Help Print this page 

Document 32013H0179

Title and reference
2013/179/ES: 2013 m. balandžio 9 d. Komisijos rekomendacija dėl produktų ir organizacijų gyvavimo ciklo aplinkosauginio veiksmingumo matavimo ir pranešimo apie jį bendrų metodų taikymo Tekstas svarbus EEE
  • In force
OJ L 124, 4.5.2013, p. 1–210 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

ELI: http://data.europa.eu/eli/reco/2013/179/oj
Multilingual display
Text

4.5.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 124/1


KOMISIJOS REKOMENDACIJA

2013 m. balandžio 9 d.

dėl produktų ir organizacijų gyvavimo ciklo aplinkosauginio veiksmingumo matavimo ir pranešimo apie jį bendrų metodų taikymo

(Tekstas svarbus EEE)

(2013/179/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 191 ir 292 straipsnius,

kadangi:

(1)

patikimas ir teisingas matavimas ir informacija apie produktų ir organizacijų aplinkosauginį veiksmingumą yra svarbus aplinkosaugos sprendimų priėmimo proceso, kuriame dalyvauja įvairūs veikėjai, elementas;

(2)

pastaruoju metu didėjanti aplinkosauginio veiksmingumo vertinimo ir pranešimo apie jį metodų ir iniciatyvų įvairovė kelia sumaištį ir nepasitikėjimą informacija apie aplinkosauginį veiksmingumą. Dėl tokios įvairovės verslo įmonės gali patirti papildomų išlaidų, jei jų prašoma produkto arba organizacijos aplinkosauginį veiksmingumą matuoti remiantis skirtingais valdžios institucijų, verslo partnerių, investuotojų metodais arba pagal privačias iniciatyvas taikomais metodais. Dėl papildomų išlaidų mažėja galimybių žaliaisiais produktais prekiauti tarpvalstybiniu mastu. Kyla rizika, kad žaliųjų produktų rinkoje tokių problemų vis daugės (1);

(3)

Komisijos komunikate Tarybai ir Europos Parlamentui „Integruota produktų politika, pagrįsta ekologine gyvavimo ciklo samprata“ (2) pripažįstama, kaip svarbu integruotai spręsti produkto poveikio aplinkai per visą jo gyvavimo ciklą klausimą;

(4)

2010 m. gruodžio 20 d. Tarybos išvadose „Tvarus medžiagų valdymas ir tvari gamyba bei vartojimas“ (3) Komisija raginama parengti bendrą metodiką, pagal kurią būtų galima atlikti produktų poveikio aplinkai kiekybinį vertinimą visą produktų gyvavimo laikotarpį, siekiant remti produktų vertinimą ir ženklinimą;

(5)

Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Kuriamas Bendrosios rinkos aktas. Siekiant labai konkurencingos socialinės rinkos ekonomikos. 50 pasiūlymų, kaip pagerinti bendrą darbą, verslą ir prekybą“ (4) pabrėžiama, kad bus ieškoma galimybių nustatyti bendrą Europos metodiką produktams vertinti ir ženklinti, taip siekiant spręsti tų produktų poveikio aplinkai, įskaitant anglies dioksido išlakas, klausimą. Tokios iniciatyvos poreikis buvo dar kartą išreikštas dviejuose paskesniuose Bendrosios rinkos aktuose (5);

(6)

Komunikate „Europos vartotojų darbotvarkė pasitikėjimui ir ekonomikos augimui skatinti“ pabrėžiama, kad vartotojai turi teisę žinoti apie produktų, kuriuos jie ketina pirkti, poveikį aplinkai per visą jų gyvavimo ciklą ir kad vartotojams reikėtų padėti lengvai atpažinti tikrai tvarius produktus. Komunikate teigiama, kad Komisija parengs suderintą metodiką, pagal kurią bus vertinamas produktų ir bendrovių gyvavimo ciklo aplinkosauginis veiksmingumas ir kuria remiantis vartotojams bus teikiama patikima informacija;

(7)

Komunikate „Stipresnė Europos pramonė ekonomikos augimui ir atsigavimui skatinti. Komunikato dėl pramonės politikos atnaujinimas“ (6) paminėta, kad Komisija nagrinėja geriausius įmanomus būdus (įskaitant aplinkosauginio pėdsako nustatymą), kuriais žaliuosius produktus ir paslaugas būtų galima integruoti į vidaus rinką;

(8)

Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Efektyvaus išteklių naudojimo Europos planas“ (7) Europos Komisija įsipareigojo sukurti bendrą metodiką, kad valstybės narės ir privačiojo sektoriaus atstovai galėtų vertinti, skelbti ir lyginti produktų, paslaugų ir bendrovių aplinkosauginį veiksmingumą remdamiesi visapusišku poveikio aplinkai per visą gyvavimo ciklą (aplinkosauginio pėdsako) vertinimu;

(9)

komunikate valstybės narės raginamos pradėti taikyti paskatas, skatinančias daugumą bendrovių sistemingai matuoti, lyginti ir didinti savo išteklių naudojimo veiksmingumą;

(10)

atsižvelgdama į tokius politikos poreikius, Komisija, remdamasi dabartiniais plačiai pripažintais metodais, sukūrė produkto aplinkosauginio pėdsako ir organizacijos aplinkosauginio pėdsako matavimo ir pranešimo apie juos metodus. Komunikate „Žaliųjų produktų bendrosios rinkos kūrimas“ nustatoma tolesnės šių metodų plėtotės ir metodikų tobulinimo atliekant bandymus ir dalyvaujant įvairiems suinteresuotiesiems subjektams (įskaitant pramonės atstovus) sistema. Atliekant bandymus bus taip pat bandoma spręsti praktines problemas, tokias kaip prieiga prie duomenų apie gyvavimo ciklą ir tų duomenų kokybė arba tikrinimo metodų rentabilumas;

(11)

galutinis iniciatyvos tikslas – išspręsti vidaus rinkos susiskaidymo, kurį lemia skirtingi taikomi aplinkosauginio veiksmingumo matavimo metodai, problemą. Komisijos nuomone, norint, kad šie metodai būtų privalomi, reikia tolesnių patobulinimų, ypač kiek įmanoma sumažinant administracinę naštą. Kaip ir kiekvieno naujo metodo atveju, galima tikėtis išankstinių išlaidų, todėl Komisija rekomenduoja, kad verslo įmonės, nusprendusios savanoriškai taikyti šią metodiką, pirmiausiai atidžiai įvertintų poveikį jų konkurencingumui, o valstybės narės, taikančios šią metodiką, įvertintų MVĮ patirsimas išlaidas ir gausimą naudą;

(12)

Komisija rengiasi sukurti atskiriems sektoriams ir įvairių kategorijų produktams skirtus metodus, laikydamasi aplinkosauginio pėdsako metodų reikalavimų ir vadovaudamasi poreikiu atsižvelgti į specialų sudėtinių produktų pobūdį, lanksčias tiekimo grandines ir dinamiškas rinkas;

(13)

tikimasi, kad rekomendavus valstybėms narėms, privačioms bendrovėms bei asociacijoms, aplinkosauginio veiksmingumo matavimo arba pranešimo apie jį sistemų subjektams ir finansų bendruomenei taikyti aplinkosauginio pėdsako metodus, sumažės metodų ir etikečių įvairovė, ir dėl to bus lengviau informacijos apie aplinkosauginį veiksmingumą tiekėjams ir naudotojams. Kad būtų aiškiau, šios rekomendacijos I priede išvardijamos galimos taikymo sritys;

(14)

Komisija pabrėžia, kad, nors ši iniciatyva daugiausiai siejama su poveikiu aplinkai, apskritai vis didesnį poveikį turi ir kiti veiklos rodikliai, tokie kaip ekonominis ir socialinis poveikis, taip pat su darbo praktika susijusios problemos, kurie reikalauja kompromisinių sprendimų. Komisija atidžiai stebės šiuos pokyčius ir kitas tarptautines metodikas (tokias kaip Visuotinė ataskaitų teikimo iniciatyva ir Tvarumo ataskaitų teikimo gairės);

(15)

daugumai MVĮ trūksta kompetencijos ir išteklių, kad galėtų patenkinti informacijos apie gyvavimo ciklo aplinkosauginį veiksmingumą prašymus. Todėl valstybės narės ir pramonės asociacijos turėtų padėti MVĮ,

(16)

vykstant bandomajam etapui, Europos Sąjungos ir valstybių narių lygmenimis bus sukurtos ir pagalbinės priemonės (tokios kaip gyvavimo ciklo analizės duomenų bazių kokybės kriterijai, duomenų valdymo sistemos, mokslinis arbitražas, atitikties ir tikrinimo sistemos, koordinavimo institucijos) politikos tikslams siekti. Komisija, atsižvelgdama į pasaulio rinkos poreikius, informuos tarptautines organizacijas apie šią savanorišką iniciatyvą,

PRIĖMĖ ŠIĄ REKOMENDACIJĄ:

1.   TIKSLAS IR APRĖPTIS

1.1.

Šia rekomendacija skatinama naudoti aplinkosauginio pėdsako metodus atitinkamoje politikoje ir sistemose, pagal kurias matuojamas produktų ir organizacijų gyvavimo ciklo aplinkosauginis veiksmingumas arba apie jį pranešama.

1.2.

Ši rekomendacija skirta valstybėms narėms ir privačioms bei viešosioms organizacijoms, matuojančioms arba ketinančioms matuoti savo produktų, paslaugų arba savo organizacijos gyvavimo ciklo aplinkosauginį veiksmingumą arba pranešančioms ar ketinančioms pranešti informaciją apie gyvavimo ciklo aplinkosauginį veiksmingumą bet kuriam bendrojoje rinkoje veikiančiam privačiam, viešajam ar pilietinės visuomenės subjektui.

1.3.

Ši rekomendacija netaikoma įgyvendinant privalomus ES teisės aktus, kuriuose numatyta speciali produktų gyvavimo ciklo aplinkosauginio veiksmingumo apskaičiavimo metodika.

2.   APIBRĖŽTYS

Šioje rekomendacijoje vartojamų terminų apibrėžtys:

(a)   produkto aplinkosauginio pėdsako matavimo ir pranešimo apie jį metodas (toliau – PAP metodas)– bendrasis produkto galimo poveikio aplinkai per jo gyvavimo ciklą matavimo ir pranešimo apie jį metodas, išdėstytas II priede;

(b)   organizacijos aplinkosauginio pėdsako matavimo ir pranešimo apie jį metodas (toliau – OAP metodas)– bendrasis organizacijos galimo poveikio aplinkai per jos gyvavimo ciklą matavimo ir pranešimo apie jį metodas, išdėstytas III priede;

(c)   produkto aplinkosauginis pėdsakas– produkto aplinkosauginio pėdsako tyrimo, grindžiamo produkto aplinkosauginio pėdsako metodu, rezultatas;

(d)   organizacijos aplinkosauginis pėdsakas– organizacijos aplinkosauginio pėdsako tyrimo, grindžiamo organizacijos aplinkosauginio pėdsako metodu, rezultatas;

(e)   gyvavimo ciklo aplinkosauginis veiksmingumas– tiekimo grandinės atžvilgiu kiekybiškai išmatuojamas galimas aplinkosauginis veiksmingumas visais produkto arba organizacijos gyvavimo ciklo etapais;

(f)   pranešimas apie gyvavimo ciklo aplinkosauginį veiksmingumą– bet koks informacijos apie gyvavimo ciklo aplinkosauginį veiksmingumą atskleidimas verslo partneriams, investuotojams, viešosioms įstaigoms, vartotojams arba kitiems asmenims;

(g)   organizacija– viešoji arba privačioji savo paskirtį ir administraciją turinti bendrovė, korporacija, firma, įmonė, įstaiga ar institucija arba jos dalis ar jų susivienijimas, nesvarbu, ar turintis atskiro juridinio asmens statusą, ar neturintis;

(h)   sistema– pelno siekianti arba ne pelno iniciatyva, kurios imasi privačios bendrovės arba jų asociacija, viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės subjektai arba nevyriausybinės organizacijos ir pagal kurią reikia matuoti gyvavimo ciklo aplinkosauginį veiksmingumą arba apie jį pranešti;

(i)   Pramonės asociacija– organizacija, vietos, regioniniu, nacionaliniu arba tarptautiniu lygmeniu atstovaujanti privačioms bendrovėms, kurios yra jos narės arba priklauso tam sektoriui;

(j)   finansų bendruomenė– visi finansines paslaugas, įskaitant finansines konsultacijas, teikiantys subjektai, tokie kaip bankai, investuotojai ir draudimo bendrovės;

(k)   gyvavimo ciklo duomenys– informacija apie konkretaus produkto, organizacijos arba kito etaloninio objekto gyvavimo ciklą. Tokie duomenys, pavyzdžiui, yra aprašomieji metaduomenys ir kiekybinės gyvavimo ciklo inventorinės analizės bei gyvavimo ciklo poveikio vertinimo duomenys;

(l)   gyvavimo ciklo inventorinės analizės duomenys– kiekybiniai konkretūs (tiesiogiai matuojami arba renkami) arba bendrieji (netiesiogiai matuojami arba renkami, vidutiniai) su visu produkto arba organizacijos gyvavimo ciklu susiję įvediniai ir išvediniai.

3.   PAP IR OAP METODŲ NAUDOJIMAS VALSTYBIŲ NARIŲ POLITIKOJE

Valstybės narės turėtų:

3.1.

Naudoti PAP metodą arba OAP metodą įgyvendindamos savanorišką politiką, pagal kurią matuojamas atitinkamai produktų ar organizacijų gyvavimo ciklo aplinkosauginis veiksmingumas arba apie jį pranešama, ir užtikrinti, kad dėl tokios politikos neatsirastų kliūčių laisvam prekių judėjimui bendrojoje rinkoje.

3.2.

Pripažinti gyvavimo ciklo aplinkosauginio veiksmingumo informaciją arba teiginius, grindžiamus PAP metodo arba OAP metodo naudojimu, galiojančiais atitinkamose nacionalinėse sistemose, pagal kurias matuojamas produktų ar organizacijų gyvavimo ciklo aplinkosauginis veiksmingumas arba apie jį pranešama.

3.3.

Stengtis gerinti aukštos kokybės duomenų apie gyvavimo ciklą prieigos galimybes nustatant nacionalinių duomenų bazių kūrimo, peržiūros ir galimybių jomis naudotis sudarymo veiksmus ir prisidedant prie esamų viešų duomenų bazių pildymo, remiantis PAP ir OAP metoduose nustatytais duomenų kokybės reikalavimais.

3.4.

MVĮ teikti pagalbą ir priemones, kurios padėtų joms išmatuoti ir gerinti savo produktų ar organizacijos gyvavimo ciklo aplinkosauginį veiksmingumą pagal PAP metodą arba OAP metodą.

3.5.

Skatinti naudoti OAP metodą matuojant viešųjų organizacijų aplinkosauginį veiksmingumą arba apie jį pranešant.

4.   PAP IR OAP METODŲ NAUDOJIMAS BENDROVĖSE IR KITOSE PRIVAČIOSE ORGANIZACIJOSE

Bendrovės ir kitos privačios organizacijos, nusprendusios matuoti savo produktų arba organizacijos gyvavimo ciklo aplinkosauginį veiksmingumą arba apie jį pranešti, turėtų:

4.1.

Naudoti PAP ir OAP metodus matuodamos savo produktų arba organizacijos gyvavimo ciklo aplinkosauginį veiksmingumą ir apie jį pranešdamos.

4.2.

Prisidėti prie viešų duomenų bazių peržiūros ir pildymo aukštos kokybės duomenimis apie gyvavimo ciklą, kurie būtų bent lygiaverčiai reikalaujamiems pagal PAP ar OAP metodus.

4.3.

Apsvarstyti MVĮ rėmimo jų tiekimo grandinėse klausimą, kad būtų teikiama PAP ir OAP pagrįsta informacija ir gerinamas organizacijų bei produktų gyvavimo ciklo aplinkosauginis veiksmingumas.

Pramonės asociacijos turėtų:

4.4.

Skatinti savo narius naudoti PAP metodą ir OAP metodą.

4.5.

Prisidėti prie viešų duomenų bazių peržiūros ir pildymo aukštos kokybės duomenimis apie gyvavimo ciklą, kurie būtų bent lygiaverčiai reikalaujamiems pagal PAP ar OAP metodus.

4.6.

MVĮ suteikti paprastesnes skaičiavimo priemones ir kompetenciją, kurios padėtų jų nariams išmatuoti savo produktų ar organizacijos gyvavimo ciklo aplinkosauginį veiksmingumą pagal PAP metodą arba OAP metodą.

5.   PAP IR OAP METODŲ NAUDOJIMAS TAIKANT SISTEMAS, SUSIJUSIAS SU GYVAVIMO CIKLO APLINKOSAUGINIO VEIKSMINGUMO MATAVIMU ARBA PRANEŠIMU APIE JĮ

Su gyvavimo ciklo aplinkosauginio veiksmingumo matavimu arba pranešimu apie jį susijusiose sistemose turėtų:

5.1.

būti naudojami PAP ir OAP metodai kaip pamatiniai produktų ir organizacijų gyvavimo ciklo aplinkosauginio veiksmingumo matavimo arba pranešimo apie jį metodai.

6.   PAP IR OAP METODŲ NAUDOJIMAS FINANSŲ BENDRUOMENĖJE

Finansų bendruomenės nariai turėtų, jei taikoma:

6.1.

Skatinti naudotis informacija apie gyvavimo ciklo aplinkosauginį veiksmingumą, apskaičiuotą pagal PAP arba OAP metodą, atliekant finansinės rizikos, susijusios su aplinkosauginiu veiksmingumu, vertinimą.

6.2.

Skatinti naudotis OAP tyrimais grindžiama informacija vertindami savo veiksmingumo lygį, kad būtų nustatytas aplinkosauginis tvarumo indeksų komponentas.

7.   PATIKRINIMAS

7.1.

Jei pranešimo tikslais naudojami PAP ir OAP tyrimai, jie turėtų būti patikrinti pagal PAP ir OAP metodų peržiūros reikalavimus.

7.2.

Tikrinimas turėtų būti grindžiamas šiais pagrindiniais principais:

(a)

dideliu matavimo ir pranešimo patikimumu;

(b)

tikrinimo sąnaudų ir naudos proporcingumu numatomam PAP ir OAP rezultatų naudojimui;

(c)

gyvavimo ciklo duomenų patikrinamumu, taip pat produktų ir organizacijų atsekamumu.

8.   REKOMENDACIJOS ĮGYVENDINIMO ATASKAITOS

8.1.

Valstybės narės raginamos kasmet pranešti Komisijai apie veiksmus, kurių jos imasi įgyvendindamos šią rekomendaciją. Pirmieji duomenys turėtų būti pateikti praėjus metams po šios rekomendacijos priėmimo. Be kita ko, turėtų būti pateikta tokia informacija:

(a)

PAP ir OAP metodų taikymas įgyvendinant politikos iniciatyvą (-as);

(b)

produktų ir organizacijų, kuriems taikoma ta iniciatyva, skaičius;

(c)

paskatos, susijusios su gyvavimo ciklo aplinkosauginiu veiksmingumu;

(d)

iniciatyvos, susijusios su aukštos kokybės duomenų apie gyvavimo ciklą gavimu;

(e)

pagalba MVĮ, kad jos teiktų informaciją apie gyvavimo ciklo aplinkosauginį veiksmingumą ir jį gerintų;

(f)

galimos problemos arba kliūtys, nustatytos taikant minėtus metodus.

Priimta Briuselyje 2013 m. balandžio 9 d.

Komisijos vardu

Janez POTOČNIK

Komisijos narys


(1)  Prie Komisijos komunikato „Žaliųjų produktų bendrosios rinkos kūrimas. Informacijos apie produktų ir organizacijų aplinkosauginį veiksmingumą kokybės gerinimas“ pridedamas poveikio vertinimo dokumentas (SWD(2013) 111 galutinis).

(2)  COM(2003) 302 galutinis.

(3)  3 061-asis Aplinkos tarybos posėdis, kuris įvyko Briuselyje 2010 m. gruodžio 20 d.

(4)  COM(2010) 608 galutinis/2.

(5)  COM(2011) 206 final„Bendrosios rinkos aktas. Dvylika svertų augimui skatinti ir pasitikėjimui stiprinti. Bendros pastangos skatinti naująjį augimą“ ir COM(2012) 573 final„II bendrosios rinkos aktas. Drauge už naująjį augimą“.

(6)  COM(2012) 582 final.

(7)  COM(2011) 571 final.


I PRIEDAS

GALIMOS PAP IR OAP METODŲ IR JŲ REZULTATŲ TAIKYMO SRITYS

Galimos PAP metodo ir jo rezultatų taikymo sritys:

procesų optimizavimas per visą produkto gyvavimo ciklą;

produktų projektavimo siekiant kiek įmanoma sumažinti poveikį aplinkai per visą gyvavimo ciklą, rėmimas;

informacijos apie produktų gyvavimo ciklo aplinkosauginį veiksmingumą gavimas iš atskirų bendrovių arba įgyvendinant savanoriškas sistemas (pvz., produkto dokumentuose, interneto svetainėse ir taikomosiose programose);

su ekologiškumo teiginiais susijusios sistemos, visų pirma sistemos, kuriomis užtikrinamas pakankamas teiginių tvirtumas ir išsamumas;

reputacijos didinimo sistemos, kuriomis atkreipiamas dėmesys į produktus, kurių gyvavimo ciklo aplinkosauginis veiksmingumas apskaičiuotas;

didelio poveikio aplinkai nustatymas siekiant į jį atsižvelgti nustatant ekologinio ženklo suteikimo kriterijus;

atitinkamais atvejais gyvavimo ciklo aplinkosauginiu veiksmingumu grindžiamų paskatų teikimas.

Galimos OAP metodo ir jo rezultatų taikymo sritys:

su organizacijos produktų asortimentu visoje tiekimo grandinėje susijusių procesų optimizavimas;

informacijos apie gyvavimo ciklo aplinkosauginį veiksmingumą teikimas suinteresuotiesiems subjektams (pvz., metinėse ataskaitose, tvarumo ataskaitose, atsakant į investuotojų arba akcininkų klausimynus);

reputacijos didinimo sistemos, kuriomis atkreipiamas dėmesys į organizacijas, apskaičiuojančias savo gyvavimo ciklo aplinkosauginį veiksmingumą, arba organizacijas, laikui bėgant (pvz., kiekvienais metais) gerinančias gyvavimo ciklo aplinkosauginį veiksmingumą;

sistemos, pagal kurias reikia teikti gyvavimo ciklo aplinkosauginio veiksmingumo ataskaitas;

kaip informacijos apie gyvavimo ciklo aplinkosauginį veiksmingumą teikimo priemonė ir priemonė, kuria siekiama aplinkosaugos vadybos sistemos tikslų;

atitinkamais atvejais gyvavimo ciklo aplinkosauginio veiksmingumo gerinimo rodikliais, apskaičiuotais remiantis OAP metodu, grindžiamų paskatų teikimas.


II PRIEDAS

PRODUKTO APLINKOSAUGINIO PĖDSAKO (PAP) MATAVIMO IR PRANEŠIMO APIE JĮ GAIRĖS

SANTRAUKA

Kontekstas

Tikslai ir tikslinės grupės

Procesas ir rezultatai

Santykis su organizacijos aplinkosauginio pėdsako gairėmis

Terminija: „turi“, „turėtų“ ir „gali“

1.

BENDROSIOS PASTABOS APIE PRODUKTO APLINKOSAUGINIO PĖDSAKO (PAP) TYRIMUS

1.1.

Metodas ir galimo taikymo pavyzdžiai

1.2.

Kaip naudoti šias gaires

1.3.

Produkto aplinkosauginio pėdsako tyrimų principai

1.4.

Produkto aplinkosauginio pėdsako tyrimo etapai

2.

PRODUKTO APLINKOSAUGINIO PĖDSAKO KATEGORIJOS TAISYKLIŲ (PAPKT) VAIDMUO

2.1.

Bendrieji dalykai

2.2.

PAPKT vaidmuo ir santykis su esamomis produktų kategorijos taisyklėmis (PKT)

2.3.

Produktų pagal veiklos rūšį klasifikatoriumi (PVRK) pagrįsta PAPKT sandara

3.

PRODUKTO APLINKOSAUGINIO PĖDSAKO TYRIMO TIKSLO (-Ų) APIBRĖŽIMAS

3.1.

Bendrieji dalykai

4.

PRODUKTO APLINKOSAUGINIO PĖDSAKO TYRIMO APIMTIES APIBRĖŽIMAS

4.1.

Bendrieji dalykai

4.2.

Analizės vienetas ir atskaitos srautas

4.3.

Sistemos ribos atliekant produkto aplinkosauginio pėdsako tyrimus

4.4.

Aplinkosauginio pėdsako poveikio kategorijų ir vertinimo metodų pasirinkimas

4.5.

Į PAP tyrimą įtrauktinos papildomos informacijos apie aplinką pasirinkimas

4.6.

Prielaidos ir apribojimai

5.

IŠTEKLIŲ NAUDOJIMO IR TERŠALŲ IŠMETIMO APRAŠO RENGIMAS IR REGISTRAVIMAS

5.1.

Bendrieji dalykai

5.2.

Atrinkimo etapas (rekomenduojamas)

5.3.

Duomenų valdymo planas (pasirenkamas)

5.4.

Išteklių naudojimo ir teršalų išmetimo aprašo duomenys

5.4.1.

Žaliavų įsigijimas ir parengiamasis apdorojimas (gavybos–gamybos etapas)

5.4.2.

Gamybos priemonės

5.4.3.

Gamyba

5.4.4.

Produktų platinimas ir sandėliavimas

5.4.5.

Naudojimo etapas

5.4.6.

Analizuojamo produkto logistikos modeliavimas

5.4.7.

Gyvavimo ciklo pabaiga

5.4.8.

Elektros energijos vartojimo (įskaitant atsinaujinančiosios energijos vartojimą) apskaita

5.4.9.

Papildomi aspektai, į kuriuos reikia atsižvelgti rengiant išteklių naudojimo ir teršalų išmetimo aprašą

5.5.

Išteklių naudojimo ir teršalų išmetimo aprašo nomenklatūra

5.6.

Duomenų kokybės reikalavimai

5.7.

Konkrečių duomenų rinkimas

5.8.

Bendrųjų duomenų rinkimas

5.9.

Vieninio proceso duomenų trūkumo (trūkstamų duomenų) problemos sprendimas

5.10.

Daugiafunkcių procesų valdymas

5.11.

Su PAP tyrimo kitais metodikos etapais susijusių duomenų rinkimas

6.

APLINKOSAUGINIO PĖDSAKO POVEIKIO VERTINIMAS

6.1.

Klasifikavimas ir apibūdinimas (privaloma)

6.1.1.

Produkto aplinkosauginio pėdsako srautų klasifikavimas ir apibūdinimas

6.1.2.

Aplinkosauginio pėdsako srautų apibūdinimas

6.2.

Normalizavimas ir svertinis vertinimas (rekomenduojamas / pasirenkamas etapas)

6.2.1.

Aplinkosauginio pėdsako poveikio vertinimo rezultatų normalizavimas (rekomenduojamas etapas)

6.2.2.

Aplinkosauginio pėdsako poveikio vertinimo rezultatų svertinis vertinimas (pasirenkamas etapas)

7.

PRODUKTO APLINKOSAUGINIO PĖDSAKO REZULTATŲ INTERPRETAVIMAS

7.1.

Bendrieji dalykai

7.2.

Produkto aplinkosauginio pėdsako modelio svarumo vertinimas

7.3.

Reikšmingų elementų nustatymas

7.4.

Neapibrėžties įvertinimas

7.5.

Išvados, rekomendacijos ir apribojimai

8.

PRODUKTO APLINKOSAUGINIO PĖDSAKO ATASKAITOS

8.1.

Bendrieji dalykai

8.2.

Ataskaitos dalys

8.2.1.

Pirmoji dalis – santrauka

8.2.2.

Antroji dalis – pagrindinė ataskaita

8.2.3.

Trečioji dalis – priedas

8.2.4.

Ketvirtoji dalis – konfidenciali ataskaita

9.

PRODUKTO APLINKOSAUGINIO PĖDSAKO KRITINIS TIKRINIMAS

9.1.

Bendrieji dalykai

9.2.

Tikrinimo tipas

9.3.

Tikrintojo kvalifikacija

10.

AKRONIMAI IR SANTRUMPOS

11.

ŽODYNĖLIS

12.

NUORODOS

I priedas.

Produkto aplinkosauginio pėdsako tyrimams ir produkto aplinkosauginio pėdsako kategorijos taisyklių rengimui taikytinų pagrindinių privalomųjų reikalavimų santrauka

II priedas.

Duomenų valdymo planas (pritaikytas pagal ŠESD protokolo iniciatyvą)

III priedas.

Duomenų rinkimo kontrolinis sąrašas

IV priedas.

Atitinkamos konkrečių srautų nomenklatūros ir savybių nustatymas

V priedas.

Su daugiafunkciškumu susijusių klausimų sprendimas vykdant perdirbimą

VI priedas.

Su tiesioginiu ir netiesioginiu žemės naudojimo paskirties keitimu susijusių išmetamųjų teršalų, kurie daro poveikį klimato kaitai, apskaitos gairės

VII priedas.

Tarpinių popieriaus produktų PAPKT pavyzdys. Duomenų kokybės reikalavimai

VIII priedas.

Šiose PAP nustatymo gairėse vartojamos terminijos palyginimas su ISO terminija

IX priedas.

PAP nustatymo gairės ir ILCD vadovas. Pagrindinės nuokrypos

X priedas.

PAP nustatymo gairių pagrindinių reikalavimų palyginimas su kitais metodais

SANTRAUKA

Produkto aplinkosauginio pėdsako (toliau – PAP) nustatymo metodas yra daugeliu kriterijų pagrįsta prekės ar paslaugos aplinkosauginio veiksmingumo per visą jos gyvavimo ciklą nustatymo priemonė. PAP informacija ruošiama siekiant pagrindinio tikslo – sumažinti prekių ir paslaugų poveikį aplinkai atsižvelgiant į tiekimo grandinės (1) veiklą (nuo žaliavų gavybos, gamybos proceso ir naudojimo iki galutinio atliekų pašalinimo). Šiose PAP nustatymo gairėse pateikiamas su produktu per visą jo gyvavimo ciklą susijusių medžiagų, energijos, išmetamų teršalų ir atliekų srautų poveikio aplinkai modeliavimo metodas.

Šiame dokumente pateikiamos rekomendacijos, kaip apskaičiuoti PAP ir kaip parengti su vienos ar kitos kategorijos produktu susijusius metodikos reikalavimus, taikytinus nustatant produkto aplinkosauginio pėdsako kategorijos taisykles (toliau – PAPKT). PAP nustatymo metodai papildo kitas konkrečioms vietoms ir ribinėms vertėms taikomas priemones.

Kontekstas

Šios PAP nustatymo gairės parengtos atsižvelgiant į vieną iš pavyzdinės iniciatyvos „Europa 2020 strategija“ dalių – „Efektyvaus išteklių naudojimo Europos planą“ (2). Europos Komisija „Efektyvaus išteklių naudojimo Europos plane“ (3) siūlo būdus, kaip laikantis gyvavimo ciklo perspektyvos padidinti išteklių našumą, o ekonominę plėtrą atsieti nuo išteklių naudojimo ir poveikio aplinkai. Vienas iš jos tikslų: „Sukurti bendrą metodiką, kad valstybės narės ir privatusis sektorius galėtų įvertinti, skelbti ir su standartais lyginti prekių, paslaugų ir įmonių aplinkosauginį veiksmingumą (angl. environmental footprint) remiantis visapusišku poveikio aplinkai per visą būvio ciklą įvertinimu“. Europos Vadovų Taryba paragino Komisiją parengti pagalbines metodikas.

Todėl pradėtas rengti produkto ir organizacijos aplinkosauginio pėdsako (toliau – OAP) nustatymo projektas, kuriuo siekiama nustatyti suderintą europinę aplinkosauginio pėdsako (AP) tyrimų metodiką, galinčią aprėpti daugiau aplinkosauginio veiksmingumo kriterijų ir grindžiamą gyvavimo ciklo metodu (4). Taikant gyvavimo ciklo metodą tiekimo grandinės požiūriu įvertinama su produktu ar organizacija siejamų išteklių srautų ir kišimosi į gamtą rūšių visuma. Šis metodas aprėpia visus etapus – nuo žaliavų įsigijimo iki apdorojimo, platinimo, naudojimo ir iki gyvavimo ciklo pabaigos procesų – bei visų rūšių atitinkamą kišimąsi į gamtą, poveikį visuomenės sveikatai, ištekliams gresiančius pavojus ir visuomenei tenkančią naštą. Šis metodas taip pat padeda nustatyti visas įmanomas su konkrečia politika ir valdymo sprendimais susijusių skirtingos rūšies poveikio aplinkai derinimo galimybes. Todėl taikant šį metodą įmanoma užtikrinti, kad našta nebūtų netyčia perkeliama.

Tikslai ir tikslinės grupės

Šiame dokumente pateikiamos nuodugnios ir išsamios PAP tyrimo techninės gairės. PAP tyrimą galima naudoti įvairiems tikslams, įskaitant vidaus valdymą ir dalyvavimą savanoriškose ar privalomose programose. Šis dokumentas pirmiausiai skiriamas techniniams ekspertams, kurie turės rengti PAP tyrimą, pvz., bendrovių ir kitų institucijų inžinieriams bei aplinkos apsaugos vadybininkams. Norint taikyti šias PAP tyrimo gaires nebūtina puikiai išmanyti aplinkosauginio vertinimo metodus.

Šios PAP nustatymo gairės nėra skirtos tiesioginiam palyginimų ar lyginamųjų pareiškimų (pvz., tvirtinimų, kad vieno produkto aplinkosauginis veiksmingumas viršija kito produkto aplinkosauginį veiksmingumą ar yra jam lygiavertis (pagal standartą ISO 14040:2006)) pagrindimui. Atliekant šiuos lyginimus būtina parengti papildomas PAPKT, papildysiančias šiame dokumente išdėstytas bendresnio pobūdžio gaires siekiant dar padidinti atitinkamo tipo produktui taikomos metodikos darnumą, savitumą, tinkamumą ir atkuriamumą. Be to, PAPKT suteiktų galimybę daugiau dėmesio skirti svarbiausiems parametrams, kitaip tariant, taip pat sutrumpintų PAP tyrimui skiriamą laiką, sumažintų jam atlikti reikalingas pastangas ir sąnaudas. Šiame dokumente, be pateikiamų bendrojo pobūdžio gairių ir apibrėžtų PAP tyrimo reikalavimų, taip pat išdėstyti PAPKT rengimo reikalavimai.

Procesas ir rezultatai

Kiekvienas šiose PAP gairėse nustatytas reikalavimas pasirinktas atsižvelgiant į panašius visuotinai pripažįstamus aplinkosaugos apskaitos metodus ir rekomendacinius dokumentus. Visų pirma buvo nagrinėtos šios metodinės gairės: ISO standartai (5), visų pirma ISO 14044 (2006), projektas ISO/DIS 14067 (2012); ISO 14025(2006), ISO 14020(2000)), ILCD (Tarptautinė etaloninė gyvavimo ciklo duomenų sistema) vadovas (6); ekologinio pėdsako standartai (7); šiltnamio efektą sukeliančių dujų protokolas (8) (WRI / WBCSD); bendrieji aplinkosauginės informacijos apie masinio vartojimo produktus skelbimo principai BPX 30-323-0 (ADEME) (9); ir su produktų bei paslaugų gyvavimo ciklu susijusių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio įvertinimo specifikacija (PAS 2050, 2011) (10).

Šios analizės rezultatų santrauka pateikta X priede. Išsamus aprašymas pateiktas dokumente „Produktų ir organizacijų esamų aplinkosauginio pėdsako nustatymo metodikų analizė. Rekomendacijos, pagrindimas ir derinimas“ (angl. Analysis of Existing Environmental Footprint Methodologies for Products and Organizations: Recommendations, Rationale, and Alignment) (EC-JRC-IES 2011b) (11). Kadangi taikant esamus metodus konkretaus metodologinio sprendimo atveju galima rinktis iš kelių galimybių, šiomis PAP nustatymo gairėmis siekiama (kiekvieną kartą, kai įmanoma) nustatyti vieną reikalavimą kiekvienam sprendimui arba pateikti papildomas gaires, kurios padės parengti nuoseklesnius, svaresnius ir lengviau atkuriamus PAP tyrimus. Taigi teikiama pirmenybė palyginamumui, o ne lankstumui.

Kaip paaiškinta pirmiau, PAPKT yra šiame dokumente pateiktų PAP tyrimo bendresnio pobūdžio gairių būtinasis išplėtimas ir papildinys (t. y. vertinant skirtingų PAP tyrimų palyginamumo atžvilgiu). Parengtos PAPKT labai padės didinti PAP tyrimų atkuriamumą, kokybę, nuoseklumą ir tinkamumą.

Santykis su organizacijos aplinkosauginio pėdsako gairėmis

Taikant ir organizacijos aplinkosauginio pėdsako (toliau – OAP) metodą, ir PAP metodą aplinkosauginis veiksmingumas kiekybiškai vertinamas vadovaujantis gyvavimo ciklo metodu. PAP metodas taikomas pavienėms prekėms ar paslaugoms, o OAP metodas taikomas visai organizacijos veiklai, kitaip tariant, visai su organizacijos siūlomomis prekėmis ir (arba) paslaugomis susijusiai veiklai, kuri vertinama tiekimo grandinės požiūriu (pradedant žaliavų gavybos etapu, įtraukiant naudojimo etapą ir baigiant galutiniu atliekų tvarkymu). Todėl produkto aplinkosauginio pėdsako nustatymą ir organizacijos aplinkosauginio pėdsako nustatymą galima laikyti viena kitą papildančiomis veiklomis, iš kurių kiekvienos imamasi siekiant konkrečių tikslų.

Apskaičiuojant OAP nebūtina atlikti daugybės produktų tyrimų. OAP nustatomas naudojant agreguotus duomenis, apibūdinančius išteklių ir atliekų srautus, kurie patenka už apibrėžtų organizacijos ribų. Apskaičiavus OAP, tą aplinkosauginį pėdsaką vis dėlto įmanoma produkto lygiu išskirstyti į sudedamąsias dalis, šiuo tikslu naudojant atitinkamus paskirstymo kriterijus. Teoriškai, tam tikru ataskaitiniu laikotarpiu (pvz., vienerių metų) organizacijos pateiktų produktų PAP suma turėtų beveik atitikti to paties ataskaitinio laikotarpio OAP (12). Šių PAP nustatymo gairių metodikos buvo specialiai pritaikytos šiam tikslui. Be to, OAP nustatymo metodas gali padėti nustatyti, kurios organizacijos produktų rinkinio sritys daro didžiausią poveikį aplinkai ir kuriose gali tekti atlikti atskirą produkto lygio analizę.

Terminija: „turi“, „turėtų“ ir „gali“

Šiose PAP nustatymo gairėse vartojama tiksli terminija siekiant nurodyti reikalavimus, rekomendacijas ir pasirinktis, kurias gali rinktis bendrovės.

Terminas „turi“ naudojamas nurodant reikalavimus, kurių būtina laikytis, kad PAP tyrimas atitiktų šias gaires.

Terminas „turėtų“ vartojamas nurodant veikiau rekomendaciją, o ne reikalavimą. Bet kokį nuokrypį nuo reikalavimo, nurodyto žodžiu „turėtų“, tyrimo rengėjas privalo pagrįsti ir paaiškinti.

Terminas „gali“ vartojamas nurodant leidžiamąją pasirinktį.

1.   BENDROSIOS PASTABOS APIE PRODUKTO APLINKOSAUGINIO PĖDSAKO (PAP) TYRIMUS

1.1.   Metodas ir galimo taikymo pavyzdžiai

Produkto aplinkosauginio pėdsako (toliau – PAP) nustatymo metodas yra daugeliu kriterijų pagrįsta prekės ar paslaugos aplinkosauginio veiksmingumo per visą jos gyvavimo ciklą (13) nustatymo priemonė. PAP informacija ruošiama siekiant pagrindinio tikslo – sumažinti prekių ir paslaugų poveikį aplinkai.

Šiame dokumente pateikiamos rekomendacijos, kaip apskaičiuoti PAP ir kaip parengti su konkrečia produktų kategorija susijusius metodikos reikalavimus, taikytinus nustatant produkto aplinkosauginio pėdsako kategorijos taisykles (toliau – PAPKT). PAPKT yra bendresnio pobūdžio gairių, pagal kurias atliekami PAP tyrimai, būtinasis išplėtimas ir papildinys. Rengiamos PAPKT labai padės didinti PAP tyrimų atkuriamumą, nuoseklumą ir tinkamumą. PAPKT padeda sutelkti dėmesį į svarbiausius parametrus, todėl gali sutrumpinti PAP tyrimo trukmę, jam atlikti reikalingas pastangas ir sąnaudas.

Taikant gyvavimo ciklo metodą (14), PAP nustatymo gairėse pateikiamas medžiagų arba energijos, išmetamųjų teršalų ir susidarančių atliekų (15) srautų, susijusių su produktu (16), poveikio aplinkai modeliavimo metodas, vertinant tiekimo grandinės (17) požiūriu (nuo žaliavų (18) gavybos, naudojimo ir iki galutinio atliekų tvarkymo). Taikant gyvavimo ciklo metodą tiekimo grandinės požiūriu įvertinama su produktu ar organizacija siejamų išteklių srautų ir kišimosi į gamtą rūšių visuma. Šis metodas aprėpia visus etapus – nuo žaliavų įsigijimo iki apdorojimo, platinimo, naudojimo ir gyvavimo ciklo pabaigos procesų – bei visų rūšių kišimąsi į gamtą, poveikį visuomenės sveikatai, ištekliams gresiančius pavojus ir visuomenei tenkančią naštą.

