23.2.2013

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 52/41

---

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) Nr. 153/2013

2012 m. gruodžio 19 d.

kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 papildomas nuostatomis dėl pagrindinėms sandorio šalims taikomų reikalavimų techninių reguliavimo standartų

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į Europos Centrinio Banko nuomonę (1),

atsižvelgdama į 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (2), visų pirma į jo 25 straipsnio 8 dalį, 26 straipsnio 9 dalį, 29 straipsnio 4 dalį, 34 straipsnio 3 dalį, 41 straipsnio 5 dalį, 42 straipsnio 5 dalį, 44 straipsnio 2 dalį, 45 straipsnio 5 dalį, 46 straipsnio 3 dalį, 47 straipsnio 8 dalį ir 49 straipsnio 4 dalį,

kadangi:

(1)

šio reglamento nuostatos yra glaudžiai susijusios, nes jomis nustatomi organizaciniai reikalavimai, įskaitant reikalavimus dėl įrašų saugojimo ir veiklos tęstinumo, ir rizikos ribojimo reikalavimai, įskaitant reikalavimus dėl garantinių įmokų, įsipareigojimų neįvykdymo fondo, likvidumo rizikos valdymo priemonių, įsipareigojimų neįvykdymo srauto, įkaito, investavimo politikos, modelių peržiūros, testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ir grįžtamojo patikrinimo. Siekiant užtikrinti šių nuostatų, kurios turėtų įsigalioti vienu metu, tarpusavio nuoseklumą ir palengvinti sąlygas visapusiškai jas apžvelgti ir su jomis susipažinti vienoje vietoje asmenims, kuriems taikomi šie įpareigojimai, pageidautina visus techninius reguliavimo standartus, kurių reikalaujama pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 III ir IV antraštines dalis, pateikti viename reglamente;

(2)

turint omenyje pasaulinį finansų rinkų pobūdį, šiame reglamente reikėtų atsižvelgti į finansų rinkos infrastruktūrų principus, kuriuos paskelbė Mokėjimo ir atsiskaitymo sistemų komitetas (CPSS) ir Tarptautinė vertybinių popierių komisijų organizacija (IOSCO) (toliau – CPSS ir IOSCO principai) ir kurie yra pasaulinis pagrindinėms sandorio šalims taikomų reguliavimo reikalavimų standartas;

(3)

siekiant užtikrinti, kad pagrindinės sandorio šalys būtų saugios ir patikimos visomis rinkos sąlygomis, svarbu, kad jos patvirtintų rizikos ribojimo principais pagrįsto rizikos valdymo procedūras, kurios tinkamai apimtų visų rūšių joms kylančią arba galinčią kilti riziką. Šiuo atžvilgiu rizikos valdymo standartai, kuriuos pagrindinės sandorio šalys faktiškai įgyvendina, turėtų būti griežtesni už šiame reglamente išdėstytus standartus, jei laikoma, kad tai yra tinkama rizikos valdymo tikslais;

(4)	siekiant aiškiai nustatyti tam tikras sąvokas iš Reglamento (ES) Nr. 648/2012 ir patikslinti technines sąlygas, būtinas šiam techniniam standartui parengti, reikėtų apibrėžti tam tikrus terminus;

(5)

svarbu užtikrinti, kad pripažintos trečiosios šalies pagrindinės sandorio šalys netrikdytų tvarkingo Sąjungos rinkų veikimo. Todėl labai svarbu užtikrinti, kad pripažintos pagrindinės sandorio šalys negalėtų taikyti už Sąjungos standartus mažesnių rizikos valdymo reikalavimų, kai tai galėtų sukelti reguliacinį arbitražą. Informacija, kurią reikėtų pateikti EVPRI dėl trečiosios šalies pagrindinės sandorio šalies pripažinimo, turėtų sudaryti sąlygas EVPRI įvertinti, ar ta pagrindinė sandorio šalis visapusiškai laikosi toje trečiojoje šalyje taikomų rizikos ribojimo reikalavimų. Be to, Komisijai atliekant lygiavertiškumo nustatymą reikėtų užtikrinti, kad trečiosios šalies įstatymai ir kiti teisės aktai būtų lygiaverčiai visoms Reglamento (ES) Nr. 648/2012 IV antraštinės dalies ir šio reglamento nuostatoms;

(6)

siekiant užtikrinti tinkamo lygio investuotojų apsaugą, pripažindama trečiosios šalies pagrindines sandorio šalis Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (EVPRI) gali reikalauti papildomos informacijos, šalia informacijos, kuri absoliučiai būtina, kad būtų įvertinta, ar laikomasi Reglamente (ES) Nr. 648/2012 nustatytų sąlygų;

(7)

nuolatinis vertinimas, ar trečiosios šalies pagrindinė sandorio šalis visapusiškai laikosi tokioje trečiojoje šalyje taikomų rizikos ribojimo reikalavimų, yra trečiosios šalies kompetentingos institucijos pareiga. Informacija, kurią EVPRI turi pateikti paraišką teikianti trečiosios šalies pagrindinė sandorio šalis, turėtų būti teikiama ne siekiant atkartoti trečiosios šalies kompetentingos institucijos vertinimą, bet užtikrinti, kad pagrindinei sandorio šaliai toje trečiojoje šalyje būtų taikoma veiksminga priežiūra ir užtikrinamas reikalavimų vykdymas, taip garantuojant aukšto lygio investuotojų apsaugą;

(8)

kad EVPRI galėtų atlikti išsamų vertinimą, paraišką teikiančios trečiosios šalies pagrindinės sandorio šalies pateiktą informaciją reikėtų papildyti informacija, būtina siekiant įvertinti nuolatinės priežiūros, reikalavimų vykdymo užtikrinimo įgaliojimų ir veiksmų, kurių imasi trečiosios šalies kompetentinga institucija, veiksmingumą. Tokia informacija turėtų būti teikiama pagal bendradarbiavimo susitarimą, sudarytą vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 648/2012. Tokiu bendradarbiavimo susitarimu reikėtų užtikrinti, kad EVPRI būtų laiku informuojama apie pagrindinei sandorio šaliai, teikiančiai pripažinimo paraišką, taikomus priežiūros arba reikalavimų vykdymo užtikrinimo veiksmus ir sąlygų, kuriomis atitinkamai pagrindinei sandorio šaliai suteiktas leidimas, pasikeitimus, taip pat atitinkamą informacijos, kurią pagrindinė sandorio šalis iš pradžių pateikė per pripažinimo procesą, atnaujinimą;

(9)

reikia papildomai patikslinti Reglamento (ES) Nr. 648/2012 reikalavimus, susijusius su vidaus rizikos atskaitomybės linijomis, kad būtų įgyvendinta rizikos valdymo sistema, kuri apima vidaus rizikos valdymo proceso struktūrą, teises ir atsakomybę. Valdymo tvarkoje turėtų būti atsižvelgiama į įvairius Sąjungos bendrovių teisės režimus siekiant užtikrinti, kad pagrindinės sandorio šalys veiktų patikimoje teisinėje aplinkoje;

(10)

siekiant užtikrinti, kad pagrindinė sandorio šalis įgyvendintų tinkamas procedūras, kad laikytųsi šio reglamento, Reglamento (ES) Nr. 648/2012 ir Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1249/2012 (3), reikėtų patikslinti pagrindinės sandorio šalies atitikties užtikrinimo funkciją vykdančių asmenų vaidmenį ir atsakomybę;

(11)

būtina aiškiai apibrėžti valdybos ir vyresniosios vadovybės atsakomybę, taip pat patikslinti būtiniausius reikalavimus dėl valdybos veikimo siekiant užtikrinti, kad pagrindinės sandorio šalies organizacinė struktūra sudarytų sąlygas jai nuolat ir tvarkingai teikti savo paslaugas ir vykdyti veiklą. Taip pat būtina nustatyti aiškias ir tiesiogines atskaitomybės linijas, kad būtų užtikrinta atskaitomybė;

(12)

siekiant užtikrinti patikimą ir rizikos ribojimo principais pagrįstą pagrindinės sandorio šalies valdymą, svarbu, kad jos atlyginimų politikoje nebūtų paskatų prisiimti per didelę riziką. Kad atlyginimų politika atliktų savo paskirtį, valdyba turėtų ją tinkamai stebėti ir peržiūrėti ir įsteigti specialų komitetą, kuris tinkamai prižiūrėtų atlyginimų politikos vykdymą;

(13)

siekiant užtikrinti, kad pagrindinės sandorio šalys veiktų turėdamos būtinus žmogiškuosius išteklius, kad galėtų vykdyti visus savo įsipareigojimus, kad pagrindinės sandorio šalys būtų atskaitingos už savo veiklos vykdymą ir kad kompetentingos institucijos prižiūrimose pagrindinėse sandorio šalyse turėtų atitinkamus asmenis ryšiams, pagrindinės sandorio šalys turėtų turėti bent vyriausiąjį rizikos valdymo pareigūną, vyriausiąjį atitikties užtikrinimo pareigūną ir vyriausiąjį technologijų pareigūną;

(14)

pagrindinės sandorio šalys turėtų tinkamai vertinti ir stebėti, kokiu mastu valdybos nariams, kurie yra skirtingų subjektų valdybų nariai, kyla interesų konfliktų pagrindinės sandorio šalies grupės viduje ir už jos ribų. Valdybos nariams neturėtų būti draudžiama būti skirtingų valdybų nariais, nebent dėl to kiltų interesų konfliktų;

(15)

kad turėtų veiksmingą audito funkciją, pagrindinė sandorio šalis turėtų apibrėžti savo vidaus auditorių atsakomybę ir atskaitomybės linijas siekdama užtikrinti, kad apie svarbius klausimus būtų laiku informuojama pagrindinės sandorio šalies valdyba ir kompetentingos institucijos. Nustatant ir palaikant vidaus audito funkciją, reikėtų aiškiai apibrėžti tokią funkciją vykdančių asmenų misiją, nepriklausomybę ir objektyvumą, kompetencijos sritį ir atsakomybę, įgaliojimus, atskaitomybę ir veiklos standartus;

(16)

kad veiksmingai vykdytų savo pareigas, atitinkama kompetentinga institucija turėtų turėti galimybę susipažinti su visa informacija, kuri būtina norint nustatyti, ar pagrindinė sandorio šalis atitinka leidimo suteikimo sąlygas. Tokią informaciją pagrindinė sandorio šalis turėtų pateikti nepagrįstai nedelsdama;

(17)

pagrindinės sandorio šalies saugomi įrašai turėtų padėti labai gerai žinoti pagrindinės sandorio šalies kredito poziciją tarpuskaitos narių atžvilgiu ir sudaryti sąlygas stebėti numanomą sisteminę riziką. Be to, jie turėtų sudaryti sąlygas kompetentingoms institucijoms, EVPRI ir atitinkamiems Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) nariams tinkamai atkurti tarpuskaitos procesą, kad būtų galima įvertinti, ar laikomasi reguliavimo reikalavimų, įskaitant ataskaitų teikimo reikalavimus. Užregistruoti tie duomenys taip pat yra naudingi pagrindinėms sandorio šalims vykdant reguliavimo reikalavimus ir įsipareigojimus tarpuskaitos nariams ir ginčų atveju;

(18)

pagrindinių sandorio šalių sandorių duomenų saugykloms pateikti duomenys turėtų būti registruojami, kad kompetentingos institucijos galėtų patikrinti, ar pagrindinės sandorio šalys vykdo Reglamente (ES) Nr. 648/2012 nustatytą prievolę teikti ataskaitas, ir lengvai susipažinti su informacija, kai jos nėra sandorių duomenų saugyklose;

(19)	siekiant užtikrinti, kad pagrindinės sandorio šalys tinkamai teiktų ataskaitas, su sandorių įrašų saugojimu susijusių reikalavimų sąvokos turėtų atitikti tas pačias Reglamento (ES) Nr. 648/2012 9 straipsnyje nustatytos prievolės teikti ataskaitas sąvokas;

(20)

siekiant užtikrinti veiklos tęstinumą esant sutrikimams, antrinė pagrindinės sandorio šalies duomenų apdorojimo vieta turėtų būti pakankamai toli ir pakankamai geografiškai atskirta nuo pirminės vietos, kad jai negrėstų ta pati nelaimė, dėl kurios nebeveiktų pirminė vieta. Reikėtų sukurti scenarijus krizės reiškinių poveikiui ypatingos svarbos paslaugoms išanalizuoti, įskaitant scenarijus, kuriuose numatomas atvejis, kai dėl gaivalinės nelaimės sistemos neveikia. Šios analizės turėtų būti periodiškai peržiūrimos;

(21)

pagrindinės sandorio šalys yra sisteminės svarbos finansų rinkos infrastruktūros ir ypatingos svarbos funkcijas jos turėtų atkurti per dvi valandas, o idealiu atveju atsarginio duomenų išsaugojimo sistemos duomenų apdorojimą pradėtų iškart po incidento. Be to, pagrindinės sandorio šalys turėtų užtikrinti labai didelę tikimybę, kad nebus prarasta jokių duomenų;

(22)

svarbu, kad tarpuskaitos nario įsipareigojimų neįvykdymas nesukeltų didelių nuostolių kitiems rinkos dalyviams. Todėl reikalaujama, kad pagrindinės sandorio šalys pasinaudodamos sutarties nevykdančios šalies pateiktomis garantinėmis įmokomis padengtų bent jau atitinkamą galimo nuostolio, kurį pagrindinė sandorio šalis galimai patiria per uždarymo procesą, procentinę dalį. Taisyklėse reikėtų nustatyti minimalią procentinę dalį, kuri turėtų būti padengiama iš garantinių įmokų įvairių finansinių priemonių klasių atveju. Be to, pagrindinės sandorio šalys turėtų laikytis principų, kad tinkamai pritaikytų savo garantinių įmokų dydžius prie kiekvienos finansinės priemonės ar portfelio, kurių tarpuskaitą jos atlieka, ypatybių;

(23)

pagrindinės sandorio šalys dėl labai konkurencingos aplinkos neturėtų savo garantinių įmokų sumažinti iki tokio lygio, kad keltų grėsmę savo saugai. Todėl garantinių įmokų skaičiavimai turėtų atitikti konkrečius reikalavimus dėl jų esminių sudedamųjų dalių. Šiuo atžvilgiu nustatant garantines įmokas reikėtų atsižvelgti į įvairiausias rinkos sąlygas, įskaitant nepalankiausių sąlygų laikotarpius;

(24)

reikėtų nustatyti taisykles, kad būtų nurodyta tinkama procentinė dalis ir laikotarpiai, susiję su likvidavimo laikotarpiu bei praeities duomenų kintamumo apskaičiavimu. Tačiau, siekiant užtikrinti, kad pagrindinės sandorio šalys tinkamai valdytų joms kylančią riziką, pageidautina nenurodyti metodo, pagal kurį pagrindinė sandorio šalis turėtų apskaičiuoti garantinės įmokos reikalavimus remdamasi šiais parametrais. Dėl tų pačių priežasčių pagrindinėms sandorio šalims neturėtų būti draudžiama remtis įvairiomis patikimomis metodikomis nustatant portfelio garantines įmokas, joms turėtų būti leidžiama remtis metodais, grindžiamais finansinės priemonės arba finansinių priemonių rinkinio, kurių tarpuskaitą jos atlieka, kainos rizikos koreliacijomis, taip pat visais tinkamais metodais, grindžiamais lygiaverčiais statistiniais priklausomybės parametrais;

(25)

kad nustatytų laikotarpį, per kurį pagrindinei sandorio šaliai kyla rinkos rizika, susijusi su sutarties nevykdančios šalies pozicijos valdymu, pagrindinė sandorio šalis turėtų apsvarstyti atitinkamas finansinių priemonių arba portfelio, kurių tarpuskaita atliekama, ypatybes, pvz., jų likvidumo lygį ir pozicijos dydį arba jos koncentraciją. Pagrindinė sandorio šalis turėtų pagal rizikos ribojimo principus įvertinti laiką, kurio reikia sutarties nevykdančios šalies pozicijai visiškai uždaryti nuo paskutinio garantinių įmokų surinkimo, pozicijos dydį ir jos koncentraciją;

(26)	kad nesukeltų ir nedidintų finansinio nestabilumo, pagrindinės sandorio šalys turėtų, kiek praktiškai įmanoma, patvirtinti perspektyvines garantinės įmokos metodikas, kuriomis ribojama garantinės įmokos reikalavimų prociklinių pokyčių tikimybė kartu nemažinant pagrindinės sandorio šalies atsparumo;

(27)

ne biržos išvestinėms finansinėms priemonėms taikomas didesnis pasikliautinasis intervalas paprastai yra pagrįstas, nes tiems produktams gali būti būdinga mažiau patikima kainodara ir turima mažiau praeities duomenų pozicijų įverčiams pagrįsti. Pagrindinės sandorio šalys gali atlikti ne biržos išvestinių finansinių priemonių, kurioms tai nebūdinga ir kurios turi tas pačias rizikos ypatybes kaip ir biržos išvestinės finansinės priemonės, tarpuskaitą ir turėtų turėti galimybę tų produktų tarpuskaitą atlikti nuosekliai ir nepriklausomai nuo įvykdymo metodo;

(28)

esminė pagrindinės sandorio šalies rizikos valdymo sudedamoji dalis – tinkama ekstremalių, bet tikėtinų rinkos sąlygų apibrėžtis. Kad pagrindinės sandorio šalies rizikos valdymo sistema būtų nuolat atnaujinama, ekstremalias, bet tikėtinas rinkos sąlygas reikėtų laikyti ne statiška sąvoka, bet sąlygomis, kurios laikui bėgant kinta ir įvairiose rinkose yra skirtingos. Vienas rinkos scenarijus gali būti ekstremalus, bet tikėtinas vienai pagrindinei sandorio šaliai, bet nesvarbus kitai. Pagrindinė sandorio šalis turėtų nustatyti tvirtą vidaus politikos sistemą, skirtą riziką keliančioms rinkoms nustatyti, ir taikyti bendrus būtiniausius standartus ekstremalioms, bet tikėtinoms sąlygoms kiekvienoje nustatytoje rinkoje apibrėžti. Be to, ji turėtų objektyviai apsvarstyti problemų keliose rinkose vienu metu potencialą;

(29)

siekiant užtikrinti, kad būtų įdiegta tinkama ir tvirta valdymo tvarka, rizikos valdymo komitetas turėtų aptarti, o valdyba patvirtinti pagrindinės sandorio šalies sistemą, naudojamą ekstremalioms, bet tikėtinoms rinkos sąlygoms nustatyti. Ji turėtų būti peržiūrima bent kartą per metus, o peržiūros rezultatus turėtų aptarti ir vėliau pranešti valdybai rizikos valdymo komitetas. Atliekant peržiūrą reikėtų užtikrinti, kad ekstremalių, bet tikėtinų rinkos sąlygų apibrėžtyje būtų atsižvelgta į pagrindinės sandorio šalies pozicijų masto ir koncentracijos pokyčius ir pokyčius rinkose, kuriose ji veikia. Tačiau ta peržiūra neturėtų pakeisti reikalavimo, kad pagrindinė sandorio šalis nuolat savo nuožiūra vertintų savo įsipareigojimų neįvykdymo fondo pakankamumą kintant rinkos sąlygoms;

(30)

siekiant užtikrinti veiksmingą pagrindinių sandorio šalių likvidumo rizikos valdymą, turėtų būti reikalaujama, kad jos nustatytų likvidumo rizikos valdymo sistemą. Ta sistema turėtų priklausyti nuo jų įsipareigojimų pobūdžio ir joje reikėtų aptarti priemones, kuriomis pagrindinė sandorio šalis gali naudotis kylančiai likvidumo rizikai vertinti, tikėtinoms likvidumo problemoms nustatyti ir savo likvidžių išteklių pakankamumui užtikrinti;

(31)

turėtų būti reikalaujama, kad vertindama savo likvidžių išteklių pakankamumą pagrindinė sandorio šalis apsvarstytų turimų išteklių dydį ir likvidumą, taip pat galimą to turto koncentracijos riziką. Svarbu, kad pagrindinės sandorio šalys turėtų galimybę nustatyti su savo ištekliais susijusią visų svarbiausių rūšių likvidumo rizikos koncentraciją, kad pagrindinės sandorio šalies likvidumo ištekliai būtų prieinami nedelsiant, kai būtina. Be to, pagrindinės sandorio šalys turėtų apsvarstyti papildomą riziką, kylančią dėl įvairių santykių, tarpusavio priklausomybės ir koncentracijos;

(32)

kadangi likvidžios lėšos turi būti be kliūčių prieinamos tos pačios dienos sandoriams arba netgi dienos sandoriams, pagrindinė sandorio šalis galėtų naudoti pinigus emisijos centriniame banke, pinigus kreditinguose komerciniuose bankuose, įsipareigotas kredito linijas, įsipareigotus atpirkimo sandorius, lengvai parduodamus saugomus įkaitus ir be kliūčių prieinamas investicijas, kurios konvertuojamos į pinigus pagal iš anksto aptartus ir labai patikimus finansavimo susitarimus netgi nepalankiausiomis rinkos sąlygomis. Tokie pinigai ir įkaitas iš anksto aptartų likvidžių finansinių išteklių dalimi turėtų būti laikomi tik tam tikromis sąlygomis;

(33)

kad pagrindinėms sandorio šalims būtų nustatyta būtina paskata nustatyti rizikos ribojimo reikalavimus ir tą sumą laikyti tinkamo dydžio kartu vengiant reguliacinio arbitražo, svarbu nustatyti bendrą konkrečios skiriamų nuosavų išteklių, kuriuos pagrindinė sandorio šalis turėtų turėti, kad galėtų panaudoti įsipareigojimų neįvykdymo srautui, sumos apskaičiavimo ir palaikymo metodiką. Labai svarbu, kad tie ištekliai įsipareigojimų neįvykdymo nuostoliams padengti būtų atskiri ir jų funkcija skirtųsi nuo minimalaus pagrindinės sandorio šalies kapitalo poreikio skirtingai rizikai, kuri gali kilti pagrindinei sandorio šaliai, padengti;

