė narė, paisydama savo institucinės ir teisinės sistemos, užmezga partnerystės ryšius su kompetentingomis regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis. Partnerystėje taip pat dalyvauja šie partneriai:

a)

kompetentingos miesto ir kitos valdžios institucijos;

b)

ekonominiai ir socialiniai partneriai; ir

c)

atitinkami subjektai, atstovaujantys pilietinei visuomenei, įskaitant aplinkosaugos partnerius, nevyriausybines organizacijas ir subjektus, atsakingus už socialinės įtraukties, lyčių lygybės ir nediskriminavimo skatinimą.

2.   Pagal daugiapakopio valdymo principą 1 dalyje nurodytus partnerius valstybės narės įtraukia rengiant partnerystės sutartis ir pažangos ataskaitas bei rengiant ir įgyvendinant programas, įskaitant dalyvavimą programų stebėsenos komitetuose pagal 48 straipsnį.

3.   Komisijai pagal 149 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą rengiant Europos partnerystės elgesio kodeksą (toliau – elgesio kodeksas), taip siekiant padėti valstybėms narėms ir sudaryti joms geresnes sąlygas užmegzti partnerystės ryšius, kaip numatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Elgesio kodeksu nustatoma sistema, pagal kurią valstybės narės, paisydamos savo institucinės ir teisinės sistemos ir atsižvelgdamos į savo nacionalinę ir regioninę kompetenciją, įgyvendina partnerystę. Elgesio kodekse, visapusiškai laikantis subsidiarumo ir proporcingumo principų, apibrėžiami šie aspektai:

a)

pagrindiniai skaidrių procedūrų principai, kurių reikia laikytis nustatant atitinkamus partnerius ir prireikus jų jungtines asociacijas, siekiant sudaryti geresnes sąlygas valstybėms narėms paskirti atitinkamus reprezentatyviausius partnerius paisant savo institucinės ir teisinės sistemos;

b)

pagrindiniai principai ir geroji patirtis, susijusi su 1 dalyje nurodytų įvairių kategorijų atitinkamų partnerių dalyvavimu rengiant partnerystės sutartį ir programas, informacija, kurią reikia suteikti apie jų dalyvavimą, ir įvairiais įgyvendinimo etapais;

c)

geroji patirtis, susijusi su narystės stebėsenos komitetuose ir jų vidinės tvarkos taisyklių, dėl kurių atitinkamais atvejais sprendimą turi priimti valstybės narės arba programų stebėsenos komitetai, parengimu, laikantis atitinkamų šio reglamento nuostatų ir konkrečiam fondui taikomų taisyklių;

d)

pagrindiniai tikslai ir geroji patirtis, susijusi su atvejais, kai vadovaujančioji institucija į kvietimų teikti pasiūlymus rengimą įtraukia atitinkamus partnerius, ir ypač geroji patirtis, įgyta siekiant išvengti galimų interesų konfliktų atvejais, kai atitinkami partneriai taip pat gali būti paramos gavėjai, taip pat patirtis, susijusi su atitinkamų partnerių dalyvavimu rengiant pažangos ataskaitas ir vykdant su programų stebėsena ir vertinimu susijusią veiklą, laikantis atitinkamų šio reglamento nuostatų ir konkrečiam fondui taikomų taisyklių;

e)

orientacinės sritys, temos ir geroji patirtis susiję su tuo, kaip kompetentingos valstybių narių institucijos galėtų naudotis ESI fondais, įskaitant techninę paramą, stiprinant atitinkamų partnerių institucinius gebėjimus, laikantis atitinkamų šio reglamento nuostatų ir konkrečiam fondui taikomų taisyklių;

f)

Komisijos vaidmuo skleidžiant gerąją patirtį;

g)

pagrindiniai principai ir geroji patirtis, kurie padeda valstybėms narės vertinti partnerystės programos įgyvendinimą ir jos pridėtinę vertę.

Elgesio kodekso nuostatos jokiu būdu neprieštarauja atitinkamoms šio reglamento nuostatoms ar konkrečiam fondui taikomoms taisyklėms.

4.   Apie šio straipsnio 3 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą dėl Europos partnerystės elgesio kodekso Komisija ne vėliau kaip 2014 m. balandžio 18 d. vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai. Tuo deleguotuoju aktu nurodoma jo taikymo pradžios data negali būti ankstesnė nei jo priėmimo data.

5.   Bet kokios prievolės, nustatytos valstybėms narėms šiuo straipsniu arba pagal šio straipsnio 3 dalį priimtu deleguotuoju aktu, pažeidimas nelaikomas pažeidimu, dėl kurio turi būti taikoma finansinė pataisa pagal 85 straipsnį.

6.   Bent kartą per metus dėl kiekvieno ESI fondo Komisija to ESI fondo paramos įgyvendinimo klausimu konsultuojasi su partneriams Sąjungos lygmeniu atstovaujančiomis organizacijomis ir rezultatus praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6 straipsnis

Atitiktis Sąjungos ir nacionalinei teisei

ESI fondų remiami veiksmai atitinka taikytiną Sąjungos teisę ir nacionalinę teisę, susijusią su Sąjungos teisės taikymu (toliau – taikytina teisė).

7 straipsnis

Moterų ir vyrų lygybės ir nediskriminavimo skatinimas

Valstybės narės ir Komisija užtikrina, kad programų rengimo ir įgyvendinimo metu, įskaitant stebėsenos, ataskaitų teikimo ir vertinimo srityje, būtų atsižvelgiama į moterų ir vyrų lygybę ir lyčių aspekto įtraukimą, taip pat tai, kad būtų skatinama užtikrinti moterų ir vyrų lygybę ir įtraukti lyčių aspektą.

Valstybės narės ir Komisija imasi tinkamų priemonių, kad programų rengimo ir įgyvendinimo etapais būtų užkirstas kelias diskriminacijai dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos. Rengiant ir įgyvendinant programas ypač atsižvelgiama į prieinamumą neįgaliesiems.

8 straipsnis

Darnus vystymasis

ESI fondų tikslų siekiama atsižvelgiant į darnaus vystymosi principą ir Sąjungos skatinamą siekį išlaikyti, saugoti ir gerinti aplinkos kokybę, kaip nurodyta SESV 11 straipsnyje ir 191 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgiant į principą „teršėjas moka“.

Valstybės narės ir Komisija užtikrina, kad rengiant ir įgyvendinant partnerystės sutartis ir programas būtų skatinama laikytis aplinkosaugos reikalavimų, lėšų naudojimo veiksmingumo, klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, biologinės įvairovės, atsparumo nelaimėms ir rizikos prevencijos bei valdymo principų. Valstybės narės teikia informaciją apie paramą kovos su klimato kaita tikslams įgyvendinti, taikydamos metodiką, pagrįstą intervencinės veiklos, prioritetinių sričių arba priemonių kategorijomis, būdingomis kiekvienam ESI fondui. Ta metodika apima pagal ESI fondus teikiamai paramai priskiriamus konkrečius korekcinius koeficientus, kurie yra tokio lygio, kuris atspindi, kaip minėta parama prisidedama siekiant klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos tikslų. Priskiriami konkretūs korekciniai koeficientai diferencijuojami atsižvelgiant į tai, ar teikiant paramą indėlis siekiant su klimato kaita susijusių tikslų yra didelis, ar mažas. Jei teikiant paramą neprisidedama prie tų tikslų arba indėlis nežymus, priskiriamas nulinis korekcinis koeficientas. ERPF, Sanglaudos fondo ir ESF atveju korekciniai koeficientai taikomi intervencinių veiksmų kategorijoms, nustatytoms pagal Komisijos patvirtintą nomenklatūrą. EŽŪFKP atveju korekciniai koeficientai taikomi pagal EŽŪFKP reglamentą numatytoms prioritetinėms sritims, o EJRŽF atveju – EJRŽF reglamente nustatytoms priemonėms.

Komisija įgyvendinimo aktu kiekvienam ESI fondui nustato vienodas antroje dalyje nurodytos metodikos taikymo sąlygas. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 150 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

II   ANTRAŠTINĖ DALIS

STRATEGINIS POŽIŪRIS

1   SKYRIUS

ESI fondų ir Bendros strateginės programos teminiai tikslai

9 straipsnis

Teminiai tikslai

Siekiant prisidėti prie Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos ir prie konkrečių fondų uždavinių pagal Sutartimi pagrįstus jų tikslus, įskaitant ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, įgyvendinimo, kiekvieno ESI fondų lėšomis remiami šie teminiai tikslai:

(1)

mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų skatinimas;

(2)

IRT prieinamumo, naudojimo didinimas ir kokybės gerinimas;

(3)

MVĮ, žemės ūkio sektoriaus (EŽŪFKP atveju) ir žuvininkystės ir akvakultūros sektoriaus (EJRŽF atveju) konkurencingumo didinimas;

(4)

perėjimo prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos visuose sektoriuose rėmimas;

(5)

prisitaikymo prie klimato kaitos, rizikos prevencijos ir valdymo skatinimas;

(6)

aplinkos išlaikymas ir apsauga ir išteklių naudojimo veiksmingumo skatinimas;

(7)

tvaraus transporto skatinimas ir silpnųjų vietų pagrindinėse tinklo infrastruktūros dalyse šalinimas;

(8)

tvaraus ir kokybiško užimtumo skatinimas ir darbo jėgos judumo rėmimas;

(9)

socialinės įtraukties skatinimas, kova su skurdu ir diskriminacija;

(10)

investicijos į švietimą, mokymą ir profesinį mokymą siekiant lavinti įgūdžius ir mokymąsi visą gyvenimą;

(11)

valdžios institucijų ir suinteresuotųjų subjektų institucinių gebėjimų stiprinimas ir veiksmingas viešasis administravimas.

Pagal teminius tikslus nustatomi konkretūs kiekvieno ESI fondo prioritetai, nurodomi konkrečiam fondui taikomose taisyklėse.

10 straipsnis

Bendra strateginė programa

1.   Kad būtų galima skatinti darnų, subalansuotą ir tvarų Sąjungos vystymąsi, nustatoma Bendra strateginė programa (BSP), kaip numatyta I priede. BSP nustatomi strateginiai pagrindiniai principai, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas vykdyti programavimo procesą ir Sąjungos intervencinės veiklos pagal ESI fondus ir su kitomis susijusiomis Sąjungos politikos sritimis bei priemonėmis, remiantis Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos uždaviniais ir tikslais ir atsižvelgiant į skirtingų rūšių teritorijų pagrindines teritorines problemas, teritorinį ir sektorių koordinavimą.

2.   BSP apibrėžti strateginiai pagrindiniai principai nustatomi pagal kiekvieno ESI fondo teikiamos paramos tikslą ir taikymo sritį, taip pat taisykles, kuriomis reglamentuojama kiekvieno ESI fondo veikla, kaip apibrėžta šiame reglamente ir konkrečiam fondui taikomose taisyklėse. BSP valstybėms narėms nenustatomos papildomos prievolės be tų, kurios numatytos atitinkamų sektorių Sąjungos politikos sričių sistemoje.

3.   BSP sudaromos palankesnės sąlygos partnerystės sutarčiai ir programoms rengti, vadovaujantis proporcingumo ir subsidiarumo principais ir atsižvelgiant į nacionalinę bei regioninę kompetenciją, kad būtų galima priimti sprendimus dėl konkrečių ir atitinkamų politikos ir koordinavimo priemonių.

11 straipsnis

Turinys

BSP nustatoma:

a)

mechanizmai, kuriais užtikrinamas ESI fondų indėlis siekiant įgyvendinti Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją, ESI fondų programavimo suderinamumas ir nuoseklumas atitinkamų konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų, priimtų pagal SESV 121 straipsnio 2 dalį, atitinkamų Tarybos rekomendacijų, priimtų pagal SESV 148 straipsnio 4 dalį, taip pat atitinkamais atvejais nacionaliniu lygmeniu nacionalinės reformų programos atžvilgiu;

b)

integruoto ESI fondų naudojimo skatinimo tvarka;

c)

ESI fondų tarpusavio koordinavimo bei koordinavimo su kitomis susijusiomis Sąjungos politikos sritimis ir priemonėmis, įskaitant bendradarbiavimo išorės priemones, tvarka;

d)

horizontalieji principai, nurodyti 5, 7 ir 8 straipsniuose, ir bendrieji politikos tikslai dėl ESI fondų įgyvendinimo;

e)

pagrindinių teritorinių uždavinių, kylančių miestų, kaimų, pakrančių ir žuvininkystės teritorijose, regionų demografinių problemų sprendimo arba geografinių teritorijų, turinčių didelių ir nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų, kaip nurodyta SESV 174 straipsnyje, specialiųjų poreikių tenkinimo, taip pat atokiausių regionų, kaip apibrėžta SESV 349 straipsnyje, specialiųjų uždavinių sprendimo tvarka;

f)

ESI fondų bendradarbiavimo veiklos prioritetinės sritys, kai tinkama, atsižvelgiant į makroregionines ir jūrų baseinų strategijas.

12 straipsnis

Peržiūra

Jeigu Sąjungos socialinė ir ekonominė padėtis iš esmės pasikeičia arba pakeičiama Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija, Komisija gali pateikti pasiūlymą dėl BSP peržiūros arba Europos Parlamentas ar Taryba, atitinkamai veikdami pagal SESV 225 ar 241 straipsnius, gali paprašyti Komisijos pateikti tokį pasiūlymą.

Komisijai pagal 149 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, siekiant papildyti ar iš dalies pakeisti I priedo 4 ir 7 skirsnius, jei to reikia siekiant atsižvelgti į atitinkamų Sąjungos politikos sričių arba priemonių, nurodytų 4 skirsnyje, pokyčius arba bendradarbiavimo veiklos, nurodytos 7 skirsnyje, pokyčius, arba siekiant atsižvelgti į naujos srities Sąjungos politikos, naujų priemonių ar bendradarbiavimo veiklos atsiradimą.

13 straipsnis

Gairės paramos gavėjams

1.   Komisija parengia gaires, kaip veiksmingai išnaudoti galimybę gauti lėšų iš ESI fondų ir jas panaudoti, taip pat, kaip pasinaudoti kitų atitinkamų Sąjungos politikos sričių priemonių papildomumu.

2.   Šios gairės parengiamos iki 2014 m. birželio 30 d., jose pateikiama su kiekvienu teminiu tikslu susijusi turimų atitinkamų priemonių Sąjungos lygmeniu apžvalga su išsamiais informacijos šaltiniais, gerosios patirties pavyzdžiais, siekiant derinti turimas finansavimo priemones tos pačios ir skirtingų sričių politikoje, atitinkamų valdžios institucijų ir subjektų, dalyvaujančių kiekvienos priemonės valdymo veikloje, aprašymu, galimų paramos gavėjų kontroliniu sąrašu siekiant padėti jiems nustatyti tinkamiausius finansavimo šaltinius.

3.   Gairės viešai skelbiamos atitinkamų Komisijos generalinių direktoratų interneto svetainėse. Komisija ir vadovaujančiosios institucijos, veikdamos pagal konkrečiam fondui taikomas taisykles ir bendradarbiaudamos su Regionų komitetu, užtikrina, kad galimi paramos gavėjai būtų informuoti apie šias gaires.

II   SKYRIUS

Partnerystės sutartis

14 straipsnis

Partnerystės sutarties rengimas

1.   Kiekviena valstybė narė parengia 2014 m. sausio 1 d.–2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpio partnerystės sutartį.

2.   Valstybės narės partnerystės sutartį rengia bendradarbiaudamos su 5 straipsnyje nurodytais partneriais. Partnerystės sutartis rengiama vykdant dialogą su Komisija. Valstybės narės partnerystės sutartį rengia remdamosi skaidriomis visuomenės atžvilgiu procedūromis ir paisydamos savo institucinės ir teisinės sistemos.

3.   Partnerystės sutartis taikoma visai ESI fondų paramai atitinkamoje valstybėje narėje.

4.   Kiekviena valstybė narė savo partnerystės sutartį pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2014 m. balandžio 22 d..

5.   Jei ne vėliau kaip 2014 m. vasario 22 d. vienas ar daugiau konkrečiam fondui taikomų reglamentų neįsigalioja arba numatoma, kad toks reglamentas ar reglamentai neįsigalios, nereikalaujama, kad valstybės narės pagal 4 dalį pateiktoje partnerystės sutartyje būtų 15 straipsnio 1 dalies a punkto ii, iii, iv ir v papunkčiuose nurodyti elementai, susiję su atitinkamu ESI fondu, kuriam toks konkrečiam fondui taikomo reglamento įsigaliojimo atidėjimas ar numanomas atidėjimas turi poveikio.

15 straipsnis

Partnerystės sutarties turinys

1.   Partnerystės sutartyje nustatoma:

a)

tvarka, kuria užtikrinamas derėjimas su Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija, konkrečių fondų uždaviniais pagal Sutartimi grindžiamus jų tikslus, įskaitant ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, taip pat:

i)

netolygumų, vystymosi poreikių ir augimo potencialo analizė atsižvelgiant į teminius tikslus ir teritorinius uždavinius ir atitinkamais atvejais atsižvelgiant į nacionalinę reformų programą, taip pat į atitinkamas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, priimtas pagal SESV 121 straipsnio 2 dalį, ir atitinkamas Tarybos rekomendacijas, priimtas pagal SESV 148 straipsnio 4 dalį;

ii)

programų ex ante vertinimų santrauka arba partnerystės sutarties ex ante vertinimų, jeigu valstybė narė tą vertinimą vykdo savo iniciatyva, pagrindinės išvados;

iii)

atrinkti teminiai tikslai ir kiekvieno iš atrinktų teminių tikslų pagrindinių įgyvendinimo rezultatų kiekvieno ESI fondo atžvilgiu santrauka;

iv)

Sąjungos paramos iš kiekvieno ESI fondo preliminarus paskirstymas nacionaliniu lygmeniu pagal teminį tikslą, taip pat visa preliminari paramos, numatytos klimato kaitos tikslams, suma;

v)

ESI fondų įgyvendinimo horizontaliųjų principų, nurodytų 5, 7 ir 8 straipsniuose, ir politikos tikslų taikymas;

vi)

pagal ERPF, ESF ir Sanglaudos fondą įgyvendinamų programų sąrašas, išskyrus Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo programas, ir EŽŪFKP ir EJRŽF programų sąrašas, nurodant preliminarų lėšų paskirstymą pagal ESI fondą ir pagal metus;

vii)

pagal ESI fondą ir, prireikus, regionų kategoriją suskirstyta informacija apie asignavimus, susijusius su veiklos lėšų rezervu, ir informacija apie sumas, kurios buvo atimtos apskaičiuojant veiklos lėšų rezervą pagal 20 straipsnį;

b)

veiksmingo ESI fondų paramos įgyvendinimo užtikrinimo tvarka, įskaitant:

i)

tvarką, atitinkančią institucinės valstybių narių sistemos nuostatas, kuria užtikrinamas ESI fondų koordinavimas su kitomis Sąjungos ir nacionalinėmis finansavimo priemonėmis ir su EIB;

ii)

informaciją, kuri reikalinga siekiant ex ante patikrinti, ar laikomasi papildomumo taisyklių, nustatytų šio reglamento trečiojoje dalyje;

iii)

nacionaliniu lygmeniu taikytinų ex ante sąlygų pagal 19 straipsnį ir XI priedą įgyvendinimo vertinimo santrauką ir, tais atvejais, kai taikytinos ex ante sąlygos neįgyvendintos, įgyvendintinų veiksmų santrauką, už jų įgyvendinimą atsakingas institucijas ir tų veiksmų įgyvendinimo grafiką;

iv)

metodiką ir priemones, naudojamas siekiant užtikrinti veiklos rezultatų plano pagal 21 straipsnį naudojimo nuoseklumą;

v)

vertinimą, ar reikia stiprinti programų valdymo ir kontrolės veikloje dalyvaujančių institucijų ir atitinkamais atvejais paramos gavėjų administracinius gebėjimus, taip pat, jei būtina, atitinkamų veiksmų, kurių reikia imtis tuo tikslu, santrauką;

vi)

pagal programas planuojamų veiksmų santrauką, įskaitant orientacinį tvarkaraštį dėl siekio sumažinti paramos gavėjam tenkančią administracinę naštą;

c)

5 straipsnyje nurodyto partnerystės principo įgyvendinimo tvarka;

d)

orientacinis 5 straipsnyje nurodytų partnerių sąrašas ir veiksmų, kurių imtasi siekiant juos įtraukti pagal 5 straipsnį, santrauka bei jų vaidmens ruošiant partnerystės sutartį ir pažangos ataskaitą, kaip nurodyta 52 straipsnyje, santrauka.

2.   Partnerystės sutartyje taip pat nurodoma:

a)

integruotas požiūris į ESI fondų remiamą teritorinį vystymąsi arba programų turiniu pagrįsta integruotų teritorinio vystymosi metodų santrauka, išdėstant:

i)

tvarką, kuria užtikrinamas integruotas požiūris į ESI fondų paramos, skirtos teritoriniam konkrečių subregioninių vietovių vystymuisi, naudojimą, visų pirma 32, 33 ir 36 straipsnių įgyvendinimo tvarka, prie jos pridedant miesto vietovių, kuriose reikia įgyvendinti integruotus tvaraus miestų vystymosi veiksmus, nustatymo principus;

ii)

pagrindines prioritetines bendradarbiavimo, pasitelkiant ESI fondus, sritis, atitinkamais atvejais atsižvelgiant į makroregionines ir jūrų baseinų strategijas;

iii)

atitinkamais atvejais – integruotą požiūrį, kurio laikomasi tenkinant specialiuosius geografinių teritorijų, kurios yra labiausiai paveiktos skurdo, arba tikslinių grupių, kurios patiria didžiausią diskriminavimo arba socialinės atskirties riziką, poreikius, ypač daug dėmesio skiriant marginalioms bendruomenėms, neįgaliesiems, ilgalaikiams bedarbiams ir nedirbančiam, nestudijuojančiam ir nesimokančiam jaunimui;

iv)

atitinkamais atvejais – integruotą požiūrį, kurio laikomasi sprendžiant demografines regionų problemas ar tenkinant geografinių teritorijų, turinčių didelių ir nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų, kaip nurodyta SESV 174 straipsnyje, specialiuosius poreikius;

b)

veiksmingo ESI fondų paramos įgyvendinimo užtikrinimo tvarka, įskaitant esamų elektroninio keitimosi duomenimis sistemų vertinimą ir planuojamų veiksmų, kuriais būtų palaipsniui sudarytos sąlygos paramos gavėjams ir už programų valdymą ir kontrolę atsakingoms institucijoms visa informacija keistis elektroninio keitimosi duomenimis priemonėmis, santrauką.

16 straipsnis

Partnerystės sutarties patvirtinimas ir dalinis keitimas

1.   Komisija vertina, ar partnerystės sutartis atitinka šį reglamentą, prireikus atsižvelgdama į nacionalinę reformų programą ir atitinkamas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, priimtas pagal SESV 121 straipsnio 2 dalį, atitinkamas Tarybos rekomendacijas, priimtas pagal SESV 148 straipsnio 4 dalį, taip pat programų ex ante vertinimą, ir per tris mėnesius nuo dienos, kurią valstybė narė pateikė partnerystės sutartį, pateikia savo pastabas. Atitinkama valstybė narė suteikia visą reikalingą papildomą informaciją ir, kai tinkama, peržiūri partnerystės sutartį.

2.   Komisija įgyvendinimo aktais priima sprendimą, kuriuo patvirtinami partnerystės sutarties aspektai, kuriems taikoma 15 straipsnio 1 dalis ir tie, kuriems taikoma 15 straipsnio 2 dalis tuo atveju, kai valstybė narė pasinaudojo 96 straipsnio 8 dalies nuostatomis (aspektai, kuriuos būtina patvirtinti Komisijos sprendimu pagal 96 straipsnio 10 dalį), ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo tos dienos, kai valstybė narė pateikė savo partnerystės sutartį, jeigu į Komisijos pastabas buvo tinkamai atsižvelgta. Partnerystės sutartis įsigalioja ne anksčiau kaip 2014 m. sausio 1 d.

3.   Komisija iki 2015 m. gruodžio 31 d. parengia ataskaitą apie derybų dėl partnerystės sutarčių ir programų rezultatus, įskaitant kiekvienos valstybės narės pagrindinių klausimų apžvalgą. Ta ataskaita vienu metu pateikiama Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui.

4.   Jeigu valstybė narė siūlo iš dalies keisti partnerystės sutarties aspektus, kuriems taikomas Komisijos sprendimas, kaip nurodyta 2 dalyje, Komisija atlieka 1 dalyje nurodytą vertinimą ir, kai tinkama, per tris mėnesius nuo tos dienos, kai valstybė narė pateikė pasiūlymą dėl keitimo, įgyvendinimo aktais priima sprendimą, kuriuo patvirtina pakeitimą.

5.   Jeigu valstybė narė iš dalies keičia partnerystės sutarties aspektus, kuriems nėra taikomas 2 dalyje nurodytas Komisijos sprendimas, ji per vieną mėnesį nuo sprendimo dėl pakeitimo priėmimo datos praneša apie tai Komisijai.

17 straipsnis

Peržiūrėto partnerystės sutarties tvirtinimas atidėjus konkrečiam fondui taikomo reglamento įsigaliojimą

1.   Kai taikoma 14 straipsnio 5 dalis, per du mėnesius nuo konkrečiam fondui taikomo reglamento, kurio įsigaliojimas buvo atidėtas, įsigaliojimo dienos kiekviena valstybė narė pateikia Komisijai peržiūrėtą partnerystės sutartį, į kurią įtraukiami trūkstami partnerystės susitarimo elementai, susiję su atitinkamu ESI fondu.

2.   Komisija, laikydamasi 16 straipsnio 1 dalies, įvertina peržiūrėtos partnerystės sutarties atitiktį šiam reglamentui ir įgyvendinimo aktais priima sprendimą, kuriuo patvirtina peržiūrėtą partnerystės sutartį, kaip numatyta 16 straipsnio 2 dalyje.

III   SKYRIUS

Paramos telkimas pagal temas, ex ante sąlygos ir veiklos rezultatų peržiūra

18 straipsnis

Paramos telkimas pagal temas

Valstybės narės, vadovaudamosi konkrečiam fondui taikomomis taisyklėmis, telkdamos paramą daugiausia dėmesio skiria intervenciniams veiksmams, kuriais sukuriama didžiausia pridėtinė vertė pagal Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją, atsižvelgdamos į pagrindines įvairių kategorijų teritorijų teritorines problemas pagal BSP ir problemas, atitinkamais atvejais nustatytas nacionalinėse reformų programose, atitinkamose konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose pagal SESV 121 straipsnio 2 dalį ir atitinkamose Tarybos rekomendacijose, priimtose pagal SESV 148 straipsnio 4 dalį. Paramos telkimo pagal temas vadovaujantis konkrečiam fondui taikomomis taisyklėmis nuostatos netaikomos techninei paramai.

19 straipsnis

Ex ante sąlygos

1.   Valstybės narės, paisydamos savo institucinės ir teisinės sistemos ir atsižvelgdamos į programų rengimo ir prireikus partnerystės sutarties sudarymo aplinkybes, įvertina, ar konkretiems tikslams, kurie įgyvendinami vadovaujantis jų programų prioritetais, taikytinos atitinkamose konkrečiam fondui taikomose taisyklėse nustatytos ex ante sąlygos ir XI priedo II dalyje nustatytos bendrosios ex ante sąlygos, taip pat, ar taikytinos ex ante sąlygos yra įvykdytos.

Ex ante sąlygos taikomos tik tiek ir tik su sąlyga, kad jos atitinka 2 straipsnio 33 punkte nustatytą apibrėžtį dėl konkrečių tikslų, kurie įgyvendinami vadovaujantis programos prioritetais. Vertinant, ar sąlygos taikomos, nedarant poveikio apibrėžčiai, nustatytai 2 straipsnio 33 punkte, pagal 4 straipsnio 5 dalį prireikus vadovaujamasi proporcingumo skiriamos paramos lygiui principu. Vertinant, ar sąlygos įvykdytos, vadovaujamasi tik kriterijais, nustatytais konkrečiam fondui taikomomis taisyklėmis XI priedo II dalyje.

2.   Partnerystės sutartyje pateikiama vertinimo, ar įvykdytos nacionaliniu lygmeniu taikytinos ex ante sąlygos, santrauka, o sąlygų, kurios, kaip nustatyta atlikus 1 dalyje nurodytą vertinimą, partnerystės sutarties pateikimo dieną neįvykdytos, atveju nurodomi veiksmai, kurių būtina imtis, atsakingi subjektai ir tų veiksmų įgyvendinimo grafikas. Kiekvienoje programoje nurodoma, kurios pagal atitinkamas konkrečiam fondui taikomas taisykles nustatytos ex ante sąlygos ir XI priedo II dalyje numatytos bendrosios ex ante sąlygos jai taikytinos ir kurios iš jų įvykdytos partnerystės sutarties ir programų pateikimo dieną, kaip nustatyta atlikus 1 dalyje nurodytą vertinimą. Jei taikytinos ex ante sąlygos neįvykdytos, programoje apibūdinami veiksmai, kurių būtina imtis, nurodomi atsakingi subjektai ir tokių veiksmų įgyvendinimo grafikas. Valstybės narės įvykdo tas ex ante sąlygas ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio 31 d. ir apie jų įvykdymą praneša ne vėliau kaip 2017 m. metinėje įgyvendinimo ataskaitoje, kaip numatyta 50 straipsnio 4 dalyje, arba 2017 m. pažangos ataskaitoje, kaip numatyta pagal 52 straipsnio 2 dalies c punkte.

3.   Komisija įvertina valstybės narės pateiktos informacijos apie ex ante sąlygų taikymą ir apie tai, kaip įvykdytos taikytinos ex ante sąlygos, nuoseklumą ir tinkamumą, vertindama programas ir prireikus partnerystės sutartį.

Vertindama, ar sąlygos taikomos, pagal 4 straipsnio 5 dalį Komisija prireikus vadovaujasi proporcingumo skiriamos paramos lygiui principu. Vertindama, ar sąlygos įvykdytos, Komisija vadovaujasi tik kriterijais, nustatytais konkrečiam fondui taikomose taisyklėse ir XI priedo II dalyje, o priimant sprendimą dėl konkrečių ir tinkamų politikos priemonių, įskaitant strategijų turinį, paisoma nacionalinės ir regioninės kompetencijos.

4.   Jei Komisijai ir valstybė narė nesutaria dėl ex ante sąlygos taikymo konkrečiam programos prioritetų tikslui arba dėl jos įvykdymo, Komisija turi įrodyti, kad sąlyga taikoma pagal 2 straipsnio 33 punkto apibrėžtį ir kad ji neįvykdyta.

5.   Tvirtindama programą Komisija gali nuspręsti sustabdyti visus arba dalį tarpinių mokėjimų pagal atitinkamą tos programos prioritetą, kol bus užbaigti 2 dalyje nurodyti veiksmai, kai būtina išvengti didelės žalos konkrečių atitinkamo prioriteto tikslų įgyvendinimo veiksmingumui ir efektyvumui. Jeigu partnerystės sutarties ir atitinkamos programos pateikimo dieną neįvykdytai taikytinai ex ante sąlygai įvykdyti skirti veiksmai iki 2 dalyje nustatyto termino neužbaigiami, Komisija turi pagrindą sustabdyti tarpinius mokėjimus susijusiems atitinkamos programos prioritetams. Abiem atvejais sustabdyto mokėjimo apimtis yra proporcinga atsižvelgiant į veiksmus, kurių reikia imtis, ir lėšas, kurioms yra iškilusi rizika.

6.   5 dalis netaikoma tuo atveju, jei Komisija ir valstybė narė susitaria dėl to, kad ex ante sąlyga netaikoma, ar dėl to, kad taikytina ex ante sąlyga yra įvykdyta, kaip nurodoma patvirtinant programą ar partnerystės sutartį, arba jei Komisija nepateikia pastabų per 60 dienų nuo 2 dalyje nurodytos atitinkamos ataskaitos pateikimo.

7.   Komisija nedelsdama atšaukia tarpinių mokėjimų prioritetui sustabdymą, jei valstybė narė baigia vykdyti veiksmus, susijusius su atitinkamai programai taikytinų ex ante sąlygų, kurios nebuvo įvykdytos tuo metu, kai Komisijai priėmė sprendimą dėl sustabdymo, įvykdymu. Ji taip pat nedelsdama atšaukia sustabdymą, jei dėl programos dalinio pakeitimo, susijusio su atitinkamu prioritetu, atitinkama ex ante sąlyga nebetaikoma.

8.   1–7 dalys netaikomos Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui skirtoms programoms.

20 straipsnis

Veiklos lėšų rezervas

6 proc. lėšų, pagal šio reglamento 89 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytą investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslą skirtų ERPF, ESF ir Sanglaudos fondui, taip pat EŽŪFKP ir priemonėms, finansuojamoms pagal pasidalijamąjį valdymą pagal EJRŽF reglamentą, sudaro veiklos lėšų rezervą, kuris nustatomas partnerystės sutartyje ir programose ir skiriamas konkretiems prioritetams pagal šio reglamento 22 straipsnio nuostatas.

Apskaičiuojant veiklos lėšų rezervą, neatsižvelgiama į šias lėšas:

a)

lėšas, skirtas JUI, kaip apibrėžta veiksmų programoje pagal ESF reglamento 18 straipsnį;

b)

Komisijos iniciatyva teikiamai techninei paramai skirtas lėšas;

c)

iš BŽŪP pirmojo ramsčio EŽŪFKP perkeltas lėšas pagal Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 7 straipsnio 2 dalį ir 14 straipsnio 1 dalį;

d)

EŽŪFKP perkeltas lėšas taikant Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 10b straipsnį, 136 straipsnį ir 136b straipsnį atitinkamai 2013 ir 2014 m. kalendoriniais metais;

e)

EITP iš Sanglaudos fondo perkeltas lėšas pagal šio reglamento 92 straipsnio 6 dalį;

f)

Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondui perkeltas lėšas pagal šio reglamento 92 straipsnio 7 dalį;

g)

inovatyviems tvarios miestų plėtros veiksmams skirtas lėšas pagal šio reglamento 92 straipsnio 8 dalį.

21 straipsnis

Veiklos rezultatų peržiūra

1.   Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, 2019 m. atlieka kiekvienos valstybės narės programų įgyvendinimo rezultatų peržiūrą (toliau – rezultatų peržiūra), atsižvelgdama į atitinkamose programose nustatytą veiklos rezultatų planą. Veiklos rezultatų planas rengiamas II priede nustatyta tvarka.

2.   Per veiklos rezultatų peržiūrą, remiantis valstybių narių 2019 m. pateiktų metinių įgyvendinimo ataskaitų informacija ir vertinimais, nagrinėjama, ar pasiekti programų įgyvendinimo orientyrai prioritetų lygmeniu.

22 straipsnis

Veiklos rezultatų plano taikymas

1.   Veiklos lėšų rezervą sudaro 5–7 proc. pagal kiekvieną programos prioritetą skirtų asignavimų, išskyrus techninei paramai skirtus prioritetus ir programas, skirtas finansinėms priemonėms pagal 39 straipsnį. Bendra veiklos lėšų rezervui pagal ESI fondą ir regionų kategoriją skirta suma yra 6 proc. Veiklos lėšų rezervui skirtinos sumos nustatomos programose pagal prioritetą ir, jei tinkama, pagal ESI fondą ir regionų kategoriją.

2.   Remdamasi veiklos rezultatų peržiūra Komisija per du mėnesius nuo atitinkamų metinių įgyvendinimo ataskaitų gavimo 2019 m. įgyvendinimo aktais priima sprendimą dėl kiekvieno ESI fondo ir valstybės narės, programų ir prioritetų, kurių orientyrai pasiekti, pateikiant tą informaciją pagal ESI fondą ir regionų kategoriją, jei prioritetas apima daugiau nei vieną ESI fondą arba regionų kategoriją.

3.   Veiklos lėšų rezervas skiriamas tik toms programoms ir tiems prioritetams, kurių atveju pasiekti jų orientyrai. Jei pasiekti pagal prioritetus nustatyti orientyrai, prioritetui skirto veiklos lėšų rezervo suma laikoma galutinai skirta pagal 2 dalyje nurodytą Komisijos sprendimą.

4.   Jei nepavyko pasiekti pagal prioritetus nustatytų orientyrų, valstybė narė pasiūlo perskirstyti atitinkamą veiklos lėšų rezervo sumą 2 dalyje nurodytu Komisijos sprendimu nustatytiems prioritetams, taip pat valstybė narė pasiūlo kitus dalinius programos pakeitimus, susijusius su veiklos lėšų rezervo perskirstymu, ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo 2 dalyje nurodyto sprendimo priėmimo.

Komisija tvirtinta atitinkamų programų pakeitimus, laikydamasi 30 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatų. Jeigu valstybė narė nepateikia informacijos pagal 50 straipsnio 5 ir 6 dalis, atitinkamoms programoms arba prioritetams numatytas veiklos lėšų rezervas atitinkamoms programoms ar prioritetams neskiriamas.

5.   Valstybės narės pasiūlymas perskirstyti veiklos lėšų rezervą atitinka paramos telkimo pagal temas reikalavimus ir minimalius asignavimus, nustatytus pagal šį reglamentą ir konkretiems fondams taikomas taisykles. Taikant nukrypti leidžiančias nuostatas tais atvejais, kai nepavyko pasiekti orientyrų pagal vieną ar daugiau prioritetų, susijusių su paramos telkimo pagal temas reikalavimais arba minimaliais asignavimais, valstybė narė gali pasiūlyti perskirstyti rezervo dalį, kuri neatitinka minėtų reikalavimų ir nesutampa su minimaliais asignavimais.

6.   Jeigu atlikus prioriteto peržiūrą paaiškėja, kad dėl aiškiai nustatytų įgyvendinimo trūkumų, apie kuriuos Komisija anksčiau pranešė pagal 50 straipsnio 8 dalį, išsamiai pasikonsultavusi su atitinkama valstybe nare, didelės dalies pagal to prioriteto orientyrų, susijusių tik su finansiniais rodikliais, produkto rodikliais ir pagrindiniais įgyvendinimo etapais, įgyvendinti nepavyko, o ta valstybė narė nesiėmė būtinų taisomųjų veiksmų tokiems trūkumams pašalinti, Komisija gali ne anksčiau nei per penkis mėnesius nuo tokio pranešimo sustabdyti visus tarpinius mokėjimus pagal programos prioritetą arba jų dalį, laikydamasi konkrečiam fondui taikomose taisyklėse nustatytos tvarkos.

Valstybei narei ėmusis būtinų taisomųjų veiksmų, Komisija nedelsdama atšaukia tarpinių mokėjimų sustabdymą. Kai taisomieji veiksmai susiję su finansinių asignavimų perkėlimu kitoms programoms ar prioritetams, kurių orientyrai pasiekti, Komisija įgyvendinimo aktu patvirtina atitinkamų programų būtiną pakeitimą laikydamasi 30 straipsnio 2 dalies. Nukrypstant nuo 30 straipsnio 2 dalies nuostatų, tokiu atveju Komisija nė vėliau kaip per du mėnesius nuo valstybės narės prašymo pateikimo dienos priima sprendimą dėl pakeitimo.

7.   Jeigu Komisija, išnagrinėjusi galutinę programos įgyvendinimo ataskaitą, nustato, kad dėl aiškiai nustatytų įgyvendinimo trūkumų, apie kuriuos Komisija anksčiau pranešė pagal 50 straipsnio 8 dalį, išsamiai pasikonsultavusi su ta atitinkama valstybe nare, nepavyko pasiekti didelės dalies veiklos rezultatų plane nustatytų tikslų, susijusių tik su finansiniais rodikliais, produkto rodikliais ir pagrindiniais įgyvendinimo etapais, o valstybė narė nesiėmė būtinų taisomųjų veiksmų tokiems trūkumams pašalinti, Komisija, nepaisydama 85 straipsnio, gali atitinkamiems prioritetams pritaikyti finansines pataisas, laikydamasi konkrečiam fondui taikomų taisyklių.

Taikydama finansines pataisas Komisija, deramai laikydamasi proporcingumo principo, atsižvelgia į lėšų panaudojimo lygį ir išorės veiksnius, dėl kurių nepavyko pasiekti tikslų.

Finansinės pataisos netaikomos, jei tikslų nepavyko pasiekti dėl socialinių, ekonominių ar su aplinka susijusių veiksnių poveikio, esminių ekonomikos ar aplinkos sąlygų atitinkamoje valstybėje narėje pasikeitimų, arba dėl force majeure priežasčių, darančių didelį poveikį atitinkamų prioritetų įgyvendinimui.

Komisijai pagal 149 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos išsamios taisyklės dėl kriterijų, taikomų nustatant taikytinos finansinės pataisos dydį.

Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma išsami tvarka, kuria užtikrinama, kad laikomasi nuoseklaus požiūrio veiklos rezultatų plane nustatant kiekvieno prioriteto orientyrus ir tikslus ir vertinant šių orientyrų ir tikslų įgyvendinimo padėtį. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 150 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

IV   SKYRIUS

Priemonės, susijusios su ekonomikos valdymu

23 straipsnis

Priemonės, kuriomis ESI fondų efektyvumas susiejamas su patikimu ekonomikos valdymu

1.   Komisija gali paprašyti valstybės narės peržiūrėti savo partnerystės sutartį ir susijusias programas bei pasiūlyti jų pakeitimus, jei tai būtina siekiant remti atitinkamų Tarybos rekomendacijų įgyvendinimą arba kuo labiau padidinti Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų) poveikį finansavimą gaunančių valstybių narių ekonomikos augimui ir konkurencingumui.

Toks prašymas gali būti pateikiamas šiais tikslais:

a)

norint padėti įgyvendinti atitinkamai valstybei narei skirtą atitinkamą Tarybos rekomendaciją, priimtą pagal SESV121 straipsnio 2 dalį arba atitinkamą Tarybos rekomendaciją, priimtą pagal SESV 148 straipsnio 4 dalį;

b)

padėti įgyvendinti atitinkamai valstybei narei skirtas atitinkamas Tarybos rekomendacijas, priimtas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1176/2011 (29) 7 straipsnio 2 dalį arba 8 straipsnio 2 dalį, jeigu tie pakeitimai būtini, norint padėti pašalinti makroekonominius skirtumus; arba

c)

norint padidinti esamų ESI fondų poveikį augimui ir konkurencingumui, jei valstybė narė atitinka vieną iš šių sąlygų:

i)

jai teikiama Sąjungos finansinė pagalba pagal Tarybos reglamentą (ES) Nr. 407/2010 (30);

ii)

jai teikiama finansinė pagalba pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 332/2002 (31);

iii)

jai teikiama finansinė pagalba, dėl kurios taikoma makroekonominio koregavimo programa pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 472/2013 (32) arba priimamas Tarybos sprendimas pagal SESV 136 straipsnio 1 dalį.

Siekiant antros pastraipos b punkte numatytų tikslų laikoma, kad kiekviena iš tų sąlygų įvykdyta, jei tokia pagalba buvo teikiama valstybei narei prieš arba po 2013 m. gruodžio 21 d. ir yra toliau jai teikiama.

2.   Komisijos prašymas valstybei narei pagal 1 dalį turi būti pagrįstas, nurodant būtinybę deramai remti atitinkamų rekomendacijų įgyvendinimą arba kuo labiau padidinti ESI fondų poveikį ekonomikos augimui ir konkurencingumui, ir jame turi būti nurodytos programos arba prioritetai, kurie, jos manymu, yra svarbūs, ir pakeitimų, kurių tikimasi, pobūdis. Toks prašymas neteikiamas prieš 2015 m. arba po 2019 m., taip pat jis neteikiamas dėl tos pačios programos dvejus metus iš eilės.

3.   Valstybė narė savo atsakymą į 1 dalyje nurodytą prašymą pateikia per du mėnesius nuo jo gavimo, nurodydama partnerystės sutarties ir programų pakeitimus, kurie, jos manymu, būtini, tokių pakeitimų priežastis, nurodydama atitinkamas programas ir apibūdindama pasiūlytų pakeitimų pobūdį ir poveikį, kurį, tikėtina, jie turės įgyvendinant rekomendacijas ir ESI fondus. Prireikus Komisija per vieną mėnesį nuo to atsakymo gavimo pateikia savo pastabas.

4.   Valstybė narė pasiūlymą iš dalies pakeisti partnerystės sutartį ir atitinkamas programas pateikia per du mėnesius nuo 3 dalyje nurodyto atsakymo pateikimo dienos.

5.   Komisijai nepateikus pastabų arba jei Komisija mano, kad į visas pateiktas pastabas buvo tinkamai atsižvelgta, Komisija nedelsdama ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per tris mėnesius po tos dienos, kai valstybė narės juos pateikė pagal 3 dalį, priima sprendimą dėl partnerystės sutarties ir atitinkamų programų pakeitimų patvirtinimo.

6.   Jeigu valstybė narė per 3 ir 4 dalyse nustatytus terminus nesiima efektyvių veiksmų dėl prašymo, pateikto pagal 1 dalį, Komisija gali per tris mėnesius nuo jos pastabų pateikimo pagal 3 dalį arba nuo valstybės narės pasiūlymo pateikimo pagal 4 dalį pasiūlyti Tarybai sustabdyti visus atitinkamų programų arba prioritetų mokėjimus arba jų dalį. Savo pasiūlyme Komisija nurodo priežastis, dėl kurių ji padarė išvadą, kad valstybė narė nesiėmė efektyvių veiksmų. Pateikdama savo pasiūlymą Komisija atsižvelgia į visą atitinkamą informaciją ir tinkamai atsižvelgia į visus elementus, susijusius su struktūriniu dialogu pagal 15 dalį, ir dialogo metu išreikštas nuomones.

Sprendimą dėl minėto pasiūlymo Taryba priima įgyvendinimo aktu. Tas įgyvendinimo aktas taikomas tik mokėjimų prašymams, pateiktiems po to įgyvendinimo akto priėmimo datos.

7.   Pagal 6 dalį nustatytų mokėjimų sustabdymų apimtis ir lygis yra proporcingi ir veiksmingi ir juos nustatant užtikrinamas vienodas požiūris į valstybes nares, ypač dėl sustabdymo poveikio atitinkamos valstybės narės ekonomikai. Programos, kurias reikia sustabdyti, nustatomos remiantis 1 ir 2 dalyse nurodytame prašyme nustatytais poreikiais.

Sustabdoma ne daugiau nei 50 proc. kiekvienos atitinkamos programos mokėjimų. Sprendime gali būti numatyta padidinti sustabdymo lygį iki 100 proc., jei valstybė narė per tris mėnesius nuo 1 dalyje nurodyto sprendimo dėl mokėjimų sustabdymo priėmimo nesiima efektyvių veiksmų dėl pagal 6 dalį pateikto prašymo.