Šis dokumentas pirmiausiai skiriamas techniniams ekspertams, kurie turės rengti PAP tyrimą, pvz., inžinieriams bei aplinkos apsaugos vadybininkams. Norint taikyti šias gaires PAP tyrimui parengti nebūtina puikiai išmanyti aplinkosauginio vertinimo metodus.

PAP nustatymo metodas pagrįstas gyvavimo ciklo metodu. Gyvavimo ciklo metodu grindžiamoje aplinkosaugos vadyboje ir apskritai gyvavimo ciklo koncepcijoje (toliau – GCK) tiekimo grandinės požiūriu vertinami visi svarbūs produkto, paslaugos, veiklos ar subjekto ir aplinkos sąveikos būdai. Tokia koncepcija skiriasi nuo koncepcijos, pagal kurią dėmesys skiriamas tik su vieta susijusiam poveikiui ar tik poveikiui aplinkai, siekiant sumažinti nenumatyto naštos perkėlimo galimybę; poveikio aplinkai naštą perkelti iš vieno tiekimo grandinės etapo į kitą, iš vienos poveikio kategorijos į kitą, vieną poveikį keisti kitu ir keisti išteklių naudojimo veiksmingumą ir (arba) iš vienos šalies į kitą šalį.

Siekiant parengti minėtų fizinių srautų ir poveikio tikroviško apibūdinimo modelį, turi būti apibrėžti modeliavimo parametrai, kurie kiek įmanoma būtų pagrįsti aiškiomis fizinėmis sąlygomis ir ryšiais.

Kiekvienas šiose PAP nustatymo gairėse nurodytas reikalavimas pasirinktas atsižvelgiant į panašius visuotinai pripažįstamus aplinkosaugos apskaitos metodus ir rekomendacinius dokumentus. Visų pirma buvo nagrinėtos šios metodinės gairės:

ISO standartai (19), visų pirma ISO 14044 (2006), projektas ISO/DIS 14067 (2012); ISO 14025(2006), ISO 14020(2000);

ILCD (Tarptautinės etaloninės gyvavimo ciklo duomenų sistemos) vadovas (20);

„Ecological Footprint“ (21);

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų protokolas (22) (WRI/WBCSD);

bendrieji aplinkosauginės informacijos apie masinio vartojimo produktus skelbimo principai BPX 30-323-0 (ADEME) (23);

su produktų bei paslaugų gyvavimo ciklu susijusių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio įvertinimo specifikacija (PAS 2050, 2011) (24).

X priede pateikta kelių pagrindinių į PAP nustatymo gaires įtrauktų reikalavimų apžvalga; pastarieji lyginami su minėtose metodinėse gairėse išvardytais reikalavimais arba specifikacijomis. Išsamus analizuotų metodų ir analizės rezultatų aprašymas pateikiamas dokumente „Produktų ir organizacijų esamų aplinkosauginio pėdsako nustatymo metodikų analizė. Rekomendacijos, pagrindimas ir derinimas“ (25). Kadangi taikant esamus metodus konkretaus metodologinio sprendimo atveju galima rinktis iš kelių galimybių, šiomis PAP nustatymo gairėmis siekiama (kiekvieną kartą, kai įmanoma) nustatyti vieną reikalavimą kiekvienam sprendimui arba pateikti papildomas gaires, kurios padės parengti nuoseklesnius, svaresnius ir lengviau atkuriamus PAP tyrimus.

Galimas PAP tyrimų taikymo sritis galima suskirstyti į grupes atsižvelgiant į vidaus ar išorės tikslus:

vidaus taikymo sritys: pagalbinė aplinkos apsaugos vadybos priemonė, aplinkai reikšmingų elementų nustatymas, aplinkosauginis tobulinimas ir stebėsena; tokios taikymo sritys gali būti netiesiogiai susijusios su lėšų taupymo galimybėmis;

išorės taikymo sritys (pvz., ūkio subjektų sandoriai (toliau – B2B (angl. Business to Business)), ūkio subjektų sandoriai su vartotojais (toliau – B2C (angl. Business-to-Consumers)) susijusios su įvairiomis galimybėmis: klientų ir vartotojų prašymų tenkinimu, rinkodara, lyginamąja analize, aplinkosauginiu ženklinimu, skatinimu taikyti ekologinį projektavimą visais tiekimo grandinės etapais, žaliaisiais viešaisiais pirkimais ir Europos arba valstybės narės aplinkos apsaugos politikos reikalavimų vykdymu;

vienas iš lyginamosios analizės pavyzdžių, pvz., galėtų būti vidutinėmis eksploatacinėmis charakteristikomis pasižyminčio produkto apibrėžimas (remiantis suinteresuotųjų šalių pateiktais duomenimis, bendraisiais duomenimis arba apytiksliais duomenimis), o tuomet kiti produktai būtų įvertinti atsižvelgiant į jų eksploatacines charakteristikas, palygintas su apibrėžtuoju etaloniniu produktu.

1 lentelė. Pagrindiniai PAP tyrimų reikalavimai atsižvelgiant į numatomą taikymąje pateikiama PAP tyrimų numatomų taikymo sričių apžvalga atsižvelgiant į pagrindinius šiose PAP gairėse nustatytus PAP tyrimų atlikimo reikalavimus.

1   lentelė

Pagrindiniai PAP tyrimų reikalavimai atsižvelgiant į numatomą taikymą

Numatomos taikymo sritys

Tikslo ir apimties apibrėžimas

Atrinkimo procedūros

Atitinka duomenų kokybės reikalavimus

Su daugiafunkciškumu susijusi hierarchija

Poveikio vertinimo metodų pasirinkimas

Klasifikavimas ir apibūdinimas

Normalizavimas

Svertinis vertinimas

PAP rezultatų interpretavimas

Ataskaitų dalių reikalavimai

Kritinis tikrinimas (1 asmuo)

Kritinio tikrinimo grupė (3 asmenys)

Būtina laikytis PAPKT

Vidaus

(kaip tvirtinama, atitinkančios PAP gaires)

PR

R

R

PR

PR

PR

R

P

PR

P

PR

P

P

Išorės

B2B/B2C be palyginimų/lyginamųjų pareiškimų

PR

R

PR

PR

PR

PR

R

P

PR

PR

PR

R

R

B2B/B2C su palyginimais/lyginamaisiais pareiškimais

PR

R

PR

PR

PR

PR

R

P

PR

PR

/

PR

PR

„PR“

=

privaloma;

„R“

=

rekomenduojama (neprivaloma);

„P“

=

pasirenkama (neprivaloma);

„/“

=

netaikoma

PAP tyrimams taikytini reikalavimai

PAP tyrimas turi būti grindžiamas gyvavimo ciklo metodu.

1.2.   Kaip naudoti šias gaires

Šiose gairėse pateikiama PAP tyrimui atlikti būtina informacija. PAP nustatymo gairių medžiaga pateikiama nuosekliai, laikantis metodikos etapų, kurie turi būti užbaigti apskaičiuojant PAP. Kiekvieno skirsnio pradžioje pateikiamas bendrasis metodikos etapo aprašymas, apžvelgiami aspektai, į kuriuos būtina atsižvelgti, ir pateikiami pagrindžiamieji pavyzdžiai. „Reikalavimais“ apibrėžiami metodiniai standartai, kurių „turi“ arba „turėtų“ būti laikomasi siekiant atlikti PAP metodą atitinkantį tyrimą. Jie išdėstomi teksto langeliuose su viengubos linijos rėmeliu ir pateikiami po bendrojo aprašymo skirsnių. „Patarimuose“ aprašoma neprivalomoji, tačiau rekomenduojama geroji patirtis. Šie patarimai pateikiami pilkesnio fono teksto langeliuose, taip pat apjuostuose ištisinės linijos rėmeliu. Jeigu nustatomi papildomi PAPKT rengimo reikalavimai, jie išdėstomi teksto langeliuose su dvigubos linijos rėmeliais kiekvieno atitinkamo skirsnio pabaigoje.

1.3.   Produkto aplinkosauginio pėdsako tyrimų principai

Siekiant parengti nuoseklius, svarius ir atkuriamus PAP tyrimus, turi būti griežtai laikomasi pagrindinių analizės principų rinkinio. Šie principai gali būti laikomi bendrosiomis PAP nustatymo metodo taikymo gairėmis. Į juos turi būti atsižvelgiama kiekviename PAP tyrimų etape: apibrėžiant tyrimo tikslus ir mokslinių tyrimų mastą, renkant duomenis, atliekant poveikio vertinimą, rengiant ataskaitas ir tikrinant tyrimo rezultatus.

PAP tyrimams taikytini reikalavimai

Atlikdami PAP tyrimą šių gairių naudotojai turi laikytis šių principų:

1)

Tinkamumo

Visi kiekybiško PAP apskaičiavimo tikslais naudoti metodai ir surinkti duomenys turi būti kuo tinkamesni tyrimui.

2)

Išsamumo

Kiekybinis PAP apskaičiavimas turi aprėpti visus aplinkosauginiu atžvilgiu svarbius medžiagų / energijos srautus ir kitokių rūšių kišimąsi į gamtą, būtinus siekiant laikytis apibrėžtų sistemos ribų (26), duomenų reikalavimų ir naudojamų poveikio vertinimo metodų.

3)

Nuoseklumo

Kad būtų užtikrinamas vidinis nuoseklumas ir palyginamumas su panašiomis analizėmis, atliekant PAP tyrimą visais etapais turi būti griežtai laikomasi šių gairių nuostatų.

4)

Tikslumo

Turi būti imamasi visų pagrįstų priemonių, kad būtų sumažintos produktų sistemos (27) modeliavimo ir rezultatų pateikimo neapibrėžtys.

5)

Skaidrumo

PAP informacija turi būti pateikiama taip, kad numatytiems naudotojams būtų sukuriamas reikiamas sprendimų priėmimo pagrindas ir kad suinteresuotosios šalys galėtų įvertinti informacijos svarumą bei patikimumą.

PAPKT taikytini principai

1.   Ryšys su PAP nustatymo gairėmis

Atliekant PAP tyrimus, be šiose PAP nustatymo gairėse išdėstytųjų, taip pat turi būti taikomi PAPKT nustatyti metodikos reikalavimai. Jeigu PAPKT reikalavimai, palyginti su išdėstytaisiais PAP nustatymo gairėse, yra apibrėžti tiksliau, šiuo atveju turi būti taikomi PAPKT reikalavimai.

2.   Parinktų suinteresuotųjų šalių dalyvavimas

PAPKT rengimo procesas turi būti atviras ir skaidrus, o jį organizuojant turi būti konsultuojamasi su atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis. Turėtų būti dedamos deramos pastangos bendram sutarimui proceso metu pasiekti (pritaikyta pagal standartą ISO 14020: 2000, 4.9.1 punktas, 8 principas). Turi būti atliekamas PAPKT tarpusavio vertinimas.

3.   Siekis užtikrinti palyginamumą

PAP tyrimų, atliktų pagal šias PAP nustatymo gaires, rezultatai ir atitinkamas PAPKT dokumentas gali būti pasitelkti pagrindžiant tos pačios produktų kategorijos produktų aplinkosauginio veiksmingumo palyginimą, kai lyginama remiantis gyvavimo ciklu, ir pagrindžiant lyginamuosius pareiškimus (28) (kuriuos ketinama viešinti). Todėl rezultatų palyginamumas yra labai svarbus. Atliekant šį lyginimą pateikta informacija turi būti skaidri, kad naudotojas galėtų suprasti su apskaičiuotų rezultatų palyginamumu susijusius apribojimus (pritaikyta pagal standartą ISO 14025).

1.4.   Produkto aplinkosauginio pėdsako tyrimo etapai

Pagal šių gairių nuostatas atliekant PAP tyrimą turi būti užbaigiami tam tikri etapai, t. y. tikslo apibrėžimas, apimties apibrėžimas, išteklių naudojimo ir teršalų išmetimo aprašo parengimas, aplinkosauginio pėdsako poveikio vertinimas ir aplinkosauginio pėdsako interpretavimas bei ataskaitų teikimas – žr. 1 schemą.

1   schema

Produkto aplinkosauginio pėdsako tyrimo etapai

Image

2.   PRODUKTO APLINKOSAUGINIO PĖDSAKO KATEGORIJOS TAISYKLIŲ (PAPKT) VAIDMUO

2.1.   Bendrieji dalykai

Šiose PAP nustatymo gairėse ne tik pateikiamos bendrosios PAP tyrimų rekomendacijos ir reikalavimai, bet ir nurodomi PAPKT rengimo reikalavimai. PAPKT yra svarbios užtikrinant didesnį PAP tyrimų atkuriamumą, nuoseklumą (taigi ir su ta pačia produktų kategorija (29) susijusių AP skaičiavimų palyginamumą) ir PAP tyrimų tinkamumą. PAPKT padeda skirti dėmesio svarbiausiems PAP tyrimo parametrams, todėl trumpinama PAP tyrimo trukmė, mažinamos jam atlikti būtinos pastangos ir taupomos lėšos.

Šiuo atveju norima užtikrinti, kad PAPKT būtų rengiamos laikantis PAP nustatymo gairių ir kad tose taisyklėse būtų nustatyti reikalavimai, būtini siekiant užtikrinti PAP tyrimų palyginamumą, didesnį atkuriamumą, nuoseklumą, tinkamumą, sutelktumą ir efektyvumą. PAPKT paskirtis turėtų būti PAP tyrimus nukreipti į tuos aspektus ir parametrus, kurie yra svarbiausi nustatant tam tikro tipo produktų aplinkosauginį veiksmingumą. PAPK taisyklėje galima išsamiau apibrėžti šiose PAP gairėse nustatytus reikalavimus ir įtraukti naujų reikalavimų, jeigu PAP nustatymo gairėse numatytos kelios galimybės.

PAP tyrimai gali būti atliekami neparengus PAPKT, jeigu šių tyrimų nenumatoma naudoti rengiant viešinti skirtus lyginamuosius pareiškimus.

PAP tyrimams taikytini reikalavimai

Jeigu PAPKT neparengtos, pagrindinės sritys, kurios būtų nagrinėjamos tose PAPKT (jos išvardytos šiose PAP nustatymo gairėse), turi būti apibrėžtos, pagrįstos ir išsamiai apibūdintos PAP tyrime.

2.2.   PAPKT vaidmuo ir santykis su esamomis produktų kategorijos taisyklėmis (PKT)

PAPKT paskirtis – pateikti tam tikrai produktų kategorijai skirto PAP tyrimo išsamias technines gaires. PAPK taisyklėse nustatomi papildomi proceso ir (arba) produkto lygio reikalavimai. Tose taisyklėse paprastai pateikiami papildomi reikalavimai ir gairės, susiję su, pvz.:

tyrimo tikslo ir apimites apibrėžimu;

svarbių / nesvarbių poveikio kategorijų apibrėžimu;

tinkamų sistemos ribų nustatymu analizei atlikti;

pagrindinių parametrų ir gyvavimo ciklo etapų nustatymu;

su galimais duomenų šaltiniais susijusių gairių pateikimu;

išteklių naudojimo ir teršalų išmetimo aprašo parengimo etapo užbaigimu;

papildomų nurodymų, kaip spręsti daugiafunkciškumo (30) problemas, pateikimu.

Visi šie aspektai nagrinėjami šiose PAP nustatymo gairėse.

Standarte ISO 14025(2006) nustatyta, kad produktų kategorijos taisyklės (PKT) (31) apima specialių taisyklių, gairių ir reikalavimų rinkinius, kuriuos taikant siekiama parengti produktų kategorijos (t. y. vienodas funkcijas atlikti pritaikytų prekių ir (arba) paslaugų) III tipo aplinkosaugines deklaracijas. III tipo aplinkosauginės deklaracijos yra dėl tam tikro produkto ar paslaugos pateikiami su aplinkosaugos aspektais (32) susiję kiekybiniai, gyvavimo ciklo metodu grindžiami pranešimai, pvz., kiekybinė informacija apie galimą poveikį aplinkai.

Standarte ISO 14025(2006) aprašoma produktų kategorijos taisyklių (PKT) rengimo ir persvarstymo tvarka, taip pat nustatomi įvairių vadinamųjų III tipo aplinkosauginių deklaracijų palyginamumo reikalavimai. III tipo aplinkosauginių deklaracijų rengimas, pvz., gali būti viena iš galimų PAP tyrimo taikymo sričių.

PAPKT rengimo gairės grindžiamos PKT dokumento būtinuoju turiniu, kaip nustatyta standarte ISO 14025. Pagal šį standartą minėtas turinys, be kitų dalykų, apima šiuos aspektus:

produktų kategorijos, kurios PKT turi būti parengtos, nustatymą, įskaitant, pvz., produkto funkcijos (-ų), techninių charakteristikų ir naudojimo (-ų) aprašymą;

produkto gyvavimo ciklo analizės (toliau – GCA) (33) tikslo ir apimties apibrėžimą pagal serijos ISO 14040 standartus, pvz., funkcinio vieneto, sistemos ribų, duomenų kokybės reikalavimų (34);

gyvavimo ciklo inventorinės analizės (toliau – GCIA) aprašymą ypač daug dėmesio skiriant duomenų rinkimo etapui, apskaičiavimo procedūroms ir paskirstymo (35) taisyklėms;

į GCA įtrauktinų AP poveikio kategorijos rodiklių pasirinkimą;

bet kokių iš anksto apibrėžtų galimų parametrų, naudojamų pateikiant GCA duomenis, aprašymą, pvz., tam tikrų iš anksto nustatytų aprašo duomenų kategorijų ir (arba) AP poveikio kategorijos rodiklių;

jeigu į GCA įtraukiami ne visi gyvavimo ciklo etapai, informaciją apie neįtrauktus etapus arba pagrindimą;

rengiamų PAPKT galiojimo trukmę.

Jeigu esama kitų PKT, nustatytų pagal kitas programas, laikantis šiose PAP nustatymo gairėse nustatytų reikalavimų minėtomis PKT galima pasinaudoti rengiant PAPKT (36).

PAPKT rengimui taikytini reikalavimai

PAPKT, kiek įmanoma ir atsižvelgiant į skirtingas taikymo sritis, turėtų atitikti esamus tarptautinius produktų kategorijos taisyklių (PKT) rekomendacinius dokumentus.

2.3.   Produktų pagal veiklos rūšį klasifikatoriumi (PVRK) pagrįsta PAPKT sandara

PAPKT dokumente aprašomas atsižvelgiant į produkto gyvavimo ciklą pateiktinos informacijos tipas ir nustatomas šios informacijos rinkimo būdas. Produktų pagal veiklos rūšį klasifikatoriaus (PVRK) schema (2) turi būti naudojama koduojant ir apibrėžiant produkto gyvavimo ciklą apibūdinančius informacijos modulius.

PVRK produktų kategorijos yra susijusios su veikla, apibrėžta naudojant NACE (t. y. Europos Bendrijų ekonominės veiklos rūšių statistinio klasifikatoriaus) kodus. Kiekvienas PVRK produktas yra priskiriamas vienai NACE veiklai, taigi PVRK sandara visais lygmenimis yra lygiavertė NACE sandarai.

NACE sudaro ši hierarchinė struktūra (NACE 2 red., 2008 (37), 15 p.):

1.

pozicijos, identifikuojamos pagal abėcėlinį kodą (sekcijos);

2.

pozicijos, identifikuojamos pagal skaitmeninį dviženklį kodą (skyriai);

3.

pozicijos, identifikuojamos pagal skaitmeninį triženklį kodą (grupės);

4.

pozicijos, identifikuojamos pagal skaitmeninį keturženklį kodą (klasės).

Visų ekonominės veiklos rūšių tarptautinėje tipinėje pramoninėje klasifikacijoje (ISIC) ir Europos Bendrijų ekonominės veiklos rūšių statistiniame klasifikatoriuje (NACE) aukščiausiame lygyje naudojamas toks pats kodas, tačiau žemesniame lygyje NACE pateikiama išsamesnė informacija. Kadangi atliekant šį tyrimą NACE kodas taikomas sektoriaus lygmeniu, todėl turi būti priskiriamas bent 2 skaitmenų kodas (t. y. skyriaus lygis) (38). Šis būdas atitinka ISIC sistemą.

Su PAPKT dokumentu susijusio šio metodo taikymo pavyzdys pateikiamas toliau, žr. „Pienas ir pieno produktai“. Šiuo atveju dviejų skaitmenų kodai (skyriai) apibrėžia tam tikro sektoriaus produktų grupę (pvz., 10 skyrius – Maisto produktai), į kurią įtraukiamas tam tikras pavienių produktų kodų skaičius (pvz., 10.51.11 grupė – Apdorotas geriamasis pienas (2 schema). Taigi, dviejų skaitmenų kodą ir kartais vieno skaitmens kodą galima naudoti apibrėžiant su sektoriumi susijusius informacijos modulius, kurie sujungti horizontaliojoje struktūroje sudaro konkretaus produkto gyvavimo ciklus. Kiekvienas iš jų taip pat sudaro susijusią vertikaliąją struktūrą, iš bendrosios produktų grupės susisiekiančią su pavieniais konkrečiais produktais.

2   schema

PVRK sistemos principų apžvalga

Image

PAPKT rengimui taikytini reikalavimai

PAPKT turi būti grindžiamos ne mažiau negu dviejų skaitmenų PVKR skyriaus kodu (numatytoji parinktis). Tačiau PAPK taisyklėse gali būti numatytos (pagrįstos) nuokrypos (pvz., gali būti leidžiama naudoti tris skaitmenis). Pvz., sektoriaus produkcijos įvairovei atspindėti būtina naudoti daugiau negu du skaitmenis. Jeigu panašių produktų įvairūs gamybos būdai apibrėžiami naudojant kitokius PVRK, PAPK taisyklėse turi būti atsižvelgiama į visus tokius PVRK.

3.   PRODUKTO APLINKOSAUGINIO PĖDSAKO TYRIMO TIKSLO (-Ų) APIBRĖŽIMAS

3.1.   Bendrieji dalykai

Tikslo apibrėžimas yra pirmasis PAP tyrimo etapas ir lemia bendrą tyrimo kontekstą. Aiškiai apibrėžiant tikslus siekiama užtikrinti, kad analizės siekiniai, metodai, rezultatai ir numatomos taikymo sritys būtų kuo tinkamiausiai suderinti ir kad būtų suformuoti visus tyrimo dalyvius vienijantys siekiai. Sprendimas taikyti PAP nustatymo gaires suponuoja, kad dėl tam tikrų tikslo apibrėžimo aspektų bus nuspręsta iš anksto. Šiaip ar taip, norint užtikrinti PAP tyrimo sėkmę, būtina nuodugniai apsvarstyti ir apibrėžti tikslus.

Apibrėžiant tikslus svarbu nustatyti numatomąsias taikymo sritis, analizės išsamumą ir tyrimo tikslumą. Šie reikalavimai turėtų būti susiejami su nusistatytomis tyrimo ribomis (apimties apibrėžimo etapas). Reikės atlikti šiose PAP gairėse nustatytus analitinius reikalavimus atitinkančius kiekybinius tyrimus, kad būtų galima atlikti analizes, kurios padėtų, pavyzdžiui, nustatyti mažiausią poveikį aplinkai turinčią logistikos grandinę, produktų projektavimą, lyginamąją analizę ir ataskaitų teikimą. Atliekant vieną PAP tyrimą taip pat leidžiama taikyti kelis metodus: kiekybinė analizė taikoma tik tam tikroms tiekimo grandinės dalims, o kitoms dalims naudojami galimų aplinkai reikšmingų elementų kokybiniai aprašymai (pvz., kiekybinė gavybos–gamybos etapo (39) analizė derinama su kokybiniais gamybos–ciklo pabaigos etapo (40) aplinkosaugos veiksnių aprašymais arba su pasirinktų būdingųjų produktų tipų kiekybinėmis naudojimo etapo ir ciklo pabaigos etapų analizėmis).

PAP tyrimams taikytini reikalavimai

Apibrėžiant PAP tyrimo tikslą turi būti nurodoma:

numatytoji (-osios) taikymo sritis (-ys);

tyrimo atlikimo priežastys ir sprendimo kontekstas;

tikslinė grupė;

ar visuomenei turi būti pateikiami palyginimai ir (arba) lyginamieji pareiškimai (41);

tyrimo užsakytojas;

tikrinimo procedūra (jei taikoma).

Pavyzdys. Marškinėlių aplinkosauginis pėdsakas: tikslo apibrėžimas

Aspektai

Išsami informacija

Numatytoji (-osios) taikymo sritis (-ys):

Informuoti klientus apie produktą

Tyrimo atlikimo priežastys ir sprendimo kontekstas:

Patenkinti kliento prašymą

Palyginimus ketinama pateikti visuomenei:

Ne, jie bus viešai prieinami, tačiau jų neketinama taikyti palyginimams ar lyginamiesiems pareiškimams.

Tikslinė grupė:

Išorės techninė grupė, ūkio subjektų sandoriai.

Tikrinimas:

Nepriklausomas išorės tikrintojas, ponas Y

Tyrimo užsakytojas:

G ribotos turtinės atsakomybės akcinė bendrovė

Papildomi PAPKT rengimui taikytini reikalavimai

Į PAPKT turi būti įtraukiami PAP tyrimui taikytini tikrinimo reikalavimai.

4.   PRODUKTO APLINKOSAUGINIO PĖDSAKO TYRIMO APIMTIES APIBRĖŽIMAS

4.1.   Bendrieji dalykai

Apibrėžiant PAP tyrimo apimtį išsamiai aprašoma įvertintina sistema ir susiję analizės atlikimo reikalavimai.

PAP tyrimams taikytini reikalavimai

PAP tyrimo apimties apibrėžimas turi atitikti nustatytus tyrimo tikslus ir aprėpti (žr. išsamesnį aprašymą kituose skirsniuose):

analizės vienetą (42) ir atskaitos srautą (43);

sistemos ribas;

aplinkosauginio pėdsako poveikio kategorijas;

prielaidas / apribojimus.

4.2.   Analizės vienetas ir atskaitos srautas

PAP nustatymo gairių naudotojai privalo apibrėžti atliekant PAP tyrimą taikytiną analizės vienetą ir atskaitos srautą. Analizės vienetas kiekybiniu ir kokybiniu atžvilgiais apibrėžia produkto funkciją (-as) ir jo eksploatavimo trukmę.

PAP tyrimams taikytini reikalavimai

PAP tyrimui būtinas analizės vienetas turi būti apibrėžiamas atsižvelgiant į šiuos aspektus:

vykdomą (-as) funkciją (-as)/ teikiamą (-as) paslaugą (-as): „kas“;

funkcijos ar paslaugos mastą: „kiek“;

numatomą kokybės lygį: „kaip gerai“;

produkto eksploatavimo trukmę: „kiek ilgai“;

NACE kodą (-us).

Papildomi PAPKT rengimui taikytini reikalavimai

PAPK taisyklėse turi būti nurodytas (-i) analizės vienetas (-ai).

Pavyzdys.

Gairės arba reikalavimas: apibrėžiamas funkcinis vienetas Produkto funkcija (-os) pavadinama (-os) ir kiekybiškai apibūdinami funkcijos (-ų) kiekybiniai bei kokybiniai aspektai atsižvelgiant į klausimus „kas“, „kiek“, „kaip gerai“ ir „kiek ilgai“.

Funkcinio vieneto apibrėžimo pavyzdys,

Funkcinis vienetas (marškinėliai):

 

(KAS) marškinėliai (vidutinis S, M, L dydis), pagaminti iš poliesterio,

 

(KIEK) vieneri marškinėliai,

 

(KAIP GERAI) dėvimi vieną kartą per savaitę ir naudojama skalbyklė (skalbiama 30 laipsnių temperatūros vandenyje)

 

(KIEK ILGAI) 5 metus.

Pastaba.

Kai kurie tarpiniai produktai gali turėti daugiau nei vieną funkciją. Gali tekti nustatyti ir pasirinkti tam tikras šias funkcijas.

Atskaitos srautas yra vykdyti apibrėžtą funkciją būtinas produkto kiekis. Visi kiti įvedinių (44) ir išvedinių (45) srautai atliekant analizę yra kiekybiniu atžvilgiu susiję su atskaitos srautu. Atskaitos srautą galima išreikšti nustatant tiesioginį jo santykį su analizės vienetu arba tokiu būdu, kuris būtų labiau orientuotas į produktą.

PAP tyrimams taikytini reikalavimai

Atitinkamas atskaitos srautas turi būti apibrėžiamas atsižvelgiant į analizės vienetą. Kiekybiniai įvedinių ir išvedinių duomenys, būtini analizei atlikti, turi būti apskaičiuojami atsižvelgiant į minėtą srautą.

Pavyzdys.

Atskaitos srautas: 160 gramų poliesterio

4.3.   Sistemos ribos atliekant produkto aplinkosauginio pėdsako tyrimus

Nustatant sistemos ribas apibrėžiama, kuri produkto gyvavimo ciklo dalis ir susiję procesai priskirtini analizuojamai sistemai (t. y. būtini vykdyti jos funkciją, apibrėžtą analizės vienetu). Todėl turi būti aiškiai apibrėžtos vertintinos produktų sistemos ribos.

Sistemos ribų schema (rekomenduojama)

Sistemos ribų schema arba srautų schema yra analizuojamos sistemos struktūros pateikimas. Joje nurodoma, kurios produkto gyvavimo ciklo dalys yra įtraukiamos į analizę, o kurios – ne. Sistemos ribų schema gali būtų pravarti priemonė apibrėžiant sistemos ribas ir organizuojant vėlesnį duomenų rinkimą.

PATARIMAS. Sistemos ribų schemos rengti neprivaloma, tačiau primygtinai rekomenduojama. Taikant sistemos ribų schemą įmanoma lengviau apibrėžti analizę ir nustatyti jos struktūrą.

PAP tyrimams taikytini reikalavimai

Sistemos ribos turi būti apibrėžiamos paisant bendrosios tiekimo grandinės logikos, įskaitant visus etapus (nuo žaliavų (46) gavybos iki apdorojimo, gamybos, platinimo, sandėliavimo, naudojimo ir produkto tvarkymo ciklo pabaigoje (t. y. gavybos–ciklo pabaigos etapą (47))), atsižvelgiant į numatytą tyrimo taikymo sritį. Sistemos ribos turi aprėpti visus su produkto tiekimo grandine susijusius procesus atsižvelgiant į analizės vienetą.

Į sistemos ribas įtraukti procesai turi būti skirstomi į pirmenybinius procesus (t. y. pagrindinius produkto gyvavimo ciklo procesus, prie informacijos apie kuriuos turima tiesioginė prieiga (48)) ir antraeilius procesus (t. y. tuos produkto gyvavimo ciklo procesus, prie informacijos apie kuriuos neturima tiesioginės prieigos (49)).

Sistemos ribų schema turėtų būti įtraukta į apimties apibrėžimą.

Papildomi PAPKT rengimui taikytini reikalavimai

PAPK taisyklėse kiekvienai produktų kategorijai turi būti apibrėžtos PAP tyrimams naudojamos sistemos ribos ir, be kita ko, nustatyti svarbūs gyvavimo ciklo etapai ir procesai, kurie paprastai turėtų būti priskiriami kiekvienam etapui (įskaitant su laiku susijusius, geografinius ir technologinius aspektus). Bet kokia nuokrypa nuo nustatytojo gavybos–ciklo pabaigos metodo turi būti aiškiai nurodoma ir pagrindžiama, pvz., neatsižvelgimas į tarpinių produktų (50) naudojimo arba gyvavimo ciklo pabaigos etapus, apie kuriuos neturima duomenų.

PAPK taisyklėse turi būti apibrėžti tolesniojo (51) etapo scenarijai, siekiant užtikrinti PAP tyrimų palyginamumą ir nuoseklumą.

Kompensacijos

Sąvoka „kompensacija“ dažnai vartojama kalbant apie trečiosios šalies veiklą, kuria siekiama mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, pvz., tai gali būti reglamentuojamos schemos, taikomos pagal Kioto protokolą (ŠVM – Švarios plėtros mechanizmas, BĮ – bendras įgyvendinimas, Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema), ar savanoriškai taikomos schemos. Kompensacijos – tai individuali šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) kiekio mažinimo veikla, kuria siekiama kompensuoti ŠESD išmetimą kitose vietose, pvz., kai siekiama savanoriškai ar privaloma tvarka laikytis nustatytojo išmetamo ŠESD kiekio ar viršutinės ribos. Kompensacijos apskaičiuojamos pagal atskaitos padėtį, kuriai apibūdinti naudojamas hipotetinis scenarijus; jame numatyta, koks teršalų kiekis būtų išmetamas, jeigu nebūtų įgyvendinamas teršalų išmetimo mažinimo projektas ir taip kompensuojamas teršalų išmetimas. Teršalų išmetimo kompensavimo pavyzdžiai: išmetamo anglies dioksido kiekio kompensavimas taikant Švarios plėtros mechanizmą, anglies dioksido kreditai ir kitos išorinės kompensacijos sistemos.

PAP tyrimams taikytini reikalavimai

Kompensacijos neturi būti įtraukiamos į PAP tyrimą, tačiau apie jas gali būti pranešama atskirai kaip apie „papildomą informaciją apie aplinką“.

4.4.   Aplinkosauginio pėdsako poveikio kategorijų ir vertinimo metodų pasirinkimas

Aplinkosauginio pėdsako (AP) poveikio kategorijos (52) – tai PAP tyrime nagrinėjamos konkrečios poveikio kategorijos. Pastarosios paprastai būna susijusios su išteklių naudojimu, aplinkai žalą darančių medžiagų išmetimu (pvz., šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir nuodingų cheminių medžiagų), kurios taip pat gali paveikti žmonių sveikatą. Taikant AP poveikio vertinimo metodus pasitelkiami modeliai, kuriais kiekybiškai apibrėžiami priežastiniai ryšiai tarp medžiagų / energijos įvedinių ir išmetamųjų teršalų (aprašytų išteklių naudojimo ir teršalų išmetimo apraše), siejamų su produkto gyvavimo ciklu ir su kiekviena nagrinėjama AP poveikio kategorija (53). Kiekviena kategorija šiuo atveju susijusi su atskiru AP poveikio vertinimo modeliu.

Atliekant AP poveikio vertinimą (54) siekiama sugrupuoti ir agreguoti išteklių naudojimo ir teršalų išmetimo aprašo duomenis atsižvelgiant į atitinkamus šių duomenų įnašus į kiekvienai AP poveikio kategorijai priskirtą poveikį. Šitaip sukuriamas būtinas pagrindas interpretuoti AP nustatymo rezultatus pagal PAP tyrimo tikslus (pvz., nustatyti aplinkai reikšmingus tiekimo grandinės elementus ir galimas priemones padėčiai pagerinti). Todėl turėtų būti pasirenkamos kuo įvairesnės AP poveikio kategorijos, kad jos galėtų apimti visus reikšmingus aplinkosaugos klausimus, susijusius su nagrinėjama produkto tiekimo grandine.

2 lentelėje pateikiamas standartinis AP poveikio kategorijų sąrašas ir susiję taikytini vertinimo metodai (55). Išsamūs nurodymai, kaip apskaičiuoti minėtų kategorijų poveikį, pateikti 6 skyriuje.

2   lentelė

Standartinės AP poveikio kategorijos (su atitinkamais AP poveikio kategorijos rodikliais) ir atliekant PAP tyrimus taikomi AP poveikio vertinimo modeliai

AP poveikio kategorija

AP poveikio vertinimo modelis

AP poveikio kategorijos rodikliai

Šaltinis

Klimato kaita

Berno modelis. Visuotinio atšilimo potencialai (toliau – VAP) per 100 metų laikotarpį

kg CO2 ekvivalento

Tarpvyriausybinė klimato kaitos grupė, 2007 m.

Ozono sluoksnio ardymas

EDIP modelis, grindžiamas Pasaulinės meteorologijos organizacijos (PMO) ozono ardymo potencialu per begalinį laikotarpį.

kg CFC-11 (56) ekvivalento

WMO (Pasaulinė meteorologijos organizacija), 1999 m.

Ekotoksiškumas gėlo vandens telkiniams

„USEtox“modelis

CTUe (lyginamasis toksinis vienetas ekologinėms sistemoms)

Rosenbaum et al., 2008 m.

Toksiškumas žmonėms – kancerogeninis poveikis

„USEtox“modelis

CTUh (lyginamasis toksinis vienetas žmonėms)

Rosenbaum et al., 2008 m.

Toksiškumas žmonėms – ne kancerogeninis poveikis

„USEtox“modelis

CTUh (lyginamasis toksinis vienetas žmonėms)

Rosenbaum et al., 2008 m.

Kietosios dalelės arba įkvepiamosios neorganinės dalelės

„RiskPoll“ modelis

 (57) kg PM 2,5 ekvivalento

Humbert, 2009 m.

Jonizuojančioji spinduliuotė – poveikis žmogaus sveikatai

Poveikio žmogaus sveikatai modelis

kg U235 ekvivalento (ore)

Dreicer et al., 1995 m.

Fotocheminis ozono susidarymas

„LOTOS-EUROS“ modelis

kg NMVOC (58) ekvivalento

Van Zelm et al., 2008 m., kaip numatyta metodikoje „ReCiPe“

Rūgštėjimas

Sukauptojo perviršio modelis

mol H+ ekv.

Seppälä et al.,2006 m.; Posch et al., 2008 m.

Eutrofikacija – sausumoje

Sukauptojo perviršio modelis

mol N ekv.

Seppälä et al., 2006 m.; Posch et al., 2008 ,m.

Eutrofikacija – vandenyje

„EUTREND“ modelis

gėlas vanduo: kg P ekvivalento jūrų vanduo: kg N ekvivalento

Struijs et al., 2009 m., kaip numatyta metodikoje „ReCiPe“

Išteklių išeikvojimas – vanduo

Šveicarijos „Ecoscarsity“ modelis

sunaudoto vandens m3 atsižvelgiant į vietinį vandens trūkumą

Frischknecht et al., 2008 m.

Išteklių išeikvojimas – mineralai, iškastiniai ištekliai

„CML2002“ modelis

Kg stibio (Sb) ekvivalento

van Oers et al., 2002 m.

Žemės naudmenų transformacija

Dirvožemio organinių medžiagų (DOM) modelis

Kg (trūkumas)

Milà i Canals et al., 2007 m.

Atsižvelgdami į produktų sistemą ir numatomą taikymo sritį, šių PAP nustatymo gairių naudotojai gali nuspręsti susiaurinti AP poveikio kategorijų rinkinį. Šios išimtys turėtų būti pagrindžiamos atitinkamais dokumentais, pvz. (šis sąrašas nėra išsamus):

tarptautinis sutarimo procesas;

nepriklausomas išorės tikrinimas;

procesas, į kurį įtraukiamos įvairios suinteresuotosios šalys;

GCM grindžiami tyrimai, kurie patikrinti pagal tarpusavio vertinimo procedūrą;

atrinkimo etapas (žr. 5.2 skirsnį).

PAP tyrimams taikytini reikalavimai

Turėtų būti pasirenkamos kuo įvairesnės AP poveikio kategorijos, kad jos galėtų apimti visus reikšmingus aplinkosaugos klausimus, susijusius su nagrinėjama produkto tiekimo grandine. Atliekant PAP tyrimą turi būti taikomos visos nurodytos standartinės AP poveikio kategorijos ir susiję nurodyti AP poveikio vertinimo modeliai. Visi atmetimo atvejai turi būti aiškiai užregistruoti, argumentuoti, įtraukti į PAP ataskaitą ir pagrįsti atitinkamais dokumentais.

Bet kokio atmetimo atvejo poveikis galutiniams rezultatams, ypač kai jis susijęs su palyginamumo su kitais PAP tyrimais apribojimu, turi būti aptariamas interpretavimo etape ir apie jį pranešama. Tokiems atmetimo atvejams turi būti taikoma tikrinimo procedūra.

Papildomi PAPKT rengimui taikytini reikalavimai

PAPK taisyklėse turi būti apibrėžiami ir pagrindžiami visi standartinių AP poveikio kategorijų atmetimo atvejai, ypač kai tai susiję su palyginamumo aspektais.

4.5.   Į PAP tyrimą įtrauktinos papildomos informacijos apie aplinką pasirinkimas

Galimas produkto poveikis aplinkai gali viršyti visuotinai priimtų gyvavimo ciklu grindžiamų AP poveikio vertinimo modelių ribas. Šį poveikį aplinkai svarbu įvertinti kiekvieną kartą, kai tai įmanoma. Pavyzdžiui, pasikeitus žemės naudojimo paskirčiai gali būti daromas poveikis biologinei įvairovei; jis gali būti susijęs su konkrečia vieta ar veikla. Šiuo atveju gali tekti taikyti papildomas AP poveikio kategorijas, neįtrauktas į šiose PAP nustatymo gairėse pateiktą standartinį sąrašą, ar net papildomus kokybinius aprašymus, jeigu kiekybiniais rodikliais poveikio neįmanoma susieti su produkto tiekimo grandine. Šie papildomi metodai turėtų būti laikomi papildančiais standartinį AP poveikio kategorijų sąrašą.

Tam tikri produktai gali būti gaminami netoli jūros įsisteigusiose bendrovėse. Todėl šių bendrovių išmetami teršalai gali daryti tiesioginį poveikį jūros, o ne gėlam vandeniui. Į AP poveikio kategorijų standartinį rinkinį įtrauktas tik į gėlą vandenį išmetamų teršalų sukeliamas ekotoksiškumas, todėl taip pat svarbu atsižvelgti į tiesioginį teršalų išmetimą į jūros vandenį. Tokie duomenys turi būti įtraukiami pirminiu lygiu, nes šiems išmetamiesiems teršalams kol kas nėra parengto poveikio vertinimo modelio.

Papildoma informacija apie aplinką gali aprėpti (sąrašas nėra išsamus):

(a)

medžiagų žiniaraščio duomenis;

(b)

informaciją apie išmontuojamumą, tinkamumą perdirbimui, šiluminės energijos gavybai iš atliekų, pakartotiniam naudojimui, išteklių naudojimo efektyvumą;

(c)

informaciją apie pavojingų medžiagų naudojimą;

(d)

informaciją apie pavojingų / nepavojingų atliekų šalinimą;

(e)

informaciją apie sunaudojamą energijos kiekį;

(f)

informaciją apie su konkrečia vieta / vietove susijusias poveikio rūšis, pvz., vietos lygio poveikis rūgštėjimui, eutrofikacijai ir biologinei įvairovei;

kitą atitinkamą informaciją apie susijusią veiklą ir (arba) vietas bei apie pagamintą produkciją.