(34)

kad būtų užtikrintos lygiavertės pagrindinių sandorio šalių veiklos sąlygos, svarbu, kad pagrindinės sandorio šalys taikytų nuoseklią metodiką nuosaviems ištekliams, skirtiems panaudoti įsipareigojimų neįvykdymo srautui, apskaičiuoti. Jei būtų leidžiama pagrindinėms sandorio šalims savo nuožiūra įgyvendinti nepakankamai aiškią metodiką, rezultatai būtų labai skirtingi tarp pagrindinių sandorio šalių ir taip būtų skatinamas reguliacinis arbitražas. Todėl labai svarbu, kad pagrindinės sandorio šalys negalėtų metodikos taikyti savo nuožiūra. Taigi, būtų tikslinga nustatyti paprastą procentinę dalį, grindžiamą aiškiai nustatomu vienetu ir aiškia metodika, siekiant užtikrinti, kad pagrindinių sandorio šalių nuosavi ištekliai, skirti panaudoti įsipareigojimų neįvykdymo srautui, būtų apskaičiuojami nuosekliai;

(35)

siekiant užtikrinti, kad priimtinas įkaitas būtų labai likvidus ir galėtų būti greitai konvertuojamas į pinigus darant kiek įmanoma mažesnį poveikį kainai, reikėtų nustatyti būtiniausius kriterijus. Tie kriterijai turėtų būti susiję su įkaito emitentu ir tuo, kokiu mastu jį galima likviduoti rinkoje ir ar jo vertė koreliuoja su įkaitą teikiančio nario kreditingumu, kad būtų atsižvelgta į galimą netinkamai parinkto įkaito riziką. Pagrindinė sandorio šalis turėtų turėti galimybę prireikus taikyti papildomus kriterijus, kad pasiektų pageidautiną atsparumą;

(36)

pagrindinės sandorio šalys turėtų priimti tik labai likvidų įkaitą, kurio kredito ir rinkos rizika minimali. Siekiant užtikrinti, kad pagrindinės sandorio šalies laikomas įkaitas visuomet liktų labai likvidus, būtina, kad pagrindinės sandorio šalys nustatytų skaidrią ir nuspėjamą politiką ir procedūras, skirtas turto, priimamo kaip įkaitas, likvidumui vertinti ir nuolat stebėti, ir įgyvendintų tinkamas vertinimo metodikas. Todėl pagrindinės sandorio šalys taip pat turėtų įgyvendinti koncentracijos ribas, kuriomis palaikoma pakankama įkaito diversifikacija siekiant užtikrinti, kad būtų galima skubiai jį likviduoti nepatiriant didelio rinkos rizikos poveikio jo vertei. Nustatydamos tinkamo įkaito ir koncentracijos ribų politiką, jos turėtų atsižvelgti į bendrą tokio įkaito prieinamumą turint omenyje galimą makroekonominį jų politikos poveikį;

(37)

siekiant išvengti netinkamai parinkto įkaito rizikos, apskritai tarpuskaitos nariams neturėtų būti leidžiama kaip įkaitą naudoti savo pačių vertybinius popierius arba tos pačios grupės subjekto išleistus vertybinius popierius. Tačiau pagrindinė sandorio šalis turėtų turėti galimybę leisti, kad tarpuskaitos nariai teiktų padengtas obligacijas, apsaugotas nuo emitento nemokumo. Vis dėlto pagrindinis įkaitas turėtų būti tinkamai atskirtas nuo emitento ir atitikti būtiniausius įkaito priimtinumo kriterijus. Tarpuskaitos narys neturėtų leisti finansinių priemonių, kurių pagrindinis tikslas būtų tas, kad kitas tarpuskaitos narys jas naudotų kaip įkaitą;

(38)

siekiant užtikrinti pagrindinių sandorio šalių saugą, pagrindinė sandorio šalis komercinio banko garantiją kaip įkaitą turėtų priimti tik nuodugniai įvertinusi emitentą ir garantijos teisinę, sutartinę ir veiklos sistemą. Reikėtų vengti pagrindinių sandorio šalių neužtikrintų pozicijų komercinių bankų atžvilgiu. Todėl komercinių bankų garantijas galima priimti tik griežtomis sąlygomis. Tos sąlygos paprastai yra tenkinamos rinkose, kurioms būdinga didelė komercinių bankų, norinčių teikti kreditą ne finansų tarpuskaitos nariams, koncentracija. Dėl šios priežasties tokiais atvejais turėtų būti leidžiama didesnė koncentracijos riba;

(39)

kad pagrindinė sandorio šalis apribotų savo rinkos riziką, turėtų būti reikalaujama, kad savo įkaitą ji vertintų bent kartą per dieną. Ji turėtų taikyti rizikos ribojimo principais pagrįstą vertės mažinimą, kuris atspindi galimą įkaito vertės sumažėjimą per laikotarpį nuo paskutinio jo vertinimo iki tada, kai pagrįstai galima manyti, kad įkaitą galima likviduoti nepalankiausiomis rinkos sąlygomis. Nustatant įkaito dydį taip pat turėtų būti atsižvelgiama į galimas netinkamai parinkto įkaito rizikos pozicijas;

(40)	vertės sumažinimas turėtų sudaryti sąlygas pagrindinei sandorio šaliai išvengti didelių ir netikėtų reikiamo įkaito sumos koregavimų, taip kiek įmanoma išvengiant prociklinių padarinių;

(41)

pagrindinės sandorio šalies įkaitas neturėtų būti koncentruotas pagal ribotą emitentų skaičių arba ribotą turtą, kad būtų išvengta galimo didelio neigiamo poveikio kainai, kai įkaitas likviduojamas per trumpą laiką. Dėl šios priežasties koncentruotos įkaito pozicijos neturėtų būti laikomos labai likvidžiomis;

(42)

likvidumo, kredito ir rinkos riziką reikėtų vertinti portfelio lygiu ir atskiros finansinės priemonės lygiu. Koncentruotas portfelis gali turėti didelį neigiamą poveikį įkaito arba finansinių priemonių, į kurias pagrindinė sandorio šalis gali investuoti savo finansinius išteklius, likvidumui, nes mažai tikėtina, kad nepalankiausiomis rinkos sąlygomis būtų įmanoma parduoti dideles pozicijas nesumažėjus rinkos kainai. Dėl tos pačios priežasties pagrindinės sandorio šalies laikomas įkaitas turėtų būti nuolat stebimas ir vertinamas siekiant užtikrinti, kad jis liktų likvidus;

(43)

energetikos išvestinių finansinių priemonių rinkos yra ypač tvirtai susijusios su biržos prekių neatidėliotinų sandorių rinkomis, ir šiose išvestinių finansinių priemonių rinkose ne finansų tarpuskaitos nariai užima didelę dalį. Tose rinkose daug rinkos dalyvių yra ir pagrindinės biržos prekės gamintojai. Kad turėtų pakankamą įkaitą komercinių bankų garantijoms visiškai padengti, tiems ne finansų tarpuskaitos nariams gali prireikti atsisakyti daug esamų pozicijų arba tai gali trukdyti jiems toliau vykdyti savo pozicijų tarpuskaitą kaip tiesioginiams pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos nariams. Tas procesas galėtų sutrikdyti energijos rinkų veikimą rinkos dalyvių likvidumo ir įvairovės atžvilgiu. Todėl jo taikymą reikėtų atidėti tinkamai nustatytam laikotarpiui;

(44)

kad būtų užtikrintas nuoseklus Reglamente (ES) Nr. 648/2012 nustatytos sistemos taikymas, visiems sektoriams turėtų būti taikomi panašūs reikalavimai atsižvelgiant į jiems taikomų taisyklių galutinę formą. Šiuo metu energetikos įmonės veikia pagal nusistovėjusią sistemą, kuriai pritaikyti prie naujų nustatytų reikalavimų reikės laiko, kad būtų išvengta žalingų padarinių realiajai ekonomikai. Todėl tokio tipo rinkoms būtų pageidautina nustatyti taikymo datą, kuri leistų tinkamai atsisakyti dabartinės rinkos praktikos nedarant netinkamo poveikio rinkos struktūrai ir likvidumui;

(45)	pagrindinės sandorio šalies investavimo politikos svarbiausias prioritetas turėtų būti kapitalo išsaugojimo ir likvidumo maksimizavimo principai. Be to, investavimo politika turėtų būti užtikrinama, kad nekiltų interesų konfliktų dėl pagrindinės sandorio šalies komercinių interesų;

(46)

siekiant užtikrinti tarptautinį nuoseklumą, kriterijais, kuriuos finansinės priemonės turėtų atitikti, kad būtų laikomos pagrindinei sandorio šaliai tinkamomis investicijomis, turėtų būti atsižvelgta į 16-ąjį CPSS ir IOSCO principą. Konkrečiai, turėtų būti reikalaujama, kad pagrindinė sandorio šalis taikytų ribojamuosius standartus, susijusius su finansinės priemonės emitentu, finansinės priemonės perleidžiamumu ir finansinės priemonės kredito, rinkos, kintamumo ir valiutos kurso rizika. Pagrindinė sandorio šalis turėtų užtikrinti, kad nepakenktų priemonėms, kurių imtasi jos investicijų rizikos pozicijai apriboti, prisiimdama per dideles pozicijas atskirų finansinių priemonių, finansinių priemonių rūšių, atskirų emitentų, emitentų rūšių arba atskirų depozitoriumų atžvilgiu;

(47)

pagrindinei sandorio šaliai naudojant išvestines finansines priemones kyla papildoma kredito ir rinkos rizika, todėl būtina apibrėžti ribotas aplinkybes, kuriomis pagrindinė sandorio šalis gali savo finansinius išteklius investuoti į išvestines finansines priemones. Turint omenyje, kad pagrindinės sandorio šalies tikslas turėtų būti turėti nulinę grynąją poziciją rinkos rizikos atžvilgiu, vienintelė rizika, nuo kurios pagrindinei sandorio šaliai reikėtų apsidrausti, yra rizika, susijusi su priimamu įkaitu, arba rizika, kylanti dėl tarpuskaitos nario įsipareigojimų neįvykdymo. Rizika, susijusi su pagrindinės sandorio šalies priimamu įkaitu, gali būti pakankamai valdoma atliekant vertės mažinimą, ir nelaikoma, kad pagrindinei sandorio šaliai būtina šiuo atžvilgiu naudoti išvestines finansines priemones. Išvestines finansines priemones pagrindinė sandorio šalis turėtų naudoti tik likvidumo rizikai, kylančiai skirtingų valiutų pozicijoms, valdyti ir įsipareigojimų neįvykdžiusio tarpuskaitos nario portfeliui apdrausti, ir tik tuomet, kai pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo valdymo procedūrose numatoma naudoti tas priemones;

(48)	siekiant užtikrinti pagrindinių sandorio šalių saugą, joms turėtų būti leidžiama kaip neužtikrintus indėlius laikyti tik minimalią dalį pinigų. Apsaugodamos savo pinigus pagrindinės sandorio šalys turėtų visuomet užtikrinti, kad jos visuomet būtų tinkamai apsaugotos nuo likvidumo rizikos;

(49)

būtina nustatyti griežtus testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ir grįžtamojo patikrinimo reikalavimus siekiant užtikrinti, kad pagrindinės sandorio šalies modeliai, jų metodikos ir likvidumo rizikos valdymo sistema tinkamai veiktų, atsižvelgiant į visų rūšių riziką, kylančią pagrindinei sandorio šaliai, kad ji visuomet turėtų pakankamai išteklių tai rizikai padengti;

(50)

siekiant užtikrinti nuoseklų pagrindinių sandorio šalių reikalavimų taikymą, būtina nustatyti išsamias nuostatas dėl atliktino testavimo rūšių, įskaitant ir testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, ir grįžtamąjį patikrinimą. Kad būtų prisitaikoma prie didelės vertybinių popierių ir išvestinių finansinių priemonių sandorių, kurių tarpuskaita gali būti atliekama ateityje, įvairovės, atsižvelgiama į pagrindinės sandorio šalies veiklos ir rizikos valdymo metodų skirtumus, sudaromos sąlygos reaguoti į būsimus pokyčius ir naują riziką ir numatomas pakankamas lankstumas, yra būtinas kriterijais grindžiamas metodas;

(51)

tvirtinant pagrindinės sandorio šalies modelius, jų metodikas ir likvidumo rizikos valdymo sistemą, būtina pasitelkti tinkamą nepriklausomą subjektą, kad prieš įgyvendinimą būtų rasta ir imtasi būtinų taisomųjų priemonių ir išvengta reikšmingų interesų konfliktų. Nepriklausomas subjektas turėtų būti pakankamai atskiras nuo pagrindinės sandorio šalies veiklos dalies, kuri rengia, įgyvendina ir taikys peržiūrimą modelį ar politiką, ir jam neturėtų kilti reikšmingas interesų konfliktas. Tas sąlygas galėtų atitikti arba vidaus subjektas, turintis atskiras atskaitomybės linijas, arba išorės subjektas;

(52)

įvairūs pagrindinės sandorio šalies finansinių išteklių aspektai, konkrečiai, garantinės įmokos pakankamumas, įsipareigojimų neįvykdymo fondai ir kiti finansiniai ištekliai, yra skirti skirtingiems scenarijams ir tikslams. Todėl būtina numatyti konkrečius reikalavimus, kuriais būtų atsižvelgiama į šiuos tikslus ir užtikrinamas nuoseklus taikymas visoms pagrindinėms sandorio šalims. Vertindama būtinus išteklius, pagrindinė sandorio šalis neturėtų tarpusavyje užskaityti įsipareigojimų neįvykdžiusių tarpuskaitos narių pozicijų, kad nesumažintų galimo tų pozicijų poveikio;

(53)

skirtingų rūšių finansinėms priemonėms, kurių tarpuskaitą gali atlikti pagrindinė sandorio šalis, kyla įvairių rūšių specifinė rizika. Todėl turėtų būti reikalaujama, kad pagrindinė sandorio šalis nustatydama savo modelius, jų metodikas ir likvidumo rizikos valdymo sistemą apsvarstytų visų rūšių riziką, svarbią rinkose, kurioms ji teikia tarpuskaitos paslaugas, kad tinkamai įvertintų galimą būsimą poziciją. Kad tokia rizika būtų tinkamai apsvarstoma, testavimo nepalankiausiomis sąlygomis reikalavimai turėtų apimti skirtingų rūšių finansinėms priemonėms būdingą riziką;

(54)

kad pagrindinė sandorio šalis užtikrintų, kad jos pradinių garantinių įmokų skaičiavimo modelis atitiktų jos galimas pozicijas, be kasdienio garantinės įmokos pakankamumo grįžtamojo patikrinimo, per kurį vertinamas reikalaujamos sumokėti garantinės įmokos pakankamumas, ji taip pat turi atlikti modelio pagrindinių parametrų ir prielaidų grįžtamąjį patikrinimą. Tai labai svarbu siekiant užtikrinti, kad pagal pagrindinių sandorio šalių modelius pradinė garantinė įmoka būtų tiksliai apskaičiuota;

(55)

griežta garantinės įmokos reikalavimų jautrumo analizė gali tapti dar svarbesnė, kai rinkos yra nelikvidžios arba nestabilios, ir turėtų būti naudojama kintamų svarbių modelio parametrų poveikiui nustatyti. Jautrumo analizė yra veiksminga priemonė paslėptiems trūkumams, kurių neįmanoma rasti atliekant grįžtamąjį patikrinimą, išnagrinėti;

(56)

reguliariai neatliekant testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ir grįžtamojo patikrinimo, pagrindinės sandorio šalies finansiniai ir likvidūs ištekliai gali tapti nepakankami jai kylančiai faktinei rizikai padengti. Be to, tinkamas testavimas sudarys sąlygas pagrindinės sandorio šalies modeliams, jų metodikoms ir likvidumo rizikos valdymo sistemai skubiai reaguoti į rinkų pokyčius ir naują riziką. Todėl testavimo rezultatus pagrindinės sandorio šalys turėtų skubiai panaudoti peržiūrėdamos savo modelius, metodikas ir likvidumo rizikos valdymo sistemą;

(57)

ekstremalių rinkos sąlygų modeliavimas gali padėti pagrindinei sandorio šaliai nustatyti savo esamų modelių, likvidumo rizikos valdymo sistemos ir finansinių bei likvidžių išteklių ribas. Tačiau tam pagrindinė sandorio šalis, modeliuodama skirtingas rinkas ir produktus, turi remtis vertinimu savo nuožiūra. Naudinga valdymo priemone, nors ir ne pagrindine, turėtų būti laikomas atvirkštinis testavimas nepalankiausiomis sąlygomis, kad būtų nustatytas tinkamas finansinių išteklių lygis;

(58)

testuojant pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo procedūras atliekant imitavimą labai svarbu įtraukti tarpuskaitos narius, klientus ir kitas svarbias suinteresuotąsias šalis, siekiant užtikrinti, kad jie turėtų supratimą ir praktinį pajėgumą sėkmingai dalyvauti įsipareigojimų neįvykdymo situacijoje. Imitavimo metu turėtų būti atkartojamas įsipareigojimų neįvykdymo scenarijus, kad būtų parodyti tarpuskaitos narių, klientų ir kitų svarbių suinteresuotųjų šalių vaidmenys ir atsakomybė. Be to, svarbu, kad pagrindinė sandorio šalis turėtų tinkamus mechanizmus, kurie sudaro jai sąlygas nustatyti, ar reikia taisomųjų veiksmų, ir nustatyti nepakankamą taisyklių ir procedūrų aiškumą arba jomis leidžiamą interpretavimą. Pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo valdymo procedūrų testavimas ypač svarbus, kai ji pasikliauja įsipareigojimus įvykdžiusių tarpuskaitos narių arba trečiųjų asmenų pagalba uždarymo procese ir kai įsipareigojimų neįvykdymo procedūros niekada nebuvo išbandytos per faktinį įsipareigojimų neįvykdymą;

(59)	šis reglamentas grindžiamas Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (EVPRI) Komisijai pateiktais techninių reguliavimo standartų projektais;

(60)

prieš pateikdama techninių standartų projektus, kuriais grindžiamas šis reglamentas, EVPRI, jei tinkama, konsultavosi su Europos bankininkystės institucija (EBI), Europos sisteminės rizikos valdyba ir ECBS nariais. Pagal 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) (4), 10 straipsnį EVPRI surengė atviras viešas konsultacijas dėl tų techninių reguliavimo standartų projektų, išnagrinėjo galimas su jais susijusias išlaidas ir naudą ir paprašė, kad Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupė, įsteigta pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 37 straipsnį, pateiktų savo nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I   SKYRIUS

BENDROJI INFORMACIJA

1 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)   bazinė rizika– rizika, kylanti dėl neidealiai koreliuojančio dviejų ar daugiau turto vienetų arba sutarčių, kurių tarpuskaitą atlieka pagrindinė sandorio šalis, kitimo;

2)   pasikliautinasis intervalas– kiekvienai finansinei priemonei, kurios tarpuskaita atliekama, atsižvelgiant į konkretų retrospektyvinės peržiūros laikotarpį nustatyta pozicijų kitimo procentinė dalis, kurią pagrindinė sandorio šalis privalo padengti per tam tikrą likvidavimo laikotarpį;

3)   prekės disponavimo pajamingumas– iš fizinės biržos prekės tiesioginės nuosavybės gaunamos pajamos, kurias veikia ir rinkos sąlygos, ir tokie veiksniai kaip fizinio saugojimo išlaidos;

4)   garantinės įmokos– garantinės įmokos, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 41 straipsnyje, kurios gali apimti pradines garantines įmokas ir kintamąsias garantines įmokas;

5)   pradinė garantinė įmoka– pagrindinės sandorio šalies renkama garantinė įmoka, skirta galimai būsimai pozicijai garantinę įmoką mokančių tarpuskaitos narių ir, jei tinkama, sąveikių pagrindinių sandorio šalių atžvilgiu padengti laikotarpiu nuo paskutinio garantinės įmokos surinkimo iki pozicijų likvidavimo tarpuskaitos nariui arba sąveikiai pagrindinei sandorio šaliai neįvykdžius įsipareigojimų;

6)   kintamoji garantinė įmoka– garantinė įmoka, surenkama arba grąžinama atsižvelgiant į esamas pozicijas, pasikeitusias dėl faktinių rinkos kainų pokyčių;

7)   staigaus įsipareigojimų neįvykdymo rizika– rizika, kad sandorio šalis arba emitentas neįvykdys įsipareigojimų netikėtai, kol rinka nespėjo atsižvelgti į padidėjusią jo įsipareigojimų neįvykdymo riziką;

8)   likvidavimo laikotarpis– apskaičiuojant garantines įmokas, kurios, pagrindinės sandorio šalies vertinimu, yra būtinos jos pozicijai įsipareigojimų neįvykdžiusio nario atžvilgiu valdyti, naudojamas laikotarpis, kuriuo pagrindinei sandorio šaliai kyla rinkos rizika, susijusi su sutarties nevykdančios šalies pozicijų valdymu;

9)   retrospektyvinės peržiūros laikotarpis– laikotarpis praeities duomenų kintamumui apskaičiuoti;

10)   testavimo išimtis– testavimo rezultatas, rodantis, kad pagrindinės sandorio šalies modelis arba likvidumo rizikos valdymo sistema neužtikrino numatyto pakankamumo lygio;

11)   netinkamai parinkto įkaito rizika– rizika, kylanti dėl sandorio šalies arba emitento atžvilgiu susidariusios pozicijos, kai tos sandorio šalies pateiktas arba to emitento išleistas įkaitas labai koreliuoja su jų pačių kredito rizika.