8.   Jei valstybė narė pateikė pasiūlymą dėl partnerystės sutarties ir atitinkamų programų keitimo, kaip reikalavo Komisija, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, priima sprendimą dėl mokėjimų sustabdymo panaikinimo.

9.   Komisija pateikia pasiūlymą Tarybai sustabdyti visus valstybės narės programų mokėjimus ar įsipareigojimų vykdymą, arba jų dalį, jeigu:

a)

pagal SESV 126 straipsnio 8 dalį arba 126 straipsnio 11 dalį Taryba nusprendžia, kad valstybė narė nesiėmė efektyvių veiksmų perviršiniam deficitui ištaisyti,

b)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 8 straipsnio 3 dalį Taryba priima dvi rekomendacijas iš eilės toje pačioje disbalanso procedūroje, remdamasi tuo, kad valstybė narė pateikė nepakankamą taisomųjų veiksmų planą,

c)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 10 straipsnio 4 dalį toje pačioje disbalanso procedūroje Taryba priima du sprendimus iš eilės, kuriuose nurodoma, kad valstybė narė nesilaiko reikalavimų, nes nesiėmė rekomenduojamų taisomųjų veiksmų;

d)

Komisija padaro išvadą, kad valstybė narė nesiėmė priemonių Tarybos reglamente (ES) Nr. 407/2010 arba Tarybos reglamente (EB) Nr. 332/2002 nurodytai koregavimo programai įgyvendinti, ir todėl nusprendžia neleisti sumokėti tai valstybei narei skirtos finansinės pagalbos,

e)

Taryba nusprendžia, kad valstybė narė neįgyvendina Tarybos reglamento (ES) Nr. 472/2013 7 straipsnyje nurodytos makroekonominio koregavimo programos arba netaiko priemonių, kurių reikalaujama pagal Tarybos sprendimą, priimtą pagal SESV 136 straipsnio 1 dalį.

Pateikdama savo pasiūlymą, Komisija laikosi 11 dalies nuostatų ir atsižvelgia į visą atitinkamą informaciją šiuo klausimu ir tinkamai atsižvelgia į visus elementus, susijusius su struktūriniu dialogu pagal 15 dalį, ir dialogo metu išreikštas nuomones.

Pirmenybė turi būti teikiama įsipareigojimų vykdymo sustabdymui; mokėjimai sustabdomi tik tuo atveju, jei prašoma imtis neatidėliotinų veiksmų ir žymaus nesilaikymo atveju. Mokėjimų sustabdymas taikomas mokėjimo prašymams, kurie dėl atitinkamų programų pateikti po sprendimo dėl sustabdymo priėmimo datos.

10.   Laikoma, kad Taryba priėmė 9 dalyje nurodytą Komisijos pasiūlymą dėl įsipareigojimų vykdymo sustabdymo, išskyrus atvejus, kai Taryba, priimdama įgyvendinimo aktą, per vieną mėnesį nuo Komisijos pasiūlymo pateikimo kvalifikuota balsų dauguma nusprendžia atmesti tokį pasiūlymą. Įsipareigojimų vykdymo sustabdymas taikomas ESI fondų įsipareigojimų atitinkamai valstybei narei vykdymui nuo metų, kurie eina po sprendimo dėl sustabdymo priėmimo, sausio 1 d.

Taryba įgyvendinimo aktu priima sprendimą dėl mokėjimų sustabdymo, remdamasi 9 dalyje nurodytu Komisijos pasiūlymu.

11.   Pagal 10 dalį nustatytų įsipareigojimų vykdymo ar mokėjimų sustabdymo apimtis ir lygis yra proporcingi, juos nustatant užtikrinamas vienodas požiūris į valstybes nares ir atsižvelgiama į atitinkamos valstybės narės ekonomines ir socialines aplinkybes, ypač atitinkamos valstybės narės nedarbo lygį lyginant su Sąjungos vidurkiu ir sustabdymo poveikį atitinkamos valstybės narės ekonomikai. Sustabdymo poveikis programoms, kurios ypatingai svarbios siekiant įveikti nepalankias ekonomines ar socialines sąlygas, yra specialus veiksnys, į kurį reikia atsižvelgti.

Sustabdymo apimtį ir lygį apibrėžiančios išsamios nuostatos išdėstytos III priede.

Įsipareigojimų vykdymas sustabdomas taikant mažesnę iš toliau nurodytų viršutinių ribų:

a)

daugiausiai 50 proc. ESI fondams kitais finansiniais metais numatytų įsipareigojimų, kai pirmą kartą nesilaikoma perviršinio deficito procedūros reikalavimų, kaip nurodyta 9 dalies pirmos pastraipos a punkte, ir daugiausiai 25 proc. ESI fondams kitais finansiniais metais numatytų įsipareigojimų, kai pirmą kartą nesilaikoma reikalavimų, susijusių su taisomųjų veiksmų planu pagal perviršinio disbalanso procedūrą, kaip nurodyta 9 dalies pirmos pastraipos b punkte, arba jei nesiimama rekomenduojamų taisomųjų veiksmų pagal perviršinio disbalanso procedūrą, kaip nurodyta 9 dalies pirmos pastraipos c punkte.

Sustabdymo lygis palaipsniui didinamas iki daugiausiai 100 proc. ESI fondams kitais finansiniais metais numatytų įsipareigojimų perviršinio deficito procedūros atveju ir iki 50 proc. ESI fondams kitais finansiniais metais numatytų įsipareigojimų perviršinio disbalanso procedūros atveju, atsižvelgiant į reikalavimų nesilaikymo rimtumą;

b)

daugiausiai 0,5 proc. nominaliojo BVP, taikoma pirmą kartą nesilaikant perviršinio deficito procedūros, kaip nurodyta 9 dalies pirmos pastraipos a punkte, ir daugiausiai 0,25 proc. nominaliojo BVP, taikoma pirmą kartą nesilaikant reikalavimų, susijusių su taisomuoju veiksmų planu pagal perviršinio disbalanso procedūrą, kaip nurodyta 9 dalies pirmos pastraipos b punkte, arba nevykdant rekomenduotų taisomųjų veiksmų pagal perviršinio disbalanso procedūrą, kaip nurodyta 9 dalies pirmos pastraipos d punkte.

Jei ir toliau nesilaikoma reikalavimų, susijusių su 9 dalies pirmos pastraipos a, b ir c punktuose nurodytais taisomaisiais veiksmais, to BVP apribojimo procentinė dalis turėtų būti palaipsniui didinama ir:

sudaryti ne daugiau kaip 1 proc. nominaliojo BVP, ją taikant tuo atveju, jei ir toliau nesilaikoma perviršinio deficito procedūros pagal 9 dalies pirmos pastraipos a punktą;

sudaryti ne daugiau kaip 0,5 proc. nominaliojo BVP, ją taikant tuo atveju, jei ir toliau nesilaikoma perviršinio disbalanso procedūros pagal 9 dalies pirmos pastraipos b arba c punktus, atsižvelgiant į reikalavimų nesilaikymo rimtumą;

c)

daugiausiai 50 proc. ESI fondams kitais finansiniais metais numatytų įsipareigojimų arba daugiausiai 0,5 proc. nominaliojo BVP, kai pirmą kartą nesilaikoma reikalavimų, kaip nurodyta 9 dalies pirmos pastraipos d ir e punktuose.

Nustatant sustabdymo lygį ir sprendžiant klausimą, ar turi būti sustabdytas įsipareigojimų vykdymas, ar mokėjimai, atsižvelgiama į programos ciklo etapą ir ypač į lėšoms panaudoti likusį laikotarpį po sustabdytų įsipareigojimų pakartotinio įtraukimo į biudžetą.

12.   Nedarant poveikio 86–88 straipsniuose nustatytoms įsipareigojimų panaikinimo taisyklėms, Komisija nedelsdama panaikina įsipareigojimų vykdymo sustabdymą, jeigu:

a)

perviršinio deficito procedūra sustabdoma pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1467/97 (33) 9 straipsnį arba Taryba pagal SESV 126 straipsnio 12 dalį nusprendė panaikinti sprendimą dėl perviršinio deficito buvimo;

b)

Taryba patvirtino atitinkamos valstybės narės pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 8 straipsnio 2 dalį pateiktą taisomųjų veiksmų planą arba perviršinio disbalanso procedūra sustabdoma pagal to reglamento 10 straipsnio 5 dalį, arba Taryba pabaigė perviršinio disbalanso procedūrą pagal to reglamento 11 straipsnį;

c)

Komisija nusprendžia, kad atitinkama valstybė narė ėmėsi tinkamų priemonių siekdama įgyvendinti Reglamento (ES) Nr. 472/2013 7 straipsnyje nurodytą koregavimo programą arba priemonių, kurių reikalaujama pagal Tarybos sprendimą, priimtą pagal SESV 136 straipsnio 1 dalį.

Komisija, panaikindama įsipareigojimų vykdymo sustabdymą, įsipareigojimus, kurių vykdymas sustabdytas, pakartotinai įtraukia į biudžetą pagal Tarybos reglamento (ES, Euratom) Nr. 1311/2013 8 straipsnį.

Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, priima sprendimą dėl mokėjimų sustabdymo panaikinimo, kai įvykdytos pirmos pastraipos a, b ir c punktuose nustatytos taikytinos sąlygos.

13.   6–12 dalys netaikomos Jungtinei Karalystei tiek, kiek tai susiję su atvejais, kai įsipareigojimų vykdymo ar mokėjimų sustabdymas susijęs su klausimais, kurie numatyti 1 dalies antros pastraipos a punkte, b punkte ir c punkto iii papunktyje arba 9 dalies pirmos pastraipos a, b ar c punktuose.

14.   Šis straipsnis netaikomas Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui skirtoms programoms.

15.   Komisija informuoja Europos Parlamentą apie šio straipsnio įgyvendinimą. Visų pirma, kai valstybė narė tenkina vieną iš 6 dalyje ar 9 dalies pirmos pastraipos a–e punktuose nurodytų sąlygų, Komisija nedelsdama informuoja Europos Parlamentą ir pateikia išsamią informaciją apie ESI fondus ir programas, kurioms galėtų būti taikomas įsipareigojimų vykdymo ar mokėjimų sustabdymas.

Europos Parlamentas gali pakviesti Komisiją dalyvauti struktūriniame dialoge dėl šio straipsnio nuostatų taikymo, visų pirma atsižvelgiant į pirmojoje pastraipoje nurodytos informacijos perdavimą.

Komisija pateikia pasiūlymą dėl įsipareigojimų vykdymo ar mokėjimų sustabdymo arba pasiūlymą panaikinti tokį sustabdymą Europos Parlamentui ir Tarybai iš karto po jo patvirtinimo. Europos Parlamentas gali paprašyti Komisijos paaiškinti jos pasiūlymo priežastis.

16.   2017 m. Komisija atlieka šio straipsnio taikymo peržiūrą. Šiuo tikslu Komisija parengia ataskaitą ir ją, prireikus kartu su pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, perduoda Europos Parlamentui ir Tarybai.

17.   Jeigu Sąjungos socialinė ir ekonominė padėtis iš esmės pasikeičia, Komisija gali pateikti pasiūlymą dėl šio straipsnio taikymo peržiūros arba Europos Parlamentas ar Taryba, veikdami atitinkamai pagal SESV 225 ar 241 straipsnius, gali paprašyti Komisijos pateikti tokį pasiūlymą.

24 straipsnis

Mokėjimų su laikinais biudžeto sunkumais susiduriančioms valstybėms narėms didinimas

1.   Valstybės narės prašymu tarpiniai mokėjimai ir galutinis likutis gali būti padidinti, prie kiekvienam prioritetui pagal ERPF, ESF ir Sanglaudos fondą arba kiekvienai priemonei pagal EŽŪFKP ir EJRŽF taikomos bendro finansavimo normos pridėjus 10 procentinių punktų. Jei po 2013 m. gruodžio 21 d. valstybė narė tenkina vieną iš toliau nurodytų sąlygų, padidinta norma, kuri negali būti didesnė kaip 100 proc., taikoma tos valstybės narės mokėjimų prašymams, pateiktiems laikotarpiu iki 2016 m. birželio 30 d.:

a)

jeigu atitinkama valstybė narė gauna paskolą iš Sąjungos pagal Tarybos reglamentą (ES) Nr. 407/2010,

b)

jeigu atitinkama valstybė narė gauna vidutinio laikotarpio finansavimą pagal Reglamentą (EB) Nr. 332/2002, susietą su makroekonominio koregavimo programos įgyvendinimo sąlyga;

c)

jeigu atitinkamai valstybei narei teikiamas finansavimas susietas su makroekonominio koregavimo programos, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 472/2013, įgyvendinimo sąlyga.

Ši dalis netaikoma programoms, įgyvendinamoms pagal ETB reglamentą.

2.   Nepaisant 1 dalies, Sąjungos parama, mokama kaip tarpiniai ir galutinio likučio mokėjimai, neviršija programą patvirtinančiame Komisijos sprendime nustatytos viešųjų išlaidų sumos ir didžiausios ESI fondų paramos sumos pagal kiekvieną prioritetą ERPF, ESF ir Sanglaudos fondo atveju arba kiekvieną priemonę EŽŪFKP ir EJRŽF atveju.

3.   Komisija tikrina, kaip taikomos 1 ir 2 dalys, ir iki 2016 m. birželio 30 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai savo vertinimo ataskaitą ir prireikus prideda atitinkamą pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

25 straipsnis

Su laikinais biudžeto sunkumais susiduriančioms valstybėms narėms teikiamos techninės paramos valdymas

1.   Su laikinais biudžeto sunkumais susiduriančios valstybės narės, atitinkančios 24 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas, prašymu dalis pagal 59 straipsnį nustatytų ir pagal konkrečiam fondui taikomas taisykles suplanuotų lėšų Komisijai pritarus gali būti perkeliama Komisijos iniciatyva teikiamai techninei paramai finansuoti siekiant įgyvendinti priemones, susijusias su atitinkama valstybe nare, kaip numatyta 58 straipsnio 1 dalies trečios pastraipos k punkte, taikant tiesioginį arba netiesioginį šios pagalbos valdymą.

2.   Lėšos, nurodytos 1 dalyje, papildo sumas, nustatytas laikantis Komisijos iniciatyva teikiamai techninei paramai pagal konkrečiam fondui taikomas taisykles numatytų viršutinių ribų. Jei konkrečiam fondui taikomose taisyklėse nustatyta valstybės narės iniciatyva teikiamai techninei paramai taikoma viršutinė riba, numatyta perkelti suma įtraukiama apskaičiuojant, ar tos ribos laikomasi.

3.   Valstybė narė 2 straipsnyje nurodytą prašymą perkelti lėšas kalendoriniais metais, kuriais ji atitinka 24 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas, pateikia iki metų, kuriais lėšos turi būti perkeltos, sausio 31 d. Kartu su prašymu pateikiamas pasiūlymas iš dalies pakeisti programą arba programas, pagal kurias numatytos lėšos bus perkeliamos. Pagal 30 straipsnio 2 dalį atitinkamai iš dalies pakeičiama partnerystės sutartis, kurioje nurodoma visa kiekvienais metais Komisijai perkeliama suma.

Jei valstybė narė 2014 m. sausio 1 d. atitinka 24 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas, ji gali perduoti prašymą tiems metams tuo pat metu, kai pateikiama partnerystės sutartis, kurioje nurodoma suma, numatyta perkelti Komisijos iniciatyva teikiamai techninei paramai finansuoti.

III   ANTRAŠTINĖ DALIS

PROGRAMAVIMAS

1   SKYRIUS

Bendrosios nuostatos dėl ESI fondų

26 straipsnis

Programų rengimas

1.   ESI fondų parama įgyvendinama pagal programas laikantis partnerystės sutarties. Kiekviena programa parengiama 2014 m. sausio 1 d.–2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui.

2.   Programas rengia valstybės narės arba jų paskirtos institucijos, bendradarbiaudamos su 5 straipsnyje nurodytais partneriais. Valstybės narės programas rengia laikydamosi skaidrių procedūrų visuomenės atžvilgiu ir paisydamos savo institucinės ir teisinės sistemos.

3.   Valstybės narės ir Komisija bendradarbiauja siekdamos užtikrinti veiksmingą koordinavimą rengiant ir įgyvendinant ESI fondams skirtas programas, įskaitant, atitinkamais atvejais, fondams, skirtas kelių fondų finansuojamas programas, atsižvelgiant į proporcingumo principą.

4.   Programas valstybės narės Komisijai pateikia per tris mėnesius, kai buvo pateikta partnerystės sutartis. Europos teritorinio bendradarbiavimo programos pateikiamos ne vėliau kaip 2014 m. rugsėjo 22 d.. Prie visų programų pridedamas 55 straipsnyje nurodytas ex ante vertinimas.

5.   Jei vienas ar daugiau konkrečiam ESI fondui taikomų reglamentų įsigalioja tarp 2014 m. vasario 22 d. ir 2014 m. birželio 22 d., pagal ESI fondą, kuriam toks konkrečiam fondui taikomo reglamento įsigaliojimo atidėjimas turėjo poveikio, remiama programa arba programos pateikiamos per tris mėnesius nuo peržiūrėtos partnerystės sutarties, nurodytos 17 straipsnio 1 dalyje, pateikimo dienos.

6.   Jei vienas ar daugiau konkrečiam ESI fondui taikomų reglamentų įsigalioja vėliau nei 2014 m. birželio 22 d., pagal ESI fondą, kuriam toks konkrečiam fondui taikomo reglamento įsigaliojimo atidėjimas turėjo poveikio, remiama programa arba programos pateikiamos per tris mėnesius nuo konkrečiam fondui taikomo reglamento, kurio įsigaliojimas buvo atidėtas, įsigaliojimo dienos.

27 straipsnis

Programų turinys

1.   Kiekvienoje programoje nustatoma strategija, kaip įgyvendinant programą prisidedama prie Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos įgyvendinimo, laikantis šio reglamento, konkrečiam fondui taikomų taisyklių ir atsižvelgiant į partnerystės sutarties turinį.

Kiekvienoje programoje išdėstoma ESI fondų paramos veiksmingo, efektyvaus ir suderinto įgyvendinimo užtikrinimo tvarka ir nurodomi veiksmai, kuriais siekiama mažinti paramos gavėjams tenkančią administracinę naštą.

2.   Kiekvienoje programoje apibrėžiami prioritetai, pagal kuriuos nustatomi konkretūs tikslai, ESI fondų paramos finansiniai asignavimai ir atitinkamas nacionalinis bendras finansavimas, įskaitant sumas, susijusias su veiklos lėšų rezervu, kurį gali skirti viešieji ar privatūs subjektai pagal konkrečiam fondui taikomas taisykles.

3.   Jei valstybės narės ir regionai dalyvauja įgyvendinant makroregionines ar jūrų baseinų strategijas, atitinkama programa, atsižvelgiant į valstybių narių nustatytus programos įgyvendinimo teritorijos poreikius, reglamentuojamas planuojamų intervencinių veiksmų indėlis į šias strategijas.

4.   Kiekvienam prioritetui nurodomi rodikliai ir atitinkamos siektinos reikšmės, išreikštos kokybiškai arba kiekybiškai, laikantis konkrečiam fondui taikomų taisyklių, pagal kuriuos vertinama programos įgyvendinimo pažanga siekiant nustatytų tikslų ir kuriais grindžiama stebėsena, vertinimas ir veiklos rezultatų peržiūra. Tie rodikliai apima:

a)

finansinius rodiklius, susijusius su paskirstytomis išlaidomis;

b)

produkto rodiklius, susijusius su remiamais veiksmais;

c)

rezultato rodiklius, susijusius su atitinkamu prioritetu.

Konkrečiam fondui taikomose taisyklėse nustatomi kiekvienam ESI fondui taikomi bendrieji rodikliai ir gali būti nustatomos su konkrečios programos rodikliais susijusios taisyklės.

5.   Kiekvienoje programoje, išskyrus tik techninei paramai skirtas programas, apibūdinami veiksmai, laikantis konkrečiam fondui taikomų taisyklių, kuriais atsižvelgiama į 5, 7 ir 8 straipsniuose nustatytus principus.

6.   Kiekvienoje programoje, išskyrus skirtas techninei paramai pagal konkrečią programą teikti, nustatoma preliminari paramos klimato kaitos tikslams suma pagal 8 straipsnyje nurodytą metodiką.

7.   Valstybės narės rengia programas remdamosi konkrečiam fondui taikomomis taisyklėmis.

28 straipsnis

Specialios nuostatos dėl programų, skirtų EIB įgyvendinamoms bendroms neribotų garantijų ir pakeitimo vertybiniais popieriais teikiant kapitalo lengvatas priemonėms, turinio

1.   Nukrypstant nuo 27 straipsnio, 39 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos b punkte nurodytos specialios programos apima:

a)

27 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje ir to straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytus elementus, susijusius su 5 straipsnyje nustatytais principais;

b)

šio reglamento 125, 126 ir 127 straipsniuose ir EŽŪFKP reglamento 65 straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų, susijusių su atitinkamu fondu, nustatymą;

c)

dėl kiekvienos pagal 19 straipsnį ir XI priedą nustatytos ex ante sąlygos, kuri taikoma programai, – vertinimą, ar partnerystės sutarties ir programos pateikimo metu įvykdyta ex ante sąlyga, o jei ex ante sąlygos neįvykdytos – veiksmų, skirtų ex ante sąlygai įvykdyti, aprašymą, atsakingus subjektus ir tokių veiksmų tvarkaraštį, atsižvelgiant į partnerystės sutartyje pateiktą santrauką;

2.   Nukrypstant nuo 55 straipsnio, 39 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punkte nurodytas ex ante vertinimas laikomas tokių programų ex ante vertinimu.

3.   Šio reglamento 39 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos b punkte nurodytoms programoms EŽŪFKP reglamento 6 straipsnio 2 dalis ir 59 straipsnio 5 ir 6 dalys netaikomos. Be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų elementų, pagal EŽŪFKP įgyvendinamoms programoms taikomos tik EŽŪFKP reglamento 8 straipsnio 1 dalies c punkto i papunkčio, 8 straipsnio 1 dalies f punkto, 8 straipsnio 1 dalies h punkto, 8 straipsnio 1 dalies i punkto ir 8 straipsnio 1 dalies m punkto i–iii papunkčių nuostatos.

29 straipsnis

Programų patvirtinimo procedūra

1.   Komisija vertina programų atitiktį šiam reglamentui ir konkrečiam fondui taikomoms taisyklėms, programų indėlio veiksmingumą siekiant kiekvieno ESI fondo atveju taikomų atrinktų teminių tikslų ir Sąjungos prioritetų, taip pat atitiktį partnerystės sutarčiai, atsižvelgdama į atitinkamas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, priimtas pagal SESV 121 straipsnio 2 dalį, ir atitinkamas Tarybos rekomendacijas, priimtas pagal SESV 148 straipsnio 4 dalį, taip pat į ex ante vertinimą. Vertinant visų pirma skiriamas dėmesys programos strategijos, atitinkamų uždavinių, rodiklių, siektinų reikšmių ir biudžeto lėšų paskirstymo tinkamumui.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, Komisijai nereikia vertinti, ar specialios veiksmų programos, skirtos JUI, kaip nurodyta ESF reglamento 18 straipsnio antros pastraipos a punkte, ir specialios veiksmų programos, nurodytos šio reglamento 39 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos b punkte, atitinka partnerystės sutartį, jei tokių specialių veiksmų programų pateikimo dieną valstybė narė nėra pateikusi savo partnerystės sutarties.

3.   Komisija per tris mėnesius nuo programos pateikimo dienos pateikia pastabas. Valstybė narė Komisijai suteikia visą reikalingą papildomą informaciją ir, kai tinkama, atnaujina siūlomą programą.

4.   Laikydamasi konkrečiam fondui taikomų taisyklių, Komisija patvirtina kiekvieną programą ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai atitinkama (-os) valstybė (-ės) narė (-ės) ją pateikė, jeigu į visas Komisijos pastabas buvo tinkamai atsižvelgta, bet ne anksčiau kaip iki 2014 m. sausio 1 d. arba iki Komisijos sprendimo dėl partnerystės sutarties patvirtinimo.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos reikalavimo, programas, kuriomis siekiama įgyvendinti Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą, Komisija gali patvirtinti prieš priimdama sprendimą dėl partnerystės sutarties patvirtinimo, o specialias veiksmų programas, skirtas JUI, kaip nurodyta ESF reglamento 18 straipsnio antros pastraipos a punkte, ir specialias veiksmų programas, nurodytas šio reglamento 39 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos b punkte, Komisija gali patvirtinti prieš pateikiant partnerystės sutartį.

30 straipsnis

Programų keitimas

1.   Valstybių narių pateikti prašymai iš dalies keisti programas tinkamai pagrindžiami ir juose visų pirma nurodomas tikėtinas programos pakeitimų poveikis siekiant Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos ir konkrečių programoje apibrėžtų tikslų, atsižvelgiant į šį reglamentą ir konkrečiam fondui taikomas taisykles, horizontaliuosius principus, nurodytus 5, 7 ir 8 straipsniuose, ir į partnerystės sutartį. Prašymai teikiami kartu su atnaujinta programa.

2.   Komisija vertina pagal 1 dalį pateiktą informaciją, atsižvelgdama į valstybės narės pateiktą pagrindimą. Komisija gali pateikti pastabas per vieną mėnesį nuo atnaujintos programos pateikimo dienos, o valstybė narė Komisijai pateikia visą reikalingą papildomą informaciją. Laikydamasi konkrečiam fondui taikomų taisyklių, Komisija kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo tos dienos, kai valstybė narė juos pateikė, patvirtina prašymus iš dalies keisti programas, jeigu į Komisijos pastabas buvo tinkamai atsižvelgta.

Jeigu programos pakeitimas daro poveikį partnerystės sutartyje pagal 15 straipsnio 1 dalies a punkto iii, iv, vi papunkčius pateiktai informacijai, tai, kad Komisija patvirtina programos pakeitimą, reiškia, kad tuo pačiu metu patvirtinama atitinkama partnerystės sutartyje pateiktos informacijos peržiūra.

3.   Nukrypstant nuo 2 dalies, kai Komisijai pateikiamas prašymas dėl pakeitimo siekiant perskirstyti veiklos lėšų rezervą atlikus veiklos rezultatų peržiūrą, Komisija pateikia pastabas tik dėl tų atvejų, kuriais, jos manymu, siūlomas lėšų paskirstymas neatitinka taikytinų taisyklių, nedera su valstybės narės ar regiono vystymosi poreikiais arba dėl jo kyla didelė rizika, kad pasiūlyme nustatytų tikslų ir uždavinių nebus galima pasiekti. Komisija kuo skubiau patvirtina prašymą iš dalies keisti programas, bet ne vėliau kaip per du mėnesius nuo tos dienos, kai valstybė narė jį pateikė, jeigu į Komisijos pastabas buvo tinkamai atsižvelgta. Tai, kad Komisija patvirtina programos pakeitimą, reiškia, kad tuo pačiu metu patvirtinama atitinkama partnerystės sutartyje pateiktos informacijos peržiūra.

4.   Nukrypstant nuo 2 dalies, EJRŽF reglamente gali būti numatytos specialios veiksmų programų keitimo procedūros.

31 straipsnis

EIB dalyvavimas

1.   Valstybių narių prašymu EIB gali dalyvauti rengiant partnerystės sutartį, taip pat veikloje, susijusioje su veiksmų, visų pirma didelės apimties projektų, rengimu, finansinėmis priemonėmis bei viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėmis.

2.   Prieš patvirtindama partnerystės sutartį arba programas Komisija gali konsultuotis su EIB.

3.   Komisija gali paprašyti EIB išnagrinėti didelės apimties projektų techninę kokybę, ekonominį ir finansinį tvarumą bei gyvybingumą ir padėti jai dėl numatomų įgyvendinti ar tobulinti finansinių priemonių.

4.   Įgyvendinama šio reglamento nuostatas Komisija gali skirti subsidijas EIB arba sudaryti paslaugų sutartis su EIB, susijusias su daugiametėmis iniciatyvomis. Įsipareigojimai dėl įnašų iš Sąjungos biudžeto tokioms subsidijoms ar paslaugų sutartims vykdomi kasmet.

II   SKYRIUS

Bendruomenės inicijuota vietos plėtra

32 straipsnis

Bendruomenės inicijuota vietos plėtra

1.   Bendruomenės inicijuota vietos plėtra, kuri yra vietos plėtra pagal iniciatyvą LEADER, remiama EŽŪFKP ir gali būti remiama ERPF, ESF arba EJRŽF lėšomis. Šiame skyriuje tie fondai – susiję ESI fondai.

2.   Bendruomenės inicijuota vietos plėtra:

a)

vykdoma konkrečiose subregioninėse vietovėse;

b)

inicijuojama vietos veiklos grupių, kurias sudaro viešiesiems ir privatiesiems vietos socialiniams ir ekonominiams interesams atstovaujantys subjektai, kuriose sprendimų priėmimo lygmeniu nei viešosios valdžios institucijų, kaip apibrėžta nacionalinėse taisyklėse, nei kurios nors vienos interesų grupės atstovai neturi daugiau kaip 49 proc. balsavimo teisių;

c)

vykdoma įgyvendinant integruotas ir kelis sektorius aprėpiančias vietos plėtros strategijas;

d)

rengiama atsižvelgiant į vietos poreikius ir galimybes, apima vietos inovacijų aspektus, tinklų kūrimą ir, kai tinkama, bendradarbiavimą.

3.   Susijusių ESI fondų parama bendruomenės inicijuotai vietos plėtrai turi būti nuosekli ir koordinuojama tarp susijusių ESI fondų. Tai užtikrinama, inter alia, koordinuotai stiprinant gebėjimus, atrenkant, tvirtinant ir finansuojant bendruomenės inicijuotos vietos plėtros strategijas ir vietos veiklos grupes.

4.   Jeigu pagal 33 straipsnio 3 dalį sudarytas bendruomenės inicijuotos vietos plėtros strategijų atrankos komitetas nustato, kad atrinktai bendruomenės inicijuotos vietos plėtros strategijai įgyvendinti reikalinga daugiau negu vieno fondo parama, jis pagal nacionalines taisykles ir procedūras gali paskirti pagrindinį fondą, kuris padengtų visas einamąsias ir aktyvaus pritaikymo išlaidas pagal 35 straipsnio 1 dalies d ir e punktus, patirtas įgyvendinant bendruomenės inicijuotos vietos plėtros strategiją.

5.   Susijusių ESI fondų remiama bendruomenės inicijuota vietos plėtra vykdoma pagal vieną arba kelis atitinkamos programos arba programų prioritetus, laikantis konkretiems susijusiems ESI fondams taikomų taisyklių.

33 straipsnis

Bendruomenės inicijuotos vietos plėtros strategijos

1.   Bendruomenės inicijuotos vietos plėtros strategiją sudaro bent šios sudedamosios dalys:

a)

teritorijos ir gyventojų, kuriems taikoma strategija, apibrėžtis;

b)

teritorijos vystymosi poreikių ir potencialo analizė, taip pat pranašumų, trūkumų, galimybių ir grėsmių analizė;

c)

strategijos ir jos tikslų apibūdinimas, integruoto ir novatoriško strategijos pobūdžio apibūdinimas, tikslų hierarchija, taip pat išmatuojamos produkto arba rezultato siektinos reikšmės. Dėl rezultatų siektinos reikšmės gali būti išreiškiamos kiekybiškai arba kokybiškai. Strategija turi atitikti susijusias visų dalyvaujančių ESI fondų programas;

d)

bendruomenės dalyvavimo proceso rengiant strategiją apibūdinimas;

e)

veiksmų planas, iš kurio būtų matyti, kaip pagal tikslus nustatomi konkretūs veiksmai;

f)

strategijos valdymo ir stebėsenos tvarkos apibūdinimas, iš kurio būtų matyti vietos veiklos grupės gebėjimas įgyvendinti strategiją, ir konkrečios vertinimo tvarkos apibūdinimas;

g)

strategijos finansinis planas, taip pat planuojamas lėšų paskirstymas pagal kiekvieną susijusį ESI fondą.

2.   Valstybės narės nustato bendruomenės inicijuotos vietos plėtros strategijų atrankos kriterijus.

3.   Bendruomenės inicijuotos vietos plėtros strategijas atrenka vadovaujančiosios institucijos arba atsakingų institucijų tuo tikslu sudarytas komitetas ir tvirtina vadovaujančioji institucija arba atsakingos institucijos.

4.   Pirmas bendruomenės inicijuotos vietos plėtros strategijų atrankos etapas baigiamas ne vėliau kaip per dvejus metus nuo partnerystės sutarties patvirtinimo datos. Valstybės narės gali po šios datos, bet ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio 31 d., atrinkti papildomas bendruomenės inicijuotos vietos plėtros strategijas.

5.   Sprendime dėl bendruomenės inicijuotos vietos plėtros strategijos patvirtinimo nustatomas lėšų paskirstymas iš kiekvieno susijusio ESI fondo. Sprendime taip pat apibrėžiama atsakomybė už valdymo ir kontrolės užduotis pagal programą (-as), susijusią (-ias) su bendruomenės inicijuotos vietos plėtros strategija.

6.   1 dalies a punkte nurodytos teritorijos gyventojų skaičius turi būti ne mažesnis kaip 10 000 ir ne didesnis kaip 150 000. Tačiau tinkamai pagrįstais atvejais ir remdamasi valstybės narės pasiūlymu, Komisija gali patvirtinti arba iš dalies pakeisti tą gyventojų skaičiaus ribą savo sprendime pagal atitinkamai 15 straipsnio 2 ar 3 dalis patvirtinti ar iš dalies pakeisti partnerystės sutartį tos valstybės narės atžvilgiu, siekdama atsižvelgti į retai arba tankiai apgyvendintas teritorijas arba siekdama užtikrinti teritorijų, kuriose įgyvendinamos bendruomenės inicijuotos vietos plėtros strategijos, teritorinę sanglaudą.

34 straipsnis

Vietos veiklos grupės

1.   Vietos veiklos grupės rengia ir įgyvendina bendruomenės inicijuotos vietos plėtros strategijas.

Valstybės narės nustato vietos veiklos grupės ir už atitinkamų programų įgyvendinimą atsakingų institucijų atitinkamas funkcijas įgyvendinant visas su bendruomenės inicijuotos vietos plėtros strategija susijusias užduotis.

2.   Vadovaujančioji institucija ar atsakingos institucijos užtikrina, kad vietos veiklos grupės iš grupės išsirinktų vieną pagrindinį partnerį, atsakingą už administracinius ir finansinius reikalus, arba sudarytų teisiškai įformintą bendrą struktūrą.

3.   Vietos veiklos grupės užduotys:

a)

stiprinti vietos subjektų gebėjimus rengti ir įgyvendinti veiksmus, įskaitant projektų valdymo gebėjimų stiprinimą;

b)

rengti nediskriminuojančią ir skaidrią veiksmų atrankos procedūrą ir objektyvius veiksmų atrankos kriterijus, kuriais išvengiama interesų konfliktų, užtikrinama, kad ne mažiau kaip 50 proc. balsų priimant sprendimus dėl atrankos tektų partneriams, kurie nėra viešosios valdžios institucijos, ir kuriais leidžiama atranką vykdyti rašytine tvarka;

c)

atrenkant veiksmus ir suteikiant tiems veiksmams prioritetą pagal jų indėlį į strategijos uždavinių ir tikslų įgyvendinimą, užtikrinti atitiktį su bendruomenės inicijuotos vietos plėtros strategija;

d)

rengti ir skelbti kvietimus teikti pasiūlymus arba rengti ir skelbti tęstinio projektų teikimo procedūrą, taip pat apibrėžti atrankos kriterijus;

e)

priimti ir vertinti paramos paraiškas;

f)

atrinkti veiksmus ir nustatyti paramos sumą arba, kai tinkama, prieš patvirtinant pasiūlymus teikti juos už galutinį tinkamumo finansuoti vertinimą atsakingai institucijai;

g)

vykdyti bendruomenės inicijuotos vietos plėtros strategijos ir remiamų veiksmų įgyvendinimo stebėseną bei atlikti konkrečius vertinimo, susijusio su ta strategija, veiksmus.

4.   Nedarant poveikio 3 dalies b punktui, vietos veiklos grupė gali būti paramos gavėjas ir įgyvendinti veiksmus pagal bendruomenės inicijuotos vietos plėtros strategiją.

5.   Vietos veiklos grupių bendradarbiavimo veiklos atveju, kaip nurodyta 35 straipsnio 1 dalies c punkte, šio straipsnio 3 dalies f punkte nurodytas užduotis gali atlikti atsakinga vadovaujančioji institucija.

35 straipsnis

ESI fondų parama bendruomenės inicijuotai vietos plėtrai

1.   Atitinkamų ESI fondų parama bendruomenės inicijuotai vietos plėtrai apima:

a)

parengiamosios paramos išlaidas, kurias sudaro gebėjimų stiprinimas, mokymas ir tinklų kūrimas siekiant parengti ir įgyvendinti bendruomenės inicijuotos vietos plėtros strategiją.

Tokios išlaidos gali apimti vieną ar daugiau šių elementų:

i)

vietos suinteresuotųjų subjektų mokymo veiksmai;

ii)

atitinkamos vietovės tiriamosios studijos;

iii)

su bendruomenės inicijuotos vietos plėtros strategijos rengimu susijusios išlaidos, įskaitant konsultavimosi išlaidos ir išlaidos veiksmams, kurie susiję su konsultavimusi su suinteresuotaisiais subjektais siekiant parengti strategiją;

iv)

organizacijos, parengiamuoju etapu teikiančios paraišką dėl parengiamosios paramos, administracinės išlaidos (išlaidos veiklai ir personalui);

v)

parama mažos apimties bandomiesiems projektams.

Tokia parengiamoji parama laikoma tinkama finansuoti neatsižvelgiant į tai, ar pagal 33 straipsnio 3 dalį sudarytas atrankos komitetas finansavimui atrenka vietos veiklos grupių, gaunančių paramą, parengtą bendruomenės inicijuotos vietos plėtros strategiją.

b)

veiksmų įgyvendinimą pagal bendruomenės inicijuotos vietos plėtros strategiją;

c)

vietos veiklos grupės bendradarbiavimo veiklos rengimą ir įgyvendinimą;

d)

einamąsias išlaidas, susijusias su bendruomenės inicijuotos vietos plėtros strategijos įgyvendinimo valdymu, kurias sudaro veiklos išlaidos, personalo išlaidos, mokymo išlaidos, su viešaisiais ryšiais susijusios išlaidos, finansinės išlaidos bei išlaidos, susijusios su tos strategijos stebėsena ir vertinimu, kaip nurodyta 34 straipsnio 3 dalies g punkte;

e)

bendruomenės inicijuotos vietos plėtros strategijos aktyvų pritaikymą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos suinteresuotųjų subjektų mainams teikiant informaciją ir skatinant įgyvendinti strategiją, taip pat padėti potencialiems paramos gavėjams plėtoti veiksmus ir rengti paraiškas.

2.   Parama einamosioms išlaidoms ir aktyviam pritaikymui, nurodytiems 1 dalies d ir e punktuose, neviršija 25 proc. visų pagal bendruomenės inicijuotos vietos plėtros strategiją patirtų viešųjų išlaidų.

III   SKYRIUS

Teritorinis vystymasis

36 straipsnis

Integruotos teritorinės investicijos

1.   Jeigu pagal miestų plėtros strategiją arba kitą teritorinę strategiją ar teritorinį susitarimą, nurodytus ESF reglamento12 straipsnio 1 dalyje, reikalaujama laikytis integruoto požiūrio ir iš ESF, ERPF arba Sanglaudos fondo investuojama pagal daugiau negu vieną vienos arba kelių veiksmų programų prioritetinę kryptį, veiksmai gali būti įgyvendinami kaip integruota teritorinė investicija (toliau – ITI).

Pagal ITI vykdomi veiksmai gali būti papildomai remiami iš EŽŪFKP arba EJRŽF.

2.   Jei ITI remiama iš ESF, ERPF arba Sanglaudos fondo, atitinkamoje veiksmų programoje ar programose apibūdinamas ITI priemonės taikymo metodas ir orientaciniai finansiniai asignavimai pagal kiekvieną prioritetinę kryptį, laikantis konkrečiam fondui taikomų taisyklių.

Jei ITI teikiamas papildomas finansavimas iš EŽŪFKP arba EJRŽF, susiję orientaciniai finansiniai asignavimai ir priemonės išdėstomi atitinkamoje programoje ar programose, laikantis konkrečiam fondui taikomų taisyklių.

3.   Valstybė narė arba vadovaujančioji institucija gali paskirti vieną arba kelias tarpines institucijas, tarp jų – vietos valdžios institucijas, regionines vystymosi įstaigas arba nevyriausybines organizacijas, kurios valdytų ir įgyvendintų ITI, laikydamosi konkrečiam fondui taikomų taisyklių.

4.   Valstybė narė arba atitinkama vadovaujančioji institucija užtikrina, kad programos ar programų stebėsenos sistema leistų nustatyti prioriteto veiksmus ir produktus, kuriais prisidedama prie ITI.

IV   ANTRAŠTINĖ DALIS

FINANSINĖS PRIEMONĖS

37 straipsnis

Finansinės priemonės

1.   ESI fondai gali būti naudojami finansinėms priemonėms, įgyvendinamoms pagal vieną ar kelias programas remti, tam, kad būtų prisidėta siekiant konkrečių prioriteto tikslų, įskaitant atvejus, kai finansinės priemonės įgyvendinamos per fondų fondus.

Finansinės priemonės įgyvendinamos tam, kad būtų remiamos investicijos, kurios, kaip tikimasi, turėtų būti finansiškai gyvybingos ir kurioms neteikiamas pakankamas finansavimas iš rinkos šaltinių. Taikant šią antraštinę dalį vadovaujančiosios institucijos, fondų fondus ir finansines priemones įgyvendinantys subjektai laikosi taikytinos teisės, visų pirma susijusios su valstybės pagalba ir viešaisiais pirkimais.

2.   Finansinių priemonių parama grindžiama ex ante vertinimu, kurį atliekant nustatyti rinkos trūkumai arba beveik optimalios investavimo situacijos ir apskaičiuotas viešųjų investicijų poreikių mastas ir apimtis, įskaitant finansuotinų finansinių priemonių tipus. Toks ex ante vertinimas apima:

a)

rinkos trūkumų, beveik optimalių investavimo situacijų analizę ir investicijų poreikių, atitinkamoms politikos sritims ir teminiams tikslams ar investavimo prioritetams, siekiant prisidėti prie konkrečių prioriteto tikslų įgyvendinimo, kurie finansuotini naudojant finansines priemones, analizę. Ta analizė grindžiama turima gerosios patirties metodika;

b)

finansinių priemonių, kurios, kaip manoma, turi būti remiamos iš ESI fondų, pridėtinės vertės suderinamumo su kitomis viešosios intervencinės veiklos formomis, kurios skirtos tai pačiai rinkai, vertinimą galimo valstybės pagalbos buvimo, numatomos intervencinės veiklos proporcingumo ir priemonių, skirtų mažinti rinkos iškraipymą vertinimą;

c)

papildomų viešųjų ir privačiųjų lėšų, kurias finansinė priemonė galėtų pritraukti iki galutinio naudos gavėjo lygmens (tikėtinas sverto padarinys) apskaičiavimą, įskaitant, kai tinkama, paskatinamojo atlygio poreikio ir masto, siekiant iš privačiojo sektoriaus investuotojų pritraukti atitinkamai papildomų lėšų, vertinimą ir (arba) mechanizmų, tokių kaip konkursinis arba deramai nepriklausomas įvertinimas, kurie bus naudojami tokio paskatinamojo atlygio poreikiui ir mastui nustatyti, aprašymą;

d)

patirties, įgytos praeityje valstybei narei įgyvendinant panašias priemones ir atliekant ex ante vertinimus, įvertinimą ir, kaip tokia patirtis bus pritaikyta ateityje;

e)

siūlomą investavimo strategiją, įskaitant įgyvendinimo sąlygų, kaip apibrėžta 38 straipsnyje, galimybių nagrinėjimą, siūlytinus finansinius produktus, tikslinius galutinius naudos gavėjus ir numatomą derinį su parama subsidijomis, kai taikoma;

f)

laukiamų rezultatų aprašymą ir informaciją apie tai, kaip pasitelkiant atitinkamą finansinę priemonę tikimasi prisidėti įgyvendinant konkrečius susijusio prioriteto tikslus, įskaitant to indėlio rodiklius;

g)

nuostatas, kuriomis leidžiama ex ante vertinimą peržiūrėti ir prireikus atnaujinti bet kurios finansinės priemonės, kuri įgyvendinama remiantis tokiu vertinimu, įgyvendinimo metu, jeigu įgyvendinimo etapu vadovaujančioji institucija mano, kad ex ante vertinimas nebegali tiksliai atspindėti įgyvendinimo metu esančių rinkos sąlygų.

3.   2 dalyje nurodytas ex ante vertinimas gali būti atliekamas etapais. Bet kuriuo atveju jis baigiamas iki vadovaujančiajai institucijai priimant sprendimą dėl įnašų pagal programą skyrimo finansinei priemonei.

Ex ante vertinimų metu nustatytų su finansinėmis priemonėmis susijusių rezultatų apibendrinimas ir išvados skelbiamos per tris mėnesius nuo jų užbaigimo datos.

Laikantis konkrečiam fondui taikomų taisyklių, ex ante vertinimas informavimo tikslais pateikiamas stebėsenos komitetui.

4.   Tais atvejais, kai finansinės priemonės skirtos finansuoti įmones, įskaitant MVĮ, tokia parama skiriama naujoms įmonėms steigti, ankstyvosios stadijos kapitalui, t. y. parengiamosios stadijos kapitalui ir veiklos pradžios kapitalui, plėtros kapitalui, įmonės bendros veiklos stiprinimo kapitalui užtikrinti arba naujiems projektams įgyvendinti, patekimui į naujas rinkas arba jau įsteigtų įmonių naujai veiklai vykdyti, nedarant poveikio taikytinoms Sąjungos valstybės pagalbos taisyklėms ir laikantis konkrečiam fondui taikytinų taisyklių. Finansavimas gali apimti investicijas į materialųjį ir nematerialųjį turtą, taip pat apyvartinį kapitalą, neviršijant taikytinomis Sąjungos valstybės pagalbos taisyklėmis nustatytų ribų ir siekiant skatinti privatųjį sektorių įmonėms teikti finansavimą. Be to, finansavimas gali būti teikiamas dengiant nuosavybės teisių perdavimo įmonėse išlaidas, jei toks perdavimas vyksta tarp nepriklausomų investuotojų.