PAP tyrimams taikytini reikalavimai

Jeigu standartinėmis AP poveikio aplinkai kategorijomis ar standartiniais poveikio vertinimo modeliais nepakankamai tiksliai apibūdinamas galimas vertinamo produkto poveikis aplinkai, visi susiję svarbūs (kiekybiniai / kokybiniai) aplinkosaugos aspektai turi būti papildomai įtraukti kaip „papildoma informacija apie aplinką“. Tačiau jais neturi būti keičiami AP poveikio kategorijų privalomi vertinimo modeliai. Su šioms papildomomis kategorijoms susijusių modelių šaltiniai turi būti aiškiai nurodyti, o modeliai pagrįsti dokumentais ir pateikti atitinkami rodikliai.

Papildoma informacija apie aplinką turi būti:

paremta informacija, kuri pagrįsta įrodymais, peržiūrėta ar patikrinta pagal standarto ISO 14020 reikalavimus ir standarto ISO 14021:1999 5 punktą;

konkreti, tiksli ir neklaidinanti;

susijusi su tam tikra produkto kategorija.

Duomenys apie tiesioginį teršalų išmetimą į jūros vandenį turi būti įtraukiami į papildomą informaciją apie aplinką (aprašo lygiu).

Jeigu PAP tyrimo interpretavimo etape naudojama papildoma informacija apie aplinką, šiuo atveju visi rengiant šią informaciją būtini duomenys turi atitikti tuos pačius kokybės reikalavimus, taikomus duomenims, naudojamiems apskaičiuojant PAP rezultatus (žr. 5.6 skirsnį (59)).

Papildoma informacija apie aplinką turi būti susijusi tik su aplinkosauginiais klausimais. Informacija ir nurodymai, pvz., produkto saugos lapai, kurie nėra susiję su aplinkosauginiu produkto veiksmingumu, neturi būti įtraukiami į PAP tyrimą. Taip pat neturi būti įtraukiama su teisiniais reikalavimais susijusi informacija.

Papildomi PAPKT rengimui taikytini reikalavimai

PAPK taisyklėse turi būti apibrėžta ir pagrįsta į PAP tyrimą įtrauktina papildoma informacija apie aplinką. Ši papildoma informacija turi būti pateikiama atskirai nuo gyvavimo ciklu pagrįstų PAP tyrimo rezultatų, o visi metodai ir prielaidos aiškiai pagrindžiami dokumentais. Papildoma informacija apie aplinką gali būti kiekybinė ir (arba) kokybinė.

Papildoma informacija apie aplinką gali aprėpti (sąrašas nėra išsamus):

kitas atitinkamos produktų kategorijos poveikio aplinkai rūšis;

kitus svarbius techninius parametrus, kurie gali būti naudojami siekiant įvertinti tiriamą produktą ir kuriuos taikant galima atlikti palyginimus su kitais tokio paties bendrojo efektyvumo produktais. Šie techniniai parametrai gali, pvz., būti susiję su atsinaujinančiųjų išteklių energijos (palyginti su energija, pagaminta ne iš atsinaujinančiųjų išteklių) naudojimu, iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintų degalų (palyginti su degalais, pagamintais ne iš atsinaujinančiųjų išteklių) naudojimu, antrinių medžiagų naudojimu, gėlo vandens išteklių naudojimu arba pavojingų atliekų (palyginti su nepavojingomis atliekomis) šalinimu;

kitus svarbius metodus, kurie naudojami į Išteklių naudojimo ir teršalų išmetimo aprašą įtrauktų srautų apibūdinimui (60), jeigu standartiniame metode nenumatyti tam tikrų srautų (pvz., cheminių medžiagų grupių) apibūdinimo koeficientai (61) (AK);

aplinkosauginius rodiklius ar su produktais susijusius atsakomybės rodiklius (pvz., taikant Pasaulinę ataskaitų teikimo iniciatyvą (toliau – GRI));

energijos vartojimo per visą gyvavimo ciklą duomenis (pagal pirminės energijos šaltinius), atskirai apskaitant iš atsinaujinančių išteklių pagamintos energijos vartojimą;

tiesioginio energijos vartojimo per visą gyvavimo ciklą duomenis (pagal pirminės energijos šaltinius), atskirai apskaitant iš atsinaujinančių išteklių pagamintos energijos vartojimą;

gamybos etapams: į IUCN Raudonąją knygą įrašytų rūšių ir į nacionalinį saugomų rūšių sąrašą įtrauktų rūšių, kurių buveinės yra vietovėse, kurioms vykdoma veikla daro poveikį, skaičių (pagal išnykimo rizikos lygį);

veiklos, produktų ir paslaugų daromo didelio poveikio biologinei įvairovei saugomose vietovėse ir biologinei įvairovei labai svarbiose vietovėse, kurios nepriskirtos saugomoms vietovėms, aprašymą;

bendrą atliekų masę (pagal atliekų rūšį) ir jų šalinimo metodą;

vežamų, importuojamų, eksportuojamų ar apdorojamų atliekų, kurios pagal Bazelio konvencijos I, II, III ir VIII priedus laikomos pavojingomis, masę ir tarptautiniu mastu vežamų atliekų procentinę dalį.

4.6.   Prielaidos ir apribojimai

Atliekant PAP tyrimus gali atsirasti keli galimybes atlikti analizę ribojantys aspektai, todėl šiuo atveju tektų daryti prielaidas. Pavyzdžiui, bendrieji duomenys (62) gali būti tik iš dalies tinkami apibūdinti nagrinėjamą produktą ir juos galima pritaikyti, kad jie tinkamiau būtų susieti su produktu.

PAP tyrimams taikytini reikalavimai

Apie visus apribojimus ir prielaidas turi būti aiškiai pranešama.

Papildomi PAPKT rengimui taikytini reikalavimai

Į PAPKT turi būti įtraukti su produkto kategorija susiję apribojimai ir apibrėžiamos apribojimams pašalinti būtinos prielaidos.

5.   IŠTEKLIŲ NAUDOJIMO IR TERŠALŲ IŠMETIMO APRAŠO RENGIMAS IR REGISTRAVIMAS

5.1.   Bendrieji dalykai

Turi būti parengiamas produkto tiekimo grandinės visų medžiagų / energijos išteklių įvedinių / išvedinių bei į orą, vandenį ir dirvožemį išmetamų teršalų aprašas, kuriuo remiantis būtų modeliuojamas PAP. Jis vadinamas Išteklių naudojimo ir teršalų išmetimo aprašu (63).

Teoriškai produkto tiekimo grandinės modelis turėtų būti kuriamas naudojant konkrečius įrenginio ar produkto duomenis (t. y. kuriamas tikslus gyvavimo ciklo modelis, apibūdinant, jeigu reikia, tiekimo grandinę, naudojimo ir gyvavimo ciklo pabaigos etapus). Praktiškai (ir tai būtų bendra taisyklė), kai tik įmanoma, turėtų būti naudojami tiesiogiai surinkti ir į aprašą įtraukti konkretūs įrenginio duomenys. Jeigu prie tam tikrų procesų konkrečių duomenų bendrovė tiesioginės prieigos neturi (t. y. duomenų apie antraeilius procesus), paprastai naudojami bendrieji duomenys (64). Tačiau, kai įmanoma, pageidautina naudotis tiesiogiai iš tiekėjų surinktais duomenimis apie svarbiausius jų tiekiamus produktus, išskyrus atvejus, kai bendrieji duomenys yra reprezentatyvesni ar tinkamesni.

Išteklių naudojimo ir teršalų išmetimo apraše srautai turi būti klasifikuojami (65) taip:

pirminiai srautai – (standarto ISO 14040:2006, 3.12 punktas) „iš aplinkos į tiriamąją sistemą patenkanti prieš tai žmogaus nepakeista medžiaga ar energija arba tiriamąją sistemą paliekanti medžiaga ar energija, kuri išmetama į aplinką ir daugiau žmogaus nebekeičiama“. Pirminiai srautai, pvz., yra iš gamtos išgauti ištekliai ar į orą, vandenį ar dirvožemį išmetami teršalai, kurie tiesiogiai susiję su AP poveikio kategorijų apibūdinimo koeficientais;

nepirminiai (arba sudėtingieji) srautai, kuriems priskiriami visi likusieji įvediniai (pvz., elektros energija, medžiagos, vežimo procesai) ir išvediniai (pvz., atliekos, šalutiniai produktai) sistemoje ir kuriems būtina taikyti kitus modeliavimo veiksmus, kad šie srautai būtų paversti pirminiais srautais.

Visi nepirminiai į Išteklių naudojimo ir teršalų išmetimo aprašą įtraukti srautai turi būti paverčiami pirminiais srautais. Pavyzdžiui, apie atliekų srautus neturi būti pranešama vien nurodant namų ūkio atliekų ar pavojingų atliekų masę kilogramais – šiems srautams dar turi būti priskirti į vandenį, orą ir dirvožemį išmetami teršalai, susidarantys apdorojant kietąsias atliekas. Tai būtina siekiant užtikrinti PAP tyrimų palyginamumą. Taigi, rengti išteklių naudojimo ir teršalų išmetimo aprašą baigiama tuomet, kai visi srautai išreiškiami pirminiais srautais.

PATARIMAS. Dokumentais pagrįsti duomenų rinkimo procesą yra naudinga siekiant pagerinti ilgalaikę duomenų kokybę, ruošiantis kritiniam tikrinimui (66) ir persvarstant būsimus produkto aprašus, kad būtų atsižvelgta į gamybos metodų pokyčius. Siekiant užtikrinti, kad visa atitinkama informacija būtų pagrįsta dokumentais, gali būti pravartu aprašo rengimo pradžioje parengti duomenų valdymo planą (žr. II priedą).

PAP tyrimui skirtą išteklių naudojimo ir teršalų išmetimo aprašo rengimą galima užbaigti taikant dviejų etapų procedūrą, kaip paaiškinta 3 schemoje. Pirmojo etapo taikyti neprivaloma, tačiau primygtinai rekomenduojama.

3   schema

Išteklių naudojimo ir teršalų išmetimo aprašo rengimo dviejų etapų procedūra

Image

PAP tyrimams taikytini reikalavimai

Visi į apibrėžtas sistemos ribas įtraukti su gyvavimo ciklo etapais susiję naudojami ištekliai ir išmetamieji teršalai turi būti įrašomi į išteklių naudojimo ir teršalų išmetimo aprašą. Srautai turi būti skirstomi į „pirminius srautus“ ir „nepirminius srautus (t. y. sudėtinguosius) srautus“. Visi nepirminiai į išteklių naudojimo ir teršalų išmetimo aprašą įtraukti srautai turi būti paverčiami pirminiais srautais.

5.2.   Atrinkimo etapas (rekomenduojamas)

Pradinis „atrinkimo lygio“ išteklių naudojimo ir teršalų išmetimo aprašas (jis vadinamas atrinkimo etapu), primygtinai rekomenduojamas, nes padeda tinkama linkme nukreipti duomenų rinkimą ir geriau pasirinkti duomenų kokybės prioritetus rengiant tikrąjį išteklių naudojimo ir teršalų išmetimo aprašą.

PAP tyrimams taikytini reikalavimai

Jeigu taikomas atrinkimo etapas (primygtinai rekomenduojama), turi būti naudojami 5.6 skirsnyje apibrėžtus duomenų kokybės reikalavimus atitinkantys lengvai prieinami konkretūs ir (arba) bendrieji duomenys. Atrinkimo procedūra turi būti taikoma visiems procesams ir veiklai, į kuriuos turi būti atsižvelgta rengiant išteklių naudojimo ir teršalų išmetimo aprašą. Visi atrinkimo procedūros netaikymo tiekimo grandinės etapams atvejai turi būti aiškiai pagrindžiami, jiems taikoma tikrinimo procedūra, taip pat aptariamas tokio netaikymo poveikis galutiniams rezultatams.

Jeigu AP poveikio vertinimo metodų neketinama taikyti tam tikriems tiekimo grandinėms etapams, atrinkimo etapu rengiant aplinkosauginiu atžvilgiu galimai svarbių procesų kokybinius aprašus turi būti remiamasi esama literatūra ir kitais šaltiniais. Šie kokybiniai aprašai turi būti įtraukiami į papildomą informaciją apie aplinką.

Papildomi PAPKT rengimui taikytini reikalavimai

PAPK taisyklėse turi būti nurodomi įtrauktini procesai ir susiję duomenų kokybės bei tikrinimo reikalavimai, kurie gali būti išsamesni negu nustatytieji PAP nustatymo gairėse. Šiose taisyklėse taip pat turi būti apibrėžiama, kokiems procesams būtini konkretūs duomenys ir kokiems procesams leidžiama arba privaloma naudoti bendruosius duomenis.

5.3.   Duomenų valdymo planas (pasirenkamas)

Duomenų valdymo planas gali būti veiksminga priemonė duomenims valdyti ir atsekti produkto išteklių naudojimo ir teršalų išmetimo aprašo rengimo procesą.

Į duomenų valdymo planą galima įtraukti:

duomenų rinkimo procedūrų aprašymą;

duomenų šaltinius;

skaičiavimo metodikas;

duomenų perdavimo, laikymo ir kopijų darymo procedūras;

duomenų rinkimo, įvedimo ir tvarkymo veiklos, duomenų registravimo dokumentuose ir išmetamų teršalų kiekio apskaičiavimo kokybės kontrolės ir tikrinimo procedūras.

Papildomos duomenų valdymo plano rengimo galimų metodų gairės pateiktos II priede.

5.4.   Išteklių naudojimo ir teršalų išmetimo aprašo duomenys

PAP tyrimams taikytini reikalavimai

Visi į apibrėžtas sistemos ribas įtraukti su gyvavimo ciklo etapais susiję naudojami ištekliai ir išmetamieji teršalai turi būti įrašomi į išteklių naudojimo ir teršalų išmetimo aprašą.

Turi būti išnagrinėta šių elementų įtraukimo į išteklių naudojimo ir teršalų išmetimo aprašą galimybė:

žaliavų įsigijimas ir parengiamasis apdorojimas;

gamybos priemonės: turi būti taikomas tiesinis nusidėvėjimas. Turi būti atsižvelgiama į numatomą gamybos priemonių naudojimo trukmę (o ne į laiką, kurio reikia, kad ekonominė balansinė vertė taptų lygi „0“);

gamyba;

produktų platinimas ir sandėliavimas;

naudojimo etapas;

logistika;

gyvavimo ciklo pabaiga.

Papildomi PAPKT rengimui taikytini reikalavimai

Į PAPKT turėtų būti įtrauktas vienas ar daugiau išteklių naudojimo ir teršalų išmetimo aprašo rengimo pavyzdžių, įskaitant reikalavimus, susijusius su:

įtrauktos veiklos / procesų medžiagų sąrašu;

vienetais;

pirminių srautų nomenklatūra.

Šiuos pavyzdžius ir reikalavimus galima taikyti vienam ar keliems tiekimo grandinės etapams, procesams ar veiklos rūšims, kad būtų užtikrintas standartizuotas duomenų rinkimas ir skelbimas. PAPK taisyklėse pagrindiniams pirmesniems, gamybos (67) ar tolesniems etapams galima nustatyti griežtesnius duomenų reikalavimus negu apibrėžtieji šiose PAP nustatymo gairėse.

Modeliuojant pagrindiniam moduliui (t. y. gamybos etapui) priskiriamus procesus / veiklą PAPK taisyklėse taip pat turi būti nustatyti:

įtraukti procesai / veikla;

pagrindinių procesų duomenų rinkimo (įskaitant įrenginių duomenų vidurkinimą) reikalavimai;

su tam tikra vieta susiję duomenys, pateiktini kaip „papildoma informacija apie aplinką“;

konkretūs duomenų kokybės reikalavimai, pvz., taikytini konkrečių veiklos duomenų rinkimui.

Jeigu PAPK taisyklėse taip pat reikalaujama nukrypti nuo standartinių gavybos–ciklo pabaigos sistemos ribų (pvz., PAPK taisyklėse nustatytas reikalavimas naudoti gavybos–gamybos etapo ribas), PAPK taisyklėse turi būti nurodoma, kaip išteklių naudojimo ir teršalų išmetimo apraše atsižvelgiama į medžiagų / energijos balansą.

5.4.1.   Žaliavų įsigijimas ir parengiamasis apdorojimas (gavybos–gamybos etapas)  (68)

Žaliavų įsigijimo ir parengiamojo apdorojimo proceso etapas prasideda iš aplinkos išgavus išteklius ir baigiasi, kai produkto sudedamosios dalys patenka į produkto gamybos įrenginį. Šiame etape vykdomiems procesams galima priskirti:

išteklių gavybą ir kasybą;

visų tiriamo produkto gamybai naudojamų medžiagų įvedinių parengiamąjį apdorojimą, pvz.:

metalų perlydymą į luitus;

anglies sodrinimą;

perdirbtų medžiagų transformavimą;

biogeninių medžiagų fotosintezę;

medžių ar kultūrinių augalų auginimą ir jų derliaus nuėmimą;

vežimą gavybos ir parengiamojo apdorojimo įrenginių viduje, iš vieno įrenginio į kitą, taip pat vežimą į gamybos įrenginį.

5.4.2.   Gamybos priemonės

Įtrauktinų gamybos priemonių pavyzdžiai:

gamybos procesams naudojamos mašinos;

pastatai;

biuro įranga;

transporto priemonės;

vežimo infrastruktūra.

Gamybos priemonėms turi būti taikomas tiesinis nusidėvėjimas. Turi būti atsižvelgiama į numatomą gamybos priemonių naudojimo trukmę (o ne į laiką, kurio reikia, kad ekonominė balansinė vertė taptų lygi „0“).

5.4.3.   Gamyba(68)

Gamybos etapas prasideda produkto sudedamosioms dalims patekus į gamybos vietą ir baigiamas, kai užbaigtas produktas iškeliauja iš gamybos įrenginio. Su gamyba susijusiai veiklai priskiriama:

cheminis apdorojimas;

gamyba;

produktų pusgaminių vežimas iš vieno gamybos proceso į kitą;

medžiaginių komponentų surinkimas;

pakavimas;

atliekų tvarkymas;

darbuotojų vežimas (jeigu reikia);

dalykinės kelionės (jeigu reikia).

5.4.4.   Produktų platinimas ir sandėliavimas(68)

Produktai skirstomi naudotojams ir gali būti sandėliuojami skirtingose tiekimo grandinės vietose. Su platinimu ir sandėliavimu susijusių įtrauktinų procesų pavyzdžiai (sąrašas nėra išsamus):

su sandėlių apšvietimu ir šildymu susiję energijos įvediniai;

šaltnešių naudojimas sandėliuose ir transporto priemonėse;

degalų naudojimas transporto priemonėse.

5.4.5.   Naudojimo etapas(68)

Naudojimo etapas prasideda, kai klientas ar galutinis naudotojas įsigyja produktą, ir baigiasi panaudotą produktą atidavus vežti į perdirbimo įrenginį ar atliekų tvarkymo įrenginį. Su naudojimo etapu susijusių įtrauktinų procesų pavyzdžiai (sąrašas nėra išsamus):

naudojimo / vartojimo modeliai, vieta, laikas (diena / naktis, vasara / žiema, savaitė / savaitgalis) ir numatoma produktų naudojimo etapo trukmė;

vežimas į naudojimo vietas;

šaldymas naudojimo vietose;

parengimas naudoti (pvz., apdorojimas mikrobangomis);

išteklių vartojimas naudojimo etapu (pvz., ploviklių naudojimas, skalbyklės sunaudojama energija ir vanduo);

produkto remontas ir jo techninė priežiūra naudojimo etapu.

Rengiant naudojimo scenarijų taip pat būtina atsižvelgti, ar naudojant nagrinėjamus produktus gali pasikeisti sistemos, kuriose minėti produktai yra naudojami. Energiją vartojantys produktai, pvz., gali daryti poveikį energijai, kuri būtina šildant ar vėsinant pastatą, arba nuo automobilyje naudojamo elektros akumuliatoriaus masės gali priklausyti automobilio sunaudojamas degalų kiekis. Turėtų būti atsižvelgiama į šiuos techninės informacijos apie naudojimo scenarijų šaltinius (sąrašas nėra išsamus):

paskelbti tarptautiniai standartai, kuriuose išdėstytos naudojimo etapo scenarijų ir produkto (prognozuojamos) naudojimo trukmės scenarijų rengimo gairės ir reikalavimai;

paskelbtos nacionalinės produkto naudojimo etapo scenarijų ir (prognozuojamos) produkto naudojimo trukmės scenarijų rengimo gairės;

paskelbtos sektoriuje taikomos produkto naudojimo etapo scenarijų ir (prognozuojamos) produkto naudojimo trukmės scenarijų rengimo gairės;

rinkos tyrimai ar kiti rinkos duomenys.

Pastaba. Gamintojo rekomenduojamas metodas, taikytinas naudojimo etape (pvz., kepimas nustatytoje temperatūroje nurodytą trukmę orkaitėje) gali būti pagrindas, kuriuo remiamasi nustatant produkto naudojimo etapą. Tikrasis naudojimo būdas vis dėlto gali būti kitoks negu rekomenduojamasis, todėl, jei tokia informacija yra prieinama, ja turėtų būti naudojamasi.

PAP tyrimams taikytini reikalavimai

Jeigu pagal šiose PAP nustatymo gairėse išdėstytus būdus nėra nustatytas produktų naudojimo etapo nustatymo metodas, produktų naudojimo etapo nustatymo metodą turi apibrėžti tyrimą atliekanti organizacija. Tikrasis naudojimo būdas vis dėlto gali būti kitoks negu rekomenduojamasis, todėl, jei tokia informacija yra prieinama, ja turėtų būti naudojamasi. Turi būti atsižvelgiama į atitinkamą poveikį, daromą kitoms sistemoms, kai naudojami produktai.

Metodai ir prielaidos turi būti aprašyti dokumentuose. Visos su naudojimo etapu susijusios prielaidos turi būti pagrindžiamos dokumentais.

Papildomi PAPKT rengimui taikytini reikalavimai

PAPK taisyklėse turi būti apibrėžiama:

į tyrimą įtrauktini naudojimo etapo scenarijai, jeigu parengti;

naudojimo etapo trukmė, į kurią būtina atsižvelgti.

5.4.6.   Analizuojamo produkto logistikos modeliavimas

Svarbiems parametrams, į kuriuos turėtų būti atsižvelgiama ar į kuriuos turi būti atsižvelgiama (kiekvienu konkrečiu atveju, žr. toliau) modeliuojant vežimą, priskiriama:

1.

transporto tipas: turi būti atsižvelgiama į transporto tipą, pvz., sausumos (sunkvežimiais, geležinkeliais, vamzdynais), vandens (laivais, keltais, baržomis) ar oro (orlaiviais);

2.

transporto priemonės tipas ir sunaudojamas degalų kiekis: į transporto priemonės tipą turi būti atsižvelgiama pagal transporto tipą bei sunaudojamą degalų kiekį, kai transporto priemonė yra visiškai pakrauta arba tuščia. Nustatant visiškai pakrautos transporto priemonės sunaudojamų degalų kiekį taikomas perskaičiavimas, kuriam naudojamas krovumo rodiklis (69);

3.

krovumo rodiklis: poveikis aplinkai yra tiesiogiai susijęs su faktiniu krovumo rodikliu, todėl į jį turi būti atsižvelgiama;

4.

reisų be krovinio skaičius: turi būti atsižvelgiama į reisų be krovinio skaičių (t. y. paimti kito krovinio nuvažiuoto atstumo iškrovus produktą santykis su vežant produktą nuvažiuotu atstumu), jeigu taikytina ir svarbu. Transporto priemone be krovinio nuvažiuoti kilometrai turi būti priskiriami produktui. Turi būti nustatytos konkrečios vertės atsižvelgiant į šalį ir vežamo produkto tipą;

5.

vežimo atstumas: vežimo atstumai turi būti pagrindžiami dokumentais; šiuo atveju taikomi vidutiniai vežimo atstumai, susiję su vertintina padėtimi;

6.

vežimo poveikio paskirstymas: vežimo veiklos poveikio dalis analizės vienetui (nagrinėjamam produktui) priskiriama atsižvelgiant į apkrovą ribojantį veiksnį. Turėtų būti atsižvelgiama į šiuos modeliavimo principus:

krovinių vežimas: krovinio vežimo trukmė ar atstumas IR masė arba tūris (arba specialiais atvejais: dalys / padėklai):

a)

jeigu didžiausia leidžiamoji masė viršijama pirmiau negu pasiekiama transporto priemone leidžiama vežti didžiausia fizinio krovinio masė: kai išnaudojama 100 % jos tūrio (didelio tankio produktai), šiuo atveju paskirstymas grindžiamas vežamų produktų mase;

b)

jeigu 100 % transporto priemonės tūrio yra užpildyta, tačiau neviršijama didžiausia leidžiamoji masė (mažo tankio produktai), šiuo atveju paskirstymas grindžiamas vežamų produktų tūriu;

asmenų vežimas: trukmė arba atstumas;

darbuotojų dalykinės kelionės: trukmė, atstumas ar ekonominė vertė;

7.

degalų gamyba: turi būti atsižvelgiama į degalų gamybą. Nustatytąsias degalų gamybos vertes galima susirasti, pvz., Europos etaloninėje gyvavimo ciklo duomenų bazėje (ELCD) (70);

8.

infrastruktūra: turėtų būti atsižvelgiama į transporto infrastruktūrą, t. y kelių, geležinkelių ir vandens kelių;

9.

ištekliai ir priemonės: turėtų būti atsižvelgiama į logistikos operacijoms vykdyti būtinų papildomų išteklių ir priemonių kiekį ir tipą, pvz., kranus ir transporterius.

PAP tyrimams taikytini reikalavimai

Vežimo parametrai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama: transporto tipas, transporto priemonės tipas ir sunaudojamas degalų kiekis, krovumo rodiklis, reisų be krovinio skaičius (jeigu reikia), vežimo atstumas, krovinių vežimo poveikio paskirstymas atsižvelgiant į apkrovą ribojantį veiksnį (t. y. masę – didelio tankio produktams, o mažo tankio produktams – tūrį) ir degalų gamyba.

Vežimo parametrai, į kuriuos turėtų būti atsižvelgiama: transporto infrastruktūra, papildomi ištekliai ir priemonės, pvz., kranai ir transporteriai, asmenų vežimo poveikio paskirstymas atsižvelgiant į trukmę arba atstumą, darbuotojų dalykinių kelionių poveikio paskirstymas atsižvelgiant į trukmę, atstumą arba ekonominę vertę.

Vežimo poveikis turi būti išreiškiamas nustatytaisiais etaloniniais vienetais, t. y. tonkilometriais (vežant krovinius) ir žmonių vežimo kilometrais (vežant keleivius). Bet kokia nuokrypa nuo šių nustatytųjų etaloninių vienetų turi būti pagrindžiama ir apie ją pranešama.

Vežimo poveikis aplinkai turi būti apskaičiuojamas poveikį, tenkantį kiekvieno tipo transporto priemonės etaloniniam vienetui, dauginant iš

a)

atstumo ir apkrovos (jei vežami kroviniai);

b)

atstumo ir asmenų skaičiaus atsižvelgiant į apibrėžtus vežimo scenarijus (jei vežami žmonės).

Papildomi PAPKT rengimui taikytini reikalavimai

PAPK taisyklėse turi būti nurodomi į tyrimą įtrauktini vežimo, platinimo ir sandėliavimo scenarijai, jeigu jie parengti.

5.4.7.   Gyvavimo ciklo pabaiga  (71)

Gyvavimo ciklo pabaigos etapas prasideda tada, kai naudotojas pašalina naudotą produktą, ir baigiasi produktą pavertus atliekomis bei grąžinus į aplinką arba produktą perkėlus į kito produkto gyvavimo ciklą (t. y. produktą panaudojus kaip perdirbimo įvedinį). Į PAP tyrimą įtrauktinų gyvavimo ciklo pabaigos procesų pavyzdžiai:

gyvavimo ciklo pabaigos etapo produktų ir pakuočių rinkimas bei vežimas;

sudedamųjų dalių išmontavimas;

smulkinimas ir rūšiavimas;

pertvarkymas į perdirbtas medžiagas;

kompostavimas arba kiti organinių atliekų tvarkymo metodai;

atliekų paskleidimas;

nuosėdinių pelenų deginimas ir šalinimas;

atliekų šalinimas į sąvartyną ir sąvartyno eksploatavimas bei priežiūra;

vežimo operacijos, kurias reikia vykdyti į visus įrenginius, kuriuose taikomas gyvavimo ciklo pabaigos etapo apdorojimas.

Kadangi dažnai nežinoma, kas tiksliai nutiks produkto gyvavimo ciklo pabaigos etape, turi būti parengiami gyvavimo ciklo pabaigos scenarijai.

PAP tyrimams taikytini reikalavimai

Atliekų srautai, atsirandantys iš procesų, įtrauktų į sistemos ribas, turi būti modeliuojami pirminių srautų lygiu.

Papildomi PAPKT rengimui taikytini reikalavimai

PAPK taisyklėse turi būti apibūdinami gyvavimo ciklo pabaigos scenarijai (jei tokių esama). Šie scenarijai turi būti grindžiami dabartine (analizės atlikimo metų) praktika, technologija ir duomenimis.

5.4.8.   Elektros energijos vartojimo (įskaitant atsinaujinančiosios energijos vartojimą) apskaita

Iš tinklo gautos elektros energijos, suvartotos pirmesniuosiuose etapuose arba apibrėžtose PAP ribose, kiekis turi būti modeliuojamas kuo tiksliau, pirmenybę teikiant konkretaus tiekėjo duomenims. Jeigu elektros energija (jos dalis) pagaminta iš atsinaujinančių išteklių, būtina išvengti dvigubos apskaitos. Todėl tiekėjas turi užtikrinti, kad organizacijai tiekiama produktui gaminti naudojama elektros energija iš tikrųjų būtų pagaminta iš atsinaujinančiųjų išteklių ir nebūtų perduodama į tinklą, kur ją naudotų kiti vartotojai (pvz., pateikti atsinaujinančiosios elektros energijos kilmės garantijos pažymėjimą (72)).

PAP tyrimams taikytini reikalavimai

Jei iš tinklo tiekiama elektros energija suvartojama pirmesniuose etapuose arba apibrėžtose PAP ribose, turi būti naudojami (jei turima) konkrečių tiekėjų duomenys. Jeigu konkrečių tiekėjų duomenų neturima, turi būti naudojami konkrečios šalies, kurioje vyksta gyvavimo ciklo etapai, duomenys apie suvartojamos elektros energijos šaltinių derinį. Produktų naudojimo etape suvartotos elektros energijos šaltinių derinys turi atspindėti prekybos tarp šalių ar regionų santykį. Jeigu šių duomenų neturima, turi būti naudojamas vidurkinis ES lygmeniu suvartojamos elektros energijos šaltinių derinys arba kitais atžvilgiais reprezentatyviausias derinys.

Turi būti užtikrinama, kad iš tinklo tiekiama atsinaujinančiųjų išteklių elektros energija (ir susijęs poveikis), suvartota pirmesniuose etapuose arba apibrėžtose PAP ribose, nebūtų apskaitoma du kartus. Į PAP ataskaitą kaip priedas turi būti įtraukiamas tiekėjo pareiškimas, kuriuo patvirtinama, kad tiekiama elektros energija yra iš tikrųjų pagaminta iš atsinaujinančiųjų išteklių ir nėra parduodama jokiai kitai organizacijai.

5.4.9.   Papildomi aspektai, į kuriuos reikia atsižvelgti rengiant išteklių naudojimo ir teršalų išmetimo aprašą

Biogeninės kilmės anglies dioksido šalinamas ir išmetimas

Anglies dioksidas, pavyzdžiui, šalinamas iš atmosferos augant medžiams (visuotinio atšilimo apibūdinimo koeficientas (73) -1 CO2 ekv.), tačiau jis išmetamas į aplinką degant medienai (visuotinio atšilimo apibūdinimo koeficientas +1 CO2 ekv.).

PAP tyrimams taikytini reikalavimai

Išteklių naudojimo ir teršalų išmetimo apraše duomenys apie biogeninės kilmės anglies dioksido šalinimą ir išmetimą turi būti nurodomi atskirai (74).

Tiesioginis žemės naudojimo paskirties keitimas (poveikis klimato kaitai): pakeitus žemės naudojimo paskirtį poveikis klimato kaitai daromas daugiausiai pasikeitus anglies sankaupų kiekiui dirvožemyje. Tiesioginis žemės naudojimo paskirties pokytis įvyksta, kai viename žemės plote viena žemės naudojimo paskirtis pakeičiama kita ir kai dėl to gali pakisti to konkretaus žemės ploto anglies sankaupų kiekis, tačiau nepakinta kita sistema. Išsami informacija pateikta VI priede.

Netiesioginis žemės naudojimo paskirties keitimas (poveikis klimato kaitai): pakeitus žemės naudojimo paskirtį poveikis klimato kaitai daromas daugiausiai pasikeitus anglies sankaupų kiekiui dirvožemyje. Netiesioginis žemės naudojimo paskirties keitimas įvyksta tada, kai tam tikru būdu pakeitus žemės naudojimo paskirtį sukeliami pokyčiai už sistemos ribų, t. y. kitų žemės naudojimo būdų pokyčiai. Kadangi nėra susitarta, kokią metodiką pagal aplinkosauginio pėdsako sistemą taikyti netiesioginiam žemės naudojimo paskirties keitimui, apskaičiuojant su PAP susijusį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį į netiesioginį žemės naudojimo paskirties keitimą neatsižvelgiama.

PAP tyrimams taikytini reikalavimai

Tiesiogiai pakeitus žemės naudojimo paskirtį išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiai produktams turi būti priskiriami i) 20 metų laikotarpiui po žemės naudojimo paskirties pakeitimo arba ii) vienam derliaus nuėmimo laikotarpiui, skaičiuojant nuo nagrinėjamo produkto išgavimo (net tuo atveju, jeigu laikotarpis ilgesnis negu 20 metų) (75), ir turi būti pasirenkamas ilgesnis laikotarpis. Išsami informacija pateikta VI priede. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurios išmetamos netiesiogiai pakeitus žemės naudojimo paskirtį, kiekiai neturi būti įskaičiuojami, išskyrus atvejus, kai PAPK taisyklėse aiškiai nustatytas toks reikalavimas. Tokiu atveju apie netiesioginį žemės naudojimo paskirties keitimą turi būti pranešama atskirai kaip apie papildomą informaciją apie aplinką, tačiau į jį neturi būti atsižvelgiama apskaičiuojant poveikį, priskirtą šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio kategorijai.

Atsinaujinančiosios energijos gamybos apskaita

Vertinamos sistemos ribose energija gali būti gaminama iš atsinaujinančių išteklių. Jeigu apibrėžtose sistemos ribose atsinaujinančiosios energijos pagaminama daugiau negu jos suvartojama ir jeigu ši energija, pvz., tiekiama į elektros energijos tinklą, šį jos kiekį vertinamam produktui leidžiama priskirti tik tuo atveju, jei į šią energiją jau nebuvo atsižvelgta kitose schemose. Privaloma pateikti dokumentus (pvz., atsinaujinančiosios elektros energijos kilmės garantijos pažymėjimą (76)), kad būtų paaiškinama, ar atliekant skaičiavimus į įskaitytą energiją buvo atsižvelgta ar ne.

PAP tyrimams taikytini reikalavimai

Su atsinaujinančiąja energija, pagaminta sistemos ribose, susiję kreditai turi būti apskaičiuojami atsižvelgiant į patikslintą (t. y. atėmus iš išorės tiekiamą atsinaujinančiąją energiją) vidurkinį šalies, kuriai tiekiama energija, naudojamų energijos šaltinių derinį. Jeigu šių duomenų neturima, turi būti naudojamas patikslintas vidurkinis ES lygmeniu suvartojamos energijos šaltinių derinys arba kitais atžvilgiais reprezentatyviausias derinys. Jeigu duomenų apie patikslintų energijos šaltinių derinių skaičiavimą neturima, turi būti naudojami nepatikslinti vidurkiniai energijos šaltinių deriniai. Turi būti aiškiai nurodoma, į kokius energijos šaltinių derinius atsižvelgta apskaičiuojant kreditus ir ar tie deriniai buvo patikslinti.

Laikino (anglies dioksido) saugojimo ir uždelsto išmetimo apskaita

Laikinas anglies dioksido saugojimas – reiškinys, kai dėl produkte kaupiamo ir jame tam tikrą laikotarpį saugomo anglies dioksido ŠESD kiekis atmosferoje sumažėja arba sudaromos tokios sąlygos, kad ŠESD neišsiskirtų.

Uždelstas išmetimas – tęstinis teršalų išmetimo procesas (pvz., apimantis ilgus naudojimo arba galutinio šalinimo etapus), t. y. ne momentinis.

Pavyzdžiui, jeigu turime medienos baldus, kurių gyvavimo laikotarpis – 120 metų, tai anglies dioksidas saugomas 120 metų, o teršalų, kurie išsiskirtų atliekant baldų šalinimo procesus arba sudeginus juos gyvavimo ciklo pabaigoje, išmetimas atidedamas 120 metų laikotarpiui. Anglies dioksidas (CO2), panaudotas medienos baldų gamybai, saugomas 120 metų ir išleidžiamas į aplinką, kai gyvavimo ciklo pabaigoje atliekami baldų šalinimo procesai arba jie sudeginami. CO2 saugomas 120 metų, o uždelsto išmetimo CO2 į aplinką patenka tik po 120 metų (baldų gyvavimo laikotarpio pabaigoje), o ne esamuoju laikotarpiu.

PAP tyrimams taikytini reikalavimai

Į kreditus, susijusius su laikinu (anglies dioksido) saugojimu arba uždelstu išmetimu, neturi būti atsižvelgiama apskaičiuojant standartinių AP poveikio kategorijų vertes. Tačiau jie gali būti įtraukti kaip „papildoma informacija apie aplinką“. Be to, jie turi būti įtraukiami į „papildomą informaciją apie aplinką“, jeigu apibrėžti pagalbinėse PAPK taisyklėse.

5.5.   Išteklių naudojimo ir teršalų išmetimo aprašo nomenklatūra

PAP tyrimų rengėjai išteklių naudojimo ir teršalų išmetimo apraše nurodyto tam tikro srauto dokumentais pagrįstą nomenklatūrą ir savybes turi patikrinti pagal Tarptautinės etaloninės gyvavimo ciklo duomenų sistemos (ILCD) (77) nomenklatūrą ir savybes.

PAP tyrimams taikytini reikalavimai

Bet koks su gyvavimo ciklo etapais, įtrauktais į apibrėžtas sistemos ribas, susijęs išteklių naudojimas ir išmetamas teršalų kiekis turi būti pagrindžiami dokumentais, pasinaudojant Tarptautinės etaloninės gyvavimo ciklo duomenų sistemos (ILCD) nomenklatūra ir savybėmis (74), kaip aprašyta IV priede.

Jeigu tam tikro srauto nomenklatūra ir savybės nėra įtrauktos į ILCD, specialistas turi parengti atitinkamą nomenklatūrą ir dokumentais pagrįsti srauto savybes.

5.6.   Duomenų kokybės reikalavimai

Šiame skirsnyje aprašomas duomenų kokybės vertinimas. Atliekant PAP tyrimą taikomi šeši kokybės kriterijai: penki taikomi duomenims ir vienas metodui. Jų santrauka pateikta Duomenų kokybės kriterijai, dokumentai, nomenklatūra ir tikrinimas. Reprezentatyvumas (technologijų, geografinis ir su laiku susijęs reprezentatyvumas) rodo, kokiu mastu pasirinkti procesai ir produktai apibūdina analizuojamą sistemą. Pasirinkus procesus ir produktus, kurie apibūdina analizuojamą sistemą, parengus su šiais procesais ir produktais susijusį išteklių naudojimo ir teršalų išmetimo aprašą, pagal išsamumo kriterijų vertinama, kokiu mastu su šiais procesais ir produktais susijęs išteklių naudojimo ir teršalų išmetimo aprašas apima visus su šiais procesais ir produktais susijusius išmetamuosius teršalus ir išteklius.

Vertinant kokybę, be minėtųjų kriterijų, taikomi dar trys aspektai, t. y. tikrinimas, pagrindimas dokumentais (ILCD nustatytos formos reikalavimų laikymasis) ir atitiktis ILCD nomenklatūrai. Pastarieji trys kriterijai nėra įtraukiami į kitose dalyse aprašytą pusiau kiekybinį duomenų kokybės vertinimą. Tačiau jų turi būti laikomasi.

3   lentelė

Duomenų kokybės kriterijai, dokumentai, nomenklatūra ir tikrinimas

Duomenų kokybės kriterijai

Technologijų reprezentatyvumas (78)

Geografinis reprezentatyvumas (79)

Laikotarpių reprezentatyvumas (80)

Išsamumas

Parametro neapibrėžtis (81)

Metodikos tinkamumas ir nuoseklumas (82) (7 lentelėje apibrėžti reikalavimai turi būti taikomi iki 2015 m. pabaigos. Nuo 2016 m. bus reikalaujama laikytis visų PAP metodikos reikalavimų.)