II   SKYRIUS

TREČIŲJŲ ŠALIŲ PAGRINDINIŲ SANDORIO ŠALIŲ PRIPAŽINIMAS

(Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnis)

2 straipsnis

Informacija, kurią reikia pateikti EVPRI pagrindinei sandorio šaliai pripažinti

Trečiojoje šalyje įsteigtos pagrindinės sandorio šalies teikiamoje pripažinimo paraiškoje pateikiama bent ši informacija:

a)	visas juridinio asmens pavadinimas;

b)	akcininkų arba narių, turinčių akcijų paketą, tapatybė;

c)	valstybių narių, kuriose ji ketina teikti paslaugas, sąrašas;

d)	finansinių priemonių, kurių tarpuskaita atliekama, klasės;

e)	išsami informacija, kuri bus teikiama EVPRI interneto svetainėje pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 88 straipsnio 1 dalies e punktą;

f)	išsami informacija apie jos finansinius išteklius, jų palaikymo formą bei metodus ir jų apsaugos susitarimus, įskaitant įsipareigojimų neįvykdymo valdymo procedūras;

g)	išsami informacija apie garantinės įmokos metodiką ir įsipareigojimų neįvykdymo fondo apskaičiavimą;

h)	tinkamų įkaitų sąrašas;

i)	verčių, kurių tarpuskaitą atlieka paraišką teikianti pagrindinė sandorio šalis, suskirstymas (jei reikia, perspektyvine forma) pagal kiekvieną Sąjungos valiutą, kuria atliekama tarpuskaita;

j)	testavimų nepalankiausiomis sąlygomis ir grįžtamųjų patikrinimų, atliktų per vienus metus iki paraiškos datos, rezultatai;

k)	jos taisyklės ir vidaus procedūros su įrodymais, kad laikomasi visų toje trečiojoje šalyje taikomų reikalavimų;

l)	išsami informacija apie užsakomųjų paslaugų susitarimus;

m)	išsami informacija apie atskyrimo susitarimus ir atitinkamą teisinį patikimumą bei vykdymo užtikrinimą;

n)	išsami informacija apie pagrindinės sandorio šalies reikalavimus dėl galimybės naudotis jos paslaugomis ir narystės sustabdymo bei nutraukimo sąlygas;

o)	išsami informacija apie sąveikos susitarimus, įskaitant informaciją, pateiktą trečiosios šalies kompetentingai institucijai, kad ji įvertintų tokį susitarimą.

III   SKYRIUS

ORGANIZACINIAI REIKALAVIMAI

(Reglamento (ES) Nr. 648/2012 26 straipsnis)

3 straipsnis

Valdymo tvarka

1.   Pagrindinės sandorio šalies valdymo tvarkos, kurioje apibrėžiama jos organizacinė struktūra, taip pat aiškiai nurodoma ir dokumentais įtvirtinama jos valdybos ir vyresniosios vadovybės veikimo politika, procedūros ir procesai, pagrindinės sudedamosios dalys, be kitų, yra šios:

a)	valdybos ir valdybos komitetų sudėtis, vaidmuo ir atsakomybė;

b)	vadovybės vaidmuo ir atsakomybė;

c)	vyresniosios vadovybės struktūra;

d)	atskaitomybės linijos tarp vyresniosios vadovybės ir valdybos;

e)	valdybos narių ir vyresniosios vadovybės skyrimo procedūros;

f)	rizikos valdymo, atitikties užtikrinimo ir vidaus kontrolės funkcijų struktūra;

g)	atskaitomybės suinteresuotosioms šalims užtikrinimo procesai.

2.   Pagrindinė sandorio šalis turi pakankamai darbuotojų, kad vykdytų visus šiame reglamente ir Reglamente (ES) Nr. 648/2012 nustatytus įpareigojimus. Pagrindinė sandorio šalis savo darbuotojais nesidalija su kitais grupės subjektais, nebent vykdomos užsakomųjų paslaugų susitarimo sąlygos pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 35 straipsnį.

3.   Pagrindinė sandorio šalis nustato aiškias, nuoseklias ir dokumentais įtvirtintas atsakomybės linijas. Pagrindinė sandorio šalis užtikrina, kad vyriausiojo rizikos valdymo pareigūno, vyriausiojo atitikties užtikrinimo pareigūno ir vyriausiojo technologijų pareigūno funkcijas vykdytų skirtingi asmenys, kurie yra pagrindinės sandorio šalies darbuotojai, kuriems patikėta išimtinė atsakomybė už šių funkcijų vykdymą.

4.   Grupei priklausanti pagrindinė sandorio šalis atsižvelgia į grupės poveikį jos valdymo tvarkai, įskaitant tai, ar ji pakankamai nepriklausoma, kad kaip atskiras juridinis asmuo laikytųsi reguliavimo įpareigojimų, ir ar jos nepriklausomybei gali pakenkti grupės struktūra arba tai, kad kuris nors valdybos narys yra ir kitų tos pačios grupės subjektų valdybos narys. Visų pirma tokia pagrindinė sandorio šalis apsvarsto konkrečias interesų konfliktų, įskaitant interesų konfliktus, susijusius su užsakomųjų paslaugų susitarimais, prevencijos ir valdymo procedūras.

5.   Kai pagrindinės sandorio šalies valdybos sistema dualistinė, šiame reglamente ir Reglamente (ES) Nr. 648/2012 nustatytas valdybos vaidmuo ir atsakomybė atitinkamai paskirstomi stebėtojų tarybai ir direktorių valdybai.

6.   Darnios ir nuoseklios valdymo sistemos, kuri reguliariai peržiūrima ir atnaujinama, dalis – rizikos valdymo politika, procedūros, sistemos ir kontrolės priemonės.

4 straipsnis

Rizikos valdymo ir vidaus kontrolės mechanizmai

1.   Pagrindinė sandorio šalis turi patikimą visapusiško visos reikšmingos jai kylančios arba galinčios kilti rizikos valdymo sistemą. Pagrindinė sandorio šalis nustato ir dokumentais įtvirtina politiką, procedūras ir sistemas, kuriomis nustatoma, vertinama, stebima ir valdoma tokia rizika. Nustatydama rizikos valdymo politiką, procedūras ir sistemas, pagrindinė sandorio šalis jas sudaro taip, kad užtikrintų, jog tarpuskaitos nariai tinkamai valdytų ir ribotų riziką, kurią jie kelia pagrindinei sandorio šaliai.

2.   Pagrindinė sandorio šalis integruotai ir visapusiškai apžvelgia visą svarbią riziką. Tokia rizika apima riziką, kurią jai kelia jos tarpuskaitos nariai ir, jei praktiškai įmanoma, klientai, taip pat kiti subjektai, pvz., sąveikios pagrindinės sandorio šalys, vertybinių popierių atsiskaitymo ir mokėjimo sistemos, atsiskaitymo bankai, likvidumą palaikantys subjektai, centriniai vertybinių popierių depozitoriumai, prekybos vietos, kurioms paslaugas teikia pagrindinė sandorio šalis, ir kiti ypatingos svarbos paslaugų teikėjai, ir riziką, kurią ji pati kelia savo tarpuskaitos nariams, jei praktiškai įmanoma, klientams ir kitiems minėtiems subjektams.

3.   Pagrindinė sandorio šalis parengia tinkamas rizikos valdymo priemones, kad galėtų valdyti visą svarbią riziką ir apie ją teikti ataskaitas. Tos priemonės apima sistemos, rinkos ar kitos tarpusavio priklausomybės nustatymą ir valdymą. Jei pagrindinė sandorio šalis teikia su tarpuskaita susijusias paslaugas, kurių rizikos pobūdis skiriasi nuo jos funkcijų ir kurios galimai jai kelia didelę papildomą riziką, pagrindinė sandorio šalis tinkamai valdo tą papildomą riziką. Tai gali apimti teisinį papildomų paslaugų, kurias teikia pagrindinė sandorio šalis, atskyrimą nuo jos pagrindinių funkcijų.

4.   Valdymo tvarka užtikrinama, kad pagrindinės sandorio šalies valdyba prisiimtų galutinę atsakomybę ir atskaitomybę už pagrindinės sandorio šalies rizikos valdymą. Valdyba apibrėžia, nustato ir dokumentais įtvirtina tinkamą pagrindinei sandorio šaliai priimtinos rizikos ir pajėgumo absorbuoti riziką lygį. Valdyba ir vyresnioji vadovybė užtikrina, kad pagrindinės sandorio šalies politika, procedūros ir kontrolės priemonės atitiktų pagrindinės sandorio šalies priimtinos rizikos ir pajėgumo absorbuoti riziką lygį ir kad jose būtų nustatyta, kaip pagrindinė sandorio šalis nustato, stebi, valdo riziką ir apie ją teikia ataskaitas.

5.   Pagrindinė sandorio šalis naudoja atsparias informacines ir rizikos kontrolės sistemas, kurios pagrindinei sandorio šaliai ir, kai tinkama, jos tarpuskaitos nariams bei, kai įmanoma, klientams suteiktų galimybę laiku gauti informaciją ir tinkamai taikyti rizikos valdymo politiką ir procedūras. Tomis sistemomis bent jau užtikrinama, kad kredito ir likvidumo pozicijos būtų nuolat stebimos pagrindinės sandorio šalies ir, kai tinkama, tarpuskaitos narių bei, kiek praktiškai įmanoma, klientų lygiu.

6.   Pagrindinė sandorio šalis užtikrina, kad rizikos valdymo funkciją vykdantys asmenys turėtų būtinus įgaliojimus, išteklius, kompetenciją bei galimybę susipažinti su visa svarbia informacija ir būtų pakankamai nepriklausomi nuo kitas pagrindinės sandorio šalies funkcijas vykdančių asmenų. Pagrindinės sandorio šalies vyriausiasis rizikos valdymo pareigūnas įgyvendina rizikos valdymo sistemą, įskaitant valdybos nustatytą politiką ir procedūras.

7.   Pagrindinė sandorio šalis turi tinkamus vidaus kontrolės mechanizmus, kurie padeda valdybai stebėti ir vertinti jos rizikos valdymo politikos, procedūrų ir sistemų tinkamumą ir veiksmingumą. Tokie mechanizmai apima patikimas administracines ir apskaitos procedūras, tvirtą atitikties užtikrinimo funkciją ir nepriklausomą vidaus audito ir tvirtinimo arba peržiūros funkciją.

8.   Pagrindinės sandorio šalies finansinė ataskaita rengiama kasmet ir jos auditą atlieka teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai arba audito įmonės, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/43/EB (5).

5 straipsnis

Atitikties užtikrinimo politika ir procedūros

1.   Pagrindinė sandorio šalis nustato, įgyvendina ir palaiko tinkamą politiką ir procedūras, skirtas nustatyti riziką, kad pagrindinė sandorio šalis ir jos darbuotojai nesilaikys įpareigojimų pagal šį reglamentą, Reglamentą (ES) Nr. 648/2012 ir Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 1249/2012, ir su tuo susijusią riziką, taip pat įdiegia tinkamas priemones ir procedūras, skirtas tokiai rizikai sumažinti iki minimumo ir sudaryti sąlygas kompetentingoms institucijoms veiksmingai naudotis savo įgaliojimais pagal tuos reglamentus.

2.   Pagrindinė sandorio šalis užtikrina, kad jos taisyklės, procedūros ir sutartiniai santykiai būtų aiškūs ir visapusiški ir jais užtikrinama, kad būtų laikomasi šio reglamento, Reglamento (ES) Nr. 648/2012 ir Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1249/2012, taip pat visų kitų taikomų reguliavimo ir priežiūros reikalavimų.

Pagrindinės sandorio šalies taisyklės, procedūros ir sutartiniai santykiai registruojami raštu arba kita patvariąja laikmena. Šios taisyklės, procedūros, sutartiniai santykiai ir visa susijusi medžiaga yra tikslūs, atnaujinti ir be kliūčių prieinami kompetentingai institucijai, tarpuskaitos nariams ir, kai tinkama, klientams.

Pagrindinė sandorio šalis nustato savo taisykles, procedūras ir sutartinius santykius ir išanalizuoja jų patikimumą. Jei būtina, šiai analizei atlikti kreipiamasi nepriklausomos teisinės nuomonės. Pagrindinė sandorio šalis nustato procesą, kaip pasiūlyti ir įgyvendinti jos taisyklių ir procedūrų pakeitimus, prieš įgyvendindama reikšmingus pakeitimus konsultuojasi su visais tarpuskaitos nariais, kuriems daromas poveikis, ir pateikia siūlomus pakeitimus kompetentingai institucijai.

3.   Rengdama savo taisykles, procedūras ir sutartinius santykius, pagrindinė sandorio šalis apsvarsto svarbius reguliavimo principus, sektoriaus standartus ir rinkos protokolus ir aiškiai nurodo, kur tokia praktika įtraukta į dokumentus, kuriais nustatomos pagrindinės sandorio šalies, jos tarpuskaitos narių ir kitų atitinkamų trečiųjų asmenų teisės ir pareigos.

4.   Pagrindinė sandorio šalis nustato ir išanalizuoja galimų kolizinių normų problemas ir parengia taisykles bei procedūras teisinei rizikai, kylančiai dėl tokių problemų, sušvelninti. Jei būtina, šiai analizei atlikti pagrindinė sandorio šalis kreipiasi nepriklausomos teisinės nuomonės.

Pagrindinės sandorio šalies taisyklėse ir procedūrose aiškiai nurodoma, kurią teisę ketinama taikyti kiekvienam pagrindinės sandorio šalies veiklos ir operacijų aspektui.

6 straipsnis

Atitikties užtikrinimo funkcija

1.   Pagrindinė sandorio šalis nustato ir palaiko nuolatinę ir veiksmingą atitikties užtikrinimo funkciją, kurią vykdantys asmenys veikia nepriklausomai nuo kitas pagrindinės sandorio šalies funkcijas vykdančių asmenų. Ji užtikrina, kad atitikties užtikrinimo funkcijai vykdyti būtų turimi būtini įgaliojimai, ištekliai, kompetencija ir galimybė susipažinti su visa svarbia informacija.

Nustatydama atitikties užtikrinimo funkciją, pagrindinė sandorio šalis atsižvelgia į savo veiklos pobūdį, apimtį ir sudėtingumą ir į paslaugų ir veiksmų, kurių buvo imtasi vykdant tą veiklą, pobūdį ir įvairovę.

2.   Vyriausiajam atitikties užtikrinimo pareigūnui priskiriama bent ši atsakomybė:

a)	stebėti ir reguliariai vertinti priemonių, nustatytų pagal 5 straipsnio 4 dalį, ir veiksmų, kurių imtasi siekiant pašalinti pagrindinės sandorio šalies įpareigojimų laikymosi trūkumus, tinkamumą ir veiksmingumą;

b)	administruoti vyresniosios vadovybės ir valdybos nustatytą atitikties užtikrinimo politiką ir procedūras;

c)

patarti ir padėti asmenims, atsakingiems už pagrindinės sandorio šalies paslaugų teikimą ir veiklos vykdymą, laikytis pagrindinės sandorio šalies įpareigojimų pagal šį reglamentą, Reglamentą (ES) Nr. 648/2012 ir Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 1249/2012, taip pat kitų taikomų reguliavimo reikalavimų;

d)	valdybai reguliariai teikti ataskaitas, ar pagrindinė sandorio šalis ir jos darbuotojai laikosi šio reglamento, Reglamento (ES) Nr. 648/2012 ir Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1249/2012;

e)	nustatyti procedūras, kaip veiksmingai ištaisyti nesilaikymo atvejus;

f)	užtikrinti, kad vykdant atitikties užtikrinimo funkciją dalyvaujantys atitinkami asmenys nedalyvautų teikiant paslaugas ar vykdant veiklą, kurias jie stebi, ir kad tokių asmenų interesų konfliktai būtų tinkamai nustatomi ir panaikinami.

7 straipsnis

Organizacinė struktūra ir atskaitomybės linijų atskyrimas

1.   Pagrindinė sandorio šalis apibrėžia valdybos, vyresniosios vadovybės ir valdybos komitetų sudėtį, vaidmenį ir atsakomybę. Ta tvarka aiškiai išdėstoma ir įtvirtinama dokumentais. Valdyba įsteigia bent jau audito komitetą ir atlyginimų komitetą. Pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 28 straipsnį įsteigtas rizikos valdymo komitetas yra valdybos patariamasis komitetas.

2.   Valdyba prisiima bent šią atsakomybę:

a)	nustatyti aiškius pagrindinės sandorio šalies tikslus ir strategijas;

b)	veiksmingai stebėti vyresniąją vadovybę;

c)	nustatyti tinkamą atlyginimų politiką;

d)	nustatyti ir prižiūrėti rizikos valdymo funkciją;

e)	prižiūrėti atitikties užtikrinimo funkciją ir vidaus kontrolės funkciją;

f)	prižiūrėti užsakomųjų paslaugų susitarimus;

g)	prižiūrėti, ar laikomasi visų šio reglamento, Reglamento (ES) Nr. 648/2012 ir Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1249/2012 nuostatų ir visų kitų reguliavimo ir priežiūros reikalavimų;

h)	užtikrinti atskaitomybę akcininkams arba savininkams ir darbuotojams, tarpuskaitos nariams ir jų klientams bei kitoms suinteresuotosioms šalims.

3.   Vyresniajai vadovybei priskiriama bent ši atsakomybė:

a)	užtikrinti pagrindinės sandorio šalies veiklos atitiktį valdybos nustatytiems pagrindinės sandorio šalies tikslams ir strategijai;

b)	parengti ir nustatyti atitikties užtikrinimo ir vidaus kontrolės procedūras, kurios padeda siekti pagrindinės sandorio šalies tikslų;

c)	reguliariai peržiūrėti ir testuoti vidaus kontrolės procedūras;

d)	užtikrinti, kad rizikai valdyti ir atitikčiai užtikrinti būtų skiriama pakankamai išteklių;

e)	aktyviai dalyvauti rizikos kontrolės procese;

f)	užtikrinti, kad būtų tinkamai atsižvelgiama į riziką, kurią pagrindinei sandorio šaliai kelia jos atliekama tarpuskaita ir su tarpuskaita susijusi veikla.

4.   Užduotis perduodama komitetams arba pakomitečiams, valdyba pasilieka teisę patvirtinti sprendimus, galinčius turėti didelį poveikį pagrindinės sandorio šalies rizikos pobūdžiui.

5.   Tvarka, kuria remdamosi veikia valdyba ir vyresnioji vadovybė, apima procesus, skirtus galimiems valdybos ir vyresniosios vadovybės narių interesų konfliktams nustatyti, spręsti ir valdyti.

6.   Pagrindinė sandorio šalis turi aiškias ir tiesiogines atskaitomybės linijas tarp valdybos ir vyresniosios vadovybės siekdama užtikrinti, kad vyresnioji vadovybė būtų atskaitinga už savo veiklos rezultatus. Rizikos valdymo, atitikties užtikrinimo ir vidaus audito atskaitomybės linijos yra aiškios ir atskiros nuo kitų pagrindinės sandorio šalies veiklos atskaitomybės linijų. Vyriausiasis rizikos valdymo pareigūnas valdybai ataskaitas teikia arba tiesiogiai, arba per rizikos valdymo komiteto pirmininką. Vyriausiasis atitikties užtikrinimo pareigūnas ir vidaus audito funkciją vykdantys asmenys valdybai ataskaitas teikia tiesiogiai.

8 straipsnis

Atlyginimų politika

1.   Atlyginimų komitetas parengia ir toliau plėtoja atlyginimų politiką, prižiūri, kaip vyresnioji vadovybė ją įgyvendina, ir reguliariai peržiūri jos praktinį veikimą. Pati politika įtvirtinama dokumentais ir peržiūrima bent kartą per metus.

2.   Atlyginimų politika parengiama taip, kad atlyginimo dydis ir struktūra atitiktų atsargaus rizikos valdymo principus. Politikoje paaiškinama perspektyvinė rizika, esama rizika ir rizikos rezultatai. Išmokėjimo tvarkaraščiai sudaromi atsižvelgiant į rizikos laikotarpius. Visų pirma kintamojo atlyginimo atveju politikoje tinkamai atsižvelgiama į galimą veiklos rezultatų ir rizikos laikotarpių neatitikimą ir užtikrinama, kad mokėjimai būtų atitinkamai atidėti. Fiksuotosios ir kintamosios viso atlyginimo dalys subalansuojamos ir atitinka rizikos išlyginimo principus.

3.   Atlyginimų politikoje nustatoma, kad rizikos valdymo, atitikties užtikrinimo ir vidaus audito funkcijas vykdantiems darbuotojams būtų atlyginama nepriklausomai nuo pagrindinės sandorio šalies veiklos rezultatų. Atlyginimo dydis yra tinkamas turint omenyje atsakomybę ir lyginant su atlyginimo dydžiu verslo srityse.

4.   Kartą per metus atliekamas atlyginimų politikos nepriklausomas auditas. Jo rezultatai pateikiami kompetentingai institucijai.

9 straipsnis

Informacinių technologijų sistemos

1.   Pagrindinė sandorio šalis parengia savo informacinių technologijų sistemų koncepciją ir užtikrina, kad jos būtų patikimos, saugios ir galinčios apdoroti būtiną informaciją, kad pagrindinė sandorio šalis galėtų saugiai ir veiksmingai vykdyti savo veiklą ir operacijas.

Informacinių technologijų struktūra įtvirtinama dokumentais. Sistemos yra parengiamos turint omenyje pagrindinės sandorio šalies veiklos poreikius ir jai kylančią riziką, atsparios (taip pat ir nepalankiausiomis rinkos sąlygomis) ir prireikus keičiamo masto, kad būtų galima apdoroti papildomą informaciją. Pagrindinė sandorio šalis numato procedūras ir pajėgumo planavimą, taip pat pakankamą perteklinį pajėgumą, kad įvykus dideliam sutrikimui sistema galėtų apdoroti visus likusius sandorius iki dienos pabaigos. Pagrindinė sandorio šalis numato naujų technologijų įvedimo procedūras, įskaitant aiškius grįžimo prie senųjų technologijų planus.