5.   Investicijos, kurioms turi būti skiriama finansinių priemonių finansavimas, nėra fiziškai užbaigtos arba visiškai įgyvendintos sprendimo dėl investavimo priėmimo dieną.

6.   Jei pagal finansines priemones galutiniams naudos gavėjams teikiama parama, susijusi su investicijomis į infrastruktūrą, kurių tikslas yra remti miestų plėtrą ar miestų atgaivinimą, arba panašiomis investicijomis į infrastruktūrą, kuriomis siekiama įvairinti ne žemės ūkio veiklą kaimo vietovėse, tokia parama gali apimti sumą, būtiną siekiant reorganizuoti skolų portfelį, siejamą su infrastruktūra, kuri yra naujos investicijos dalis, neviršijant 20 proc. visos investicijai skiriamos finansinės priemonės paramos pagal programą sumos.

7.   Finansinės priemonės gali būti derinamos su subsidijomis, palūkanų normos subsidijomis arba garantijos mokesčio subsidijomis. Tais atvejais, kai ESI fondų parama teikiama pasitelkiant finansines priemones ir kai ji, vykdant vieną veiksmą, derinama su kitų formų parama tiesiogiai susieta su finansinėmis priemonėmis, skirtomis tiems patiems galutiniams naudos gavėjams, įskaitant techninę pagalbą, palūkanų normos subsidijas ir garantijos mokesčio subsidijas, finansinėms priemonėms taikytinos nuostatos taikomos visų formų paramai, teikiamai tam veiksmui. Tokiais atvejais laikomasi taikytinų Sąjungos valstybės pagalbos taisyklių ir kiekvienos formos paramos atveju tvarkoma atskira apskaita.

8.   Pagal ESI fondo finansinę priemonę remiami galutiniai naudos gavėjai gali gauti finansavimą ir pagal kitą ESI fondų prioritetą ar programą arba pagal kitą Sąjungos biudžeto lėšomis remiamą priemonę, laikantis taikytinų Sąjungos valstybės pagalbos taisyklių. Tuo atveju tvarkoma atskira kiekvieno pagalbos šaltinio apskaita, o ESI fondų finansinės priemonės parama turi sudaryti dalį veiksmo, kurio tinkamos finansuoti išlaidos atskirtos nuo kitų finansavimo šaltinių.

9.   Derinant subsidijomis ir finansinėmis priemonėmis teikiamą finansavimą, kaip nurodyta 7 ir 8 dalyse nurodytas jei laikomasi taikytinų Sąjungos valstybės pagalbos taisyklių, galima finansuoti tą patį išlaidų elementą, jei visų derinamų formų paramos suma neviršija visos atitinkamo išlaidų elemento sumos. Subsidijos nenaudojamos finansavimui, gautam pagal finansines priemones, apmokėti. Finansinės priemonės nenaudojamos iš anksto, kol negautas subsidijų finansavimas.

10.   Nepiniginiai įnašai nėra laikomi tinkamomis finansuoti išlaidomis naudojant finansines priemones, išskyrus įnašus žeme arba nekilnojamuoju turtu tais atvejais, kai investicijų tikslas yra remti kaimo ir miesto vystymąsi arba miestų atkūrimą, kai žemė arba nekilnojamasis turtas yra investicijos dalis. Tokie įnašai žeme arba nekilnojamuoju turtu yra tinkami finansuoti, jei įvykdomos 69 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos.

11.   PVM nėra tinkamos finansuoti veiksmo išlaidos, išskyrus atvejį, kai PVM nėra susigrąžinamas remiantis nacionaliniais PVM teisės aktais Kai siekiama nustatyti, ar išlaidos tinkamos finansuoti pagal finansinę priemonę, nuostatos dėl PVM netaikomos galutinių naudos gavėjų investicijų lygmenyje. Tačiau kai finansinės priemonės derinamos su subsidijomis pagal šio straipsnio 7 ir 8 dalis, subsidijai taikomos 69 straipsnio 3 dalies nuostatos.

12.   Taikant šį straipsnį taikytinomis Sąjungos valstybės pagalbos taisyklėmis laikomos taisyklės, kurios galioja tuo metu, kai vadovaujančioji institucija ar fondų fondą įgyvendinantis subjektas sutartimi įsipareigoja skirti programos įnašus finansinei priemonei arba, atitinkamai, kai programos įnašus pagal finansinę priemonę sutartimi įsipareigojama paskirti galutiniams naudos gavėjams.

13.   Komisijai pagal 149 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos papildomos konkrečios žemės pirkimo, taip pat techninės paramos ir finansinių priemonių derinimo taisyklės.

38 straipsnis

Finansinių priemonių įgyvendinimas

1.   Įgyvendindamos 37 straipsnį, vadovaujančiosios institucijos gali skirti finansinį įnašą šioms finansinėms priemonėms:

a)

Sąjungos lygmeniu nustatytoms finansinėms priemonėms, kurias tiesiogiai arba netiesiogiai valdo Komisija;

b)

nacionaliniu, regioniniu, tarptautiniu ar tarpvalstybiniu lygmenimis nustatytoms finansinėms priemonėms, kurias valdo arba už kurių valdymą atsako vadovaujančioji institucija.

2.   1 dalies a punkte nurodytoms finansinėms priemonėms skirti ESI fondų įnašai tvarkomi atskirose sąskaitose ir naudojami, laikantis atitinkamo ESI fondo tikslų, veikloms ir galutiniams naudos gavėjams finansuoti, derantiems su programa arba programomis, pagal kurią ar kurias tie įnašai buvo skirti.

Pirmoje pastraipoje nurodytoms finansinėms priemonėms skirtiems įnašams taikomas šis reglamentas, nebent būtų aiškiai numatytos išimtys.

Antra pastraipa nedaro poveikio pagal Finansinį reglamentą įgyvendinamų finansinių priemonių nustatymą ir veikimą reglamentuojančioms taisyklėms, nebent tos taisyklės prieštarautų šio reglamento taisyklėms; tokiu atveju taikomas šis reglamentas.

3.   1 dalies b punkte nurodytų finansinių priemonių atveju vadovaujančioji institucija gali skirti finansinį įnašą šioms finansinėms priemonėms:

a)

finansinėms priemonėms, kurios atitinka Komisijos nustatytas standartines sąlygas pagal šios dalies antrą pastraipą;

b)

esamoms arba naujoms finansinėms priemonėms, kurios yra specialiai skirtos konkretiems pagal atitinkamą prioritetą nustatytiems tikslams pasiekti.

Komisija priima įgyvendinimo aktus dėl standartinių sąlygų, kurias turi atitikti finansinės priemonės pagal pirmos pastraipos a punktą. Tie įgyvendinimo aktai, priimami laikantis 150 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros,

4.   Remdama 1 dalies b punkte nurodytas finansines priemones vadovaujančioji institucija gali:

a)

investuoti į esamų arba naujų juridinių asmenų, taip pat ir tų, kurie finansuojami kitų ESI fondų lėšomis, kurių paskirtis – įgyvendinti finansines priemones suderintas su atitinkamų ESI fondų tikslais, ir kurie imsis vykdyti įgyvendinimo užduotis, kapitalą; finansavimas šiems subjektams neviršija sumų, reikalingų naujoms investicijoms įgyvendinti pagal 37 straipsnį ir teikiamas laikantis šio reglamento tikslų;

b)

įgyvendinimo užduotis pavesti vykdyti:

i)

EIB;

ii)

tarptautinėms finansų įstaigoms, kuriose valstybė narė yra akcininkė, arba valstybėje narėje įsteigtoms finansų įstaigoms, kurių tikslas – siekti viešųjų interesų kontroliuojant valdžios institucijai;

iii)

viešosios arba privačiosios teisės subjektui; ar

c)

imtis įgyvendinimo užduotis vykdyti tiesiogiai, kai finansines priemones sudaro tik paskolos arba garantijos. Tuo atveju vadovaujančioji institucija laikoma paramos gavėju, kaip apibrėžta 2 straipsnio 10 punkte.

Įgyvendindami finansinę priemonę pirmos pastraipos a, b ir c punktuose nurodyti subjektai užtikrina, kad būtų laikomasi taikytinos teisės, įskaitant ESI fondus, valstybės pagalbą, viešuosius pirkimus ir atitinkamus standartus reglamentuojančias taisykles, taip pat taikomus teisės aktus pinigų plovimo prevencijos, kovos su terorizmu ir mokestiniu sukčiavimu srityse. Tie subjektai neturi būti įsisteigę tų valstybių, kurios nebendradarbiauja su Sąjunga taikant tarptautiniu mastu sutartus mokesčių standartus, jurisdikcijai priklausančiose teritorijose ir neturi palaikyti verslo ryšių su tose teritorijose įsisteigusiais subjektais, o minėtus reikalavimus turi įtraukti į su pasirinktais finansų tarpininkais sudarytas sutartis.

Komisijai pagal 149 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos papildomos konkrečios taisyklės dėl finansines priemones įgyvendinančių subjektų vaidmens, įsipareigojimų ir atsakomybės, susijusių atrankos kriterijų ir produktų, kurie gali būti teikiami taikant finansines priemones pagal 37 straipsnį. Apie tuos deleguotuosius aktus Komisija ne vėliau kaip 2014 m. balandžio 22 d. vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.   4 dalies pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodyti subjektai, įgyvendindami fondų fondus, dalį įgyvendinimo užduočių gali patikėti vykdyti finansų tarpininkams, jeigu tie subjektai savo atsakomybe užtikrina, kad finansų tarpininkai atitinka Finansinio reglamento 140 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nustatytus kriterijus. Finansų tarpininkai pasirenkami taikant atviras, skaidrias, proporcingas ir nediskriminuojančias procedūras, vengiant interesų konflikto.

6.   4 dalies pirmos pastraipos b punkte nurodytos įstaigos, kurioms patikėta vykdyti įgyvendinimo užduotis, savo vardu vadovaujančiosios institucijos naudai atidaro patikėjimo teise valdomas sąskaitas arba steigia finansinę priemonę kaip atskirą finansų padalinį finansų įstaigoje. Atskiro finansų padalinio atveju į finansinę priemonę investuotos programos lėšos nuo kitų finansų įstaigos turimų lėšų atskiriamos vedant atskirą apskaitą. Patikėjimo teise valdomose sąskaitose laikomos lėšos ir tokie atskiri finansų padaliniai valdomi pagal patikimo finansų valdymo principą, laikantis tinkamų atsakingo valdymo taisyklių, ir yra tinkamo likvidumo.

7.   Kai finansinė priemonė įgyvendinama pagal 4 dalies pirmos pastraipos a ir b punktus, atsižvelgiant į finansinės priemonės įgyvendinimo struktūrą, programų įnašų skyrimo finansinėms priemonėms taisyklės ir sąlygos nustatomos finansavimo sutartyse pagal III priedą sudaromose tokiuose lygmenyse:

a)

atitinkamais atvejais – tarp deramai įgaliotų vadovaujančiosios institucijos ir fondų fondą įgyvendinančio subjekto atstovų; taip pat

b)

tarp deramai įgaliotų vadovaujančiosios institucijos atstovų arba, kai taikoma, fondų fondą įgyvendinančio subjekto atstovų ir finansinę priemonę įgyvendinančio subjekto atstovų.

8.   Kai finansinės priemonės įgyvendinamos pagal 4 dalies pirmos pastraipos c punktą, programų įnašų skyrimo finansinėms priemonėms taisyklės ir sąlygos nustatomos strateginiame dokumente, kaip nurodyta IV priede, kurį turi išnagrinėti stebėsenos komitetas.

9.   Nacionaliniai viešieji ir privatieji įnašai, tam tikrais atvejais įskaitant atitinkamus nepiniginius įnašus, kaip nurodyta 37 straipsnio 10 dalyje, gali būti suteikti fondų fondo, finansinės priemonės ar galutinio naudos gavėjo lygmenyje, laikantis konkrečiam fondui taikomų taisyklių.

10.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos vienodos sąlygos, susijusios su 4 dalies pirmoje pastraipoje nurodytų subjektų valdomų programų įnašų pervedimo jiems ir šių įnašų valdymo išsamia tvarka. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 150 straipsnio 3 dalyje nustatytos nagrinėjimo procedūros.

39 straipsnis

ERPF ir EŽŪFKP įnašas EIB įgyvendinamoms bendroms neribotų garantijų ir pakeitimo vertybiniais popieriais finansinėms priemonėms, skirtoms MVĮ

1.   Šiame straipsnyje skolų finansavimas reiškia paskolas, išperkamąją nuomą arba garantijas.

2.   Valstybės narės gali naudotis ERPF ir EŽŪFKP fondais siekdamos skirti finansinį įnašą šio reglamento 38 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytoms finansinėms priemonėms, kurias pagal Finansinio reglamento 58 straipsnio 1 dalies c punkto iii papunktį ir 139 straipsnio 4 dalį netiesiogiai valdo Komisija, o įgyvendinimo užduotys pavestos EIB, kai vykdoma ši veikla:

a)

išduodamos neribotos garantijos teikiant kapitalo lengvatas finansiniams tarpininkams, siekiant kurti naujus skolų finansavimo portfelius, skirtus tinkamoms finansuoti MVĮ, kaip numatyta pagal šio reglamento 37 straipsnio 4 dalį;

b)

vykdomas pakeitimas vertybiniais popieriais, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 (34) 4 straipsnio 1 dalies 61 punkte, kai vertybiniais popieriais pakeičiamas vienas šių elementų:

i)

esami skolų finansavimo portfeliai, skirti MVĮ ir kitoms įmonėms, turinčioms mažiau kaip 500 darbuotojų;

ii)

nauji MVĮ skirti skolų finansavimo portfeliai.

Šios dalies pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodytu finansiniu įnašu prisidedama prie tuose punktuose nurodytų portfelių subordinuotųjų ir (arba) tarpinio pobūdžio segmentų su sąlyga, kad atitinkamas finansinis tarpininkas išlaiko pakankamą portfelio rizikos dalį, bent jau lygiavertę Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2013/36/ES (35) ir Reglamente (ES) Nr. 575/2013nustatytam rizikos išlaikymo reikalavimui, siekiant užtikrinti tinkamą interesų suderinimą. Pakeitimo vertybiniais popieriais pagal šios dalies pirmos pastraipos b punktą atveju finansinis tarpininkas įpareigojamas sukurti naują skolų finansavimą, skirtą tinkamoms finansuoti MVĮ, kaip numatyta pagal šio reglamento 37 straipsnio 4 dalį.

Kiekviena valstybė narė, ketinanti dalyvauti įgyvendinant tokias finansines priemones, prisideda suma, kuri atitinka MVĮ skolų finansavimo poreikius toje valstybėje narėje ir numatomą tokio MVĮ skolų finansavimo paklausą, atsižvelgiant į 4 dalies pirmos pastraipos a punkte nurodytą ex ante vertinimą ir jokiu būdu neviršijant 7 proc. ERPF ir EŽŪFKP fondų asignavimo tai valstybei narei. Bendram visų dalyvaujančių valstybių narių įnašui iš ERPF ir EŽŪFKP fondų taikoma bendra 8 500 000 000 EUR viršutinė riba (2011 m. kainomis).

Jei Komisija, pasikonsultavusi su EIB, mano, kad priemonei skiriamas minimalus bendras įnašas, kurį sudaro visų dalyvaujančiųjų valstybių narių įnašų suma, nėra pakankamas deramai atsižvelgiant į minimalią kritinę masę, apibrėžtą atliekant 4 dalies pirmos pastraipos a punkte nurodytą ex ante vertinimą, finansinės priemonės vykdymas nutraukiamas ir įnašai grąžinami valstybėms narėms.

Jei valstybė narė ir EIB negali susitarti dėl 4 dalies pirmos pastraipos c punkte nurodyto finansavimo susitarimo sąlygų, valstybė narė pateikia prašymą iš dalies pakeisti 4 dalies pirmos pastraipos b punkte nurodytą programą ir perskirti įnašą kitoms programoms ir prioritetams, laikydamasi paramos telkimo pagal temas reikalavimų.

Jei tenkinamos sąlygos nutraukti valstybės narės įnašo, skirto pagal 4 dalies pirmos pastraipos c punkte nurodytą atitinkamos valstybės narės ir EIB finansavimo susitarimą nustatytai priemonei, mokėjimą, valstybė narė pateikia prašymą iš dalies pakeisti 4 dalies pirmos pastraipos b punkte nurodytą programą ir perskirti įnašo likutį kitoms programoms ir prioritetams, laikydamasi paramos telkimo pagal temas reikalavimų.

Kai valstybės narės dalyvavimas nebetęsiamas, ta valstybė narė pateikia prašymą iš dalies pakeisti programą. Jei nepanaudoti biudžetiniai įsipareigojimus panaikinami, panaikinti įsipareigojimai iš naujo nustatomi atitinkamai valstybei narei, kad būtų perskirstyti kitoms programoms ir prioritetams, laikantis paramos telkimo pagal temas reikalavimų.

3.   MVĮ, kurios gauna naują skolų finansavimą finansiniam tarpininkui sukūrus naują portfelį pagal 2 dalyje nurodytą finansinę priemonę, laikomos galutinėmis ERPF ir EŽŪFKP įnašo, skirto atitinkamai finansinei priemonei, gavėjomis.

4.   2 dalyje nurodytas finansinis įnašas atitinka šias sąlygas:

a)

nukrypstant nuo 37 straipsnio 2 dalies, šis įnašas grindžiamas vienu EIB ir Komisijos atliekamu Sąjungos lygmens ex ante vertinimu;

Remiantis turimais duomenų šaltiniais dėl bankų vykdomo skolų finansavimo ir MVĮ, ex ante vertinimas, inter alia, apima MVĮ finansavimo poreikių Sąjungos lygmeniu, MVĮ finansavimo sąlygų ir poreikių analizę, taip pat MVĮ finansavimo stygiaus kiekvienoje valstybėje narėje nustatymą, MVĮ sektoriaus ekonominės ir finansinės padėties apžvalgą atskirų valstybių narių lygmeniu, minimalią kritinę bendrų įnašų masę, numatomą bendrą paskolų, sukuriamų tokias įnašais, mastą ir pridėtinę vertę;

b)

šį įnašą skiria kiekviena dalyvaujančioji valstybė narė pagal atskirai kiekvienam ERPF ir EŽŪFKP finansiniam įnašui, kuriuo remiami 9 straipsnio pirmos pastraipos 3punkte išdėstyti teminiai tikslai, nustatytą specialią nacionalinę programą;

c)

šiam įnašui taikomos kiekvienos dalyvaujančiosios valstybės narės ir EIB sudarytame finansavimo susitarime nustatytos sąlygos, įskaitant, inter alia:

i)

EIB užduotis ir įsipareigojimus, įskaitant atlygį;

ii)

minimalų sverto poveikį, kuris turi būti pasiektas per 65 straipsnio 2 dalyje nurodytą tinkamumo finansuoti laikotarpį laikantis tiksliai apibrėžtų orientyrų;

iii)

sąlygas naujam skolų finansavimui sukurti;

iv)

nuostatas, susijusias su netinkama finansuoti veikla ir atmetimo kriterijais;

v)

mokėjimų grafiką;

vi)

baudas, taikomas tuo atveju, jei finansų tarpininkai nevykdo susitarimo;

vii)

finansų tarpininkų atranką;

viii)

stebėseną, ataskaitų teikimą ir auditą;

ix)

matomumą;

x)

susitarimo nutraukimo sąlygas.

Įgyvendindamas priemonę EIB sudarys sutartis su atrinktais finansiniais tarpininkais;

d)

jei c punkte nurodytas finansavimo susitarimas nesudaromas per šešis mėnesius nuo tada, kai patvirtinama b punkte nurodyta programa, valstybė narė turi teisę perskirti tokį įnašą kitoms programoms ir prioritetams, laikydamasi paramos telkimo pagal temas reikalavimų.

Komisija, siekdama užtikrinti vienodas šio straipsnio įgyvendinimo sąlygas, priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustato pirmos pastraipos c punkte nurodyto finansavimo susitarimo modelį. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 150 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

5.   Kiekviena dalyvaujančioji valstybė narė turi pasiekti minimalų sverto poveikį, laikydamasi 4 dalies pirmos pastraipos c punkte nurodytame finansavimo susitarime nustatytų orientyrų, apskaičiuotų kaip naujo skolų finansavimo, kurį finansiniai tarpininkai turi sukurti tinkamoms finansuoti MVĮ, ir atitinkamo ERPF ir EŽŪFKP įnašo, kurį susijusi valstybė narė skiria finansinėms priemonėms, santykis. Toks minimalus sverto poveikis gali būti skirtingas įvairioms dalyvaujančiosioms valstybėms narėms.

Jei finansinis tarpininkas nepasiekia minimalaus sverto poveikio, nustatyto šio straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos c punkte nurodytame finansavimo susitarime, pagal sutartinius įsipareigojimus jis privalo dalyvaujančiajai valstybei narei sumokėti baudas, laikydamasis finansavimo susitarimo nuostatų ir sąlygų.

Finansinio tarpininko nesugebėjimas pasiekti pagal finansavimo susitarimą nustatyto minimalaus sverto poveikio neturi neigiamos įtakos nei išduotoms garantijoms, nei atitinkamiems pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriams.

6.   Nukrypstant nuo 38 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos, šio straipsnio 2 dalyje nurodyti finansiniai įnašai gali būti tvarkomi kiekvienos valstybės narės atskirose sąskaitose arba, jei dvi ar daugiau dalyvaujančiųjų valstybių narių duoda sutikimą, – vienoje visoms tokioms valstybėms narėms bendroje sąskaitoje ir naudojami pagal konkrečius tikslus, nustatytų programose, pagal kurias tie įnašai buvo skirti.

7.   Nukrypstant nuo 41 straipsnio 1 ir 2 dalių, šio straipsnio 2 dalyje numatytų finansinių įnašų atveju valstybės narės Komisijai teikiamame mokėjimo prašyme nurodoma 100 proc. sumos, kurią valstybė narė, laikydamasi šio straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos c punkte nurodytame finansavimo susitarime nustatyto grafiko, turi sumokėti EIB. Tokie mokėjimo prašymai grindžiami EIB prašomomis sumokėti sumomis, kurios laikomos būtinomis įsipareigojimams, susijusiems su garantijų sutartimis arba pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriais, kurie bus atlikti per kitus tris mėnesius, padengti. Valstybių norių mokėjimai EIB atliekami nedelsiant ir bet kokiu atveju prieš EIB prisiimant įsipareigojimus.

8.   Programos užbaigimo metu tinkamos finansuoti išlaidos yra visa finansinei priemonei sumokėta programos įnašų suma, kuri atitinka:

a)

kai vykdoma šio straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos a punkte nurodyta veikla – 42 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos b punkte nurodytas lėšas;

b)

kai vykdoma šio straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos b punkte nurodyta veikla – bendrą naujo skolų finansavimo, sukurto vykdant pakeitimo vertybiniais popieriais sandorius, sumą, sumokėtą tinkamoms finansuoti MVĮ arba jų naudai per 65 straipsnio 2 dalyje nurodytą tinkamumo finansuoti laikotarpį.

9.   Taikant 44 ir 45 straipsnius nepareikalautosios garantijos ir susigrąžintos sumos, susijusios atitinkamai su neribotomis garantijomis ir pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriais, laikomos finansinėms priemonėms grąžinamomis lėšomis. Likviduojant finansines priemones, grynosios likvidavimo pajamos, atskaičiavus išlaidas, mokesčius ir kreditoriams mokėtinas sumas, kurioms teikiama pirmenybė palyginti su ERPF ir EŽŪFKP įnašu, grąžinamos atitinkamoms valstybėms narėms proporcingai pagal jų įnašus, skirtus finansinei priemonei.

10.   Į 46 straipsnio 1 dalyje nurodytą ataskaitą įtraukiami šie papildomi elementai:

a)

visa finansinei priemonei pagal programą, prioritetą arba priemonę sumokėta ERPF ir EŽŪFKP paramos suma, susijusi su neribotomis garantijomis arba pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriais;

b)

pažanga kuriant tinkamoms finansuoti MVĮ skirtą naują skolų finansavimą, kaip numatyta 37 straipsnio 4 dalyje.

11.   Nepaisant 93 straipsnio 1 dalies, pagal šio straipsnio 2 dalį priemonėms skirtos lėšos gali būti naudojamos siekiant sukurti naują MVĮ skolų finansavimą visoje valstybės narės teritorijoje, neatsižvelgiant į regionų kategorijas, jeigu šio straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos c punkte nurodytame finansavimo susitarime nenumatyta kitaip.

12.   70 straipsnis netaikomas programoms, sukurtoms siekiant įgyvendinti finansines priemones pagal šį straipsnį.

40 straipsnis

Finansinių priemonių valdymas ir kontrolė

1.   Pagal šio reglamento 124 straipsnį ERPF, Sanglaudos fondo, ESF ir EJRŽF atveju ir pagal EJRŽF reglamento 65 straipsnį EŽŪFKP atveju paskirti subjektai neatlieka veiksmų, kuriuos sudaro pagal 38 straipsnio 1 dalies a punktą įgyvendinamos finansinės priemonės, patikrų vietoje. Subjektai, kuriems patikėta įgyvendinti tas finansines priemones, nuolat teikia paskirtiems subjektams kontrolės ataskaitas.

2.   Už programų auditą atsakingi subjektai neatlieka veiksmų, kuriuos sudaro pagal 38 straipsnio 1 dalies a punktą įgyvendinamos finansinės priemonės, audito ir su tomis finansinėmis priemonėmis susijusių valdymo ir kontrolės sistemų audito. Audito institucijos, nurodytos susitarimuose dėl tų finansinių priemonių įgyvendinimo, nuolat teikia už programų auditą atsakingiems subjektams kontrolės ataskaitas.

3.   Už programų auditą atsakingi subjektai gali atlikti auditą galutinių naudos gavėjų lygmeniu tik tuo atveju, jeigu susiklosto viena ar daugiau iš šių padėčių:

a)

vadovaujančiosios institucijos arba finansines priemones įgyvendinančių subjektų lygmeniu nėra pagrindžiančių dokumentų, įrodančių, kad galutiniams naudos gavėjams buvo skirtas finansinių priemonių finansavimas ir kad jis buvo panaudotas pagal numatytą paskirtį, laikantis taikytinos teisės;

b)

esama įrodymų, kad vadovaujančiosios institucijos ar finansines priemones įgyvendinančių subjektų lygmeniu turimuose dokumentuose nepateikiami teisingi ir tikslūs duomenys apie suteiktą finansavimą.

4.   Komisijai pagal 149 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl finansinių priemonių, nurodytų 38 straipsnio 1 dalies b punkte, valdymo ir kontrolės, įskaitant kontrolę, kurią turi vykdyti vadovaujančioji institucija ir audito institucija, pagrindžiančių dokumentų saugojimo tvarką, pagrindžiančiais dokumentais įrodomus elementus, taip pat valdymo, kontrolės ir audito tvarką. Apie tuos deleguotuosius aktus Komisija ne vėliau kaip 2014 m. balandžio 22 d. vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.   Finansines priemones įgyvendinantys subjektai privalo užtikrinti, kad būtų prieinami pagrindžiantys dokumentai, ir nenustatyti galutiniams naudos gavėjams apskaitos duomenų saugojimo reikalavimų, kurie nėra būtini siekiant jiems įvykdyti tą pareigą.

41 straipsnis

Prašymai išmokėti lėšas, įskaitant finansinių priemonių išlaidas

1.   38 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų finansinių priemonių ir 38 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų finansinių priemonių, įgyvendintų pagal 38 straipsnio 4 dalies a ir b punktus, atveju tinkamumo finansuoti laikotarpiu, nustatytu 65 straipsnio 2 dalyje (tinkamumo finansuoti laikotarpis) laipsniškos tarpinio mokėjimo paraiškos teikiamos etapais dėl finansinei priemonei mokamų programos įnašų, laikantis šių sąlygų:

a)

į kiekvieną tinkamumo finansuoti laikotarpiu pateiktą tarpinio mokėjimo paraišką įtraukta finansinei priemonei mokamo programos įnašo suma neviršija 25 proc. visos pagal atitinkamą finansavimo sutartį finansinei priemonei įsipareigotos programos įnašų sumos, atitinkančios tinkamumo finansuoti laikotarpiu mokėtinas 42 straipsnio 1 dalies a, b ir d punktuose apibrėžtas išlaidas. Į tarpinio mokėjimo paraiškas, pateiktas po tinkamumo finansuoti laikotarpio, įtraukiama visa tinkamų finansuoti išlaidų suma, kaip apibrėžta 42 straipsnyje;

b)

į kiekvieną šios pastraipos a punkte nurodytą tarpinio mokėjimo paraišką gali būti įtraukta iki 25 proc. visos nacionalinio bendro finansavimo sumos, kaip nurodyta 38 straipsnio 9 dalyje, kurią numatoma sumokėti finansinei priemonei, arba galutinių naudos gavėjų lygmeniu – išlaidoms, kaip apibrėžta 42 straipsnio 1 dalies a, b ir d punktuose, patirtoms per tinkamumo finansuoti laikotarpį, padengti;

c)

vėlesnės tarpinio mokėjimo paraiškos, pateiktos tinkamumo finansuoti laikotarpiu, teikiamos tik tokiais atvejais:

i)

antrosios tarpinio mokėjimo paraiškos atveju – kai ne mažiau kaip 60 proc. į pirmąją tarpinio mokėjimo paraišką įtrauktos sumos išleista kaip tinkamos finansuoti išlaidos, kaip nurodyta 42 straipsnio 1 dalies a, b ir d punktuose;

ii)

trečiosios ir vėlesnės tarpinio mokėjimo paraiškos atveju – kai ne mažiau kaip 85 proc. į ankstesnes tarpinio mokėjimo paraiškas įtrauktų sumų išleista kaip tinkamos finansuoti išlaidos, kaip nurodyta 42 straipsnio 1 dalies a, b ir d punktuose;

d)

kiekvienoje tarpinio mokėjimo paraiškoje, į kurią įtrauktos su finansinėmis priemonėmis susijusios išlaidos, atskirai nurodoma visa finansinei priemonei sumokėtų programos įnašų suma ir sumos, sumokėtos kaip tinkamos finansuoti išlaidos, kurios apibrėžtos 42 straipsnio 1 dalies a, b ir d punktuose.

Užbaigiant programą į galutinio likučio mokėjimo paraišką įtraukiama visa tinkamų finansuoti išlaidų, apibrėžtų 42 straipsnyje, suma.

2.   38 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų finansinių priemonių, įgyvendinamų pagal 38 straipsnio 4 dalies c punktą, atveju į tarpinio mokėjimo paraiškas ir galutinio likučio mokėjimo paraiškas įtraukiama visa vadovaujančiosios institucijos atliktų mokėjimų investicijoms į galutinius naudos gavėjus, kaip nurodyta 42 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose, suma.

3.   Komisijai pagal 149 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos taisyklės dėl išmokėjimų finansinėms priemonėms išėmimo bei paskesnio koregavimo, taikytino mokėjimo paraiškoms.

4.   Komisija, siekdama užtikrinti vienodas šio straipsnio įgyvendinimo sąlygas, priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi modeliai, naudotini kai su mokėjimo paraiškomis Komisijai teikiama papildoma informacija apie finansines priemones. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 150 straipsnio 3 dalyje nustatytos nagrinėjimo procedūros.

42 straipsnis

Tinkamos finansuoti išlaidos užbaigimo metu

1.   Programos užbaigimo metu tinkamos finansuoti finansinės priemonės išlaidos yra visa faktiškai įgyvendinant finansinę priemonę per tinkamumo finansuoti laikotarpį išmokėta programos įnašų suma arba, garantijų atveju, suma, dėl kurios prisiimti įsipareigojimai, kuri yra:

a)

mokėjimai galutiniams naudos gavėjams, o 37 straipsnio 7 dalyje nurodytais atvejais – mokėjimai galutiniams naudos gavėjų naudai;

b)

lėšos, kurias įsipareigota skirti pagal garantijų sutartis, nepaisant to, ar garantijų sutartys dar galioja, ar jų galiojimas yra pasibaigęs, kurios skirtos galimiems nuostoliams pagal garantiją apmokėti, apskaičiuotiems pagal protingą ex ante rizikos vertinimą, taikytą atitinkamai padaugintam naujų paskolų arba kitų rizikos padalinimu grindžiamų priemonių, skirtų naujoms investicijoms į galutinius naudos gavėjus, skaičiui;

c)

kapitalizuotos palūkanų normų subsidijos arba garantijos mokesčio subsidijos, kurias reikia sumokėti per ne ilgesnį kaip 10 metų laikotarpį po tinkamumo finansuoti laikotarpio ir kurios yra naudojamos kartu su finansinėmis priemonėmis, mokamos į tam tikslui atidarytą sąlyginio deponavimo sąskaitą ir bus faktiškai išmokėtos pasibaigus tinkamumo finansuoti laikotarpiui, bet susijusios tik su paskolomis ir kitomis rizikos priemonėmis, kurios buvo išmokėtos išmokėtų investicijoms į galutinius naudos gavėjus per tinkamumo finansuoti laikotarpį;

d)

patirtų finansinės priemonės valdymo kaštų padengimas arba valdymo mokesčių sumokėjimas.

Komisijai pagal 149 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos konkrečios taisyklės dėl palūkanų normos subsidijų ir garantijos mokesčio subsidijų metinių išmokų kapitalizavimo, kaip nurodyta pirmos pastraipos c punkte, sistemos sukūrimo.

2.   Nuosavu kapitalu grindžiamų priemonių ir mikrokreditų atveju kapitalizuotos valdymo išlaidos arba mokesčiai, kurie, pasibaigus tinkamumo finansuoti laikotarpiui, ne ilgesnį kaip šešerių metų laikotarpį bus mokami už per tinkamumo finansuoti laikotarpį įvykdytas investicijas į galutinius naudos gavėjus ir kuriems negalima taikyti 44 ar 45 straipsnių, gali būti laikomi tinkamomis finansuoti išlaidomis, jei sumokami į tam tikslui atidarytą sąlyginio deponavimo sąskaitą.

3.   Nuosavu kapitalu grindžiamų priemonių, numatytų 37 straipsnio 4 dalyje nurodytoms įmonėms, kurioms skirtas 38 straipsnio 7 dalies b punkte nurodytas finansavimo susitarimas buvo pasirašytas anksčiau nei 2017 m. gruodžio 31 d. ir kurios iki tinkamumo finansuoti laikotarpio pabaigos investavo bent 55 proc. lėšų pagal programą, įsipareigotų skirti pagal atitinkamą finansavimo susitarimą, atveju ribota investicijoms į galutinius naudos gavėjus skirtų mokėjimų, kurie pasibaigus tinkamumo finansuoti laikotarpiui turi būti mokami ne ilgesnį ketverių metų laikotarpį, suma gali būti laikoma tinkamomis finansuoti išlaidomis, jei ji sumokama į tam tikslui atidarytą sąlyginio deponavimo sąskaitą, su sąlyga, kad laikomasi valstybės pagalbos taisyklių ir įvykdytos toliau nurodytos sąlygos.

Į sąlyginio deponavimo sąskaitą sumokėta suma:

a)

naudojama vien tik paskesnėms investicijoms į galutinius naudos gavėjus, kuriems per tinkamumo finansuoti laikotarpį pagal finansinę priemonę buvo skirtos pradinės nuosavu kapitalu grindžiamos investicijos, dar nesumokėtos visiškai arba iš dalies;

b)

naudojama tik paskesnėms investicijoms, kurios turi būti vykdomos laikantis rinkos standartų ir rinkos standartų sutartinių sąlygų ir neturi viršyti minimalios sumos, kuri būtina privačiojo sektoriaus bendram investavimui skatinti, kartu užtikrinant tikslinių įmonių finansavimo tęstinumą, kad investicijos būtų naudingos tiek viešojo, tiek privačiojo sektoriaus investuotojams,

c)

neviršija 20 proc. tinkamų finansuoti 1 dalies pirmos pastraipos a punkte nurodytų nuosavu kapitalu grindžiamų priemonių išlaidų, iš kurių išskaitomi nuosavu kapitalu grindžiamai priemonei tinkamumo finansuoti laikotarpiu teikiantys grąžą ribiniai kapitalo ištekliai ir pelnas.

Bet kurios į sąlyginio deponavimo sąskaitą sumokėtos sumos, kurios nėra naudojamos investicijoms į galutinius naudos gavėjus pirmoje pastraipoje nurodytu laikotarpiu, naudojamos pagal 45 straipsnį.

4.   Pagal 1 ir 2 dalis nurodytos tinkamos finansuoti išlaidos negali viršyti toliau nurodytų sumų sumos:

a)

visos ESI fondų paramos, išmokėtos 1 ir 2 dalių tikslais, sumos ir

b)

atitinkamo nacionalinio bendro finansavimo sumos.

5.   Fondų fondą įgyvendinantis subjektas arba finansines priemones įgyvendinantys subjektai, kaip numatyta 38 straipsnio 4 dalies a ir b punktuose, gali reikalauti atlyginti šio straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos d punkte ir 2 dalyje nurodytas valdymo išlaidas ir rinkti nurodytus mokesčius, neviršydami šio straipsnio 6 dalyje nurodytame deleguotajame akte nustatytų ribinių dydžių. Valdymo išlaidas sudaro tiesioginės arba netiesioginės išlaidos, kurios atlyginamos įrodžius išlaidas, o valdymo mokesčiais laikoma sulygta kaina už suteiktas paslaugas, atitinkamais atvejais nustatyta konkurencingos rinkos proceso metu. Valdymo išlaidos ir mokesčiai pagrįsti veiklos rezultatais grindžiama apskaičiavimo metodika.

Į valdymo išlaidos ir mokesčius galima įtraukti administravimo mokesčius. Tais atvejais, kai administravimo mokesčiai arba jų dalis renkami iš galutinių naudos gavėjų, jie nedeklaruojami kaip tinkamos finansuoti išlaidos.

Valdymo išlaidos ir mokesčiai, įskaitant valdymo išlaidas ir mokesčius už parengiamąjį darbą, susijusį su finansine priemone, prieš pasirašant atitinkamą finansavimo susitarimą, laikomi tinkamais finansuoti nuo atitinkamo finansavimo susitarimo pasirašymo dienos.

6.   Komisijai pagal 149 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos konkrečios valdymo išlaidų ir mokesčių nustatymo kriterijų taisyklės, remiantis rezultatais ir taikomais ribiniais dydžiais, taip pat kapitalizuotų valdymo išlaidų ir mokesčių atlyginimo nuosavu kapitalu grindžiamų priemonių ir mikrokreditų atveju taisyklės.

43 straipsnis

Palūkanos ir kitas pelnas, gauti iš ESI fondų paramos finansinėms priemonėms

1.   Finansinėms priemonėms sumokėta ESI fondų parama pervedama į sąskaitas valstybės narės finansų įstaigose ir laikinai investuojama laikantis patikimo finansų valdymo principų.

2.   Palūkanos ir kitas pelnas, priskiriami prie finansinėms priemonėms sumokėtos ESI fondų paramos, panaudojami tiems patiems tikslams, įskaitant patirtų valdymo išlaidų atlyginimą arba finansinės priemonės valdymo mokesčių sumokėjimą pagal 42 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos d punktą, taip pat pagal 42 straipsnio 2 dalį sumokėtų išlaidų atlyginimą, kaip pradinė ESI fondų parama toje pačioje finansinėje priemonėje arba, pasibaigus finansinei priemonei, kitose finansinėse priemonėse, arba kitų formų paramai, vadovaujantis konkrečiais pagal prioritetą nustatytais tikslais, iki tinkamumo finansuoti laikotarpio pabaigos.

3.   Vadovaujančioji institucija užtikrina, kad palūkanų ir kito pelno naudojamas būtų tinkamai apskaitomas.

44 straipsnis

Prie ESI fondų paramos priskiriamų lėšų pakartotinis panaudojimas iki tinkamumo finansuoti laikotarpio pabaigos

1.   Lėšos, kurios finansinėms priemonėms grąžinamos iš investicijų, arba grąžinamos lėšos, kurias buvo įsipareigota skirti pagal garantijų sutartis, įskaitant kapitalo grąžinimą, pelną ir kitas pajamas ar uždarbį, pavyzdžiui, palūkanas, garantijų mokesčius, dividendus, kapitalo prieaugį arba visas kitas pajamas iš investicijų, kurie priskiriami prie ESI fondų paramos, pakartotinai panaudojami toliau išvardytiems tikslams, neviršijant reikalingos sumos ir laikantis tvarkos, dėl kurios susitarta atitinkamuose finansavimo susitarimuose:

a)

tolesnėms investicijoms pagal tas pačias arba kitas finansines priemones, vadovaujantis konkrečiais pagal prioritetą nustatytais tikslais;

b)

atitinkamais atvejais privačiojo sektoriaus investuotojams arba viešojo sektoriaus investuotojams, kurie veikia pagal rinkos ekonomikos investavimo principą ir teikia analogiškų lėšų papildydami ESI fondų paramą finansinei priemonei arba kartu investuoja galutinio naudos gavėjo lygmeniu, pirmumo tvarka atlyginti.

c)

atitinkamais atvejais patirtoms valdymo išlaidoms atlyginti ir finansinės priemonės valdymo mokesčiams sumokėti.

Būtinybė atlyginti pirmumo tvarka pagal pirmos pastraipos c punktą ir atlyginimo dydis nustatomi atliekant ex ante vertinimą. Atlyginant pirmumo tvarka neviršijama to, kas būtina, kad būtų skatinama pritraukti analogiškų privačių lėšų, ir nemokama pernelyg didelė kompensacija privačiojo sektoriaus investuotojams arba viešojo sektoriaus investuotojams, kurie veikia pagal rinkos ekonomikos investavimo principą. Interesų suderinamumas užtikrinamas tinkamai pasidalijant riziką ir pelną, interesai suderinami remiantis įprastu komerciniu pagrindu ir neprieštaraujama Sąjungos valstybės pagalbos taisyklėms.

2.   Vadovaujančioji institucija užtikrina, kad 1 dalyje nurodytų lėšų panaudojimas būtų tinkamai apskaitomas.

45 straipsnis

Lėšų naudojimas po tinkamumo finansuoti laikotarpio pabaigos

Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, užtikrinančių, kad finansinėms priemonėms grąžinamos lėšos, įskaitant kapitalo grąžinimą, pelną ir kitas pajamas ar uždarbį, gautus per ne trumpesnį kaip aštuonerių metų laikotarpį nuo tinkamumo finansuoti laikotarpio pabaigos, kurios priskirtos prie ESI fondų paramos finansinėms priemonėms pagal 37 straipsnį, būtų naudojamos laikantis programos ar programų tikslų arba toje pačioje finansinėje priemonėje, arba, nutraukus tas lėšas finansinei priemonei, – kitose finansinėse priemonėse su sąlyga, kad abiem atvejais rinkos sąlygų vertinimo rezultatai rodo, jog ir toliau reikia tokių investicijų ar kitų formų paramos.

46 straipsnis

Finansinių priemonių įgyvendinimo ataskaita

1.   Vadovaujančioji institucija siunčia Komisijai specialią veiksmų, kuriuose naudojamos finansinės priemonės, ataskaitą, pridedamą prie metinės įgyvendinimo ataskaitos.

2.   1 dalyje nurodytoje specialioje ataskaitoje pateikiama ši informacija apie kiekvieną finansinę priemonę:

a)

nurodoma programa, prioritetas arba priemonė, kuriems teikiama ESI fondų parama;

b)

apibūdinama finansinė priemonė ir jos įgyvendinimo tvarka;

c)

nurodomi subjektai, įgyvendinantys finansines priemones, ir atitinkamais atvejais – fondų fondą įgyvendinantys subjektai, kaip nurodyta 38 straipsnio 1 dalies a punkte ir 38 straipsnio 4 dalies a, b ir c punktuose, taip pat 38 straipsnio 6 dalyje nurodyti finansų tarpininkai;

d)

nurodoma visa finansinei priemonei sumokėta programos įnašų pagal prioritetą ar priemonę suma;

e)

nurodoma visa pagal finansinę priemonę galutiniams naudos gavėjams arba galutinių naudos gavėjų naudai sumokėta arba įsipareigota skirti pagal garantijų sutartis paramos suma pagal programą, prioritetą arba priemonę, skirta investicijoms į galutinius naudos gavėjus, taip pat susidariusios valdymo išlaidos ar sumokėti valdymo mokesčiai;

f)

nurodomi finansinės priemonės veiklos rezultatai, įskaitant pažangą, padarytą steigiant finansinę priemonę ir atrenkant ją įgyvendinančius subjektus, įskaitant fondų fondą įgyvendinantį subjektą;

g)

nurodomos palūkanos ir kitas pelnas, gautas iš ESI fondų paramos finansinėms priemonėms ir programos lėšų, kurie finansinėms priemonėms grąžinti iš investicijų, kaip nurodyta 43 ir 44 straipsniuose;

h)

nurodoma pažanga, padaryta siekiant tikėtino naudojant finansinę priemonę padarytų investicijų ir dalyvavimo vertės sverto poveikio;

i)

nurodoma investicijų į nuosavą kapitalą vertė, lyginant su ankstesniaisiais metais;

j)

nurodomas finansinės priemonės indėlis siekiant atitinkamo prioriteto ar atitinkamos priemonės rodiklių.

Informaciją, nurodytą pirmos pastraipos h ir j punktuose, galima pateikti tik 2017 ir 2019 m. pateikiamų metinių įgyvendinimo ataskaitų priede, taip pat galutinėje įgyvendinimo ataskaitoje. Galutinių naudos gavėjų lygmeniu netaikomos pirmos pastraipos a–j punktuose išdėstytos su ataskaitų teikimu susijusios prievolės.

3.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi modeliai, naudotini teikiant ataskaitas apie finansines priemones Komisijai. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 150 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

4.   Kiekvienais metais, pradedant 2016 m., per šešis mėnesius nuo metinių įgyvendinimo ataskaitų, nurodytų 111 straipsnio 1 dalyje (ERPF, ESF ir Sanglaudos fondo atveju), EŽŪFKP reglamento 75 straipsnyje (EŽŪFKP atveju) ir atitinkamose konkrečių EJRŽF taikomų taisyklių nuostatose, pateikimo termino, Komisija pateikia duomenų apie padarytą pažangą finansuojant ir įgyvendinant finansines priemones, kuriuos remdamosi šiuo straipsniu pateikė vadovaujančiosios institucijos, suvestinę. Tos suvestinės teikiamos Europos Parlamentui ir Tarybai ir skelbiamos viešai.

V   ANTRAŠTINĖ DALIS

STEBĖSENA IR VERTINIMAS

1   SKYRIUS

Stebėsena

I   Skirsnis

Programų stebėsena

47 straipsnis

Stebėsenos komitetas

1.   Valstybė narė, susitarusi su vadovaujančiąja institucija, per tris mėnesius nuo tos dienos, kai valstybei narei buvo pranešta apie Komisijos sprendimą, kuriuo patvirtinama programa, paisydama savo institucinės, teisinės ir finansinės sistemos, sudaro stebėsenos komitetą programos įgyvendinimo stebėsenai vykdyti (toliau – stebėsenos komitetas).