Dokumentai

Atitiktis ILCD nustatytai formai

Nomenklatūra

Atitiktis ILCD nomenklatūrai (pvz., ILCD etaloninių pirminių srautų naudojimas su IT suderinamiems aprašams)

Tikrinimas

„Kvalifikuoto tikrintojo“ atliekamas tikrinimas(žr. 8 skyrių):

atskira tikrinimo ataskaita


4   lentelė

Duomenų kokybės reikalavimų apžvalga ir duomenų kokybės vertinimas

 

Minimali reikalaujama duomenų kokybė

Reikalaujamos duomenų kokybės vertinimo tipas

Duomenys, apimantys bent 70 % įnašų į poveikį, priskirtą kiekvienai AP poveikio kategorijai

Bendroji „Gera“ duomenų kokybė (Duomenų kokybės įvertis (toliau – DKĮ) ≤ 3,0)

Pusiau kiekybinis, grindžiamas 5 lentele

Duomenys, kurių įnašų į kiekvienai AP poveikio kategorijai priskirtą poveikį dalis yra 20–30 %

Bendroji „Patenkinama“ duomenų kokybė

Eksperto atliktas kokybinis vertinimas (eksperto vertinimas gali būti pagrįstas 7 lentele). Atlikti kiekybinio vertinimo nereikalaujama.

Atliekant aproksimaciją ir šalinant nustatytus trūkumus naudojami duomenys (jų įnašo į kiekvienai AP poveikio kategorijai priskirtą poveikį dalis yra ne didesnė kaip 10 %)

Geriausi turimi duomenys

Eksperto atliktas kokybinis vertinimas (eksperto vertinimas gali būti pagrįstas 7 lentele).

Pusiau kiekybinis duomenų kokybės vertinimas

5 lentelė. Gyvavimo ciklo inventorinės analizės duomenų rinkinių, naudojamų atliekant AP tyrimą, bendrosios duomenų kokybės pusiau kiekybinio vertinimo kriterijai.je apžvelgiami pusiau kiekybiniam duomenų kokybės vertinimui atlikti taikomi kriterijai; 6 lentelė: e ir atitinkamomis formulėmis aprašomi kriterijai, taikytini atliekant pusiau kiekybinį duomenų kokybės vertinimą. VII priede pateiktas duomenų kokybės reikalavimų, kurie taikomi tarpiniams popieriaus produktams, pavyzdys.

5   lentelė

Gyvavimo ciklo inventorinės analizės duomenų rinkinių, naudojamų atliekant AP tyrimą, bendrosios duomenų kokybės pusiau kiekybinio vertinimo kriterijai.

Kokybės lygis

Kokybės įvertis

Apibrėžtis

Išsamumas

Metodikos tinkamumas ir nuoseklumas

Laikotarpių reprezentatyvumas

Technologijų reprezentatyvumas

Geografinis reprezentatyvumas

Parametro neapibrėžtis

 

 

 

Turi būti nustatoma atsižvelgiant į AP poveikio kategorijos aprėptį ir lyginant su hipotetine idealia duomenų kokybe

Taikomi inventorinės gyvavimo ciklo analizės (IGCA) metodai ir pasirinktos metodikos (pvz., paskirstymas, pakeitimas ir t. t.) atitinka duomenų rinkinio tikslą ir apimtį, ypač numatytą jo taikymą sprendimams pagrįsti. Metodai taip pat nuosekliai taikyti visiems duomenims (83).

Kiek duomenų rinkinys (įskaitant antraeilių procesų duomenų rinkinius, jeigu jų yra) atspindi konkrečias nagrinėjamos sistemos sąlygas duomenų laiko ar amžiaus atžvilgiu.

Pastaba: t. y. duomenų rinkiniai yra konkrečių metų (ir, jeigu taikytina, atsižvelgiama į skirtumus, susijusius su skirtingu metų arba paros laiku).

Kiek duomenų rinkinys (įskaitant antraeilių procesų duomenų rinkinius, jeigu jų yra) atspindi tikrąją nagrinėjamą populiaciją technologijų atžvilgiu.

Pastaba: t. y. duomenų rinkiniai atspindi technologijų charakteristikas, įskaitant eksploatavimo sąlygas.

Kiek duomenų rinkinys (įskaitant antraeilių procesų duomenų rinkinius, jeigu jų yra) atspindi tikrąją nagrinėjamą populiaciją geografijos atžvilgiu.

Pastaba: t. y. duomenų rinkiniai atspindi nustatytą vietovę, vietą, regioną, šalį, rinką, žemyną ir t. t.

Eksperto atliktas kokybinis vertinimas arba susijusi standartinė nuokrypa (išreikšta %), jeigu taikomas „Monte Carlo“ modeliavimas.

Pastaba. Neapibrėžties vertinimas yra susijęs tik su išteklių naudojimu ir teršalų išmetimo duomenimis; jis neaprėpia AP poveikio aplinkai vertinimo.

Labai gera

1

Atitikties kriterijui lygis – labai aukštas, nėra būtinybės tobulinti.

Labai geras išsamumas

(≥ 90 %)

Visiška atitiktis visiems PAP nustatymo gairių reikalavimams

Tinka kontekstui

Tinka kontekstui

Tinka kontekstui

Labai maža neapibrėžtis

Labai maža neapibrėžtis

(≤ 10 %)

Gera

2

Atitikties kriterijui lygis – aukštas, reikia šiek tiek tobulinti.

Geras išsamumas

(80–90 %)

Procesu grindžiamas atribucinis (84) metodas IR

laikomasi šių trijų PAP gairėse nustatytų metodinių reikalavimų:

atsižvelgimas į daugiafunkciškumą

gyvavimo ciklo pabaigos modeliavimas

sistemos ribos

Tinka kontekstui

Tinka kontekstui

Tinka kontekstui

Maža neapibrėžtis

Maža neapibrėžtis

(10–20 %]

Patenkinama

3

Atitikties kriterijui lygis – priimtinas, tačiau būtina tobulinti.

Patenkinamas išsamumas

(70–80 %)

Procesu grindžiamas atribucinis metodas IR

laikomasi šių dviejų iš trijų PAP gairėse nustatytų metodinių reikalavimų:

atsižvelgimas į daugiafunkciškumą

gyvavimo ciklo pabaigos modeliavimas

sistemos ribos

Tinka kontekstui

Tinka kontekstui

Tinka kontekstui

Patenkinama neapibrėžtis

Patenkinama neapibrėžtis

(20–30 %)

Bloga

4

Neatitinka kriterijaus reikiamu mastu. Būtina tobulinti.

Nepakankamas išsamumas

(50–70 %)

Procesu grindžiamas atribucinis metodas IR

laikomasi vieno iš trijų PPA gairėse nustatytų metodinių reikalavimų:

atsižvelgimas į daugiafunkciškumą

gyvavimo ciklo pabaigos modeliavimas

sistemos ribos

Tinka kontekstui

Tinka kontekstui

Tinka kontekstui

Didelė neapibrėžtis

Didelė neapibrėžtis

(30–50 %)

Labai bloga

5

Neatitinka kriterijaus. Būtina tobulinti iš esmės ARBA

šis kriterijus nebuvo įvertintas / patikrintas ar jo kokybės neįmanoma patikrinti / ji nėra žinoma.

Labai nepakankamas arba nežinomas išsamumas

(< 50 %)

Procesu grindžiamas atribucinis metodas, TAČIAU

Nesilaikoma nė vieno iš trijų PAP gairėse nustatytų metodinių reikalavimų:

atsižvelgimas į daugiafunkciškumą

gyvavimo ciklo pabaigos modeliavimas

sistemos ribos

Tinka kontekstui

Tinka kontekstui

Tinka kontekstui

Labai didelė neapibrėžtis

Labai didelė neapibrėžtis

(> 50 %)

Bendroji duomenų kokybė apskaičiuojama visų kokybės kriterijų įverčių sumą padalijant iš bendro kriterijų skaičiaus (t. y. šešių). Duomenų kokybės įverčio (DKĮ) rezultatas naudojamas nustatant atitinkamą kokybės lygį 6 lentelėje. Skaičiavimai atliekami pagal 1 formulę:

1 formulė

Formula

—   DQR:

duomenų rinkinio duomenų kokybės įvertis (angl. Data Quality Rating of the dataset)

—   TeR:

technologijų reprezentatyvumas (angl. Technological Representativeness)

—   GR:

geografinis reprezentatyvumas (angl. Geographical Representativeness)

—   TiR:

laikotarpių reprezentatyvumas (angl. Time-related Representativeness)

—   C:

Išsamumas (angl. Completeness)

—   P:

Glaudumas / neapibrėžtis (angl. Precision / uncertainty)

—   M:

Metodikos tinkamumas ir nuoseklumas (angl. Methodological Appropriateness and Consistency)

1 formulė turi būti naudojama nustatant bendrąjį duomenų kokybės lygį atsižvelgiant į apskaičiuotą duomenų kokybės įvertį.

6   lentelė

Bendrasis duomenų kokybės lygis atsižvelgiant į apskaičiuotą duomenų kokybės įvertį

Bendrasis duomenų kokybės įvertis (DKĮ)

Bendrasis duomenų kokybės lygis

≤ 1,6

„Puiki kokybė“

1,6–2,0

„Labai gera kokybė“

2,0–3,0

„Gera kokybė“

3–4,0

„Patenkinama kokybė“

>4

„Bloga kokybė“


7   lentelė

Pagrindiniams gyvavimo ciklo inventorinės analizės duomenų rinkiniams taikomos duomenų kokybės pusiau kiekybinio vertinimo pavyzdys.

Procesas – dažymo procesas.


Kokybės lygis

Kokybės įvertis

Apibrėžtis

Išsamumas

Metodikos atitiktis ir nuoseklumas

Laikotarpių reprezentatyvumas

Technologijų reprezentatyvumas

Geografinis reprezentatyvumas

Parametro neapibrėžtis (susijusi standartinė nuokrypa (išreikšta %), jeigu taikomas „Monte Carlo“ modeliavimas, antraip eksperto atliktas kokybinis vertinimas)

Labai gera kokybė

1

Atitikties kriterijui lygis – labai aukštas, nėra būtinybės tobulinti.

Labai geras išsamumas

(≥ 90 %)

Visiška atitiktis visiems PAP nustatymo gairių reikalavimams

2009–2012 m.

Netolydus dažymas mašinomis, kuriose naudojami oro srautai

Vidurio Europai būdingas derinys

Labai maža neapibrėžtis

(≤ 10 %)

Gera kokybė

2

Atitikties kriterijui lygis – aukštas, reikia šiek tiek tobulinti.

Geras išsamumas

(80–90 %)

Procesu grindžiamas atribucinis metodas IR

laikomasi šių trijų PAP gairėse nustatytų metodinių reikalavimų:

atsižvelgimas į daugiafunkciškumą

gyvavimo ciklo pabaigos modeliavimas

sistemos ribos

2006–2008 m.

Pvz., vartojimo duomenimis grindžiamas ES būdingas derinys: 30 % – pusiau tolydinis dažymas, 50 % – dažymo procesas, kol vonioje baigiasi dažai, ir 20 % – tolydusis dažymas“

ES-27 būdingas derinys; Jungtinė Karalystė, Vokietija; Italija, Prancūzija

Maža neapibrėžtis

(10–20 %]

Patenkinama kokybė

3

Atitikties kriterijui lygis – priimtinas, tačiau būtina tobulinti.

Patenkinamas išsamumas

(70–80 %)

Procesu grindžiamas atribucinis metodas IR

laikomasi dviejų iš trijų PAP gairėse nustatytų metodinių reikalavimų:

atsižvelgimas į daugiafunkciškumą

gyvavimo ciklo pabaigos modeliavimas

Tačiau šio PAP gairėse nustatyto metodinio reikalavimo nesilaikoma:

sistemos ribos

1999–2005 m.

pvz. „ES būdingas gamybos metodų derinys: 35 % – pusiau tolydinis dažymas, 40 % – dažymo procesas, kol vonioje baigiasi dažai, ir 25 % – tolydusis dažymas“

Europos Sąjungai priklausančios Skandinavijos šalys, kitos ES-27 šalys

Patenkinama neapibrėžtis

(20–30 %]

Bloga kokybė

4

Neatitinka kriterijaus reikiamu mastu. Būtina tobulinti.

Nepakankamas išsamumas

(50–70 %)

Procesu grindžiamas atribucinis metodas IR

laikomasi šio PAP gairėse nustatyto metodinio reikalavimo:

atsižvelgimas į daugiafunkciškumą

Tačiau šių dviejų PAP gairėse nustatytų metodinių reikalavimų nesilaikoma:

gyvavimo ciklo pabaigos modeliavimas

sistemos ribos

1990–1999 m.

pvz., „dažymo procesas, kol vonioje baigiasi dažai“

Artimieji Rytai, JAV, Japonija

Didelė neapibrėžtis

(30–50 %]

Labai bloga kokybė

5

Neatitinka kriterijaus. Būtina tobulinti iš esmės ARBA

šis kriterijus nebuvo įvertintas / patikrintas ar jo kokybės neįmanoma patikrinti / ji nėra žinoma.

Labai nepakankamas arba nežinomas išsamumas

(< 50 %)

Procesu grindžiamas atribucinis metodas, TAČIAU

nesilaikoma nė vieno iš šių trijų PAP gairėse nustatytų metodinių reikalavimų:

atsižvelgimas į daugiafunkciškumą

gyvavimo ciklo pabaigos modeliavimas

sistemos ribos

<1990 m.; nežinomas

Tolydinis dažymas; kitas; nežinomas

Kitas; nežinomas

Labai didelė neapibrėžtis

(> 50 %)

PAP tyrimams taikytini reikalavimai

Duomenų kokybės reikalavimus turi atitikti PAP tyrimai, kuriuos numatoma naudoti išorės komunikacijai, t.y. ūkio subjektų sandoriams (B2B) ir ūkio subjektų sandoriams su vartotojais (B2C). Jei tai vidaus naudojimui numatyti PAP tyrimai (kai nurodoma, kad jie atliekami laikantis šių PAP gairių), turėtų būti laikomasi (t. y. rekomenduojama, kad būtų laikomasi) nustatytų duomenų kokybės reikalavimų, tačiau jų laikytis nėra privaloma. Visos nuokrypos nuo reikalavimų turi būti pagrindžiamos dokumentais. Duomenų kokybės reikalavimai taikomi konkretiems (85) ir bendriesiems duomenims (86).

Atliekant PAP tyrimų duomenų kokybės pusiau kiekybinį vertinimą turi būti naudojami šie šeši kriterijai: technologijų reprezentatyvumas, geografinis reprezentatyvumas, laikotarpių reprezentatyvumas, išsamumas, parametro neapibrėžtis ir metodikos tinkamumas bei nuoseklumas.

Neprivalomuoju atrinkimo etapu duomenų, kurių įnašų į kiekvienai AP poveikio kategorijai apskaičiuotą poveikį dalis yra ne mažesnė kaip 90 %, kokybės, nustatomos remiantis eksperto atliekamu kokybiniu vertinimu, įvertis turi būti bent „patenkinama“.

Galutiniame išteklių naudojimo ir teršalų išmetimo apraše tų procesų ar veiklos, kurių įnašų į kiekvienai AP poveikio kategorijai priskirtą poveikį, dalis yra ne mažesnė kaip 70 %, konkrečių ir bendrųjų duomenų kokybės lygis turi būti bent bendrojo „geros kokybės“ lygio (ribinė 70 % vertė pasirinkta siekiant užtikrinti vertinimo patikimumą ir kartu atsižvelgti į būtinybę garantuoti vertinimo įgyvendinamumą ir prieinamumą). Turi būti atliekamas pusiau kiekybinis šių procesų duomenų kokybės vertinimas, o apie jo rezultatus pranešama. Ne mažiau negu du trečdaliai likusių 30 % įnašų (t. y. 20–30 %) turi būti modeliuojami naudojant bent „patenkinamos kokybės“ duomenis. Prastesnės negu patenkinamos kokybės duomenų įnašų į kiekvienai AP poveikio kategorijai priskirtą poveikį dalis neturi sudaryti daugiau kaip 10 %.

Technologijų reprezentatyvumo, geografinio reprezentatyvumo, laikotarpių reprezentatyvumo duomenų kokybės reikalavimai turi būti tikrinami vykdant PAP tyrimą. Su išsamumu, metodikos tinkamumu ir nuoseklumu, taip pat su parametro neapibrėžtimi susijusių duomenų kokybės reikalavimų turėtų būti laikomasi bendruosius duomenis renkant tik iš PAP nustatymo gairių reikalavimus atitinkančių duomenų šaltinių.

6 lentelėje apibrėžti duomenų kokybės kriterijaus „metodikos tinkamumas ir nuoseklumas“ reikalavimai turi būti taikomi iki 2015 m. pabaigos. Nuo 2016 m. bus reikalaujama laikytis visų PAP metodikos reikalavimų.

Bendrųjų duomenų kokybė turi būti vertinama įvedinių srautų lygiu (pvz., nupirktas popierius, kuris naudojamas spaustuvėje), o konkrečių duomenų kokybė turi būti vertinama pavienio proceso ar agreguoto proceso lygiu arba pavienių įvedinių srautų lygiu.

Papildomi PAPKT rengimui taikytini reikalavimai

PAPK taisyklėse turi būti pateikiami papildomi nurodymai, kaip vertinti svarstomos produktų kategorijos duomenų kokybę laikotarpių, geografinio ir technologijų reprezentatyvumo atžvilgiu. Pavyzdžiui, turi būti nurodyta, koks su laikotarpių reprezentatyvumu susijęs duomenų kokybės vertinimo balas turėtų būti skiriamas konkrečių metų duomenų rinkiniui.

PAPK taisyklėse gali būti nustatyti papildomi duomenų kokybės vertinimo kriterijai (palyginti su standartiniais kriterijais).

PAPK taisyklėse gali būti nustatyti griežtesni duomenų kokybės reikalavimai, jeigu tai būtina svarstomai produktų kategorijai. Tai gali būti:

gamybos etapo veikla / procesai;

pirmesni ar tolesni etapai;

pagrindinės su produktų kategorija susijusios tiekimo grandinės veiklos rūšys;

su produktų kategorija susijusios pagrindinės AP poveikio kategorijos.

Duomenų kokybės įverčio apskaičiavimo pavyzdys

Komponentas

Užtikrintas kokybės lygis

Atitinkamas kokybės įvertis

Technologijų reprezentatyvumas (TeR)

geras

2

Geografinis reprezentatyvumas (GR)

geras

2

Laikotarpių reprezentatyvumas (TiR)

patenkinamas

3

Išsamumas (C)

geras

2

Parametro neapibrėžtis (P)

geras

2

Metodikos tinkamumas ir nuoseklumas (M)

geras

2

Formula

DQR (duomenų kokybės įverčio) 2,2 vertė atitinka bendrąjį „geros kokybės“ įvertį.

5.7.   Konkrečių duomenų rinkimas

Šiame skirsnyje aprašomas konkrečių duomenų rinkimas, t. y. konkretaus įrenginio ar įrenginių grupės veiklą apibūdinančių tiesiogiai matuojamų ar renkamų duomenų rinkimas. Duomenys turėtų aprėpti visus žinomus procesų įvedinius ir išvedinius. Įvediniai (pvz.) yra energijos, vandens, medžiagų ir t. t. naudojimas. Išvediniai yra produktai, gretutiniai produktai (87) ir išmetamieji teršalai. Išmetamieji teršalai gali būti suskirstyti į keturias kategorijas: į orą, vandenį, dirvožemį išmetamus teršalus ir išmetamas kietąsias atliekas. Konkrečius duomenis galima rinkti, išmatuoti ar apskaičiuoti naudojant veiklos duomenis (88) ir susijusius išmetamųjų teršalų koeficientus. Pabrėžtina, kad išmetamųjų teršalų koeficientus galima apskaičiuoti naudojant bendruosius duomenis su sąlyga, kad laikomasi duomenų kokybės reikalavimų.

Duomenų rinkimas – matavimai ir specialūs klausimynai

Patys reprezentatyviausi konkrečių procesų duomenų šaltiniai yra tiesiogiai atliekami proceso matavimai arba per pokalbius su veiklos vykdytojais ar klausimynus gauti duomenys. Duomenis gali tekti perskaičiuoti, agreguoti ar apdoroti taikant kitus matematikos metodus, kad jie atitiktų proceso analizės vienetą ir atskaitos srautą.

Būdingi konkrečių duomenų šaltiniai:

proceso ar gamyklos lygio vartojimo duomenys;

vartojamųjų medžiagų sąskaitos ir vartojamųjų medžiagų išteklių / atsargų pokyčiai;

išmetamųjų teršalų kiekio matavimai (išmetamų dujų ir nuotekų kiekis bei koncentracijos);

produktų ir atliekų sudėtis;

pirkimo ir pardavimo departamentas (-ai) / skyrius (-iai).

PAP tyrimams taikytini reikalavimai

Turi būti renkami visų pirmenybinių procesų konkretūs duomenys (89), o jei reikia, ir antraeilių procesų konkretūs duomenys (90). Tačiau jeigu pirmenybinių procesų bendrieji duomenys yra reprezentatyvesni arba tinkamesni negu konkretūs duomenys (tai turi būti pagrindžiama ir apie tai pranešama), pirmenybiniams procesams apibūdinti turi būti naudojami ir bendrieji duomenys.

Papildomi PAPKT rengimui taikytini reikalavimai

PAPK taisyklėse turi būti nurodoma:

1.

kurių procesų turi būti renkami konkretūs duomenys;

2.

konkrečių duomenų rinkimo reikalavimai;

3.

kiekvienoje vietoje taikomi duomenų rinkimo reikalavimai, susiję su šiais aspektais:

tiksliniu (-iais) etapu (-ais) ir duomenų rinkimo aprėptimi;

duomenų rinkimo vieta (šalyje, tarptautiniu lygiu, konkrečiose gamyklose ir pan.);

duomenų rinkimo laikotarpiu (metai, sezonas, mėnuo ir pan.);

jeigu duomenų rinkimo vieta ar laikotarpis turi būti apriboti, pateikiamas šio apribojimo pagrindimas ir įrodymai, kad surinkti duomenys bus naudojami kaip tinkami ėminiai.

5.8.   Bendrųjų duomenų rinkimas

Bendrieji duomenys – atitinkamų sistemos procesų tiesioginiais matavimais ar skaičiavimais nepagrįsti duomenys. Bendrieji duomenys gali būti susiję su konkrečiu sektoriumi, t. y. PAP tyrimo reikmėms nagrinėjamu sektoriumi, arba susiję su keliais sektoriais. Bendrųjų duomenų pavyzdžiai:

literatūroje arba moksliniuose leidiniuose pateikti duomenys;

vidutiniai pramonės sektoriaus gyvavimo ciklo duomenys iš gyvavimo ciklo inventorinės analizės duomenų bazių, sektoriaus asociacijų ataskaitos, vyriausybės surinkti statistikos duomenys ir t. t.

Bendrųjų duomenų šaltiniai

Kai įmanoma, bendrieji duomenys turėtų būti renkami iš šiose PAP nustatymo gairėse nurodytų duomenų šaltinių. Likusieji bendrieji duomenys visų pirma turėtų būti renkami iš:

tarptautinių vyriausybinių organizacijų (pvz., FAO, UNEP) pateikiamų duomenų bazių;

konkrečios šalies nacionalinių vyriausybinių GCIA duomenų bazių projektų (priimančiosios šalies duomenų bazės konkretūs duomenys);

nacionalinių vyriausybinių GCIA duomenų bazių projektų;

kitų trečiųjų suinteresuotųjų šalių GCIA duomenų bazių;

pagal tarpusavio vertinimo procedūrą patikrintos literatūros.

Kitus galimus bendrųjų duomenų rinkimo šaltinius taip pat galima rasti, pvz., Europos GCIA platformos išteklių kataloge (angl. Resource Directory of the European Platform on LCA) (91). Jeigu būtinų duomenų neįmanoma rasti minėtuose šaltiniuose, galima naudotis kitais šaltiniais.

PAP tyrimams taikytini reikalavimai

Bendrieji duomenys turėtų būti naudojami tik antraeilės sistemos procesams, išskyrus atvejus, kai jie (bendrieji duomenys) yra reprezentatyvesni arba tinkamesni nei konkretūs pirmenybinių procesų duomenys; šiuo atveju bendrieji duomenys taip pat turi būti naudojami pirmenybinės sistemos procesams. Pirmenybė turi būti teikiama su konkrečiu sektoriumi susijusiems bendriesiems duomenims, jeigu jų turima, o ne kelių sektorių bendriesiems duomenims. Visi bendrieji duomenys turi atitikti šiame dokumente nustatytus duomenų kokybės reikalavimus. Naudojamų duomenų šaltiniai turi būti aiškiai pagrindžiami dokumentais ir įtraukiami į PAP ataskaitą.

Bendrieji duomenys (jeigu jie atitinka šiose PAP gairėse nustatytus duomenų kokybės reikalavimus), jei įmanoma, turėtų būti renkami iš:

duomenų, parengtų laikantis atitinkamose PAPKT nustatytų reikalavimų;

duomenų, parengtų laikantis PAP tyrimų reikalavimų;

Tarptautinės etaloninės gyvavimo ciklo duomenų sistemos (ILCD) duomenų tinklo (92), pirmenybę teikiant duomenų rinkiniams, visiškai atitinkantiems ILCD duomenų tinklo reikalavimus, palyginti su tais, kurie atitinka tik įvedimo lygio reikalavimus;

Europos etaloninės gyvavimo ciklo duomenų bazės (ELCD) (93).

Papildomas PAPKT taikytinas reikalavimas:

PAPK taisyklėse turi būti nurodyta:

kokiomis sąlygomis medžiagai, apie kurią neturima konkrečių duomenų, leidžiama pagal aproksimacijos metodą naudoti bendruosius duomenis;

tikrosios medžiagos ir giminiškos medžiagos privalomas panašumo lygis;

kelių bendrųjų duomenų rinkinių derinys, jeigu reikia.

5.9.   Vieninio proceso duomenų trūkumo (trūkstamų duomenų) problemos sprendimas

Duomenų trūkumų atsiranda tais atvejais, kai neturima nei konkrečių, nei bendrųjų duomenų, kurie pakankamai reprezentatyviai apibūdintų tam tikrą produkto gyvavimo ciklo procesą. Apie daugelį procesų, kurių duomenų gali trūkti, turėtų būti įmanoma gauti reikiamos informacijos, kad būtų galima pateikti pagrįstą trūkstamų duomenų įvertinimą. Todėl galutiniame išteklių naudojimo ir teršalų išmetimo apraše duomenų turėtų trūkti nedaug, jeigu jų apskritai trūktų. Trūkstama informacija gali būti skirtingo pobūdžio ir įvairių charakteristikų, todėl kiekvienu atveju reikia taikyti skirtingus metodus.

Duomenų trūkumų gali atsirasti, jeigu:

neturima duomenų apie konkretų įvedinį / produktą, arba

turima duomenų apie panašų procesą, tačiau:

duomenys surinkti kitame regione;

duomenys surinkti taikant kitokią technologiją;

duomenys surinkti kitu laikotarpiu.

PAP tyrimams taikytini reikalavimai

Bet koks duomenų trūkumas turi būti pašalinamas taikant geriausius turimus bendruosius ar ekstrapoliuotuosius duomenis (94). Minėtų duomenų įnašo (įskaitant bendrųjų duomenų trūkumą) dalis neturi sudaryti daugiau negu 10 % bendro įnašo į kiekvienai nagrinėjamai AP poveikio kategorijai priskirtą poveikį. Tai atsispindi duomenų kokybės reikalavimuose, pagal kuriuos 10 % duomenų galima pasirinkti iš geriausių turimų duomenų (netaikant jokių kitų duomenų kokybės reikalavimų).

Papildomi PAPKT rengimui taikytini reikalavimai

PAPK taisyklėse turi būti nurodomi galimi duomenų trūkumai ir pateikiamos išsamios jų šalinimo gairės.

5.10.   Daugiafunkcių procesų valdymas

Jeigu procesas ar įrenginys atlieka daugiau negu vieną funkciją, t. y. pagaminami keli produktai ir (arba) teikiamos kelios paslaugos (gretutiniai produktai), šis procesas yra daugiafunkcis. Šiais atvejais visi su procesu susiję įvediniai ir išmetamieji teršalai pagal tam tikrus principus turi būti padalijami nagrinėjamam produktui ir kitiems gretutiniams produktams. Sistemos, kuriose taikomi daugiafunkciai procesai, turi būti modeliuojamos laikantis toliau nurodytos sprendimų priėmimo hierarchijos (papildomos gairės pateikiamos PAPKT, jeigu jos yra parengtos).

Sprendimų priėmimo hierarchija

I)   Skirstymas dalimis arba sistemos išplėtimas

Siekiant išvengti paskirstymo, jeigu įmanoma, turėtų būti naudojamas skirstymas dalimis arba sistemos išplėtimas. Skirstymas dalis reiškia daugiafunkcių procesų ar įrenginių skaidymą siekiant atskirti įvedinių srautus, tiesiogiai susijusius su kiekvieno proceso ar įrenginio išvediniu. Sistemos išplėtimas reiškia sistemos plėtimą, kai šiuo tikslu įtraukiamos su gretutiniais produktais susijusios papildomos funkcijos. Pirmiausia turi būti nustatoma, ar analizuojamą procesą įmanoma suskirstyti į dalis arba išplėsti. Jeigu skirstymas dalimis įmanomas, aprašų duomenys turėtų būti renkami tik tų vieninių procesų (95), kurie tiesiogiai susiejami (96) su atitinkamomis prekėmis / paslaugomis. Arba jeigu sistemą įmanoma išplėsti, šiuo atveju į analizę turi būti įtraukiamos papildomos funkcijos ir pateikiami visos išplėstosios sistemos rezultatai, o ne pavienio gretutinio produkto lygio rezultatai.

II)   Svarbiu esminiu fiziniu santykiu grindžiamas paskirstymas

Jeigu neįmanoma taikyti skirstymo dalimis ar išplėsti sistemos, turėtų būti naudojamas paskirstymas: sistemos įvediniai ir išvediniai turėtų būti padalyti skirtingiems jos produktams ar funkcijoms taip, kad būtų atspindėti jų svarbūs esminiai fiziniai santykiai. (standartas ISO 14044:2006, 14).

Svarbiu esminiu fiziniu santykiu grindžiamas paskirstymas reiškia daugiafunkcio proceso ar įrenginio įvedinių ir išvedinių srautų padalijimą atsižvelgiant į svarbų proceso įvedinių ir gretutinio produkto išvedinių kiekybiniais metodais apibrėžtą fizinį santykį (pvz., įvedinių ir išvedinių fizinė savybė, kuri yra svarbi nagrinėjamo gretutinio produkto vykdomai funkcijai). Fiziniu santykiu grindžiamą paskirstymą galima modeliuoti naudojant tiesioginį pakeitimą, jeigu įmanoma rasti tiesiogiai keičiamą produktą (97).

Ar įmanoma patikimai sumodeliuoti tiesioginio pakeitimo poveikį? Šitą galima patvirtinti įrodant, kad 1) esama tiesioginio, empiriškai įrodomo pakeitimo poveikio, IR 2) įmanoma sumodeliuoti pakeistą produktą, o išteklių naudojimo ir teršalų išmetimo aprašo duomenis galima atimti tiesiogiai reprezentatyviu būdu:

Jeigu taip (t. y. abi sąlygos įvykdytos), modeliuojamas pakeitimo poveikis.

Arba

Ar įmanoma įvedinių / išvedinių srautus paskirstyti remiantis kokiu nors kitu svarbiu esminiu fiziniu santykiu, įvedinius ir išvedinius susiejančiu su sistemos atliekama funkcija? Šitą galima patvirtinti įrodant, kad svarbų fizinį santykį galima apibrėžti, kad būtų įmanoma paskirstyti srautus, susijusius su produktų sistemos (98) apibrėžtos funkcijos atlikimu:

Jeigu taip, paskirstymas grindžiamas šiuo fiziniu santykiu.

III)   Kokiu nors kitokiu santykiu grindžiamas paskirstymas

Gali būti naudojamas kokiu nors kitokiu santykiu grindžiamas paskirstymas. Pavyzdžiui, ekonominis paskirstymas reiškia su daugiafunkciais procesais susijusių įvedinių ir išvedinių paskirstymą gretutinių produktų išvediniams proporcingai jų santykinėms rinkos vertėms. Gretutinių funkcijų rinkos kaina turėtų būti susijusi su konkrečiu gamybos metodu ir gamybos vieta. Ekonomine verte grindžiamas paskirstymas turi būti taikomas tik tuo atveju, kai I ir II galimybės neįmanomos. Bet kokiu atveju turi būti pateikiamas aiškus pagrindimas, kodėl atsisakyta I ir II galimybių ir kodėl pasirinkta tam tikra III etapo paskirstymo taisyklė, siekiant kuo labiau užtikrinti PAP rezultatų fizinį reprezentatyvumą.

Kokiu nors kitokiu santykiu grindžiamą paskirstymą galima taikyti vienu iš šių pakaitinių būdų:

Ar įmanoma nustatyti netiesioginio pakeitimo (99) poveikį? IR ar įmanoma pakeistą produktą sumodeliuoti, o aprašo duomenis atimti ganėtinai reprezentatyviu būdu?

Jeigu taip (t. y. abi sąlygos įvykdytos), modeliuojamas netiesioginio pakeitimo poveikis.

Arba

Ar įvedinių / išvedinių srautus įmanoma paskirstyti tarp produktų ir funkcijų atsižvelgiant į kokį nors kitą santykį (pvz., santykinę gretutinių produktų ekonominę vertę)?

Jeigu taip, produktai ir funkcijos paskirstomi remiantis nustatytu santykiu.

Spręsti produktų daugiafunkciškumo klausimą ypač sunku, kai reikia atsižvelgti į vieno iš šių produktų (ar kelių tokių produktų) perdirbimą ar šiluminės energijos gavybą iš atliekų, nes sistemos tampa labai sudėtingos. V priede išdėstytas metodas, kuris turi būti naudojamas apskaičiuojant bendrą išmetamųjų teršalų kiekį, susijusį su tam tikru perdirbimą ir (arba) šiluminės energijos gavybą iš atliekų aprėpiančiu procesu. Be to, šie išmetamieji teršalai taip pat susiję su sistemos ribose sukuriamais atliekų srautais.

Tiesioginio ir netiesioginio pakeitimo pavyzdžiai

Tiesioginis pakeitimas

Tiesioginis pakeitimas gali būti modeliuojamas kaip esminiu fiziniu santykiu pagrįstas tam tikras paskirstymas, jeigu įmanoma nustatyti empiriškai įrodomą tiesioginį pakeitimo poveikį. Pvz., kai mėšle esantis azotas įterpiamas į žemės ūkio paskirties žemę ir juo tiesiogiai pakeičiamas lygiavertis tam tikrose trąšose esančio azoto, kurį ūkininkas priešingu atveju būtų naudojęs, kiekis, galvijų auginimo sistemai, iš kurios buvo gautas mėšlas, suteikiama kreditų už pakeistą trąšų gamybą (atsižvelgus į vežimo, tvarkymo ir teršalų išmetimo skirtumus).

Netiesioginis pakeitimas

Netiesioginis pakeitimas gali būti modeliuojamas kaip tam tikras „kokiu nors kitokiu santykiu grindžiamas paskirstymas“, jeigu daroma prielaida, kad gretutinis produktas pakeičia ribinį ar vidutinį komerciškai lygiavertį produktą taikant su rinka susijusius procesus. Pavyzdžiui, kai galvijų mėšlas pakuojamas ir parduodamas sodininkystės reikmėms, galvijų auginimo sistemai, iš kurios gautas mėšlas, suteikiama kreditų už įprastas rinkoje parduodamas sodininkystės trąšas, kurios, kaip manoma, pakeistos (atsižvelgiama į vežimo, tvarkymo ir teršalų išmetimo skirtumus).

PAP tyrimams taikytini reikalavimai

Sprendžiant visas daugiafunkciškumo problemas turi būti taikoma tokia PAP sprendimų dėl daugiafunkciškumo priėmimo hierarchija: 1) skirstymas dalimis arba sistemos išplėtimas; 2) svarbiu esminiu fiziniu santykiu grindžiamas paskirstymas (įskaitant tiesioginį pakeitimą arba kokį nors svarbų esminį fizinį santykį); 3) kokiu nors kitokiu santykiu grindžiamas paskirstymas (įskaitant netiesioginį pakeitimą arba kokį nors kitokį svarbų esminį santykį).

Atsižvelgiant į minėtus dalykus padaryti visi pasirinkimai turi būti įtraukiami į ataskaitą ir pagrindžiami pagrindinio tikslo atžvilgiu, t. y. užtikrinti fiziškai reprezentatyvius, aplinkos atžvilgiu reikšmingus rezultatus. Produktų daugiafunkciškumui nustatyti perdirbimo ar šiluminės energijos gavybos iš atliekų atvejais taikoma V priede nurodyta formulė. Minėtas sprendimo priėmimo procesas taip pat taikomas su gyvavimo ciklo pabaiga susijusiam daugiafunkciškumui.

Papildomi PAPKT rengimui taikytini reikalavimai

PAPK taisyklėse turi būti išsamiau apibūdinami daugiafunkciškumo sprendimai, kurie turi būti taikomi apibrėžtose sistemos ribose, o prireikus ir pirmesniems bei tolesniems etapams. Jeigu įmanoma / tikslinga, PAPK taisyklėse gali būti pateikti konkretūs koeficientai, naudotini paskirstymo sprendimams priimti. PAPK taisyklėse nurodyti visi minėti su daugiafunkciškumu susiję sprendimai turi būti aiškiai pagrindžiami remiantis PAP nustatyta su daugiafunkciškumu susijusių sprendimų priėmimo hierarchija.

Jeigu taikomas skirstymas dalimis, PAPK taisyklėse turi būti nurodomi į dalis skirstytini procesai ir tokio skirstymo dalimis principai.

Jeigu taikomas paskirstymas atsižvelgiant į fizinį santykį, PAPK taisyklėse turi būti nurodomi svarbūs esminiai fiziniai santykiai, kurių turi būti paisoma, ir nustatomi atitinkami paskirstymo koeficientai.

Jeigu taikomas kokiu nors kitokiu santykiu grindžiamas paskirstymas, PAPK taisyklėse turi būti nurodomas šis santykis ir nustatomi susiję paskirstymo koeficientai. Pavyzdžiui, jeigu taikomas ekonominis paskirstymas, PAPK taisyklėse turi būti nurodomos gretutinių produktų ekonominės vertės nustatymo taisyklės.

Daugiafunkciškumui gyvavimo ciklo pabaigoje nustatyti PAPK taisyklėse turi būti nurodyta, kaip taikant pateiktą privalomą formulę turi būti apskaičiuojamos skirtingos dalys.

4   schema

Daugiaufunkcių procesų valdymo sprendimų medis

Image

5.11.   Su PAP tyrimo kitais metodikos etapais susijusių duomenų rinkimas

5 schema. Duomenų rinkimo, išteklių naudojimo ir teršalų išmetimo aprašo bei AP poveikio vertinimo ryšys skirta duomenų rinkimo etapui, kurį privaloma taikyti rengiant PAP tyrimą. Su „turi“, „turėtų“ ir „gali“ susiję reikalavimai apibendrinti konkretiems ir bendriesiems duomenims. Be to, schemoje nurodoma duomenų rinkimo etapo sąsaja su išteklių naudojimo ir teršalų išmetimo aprašo rengimu ir vėlesniu AP poveikio vertinimu.

5   schema

Duomenų rinkimo, išteklių naudojimo ir teršalų išmetimo aprašo bei AP poveikio vertinimo ryšys

Image

6.   APLINKOSAUGINIO PĖDSAKO POVEIKIO VERTINIMAS

Parengus išteklių naudojimo ir teršalų išmetimo aprašą turi būti atliekamas AP poveikio vertinimas, kad naudojant pasirinktas AP poveikio kategorijas ir modelius būtų apskaičiuotas produkto aplinkosauginis veiksmingumas. AP poveikio vertinimas aprėpia du privalomus ir du pasirenkamus etapus. AP poveikio vertinimas nėra skirtas pakeisti kitas (reglamentavimo) priemones, kurioms nustatoma kita taikymo sritis ir tikslas, pvz., (aplinkosauginės) rizikos vertinimas ((A)RV), tam tikrai vietai būdingo poveikio aplinkai vertinimas (PAV) arba produkto lygiu taikomos sveikatos ir saugos taisyklės ar su darbo vietos sauga susijusios taisyklės. Atliekant AP poveikio vertinimą jokiu būdu nesiekiama nuspėti, ar kokioje nors konkrečioje vietoje kuriuo nors metu nėra viršijamos ribinės vertės ir iš tikrųjų padaromas poveikis. Jame aprašomos esamos grėsmės aplinkai. Taigi AP poveikio aplinkai vertinimas papildo kitas plačiai taikomas priemones, nes jame dar pateikiama gyvavimo ciklo perspektyva.

6.1.   Klasifikavimas ir apibūdinimas (privaloma)

PAP tyrimams taikytini reikalavimai

AP poveikio vertinimas turi aprėpti produkto aplinkosauginio pėdsako srautų klasifikavimą ir apibūdinimą.

6.1.1.   Produkto aplinkosauginio pėdsako srautų klasifikavimas ir apibūdinimas

Atliekant klasifikavimą į išteklių naudojimo ir teršalų išmetimo aprašą įtraukti medžiagų / energijos įvediniai ir išvediniai priskiriami atitinkamai AP poveikio kategorijai. Pavyzdžiui, klasifikavimo etape visi šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą sukeliantys įvediniai / išvediniai priskiriami klimato kaitos kategorijai. Panašiai, ozono sluoksnį ardančių medžiagų išmetimą sukeliantys įvediniai / išvediniai atitinkamai priskiriami ozono sluoksnio ardymo kategorijai. Tam tikrais atvejais įvedinio / išvedinio poveikis gali būti susijęs su daugiau negu viena AP poveikio kategorija (pvz., chlorfluorangliavandenilių (CFS) poveikis susijęs ir su klimato kaitos kategorija, ir su ozono sluoksnio ardymo kategorija).