2.   Kad užtikrintų aukšto lygio informacijos apdorojimo saugumą ir suteiktų sąsajos su savo tarpuskaitos nariais, klientais ir paslaugų teikėjais galimybę, pagrindinė sandorio šalis savo informacinių technologijų sistemas grindžia tarptautiniu mastu pripažįstamais techniniais standartais ir gerąja sektoriaus praktika. Pagrindinė sandorio šalis imituodama nepalankiausias sąlygas atlieka griežtą savo sistemų testavimą prieš pradėdama tas sistemas naudoti, atlikusi didelių pakeitimų ir įvykus dideliam sutrikimui. Rengiant ir atliekant šį testavimą prireikus dalyvauja tarpuskaitos nariai ir klientai, sąveikios pagrindinės sandorio šalys ir kitos suinteresuotosios šalys.

3.   Pagrindinė sandorio šalis taiko patikimą informacijos saugumo sistemą, kuria tinkamai valdoma jos informacijos saugumo rizika. Sistema apima tinkamus mechanizmus, politiką ir procedūras, kuriais informacija apsaugoma nuo neleistino atskleidimo, užtikrinamas duomenų tikslumas ir vientisumas ir garantuojama galimybė naudotis pagrindinės sandorio šalies paslaugomis.

4.   Informacijos saugumo sistema turi bent šiuos požymius:

a)	prieigos prie sistemos kontrolės priemones;

b)	tinkamas apsaugos priemones nuo įsibrovimo ir neteisėto duomenų naudojimo;

c)	konkrečias priemones duomenų autentiškumui ir vientisumui apsaugoti, įskaitant kriptografijos metodus;

d)	patikimus tinklus ir procedūras tiksliam ir neatidėliotinam duomenų perdavimui be didelių sutrikimų užtikrinti;

e)	audito seką.

5.   Informacinių technologijų sistemos ir informacijos saugumo sistema peržiūrimos bent kartą per metus. Joms taikomas nepriklausomas audito vertinimas. To vertinimo rezultatai pranešami valdybai ir pateikiami kompetentingai institucijai.

10 straipsnis

Informacijos atskleidimas

1.   Pagrindinė sandorio šalis visuomenei nemokamai teikia šią informaciją:

a)	su savo valdymo tvarka susijusią informaciją, įskaitant: i) savo organizacinę struktūrą ir pagrindinius tikslus bei strategijas; ii) pagrindinius atlyginimų politikos elementus; iii) pagrindinę finansinę informaciją, įskaitant naujausias audituotas finansines ataskaitas;

b)

su savo taisyklėmis susijusią informaciją, įskaitant: i) įsipareigojimų neįvykdymo valdymo procedūras, procedūras ir papildomus dokumentus; ii) svarbią veiklos tęstinumo informaciją; iii) informaciją apie pagrindinės sandorio šalies rizikos valdymo sistemas, metodus ir rezultatus pagal XII skyrių; iv) visą svarbią informaciją apie savo struktūrą ir operacijas, apie tarpuskaitos narių ir klientų teises ir pareigas, kad jie galėtų aiškiai nustatyti ir iki galo suprasti naudojimosi pagrindinės sandorio šalies paslaugomis riziką ir sąnaudas; v) pagrindinės sandorio šalies dabartines tarpuskaitos paslaugas, įskaitant išsamią informaciją apie kiekvienos paslaugos turinį; vi) pagrindinės sandorio šalies rizikos valdymo sistemas, metodus ir rezultatus, įskaitant informaciją apie finansinius išteklius, investavimo politiką, duomenų apie kainas šaltinius ir modelius, naudojamus apskaičiuojant garantinę įmoką; vii) teisę ir taisykles, taikomas: 1) galimybei naudotis pagrindinės sandorio šalies paslaugomis; 2) sutartims, kurias pagrindinė sandorio šalis sudaro su tarpuskaitos nariais ir, jei praktiškai įmanoma, klientais; 3) sutartims, kurių tarpuskaitą gali atlikti pagrindinė sandorio šalis; 4) sąveikos susitarimams; 5) įkaito ir įmokų į įsipareigojimų neįvykdymo fondą naudojimui, įskaitant pozicijų bei įkaito likvidavimą ir mastą, kuriuo įkaitas apsaugotas nuo trečiųjų asmenų reikalavimų;

c)	su tinkamu įkaitu ir taikomu vertės sumažinimu susijusią informaciją;

d)	visų dabartinių tarpuskaitos narių sąrašą, įskaitant priėmimo į tarpuskaitos narius, narystės sustabdymo ir nutraukimo kriterijus.

Kai kompetentinga institucija pritaria pagrindinei sandorio šaliai, kad informavimas pagal šios dalies b arba c punktą gali sukelti grėsmę verslo paslaptims arba pagrindinės sandorio šalies saugai ir patikimumui, pagrindinė sandorio šalis gali nuspręsti tą informaciją atskleisti taip, kad užkirstų kelią tai rizikai arba ją sumažintų, arba neatskleisti tokios informacijos.

2.   Pagrindinė sandorio šalis visuomenei nemokamai atskleidžia informaciją, susijusią su reikšmingais savo valdymo tvarkos, tikslų, strategijų ir svarbiausios politikos, taip pat taikomų taisyklių ir procedūrų pakeitimais.

3.   Informacija, kurią pagrindinė sandorio šalis turi atskleisti visuomenei, yra teikiama jos interneto svetainėje. Informacija teikiama bent jau tarptautinių finansų srityje įprasta kalba.

11 straipsnis

Vidaus auditas

1.   Pagrindinė sandorio šalis nustato ir palaiko vidaus audito funkciją, kuri yra atskira ir nepriklausoma nuo kitų pagrindinės sandorio šalies funkcijų ir veiklos ir kurią vykdantiems asmenims priskiriamos šios užduotys:

a)	parengti, įgyvendinti ir palaikyti audito planą pagrindinės sandorio šalies sistemų, vidaus kontrolės mechanizmų ir valdymo tvarkos tinkamumui ir veiksmingumui patikrinti ir įvertinti;

b)	teikti rekomendacijas, remiantis pagal a punktą atliekamo darbo rezultatais;

c)	tikrinti, kaip laikomasi tų rekomendacijų;

d)	valdybai teikti ataskaitas vidaus audito klausimais.

2.   Vidaus audito funkcijai vykdyti suteikiami būtini įgaliojimai, ištekliai, kompetencija ir galimybė susipažinti su visais svarbiais dokumentais. Ją vykdantys asmenys yra pakankamai nepriklausomi nuo vadovybės ir ataskaitas teikia tiesiogiai valdybai.

3.   Vidaus audito funkciją vykdantys asmenys pagrindinės sandorio šalies rizikos valdymo procesų ir kontrolės mechanizmų veiksmingumą vertina proporcingai rizikai, kuri kyla skirtingoms verslo linijoms, ir nepriklausomai nuo vertinamų verslo sričių. Vidaus audito funkciją vykdantiems asmenims suteikiama būtina galimybė susipažinti su informacija, kad jie galėtų peržiūrėti visą pagrindinės sandorio šalies veiklą ir operacijas, procesus ir sistemas, įskaitant užsakomąsias paslaugas.

4.   Vidaus audito vertinimai grindžiami visapusišku audito planu, kuris bent kartą per metus peržiūrimas ir apie jį pranešama kompetentingai institucijai. Pagrindinė sandorio šalis užtikrina, kad būtų galima skubiai atlikti specialų auditą atsižvelgiant į einamuosius įvykius. Audito planus ir peržiūrą tvirtina valdyba.

5.   Atliekamas nepriklausomas pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos operacijų, rizikos valdymo procesų, vidaus kontrolės mechanizmų ir ataskaitų auditas. Nepriklausomas auditas atliekamas bent kartą per metus.

IV   SKYRIUS

ĮRAŠŲ SAUGOJIMAS

(Reglamento (ES) Nr. 648/2012 29 straipsnis)

12 straipsnis

Bendrieji reikalavimai

1.   Pagrindinė sandorio šalis įrašus saugo patvariąja laikmena, sudarančia sąlygas informaciją teikti kompetentingoms institucijoms, EVPRI ir atitinkamiems Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) nariams, ir tokia forma ir būdu, kad būtų laikomasi šių sąlygų:

a)	galima atkurti kiekvieną svarbų pagrindinės sandorio šalies atliekamo apdorojimo etapą;

b)	galima užregistruoti, atsekti ir gauti pradinį įrašo turinį prieš pataisymus ar kitus pakeitimus;

c)	įdiegtos priemonės, kad būtų užkirstas kelias neleistinai keisti įrašus;

d)	tinkamomis priemonėmis užtikrinamas užregistruotų duomenų saugumas ir konfidencialumas;

e)	į įrašų saugojimo sistemą įtrauktas klaidų nustatymo ir ištaisymo mechanizmas;

f)	įrašų saugojimo sistemoje užtikrinamas nedelsiamas įrašų atkūrimas įvykus sistemos gedimui.

2.   Jei įrašai ar informacija naujesni nei šešių mėnesių, 1 dalyje nurodytoms institucijoms jie pateikiami kuo greičiau ir ne vėliau kaip kitos darbo dienos pabaigoje nuo atitinkamos institucijos prašymo gavimo.

3.   Jei įrašai ar informacija senesni nei šešių mėnesių, 1 dalyje nurodytoms institucijoms jie pateikiami kuo greičiau ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo atitinkamos institucijos prašymo gavimo.

4.   Jei pagrindinės sandorio šalies apdorojamuose įrašuose yra asmens duomenų, pagrindinės sandorio šalys laikosi savo įpareigojimų pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB (6) arba Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 45/2001 (7).

5.   Už Sąjungos ribų įrašus sauganti pagrindinė sandorio šalis užtikrina, kad kompetentinga institucija, EVPRI ir atitinkami ECBS nariai su įrašais galėtų susipažinti tokiu pačiu mastu ir per tą patį laikotarpį, lyg jie būtų saugomi Sąjungoje.

6.   Kiekviena pagrindinė sandorio šalis nurodo atitinkamus asmenis, kurie per 2 ir 3 dalyse nurodytus atitinkamų įrašų pateikimo terminus kompetentingoms institucijoms gali paaiškinti jos įrašų turinį.

7.   Visus įrašus, kuriuos pagrindinė sandorio šalis turi saugoti pagal šį reglamentą, gali tikrinti kompetentinga institucija. Pagrindinė sandorio šalis kompetentingai institucijai paprašius pateikia tiesioginius įrašų, reikalaujamų pagal 13 ir 14 straipsnius, duomenis.

13 straipsnis

Sandorių įrašai

1.   Pagrindinė sandorio šalis saugo visų sandorių pagal visas sutartis, kurių tarpuskaitą ji atlieka, įrašus ir užtikrina, kad jos įrašai apimtų visą būtiną informaciją, kad būtų galima visapusiškai ir tiksliai atkurti kiekvienos sutarties tarpuskaitos procesą ir kad kiekvienas kiekvieno sandorio įrašas būtų atskirai atpažįstamas ir būtų galima atlikti jo paiešką bent jau pagal visus laukelius, susijusius su pagrindine sandorio šalimi, sąveikia pagrindine sandorio šalimi, tarpuskaitos nariu, klientu, jei jis žinomas pagrindinei sandorio šaliai, ir finansine priemone.

2.   Kiekvieno sandorio, gaunamo tarpuskaitai atlikti, atžvilgiu pagrindinė sandorio šalis gavusi atitinkamą informaciją iškart užregistruoja ir atnaujina šią informaciją:

a)	kainą, normą (kursą) arba skirtumą ir kiekį;

b)	vaidmenį tarpuskaitos procese, nurodant, ar iš įrašą registruojančios pagrindinės sandorio šalies perspektyvos sandoris buvo pirkimas, ar pardavimas;

c)	priemonės identifikavimo duomenis;

d)	tarpuskaitos nario identifikavimo duomenis;

e)	prekybos vietos, kurioje sutartis sudaryta, identifikavimo duomenis;

f)	pagrindinės sandorio šalies įsiterpimo datą ir laiką;

g)	sutarties užbaigimo datą ir laiką;

h)	atsiskaitymo sąlygas ir būdą;

i)

atsiskaitymo už sandorį arba su sandoriu susijusio supirkimo datą bei laiką ir toliau nurodytą informaciją tokiu mastu, kiek taikoma: i) pradinio sutarties sudarymo dieną ir laiką; ii) pradines sutarties sąlygas ir šalis; iii) sąveikios pagrindinės sandorio šalies, atliekančios sandorio dalies tarpuskaitą, jei taikoma, identifikavimo duomenis; iv) kliento, įskaitant netiesioginius klientus, jei jie žinomi pagrindinei sandorio šaliai, tapatybę ir sandorio perdavimo atsiskaitymams atlikti (angl. give-up) atveju – sutartį perdavusios šalies identifikavimo duomenis.

14 straipsnis

Pozicijų įrašai

1.   Pagrindinė sandorio šalis saugo pozicijų, kurias turi kiekvienas tarpuskaitos narys, įrašus. Saugomi atskiri kiekvienos sąskaitos, laikomos pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 39 straipsnį, įrašai, ir pagrindinė sandorio šalis užtikrina, kad jos įrašai apimtų visą būtiną informaciją, kad būtų galima visapusiškai ir tiksliai atkurti sandorius, kuriais sukuriama pozicija, ir kad kiekvienas įrašas būtų atpažįstamas ir būtų galima atlikti jo paiešką bent jau pagal visus laukelius, susijusius su pagrindine sandorio šalimi, sąveikia pagrindine sandorio šalimi, tarpuskaitos nariu, klientu, jei jis žinomas pagrindinei sandorio šaliai, ir finansine priemone.

2.   Kiekvienos darbo dienos pabaigoje pagrindinė sandorio šalis užregistruoja kiekvieną poziciją, įskaitant toliau nurodytą informaciją tokiu mastu, kiek ji susijusi su atitinkama pozicija:

a)	tarpuskaitos nario, kliento, jei jis žinomas pagrindinei sandorio šaliai, ir sąveikios pagrindinės sandorio šalies, turinčių tokią poziciją, jei taikoma, identifikavimo duomenis;

b)	pozicijos ženklą;

c)	kasdien atliekamą pozicijos vertės apskaičiavimą užregistruojant kainas, kuriomis sutartys įvertintos, ir visą kitą svarbią informaciją.

3.   Kiekvieno tarpuskaitos nario ir kliento, jei jis žinomas pagrindinei sandorio šaliai, sąskaitos atžvilgiu pagrindinė sandorio šalis užregistruoja ir atnaujina garantinių įmokų, įmokų į įsipareigojimų neįvykdymo fondą ir kitų finansinių išteklių, nurodytų Reglamento (ES) Nr. 648/2012 43 straipsnyje ir reikalaujamų pateikti pagrindinei sandorio šaliai, sumas ir atitinkamą sumą, kurią tarpuskaitos narys faktiškai pateikė dienos pabaigoje, ir galimus tos sumos pokyčius per dieną.

15 straipsnis

Veiklos įrašai

1.   Pagrindinė sandorio šalis saugo tinkamus ir tvarkingus veiksmų, susijusių su jos veikla ir vidaus organizacine struktūra, įrašus.

2.   1 dalyje nurodyti duomenys užregistruojami kiekvieną kartą, kai reikšmingai pakeičiami atitinkami dokumentai, ir apima bent šią informaciją:

a)	valdybos ir atitinkamų komitetų, tarpuskaitos padalinio, rizikos valdymo padalinio ir visų kitų atitinkamų padalinių ar skyrių organizacines schemas;

b)	ir tiesioginių, ir netiesioginių akcininkų arba narių, fizinių arba juridinių asmenų, turinčių akcijų paketus, tapatybes ir tų akcijų paketų sumas;

c)	dokumentus, patvirtinančius politiką, procedūras ir procesus, kaip reikalaujama pagal III skyrių ir 29 straipsnį;

d)	valdybos posėdžių ir, jei taikoma, valdybos pakomitečių ir vyresniosios vadovybės komitetų posėdžių protokolus;

e)	rizikos valdymo komiteto posėdžių protokolus;

f)	konsultacijų grupių su tarpuskaitos nariais ir klientais (jei yra) protokolus;

g)	vidaus ir išorės audito ataskaitas, rizikos valdymo ataskaitas, atitikties užtikrinimo ataskaitas ir konsultacinių įmonių ataskaitas, įskaitant vadovybės atsakymus;

h)	veiklos tęstinumo politiką ir veiklos atkūrimo planą, kaip reikalaujama pagal 17 straipsnį;

i)	likvidumo planą ir kasdien teikiamas likvidumo ataskaitas, kaip reikalaujama pagal 32 straipsnį;

j)	įrašus, rodančius visą turtą ir įsipareigojimus ir kapitalo sąskaitas, kaip reikalaujama pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 16 straipsnį;

k)	gautus skundus ir informaciją su skundą pateikusio subjekto pavadinimu, adresu ir sąskaitos numeriu; skundo gavimo datą; visų skunde nurodytų asmenų pavardes; skundo pobūdžio aprašymą; skundo sprendimą ir skundo užbaigimo datą;

l)	įrašus apie paslaugų teikimo sustabdymą arba sutrikimą, įskaitant išsamią ataskaitą apie laiką, padarinius ir taisomuosius veiksmus;

m)	atliktų grįžtamųjų patikrinimų ir testavimų nepalankiausiomis sąlygomis rezultatų įrašus;

n)	susirašinėjimą su kompetentingomis institucijomis, EVPRI ir atitinkamais ECBS nariais;

o)	teisines nuomones, gautas pagal III skyrių;

p)	jei taikoma, dokumentus, susijusius su sąveikos susitarimais su kitomis pagrindinėmis sandorio šalimis;

q)	informaciją pagal 10 straipsnio 1 dalies b punkto vii papunktį ir 1 dalies d punktą;

r)	atitinkamus dokumentus, kuriuose aprašomas naujų veiklos iniciatyvų vystymas.

16 straipsnis

Sandorių duomenų saugyklai pateiktų duomenų įrašai

Pagrindinė sandorio šalis nustato ir saugo visą informaciją ir duomenis, kuriuos reikia teikti pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 9 straipsnį, ir pranešimo apie sandorį pateikimo datos ir laiko duomenis.

V   SKYRIUS

VEIKLOS TĘSTINUMAS

(Reglamento (ES) Nr. 648/2012 34 straipsnis)

17 straipsnis

Strategija ir politika

1.   Pagrindinė sandorio šalis turi valdybos patvirtintą veiklos tęstinumo politiką ir veiklos atkūrimo planą. Atliekamos nepriklausomos veiklos tęstinumo politikos ir veiklos atkūrimo plano peržiūros, kurių ataskaitos teikiamos valdybai.

2.   Veiklos tęstinumo politikoje nustatomos visos ypatingos svarbos veiklos funkcijos bei susijusios sistemos ir ta politika apima pagrindinės sandorio šalies strategiją, politiką ir tikslus, kad būtų užtikrintas tų funkcijų ir sistemų tęstinumas.

3.   Veiklos tęstinumo politikoje atsižvelgiama į išorės ryšius ir tarpusavio priklausomybę finansų infrastruktūroje, įskaitant prekybos vietas, kurių tarpuskaitą atlieka pagrindinė sandorio šalis, vertybinių popierių atsiskaitymo ir mokėjimo sistemas ir kredito įstaigas, kurių paslaugomis naudojasi pagrindinė sandorio šalis arba susijusi pagrindinė sandorio šalis. Joje taip pat atsižvelgiama į ypatingos svarbos funkcijas ar paslaugas, kurios perduotos tretiesiems paslaugų teikėjams.

4.   Veiklos tęstinumo politikoje ir veiklos atkūrimo plane pateikiama aiškiai apibrėžta ir dokumentais įtvirtinta tvarka, kuri turi būti taikoma įvykus veiklos tęstinumo požiūriu kritiniam įvykiui, nelaimei ar krizei ir kuri skirta būtiniausiam ypatingos svarbos funkcijų paslaugų lygiui užtikrinti.

5.   Veiklos atkūrimo plane nustatomas ir pateikiamas ypatingos svarbos funkcijų atkurtinų duomenų kiekis (angl. recovery point objectives) bei siektinas duomenų atkūrimo laikas (angl. recovery time objectives) ir nurodoma tinkamiausia kiekvienos iš šių funkcijų atkūrimo strategija. Tokia tvarka parengiama taip, kad būtų užtikrinta, jog įvykus ekstremaliems scenarijams ypatingos svarbos funkcijos būtų užbaigtos laiku ir kad paslaugos būtų sutarto lygio.

6.   Pagrindinės sandorio šalies veiklos tęstinumo politikoje nustatomas ilgiausias priimtinas ypatingos svarbos funkcijų ir sistemų neveikimo laikas. Ilgiausias pagrindinės sandorio šalies ypatingos svarbos funkcijų atkūrimo laikas, kuris pateikiamas veiklos tęstinumo politikoje, neviršija 2 valandų. Dienos pabaigos procedūros ir mokėjimai visomis aplinkybėmis užbaigiami reikalaujamu laiku ir reikalaujamą dieną.

7.   Pagrindinė sandorio šalis, nustatydama kiekvienos funkcijos atkūrimo laiką, atsižvelgia į galimą bendrą poveikį rinkos veiksmingumui.

18 straipsnis

Poveikio veiklai analizė

1.   Pagrindinė sandorio šalis atlieka poveikio veiklai analizę, skirtą nustatyti veiklos funkcijas, kurios yra ypatingos svarbos užtikrinant pagrindinės sandorio šalies paslaugų teikimą. Analizėje aptariama ypatinga šių funkcijų svarba kitoms finansų infrastruktūros įstaigoms ir funkcijoms.