Valstybė narė gali sudaryti vieną bendrą stebėsenos komitetą, skirtą apimti daugiau nei vieną programą, bendrai finansuojamą iš ESI fondų.

2.   Kiekvienas stebėsenos komitetas parengia ir patvirtina savo darbo tvarkos taisykles pagal atitinkamos valstybės narės institucinę, teisinę ir finansinę sistemą.

3.   Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo programos stebėsenos komitetą įsteigia bendradarbiavimo programoje dalyvaujančios valstybės narės ir trečiosios šalys, jei jos priėmė kvietimą dalyvauti bendradarbiavimo programoje, susitarus su vadovaujančiąja institucija per tris mėnesius nuo tos dienos, kai valstybėms narėms buvo pranešta apie sprendimą patvirtinti bendradarbiavimo programą. Tas stebėsenos komitetas parengia ir patvirtina savo darbo tvarkos taisykles.

48 straipsnis

Stebėsenos komiteto sudėtis

1.   Dėl stebėsenos komiteto sudėties nusprendžia valstybė narė su sąlyga, kad stebėsenos komitetą sudaro atitinkamų valstybių narių institucijų atstovai ir tarpininkai bei 5 straipsnyje nurodytų partnerių atstovai. Partnerių atstovus į stebėsenos komitetą deleguoja atitinkami partneriai, ir šis procesas vykdomas skaidriai. Kiekvienas stebėsenos komiteto narys gali turėti balsavimo teisę.

Dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo programos stebėsenos komiteto sudėties susitaria programoje dalyvaujančios valstybės narės ir trečiosios šalys, jei jos priėmė kvietimą dalyvauti bendradarbiavimo programoje. Į stebėsenos komitetą įtraukiami atitinkami tų valstybių narių ir trečiųjų šalių atstovai. Į stebėsenos komitetą gali būti įtraukiami ETBG atstovai, programos įgyvendinimo teritorijoje vykdantys su programa susijusią veiklą.

2.   Stebėsenos komiteto narių sąrašas skelbiamas viešai.

3.   Komisija dalyvauja stebėsenos komiteto veikloje patariamąja teise.

4.   Jeigu prie programos prisideda EIB, jis gali dalyvauti stebėsenos komiteto veikloje patariamąja teise.

5.   Stebėsenos komitetui pirmininkauja valstybės narės arba vadovaujančiosios institucijos atstovas.

49 straipsnis

Stebėsenos komiteto funkcijos

1.   Stebėsenos komiteto posėdžiai šaukiami bent kartą per metus, per juos apžvelgiamas programos įgyvendinimas ir pažanga, padaryta siekiant jos tikslų. Tai atlikdamas jis atsižvelgia į finansinius duomenis, bendruosius ir konkrečios programos rodiklius, taip pat rezultato rodiklių reikšmės pokyčius, pažangą, padarytą siekiant kiekybinių siektinų reikšmių, 21 straipsnio 1 dalyje nurodytame veiklos rezultatų plane nustatytų orientyrų ir, prireikus, į kokybinių analizių rezultatus.

2.   Stebėsenos komitetas nagrinėja visus klausimus, turinčius poveikį programos įgyvendinimui, įskaitant veiklos rezultatų išvadas.

3.   Su stebėsenos komitetu konsultuojamasi ir jei šis komitetas mano, kad tai tinkama, jis pateikia nuomonę dėl bet kokių vadovaujančiosios institucijos siūlomų programos pakeitimų.

4.   Stebėsenos komitetas gali vadovaujančiajai institucijai teikti pastabas dėl programos įgyvendinimo ir vertinimo, taip pat dėl veiksmų, susijusių su paramos gavėjų administracinės naštos mažinimu. Stebėsenos komitetas vykdo veiksmų, kurių imtasi atsižvelgiant į jo pastabas, stebėseną.

50 straipsnis

Įgyvendinimo ataskaitos

1.   Nuo 2016 m. iki 2023 m. (imtinai) kiekviena valstybė narė Komisijai teikia metinę programos įgyvendinimo ankstesniais finansiniais metais ataskaitą. Kiekviena valstybė narė, laikydamasi konkretiems fondams taikomose taisyklėse nustatytų terminų, pateikia Komisijai ERPF, ESF ir Sanglaudos fondo programų galutinę įgyvendinimo ataskaitą ir metinę EŽŪFKP ir EJRŽF įgyvendinimo ataskaitą.

2.   Metinėse įgyvendinimo ataskaitose pateikiama pagrindinė informacija apie programos ir jos prioritetų įgyvendinimą remiantis finansiniais duomenimis, bendraisiais ir konkrečios programos rodikliais, kiekybinėmis siektinomis reikšmėmis, taip pat, tam tikrais atvejais, informacija apie rezultato rodiklių reikšmės pokyčius ir, pradedant 2017 m. pateikiama metine įgyvendinimo ataskaita, apie veiklos rezultatų plane nustatytų orientyrų pokyčius. Pateikti duomenys siejami su rodiklių reikšmėmis iš visiškai įgyvendintų veiksmų ir, kai įmanoma atsižvelgiant į įgyvendinimo etapą, iš atrinktų projektų. Ataskaitose taip pat pateikiama visų programos vertinimų išvadų, gautų per ankstesnius finansinius metus, santrauka, visi klausimai, darantys poveikį programos įgyvendinimui, ir priemonės, kurių imtasi. Prireikus 2016 m. pateiktinoje metinėje įgyvendinimo ataskaitoje taip pat galima nurodyti veiksmus, kurių imtasi ex ante sąlygoms įvykdyti.

3.   Nukrypstant nuo 2 dalies, ESF reglamentu gali būti nustatytos specialios taisyklės dėl duomenų, kurie turi būti pateikiami ESF fondo atveju.

4.   2017 m. pateiktinoje metinėje įgyvendinimo ataskaitoje pateikiama ir įvertinama 2 dalyje nurodyta informacija ir programos tikslų įgyvendinimo pažanga, taip pat tai, kaip ESI fondai prisidėjo prie rezultato rodiklių reikšmės pokyčių, kai turimi patvirtinantys atitinkamo vertinimo duomenys. Toje metinėje įgyvendinimo ataskaitoje taip pat nurodomi veiksmai, kurių imtasi siekiant įvykdyti ex ante sąlygas, kurios nebuvo įvykdytos patvirtinant programas. Joje taip pat įvertinamas veiksmų, kuriais siekiama atsižvelgti į 7 ir 8 straipsniuose nustatytus principus, įgyvendinimas, 5 straipsnyje nurodytų partnerių vaidmuo įgyvendinant programą ir pateikiama paramos klimato kaitos tikslams ataskaita.

5.   2019 m. pateiktinoje metinėje įgyvendinimo ataskaitoje ir galutinėje įgyvendinimo ataskaitoje dėl ESI fondų, be 2 ir 3 dalyse nurodytos informacijos ir vertinimo, pateikiama informacija apie programos tikslų įgyvendinimo pažangą, apie jos indėlį siekiant Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos ir ši pažanga įvertinama.

6.   Kad būtų laikomos priimtinomis, 1–5 dalyse nurodytose metinėse įgyvendinimo ataskaitose pateikiama visa tose dalyse ir konkrečiam fondui taikomose taisyklėse nurodyta informacija.

Komisija per 15 darbo dienų nuo metinės įgyvendinimo ataskaitos gavimo dienos valstybei narei praneša, jei ataskaita nepriimtina, o jei to nepadaro, ataskaita laikoma priimtina.

7.   Komisija išnagrinėja metinę ir galutinę įgyvendinimo ataskaitą ir savo pastabas dėl jos valstybei narei pateikia per du mėnesius nuo metinės įgyvendinimo ataskaitos gavimo dienos ir per penkis mėnesius nuo galutinės įgyvendinimo ataskaitos gavimo dienos. Jei Komisija per šį terminą nepateikia pastabų, laikoma, kad ataskaitos priimtos.

8.   Komisija vadovaujančiajai institucijai gali teikti pastabas dėl klausimų, kurie daro didelį poveikį programos įgyvendinimui. Jei tokios pastabos pateikiamos, vadovaujančioji institucija pateikia visą reikalingą su tokiomis pastabomis susijusią informaciją ir atitinkamais atvejais per tris mėnesius informuoja Komisiją apie tai, kokių priemonių imtasi.

9.   Metinės ir galutinės įgyvendinimo ataskaitos ir piliečiams skirta jų turinio santrauka skelbiamos viešai.

51 straipsnis

Metinis peržiūros posėdis

1.   Metiniai Komisijos ir kiekvienos valstybės narės peržiūros posėdžiai organizuojami kasmet nuo 2016 iki 2023 m. (imtinai), juose svarstomi kiekvienos programos įgyvendinimo rezultatai, atsižvelgiant į metinę įgyvendinimo ataskaitą ir Komisijos pastabas, jei jų buvo pateikta.

2.   Metiniame peržiūros posėdyje gali būti aptariama daugiau negu viena programa. 2017 ir 2019 m. metiniuose peržiūros posėdžiuose aptariamos visos valstybės narės programos, taip pat atsižvelgiama į valstybės narės pagal 52 straipsnį tais metais pateiktas pažangos ataskaitas.

3.   Nukrypstant nuo 1 dalies, valstybė narė ir Komisija gali susitarti neorganizuoti metinio peržiūros posėdžio programai aptarti, išskyrus 2017 m. ir 2019 m. posėdžius.

4.   Metiniams peržiūros posėdžiams pirmininkauja Komisija arba, valstybės narės prašymu, posėdžiams bendrai pirmininkauja valstybė narė ir Komisija.

5.   Valstybė narė užtikrina, kad būtų tinkamai atsižvelgta į po metinio peržiūros posėdžio Komisijos pateiktas pastabas dėl klausimų, kurie daro didelį poveikį programos įgyvendinimui, ir atitinkamais atvejais per tris mėnesius praneša Komisijai apie priemones, kurių imtasi.

II   Skirsnis

Strateginė pažanga

52 straipsnis

Pažangos ataskaita

1.   Iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. ir iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. valstybė narė Komisijai pateikia partnerystės sutarties įgyvendinimo atitinkamai iki 2016 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. pažangos ataskaitas.

2.   Pažangos ataskaitoje pateikiama ši informacija ir įvertinami šie aspektai:

a)

valstybės narės vystymosi poreikių pokyčiai nuo partnerystės sutarties patvirtinimo;

b)

pažanga, padaryta įgyvendinant Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją ir taip pat 4 straipsnio 1 dalyje nurodytus konkrečių fondų uždavinius, pasitelkiant ESI fondų įnašą siekiant pasirinktų teminių tikslų ir, visų pirma, kiekvienos programos veiklos rezultatų plane nustatytų orientyrų ir teikiant klimato kaitos tikslams panaudotą paramą;

c)

tai, ar veiksmai, kurių imtasi siekiant įvykdyti iki partnerystės sutarties patvirtinimo dienos neįvykdytas partnerystės sutartimi nustatytas taikytinas ex ante sąlygas, buvo įvykdyti pagal nustatytą grafiką. Šis punktas taikomas tik 2017 m. pateiktinai pažangos ataskaitai;

d)

priemonių, kuriomis užtikrinamas ESI fondų ir kitų Sąjungos ir nacionalinių finansavimo priemonių bei EIB koordinavimas, įgyvendinimas;

e)

integruoto požiūrio į teritorinį vystymąsi įgyvendinimas arba programomis pagrįstų integruotų metodų įgyvendinimo santrauka, įskaitant pažangą, padarytą įgyvendinant nustatytų bendradarbiavimo prioritetinių sričių tikslus;

f)

atitinkamais atvejais veiksmai, kurių imtasi siekiant stiprinti valstybės narės institucijų ir paramos gavėjų gebėjimus administruoti ir naudoti ESI fondų paramą;

g)

veiksmai, kurių imtasi, ir pažanga, padaryta siekiant sumažinti paramos gavėjų administracinę naštą;

h)

5 straipsnyje nurodytų partnerių vaidmuo įgyvendinant partnerystės sutartį;

i)

veiksmų, kurių imtasi taikant ESI fondų įgyvendinimo horizontaliuosius principus, nurodytus 5, 7 ir 8 straipsniuose, ir politikos tikslus, santrauka.

3.   Jeigu Komisija per du mėnesius nuo pažangos ataskaitos pateikimo nustato, kad pateikta informacija yra neišsami arba neaiški tokiu mastu, kad tai turi didelio poveikio atitinkamo vertinimo kokybei ir patikimumui, ji gali, su sąlyga, kad prašymu nesukeliami nepagrįsti vėlavimai ir, kad Komisija nurodo tariamo kokybės ir patikimumo trūkumą pagrindžiančias priežastis, prašyti, kad valstybė narė pateiktų papildomos informacijos. Valstybė narė prašomą informaciją Komisijai pateikia per tris mėnesius ir, jei reikia, atitinkamai patikslina pažangos ataskaitą.

4.   Komisija, siekdama užtikrinti vienodas šio straipsnio įgyvendinimo sąlygas, priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomas pateikiant pažangos ataskaitą naudotinas modelis. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 150 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

53 straipsnis

Komisijos ataskaitos ir diskusijos dėl ESI fondų

1.   Komisija kasmet nuo 2016 m. Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui perduoda apibendrinamąją ataskaitą apie ESI fondų programas, pagrįstą metinėmis valstybių narių įgyvendinimo ataskaitomis, pateiktomis pagal 50 straipsnį, taip pat apibendrintus duomenis apie turimus programų vertinimus. 2017 m. ir 2019 m. apibendrinamoji ataskaita sudaro 2 dalyje nurodytos strateginės ataskaitos dalį.

2.   2017 ir 2019 m. Komisija parengia strateginę ataskaitą, kurioje apibendrina valstybių narių pažangos ataskaitas, ir ją atitinkamai iki 2017 m. gruodžio 31 d. ir 2019 m. gruodžio 31 d. pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui, o tos institucijos raginamos surengti diskusijas šiuo klausimu.

3.   Taryba aptaria strateginę ataskaitą, ypač atsižvelgdama į ESI fondų indėlį įgyvendinant Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją, ir raginama prisidėti prie pavasarį vykstančio Europos Vadovų Tarybos susitikimo.

4.   Kas dvejus metus nuo 2018 m. Komisija į savo metinę pažangos ataskaitą, kurią teikia pavasarį vykstančio Europos Vadovų Tarybos susitikimo metu, įtraukia skirsnį, kuriame apibendrina naujausias iš 1 ir 2 dalyse nurodytų ataskaitų, visų pirma įvertindama ESI fondų indėlį prisidedant prie Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos įgyvendinimo pažangos.

II   SKYRIUS

Vertinimas

54 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1.   Vertinant siekiama, kad programos būtų kokybiškiau rengiamos ir įgyvendinamos, taip pat kad būtų įvertintas jų efektyvumas, veiksmingumas ir poveikis. Programų poveikis vertinamas atsižvelgiant į kiekvieno ESI fondo paskirtį, susijusią su Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos tikslais, ir atitinkamais atvejais atsižvelgiant į programos apimtį BVP ir nedarbo atžvilgiu atitinkamoje programos įgyvendinimo teritorijoje.

2.   Valstybės narės suteikia lėšas, kurių reikia vertinimams atlikti, ir užtikrina, kad būtų nustatytos vertinimams reikalingų duomenų, įskaitant duomenis apie bendrus ir, kai tinkama, konkrečių programų rodiklius, parengimo ir surinkimo procedūros.

3.   Vertinimus atlieka vidaus arba išorės ekspertai, funkciniu požiūriu nepriklausomi nuo institucijų, atsakingų už programos įgyvendinimą. Iškart po šio reglamento įsigaliojimo Komisija pateikia gaires, kaip atlikti vertinimus.

4.   Visi vertinimai skelbiami viešai.

55 straipsnis

Ex ante vertinimas

1.   Valstybės narės atlieka ex ante vertinimus, kad pagerintų kiekvienos programos rengimo kokybę.

2.   Už ex ante vertinimų atlikimą atsako už programų parengimą atsakinga institucija. Ex ante vertinimai Komisijai pateikiami kartu su programa ir santrauka. Konkrečiam fondui taikomose taisyklėse gali būti nustatyti ribiniai dydžiai, kurių neviršijant ex ante vertinimas gali būti derinamas su kitos programos vertinimu.

3.   Atliekant ex ante vertinimus vertinama:

a)

kaip prisidedama prie Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos, atsižvelgiant į pasirinktus teminius tikslus ir prioritetus bei nacionalinius ir regionų poreikius ir vystymosi potencialą, taip pat ankstesniais programavimo laikotarpiais įgytą patirtį;

b)

siūlomos programos ar veiklos vidaus nuoseklumas ir jos ryšys su kitomis susijusiomis priemonėmis;

c)

paskirtų biudžeto lėšų derėjimas su programos tikslais;

d)

atrinktų teminių tikslų, prioritetų ir susijusių tikslų derėjimas su BSP, partnerystės sutartimi, atitinkamomis konkrečioms šalims skirtomis rekomendacijomis, priimtomis pagal SESV 121 straipsnio 2 dalį ir, atitinkamais atvejais nacionaliniu lygmeniu su nacionaline reformų programa;

e)

siūlomų programos rodiklių tinkamumas ir aiškumas;

f)

kaip numatomi produktai prisidės prie rezultatų;

g)

ar rodiklių kiekybinės siektinos vertės yra realistiškos atsižvelgiant į numatomą ESI fondų paramą;

h)

siūlomos paramos formos loginis pagrindimas;

i)

ar žmogiškųjų išteklių ir administracinių gebėjimų pakanka programai valdyti;

j)

ar tinkamos programos stebėsenai ir vertinimams reikalingų duomenų rinkimo procedūros;

k)

ar veiklos rezultatų plane pasirinkti orientyrai yra tinkami;

l)

ar suplanuotos priemonės pakankamos siekiant skatinti lygias moterų ir vyrų galimybes ir užkirsti kelią bet kokiai diskriminacijai, ypač prieinamumo neįgaliesiems aspektu;

m)

ar suplanuotos priemonės tinkamos darniam vystymuisi skatinti;

n)

ar suplanuotos priemonės tinkamos paramos gavėjų administracinei naštai mažinti.

4.   Kai tinkama, į ex ante vertinimus įtraukiami reikalavimai dėl strateginio poveikio aplinkai vertinimo, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2001/42/EB (36), atsižvelgiant į būtinybę švelninti klimato kaitą.

56 straipsnis

Vertinimas per programavimo laikotarpį

1.   Vadovaujančioji institucija arba valstybė narė parengia vertinimo planą, kuris gali apimti daugiau nei vieną programą. Vertinimo planas pateikiamas remiantis konkrečiam fondui taikomomis taisyklėmis.

2.   Valstybės narės užtikrina tinkamus vertinimo gebėjimus.

3.   Programavimo laikotarpiu vadovaujančioji institucija užtikrina, kad būtų atliekami kiekvienos programos vertinimai, įskaitant veiksmingumo, efektyvumo ir poveikio vertinimus, remiantis vertinimo planu, ir kad kiekvienam vertinimui būtų taikomos atitinkamos tolesnės priemonės, laikantis konkrečiam fondui taikomų taisyklių. Bent kartą per programavimo laikotarpį įvertinama, kaip ESI fondų parama prisideda prie kiekvieno prioriteto tikslų įgyvendinimo. Stebėsenos komitetas išnagrinėja visus vertinimus ir siunčia Komisijai.

4.   Komisija programas gali vertinti savo iniciatyva. Ji informuoja vadovaujančiąją instituciją, o rezultatai siunčiami vadovaujančiajai institucijai ir pateikiami atitinkamam stebėsenos komitetui.

5.   Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalys netaikomos 39 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos b punkte nurodytoms specialioms programoms.

57 straipsnis

Ex post vertinimas

1.   Ex post vertinimus atlieka Komisija arba valstybės narės, glaudžiai bendradarbiaudamos su Komisija. Per ex post vertinimus nagrinėjamas ESI fondų veiksmingumas ir efektyvumas, jų indėlis įgyvendinant Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją, atsižvelgiant į toje Sąjungos strategijoje nustatytus tikslus ir laikantis konkrečiam fondui taikomose taisyklėse nustatytų konkrečių reikalavimų.

2.   Ex post vertinimai užbaigiami ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d.

3.   39 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos b punkte nurodytų specialių programų ex post vertinimą atlieka Komisija, ir šis vertinimas užbaigiamas ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 31 d.

4.   Komisija ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d. parengia kiekvieno ESI fondo apibendrinamąją ataskaitą, kurioje pateikiamos pagrindinės ex post vertinimų išvados.

IV   ANTRAŠTINĖ DALIS

TECHNINĖ PARAMA

58 straipsnis

Komisijos iniciatyva teikiama techninė parama

1.   Komisijos iniciatyva iš ESI fondų galima skirti paramą pasirengimo, stebėsenos, administravimo ir techninės paramos, vertinimo, audito ir kontrolės priemonėms, reikalingoms šiam reglamentui įgyvendinti.

Pirmoje pastraipoje nurodytas priemones gali įgyvendinti arba tiesiogiai – Komisija, arba netiesiogiai – kiti subjektai ir asmenys, išskyrus valstybes nares, kaip apibrėžta Finansinio reglamento 60 straipsnyje.

Pirmoje pastraipoje nurodytos priemonės visų pirma gali būti:

a)

parama projektų rengimui ir vertinimui, taip pat tais atvejais, kai dalyvauja EIB;

b)

parama institucijų ir administracinių gebėjimų stiprinimui siekiant veiksmingai valdyti ESI fondus;

c)

tyrimai, susiję su Komisijos teikiamomis ataskaitomis dėl ESI fondų ir su sanglaudos pranešimu;

d)

priemonės, susijusios su ESI fondų analize, valdymu, stebėsena, keitimusi informacija ir įgyvendinimu, bei priemonės, susijusios su kontrolės sistemų ir techninės bei administracinės paramos įgyvendinimu;

e)

vertinimai, ekspertų ataskaitos, statistiniai duomenys ir tyrimai, įskaitant bendro pobūdžio tyrimus, susijusius su dabartine ir būsima ESI fondų veikla, kuriuos, kai tinkama, gali atlikti EIB;

f)

veiksmai, skirti informacijai skleisti, tinklų veiklai remti, komunikacijos veiklai vykdyti, informuotumui didinti, bendradarbiavimui bei keitimuisi patirtimi, taip pat su trečiosiomis šalimis, skatinti.

g)

kompiuterizuotų valdymo, stebėsenos, audito, kontrolės ir vertinimo sistemų įrengimas, eksploatavimas ir sujungimas;

h)

veiksmai vertinimo metodams tobulinti, dalytis informacija apie vertinimo praktiką;

i)

su auditu susiję veiksmai;

j)

nacionalinių ir regioninių gebėjimų, susijusių su investicijų planavimu, poreikių vertinimu, finansinių priemonių, bendrųjų veiksmų planų ir didelės apimties projektų, įskaitant kartu su EIB įgyvendinamas bendras iniciatyvas, rengimu, kūrimu ir įgyvendinimu, stiprinimas;

k)

gerosios patirties sklaida siekiant padėti valstybėms narėms stiprinti 5 straipsnyje nurodytų atitinkamų partnerių ir jų jungtinių organizacijų gebėjimus;

l)

priemonės, kuriomis siekiama nustatyti struktūrines ir administracines reformas, nustatyti jų prioritetus ir jas įgyvendinti, siekiant spręsti ekonomines ir socialines problemas valstybėse narėse, kurios atitinka 24 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas.

Siekiant veiksmingesnės komunikacijos su visuomene ir didesnės komunikacijos veiksmų, kurių imtasi Komisijos iniciatyva, sąveikos, pagal šį reglamentą komunikacijos veiksmams skiriamos lėšos taip pat naudojamos instituciniam informavimui apie Sąjungos politikos prioritetus, susijusius su šio reglamento bendraisiais tikslais.

2.   Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, kasmet nustato savo planus dėl veiksmų, susijusių su 1 dalyje išvardytomis priemonėmis, rūšių, kai yra numatyta skirti lėšų iš ESI fondų.

59 straipsnis

Techninė parama valstybių narių iniciatyva

1.   Valstybės narės iniciatyva iš ESI fondų galima remti pasirengimo, valdymo, stebėsenos, vertinimo, informavimo ir komunikacijos, tinklų kūrimo, skundų sprendimo, kontrolės ir audito veiksmus. ESI fondų paramą valstybė narė gali naudoti remdama veiksmus, kuriais siekiama mažinti paramos gavėjų administracinę naštą, įskaitant elektroninio keitimosi duomenimis sistemas ir veiksmus, kuriais siekiama stiprinti valstybės narės institucijų ir paramos gavėjų gebėjimus administruoti ir naudoti tų fondų paramą. ESI fondus taip pat galima naudoti remiant veiksmus, kuriais siekiama stiprinti atitinkamų partnerių gebėjimus vadovaujantis 5 straipsnio 3 dalies e punktu ir gerinti tokių partnerių tarpusavio keitimąsi gerąja patirtimi. Šioje dalyje nurodyti veiksmai gali būti susiję su ankstesniais ir vėlesniais programavimo laikotarpiais.

2.   Konkrečiam fondui taikomose taisyklėse galima nurodyti arba iš jų išbraukti papildomus veiksmus, kuriuos galima finansuoti kiekvieno ESI fondo techninės paramos lėšomis.

VII   ANTRAŠTINĖ DALIS

ESI FONDŲ FINANSAVIMAS

1   SKYRIUS

ESI fondų parama

60 straipsnis

Bendro finansavimo normų nustatymas

1.   Komisijos sprendime, kuriuo patvirtinama programa, nustatoma bendro finansavimo norma arba normos, ir didžiausia ESI fondų finansavimo suma, remiantis konkrečiam fondui taikomomis taisyklėmis.

2   Komisijos iniciatyva arba jos vardu įgyvendinamos techninės paramos priemonės gali būti finansuojamos 100 proc.

61 straipsnis

Veiksmai, iš kurių gaunama grynųjų pajamų po jų užbaigimo

1.   Šis straipsnis taikomas veiksmams, iš kurių gaunama grynųjų pajamų po jų užbaigimo. Šiame straipsnyje grynosios pajamos – tai grynųjų pinigų, kuriuos naudotojai tiesiogiai sumokėjo už įgyvendinant veiksmus tiekiamas prekes ar teikiamas paslaugas, srautai, pavyzdžiui, mokesčiai, kuriuos naudotojai tiesiogiai sumoka už naudojimąsi infrastruktūra, žemės ar pastatų pardavimo arba nuomos mokesčiai arba mokėjimai už paslaugas, mažesni nei veiklos išlaidos ir trumpalaikės įrangos pakeitimo išlaidos, patirtos atitinkamu laikotarpiu. Įgyvendinant veiksmus sutaupytos veiklos išlaidos laikomos grynosiomis pajamomis, išskyrus atvejus, kai jos kompensuojamos tiek pat sumažinant veiklai skirtas subsidijas.

Tuo atveju, kai ne visos investicinės išlaidos yra tinkamos bendrai finansuoti, grynosios pajamos proporcingai paskirstomos tinkamų finansuoti ir netinkamų finansuoti investicinių išlaidų dalims.

2.   Iš ESI fondų bendrai finansuoti tinkamos veiksmo išlaidos sumažinamos iš anksto, atsižvelgiant į galimybę iš veiksmo gauti grynųjų pajamų per konkretų ataskaitinį laikotarpį, kuris apima veiksmo įgyvendinimą ir laikotarpį po jo užbaigimo.

3.   Galimos grynosios pajamos iš veiksmo nustatomos iš anksto, taikant vieną iš toliau nurodytų metodų, kurį pasirenka vadovaujančioji institucija pagal sektorių, subsektorių ar veiksmo pobūdį:

a)

sektoriui ar subsektoriui numatytos grynųjų pajamų procentais išreikštos fiksuotosios normos, taikytinos V priede arba antroje, trečioje ir ketvirtoje pastraipose nurodytų deleguotųjų aktų apibrėžtam veiksmui, taikymas;

b)

iš veiksmo gautų diskontuotų grynųjų pajamų apskaičiavimas atsižvelgiant į atitinkamam veiksmo sektoriui ar subsektoriui taikytiną ataskaitinį laikotarpį, pelningumą, kurio paprastai tikimasi iš atitinkamos kategorijos investicijų, į principo „teršėjas moka“ taikymą ir atitinkamais atvejais – į teisingumo aspektus, susijusius su atitinkamos valstybės narės arba regiono santykine gerove.

Tinkamai pagrįstais atvejais Komisijai pagal 149 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas V priedas, patikslinant jame nustatytas fiksuotąsias normas, atsižvelgiant į ankstesnius duomenis, galimybę susigrąžinti išlaidas bei atitinkamais atvejais – į principą „teršėjas moka“.

Komisijai pagal 149 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos fiksuotosios normos, taikomos sektoriams ir subsektoriams IRT, MTTPI bei energijos vartojimo efektyvumo srityse. Deleguotuosius aktus Komisija ne vėliau kaip 2015 m. birželio 30 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai.

Be to, tinkamai pagrįstais atvejais Komisijai pagal 149 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, dėl papildomų sektorių arba subsektorių, įskaitant sektorių subsektorius, kurie priklauso 9 straipsnio pirmoje pastraipoje nustatytiems teminiams tikslams ir kuriems teikiama ESI fondų parama, įtraukimo į V priedą.

Tais atvejais, kai taikomas pirmos pastraipos a punkte nurodytas metodas, taikant fiksuotąsias normas atsižvelgiama į visas grynąsias pajamas, gautas įgyvendinant veiksmą ir po jo užbaigimo, todėl šios pajamos vėliau neišskaitomos iš tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų;

Jei naujam sektoriui ar subsektoriui taikoma fiksuotoji norma, nustatyta priimant deleguotąjį aktą pagal trečią ir ketvirtą pastraipą, vadovaujančioji institucija gali nuspręsti naujiems veiksmams, susijusiems su atitinkamu sektoriumi arba subsektoriumi, taikyti pirmos pastraipos a punkte nustatytą metodą.

Komisijai pagal 149 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomas pirmos pastraipos b punkte nurodytas metodas. Kai taikomas tas metodas, grynosios pajamos, per veiksmo įgyvendinimo laikotarpį gautos iš pajamų šaltinių, į kuriuos nebuvo atsižvelgta nustatant galimas grynąsias pajamas iš veiksmo, išskaitomos iš tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų ne vėliau kaip paramos gavėjui pateikiant galutinį mokėjimo prašymą.

4.   Metodas, pagal kurį grynosios pajamos išskaitomos iš veiksmo išlaidų, įtrauktų į Komisijai pateiktą mokėjimo prašymą, nustatomas vadovaujantis nacionalinėmis taisyklėmis.

5.   Kaip alternatyva 3 dalyje nustatytų metodų taikymui, 60 straipsnio 1 dalyje nurodyta didžiausia bendro finansavimo norma valstybės narės prašymu gali būti sumažinta priimant tam tikram prioritetui ar priemonei skirtą programą, pagal kurią visiems pagal tą prioritetą ar priemonę remiamiems veiksmams būtų galima taikyti vienodą fiksuotąją normą pagal 3 dalies pirmos pastraipos a punktą. Sumažinta suma neturi būti mažesnė už sumą, apskaičiuotą didžiausią Sąjungos bendro finansavimo normą, taikytiną pagal konkrečiam fondui taikomas taisykles, padauginus iš 3 dalies pirmos pastraipos a punkte nurodytos atitinkamos fiksuotosios normos.

Tais atvejais, kai taikomas pirmoje pastraipoje nurodytas metodas, taikant sumažintą bendro finansavimo normą atsižvelgiama į visas grynąsias pajamas, gautas įgyvendinant veiksmą ir jį užbaigus, todėl vėliau jos neišskaitomos iš tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų.

6.   Tais atvejais, kai pajamų objektyviai iš anksto nustatyti remiantis vienu iš 3 ar 5 dalyse nurodytų metodų neįmanoma, per trejus metus nuo veiksmo užbaigimo arba iki termino programos užbaigimo dokumentų pateikimui, nustatyto konkrečiam fondui taikomose taisyklėse (taikoma ankstesnė iš šių datų) gautos pajamos išskaitomos iš Komisijai deklaruojamų išlaidų.

7.   1–6 dalys netaikomos:

a)

veiksmams arba jų dalims, remiamiems tik iš ESF,

b)

veiksmams, kurių visos tinkamos finansuoti išlaidos prieš taikant 1–6 dalis taikymą neviršija 1 000 000 EUR;

c)

grąžinamosioms subsidijoms, jeigu nustatyta prievolė grąžinti visą sumą ir apdovanojimus;

d)

techninei paramai;

e)

finansinėms priemonėms skirtai paramai arba iš finansinių priemonių gautai paramai;

f)

veiksmams, kuriems viešoji parama skiriama kaip fiksuotosios sumos arba fiksuotieji vieneto įkainiai;

g)

veiksmams, įgyvendinamiems pagal bendrąjį veiksmų planą;

h)

veiksmams, kuriems paramos sumos arba normos yra nustatytos EŽŪFKP reglamento II priede.

Nepaisant šios dalies pirmos pastraipos b punkto, tais atvejais, kai valstybė narė taiko 5 dalį, ji į atitinkamą prioritetą ar priemonę gali įtraukti veiksmus, kurių visos tinkamos finansuoti išlaidos prieš taikant 1–6 dalis neviršija 1 000 000 EUR.

8.   Be to, 1–6 dalys netaikomos veiksmams, kuriems teikiama parama pagal šią programą yra:

a)

de minimis pagalba,

b)

MVĮ skirta suderinama valstybės pagalba, kurios atveju taikomas valstybės pagalbos intensyvumo arba pagalbos sumos apribojimas;

c)

suderinama valstybės pagalba, kurios atveju turi būti atliekamas atskiras finansavimo poreikių įvertinimas laikantis taikomų valstybės pagalbos taisyklių.

Nepaisydama pirmos pastraipos, vadovaujančioji institucija gali taikyti 1–6 dalių nuostatas veiksmams, kurie patenka į šios dalies pirmos pastraipos a–c punktų taikymo sritį, kai tai numatyta pagal nacionalines taisykles.

II   SKYRIUS

Specialios taisyklės dėl ESI fondų paramos viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėms

62 straipsnis

Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės

ESI fondai gali būti naudojami viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių veiksmams remti. Tokie viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių veiksmai atitinka taikytiną teisę, visų pirma dėl valstybės pagalbos ir viešųjų pirkimų.

63 straipsnis

Paramos gavėjas įgyvendinant viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių veiksmus

1.   Viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių veiksmo atveju ir nukrypstant nuo 2 straipsnio 10 punkto, paramos gavėjas gali būti:

a)

veiksmą inicijuojantis viešosios teisės subjektas; arba

b)

valstybės narės privačiosios teisės subjektas (privatusis partneris), kuris pasirinktas arba turi būti pasirinktas veiksmui įgyvendinti.

2.   Veiksmą inicijuojantis viešosios teisės subjektas gali pasiūlyti, kad privatusis partneris, kuris turi būti pasirinktas patvirtinus veiksmą, būtų ESI fondų paramos gavėjas. Tuo atveju sprendimas dėl patvirtinimo priimamas, jei vadovaujančioji institucija įsitikina, kad pasirinktas privatusis partneris prisiima ir įvykdo visas atitinkamas paramos gavėjo prievoles pagal šį reglamentą.

3.   Veiksmui įgyvendinti pasirinktas privatusis partneris, kaip paramos gavėjas, gali būti pakeistas per įgyvendinimo laikotarpį, jeigu to reikalaujama pagal viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės sąlygas arba tarp privačiojo partnerio ir finansų įstaigos, bendrai finansuojančių veiksmą, finansavimo susitarimą. Tuo atveju pakaitinis privatusis partneris arba viešosios teisės subjektas tampa paramos gavėju, jeigu vadovaujančioji institucija įsitikina, kad pakaitinis partneris prisiima ir įvykdo visas atitinkamas paramos gavėjo prievoles pagal šį reglamentą.

4.   Komisijai pagal 149 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos papildomos taisyklės dėl paramos gavėjo pakeitimo ir dėl su tuo susijusios atsakomybės.

5.   Paramos gavėjo pakeitimas nelaikomas nuosavybės teisių pakeitimu, kaip apibrėžta 71 straipsnio 1 dalies b punkte, jei tas pakeitimas padarytas laikantis taikytinų šio straipsnio 3 dalyje išdėstytų sąlygų ir deleguotojo akto, priimto laikantis šio straipsnio 4 dalies.

64 straipsnis

Parama viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių veiksmams

1.   Viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių veiksmo atveju, kai paramos gavėjas yra viešosios teisės subjektas, įgyvendinant viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių veiksmą susidariusios išlaidos, kurias patyrė ir sumokėjo privatusis partneris, nukrypstant nuo 65 straipsnio 2 dalies, gali būti laikomos paramos gavėjo patirtomis bei sumokėtomis išlaidomis ir įtraukiamos į Komisijai skirtą mokėjimo prašymą, jeigu įvykdytos šios sąlygos:

a)

paramos gavėjas sudarė viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės sutartį su privačiuoju partneriu;

b)

vadovaujančioji institucija patikrino, ar privatusis partneris sumokėjo paramos gavėjo deklaruotas išlaidas ir ar veiksmas atitinka taikytiną Sąjungos ir nacionalinę teisę, programą ir paramos veiksmui sąlygas.

2.   Paramos gavėjams sumokėtos išmokos, susijusios su mokėjimo prašyme nurodytomis išlaidomis pagal 1 dalį, sumokamos į sąlyginio deponavimo sąskaitą, šiuo tikslu atidarytą paramos gavėju vardu.

3.   Lėšos, sumokėtos į 2 dalyje nurodytą sąlyginio deponavimo sąskaitą, naudojamos išmokoms pagal viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės sutartį, įskaitant išmokas, kurios turi būti sumokėtos viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės sutarties nutraukimo atveju.

4.   Komisijai pagal 149 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi minimalūs reikalavimai, kurie turi būti įtraukti į viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės sutartis, kurios yra būtinos norint taikyti šio straipsnio 1 dalyje numatytą nukrypti leidžiančią nuostatą, įskaitant nuostatas, susijusias su viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės sutarties nutraukimu, ir siekiant užtikrinti tinkamą audito seką.

III   SKYRIUS

Išlaidų tinkamumas finansuoti ir trukmė

65 straipsnis

Tinkamumas finansuoti

1.   Išlaidų tinkamumas finansuoti nustatomas pagal nacionalines taisykles, išskyrus tuos atvejus, kai šiame reglamente arba konkrečiam fondui taikomose taisyklėse nustatomos konkrečios taisyklės.

2.   Išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti iš ESI fondų, jeigu paramos gavėjas jas faktiškai patyrė ir jei jos apmokėtos per laikotarpį nuo programos pateikimo Komisijai arba 2014 m. sausio 1 d. (taikoma ankstesnė iš šių datų) iki 2023 m. gruodžio 31 d. Be to, išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti iš EŽŪFKP tik tuo atveju, jeigu mokėjimo agentūra faktiškai sumokėjo atitinkamos pagalbos lėšas per laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.

3.   Nukrypstant nuo 2 dalies, išlaidos pagal JUI laikomos tinkamomis finansuoti nuo 2013 m. rugsėjo 1 d.

4.   Jeigu išlaidos atlyginamos remiantis 67 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b ir c punktais, veiksmai, kurių išlaidos atlyginamos, vykdomi nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.

5.   Nukrypstant nuo 3 dalies, pagal JUI įgyvendinamų veiksmų, susijusių su išlaidomis, kurios atlyginamos remiantis 67 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b ir c punktais, vykdymo pradžios diena yra 2013 m. rugsėjo 1 d.

6.   Veiksmai negali būti atrinkti, kad jiems būtų teikiama ESI fondų parama, jeigu iki paramos gavėjo paraiškos skirti finansavimą pagal programą pateikimo vadovaujančiajai institucijai jie buvo fiziškai baigti arba visiškai įgyvendinti, nepaisant to, ar paramos gavėjas atliko visus su jais susijusius mokėjimus.

7.   Šis straipsnis nedaro poveikio 58 straipsniu nustatytoms Komisijos iniciatyva teikiamos techninės paramos tinkamumo finansuoti taisyklėms.

8.   Ši dalis taikoma veiksmams, iš kurių per jų įgyvendinimo laikotarpį gaunamos grynosios pajamos ir kuriems netaikomos 61 straipsnio 1–6 dalys.

Tinkamos finansuoti veiksmo išlaidos, kurios turi būti bendrai finansuojamos iš ESI fondų, ne vėliau kaip paramos gavėjui pateikiant galutinį mokėjimo prašymą sumažinamos grynųjų pajamų suma, į kurią veiksmo patvirtinimo metu nebuvo atsižvelgta, tiesiogiai gauta tik per jo įgyvendinimo laikotarpį. Tuo atveju, kai ne visos išlaidos atitinka bendro finansavimo reikalavimus, grynosios pajamos proporcingai paskirstomos tinkamų ir netinkamų finansuoti išlaidų dalims.

Ši dalis netaikoma:

a)

techninei paramai;

b)

finansinėms priemonėms;

c)

grąžinamosioms subsidijoms, jeigu nustatyta prievolė grąžinti visą sumą;

d)

apdovanojimams;

e)

veiksmams, kuriems taikomos valstybės pagalbos taisyklės;

f)

veiksmams, kuriems viešoji parama teikiama fiksuotosiomis sumomis arba pagal fiksuotuosius vieneto įkainius, jei į grynąsias pajamas atsižvelgta ex ante;

g)

veiksmams, įgyvendinamiems pagal bendrąjį veiksmų planą, jei į grynąsias pajamas atsižvelgta ex ante;

h)

veiksmams, kuriems paramos sumos arba normos yra nustatytos EŽŪFKP reglamento I priede, arba

i)

veiksmams, kuriems įgyvendinti visos tinkamos finansuoti išlaidos neviršija 50 000 EUR.

Šiame straipsnyje ir 61 straipsnyje visos išmokos, paramos gavėjo gautos kaip sutartinės netesybos dėl paramos gavėjo ir trečiosios šalies ar trečiųjų šalių sutarties pažeidimo arba kurios gautos dėl to, kad trečioji šalis atsiėmė pasiūlymą (užstatą) pasirinkdama viešųjų pirkimų taisyklėse numatytą galimybę, nėra laikomos pajamomis ir neišskaitomos iš tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų.

9.   Išlaidos, kurios tampa tinkamos finansuoti dėl programos pakeitimų, laikomos tinkamomis finansuoti tik nuo prašymo iš dalies keisti programą pateikimo Komisijai arba, jei taikoma 96 straipsnio 11 dalis, nuo sprendimo, kuriuo iš dalies keičiama programa, įsigaliojimo dienos.

Konkrečiai EJRŽF taikomos taisyklės gali nukrypti nuo pirmos pastraipos.

10.   Nukrypstant nuo 9 dalies, EŽŪFKP reglamente gali būti numatytos specialios nuostatos dėl tinkamumo finansuoti pradžios dienos.

11.   Veiksmui gali būti skiriama vieno ar kelių ESI fondų, arba vienos ar kelių programų parama ir kitų Sąjungos priemonių parama, jeigu į mokėjimo prašymą dėl atlyginimo iš vieno ESI fondo įtraukta išlaidų dalis nėra remiama iš kito fondo arba kita Sąjungos priemone, arba iš to paties fondo pagal kitą programą.

66 straipsnis

Paramos formos

Iš ESI fondų parama teikiama kaip subsidijos, apdovanojimai, grąžinamosios subsidijos ar finansinės priemonės arba šių priemonių derinys.

Grąžinamųjų subsidijų atveju paramą suteikusiai įstaigai arba kitai valstybės narės įstaigai grąžinta parama laikoma atskiroje sąskaitoje arba atskiriama apskaitos kodais ir pakartotinai panaudojama tam pačiam tikslui arba laikantis programos tikslų.

67 straipsnis

Subsidijų formos ir grąžinamosios subsidijos

1.   Subsidijos ir grąžinamosios subsidijos gali būti teikiamos taip:

a)

atlyginant tinkamas finansuoti faktiškai patirtas ir apmokėtas išlaidas kartu atlyginant, jei yra, nepiniginius įnašus ir nusidėvėjimą;

b)

pagal fiksuotuosius vieneto įkainius;

c)

pagal fiksuotąsias sumas, neviršijant 100 000 EUR viešojo įnašo;

d)

pagal fiksuotąsias normas, kai finansavimas apskaičiuojamas kaip procentinė vienos ar daugiau nurodytų kategorijų išlaidų dalis.

Konkretiems fondams taikomos taisyklės gali apriboti subsidijų ar grąžinamųjų subsidijų formas, taikytinas tam tikriems veiksmams.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, EJRŽF reglamente gali būti numatytos papildomų formų subsidijos ir apskaičiavimo metodai.

3.   1 dalyje nurodytos galimybės gali būti derinamos tik tada, kai kiekviena tų galimybių taikoma skirtingos kategorijos išlaidoms arba kai yra taikomos skirtingiems veiksmą sudarantiems projektams arba nuosekliems veiksmo etapams.

4.   Jeigu veiksmas arba veiksmo dalį sudarantis projektas įgyvendinamas išimtinai rengiant darbų, prekių arba paslaugų viešuosius pirkimus, taikomas tik 1 dalies pirmos pastraipos a punktas. Jeigu viešasis pirkimas pagal veiksmą arba veiksmo dalį sudarantį projektą apsiriboja tik tam tikrų kategorijų išlaidomis, galima taikyti visas 1 dalyje nurodytas galimybes.

5.   1 dalies pirmos pastraipos b, c ir d punktuose nurodyti dydžiai nustatomi vienu iš šių būdų:

a)

sąžiningu, teisingu ir patikrinamu skaičiavimo metodu, pagrįstu:

i)

statistiniais duomenimis arba kita objektyvia informacija, arba

ii)

patikrintais ankstesniais konkrečių paramos gavėjų duomenimis arba

iii)

taikant įprastas konkrečių paramos gavėjų išlaidų apskaitos normas;

b)

remiantis atitinkamų pagal Sąjungos politikos sritis panašaus pobūdžio veiksmui ir panašiems paramos gavėjams taikomų fiksuotųjų vieneto įkainių, fiksuotųjų sumų ir fiksuotųjų normų taikymo taisyklėmis;

c)

remiantis atitinkamų pagal valstybių narių visiškai finansuojamas subsidijų programas panašaus pobūdžio veiksmui ir panašiems paramos gavėjams taikomų fiksuotųjų vieneto įkainių, fiksuotųjų sumų ir fiksuotųjų normų taikymo taisyklėmis;

d)

šiame reglamente arba konkrečiam fondui taikomose taisyklėse nustatytomis normomis;

e)

specialiais metodais, taikomais siekiant nustatyti dydžius, numatytus pagal konkrečiam fondui taikomas taisykles.