Svarbu užtikrinti, kad duomenys būtų išreiškiami sudedamosiomis medžiagomis, kurioms yra nustatyti apibūdinimo koeficientai (žr. kitą skirsnį). Pavyzdžiui, duomenys apie sudedamąsias azoto-fosforo-kalio trąšų dalis turėtų būti išskaidyti ir suklasifikuoti atsižvelgiant į šių trąšų sudedamąsias dalis, nes kiekvienos sudedamosios dalies poveikis bus susijęs su skirtingomis AP poveikio kategorijomis. Iš tikrųjų daug išteklių naudojimo ir teršalų išmetimo aprašo duomenų galima surinkti iš esamų viešųjų ar komercinių gyvavimo ciklo inventorinės analizės duomenų bazių, kuriose duomenys jau suklasifikuoti. Šiais atvejais, pvz., duomenų teikėjas turi užtikrinti, kad klasifikavimas ir susiję AP poveikio vertinimo metodai atitiktų šių PAP nustatymo gairių reikalavimus.

PAP tyrimams taikytini reikalavimai

Visi įvediniai / išvediniai, inventorizuoti rengiant išteklių naudojimo ir teršalų išmetimo aprašą, AP poveikio kategorijoms, su kuriomis susijęs jų poveikis, turi būti priskiriami (tai vadinama „klasifikavimu“) naudojant tinklavietėje http://lct.jrc.ec.europa.eu/assessment/projects pateiktus klasifikavimo duomenis.

Atliekant išteklių naudojimo ir teršalų išmetimo aprašo duomenų klasifikavimą duomenys turėtų būti išreiškiami sudedamosiomis medžiagomis, kurioms yra nustatyti apibūdinimo koeficientai.

Pavyzdys. Marškinėlių tyrimo duomenų klasifikavimas

Su klimato kaita susijusiai poveikio kategorijai priskirtų duomenų klasifikavimas:

CO2

Taip

CH4

Taip

SO2

Ne

NOx

Ne


Su rūgštėjimu susijusiai poveikio kategorijai priskirtų duomenų klasifikavimas:

CO2

Ne

CH4

Ne

SO2

Taip

NOx

Taip

6.1.2.   Aplinkosauginio pėdsako srautų apibūdinimas

Apibūdinimas – kiekvieno suklasifikuoto įvedinio / išvedinio įnašo į poveikį, priskirtą atitinkamai įvedinio / išvedinio AP poveikio kategorijai, didumo apskaičiavimas ir kiekvienai kategorijai tenkančių įnašų agregavimas. Atliekant apibūdinimą išteklių naudojimo ir teršalų išmetimo apraše nurodytos vertės dauginamos iš atitinkamo apibūdinimo koeficiento, nustatyto kiekvienai AP poveikio kategorijai.

Apibūdinimo koeficientai yra susiję su medžiaga arba ištekliumi. Jie apibūdina medžiagos poveikio intensyvumą, palyginti su bendrąja etalonine AP poveikio kategorijos medžiaga (poveikio kategorijos rodiklis). Pavyzdžiui, jeigu reikia apskaičiuoti poveikį klimato kaitai, į išteklių naudojimo ir teršalų išmetimo aprašą įtrauktų visų išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų statistinis svoris nustatomas pagal tų dujų poveikio intensyvumą, susietą su anglies dioksidu – šios kategorijos etalonine medžiaga. Šitaip galima agreguoti galimus poveikius ir juos išreikšti viena lygiaverte medžiaga (šiuo atveju CO2 ekvivalentu) kiekvienai AP poveikio kategorijai. Pavyzdžiui, metano apibūdinimo koeficientas, išreikštas visuotinio atšilimo potencialu, yra 25 CO2 ekvivalentai, taigi metano poveikis visuotiniam atšilimui yra 25 kartus didesnis negu CO2 (t. y. 1 CO2 ekvivalento apibūdinimo koeficiento) poveikis.

PAP tyrimams taikytini reikalavimai

Naudojant tinklavietėje http://lct.jrc.ec.europa.eu/assessment/projects pateiktus apibūdinimo koeficientus visiems kiekvienai AP poveikio kategorijai priskirtiems įvediniams / išvediniams turi būti nustatomi apibūdinimo koeficientai, atitinkantys įvedinio / išvedinio vieneto įnašą į kategorijai priskirtą poveikį. Tuomet AP poveikio vertinimo rezultatai kiekvienai AP poveikio kategorijai turi būti apskaičiuojami kiekvieno įvedinio / išvedinio kiekį dauginant iš jo apibūdinimo koeficiento bei susumuojant visų kiekvienai kategorijai priskirtų įvedinių / išvedinių įnašus – taip nustatomas atitinkamu etaloniniu vienetu išreikštas vienas matas.

Jeigu į išteklių naudojimo ir teršalų išmetimo aprašą įtrauktų tam tikrų srautų (pvz., cheminių medžiagų grupės) apibūdinimo koeficientai (AK), numatyti standartiniame modelyje, nėra žinomi, šiems srautams apibūdinti gali būti pasitelkiami kiti metodai. Šiuo atveju apie šiuos metodus turi būti nurodoma kaip apie „papildomą informaciją apie aplinką“. Apibūdinimo modeliai turi būti patikimi moksliniu ir techniniu atžvilgiais ir pagrįsti atskirais identifikuojamais poveikio aplinkai mechanizmais (100) arba įmanomais atkartoti empiriniais stebėjimais.

Pavyzdys. AP poveikio vertinimo rezultatų skaičiavimai

Visuotinis atšilimas

AK

CO2

g

5,132

×

1

=

5,132 kg CO2ekv

CH4

g

8,2

×

25

=

0,205 kg CO2ekv

SO2

g

3,9

×

0

=

0 kg CO2ekv

NOx

g

26,8

×

0

=

0 kg CO2ekv

Iš viso

=

5,337 kg CO2ekv


Rūgštėjimas

AK

CO2

g

5,132

×

0

=

0 Mol H+ ekv

CH4

g

8,2

×

0

=

0 Mol H+ ekv

SO2

g

3,9

×

1,31

=

0,005 Mol H+ ekv

NOx

g

26,8

×

0,74

=

0,019 Mol H+ ekv

Iš viso

=

0,024kg Mol H+ ekv

6.2.   Normalizavimas ir svertinis vertinimas (rekomenduojamas/pasirenkamas etapas)

Užbaigus du privalomuosius etapus, t. y. klasifikavimą ir apibūdinimą, AP poveikio vertinimą galima papildyti rekomenduojamaisiais (pasirenkamaisiais) normalizavimo ir svertinio vertinimo etapais.

6.2.1.   Aplinkosauginio pėdsako poveikio vertinimo rezultatų normalizavimas (rekomenduojamas etapas)

Normalizavimas yra ne privalomas, o rekomenduojamas etapas, kuriuo AP poveikio vertinimo rezultatai dauginami iš normalizavimo koeficientų, siekiant apskaičiuoti ir palyginti jų įnašų į AP poveikio kategorijoms priskirtą poveikį didumą, palyginti su etaloniniu vienetu (paprastai tai yra su šia kategorija susijęs poveikis, kurį padaro visos šalies ar vidutinio piliečio per metus išmetami teršalai). Šitaip nustatomi bemačiai normalizuotieji AP rezultatai. Šie rezultatai atspindi produktui priskirtiną neigiamą poveikį, palygintą su etaloniniu vienetu, pvz., tai gali būti konkrečių metų rezultatai, apskaičiuoti vienam konkretaus regiono gyventojui. Todėl pavienių procesų įnašų į poveikį svarbą galima palyginti su nagrinėjamų AP poveikio kategorijų etaloniniu vienetu. Pavyzdžiui, konkretaus regiono lygio (pvz., ES-27) AP poveikio vertinimo rezultatai gali būti palyginti su tais pačiais AP poveikio vertinimo rezultatais, apskaičiuotais vienam gyventojui. Šiuo atveju tie rezultatai atspindėtų gyventojo ekvivalentus, susietus su ES-27 išmetamaisiais teršalais. Tačiau normalizuotieji aplinkosauginio pėdsako nustatymo rezultatai neapibūdina atitinkamo poveikio intensyvumo / svarbos.

PAP tyrimams taikytini reikalavimai

Atliekant PAP tyrimus normalizavimo etapas yra ne privalomas, bet rekomenduojamas. Jeigu taikomas normalizavimas, apie normalizuotus aplinkosauginio pėdsako nustatymo rezultatus turi būti pranešama kaip apie „papildomą informaciją apie aplinką“, o visi metodai bei prielaidos turi būti pagrįsti dokumentais.

Normalizuotieji rezultatai neturi būti agreguojami, nes tuomet tektų taikyti svertinį vertinimą. AP poveikio vertinimo rezultatai, gauti iki normalizavimo, turi būti pateikiami kartu su normalizuotaisiais rezultatais.

6.2.2.   Aplinkosauginio pėdsako poveikio vertinimo rezultatų svertinis vertinimas (pasirenkamas etapas)

Svertinis vertinimas yra ne privalomas, o pasirenkamas etapas, kuris gali padėti interpretuoti ir platinti analizės rezultatus. Šiame etape AP tyrimo rezultatai, pvz., normalizuotieji rezultatai, dauginami iš nustatytų svorio koeficientų, kurie atspindi numanomą santykinę nagrinėjamų AP poveikio kategorijų svarbą. Tada svertinius AP tyrimo rezultatus galima lyginti ir taip nustatyti jų santykinę svarbą. Juos taip pat galima agreguoti pagal visas AP poveikio kategorijas, kad būtų apskaičiuotos kelios agreguotos vertės arba vienas bendras poveikio rodiklis.

Atliekant svertinį vertinimą reikia priimti vertybinius sprendimus dėl atitinkamos nagrinėjamų AP poveikio kategorijų svarbos. Šie sprendimai gali būti grindžiami specialisto nuomone, kultūrinėmis ar politinėmis pažiūromis arba ekonominiais veiksniais (101).

PAP tyrimams taikytini reikalavimai

Atliekant PAP tyrimus svertinio vertinimo etapas yra ne privalomas, bet pasirenkamas etapas. Jeigu taikomas svertinis vertinimas, apie metodus ir rezultatus pranešama kaip apie „papildomą informaciją apie aplinką“. Prieš atliekant svertinį vertinimą gauti AP poveikio vertinimo rezultatai turi būti pateikiami kartu su svertiniais rezultatais.

Jeigu atliekant PAP tyrimus taikomi normalizavimo ir svertinio vertinimo etapai, jie turi būti suderinti su nustatytais tyrimo tikslais ir apimtimi, įskaitant numatytas taikymo sritis (102).

7.   PRODUKTO APLINKOSAUGINIO PĖDSAKO REZULTATŲ INTERPRETAVIMAS

7.1.   Bendrieji dalykai

Interpretuojant PAP tyrimo rezultatus (103) siekiama dviejų tikslų:

pirmasis tikslas: siekiama užtikrinti, kad PAP modelio taikymo rezultatai atitiktų tyrimo tikslus ir kokybės reikalavimus. Šia prasme PAP interpretavimas gali padėti nuolatos tobulinti PAP modelį, kol bus pasiekti visi tikslai ir įvykdyti visi reikalavimai;

antrasis tikslas: atlikus analizę parengti svarias išvadas ir rekomendacijas, pavyzdžiui, tokias, kurios padėtų atlikti aplinkosauginius patobulinimus.

Siekiant šių tikslų PAP interpretavimas turi aprėpti keturis pagrindinius etapus, apibūdintus šiame skyriuje.

PAP tyrimams taikytini reikalavimai

Interpretavimo etapą turi sudaryti šios dalys: „PAP modelio svarumo vertinimas“, „reikšmingų elementų nustatymas“, „neapibrėžties įvertinimas“ ir „išvados, apribojimai ir rekomendacijos“.

7.2.   Produkto aplinkosauginio pėdsako modelio svarumo vertinimas

Atliekant PAP modelio svarumo vertinimą nustatoma, kiek metodinės pasirinktys (pavyzdžiui, sistemos ribos, duomenų šaltiniai, sprendimai dėl paskirstymo ir AP poveikio kategorijų aprėptis) lemia analizės išvadas.

Vertinant PAP modelio svarumą turėtų būti taikomos šios priemonės:

išsamumo tikrinimai: įvertinami Išteklių naudojimo ir teršalų išmetimo aprašo duomenys, siekiant užtikrinti, kad nustatytų tikslų, apimties, sistemos ribų ir kokybės kriterijų atžvilgiu šie duomenys būtų išsamūs. Tai reiškia, kad tikrinamas procesų aprėpties išsamumas (t. y. ar įtraukti visi kiekvieno nagrinėjamo tiekimo grandinės etapo procesai) ir įvedinių / išvedinių aprėpties išsamumas (t. y. ar įtraukti visi su kiekvienu procesu susiję medžiagų ar energijos įvediniai ir išmetamieji teršalai);

jautrio tikrinimai: vertinama, kiek rezultatus lemia konkrečios metodinės pasirinktys ir koks būtų poveikis, jei būtų pasirinkta kitokia metodika (jei tokia metodiką galima nustatyti). Jautrio tikrinimus tikslinga atlikti kiekviename PAP tyrimo etape, įskaitant tikslo ir apimties apibrėžimą, Išteklių naudojimo ir teršalų išmetimo aprašo sudarymą ir AP poveikio vertinimą;

nuoseklumo tikrinimai: vertinamas prielaidų, metodų ir duomenų kokybės nuostatų taikymo atliekant PAP tyrimą nuoseklumas.

Atliekant šį vertinimą nustatyti trūkumai gali būti panaudoti nuolatiniam PAP tyrimo tobulinimui.

PAP tyrimams taikytini reikalavimai

Į PAP modelio svarumo vertinimą turi būti įtrauktas metodikos pasirinkčių poveikio rezultatams vertinimas. Tos pasirinktys turi atitikti šiose PAP gairėse nustatytus reikalavimus ir tikti kontekstui. PAP modelio svarumas turėtų būti vertinamas atliekant išsamumo, jautrio ir nuoseklumo tikrinimus.

7.3.   Reikšmingų elementų nustatymas

Įsitikinus, kad PAP modelis yra svarus ir atitinka visus tikslo ir apimties apibrėžimo etapuose nustatytus aspektus, kitas etapas yra nustatyti pagrindinius PAP rezultatus lemiančius elementus. Šį etapą taip pat galima vadinti „reikšmingų elementų“ arba „silpnųjų grandžių“ analize. Rezultatus lemiantys elementai – tai, pavyzdžiui, konkretūs gyvavimo ciklo etapai, procesai arba pavienių medžiagų / energijos įvediniai / išvediniai, susiję su konkrečiu produkto tiekimo grandinės etapu ar procesu. Jie nustatomi sistemingai peržiūrint PAP tyrimo rezultatus. Šiuo atžvilgiu ypač gali būti naudingos grafinės priemonės. Tokia analizė – tai pagrindas, kuriuo remiantis galima nustatyti tobulinimo galimybes, susijusias su konkrečiomis intervencinėmis valdymo priemonėmis.

PAP tyrimams taikytini reikalavimai

PAP rezultatai turi būti vertinami siekiant įvedinių / išvedinių, procesų ir tiekimo grandinės etapų lygiu įvertinti tiekimo grandinės reikšmingus elementus arba silpnąsias grandis, taip pat nustatyti tobulinimo galimybes.

PAPKT rengimui taikytini reikalavimai

PAPK taisyklėse turi būti nustatytos sektoriui tinkamiausios AP poveikio kategorijos. Šioms pirmenybinėms kategorijoms apibrėžti gali būti taikomas normalizavimas ir svertinis vertinimas.

7.4.   Neapibrėžties įvertinimas

PAP galutinių rezultatų neapibrėžties įvertinimas padeda nuolatos tobulinti PAP tyrimus. Be to, jis padeda tikslinei grupei įvertinti PAP tyrimo rezultatų svarumą ir pritaikomumą.

PAP tyrimų neapibrėžtis atsiranda dėl dviejų pagrindinių priežasčių:

1)

„išteklių naudojimo ir teršalų išmetimo aprašo“ duomenų stochastinės neapibrėžtys

Stochastinės neapibrėžtys (ir parametro, ir modelio) reiškia statistinį vidutinės reikšmės ar vidurkio dispersijos apibūdinimą. Įprastai paskirstytų duomenų minėta dispersija paprastai apibūdinama vidutine ir standartine nuokrypa. PAP rezultatai, kurie apskaičiuojami naudojant vidutinius duomenis (t. y. kelių konkretaus proceso duomenų taškų vidurkį), neatspindi su minėta dispersija siejamos neapibrėžties. Tačiau neapibrėžtį galima apskaičiuoti ir pateikti taikant atitinkamas statistines priemones.

2)

Su pasirinktimi susijusios neapibrėžtys

Su pasirinktimi susijusių neapibrėžčių atsiranda dėl metodikos pasirinkčių, įskaitant modeliavimo principus, sistemos ribas, paskirstymo pasirinktis, pasirinktus AP poveikio vertinimo metodus, taip pat dėl kitų prielaidų, susijusių su laiku, technologija, geografija ir t. t. Jas nėra lengva aprašyti statistinėmis priemonėmis, tačiau įmanoma apibūdinti taikant scenarijaus modelio vertinimus (pvz., kuriant svarbių procesų blogiausio ir geriausio atvejo scenarijus) ir atliekant jautrio analizes.

PAP tyrimams taikytini reikalavimai

Siekiant palengvinti bendrą PAP tyrimo rezultatų neapibrėžčių įvertinimą, turi būti pateikiamas bent kokybinis PAP tyrimų rezultatų neapibrėžčių (su pasirinktimis susijusių neapibrėžčių ir aprašų duomenų neapibrėžčių) aprašymas.

PAPKT rengimui taikytini reikalavimai

PAPK taisyklėse turi būti aprašytos produktų kategorijai bendros neapibrėžtys ir turėtų būti nustatytas intervalas, į kurį patenkantys rezultatai galėtų būti laikomi nedaug besiskiriančiais palyginimuose arba lyginamuosiuose pareiškimuose.

PATARIMAS. Su išteklių naudojimo ir teršalų išmetimo aprašo duomenimis siejamos dispersijos kiekybiniai neapibrėžties vertinimai gali būti atlikti naudojant, pavyzdžiui, „Monte Carlo“ modeliavimą. Su pasirinktimi susijusios neapibrėžtys turėtų būti vertinamos žemutinėje ir viršutinėje ribose; šiuo tikslu naudojamos scenarijaus vertinimais pagrįstos jautrio analizės. Jos turėtų būti aiškiai pagrindžiamos dokumentais ir įtraukiamos į ataskaitas.

7.5.   Išvados, rekomendacijos ir apribojimai

Galutiniame AP interpretavimo etape rengiamos analizių rezultatais pagrįstos išvados, atsakoma į PAP tyrimo pradžioje iškeltus klausimus, pateikiamos tikslinei auditorijai ir kontekstui pritaikytos rekomendacijos, kartu aiškiai atsižvelgiant į visus rezultatų svarumą ir taikomumą ribojančius aspektus. PAP metodas turi būti laikomas papildančiu kitus vertinimus ir priemones, pvz., konkrečios vietos poveikio aplinkai vertinimus ar cheminės rizikos vertinimus.

Turėtų būti nustatytos tobulinimo galimybės, pvz., švaresnės technologijos metodikos, produkto projektavimo pokyčiai, aplinkosaugos vadybos sistemos (pvz., Aplinkosaugos vadybos ir audito sistema (EMAS) arba standartas ISO 14001) arba kiti sisteminiai metodai.

PAP tyrimams taikytini reikalavimai

Išvados, rekomendacijos ir apribojimai turi būti aprašomi atsižvelgiant į apibrėžtus PAP tyrimo tikslus ir apimtį. PAP tyrimai, kuriais numatoma pagrįsti viešinti skirtus lyginamuosius pareiškimus (t. y. pranešimus apie produkto aplinkosauginį pranašumą ar lygiavertiškumą), turi būti grindžiami šiomis PAP nustatymo gairėmis ir susijusiomis PAPKT. Išvadose turėtų būti trumpai apžvelgti nustatyti reikšmingi tiekimo grandinės elementai ir galimi patobulinimai, susiję su intervencinėmis valdymo priemonėmis.

8.   PRODUKTO APLINKOSAUGINIO PĖDSAKO ATASKAITOS

8.1.   Bendrieji dalykai

PAP ataskaitoje tinkamai, išsamiai, nuosekliai, tiksliai ir skaidriai apibūdinamas tyrimas ir apskaičiuotas su produktu siejamas poveikis aplinkai. Ataskaitoje geriausia turima informacija išdėstoma taip, kad ta informacija būtų kuo naudingesnė esamiems ir būsimiems naudotojams, taip pat ataskaitoje sąžiningai ir skaidriai nurodomi tyrimo apribojimai. Veiksmingas PAP ataskaitų rengimas turi atitikti kelis kriterijus: ir procedūrinius (ataskaitos kokybė), ir turinio (ataskaitos turinys).

8.2.   Ataskaitos dalys

PAP ataskaitą sudaro bent trys dalys: santrauka, pagrindinė ataskaita ir priedas. Konfidencialią ir nuosavybinę informaciją galima pateikti ketvirtojoje dalyje – papildomoje konfidencialioje ataskaitoje. Tikrinimo ataskaitos pateikiamos kaip priedai arba į jas daromos nuorodos.

8.2.1.   Pirmoji dalis – santrauka

Santraukoje turi būti pateikiami neiškraipyti rezultatai ir išvados arba rekomendacijos (jeigu įtrauktos). Santrauka, kaip ir išsami ataskaita, turi atitikti tuos pačius skaidrumo, nuoseklumo ir kitus kriterijus. Į santrauką turi būti įtraukiama bent ši informacija:

pagrindinės tyrimo tikslo ir tyrimo apimties dalys bei susiję apribojimai ir prielaidos;

sistemos ribų aprašymas;

pagrindiniai rezultatai, gauti iš išteklių naudojimo ir teršalų išmetimo aprašo, AP poveikio vertinimo dalys: jie turi būti pateikiami taip, kad būtų įmanoma tinkamai naudoti informaciją;

jeigu taikoma, aplinkosauginiai patobulinimai, palyginti su ankstesniais laikotarpiais;

susiję pranešimai apie duomenų kokybę, prielaidas ir vertybinius sprendimus;

pasiektų tyrimo rezultatų aprašymas, visos pateiktos rekomendacijos ir padarytos išvados;

bendrasis rezultatų neapibrėžčių įvertinimas.

8.2.2.   Antroji dalis – pagrindinė ataskaita

Į pagrindinę ataskaitą (104) turi būti įtrauktos bent šios dalys:

Tyrimo tikslas

Ataskaitose privaloma nurodyti bent šiuos elementus:

numatytąją (-ąsias) taikymo sritį (-is);

metodinius ar AP poveikio kategorijos apribojimus;

tyrimo atlikimo priežastis;

tikslinę grupę; ;

ar tyrimą ketinama naudoti palyginimams arba viešinti skirtiems lyginamiesiems pareiškimams;

etalonines PAPKT;

tyrimo užsakytoją.

Tyrimo apimtis

Apibūdinant tyrimo apimtį turi būti išsamiai nurodoma nagrinėjama sistema ir aprašomas bendrasis metodas, naudotas sistemos riboms nustatyti. Nusakant tyrimo apimtį taip pat turi būti aptariami duomenų kokybės reikalavimai. Galiausiai, tyrimo apimčiai skirtoje dalyje turi būti pateikiamas metodų, taikytų galimam poveikiui aplinkai nustatyti, aprašymas ir nurodoma, kuriomis AP poveikio kategorijomis, metodais, normalizavimo ir svertinio vertinimo kriterijais remtasi.

Ataskaitose privaloma nurodyti bent šiuos elementus:

analizės vienetą ir atskaitos srautą;

sistemos ribas, įskaitant praleistus gyvavimo ciklo etapus, procesų ar duomenų poreikius, kiekybinę informaciją apie energijos ir medžiagų įvedinius ir išvedinius, prielaidas apie elektros energijos gamybą, naudojimo ir gyvavimo ciklo pabaigos etapus;

visų atmetimo atvejų priežastis ir galimą jų reikšmingumą;

visas prielaidas ir vertybinius sprendimus kartu su padarytų prielaidų pagrindimais;

duomenų reprezentatyvumą, duomenų tinkamumą, būtinų duomenų bei informacijos tipus / šaltinius;

PAP poveikio kategorijas, modelius ir rodiklius;

normalizavimo ir svertinio vertinimo koeficientus (jeigu taikyti);

modeliuojant PAP visų iškilusių su daugiafunkciškumu susijusių klausimų sprendimą.

Išteklių naudojimo ir teršalų išmetimo aprašo rengimas ir registravimas

Ataskaitose privaloma nurodyti bent šiuos elementus:

visų vieninių procesų (105) surinktų duomenų aprašymą ir pagrindimą dokumentais;

duomenų rinkimo procedūras;

paskelbtos literatūros šaltinius;

informaciją apie visus tolesniuose etapuose nagrinėtus naudojimo ir gyvavimo ciklo pabaigos scenarijus;

apskaičiavimo procedūras;

duomenų patvirtinimą, įskaitant paskirstymo procedūrų dokumentus ir šių procedūrų pagrindimą;

jeigu buvo atlikta jautrio analizė (106), apie ją ataskaitoje turi būti pateikiama informacija.

PAP poveikio vertinimo rezultatų apskaičiavimas

Turi būti nurodomi šie privalomi ataskaitos elementai:

AP poveikio vertinimo procedūra, skaičiavimai ir PAP tyrimo rezultatai;

AP rezultatų apribojimas atsižvelgiant į apibrėžtą PAP tyrimo tikslą ir apimtį;

AP poveikio vertinimo rezultatų ryšys su apibrėžtu tikslu ir apimtimi;

jeigu nukrypta nuo standartinių AP poveikio kategorijų, turi būti pateikiamas tokios išimties (-čių) pagrindimas;

jeigu nukrypta nuo standartinių AP poveikio vertinimo metodų (ši nuokrypa turi būti pagrindžiama ir apie ją pranešama kaip apie papildomą informaciją apie aplinką), šiuo atveju ataskaitoje turi būti nurodyti ir šie privalomi elementai:

naudotos poveikio kategorijos ir poveikio kategorijų rodikliai, įskaitant jų pasirinkimo pagrindimą ir jų šaltinio nuorodą;

visų apibūdinimo modelių, apibūdinimo koeficientų ir naudotų metodų aprašymas ar nuoroda į juos, įskaitant visas prielaidas ir apribojimus;

visų vertybinių pasirinkčių, susijusių su AP poveikio kategorijomis, apibūdinimo modeliais, apibūdinimo koeficientais, normalizavimu, grupavimu, svertiniu vertinimu, aprašymas ar nuoroda į juos, naudojimo pagrindimas ir jų poveikis rezultatams, išvadoms ir rekomendacijoms;

pareiškimas apie bet kokį AP poveikio kategorijų grupavimą ir jo pagrindimas;

rodiklių rezultatų analizė, pvz., jautrio ir neapibrėžties analizė, susijusi su kitomis poveikio kategorijomis arba papildoma informacija apie aplinką, įskaitant bet kokį poveikį rezultatams;

papildoma informacija apie aplinką, jeigu turima;

informacija apie anglies kaupimą produktuose;

informacija apie uždelstą teršalų išmetimą;

duomenys ir rodiklių rezultatai, gauti prieš atliekant bet kokį normalizavimą;

jeigu įtraukti, normalizavimo ir svertinio vertinimo koeficientai bei rezultatai.

PAP rezultatų interpretavimas

Ataskaitose turi būti nurodomi šie privalomi elementai:

duomenų kokybės vertinimas;

visiškas vertybinių pasirinkčių skaidrumas, pagrindimas ir specialisto vertinimai;

aplinkai reikšmingų elementų nustatymas;

neapibrėžtis (bent kokybinis apibūdinimas);

išvados, rekomendacijos, apribojimai ir tobulinimo galimybės.

8.2.3.   Trečioji dalis – priedas

Priedo paskirtis – pagrįsti pagrindinės ataskaitos elementus, kurie yra labiau techninio pobūdžio. Į jį įraukiama:

visų prielaidų (įskaitant tas prielaidas, kurios buvo įrodytos esančios nesvarbios) aprašymas;

kritinio tikrinimo ataskaita, kurioje pateikiama ši informacija (kai taikytina): tikrintojo vardas, pavardė (arba, jei tai tikrinimo grupė, – jos pavadinimas) ir priklausomybė, kritinis tikrinimas, atsakas į rekomendacijas (jeigu pateikta);

išteklių naudojimo ir teršalų išmetimo aprašas (neprivaloma, jei aprašas laikomas slaptu ir informacija apie jį pateikiama atskirai konfidencialioje ataskaitoje, žr. toliau);

tikrintojų kvalifikacijos deklaracija, nurodant, kiek balų jie yra gavę už kiekvieną šių PAP nustatymo gairių 10.3 skirsnyje apibrėžtą kriterijų.

8.2.4.   Ketvirtoji dalis – konfidenciali ataskaita

Konfidenciali ataskaita yra neprivaloma ataskaitos dalis. Į ją įtraukiami visi konfidencialūs arba nuosavybiniai duomenys (įskaitant neapdorotus duomenis) ir informacija, kurių negalima skelbti viešai. Su šia ataskaita, laikantis konfidencialumo reikalavimų, turi būti leista susipažinti kritinį tikrinimą atliekantiems asmenims.

PAP tyrimams taikytini reikalavimai

Į PAP tyrimus, kuriuos numatoma naudoti išorės komunikacijai, turi būti įtraukiama PAP tyrimo ataskaita, kuria remiantis turi būti įmanoma patikimai įvertinti, atsekti ir ilgainiui pagerinti produkto aplinkosauginį veiksmingumą. Į PAP tyrimo ataskaitą turi būti įtraukiama bent santrauka, pagrindinė ataskaita ir priedas. Į juos turi būti įtrauktos visi šiame skyriuje išvardyti elementai. Taip pat gali būti įtraukta bet kokia papildoma pagrindžiamoji informacija, pvz., konfidenciali ataskaita.

Papildomi PAPKT rengimui taikytini reikalavimai

PAPK taisyklėse turi būti nurodomos ir pagrindžiamos visos nuokrypos nuo 8 skyriuje nustatytų standartinių ataskaitų teikimo reikalavimų, taip pat nurodomi ir pagrindžiami visi papildomi ataskaitų teikimo reikalavimai, ir (arba) ataskaitų teikimo reikalavimai išskirstomi atsižvelgiant į, pvz., PAP tyrimo taikymo sritį ir vertinamo produkto tipą. PAPK taisyklėse turi būti nurodoma, ar PAP rezultatai turi būti pateikiami išskirstyti pagal kiekvieną pasirinktą gyvavimo ciklo etapą.

9.   PRODUKTO APLINKOSAUGINIO PĖDSAKO KRITINIS TIKRINIMAS

9.1.   Bendrieji dalykai  (107)

Kritinis tikrinimas yra svarbus norint užtikrinti PAP rezultatų patikimumą ir pagerinti PAP tyrimo kokybę.

PAP tyrimams taikytini reikalavimai

Visiems vidaus komunikacijai skirtiems PAP tyrimams, kurie, kaip nurodoma, atitinka PAP nustatymo gairių reikalavimus, ir visiems išorės komunikacijai (pvz., ūkio subjektų sandoriams (B2B) ir ūkio subjektų sandoriams su vartotojais (B2C)) skirtiems PAP tyrimams turi būti taikoma kritinio tikrinimo procedūra siekiant užtikrinti, kad:

atliekant PAP tyrimą naudoti metodai atitiktų šias PAP nustatymo gaires;

atliekant PAP tyrimą naudoti metodai būtų moksliniu ir techniniu atžvilgiais patikimi;

naudoti duomenys būtų tinkami, pagrįsti ir atitiktų nustatytus duomenų kokybės reikalavimus;

interpretuojant rezultatus būtų atsižvelgiama į nustatytus apribojimus;

tyrimo ataskaita būtų skaidri, tiksli ir nuosekli.

9.2.   Tikrinimo tipas

Tinkamiausias tikrinimo tipas, kurį taikant suteikiama reikalaujama minimali kokybės užtikrinimo garantija, yra nepriklausomas išorės tikrinimas. Atliekamo tikrinimo tipą turėtų lemti PAP tyrimo tikslai ir numatytos taikymo sritys.

Pap tyrimams taikytini reikalavimai

Jeigu atitinkamose nurodytose politikos priemonėse nenurodyta kitaip, kiekvieną išorės komunikacijai (108) skirtą tyrimą pagal kritinio tikrinimo procedūrą turi patikrinti nepriklausomas ir kvalifikuotas išorės tikrintojas (arba tikrinimo grupė). PAP tyrimas, skirtas viešinti skirtam lyginamajam pareiškimui pagrįsti, turi būti grindžiamas atitinkamomis PAPKT ir jį pagal kritinio tikrinimo procedūrą turi patikrinti nepriklausoma trijų kvalifikuotų išorės tikrintojų grupė. Kiekvieną vidaus komunikacijai skirtą PAP tyrimą, kuris, kaip teigiama, atitinka PAP gairių reikalavimus, pagal kritinio tikrinimo procedūrą turi patikrinti bent vienas nepriklausomas ir kvalifikuotas išorės tikrintojas (ar tikrintojų grupė).

Atliekamo tikrinimo tipą turėtų lemti PAP tyrimo tikslai ir numatytos taikymo sritys.

PAPKT rengimui taikytini reikalavimai

PAK taisyklėse turi būti nustatomi PAP tyrimų, naudotinų rengiant viešinti skirtus lyginamuosius pareiškimus, tikrinimo reikalavimai (pvz., ar pakanka, kad tikrinimą atliktų ne mažiau negu trys nepriklausomi kvalifikuoti išorės tikrintojai).

9.3.   Tikrintojo kvalifikacija

Galimų tikrintojų tinkamumo vertinimas grindžiamas taikant balų sistemą, kurioje atsižvelgiama į tikrinimo ir audito patirtį, PAP ir GCA metodiką ir praktiką bei susijusių technologijų, procesų ar kitų rūšių veiklos, kuri susijusi su nagrinėtu (-ais) produktu (-ais), išmanymą. 8 lentelė. Reikalavimus atitinkančių tikrintojų ar tikrintojų grupių vertinimo balais sistemaje pateikta kiekvienos atitinkamos kvalifikacijos ir patirties rūšies vertinimo balais sistema.

Jeigu atsižvelgiant į numatomą taikymo sritį nenustatyta kitaip, balų sistema pagrįsta tikrintojo deklaracija yra minimalus reikalavimas.

8   lentelė

Reikalavimus atitinkančių tikrintojų ar tikrintojų grupių vertinimo balais sistema

 

Rezultatas (balai)

 

Tema

Kriterijai

0

1

2

3

4

Privalomieji kriterijai

Tikrinimo, vertinimo ir audito praktika

Patirtis metais  (109)

0 – 2

3 – 4

5 – 8

9 – 14

> 14

Tikrinimų skaičius (110)

0 – 2

3 – 5

6 – 15

16 – 30

> 30

GCA metodika ir praktika

Patirtis metais (111)

0 – 2

3 – 4

5 –8

9 – 14

> 14

GCA darbo patirtis

0 – 4

5 – 8

9 – 15

16 – 30

> 30

Su PAP tyrimu susijusios technologijos ar kitos rūšies veikla

Patirties privačiame sektoriuje metai (112)

0 – 2

(per paskutiniuosius 10 metų)

3 – 5

(per paskutiniuosius 10 metų)

6 – 10

(per paskutiniuosius 20 metų)

11 – 20

> 20

Patirties viešajame sektoriuje metai (113)

0 – 2

(per paskutiniuosius 10 metų)

3 – 5

(per paskutiniuosius 10 metų)

6 – -10

(per paskutiniuosius 20 metų)

11 – 20

> 20

Kita (114)

Tikrinimo, vertinimo ir audito praktika

Su auditu susiję pasirenkamieji balai

2 balai: Trečiosios šalies tikrintojo akreditavimas ne mažiau negu vienoje aplinkosauginės produkto deklaracijos sistemoje, ISO 14001, arba kitoje aplinkosaugos vadybos sistemoje.

1 balas: išklausytas aplinkosaugos audito kursas (ne trumpesnis negu 40 valandų).

1 balas: vadovavimas bent vienai tikrintojų grupei (GCA tyrimai arba kitos aplinkosauginės sritys).

1 balas: kvalifikuotas aplinkosauginio audito kurso dėstytojas.

PAP tyrimams taikytini reikalavimai

Kritinis PAP tyrimo tikrinimas turi būti atliekamas atsižvelgiant į numatytos taikymo srities reikalavimus. Jeigu nenurodyta kitaip, mažiausias būtinas balų skaičius, į kurį atsižvelgiant suteikiama tikrintojo ar tikrintojų grupės nario kvalifikacija, yra šeši balai, įskaitant bent vieną balą už kiekvieną iš trijų privalomųjų kriterijų (t. y. vertinimo ir audito praktika, GCA metodika ir praktika bei su PAP tyrimu susijusių technologijų ar kitų rūšių veikos išmanymas). Asmenys turi surinkti balus pagal kriterijus, o grupei balai gali būti sumuojami už kriterijus. Tikrintojai ar tikrintojų grupės turi pateikti savo kvalifikacijos deklaraciją, kurioje turi nurodyti, kiek balų jie gavo už kiekvieną kriterijų ir bendrą surinktų balų skaičių. Šios deklaracijos turi būti įtraukiamos į PAP ataskaitą.

10.   AKRONIMAI IR SANTRUMPOS

ADEME

Agence de l'Environnement et de la Maîtrise de l'Energie

AK

Apibūdinimo koeficientas

AP

Aplinkosauginis pėdsakas

APD

Aplinkosauginė produkto deklaracija

AVS

Aplinkosaugos vadybos sistemos

B2B

Ūkio subjektų sandoriai (angl. Business to Business)

B2C

Ūkio subjektų sandoriai su vartotojais (angl. Business to Consumer)

BSI

Britų standartų institutas (angl. British Standards Institution)

CFC

Chlorfluorangliavandeniliai

DKĮ

Duomenų kokybės įvertis

ELCD

Europos etaloninė gyvavimo ciklo duomenų bazė (angl. European Reference Life Cycle Database)

EMAS

Aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos

GCA

Gyvavimo ciklo analizė

GCIA

Gyvavimo ciklo inventorinė analizė

GCK

Gyvavimo ciklo koncepcija

GCP

Gyvavimo ciklo pabaiga

GCPV

Gyvavimo ciklo poveikio vertinimas

GRI

Pasaulinė ataskaitų teikimo iniciatyva (angl. Global Reporting Initiative)

ILCD

Tarptautinė etaloninė gyvavimo ciklo duomenų sistema (angl. International Reference Life Cycle Data System)

ISIC

Visų ekonominės veiklos rūšių tarptautinė tipinė pramoninė klasifikacija (angl. International Standard Industrial Classification)

ISO

Tarptautinė standartizacijos organizacija (angl. International Organization for Standardization)

IUCN

Tarptautinė gamtos ir gamtos išteklių apsaugos sąjunga (angl. International Union for Conservation of Nature and Natural Resources)

NACE

Europos Bendrijų ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius (pranc. Nomenclature Générale des Activités Economiques dans les Communautés Européennes)

OAP

Organizacijos aplinkosauginis pėdsakas

PAS

Viešai prieinama specifikacija (angl. Publicly Available Specification)

PAV

Poveikio aplinkai vertinimai

PEFCR

Produkto aplinkosauginio pėdsako kategorijos taisyklės

PKT

Produktų kategorijos taisyklė

PVRK

Statistinis produktų pagal veiklos rūšį klasifikatorius

ŠESD

Šiltnamio efektą sukeliančios dujos

TKKK

Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija

WBCSD

Pasaulio verslo darnaus vystymosi taryba (angl. World Business Council for Sustainable Development)

WRI

Pasaulio išteklių institutas (angl. World Resources Institute)

11.   ŽODYNĖLIS

Analizės vienetas– analizės vienetu kiekybiniais ir kokybiniais atžvilgiais apibrėžiama (-os) funkcija (-os) ir (arba) paslauga (-os), kuri (-ios) teikiama (-os) naudojant vertinamą produktą; apibrėžiant analizės vienetą atsakoma į klausimus „kas?“, „kiek?“, „kaip gerai?“ ir „kiek ilgai?“.

Antraeiliai procesai– produkto gyvavimo ciklo procesai, prie informacijos apie kuriuos neturima tiesioginės prieigos. Pavyzdžiui, dauguma pirmesniųjų gyvavimo ciklo procesų ir paprastai visi tolesnieji procesai laikomi antraeilių procesų dalimi.

Apibūdinimas– kiekvieno suklasifikuoto įvedinio / išvedinio įnašo į poveikį, priskirtą atitinkamai jo AP poveikio kategorijai, didumo apskaičiavimas ir kiekvienai kategorijai tenkančių įnašų agregavimas. Šiuo tikslu aprašų duomenis privaloma tiesiškai padauginti iš kiekvienos medžiagos ir atitinkamos AP poveikio kategorijos apibūdinimo koeficientų. Pavyzdžiui, AP poveikio kategorijos „klimato kaita“ atžvilgiu CO2 pasirenkamas kaip atskaitos medžiaga, o CO2 ekvivalento kg – kaip atskaitos vienetas.

Apibūdinimo koeficientas– iš apibūdinimo modelio gautas koeficientas, taikomas priskirtuosius išteklių naudojimo ir teršalų išmetimo aprašo rezultatus paverčiant bendruoju AP poveikio kategorijos rodiklio vienetu (pagal standartą ISO 14040:2006).

Aplinkosauginio pėdsako (AP) poveikio kategorija– išteklių naudojimo ar poveikio aplinkai klasė, su kuria susiję išteklių naudojimo ir teršalų išmetimo aprašo duomenys.

Aplinkosauginio pėdsako (AP) poveikio kategorijos rodiklis– AP poveikio kategorijos kiekybinis apibūdinimas (pagal standartą ISO 14000:2006).

Aplinkosauginio pėdsako (AP) poveikio vertinimas– PAP analizės etapas, kuriuo siekiama suprasti ir įvertinti produktų sistemos galimo poveikio aplinkai didumą ir reikšmingumą visą produkto gyvavimo ciklą (pagal standartą ISO 14044:2006). Taikant AP poveikio vertinimo metodus, nustatomi pirminių srautų poveikio apibūdinimo koeficientai, kad būtų galima agreguoti poveikį ir taip nustatyti ribotą tarpinio poveikio ir (arba) žalos rodiklių skaičių.