2.   Pagrindinė sandorio šalis taiko scenarijais grindžiamą rizikos analizę, skirtą nustatyti, kaip įvairūs scenarijai veikia riziką, kylančią jos kritinės svarbos veiklos funkcijoms.

3.   Vertindama riziką, pagrindinė sandorio šalis atsižvelgia į priklausomybę nuo išorės tiekėjų, įskaitant komunalinių paslaugų teikėjus. Pagrindinė sandorio šalis imasi veiksmų tokiai priklausomybei valdyti tinkamais sutartiniais ir organizaciniais susitarimais.

4.   Poveikio veiklai analizė ir scenarijų analizė nuolat atnaujinama; jos peržiūrimos bent kartą per metus ir įvykus incidentui ar dideliems organizaciniams pasikeitimams. Atliekant analizes atsižvelgiama į visus atitinkamus pokyčius, įskaitant rinkos ir technologijų pokyčius.

19 straipsnis

Veiklos atkūrimas

1.   Pagrindinė sandorio šalis nustato tvarką, kuria, remiantis nelaimių scenarijais, užtikrinamas jos ypatingos svarbos funkcijų tęstinumas. Ta tvarka sprendžiami bent jau pakankamų žmogiškųjų išteklių, ilgiausio ypatingos svarbos funkcijų neveikimo laiko ir automatinio perjungimo bei veiklos atkūrimo antrinėje vietoje klausimai.

2.   Pagrindinė sandorio šalis turi antrinę duomenų apdorojimo vietą, kuri gali užtikrinti visų pagrindinės sandorio šalies ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą vienodai kaip pirminėje vietoje. Šios antrinės vietos geografinės rizikos pobūdis skiriasi nuo pirminės vietos geografinės rizikos pobūdžio.

3.   Pagrindinė sandorio šalis turi bent jau antrinę veiklos vietą arba gali nedelsdama ja pasinaudoti tam, kad sudarytų sąlygas darbuotojams užtikrinti paslaugų tęstinumą, jei pirmine veiklos vieta negalima naudotis.

4.   Ar reikia papildomų duomenų apdorojimo vietų, pagrindinė sandorio šalis apsvarsto visų pirma tuomet, jei pirminės ir antrinės vietų rizikos pobūdžio skirtumai nesuteikia pakankamai tikrumo, kad pagrindinės sandorio šalies veiklos tęstinumo tikslai bus įgyvendinti įvykus visiems scenarijams.

20 straipsnis

Testavimas ir stebėsena

1.   Pagrindinė sandorio šalis reguliariai ir labai pakeitus sistemas ar susijusias funkcijas arba joms labai pasikeitus testuoja ir stebi savo veiklos tęstinumo politiką ir veiklos atkūrimo planą siekdama užtikrinti, kad būtų įgyvendinti vykdant veiklos tęstinumo politiką nustatyti tikslai, įskaitant tikslą, kad veikla būtų atkurta per ne ilgiau kaip 2 valandas. Testavimas planuojamas ir įtvirtinamas dokumentais.

2.   Veiklos tęstinumo politikos ir veiklos atkūrimo plano testavimas atitinka šias sąlygas:

a)	apima didelio masto nelaimių ir veiklos perkėlimo iš pirminės vietos į antrinę ir atvirkščiai scenarijus;

b)	jį atliekant dalyvauja tarpuskaitos nariai, išorės tiekėjai ir atitinkamos finansų infrastruktūros įstaigos, su kuriais veiklos tęstinumo politikoje nustatyta tarpusavio priklausomybė.

21 straipsnis

Priežiūra

1.   Pagrindinė sandorio šalis reguliariai peržiūri ir atnaujina savo veiklos tęstinumo politiką, kad ji apimtų visas ypatingos svarbos funkcijas ir jai tinkamiausią atkūrimo strategiją.

2.   Pagrindinė sandorio šalis reguliariai peržiūri ir atnaujina savo veiklos atkūrimo planą, kad jis apimtų tinkamiausią visų ypatingos svarbos funkcijų atkūrimo strategiją.

3.   Atnaujinant veiklos tęstinumo politiką ir veiklos atkūrimo planą atsižvelgiama į testavimo rezultatus ir nepriklausomų bei kitų peržiūrų ir kompetentingų institucijų rekomendacijas. Pagrindinės sandorio šalys savo veiklos tęstinumo politiką ir veiklos atkūrimo planą peržiūri po kiekvieno didelio sutrikimo, kad nustatytų priežastis ir reikiamus pagrindinės sandorio šalies operacijų, veiklos tęstinumo politikos ir veiklos atkūrimo plano patobulinimus.

22 straipsnis

Krizių valdymas

1.   Pagrindinė sandorio šalis turi krizių valdymo funkciją, kuri veiktų kritiniais atvejais. Krizių valdymo procedūra yra aiški ir įtvirtinta raštu. Valdyba stebi krizių valdymo funkciją, reguliariai gauna ir peržiūri su ja susijusias ataskaitas.

2.   Krizių valdymo funkcija apima tinkamai struktūrizuotas ir aiškias procedūras, skirtas vidaus ir išorės ryšiams valdyti krizės atveju.

3.   Krizei praėjus pagrindinė sandorio šalis peržiūri savo krizės valdymo veiksmus. Jei aktualu, peržiūra apima tarpuskaitos narių ir kitų išorės suinteresuotųjų šalių pastabas.

23 straipsnis

Ryšių palaikymas

1.   Pagrindinė sandorio šalis turi ryšių palaikymo planą, kuriame įtvirtinama, kaip per krizę bus tinkamai informuojama vyresnioji vadovybė, valdyba ir atitinkamos išorės suinteresuotosios šalys, įskaitant kompetentingas institucijas, tarpuskaitos narius, klientus, atsiskaitymų tarpininkus, vertybinių popierių atsiskaitymo ir mokėjimo sistemas ir prekybos vietas.

2.   Scenarijų analizė, rizikos analizė, peržiūros ir stebėsenos bei testavimo rezultatai teikiami valdybai.

VI   SKYRIUS

GARANTINĖS ĮMOKOS

(Reglamento (ES) Nr. 648/2012 41 straipsnis)

24 straipsnis

Procentinė dalis

1.   Pagrindinė sandorio šalis apskaičiuoja pradines garantines įmokas, kuriomis padengiamos pozicijos, susidarančios dėl rinkos pasikeitimų, kiekvienai finansinei priemonei, kurios užtikrinimas įkaitu priklauso nuo produkto, per 25 straipsnyje apibrėžtą laikotarpį ir darydama prielaidą dėl 26 straipsnyje apibrėžto pozicijos likvidavimo laikotarpio. Kad apskaičiuotų pradines garantines įmokas, pagrindinė sandorio šalis laikosi bent šių pasikliautinųjų intervalų:

a)	ne biržos išvestinių finansinių priemonių atveju – 99,5 %;

b)	finansinių priemonių, kurios nėra ne biržos išvestinės finansinės priemonės, atveju – 99 %.

2.   Kad nustatytų tinkamą pasikliautinąjį intervalą kiekvienai finansinių priemonių, kurių tarpuskaitą ji atlieka, klasei, pagrindinė sandorio šalis papildomai atsižvelgia bent į šiuos veiksnius:

a)	finansinių priemonių klasės kainodaros neapibrėžtumo sudėtingumą ir lygį, dėl kurio gali būti ribojamas pradinės ir kintamosios garantinės įmokos apskaičiavimo patvirtinimas;

b)	finansinių priemonių klasės rizikos ypatybes, pvz., kintamumas, trukmė, likvidumas, nelinijinės kainos ypatybės, staigaus įsipareigojimų neįvykdymo rizika ir netinkamai parinkto įkaito rizika;

c)	laipsnį, kuriuo kitos rizikos kontrolės priemonės nepakankamai riboja kredito pozicijas;

d)	finansinių priemonių klasei būdingą svertą, įskaitant tai, ar finansinių priemonių klasė labai nestabili, ji labai koncentruota tarp keleto rinkos dalyvių arba gali būti sunku ją uždaryti.

3.   Pagrindinė sandorio šalis savo kompetentingą instituciją ir tarpuskaitos narius informuoja apie kriterijus, pagal kuriuos nustatoma procentinė dalis, taikoma kiekvienos finansinių priemonių klasės garantinėms įmokoms apskaičiuoti.

4.   Kai pagrindinė sandorio šalis atlieka ne biržos išvestinių finansinių priemonių, kurių rizikos ypatybės yra tos pačios kaip išvestinių finansinių priemonių, kurių sandoriai vykdomi reguliuojamose rinkose arba lygiavertėje trečiosios šalies rinkoje, tarpuskaitą, remdamasi 2 dalyje nustatytų rizikos veiksnių vertinimu, pagrindinė sandorio šalis toms sutartims naudoja kitą pasikliautinąjį intervalą, kuris būtų mažiausiai 99 %, jei ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurių tarpuskaitą ji atlieka, rizika yra tinkamai sumažinama naudojant tokį pasikliautinąjį intervalą ir laikomasi 2 dalyje nustatytų sąlygų.

25 straipsnis

Laikotarpis praeities duomenų kintamumui apskaičiuoti

1.   Pagrindinė sandorio šalis užtikrina, kad pagal jos modelio metodiką ir jo tvirtinimo procesą, nustatytą pagal XII skyrių, pradinės garantinės įmokos bent jau atsižvelgiant į 24 straipsnyje apibrėžtą pasikliautinąjį intervalą ir 26 straipsnyje apibrėžtam likvidavimo laikotarpiui padengtų pozicijas, atsirandančias dėl praeities duomenų kintamumo, apskaičiuoto remiantis bent paskutinių 12 mėnesių duomenimis.

Pagrindinė sandorio šalis užtikrina, kad duomenimis, naudojamais praeities duomenų kintamumui apskaičiuoti, būtų atsižvelgiama į visas rinkos sąlygas, įskaitant nepalankiausių sąlygų laikotarpius.

2.   Pagrindinė sandorio šalis praeities duomenų kintamumui apskaičiuoti gali naudoti kitą laikotarpį su sąlyga, kad garantinės įmokos reikalavimai, apskaičiuoti naudojant tokį laikotarpį, būtų ne mažesni už garantinės įmokos reikalavimus, apskaičiuotus naudojant 1 dalyje apibrėžtą laikotarpį.

3.   Finansinių priemonių, kurių praėjusių laikotarpių stebėjimo duomenų nėra, garantinės įmokos parametrai grindžiami konservatyviomis prielaidomis. Pagrindinė sandorio šalis nedelsdama pritaiko reikalaujamų garantinių įmokų skaičiavimus remdamasi naujų finansinių priemonių praeities laikotarpių kainų analize.

26 straipsnis

Likvidavimo laikotarpio trukmė

1.   Pagrindinė sandorio šalis apibrėžia likvidavimo laikotarpio trukmę atsižvelgdama į finansinės priemonės, kurios tarpuskaita atliekama, ypatybes, rinką, kurioje ja prekiaujama, ir laikotarpį garantinėms įmokoms apskaičiuoti ir surinkti. Tie likvidavimo laikotarpiai yra mažiausiai:

a)	penkios darbo dienos ne biržos išvestinių finansinių priemonių atveju;

b)	dvi darbo dienos finansinių priemonių, kurios nėra ne biržos išvestinės finansinės priemonės, atveju.

2.   Kad nustatytų tinkamą likvidavimo laikotarpį, pagrindinė sandorio šalis visais atvejais mažų mažiausiai įvertina ir susumuoja:

a)	ilgiausią įmanomą laiką, kuris gali praeiti nuo paskutinio garantinių įmokų surinkimo iki pagrindinės sandorio šalies skelbiamo įsipareigojimų neįvykdymo arba pagrindinės sandorio šalies pradedamo įsipareigojimų neįvykdymo valdymo proceso pradžios;

b)

numatomą laikotarpį, kurio reikia tarpuskaitos nario įsipareigojimų neįvykdymo valdymo strategijai parengti ir įgyvendinti atsižvelgiant į kiekvienos finansinių priemonių klasės ypatybes, įskaitant jų likvidumą ir pozicijų dydį bei koncentraciją, ir rinkas, kuriose pagrindinė sandorio šalis uždarys arba visiškai apdraus tarpuskaitos nario poziciją;

c)	jei tinka, laikotarpį, kurio reikia pagrindinei sandorio šaliai kylančiai sandorio šalies rizikai padengti.

3.   Vertindama 2 dalyje apibrėžtus laikotarpius, pagrindinė sandorio šalis apsvarsto bent jau 24 straipsnio 2 dalyje nurodytus veiksnius ir 25 straipsnyje apibrėžtą laikotarpį praeities duomenų kintamumui apskaičiuoti.

4.   Jei pagrindinė sandorio šalis atlieka ne biržos išvestinių finansinių priemonių, kurių rizikos ypatybės yra tos pačios kaip išvestinių finansinių priemonių, kurių sutartys vykdomos reguliuojamose rinkose arba lygiavertėje trečiosios šalies rinkoje, tarpuskaitą, ji gali naudoti kitos trukmės likvidavimo laikotarpį nei 1 dalyje nurodyta likvidavimo laikotarpio trukmė su sąlyga, kad ji gali kompetentingai institucijai įrodyti, kad:

a)	toks laikotarpis būtų tinkamesnis nei 1 dalyje nurodytas laikotarpis turint omenyje specifinius atitinkamų ne biržos išvestinių finansinių priemonių požymius;

b)	toks laikotarpis yra ne trumpesnis nei dvi darbo dienos.

27 straipsnis

Portfelio garantinės įmokos nustatymas

1.   Pagrindinė sandorio šalis gali leisti reikalaujamos garantinės įmokos įskaitymą arba sumažinimą tarp skirtingų finansinių priemonių, kurių tarpuskaitą ji atlieka, jei vienos finansinės priemonės arba finansinių priemonių rinkinio kainos rizika dideliu mastu ir patikimai koreliuoja su kitų finansinių priemonių kainos rizika arba yra pagrįsta lygiaverčiu statistiniu priklausomybės parametru.

2.   Pagrindinė sandorio šalis dokumentais įtvirtina savo portfelio garantinės įmokos nustatymo metodą ir mažų mažiausiai numato, kad dviejų ar daugiau finansinių priemonių, kurių tarpuskaita atliekama, koreliacijos arba lygiaverčio statistinio priklausomybės parametro patikimumas turi būti įrodytas per retrospektyvinės peržiūros laikotarpį, apskaičiuotą pagal 25 straipsnį, ir rodytų atsparumą taikant nepalankiausių sąlygų praeities arba hipotetinius scenarijus. Pagrindinė sandorio šalis įrodo, kad yra ekonominis kainos santykio pagrindas.

3.   Visas finansines priemones, kurioms taikomas portfelio garantinės įmokos nustatymas, dengia tas pats įsipareigojimų neįvykdymo fondas. Nuo to nukrypstant, jei pagrindinė sandorio šalis gali iš anksto parodyti savo kompetentingai institucijai ir tarpuskaitos nariams, kaip galimi nuostoliai būtų paskirstyti tarp skirtingų įsipareigojimų neįvykdymo fondų, ir savo taisyklėse pateikė būtinas nuostatas, portfelio garantinės įmokos nustatymas gali būti taikomas finansinėms priemonėms, kurias dengia skirtingi įsipareigojimų neįvykdymo fondai. –

4.   Jei portfelio garantinės įmokos nustatymas apima daug priemonių, garantinės įmokos sumažinimo suma neviršija 80 % skirtumo tarp kiekvieno produkto garantinių įmokų, apskaičiuotų individualiai, sumos ir garantinės įmokos, apskaičiuotos remiantis bendrai apskaičiuota bendro portfelio pozicija. Jei pagrindinei sandorio šaliai dėl garantinės įmokos sumažinimo nekyla galima rizika, jos taikomas sumažinimas gali sudaryti iki 100 % to skirtumo.

5.   Garantinės įmokos sumažinimui, susijusiam su portfelio garantinės įmokos nustatymu, taikoma patikima testavimo nepalankiausiomis sąlygomis programa pagal XII skyrių.

28 straipsnis

Procikliškumas

1.   Pagrindinė sandorio šalis užtikrina, kad jos pasikliautinojo intervalo, likvidavimo laikotarpio ir retrospektyvinės peržiūros laikotarpio pasirinkimo ir peržiūrėjimo politika būtų užtikrinti perspektyviniai, stabilūs ir rizikos ribojimo principus atitinkantys garantinės įmokos reikalavimai, kuriais procikliškumas ribojamas tiek, kad nebūtų neigiamo poveikio pagrindinės sandorio šalies patikimumui ir finansiniam saugumui. Tam, be kita ko, reikia vengti galimų trikdančių arba didelių garantinės įmokos reikalavimų pakeitimų ir nustatyti skaidrias bei nuspėjamas garantinės įmokos reikalavimų koregavimo atsižvelgiant į rinkos sąlygų pokyčius procedūras. Tą darydama pagrindinė sandorio šalis naudojasi bent viena iš šių galimybių:

a)	taikyti garantinės įmokos rezervą, kuris būtų ne mažiau kaip 25 % apskaičiuotų garantinių įmokų ir kurį visą leidžiama laikinai išnaudoti tais laikotarpiais, kai apskaičiuoti garantinės įmokos reikalavimai labai didėja;

b)	priskirti ne mažiau kaip 25 % koeficientą nepalankiausių sąlygų stebėjimui retrospektyvinės peržiūros laikotarpiu, apskaičiuotu pagal 26 straipsnį;

c)	užtikrinti, kad jos garantinės įmokos reikalavimai nebūtų mažesni už garantinės įmokos reikalavimus, kurie būtų apskaičiuoti atsižvelgiant į kintamumą, apskaičiuotą per 10 metų retrospektyvinės peržiūros laikotarpį.

2.   Peržiūrėdama garantinių įmokų modelio parametrus, kad būtų geriau atspindėtos esamos rinkos sąlygos, pagrindinė sandorio šalis atsižvelgia į tokios peržiūros galimą prociklinį poveikį.

VII   SKYRIUS

ĮSIPAREIGOJIMŲ NEĮVYKDYMO FONDAS

(Reglamento (ES) Nr. 648/2012 42 straipsnis)

29 straipsnis

Sistema ir valdymas

1.   Kad nustatytų mažiausią įsipareigojimų neįvykdymo fondo dydį ir kitų finansinių išteklių sumą, kurie būtini siekiant laikytis Reglamento (ES) Nr. 648/2012 42 ir 43 straipsnių reikalavimų, atsižvelgdama į grupės tarpusavio priklausomybę, pagrindinė sandorio šalis įgyvendina vidaus politikos sistemą, skirtą ekstremalių, bet tikėtinų rinkos sąlygų, kurios galėtų jai kelti didžiausią riziką, tipams apibrėžti.

2.   Sistema apima pareiškimą, kuriame aprašoma, kaip pagrindinė sandorio šalis apibrėžia ekstremalias, bet tikėtinas rinkos sąlygas. Sistema įtvirtinama dokumentais ir jie saugomi pagal 12 straipsnį.

3.   Sistemą apsvarsto rizikos valdymo komitetas ir tvirtina valdyba. Sistemos atsparumas ir jos gebėjimas atspindėti rinkos pokyčius peržiūrimi bent kartą per metus. Peržiūrą apsvarsto rizikos valdymo komitetas ir pateikia ataskaitą valdybai.

30 straipsnis

Ekstremalių, bet tikėtinų rinkos sąlygų nustatymas

1.   29 straipsnyje aprašyta sistema atspindi pagrindinės sandorio šalies rizikos pobūdį, prireikus atsižvelgiant į skirtingų valstybių ir skirtingų valiutų pozicijas. Joje nurodoma visa rinkos rizika, kuri kiltų pagrindinei sandorio šaliai vienam ar daugiau tarpuskaitos narių neįvykdžius įsipareigojimų, įskaitant nepalankius priemonių, kurių tarpuskaita atliekama, rinkos kainų pokyčius, sumažėjusį tų priemonių rinkos likvidumą ir įkaito likvidacinės vertės sumažėjimą. Sistema taip pat atspindi papildomą riziką, pagrindinei sandorio šaliai kylančią dėl įsipareigojimų neįvykdžiusio tarpuskaitos nario grupės subjektų bankroto vienu metu.

2.   Sistemoje atskirai nurodomos visos rinkos, kurios keltų riziką pagrindinei sandorio šaliai tarpuskaitos nario įsipareigojimų neįvykdymo atveju. Kiekvienos nurodytos rinkos atžvilgiu pagrindinė sandorio šalis patikslina ekstremalias, bet tikėtinas sąlygas, remdamasi bent jau:

a)

įvairiais praeities scenarijais, įskaitant ekstremalių rinkos pokyčių laikotarpius, kurie užregistruoti per paskutinius 30 metų arba, jei yra patikimų duomenų, kurie pagrindinei sandorio šaliai būtų sukėlę didžiausią finansinę riziką. Nusprendusi, kad praeityje užfiksuoto didelių kainos pokyčių atvejo pasikartojimas nėra tikėtinas, pagrindinė sandorio šalis kompetentingai institucijai pagrindžia, kodėl jo neįtraukė į sistemą;

b)	įvairiais ateityje galimais scenarijais, pagrįstais nuosekliomis prielaidomis, susijusiomis su rinkos kintamumu ir kainų koreliacija skirtingose rinkose ir skirtingų finansinių priemonių atžvilgiu, remdamasi ir kiekybiniais, ir kokybiniais galimų rinkos sąlygų vertinimais.

3.   Sistemoje kiekybiniu ir kokybiniu požiūriu taip pat apsvarstomas tikimybės, kad ekstremalūs kainų pokyčiai galėtų vykti keliose nurodytose rinkose vienu metu, mastas. Sistemoje pripažįstama, kad praeities kainų koreliacijos gali negalioti ekstremaliomis, bet tikėtinomis rinkos sąlygomis.