6.   Dokumente, kuriame nustatomos kiekvieno veiksmo rėmimo sąlygos, nurodomas metodas, taikytinas nustatant veiksmo išlaidas, ir subsidijos mokėjimo sąlygos.

68 straipsnis

Netiesioginių išlaidų ir personalo išlaidų finansavimas taikant fiksuotąsias normas subsidijų ir grąžinamųjų subsidijų atveju

1.   Jeigu įgyvendinant veiksmą patiriamos netiesioginės išlaidos, jas galima apskaičiuoti taikant fiksuotąsias normas vienu iš šių būdų:

a)

taikant fiksuotąją normą, kurią sudaro iki 25 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, jei fiksuotoji norma apskaičiuojama taikant sąžiningą, nešališką ir patikrinamą apskaičiavimo metodą arba metodą, taikomą įgyvendinant tik valstybės narės finansuojamas subsidijų programas, skirtas panašaus pobūdžio veiksmui ir panašiam paramos gavėjui;

b)

taikant fiksuotąją normą, kurią sudaro 15 proc. tinkamų finansuoti tiesioginių personalo išlaidų, nereikalaujant, kad valstybė narė atliktų skaičiavimą taikytinai normai apskaičiuoti;

c)

taikant fiksuotąją normą, taikomą tinkamoms finansuoti išlaidoms, remiantis esamais metodais ir atitinkamomis normomis, kurios pagal Sąjungos politikos sritis taikomos panašaus pobūdžio veiksmui ir panašiam paramos gavėjui.

Komisijai pagal 149 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl šios dalies pirmos pastraipos c punkte nurodytos fiksuotosios normos ir susijusių metodų apibrėžties.

2.   Siekiant nustatyti su veiksmo įgyvendinimu susijusias personalo išlaidas, taikytiną valandinį įkainį galima apskaičiuoti paskiausiai apskaitytas metines bendrąsias darbo išlaidas padalijus iš 1 720 valandų.

69 straipsnis

Specialiosios subsidijų ir grąžinamųjų subsidijų tinkamumo finansuoti taisyklės

1.   Nepiniginiai įnašai, kai įvykdomi darbai, suteikiamos prekės, paslaugos, žemė ir nekilnojamasis turtas, už kuriuos neatliekami piniginiai mokėjimai, pagrįsti sąskaitomis faktūromis arba lygiaverčiais įrodomaisiais dokumentais, gali būti tinkami finansuoti, su sąlyga, kad tai leidžiama pagal ESI fondų ir programos tinkamumo finansuoti taisykles ir jeigu tenkinami visi šie kriterijai:

a)

veiksmui sumokėta viešoji parama, kurią taip pat sudaro nepiniginiai įnašai, baigiant įgyvendinti veiksmą neviršija visos tinkamų finansuoti išlaidų sumos, neįskaitant nepiniginio įnašo;

b)

nepiniginiams įnašams priskiriama vertė nėra didesnė už atitinkamas rinkoje paprastai pripažįstamas išlaidas;

c)

įnašų vertę ir suteikimą galima įvertinti ir patikrinti remiantis nepriklausomais šaltiniais;

d)

jeigu suteikiama žemė arba nekilnojamasis turtas, išperkamosios nuomos susitarimo tikslais gali būti kasmet sumokama nominali suma, neviršijanti vieno valstybės narės valiutos vieneto dydžio;

e)

jeigu nepiniginius įnašus sudaro neapmokamas darbas, to darbo vertė nustatoma atsižvelgiant į patikrintą jam skirtą laiką ir atlygio už lygiavertį darbą dydį.

Žemės arba nekilnojamojo turto vertę, nurodytą šios dalies pirmos pastraipos d punkte, patvirtina nepriklausomas kvalifikuotas ekspertas arba tinkamai įgaliota oficiali įstaiga, ir ta vertė neviršija 3 dalies b punkte nustatytos ribos.

2.   Nusidėvėjimo išlaidos gali būti laikomos tinkamomis finansuoti, jei įvykdomos šios sąlygos:

a)

tai leidžiama programos tinkamumo finansuoti taisyklėse;

b)

išlaidų suma yra tinkamai pagrįsta patvirtinančiaisiais dokumentais, kurių įrodomoji galia prilygsta tinkamų finansuoti išlaidų sąskaitų faktūrų įrodomajai galiai, jei išlaidos atlyginamos 67 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punkte nustatyta tvarka;

c)

išlaidos susijusios tik su paramos veiksmui galiojimo laikotarpiu;

d)

nudėvimam turtui įsigyti nebuvo panaudotos viešosios subsidijos.

3.   Šios išlaidos nėra tinkamos finansuoti iš ESI fondų ir iš paramos sumos, pervestos iš Sanglaudos fondo EITP, kaip nurodyta 92 straipsnio 6 dalyje:

a)

skolos palūkanos, išskyrus dėl subsidijų, suteiktų kaip palūkanų normos subsidija ar garantinio mokesčio subsidija;

b)

neužstatytos ir užstatytos žemės pirkimas už sumą, viršijančią 10 proc. atitinkamo veiksmo visų tinkamų finansuoti išlaidų. Apleistų ir ankstesnės pramoninės paskirties vietovių, kuriose yra pastatų, atveju ta riba padidinama iki 15 proc. Išskirtiniais ir tinkamai pagrįstais atvejais, įgyvendinant veiksmus, susijusius su aplinkos apsauga, galima taikyti už atitinkamas nurodytas procentines dalis didesnę ribą;

c)

pridėtinės vertės mokestis, išskyrus tuos atvejus, kai jo negalima susigrąžinti pagal nacionalinius PVM teisės aktus.

70 straipsnis

Veiksmų tinkamumas finansuoti atsižvelgiant į jų vykdymo vietą

1.   Laikantis 2 ir 3 dalyse nurodytų nukrypti leidžiančių nuostatų ir konkrečiam fondui taikomų taisyklių, iš ESI fondų remiami veiksmai vykdomi programos įgyvendinimo teritorijoje.

2.   Vadovaujančioji institucija gali sutikti, kad veiksmas būtų įgyvendintas ne programos įgyvendinimo teritorijoje, tačiau Sąjungoje, jei įvykdomos visos šios sąlygos:

a)

veiksmas naudingas programos įgyvendinimo teritorijai;

b)

visa veiksmams, įgyvendinamiems ne programos įgyvendinimo teritorijoje, pagal programą skirta suma neviršija 15 proc. paramos iš ERPF, Sanglaudos fondo ir EJRŽF prioritetų lygmeniu arba 5 proc. EŽŪFKP fondo paramos programų lygmeniu;

c)

stebėsenos komitetas pritarė atitinkamam veiksmui arba atitinkamo pobūdžio veiksmams;

d)

programos institucijų prievolės, susijusios su veiksmo valdymu, kontrole ir auditu, už programą, pagal kurią veiksmui suteikta parama, atsakingų institucijų yra įvykdytos arba šios institucijos yra sudariusios susitarimus su teritorijos, kurioje įgyvendinamas veiksmas, institucijomis.

3.   Veiksmų, susijusių su technine parama arba reprezentacijai skirta veikla, išlaidos gali būti patirtos ne Sąjungoje, jeigu 2 dalies a punkte nustatytos sąlygos ir su veiksmo valdymu, kontrole ir auditu susijusios prievolės įvykdytos.

4.   1–3 dalys netaikomos Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui skirtoms programoms, o 2 ir 3 dalys netaikomos ESF remiamiems veiksmams.

71 straipsnis

Veiksmų tęstinumas

1.   Pagal veiksmą, kurį sudaro investicijos į infrastruktūrą arba gamybinės investicijos, skirtas ESI fondų įnašas grąžinamas, jeigu per penkerius metus nuo galutinio mokėjimo paramos gavėjui arba per valstybės pagalbos taisyklėse, jei jos taikomos, nustatytą laikotarpį, įvyksta bet kuris iš šių veiksnių:

a)

gamybinė veikla nutraukiama arba perkeliama už programos įgyvendinimo teritorijos ribų;

b)

pasikeičia infrastruktūros objekto nuosavybės teisės, todėl įmonė arba viešojo sektoriaus subjektas įgyja nederamą pranašumą;

c)

iš esmės pasikeičia veiksmo pobūdis, tikslai arba įgyvendinimo sąlygos ir tai pakenkia pradiniams jo tikslams.

Neteisėtai pagal veiksmą sumokėtas sumas valstybė narė susigrąžina proporcingai laikotarpiui, kuriuo reikalavimai nebuvo įvykdyti.

Valstybės narės gali sutrumpinti pirmoje pastraipoje nustatytą terminą iki trejų metų atvejais, susijusiais su MVĮ padarytų investicijų arba sukurtų darbo vietų išlaikymu.

2.   Pagal veiksmą, kurį sudaro investicijos į infrastruktūrą arba gamybinės investicijos, skirtas ESI fondų įnašas grąžinamas, jeigu per 10 metų nuo galutinio mokėjimo paramos gavėjui gamybinė veikla perkeliama už Sąjungos ribų, išskyrus tą atvejį, jei paramos gavėjas yra MVĮ. Jei ESI fondų įnašas mokamas kaip valstybės pagalba, 10 metų laikotarpis pakeičiamas pagal valstybės pagalbos taisykles taikomu terminu.

3.   Pagal ESF remiamus veiksmus ir kitų ESI fondų remiamus veiksmus, kurie nėra investicijos į infrastruktūrą arba gamybinės investicijos, skirtas fondų įnašas grąžinamas tik tada, jei pagal juos taikoma prievolė išlaikyti investiciją pagal taikomas valstybės pagalbos taisykles ir jei gamybinė veikla nutraukiama arba perkeliama per tose taisyklėse nustatytą laikotarpį.

4.   1, 2 ir 3 dalys netaikomos finansinėms priemonėms skirtiems įnašams ar finansinių priemonių įnašams arba veiksmui skirtiems įnašams, jeigu su tuo veiksmu susijusi gamybinė veikla nutraukiama dėl netyčinio bankroto.

5.   1, 2 ir 3 dalys netaikomos investicinę paramą gaunantiems fiziniams asmenims, kurie pasibaigus investiciniam veiksmui tampa atitinkančiais Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1309/2013 paramos reikalavimus ir ją gauna, jeigu ta investicija yra tiesiogiai susijusi su tam tikro pobūdžio veikla, tinkama Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo paramai gauti.

VIII   ANTRAŠTINĖ DALIS

VALDYMAS IR KONTROLĖ

1   SKYRIUS

Valdymo ir kontrolės sistemos

72 straipsnis

Bendrieji valdymo ir kontrolės sistemų principai

Valdymo ir kontrolės sistemas atsižvelgiant į 4 straipsnio 8 dalį sudaro:

a)

kiekvienos institucijos valdymo ir kontrolės funkcijų bei funkcijų pasiskirstymo toje institucijoje apibūdinimas;

b)

funkcijų atskyrimo tarp šių institucijų ir šių institucijų viduje principo laikymasis;

c)

procedūros, užtikrinančios deklaruojamų išlaidų teisingumą ir tvarkingumą;

d)

kompiuterizuotos apskaitos sistemos, skirtos finansiniams duomenims ir duomenims apie rodiklius stebėsenos ir atsiskaitymo tikslais saugoti ir perduoti;

e)

atsiskaitymo ir stebėsenos sistema, kai atsakingoji institucija patiki vykdyti funkcijas kitai institucijai;

f)

valdymo ir kontrolės sistemų veikimo audito tvarka;

g)

tinkamos audito sekos užtikrinimo sistemos ir procedūros;

h)

pažeidimų, įskaitant sukčiavimą, prevencijos, nustatymo ir taisymo priemonės ir netinkamai išmokėtų lėšų kartu su delspinigiais susigrąžinimo tvarka.

73 straipsnis

Pareigos taikant pasidalijamojo valdymo principą

Pagal pasidalijamojo valdymo principą valstybės narės ir Komisija atsako už programų valdymą ir kontrolę pagal atitinkamas savo pareigas, nustatytas šiuo reglamentu ir konkrečiam fondui taikomose taisyklėse.

74 straipsnis

Valstybių narių pareigos

1.   Valstybės narės vykdo valdymo, kontrolės ir audito prievoles ir prisiima atitinkamą atsakomybę, kurie yra nustatyti pasidalijamojo valdymo taisyklėse, išdėstytose Finansiniame reglamente ir konkrečiam fondui taikomose taisyklėse.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad programų valdymo ir kontrolės sistemos būtų nustatytos laikantis konkrečiam fondui taikomų taisyklių ir kad šios sistemos būtų veiksmingos.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad būtų numatyta veiksminga su ESI fondais susijusių skundų nagrinėjimo tvarka. Atsakomybė už taikymo sritį, taisykles ir procedūras, susijusias su tokia tvarka, tenka valstybėms narėms, atsižvelgiant į jų institucinę ir teisinę sistemą. Paprašius Komisijai valstybės narės nagrinėja Komisijai pateiktus skundus, kurie patenka į jų tvarkos taikymo sritį. Gavusios prašymą valstybės narės informuoja Komisiją apie to nagrinėjimo rezultatus.

4.   Visa oficialia informacija tarp valstybės narės ir Komisijos keičiamasi elektroninio keitimosi duomenimis sistema. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos sąlygos, kurias turi atitikti ta elektroninio keitimosi duomenimis sistema. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 150 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

II   SKYRIUS

Komisijos įgaliojimai ir pareigos

75 straipsnis

Komisijos įgaliojimai ir pareigos

1.   Komisija, remdamasi turima informacija, įskaitant informaciją apie už valdymą ir kontrolę atsakingų institucijų skyrimą, dokumentus, kuriuos, remiantis Finansinio reglamento 59 straipsnio 5 dalimi, kiekvienais metais teikia tos paskirtos institucijos, kontrolės ataskaitas, metines įgyvendinimo ataskaitas ir nacionalinių bei Sąjungos institucijų atliktą auditą, įsitikina, ar valstybės narės yra nustačiusios šį reglamentą ir konkrečiam fondui taikomas taisykles atitinkančias valdymo ir kontrolės sistemas ir ar tos sistemos įgyvendinant programas yra veiksmingos.

2.   Komisijos pareigūnai arba įgaliotieji Komisijos atstovai gali atlikti auditą arba patikrinimus vietoje, kompetentingai nacionalinei institucijai apie tai pranešę bent prieš 12 darbo dienų, išskyrus skubius atvejus. Komisija laikosi proporcingumo principo, atsižvelgdama į poreikį vengti nepagrįsto valstybių narių vykdomo audito ar patikrinimų dubliavimosi, rizikos Sąjungos biudžetui lygį ir poreikį kuo labiau sumažinti paramos gavėjams tenkančią administracinę naštą, laikantis konkrečiam fondui taikomų taisyklių. Per tokį auditą arba patikrinimus gali būti visų pirma tikrinama, ar programos arba jos dalies ar veiksmų valdymo ir kontrolės sistemos yra veiksmingos, ir vertinama, ar veiksmų arba programų finansų valdymas yra patikimas. Valstybės narės pareigūnai arba įgaliotieji atstovai gali dalyvauti atliekant tokį auditą ar patikrinimus.

Komisijos pareigūnai ar įgaliotieji Komisijos atstovai, tinkamai įgalioti atlikti auditą ar patikrinimus vietoje, turi teisę susipažinti su visais būtinais duomenimis, dokumentais ir metaduomenimis, susijusiais su ESI fondų remiamais veiksmais arba valdymo ir kontrolės sistemomis, nepaisant to, kokioje terpėje jie yra saugomi. Valstybės narės, gavusios prašymą, Komisijai pateikia tokių duomenų, dokumentų ir metaduomenų kopijas.

Šioje dalyje nurodyti įgaliojimai neturi poveikio nacionalinių nuostatų, pagal kurias tam tikrus veiksmus atlieka tik specialiai pagal nacionalinės teisės aktus paskirti atstovai, taikymui. Komisijos pareigūnai ir įgaliotieji atstovai, inter alia, nedalyvauja gyvenamojoje vietoje atliekamuose patikrinimuose ar oficialiose asmenų apklausose pagal nacionalinės teisės aktus. Tačiau tokie pareigūnai ir įgaliotieji atstovai turi teisę naudotis tokiu būdu gauta informacija, nedarant poveikio nacionalinių teismų kompetencijai ir visapusiškai gerbiant atitinkamų teisės subjektų pagrindines teises.

3.   Komisija gali reikalauti, kad valstybė narė imtųsi veiksmų, kurių reikia siekiant užtikrinti, kad jų valdymo ir kontrolės sistemos veiktų efektyviai arba išlaidos atitiktų konkrečiam fondui taikomas taisykles.

IX   ANTRAŠTINĖ DALIS

FINANSŲ VALDYMAS, SĄSKAITŲ TIKRINIMAS IR PRIPAŽINIMAS, FINANSINĖS PATAISOS IR ĮSIPAREIGOJIMŲ PANAIKINIMAS

I   SKYRIUS

Finansų valdymas

76 straipsnis

Biudžetiniai įsipareigojimai

Sąjungos biudžetiniai įsipareigojimai dėl kiekvienos programos 2014 m. sausio 1 d.–2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu vykdomi kiekvienam fondui skirtomis metinėmis išmokomis. Biudžetiniai įsipareigojimai, susiję su kiekvienos programos veiklos lėšų rezervu, vykdomi atskirai nuo likusių programai skirtų asignavimų.

Komisijos sprendimas, kuriuo patvirtinama programa, yra finansavimo sprendimas pagal Finansinio reglamento 84 straipsnį, ir pranešus apie jį susijusiai valstybei narei jis tampa teisiniu įsipareigojimu pagal tą reglamentą.

Komisijai patvirtinus programą prisiimami pirmosios išmokos biudžetiniai įsipareigojimai dėl tos programos.

Komisija prisiima biudžetinius įsipareigojimus dėl paskesnių išmokų iki kiekvienų metų gegužės 1 d., remdamasi šio straipsnio antroje pastraipoje nurodytu sprendimu, išskyrus tuos atvejus, kai taikomas Finansinio reglamento 16 straipsnis.

Pagal 22 straipsnį stebėdama, kaip taikomas veiklos rezultatų planas, jei pagal prioritetus nustatyti orientyrai nepasiekti, Komisija prireikus panaikina atitinkamus asignavimus, kurie buvo numatyti atitinkamoms programoms kaip veiklos lėšų rezervo dalis, ir leidžia juos naudoti programoms, kurioms skiriamos lėšos padidintos dėl Komisijos pagal 22 straipsnio 5 dalį patvirtinto pakeitimo.

77 straipsnis

Bendros mokėjimų taisyklės

1.   Komisija ESI fondų įnašus kiekvienai programai moka pagal biudžeto asignavimus ir atsižvelgdama į turimas lėšas. Kiekvienas mokėjimas priskiriamas pirmiausiam dar neįvykdytam atitinkamo fondo biudžetiniam įsipareigojimui.

2.   Mokėjimai, susiję su veiklos lėšų rezervo įsipareigojimais, nevykdomi tol, kol galutinai nepaskirstomas veiklos lėšų rezervas pagal 22 straipsnio 3 ir 4 dalis.

3.   Mokėjimai vykdomi kaip išankstiniai, tarpiniai ir galutinio likučio mokėjimai.

4.   67 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b, c ir d punktuose bei 68 ir 69 straipsniuose nurodytos paramos atveju, taikytinu pagrindu apskaičiuotos išlaidos yra laikomos tinkamomis finansuoti išlaidomis.

78 straipsnis

Bendros tarpinių ir galutinio likučio mokėjimų apskaičiavimo taisyklės

Sumos, atlyginamos kaip tarpiniai ir galutinio likučio mokėjimai, apskaičiuojamos pagal konkrečiam fondui taikomas taisykles. Tos sumos nustatomos kaip tinkamoms finansuoti išlaidoms taikytinos konkrečios bendro finansavimo normos funkcija.

79 straipsnis

Mokėjimo prašymai

1.   Konkreti mokėjimo prašymų teikimo procedūra ir teiktina informacija dėl kiekvieno ESI fondo nustatomos konkrečiam fondui taikomose taisyklėse.

2.   Komisijai teiktiname mokėjimo prašyme nurodoma visa informacija, būtina Komisijai sąskaitoms pagal Finansinio reglamento 68 straipsnio 3 dalį parengti.

80 straipsnis

Euro naudojimas

Valstybių narių pateiktose programose, išlaidų sąmatose, išlaidų ataskaitose, mokėjimo prašymuose, sąskaitose pateikiamos sumos ir metinėje bei galutinėje įgyvendinimo ataskaitose pateikiamos išlaidos nurodomos eurais.

81 straipsnis

Pradinio išankstinio finansavimo mokėjimas

1.   Komisijai priėmus sprendimą, kuriuo patvirtinama programa, Komisija sumoka pradinę išankstinio finansavimo sumą už visą programavimo laikotarpį. Pradinė išankstinio finansavimo suma mokama dalimis, atsižvelgiant į biudžeto poreikius. Dalių lygis nustatomas konkrečiam fondui taikomose taisyklėse.

2.   Pradinis išankstinis finansavimas naudojamas tik mokėjimams paramos gavėjams įgyvendinant programą. Jis nedelsiant suteikiamas už tą tikslą atsakingai institucijai.

82 straipsnis

Pradinio išankstinio finansavimo patvirtinimas

Sumokėta išankstinio finansavimo suma Komisijos sąskaitose visiškai patvirtinama ne vėliau kaip užbaigus programą.

83 straipsnis

Mokėjimo termino pertraukimas

1.   Tarpinio mokėjimo prašymo terminą Finansiniame reglamente nurodytas įgaliotasis leidimus suteikiantis pareigūnas gali pertraukti ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui, jei:

a)

iš nacionalinės arba Sąjungos audito institucijos pateiktos informacijos akivaizdžiai matyti, kad esama didelių valdymo ir kontrolės sistemų veikimo trūkumų;

b)

įgaliotasis leidimus suteikiantis pareigūnas turi atlikti papildomus patikrinimus, nes gavo informacijos, kad mokėjimo prašyme nurodytos išlaidos yra susijusios su pažeidimu, turinčiu sunkių finansinių pasekmių;

c)

nepateikiamas kuris nors iš Finansinio reglamento 59 straipsnio 5 dalyje nurodytų dokumentų.

Valstybė narė gali sutikti pertraukimo laikotarpį pratęsti dar trimis mėnesiams.

Konkrečiai EJRŽF taikomose taisyklėse gali būti nustatyti specialūs mokėjimų pertraukimo pagrindai, susiję su pagal bendrą žuvininkystės politiką taikytinų taisyklių nevykdymo, kurie yra proporcingi atsižvelgiant į nevykdymo pobūdį, sunkumą, trukmę ir pasikartojimą.

2.   Įgaliotasis leidimus suteikiantis pareigūnas pertraukimą taiko tik tai mokėjimo prašyme nurodytų išlaidų daliai, kuriai turėjo poveikio 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodyti veiksniai, išskyrus atvejus, kai susijusios išlaidų dalies nustatyti neįmanoma. Įgaliotasis leidimus suteikiantis pareigūnas nedelsdamas raštu informuoja valstybę narę ir vadovaujančiąją instituciją apie pertraukimo priežastį ir prašo ištaisyti padėtį. Įgaliotasis leidimus suteikiantis pareigūnas pertraukimą atšaukia iš karto, kai įvykdomos reikiamos priemonės.

II   SKYRIUS

Sąskaitų tikrinimas ir pripažinimas

84 straipsnis

Sąskaitų tikrinimo ir pripažinimo Komisijoje terminas

Iki kitų metų pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui gegužės 31 d. Komisija pagal Finansinio reglamento 59 straipsnio 6 dalį taiko sąskaitų tikrinimo ir pripažinimo procedūras bei informuoja valstybę narę, ar ji pripažįsta, kad sąskaitos yra išsamios, tikslios ir teisingos pagal konkrečiam fondui taikomas taisykles.

III   SKYRIUS

Finansinės pataisos

85 straipsnis

Komisijos atliekamos finansinės pataisos

1.   Komisija atlieka finansines pataisas, panaikindama visą Sąjungos įnašą programai arba jo dalį ir susigrąžindama lėšas iš valstybės narės, kad Sąjungos lėšomis nebūtų finansuojamos išlaidos, kuriomis pažeidžiama taikytina teisė.

2.   Pažeidus taikytiną teisę finansinės pataisos taikomos tik Komisijai deklaruotų išlaidų atžvilgiu ir jeigu įvykdoma viena iš šių sąlygų:

a)

pažeidimas paveikė už ESI fondų paramą atsakingos institucijos vykdomą veiksmo atranką arba, kai dėl pažeidimo pobūdžio neįmanoma nustatyti to poveikio, bet yra didelė rizika, kad pažeidimas turėjo tokį poveikį;

b)

pažeidimas paveikė išlaidų sumą, pateiktą atlyginti iš Sąjungos biudžeto arba, kai dėl pažeidimo pobūdžio neįmanoma nustatyti jo finansinio poveikio, bet yra didelė rizika, kad pažeidimas turėjo tokį poveikį.

3.   Nustatydama finansinę pataisą pagal 1 dalį, Komisija laikosi proporcingumo principo, atsižvelgdama į taikytinos teisės pažeidimo pobūdį ir sunkumą bei jo finansines pasekmes Sąjungos biudžetui. Komisija informuoja Europos Parlamentą apie sprendimus, priimtus siekiant taikyti finansines pataisas.

4.   Finansinių pataisų taikymo kriterijai ir tvarka nustatomi konkrečiam fondui taikomose taisyklėse.

IV   SKYRIUS

Įsipareigojimų panaikinimas

86 straipsnis

Principai

1.   Įsipareigojimų panaikinimo procedūra taikoma visoms programoms ir nustatoma remiantis tuo, kad įsipareigojimas panaikinamas, jeigu su įsipareigojimu susijusios sumos per nustatytą laikotarpį nepadengtos išankstiniu finansavimu arba nenurodytos mokėjimo prašyme, įskaitant bet kokį mokėjimo prašymą, kuriame nurodytoms visoms sumoms arba jų daliai taikomas mokėjimų termino pertraukimas ar mokėjimų sustabdymas.

2.   Su paskutiniais laikotarpio metais susijęs įsipareigojimas panaikinamas laikantis programų užbaigimo taisyklių.

3.   Tiksli įsipareigojimų panaikinimo taisyklės taikymo kiekvienam ESI fondui tvarka nustatoma konkrečiam fondui taikomose taisyklėse.

4.   Bet kuri įsipareigojimų dėl dar neįvykdytų įsipareigojimų dalis panaikinama, jei per konkrečiam fondui taikomose taisyklėse nustatytus terminus Komisijai nepateikiami užbaigti būtini dokumentai.

5.   Su veiklos lėšų rezervu susijusiems biudžetiniams įsipareigojimams taikoma tik 4 dalyje nurodyta įsipareigojimų panaikinimo procedūra.

87 straipsnis

Įsipareigojimų panaikinimo išimtis

1.   Iš panaikinamų įsipareigojimų sumos atimamos sumos atitinka tą biudžetinių įsipareigojimų dalį:

a)

kurios veiksmai sustabdyti dėl teismo proceso arba sustabdomąjį poveikį turinčio administracinio skundo, arba

b)

dėl kurios nebuvo įmanoma pateikti mokėjimo prašymo dėl force majeure aplinkybių, kurios labai paveikė visos programos ar jos dalies įgyvendinimą.

Force majeure aplinkybes pagal pirmos pastraipos b punktą nurodančios nacionalinės valdžios institucijos turi įrodyti tiesioginį force majeure poveikį visos programos arba jos dalies įgyvendinimui.

Pirmos pastraipos a ir b punktų tikslais atimti šias sumas galima prašyti vieną kartą, jei sustabdymas arba force majeure aplinkybės truko ne ilgiau kaip vienerius metus, arba tiek kartų, kiek tai atitinka force majeure trukmę, arba metų praėjusių nuo teismo ar administracinio sprendimo sustabdyti veiksmo įgyvendinimą datos iki galutinio teismo ar administracinio sprendimo datos, skaičių.

2.   Valstybė narė iki sausio 31 d. pateikia Komisijai 1 dalies pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodytą informaciją apie išimtis dėl sumų, kurias reikėjo deklaruoti iki praėjusių metų pabaigos.

88 straipsnis

Procedūra

1.   Komisija iš anksto informuoja atitinkamą valstybę narę ir vadovaujančiąją instituciją, jei esama rizikos, kad bus taikoma taisyklė dėl panaikinimo pagal 86 straipsnį.

2.   Komisija, remdamasi sausio 31 d. gauta informacija, informuoja valstybę narę ir vadovaujančiąją instituciją apie tai, kokia įsipareigojimų suma bus panaikinta pagal tą informaciją.

3.   Valstybė narė per du mėnesius pritaria panaikintinų įsipareigojimų sumai arba pateikia savo pastabas.

4.   Valstybė narė iki birželio 30 d. pateikia Komisijai patikslintą finansavimo planą, kuriame atsižvelgiama į sumažintą atitinkamų finansinių metų vienos arba daugiau programos prioritetų paramos sumą, atitinkamais atvejais atsižvelgiant į asignavimą pagal fondą ir pagal regiono kategoriją. Jei toks planas nepateiktas, Komisija peržiūri finansinį planą, sumažindama atitinkamų finansinių metų ESI fondų įnašą. Tas kiekvienam prioritetui numatytas asignavimas mažinamas proporcingai.

5.   Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, ne vėliau kaip rugsėjo 30 d. iš dalies keičia sprendimą, kuriuo patvirtinama programa.

TREČIOJI DALIS

ERPF, ESF IR SANGLAUDOS FONDUI TAIKOMOS BENDROSIOS NUOSTATOS

I   ANTRAŠTINĖ DALIS

TIKSLAI IR FINANSINĖ PROGRAMA

1   SKYRIUS

Paskirtis, tikslai ir geografinė paramos teikimo aprėptis

89 straipsnis

Paskirtis ir tikslai

1.   Pagal SESV 174 straipsnį fondai padeda plėtoti ir vykdyti Sąjungos veiklą, kuria stiprinama jos ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda.

Fondų remiama veikla taip pat padedama įgyvendinti Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją.

2.   Įgyvendinant 1 dalyje nurodytą paskirtį siekiama šių tikslų:

a)

investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą valstybėse narėse ir regionuose – šis tikslas remiamas iš visų fondų, ir

b)

Europos teritorinio bendradarbiavimo – šis tikslas remiamas iš ERPF.

90 straipsnis

Investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslas

1.   Struktūrinių fondų parama investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslui skiriama visuose regionuose, kurie pagal Reglamente (EB) Nr. 1059/2003, iš dalies pakeistame Reglamentu (EB) Nr. 105/2007, nustatytą bendrą teritorinių statistinių vienetų klasifikatorių priskiriami prie 2 lygio regionų (NUTS 2 lygio regionai).

2.   Lėšos investicijų į ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo tikslui paskirstomos tarp šių trijų NUTS 2 lygio regionų kategorijų:

a)

mažiau išsivysčiusiems regionams, kurių BVP vienam gyventojui yra mažesnis kaip 75 proc. ES-27 BVP vidurkio;

b)

pereinamojo laikotarpio regionams, kurių BVP vienam gyventojui yra 75–90 proc. ES-27 BVP vidurkio;

c)

labiau išsivysčiusiems regionams, kurių BVP vienam gyventojui yra didesnis kaip 90 proc. ES-27 BVP vidurkio.

Regionų klasifikacija pagal vieną iš trijų regionų kategorijų nustatoma palyginant kiekvieno regiono BVP vienam gyventojui, apskaičiuotą perkamosios galios paritetais (PGP) pagal 2007–2009 m. Sąjungos rodiklius, ir ES-27 to paties ataskaitinio laikotarpio BVP vidurkį.

3.   Iš Sanglaudos fondo parama skiriama toms valstybėms narėms, kurių vienam gyventojui tenkančios BNP, apskaičiuotos PGP pagal 2008 m. –2010 m. Sąjungos rodiklius, yra mažesnės kaip 90 proc. ES-27 to paties ataskaitinio laikotarpio BNP vienam gyventojui vidurkio.

Valstybės narės, kurios 2013 m. atitinka Sanglaudos fondo paramos reikalavimus, bet kurių vienam gyventojui tenkančios nominaliosios BNP, apskaičiuotos pirmoje pastraipoje nurodytu būdu, yra didesnės kaip 90 proc. ES-27 BNP vienam gyventojui vidurkio, paramą iš Sanglaudos fondo gauna laikinai ir specialiomis sąlygomis.

4.   Įsigaliojus šiam reglamentui, Komisija įgyvendinimo aktu priima sprendimą, kuriame paskelbia regionų, kurie atitinka 2 dalyje nurodytų trijų regionų kategorijų kriterijus, ir valstybių narių, kurios atitinka 3 dalyje nustatytus kriterijus, sąrašą. Tas sąrašas galioja nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

5.   2016 m. Komisija peržiūri, kaip valstybės narės atitinka tinkamumo finansuoti iš Sanglaudos fondo kriterijus, remdamasi 2012 m. –2014 m. laikotarpio ES-27 Sąjungos BNP rodikliais. Valstybės narės, kurių vienam gyventojui tenkančios nominaliosios BNP yra mažesnės kaip 90 proc. ES-27 vienam gyventojui tenkančių BNP vidurkio, tampa naujai atitinkančios paramos iš Sanglaudos fondo kriterijus, o tos valstybės narės, kurios atitiko tinkamumo finansuoti iš Sanglaudos fondo kriterijus ir kurių vienam gyventojui tenkančios nominaliosios BNP yra didesnės kaip 90 proc., nebeatitinka tinkamumo finansuoti kriterijų ir paramą iš Sanglaudos fondo gauna laikinai ir specialiomis sąlygomis.

II   SKYRIUS

Finansinė programa

91 straipsnis

Lėšos ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai

1.   Biudžetiniams įsipareigojimams 2014–2020 m. laikotarpiu esamų lėšų ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai numatyta 325 145 694 739 EUR 2011 m. kainomis pagal VI priede nustatytą metinį paskirstymą, iš kurių 322 145 694 739 EUR yra ERPF, ESF ir Sanglaudos fondui skirtos visos lėšos, o 3 000 000 000 EUR yra specialus asignavimas JUI. Lėšas programuojant ir vėliau įtraukiant į Sąjungos biudžetą, lėšų ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai suma yra indeksuojama 2 proc. per metus.

2.   Nedarydama poveikio šio straipsnio 3 daliai ar 92 straipsnio 8 daliai, Komisija įgyvendinimo aktais priima sprendimą, kuriuo kiekvienai valstybei narei kasmet paskirsto visas lėšas pagal investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslą ir Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą, ir kasmet kiekvienai valstybei narei paskirsto specialaus asignavimo JUI lėšas ir pateikia reikalavimus atitinkančių regionų sąrašą, atsižvelgdama į atitinkamai VII ir VIII prieduose nustatytus kriterijus ir metodiką.

3.   Atskaičius paramą EITP, nurodytai 92 straipsnio 6 dalyje, ir pagalbai labiausiai skurstantiems, kaip nurodyta 92 straipsnio 7 dalyje, 0,35 proc. visų lėšų skiriamos Komisijos iniciatyva teikiamai techninei paramai.

92 straipsnis

Investicijoms į ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo tikslą ir Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui skiriamos lėšos

1.   Investicijoms į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą skiriama 96,33 proc. visų lėšų (t. y. iš viso 313 197 435 409 EUR) ir jos paskirstomos taip:

a)

52,45 proc. (t. y. iš viso 164 279 015 916 EUR) – mažiau išsivysčiusiems regionams;

b)

10,24 proc. (t. y. iš viso 32 084 931 311 EUR) – pereinamojo laikotarpio regionams;

c)

15,67 proc. (t. y. iš viso 49 084 308 755 EUR) – labiau išsivysčiusiems regionams;

d)

21,19 proc. (t. y. iš viso 66 362 384 703 EUR) – iš Sanglaudos fondo remiamoms valstybėms narėms;

e)

0,44 proc. (t. y. iš viso 1 387 794 724 EUR) – kaip papildomas finansavimas SESV 349 straipsnyje nurodytiems atokiausiems regionams ir NUTS 2 lygio regionams, atitinkantiems 1994 m. stojimo akto Protokolo Nr. 6 2 straipsnyje nustatytus kriterijus.

2.   Be 91 straipsnyje ir šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sumų, 2014 m. ir 2015 m. atitinkamai dar skiriama 94 200 000 EUR ir 92 400 000 EUR suma, kaip numatyta pagal VII priedo skiltį „Papildomi patikslinimai“. Tos sumos nustatomos 91 straipsnio 2 dalyje nurodytame Komisijos sprendime.

3.   2016 m. Komisija, atlikdama 2017 m. techninį patikslinimą, kaip numatyta pagal Reglamento (ES, Euratom) Nr. 1311/2013, 4 ir 5 straipsnius, peržiūri visoms valstybėms narėms pagal 2017–2020 m. investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslą skirtą bendrą asignavimų sumą, taikydama VII priedo 1–16 dalyse nustatytą lėšų paskirstymo metodą, remdamasi tuo metu turimais naujausiais statistiniais duomenimis ir, valstybių narių, kurioms nustatytos ribos, atveju, – 2014–2015 m. bendro nacionalinio BVP ir 2012 m. tam pačiam laikotarpiui numatyto bendro nacionalinio BVP palyginimu, kaip nurodyta pagal VII priedo 10 dalį. Jei bendras nuokrypis tarp peržiūrėtų asignavimų ir bendros asignavimų sumos didesnis nei +/-5 proc., bendra asignavimų suma atitinkamai pakoreguojama. Remiantis Reglamento (ES, Euratom) Nr. 1311/2013 5 straipsniu, patikslinimai paskirstomi lygiomis dalimis 2017–2020 m. ir atitinkamai pakeičiamos atitinkamos finansinėje programoje nustatytos viršutinės ribos. Bendras grynasis patikslinimų poveikis – teigiamas ar neigiamas – negali viršyti 4 000 000 000 EUR. Komisija, atlikusi techninį patikslinimą, įgyvendinimo aktais priima sprendimą, kuriuo nustatomas peržiūrėtas kasmetinis visų lėšų paskirstymas kiekvienai valstybei narei.

4.   Siekiant užtikrinti, kad jaunimo užimtumo, darbo jėgos judumo, žinių, socialinės įtraukties ir kovos su skurdu sritims būtų skiriama pakankamai investicijų, kiekvienoje valstybėje narėje ESF skiriama struktūrinių fondų lėšų dalis, numatyta veiksmų programų programavimui pagal investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslą, negali būti mažesnė nei tai valstybei narei skirta atitinkama ESF dalis, nustatyta 2007 m. –2013 m. programavimo laikotarpiu konvergencijos ir regioninio konkurencingumo ir užimtumo tikslams skirtose veiksmų programose. Prie tos dalies kiekvienai valstybei narei pridedama papildoma suma, nustatyta vadovaujantis IX priede nurodytu metodu, siekiant užtikrinti, kad ESF dalis, kaip visų fondų ir Sąjungos lygmeniu procentinė dalis, išskyrus Sanglaudos fondo paramą transporto infrastruktūrai pagal EITP, kaip nurodyta 6 dalyje, ir struktūrinių fondų paramą labiausiai skurstantiems, kaip nurodyta 7 dalyje, valstybėse narėse būtų ne mažesnė nei 23,1 proc. Šios dalies tikslais JUI skiriamos ESF investicijos laikomos struktūrinių fondų ESF skirtų lėšų dalimi.

5.   JUI skiriama 3 000 000 000 EUR lėšų pagal specialų asignavimą JUI ir mažiausiai 3 000 000 000 EUR iš ESF tikslinių investicijų.

6.   Iš Sanglaudos fondo EITP pervestina paramos suma yra 10 000 000 EUR. Ji panaudojama tik valstybėse narėse, atitinkančiose Sanglaudos fondo finansavimo reikalavimus, siekiant remti transporto infrastruktūros projektus, kaip numatyta pagal Reglamentą (ES) Nr. 1316/2013.

Komisija įgyvendinimo aktu priima sprendimą, kuriame nustatoma iš kiekvienos valstybės narės Sanglaudos fondo asignavimų EITP pervestinų lėšų suma, kuri turi būti nustatoma proporcingai visam laikotarpiui. Sanglaudos fono asignavimai kiekvienai valstybei narei atitinkamai sumažinami.

Metiniai asignavimai, atitinkantys pirmoje pastraipoje nurodytą Sanglaudos fondo paramą, nuo 2014 biudžetinių metų įtraukiami į atitinkamas EITP biudžeto eilutes.

Iš Sanglaudos fondo EITP pervesta pirmoje pastraipoje nurodyta suma įgyvendinama skelbiant specialius kvietimus projektams, kuriais kuriami pagrindiniai tinklai, arba Reglamento (ES) Nr. 1316/2013 priedo I dalyje nurodytiems projektams ir horizontaliesiems veiksmams.

Pagal Reglamentą (ES) Nr. 1316/2013 transporto sektoriui taikytinos taisyklės taikomos specialiems kvietimams, nurodytiems ketvirtoje pastraipoje. Iki 2016 m. gruodžio 31 d., vykdant finansavimo reikalavimus atitinkančių projektų atranką, atsižvelgiama į nacionalinius asignavimus pagal Sanglaudos fondą. Nuo 2017 m. sausio 1 d. į EITP pervestos lėšos, kurios nebuvo skirtos transporto infrastruktūros projektui, yra prieinamos visoms valstybėms narėms, atitinkančioms finansavimo iš Sanglaudos fondo reikalavimus, transporto infrastruktūros projektams finansuoti pagal Reglamentą (ES) Nr. 1316/2013.

Siekiant remti valstybes nares, atitinkančias finansavimo iš Sanglaudos fondo reikalavimus, kurios gali susidurti su sunkumais kurdamos pakankamai parengtus, kokybiškus, arba ir pakankamai parengtus, ir kokybiškus bei pakankamą Sąjungos pridėtinę vertę turinčius projektus, išskirtinis dėmesys skiriamas pagalbiniams programos veiksmams, kuriais siekiama stiprinti institucinius gebėjimus ir didinti su Reglamento (ES) Nr. 1316/2013 I priedo I priede nurodytų projektų rengimu ir įgyvendinimu susijusių viešojo administravimo įstaigų bei viešųjų paslaugų efektyvumą. Siekdama užtikrinti kuo didesnį pervestų lėšų panaudojimą visose valstybėse narėse, atitinkančiose finansavimo iš Sanglaudos fondo reikalavimus, Komisija gali skelbti papildomus kvietimus.

7.   Pagal investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslą pagalbai labiausiai skurstantiems skirta struktūrinių fondų parama yra ne mažesnė kaip 2 500 000 000 EUR, šią sumą valstybės narės, skirdamos papildomą paramą, gali nuspręsti savanoriškai padidinti ne daugiau kaip 1 000 000 000 EUR.

Komisija įgyvendinimo aktu priima sprendimą, kuriame nustatoma iš kiekvienos valstybės narės struktūrinių fondų asignavimo pagalbai labiausiai skurstantiems pervestinų lėšų suma visam laikotarpiui. Kiekvienai valstybei narei skirtas struktūrinių fondų asignavimas atitinkamai sumažinamas proporcingai sumažinus jį pagal regiono kategoriją.

Metiniai asignavimai, atitinkantys pirmoje pastraipoje nurodytą struktūrinių fondų paramą, nuo 2014 m. biudžetinių metų įtraukiami į atitinkamas pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims priemonės biudžeto eilutes.

8.   330 000 000 EUR struktūrinių fondų lėšų, skiriamų investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslui, skiriama tvarios miestų plėtros srities novatoriškiems veiksmams, Komisijai atliekant tiesioginį arba netiesioginį valdymą.

9.   Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui skiriamos lėšos sudaro 2,75 proc. fondų biudžetiniams įsipareigojimams 2014–2020 m. numatytų visų lėšų (t. y. iš viso 8 948 259 330 EUR).

10.   Taikant šį straipsnį, šio reglamento 18, 91, 93, 95, 99, 120 straipsnius, I priedą ir X priedą, ERPF reglamento 4 straipsnį, ESF reglamento 4 straipsnį, ESF reglamento 4 straipsnį ir 16–23 straipsnius, ETB reglamento 3 straipsnio 3 dalį, atokiausias Majoto regionas laikomas NUTS 2 lygio regionu, patenkančiu į mažiau išsivysčiusių regionų kategoriją. Taikant ETB reglamento 3 straipsnio 1 ir 2 dalis, Majotas ir Sen Martenas laikomi NUTS 3 lygio regionais.

93 straipsnis

Draudimas perskirstyti lėšas tarp regionų kategorijų

1.   Visų asignavimų, skirtų valstybių narių mažiau išsivysčiusiems regionams, pereinamojo laikotarpio regionams ir labiau išsivysčiusiems regionams, tarp tų regionų kategorijų perskirstyti negalima.

2.   Nukrypdama nuo 1 dalies, Komisija tinkamai pagrįstais atvejais, susijusiais su vieno arba kelių teminių tikslų įgyvendinimu, gali sutikti su valstybės narės pasiūlymu, šiai pirmą kartą teikiant partnerystės sutartį, arba tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis – paskirstant veiklos lėšų rezervą arba atliekant partnerystės sutarties esminę peržiūrą, iki 3 proc. viso vienos kategorijos regionams skirto asignavimo perskirstyti kitų kategorijų regionams.

94 straipsnis

Draudimas perskirstyti lėšas tarp tikslų

1.   Visų asignavimų, skirtų kiekvienai valstybei narei siekiant investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslo ir Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo, tarp tų tikslų perskirstyti negalima.

2.   Nukrypdama nuo 1 dalies, Komisija, siekdama užtikrinti veiksmingą fondų indėlį siekiant vykdyti 89 straipsnio 1 dalyje nurodytas užduotis, tinkamai pagrįstais atvejais ir laikydamasi 3 dalyje nustatytos sąlygos, priimdama įgyvendinimo aktą sutinka su valstybės narės pasiūlymu, šiai pirmą kartą teikiant partnerystės sutartį, dalį Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui skirtų jos asignavimų perkelti investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslui.

3.   Valstybės narės, teikiančios 2 dalyje nurodytą pasiūlymą, Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui skirta dalis yra ne mažesnė nei 35 proc. visų tai valstybei narei skirtų asignavimų, susijusių su investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslu ir Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslu, o atlikus perkėlimą – ne mažesnė kaip 25 proc. tų visų asignavimų.