Aplinkosauginio pėdsako (AP) poveikio vertinimo metodas– išteklių naudojimo ir teršalų išmetimo aprašo duomenų kiekybinio perskaičiavimo siekiant nustatyti įnašą į atitinkamą poveikį aplinkai protokolas.

Aplinkosaugos aspektas– organizacijos veiklos, produktų ar paslaugų elementas, kuris daro arba gali daryti poveikį aplinkai (EMAS reglamentas).

Atliekos– medžiagos arba objektai, kurių savininkas nori arba turi atsikratyti (standartas ISO 14040:2006)

Atribucinis– susijęs su procesu grindžiamu modeliavimu, kuriuo siekiama pateikti statinę įprastų sąlygų išraišką, neįtraukiant su rinka susijusio poveikio.

Atskaitos srautas– tam tikros produktų sistemos procesų išvedinių, kurių reikia analizės vienetais išreikštai funkcijai įvykdyti, matas (pagal standartą ISO 14040:2006).

Bendrieji duomenys– duomenys, kurie nėra tiesiogiai surinkti, išmatuoti ar įvertinti, o veikiau gauti iš trečiosios šalies gyvavimo ciklo inventorinės analizės duomenų bazės ar kito šaltinio, atitinkančio PAP metodo duomenų kokybės reikalavimus.

Daugiafunkciškumas– procesas ar įrenginys, kuris turi daugiau negu vieną funkciją, t. y. pagaminami keli produktai ir (arba) teikiamos kelios paslaugos (gretutiniai produktai), laikomas „daugiafunkciu“. Šiais atvejais visi su procesu susiję įvediniai ir išmetamieji teršalai pagal tam tikrus principus turi būti padalijami nagrinėjamam produktui ir kitiems gretutiniams produktams.

Dirvožemio organinė medžiaga (DOM)– organinės medžiagos kiekio dirvožemyje matas. Ji susidaro iš augalų ir gyvūnų bei apima visą organinę dirvožemio medžiagą, išskyrus dar nesuirusią medžiagą.

Duomenų kokybė– duomenų savybė gebėti atitikti nustatytus reikalavimus (standartas ISO 14040:2006). Duomenų kokybė apima įvairius aspektus, pvz., technologijų, geografinį ir laikotarpių reprezentatyvumą, taip pat aprašų duomenų išsamumą ir glaudumą.

Ekologinis pėdsakas– „dirbamos žemės ir vandens ekologinių sistemų plotas bet kurioje Žemės vietoje, kurio reikia žmonių vartojamiems ištekliams pagaminti ir žmonių veiklos atliekoms asimiliuoti“ (Wackernagel and Rees, 1996). Pagal PAP nustatymo gaires aplinkosauginis pėdsakas nėra tapatus Wackernagelio ir Reeso apibrėžtam ekologiniam pėdsakui; pagrindiniai skirtumai išdėstyti X priede.

Ekotoksiškumas– aplinkosauginio pėdsako poveikio kategorija, apibūdinanti toksinį poveikį ekologinei sistemai, kai pakenkiama pavienėms rūšims ir pakeičiama ekologinės sistemos struktūra bei funkcija. Ekotoksiškumas atsiranda dėl skirtingų toksiškumo mechanizmų derinių, kurių poveikis pasireiškia išmetus chemines medžiagas, darančias tiesioginį poveikį ekologinės sistemos būklei.

Ekstrapoliuotieji duomenys– tam tikro proceso, pasitelkiamo panašiam procesui, kurio duomenų neturima, apibūdinti, duomenys, jeigu daroma prielaida, kad šis procesas yra ganėtinai reprezentatyvus.

Eutrofikacija– iš nuotakynų ir tręšiamos dirbamosios žemės patenkančios maistinės medžiagos (daugiausiai azotas ir fosforas) spartina dumblių ir kitos augmenijos augimą vandenyje. Yrant organinėms medžiagoms sunaudojama deguonies, todėl jo ima trūkti ir kartais išgaišta žuvys. Pagal eutrofikacijos sampratą išmestų medžiagų kiekis paverčiamas bendru matu, išreiškiamu negyvai biomasei suskaidyti būtino deguonies kiekiu.

Fotocheminis ozono susidarymas– AP poveikio kategorija, susijusi su ozono susidarymu troposferoje, prie žemės paviršiaus; šis ozonas susidaro vykstant lakiųjų organinių junginių (toliau – LOJ) ir anglies monoksido (CO) fotocheminei oksidacijai, kai yra azoto oksidų (NOx) ir veikia saulės spinduliuotė. Aukšta ozono koncentracija troposferoje, prie žemės paviršiaus, pažeidžia augmeniją, žmogaus kvėpavimo takus ir žmogaus sukurtas medžiagas, nes ozonas reaguoja su organinėmis medžiagomis.

Gamybos etapas– tik konkrečioje organizacijoje ar vietoje vykdomus su produktu susijusius procesus apimanti produkto tiekimo grandinės dalis.

Gamybos–ciklo pabaigos etapas– tik paskirstymą, sandėliavimą, naudojimą ir šalinimą ar perdirbimą apimanti produkto tiekimo grandinės dalis.

Gavyba–ciklo pabaiga– produkto gyvavimo ciklas, apimantis žaliavų gavybos, apdirbimo, platinimo, sandėliavimo, naudojimo, šalinimo ar perdirbimo etapus. Atsižvelgiama į visų gyvavimo ciklo etapų visus susijusius įvedinius ir išvedinius.

Gavybos–gamybos etapas– produkto tiekimo grandinės dalis nuo žaliavų gavybos (ciklo pradžia) iki gamybos. Į tiekimo grandinės platinimo, sandėliavimo, naudojimo ir gyvavimo ciklo pabaigos etapus neatsižvelgiama.

Gyvavimo ciklas– nuoseklūs ir vienas su kitu susiję produktų sistemos tarpsniai nuo žaliavų įsigijimo arba gamybos iš gamtinių išteklių iki galutinio pašalinimo (standartas ISO 14040:2006).

Gyvavimo ciklo analizė (GCA)– visą produktų sistemos gyvavimo ciklą atliekamas duomenų apie jos įvedinius, išvedinius ir jos galimą poveikį aplinkai rinkimas bei vertinimas (standartas ISO 14040:2006).

Gyvavimo ciklo metodas– juo vadovaujantis tiekimo grandinės atžvilgiu vertinami visi su produktu susiję išteklių srautai ir kišimasis į gamtą visais etapais: nuo žaliavų įsigijimo iki apdorojimo, platinimo, naudojimo ir gyvavimo ciklo pabaigos procesų; taip pat vertinamos visos svarbios susijusios poveikio aplinkai rūšys, o ne vienas atskiras aspektas.

Gyvavimo ciklo poveikio vertinimas (GCPV)– gyvavimo ciklo analizės etapas, skirtas suprasti ir įvertinti produktų sistemos galimo aplinkai daromo poveikio didumą ir reikšmingumą visą produkto gyvavimo ciklą (standartas ISO 14040:2006). Taikant GCPV metodus nustatomi pirminių srautų poveikio apibūdinimo koeficientai, kad būtų galima agreguoti poveikį ir taip nustatyti ribotą tarpinio poveikio ir (arba) žalos rodiklių skaičių.

Gretutinė funkcija– bet kuri iš dviejų ar daugiau to paties vieninio proceso ar produktų sistemos funkcijų.

Gretutinis produktas– bet kuris iš dviejų ar daugiau to paties vieninio proceso ar produktų sistemos produktų (standartas ISO 14040:2006).

III tipo aplinkosauginė deklaracija– aplinkosauginė deklaracija, kurioje pateikiami kiekybiniai duomenys apie aplinką, naudojant iš anksto apibrėžtus parametrus ir, jeigu reikia, papildomą informaciją apie aplinką (standartas ISO 14025:2006). Iš anksto apibrėžti parametrai pagrįsti ISO 14040 serijos standartais; ją sudaro ISO 14040 ir ISO 14044 standartai.

Išmetalai– išmetalai į orą ir nuotekos į vandenį ir dirvožemį (standartas ISO 14040:2006).

Išteklių išeikvojimas– AP poveikio kategorija, apibūdinanti gamtos išteklių naudojimą; ištekliai gali būti atsinaujinantys arba neatsinaujinantys, biotiniai ar abiotiniai.

Išteklių naudojimo ir teršalų išmetimo aprašas– duomenų aprašas, sudarytas siekiant apibūdinti su nagrinėjamos produkto tiekimo grandinės kiekvienu etapu susijusius įvedinius ir išvedinius. Išteklių naudojimo ir teršalų išmetimo aprašo sudarymas baigiamas tada, kai nepirminiai (t. y. sudėtingieji) srautai paverčiami pirminiais srautais.

Išteklių naudojimo ir teršalų išmetimo aprašo rezultatai– išteklių naudojimo ir teršalų išmetimo aprašo rezultatas, kuriame apibūdinti sistemos ribas kertantys srautai ir kuriuo remiamasi atliekant AP poveikio vertinimą.

Išvedinys– vieninį procesą paliekantis produktų, medžiagų ar energijos srautas. Produktai ir medžiagos apima žaliavas, tarpinius produktus, gretutinius produktus ir išmetalus (standartas ISO 14040:2006).

Įvedinys– į vieninį procesą patenkantis produktas, medžiaga ar energija. Produktai ir medžiagos gali būti žaliavos, tarpiniai ir gretutiniai produktai (standartas ISO 14040:2006).

Jautrio analizė– sisteminga veiksmų tvarka, vertinant pasirinktų metodų ir duomenų poveikį PAP tyrimo rezultatams (pagal standartą ISO 14040:2006).

Jonizuojančioji spinduliuotė, žmonių sveikata– AP poveikio kategorija, susijusi su žalingu poveikiu žmonių sveikatai, kurį sukelia radioaktyviosios išmetos.

Kietosios dalelės arba įkvepiamosios neorganinės dalelės– AP poveikio kategorija, susijusi su žalingu poveikiu žmonių sveikatai, kurį sukelia išmetamos kietosios dalelės (KD) ir jų pirmtakai (NOx, SOx, NH3).

Klasifikavimas– išteklių naudojimo ir teršalų išmetimo aprašo lentelėse pateiktų medžiagos / energijos įvedinių ir išvedinių priskyrimas AP poveikio kategorijoms pagal kiekvienos medžiagos potencialų įnašą į kiekvienai nagrinėjamai AP poveikio kategorijai priskirtą poveikį.

Konkretūs duomenys– tiesiogiai išmatuoti ar surinkti duomenys, apibūdinantys konkretaus įrenginio ar įrenginių grupės veiklą. Sinonimas – „pirminiai duomenys“.

Kritinis tikrinimas– procesas, kuriuo siekiama užtikrinti PAP tyrimo, šiose PAP nustatymo gairėse išdėstytų principų ir reikalavimų bei PAPKT (jeigu jos turimos) nuoseklumą (pagal standartą ISO 14040:2006).

Krovumo rodiklis– faktinės ir pilnutinės transporto priemonės apkrovos ar talpos (pvz., masė ar tūris) per vieną reisą santykis.

Laikinas anglies dioksido saugojimas– reiškinys, kai dėl produkte kaupiamo ir jame tam tikrą laikotarpį saugomo anglies dioksido ŠESD kiekis atmosferoje sumažėja arba sudaromos tokios sąlygos, kad ŠESD neišsiskirtų.

Lyginamasis pareiškimas– aplinkosauginis pranešimas apie vieno produktų pranašumą ar lygiavertiškumą lyginant su konkuruojančiu tą pačią funkciją atliekančiu produktu remiantis PAP tyrimo rezultatais ir pagalbinėmis PAPKT (pagal standartą ISO 14040:2006)

Neapibrėžties analizė– neapibrėžties, įvedamos į PAP analizės rezultatus dėl duomenų kintamumo ir su pasirinkimu susijusios neapibrėžties, apskaičiavimo procedūra.

Nepirminiai (arba sudėtingieji) srautai– išteklių naudojimo ir teršalų išmetimo apraše nepirminiams srautams priskiriami visi sistemos įvediniai (pvz., elektros energija, medžiagos, vežimo procesai) ir išvediniai (pvz., atliekos, šalutiniai produktai), kuriem paversti pirminiais srautais reikia papildomų modeliavimo pastangų.

Netiesioginis žemės naudojimo paskirties keitimas (NŽNPK)– įvyksta tada, kai dėl atsiradusio poreikio naudoti žemę pagal tam tikrą paskirtį sukeliami pokyčiai už sistemos ribų, t. y. kitų žemės naudojimo būdų pokyčiai. Šis netiesioginis poveikis daugiausiai gali būti vertinamas ekonominėmis priemonėmis modeliuojant žemės poreikį arba modeliuojant veiklos perkėlimą į kitą pasaulio vietą. Pagrindiniai šių modelių trūkumai – jų priklausomybė nuo tendencijų, kurios gali neatitikti būsimų permainų. Paprastai jais remiamasi priimant politinius sprendimus.

Normalizavimas– užbaigus apibūdinimo etapą galima rinktis neprivalomą normalizavimo etapą, kuriame AP poveikio vertinimo rezultatai dauginami iš normalizavimo koeficientų, kurie rodo bendrąjį etaloninio vieneto (pvz., visos šalies ar vidutinio piliečio) inventorių. Normalizuotaisiais AP poveikio vertinimo rezultatais apibūdinamos analizuojamos sistemos poveikio santykinės dalys atsižvelgiant į kiekvieno etaloninio vieneto bendruosius įnašus į kiekvienai poveikio kategorijai priskirtą poveikį. Su skirtingų rūšių poveikiu susijusius normalizuotuosius AP poveikio vertinimo rezultatus palyginus išaiškėja, kurioms poveikio kategorijoms analizuojama sistema padarė didžiausią poveikį, o kurioms – mažiausią. Normalizuotieji AP poveikio vertinimo rezultatai atspindi tik analizuojamos sistemos įnašą į galimą bendrą poveikį, o ne atitinkamo bendrojo poveikio didumą / svarbą. Normalizuotieji rezultatai yra bemačiai, tačiau ne adityvūs.

Ozono sluoksnio ardymas– AP poveikio kategorija, susijusi su ozono kiekio mažėjimu stratosferoje dėl išmetamų ozono sluoksnį ardančių medžiagų, pvz., dujų, kurių sudėtyje yra ilgaamžio chloro ir bromo (pvz., chlorfluorangliavandenilių (CFC), hidrochlorfluorangliavandenilių (HCFC), halonų).

Palyginimas– lyginamojo pareiškimo neapimantis dviejų ar daugiau produktų PAP rezultatų palyginimas (grafinis arba kitoks) atsižvelgiant į jų PAPKT.

Papildoma informacija apie aplinką– AP poveikio kategorijos ir kiti aplinkosaugos rodikliai, apskaičiuojami ir pateikiami kartu su PAP rezultatais.

Paskirstymas– su daugiafunkciškumu susijusių problemų sprendimo metodas. Paskirstymas reiškia „proceso arba produktų sistemos įvedinių arba išvedinių srautų padalijimą tarp tiriamos produktų sistemos ir vienos ar daugiau kitų produktų sistemų“ (standartas ISO 14040:2006).

Pirmenybiniai procesai– produkto gyvavimo ciklo procesai, prie informacijos apie kuriuos turima tiesioginė prieiga. Pavyzdžiui, procesai gamintojo gamybos vietoje ir kiti gamintojo vykdomi procesai arba jo rangovų vykdomi procesai (pvz., krovinių vežimas, pagrindinės būstinės paslaugos ir t. t.) yra pirmenybiniai procesai.

Pirmesnis– vykstantis perkamų prekių arba paslaugų tiekimo (teikimo) grandinėje prieš patenkant į sistemos ribas.

Pirminiai srautai– išteklių naudojimo ir teršalų išmetimo aprašo pirminiams srautams priskiriama „iš aplinkos į tiriamąją sistemą patenkanti prieš tai žmogaus nepakeista medžiaga ar energija arba tiriamąją sistemą paliekanti medžiaga ar energija, kuri išmetama į aplinką ir daugiau žmogaus nebekeičiama“ (standarto ISO 14040:2006 3.12 punktas). Pirminiams srautams priskiriami, pvz., iš aplinkos išgauti ištekliai ar į orą, vandenį ar dirvožemį išmetami teršalai, kurie tiesiogiai susiję su AP poveikio kategorijų apibūdinimo koeficientais.

Poveikio aplinkai mechanizmas– tam tikros AP poveikio kategorijos fizinių, cheminių ir biologinių procesų sistema, siejanti išteklių naudojimo ir teršalų išmetimo aprašo rezultatus su AP kategorijos rodikliais (pagal standartą ISO 14040:2006).

Poveikis aplinkai– nepalankus ar palankus aplinkos pokytis, kurį visiškai arba iš dalies sukelia organizacijos veikla, produktai arba paslaugos (EMAS reglamentas).

Produktas– bet kokia prekė ar paslauga (standartas ISO 14040:2006).

Produkto aplinkosauginio pėdsako kategorijos taisyklės (PAPKT)– su konkretaus tipo produktais susijusios ir gyvavimo ciklu grindžiamos taisyklės, kurios papildo bendrąsias metodines PAP tyrimų gaires, nes jose pateikiamos su konkrečia produktų kategorija susijusios papildomos specifikacijos. PAPKT gali padėti PAP tyrimą nukreipti į svarbiausius aspektus bei parametrus ir taip padidinti tyrimo tinkamumą, atkuriamumą ir nuoseklumą.

Produktų kategorija– vienodas funkcijas atlikti pritaikytų produktų grupė (standartas ISO 14025:2006).

Produktų kategorijos taisyklės (PKT)– vienos ar daugiau produktų kategorijų III tipo aplinkosauginių deklaracijų rengimo specialios taisyklės, reikalavimai ir gairės (standartas ISO 14025:2006).

Produktų sistema– vieninių procesų rinkinys su pirminiais ir produktų srautais, vykdantis vieną ar daugiau apibrėžtų funkcijų ir modeliuojantis produkto gyvavimo ciklą (standartas ISO 14040:2006).

Produktų srautas– ateinantys į sistemą arba ją paliekantys produktai (standartas ISO 14040:2006).

Rūgštėjimas– AP poveikio kategorija, apibūdinanti rūgštėjimą sukeliančių aplinkos medžiagų poveikį. Dėl NOx, NH3 ir SOx išmetimo, mineralizuojantis dujoms, išsiskiria vandenilio jonai (H+). Vietovėse, kurių dirvožemio buferingumas nedidelis, išmetami protonai skatina dirvožemio ir vandens rūgštėjimą, todėl nyksta miškai ir rūgštėja ežerų vanduo.

Sistemos ribos– į tyrimą įtrauktų ar neįtrauktų aspektų apibrėžtis. Pavyzdžiui, atliekant gavybos–ciklo pabaigos AP analizę, į sistemos ribas turėtų būti įtraukiama visų rūšių veikla, t. y. pradedant žaliavų gavybos ir baigiant apdorojimo, platinimo, sandėliavimo, naudojimo ir šalinimo arba perdirbimo etapais.

Sistemos ribų schema– PAP tyrimui apibrėžtų sistemos ribų grafinė pateiktis.

Skirstymas dalimis– daugiafunkcių procesų ar įrenginių skaidymas siekiant atskirti įvedinių srautus, tiesiogiai susijusius su kiekvienu proceso ar įrenginio išvediniu. Procesas nagrinėjamas siekiant nustatyti, ar jį galima suskaidyti į dalis. Jeigu įmanoma suskirstyti į dalis, aprašų duomenys turėtų būti renkami tik apie vieninius procesus, tiesiogiai susiejamus su atitinkamais produktais arba paslaugomis.

Srautų schema– su vertinamo produkto gyvavimo ciklo vienu ar daugiau proceso etapų susijusių srautų vaizdinė schema.

Svertinis vertinimas– papildomas, tačiau neprivalomas etapas, kuris gali padėti lengviau interpretuoti analizės rezultatus ir juos perduoti. PAP rezultatai dauginami iš svorio koeficientų, kurie atspindi numanomą santykinę nagrinėjamų poveikio kategorijų svarbą. Svertinius AP rezultatus galima tiesiogiai lyginti pagal poveikio kategorijas, taip pat sumuoti pagal visas poveikio kategorijas, kad būtų nustatytas vienos vertės bendras poveikio rodiklis. Atliekant svertinį vertinimą reikia priimti vertybinius sprendimus dėl atitinkamos nagrinėjamų AP poveikio kategorijų svarbos. Šie sprendimai gali būti pagrįsti specialisto nuomone, socialinių mokslų metodais, kultūrinėmis ar politinėmis pažiūromis arba ekonominiais veiksniais.

Tarpinis produktas– vieninio proceso išvedinys, esantis kitų vieninių procesų, reikalaujančių tolesnio pakeitimo sistemoje, įvediniu (standartas ISO 14040:2006).

Tiesiogiai susiejamas– procesas, veikla ar poveikis apibrėžtose sistemos ribose.

Tiesioginis žemės naudojimo paskirties keitimas (TŽNPK)– žemės naudojimo paskirties keitimas kito tipo paskirtimi tik viename žemės plote ir kai dėl to neįvyksta pokyčių kitoje sistemoje.

Toksiškumas žmonėms – ne vėžiniai susirgimai– AP poveikio kategorija, susijusi su žalingu poveikiu žmonių sveikatai, atsirandančiu, kai toksinės cheminės medžiagos, kurios susijusios su kitu nei vėžiniai susirgimai poveikiu, kurio nesukelia kietosios daleles, įkvepiamosios neorganinės dalelės ar jonizuojančioji spinduliuotė, yra įkvepiamos su oru, gaunamos su maistu ar vandeniu arba į organizmą patenka per odą.

Toksiškumas žmonėms – vėžiniai susirgimai– AP poveikio kategorija, susijusi su žalingu poveikiu žmonių sveikatai, atsirandančiu, kai su vėžiniais susirgimais susijusios toksinės cheminės medžiagos įkvepiamos su oru, gaunamos su maistu ar vandeniu arba į organizmą patenka per odą.

Tolesnis– vykstantis produkto tiekimo grandinėje po nurodyto atskaitos taško.

Ūkio subjektų sandoriai (B2B)– apibūdina ūkio subjektų sandorius, pvz., gamintojo ir didmenininko arba didmenininko ir mažmenininko.

Ūkio subjektų sandoriai su vartotojais (B2C)– apibūdina ūkio subjektų ir vartotojų sandorius, pvz., mažmenininkų ir vartotojų sandorius. Pagal standartą ISO 14025:2006, vartotojas apibrėžiamas kaip „visuomenės narys, privačiais tikslais perkantis ar naudojantis prekes, turtą ar paslaugas“.

Uždelstas išmetimas– tęstinis teršalų išmetimo procesas (pvz., apimantis ilgus naudojimo arba galutinio šalinimo etapus), t. y. ne momentinis.

Vidutiniai duomenys– pagal gamybą apskaičiuota svertinė vidutinė konkrečių duomenų vertė.

Vieninis procesas– mažiausia išteklių naudojimo ir teršalų išmetimo aprašo dalis, kurios įvediniai ir išvediniai apibūdinami kiekybinėmis priemonėmis (pagal standartą ISO 14040:2006).

Visuotinio atšilimo potencialas– etalonine medžiaga (pvz., CO2 ekvivalento vienetais) ir nustatytu laikotarpiu (pvz., 20 VAP [visuotinio atšilimo potencialas), 100 VAP ar 500 VAP atitinkamai per 20, 100 ar 500 metų) išreikšta šiltnamio efektą sukeliančių dujų geba paveikti energijos mainus atmosferoje. Visuotinio atšilimo potencialas susijęs su geba daryti poveikį pasaulio vidutinės paviršiaus oro temperatūros pokyčiams ir galiausiai įvairiems klimato parametrų pokyčiams ir jų apraiškoms, pvz., audrų dažniui ir stiprumui, lietaus intensyvumui, potvynių dažnumui ir pan.

Žaliava– produktui pagaminti naudojama pirminė arba antrinė medžiaga (standartas ISO 14040:2006).

Žemės naudojimo paskirtis– AP poveikio kategorija, susijusi su žemės ploto naudojimu (naudojimu) ir jo paskirties keitimu (transformacija), pvz., vykdant žemės ūkio veiklą, kasybą, tiesiant kelius, statant namus ar pan. Pagal žemės naudojimo sampratą atsižvelgiama į žemės naudojimo poveikį, naudojamos žemės plotą ir naudojimo trukmę (kokybės pokyčiai dauginami iš ploto ir trukmės). Pagal žemės transformacijos sampratą atsižvelgiama į žemės savybių pokyčių mastą ir paveiktą plotą (kokybės pokyčiai dauginami iš ploto).

12.   NUORODOS

ADEME (2011): General principles for an environmental communication on mass market products BPX 30-323-0. Paskelbta tinklavietėje http://www2.ademe.fr/servlet/getDoc?id=38480&m=3&cid=96

BSI (2011): PAS 2050:2011 Specification for the assessment of the life cycle greenhouse gas emissions of goods and services. BSI, London, 38 pp.

CE Delft (2010). Biofuels: GHG impact of indirect land use change. Paskelbta tinklavietėje http://www.birdlife.org/eu/pdfs/PPT_carbon_bomb_CE_delft.pdf

Dreicer M., Tort V. and Manen P. (1995): ExternE, Externalities of Energy, Vol. 5 Nuclear, Centre d'étude sur l'Evaluation de la Protection dans le domaine nucléaire (CEPN), edited by the European Commission DGXII, Science, Research and development JOULE, Luxembourg.

European Commission - Joint Research Centre - Institute for Environment and Sustainability (2010): International Reference Life Cycle Data System (ILCD) Handbook - General guide for Life Cycle Assessment - Detailed guidance. First edition March 2010. ISBN 978-92-79-19092-6, doi: 10.2788/38479. Publications Office of the European Union, Luxembourg.

European Commission - Joint Research Centre - Institute for Environment and Sustainability (2010): International Reference Life Cycle Data System (ILCD) Handbook - Review schemes for Life Cycle Assessment. First edition March 2010. ISBN 978-92-79-19094-0, doi: 10.2788/39791. Publications Office of the European Union, Luxembourg.

European Commission - Joint Research Centre - Institute for Environment and Sustainability (2010): International Reference Life Cycle Data System (ILCD) Handbook - Framework and Requirements for Life Cycle Impact Assessment Models and Indicators. First edition March 2010. ISBN 978-92-79-17539-8, doi: 10.2788/38719. Publications Office of the European Union, Luxembourg.

European Commission - Joint Research Centre - Institute for Environment and Sustainability (2010): International Reference Life Cycle Data System (ILCD) Handbook – Nomenclature and other conventions. First edition March 2010. ISBN 978-92-79-15861-2, doi: 10.2788/96557. Publications Office of the European Union, Luxembourg.

European Commission - Joint Research Centre - Institute for Environment and Sustainability (2011a): International Reference Life Cycle Data System (ILCD) Handbook - Recommendations based on existing environmental impact assessment models and factors for Life Cycle Assessment in a European context. Publications Office of the European Union, in press.

European Commission - Joint Research Centre - Institute for Environment and Sustainability (2011b): Analysis of Existing Environmental Footprint Methodologies for Products and Organizations: Recommendations, Rationale, and Alignment, in press.

Europos Komisija (2009). Direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, Europos Sąjungos oficialusis leidinys.

Europos Komisija (2010). 2010 m. birželio 10 d. Komisijos sprendimas dėl anglies sankaupų žemėje apskaičiavimo gairių, nurodytų Direktyvos 2009/28/EB V priede (pranešta dokumentu C(2010) 3751), Europos Sąjungos oficialusis leidinys, Briuselis.

Europos Komisija (2011). Efektyvaus išteklių naudojimo Europos planas - COM(2011) 571.

Europos Komisija (2012). Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės ir Direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją. COM(2012) 595 final. Briuselis.

Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba (2009). 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičianti bei vėliau panaikinanti Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB, Europos Sąjungos oficialusis leidinys, Briuselis.

Europos Sąjungos Taryba (2008). Tarybos išvados „Tvaraus vartojimo bei gamybos ir tvarios pramonės politikos veiksmų planas“. http://www.eu2008.fr/webdav/site/PFUE/shared/import/1204_Conseil_Environnement/Council_conclusions_Sustainable_consumption_and_production_EN.pdf

Europos Sąjungos Taryba (2010). Tarybos išvados „Tvarus medžiagų valdymas ir tvari gamyba bei vartojimas – svarbūs veiksniai siekiant efektyvaus išteklių naudojimo Europos“.

Eurostat: http://epp.eurostat.ec.europa.eu/portal/page/portal/environment/data/main_tables

Frischknecht R., Steiner R. and Jungbluth N. (2008): The Ecological Scarcity Method – Eco-Factors 2006. A method for impact assessment in LCA. Environmental studies no. 0906. Federal Office for the Environment (FOEN), Bern. 188 pp.

Global Footprint Network (2009): Ecological Footprint Standards 2009. Paskelbta tinklavietėje http://www.footprintnetwork.org/images/uploads/Ecological_Footprint_Standards_2009.pdf

http://ec.europa.eu/environment/eussd/corporate_footprint.htm

http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/en/envir/118642.pdf

Intergovernmental Panel on Climate Change - IPCC (2003): IPCC Good Practice Guidance for Land Use, Land-Use Change and Forestry, Intergovernmental Panel on Climate Change, Hayama

Intergovernmental Panel on Climate Change - IPCC (2006): IPCC Guidelines for National Greenhouse Gas Inventories: Volume 4 Agriculture, Forestry and Other Land Use, IGES, Japan.

Intergovernmental Panel on Climate Change (IPCC) (2007): IPCC Climate Change Fourth Assessment Report: Climate Change 2007. http://www.ipcc.ch/ipccreports/assessments-reports.htm

ISO 14025:2006. International Standard – Environmental labels and declarations – Type III environmental declarations – Principles and procedures. International Organization for Standardization. Geneva, Switzerland.

ISO 14040:2006. International Standard – Environmental management – Life cycle assessment – Principles and framework. International Organization for Standardization. Geneva, Switzerland. (LST EN ISO 14040:2007. Tarptautinis standartas. Aplinkos vadyba. Būvio ciklo įvertinimas. Principai ir sandara. Tarptautinė standartizacijos organizacija. Ženeva, Šveicarija.)

ISO 14044:2006. International Standard – Environmental management – Life cycle assessment – Requirements and guidelines. International Organization for Standardization. Geneva, Switzerland. (LST EN ISO 14044:2007. Tarptautinis standartas. Aplinkos vadyba. Būvio ciklo įvertinimas. Reikalavimai ir nurodymai. Tarptautinė standartizacijos organizacija. Ženeva, Šveicarija.)

Milà i Canals L., Romanyà J. and Cowell S.J. (2007): Method for assessing impacts on life support functions (LSF) related to the use of ‘fertile land’ in Life Cycle Assessment (LCA). Journal of Cleaner Production 15: 1426-1440.

PAS 2050 (2011). Specifications for the assessment of the life cycle greenhouse gas emissions of goods and services. Paskelbta tinklavietėje http://www.bsigroup.com/en/Standards-and-Publications/How-we-can-help-you/Professional-Standards-Service/PAS-2050/

Rabl A. and Spadaro J.V. (2004): The RiskPoll software, version 1.051 (dated August 2004). http://www.arirabl.com

Rosenbaum R.K., Bachmann T.M., Gold L.S., Huijbregts M.A.J., Jolliet O., Juraske R., Köhler A., Larsen H.F., MacLeod M., Margni M., McKone T.E., Payet J., Schuhmacher M., van de Meent D. and Hauschild M.Z. (2008): USEtox - The UNEP-SETAC toxicity model: recommended characterisation factors for human toxicity and freshwater ecotoxicity in Life Cycle Impact Assessment. International Journal of Life Cycle Assessment 13(7): 532-546, 2008

Seppälä J., Posch M., Johansson M. and Hettelingh J.P. (2006): Country-dependent Characterisation Factors for Acidification and Terrestrial Eutrophication Based on Accumulated Exceedance as an Impact Category Indicator. International Journal of Life Cycle Assessment 11(6): 403-416.

Struijs J., Beusen A., van Jaarsveld H. and Huijbregts M.A.J. (2009): Aquatic Eutrophication. Chapter 6 in: Goedkoop M., Heijungs R., Huijbregts M.A.J., De Schryver A., Struijs J., Van Zelm R. (2009): ReCiPe 2008 - A life cycle impact assessment method which comprises harmonised category indicators at the midpoint and the endpoint level. Report I: Characterisation factors, first edition.

Van Oers L., de Koning A., Guinee J.B. and Huppes G. (2002): Abiotic Resource Depletion in LCA. Road and Hydraulic Engineering Institute, Ministry of Transport and Water, Amsterdam.

Van Zelm R., Huijbregts M.A.J., Den Hollander H.A., Van Jaarsveld H.A., Sauter F.J., Struijs J., Van Wijnen H.J. and Van de Meent D. (2008): European characterisation factors for human health damage of PM10 and ozone in life cycle impact assessment. Atmospheric Environment 42, 441-453.

World Meteorological Organization (WMO) (1999): Scientific Assessment of Ozone Depletion: 1998. Global Ozone Research and Monitoring Project - Report No. 44, ISBN 92-807-1722-7, Geneva.

World Resources Institute (WRI) and World Business Council for Sustainable Development WBCSD (2004): Greenhouse Gas Protocol - Corporate Accounting and Reporting Standard.

World Resources Institute (WRI) and World Business Council for Sustainable Development WBCSD (2011): Greenhouse Gas Protocol Corporate Value Chain (Scope 3) Accounting and Reporting Standard.

World Resources Institute (WRI), World Business Council for Sustainable Development (2011): Product Life Cycle Accounting and Reporting Standard. Greenhouse Gas Protocol. WRI, US, 144 pp.

I   priedas

Produkto aplinkosauginio pėdsako tyrimams ir produkto aplinkosauginio pėdsako kategorijos taisyklių rengimui taikytinų pagrindinių privalomųjų reikalavimų santrauka

Šioje lentelėje pateikta santrauka, į kurią įtraukti visi privalomieji („turi“) PAP tyrimui taikytini reikalavimai bei visi papildomi („turi“, „turėtų“ ir „gali“) PAPKT rengimui taikytini reikalavimai. Jie išsamiai paaiškinti šiose gairėse, kaip nurodyta lentelės kairiojoje skiltyje.

9   lentelė

PAP tyrimams taikytinų pagrindinių privalomųjų reikalavimų ir PAPKT rengimui taikytinų papildomų reikalavimų santrauka

Skyrius/skirsnis

Kriterijai

PAP tyrimams taikytini reikalavimai

PAPKT rengimui taikytini papildomi reikalavimai

1

Bendrasis metodas

PAP tyrimas turi būti grindžiamas gyvavimo ciklo metodu.

 

1.1

Principai

Atlikdami PAP tyrimą šių gairių naudotojai turi laikytis šių principų:

1.

tinkamumo;

2.

išsamumo;

3.

nuoseklumo;

4.

tikslumo;

5.

skaidrumo.

PAPKT taikytini principai:

1.

ryšys su PAP nustatymo gairėmis;

2.

parinktų suinteresuotųjų šalių dalyvavimas;

3.

siekis užtikrinti palyginamumą.

2.1

PAPKT vaidmuo

Jeigu PAPKT neparengtos, pagrindinės sritys, kurios būtų nagrinėjamos tose PAPKT (jos išvardytos šiose PAP nustatymo gairėse), turi būti apibrėžtos, pagrįstos ir išsamiai apibūdintos PAP tyrime.

 

2.2

Ryšys su esamomis PKT

 

PAPKT, kiek įmanoma ir atsižvelgiant į skirtingas taikymo sritis, turėtų atitikti esamus tarptautinius produktų kategorijos taisyklių (PKT) rekomendacinius dokumentus.

2.3

PVRK grindžiama PAPKT sandara

 

PAPKT turi būti grindžiamos ne mažiau negu dviejų skaitmenų PVKR skyriaus kodu (numatytoji parinktis). Tačiau PAPK taisyklėse gali būti numatytos (pagrįstos) nuokrypos (pvz., gali būti leidžiama naudoti tris skaitmenis). Pvz., sektoriaus produkcijos įvairovei atspindėti būtina naudoti daugiau negu du skaitmenis. Jeigu panašių produktų įvairūs gamybos būdai apibrėžiami naudojant kitokius PVRK, PAPK taisyklėse turi būti atsižvelgiama į visus tokius PVRK.

3.1

Tikslo apibrėžimas

Apibrėžiant PAP tyrimo tikslą turi būti nurodoma:

numatytąją (-ąsias) taikymo sritį (-is);

tyrimo atlikimo priežastys ir sprendimo kontekstas;

tikslinė grupė;

ar visuomenei turi būti pateikiami palyginimai ir (arba) lyginamieji pareiškimai;

tyrimo užsakytojas;

tikrinimo procedūra (jei taikoma).

Į PAPKT turi būti įtraukiami PAP tyrimui taikytini tikrinimo reikalavimai.

4.1

Apimties apibrėžimas

PAP tyrimo apimties apibrėžimas turi atitikti nustatytus tyrimo tikslus ir aprėpti:

analizės vienetą ir atskaitos srautą;

sistemos ribas;

AP poveikio kategorijas;

prielaidas ir apribojimus.

 

4.2

Analizės vienetas ir atskaitos srautas

PAP tyrimui būtinas analizės vienetas turi būti apibrėžiamas atsižvelgiant į šiuos aspektus:

vykdomą (-as) funkciją (-as)/ teikiamą (-as) paslaugą (-as): „kas“;

funkcijos ar paslaugos mastą: „kiek“;

numatomą kokybės lygį: „kaip gerai“;

produkto eksploatavimo trukmę: „kiek ilgai“;

NACE kodą (-us).

Atitinkamas atskaitos srautas turi būti apibrėžiamas atsižvelgiant į analizės vienetą. Kiekybiniai įvedinių ir išvedinių duomenys, būtini analizei atlikti, turi būti apskaičiuojami atsižvelgiant į minėtą srautą.

PAPK taisyklėse turi būti nurodytas (-i) analizės vienetas (-ai).

4.3

Sistemos ribos

Sistemos ribos turi būti apibrėžiamos paisant bendrosios tiekimo grandinės logikos, įskaitant visus etapus (nuo žaliavų gavybos iki apdorojimo, gamybos, platinimo, sandėliavimo, naudojimo ir produkto tvarkymo ciklo pabaigoje (t. y. gavybos–ciklo pabaigos etapą)), atsižvelgiant į numatytą tyrimo taikymo sritį. Sistemos ribos turi aprėpti visus su produkto tiekimo grandine susijusius procesus atsižvelgiant į analizės vienetą.

Į sistemos ribas įtraukti procesai turi būti skirstomi į pirmenybinius procesus (t. y. pagrindinius produkto gyvavimo ciklo procesus, prie informacijos apie kuriuos turima tiesioginė prieiga) ir antraeilius procesus (t. y. tuos produkto gyvavimo ciklo procesus, prie informacijos apie kuriuos neturima tiesioginės prieigos).

PAPK taisyklėse kiekvienai produktų kategorijai turi būti apibrėžtos PAP tyrimams naudojamos sistemos ribos ir, be kita ko, nustatyti svarbūs gyvavimo ciklo etapai ir procesai. Bet kokia nuokrypa nuo nustatytojo gavybos–ciklo pabaigos metodo turi būti aiškiai nurodoma ir pagrindžiama, pvz., neatsižvelgimas į tarpinių produktų naudojimo arba gyvavimo ciklo pabaigos etapus, apie kuriuos neturima duomenų.

PAPK taisyklėse turi būti apibrėžti tolesniojo etapo scenarijai, siekiant užtikrinti PAP tyrimų palyginamumą ir nuoseklumą.

4.3

Kompensacijos

Kompensacijos neturi būti įtraukiamos į PAP tyrimą. Tačiau apie jas gali būti pranešta kaip apie „papildomą informaciją apie aplinką“.

 

4.4

AP poveikio kategorijų ir metodų pasirinkimas

Turėtų būti pasirenkamos kuo įvairesnės AP poveikio kategorijos, kad jos galėtų apimti visus reikšmingus aplinkosaugos klausimus, susijusius su nagrinėjama produkto tiekimo grandine. Atliekant PAP tyrimą turi būti taikomos visos nurodytos standartinės AP poveikio kategorijos ir susiję nurodyti AP poveikio vertinimo modeliai. Visi atmetimo atvejai turi būti aiškiai užregistruoti, argumentuoti, įtraukti į PAP ataskaitą ir pagrįsti atitinkamais dokumentais.

Bet kokio atmetimo atvejo poveikis galutiniams rezultatams, ypač kai jis susijęs su palyginamumo su kitais PAP tyrimais apribojimu, turi būti aptariamas interpretavimo etape ir apie jį pranešama. Tokiems atmetimo atvejams turi būti taikoma tikrinimo procedūra.

PAPK taisyklėse turi būti apibrėžiami ir pagrindžiami visi standartinių AP poveikio kategorijų atmetimo atvejai, ypač kai tai susiję su palyginamumo aspektais.

4.5

Papildomos informacijos apie aplinką pasirinkimas

Jeigu standartinėmis AP poveikio aplinkai kategorijomis ar standartiniais poveikio vertinimo modeliais nepakankamai tiksliai apibūdinamas galimas vertinamo produkto poveikis aplinkai, visi susiję svarbūs (kiekybiniai/kokybiniai) aplinkosaugos aspektai turi būti papildomai įtraukti kaip „papildoma informacija apie aplinką“. Tačiau jais neturi būti keičiami AP poveikio kategorijų privalomi vertinimo modeliai. Su šioms papildomomis kategorijoms susijusių modelių šaltiniai turi būti aiškiai nurodyti, o modeliai pagrįsti dokumentais ir pateikti atitinkami rodikliai.