31 straipsnis

Ekstremalių, bet tikėtinų scenarijų peržiūra

Pagrindinė sandorio šalis 30 straipsnyje aprašytas procedūras reguliariai peržiūri, atsižvelgdama į visus svarbius rinkos pokyčius ir tarpuskaitos narių pozicijų mastą bei koncentraciją. Praeities ir hipotetinius scenarijus, kuriuos pagrindinė sandorio šalis naudoja ekstremalioms, bet tikėtinoms rinkos sąlygoms nustatyti, konsultuodamasi su rizikos valdymo komitetu ji peržiūri bent kartą per metus ir dažniau, kai rinkos pokyčiai arba reikšmingi sutarčių, kurių tarpuskaitą ji atlieka, rinkinio pakeitimai daro poveikį pagrindinėms scenarijų prielaidoms ir dėl to scenarijus reikia koreguoti. Apie reikšmingus sistemos pokyčius pranešama valdybai.

VIII   SKYRIUS

LIKVIDUMO RIZIKOS VALDYMO PRIEMONĖS

(Reglamento (ES) Nr. 648/2012 44 straipsnis)

32 straipsnis

Likvidumo rizikos vertinimas

1.   Pagrindinė sandorio šalis nustato tvirtą likvidumo rizikos valdymo sistemą, kuri apima veiksmingas praktines ir analitines priemones, kuriomis nuolat ir laiku nustatomi, vertinami ir stebimi jos atsiskaitymo ir finansavimo srautai, įskaitant dienos likvidumo naudojimą. Pagrindinės sandorio šalys reguliariai vertina savo likvidumo valdymo sistemos struktūrą ir veikimą, taip pat atsižvelgdamos į testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus.

2.   Pagrindinės sandorio šalies likvidumo rizikos valdymo sistema yra pakankamai atspari užtikrinti, kad pagrindinė sandorio šalis galėtų įvykdyti mokėjimo ir atsiskaitymo įsipareigojimus visomis atitinkamomis valiutomis suėjus terminui, taip pat prireikus per tą pačią dieną. Pagrindinės sandorio šalies likvidumo rizikos valdymo sistema taip pat apima jos galimų būsimų likvidumo poreikių vertinimą pagal įvairius galimus testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijus. Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijus apima tarpuskaitos narių įsipareigojimų neįvykdymą pagal Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 648/2012 44 straipsnį nuo įsipareigojimų neįvykdymo datos iki likvidavimo laikotarpio pabaigos ir likvidumo riziką, kurią kelia pagrindinės sandorio šalies investavimo politika ir procedūros ekstremaliomis, bet tikėtinomis rinkos sąlygomis.

3.   Likvidumo rizikos valdymo sistema apima likvidumo planą, kuris įtvirtinamas dokumentais ir saugomas pagal 12 straipsnį. Likvidumo plane mažų mažiausiai nurodomos šios pagrindinės sandorio šalies procedūros:

a)	jos likvidumo poreikių bent jau kasdienio valdymo ir stebėjimo pagal įvairius rinkos scenarijus;

b)	pakankamų likvidžių finansinių išteklių laikymo jos likvidumo poreikiams padengti ir skirtingų tipų likvidžių išteklių naudojimo atskyrimo;

c)	kasdien atliekamo pagrindinei sandorio šaliai prieinamo likvidaus turto ir jos likvidumo poreikių vertinimo;

d)	likvidumo rizikos šaltinių nustatymo;

e)	terminų, per kuriuos turėtų būti prieinami pagrindinės sandorio šalies likvidūs finansiniai ištekliai, vertinimo;

f)	galimų likvidumo poreikių, kuriuos lemia tarpuskaitos narių galimybė piniginį įkaitą apkeisti nepiniginiu, svarstymo;

g)	procesų, taikomų likvidumo problemų atveju;

h)	likvidžių finansinių išteklių, kuriuos ji gali naudoti nepalankiausiomis sąlygomis, papildymo.

Pagrindinės sandorio šalies valdyba planą tvirtina pasikonsultavusi su rizikos valdymo komitetu.

4.   Pagrindinė sandorio šalis vertina jai kylančią likvidumo riziką, taip pat ir tais atvejais, kai pagrindinė sandorio šalis arba jos tarpuskaitos nariai vykstant tarpuskaitos arba atsiskaitymo procesui negali įvykdyti savo mokėjimo įsipareigojimų suėjus terminui, atsižvelgiant ir į pagrindinės sandorio šalies investavimo veiklą. Rizikos valdymo sistemoje apsvarstomi likvidumo poreikiai, kuriuos lemia pagrindinės sandorio šalies santykiai su bet kokiu subjektu, kurio atžvilgiu pagrindinė sandorio šalis turi likvidumo poziciją, įskaitant:

a)	atsiskaitymo bankus;

b)	mokėjimo sistemas;

c)	vertybinių popierių atsiskaitymo sistemas;

d)	nostro tarpininkus;

e)	depozitoriumus;

f)	likvidumą palaikančius subjektus;

g)	sąveikias pagrindines sandorio šalis;

h)	paslaugų teikėjus.

5.   Pagrindinė sandorio šalis savo likvidumo rizikos valdymo sistemoje atsižvelgia į 4 dalyje išvardytų subjektų tarpusavio priklausomybę ir įvairius santykius, kuriuos 4 dalyje nurodytas subjektas gali turėti su pagrindine sandorio šalimi.

6.   Pagrindinė sandorio šalis nustato kasdien teikiamą ataskaitą apie poreikius ir išteklius pagal 3 dalies a, b ir c punktus ir ketvirtinę ataskaitą apie jos likvidumo planą pagal 3 dalies d–h punktus. Ataskaitos įtvirtinamos dokumentais ir saugomos pagal IV skyrių.

33 straipsnis

Likvidumo galimybės

1.   Pagrindinė sandorio šalis kiekviena atitinkama valiuta laiko likvidžius išteklius, proporcingus jos likvidumo poreikiams, apibrėžtiems pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 44 straipsnį ir šio reglamento 32 straipsnį. Šie likvidūs ištekliai apsiriboja:

a)	pinigais, laikomais emisijos centriniame banke;

b)	pinigais, laikomais veiklos leidimą turinčiose kredito įstaigose pagal 47 straipsnį;

c)	įsipareigotomis kredito linijomis arba lygiaverčiais susitarimais su įsipareigojimus vykdančiais tarpuskaitos nariais;

d)	įsipareigotais atpirkimo sandoriais;

e)

lengvai parduodamomis finansinėmis priemonėmis, kurios atitinka 45 ir 46 straipsnių reikalavimus ir kurios, kaip pagrindinė sandorio šalis gali įrodyti, yra be kliūčių prieinamos ir konvertuojamos į pinigus tą pačią dieną pagal iš anksto aptartus ir labai patikimus finansavimo susitarimus, taip pat ir nepalankiausiomis rinkos sąlygomis.

2.   Pagrindinė sandorio šalis atsižvelgia į valiutas, kuriomis išreikšti jos įsipareigojimai, ir į galimą nepalankiausių sąlygų poveikį jos prieigai prie užsienio valiutų rinkų taip, kad būtų paisoma užsienio valiutų ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemoms būdingų vertybinių popierių atsiskaitymo ciklų.

3.   Įsipareigotos kredito linijos, susijusios su tarpuskaitos narių pateiktu įkaitu, neturėtų būti užskaitomos du kartus kaip likvidūs ištekliai. Pagrindinė sandorio šalis imasi veiksmų, kad stebėtų ir kontroliuotų likvidumo rizikos pozicijų atskirų likvidumą palaikančių subjektų atžvilgiu koncentraciją.

4.   Pagrindinė sandorio šalis atlieka griežtą išsamų patikrinimą, ar jos likvidumą palaikantys subjektai turės pakankamai pajėgumų įvykdyti likvidumo susitarimus.

5.   Pagrindinė sandorio šalis periodiškai testuoja savo procedūras, skirtas pasinaudoti iš anksto suplanuotais finansavimo susitarimais. Tai gali apimti prašymą testavimo tikslais išmokėti komercinių kredito linijų lėšas, kad būtų galima patikrinti galimybės gauti išteklius greitį ir procedūrų patikimumą.

6.   Pagrindinė sandorio šalis savo likvidumo plane nustato išsamias procedūras, susijusias su likvidžių finansinių išteklių naudojimu jos mokėjimo įsipareigojimams vykdyti, kai yra likvidumo problemų. Likvidumo procedūrose aiškiai nurodoma, kada turėtų būti naudojamasi tam tikrais ištekliais. Be to, procedūrose aprašoma, kaip atsiimti piniginius indėlius arba vienos nakties piniginių indėlių investicijas, kaip įvykdyti tos pačios dienos rinkos sandorius arba kaip gauti iš anksto aptartų likvidumo linijų lėšas. Tos procedūros reguliariai testuojamos. Pagrindinė sandorio šalis taip pat nustato tinkamą planą finansavimo susitarimams atnaujinti prieš pasibaigiant jų galiojimui.

34 straipsnis

Koncentracijos rizika

1.   Pagrindinė sandorio šalis atidžiai stebi ir kontroliuoja savo likvidumo rizikos, įskaitant jos pozicijas 32 straipsnio 4 dalyje išvardytų subjektų ir tos pačios grupės subjektų atžvilgiu, koncentraciją.

2.   Pagrindinės sandorio šalies likvidumo rizikos valdymo sistema apima pozicijų ir koncentracijų ribų taikymą.

3.   Pagrindinė sandorio šalis apibrėžia procesus ir procedūras, taikomus pažeidus koncentracijos ribas.

IX   SKYRIUS

ĮSIPAREIGOJIMŲ NEĮVYKDYMO SRAUTAS

(Reglamento (ES) Nr. 648/2012 45 straipsnis)

35 straipsnis

Pagrindinės sandorio šalies nuosavų išteklių sumos įsipareigojimų neįvykdymo srautui apskaičiavimas

1.   Pagrindinė sandorio šalis laiko ir atskirai balanse nurodo Reglamento (ES) Nr. 648/2012 45 straipsnio 4 dalyje nurodytam tikslui skiriamų nuosavų išteklių sumą.

2.   1 dalyje nurodytą mažiausią sumą pagrindinė sandorio šalis apskaičiuoja minimalų kapitalą, įskaitant nepaskirstytąjį pelną ir rezervus, laikomą pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 16 straipsnį ir Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 152/2013 (8), padauginusi iš 25 %.

Pagrindinė sandorio šalis tą mažiausią sumą tikslina kartą per metus.

3.   Jei pagrindinė sandorio šalis nustatė daugiau nei vieną įsipareigojimų neįvykdymo fondą skirtingų klasių finansinėms priemonėms, kurių tarpuskaitą ji atlieka, visi pagal 1 dalį apskaičiuoti skiriami nuosavi ištekliai paskirstomi kiekvienam iš tų įsipareigojimų neįvykdymo fondų proporcingai kiekvieno įsipareigojimų neįvykdymo fondo dydžiui, atskirai nurodomi jos balanse ir naudojami įsipareigojimų neįvykdymo atvejais įvairiuose rinkos segmentuose, su kuriais įsipareigojimų neįvykdymo fondai yra susiję.

4.   Vykdant reikalavimą pagal 1 dalį nenaudojami jokie kiti ištekliai, išskyrus kapitalą, įskaitant nepaskirstytąjį pelną ir rezervus, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 16 straipsnyje.

36 straipsnis

Pagrindinės sandorio šalies nuosavų išteklių sumos įsipareigojimų neįvykdymo srautui laikymas

1.   Pagrindinė sandorio šalis nedelsdama informuoja kompetentingą instituciją, jei laikomų nuosavų išteklių suma nebesiekia sumos, reikalaujamos 35 straipsnyje, kartu pateikdama to priežastis ir visapusišką raštišką tokios sumos papildymo priemonių ir grafiko aprašymą.

2.   Jei po to vienas ar daugiau tarpuskaitos narių neįvykdo įsipareigojimų, pagrindinei sandorio šaliai nespėjus atkurti skiriamų nuosavų išteklių, Reglamento (ES) Nr. 648/2012 45 straipsnio tikslu naudojama tik likusi priskirtų nuosavų išteklių suma.

3.   Pagrindinė sandorio šalis skiriamus nuosavus išteklius atkuria bent jau per mėnesį nuo pranešimo pagal 1 dalį.

X   SKYRIUS

ĮKAITAS

(Reglamento (ES) Nr. 648/2012 46 straipsnis)

37 straipsnis

Bendrieji reikalavimai

Pagrindinė sandorio šalis nustato ir įgyvendina skaidrią ir nuspėjamą politiką ir procedūras, skirtas turto, priimamo kaip įkaitas, likvidumui vertinti ir nuolat stebėti, ir prireikus imasi taisomųjų veiksmų.

Pagrindinė sandorio šalis tinkamo turto politiką ir procedūras peržiūri bent kartą per metus. Be to, tokia peržiūra atliekama visais atvejais, kai įvyksta reikšmingas pokytis, veikiantis pagrindinės sandorio šalies rizikos poziciją.

38 straipsnis

Piniginis įkaitas

Taikant Reglamento (ES) Nr. 648/2012 46 straipsnio 1 dalį, labai likvidus įkaitas pinigais išreiškiamas viena iš šių valiutų:

a)	valiuta, kurios riziką pagrindinė sandorio šalis gali tinkamai valdyti ir ji gali tai įrodyti kompetentingoms institucijoms;

b)	valiuta, kuria pagrindinė sandorio šalis atlieka sandorių tarpuskaitą, apsiribojant įkaitu, kurio reikia pagrindinės sandorio šalies pozicijoms ta valiuta padengti.

39 straipsnis

Finansinės priemonės

Taikant Reglamento (ES) Nr. 648/2012 46 straipsnio 1 dalį labai likvidžiu įkaitu yra laikomos finansinės priemonės, banko garantijos ir auksas, atitinkantys I priede nustatytas sąlygas.

40 straipsnis

Įkaito vertės nustatymas

1.   Labai likvidaus įkaito vertinimo pagal 37 straipsnį tikslais pagrindinė sandorio šalis nustato ir įgyvendina politiką ir procedūras, skirtas kiekvieno turto vieneto, priimto kaip įkaitas, kredito kokybei, rinkos likvidumui ir kainų kintamumui beveik realiu laiku stebėti. Pagrindinė sandorio šalis reguliariai ir ne rečiau kaip kartą per metus tikrina savo vertinimo politikos ir procedūrų tinkamumą. Be to, tokia peržiūra atliekama visais atvejais, kai įvyksta reikšmingas pokytis, veikiantis pagrindinės sandorio šalies rizikos poziciją.

2.   Pagrindinė sandorio šalis įkaitą beveik realiu laiku koreguoja pagal rinkos vertę, o kai neįmanoma, pagrindinė sandorio šalis gali įrodyti kompetentingoms institucijoms, kad gali valdyti riziką.

41 straipsnis

Vertės mažinimas

1.   Pagrindinė sandorio šalis nustato ir įgyvendina politiką ir procedūras, kuriomis nustatoma, kokį rizikos ribojimu pagrįstą vertės mažinimą taikyti įkaito vertei.

2.   Nustatant vertės mažinimą, pripažįstama, kad gali reikėti įkaitą likviduoti nepalankiausiomis rinkos sąlygomis, ir atsižvelgiama į laiką, kurio reikia jam likviduoti. Pagrindinė sandorio šalis kompetentingai institucijai įrodo, kad vertės mažinimas apskaičiuotas konservatyviai, kad kiek įmanoma būtų ribojami procikliniai padariniai. Kiekvieno įkaitu priimto turto vertės mažinimas nustatomas atsižvelgiant į atitinkamus kriterijus, įskaitant:

a)

turto rūšį ir kredito rizikos, susijusios su finansine priemone, dydį remiantis pagrindinės sandorio šalies vidaus vertinimu. Atlikdama tokį vertinimą pagrindinė sandorio šalis naudoja apibrėžtą ir objektyvią metodiką, kuri nėra visiškai priklausoma nuo išorės nuomonių ir kuria atsižvelgiama į riziką, kylančią dėl emitento įsisteigimo tam tikroje šalyje;

b)	turto terminą;

c)	turto praeities ir hipotetinį būsimą kainų kintamumą nepalankiausiomis rinkos sąlygomis;

d)	pagrindinės rinkos likvidumą, įskaitant skirtumus tarp pirkimo ir pardavimo kainų;

e)	valiutos kurso riziką, jei yra;

f)	netinkamai parinkto įkaito riziką.

3.   Pagrindinė sandorio šalis reguliariai tikrina vertės mažinimo tinkamumą. Pagrindinė sandorio šalis peržiūri vertės mažinimo politiką ir procedūras bent kartą per metus ir visais atvejais, kai įvyksta reikšmingas pokytis, veikiantis pagrindinės sandorio šalies rizikos poziciją, bet turėtų kiek įmanoma vengti galimų trikdančių arba didelių vertės mažinimo pakeitimų, kurie galėtų nulemti procikliškumą. Vertės mažinimo politiką ir procedūras nepriklausoma šalis tvirtina bent kartą per metus.

42 straipsnis

Koncentracijos ribos

1.   Pagrindinė sandorio šalis nustato ir įgyvendina politiką ir procedūras, kuriomis užtikrinama, kad įkaitas liktų pakankamai diversifikuotas, kad būtų galima jį likviduoti per apibrėžtą laikymo laikotarpį be didelio rinkos poveikio. Politikoje ir procedūrose nustatoma, kokias rizikos mažinimo priemones reikia taikyti, kai viršijamos 2 dalyje nurodytos koncentracijos ribos.

2.   Pagrindinė sandorio šalis nustato koncentracijos ribas tokiu lygiu:

a)	atskirų emitentų;

b)	emitento tipo;

c)	turto rūšies;

d)	kiekvieno tarpuskaitos nario;

e)	visų tarpuskaitos narių.

3.   Koncentracijos ribos nustatomos konservatyviai, atsižvelgiant į visus atitinkamus kriterijus, įskaitant:

a)	finansines priemones, išleistas to paties tipo emitentų pagal ekonomikos sektorius, veiklą, geografinius regionus;

b)

finansinės priemonės arba emitento kredito rizikos dydį remiantis pagrindinės sandorio šalies vidaus vertinimu. Atlikdama tokį vertinimą pagrindinė sandorio šalis naudoja apibrėžtą ir objektyvią metodiką, kuri nėra visiškai priklausoma nuo išorės nuomonių ir kuria atsižvelgiama į riziką, kylančią dėl emitento įsisteigimo tam tikroje šalyje;

c)	finansinių priemonių likvidumą ir kainų kintamumą.

4.   Pagrindinė sandorio šalis užtikrina, kad ne daugiau kaip 10 % jos įkaito garantuotų viena kredito įstaiga ar lygiavertė trečiosios šalies finansų įstaiga arba subjektas, priklausantis tai pačiai grupei kaip ir kredito įstaiga arba trečiosios šalies finansų įstaiga. Kai pagrindinės sandorio šalies gautas įkaitas komercinio banko garantijų forma viršija 50 % viso įkaito, ši riba gali būti 25 %.

5.   Apskaičiuodama 2 dalyje numatytas ribas, pagrindinė sandorio šalis įtraukia visą pagrindinės sandorio šalies poziciją emitento atžvilgiu, įskaitant sukauptą kredito linijų, indėlių sertifikatų, terminuotųjų indėlių, taupomųjų sąskaitų, indėlių sąskaitų, einamųjų sąskaitų, pinigų rinkos priemonių ir atvirkštinio atpirkimo priemonių, naudojamų pagrindinės sandorio šalies, sumą. Šios ribos netaikomos pagrindinės sandorio šalies laikomam įkaitui, viršijančiam būtiniausius reikalavimus dėl garantinių įmokų, įsipareigojimų neįvykdymo fondo ar kitų finansinių išteklių.

6.   Nustatydama savo pozicijos atskiro emitento atžvilgiu koncentracijos ribą, pagrindinė sandorio šalis sujungia ir kaip vieną riziką vertina savo poziciją visų emitento arba grupės subjekto išleistų finansinių priemonių, kurias aiškiai garantuoja emitentas arba grupės subjektas, ir finansinių priemonių, kurias išleido įmonės, kurių išskirtinis tikslas yra valdyti tas gamybos priemones, kurios yra pagrindinės vykdant emitento veiklą, atžvilgiu.

7.   Pagrindinė sandorio šalis reguliariai tikrina savo koncentracijos ribų politikos ir procedūrų tinkamumą. Pagrindinė sandorio šalis savo koncentracijos ribų politiką ir procedūrą peržiūri bent kartą per metus ir visais atvejais, kai įvyksta reikšmingas pokytis, veikiantis pagrindinės sandorio šalies rizikos poziciją.

8.   Pagrindinė sandorio šalis informuoja kompetentingą instituciją ir tarpuskaitos narius apie taikomas koncentracijos ribas ir šių ribų pakeitimus.

9.   Jei pagrindinė sandorio šalis reikšmingai pažeidžia savo politikoje ir procedūrose nustatytą koncentracijos ribą, ji nedelsdama informuoja kompetentingą instituciją. Pagrindinė sandorio šalis kuo greičiau ištaiso pažeidimą.

XI   SKYRIUS

INVESTAVIMO POLITIKA

(Reglamento (ES) Nr. 648/2012 47 straipsnis)

43 straipsnis

Labai likvidžios finansinės priemonės

10. Taikant Reglamento (ES) Nr. 648/2012 47 straipsnio 1 dalį, skolos priemones galima laikyti labai likvidžiomis, keliančiomis minimalią kredito ir rinkos riziką, jei jos yra skolos priemonės, atitinkančios kiekvieną iš II priede nustatytų sąlygų.