95 straipsnis

Papildomumas

1.   Šiame straipsnyje ir X priede vartojamų terminų apibrėžtys:

1)   bendrasis pagrindinio kapitalo formavimas– suma, apskaičiuojama iš per tam tikrą laikotarpį gamintojų rezidentų įsigyto ilgalaikio turto atėmus nurašytą ilgalaikį turtą ir pridėjus tam tikrus nesukurto turto vertės padidėjimus dėl gamintojo arba institucinių vienetų gamybinės veiklos, kaip apibrėžta Tarybos reglamente (EB) Nr. 2223/96 (37);

2)   ilgalaikis turtas– visas materialusis arba nematerialusis turtas, kuris sukuriamas per gamybos procesą ir gamybos procese pats pakartotinai arba nuolat naudojamas ilgiau kaip vienus metus;

3)   valdžios sektorius– institucijų, kurios, be savo politinių ir ekonomikos reguliavimo funkcijų, teikia daugiausia ne rinkos paslaugas (gali būti prekės) asmeniniam arba kolektyviniam naudojimui ir perskirsto pajamas ir turtą, visuma;

4)   viešosios arba joms lygiavertės struktūrinės išlaidos– valdžios sektoriaus bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas.

2.   Investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimo tikslo parama negali pakeisti valstybės narės viešųjų arba joms lygiaverčių struktūrinių išlaidų.

3.   Valstybės narės 2014–2020 m. laikotarpiu užtikrina, kad metinės vidutinės viešosios arba joms lygiavertės struktūrinės išlaidos būtų bent jau lygios partnerystės sutartyje nurodytam orientaciniam lygiui.

Nustatydamos pirmoje pastraipoje nurodytą orientacinį lygį, Komisija ir valstybės narės atsižvelgia į bendras makroekonomines sąlygas, konkrečias arba išskirtines aplinkybes, pavyzdžiui, privatizavimą, valstybės narės išskirtinį viešųjų arba lygiaverčių išlaidų lygį 2007 m.–2013 m. programavimo laikotarpiu ir kitų viešųjų investicijų rodiklių raidą. Jos taip pat atsižvelgia į nacionalinių asignavimų iš fondų pokyčius, palyginti su 2007–2013 m.

4.   Tai, ar viešųjų arba joms lygiaverčių struktūrinių išlaidų pagal investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimo tikslą lygis per laikotarpį buvo išlaikytas, tikrinama tik tose valstybėse narėse, kurių mažiau išsivysčiusiuose regionuose gyvena ne mažiau kaip 15 proc. visų gyventojų.

Tose valstybėse narėse, kurių mažiau išsivysčiusiuose regionuose gyvena ne mažiau kaip 65 proc. visų gyventojų, tikrinimas vykdomas nacionaliniu lygmeniu.

Tose valstybėse narėse, kurių mažiau išsivysčiusiuose regionuose gyvena daugiau kaip 15 proc., bet mažiau kaip 65 proc. visų gyventojų, tikrinimas vykdomas nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis. Tuo tikslu valstybės narės Komisijai teikia informaciją apie išlaidas mažiau išsivysčiusiuose regionuose kiekvienu tikrinimo proceso etapu.

5.   Tai, ar viešųjų arba joms lygiaverčių struktūrinių išlaidų pagal investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimo tikslą lygis išlaikytas, tikrinama partnerystės sutarties pateikimo metu (ex ante tikrinimas), 2018 m. (laikotarpio vidurio tikrinimas) ir 2022 m. (ex post tikrinimas).

Išsamios papildomumo tikrinimo taisyklės išdėstytos X priedo 2 punkte.

6.   Jeigu atlikdama ex post tikrinimą Komisija nustato, kad valstybė narė neišlaikė partnerystės sutartyje nustatyto orientacinio viešųjų arba joms lygiaverčių struktūrinių išlaidų pagal investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimo tikslą lygio, ir kaip nurodyta X priede, Komisija, atsižvelgdama į nesilaikymo sunkumą, gali atlikti finansinę pataisą, įgyvendinimo aktu priimdama sprendimą. Spręsdama, ar atlikti finansinę pataisą, Komisija atsižvelgia į tai, ar valstybės narės ekonominė padėtis nuo laikotarpio vidurio tikrinimo reikšmingai pasikeitė. Išsamios finansinės pataisos normų taisyklės išdėstytos X priedo 3 punkte.

7.   1–6 dalys netaikomos Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui skirtoms programoms.

II   ANTRAŠTINĖ DALIS

PROGRAMAVIMAS

1   SKYRIUS

Bendrosios nuostatos dėl fondų

96 straipsnis

Investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslo veiksmų programų turinys, tvirtinimas ir keitimas

1.   Veiksmų programą sudaro prioritetinės kryptys. Prioritetinė kryptis nustatoma vienam fondui ir vienai regionų kategorijai, išskyrus Sanglaudos fondo atveju, ir, nedarant poveikio 59 straipsniui, atitinka vieną teminį tikslą, ją sudaro vienas arba keli to teminio tikslo investavimo prioritetai, laikantis konkrečiam fondui taikomų taisyklių. Atitinkamais atvejais ir teminiu požiūriu nuosekliu integruotu požiūriu siekiant padidinti savo poveikį ir veiksmingumą, prioritetinė kryptis gali:

a)

būti nustatoma daugiau kaip vienai regionų kategorijai;

b)

apimti vieną arba kelis vienas kitą papildančius ERPF, Sanglaudos fondą ir ESF investavimo prioritetus pagal vieną teminį tikslą;

c)

tinkamai pagrįstais atvejais apimti vieną arba kelis vienas kitą papildančius skirtingų teminių tikslų investavimo prioritetus, siekiant maksimalaus indėlio įgyvendinant tą prioritetinę kryptį;

d)

ESF atveju apimti skirtingų 9 straipsnio pirmos pastraipos 8, 9, 10 ir 11 punktuose nurodytų teminių tikslų investavimo prioritetus, siekiant, kad jais būtų paprasčiau prisidedama prie kitų prioritetinių krypčių įgyvendinimo, taip pat siekiant diegti socialines inovacijas ir vykdyti tarptautinį bendradarbiavimą.

Valstybės narės gali derinti dvi ar daugiau a–d punktuose nurodytų galimybių.

2.   Veiksmų programa prisidedama prie Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos įgyvendinimo ir siekiant ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos, ir joje išdėstoma:

a)

teminių tikslų, atitinkamų investavimo prioritetų ir finansinių asignavimų, susijusių su partnerystės sutartimi, pasirinkimo pagrindimas remiantis nustatytais regioniniais ir, kai tinkama, nacionaliniais poreikiais, įskaitant poreikį spręsti problemas, nustatytas atitinkamose konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose, priimtose pagal SESV 121 straipsnio 2 dalį, ir atitinkamose Tarybos rekomendacijose, priimtose pagal SESV 148 straipsnio 4 dalį, atsižvelgiant į ex ante vertinimą pagal 55 straipsnį;

b)

pagal kiekvieną prioritetinę kryptį, išskyrus techninę paramą:

i)

investiciniai prioritetai ir atitinkami konkretūs tikslai;

ii)

siekiant užtikrinti geresnį programavimo orientavimą į rezultatus, tikėtini konkrečių tikslų įgyvendinimo rezultatai ir atitinkami rezultato rodikliai, nurodant jų bazinę vertę ir siektiną vertę, atitinkamais atvejais išreikštą kiekybiniais rodikliais, laikantis konkrečiam fondui taikomų taisyklių;

iii)

pagal kiekvieną investavimo prioritetą remtinų projektų rūšies bei pavyzdžių ir jų tikėtino indėlio siekiant i punkte nurodytų konkrečių tikslų, įskaitant pagrindinius projektų atrankos principus, apibūdinimas ir, kai tinkama, pagrindinių tikslinių grupių, konkrečių tikslinių teritorijų ir paramos gavėjų tipų nustatymas, planuojamas finansinių priemonių bei didelės apimties projektų naudojimas;

iv)

produkto rodikliai kiekvienam investavimo prioritetui, įskaitant kiekybinę siektiną reikšmę, kuriais, kaip tikimasi, bus prisidėta siekiant rezultatų, laikantis konkrečiam fondui taikomų taisyklių;

v)

įgyvendinimo etapų ir finansinių bei produkto rodiklių, ir, kai taikoma, rezultato rodiklių, kurie būtų laikomi veiklos rezultatų plano orientyrais ir tikslais pagal 21 straipsnio 1 dalį ir II priedą, nustatymas;

vi)

atitinkamų intervencinių veiksmų kategorijos, pagrįstos nomenklatūra, patvirtinta Komisijos, taip pat programuojamų lėšų preliminarus paskirstymas;

vii)

kai tinkama, planuojamo techninės paramos naudojimo, įskaitant, jei reikia, veiksmus, kuriais siekiama stiprinti institucijų, dalyvaujančių valdant ir kontroliuojant programas, ir paramos gavėjų administracinius gebėjimus, santrauka;

c)

pagal kiekvieną prioritetinę kryptį, susijusią su technine parama:

i)

konkretūs tikslai;

ii)

tikėtini kiekvieno konkretaus uždavinio įgyvendinimo rezultatai ir, kai tai objektyviai pateisinama atsižvelgiant į veiklų turinį, atitinkami rezultato rodikliai, nurodant jų pradinę reikšmę ir siektiną reikšmę, laikantis konkrečiam fondui taikomų taisyklių;

iii)

remtinų projektų ir jų tikėtino indėlio siekiant i punkte nurodytų konkrečių tikslų apibūdinimas;

iv)

produkto rodikliai, kuriais, kaip tikimasi, bus prisidėta siekiant rezultatų;

v)

atitinkamos intervencinių veiksmų kategorijos, pagrįstos nomenklatūra, patvirtinta Komisijos patvirtinta, taip pat programuojamų lėšų preliminarus paskirstymas.

Tais atvejais, kai prioritetinei krypčiai ar kryptims skirtas Sąjungos įnašas, susijęs su technine parama įgyvendinant veiksmų programą, neviršija 15 000 000 EUR, ii punktas netaikomas.

d)

finansavimo planas, kurį sudaro šios lentelės:

i)

lentelės, kuriose pagal 60, 120 ir 121 straipsnius pagal metus suskirstomi iš kiekvieno fondo numatomi skirti visi finansavimo asignavimai, kuriose nurodytos sumos, skirtos veiklos lėšų rezervui;

ii)

lentelės, kuriose nurodyta visa viso programavimo laikotarpio kiekvieno fondo paramos ir nacionalinio bendro finansavimo finansinių asignavimų suma pagal veiksmų programą ir kiekvieną prioritetinę kryptį., ir kuriose nurodytos sumos, skirtos veiklos lėšų rezervui. Prioritetinių krypčių, susijusių su keliomis regionų kategorijomis, atveju lentelėse nurodoma visa fondų finansinių asignavimų ir nacionalinio bendro finansavimo finansinių asignavimų suma pagal kiekvieną regionų kategoriją.

Prioritetinių krypčių, apimančių skirtingų teminių tikslų investavimo prioritetus, atveju lentelėje nurodoma visa kiekvieno fondo finansinių asignavimų ir nacionalinio bendro finansavimo suma pagal kiekvieną atitinkamą teminį tikslą.

Jeigu nacionalinį bendrą finansavimą sudaro viešasis ir privatusis bendras finansavimas, lentelėje nurodomos preliminarios viešojo ir privačiojo finansavimo dalys. Joje informavimo tikslais nurodoma numatoma EIB dalyvavimo dalis;

e)

didelės apimties projektų, kuriuos įgyvendinti planuojama programavimo laikotarpiu, sąrašas.

Komisija priima įgyvendinimo aktus dėl pirmos pastraipos b punkto vi papunktyje ir c punkto v papunktyje nurodytos nomenklatūros. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis nagrinėjimo procedūros, nurodytos 150 straipsnio 3 dalyje.

3.   Atsižvelgiant į jos turinį ir tikslus, veiksmų programoje, apibūdinamas integruotas požiūris į teritorinį vystymąsi, susijęs su partnerystės sutartimi, ir parodoma, kaip ta veiksmų programa padeda siekti jos tikslų ir tikėtinų rezultatų, prireikus nurodant šiuos aspektus:

a)

požiūris į bendruomenės inicijuotos vietos plėtros priemonių naudojimą ir principai, kuriais remiantis nustatomos sritys, kuriose jis bus įgyvendinamas;

b)

preliminari ERPF paramos integruotiesiems tvaraus miestų vystymosi projektams, kurie bus įgyvendinami pagal ERPF Reglamento 7 straipsnio 3 dalį, suma ir orientaciniai ESF paramos integruotiesiems projektams asignavimai;

c)

požiūris į integruotų teritorinių investicijų priemonės naudojimą, išskyrus atvejus, kuriems taikomas b punktas, ir orientaciniai finansiniai asignavimai pagal kiekvieną prioritetinę kryptį;

d)

tarpregioninių ir tarpvalstybinių projektų, vykdant veiksmų programas drauge su paramos gavėjais, įsisteigusiais bent vienoje kitoje valstybėje narėje, įgyvendinimo tvarka;

e)

valstybėms narėms ir regionams įgyvendinant makroregionines strategijas ir jūros baseino strategijas, priklausomai nuo programos įgyvendinimo teritorijos poreikių, kuriuos nustato valstybė narė, planuojamų intervencinių veiksmų indėlis į tokias strategijas.

4.   Be to, veiksmų programoje nurodomi šie aspektai:

a)

atitinkamais atvejais – ar ja tenkinami geografinių vietovių, kurios yra labiausiai paveiktos skurdo, arba tikslinių grupių, kurios patiria didžiausią diskriminavimo arba socialinės atskirties riziką, poreikiai ir kaip jie yra tenkinami, ypač daug dėmesio skiriant marginalioms bendruomenėms ir neįgaliesiems, ir, kai tinkama, nurodant indėlį į partnerystės sutartyje nustatytą integruotą požiūrį;

b)

atitinkamais atvejais – ar ja sprendžiamos regionų demografinės problemos ar tenkinami specialūs vietovių, turinčių ypač didelių ir nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų, kaip nurodyta SESV 174 straipsnyje, poreikiai, ir indėlis prisidedant prie partnerystės sutartyje šiuo tikslu nustatyto integruoto požiūrio įgyvendinimo.

5.   Veiksmų programoje nurodoma:

a)

vadovaujančioji institucija, tvirtinančioji institucija ir, jei taikoma, audito institucija;

b)

subjektas, kuriam Komisija turi pervesti mokėjimus;

c)

veiksmai, kurių imtasi siekiant į veiksmų programos rengimą įtraukti 5 straipsnyje nurodytus partnerius, ir partnerių vaidmuo įgyvendinant veiksmų programą, vykdant jos stebėjimą ir ją vertinant.

6.   Atsižvelgiant į partnerystės sutarties turinį ir valstybių narių institucinę ir teisinę sistemą, veiksmų programoje taip pat išdėstoma:

a)

priemonės, kuriomis užtikrinamas fondų, EŽŪFKP ir EJRŽF koordinavimas ir koordinavimas su kitomis Sąjungos bei nacionalinėmis finansavimo priemonėmis ir EIB, atsižvelgiant į susijusias nuostatas, nustatytas BSP;

b)

dėl kiekvienos pagal 19 straipsnį ir XI priedą nustatytos ex ante sąlygos, kuri yra taikytina veiksmų programai – vertinimas, ar partnerystės sutarties ir veiksmų programos pateikimo metu įvykdyta ex ante sąlyga, o jei ex ante sąlygos neįvykdytos – veiksmų, skirtų tokiai sąlygai įvykdyti, aprašymas, atsakingi subjektai ir tokių veiksmų tvarkaraštis, atsižvelgiant į partnerystės sutartyje pateiktą santrauką;

c)

paramos gavėjų administracinės naštos įvertinimo santrauka ir, jei reikalinga, planuojami veiksmai, ir preliminarus tvarkaraštis sumažinti administracinę naštą.

7.   Į kiekvieną veiksmų programą, išskyrus tas veiksmų programas, kurių atveju techninė parama teikiama pagal specialią veiksmų programą, atsižvelgiant į tai, kaip valstybė narė tinkamai pagrįstai yra įvertinusi veiksmų programų turinio ir tikslų aktualumą, įtraukiamas aprašymas:

a)

konkrečių priemonių, kuriomis atrenkant projektus atsižvelgiamai į aplinkos apsaugos reikalavimus, efektyvų išteklių naudojimą, klimato kaitos švelninimą ir prisitaikymą prie jos, atsparumą nelaimėms ir rizikos prevenciją ir valdymą;

b)

konkrečių priemonių, kuriomis rengiant, planuojant ir įgyvendinant veiksmų programą skatinamos lygios galimybės, užkertamas kelias diskriminacijai dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, ypač galimybių naudotis finansavimu srityje, atsižvelgiant į įvairių tikslinių tokio diskriminavimo rizikos grupių poreikius ir ypač į reikalavimus užtikrinti prieinamumą neįgaliesiems;

c)

veiksmų programos indėlio skatinant moterų ir vyrų lygybę, ir, jei tinkama, tvarkos, kuria užtikrinamas lyčių lygybės aspekto integravimas veiksmų programos ir veiksmo lygmenimis.

Valstybės narės kartu su pasiūlymu dėl veiksmų programos pagal investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslą gali pateikti nacionalinių už lygias galimybes atsakingų subjektų nuomonę apie pirmos pastraipos b ir c punktuose nurodytas priemones.

8.   Kai valstybė narė parengia ne daugiau kaip vieną veiksmų programą kiekvienam fondui, tos veiksmų programos aspektai, patenkantys į 2 dalies pirmos pastraipos a punkto, 3 dalies a, c ir d punktų, 4 dalies ir 6 dalies taikymo sritį, gali būti įtraukiami vien tik pagal atitinkamas partnerystės sutarties nuostatas.

9.   Veiksmų programa parengiama pagal modelį. Komisija, siekdama užtikrinti vienodas šio straipsnio įgyvendinimo sąlygas, priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatomas tas modelis. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 150 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

10.   Komisija įgyvendinimo aktais priima sprendimą, kuriuo patvirtinami visi veiksmų programos aspektai, įskaitant visus jos būsimus pakeitimus, patenkantys į šio straipsnio taikymo sritį, išskyrus aspektus, patenkančius į 2 dalies pirmos pastraipos b punkto vi papunkčio, c punkto v papunkčio ir e punkto, 4 ir 5 dalių, 6 dalies a ir c punktų ir 7 dalies taikymo sritį, už kuriuos atsakingos lieka valstybės narės.

11.   Vadovaujančioji institucija per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo datos praneša Komisijai apie bet kokį sprendimą, kuriuo iš dalies keičiami į Komisijos sprendimo, nurodyto 10 dalyje, taikymo sritį nepatenkantys veiksmų programos aspektai. Iš dalies keičiančiame sprendime nurodoma jo įsigaliojimo data, kuri negali būti ankstesnė už priėmimo datą.

97 straipsnis

Specialios nuostatos dėl paramos, skirtos bendroms neribotų garantijų ir pakeitimo vertybiniais popieriais priemonėms pagal investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslą, programavimo

Laikantis 28 straipsnio, 39 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos b punkte nurodytos veiksmų programos apima tik 96 straipsnio 2 dalies b punkto i, ii ir iv papunkčiuose, 96 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos d punkte, 96 straipsnio 5 dalyje ir 96 straipsnio 6 dalies b punkte nurodytus elementus.

98 straipsnis

Jungtinė fondų parama pagal investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslą

1.   Investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslo veiksmų programoms gali būti skiriama jungtinė fondų parama.

2.   Iš ERPF ir ESF lėšų papildomai ir neviršijant 10 proc. kiekvienai veiksmų programos prioritetinei krypčiai skiriamo Sąjungos finansavimo gali būti finansuojama projekto dalis, kurios išlaidos yra tinkamos finansuoti iš kito fondo pagal tam fondui taikomas tinkamumo finansuoti taisykles, jeigu tokios išlaidos reikalingos, kad projektas būtų sėkmingai įgyvendinamas, ir tiesiogiai su tuo projektu susijusios.

3.   1 ir 2 dalys netaikomos Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui skirtoms programoms.

99 straipsnis

Geografinė veiksmų programų įgyvendinimo aprėptis pagal investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslą

Išskyrus tuos atvejus, kai Komisija ir valstybė narė susitaria kitaip, ERPF ir ESF veiksmų programos rengiamos atitinkamu geografiniu lygiu, ne žemesniu kaip NUTS 2, remiantis tai valstybei narei būdinga institucine sistema.

Veiksmų programos, kurioms teikiama parama iš Sanglaudos fondo, rengiamos nacionaliniu lygmeniu.

II   SKYRIUS

Didelės apimties projektai

100 straipsnis

Turinys

Pagal veiksmų programą arba veiksmų programas, kurioms buvo taikomas Komisijos sprendimas pagal šio reglamento 96 straipsnio 10 dalį arba ETB reglamento 8 straipsnio 12 dalį, iš ERPF ir Sanglaudos fondo gali būti remiamas projektas, kurį sudaro grupė darbų, veiksmų ar paslaugų, skirtų nedalomam tiksliai nustatyto ekonominio arba techninio pobūdžio uždaviniui, kuriuo siekiama aiškiai nustatytų tikslų, atlikti, o bendros tinkamos finansuoti išlaidos yra didesnės kaip 50 000 000 EUR, ir projektai, kuriais prisidedama prie 9 straipsnio pirmos pastraipos 7 punkte nurodyto teminio tikslo įgyvendinimo, kai visos tinkamos finansuoti išlaidos yra didesnės kaip 75 000 000 EUR (toliau – didelės apimties projektas). Finansinės priemonės didelės apimties projektais nelaikomos.

101 straipsnis

Didelės apimties projektui patvirtinti būtina informacija

Prieš patvirtinant didelės apimties projektą, vadovaujančioji institucija užtikrina, kad būtų prieinama ši informacija:

a)

detali informacija apie subjektą, kuris atsako už didelės apimties projekto įgyvendinimą, ir jo pajėgumus;

b)

investicijos ir jos vietos apibūdinimas;

c)

visos išlaidos ir visos tinkamos finansuoti išlaidos, atsižvelgiant į 61 straipsnyje nustatytus reikalavimus;

d)

atliktos galimybių studijos, įskaitant alternatyvų analizę ir jų rezultatus;

e)

išlaidų ir naudos analizė, įskaitant ekonominę ir finansinę analizę, ir rizikos vertinimą;

f)

poveikio aplinkai analizė atsižvelgiant į prisitaikymą prie klimato kaitos padarinių, poreikį juos mažinti ir atsparumą nelaimėms;

g)

detali informacija apie tai, kaip didelės apimties projektas atitinka atitinkamos veiksmų programos arba veiksmų programų prioritetines kryptis, ir tikėtinas jo indėlis siekiant įgyvendinti tų prioritetinių krypčių konkrečius tikslus ir tikėtinas indėlis į socialinį ir ekonominį vystymąsi;

h)

finansavimo planas, kuriame nurodomi visi planuojami finansiniai ištekliai ir planuojama fondų ir EIB parama, taip pat visi kiti finansavimo šaltiniai ir fiziniai bei finansiniai pažangos stebėsenos rodikliai atsižvelgiant į nustatytą riziką;

i)

didelės apimties projekto įgyvendinimo tvarkaraštis ir, jei numatomas įgyvendinimo laikotarpis yra ilgesnis už programavimo laikotarpį, etapai, kuriems prašoma fondų paramos 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu.

Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma pirmos pastraipos e punkte nurodytos išlaidų ir naudos analizės atlikimo metodika, pagrįsta pripažinta geriausia patirtimi pagrįsta metodika. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 150 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

Valstybės narės iniciatyva pirmos pastraipos a–i punktuose nurodytą informacija gali būti vertinama nepriklausomų ekspertų, kuriems bus teikiama Komisijos techninė parama, arba, Komisijai pritarus, kiti nepriklausomi ekspertai (kokybės vertinimas). Kitais atvejais valstybė narė pateikia Komisijai pirmos pastraipos a–i punktuose nurodytą informaciją iškart po to, kai ją gauna.

Komisijai pagal 149 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatoma metodika, taikytina atliekant didelės apimties projekto kokybės vertinimą.

Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma teiktinos informacijos, nurodytos pirmos dalies a–i punktuose, forma. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 150 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

102 straipsnis

Sprendimas dėl didelės apimties projekto

1.   Jei didelės apimties projektą nepriklausomi ekspertai, atlikdami kokybės vertinimą, įvertino teigiamai, remdamasi ekspertų pateiktu 101 straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytos informacijos vertinimu, vadovaujančioji institucija gali pradėti didelės apimties projekto atranką pagal 125 straipsnio 3 dalį. Vadovaujančioji institucija praneša Komisijai apie atrinktą didelės apimties projektą. Tokį pranešimą sudaro šie elementai:

a)

125 straipsnio 3 dalies c punkte nurodytas dokumentas, kuriame:

i)

nurodomas už didelės apimties projekto įgyvendinimą atsakingas subjektas;

ii)

pateikiamas investicijos ir jos vietos apibūdinimas, įgyvendinimo tvarkaraštis ir numatomas didelės apimties projekto indėlis siekiant atitinkamos prioritetinės krypties arba krypčių konkrečių tikslų;

iii)

nurodomos visos išlaidos ir visos tinkamos finansuoti išlaidos, atsižvelgiant į 61 straipsnyje nustatytus reikalavimus;

iv)

pateikiamas finansavimo planas ir fiziniai ir finansiniai pažangos stebėsenos rodikliai, atsižvelgiant į nustatytą riziką;

b)

pateikiamas nepriklausomų ekspertų atliktas kokybės vertinimas, aiškiai nurodant didelės apimties projekto investicijų pagrįstumą ir ekonominį gyvybingumą.

Jei Komisija per tris mėnesius nuo pranešimo, nurodyto pirmoje pastraipoje, dienos įgyvendinimo aktu nepriima sprendimo, kuriuo atsisako patvirtinti finansinį įnašą, laikoma, kad valstybės narės pasirinkto didelės apimties projekto finansinis įnašas yra patvirtintas nesant Komisijos sprendimo. Komisija atsisako patvirtinti finansinį įnašą remdamasi tik tuo, kad ji yra nustačiusi didelių trūkumų, susijusių su nepriklausomų ekspertų atliktas kokybės vertinimas.

Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma pranešimo, nurodyto pirmoje pastraipoje, forma. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 150 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2.   Kitais nei šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais Komisija didelės apimties projektą įvertina remdamasi 101 straipsnyje nurodyta informacija, siekdama nustatyti, ar prašomas finansinis įnašas didelės apimties projektui, kurį laikydamasi 125 straipsnio 3 dalies pasirinko vadovaujančioji institucija, yra pagrįstas. Komisija ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo 101 straipsnyje nurodytos informacijos pateikimo dienos įgyvendinimo aktu priima sprendimą dėl finansinio įnašo, skirto pasirinktam didelės apimties projektui, patvirtinimo.

3.   Komisijos patvirtinimas pagal 1 dalies antrą pastraipą ir 2 dalį suteikiamas su sąlyga, kad sudaryta pirma darbų sutartis, arba, jei projektai įgyvendinami pagal viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės struktūrą, kad viešojo sektoriaus subjektas ir privačiojo sektoriaus subjektas viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės sutartį pasirašys per trejus metus nuo patvirtinimo dienos. Valstybei narei per trejų metų laikotarpį pateikus tinkamai pagrįstą prašymą, visų pirma, kai dėl administracinių ir teisinių procedūrų, susijusių su didelės apimties projektų įgyvendinimu, yra vėluojama, Komisija įgyvendinimo aktu gali priimti sprendimą dėl laikotarpio pratęsimo ne ilgesniam nei dvejų metų laikotarpiui.

4.   Jei Komisija nepatvirtina finansinio įnašo pasirinktam didelės apimties projektui, savo sprendime ji nurodo atsisakymo priežastis.

5.   Didelės apimties projektai, apie kuriuos pranešta Komisijai pagal 1 dalį arba kurie jai pateikti tvirtinti pagal 2 dalį, įtraukiami į veiksmų programos didelės apimties projektų sąrašą.

6.   Didelės apimties projekto išlaidos gali būti įtraukiamos į mokėjimo prašymą po to, kai buvo pateiktas 1 dalyje nurodytas pranešimas, arba po to, kai buvo projektas buvo pateiktas tvirtinti pagal 2 dalį. Jei Komisija nepatvirtina vadovaujančiosios institucijos pasirinkto didelės apimties projekto, po to, kai Komisija priima sprendimą, išlaidų deklaracija atitinkamai pataisoma.

103 straipsnis

Sprendimas dėl didelės apimties projekto, kuris įgyvendinamas etapais

1.   Nukrypstant nuo 101 straipsnio trečios pastraipos ir 102 straipsnio 1 ir 2 dalių, šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytos procedūros taikomos projektui, kuris atitinka šias sąlygas:

a)

projektas susijęs su antruoju ar vėlesniu didelės apimties projekto etapu pagal ankstesnį programavimo laikotarpį, kurio ankstesnį etapą ar etapus Komisija patvirtina ne vėliau kaip 2015 m. gruodžio 31 d. pagal Reglamentą (EB) Nr. 1083/2006; valstybių narių, įstojusių į Sąjungą po 2013 m. sausio 1 d., atveju ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio 31 d.;

b)

didelės apimties projekto visų tinkamų finansuoti išlaidų visais etapais suma viršija 100 straipsnyje nustatytus atitinkamus lygius;

c)

didelės apimties projekto paraiška ir Komisijos atliktas vertinimas pagal ankstesnį programavimo laikotarpį apėmė visus suplanuotus etapus;

d)

nėra esminių šio reglamento 101 straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytos informacijos apie didelės apimties projektą ir informacijos, numatytos didelės apimties projekto paraiškai, pateikiamai pagal Reglamentą (EB) Nr. 1083/2006, skirtumų, visų pirma visų tinkamų finansuoti išlaidų atžvilgiu;

e)

pagal ankstesnį programavimo laikotarpį įgyvendintino didelės apimties projekto etapas yra arba bus parengtas įgyvendinti pagal Komisijos sprendime nurodytą jam numatytą paskirtį iki atitinkamos veiksmų programos arba programų užbaigimo dokumentų pateikimui nustatyto termino.

2.   Vadovaujančioji institucija gali pradėti didelės apimties projekto atranką pagal 125 straipsnio 3 dalį ir pateikti pranešimą, kuriame pateikiami visi 102 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punkte išdėstyti elementai, taip pat savo patvirtinimą, kad yra įvykdyta šio straipsnio 1 dalies d punkte nurodyta sąlyga. Nereikalaujama, kad nepriklausomi ekspertai atliktų informacijos kokybės vertinimą.

3.   Jei Komisija per tris mėnesius nuo pranešimo, nurodyto 2 dalyje, dienos įgyvendinimo aktu nepriima sprendimo, kuriuo atsisakoma patvirtinti finansinį įnašą, laikoma, kad vadovaujančiosios institucijos pasirinkto didelės apimties projekto finansinis įnašas yra patvirtintas nesant Komisijos sprendimo. Komisija atsisako patvirtinti finansinį įnašą remdamasi tik tuo, kad iš esmės pasikeitė 1 dalies d punkte nurodyta informacija arba didelės apimties projektas neatitinka atitinkamos veiksmų programos ar programų atitinkamos prioritetinės krypties.

4.   102 straipsnio 3–6 dalys taikomos sprendimams dėl didelės apimties projekto, kuris įgyvendinamas etapais.

III   SKYRIUS

Bendrasis veiksmų planas

104 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Bendrasis veiksmų planas – tai veiksmas, kurio apimtis yra nustatyta ir kuris valdomas pagal pasiektiną produktų ir rezultatų lygį. Jį sudaro projektas arba grupė projektų, nesusijusių su infrastruktūros teikimu, už kurių vykdymą yra atsakingas paramos gavėjas, ir kuris sudaro veiksmų programos arba programų dalį. Bendrojo veiksmų plano produkto ir rezultato rodikliai suderinami tarp valstybės narės ir Komisijos, jie padeda siekti konkrečių veiksmų programų tikslų ir sudaro pagrindą skirti fondų paramą. Rezultatai – tai tiesioginiai bendrojo veiksmų plano įgyvendinimo padariniai. Bendrojo veiksmų plano paramos gavėjas yra viešosios teisės subjektas. Bendrieji veiksmų planai nėra laikomi didelės apimties projektais.

2.   Bendrajam veiksmų planui skirtos viešosios išlaidos yra ne mažesnės kaip 10 000 000 EUR arba sudaro ne mažiau kaip 20 % viešosios paramos veiksmų programai arba programoms, atsižvelgiant į tai, kuri suma yra mažesnė. Vykdant bandomąjį projektą, viename bendrajame veiksmų plane kiekvienai veiksmų programai skirtos minimalios viešosios išlaidos gali būti sumažintos iki 5 000 000 EUR.

3.   2 dalis netaikoma veiksmams, kurie remiami pagal JUI.

105 straipsnis

Bendrojo veiksmų plano rengimas

1.   Valstybė narė, vadovaujančioji institucija arba bet kuris paskirtas viešosios teisės subjektas gali pateikti pasiūlymą dėl bendrojo veiksmų plano kartu su atitinkama veiksmų programa arba vėliau. Tame pasiūlyme pateikiama visa 106 straipsnyje nurodyta informacija.

2.   Bendrasis veiksmų planas parengiamas daliai 2014 m. sausio 1 d. – 2023 m. gruodžio 31 d. laikotarpio. Už įgyvendinant bendrąjį veiksmų planą pasiektus produkto ir rezultato rodiklius atlyginama tik tada, jei jie būna pasiekti po sprendimo dėl bendrojo veiksmų plano, nurodyto 107 straipsnyje, patvirtinimo dienos ir iki nurodyto įgyvendinimo laikotarpio, apibrėžto tame sprendime, pabaigos.

106 straipsnis

Bendrųjų veiksmų planų turinys

Bendrajame veiksmų plane pateikiama:

(1)

vystymosi poreikių analizė ir tikslai, kuriais jis grindžiamas, atsižvelgiant į veiksmų programų tikslus ir, jei taikomos, atitinkamas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, valstybių narių ir Sąjungos ekonomikos politikos bendras gaires pagal SESV 121 straipsnio 2 dalį bei atitinkamas Tarybos rekomendacijas, į kurias valstybės narės turi atsižvelgti savo užimtumo politikoje, pateiktas pagal SESV 148 straipsnio 4 dalį;

(2)

planas, kuriame nurodomas bendrų ir konkrečių bendrojo veiksmų plano tikslų ryšys, produkto ir rezultatų orientyrai ir tikslai, numatomi projektai arba projektų tipai;

(3)

bendri ir konkretūs produkto ir rezultatų stebėsenos rodikliai, kai tinkama, pagal prioritetines kryptis;

(4)

informacija apie jo geografinę įgyvendinimo aprėptį ir tikslines grupes;

(5)

numatomas jo įgyvendinimo laikotarpis;

(6)

jo poveikio moterų ir vyrų lygybės skatinimui ir diskriminacijos prevencijai analizė;

(7)

kai tinkama, jo poveikio darnaus vystymosi skatinimui analizė;

(8)

jo įgyvendinimo nuostatos, taip pat nuostatos dėl:

a)

paramos gavėjo, atsakingo už bendrojo veiksmų plano įgyvendinimą, paskyrimo ir jo kompetencijos atitinkamoje srityje bei jo administracinio ir finansų valdymo gebėjimų užtikrinimo;

b)

bendrojo veiksmų plano valdymo tvarkos pagal 108 straipsnį;

c)

bendrojo veiksmų plano stebėsenos ir vertinimo tvarkos, taip pat orientyrų, produkto ir rezultatų pasiekimo duomenų kokybės, rinkimo ir saugojimo užtikrinimo tvarkos;

d)

tvarkos, kuria užtikrinama informacijos, susijusios su bendruoju veiksmų planu ir fondais, sklaida bei jų viešinimas,

(9)

jo finansavimo tvarka, taip pat:

a)

orientyrų, produkto ir rezultatų tikslų įgyvendinimo išlaidos remiantis 2 punktu, taikant šio reglamento 67 straipsnio 5 dalyje ir ESF reglamento 14 straipsnyje nurodytus metodus;

b)

preliminarus mokėjimų paramos gavėjui grafikas, susietas su orientyrais ir tikslais;

c)

veiksmų programos ir prioritetinės krypties finansavimo planas, įskaitant visą tinkamą finansuoti sumą ir viešųjų išlaidų sumą.

Komisija, siekdama užtikrinti vienodas šio straipsnio įgyvendinimo sąlygas, priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomas bendrojo veiksmų plano modelio formatas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 150 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

107 straipsnis

Sprendimas dėl bendrojo veiksmų plano

1.   Komisija bendrąjį veiksmų planą vertina remdamasi 106 straipsnyje nurodyta informacija, kad nustatytų, ar fondų parama yra pagrįsta.

Jeigu Komisija per du mėnesius nuo pasiūlymo dėl bendrojo veiksmų plano pateikimo nusprendžia, kad jis neatitinka vertinimo reikalavimų, nurodytų 104 straipsnyje, ji pateikia pastabas valstybei narei. Valstybė narė Komisijai suteikia visą prašomą reikalingą papildomą informaciją ir, jei reikia, atitinkamai peržiūri bendrąjį veiksmų planą.

2.   Jeigu į visas pastabas tinkamai atsižvelgiama, Komisija įgyvendinimo aktu priima sprendimą, kuriuo bendrąjį veiksmų planą patvirtina ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo tos dienos, kai valstybė narė jį pateikia, bet ne anksčiau kaip iki atitinkamų veiksmų programų patvirtinimo.

3.   2 dalyje nurodytame sprendime nurodomas bendrojo veiksmų plano paramos gavėjas ir bendrieji bei konkretūs bendrojo veiksmų plano tikslai, orientyrai, produkto ir rezultatų tikslai, tų orientyrų, produkto ir rezultatų tikslų įgyvendinimo išlaidos, finansavimo planas pagal veiksmų programą ir prioritetinę kryptį, įskaitant visą tinkamą finansuoti sumą ir viešųjų išlaidų sumą, bendrojo veiksmų plano įgyvendinimo laikotarpis ir, jei reikia, bendrojo veiksmų plano įgyvendinimo geografinė aprėptis ir tikslinės grupės.

4.   Jei Komisija, priimdama įgyvendinimo aktą, atsisako leisti skirti fondų paramą bendrajam veiksmų planui, per 2 dalyje nustatytą laikotarpį ji praneša valstybei narei savo priežastis.

108 straipsnis

Valdymo komitetas ir bendrojo veiksmų plano pakeitimai

1.   Valstybė narė arba vadovaujančioji institucija atskirai nuo atitinkamų veiksmų programų stebėsenos komiteto sudaro bendrojo veiksmų plano valdymo komitetą. Valdymo komitetas posėdžiauja ne rečiau kaip du kartus per metus ir teikia ataskaitas vadovaujančiajai institucijai. Vadovaujančioji institucija informuoja atitinkamą stebėsenos komitetą apie valdymo komiteto darbo rezultatus ir pažangą įgyvendinant bendrąjį veiksmų planą pagal 110 straipsnio 1 dalies e punktą ir 125 straipsnio 2 dalies a punktą.

Dėl valdymo komiteto sudėties sprendžia valstybė narė, pasitarusi su atitinkama vadovaujančiąja institucija ir laikydamasi partnerystės principo.

Komisija gali dalyvauti valdymo komiteto veikloje patariamąja teise.

2.   Valdymo komitetas atlieka šias užduotis:

a)

vykdo bendrojo veiksmų plano orientyrų, produkto ir rezultatų įgyvendinimo pažangos peržiūrą;

b)

svarsto ir tvirtina visus pasiūlymus dėl bendrojo veiksmų plano keitimo, kad būtų atsižvelgta į visus aspektus, darančius įtaką jo vykdymui.

3.   Valstybės narės Komisijai pateikiami prašymai dėl bendrųjų veiksmų planų keitimo tinkamai pagrindžiami. Komisija, atsižvelgdama į valstybės narės pateiktą informaciją, vertina, ar prašymas dėl pakeitimo yra pagrįstas. Komisija gali pateikti pastabas, o valstybė narė Komisijai pateikia visą reikalingą papildomą informaciją. Komisija įgyvendinimo aktu priima sprendimą dėl keitimo prašymo ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo tos dienos, kai valstybė narė jį pateikė, jeigu į Komisijos pastabas buvo tinkamai atsižvelgta. Pakeitimas įsigalioja nuo sprendimo dienos, jeigu sprendime nenurodoma kitaip.

109 straipsnis

Bendrojo veiksmų plano finansų valdymas ir kontrolė

1.   Mokėjimai paramos gavėjui pagal bendrąjį veiksmų planą vykdomi kaip fiksuotosios sumos arba pagal fiksuotuosius vieneto įkainius 67 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkte nustatytos fiksuotųjų sumų ribos netaikomos.

2.   Bendrojo veiksmų plano finansų valdymu, kontrole ir auditu siekiama tik tikrinti, ar sprendime, kuriuo patvirtinamas bendrasis veiksmų planas, nurodytos mokėjimų sąlygos įvykdytos.

3.   Paramos gavėjas pagal bendrąjį veiksmų planą ir jo atsakomybe veikiantys subjektai veiksmų įgyvendinimo išlaidas gali nustatyti taikydami savo apskaitos normas. Audito institucija arba Komisija nevykdo tų apskaitos normų ir faktiškai paramos gavėjo patirtų išlaidų audito.

III   ANTRAŠTINĖ DALIS

STEBĖSENA, VERTINIMAS, INFORMAVIMAS IR KOMUNIKACIJA

1   SKYRIUS

Stebėsena ir vertinimas

110 straipsnis

Stebėsenos komiteto funkcijos

1.   Stebėsenos komitetas visų pirma nagrinėja:

a)

visus klausimus, kurie daro poveikį veiksmų programos įgyvendinimo rezultatams;

b)

pažangą įgyvendinant vertinimo planą ir tolesnius veiksmus atsižvelgiant į vertinimų išvadas;

c)

komunikacijos strategijos įgyvendinimą;

d)

didelės apimties projektų įgyvendinimą;

e)

bendrųjų veiksmų planų įgyvendinimą;

f)

projektus, skirtus moterų ir vyrų lygybei, lygioms galimybėms ir nediskriminavimui skatinti, įskaitant prieigą neįgaliesiems;

g)

projektus, skirtus darniam vystymuisi skatinti;

h)

tam tikrais atvejais, kai ex ante sąlygos neįvykdytos partnerystės sutarties ir veiksmų programos pateikimo dieną, pažangą įgyvendinant projektus, kurių imamasi taikytinoms ex ante sąlygoms įvykdyti;

i)

finansines priemones.

2.   Nukrypstant nuo 49 straipsnio 3 dalies, stebėsenos komitetas nagrinėja ir tvirtina:

a)

veiksmų atrankos metodiką ir kriterijus;

b)

metinę ir galutinę įgyvendinimo ataskaitas;

c)

veiksmų programos vertinimo planą ir visus vertinimo plano pakeitimus, įskaitant atvejus, kai toks planas yra bendro vertinimo plano dalis pagal 114 straipsnio 1 dalį;

d)

veiksmų programos komunikacijos strategiją ir visus jos pakeitimus;

e)

visus vadovaujančiosios institucijos pasiūlymus dėl veiksmų programos pakeitimų.

111 straipsnis

Investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslo įgyvendinimo ataskaitos

1.   Ne vėliau kaip 2016 m. gegužės 31 d. ir kiekvienų paskesnių metų iki 2023 m. (imtinai) gegužės 31 d. tą pačią datą valstybė narė Komisijai pateikia metinę įgyvendinimo ataskaitą, kaip nustatyta 50 straipsnio 1 dalyje. 2016 m. teikiama ataskaita apima 2014 ir 2015 finansinius metus, taip pat laikotarpį nuo išlaidų tinkamumo finansuoti pradžios iki 2013 m. gruodžio 31 d.

2.   2017 m. ir 2019 m. pateiktoms ataskaitoms 1 dalyje nurodytas terminas yra birželio 30 d.

3.   Metinėse įgyvendinimo ataskaitose pateikiama informacija apie:

a)

veiksmų programos įgyvendinimą pagal 50 straipsnio 2 dalį;

b)

didelės apimties projektų ir bendrųjų veiksmų planų rengimo ir įgyvendinimo pažangą.

4.   2017 ir 2019 m. teikiamose metinėse įgyvendinimo ataskaitose pateikiama ir įvertinama informacija, nurodyta atitinkamai 50 straipsnio 4 ir 5 dalyse, ir šio straipsnio 3 dalyje nurodyta informacija ir ši informacija:

a)

vertinimo plano įgyvendinimo pažanga ir paskesni veiksmai, kurių imtasi atsižvelgiant į vertinimų išvadas;

b)

informavimo apie fondus ir jų viešinimo priemonių rezultatai, pasiekti įgyvendinant komunikacijos strategiją;

c)

partnerių dalyvavimas įgyvendinant, stebint ir vertinant veiksmų programą.

2017 m. ir 2019 m. teikiamose metinėse įgyvendinimo ataskaitose, priklausomai nuo veiksmų programų turinio ir tikslų, gali būti pateikiama ir įvertinama ši informacija:

a)

pažanga, padaryta įgyvendinant integruotą teritorinio vystymosi principą, įskaitant su demografinėmis problemomis susiduriančių ir nuolatinių arba gamtinių trūkumų turinčių teritorijų plėtrą, tvarią miestų plėtrą ir bendruomenės inicijuotą vietos plėtrą pagal veiksmų programą;

b)

veiksmų, kuriais stiprinami valstybės narės institucijų ir paramos gavėjų gebėjimai administruoti ir naudoti fondų paramą, įgyvendinimo pažanga;

c)

tarpregioninių ir tarpvalstybinių veiksmų įgyvendinimo pažanga;

d)

atitinkamais atvejais indėlis įgyvendinant makroregionines ir jūrų baseinų strategijas;

e)

konkretūs veiksmai, kurių imtasi siekiant skatinti moterų ir vyrų lygybę, užkirsti kelią diskriminacijai, visų pirma prieinamumo neįgaliesiems srityje, taip pat tai, kokia tvarka buvo siekiama užtikrinti, kad veiksmų programoje ir veiksmuose būtų atsižvelgiama į lyčių aspektą;

f)

veiksmai, kurių imtasi darniam vystymuisi skatinti pagal 8 straipsnį;

g)

veiksmų socialinių inovacijų srityje, jei tinkama, įgyvendinimo pažanga;

h)

pažanga, padaryta įgyvendinant priemones, skirtas specifiniams geografinių vietovių, kurios yra labiausiai paveiktos skurdo, arba tikslinių grupių, kurios patiria didžiausią skurdo, diskriminavimo arba socialinės atskirties riziką, poreikiams tenkinti, ypač didelį dėmesį skiriant marginalioms bendruomenėms, neįgaliesiems, ilgalaikiams bedarbiams bei nedirbantiems jaunuoliams, įskaitant, kai tinkama, panaudotus finansinius išteklius.