Papildoma informacija apie aplinką turi būti:

paremta informacija, kuri pagrįsta įrodymais, peržiūrėta ar patikrinta pagal standarto ISO 14020 reikalavimus ir standarto ISO 14021:1999 5 punktą;

konkreti, tiksli ir neklaidinanti;

susijusi su tam tikra produkto kategorija.

Duomenys apie tiesioginį teršalų išmetimą į jūros vandenį turi būti įtraukiami į papildomą informaciją apie aplinką (aprašo lygiu).

Jeigu PAP tyrimo interpretavimo etape naudojama papildoma informacija apie aplinką, šiuo atveju visi rengiant šią informaciją būtini duomenys turi atitikti tuos pačius kokybės reikalavimus, taikomus duomenims, naudojamiems apskaičiuojant PAP rezultatus.

Papildoma informacija apie aplinką turi būti susijusi tik su aplinkosauginiais klausimais. Informacija ir nurodymai, pvz., produkto saugos lapai, kurie nėra susiję su aplinkosauginiu produkto veiksmingumu, neturi būti įtraukiami į PAP tyrimą. Taip pat neturi būti įtraukiama su teisiniais reikalavimais susijusi informacija.

PAPK taisyklėse turi būti apibrėžta ir pagrįsta į PAP tyrimą įtrauktina papildoma informacija apie aplinką. Ši papildoma informacija turi būti pateikiama atskirai nuo gyvavimo ciklu pagrįstų PAP tyrimo rezultatų, o visi metodai ir prielaidos aiškiai pagrindžiami dokumentais. Papildoma informacija apie aplinką gali būti kiekybinė ir (arba) kokybinė. Papildoma informacija apie aplinką gali aprėpti (sąrašas nėra išsamus):

kitas atitinkamos produktų kategorijos poveikio aplinkai rūšis;

kitus svarbius techninius parametrus, kurie gali būti naudojami siekiant įvertinti tiriamą produktą ir kuriuos taikant galima atlikti palyginimus su kitais tokio paties bendrojo efektyvumo produktais ar sistemomis. Šie techniniai parametrai gali, pvz., būti susiję su atsinaujinančiųjų išteklių energijos (palyginti su energija, pagaminta ne iš atsinaujinančiųjų išteklių) naudojimu, iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintų degalų (palyginti su degalais, pagamintais ne iš atsinaujinančiųjų išteklių) naudojimu, antrinių medžiagų naudojimu, gėlo vandens išteklių naudojimu arba pavojingų atliekų (palyginti su nepavojingomis atliekomis) šalinimu;

kitus svarbius metodus, kurie naudojami į Išteklių naudojimo ir teršalų išmetimo aprašą įtrauktų srautų apibūdinimui, jeigu standartiniame metode nenumatyti tam tikrų srautų (pvz., cheminių medžiagų grupių) apibūdinimo koeficientai (AK);

aplinkosauginius rodiklius ar su produktais susijusius atsakomybės rodiklius (pvz., taikant Visuotinę ataskaitų teikimo iniciatyvą (toliau – VATI));

energijos vartojimo per visą gyvavimo ciklą duomenis (pagal pirminės energijos šaltinius), atskirai apskaitant iš atsinaujinančių išteklių pagamintos energijos vartojimą;

tiesioginio energijos vartojimo per visą gyvavimo ciklą duomenis (pagal pirminės energijos šaltinius), atskirai apskaitant iš atsinaujinančių išteklių pagamintos energijos vartojimą įrenginyje;

gamybos etapams: į IUCN Raudonąją knygą įrašytų rūšių ir į nacionalinį saugomų rūšių sąrašą įtrauktų rūšių, kurių buveinės yra vietovėse, kurioms vykdoma veikla daro poveikį, skaičių (pagal išnykimo rizikos lygį);

veiklos, produktų ir paslaugų daromo didelio poveikio biologinei įvairovei saugomose vietovėse ir biologinei įvairovei labai svarbiose vietovėse, kurios nepriskirtos saugomoms vietovėms, aprašymą;

bendrą atliekų masę (pagal atliekų rūšį) ir jų šalinimo metodą;

vežamų, importuojamų, eksportuojamų ar apdorojamų atliekų, kurios pagal Bazelio konvencijos I, II, III ir VIII priedus laikomos pavojingomis, masę ir tarptautiniu mastu vežamų atliekų procentinę dalį.

4.6

Prielaidos/apribojimai

Apie visus apribojimus ir prielaidas turi būti aiškiai pranešama.

Į PAPKT turi būti įtraukti su produkto kategorija susiję apribojimai ir apibrėžiamos apribojimams pašalinti būtinos prielaidos.

5.1

Išteklių naudojimo ir teršalų išmetimo aprašas

Visi į apibrėžtas sistemos ribas įtraukti su gyvavimo ciklo etapais susiję naudojami ištekliai ir išmetamieji teršalai turi būti įrašomi į išteklių naudojimo ir teršalų išmetimo aprašą. Srautai turi būti skirstomi į „pirminius srautus“ ir „nepirminius srautus (t. y. sudėtinguosius) srautus“. Visi nepirminiai į išteklių naudojimo ir teršalų išmetimo aprašą įtraukti srautai turi būti paverčiami pirminiais srautais.

 

5.2

Išteklių naudojimo ir teršalų išmetimo aprašas. Atrinkimo etapas

Jeigu taikomas atrinkimo etapas (primygtinai rekomenduojama), turi būti naudojami 5.6 skirsnyje apibrėžtus duomenų kokybės reikalavimus atitinkantys lengvai prieinami konkretūs ir (arba) bendrieji duomenys. Atrinkimo procedūra turi būti taikoma visiems procesams ir veiklai, į kuriuos turi būti atsižvelgta rengiant išteklių naudojimo ir teršalų išmetimo aprašą. Visi atrinkimo procedūros netaikymo tiekimo grandinės etapams atvejai turi būti aiškiai pagrindžiami, jiems taikoma tikrinimo procedūra, taip pat aptariamas tokio netaikymo poveikis galutiniams rezultatams.

Jeigu AP poveikio vertinimo metodų neketinama taikyti tam tikriems tiekimo grandinėms etapams, atrinkimo etapu rengiant aplinkosauginiu atžvilgiu galimai svarbių procesų kokybinius aprašus turi būti remiamasi esama literatūra ir kitais šaltiniais. Šie kokybiniai aprašai turi būti įtraukiami į papildomą informaciją apie aplinką.

PAPK taisyklėse turi būti nurodomi įtrauktini procesai ir susiję duomenų kokybės bei tikrinimo reikalavimai, kurie gali būti išsamesni negu nustatytieji PAP nustatymo gairėse. Šiose taisyklėse taip pat turi būti apibrėžiama, kokiems procesams būtini konkretūs duomenys ir kokiems procesams leidžiama arba privaloma naudoti bendruosius duomenis.

5.4

Išteklių naudojimo ir teršalų išmetimo aprašas. Duomenys

Visi į apibrėžtas sistemos ribas įtraukti su gyvavimo ciklo etapais susiję naudojami ištekliai ir išmetamieji teršalai turi būti įrašomi į išteklių naudojimo ir teršalų išmetimo aprašą.

Turi būti išnagrinėta šių elementų įtraukimo į išteklių naudojimo ir teršalų išmetimo aprašą galimybė:

žaliavų įsigijimas ir parengiamasis apdorojimas;

gamybos priemonės: turi būti taikomas tiesinis nusidėvėjimas. Turi būti atsižvelgiama į numatomą gamybos priemonių naudojimo trukmę (o ne į laiką, kurio reikia, kad ekonominė balansinė vertė taptų lygi „0“);

gamyba;

produktų platinimas ir sandėliavimas;

naudojimo etapas;

logistika;

gyvavimo ciklo pabaiga.

Į PAPKT turėtų būti įtrauktas vienas ar daugiau išteklių naudojimo ir teršalų išmetimo aprašo rengimo pavyzdžių, įskaitant reikalavimus, susijusius su:

įtrauktos veiklos / procesų medžiagų sąrašu;

vienetais;

pirminių srautų nomenklatūra.

Šiuos pavyzdžius ir reikalavimus galima taikyti vienam ar keliems tiekimo grandinės etapams, procesams ar veiklos rūšims, kad būtų užtikrintas standartizuotas duomenų rinkimas ir skelbimas. PAPK taisyklėse pagrindiniams pirmesniems, gamybos ar tolesniems etapams galima nustatyti griežtesnius duomenų reikalavimus negu apibrėžtieji šiose PAP nustatymo gairėse.

Modeliuojant pagrindiniam moduliui (t. y. gamybos etapui) priskiriamus procesus / veiklą PAPK taisyklėse taip pat turi būti nustatyti:

įtraukti procesai / veikla;

pagrindinių procesų duomenų rinkimo (įskaitant įrenginių duomenų vidurkinimą) reikalavimai;

su tam tikra vieta susiję duomenys, pateiktini kaip „papildoma informacija apie aplinką“;

konkretūs duomenų kokybės reikalavimai, pvz., taikytini konkrečių veiklos duomenų rinkimui.

Jeigu PAPK taisyklėse taip pat reikalaujama nukrypti nuo standartinių gavybos–ciklo pabaigos sistemos ribų (pvz., PAPK taisyklėse nustatytas reikalavimas naudoti gavybos–gamybos etapo ribas), PAPK taisyklėse turi būti nurodoma, kaip išteklių naudojimo ir teršalų išmetimo apraše atsižvelgiama į medžiagų / energijos balansą.

5.4.5

Naudojimo etapas

Jeigu pagal šiose gairėse išdėstytus būdus nėra nustatytas produktų naudojimo etapo nustatymo metodas, produktų naudojimo etapo nustatymo metodą turi apibrėžti tyrimą atliekanti organizacija. Tikrasis naudojimo būdas vis dėlto gali būti kitoks negu rekomenduojamasis, todėl, jei tokia informacija yra prieinama, ja turėtų būti naudojamasi. Turi būti atsižvelgiama į atitinkamą poveikį, daromą kitoms sistemoms, kai naudojami produktai.

Metodai ir prielaidos turi būti aprašyti dokumentuose. Visos su naudojimo etapu susijusios prielaidos turi būti pagrindžiamos dokumentais.

PAPK taisyklėse turi būti apibrėžiama:

į tyrimą įtrauktini naudojimo etapo scenarijai, jeigu parengti;

naudojimo etapo trukmė, į kurią būtina atsižvelgti.

5.4.6

Logistika

Vežimo parametrai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama: transporto tipas, transporto priemonės tipas ir sunaudojamas degalų kiekis, krovumo rodiklis, reisų be krovinio skaičius (jeigu taikytina ir svarbu), vežimo atstumas, krovinių vežimo poveikio paskirstymas atsižvelgiant į apkrovą ribojantį veiksnį (t. y. masę – didelio tankio produktams, o mažo tankio produktams – tūrį) ir degalų gamyba.

Vežimo poveikis turi būti išreiškiamas nustatytaisiais etaloniniais vienetais, t. y. tonkilometriais (vežant krovinius) ir žmonių vežimo kilometrais (vežant keleivius). Bet kokia nuokrypa nuo šių nustatytųjų etaloninių vienetų turi būti pagrindžiama ir apie ją pranešama.

Vežimo poveikis aplinkai turi būti apskaičiuojamas poveikį, tenkantį kiekvieno tipo transporto priemonės etaloniniam vienetui, dauginant iš: a) atstumo ir apkrovos (jei vežami kroviniai); ir b) atstumo ir asmenų skaičiaus atsižvelgiant į apibrėžtus vežimo scenarijus (jei vežami žmonės).

PAPK taisyklėse turi būti nurodomi į tyrimą įtrauktini vežimo, platinimo ir sandėliavimo scenarijai, jeigu jie parengti.

5.4.7

Gyvavimo ciklo pabaiga

Atliekų srautai, atsirandantys iš procesų, įtrauktų į sistemos ribas, turi būti modeliuojami pirminių srautų lygiu.

PAPK taisyklėse turi būti apibūdinami gyvavimo ciklo pabaigos scenarijai (jei tokių esama). Šie scenarijai turi būti grindžiami dabartine (analizės atlikimo metų) praktika, technologija ir duomenimis.

5.4.8

Elektros energijos vartojimas

Jei iš tinklo tiekiama elektros energija suvartojama pirmesniuose etapuose arba apibrėžtose PAP ribose, turi būti naudojami (jei turima) konkrečių tiekėjų duomenys. Jeigu konkrečių tiekėjų duomenų neturima, turi būti naudojami konkrečios šalies, kurioje vyksta gyvavimo ciklo etapai, duomenys apie suvartojamos elektros energijos šaltinių derinį. Produktų naudojimo etape suvartotos elektros energijos šaltinių derinys turi atspindėti prekybos tarp šalių ar regionų santykį. Jeigu šių duomenų neturima, turi būti naudojamas vidurkinis ES lygmeniu suvartojamos elektros energijos šaltinių derinys arba kitais atžvilgiais reprezentatyviausias derinys.

Turi būti užtikrinama, kad iš tinklo tiekiama atsinaujinančiųjų išteklių elektros energija (ir susijęs poveikis), suvartota pirmesniuose etapuose arba apibrėžtose PAP ribose,nebūtų apskaitoma du kartus. Į PAP ataskaitą kaip priedas turi būti įtraukiamas tiekėjo pareiškimas, kuriuo patvirtinama, kad tiekiama elektros energija yra iš tikrųjų pagaminta iš atsinaujinančiųjų išteklių ir nėra parduodama jokiai kitai organizacijai.

 

5.4.9

Biogeninės kilmės anglies dioksido šalinamas ir išmetimas

Išteklių naudojimo ir teršalų išmetimo apraše duomenys apie biogeninės kilmės anglies dioksido šalinimą ir išmetimą turi būti nurodomi atskirai.

 

5.4.9

Tiesioginis ir netiesioginis žemės naudojimo paskirties keitimas (poveikis klimato kaitai)

Tiesiogiai pakeitus žemės naudojimo paskirtį išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiai produktams turi būti priskiriami i) 20 metų laikotarpiui po žemės naudojimo paskirties pakeitimo arba ii) vienam derliaus nuėmimo laikotarpiui, skaičiuojant nuo nagrinėjamo produkto išgavimo (net tuo atveju, jeigu laikotarpis ilgesnis negu 20 metų), ir turi būti pasirenkamas ilgesnis laikotarpis. Išsami informacija pateikta VI priede. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurios išmetamos netiesiogiai pakeitus žemės naudojimo paskirtį, kiekiai neturi būti įskaičiuojami, išskyrus atvejus, kai PAPK taisyklėse aiškiai nustatytas toks reikalavimas. Tokiu atveju apie netiesioginį žemės naudojimo paskirties keitimą turi būti pranešama atskirai kaip apie papildomą informaciją apie aplinką, tačiau į jį neturi būti atsižvelgiama apskaičiuojant poveikį, priskirtą šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio kategorijai.

 

5.4.9

Asinaujinančiosios energijos gamyba

Su atsinaujinančiąja energija, pagaminta sistemos ribose, susiję kreditai turi būti apskaičiuojami atsižvelgiant į patikslintą (t. y. atėmus iš išorės tiekiamą atsinaujinančiąją energiją) šalies, kuriai tiekiama energija, naudojamų energijos šaltinių derinio vidurkį. Jeigu šių duomenų neturima, turi būti naudojamas patikslintas vidurkinis ES lygmeniu suvartojamos energijos šaltinių derinys arba kitais atžvilgiais reprezentatyviausias derinys. Jeigu duomenų apie patikslintų energijos šaltinių derinių skaičiavimą neturima, turi būti naudojami nepatikslinti vidurkiniai energijos šaltinių deriniai. Turi būti aiškiai nurodoma, į kokius energijos šaltinių derinius atsižvelgta apskaičiuojant kreditus ir ar tie deriniai buvo patikslinti.

 

5.4.9

Laikinas (anglies dioksido) saugojimas ir uždelstas išmetimas

Į kreditus, susijusius su laikinu (anglies dioksido) saugojimu arba uždelstu išmetimu, neturi būti atsižvelgiama apskaičiuojant standartinių AP poveikio kategorijų vertes. Tačiau jie gali būti įtraukti kaip „papildoma informacija apie aplinką“. Be to, jie turi būti įtraukiami į „papildomą informaciją apie aplinką“, jeigu apibrėžti pagalbinėse PAPK taisyklėse.

 

5.5

Nomenklatūra

Bet koks su gyvavimo ciklo etapais, įtrauktais į apibrėžtas sistemos ribas, susijęs išteklių naudojimas ir išmetamas teršalų kiekis turi būti pagrindžiami dokumentais, pasinaudojant Tarptautinės etaloninės gyvavimo ciklo duomenų sistemos (ILCD) nomenklatūra ir savybėmis,kaip aprašyta IV priede. Jeigu tam tikro srauto nomenklatūra ir savybės nėra įtrauktos į ILCD, specialistas turi parengti atitinkamą nomenklatūrą ir dokumentais pagrįsti srauto savybes.

 

5.6

Duomenų kokybės reikalavimai

Duomenų kokybės reikalavimus turi atitikti PAP tyrimai, kuriuos numatoma naudoti išorės komunikacijai, t.y. ūkio subjektų sandoriams (B2B) ir ūkio subjektų sandoriams su vartotojais (B2C). Jei tai vidaus naudojimui numatyti PAP tyrimai (kai nurodoma, kad jie atliekami laikantis šių gairių), turėtų būti laikomasi (t. y. rekomenduojama, kad būtų laikomasi) nustatytų duomenų kokybės reikalavimų, tačiau jų laikytis nėra privaloma. Visos nuokrypos nuo reikalavimų turi būti pagrindžiamos dokumentais. Duomenų kokybės reikalavimai taikomi konkretiems ir bendriesiems duomenims.

Atliekant PAP tyrimų duomenų kokybės pusiau kiekybinį vertinimą turi būti naudojami šie šeši kriterijai: technologijų reprezentatyvumas, geografinis reprezentatyvumas, laikotarpių reprezentatyvumas, išsamumas, parametro neapibrėžtis ir metodikos tinkamumas bei nuoseklumas.

Neprivalomuoju atrinkimo etapu duomenų, kurių įnašų į kiekvienai AP poveikio kategorijai apskaičiuotą poveikį dalis yra ne mažesnė kaip 90 %, kokybės, nustatomos remiantis eksperto atliekamu kokybiniu vertinimu, įvertis turi būti bent „patenkinama“.

Galutiniame išteklių naudojimo ir teršalų išmetimo apraše tų procesų ar veiklos, kurių įnašų į kiekvienai AP poveikio kategorijai priskirtą poveikį, dalis yra ne mažesnė kaip 70 %, konkrečių ir bendrųjų duomenų kokybės lygis turi būti bent bendrojo „geros kokybės“ lygio. Turi būti atliekamas pusiau kiekybinis šių procesų duomenų kokybės vertinimas, o apie jo rezultatus pranešama. Ne mažiau negu du trečdaliai likusių 30 % įnašų (t. y. 20–30 %) turi būti modeliuojami naudojant bent „patenkinamos kokybės“ duomenis. Prastesnės negu patenkinamos kokybės duomenų įnašų į kiekvienai AP poveikio kategorijai priskirtą poveikį dalis neturi sudaryti daugiau kaip 10 %.

Technologijų reprezentatyvumo, geografinio reprezentatyvumo, laikotarpių reprezentatyvumo duomenų kokybės reikalavimai turi būti tikrinami vykdant PAP tyrimą. Su išsamumu, metodikos tinkamumu ir nuoseklumu, taip pat su parametro neapibrėžtimi susijusių duomenų kokybės reikalavimų turėtų būti laikomasi bendruosius duomenis renkant tik iš PAP nustatymo gairių reikalavimus atitinkančių duomenų šaltinių.

6 lentelėje apibrėžti duomenų kokybės kriterijaus „metodikos tinkamumas ir nuoseklumas“ reikalavimai turi būti taikomi iki 2015 m. pabaigos. Nuo 2016 m. bus reikalaujama laikytis visų PAP metodikos reikalavimų.

Bendrųjų duomenų kokybė turi būti vertinama įvedinių srautų lygiu (pvz., nupirktas popierius, kuris naudojamas spaustuvėje), o konkrečių duomenų kokybė turi būti vertinama pavienio proceso ar agreguoto proceso lygiu arba pavienių įvedinių srautų lygiu.

PAPK taisyklėse turi būti pateikiami papildomi nurodymai, kaip vertinti svarstomos produktų kategorijos duomenų kokybę laikotarpių, geografinio ir technologijų reprezentatyvumo atžvilgiu, pavyzdžiui, turi būti nurodyta, koks su laikotarpių reprezentatyvumu susijęs duomenų kokybės vertinimo balas turėtų būti skiriamas konkrečių metų duomenų rinkiniui.

PAPK taisyklėse gali būti nustatyti papildomi duomenų kokybės vertinimo kriterijai (palyginti su standartiniais kriterijais).

PAPK taisyklėse gali būti nustatyti griežtesni duomenų kokybės reikalavimai, jeigu tai būtina svarstomai produktų kategorijai. Tai gali būti:

gamybos etapo veikla / procesai;

pirmesni ar tolesni etapai;

pagrindinės su produktų kategorija susijusios tiekimo grandinės veiklos rūšys;

su produktų kategorija susijusios pagrindinės AP poveikio kategorijos.

5.7

Konkrečių duomenų rinkimas

Turi būti renkami visų pirmenybinių procesų konkretūs duomenys, o jei reikia, ir antraeilių procesų konkretūs duomenys. Tačiau jeigu pirmenybinių procesų bendrieji duomenys yra reprezentatyvesni arba tinkamesni negu konkretūs duomenys (tai turi būti pagrindžiama ir apie tai pranešama), pirmenybiniams procesams apibūdinti turi būti naudojami ir bendrieji duomenys. Pabrėžtina, kad išmetamųjų teršalų koeficientus galima apskaičiuoti naudojant bendruosius duomenis su sąlyga, kad laikomasi duomenų kokybės reikalavimų.

PAPK taisyklėse turi būti nurodoma:

1.

kurių procesų turi būti renkami konkretūs duomenys;

2.

konkrečių duomenų rinkimo reikalavimai;

3.

kiekvienoje vietoje taikomi duomenų rinkimo reikalavimai, susiję su šiais aspektais:

tiksliniu (-iais) etapu (-ais) ir duomenų rinkimo aprėptimi;

duomenų rinkimo vieta (šalyje, tarptautiniu lygiu, konkrečiose gamyklose ir pan.);

duomenų rinkimo laikotarpiu (metai, sezonas, mėnuo ir pan.);

jeigu duomenų rinkimo vieta ar laikotarpis turi būti apriboti, pateikiamas šio apribojimo pagrindimas ir įrodymai, kad surinkti duomenys bus naudojami kaip tinkami ėminiai.

5.8

Bendrųjų duomenų rinkimas

Pirmenybė turi būti teikiama su konkrečiu sektoriumi susijusiems bendriesiems duomenims, jeigu jų turima, o ne kelių sektorių bendriesiems duomenims.

Visi bendrieji duomenys turi atitikti šiame dokumente nustatytus duomenų kokybės reikalavimus.

Naudojamų duomenų šaltiniai turi būti aiškiai pagrindžiami dokumentais ir įtraukiami į PAP ataskaitą.

Bendrieji duomenys (jeigu jie atitinka šiose PAP gairėse nustatytus duomenų kokybės reikalavimus), jei įmanoma, turėtų būti renkami iš:

duomenų, parengtų laikantis atitinkamose PAPKT nustatytų reikalavimų;

duomenų, parengtų laikantis laikantis PAP tyrimų reikalavimų;

Tarptautinės etaloninės gyvavimo ciklo duomenų sistemos (ILCD) duomenų tinklo, pirmenybę teikiant duomenų rinkiniams, visiškai atitinkantiems ILCD duomenų tinklo reikalavimus, palyginti su tais, kurie atitinka tik įvedimo lygio reikalavimus;

ELCD duomenų bazės.

PAPK taisyklėse turi būti nurodyta:

kokiomis sąlygomis medžiagai, apie kurią neturima konkrečių duomenų, leidžiama pagal aproksimacijos metodą naudoti bendruosius duomenis;

tikrosios medžiagos ir giminiškos medžiagos privalomas panašumo lygis;

kelių bendrųjų duomenų rinkinių derinys, jeigu reikia.

5.9

Duomenų trūkumo šalinimas

Bet koks duomenų trūkumas turi būti pašalinamas taikant geriausius turimus bendruosius ar ekstrapoliuotuosius duomenis. Minėtų duomenų įnašo (įskaitant bendrųjų duomenų trūkumą) dalis neturi sudaryti daugiau negu 10 % bendro įnašo į kiekvienai nagrinėjamai AP poveikio kategorijai priskirtą poveikį. Tai atsispindi duomenų kokybės reikalavimuose, pagal kuriuos 10 % duomenų galima pasirinkti iš geriausių turimų duomenų (netaikant jokių kitų duomenų kokybės reikalavimų).

PAPK taisyklėse turi būti nurodomi galimi duomenų trūkumai ir pateikiamos išsamios jų šalinimo gairės.

5.10

Daugiafunkciškumo valdymas

Sprendžiant visas daugiafunkciškumo problemas turi būti taikoma tokia PAP sprendimų dėl daugiafunkciškumo priėmimo hierarchija: 1) skirstymas dalimis arba sistemos išplėtimas; 2) svarbiu esminiu fiziniu santykiu grindžiamas paskirstymas (įskaitant tiesioginį pakeitimą arba kokį nors svarbų esminį fizinį santykį); 3) kokiu nors kitokiu santykiu grindžiamas paskirstymas (įskaitant netiesioginį pakeitimą arba kokį nors kitokį svarbų esminį santykį).

Atsižvelgiant į minėtus dalykus padaryti visi pasirinkimai turi būti įtraukiami į ataskaitą ir pagrindžiami pagrindinio tikslo atžvilgiu, t. y. užtikrinti fiziškai reprezentatyvius, aplinkos atžvilgiu reikšmingus rezultatus. Produktų daugiafunkciškumui nustatyti perdirbimo ar šiluminės energijos gavybos iš atliekų atvejais taikoma V priede nurodyta formulė. Minėta sprendimų priėmimo hierarchija taip pat taikoma su gyvavimo ciklo pabaiga susijusiam daugiafunkciškumui.

PAPK taisyklėse turi būti išsamiau apibūdinami daugiafunkciškumo sprendimai, kurie turi būti taikomi apibrėžtose sistemos ribose, o prireikus ir pirmesniems bei tolesniems etapams. Jeigu įmanoma / tikslinga, PAPK taisyklėse gali būti pateikti konkretūs koeficientai, naudotini paskirstymo sprendimams priimti. PAPK taisyklėse nurodyti visi minėti su daugiafunkciškumu susiję sprendimai turi būti aiškiai pagrindžiami remiantis PAP nustatyta su daugiafunkciškumu susijusių sprendimų priėmimo hierarchija.

Jeigu taikomas skirstymas dalimis, PAPK taisyklėse turi būti nurodomi į dalis skirstytini procesai ir tokio skirstymo dalimis principai.

Jeigu taikomas paskirstymas atsižvelgiant į fizinį santykį, PAPK taisyklėse turi būti nurodomi svarbūs esminiai fiziniai santykiai, kurių turi būti paisoma, ir nustatomi atitinkami paskirstymo koeficientai.

Jeigu taikomas kokiu nors kitokiu santykiu grindžiamas paskirstymas, PAPK taisyklėse turi būti nurodomas šis santykis ir nustatomi susiję paskirstymo koeficientai. Pavyzdžiui, jeigu taikomas ekonominis paskirstymas, PAPK taisyklėse turi būti nurodomos gretutinių produktų ekonominės vertės nustatymo taisyklės.

Daugiafunkciškumui gyvavimo ciklo pabaigoje nustatyti PAPK taisyklėse turi būti nurodyta, kaip taikant pateiktą privalomą formulę turi būti apskaičiuojamos skirtingos dalys.

6.1

Aplinkosauginio pėdsako poveikio vertinimas

AP poveikio vertinimas turi aprėpti produkto aplinkosauginio pėdsako srautų klasifikavimą ir apibūdinimą.

 

6.1.1

Klasifikavimas

Visi įvediniai / išvediniai, inventorizuoti rengiant išteklių naudojimo ir teršalų išmetimo aprašą, AP poveikio kategorijoms, su kuriomis susijęs jų poveikis, turi būti priskiriami (tai vadinama „klasifikavimu“) naudojant tinklavietėje http://lct.jrc.ec.europa.eu/assessment/projects pateiktus klasifikavimo duomenis..

Atliekant išteklių naudojimo ir teršalų išmetimo aprašo duomenų klasifikavimą duomenys turėtų būti išreiškiami sudedamosiomis medžiagomis, kurioms yra nustatyti apibūdinimo koeficientai.

 

6.1.2

Apibūdinimas

Naudojant tinklavietėje http://lct.jrc.ec.europa.eu/assessment/projects pateiktus apibūdinimo koeficientus visiems kiekvienai AP poveikio kategorijai priskirtiems įvediniams / išvediniams turi būti nustatomi apibūdinimo koeficientai, atitinkantys įvedinio / išvedinio vieneto įnašą į kategorijai priskirtą poveikį.

Tuomet AP poveikio vertinimo rezultatai kiekvienai AP poveikio kategorijai turi būti apskaičiuojami kiekvieno įvedinio / išvedinio kiekį dauginant iš jo apibūdinimo koeficiento bei susumuojant visų kiekvienai kategorijai priskirtų įvedinių / išvedinių įnašus – taip nustatomas atitinkamu etaloniniu vienetu išreikštas vienas matas.

Jeigu į išteklių naudojimo ir teršalų išmetimo aprašą įtrauktų tam tikrų srautų (pvz., cheminių medžiagų grupės) apibūdinimo koeficientai (AK), numatyti standartiniame metode, nėra žinomi, šiems srautams apibūdinti gali būti pasitelkiami kiti metodai. Šiuo atveju apie šiuos metodus turi būti nurodoma kaip apie „papildomą informaciją apie aplinką“. Apibūdinimo modeliai turi būti patikimi moksliniu ir techniniu atžvilgiais ir pagrįsti atskirais identifikuojamais poveikio aplinkai mechanizmais arba įmanomais atkartoti empiriniais stebėjimais.

 

6.2.1

Normalizavimas (jei taikomas)

Atliekant PAP tyrimus normalizavimo etapas yra ne privalomas, bet rekomenduojamas. Jeigu taikomas normalizavimas, apie metodus ir rezultatus turi būti pranešama kaip apie „papildomą informaciją apie aplinką“, o visi metodai bei prielaidos turi būti pagrįsti dokumentais.

Normalizuotieji rezultatai neturi būti agreguojami, nes tuomet tektų taikyti svertinį vertinimą. AP poveikio vertinimo rezultatai, gauti iki normalizavimo, turi būti pateikiami kartu su normalizuotaisiais rezultatais.

 

6.2.2

Svertinis vertinimas (jei taikomas)

Atliekant PAP tyrimus svertinio vertinimo etapas yra ne privalomas, bet pasirenkamas etapas. Jeigu taikomas svertinis vertinimas, apie metodus ir rezultatus pranešama kaip apie „papildomą informaciją apie aplinką“. Prieš atliekant svertinį vertinimą gauti AP poveikio vertinimo rezultatai turi būti pateikiami kartu su svertiniais rezultatais.

Jeigu atliekant PAP tyrimus taikomi normalizavimo ir svertinio vertinimo etapai, jie turi būti suderinti su nustatytais tyrimo tikslais ir apimtimi, įskaitant numatytas taikymo sritis.

 

7.1

Rezultatų interpretavimas

Interpretavimo etapą turi sudaryti šios dalys: „PAP modelio svarumo vertinimas“, „reikšmingų elementų nustatymas“, „neapibrėžties įvertinimas“ ir „išvados, apribojimai ir rekomendacijos“.

 

7.2

Modelio svarumas

Į PAP modelio svarumo vertinimą turi būti įtrauktas metodikos pasirinkčių poveikio rezultatams vertinimas. Tos pasirinktys turi atitikti šiose PAP gairėse nustatytus reikalavimus ir tikti kontekstui. PAP modelio svarumas turėtų būti vertinamas atliekant išsamumo, jautrio ir nuoseklumo tikrinimus.

 

7.3

Reikšmingų elementų nustatymas

PAP rezultatai turi būti vertinami siekiant įvedinių / išvedinių, procesų ir tiekimo grandinės etapų lygiu įvertinti tiekimo grandinės reikšmingus elementus arba silpnąsias grandis, taip pat nustatyti tobulinimo galimybes.

PAPK taisyklėse turi būti nustatytos sektoriui tinkamiausios AP poveikio kategorijos. Šioms pirmenybinėms kategorijoms apibrėžti gali būti taikomas normalizavimas ir svertinis vertinimas.

7.4

Neapibrėžties įvertinimas

Turi būti pateikiamas bent kokybinis galutinių PAP tyrimų rezultatų neapibrėžčių (su pasirinktimis susijusių neapibrėžčių ir aprašų duomenų neapibrėžčių) aprašymas, kuris padeda atlikti bendrą PAP tyrimo rezultatų neapibrėžčių įvertinimą.

PAPK taisyklėse turi būti aprašytos produktų kategorijai bendros neapibrėžtys ir turėtų būti nustatytas intervalas, į kurį patenkantys rezultatai galėtų būti laikomi nedaug besiskiriančiais palyginimuose arba lyginamuosiuose pareiškimuose.

7.5

Išvados, rekomendacijos ir apribojimai

Išvados, rekomendacijos ir apribojimai turi būti aprašomi atsižvelgiant į apibrėžtus PAP tyrimo tikslus ir apimtį. PAP tyrimai, kuriais numatoma pagrįsti viešinti skirtus lyginamuosius pareiškimus (t. y. pranešimus apie produkto aplinkosauginį pranašumą ar lygiavertiškumą kito produkto atžvilgiu), turi būti grindžiami šiomis PAP nustatymo gairėmis ir susijusiomis PAPKT.

PAP tyrimo išvadose turėtų būti trumpai apžvelgti nustatyti reikšmingi tiekimo grandinės elementai ir galimi patobulinimai, susiję su intervencinėmis valdymo priemonėmis.

 

8.2

Ataskaitų teikimas

Į PAP tyrimus, kuriuos numatoma naudoti išorės komunikacijai, turi būti įtraukiama PAP tyrimo ataskaita, kuria remiantis turi būti įmanoma patikimai įvertinti, atsekti ir ilgainiui pagerinti produkto aplinkosauginį veiksmingumą. Į PAP tyrimo ataskaitą turi būti įtraukiama bent santrauka, pagrindinė ataskaita ir priedas. Į juos turi būti įtrauktos visi šiame skyriuje išvardyti elementai. Taip pat gali būti įtraukta bet kokia papildoma pagrindžiamoji informacija, pvz., konfidenciali ataskaita.

PAPK taisyklėse turi būti nurodomos ir pagrindžiamos visos nuokrypos nuo 8 skyriuje nustatytų standartinių ataskaitų teikimo reikalavimų, taip pat nurodomi ir pagrindžiami visi papildomi ataskaitų teikimo reikalavimai, ir (arba) ataskaitų teikimo reikalavimai išskirstomi atsižvelgiant į, pvz., PAP tyrimo taikymo sritį ir vertinamo produkto tipą. PAPK taisyklėse turi būti nurodoma, ar PAP rezultatai turi būti pateikiami išskirstyti pagal kiekvieną pasirinktą gyvavimo ciklo etapą. PAPK taisyklėse turi būti nurodoma, ar PAP rezultatai turi būti pateikiami išskirstyti pagal kiekvieną pasirinktą gyvavimo ciklo etapą.

9.1

Tikrinimas

Visems vidaus komunikacijai skirtiems PAP tyrimams, kurie, kaip nurodoma, atitinka PAP nustatymo gairių reikalavimus, ir visiems išorės komunikacijai (pvz., ūkio subjektų sandoriams (B2B) ir ūkio subjektų sandoriams su vartotojais (B2C)) skirtiems PAP tyrimams turi būti taikoma kritinio tikrinimo procedūra siekiant užtikrinti, kad:

atliekant PAP tyrimą naudoti metodai atitiktų šias PAP nustatymo gaires;

atliekant PAP tyrimą naudoti metodai būtų moksliniu ir techniniu atžvilgiais patikimi;

naudoti duomenys būtų tinkami, pagrįsti ir atitiktų nustatytus duomenų kokybės reikalavimus;

interpretuojant rezultatus būtų atsižvelgiama į nustatytus apribojimus;

tyrimo ataskaita būtų skaidri, tiksli ir nuosekli.

 

9.2

Tikrinimo tipas

Jeigu atitinkamose nurodytose politikos priemonėse nenurodyta kitaip, kiekvieną išorės komunikacijai (pvz., B2B ir B2C) skirtą tyrimą pagal kritinio tikrinimo procedūrą turi patikrinti nepriklausomas ir kvalifikuotas išorės tikrintojas (arba tikrinimo grupė). PAP tyrimas, skirtasviešinti skirtam lyginamajam pareiškimui pagrįsti, turi būti grindžiamas atitinkamomis PAPKT ir jį pagal kritinio tikrinimo procedūrą turi patikrinti nepriklausoma trijų kvalifikuotų išorės tikrintojų grupė. Kiekvieną vidaus komunikacijai skirtą PAP tyrimą, kuris, kaip teigiama, atitinka PAP gairių reikalavimus, pagal kritinio tikrinimo procedūrą turi patikrinti bent vienas nepriklausomas ir kvalifikuotas išorės tikrintojas (ar tikrintojų grupė).

PAK taisyklėse turi būti nustatomi PAP tyrimų, naudotinų rengiant viešinti skirtus lyginamuosius pareiškimus, tikrinimo reikalavimai (pvz., ar pakanka, kad tikrinimą atliktų ne mažiau negu trys nepriklausomi kvalifikuoti išorės tikrintojai).

9.3

Tikrintojo kvalifikacija

Kritinis PAP tyrimo tikrinimas turi būti atliekamas atsižvelgiant į numatytos taikymo srities reikalavimus. Jeigu nenurodyta kitaip, mažiausias būtinas balų skaičius, į kurį atsižvelgiant suteikiama tikrintojo ar tikrintojų grupės nario kvalifikacija, yra šeši balai, įskaitant bent vieną balą už kiekvieną iš trijų privalomųjų kriterijų (t. y. vertinimo ir audito praktika, GCA metodika ir praktika bei su PAP tyrimu susijusių technologijų ar kitų rūšių veikos išmanymas). Asmenys turi surinkti balus pagal kriterijus, o grupei balai gali būti sumuojami už kriterijus. Tikrintojai ar tikrintojų grupės turi pateikti savo kvalifikacijos deklaraciją, kurioje turi nurodyti, kiek balų jie gavo už kiekvieną kriterijų ir bendrą surinktų balų skaičių. Šios deklaracijos turi būti įtraukiamos į PAP ataskaitą.

 

(INFORMACINIS PRIEDAS)

II   priedas

Duomenų valdymo planas (pritaikytas pagal ŠESD protokolo iniciatyvą  (115))

Jeigu rengiamas duomenų valdymo planas, turėtų būti vykdomi ir pagrindžiami dokumentais šie etapai.

1.

Už produkto kokybę atsakingo asmens paskyrimas arba grupės sudarymas. Šis asmuo (arba grupė) turėtų būti atsakingas už duomenų valdymo plano diegimą ir tolesnį taikymą, nuolatinį produktų aprašų kokybės gerinimą, duomenų mainų organizacijoje koordinavimą ir visus išorės ryšius (pvz., su atitinkamų produktų apskaitos programomis ir tikrintojais).

2.

Duomenų valdymo plano ir kontrolinio sąrašo parengimas . Duomenų valdymo planas turėtų būti pradedamas rengti dar prieš pradedant rinkti bet kokius duomenis siekiant užtikrinti, kad visa atitinkama informacija apie aprašą būtų pagrindžiama dokumentais. Planas ilgainiui turėtų būti tobulinamas siekiant atsižvelgti į tobulinamą duomenų rinkimo veiklą ir procesus. Plane turi būti apibrėžti kokybės kriterijai ir visos vertinimo (balų skyrimo) sistemos. Duomenų valdymo plano kontroliniame sąraše apibrėžiama, kurios sudedamosios dalys turėtų būti įtraukiamos į duomenų valdymo planą ir kurias būtų galima naudoti rengiant planą arba plano sudarymo tikslais sutelkiant esamus dokumentus.

3.

Duomenų kokybės tikrinimų atlikimas. Aprašo rengimo procesas turėtų būti tikrinamas visais atžvilgiais, tačiau daugiausiai dėmesio skiriant duomenų kokybei, duomenų tvarkymui, pagrindimui dokumentais ir apskaičiavimo procedūroms. Atliekant duomenų kokybės tikrinimus remiamasi nustatytais duomenų kokybės kriterijais ir vertinimo balais sistemomis.

4.

Organizacijos aprašo ir ataskaitų tikrinimas. Pasirinkti nepriklausomi išorės tikrintojai turėtų patikrinti tyrimą – pageidautina nuo pradžios.

5.

Oficialių grįžtamojo ryšio mechanizmų sukūrimas siekiant pagerinti duomenų rinkimo, tvarkymo ir dokumentavimo procesus. Grįžtamojo ryšio mechanizmai būtini siekiant ilgainiui pagerinti organizacijos aprašo kokybę ir ištaisyti visas klaidas ar neatitikimus, nustatytus atliekant tikrinimą.

6.

Ataskaitų teikimo, dokumentavimo ir archyvavimo procedūrų nustatymas. Nustatomas informacijos registravimo procesas, pagal kurį apibrėžiama, kurie duomenys ir kaip jie turėtų būti laikomi, kokia informacija turėtų būti įtraukiama į vidaus ir išorės ataskaitas apie aprašą ir kas turėtų būti grindžiama dokumentais siekiant pagrįsti duomenų rinkimo ir apskaičiavimo metodikas. Procesas taip pat gali apimti informacijai registruoti skirtų atitinkamų duomenų bazių sistemų suderinimą ar rengimą.