44 straipsnis

Labai saugūs finansinių priemonių deponavimo būdai

1.   Jei pagrindinė sandorio šalis finansinių priemonių, nurodytų 45 straipsnyje arba jai pateiktų kaip garantinės įmokos, įmokos į įsipareigojimų neįvykdymo fondą arba įmokos į kitus finansinius išteklius, tiek perleidžiant nuosavybės teisę, tiek paliekant teisę į įkeistą turtą, negali deponuoti pas vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos valdytoją, užtikrinantį visišką tų priemonių apsaugą, tuomet tokios finansinės priemonės deponuojamos pas bet kurį iš šių subjektų:

a)	centriniame banke, užtikrinančiame visišką tų priemonių apsaugą ir sudarančiame galimybę pagrindinei sandorio šaliai prireikus greitai pasinaudoti finansinėmis priemonėmis;

b)

veiklos leidimą turinčioje kredito įstaigoje, kaip apibrėžta pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/48/EB (9), kuri užtikrina visapusišką tų priemonių atskyrimą ir apsaugą, kuri sudaro galimybę pagrindinei sandorio šaliai prireikus greitai pasinaudoti finansinėmis priemonėmis ir kurios kredito rizika remiantis pagrindinės sandorio šalies vidaus vertinimu yra nedidelė, o pagrindinė sandorio šalis gali tai įrodyti. Atlikdama tokį vertinimą pagrindinė sandorio šalis naudoja apibrėžtą ir objektyvią metodiką, kuri nėra visiškai priklausoma nuo išorės nuomonių ir kuria atsižvelgiama į riziką, kylančią dėl emitento įsisteigimo tam tikroje šalyje;

c)

trečiosios šalies finansų įstaigoje, kuriai taikomos rizikos ribojimo taisyklės, kurias atitinkamos kompetentingos institucijos laiko ne mažiau griežtomis kaip Direktyvoje 2006/48/EB nustatytos rizikos ribojimo taisyklės, kuri tų taisyklių laikosi, kuri taiko patikimą apskaitos praktiką, saugojimo procedūras ir vidaus kontrolės priemones, kuri užtikrina visapusišką tų priemonių atskyrimą ir apsaugą, kuri sudaro galimybę pagrindinei sandorio šaliai prireikus greitai pasinaudoti finansinėmis priemonėmis ir kurios kredito rizika remiantis pagrindinės sandorio šalies vidaus vertinimu yra nedidelė, o pagrindinė sandorio šalis gali tai įrodyti. Atlikdama tokį vertinimą pagrindinė sandorio šalis naudoja apibrėžtą ir objektyvią metodiką, kuri nėra visiškai priklausoma nuo išorės nuomonių ir kuria atsižvelgiama į riziką, kylančią dėl emitento įsisteigimo tam tikroje šalyje.

2.   Jei finansinės priemonės deponuojamos pagal 1 dalies b arba c punktą, jos laikomos taip, kad būtų užkertamas kelias pagrindinei sandorio šaliai patirti nuostolių dėl veiklos leidimą turinčios finansų įstaigos įsipareigojimų neįvykdymo arba nemokumo.

3.   Labai saugūs finansinių priemonių, pateiktų kaip garantinės įmokos, įmokos į įsipareigojimų neįvykdymo fondą arba įmokos į kitus finansinius išteklius, deponavimo būdai sudaro sąlygas pagrindinei sandorio šaliai pakartotinai naudoti tas finansines priemones tik tuomet, jei laikomasi Reglamento (ES) Nr. 648/2012 39 straipsnio 8 dalyje nustatytų sąlygų ir jei pakartotinio naudojimo tikslas – atlikti mokėjimus, valdyti tarpuskaitos nario įsipareigojimų neįvykdymą arba įvykdyti sąveikos susitarimą.

45 straipsnis

Labai saugūs pinigų laikymo būdai

1.   Taikant Reglamento (ES) Nr. 648/2012 47 straipsnio 4 dalį, kai pinigai laikomi ne centriniame banke, toks indėlis atitinka kiekvieną iš šių sąlygų:

a)	indėlis išreikštas viena iš šių valiutų: i) valiuta, kurios riziką pagrindinė sandorio šalis gali valdyti ir ji gali labai patikimai tai įrodyti; ii) valiuta, kuria pagrindinė sandorio šalis atlieka sandorių tarpuskaitą, apsiribojant įkaitu, gautu ta valiuta;

b)

indėlis padedamas pas vieną iš šių subjektų: i) veiklos leidimą turinčioje kredito įstaigoje, kaip apibrėžta pagal Direktyvą 2006/48/EB, kurios kredito rizika remiantis pagrindinės sandorio šalies vidaus vertinimu yra nedidelė, o pagrindinė sandorio šalis gali tai įrodyti. Atlikdama tokį vertinimą pagrindinė sandorio šalis naudoja apibrėžtą ir objektyvią metodiką, kuri nėra visiškai priklausoma nuo išorės nuomonių ir kuria atsižvelgiama į riziką, kylančią dėl emitento įsisteigimo tam tikroje šalyje; ii) trečiosios šalies finansų įstaigoje, kuriai taikomos rizikos ribojimo taisyklės, kurias atitinkamos kompetentingos institucijos laiko ne mažiau griežtomis kaip Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/48/EB (10) nustatytos rizikos ribojimo taisyklės, kuri tų taisyklių laikosi, kuri taiko patikimą apskaitos praktiką, saugojimo procedūras ir vidaus kontrolės priemones ir kurios kredito rizika remiantis pagrindinės sandorio šalies vidaus vertinimu yra nedidelė, o pagrindinė sandorio šalis gali tai įrodyti. Atlikdama tokį vertinimą pagrindinė sandorio šalis naudoja apibrėžtą ir objektyvią metodiką, kuri nėra visiškai priklausoma nuo išorės nuomonių ir kuria atsižvelgiama į riziką, kylančią dėl emitento įsisteigimo tam tikroje šalyje.

2.   Jei pinigai naktį laikomi pagal 1 dalį, tuomet ne mažiau kaip 95 % tokių pinigų, apskaičiuotų per vidutinį vieno kalendorinio mėnesio trukmės laikotarpį, padedami taip, kad būtų užtikrintas pinigų padengimas labai likvidžių finansinių priemonių, atitinkančių 45 straipsnio reikalavimus, išskyrus to straipsnio 1 dalies c punkto reikalavimą, įkaitu.

45 straipsnis

Koncentracijos ribos

1.   Pagrindinė sandorio šalis nustato ir įgyvendina politiką ir procedūras, kuriomis užtikrinama, kad finansinės priemonės, į kurias investuoti jos finansiniai ištekliai, liktų pakankamai diversifikuotos.

2.   Pagrindinė sandorio šalis nustato koncentracijos ribas ir stebi savo finansinių išteklių koncentraciją tokiu lygiu:

a)	atskirų finansinių priemonių;

b)	finansinių priemonių rūšių;

c)	atskirų emitentų;

d)	emitentų tipų;

e)	sandorio šalių, su kuriomis susitariama dėl 44 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose ir 45 straipsnio 2 dalyje nurodytų būdų.

3.   Svarstydama emitentų tipus pagrindinė sandorio šalis atsižvelgia į:

a)	geografinį pasiskirstymą;

b)	tarpusavio priklausomybę ir įvairius santykius, kuriuos subjektas gali turėti su pagrindine sandorio šalimi;

c)	kredito rizikos dydį;

d)	pagrindinės sandorio šalies turimas pozicijas emitento atžvilgiu dėl pagrindinės sandorio šalies atliekamos produktų tarpuskaitos.

4.   Politikoje ir procedūrose nustatoma, kokias rizikos mažinimo priemones reikia taikyti, kai viršijamos koncentracijos ribos.

5.   Nustatydama savo pozicijos atskiro emitento arba depozitoriumo atžvilgiu koncentracijos ribą, pagrindinė sandorio šalis sujungia ir kaip vieną riziką vertina poziciją visų emitento išleistų arba aiškiai garantuojamų finansinių priemonių ir visų depozitoriume saugomų finansinių išteklių atžvilgiu.

6.   Pagrindinė sandorio šalis reguliariai tikrina savo koncentracijos ribų politikos ir procedūrų tinkamumą. Be to, pagrindinė sandorio šalis savo koncentracijos ribų politiką ir procedūrą peržiūri bent kartą per metus ir visais atvejais, kai įvyksta reikšmingas pokytis, veikiantis pagrindinės sandorio šalies rizikos poziciją.

7.   Jei pagrindinė sandorio šalis pažeidžia savo politikoje ir procedūrose nustatytą koncentracijos ribą, ji nedelsdama informuoja kompetentingą instituciją. Pagrindinė sandorio šalis kuo greičiau ištaiso pažeidimą.

46 straipsnis

Nepiniginis įkaitas

Jei pagal X skyriaus nuostatas įkaitas gaunamas finansinių priemonių forma, taikomi tik 44 ir 45 straipsniai.

XII   SKYRIUS

MODELIŲ PERŽIŪRA, TESTAVIMAS NEPALANKIAUSIOMIS SĄLYGOMIS IR GRĮŽTAMASIS PATIKRINIMAS

(Reglamento (ES) Nr. 648/2012 49 straipsnis)

1   SKIRSNIS

Modeliai ir programos

47 straipsnis

Modelių tvirtinimas

1.   Pagrindinė sandorio šalis visapusiškai tvirtina savo modelius, jų metodikas ir likvidumo rizikos valdymo sistemą, kurie naudojami jai kylančiai rizikai apskaičiuoti, agreguoti ir valdyti. Reikšmingi jos modelių, jų metodikų ir likvidumo rizikos valdymo sistemos pakeitimai arba koregavimai tinkamai valdomi, įskaitant prašymą dėl rizikos valdymo komiteto patarimų, ir tvirtinami kvalifikuoto ir nepriklausomo subjekto prieš juos atliekant.

2.   Pagrindinės sandorio šalies tvirtinimo procesas įtvirtinamas dokumentais ir bent jau patikslinama, kokia politika naudojama testuojant pagrindinės sandorio šalies garantinės įmokos, įsipareigojimų neįvykdymo fondo ir kitų finansinių išteklių metodikas ir sistemą, skirtas likvidiems finansiniams ištekliams apskaičiuoti. Reikšmingi tokios politikos pakeitimai arba koregavimai tinkamai valdomi, įskaitant prašymą dėl rizikos valdymo komiteto patarimų, ir tvirtinami kvalifikuoto ir nepriklausomo subjekto prieš juos atliekant.

3.   Visapusiškas tvirtinimas apima bent jau:

a)	modelių ir sistemos, įskaitant rengimo patvirtinamuosius dokumentus, konceptualaus patikimumo vertinimą;

b)	nuolatinės stebėsenos procedūrų peržiūrą, įskaitant procesų ir lyginamųjų standartų nustatymo patikrinimą;

c)	parametrų ir prielaidų, padarytų rengiant modelius, jų metodikas ir sistemą, peržiūrą;

d)	modelių, jų metodikų ir sistemos, kurie patvirtinti konkretiems sutarčių tipams, pakankamumo ir tinkamumo peržiūrą;

e)	testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijų pagal VII skyrių ir 52 straipsnį tinkamumo peržiūrą;

f)	testavimo rezultatų išvadų analizę.

4.   Pagrindinė sandorio šalis nustato kriterijus, pagal kuriuos vertina, ar galima sėkmingai patvirtinti jos modelius, jų metodikas ir likvidumo rizikos valdymo sistemą. Kriterijai apima sėkmingus testavimo rezultatus.

5.   Jei kainodaros duomenis nelengva gauti arba jie nepatikimi, pagrindinė sandorio šalis atsižvelgia į tokius kainodaros apribojimus ir mažų mažiausiai patvirtina konservatyvias prielaidas, pagrįstas stebimomis koreliuojančiomis arba susijusiomis rinkomis ir esamu elgesiu rinkoje.

6.   Jei kainodaros duomenis nelengva gauti arba jie nepatikimi, šiam tikslui naudojamos sistemos ir vertinimo modeliai tinkamai valdomi, įskaitant prašymą dėl rizikos valdymo komiteto patarimų, taip pat tvirtinami ir testuojami. Pagrindinės sandorio šalies vertinimo modelius pagal įvairius rinkos scenarijus tvirtina kvalifikuotas ir nepriklausomas subjektas, siekiant užtikrinti, kad jos modeliai tiksliai rodytų tinkamas kainas, ir prireikus ji koreguoja pradinių garantinių įmokų skaičiavimus, kad jos atspindėtų nustatytą modelio riziką.

7.   Pagrindinė sandorio šalis reguliariai vertina teorines ir empirines jos garantinių įmokų modelio, skirto visoms finansinėms priemonėms, kurių tarpuskaitą ji atlieka, savybes.

48 straipsnis

Testavimo programos

1.   Pagrindinė sandorio šalis įdiegia politiką ir procedūras, kuriose išsamiai apibūdinamos testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ir grįžtamojo patikrinimo programos, kurias ji vykdo, kad įvertintų modelių ir jų metodikų, naudojamų jos rizikos kontrolės mechanizmams (įskaitant garantinę įmoką, įmokas į įsipareigojimų neįvykdymo fondą ir kitus finansinius išteklius) apskaičiuoti, tinkamumą, tikslumą, patikimumą ir atsparumą labai įvairiomis rinkos sąlygomis.

2.   Be to, pagrindinės sandorio šalies politikoje ir procedūrose išsamiai apibūdinama testavimo nepalankiausiomis sąlygomis programa, kurią ji vykdo, kad įvertintų likvidumo rizikos valdymo sistemos tinkamumą, tikslumą, patikimumą ir atsparumą.

3.   Politika ir procedūros apima bent jau metodikas, susijusias su tinkamo testavimo atranka ir rengimu, įskaitant portfelio ir rinkos duomenų atranką, testavimo reguliarumą, finansinių priemonių, kurių tarpuskaita atliekama, specifinės rizikos ypatybes, testavimo rezultatų bei išimčių analizę ir reikiamas atitinkamas taisomąsias priemones.

4.   Pagrindinė sandorio šalis atlikdama visus testavimus įtraukia klientų pozicijas.

2   SKIRSNIS

Grįžtamasis patikrinimas

49 straipsnis

Grįžtamojo patikrinimo procedūra

1.   Pagrindinė sandorio šalis savo garantinės įmokos pakankamumą vertina atlikdama stebimų rezultatų ir numatytų rezultatų, gautų naudojant garantinių įmokų modelius, ex post palyginimą. Toks grįžtamasis patikrinimas atliekamas kasdien, kad būtų įvertinta, ar yra garantinės įmokos pakankamumo testavimo išimčių. Pakankamumas vertinamas pagal esamas finansinių priemonių pozicijas, tarpuskaitos narius ir juo atsižvelgiama į galimą portfelio garantinės įmokos nustatymo ir, kai taikoma, sąveikių pagrindinių sandorio šalių poveikį.

2.   Pagrindinė sandorio šalis savo grįžtamojo patikrinimo programai numato tinkamus praeities laikotarpius siekdama užtikrinti, kad naudojamas stebėjimo intervalas būtų pakankamas siekiant sumažinti žalingą poveikį statistiniam reikšmingumui.

3.   Pagrindinė sandorio šalis savo grįžtamojo patikrinimo programoje numato bent jau aiškius statistinius testus ir rezultatų kriterijus, kuriuos pagrindinė sandorio šalis apibrėžia grįžtamojo patikrinimo rezultatams vertinti.

4.   Pagrindinė sandorio šalis apie savo grįžtamojo patikrinimo rezultatus ir analizę konfidencialumo nepažeidžiančia forma periodiškai praneša rizikos valdymo komitetui, kad gautų jo patarimus peržiūrint garantinių įmokų modelį.

5.   Grįžtamojo patikrinimo rezultatai ir analizė pateikiami visiems tarpuskaitos nariams ir klientams, jei jie žinomi pagrindinei sandorio šaliai. Visiems kitiems klientams grįžtamojo patikrinimo rezultatus ir analizę gavę prašymą pateikia atitinkami tarpuskaitos nariai. Tokia informacija apibendrinama konfidencialumo nepažeidžiančia forma, o tarpuskaitos nariai ir klientai su išsamiais grįžtamojo patikrinimo rezultatais ir analize gali susipažinti tik tiek, kiek jie susiję su jų portfeliais.

6.   Pagrindinė sandorio šalis apibrėžia procedūras, kuriomis išsamiai nurodomi veiksmai, kurių ji galėtų imtis atsižvelgdama į grįžtamojo patikrinimo analizės rezultatus.

3   SKIRSNIS

Jautrumo testavimas ir analizė

50 straipsnis

Jautrumo testavimo ir analizės procedūra

1.   Pagrindinė sandorio šalis atlieka jautrumo testus ir analizę, kuriais vertinamas jos garantinių įmokų modelio tinkamumas įvairiomis rinkos sąlygomis naudojant praeities duomenis, susijusius su pasireiškusiomis nepalankiausiomis rinkos sąlygomis, ir hipotetinius duomenis, susijusius su nepasireiškusiomis nepalankiausiomis rinkos sąlygomis.

2.   Pagrindinė sandorio šalis naudoja labai įvairius parametrus ir prielaidas, kuriais būtų atsižvelgiama į įvairias praeities ir hipotetines sąlygas, įskaitant pačius nestabiliausius laikotarpius, kurie pasitaikė jos aptarnaujamose rinkose, ir ekstremalius sutarčių, kurių tarpuskaitą atlieka pagrindinė sandorio šalis, kainų koreliacijos pokyčius, kad suprastų, kaip garantinės įmokos pakankamumo lygį gali paveikti pačios nepalankiausios rinkos sąlygos ir svarbių modelio parametrų pokyčiai.

3.   Jautrumo analizė atliekama keliems faktiniams ir tipiniams tarpuskaitos narių portfeliams. Tipiniai portfeliai pasirenkami remiantis jų jautrumu reikšmingiems pagrindinės sandorio šalies patiriamos rizikos veiksniams ir koreliacijai. Toks jautrumo testavimas ir analizė parengiami taip, kad pagrindiniai pradinių garantinių įmokų modelio parametrai ir prielaidos būtų testuojami keliuose pasikliautinuosiuose intervaluose siekiant nustatyti sistemos jautrumą tokių parametrų ir prielaidų kalibravimo klaidoms. Tinkamai atsižvelgiama į rizikos veiksnių trukmės struktūrą ir numanomą rizikos veiksnių koreliaciją.

4.   Pagrindinė sandorio šalis įvertina galimus nuostolius dėl tarpuskaitos narių pozicijų.

5.   Kai taikoma, pagrindinė sandorio šalis apsvarsto parametrus, atspindinčius tarpuskaitos narių, leidžiančių finansines priemones, kurių tarpuskaitą atlieka pagrindinė sandorio šalis, arba išvestinių finansinių priemonių pagrindines finansines priemones, kurių tarpuskaitą atlieka pagrindinė sandorio šalis, įsipareigojimų neįvykdymą vienu metu. Kai taikoma, taip pat apsvarstomi kliento, leidžiančio finansines priemones, kurių tarpuskaitą atlieka pagrindinė sandorio šalis, arba išvestinių finansinių priemonių pagrindines finansines priemones, kurių tarpuskaitą atlieka pagrindinė sandorio šalis, įsipareigojimų neįvykdymo padariniai.

6.   Pagrindinė sandorio šalis apie savo jautrumo testavimo rezultatus ir analizę konfidencialumo nepažeidžiančia forma periodiškai praneša rizikos valdymo komitetui, kad gautų jo patarimus peržiūrint garantinių įmokų modelį.

7.   Pagrindinė sandorio šalis apibrėžia procedūras, kuriomis išsamiai nurodomi veiksmai, kurių ji galėtų imtis atsižvelgdama į jautrumo testavimo analizės rezultatus.

4   SKIRSNIS

Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis

51 straipsnis

Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis procedūra

1.   Pagrindinei sandorio šaliai atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis nepalankiausių sąlygų parametrai, prielaidos ir scenarijai taikomi modeliams, naudojamiems rizikos pozicijoms įvertinti, siekiant užtikrinti, kad jos finansiniai ištekliai būtų pakankami toms pozicijoms padengti ekstremaliomis, bet tikėtinomis rinkos sąlygomis.

2.   Pagrindinės sandorio šalies testavimo nepalankiausiomis sąlygomis programoje reikalaujama, kad pagrindinė sandorio šalis reguliariai atliktų įvairius testavimus nepalankiausiomis sąlygomis, kuriais atsižvelgiama į pagrindinės sandorio šalies produktų derinį ir visus jos modelių, jų metodikų ir jos likvidumo rizikos valdymo sistemos elementus.

3.   Pagrindinės sandorio šalies testavimo nepalankiausiomis sąlygomis programoje nustatoma, kad testavimas nepalankiausiomis sąlygomis atliekamas naudojant apibrėžtus testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijus tiek praeities, tiek hipotetinėmis ekstremaliomis, bet tikėtinomis rinkos sąlygomis pagal VII skyrių. Naudotinos praeities sąlygos peržiūrimos ir prireikus koreguojamos. Pagrindinė sandorio šalis taip pat apsvarsto kitų formų tinkamus testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijus, įskaitant (bet tuo neapsiribojant) jos atsiskaitymo bankų, nostro tarpininkų, depozitoriumų, likvidumą palaikančių subjektų arba sąveikių pagrindinių sandorio šalių techninės ar finansinės veiklos nutrūkimą.

4.   Pagrindinė sandorio šalis turi galimybę greitai pritaikyti savo testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, kad jis apimtų naują arba atsirandančią riziką.

5.   Pagrindinė sandorio šalis atsižvelgia į galimus nuostolius, kylančius dėl kliento, jei jis žinomas, kurio tarpuskaita atliekama per keletą tarpuskaitos narių, įsipareigojimų neįvykdymo.