Nukrypstant nuo pirmos ir antros pastraipų ir siekiant užtikrinti partnerystės sutarties ir pažangos ataskaitos suderinamumą, valstybės narės, parengusios ne daugiau kaip vieną veiksmų programą kiekvienam fondui, gali įtraukti 50 straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją apie ex ante sąlygas, pagal 50 straipsnio 4 dalį reikalaujamą pateikti informaciją ir šios dalies antros pastraipos a, b, c ir h punktuose nurodytą informaciją į pažangos ataskaitą, o ne į metines įgyvendinimo ataskaitas, pateikiamas atitinkamai 2017 ir 2019 m., ir atitinkamai į galutinę įgyvendinimo ataskaitą, nedarant poveikio 110 straipsnio 2 dalies b punkto taikymui.

5.   Komisija, siekdama užtikrinti vienodas šio straipsnio įgyvendinimo sąlygas, priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi metinės ir galutinės įgyvendinimo ataskaitos modeliai. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 150 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

112 straipsnis

Finansinių duomenų teikimas

1.   Iki sausio 31 d., liepos 31 d. ir spalio 31 d. valstybė narė elektroniniu būdu Komisijai stebėsenos tikslais apie kiekvieną veiksmų programą pateikia šiuos duomenis pagal prioritetines kryptis:

a)

visas ir viešąsias tinkamas finansuoti veiksmų išlaidas ir paramai atrinktų veiksmų skaičių;

b)

visas paramos gavėjų vadovaujančiajai institucijai deklaruotas tinkamas finansuoti išlaidas.

2.   Be to, iki sausio 31 d. pateikti duomenys skirstomi pagal intervencinės veiklos kategorijas. Tie pateikti duomenys laikomi atitinkančiais 50 straipsnio 2 dalyje nurodytus finansinių duomenų pateikimo reikalavimus.

3.   Kartu su sausio 31 d. ir liepos 31 d. pateikiamais duomenimis pateikiama prognozė, kokią sumą valstybės narės numato nurodyti einamųjų finansinių metų ir ateinančių finansinių metų mokėjimo paraiškose.

4.   Pagal šį straipsnį teikiamų duomenų laikotarpio pabaiga yra mėnesio, einančio prieš duomenų pateikimo mėnesį, pabaiga.

5.   Komisija, siekdama užtikrinti vienodas šio straipsnio įgyvendinimo sąlygas, priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomas modelis, kurį reikia naudoti Komisijai teikiant finansinius duomenis stebėsenos tikslais. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 150 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

113 straipsnis

Sanglaudos pranešimas

SESV 175 straipsnyje nurodytame Komisijos pranešime pateikiama:

a)

informacija apie pažangą, padarytą siekiant ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos, taip pat informacija apie regionų socialinę ir ekonominę padėtį bei vystymąsi ir apie tai, kaip atsižvelgiama į Sąjungos prioritetus;

b)

informacija apie tai, kaip prie padarytos pažangos prisidėjo fondai, EIB finansavimas ir kitos priemonės ir kokį poveikį jai turėjo kita Sąjungos ir nacionalinė politika;

c)

prireikus, nuoroda į būsimas Sąjungos priemones ir politikos kryptis, kurių reikia ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai stiprinti ir Sąjungos prioritetams įgyvendinti.

114 straipsnis

Vertinimas

1.   Vadovaujančioji institucija arba valstybė narė parengia vienos arba kelių veiksmų programų vertinimo planą. Vertinimo planas stebėsenos komitetui pateikiamas ne vėliau kaip per vienerius metus nuo veiksmų programos patvirtinimo.

2.   Iki 2022 m. gruodžio 31 d. vadovaujančiosios institucijos Komisijai pateikia kiekvienos veiksmų programos ataskaitą, kurioje apibendrina programavimo laikotarpiu atliktų vertinimų išvadas ir pagrindinius veiksmų programų produktus ir rezultatus, pateikdamos pastabas apie praneštą informaciją.

3.   Komisija atlieka ex post vertinimus glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir vadovaujančiosiomis institucijomis.

4.   Šio straipsnio 1 ir 2 dalys netaikomos 39 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos b punkte nurodytoms specialioms programoms.

II   SKYRIUS

Informavimas ir komunikacija

115 straipsnis

Informavimas ir komunikacija

1.   Valstybės narės ir vadovaujančiosios institucijos yra atsakingos už tai, kad:

a)

būtų parengtos komunikacijos strategijos;

b)

užtikrintų, kad būtų sukurta viena bendra interneto svetainė arba portalas, kur būtų skelbiama informacija apie visas tos valstybės narės veiksmų programas ir galimybę jomis naudotis, įskaitant informaciją apie programų įgyvendinimo terminus ir visas susijusias viešąsias konsultacijas;

c)

galimi paramos gavėjai būtų informuojami apie finansavimo pagal veiksmų programas galimybes;

d)

įgyvendinant informavimo ir komunikacijos projektus, susijusius su partnerystės susitarimų, veiksmų programų ir veiksmų rezultatais ir poveikiu, Sąjungos piliečiai būtų informuojami apie sanglaudos politikos ir fondų vaidmenį ir pasiekimus.

2.   Kad užtikrintų fondų suteiktos paramos skaidrumą, valstybės narės arba vadovaujančiosios institucijos sudaro ir pildo veiksmų pagal veiksmų programas ir fondus sąrašą lentelinės skaičiuoklės formatu, kuris sudaro galimybę duomenis rūšiuoti, atlikti jų paiešką, juos gauti, palyginti ir nesunkiai skelbti internete, pavyzdžiui, CSV arba XML formatais. Šis veiksmų sąrašas skelbiamas vienoje bendroje interneto svetainėje arba viename bendrame portale, kur pateikiamas visų tos valstybės narės veiksmų programų sąrašas ir santrauka.

Siekiant toliau paskatinti privatųjį sektorių, pilietinę visuomenę ar nacionalinius viešojo administravimo subjektus veiksmų sąrašu naudotis ne vieną kartą, interneto svetainėje galima aiškiai nurodyti taikytinas licencijavimo taisykles, pagal kurias duomenys skelbiami aiškiu būdu.

Veiksmų sąrašas atnaujinamas ne rečiau kaip kas šešis mėnesius.

Būtiniausia informacija, kurią reikia pateikti veiksmų sąraše, nurodyta XII priede.

3.   Išsamios informavimo ir komunikacijos priemonių, skirtų visuomenei, ir informavimo priemonių, skirtų pareiškėjams ir paramos gavėjams, taisyklės išdėstytos XII priede.

4.   Komisija priima įgyvendinimo aktus dėl veiksmui skirtų informavimo ir komunikacijos priemonių techninėms charakteristikoms ir nurodymams dėl skiriamojo ženklo sukūrimo ir standartinių spalvų apibrėžimo. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 150 straipsnio 3 dalyje nustatytos nagrinėjimo procedūros.

116 straipsnis

Komunikacijos strategija

1.   Valstybė narė arba vadovaujančiosios institucijos parengia kiekvienos veiksmų programos komunikacijos strategiją. Kelioms veiksmų programoms gali būti parengta bendra komunikacijos strategija. Komunikacijos strategijoje atsižvelgiama į atitinkamos veiksmų programos ar programų apimtį, laikantis proporcingumo principo.

Į komunikacijos strategiją įtraukiamos XII priede nurodytos sudedamosios dalys.

2.   Komunikacijos strategija pateikiama stebėsenos komitetui patvirtinti pagal 110 straipsnio 2 dalies d punktą ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo atitinkamos veiksmų programos ar programų patvirtinimo.

Jei bendra komunikacijos strategija parengiama kelioms veiksmų programoms ir yra susijusi su keliais stebėsenos komitetais, valstybė narė gali paskirti vieną stebėsenos komitetą, konsultuojantis su kitais susijusiais stebėsenos komitetais atsakingą už bendros komunikacijos strategijos ir vėlesnius tos strategijos pakeitimus.

Prireikus valstybė narė arba vadovaujančiosios institucijos programavimo laikotarpiu gali iš dalies pakeisti komunikacijos strategiją. Vadovaujančioji institucija pateikia iš dalies pakeistą komunikacijos strategiją stebėsenos komitetui patvirtinti pagal 110 straipsnio 2 dalies d punktą.

3.   Nukrypstant nuo 2 dalies trečios pastraipos, vadovaujančioji institucija pagal 110 straipsnio 1 dalies c punktą bent kartą per metus informuoja atsakingą stebėsenos komitetą ar komitetus apie komunikacijos strategijos įgyvendinimo pažangą ir atliktą rezultatų analizę, taip pat apie numatomą informavimo ir komunikacijos veiklą, kuri bus vykdoma kitais metais. Stebėsenos komitetas pateikia nuomonę dėl kitais metais numatomos veiklos, jei jam tai atrodo tinkama.

117 straipsnis

Už informavimą ir komunikaciją atsakingi pareigūnai ir jų tinklai

1.   Kiekviena valstybė narė paskiria už informavimą ir komunikaciją atsakingą pareigūną, kuris koordinuoja informavimo ir komunikacijos veiksmus, susijusius su vienu arba daugiau fondais, įskaitant susijusias programas pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą, ir atitinkamai informuoja Komisiją.

2.   Už informavimą ir komunikaciją atsakingas pareigūnas yra atsakingas už nacionalinio su fondais susijusių už komunikaciją atsakingų asmenų tinklo, jei tokio tinklo esama, veiklos koordinavimą, už XII priede nurodytos interneto svetainės arba portalo sukūrimą ir tvarkymą ir už komunikacijos priemonių, kurių imtasi valstybės narės lygmeniu, apžvalgos pateikimą.

3.   Kiekviena vadovaujančioji institucija paskiria po vieną asmenį, atsakingą už informavimą ir komunikaciją veiksmų programos lygmeniu, ir apie paskirtus asmenis praneša Komisijai. Atitinkamais atvejais kelioms veiksmų programoms galima paskirti vieną asmenį.

4.   Komisija sukuria Sąjungos tinklus, kurių narius paskiria valstybės narės, siekdama užtikrinti, kad būtų keičiamasi komunikacijos strategijų įgyvendinimo rezultatų informacija, patirtimi įgyvendinant informavimo ir komunikacijos priemones ir kita gerąja patirtimi.

IV   ANTRAŠTINĖ DALIS

TECHNINĖ PARAMA

118 straipsnis

Komisijos iniciatyva teikiama techninė parama

Atsižvelgiant į atskaitymus, įvykdytus pagal 91 straipsnio 3 dalį, fondų lėšomis galima remti techninę paramą, neviršijant 0,35 proc. metinių konkrečiam fondui skirtų asignavimų.

119 straipsnis

Valstybių narių techninė parama

1.   Fondų paramos suma, skiriama techninei paramai, neviršija 4 proc. visos fondų lėšų, skirtų kiekvienos regionų, kuriuose atitinkamais atvejais įgyvendinamas investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslas, kategorijos veiksmų programoms valstybėje narėje, sumos.

Nustatydamos visos kiekvienai valstybei narei skiriamos techninės paramos lėšų sumos ribą, valstybės narės gali atsižvelgti į specialų asignavimą JUI.

2.   Iš kiekvieno fondo galima finansuoti techninės paramos veiksmus, kurie tinkami finansuoti pagal bet kurį kitą fondą. Nedarant poveikio 1 daliai, techninei paramai iš vieno fondo skirtos lėšos neviršija 10 proc. visų lėšų, skirtų iš to fondo valstybės narės veiksmų programoms pagal kiekvieną regionų, kuriuose, jei tinkama, įgyvendinamas investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslas, kategoriją.

3.   Nukrypstant nuo 70 straipsnio 1 ir 2 dalių, techninės paramos veiksmai gali būti įgyvendinami ne programos įgyvendinimo, bet Sąjungos teritorijoje, su sąlyga, kad veiksmai yra naudingi veiksmų programai, o techninės paramos veiksmų programos atveju – kitoms atitinkamoms programoms.

4.   Kai 1 dalyje nurodyti struktūrinių fondų asignavimai naudojami su daugiau kaip viena regionų kategorija susijusiems techninės paramos veiksmams remti, su veiksmais susijusios išlaidos gali būti realizuotos atsižvelgiant į prioritetinę kryptį, apimančią skirtingas regionų kategorijas, ir priskirtos taikant proporcingumo principą, atsižvelgiant į asignavimą pagal kiekvieną regionų kategoriją kaip į visų valstybei narei skirtų asignavimų dalį.

5.   Nukrypstant nuo 1 dalies, tais atvejais, kai visa fondų lėšų, skiriamų valstybei narei pagal investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslą, suma neviršija 1 000 000 000 EUR, techninei paramai skiriamą sumą galima padidinti iki 6 proc. tos visos sumos arba 50 000 000 EUR sumos, atsižvelgiant į tai, kuri iš šių sumų yra mažesnė.

6.   Techninė parama teikiama kaip vieno fondo prioritetinė kryptis pagal veiksmų programą arba specialią veiksmų programą, arba pagal abi programas.

V   ANTRAŠTINĖ DALIS

FONDŲ FINANSAVIMAS

120 straipsnis

Bendro finansavimo normų nustatymas

1.   Komisijos sprendime, kuriuo patvirtinama veiksmų programa, nustatoma bendro finansavimo norma ir didžiausia galimas fondų finansavimas kiekvienai prioritetinei krypčiai. Jei prioritetinė kryptis susijusi su daugiau kaip vienos kategorijos regionais arba daugiau kaip vienu fondu, Komisijos sprendimu prireikus nustatoma bendro finansavimo norma pagal regiono kategoriją ir fondą.

2.   Dėl kiekvienos prioritetinės krypties Komisijos sprendime nurodoma, ar tai prioritetinei krypčiai nustatyta bendro finansavimo norma turi būti taikoma:

a)

visoms tinkamoms finansuoti išlaidoms, įskaitant viešąsias ir privačiąsias išlaidas, arba

b)

viešosioms tinkamoms finansuoti išlaidoms.

3.   Pagal investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslą įgyvendinamų veiksmų programų, ir kai tinkama, pagal regiono kategoriją ir fondą, kiekvienos prioritetinės krypties bendro finansavimo norma, negali būti didesnė kaip:

a)

Sanglaudos fondui – 85 proc.,

b)

valstybių narių, kurių 2007–2009 m. laikotarpiu BVP vienam gyventojui vidurkis buvo mažesnis kaip 85 proc. ES-27 vidurkio tuo laikotarpiu, mažiau išsivysčiusiems regionams ir atokiausiems regionams – 85 proc., įskaitant pagal ETB reglamento 92 straipsnio 1 dalies e punktą ir 4 straipsnio 2 dalį atokiausiems regionams numatytą papildomą asignavimą;

c)

valstybių narių mažiau išsivysčiusiems regionams, išskyrus nurodytus b punkte, ir visiems regionams, kurių BVP vienam gyventojui, naudojamas kaip tinkamumo finansuoti kriterijus, 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu buvo mažesnis kaip 75 % ES 25 vidurkio tuo laikotarpiu, tačiau kurių BVP vienam gyventojui yra didesnis kaip 75 % ES 27 BVP vidurkio, taip pat regionams, apibrėžtiems Reglamento (ES) Nr. 1083/2006 8 straipsnio 1 dalyje, gaunantiems pereinamojo laikotarpio paramą 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu, – 80 %;

d)

pereinamojo laikotarpio regionams, išskyrus nurodytus c punkte, – 60 proc.,

e)

labiau išsivysčiusiems regionams, išskyrus nurodytus c punkte, – 50 proc.

2014 m. sausio 1 d.–2017 m. birželio 30 d. laikotarpiu kiekvienos prioritetinės krypties bendro finansavimo norma visoms Kipre vykdomoms veiksmų programoms yra ne didesnė kaip 85 proc.

Komisija atlieka peržiūrą, kad įvertintų priežastis, ar reikia toliau taikyti bendro finansavimo normą, nurodytą antroje pastraipoje, po 2017 m. birželio 30 d., ir prireikus iki 2016 m. birželio 30 d. pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

Pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą įgyvendinamų veiksmų programų kiekvienos prioritetinės krypties bendro finansavimo norma negali būti didesnė kaip 85 proc.

Didžiausia bendro finansavimo norma pagal pirmos pastraipos b, c, d, ir e punktus padidinama kiekvienai prioritetinei krypčiai, kuria įgyvendinama JUI, ir tuo atveju, jei prioritetinė kryptis yra susijusi su socialinėmis inovacijomis ar tarpvalstybiniu bendradarbiavimu arba abiejų šių elementų deriniu. Tas padidinimas nustatomas pagal su konkretiems fondams taikomas taisykles.

4.   NUTS 2 lygio regionams, atitinkantiems 1994 m. stojimo akto Protokole Nr. 6 išdėstytus kriterijus, pagal 92 straipsnio 1 dalies e punktą skiriamo papildomo asignavimo bendro finansavimo norma yra ne didesnė kaip 50 proc.

5.   Didžiausia galima bendro finansavimo norma pagal 3 dalį prioritetinės krypties lygmeniu padidinama dešimčia procentinių punktų, jeigu visa prioritetinė kryptis yra įgyvendinama naudojant finansines priemones arba bendruomenės inicijuotos vietos plėtros veiksmais.

6.   Fondų įnašas kiekvienai prioritetinei krypčiai yra ne mažesnis kaip 20 proc. tinkamų finansuoti viešųjų išlaidų.

7.   Veiksmų programoje gali būti numatyta atskira iki 100 proc. bendrai finansuojama prioritetinė kryptis, skirta veiksmams, įgyvendinamiems naudojant Sąjungos lygmeniu nustatytas ir tiesiogiai arba netiesiogiai Komisijos valdomas finansines priemones, remti. Nustačius tokią atskirą prioritetinę kryptį, atitinkamos krypties paramos negalima įgyvendinti kitais būdais.

121 straipsnis

Bendro finansavimo normų moduliavimas

Prioritetinei krypčiai taikoma fondų bendro finansavimo norma gali būti pritaikoma atsižvelgiant į:

1)

prioritetinės krypties svarbą Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos įgyvendinimui, atsižvelgiant į konkrečias spragas, kurias reikia pašalinti;

2)

aplinkos apsaugą ir jos gerinimą, pirmiausia taikant atsargumo principą, prevencinių veiksmų principą ir principą „teršėjas moka“;

3)

mobilizuotą privataus finansavimo dalį;

4)

tai, ar įtraukiamos šios vietovės, kurios turi didelių ir nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų:

a)

salose esančios valstybės narės, kurios atitinka Sanglaudos fondo finansavimo reikalavimus, ir kitos salos, išskyrus salas, kuriose yra valstybės narės sostinė arba kurias su pagrindine valstybės teritorija jungia nuolatinė jungtis;

b)

kalnuotos vietovės, apibrėžtos valstybės narės nacionalinės teisės aktuose;

c)

retai (mažiau kaip 50 gyventojų viename kvadratiniame kilometre) ir labai retai (mažiau kaip 8 gyventojai viename kvadratiniame kilometre) apgyvendintos vietovės;

d)

įtraukiami atokiausi regionai, kaip nustatyta SESV 349 straipsnyje.

KETVIRTOJI DALIS

FONDAMS IR EJRŽF TAIKOMOS BENDROSIOS NUOSTATOS

I   ANTRAŠTINĖ DALIS

VALDYMAS IR KONTROLĖ

1   SKYRIUS

Valdymo ir kontrolės sistemos

122 straipsnis

Valstybių narių pareigos

1.   Valstybės narės užtikrina, kad veiksmų programų valdymo ir kontrolės sistemos būtų nustatytos laikantis 72, 73 ir 74 straipsnių.

2.   Valstybės narės užkerta kelią pažeidimams, juos nustato ir ištaiso bei susigrąžina neteisėtai sumokėtas sumas ir visus delspinigius. Jos informuoja Komisiją apie pažeidimus, kurie 10 000 EUR viršija fondų įnašą, ir nuolat ją informuoja apie tai, ar įgyvendinant susijusias administracines ir teisines procedūras daroma didelė pažanga.

Valstybės narės Komisijai apie pažeidimus nepraneša:

a)

atvejais, kai pažeidimas yra tik visiškas ar dalinis veiksmo, įtraukto į bendrai finansuojamą veiksmų programą, neįvykdymas dėl paramos gavėjo bankroto;

b)

atvejais, į kuriuos vadovaujančios institucijos ar tvirtinančios institucijos dėmesį savo noru atkreipė paramos gavėjas prieš kuriai nors institucijai nustatant pažeidimą iki viešųjų lėšų išmokėjimo ar po jo;

c)

atvejais, kuriuos nustato ir ištaiso vadovaujančioji arba tvirtinančioji institucija prieš atitinkamas išlaidas įtraukiant į Komisijai teikiamą išlaidų ataskaitą.

Visais kitais atvejais, ypač atvejais iki bankroto arba įtariamo sukčiavimo atvejais, apie nustatytus pažeidimus ir su jais susijusias prevencines arba taisomąsias priemones pranešama Komisijai.

Kai paramos gavėjui neteisėtai sumokėtų sumų susigrąžinti neįmanoma ir tai įvyko dėl valstybės narės kaltės arba aplaidumo, valstybė narė yra atsakinga už atitinkamų sumų grąžinimą į Sąjungos biudžetą. Valstybės narės gali nuspręsti nesusigrąžinti neteisėtai išmokėtos sumos, jei iš paramos gavėjo susigrąžintina suma, neskaitant palūkanų, fondų įnašo neviršija 250 EUR.

Komisijai pagal 142 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos papildomos išsamios taisyklės, susijusios su kriterijais, taikomais pažeidimo atvejams, apie kuriuos turi būti pranešta, teiktiniems duomenims, taip pat sąlygoms ir procedūroms, taikytinoms siekiant nustatyti, ar nesusigrąžinamas sumas kompensuoja valstybės narės, apibrėžti.

Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomas atskaitomybės periodiškumas ir naudotina pažeidimų ataskaitų teikimo forma. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 150 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad ne vėliau kaip 2015 m. gruodžio 31 d. visa informacija tarp paramos gavėjų ir vadovaujančiosios, tvirtinančiosios, audito institucijos ir tarpinių institucijų būtų galima keistis per elektroninio keitimosi duomenimis sistemas.

Pirmoje pastraipoje nurodytos sistemos palengvina sąveiką su nacionalinėmis ir Sąjungos sistemomis, ir jomis paramos gavėjams sudaromos sąlygos visą pirmoje pastraipoje nurodytą informaciją pateikti vienu perdavimu.

Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos išsamios keitimosi informacija pagal šią dalį taisyklės. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 143 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

4.   3 dalis netaikoma EJRŽF.

II   SKYRIUS

Valdymo ir kontrolės institucijos

123 straipsnis

Institucijų paskyrimas

1.   Kiekviena valstybė narė paskiria kiekvienos veiksmų programos nacionalinę, regioninę arba vietos valdžios instituciją ar subjektą arba privatųjį subjektą, kuri ar kuris veikia kaip vadovaujančioji institucija. Ta pati vadovaujančioji institucija gali būti paskirta daugiau nei vienai veiksmų programai.

2.   Nedarant poveikio 3 daliai, valstybė narė paskiria kiekvienos veiksmų programos nacionalinę, regioninę arba vietos valdžios instituciją arba subjektą, kuri arba kuris veikia kaip tvirtinančioji institucija. Ta pati tvirtinančioji institucija gali būti paskirta daugiau nei vienai veiksmų programai.

3.   Valstybė narė gali paskirti veiksmų programos vadovaujančiąją instituciją, kuri yra valdžios institucija arba subjektas, papildomai atlikti tvirtinančiosios institucijos funkcijas.

4.   Valstybė narė paskiria kiekvienos veiksmų programos nacionalinę, regioninę arba vietos valdžios instituciją arba subjektą, funkciniu požiūriu nepriklausomą nuo vadovaujančiosios institucijos ir tvirtinančiosios institucijos, kuri veikia kaip audito institucija. Tą pačią audito instituciją galima skirti daugiau nei vienai veiksmų programai.

5.   Su investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslu susijusių fondų ir EJRŽF atveju vadovaujančiosios, tvirtinančiosios ir prireikus audito institucijų funkcijas gali vykdyti ta pati viešosios valdžios institucija arba tas pats subjektas, jeigu laikomasi funkcijų atskyrimo principo.

Tuo atveju, kai veiksmų programai visa skiriama fondų paramos suma yra daugiau kaip 250 000 000 EUR arba EJRŽF atveju – daugiau kaip 100 000 000 EUR, ta pati viešosios valdžios institucija arba tas pats subjektas, kuri arba kuris vykdo vadovaujančiosios institucijos funkcijas, gali vykdyti audito institucijos funkcijas, jei pagal ankstesniam programavimo laikotarpiui taikomas nuostatas Komisija prieš atitinkamos veiksmų programos patvirtinimo dieną informavo valstybę narę apie savo išvadą, kad ji iš esmės gali pasitikėti jos audito nuomone, arba jei Komisija, remdamasi ankstesnio programavimo laikotarpio patirtimi, sutinka, kad dėl audito institucijos institucinės struktūros ir atskaitomybės suteikiamos tinkamos jos funkcinio nepriklausomumo ir patikimumo garantijos.

6.   Valstybė narė gali paskirti vieną ar kelias tarpines institucijas, kurios vykdytų tam tikras vadovaujančiosios arba tvirtinančiosios institucijos funkcijas tos institucijos atsakomybe. Atitinkami vadovaujančiosios arba tvirtinančiosios institucijos ir tarpinių institucijų susitarimai įforminami raštu.

7.   Valstybė narė arba vadovaujančioji institucija gali dalies veiksmų programos valdymą patikėti tarpinei institucijai pagal rašytinį valstybės narės arba vadovaujančiosios institucijos ir tarpinės institucijos susitarimą (visuotinė dotacija). Tarpinė institucija pateikia garantijas dėl savo mokumo ir kompetencijos atitinkamoje srityje ir jos administracinio bei finansų valdymo gebėjimų.

8.   Valstybė narė gali savo iniciatyva paskirti koordinavimo instituciją, kurios pareiga yra palaikyti ryšius su Komisija ir teikti jai informaciją, koordinuoti kitų susijusių paskirtų institucijų veiklą ir skatinti suderintai taikyti taikytiną teisę.

9.   Valstybė narė raštu nustato taisykles, reglamentuojančias jos santykius su vadovaujančiosiomis, tvirtinančiosiomis ir audito institucijomis, šių institucijų tarpusavio santykius ir santykius su Komisija.

124 straipsnis

Vadovaujančiosios institucijos ir tvirtinančiosios institucijos paskyrimo procedūra

1.   Iki pirmo tarpinio mokėjimo paraiškos pateikimo Komisijai valstybė narė informuoja Komisiją apie tinkamu lygiu atliekamo vadovaujančiosios institucijos ir, atitinkamais atvejais, tvirtinančiosios institucijos paskyrimo datą bei formą.

2.   1 dalyje nurodytas paskyrimas grindžiamas nepriklausomos audito institucijos, kuri vertina institucijų XIII priede išdėstytų kriterijų dėl vidaus kontrolės aplinkos, rizikos valdymo, valdymo ir kontrolės veiklos ir stebėsenos, tenkinimą, ataskaita ir nuomone. Nepriklausoma audito institucija yra audito institucija arba kitas viešosios ar privačios teisės reglamentuojamas subjektas, turintis būtinus gebėjimus atlikti auditus, kuris yra nepriklausomas nuo vadovaujančiosios įstaigos ir, atitinkamais atvejais, tvirtinančiosios įstaigos, ir kuris vykdo veiklą vadovaudamasis tarptautiniu mastu pripažintais audito standartais. Jei nepriklausoma audito institucija padaro išvadą, kad valdymo ir kontrolės sistemos dalis, susijusi su vadovaujančiąja arba tvirtinančiąja įstaiga, iš esmės yra ta pati, kaip ir ankstesniu programavimo laikotarpiu, ir jei, remiantis audito darbu, atliktu laikantis atitinkamų Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1198/2006 (38) nuostatų, yra įrodymų, kad tuo laikotarpiu jos funkcionavo veiksmingai, ji, neatlikdama papildomų audito darbų, gali padaryti išvadą, kad atitinkami kriterijai yra įgyvendinti.

3.   Jeigu visa fondų paramos veiksmų programai suma yra didesnė kaip 250 000 000 EUR arba EJRŽF paramos suma didesnė kaip 1 000 000 000 EUR, Komisija gali paprašyti per mėnesį nuo 1 dalyje nurodytos informacijos apie paskyrimą pranešimo pateikti 2 dalyje nurodytą nepriklausomos audito institucijos ataskaitą ir nuomonę bei vadovaujančiosios institucijos ir, kai tinkama, tvirtinančiosios institucijos atliekamų funkcijų ir procedūrų aprašymą. Komisija nusprendžia, ar paprašyti pateikti tuos dokumentus, remdamasi rizikos vertinimu ir atsižvelgdama į informaciją apie vadovaujančiosios institucijos ar, atitinkamais atvejais, tvirtinančiosios institucijos funkcijų ir procedūrų reikšmingus pakeitimus palyginti su galiojusiais ankstesniuoju programavimo laikotarpiu ir atitinkamus įrodymus apie jų efektyvų veikimą.

Komisija gali pateikti pastabas per du mėnesius nuo pirmoje pastraipoje nurodytų dokumentų gavimo. Nedarant poveikio 83 straipsniui, dėl tų dokumentų nagrinėjimo nenutrūksta paraiškų atlikti tarpinius mokėjimus nagrinėjimas.

4.   Jeigu visa fondų paramos veiksmų programai suma yra didesnė kaip 250 000 000 EUR, o vadovaujančiosios institucijos ir, atitinkamais atvejais, tvirtinančiosios institucijos funkcijų ir procedūrų pokyčiai yra reikšmingi palyginti su galiojusiais ankstesniuoju programavimo laikotarpiu, valstybė narė gali savo iniciatyva per du mėnesius nuo pranešimo apie 1 dalyje nurodytą paskyrimą pateikti Komisijai 3 dalyje nurodytus dokumentus. Pastabas dėl tų dokumentų Komisija pateikia per tris mėnesius nuo jų gavimo.

5.   Kai turimi audito ir kontrolės rezultatai rodo, kad paskirtoji institucija nebetenkina 2 dalyje nurodytų kriterijų, valstybė narė, atsižvelgdama į problemos sunkumą, atitinkamu lygiu nustato bandomąjį laikotarpį, per kurį imamasi reikiamų taisomųjų veiksmų.

Kai paskirtai institucijai nepavyksta per valstybės narės nustatytą bandomąjį laikotarpį įgyvendinti reikiamų taisomųjų veiksmų, valstybė narė atitinkamu lygiu nutraukia jos paskyrimą.

Valstybė narė nedelsdama informuoja Komisiją, kai paskirtajai institucijai nustatomas bandomasis laikotarpis, suteikdama informaciją apie atitinkamą bandomąjį laikotarpį, kai bandomasis laikotarpis baigiamas įgyvendinus taisomuosius veiksmus, taip pat tais atvejais, kai institucijos paskyrimas yra nutraukiamas. Dėl pranešimo apie tai, kad valstybė narė paskirtajai institucijai nustatė bandomąjį laikotarpį, nedarant poveikio 83 straipsnio taikymui, nenutrūksta paraiškų atlikti tarpinius mokėjimus nagrinėjimas.

6.   Kai vadovaujančiosios arba tvirtinančiosios institucijos paskyrimas nutraukiamas, valstybės narės pagal 2 dalyje numatytą procedūrą paskiria naują instituciją perimti vadovaujančiosios arba tvirtinančiosios institucijos funkcijas, ir apie tai informuoja Komisiją.

7.   Komisija, siekdama užtikrinti vienodas šio straipsnio įgyvendinimo sąlygas, priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomas nepriklausomos audito institucijos ataskaitos bei nuomonės ir vadovaujančiosios institucijos bei, atitinkamais atvejais tvirtinančiosios institucijos atliekamų funkcijų ir taikomų procedūrų aprašymo modelis. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 150 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

125 straipsnis

Vadovaujančiosios institucijos funkcijos

1.   Vadovaujančioji institucija atsako už veiksmų programos valdymą laikantis patikimo finansų valdymo principo.

2.   Valdydama veiksmų programą vadovaujančioji institucija:

a)

teikia pagalbą 47 straipsnyje nurodytam stebėsenos komitetui šiam atliekant savo darbą, teikia jam informaciją, kuri yra reikalinga jo funkcijoms vykdyti, visų pirma duomenis, susijusius su veiksmų programos pažanga siekiant jos tikslų, finansinius duomenis bei duomenis apie rodiklius ir orientyrus;

b)

rengia ir, stebėsenos komitetui patvirtinus, teikia Komisijai 50 straipsnyje nurodytas metinę ir galutinę įgyvendinimo ataskaitas;

c)

tarpinėms institucijoms ir paramos gavėjams teikia informaciją, kuri yra svarbi jų užduotims vykdyti ir veiksmams įgyvendinti;

d)

nustato kompiuterizuotų kiekvieno veiksmo duomenų, kurie yra reikalingi stebėsenai, vertinimui, finansų valdymui, tikrinimui ir auditui, įskaitant duomenis apie atskirus veiksmų dalyvius, kai taikytina, kaupimo ir saugojimo sistemą;

e)

užtikrina, kad d punkte nurodyti duomenys būtų renkami, įvedami į d punkte nurodytą sistemą ir joje saugomi ir kad duomenys apie rodiklius būtų suskirstyti pagal lytis, jei to reikalaujama pagal ESF reglamento I ir II priedus.

3.   Veiksmų atrankos srityje vadovaujančioji institucija:

a)

parengia ir patvirtinusi taiko atitinkamas atrankos procedūras ir kriterijus, kurie:

i)

padeda užtikrinti, kad veiksmais būtų prisidėta siekiant atitinkamo prioriteto konkrečių tikslų ir rezultatų;

ii)

yra nediskriminuojantys ir skaidrūs;

iii)

atitinka 7 ir 8 straipsniuose nustatytus bendruosius principus;

b)

užtikrina, kad atrinktas veiksmas atitiktų atitinkamo fondo arba fondų paramos aprėptį ir gali būti priskirtas intervencijos kategorijai, arba EJRŽF atveju atitinka priemonę, nurodytą pagal veiksmų programos prioritetą arba prioritetus;

c)

užtikrina, kad paramos gavėjui būtų pateiktas dokumentas, kuriame išdėstomos paramos teikimo kiekvienam veiksmui sąlygos, taip pat konkretūs reikalavimai dėl pagal veiksmą teiktinų produktų arba paslaugų, finansavimo plano ir vykdymo termino;

d)

prieš patvirtindama veiksmą įsitikina, ar paramos gavėjas turi administracinius, finansinius ir veiklos gebėjimus įvykdyti c punkte nurodytas sąlygas;

e)

jeigu veiksmą pradėta vykdyti prieš pateikiant finansavimo paraišką vadovaujančiajai institucijai, įsitikina, kad buvo laikomasi veiksmui taikytinos teisės;

f)

užtikrina, kad veiksmai, kurie buvo atrinkti siekiant teikti fondų paramą, neapimtų veiklos, įtrauktos į veiksmus, kuriems buvo arba turėjo būti taikoma lėšų susigrąžinimo procedūra pagal 71 straipsnį dėl to, kad buvo pakeista gamybinės veiklos vieta perkeliant ją už programos įgyvendinimo teritorijos ribų;

g)

nustato intervencijos kategorijas arba EJRŽF atveju – priemones, prie kurių priskiriamos veiksmo išlaidos.

4.   Veiksmų programos finansų valdymo ir kontrolės srityje vadovaujančioji institucija:

a)

tikrina, ar bendrai finansuojami produktai ir paslaugos suteikti ir ar paramos gavėjų deklaruotos išlaidos buvo apmokėtos ir atitinka taikytiną teisę, veiksmų programą ir paramos veiksmui sąlygas;

b)

užtikrina, kad veiksmą įgyvendinant dalyvaujantys paramos gavėjai, kuriems atlyginamos tinkamos finansuoti faktiškai patirtos išlaidos, turėtų atskirą apskaitos sistemą arba tinkamą visų su veiksmu susijusių sandorių apskaitos kodą;

c)

atsižvelgdama į nustatytą riziką nustato veiksmingas ir proporcingas kovos su sukčiavimu priemones;

d)

nustato procedūras, užtikrinančias, kad visi su išlaidomis ir auditais susiję dokumentai, reikalingi tinkamai audito sekai garantuoti, būtų saugomi laikantis 72 straipsnio g punkto reikalavimų;

e)

rengia valdymo pareiškimą ir metinę galutinių audito ataskaitų ir atliktų patikrinimų santrauką, nurodytą Finansinio reglamento 59 straipsnio 5 dalies a ir b punktuose.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos a punkto, ETB reglamentu gali būti nustatytos specialios bendradarbiavimo programoms taikytinos tikrinimo taisyklės.

5.   Tikrinant pagal 4 dalies pirmos pastraipos a punktą atliekamos šios procedūros:

a)

atliekamas kiekvienos paramos gavėjų pateiktos išlaidų atlyginimo paraiškos administracinis tikrinimas;

b)

atliekamos veiksmų patikros vietoje.

Patikrų vietoje dažnumas ir aprėptis turi proporcingai atitikti viešosios paramos veiksmui dydį bei per tokias patikras ir audito institucijos atliktą visos valdymo ir kontrolės sistemos auditą nustatytą rizikos lygį.

6.   Pagal 5 dalies pirmos pastraipos b punktą atliekant pavienių veiksmų patikras vietoje jas galima atlikti naudojant imtis.

7.   Jeigu vadovaujančioji institucija pagal veiksmų programą taip pat yra ir paramos gavėja, 4 dalies pirmos pastraipos a punkte nurodyta tikrinimų tvarka užtikrinamas tinkamas funkcijų atskyrimas.

8.   Komisijai pagal 149 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos taisyklės, skirtos informacijai, susijusiai su įrašomais ir kompiuterizuota forma stebėsenos sistemoje, sukurtoje pagal šio straipsnio 2 dalies d punktą, saugomais duomenimis, apibrėžti.

Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos pagal šio straipsnio 2 dalies d punktą sukurtos sistemos techninės specifikacijos. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 143 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

9.   Komisijai pagal 142 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi išsamūs šio straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos d punkte nurodytos audito sekos būtiniausi reikalavimai, susiję su apskaitos duomenimis ir patvirtinamaisiais dokumentais, kuriuos turi saugoti tvirtinančioji institucija, vadovaujančioji institucija, tarpinės institucijos ir paramos gavėjai.

10.   Komisija, siekdama užtikrinti vienodas šio straipsnio įgyvendinimo sąlygas, priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomas šio straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos e punkte nurodyto valdymo pareiškimo modelis. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 150 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

126 straipsnis

Tvirtinančiosios institucijos funkcijos

Veiksmų programos tvirtinančioji institucija visų pirma yra atsakinga už:

a)

mokėjimo paraiškų parengimą ir pateikimą Komisijai bei patvirtinimą, kad jos parengtos naudojant patikimas apskaitos sistemas, yra pagrįstos patikrinamais patvirtinamaisiais dokumentais ir buvo vadovaujančiosios institucijos patikrintos;

b)

Finansinio reglamento 59 straipsnio 5 dalies a punkte nurodytų sąskaitų parengimą;

c)

patvirtinimą, kad sąskaitos yra išsamios, tikslios ir teisingos ir kad į sąskaitas įtrauktos išlaidos atitinka taikytiną teisę, buvo patirtos vykdant veiksmus, atrinktus finansavimui pagal veiksmų programai taikytinus kriterijus bei laikantis taikytinos teisės;

d)

užtikrinimą, kad veiktų sistema, kurioje kompiuterizuota forma būtų registruojami ir saugomi kiekvieno veiksmo apskaitos duomenys, saugomi mokėjimo paraiškoms ir sąskaitoms parengti reikalingi duomenys, įskaitant duomenis apie susigrąžintinų sumų apskaitą ir išimtų sumų apskaitą panaikinus dalį veiksmui skirtos paramos arba visą paramą;

e)

užtikrinimą mokėjimo paraiškų rengimo ir teikimo tikslais, kad iš vadovaujančiosios institucijos gauta tinkama informacija apie įvykdytas su išlaidomis susijusias procedūras ir patikrinimus;

f)

tai, kad mokėjimo paraiškų rengimo ir teikimo tikslais būtų atsižvelgta į visų auditų, kuriuos atliko audito institucija arba kurie buvo atlikti jos atsakomybe, rezultatus;

g)

Komisijai deklaruotų išlaidų ir atitinkamo viešojo paramos gavėjams sumokėto įnašo apskaitos įrašų saugojimą kompiuterizuota forma;

h)

susigrąžintinų sumų apskaitą ir anuliuotų sumų apskaitą, panaikinus dalį veiksmui skirto įnašo arba visą įnašą. Susigrąžintos sumos iki veiksmų programos užbaigimo sugrąžinamos į Sąjungos biudžetą, išskaitant jas iš kitos išlaidų ataskaitos.

127 straipsnis

Audito institucijos funkcijos

1.   Audito institucija užtikrina, kad veiksmų programos valdymo ir kontrolės sistemos tinkamo veikimo ir tinkamos veiksmų imties auditas būtų atliekamas remiantis deklaruotomis išlaidomis. Deklaruotų išlaidų auditas atliekamas remiantis reprezentatyviąja imtimi ir, kaip įprasta, taikant statistinius imties metodus.

Nestatistinis imties metodas gali būti naudojamas tada, kai tinkamai pagrįstais atvejais audito institucija, vadovaudamasi tarptautiniu mastu priimtinais audito standartais, priima tokį profesinį sprendimą, ir bet kuriuo atveju, kai ataskaitinių metų veiksmų skaičius nepakankamas, kad būtų galima naudoti statistinį metodą.

Tokiais atvejais imties dydis turi būti pakankamas, kad audito institucija galėtų parengti pagrįstą audito nuomonę remdamasi Finansinio reglamento 59 straipsnio 5 dalies antra pastraipa.

Nestatistinis veiksmų atrankos metodas apima bent 5 proc. veiksmų, kurių išlaidos per ataskaitinius metus buvo deklaruotos Komisijai, ir 10 proc. per ataskaitinius metus Komisijai deklaruotų išlaidų.

2.   Jeigu auditą atlieka ne audito institucija, o kitas subjektas, audito institucija užtikrina, kad tas subjektas funkciniu požiūriu būtų nepriklausomas tiek, kiek reikia.

3.   Audito institucija užtikrina, kad atliekant auditą būtų atsižvelgiama į tarptautiniu mastu pripažintus audito standartus.

4.   Audito institucija per aštuonis mėnesius nuo veiksmų programos patvirtinimo parengia audito strategiją. Audito strategijoje išdėstoma audito metodika, veiksmų atrankos auditui metodas ir audito planavimas per einamuosius ir dvejus paskesnius ataskaitinius metus. Audito strategija nuo 2016 iki 2024 m. imtinai kasmet atnaujinama. Jeigu bendra valdymo ir kontrolės sistema taikoma daugiau kaip vienai veiksmų programai, atitinkamoms veiksmų programoms gali būti parengta viena bendra audito strategija. Audito institucija, gavusi prašymą, audito strategiją pateikia Komisijai.

5.   Audito institucija parengia:

a)

audito nuomonę pagal Finansinio reglamento 59 straipsnio 5 dalies antrą pastraipą;

b)

kontrolės ataskaitą, kurioje pateikiamos pagrindinės pagal 1 dalį atlikto audito išvados, įskaitant išvadas, susijusias su nustatytais valdymo ir kontrolės sistemų trūkumais, ir siūlomi bei įgyvendinti taisomieji veiksmai.

Jeigu bendra valdymo ir kontrolės sistema taikoma daugiau negu vienai veiksmų programai, pirmos pastraipos b punkte nurodyta informacija gali būti grupuojama vienoje ataskaitoje.

6.   Komisija, siekdama užtikrinti vienodas šio straipsnio įgyvendinimo sąlygas, priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi audito strategijos, audito nuomonės ir kontrolės ataskaitos modeliai. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 150 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

7.   Komisijai pagal 149 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatoma veiksmų audito ir sąskaitų audito aprėptis ir turinys ir šio straipsnio 1 dalyje nurodyta veiksmų imties atrankos metodika.

8.   Komisijai pagal 149 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos išsamios taisyklės dėl Komisijos pareigūnų arba įgaliotų Komisijos atstovų atliekamo audito metu surinktų duomenų naudojimo.

III   SKYRIUS

Bendradarbiavimas su audito institucijomis

128 straipsnis

Bendradarbiavimas su audito institucijomis

1.   Komisija bendradarbiauja su audito institucijomis, derindama savo audito planus ir metodus, ir su tomis institucijomis nedelsdama pasikeičia atlikto valdymo ir kontrolės sistemų audito rezultatais.

2.   Siekdama sudaryti palankesnes sąlygas šiam bendradarbiavimui tais atvejais, kai valstybė narė skiria daugiau negu vieną audito instituciją, valstybė narė gali skirti koordinavimo įstaigą.

3.   Komisija, audito institucijos ir koordinavimo įstaiga reguliariai, paprastai bent kartą per metus, šaukia susitikimus, jeigu nesusitarta kitaip, per kuriuos nagrinėja metinę kontrolės ataskaitą, audito nuomonę ir audito strategiją, keičiasi nuomonėmis su valdymo ir kontrolės gerinimu susijusiais klausimais.

II   ANTRAŠTINĖ DALIS

FINANSŲ VALDYMAS, SĄSKAITŲ RENGIMAS, TIKRINIMAS, PRIPAŽINIMAS IR UŽDARYMAS BEI FINANSINĖS PATAISOS

1   SKYRIUS

Finansų valdymas

129 straipsnis

Bendros mokėjimų taisyklės

Valstybė narė užtikrina, kad viešųjų išlaidų suma, išmokėta paramos gavėjams ne vėliau kaip veiksmų programos užbaigimo dieną, yra bent lygi Komisijos tai valstybei narei išmokėtam fondų įnašui.

130 straipsnis

Bendros tarpinių mokėjimų ir galutinio likučio mokėjimų apskaičiavimo taisyklės

1.   Tarpiniais mokėjimais Komisija atlygina 90 proc. sumos, gautos veiksmų programą patvirtinančiame sprendime nurodytoms į mokėjimo paraišką įtraukto prioriteto tinkamoms finansuoti išlaidoms pritaikius bendro finansavimo normą. Komisija nustato likusias sumas, kurios turi būti atlyginamos kaip tarpiniai mokėjimai arba turi būti susigrąžinamos pagal 139 straipsnį.

2.   Fondų arba EJRŽF įnašas prioritetui mokant tarpinius mokėjimus ir galutinį likutį negali viršyti:

a)

mokėjimo paraiškoje nurodytų prioritetui skirtų tinkamų finansuoti viešųjų išlaidų arba

b)

veiksmų programą patvirtinančiame Komisijos sprendime nustatyto prioritetui skirto fondų arba EJRŽF įnašo.

131 straipsnis

Mokėjimo paraiškos

1.   Mokėjimo paraiškose pagal kiekvieną prioritetą nurodoma:

a)

visa paramos gavėjų įgyvendinant veiksmus patirtų ir sumokėtų tinkamų finansuoti išlaidų suma, įtraukta į tvirtinančiosios institucijos apskaitos sistemą;

b)

visa įgyvendinant veiksmus patirtų viešųjų išlaidų suma, įtraukta į tvirtinančiosios institucijos apskaitos sistemą.

2.   Į mokėjimo paraišką įtraukiamos tinkamos finansuoti išlaidos pagrindžiamos apmokėtomis sąskaitomis faktūromis arba lygiaverčiais įrodomaisiais apskaitos dokumentais, išskyrus paramos formas pagal šio reglamento 67 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b, c ir d punktus, 68 straipsnį, 69 straipsnio 1 dalį ir 109 straipsnį ir ESF reglamento 14 straipsnį. Tų formų paramos atveju į mokėjimo paraišką įtraukiamos sumos yra taikytinu pagrindu apskaičiuotos išlaidos.

3.   Pagalbos schemų pagal SESV 107 straipsnį atveju viešąjį įnašą, atitinkantį į mokėjimo paraišką įtrauktas išlaidas, paramos gavėjams turi sumokėti pagalbą teikianti institucija.

4.   Nukrypstant nuo 1 dalies, valstybės pagalbos atveju į mokėjimo paraišką gali būti įtraukti pagalbą teikiančios institucijos paramos gavėjui sumokėti avansai, jei laikomasi visų šių sąlygų:

a)

tie avansai užtikrinami valstybėje narėje įsteigto banko ar kitos finansų įstaigos suteikta garantija arba padengiami kaip garantija viešojo subjekto arba valstybės narės suteikta finansavimo priemone;

b)

tie avansai neviršija 40 proc. visos paramos gavėjui konkrečiam veiksmui suteiktos pagalbos sumos;

c)

tie avansai padengiami išlaidomis, paramos gavėjų sumokėtomis įgyvendinant veiksmą ir pagrįstomis apmokėtomis sąskaitomis faktūromis arba lygiaverčiais įrodomaisiais apskaitos dokumentais, vėliausiai per trejus metus po tų metų, kuriais sumokėtas avansas, arba 2023 m. gruodžio 31 d. (priklausomai nuo to, kuri data ankstesnė), o to nepadarius kita mokėjimo paraiška atitinkamai ištaisoma.

5.   Kiekvienoje mokėjimo paraiškoje, į kurią įtraukti 4 dalyje nurodytų rūšių avansai, atskirai nurodoma iš veiksmų programos kaip avansai sumokėta bendra suma, paramos gavėjų per trejus metus nuo avanso sumokėjimo pagal 4 dalies c punktą sumokėtomis išlaidomis padengta suma, ir suma, nepadengta paramos gavėjų sumokėtomis išlaidomis, kurių atžvilgiu trejų metų laikotarpis nėra pasibaigęs.

6.   Komisija, siekdama užtikrinti vienodas šio straipsnio įgyvendinimo sąlygas, priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomas mokėjimo paraiškų modelis. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 150 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

132 straipsnis

Mokėjimas paramos gavėjams

1.   Jei turima pradiniam ir metiniam išankstiniam finansavimui ir tarpiniams mokėjimams skirtų lėšų, vadovaujančioji institucija užtikrina, kad paramos gavėjas gautų visą tinkamų finansuoti viešųjų išlaidų sumą, kuri turi būti sumokėta visa ir ne vėliau kaip per 90 dienų nuo tos dienos, kurią paramos gavėjas pateikia mokėjimo prašymą.

Neatimamos ir neišskaičiuojamos jokios sumos ir neimamas joks papildomas specialus mokestis ar kitas lygiavertį poveikį turintis mokestis, kuris sumažintų paramos gavėjams skirtas sumas.

2.   1 dalyje nurodytą mokėjimo terminą vadovaujančioji institucija gali pertraukti bet kuriuo iš šių tinkamai pagrįstų atveju, kai:

a)

mokėjimo prašyme nurodyta suma nepagrįsta arba nebuvo pateikti tinkami patvirtinamieji dokumentai, įskaitant dokumentus, būtinus siekiant atlikti valdymo patikrinimą, kaip numatyta 125 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punkte;

b)

pradėtas galimo pažeidimo, turinčio poveikio atitinkamoms išlaidoms, tyrimas.

Atitinkamas paramos gavėjas raštu informuojamas apie šį pertraukimą ir jo priežastis.

133 straipsnis

Euro naudojimas

1.   Valstybės narės, kurios mokėjimo paraiškos pateikimo metu nėra įsivedusios euro kaip savo valiutos, nacionaline valiuta patirtas išlaidų sumas konvertuoja į eurus. Tos sumos konvertuojamos į eurus taikant Komisijos mėnesinį buhalterinį valiutos kursą, galiojantį tą mėnesį, kai išlaidos buvo įtrauktos į atitinkamos veiksmų programos tvirtinančiosios institucijos sąskaitas. Kursą Komisija kiekvieną mėnesį skelbia elektroniniu būdu.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, ETB reglamentu gali būti nustatytos specialios taisyklės dėl to, kokiu metu konvertuojama į eurus.

3.   Kai euras tampa valstybės narės valiuta, 1 dalyje nustatyta konvertavimo tvarka toliau taikoma visoms išlaidoms, į tvirtinančiosios institucijos sąskaitas įtrauktoms iki fiksuoto nacionalinės valiutos ir euro perskaičiavimo kurso įsigaliojimo datos.

134 straipsnis

Išankstinio finansavimo mokėjimas

1.   Pradinė išankstinio finansavimo suma mokama tokiomis dalimis:

a)

2014 m.: 1 proc. viso programavimo laikotarpio fondų ir EJRŽF paramos veiksmų programai sumos ar 1,5 proc. viso programavimo laikotarpio fondų ir EJRŽF paramos veiksmų programai sumos, jeigu valstybė narė gauna finansavimą nuo 2010 m. pagal SESV 122 ir 143 straipsnius arba paramą iš Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF), arba jeigu 2013 m. gruodžio 31 d. ji gauna pagalbą pagal SESV 136 ir 143 straipsnius;

b)

2015 m.: 1 proc. viso programavimo laikotarpio fondų ir EJRŽF paramos veiksmų programai sumos ar 1,5 proc. viso programavimo laikotarpio fondų ir EJRŽF paramos veiksmų programai sumos, jeigu valstybė narė gauna finansavimą paramą nuo 2010 m. pagal SESV 122 ir 143 straipsnius arba paramą iš EFSF, arba jeigu 2014 m. gruodžio 31 d. ji gauna paramą pagal SESV 136 ir 143 straipsnius;

c)

2016 m.: 1 proc. viso programavimo laikotarpio fondų ir EJRŽF paramos veiksmų programai sumos.

Jei veiksmų programa patvirtinta 2015 m. arba vėliau, ankstesnės dalys išmokamos patvirtinimo metais.

2.   2016 m. –2023 m. metinė išankstinio finansavimo suma sumokama prieš liepos 1 d. Ji sudaro viso programavimo laikotarpio fondų ir EJRŽF paramos veiksmų programai sumos šią procentinę dalį:

2016 m.: 2 proc.

2017 m.: 2,625 proc.

2018 m.: 2,7 proc.

2019 m.: 2,875 proc.

2020 m. – 2023 m.: 3 proc.

3.   Apskaičiuojant pradinio išankstinio finansavimo sumą, nurodytą 1 dalyje, į viso programavimo laikotarpio paramos sumą neįtraukiamos su veiksmų programa susijusios veiklos lėšų rezervui skirtos sumos.

Apskaičiuojant metinio išankstinio finansavimo sumą, nurodytą 2 dalyje, iki 2020 m. (imtinai), į viso programavimo laikotarpio paramos sumą neįtraukiamos su veiksmų programa susijusios veiklos lėšų rezervui skirtos sumos.

135 straipsnis

Tarpinio mokėjimo paraiškų pateikimo ir apmokėjimo terminai

1.   Tvirtinančioji institucija reguliariai teikia tarpinio mokėjimo paraiškas pagal 131 straipsnio 1 dalį, į kurias įrašomos sumos, per ataskaitinius metus įtrauktos į jos apskaitos sistemą. Tačiau tvirtinančioji institucija, jei mano, kad tai reikalinga, tokias sumas gali įtraukti į mokėjimo paraiškas, pateikiamas paskesniais ataskaitiniais metais.

2.   Tvirtinančioji institucija galutinę tarpinio mokėjimo paraišką pateikia iki liepos 31 d., pasibaigus ankstesniems ataskaitiniams metams, ir bet kuriuo atveju – iki pirmos kitų ataskaitinių metų tarpinio mokėjimo paraiškos pateikimo.

3.   Pirmoji tarpinio mokėjimo paraiška neteikiama, kol Komisijai nepranešama apie vadovaujančiosios institucijos ir tvirtinančiosios institucijos paskyrimą pagal 124 straipsnį.

4.   Tarpiniai mokėjimai pagal veiksmų programą nemokami, nebent Komisijai buvo pateikta metinė įgyvendinimo ataskaita pagal konkrečiam fondui taikomas taisykles.

5.   Atsižvelgdama į turimas lėšas Komisija tarpinį mokėjimą įvykdo ne vėliau kaip per 60 dienų nuo tos dienos, kurią mokėjimo paraiška užregistruota Komisijoje.

136 straipsnis

Įsipareigojimų panaikinimas

1.   Komisija panaikina visas veiksmų programai numatytų įsipareigojimų dalis, kurios iki trečiųjų finansinių metų po tų metų, kuriais veiksmų programai prisiimti biudžetiniai įsipareigojimai, gruodžio 31 d. nebuvo panaudotos pradiniam ir metiniam išankstiniam finansavimui ir tarpiniams mokėjimams arba dėl kurių pagal 131 straipsnį parengta mokėjimo paraiška nebuvo pateikta pagal 135 straipsnį.

2.   2023 m. gruodžio 31 d. dar neįgyvendinti įsipareigojimai panaikinami, jeigu Komisijai iki 141 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino nepateikiami kurie nors iš pagal 141 straipsnio 1 dalį reikalaujamų dokumentų.

II   SKYRIUS

Sąskaitų rengimas ir pripažinimas ir veiksmų programų užbaigimas bei mokėjimų sustabdymas

I   Skirsnis

Sąskaitų rengimas, tikrinimas ir pripažinimas

137 straipsnis

Sąskaitų rengimas

1.   Komisijai teikiamos kiekvienos veiksmų programos Finansinio reglamento 59 straipsnio 5 dalies a punkte nurodytos sąskaitos. Sąskaitos parengiamos ataskaitiniams metams, į jas įtraukiami šie kiekvieno prioriteto ir prireikus kiekvieno fondo ir kiekvienos kategorijos regionų duomenys:

a)

visa tinkamų finansuoti išlaidų suma, įrašyta į tvirtinančiosios institucijos apskaitos sistemas ir įtraukta į mokėjimo paraiškas, pateiktas Komisijai pagal 131 straipsnį ir 135 straipsnio 2 dalį iki liepos 31 d. pasibaigus ataskaitiniams metams, visa atitinkamų įgyvendinant veiksmus patirtų viešųjų išlaidų suma ir visa atitinkamų mokėjimų, sumokėtų paramos gavėjams pagal 132 straipsnio 1 dalį, suma;

b)

per ataskaitinius metus panaikintos ir susigrąžintos sumos, iki ataskaitinių metų pabaigos susigrąžintinos sumos, pagal 71 straipsnį susigrąžintos sumos ir nesusigrąžinamos sumos;

c)

finansinėms priemonėms sumokėtos programų įnašų sumos pagal 41 straipsnio 1 dalį ir valstybės pagalbos avansai pagal 131 straipsnio 4 dalį;

d)

kiekvieno prioriteto pagal a punktą nurodytų išlaidų ir už tuos pačius ataskaitinius metus mokėjimo paraiškose deklaruotų išlaidų suderinimas ir visų skirtumų paaiškinimas.

2.   Jeigu valstybė narė į savo sąskaitas neįtraukia išlaidų, kurios anksčiau buvo įtrauktos į tarpinio mokėjimo paraišką už ataskaitinius metus, nes vyksta tų išlaidų teisėtumo ir tvarkingumo vertinimas, visos tokios išlaidos ar jų dalis, kurios, vėliau nustatytos kaip teisėtos ir tvarkingos, gali būti įtrauktos į tarpinio mokėjimo paraišką, susijusią su paskesniais ataskaitiniais metais.

3.   Komisija, siekdama nustatyti vienodas šio straipsnio įgyvendinimo sąlygas, priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomas sąskaitų, nurodytų šiame straipsnyje, modelis. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 150 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

138 straipsnis

Informacijos pateikimas

Nuo 2016 m. iki 2025 m. imtinai valstybės narės, laikydamosi Finansinio reglamento 59 straipsnio 5 dalyje nustatyto termino, teikia tame straipsnyje nurodytus dokumentus už kiekvienus to laikotarpio metus:

a)

už praėjusius ataskaitinius metus – šio reglamento 137 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąskaitas;

b)

už praėjusius ataskaitinius metus – šio reglamento 125 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos e punkte nurodytą valdymo pareiškimą ir metinę santrauką;

c)

už praėjusius ataskaitinius metus – šio reglamento 127 straipsnio 5 dalies pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodytą audito nuomonę ir kontrolės ataskaitą.

139 straipsnis

Sąskaitų tikrinimas ir pripažinimas

1.   Komisija tikrina valstybės narės pagal 138 straipsnį pateiktus dokumentus. Komisijos prašymu valstybė narė pateikia visą reikiamą papildomą informaciją, kad Komisija iki 84 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino galėtų nustatyti, ar sąskaitos yra išsamios, tikslios ir teisingos.

2.   Komisija sąskaitas pripažįsta, jeigu gali padaryti išvadą, kad jos yra išsamios, tikslios ir teisingos. Komisija tokią išvadą padaro, jeigu audito institucija yra pateikusi besąlyginę audito nuomonę dėl sąskaitų išsamumo, tikslumo ir teisingumo, išskyrus atvejus, kai Komisija turi konkrečių įrodymų, kad audito nuomonė dėl sąskaitų yra nepatikima.

3.   Komisija iki 84 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino informuoja valstybę narę, ar ji gali pripažinti sąskaitas.

4.   Jeigu dėl nuo valstybės narės priklausančių priežasčių Komisija negali pripažinti sąskaitų iki 84 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, ji praneša valstybėms narėms apie tai, nurodydama priežastis, kaip numatyta šio straipsnio 2 dalyje, ir veiksmus, kurių reikalaujama imtis, bei jų įvykdymo terminą. Pasibaigus terminui, per kurį turėjo būti įvykdyti tie veiksmai, Komisija praneša valstybei narei, ar ji gali pripažinti sąskaitas.

5.   Sąskaitų pripažinimo tikslais Komisija neatsižvelgia į su į sąskaitas įtrauktomis išlaidomis susijusių pagrindinių sandorių teisėtumo ir tvarkingumo klausimus. Nedarant poveikio 83 ir 142 straipsniams, vykstant sąskaitų tikrinimo ir pripažinimo procedūrai tarpinio mokėjimo paraiškų nagrinėjimas nepertraukiamas ir dėl to nesustabdomi mokėjimai.

6.   Remdamasi pripažintomis sąskaitomis, Komisija apskaičiuoja iš fondų ir EJRŽF už ataskaitinius metus mokėtiną sumą ir su tuo susijusį mokėjimų valstybei narei koregavimą. Komisija atsižvelgia į:

a)

137 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas į sąskaitas įtrauktas sumas, kurioms turi būti taikoma bendro finansavimo norma pagal kiekvieną prioritetą;

b)

bendrą Komisijos per tuos ataskaitinius metus atliktų mokėjimų sumą, kurią sudaro:

i)

Komisijos sumokėta tarpinių mokėjimų suma pagal 130 straipsnio 1 dalį ir 24 straipsnį; ir

ii)

metinio išankstinio finansavimo suma, sumokėta pagal 134 straipsnio 2 dalį.

7.   Apskaičiavusi pagal 6 dalį, Komisija patvirtina atitinkamą metinį išankstinį finansavimą ir sumoka visas mokėtinas papildomas sumas per 30 dienų nuo sąskaitų pripažinimo. Iš valstybės narės susigrąžintinos sumos atveju reikalingas Komisijos išduotas vykdomasis raštas sumoms išieškoti, kuris vykdomas, jei įmanoma, tą sumą išskaitant iš valstybei narei mokėtinų sumų atliekant paskesnius mokėjimus tai pačiai veiksmų programai. Toks susigrąžinimas nėra finansinė pataisa ir dėl jo nėra mažinama fondų parama veiksmų programai. Pagal Finansinio reglamento 177 straipsnio 3 dalį susigrąžinamos sumos sudaro asignuotąsias pajamas.

8.   Jeigu pritaikiusi 4 dalyje nustatytą procedūrą, Komisija negali pripažinti sąskaitų, remdamasi turima informacija ir laikydamasi 6 dalies ji nustato už ataskaitinius metus fondų mokėtinas sumas ir apie tai informuoja valstybę narę. Jeigu valstybė narė per du mėnesius nuo Komisijos informacijos perdavimo praneša Komisijai apie savo sutikimą, taikoma 7 dalis. Jei tokio sutikimo nėra, Komisija įgyvendinimo aktais priima sprendimą, kuriuo nustato už ataskaitinius metus fondų mokėtiną sumą. Toks sprendimas nėra finansinė pataisa ir dėl jo nėra mažinama fondų parama veiksmų programai. Komisija, remdamasi sprendimu, pagal 7 dalį valstybei narei taiko mokėjimų koregavimą.

9.   Komisijos atliktu sąskaitų pripažinimu arba pagal šio straipsnio 8 dalį Komisijos priimtu sprendimu nedaromas poveikis pataisų taikymui pagal 144 ir 145 straipsnius.

10.   Valstybės narės gali pakeisti po sąskaitų pateikimo nustatytas netinkamas finansuoti sumas, darydamos atitinkamus koregavimus tų ataskaitinių metų sąskaitose, kuriose nustatytos tos netinkamos finansuoti sumos, nedarant poveikio 144 ir 145 straipsniams.

140 straipsnis

Dokumentų pateikimas

1.   Nedarant poveikio valstybės pagalbą reglamentuojančioms taisyklėms, vadovaujančioji institucija užtikrina, kad Komisijai ir Europos Audito Rūmams paprašius būtų pateikti visi iš fondų padengiamas išlaidas patvirtinantys dokumentai dėl veiksmų, kurių visos tinkamos finansuoti išlaidos neviršija 1 000 000 EUR, už trejų metų laikotarpį nuo gruodžio 31 d. po sąskaitų, į kurias įtrauktos veiksmų išlaidos, pateikimo.

Visų kitų nei pirmoje pastraipoje nurodyti veiksmų atveju visi patvirtinantys dokumentai pateikiami už dvejų metų laikotarpį nuo gruodžio 31 d. po sąskaitų, į kurias įtraukiamos užbaigtų veiksmų galutinės išlaidos, pateikimo.

Vadovaujančioji institucija gali nuspręsti veiksmams, kurių bendros tinkamos finansuoti išlaidos nesiekia 1 000 000 EUR, taikyti visiems kitiems veiksmams taikomą taisyklę, nurodytą antroje pastraipoje.

Pirmoje pastraipoje nurodytas laikotarpis pertraukiamas dėl teisinių procedūrų arba tinkamai pagrįstu Komisijos prašymu.

2.   Vadovaujančioji institucija praneša paramos gavėjams 1 dalyje nurodyto laikotarpio pradžios datą.

3.   Saugomi dokumentų originalai arba patvirtintos tikslios jų kopijos, arba dokumentai saugomi bendrai priimtinose duomenų laikmenose, įskaitant elektronines dokumentų originalų versijas ar dokumentus, kurių versijos yra tik elektroninės.

4.   Dokumentai saugomi tokia forma, kad būtų galima identifikuoti duomenų subjektus, bet ne ilgiau nei reikalinga tiems tikslams, kuriems tie duomenys buvo surinkti arba dėl kurių jie toliau tvarkomi.

5.   Dokumentų, saugomų bendrai priimtinose laikmenose, atitikties dokumentų originalams patvirtinimo tvarką nustato nacionalinės valdžios institucijos, ta tvarka užtikrinama, kad saugomos versijos atitiktų nacionalinės teisės aktų reikalavimus ir jas būtų galima naudoti audito tikslais.

6.   Jeigu saugoma tik elektroninė dokumento versija, naudojamos kompiuterinės sistemos turi atitikti pripažintus saugumo standartus, kuriais užtikrinama, kad saugomi dokumentai atitiktų nacionalinės teisės aktų reikalavimus ir juos būtų galima naudoti audito tikslais.

II   Skirsnis

Veiksmų programų užbaigimas

141 straipsnis

Užbaigimo dokumentų pateikimas ir galutinio likučio sumokėjimas

1.   Be 138 straipsnyje nurodytų dokumentų, už paskutinius ataskaitinius metus (2023 m. liepos 1 d.–2024 m. birželio 30 d.) valstybės narės pateikia veiksmų programos galutinę įgyvendinimo ataskaitą arba EJRŽF remiamos veiksmų programos paskutinę metinę įgyvendinimo ataskaitą.

2.   Galutinis likutis sumokamas ne vėliau kaip iki vėlesniojo iš šių terminų: per tris mėnesius nuo paskutinių ataskaitinių metų sąskaitų pripažinimo arba per vieną mėnesį nuo galutinės įgyvendinimo ataskaitos priėmimo dienos.

III   Skirsnis

Mokėjimų sustabdymas

142 straipsnis

Mokėjimų sustabdymas

1.   Komisija gali sustabdyti visus tarpinius mokėjimus arba jų dalį prioritetų arba veiksmų programų lygmeniu, jei tenkinama viena ar kelios iš šių sąlygų:

a)

veiksmų programos valdymo ir kontrolės sistemoje esama didelių veiksmingo veikimo trūkumų, dėl kurių Sąjungos įnašui į veiksmų programą kilo pavojus ir kuriems ištaisyti nebuvo imtasi taisomųjų priemonių;

b)

išlaidų ataskaitoje pateiktos išlaidos susijusios su pažeidimu, kuris turi svarbių finansinių pasekmių ir kuris neištaisytas;

c)

valstybė narė nesiėmė reikiamų veiksmų, kad ištaisytų padėtį, dėl kurios pagal 83 straipsnį sustabdyti mokėjimai;

d)

esama didelių stebėsenos sistemos arba duomenų apie bendrus ir konkrečius rodiklius kokybės ir patikimumo trūkumų;

e)

neužbaigti veiksmai, skirti ex ante sąlygai įvykdyti, laikantis 19 straipsnyje nustatytų sąlygų;

f)

per prioriteto veiklos rezultatų peržiūrą nustatyta, kad visiškai nepavyko pasiekti to prioriteto orientyrų, susijusių su finansiniais ir produkto rodikliais ir pagrindiniais įgyvendinimo etapais, laikantis 22 straipsnyje nustatytų sąlygų.

Konkrečiai EJRŽF taikomose taisyklėse gali būti nustatyti specialūs mokėjimų sustabdymo pagrindai, kai nesilaikoma pagal bendrą žuvininkystės politiką taikomų taisyklių, kurie turi būti proporcingi, atsižvelgiant į taisyklių nesilaikymo pobūdį, svarbą, trukmę ir pasikartojimą.

2.   Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, gali nuspręsti sustabdyti visus tarpinius mokėjimus ar jų dalį, prieš tai suteikusi valstybei narei galimybę pateikti pastabas.

3.   Komisija nutraukia visų tarpinių mokėjimų ar jų dalies sustabdymą, jei valstybė narė ėmėsi būtinų priemonių, leidžiančių jį nutraukti.

III   SKYRIUS

Finansinės pataisos

I   Skirsnis

Valstybių narių atliekamos finansinės pataisos

143 straipsnis

Valstybių narių atliekamos finansinės pataisos

1.   Atsakomybė už pažeidimų tyrimą, reikiamas finansines pataisas ir lėšų susigrąžinimą visų pirma tenka valstybėms narėms. Sisteminio pažeidimo atveju valstybė narė atlieka visų veiksmų, kuriems pažeidimas galėjo turėti įtakos, tyrimą.

2.   Valstybės narės atlieka reikiamas finansines pataisas, kurias reikia atlikti dėl veiksmuose arba veiksmų programose nustatytų pavienių ar sisteminių pažeidimų. Atliekant finansines pataisas panaikinamas visas veiksmui arba veiksmų programai skirtas viešasis įnašas arba jo dalis. Valstybė narė atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, sunkumą ir fondų arba EJRŽF finansinius nuostolius ir taiko proporcingą pataisą. Vadovaujančioji institucija finansinę pataisą įtraukia į tų ataskaitinių metų, kuriais priimtas sprendimas dėl panaikinimo, sąskaitas.

3.   Pagal 2 dalį panaikintą fondų arba EJRŽF įnašą valstybė narė gali dar kartą panaudoti atitinkamai veiksmų programai, laikydamasi 4 dalies nuostatų.

4.   Pagal 2 dalį panaikintas įnašas negali būti dar kartą panaudotas jokiam veiksmui, kuriam taikyta finansinė pataisa, arba, jei finansinė pataisa taikyta dėl sisteminio pažeidimo, – jokiam veiksmui, kuriam tas sisteminis pažeidimas turėjo poveikio.

5.   Konkrečiai EJRŽF taikomose taisyklėse gali būti nustatyti specialūs pagrindai, kuriais remdamosi valstybės narės atlieka finansines pataisas, kai nesilaikoma pagal bendrą žuvininkystės politiką taikomų taisyklių, kurie turi būti proporcingi, atsižvelgiant į taisyklių nesilaikymo pobūdį, svarbą, trukmę ir pasikartojimą.

II   Skirsnis

Komisijos atliekamos finansinės pataisos

144 straipsnis

Finansinių pataisų kriterijai

1.   Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, atlieka finansines pataisas, panaikindama visą Sąjungos įnašą veiksmų programai arba jo dalį, kaip nustatyta 85 straipsnyje, jei, atlikusi būtiną tyrimą, nustato, kad:

a)

esama didelių veiksmų programos valdymo ir kontrolės sistemos veiksmingo veikimo trūkumų, keliančių pavojų Sąjungos įnašui, kuris veiksmų programai jau išmokėtas;

b)

prieš pradėdama taikyti šioje dalyje nustatytą pataisos procedūrą valstybė narė neįvykdė savo prievolių pagal 143 straipsnį;

c)

mokėjimo paraiškoje nurodytos išlaidos yra netinkamos finansuoti ir prieš pradėdama taikyti šioje dalyje nustatyta pataisos procedūrą valstybė narė tų trūkumų neištaisė.

Taikydama finansines pataisas Komisija remiasi konkrečiais nustatytų pažeidimų atvejais ir atsižvelgia į tai, ar pažeidimas yra sisteminis. Jeigu iš fondų arba EJRŽF prašomų padengti netinkamų finansuoti išlaidų sumos tiksliai kiekybiškai įvertinti neįmanoma, Komisija finansinę pataisą atlieka remdamasi fiksuotąja norma arba finansinę pataisą ekstrapoliuoja.

2.   Nustatydama 1 dalyje nurodytą pataisą Komisija laikosi proporcingumo principo, atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį ir sunkumą bei į nustatytų atitinkamos veiksmų programos valdymo ir kontrolės sistemos trūkumų mastą ir finansinį poveikį.

3.   Jeigu Komisija savo poziciją grindžia ne savo tarnybų auditorių ataskaitomis, savo išvadas dėl finansinių pasekmių ji parengia išnagrinėjusi priemones, kurių atitinkama valstybė narė ėmėsi pagal 143 straipsnio 2 dalį, pagal 122 straipsnio 2 dalį pateiktus pranešimus ir visus valstybės narės atsakymus.

4.   Remiantis 22 straipsnio 7 dalimi, jeigu Komisija, išnagrinėjusi fondų galutinę veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitą arba EJRŽF paskutinę metinę įgyvendinimo ataskaitą, nustato, kad iš esmės nepavyko pasiekti veiklos rezultatų plane nustatytų tikslų, atitinkamiems prioritetams ji gali pritaikyti finansines pataisas, priimdama įgyvendinimo aktus.

5.   Jeigu valstybė narė nevykdo savo prievolių pagal 95 straipsnį, Komisija, atsižvelgdama į tų prievolių nevykdymo laipsnį, gali atlikti finansinę pataisą, panaikindama visą atitinkamai valstybei narei skirtą struktūrinių fondų įnašą arba jo dalį.

6.   Komisijai pagal 149 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos išsamios taisyklės, susijusios su kriterijais, taikomais siekiant nustatyti didelius valdymo ir kontrolės sistemų veiksmingo veikimo trūkumus, įskaitant pagrindines tokių trūkumų rūšis, kriterijais, taikomais apskaičiuojant taikytinos finansinės pataisos dydį, ir nustatyto arba ekstrapoliuoto dydžio finansinių pataisų taikymo kriterijais.

7.   Konkrečiai EJRŽF taikomose taisyklėse gali būti nustatyti specialūs pagrindai, kuriais remdamasi Komisija taiko finansines pataisas, kai nesilaikoma pagal bendrą žuvininkystės politiką taikomų taisyklių, kurie turi būti proporcingi, atsižvelgiant į taisyklių nesilaikymo pobūdį, svarbą, trukmę ir pasikartojimą.

145 straipsnis

Procedūra

1.   Prieš priimdama sprendimą dėl finansinės pataisos, Komisija pradeda procedūrą, informuodama valstybę narę apie preliminarias savo tyrimo išvadas ir prašydama jos per du mėnesius pateikti savo pastabas.

2.   Jeigu Komisija siūlo finansinę pataisą apskaičiuoti ekstrapoliuojant arba taikant fiksuotą dydį, valstybei narei suteikiama galimybė įrodyti, nagrinėjant atitinkamus dokumentus, kad faktinis pažeidimo mastas buvo mažesnis nei nustatė Komisija. Susitarusi su Komisija, valstybė narė gali nagrinėti tik atitinkamų dokumentų dalį arba atrinktus dokumentus. Išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus, laikas, nustatytas tam nagrinėjimui, neturi būti ilgesnis nei dar vienas dviejų mėnesių laikotarpis pasibaigus 1 dalyje minėtam dviejų mėnesių laikotarpiui.

3.   Komisija atsižvelgia į visus valstybės narės per 1 ir 2 dalyse nurodytą terminą pateiktus įrodymus.

4.   Jeigu valstybė narė nesutinka su preliminariomis Komisijos išvadomis, ji yra kviečiama į Komisijos posėdį, siekiant užtikrinti, kad Komisija turėtų visą reikiamą informaciją ir pastabas išvadoms dėl finansinės pataisos taikymo pagrįsti.

5.   Pasiekus susitarimą ir nedarant poveikio šio straipsnio 6 daliai, valstybė narė gali dar kartą panaudoti atitinkamas fondų lėšas, laikydamasi 143 straipsnio 3 dalies.

6.   Norėdama taikyti finansines pataisas Komisija per šešis mėnesius nuo posėdžio dienos arba, jei valstybė narė sutinka po posėdžio pateikti tokią papildomą informaciją – nuo papildomos informacijos gavimo dienos įgyvendinimo aktu priima sprendimą. Komisija atsižvelgia į visą per procedūrą pateiktą informaciją ir pastabas. Jei posėdis neįvyksta, šešių mėnesių laikotarpis pradedamas skaičiuoti praėjus dviem mėnesiams nuo Komisijos kvietimo atvykti į posėdį išsiuntimo dienos.

7.   Jeigu vykdydama pareigas pagal 75 straipsnį Komisija arba Europos Audito Rūmai nustato pažeidimų, kurie rodo didelius valdymo ir kontrolės sistemų veiksmingo veikimo trūkumus, atliekamos finansinės pataisos, dėl kurių sumažėja fondų parama veiksmų programai.

Pirma pastraipa netaikoma, jei esama didelių valdymo ir kontrolės sistemos veiksmingo veikimo trūkumų, kurie prieš juos nustatant Komisijai arba Europos Audito Rūmams:

a)

buvo nurodyti valdymo pareiškime, metinėje kontrolės ataskaitoje ar audito nuomonėje, pateiktose Komisijai pagal Finansinio reglamento 59 straipsnio 5 dalį, arba kitose Komisijai pateiktose audito institucijos audito ataskaitose ir buvo imtasi tinkamų priemonių; arba

b)

jiems panaikinti valstybė narė taikė atitinkamas taisomąsias priemones.

Didelių valdymo ir kontrolės sistemų veiksmingo veikimo trūkumų vertinimas grindžiamas taikytina teise, jei buvo pateikti atitinkami valdymo pareiškimai, metinės kontrolės ataskaitos ir audito nuomonės.

Priimdama sprendimą dėl finansinės pataisos, Komisija:

a)

vadovaujasi proporcingumo principu, atsižvelgdama į didelio valdymo ir kontrolės sistemų veiksmingo veikimo trūkumo pobūdį bei sunkumą ir į jo lemiamas finansines pasekmes Sąjungos biudžetui;

b)

nustatyto arba ekstrapoliuoto dydžio pataisos taikymo tikslais neįtraukia anksčiau valstybės narės nustatytų neteisėtų išlaidų, dėl kurių buvo pakoreguotos sąskaitos pagal 139 straipsnio 10 dalį, taip pat išlaidų, dėl kurių vyksta teisėtumo ir tvarkingumo vertinimas pagal 137 straipsnio 2 dalį;

c)

nustatydama likutinę riziką Sąjungos biudžetui, atsižvelgia į išlaidoms valstybės narės taikytas nustatyto arba ekstrapoliuoto dydžio pataisas, kurias valstybė narė taikė kitų jos nustatytų didelių trūkumų atveju.

8.   Konkrečiai EJRŽF taikomose taisyklėse gali būti nustatytos papildomos procedūrinės taisyklės dėl finansinių pataisų, nurodytų 144 straipsnio 7 dalyje.

146 straipsnis

Valstybių narių prievolės

Komisijos atliekama finansine pataisa nedaroma poveikio valstybės narės prievolei siekti susigrąžinti sumas pagal šio reglamento 143 straipsnio 2 dalį ir susigrąžinti valstybės pagalbą, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999 (39) 14 straipsnyje.

147 straipsnis

Grąžinimas

1.   Visos Sąjungos biudžetui grąžintinos sumos grąžinamos iki pagal Finansinio reglamento 73 straipsnį parengtame vykdomajame rašte sumoms išieškoti nurodyto termino. Mokėjimo terminas yra paskutinė antro mėnesio po vykdomojo rašto priėmimo diena.

2.   Uždelsus grąžinti sumą nustatomi delspinigiai, kurie pradedami skaičiuoti nuo mokėjimo termino iki faktinio sumokėjimo dienos. Tokių delspinigių dydis apskaičiuojamas prie Europos Centrinio Banko savo pagrindiniams perfinansavimo veiksmams to mėnesio, kurį sueina mokėjimo terminas, pirmą darbo dieną taikomos normos pridėjus 1,5 procentinio punkto.

III   ANTRAŠTINĖ DALIS

PROPORCINGA VEIKSMŲ PROGRAMŲ KONTROLĖ

148 straipsnis

Proporcinga veiksmų programų kontrolė

1.   Veiksmų, kurių visos tinkamos finansuoti išlaidos ERPF ir Sanglaudos fondo atveju neviršija 200 000 EUR, ESF atveju – 150 000 EUR ir EJRŽF atveju – 100 000 EUR, auditas atliekamas ne daugiau kaip kartą, auditą atlieka audito institucija arba Komisija iki ataskaitų, į kurias įtraukiamos užbaigtų veiksmų galutinės išlaidos, pateikimo. Kitiems veiksmams auditas atliekamas ne daugiau kaip kartą per ataskaitinius metus, auditą atlieka audito institucija arba Komisija iki ataskaitų, į kurias įtraukiamos užbaigtų veiksmų galutinės išlaidos, pateikimo. Komisija ar audito institucija tam tikrais metais veiksmų audito neatlieka, jeigu tais metais auditą jau atliko Europos Audito Rūmai ir jeigu Europos Audito Rūmų atlikto tokių veiksmų audito rezultatus audito institucija arba Komisija gali panaudoti atitinkamoms savo funkcijoms atlikti.

2.   Jeigu naujausioje audito nuomonėje apie veiksmų programas nurodoma, kad reikšmingų trūkumų nėra, Komisija gali paskesniame susitikime, nurodytame 128 straipsnio 3 dalyje, susitarti su audito institucija, kad būtino audito veiksmų lygis gali būti sumažintas taip, kad proporcingai atitiktų nustatytą riziką. Tokiais atvejais Komisija pati neatlieka audito vietoje, nebent yra faktų, liudijančių, kad esama valdymo ir kontrolės sistemos trūkumų, kurie paveikia Komisijai ataskaitiniais metais, kurių sąskaitas patvirtino Komisija, deklaruotas išlaidas.

3.   Jeigu Komisija padaro išvadą, kad gali remtis audito institucijos nuomone apie veiksmų programas, Komisija gali susitarti su audito institucija apriboti pačios Komisijos auditus vietoje ir audituoti tik audito institucijos veiklą, nebent yra faktų, liudijančių, kad audito institucijos veikloje, susijusioje su ataskaitiniais metais, kurių sąskaitas patvirtino Komisija, esama trūkumų.

4.   Nepaisant 1 dalies, per 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą laikotarpį audito institucija ir Komisija gali atlikti veiksmų auditus, jeigu atliekant rizikos vertinimą arba Europos Audito Rūmų auditą nustatyta konkreti pažeidimo arba sukčiavimo rizika ar yra įrodymų, kad esama didelių atitinkamos veiksmų programos valdymo ir kontrolės sistemos veiksmingo veikimo trūkumų. Komisija, siekdama įvertinti audito institucijos veiklą, gali peržiūrėti audito institucijos audito seką arba dalyvauti audito institucijai atliekant auditus vietoje, o kai pagal tarptautiniu mastu pripažįstamus audito standartus tai būtina siekiant įsitikinti, ar audito institucija dirba veiksmingai, Komisija gali pati atlikti veiksmų auditus.

PENKTOJI DALIS

ĮGALIOJIMŲ SUTEIKIMAS, ĮGYVENDINIMO, PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

1   SKYRIUS

Įgaliojimų suteikimas ir įgyvendinimo nuostatos

149 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   5 straipsnio 3 dalyje, 12 straipsnio antroje pastraipoje, 22 straipsnio 7 dalies ketvirtoje pastraipoje, 37 straipsnio 13 dalyje, 38 straipsnio 4 dalies trečioje pastraipoje, 40 straipsnio 4 dalyje, 41 straipsnio 3 dalyje, 42 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, 42 straipsnio 6 dalyje, 61 straipsnio 3 dalies antroje, trečioje, ketvirtoje ir septintoje pastraipose, 63 straipsnio 4 dalyje, 64 straipsnio 4 dalyje, 68 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, 101 straipsnio ketvirtoje pastraipoje, 122 straipsnio 2 dalies penktoje pastraipoje, 125 straipsnio 8 dalies pirmoje pastraipoje, 125 straipsnio 9 dalyje, 127 straipsnio 7 ir 8 dalyse ir 144 straipsnio 6 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami nuo 2013 m. gruodžio 21 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 5 straipsnio 3 dalyje, 12 straipsnio antroje pastraipoje, 22 straipsnio 7 dalies ketvirtoje pastraipoje, 37 straipsnio 13 dalyje, 38 straipsnio 4 dalies trečioje pastraipoje, 40 straipsnio 4 dalyje, 41 straipsnio 3 dalyje, 42 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, 42 straipsnio 6 dalyje, 61 straipsnio 3 dalies antroje, trečioje, ketvirtoje ir septintoje pastraipose, 63 straipsnio 4 dalyje, 64 straipsnio 4 dalyje, 68 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, 101 straipsnio ketvirtoje pastraipoje, 122 straipsnio 2 dalies penktoje pastraipoje, 125 straipsnio 8 dalies pirmoje pastraipoje, 125 straipsnio 9 dalyje, 127 straipsnio 7 ir 8 dalyse ir 144 straipsnio 6 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.   Pagal 5 straipsnio 3 dalį, 12 straipsnio antrą pastraipą, 22 straipsnio 7 dalies ketvirtą pastraipą, 37 straipsnio 13 dalį, 38 straipsnio 4 dalies trečią pastraipą, 40 straipsnio 4 dalį, 41 straipsnio 3 dalį, 42 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, 42 straipsnio 6 dalį, 61 straipsnio 3 dalies antrą, trečią, ketvirtą ir septintą pastraipas, 63 straipsnio 4 dalį, 64 straipsnio 4 dalį, 68 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, 101 straipsnio ketvirtą pastraipą, 122 straipsnio 2 dalies penktą pastraipą, 125 straipsnio 8 dalies pirmą pastraipą, 125 straipsnio 9 dalį, 127 straipsnio 7 ir 8 dalis ir 144 straipsnio 6 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

150 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Taikyti šį reglamentą, ERPF Reglamentą, ETB Reglamentą, ESF reglamentą ir Sanglaudos fondo reglamentą Komisijai padeda ESI fondų koordinavimo komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

3.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

Jei komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto, susijusio su 8 straipsnio trečioje pastraipoje, 22 straipsnio 7 dalies penktoje pastraipoje, 38 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje, 38 straipsnio 10 dalyje, 39 straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje, 46 straipsnio 3 dalyje, 96 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje, 115 straipsnio 4 dalyje ir 125 straipsnio 8 dalies antroje pastraipoje nurodytais įgyvendinimo įgaliojimais, projekto nepriima, ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.

II   SKYRIUS

Pereinamojo laikotarpio ir baigiamosios nuostatos

151 straipsnis

Peržiūra

Europos Parlamentas ir Taryba ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. peržiūri šį reglamentą SESV 177 straipsnyje nustatyta tvarka.

152 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.   Šis reglamentas neturi įtakos paramos, kurią Komisija patvirtino remdamasi Reglamentu (EB) Nr. 1083/2006 arba kitais teisės aktais, kurie taikomi tai paramai 2013 m. gruodžio 31 d., tolesniam teikimui arba keitimui, įskaitant visos paramos arba jos dalies nutraukimą. Tas reglamentas ir tokie kiti taikytini teisės aktai ir toliau taikomi tai paramai arba susijusiems veiksmams po 2013 m. gruodžio 31 d. iki jų užbaigimo, Taikant šią dalį parama apima veiksmų programas ir didelės apimties projektus.

2.   Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1083/2006 pateiktos arba patvirtintos paraiškos dėl paramos gavimo ir toliau galioja.

3.   Tais atvejais, kai valstybė narė pasinaudoja 123 straipsnio 3 dalyje išdėstyta galimybe, ji gali pateikti prašymą Komisijai dėl to, kad vadovaujančioji institucija vykdytų tvirtinančiosios institucijos funkcijas, nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 59 straipsnio 1 dalies b punkto atitinkamų veiksmų programų, įgyvendinamų remiantis Reglamentu (EB) Nr. 1083/2006, atveju. Prie prašymo pridedamas audito institucijos atliktas vertinimas. Tais atvejais, kai Komisija, remdamasi audito institucijos pateikta informacija ir savo pačios atlikto audito rezultatais, įsitikina, kad tų veiksmų programų valdymo ir kontrolės sistemos veikia veiksmingai ir kad jų veikimas nebus sutrikdytas dėl to, kad vadovaujančioji institucija vykdys tvirtinančiosios institucijos funkcijas, ji informuoja valstybę narę apie savo pritarimą per du mėnesius nuo prašymo gavimo dienos.

153 straipsnis

Panaikinimas

1.   Nedarant poveikio 152 straipsnyje išdėstytoms nuostatoms, Reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 panaikinamas nuo 2014 m. sausio 1 d.

2.   Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal XIV priede pateiktą atitikties lentelę.

154 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

20–24 straipsniai, 29 straipsnio 3 dalis, 38 straipsnio 1 dalies a punktas, 58, 60, 76–92 straipsniai, 118, 120, 121 straipsniai ir 129–147 straipsniai taikomi nuo 2014 m. sausio 1 d.

39 straipsnio 2 dalies septintos pastraipos antras sakinys ir 76 straipsnio penkta pastraipa taikomi nuo dienos, kurią įsigalioja Finansinio reglamento pakeitimai, susiję su asignavimų panaikinimu.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2013 m. gruodžio 17 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

M. SCHULZ

Tarybos vardu

Pirmininkas

R. ŠADŽIUS


(1)  OL C 191, 2012 6 29, p. 30, OL C 44, 2013 2 15, p. 76 ir OL C 271, 2013 9 19, p. 101.

(2)  OL C 225, 2012 7 27, p. 58 ir OL C 17, 2013 1 19, p. 56.

(3)  OL C 47, 2011 2 17, p. 1, OL C 13, 2013 1 16, p. 1, ir OL C 267, 2013 9 17, p. 1.

(4)  2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012 10 26, p. 1).

(5)  2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1304/2013 dėl Europos socialinio fondo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1081/2006 (Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 470).

(6)  2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos schemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės ir panaikinami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 637/2008 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009 (Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 608).

(7)  2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009, nustatantis bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantis tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiantis Reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 (OL L 30, 2009 1 31, p. 16).

(8)  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1291/2013, kuriuo sukuriama Bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“(2014–2020 m.) ir panaikinamas sprendimas Nr. 1982/2006/EB (Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 104).

(9)  2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1301/2013 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir dėl konkrečių su investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslu susijusių nuostatų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1080/2006 (Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 289).

(10)  2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1300/2013 dėl Sanglaudos fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1084/2006 (Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 281).

(11)  2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1299/2013 dėl konkrečių Europos regioninės plėtros fondo paramos Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui nuostatų (Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 259).

(12)  2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) nr. 1698/2005 (Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 487).

(13)  2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo (OL L 154, 2003 6 21, p. 1).

(14)  2007 m. vasario 1 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 105/2007, iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo priedus (OL L 39, 2007 2 10, p. 1).

(15)  2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentas (ES, Euratom) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. laikotarpio daugiametė finansinė programa (Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 884).

(16)  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1316/2013, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 913/2010 bei panaikinami reglamentai (EB) Nr. 680/2007 ir (EB) Nr. 67/2010 (OL L 348, 2013 12 20, p. 129).

(17)  1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (OL L 209, 1997 8 2, p. 1).

(18)  2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006, nustatantis bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinantis Reglamentą (EB) N. 1260/1999 (OL L 210, 2006 7 31, p. 25).

(19)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(20)  2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 549).

(21)  2010 m. liepos 13 d. Tarybos rekomendacija dėl bendrų valstybių narių ir Sąjungos ekonominės politikos gairių (