6.   Pagrindinė sandorio šalis apie savo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus ir analizę konfidencialumo nepažeidžiančia forma periodiškai praneša rizikos valdymo komitetui, kad gautų jo patarimus peržiūrint jos modelius, metodikas ir likvidumo rizikos valdymo sistemą.

7.   Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai ir analizė pateikiami visiems tarpuskaitos nariams ir klientams, jei jie žinomi pagrindinei sandorio šaliai. Visiems kitiems klientams grįžtamojo patikrinimo rezultatus ir analizę gavę prašymą pateikia atitinkami tarpuskaitos nariai. Tokia informacija apibendrinama konfidencialumo nepažeidžiančia forma, o tarpuskaitos nariai ir klientai su išsamiais testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatais ir analize gali susipažinti tik tiek, kiek jie susiję su jų portfeliais.

8.   Pagrindinė sandorio šalis apibrėžia procedūras, kuriomis išsamiai nurodomi veiksmai, kurių ji galėtų imtis atsižvelgdama į testavimo nepalankiausiomis sąlygomis analizės rezultatus.

52 straipsnis

Rizikos veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis

1.   Pagrindinė sandorio šalis nustato atitinkamus sutartims, kurių tarpuskaitą ji atlieka, būdingus rizikos veiksnius, kurie galėtų veikti jos nuostolius, ir turi tinkamą jų vertinimo metodą. Pagrindinei sandorio šaliai atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis atsižvelgiama bent jau į rizikos veiksnius, nurodytus šių tipų finansinėms priemonėms (kai taikoma):

a)

su palūkanų norma susijusioms sutartims: rizikos veiksniai, atitinkantys palūkanų normas kiekviena valiuta, kuria pagrindinė sandorio šalis atlieka finansinių priemonių tarpuskaitą. Pajamingumo kreivės modeliavimas dalijamas į įvairius terminų segmentus, kad būtų atsižvelgiama į normų kintamumo svyravimą visoje pajamingumo kreivėje. Susijusių rizikos veiksnių skaičius priklauso nuo palūkanų normų sutarčių, kurių tarpuskaitą atlieka pagrindinė sandorio šalis, sudėtingumo. Atskirai atsižvelgiama į bazinę riziką, kylančią dėl neidealiai koreliuojančio Vyriausybės ir kitų fiksuotų pajamų palūkanų normų judėjimo;

b)

su valiutos kursu susijusioms sutartims: rizikos veiksniai, atitinkantys kiekvieną užsienio valiutą, kuria pagrindinė sandorio šalis atlieka finansinių priemonių tarpuskaitą, ir valiutos kursą, taikomą tarpusavyje keičiant valiutą, kuria vykdytina garantinės įmokos prievolė, ir valiutą, kuria pagrindinė sandorio šalis atlieka finansinių priemonių tarpuskaitą;

c)

su nuosavybės vertybiniais popieriais susijusioms sutartims: rizikos veiksniai, atitinkantys atskirų nuosavybės vertybinių popierių emisijų kintamumą kiekvienoje rinkoje, kurioje pagrindinė sandorio šalis atlieka tarpuskaitą, ir visos nuosavybės vertybinių popierių rinkos įvairių sektorių kintamumą. Atitinkamai rinkai skirto modeliavimo metodo sudėtingumas ir pobūdis atitinka pagrindinės sandorio šalies poziciją visos rinkos atžvilgiu ir atskirų nuosavybės vertybinių popierių emisijų toje rinkoje koncentraciją;

d)

biržos prekių sutartims: rizikos veiksniai, kuriais atsižvelgiama į skirtingas biržos prekių sutarčių ir susijusių išvestinių finansinių priemonių, kurių tarpuskaitą atlieka pagrindinė sandorio šalis, kategorijas ir pakategores, įskaitant, jei taikoma, tos biržos prekės išvestinių finansinių priemonių pozicijų ir piniginių pozicijų patogumo pajamingumo svyravimus;

e)	su kreditu susijusioms sutartims: rizikos veiksniai, kuriais atsižvelgiama į staigaus įsipareigojimų neįvykdymo riziką, įskaitant sukauptą riziką, kylančią dėl daugelio įsipareigojimų neįvykdymo, bazinės rizikos ir išieškotos sumos kintamumo.

2.   Be to, pagrindinė sandorio šalis atlikdama testavimą nepalankiausiomis sąlygomis tinkamai apsvarsto bent jau:

a)	koreliaciją, įskaitant nustatytų rizikos veiksnių ir panašių sutarčių, kurių tarpuskaitą ji atlieka, koreliaciją;

b)	veiksnius, atitinkančius sutarties, kurios tarpuskaita atliekama, numanomą ir praeities kintamumą;

c)	specifines naujų sutarčių, kurių tarpuskaitą atliks pagrindinė sandorio šalis, ypatybes;

d)	koncentracijos riziką, įskaitant tarpuskaitos nario ir tarpuskaitos narių grupės subjektų atžvilgiu;

e)	tarpusavio priklausomybę ir įvairius santykius;

f)	atitinkamą riziką, įskaitant valiutos kurso riziką;

g)	nustatytas pozicijos ribas;

h)	netinkamai parinkto įkaito riziką.

53 straipsnis

Visų finansinių išteklių testavimas nepalankiausiomis sąlygomis

1.   Pagrindinės sandorio šalies testavimo nepalankiausiomis sąlygomis programa užtikrinama, kad ekstremaliomis, bet tikėtinomis rinkos sąlygomis garantinės įmokos, įmokų į įsipareigojimų neįvykdymo fondą ir kitų finansinių išteklių derinys būtų pakankamas bent dviejų tarpuskaitos narių, kurių atžvilgiu jos pozicijos didžiausios, įsipareigojimų neįvykdymui padengti. Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis programoje taip pat nagrinėjami galimi nuostoliai, ekstremaliomis, bet tikėtinomis rinkos sąlygomis atsirandantys dėl tos pačios grupės, kuriai priklauso du tarpuskaitos nariai, kurių atžvilgiu jos pozicijos didžiausios, subjektų įsipareigojimų neįvykdymo.

2.   Pagrindinės sandorio šalies testavimo nepalankiausiomis sąlygomis programa užtikrinama, kad jos garantinės įmokos ir įsipareigojimų neįvykdymo fondas būtų pakankami bent jau tarpuskaitos nario, kurio atžvilgiu jos pozicijos didžiausios, arba antrojo ir trečiojo pagal dydį tarpuskaitos narių, jei jų pozicijų suma didesnė pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 42 straipsnį, įsipareigojimų neįvykdymui padengti.

3.   Pagrindinė sandorio šalis nuodugniai išanalizuoja galimus nuostolius ir įvertina galimus nuostolius tarpuskaitos narių pozicijose, įskaitant riziką, kad tokių pozicijų likvidavimas gali turėti poveikį rinkai ir pagrindinės sandorio šalies garantinės įmokos pakankamumo lygiui.

4.   Kai taikoma, pagrindinė sandorio šalis atlikdama testavimą nepalankiausiomis sąlygomis apsvarsto tarpuskaitos nario, leidžiančio finansines priemones, kurių tarpuskaitą atlieka pagrindinė sandorio šalis, arba išvestinių finansinių priemonių pagrindines finansines priemones, kurių tarpuskaitą atlieka pagrindinė sandorio šalis, įsipareigojimų neįvykdymo padarinius. Kai taikoma, taip pat apsvarstomi kliento, leidžiančio finansines priemones, kurių tarpuskaitą atlieka pagrindinė sandorio šalis, arba išvestinių finansinių priemonių pagrindines finansines priemones, kurių tarpuskaitą atlieka pagrindinė sandorio šalis, įsipareigojimų neįvykdymo padariniai.

5.   Pagrindinės sandorio šalies testavimo nepalankiausiomis sąlygomis metu atsižvelgiama į likvidavimo laikotarpį, kaip numatyta 26 straipsnyje.

54 straipsnis

Likvidžių finansinių išteklių testavimas nepalankiausiomis sąlygomis

1.   Pagrindinės sandorio šalies likvidžių finansinių išteklių testavimo nepalankiausiomis sąlygomis programa užtikrinama, kad jie būtų pakankami laikantis VIII skyriuje nustatytų reikalavimų.

2.   Pagrindinė sandorio šalis turi aiškias ir skaidrias taisykles bei procedūras, taikomas nepakankamų likvidžių finansinių išteklių atveju, kurį parodo jos testavimas nepalankiausiomis sąlygomis, siekiant užtikrinti mokėjimų įsipareigojimų įvykdymą.

Pagrindinė sandorio šalis taip pat turi aiškias procedūras, kaip jos testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus ir analizę naudoti jos likvidumo rizikos valdymo sistemai ir likvidumą užtikrinančių subjektų tinkamumui vertinti ir koreguoti.

3.   Atliekant likvidžių finansinių išteklių testavimą nepalankiausiomis sąlygomis naudojamuose testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijuose atsižvelgiama į pagrindinės sandorio šalies struktūrą bei veikimą ir jie apima visus subjektus, kurie gali jai kelti reikšmingą likvidumo riziką. Atliekant tokį testavimą nepalankiausiomis sąlygomis taip pat atsižvelgiama į jos tarpuskaitos narių, įskaitant kitus tai pačiai grupei priklausančius subjektus, tarpusavio tvirtus ryšius ar panašią riziką ir vertinama daugelio įsipareigojimų neįvykdymo atvejų tikimybė ir užkrato efektas tarp jos tarpuskaitos narių, kurį tokie įsipareigojimų neįvykdymo atvejai gali sukelti.

5   SKIRSNIS

Pakankamumas ir testavimo rezultatų naudojimas

55 straipsnis

Tinkamo pakankamumo užtikrinimas

1.   Pagrindinė sandorio šalis nustato ir taiko procedūras, kuriomis pripažįstami rinkos sąlygų pokyčiai, įskaitant finansinių priemonių, kurių tarpuskaitą ji atlieka, kintamumo padidėjimą arba likvidumo sumažėjimą, kad galėtų skubiai pritaikyti garantinės įmokos reikalavimo apskaičiavimą siekiant tinkamai atsižvelgti į naujas rinkos sąlygas.

2.   Pagrindinė sandorio šalis atlieka taikomo vertės sumažinimo testavimą siekdama užtikrinti, kad įkaitą būtų galima likviduoti bent jau sumažinta verte stebimomis ir ekstremaliomis, bet tikėtinomis rinkos sąlygomis.

3.   Jei pagrindinė sandorio šalis garantinę įmoką renka portfelio, o ne produkto lygiu, ji nuolat peržiūri ir testuoja skirtingų produktų įskaitymą. Pagrindinė sandorio šalis tokį įskaitymą grindžia rizikos ribojimo principais pagrįsta ir ekonomiškai prasminga metodika, atspindinčia atskirų produktų kainų priklausomybės laipsnį. Konkrečiai, pagrindinė sandorio šalis testuoja, kaip koreliacija keičiasi faktinių ir hipotetinių nepalankiausių rinkos sąlygų laikotarpiais.

56 straipsnis

Modelių peržiūra naudojant testavimo rezultatus

1.   Pagrindinė sandorio šalis turi aiškias procedūras, kuriomis nustatoma papildomos garantinės įmokos suma, kurią gali reikėti surinkti, taip pat ir tą pačią dieną, ir perkalibruojamas garantinių įmokų modelis, kai grįžtamasis patikrinimas rodo, kad modelis veikia ne taip, kaip tikėtasi, ir pagal jį nenustatoma tinkama pradinės garantinės įmokos suma, būtina numatytam pasitikėjimo lygiui pasiekti. Nustačiusi, kad būtina reikalauti papildomos garantinės įmokos, pagrindinė sandorio šalis jos pareikalauja per kitą reikalavimą įnešti garantinę įmoką.

2.   Pagrindinė sandorio šalis įvertina testavimo išimčių, nustatytų per grįžtamąjį patikrinimą, šaltinį. Priklausomai nuo išimčių šaltinio, pagrindinė sandorio šalis nustato, ar reikia iš esmės keisti garantinių įmokų modelį arba modelius, iš kurio imami jo duomenys, ir ar būtina perkalibruoti esamus parametrus.

3.   Pagrindinė sandorio šalis įvertina testavimo išimčių, nustatytų atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, šaltinius. Remdamasi išimčių šaltiniais, pagrindinė sandorio šalis nustato, ar reikia iš esmės keisti savo modelius, jų metodikas ar likvidumo rizikos valdymo sistemą ir ar būtina perkalibruoti esamus parametrus arba prielaidas.

4.   Jei testavimo rezultatai rodo garantinės įmokos, įsipareigojimų neįvykdymo fondo ar kitų finansinių išteklių nepakankamumą, pagrindinė sandorio šalis per kitą reikalavimą įnešti garantinę įmoką padidina bendrus savo finansinius išteklius iki priimtino lygio. Jei testavimo rezultatai rodo, kad likvidūs finansiniai ištekliai nepakankami, pagrindinė sandorio šalis kuo greičiau padidina savo likvidžius finansinius išteklius iki priimtino lygio.

5.   Pagrindinė sandorio šalis peržiūrėdama savo modelius, jų metodikas ir likvidumo rizikos valdymo sistemą stebi testavimo išimčių pasikartojimo dažnumą, kad tinkamai ir nepagrįstai nedelsdama nustatytų ir išspręstų problemas.

6   SKIRSNIS

Atvirkštinis testavimas nepalankiausiomis sąlygomis

57 straipsnis

Atvirkštinis testavimas nepalankiausiomis sąlygomis

1.   Pagrindinė sandorio šalis atlieka atvirkštinį testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, kuris parengiamas taip, kad jį atliekant būtų nustatoma, kokiomis rinkos sąlygomis jos garantinės įmokos, įsipareigojimų neįvykdymo fondo ir kitų finansinių išteklių derinys gali būti nepakankamas kredito pozicijoms padengti ir jos likvidūs finansiniai ištekliai gali būti nepakankami. Atlikdama tokį testavimą pagrindinė sandorio šalis modeliuoja ekstremalias rinkos sąlygas, kurios laikomos ekstremalesnėmis už tikėtinas rinkos sąlygas, kad padėtų nustatyti savo modelių, likvidumo rizikos valdymo sistemos, finansinių išteklių ir likvidžių finansinių išteklių ribas.

2.   Pagrindinė sandorio šalis parengia atvirkštinį testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, pritaikytą prie specifinės rinkų ir sutarčių, kurių tarpuskaitos paslaugas ji teikia, rizikos.

3.   Pagrindinė sandorio šalis 1 dalyje nurodytas sąlygas ir atvirkštinio testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus ir analizę naudoja nustatydama ekstremalius, bet tikėtinus scenarijus pagal VII skyrių.

4.   Pagrindinė sandorio šalis apie savo atvirkštinio testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus ir analizę konfidencialumo nepažeidžiančia forma periodiškai praneša rizikos valdymo komitetui, kad gautų jo patarimus peržiūrint tą testavimą.

7   SKIRSNIS

Įsipareigojimų neįvykdymo atveju taikomos procedūros

58 straipsnis

Įsipareigojimų neįvykdymo atveju taikomų procedūrų testavimas

1.   Pagrindinė sandorio šalis testuoja ir peržiūri įsipareigojimų neįvykdymo atveju taikomas procedūras siekdama užtikrinti, kad jos būtų ir praktiškos, ir veiksmingos. Pagrindinė sandorio šalis testuodama įsipareigojimų neįvykdymo atveju taikomas procedūras atlieka imitavimą.

2.   Atlikusi įsipareigojimų neįvykdymo atveju taikomų procedūrų testavimą, pagrindinė sandorio šalis nustato neapibrėžtumą ir savo procedūras tinkamai pritaiko, kad tas neapibrėžtumas sumažėtų.

3.   Atlikdama imitavimą pagrindinė sandorio šalis tikrina, ar visi tarpuskaitos nariai, jei taikoma, klientai ir kiti atitinkami subjektai, įskaitant sąveikias pagrindines sandorio šalis ir susijusius paslaugų teikėjus, yra tinkamai informuojami ir žino procedūras, taikomas įsipareigojimų neįvykdymo atveju.

8   SKIRSNIS

Tvirtinimo ir testavimo periodiškumas

59 straipsnis

Periodiškumas

1.   Pagrindinė sandorio šalis savo modelius ir jų metodikas visapusiškai tvirtina bent kartą per metus.

2.   Pagrindinė sandorio šalis savo likvidumo rizikos valdymo sistemą visapusiškai tvirtina bent kartą per metus.

3.   Pagrindinė sandorio šalis savo vertinimo modelius visapusiškai tvirtina bent kartą per metus.

4.   Pagrindinė sandorio šalis 51 straipsnyje nurodytos politikos tinkamumą peržiūri bent kartą per metus.

5.   Pagrindinė sandorio šalis savo modelių veikimą ir finansinių išteklių pakankamumą įsipareigojimų neįvykdymo atvejais analizuoja ir stebi bent kartą per dieną atlikdama garantinės įmokos pakankamumo grįžtamąjį patikrinimą ir bent kartą per dieną atlikdama testavimą nepalankiausiomis sąlygomis pagal standartinius ir iš anksto nustatytus parametrus ir prielaidas.

6.   Pagrindinė sandorio šalis savo likvidumo rizikos valdymo sistemą analizuoja ir stebi bent kartą per dieną atlikdama savo likvidžių finansinių išteklių testavimą nepalankiausiomis sąlygomis.

7.   Pagrindinė sandorio šalis testavimo rezultatus išsamiai ir nuodugniai analizuoja bent kartą per mėnesį siekdama užtikrinti, kad jos testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijai, modeliai ir likvidumo rizikos valdymo sistema, pagrindiniai parametrai ir prielaidos būtų teisingi. Tokia analizė atliekama dažniau esant nepalankiausioms rinkos sąlygoms, įskaitant atvejus, kai finansinių priemonių, kurių tarpuskaita atliekama, arba aptarnaujamų rinkų kintamumas apskritai yra didelis arba sumažėja jų likvidumas, jos tarpuskaitos narių turimų pozicijų dydis arba koncentracija labai išauga arba numatoma, kad pagrindinė sandorio šalis patirs nepalankiausias rinkos sąlygas.

8.   Jautrumo analizė atliekama bent kartą per mėnesį naudojant jautrumo testavimo rezultatus. Ši analizė turėtų būti atliekama dažniau, kai rinkos yra neįprastai nestabilios, sumažėja jų likvidumas arba jos tarpuskaitos narių turimų pozicijų dydis arba koncentracija labai išauga.

9.   Pagrindinė sandorio šalis skirtingų finansinių priemonių įskaitymą ir tai, kaip koreliacija keičiasi faktinių ir hipotetinių nepalankiausių rinkos sąlygų laikotarpiais, testuoja bent kartą per metus.

10.   Pagrindinės sandorio šalies taikomas vertės sumažinimas testuojamas bent kartą per mėnesį.

11.   Pagrindinė sandorio šalis atvirkštinį testavimą nepalankiausiomis sąlygomis atlieka bent kartą per ketvirtį.

12.   Pagrindinė sandorio šalis įsipareigojimų neįvykdymo atveju taikomas procedūras testuoja ir peržiūri bent kartą per ketvirtį ir imitavimą atlieka bent kartą per metus laikydamasi 61 straipsnio. Pagrindinė sandorio šalis imitavimą taip pat atlieka reikšmingai pasikeitus įsipareigojimų neįvykdymo atveju jos taikomoms procedūroms.

9   SKIRSNIS

Atliekant testavimą naudojami laikotarpiai

60 straipsnis

Laikotarpiai

1.   Atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis naudojami laikotarpiai apibrėžiami pagal VII skyrių ir apima perspektyvines ekstremalias, bet tikėtinas rinkos sąlygas.

2.   Atliekant grįžtamąjį patikrinimą naudojami praeities laikotarpiai apima mažiausiai pačių paskutinių metų arba laiko, kurį pagrindinė sandorio šalis atlieka atitinkamos finansinės priemonės tarpuskaitą, jei tas laikas trumpesnis nei metai, duomenis.

10   SKIRSNIS

Viešas informacijos skelbimas

61 straipsnis

Viešai skelbtina informacija

1.   Pagrindinė sandorio šalis viešai skelbia informaciją apie bendruosius principus, kuriais grindžiami jos modeliai ir jų metodikos, atliekamo testavimo pobūdį, pateikdama testavimo rezultatų ir taikytų taisomųjų veiksmų aukšto lygio santrauką.

2.   Pagrindinė sandorio šalis viešai skelbia pagrindinius įsipareigojimų neįvykdymo atveju taikomų procedūrų aspektus, įskaitant:

a)	aplinkybes, kuriomis galima imtis veiksmų;

b)	asmenis, kurie gali imtis tų veiksmų;

c)	veiksmų, kurių galima imtis, taikymo sritį, įskaitant veiksmus ir nuosavų, ir klientų pozicijų, lėšų ir turto atžvilgiu;

d)	mechanizmus, susijusius su pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų įsipareigojimus įvykdžiusiems tarpuskaitos nariams vykdymu;

e)	mechanizmus, kurių tikslas – padėti įsipareigojimų neįvykdžiusiems tarpuskaitos nariams vykdyti įsipareigojimus savo klientams.

62 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Sandoriams su išvestiniais produktais, nurodytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1227/2011 2 straipsnio 4 punkto b ir d papunkčiuose (11), I priedo 2 skirsnio h punktas taikomas praėjus trejiems metams nuo šio reglamento įsigaliojimo.

---

(1)  Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

(2)  OL L 201, 2012 7 27, p. 1.

(3)  OL L 352, 2012 12 21, p. 32.

(4)  OL L 331, 2010 12 15, p. 84.

(5)  OL L 157, 2006 6 9, p. 87.

(6)  OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

(7)  OL L 8, 2001 1 12, p. 1.

(8)  Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 37.

(9)  OL L 177, 2006 6 30, p. 1.

(10)  OL L 177, 2006 6 30, p. 1.

(11)  OL L 326, 2011 12 8, p. 1.

---

---

---