Duomenų valdymo planas turėtų būti tobulinamas dokumentas, atnaujinamas pasikeitus duomenų šaltiniams ir duomenų tvarkymo procedūroms, patobulinus skaičiavimo metodikas, organizacijoje pasikeitus atsakomybei už aprašo tvarkymą ar pakitus su organizacijos aprašu susijusiems veiklos tikslams.

(INFORMACINIS PRIEDAS)

III   priedas

Duomenų rinkimo kontrolinis sąrašas

Duomenų rinkimo šablonas praverčia organizuojant duomenų rinkimo veiklą ir tvarkant rezultatus, kai rengiamas išteklių naudojimo ir teršalų išmetimo aprašas. Toliau pateikiamas neišsamus kontrolinis sąrašas gali būti naudojamas kaip pagrindas, kuriuo remiantis būtų rengiamas duomenų rinkimo ir duomenų rinkimo veiklos organizavimo šablonas.

Pagrindinės duomenų rinkimo dalys:

PAP tyrimo pirminis apibūdinimas, įskaitant duomenų rinkimo tikslų ir naudojamo šablono / klausimyno apžvalgą;

informacija apie subjektą (-us) ar asmenį (-is), atsakingą (-us) už matavimo ir duomenų rinkimo procedūras;

vietų, kuriose ketinama rinkti duomenis, aprašymas (pvz., didžiausias ir įprastas gamybinis pajėgumas, metinė gamybos apimtis, vietovė, darbuotojų skaičius ir t. t);

duomenų šaltiniai ir duomenų kokybės įvertis;

duomenų rinkimo data / metai;

produkto (ir analizės vieneto) aprašymas;

produktų sistemos aprašymas ir sistemos ribos;

kiekvieno proceso etapo schema;

kiekvieno atskaitos srauto kiekvieno vieneto įvediniai ir išvediniai.

Pavyzdys. Supaprastintas duomenų rinkimo šablonas

Techninė apžvalga

Marškinėlius gaminančios bendrovės gamybos etapo procesų apžvalga

Image

Sistemos ribose vykstančių procesų sąrašas: pluošto gamyba, verpimas, sukimas, tekstūrizavimas, audimas, paruošiamasis apdorojimas, dažymas, marginimas, dengimas, apdaila.

Vieninių procesų rinkinys. Išteklių naudojimo ir teršalų išmetimo aprašo duomenys

Proceso pavadinimas: apdailos procesas

Proceso schema: apdaila – tai verpalams ar audiniui po audimo ar mezgimo taikomi procesai siekiant pagerinti užbaigto tekstilės produkto išvaizdą ir eksploatacinius parametrus.

Schema

Proceso schema – apdailos procesas

Image

Įvedinys

Kodas

Pavadinimas

Kiekis

Vienetas

 

 

 

 

 

 

 

 

Išvedinys (pagal atskaitos srautą)

Kodas

Pavadinimas

Kiekis

Vienetas

 

 

 

 

 

 

 

 


10   lentelė

Išteklių naudojimo ir teršalų išmetimo aprašo pavyzdys  (116)

Parametras

Vienetas/kg

Kiekis

Suvartotos energijos kiekis (nepirminis srautas)

MJ

115,5

Elektros energija (pirminis srautas)

MJ

34,6

Iškastinis kuras (pirminis srautas)

MJ

76

Kita (nepirminis srautas)

MJ

4,9

Neatsinaujinantieji ištekliai (nepirminis srautas)

kg

2,7

Gamtinės dujos (pirminis srautas)

kg

0,59

Gamtinės dujos, žaliava (pirminis srautas)

kg

0,16

Žalia nafta (pirminis srautas)

kg

0,57

Žalia nafta, žaliava (pirminis srautas)

kg

0,48

Anglys (pirminis srautas)

kg

0,66

Anglys, žaliava (pirminis srautas)

kg

0,21

Suskystintosios naftos dujos (pirminis srautas)

kg

0,02

Hidroenergija (MJel) (pirminis srautas)

MJ

5,2

Vanduo (pirminis srautas)

kg

12 400

Išmetalai į orą (pirminiai srautai)

CO2

g

5,132

CH4

g

8,2

SO2

g

3,9

Nox

g

26,8

CH

g

25,8

CO

g

28

Išmetalai į vandenį (pirminiai srautai)

COD Mn

g

13,3

Biocheminis deguonies poreikis (BOD)

g

5,7

Bendras P kiekis

g

0,052

Bendras N kiekis

g

0,002

IV   priedas

Atitinkamos konkrečių srautų nomenklatūros ir savybių nustatymas

Pagrindinės tikslinė šio priedo grupė – patyrę aplinkosauginio pėdsako specialistai ir tikrintojai.

Šis priedas grindžiamas leidiniu „Tarptautinės etaloninės gyvavimo ciklo duomenų sistemos (ILCD) vadovas. Nomenklatūra ir kiti sutartiniai pavadinimai“ (angl. International Reference Life Cycle Data System (ILCD) Handbook - Nomenclature and other conventions, European Communities, JRC–IES, 2010). Išsamesnė informacija ir nomenklatūros bei sutartinių pavadinimų pamatiniai dokumentai pateikti pirmiau minėtame dokumente, kurį galima rasti tinklavietėje http://lct.jrc.ec.europa.eu/.

Skirtingos grupės dažnai naudojai labai skirtingą nomenklatūrą ir kitus sutartinius pavadinimus. Todėl išteklių naudojimo ir teršalų išmetimo aprašai (gyvavimo ciklo analizės specialistams – gyvavimo ciklo inventorinės analizės (GCIA) duomenų rinkiniai) yra nesuderinami skirtingais lygmenimis, todėl gerokai apribojamos galimybės kartu naudoti skirtingais šaltiniais paremtus išteklių naudojimo ir teršalų išmetimo aprašų duomenų rinkinius arba specialistams keistis elektroniniais duomenimis. Dėl tokios padėties taip pat sunkiai sekasi aiškiai, vienareikšmiškai ir tinkamai suprasti AP ir gyvavimo ciklo analizės (GCA) tyrimo ataskaitas ir jas tikrinti.

Šio priedo tikslas – pateikti bendrą nomenklatūrą ir susijusių klausimų nuostatas, siekiant padėti rinkti duomenis ir pagrindžiamuosius dokumentus, taip pat naudoti išteklių naudojimo ir teršalų išmetimo aprašus ir GCIA, kai atliekami AP ir GCA tyrimai. Be to, šiuo dokumentu grindžiamas bendras etaloninio pirminio srauto sąrašas, naudotinas AP reikmėms ir GCA veikloje.

Šitaip užtikrinami veiksmingi AP tyrimai, GCA ir skirtingų priemonių bei duomenų bazių duomenų mainai.

Siekiama, kad duomenų rinkimas, pavadinimų suteikimas ir dokumentavimas vyktų taip, kad duomenys būtų:

reikšminiai, tikslūs ir naudingi kitiems AP poveikio vertinimams, interpretavimui ir ataskaitų teikimui;

renkami ir pateikiami ekonomiškai efektyviai;

išsamūs ir nesikartotų;

tinkami, kad jais galėtų veiksmingai keistis skirtingas duomenų bazes ir programinės įrangos sistemas naudojantys specialistai, ir, vadinasi, būtų mažinama klaidų tikimybė.

Taikant šią nomenklatūrą ir kitokius sutartinius pavadinimus pagrindinis dėmesys skiriamas pirminiams srautams, srauto savybėms ir susijusiems vienetams bei pateikiami pasiūlymai, kaip pavadinti apdorotų duomenų rinkinius, produktus ir atliekų srautus siekiant užtikrinti geresnį skirtingų duomenų bazių sistemų suderinamumą. Be to, pateikiamos išteklių klasifikavimo ir kontaktinių duomenų rinkinių pagrindinės rekomendacijos ir reikalavimai. 11 lentelėje išvardytos ILCD vadovo taisyklės, kurios turi būti taikomos atliekant PAP tyrimus. 12 lentelė. Nomenklatūros taisyklės.nustatyta taisyklės kategorija ir atitinkami ILCD vadovo skyriai.

11   lentelė

Kiekvieno tipo srautui taikytinos taisyklės

Elementai

Pagal leidinį „ILCD vadovas. Nomenklatūra“ taikytinos taisyklės

(žr. 14 lentelę)

Žaliavos, įvedinys

2, 4, 5

Išmetamieji teršalai, išvedinys

2, 4, 9

Produkto srautas

10, 11, 13, 14, 15, 16, 17


12   lentelė

Nomenklatūros taisyklės

Taisyklė #

Taisyklės kategorija

Leidinio „ILCD vadovas.- Nomenklatūra ir kiti sutartiniai pavadinimai“ skyrius

2

"Elementary flow categories" by issuing / receiving environmental compartment (liet. „Pirminio srauto kategorijos“ nurodant išskiriančią arba priimančią aplinkos terpę)

2.1.1 skyrius

4

Further differentiation of issuing/receiving environmental compartments(liet. Tolesnis išskiriančių arba priimančių aplinkos terpių skirstymas)

2.1.2 skyrius

5

Additional, non-identifying classification of "Resources from ground" elementary flows (liet. Papildomas, neidentifikuojantis „žemės išteklių“ pirminių srautų klasifikavimas)

2.1.3.1 skyrius

9

Recommended for both technical and non-technical target audience: additional, non-identifying classification of emissions (liet. Rekomenduojama techninei ir ne techninei tikslinei grupei: papildomas, neidentifikuojantis išmetamųjų teršalų klasifikavimas)

2.1.3.2 skyrius

10

Top-level classification of Product flows, Waste flows, and Processes (liet. Aukščiausio lygio produkto srautų, atliekų srautų ir procesų klasifikavimas)

2.2 skyrius

11

Second-level classifications of Product flows, Waste flows, and Processes (for preceding top-level classification) (liet. Antro lygio produkto srautų, atliekų srautų ir procesų klasifikavimas (atliekamas prieš aukščiausio lygio klasifikavimą))

2.2 skyrius

13

“Base name” field (liet. laukas „Pagrindinis pavadinimas“ )

3.2 skyrius

14

“Treatment, standards, routes” name field (liet. Pavadinimo laukas „Apdorojimas, standartai, gamybos metodai“)

3.2 skyrius

15

“Mix type and location type” name field (liet. Pavadinimo laukas „Derinio tipas ir vietos tipas“)

3.2 skyrius

16

“Quantitative flow properties” name field (liet. Pavadinimo laukas „Kiekybinės srauto savybės“)

3.2 skyrius

17

Naming convention of flows and processes (liet. Srautų ir procesų sutartiniai pavadinimai)

3.2 skyrius

Atitinkamos konkrečių srautų nomenklatūros ir savybių nustatymo pavyzdys

Žaliavos, įvedinys: žalia nafta (angl. Crude oil) (2, 4, 5 taisyklės)

(1)

Nurodyti „pirminio srauto kategorijas“ pagal išskiriančią arba priimančią aplinkos terpę:

Pavyzdys. Resources - Resources from ground (liet. Ištekliai – Žemės ištekliai)

(2)

Tolesnis išskiriančių arba priimančių aplinkos terpių skirstymas

Pavyzdys. Non-renewable energy resources from ground (liet. Neatsinaujinantieji energijos ištekliai iš žemės)

(3)

Papildomas, neidentifikuojantis „žemės išteklių“ pirminių srautų klasifikavimas

Pavyzdys. Non-renewable energy resources from ground (e.g. "Crude oil; 42.3 MJ/kg net calorific value") [liet. Neatsinaujinantieji energijos ištekliai iš žemės (pvz., „žalia nafta; 42,3 MJ/kg grynojo šilumingumo vertės“)]

Flow dataset: Crude oil: 42.3 MJ/kg net calorific value [liet Srauto duomenų rinkinys: Žalia nafta: 42,3 MJ/kg grynojo šilumingumo vertės]

Image

Išmetamieji teršalai, išvedinys. Pavyzdys: anglies dioksidas (angl. Carbon Dioxide) (2, 4, 9 taisyklės)

(1)

Nurodyti „pirminio srauto kategorijas“ pagal išskiriančią arba priimančią aplinkos terpę:

Pavyzdys. Emissions – Emissions to air - Emissions to air, unspecified (liet. Išmetamieji teršalai – Išmetalai į orą – Išmetalai į orą, nenurodyta)

(2)

Tolesnis išskiriančių arba priimančių aplinkos terpių skirstymas

Pavyzdys. “Emission to air, DE” (liet. „Išmetalai į orą, DE“)

(3)

Papildomas, neidentifikuojantis išmetamųjų teršalų klasifikavimas

Pavyzdys. Inorganic covalent compounds (e.g. "Carbon dioxide, fossil", "Carbon monoxide", "Sulphur dioxide", "Ammonia", etc.) [liet. Neorganiniai kovalentiniai junginiai (pvz., „anglies dioksidas, iškastinis“, „anglies monoksidas“, „sieros dioksidas“, amoniakas“ ir t. t.)]

Image

Produktų srautas. Pavyzdys: marškinėliai (10–17 taisyklės)

(1)

Aukščiausio lygio produkto srautų, atliekų srautų ir procesų klasifikavimas

Pavyzdys. “System”(liet. „Sistema“)

(2)

Antro lygio produkto srautų, atliekų srautų ir procesų klasifikavimas (atliekamas prieš aukščiausio lygio klasifikavimą)

Pavyzdys. “Textiles, furniture and other interiors”(liet. „Tekstilės gaminiai, baldai ir kiti interjero gaminiai“)

(3)

Laukas „Pagrindinis pavadinimas“

Pavyzdys. “Base Name: White polyester T-shirt” (liet. „Pagrindinis pavadinimas: balti poliesterio marškinėliai“)

(4)

Pavadinimo laukas „Apdorojimas, standartai, gamybos metodai“

Pavyzdys. „ “

(5)

Pavadinimo laukas „Derinio tipas ir vietos tipas“

“Production mix, at point of sale” (liet. „Gamybos metodų derinys, pardavimo vietoje“)

(6)

Pavadinimo laukas „Kiekybinės srauto savybės“

Pavyzdys. “160 grammes polyester” (liet. „160 gramų poliesterio“)

(7)

Srautų ir procesų sutartiniai pavadinimai

<“Base name”; “Treatment, standards, routes”; “Mix type and location type”; “Quantitative flow properties”> (liet. <„Pagrindinis pavadinimas“; „Apdorojimas, standartai, gamybos būdai“; „Rinkinio tipas ir vietos tipas“; „Kiekybinės srauto savybės“>)

Pavyzdys. “White polyester T-shirt; product mix at point of sale; 160 grammes polyester” (liet. „Balti poliesterio marškinėliai; gamybos metodų derinys, pardavimo vietoje; 160 gramų poliesterio“)

V   priedas

Su daugiafunkciškumu susijusių klausimų sprendimas vykdant perdirbimą

Spręsti su produktų daugiafunkciškumu susijusius klausimus yra ypač sudėtinga, kai vienas (ar daugiau) produktų naudojami pakartotinai arba perdirbimo ar šiluminės energijos gavybos iš atliekų procesuose, nes šios sistemos gali būti gana sudėtingos.

Kiekvieno analizės vieneto bendrą išteklių naudojimo ir teršalų išmetimo aprašą (toliau – INiITP) galima įvertinti taikant toliau pateiktą formulę:

kuri taikoma atvirojo ciklo (117) ir uždarojo ciklo (118) perdirbimo sistemoms;

kurią, jeigu reikia arba jeigu taikoma, galima pritaikyti pakartotiniam vertinamo produkto naudojimui. Šią procedūrą galima modeliuoti tokiu pačiu būdu kaip perdirbimą;

kurią, jeigu reikia arba jeigu taikoma, galima pritaikyti perdirbimui į žemesnės kokybės gaminius, t. y. bet kokiems antrinės medžiagos (t. y. po perdirbimo ar pakartotinai panaudotos medžiagos) ir pirminės medžiagos (t. y. grynos medžiagos) kokybės skirtumams nustatyti;

kurią, jeigu reikia arba jeigu taikoma, galima pritaikyti šiluminės energijos gavybai iš atliekų;

kuri taikoma poveikį ir naudą vienodomis dalims paskirstant perdirbtą medžiagą naudojančiam gamintojui ir perdirbtą produktą gaminančiam gamintojui: 50/50 paskirstymas (119).

Norint naudoti toliau pateiktą formulę, skirtą analizės vieneto bendrajam INiITP įvertinti, reikia surinkti kiekybinę informaciją apie atitinkamus susijusius parametrus. Jeigu įmanoma, šie parametrai turėtų būti apibrėžiami remiantis su tikraisiais nagrinėjamais procesais susijusiais duomenimis. Tačiau tai ne visada gali būti įmanoma arba pagrįsta, todėl duomenis gali tekti susirasti kitur (atkreipiamas dėmesys, kad prie kiekvieno toliau pateikto formulės termino pridedama rekomendacija, kaip arba kur rasti trūkstamus duomenis).

Analizės vieneto (120) INiITP apskaičiuojamas pagal šią formulę:

Formula

Šią formulę galima suskirstyti į 5 dalis:

Formula

Jos interpretuojamos taip (skirtingi parametrai išsamiai paaiškinti toliau):

Formula atitinka INiITP, susijusį su grynos medžiagos įsigijimu ir pirminiu apdorojimu.

Formula atitinka INiITP, susijusį su perdirbtos medžiagos įvediniu, ir yra proporcinga medžiagos įvedinio daliai, kuri buvo perdirbta ankstesnėje sistemoje.

Formula atitinka INiIT, susijusį su perdirbimo (ar pakartotinio naudojimo) procesu, iš kurio atimamas kreditas už išvengtą grynos medžiagos įvedinį (atsižvelgiant į bet kokį galimą perdirbimą į žemesnės kokybės gaminius).

Formula atitinka INiIT, susijusį su šiluminės energijos gavybos iš atliekų procesu, iš kurio atimamas pakeitus energijos šaltinį išvengtų išmetamųjų teršalų kiekis.

Formula atitinka grynąjį INiIT, susijusį su medžiagos dalies, kuriai nebuvo taikytas perdirbimas (ar kuri nebuvo pakartotinai perdirbta) gyvavimo ciklo pabaigoje arba kuri nebuvo perduoda į šiluminės energijos gavybos iš atliekų procesą, pašalinimu.

Čia:

—   EV= konkretūs išmetamieji teršalai ir suvartoti ištekliai (tenkantys analizės vienetui), susiję su grynos medžiagos įsigijimu ir parengiamuoju apdorojimu. Jeigu ši informacija nežinoma, turėtų būti naudojami bendrieji duomenys, kurie turėtų būti surenkami iš 5.8 skirsnyje išvardytų bendrųjų duomenų šaltinių.

—   E*V= konkretūs išmetamieji teršalai ir suvartoti ištekliai (tenkantys analizės vienetui), susiję su grynos medžiagos įsigijimu ir parengiamuoju apdorojimu, jeigu daroma prielaida, kad ši medžiaga turi būti pakeista užbaigus perdirbimą gautomis medžiagomis:

Jeigu vykdomas tik uždarojo ciklo perdirbimas: E*V = EV

Jeigu vykdomas tik atvirojo ciklo perdirbimas: E*V = E’V – tai grynos medžiagos įvedinys, kuris atitinka tikrąją gryną medžiagą, kuri pakeičiama taikant atvirojo ciklo perdirbimą. Jeigu ši informacija nežinoma, turėtų būti daromos prielaidos, kad grynoji medžiaga yra pakeista, arba turėtų būti naudojami vidutiniai duomenys, kurie turėtų būti surenkami iš 5.8 skirsnyje išvardytų bendrųjų duomenų šaltinių. Jeigu nežinoma jokia kita susijusi informacija, galima daryti prielaidą, kad E’V = EV, tarsi būtų buvęs vykdytas uždarojo ciklo perdirbimas.

—   Erecycled= konkretūs išmetamieji teršalai ir suvartoti ištekliai (tenkantys analizės vienetui), susiję su perdirbtos (ar pakartotinai panaudotos) medžiagos perdirbimu, įskaitant rinkimo, rūšiavimo ir vežimo procesus. Jeigu ši informacija nežinoma, turėtų būti naudojami bendrieji duomenys, kurie turėtų būti surenkami iš 5.8 skirsnyje išvardytų bendrųjų duomenų šaltinių.

—   ErecyclingEoL= konkretūs išmetamieji teršalai ir suvartoti ištekliai (tenkantys analizės vienetui), susiję su perdirbimo procedūros taikymu gyvavimo ciklo pabaigos etape, įskaitant rinkimo, rūšiavimo ir vežimo procesus. Jeigu ši informacija nežinoma, turėtų būti naudojami bendrieji duomenys, kurie turėtų būti surenkami iš 5.8 skirsnyje išvardytų bendrųjų duomenų šaltinių.

Pastaba. Uždarojo ciklo perdirbimo atveju, Erecycled = ErecyclingEoL ir E*V = EV

—   ED= konkretūs išmetamieji teršalai ir suvartoti ištekliai (tenkantys analizės vienetui), susiję su atliekų šalinimu analizuojamo produkto gyvavimo ciklo pabaigoje (pvz., šalinimas į sąvartyną, deginimas, pirolizės procesai). Jeigu ši informacija nežinoma, turėtų būti naudojami bendrieji duomenys, kurie turėtų būti surenkami iš 5.8 skirsnyje išvardytų bendrųjų duomenų šaltinių.

—   E*D= konkretūs išmetamieji teršalai ir suvartoti ištekliai (tenkantys analizės vienetui), susiję su atliekų šalinimu (pvz., šalinimu į sąvartyną, deginimu, pirolizės procesais) medžiagos gyvavimo ciklo pabaigoje, kai iš medžiagos paimamas tam tikras perdirbtas kiekis. Jeigu ši informacija nežinoma, turėtų būti naudojami bendrieji duomenys, kurie turėtų būti surenkami iš 5.8 skirsnyje išvardytų bendrųjų duomenų šaltinių.

Jeigu vykdomas tik uždarojo ciklo perdirbimas: E*D = ED

Jeigu vykdomas atvirojo ciklo perdirbimas: E*D = E’D apibūdina medžiagos šalinimą, kai yra paimamas perdirbtasis medžiagos kiekis. Jeigu ši informacija nėra žinoma, šiuo atveju turėtų būti daromos prielaidos, kaip ši medžiaga būtų buvusi šalinama, jei ji nebūtų panaudota perdirbimui. Jeigu neturima atitinkamos informacijos, galima daryti prielaidą, kad E’D = ED, tarsi būtų vykdytas uždarojo ciklo perdirbimas.

—   EER= konkretūs išmetamieji teršalai ir suvartoti ištekliai (tenkantys analizės vienetui), susiję su šiluminės energijos gavybos iš atliekų procesu. Jeigu ši informacija nežinoma, turėtų būti naudojami bendrieji duomenys, kurie turėtų būti surenkami iš 5.8 skirsnyje išvardytų bendrųjų duomenų šaltinių.

—   ESE,heat ir ESE,elec= konkretūs išmetamieji teršalai ir suvartoti ištekliai (tenkantys analizės vienetui), kuriuos atitinkamai būtų lėmęs pakeistas energijos šaltinis, šiluma ir elektros energija. Jeigu ši informacija nežinoma, turėtų būti naudojami bendrieji duomenys, kurie turėtų būti surenkami iš 5.8 skirsnyje išvardytų bendrųjų duomenų šaltinių.

—   R1 [nedimensinis]= „perdirbtos (ar pakartotinai panaudotos) medžiagos kiekis“ yra dalis gamybai naudotos medžiagos, kuri buvo perdirbta ankstesnėje sistemoje (0=<R1<=1). Jeigu ši informacija nežinoma, išsamią ir reguliariai atnaujinamą statistinę informaciją apie perdirbimo rodiklius ir kitus susijus parametrus galima gauti iš tokių šaltinių, kaip Eurostatas (121).

—   R2 [nedimensinis]= „perdirbamos (arba pakartotinai naudojamos) medžiagos dalis“ yra produkto sudėtyje esančios medžiagos, kuri bus perdirbama (arba pakartotinai naudojama) kitoje sistemoje, dalis. Todėl nustatant R2 turi būti atsižvelgiama į surinkimo ir perdirbimo (ar pakartotinio naudojimo) procesų neveiksmingumą (0=<R2=<1). Jeigu ši informacija nežinoma, išsamią ir reguliariai atnaujinamą statistinę informaciją apie perdirbimo rodiklius ir kitus susijus parametrus galima gauti iš tokių šaltinių, kaip Eurostatas (122).

—   R3 [nedimensinis]= energijai atgauti naudojama produkto sudėtyje esančios medžiagos dalis (pvz., deginimo procesas atgaunant energiją), kai vykdomi produkto gyvavimo ciklo pabaigos procesai (0=<R3=<1). Jeigu ši informacija nežinoma, išsamią ir reguliariai atnaujinamą statistinę informaciją apie perdirbimo apimtį ir kitus susijus parametrus galima gauti iš tokių šaltinių, kaip Eurostatas.

—   LHV= energijai atgauti naudojamos produkte esančios medžiagos apatinis šilumingumas [pvz., J/kg]. Ši vertė turėtų būti nustatoma naudojant atitinkamą laboratorinį metodą. Jeigu jos nustatyti neįmanoma, turėtų būti naudojami bendrieji duomenys (žr., pvz., „ELCD etaloniniai pirminiai srautai“ (123) ir ELCD duomenų bazėje – produkto gyvavimo ciklo pabaigos procesai arba energijos perdirbimas (124)).

—   XER,heat ir XER,elec [nedimensinis]= šiluminės energijos gavybos iš atliekų proceso veiksmingumas (0<XER<1) (šilumos ir elektros energijos), t. y. išvedinio energijos kiekio (pvz., elektros energijos ar šilumos išvedinio) ir produkte esančios medžiagos, naudojamos atgaunant energiją, energijos kiekio santykis. Todėl nustatant XER turėtų būti atsižvelgiama į šiluminės energijos gavybos iš atliekų proceso neveiksmingumą (0=<XER<1). Jeigu ši informacija nežinoma, turėtų būti naudojami bendrieji duomenys (žr., pvz., ELCD duomenų bazėje – produkto gyvavimo ciklo pabaigos procesai arba energijos perdirbimas).

—   Qs= antrinės medžiagos kokybė, t. y. perdirbtos ar pakartotinai panaudotos medžiagos kokybė (žr. tolesnę pastabą).

—   Qp= pirminės medžiagos kokybė, t. y. perdirbtos ar pakartotinai panaudotos medžiagos kokybė (žr. tolesnę pastabą).

Pastaba. Qs/Qp – nedimensinis santykis, apskaičiuotas kaip antrinės medžiagos ir pirminės medžiagos kokybės skirtumų aproksimacija („perdirbimas į žemesnės kokybės medžiagą“). Laikantis AP poveikio daugiafunkciškumo hierarchijos (žr. 5.10 skirsnį) turi būti vertinama galimybė nustatyti svarbų esminį fizinį santykį, kuris būtų kokybės tikslinimo pagrindas (turi būti apibrėžiamas ribojimo veiksnys). Jeigu šio įvertinimo atlikti neįmanoma, turi būti naudojamas koks nors kitas santykis, pvz., ekonominė vertė. Šiuo atveju daroma prielaida, kad pirminių medžiagų kainos, palyginti su antrinių medžiagų kainomis, yra naudojamos kaip kokybės rodiklis. Tokiu atveju Qs/Qp turėtų atitikti antrinės medžiagos (Qs) rinkos kainos ir pirminės medžiagos (Qp) rinkos kainos santykį. Pirminių ir antrinių medžiagų rinkos kainas galima susirasti interneto šaltiniuose (125). Nagrinėtini pirminės ir antrinės medžiagos kokybės aspektai turi būti nurodomi PAPK taisyklėse.

VI   priedas

Su tiesioginiu ir netiesioginiu žemės naudojimo paskirties keitimu susijusių išmetamųjų teršalų, kurie daro poveikį klimato kaitai, apskaitos gairės

Šiame priede pateikiamos šiltnamio efektą sukeliančių dujų, susijusių su tiesioginiu žemės naudojimo paskirties keitimu ir sukeliančių klimato kaitą, apskaitos gairės.

Poveikis klimatui daromas dėl kintant anglies sankaupoms išmetamo ir pašalinamo biogeninio CO2, taip pat dėl išmetamų biogeninių ir nebiogeninių CO2, N2O ir CH4 (pvz., deginant biomasę). Išmetamiesiems biogeniniams teršalams priskiriami tie teršalai, kurie išmetami deginant biogenines medžiagas ar joms irstant, valant nuotekas, taip pat tie, kurie išmetami iš dirvožemio bei vandens biologinių išteklių (prie šių teršalų priskiriami CO2, CH4 ir N2O), o pašalinami biogeniniai teršalai – tai vykstant fotosintezei sugeriamas CO2. Nebiogeniniais išmetamaisiais teršalais laikytini visi teršalai, kurie išmetami iš nebiogeninių šaltinių, pvz., iškastinių medžiagų, o nebiogeniniai pašalinami teršalai – tai naudojant nebiogeninį šaltinį iš atmosferos pašalinamas CO2 („WRI and WBCSD 2011b“).

Žemės naudojimo paskirties keitimas gali būti tiesioginis ar netiesioginis:

 

Tiesioginis žemės naudojimo paskirties keitimas (TŽNPK) įvyksta, kai žemės naudojimo paskirtis pakeičiama kito tipo paskirtimi tik viename žemės plote ir dėl to jame gali pakisti anglies dioksido sankaupos, tačiau nepakinta kita sistema.

 

Netiesioginis žemės naudojimo paskirties keitimas (NŽNPK) įvyksta tada, kai tam tikru būdu pakeitus žemės paskirtį sukeliami pokyčiai už sistemos ribų, t. y. pakinta kiti žemės naudojimo būdai. Šis netiesioginis poveikis gali būti įvertinamas atliekant žemės paklausos ekonominį modeliavimą arba veiklos perkėlimo pasaulio mastu modeliavimą. Pagrindiniai šių modelių trūkumai – jų priklausomybė nuo tendencijų, kurios gali neatitikti būsimų permainų, ir jie paprastai grindžiami politiniais sprendimais.

6 schema. Tiesioginio ir netiesioginio žemės naudojimo paskirties keitimo schema [pritaikyta pagal (CE Delft 2010)]oje pateikta tiesioginio ir netiesioginio žemės naudojimo paskirties keitimo, susijusio su biodegalų gamyba, schema.

6   schema

Tiesioginio ir netiesioginio žemės naudojimo paskirties keitimo schema [pritaikyta pagal (CE Delft 2010)]

Image

Image

Likusioje šio priedo dalyje dėmesys daugiausia skiriamas tiesioginiam žemės naudojimo paskirties keitimui, nes pagal PAP metodą reikia atsižvelgti tik į tiesioginį žemės naudojimo paskirties keitimą ir neleidžiama atsižvelgti į netiesioginį žemės naudojimo paskirties keitimą (žr. 5.4.4 skirsnį).

1 SKIRSNIS.   SU TIESIOGINIU ŽEMĖS NAUDOJIMO PASKIRTIES KEITIMU SUSIJUSIŲ IŠMETAMŲJŲ TERŠALŲ KIEKIO APSKAIČIAVIMO PRINCIPAI

Komisijos sprendime C(2010)3751 pateikiamos anglies sankaupų žemėje, susijusių su etalonine žemės naudojimo paskirtimi ir su faktine žemės naudojimo paskirtimi, apskaičiavimo gairės. Tame sprendime nustatomos keturioms skirtingoms žemės naudojimo paskirties kategorijoms – pasėlių žemei, daugiamečiams augalams, pievoms ir miškų žemei – taikomos anglies sankaupų vertės. Analizuojant šių kategorijų žemės naudojimo paskirties keitimą turi būti vadovaujamasi Komisijos sprendimo C(2010)3751 gairėmis. Tačiau, jei teršalų išmetimas susijęs su žemės paskirties keitimu į kitų kategorijų žemės naudojimo paskirtį, pvz., šlapynės, gyvenvietės ir kitokia žemės naudojimo paskirtis (pvz., tuščia dirva, uolienos ir ledas), turėtų būti taikomos 2006 m. TKKK Nacionalinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų aprašų gairės (TKKK 2006).

Tiesiogiai pakeitus žemės naudojimo paskirtį išmetamo ir sugeriamo CO2 atveju, turi būti naudojami naujausi TKKK nustatyti išmetamųjų teršalų koeficientai (nurodyti Komisijos sprendime C(2010)3751), jeigu nėra tikslesnių konkrečių duomenų. Remiantis TKKK formulėmis (TKKK 2006) šiame dokumente išdėstomos išsamios teršalų, kurie išmetami pakeitus žemės naudojimo paskirtį, apskaičiavimo nuostatos. Kiti pakeitus žemės naudojimo paskirtį išmetami teršalai (pvz., NO3 išleidimas į vandenį, deginant biomasę išmetami teršalai, dirvožemio erozija ir t. t.) turėtų būti apskaičiuojami ar modeliuojami kiekvienu konkrečiu atveju arba naudojant patikimus šaltinius.

2 SKIRSNIS.   PRAKTINĖS GAIRĖS PAGAL PAS 2050:2011

Iškilus konkretiems klausimams (pavyzdžiui, jei nežinoma ankstesnė žemės naudojimo paskirtis), rekomenduojama vadovautis standartu PAS 2050:2011 (BSI 2011) (atsižvelgiant į iniciatyvą „Europos maisto tvaraus vartojimo ir gamybos apskritasis stalas“ (angl. Food SCP, European Food Sustainable Consumption and Production Roundtable) ir paskelbtą ENVIFOOD protokolą). PAS 2050:2011 (BSI 2011) standartą papildo standartas PAS 2050-1 (BSI 2012), pagal kurį vertinamas sodininkystės produktų gyvavimo ciklo gavybos–gamybos etapuose (nuo žaliavų gavybos iki gamybos) išmetamų ŠESD kiekis. Standarte PAS 2050-1:2012 atsižvelgiama į teršalų, susijusių su sodininkystės vaisinių augalų auginimu, išmetimą ir šalinimą, ir tas standartas papildo standartą PAS 2050:2011 (bet nepakeičia jo). Britų standartų institutas taip pat pateikė papildomą „excel“ formato failą skaičiavimams pagal standartą PAS 2050-1:2012 atlikti.

Ankstesnė žemės naudojimo paskirties kategorija ir auginimo vieta

Pagal standartą PAS 2050:2011 (BSI 2011) galima skirti tris skirtingas situacijas (ir atitinkamai pateikti tris skirtingas gaires) atsižvelgiant į informacijos apie auginimo vietą ir apie ankstesnę žemės naudojimo paskirties kategoriją prieinamumą:

Auginimo šalis ir ankstesnioji žemės naudojimo paskirtis yra žinomos: išmetami ŠESD kiekiai, susiję su ankstesniosios žemės naudojimo paskirties keitimu į dabartinę žemės paskirtį, pateikiami PAS 2050:2011 (BSI 2011) C priede. Jeigu išmetamieji teršalai nėra įtraukti į C priedą, turėtų būti taikomos 2006 m. TKKK Nacionalinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų aprašų gairės“ (BSI 2011).

Auginimo šalis yra žinoma, o ankstesnė žemės naudojimo paskirtis nėra žinoma: išmetamas ŠESD kiekis turi būti toje šalyje pasėliui priskiriamo su žemės naudojimo paskirties keitimu susijusio vidutinio išmetamųjų teršalų kiekio įvertis“ (BSI 2011).

Auginimo šalis ir ankstesnioji žemės naudojimo paskirtis nėra žinomos: išmetamas ŠESD kiekis turi būti konkrečiam žemės ūkio augalui šalyse, kuriose jis auginamas, priskiriamas su žemės naudojimo paskirties keitimu susijusio išmetamųjų teršalų kiekio svertinis vidurkis“ (BSI 2011).

Į vertinimą įtrauktinas bendrasis išmetamų ir pašalinamų ŠESD kiekis

Pagal standartą PAS 2050:2011 (BSI 2011) į vertinimą įtrauktini šie išmetami ir pašalinami teršalai:

Į standarto PAS 2050:2011 (BSI 2011) A priedą įtrauktos dujos;

Pastaba. Leidžiama taikyti tam tikras išimtis su maisto ir gyvūnų pašarų produktais susijusiam išmetamam ir pašalinamam biogeninės kilmės anglies dioksido kiekiui. Jei tai maisto produktai ir pašarai, į išmetamus ir pašalinamus teršalus, susijusius su biogeniniais šaltiniais, kurie tampa produkto dalimi, galima neatsižvelgti. Išimtis netaikoma:

išmetamam ir pašalinamam biogeninės kilmės anglies dioksidui, kuris naudojamas gaminant maisto produktus ir pašarus (pvz., deginant biomasę kaip kurą), jeigu tas biogeninės kilmės anglies dioksidas netampa produkto dalimi;

kitiems teršalams nei CO2, jeigu jie išsiskiria yrant maisto ir pašarų atliekoms ir dėl fermentacijos žarnyne;

biogeniniams medžiagos, kuri yra galutinio produkto sudėtyje, bet kurios neketinama suvartoti, elementams (pvz., pakuotėms)“ (BSI 2011, 9 p.).

Jei tai deginant atliekas, kai vykstant šiam procesui atgaunama energija, išmetamas metano (CH4) kiekis, žr. PAS 2050:2011, 8.2.2, 22 p.

(INFORMACINIS PRIEDAS)

VII   priedas

Tarpinių popieriaus produktų PAPKT pavyzdys. Duomenų kokybės reikalavimai

Šioje lentelėje pateiktas duomenų kokybės reikalavimų ir susijusio duomenų kokybės lygio, nurodyto esamose tarpinių popieriaus produktų PAPKT, pavyzdys.

13   lentelė

Tarpiniams popieriaus produktams taikomų duomenų kokybės reikalavimų pavyzdys  (126)

 

 

 

Duomenų kokybės aspektai

 

 

 

Representativeness

Išsamumas

Metodikos tinkamumas, atitiktis ir nuoseklumas

Glaudumas / neapibrėžtis

Kokybįs lygis

Kokybės įvertis

Apibrėžtis

Technologijų

Geografinis

Laikotarpių

Puiki

1

Atitikties kriterijui lygis – labai aukštas, nėra būtinybės tobulinti.

Pvz., procesas yra toks pats. Jei tai tinklo elektros energija – vidutinė gamybos technologija, naudojama konkrečioje šalyje suvartojamų produktų deriniui pagaminti.

Konkretūs šalies duomenys

≤ 3 metų senumo duomenys

Labai didelis išsamumas

(≥ 90 %)

Visiškai atitinka visus PAP nustatymo gairių reikalavimus

Labai maža neapibrėžtis

(≤ 7 %)

Labai gera

2

Atitikties kriterijui lygis – aukštas, reikia šiek tiek tobulinti.

E.g. Pvz., vidutinė gamybos technologija, naudojama konkrečioje šalyje suvartojamų produktų deriniui pagaminti.

Vidurio Europa, Šiaurės Europa arba reprezentatyvi ES-27 šalių grupė.

3-5 metų senumo duomenys

Didelis išsamumas

(80–90 %)

Taikomas atribucinis procesu grindžiamas metodas IR laikomasi šių trijų PAP gairėse nustatytų metodinių reikalavimų: 1) atsižvelgimas į daugiafunkciškumą; 2) gyvavimo ciklo pabaigos modeliavimas; 3) sistemos ribos.

Maža neapibrėžtis

(7–10 %)

Gera

3

Atitikties kriterijui lygis – priimtinas, tačiau būtina tobulinti.

Pvz., vidutinė gamybos technologija, konkrečioje šalyje naudojama atitinkamų produktų gamybos procesų deriniui arba vidutinė gamybos technologija, naudojama vidutiniškai ES suvartojamų produktų deriniui pagaminti.

ES-27 šalys, kitos Europos šalys.

5-10 metų senumo duomenys

Pakankamas išsamumas

(70–80 %)

Taikomas atribucinis procesu grindžiamas metodas IR laikomasi dviejų iš šių trijų PAP gairėse nustatytų metodinių reikalavimų: 1) atsižvelgimas į daugiafunkciškumą; 2) gyvavimo ciklo pabaigos modeliavimas; 3) sistemos ribos.

Pakankama neapibrėžtis

(10–15 %)

Patenkinama

4

Neatitinka kriterijaus reikiamu mastu, būtina tobulinti.

Pvz., vidutinė technologija, naudojama konkrečioje šalyje suvartojamų produktų, priskiriamų panašių produktų grupei, deriniui, pagaminti.

Artimieji Rytai, Šiaurės Amerika, Japonija ir t. t.

10-15 metų senumo duomenys

Nepakankamas išsamumas

(50 –70 %)

Taikomas atribucinis procesu grindžiamas metodas IR laikomasi vieno iš šių trijų PAP gairėse nustatytų metodinių reikalavimų: 1) atsižvelgimas į daugiafunkciškumą; 2) gyvavimo ciklo pabaigos modeliavimas; 3) sistemos ribos.

Didelė neapibrėžtis

(15–25 %)

Bloga

5

Neatitinka kriterijaus. Būtina iš esmės tobulinti.

Pvz., kitas procesas arba nežinoma.

Bendri duomenys ar nežinoma

≤ 15 metų senumo duomenys

Labai mažas arba nežinomas išsamumas

(< 50 %)

Taikomas atribucinis procesu grindžiamas metodas, TAČIAU nesilaikoma nė vieno iš šių trijų PAP gairėse nustatytų metodinių reikalavimų: 1) atsižvelgimas į daugiafunkciškumą; 2) gyvavimo ciklo pabaigos modeliavimas; 3) sistemos ribos.

Labai didelė neapibrėžtis

(> 25 %)

VIII   priedas

Šiose PAP nustatymo gairėse vartojamos terminijos palyginimas su ISO terminija

Šiame priede pateikiamas pagrindinių PAP nustatymo gairėse vartojamų terminų palyginimas su atitinkamais standarte ISO 14044:2006 vartojamais terminais. Nukrypstant nuo ISO terminijos buvo stengtasi PAP nustatymo gaires padaryti prieinamesnes jų tikslinei auditorijai, kuriai taip pat priskiriamos grupės, nebūtinai iš esmės studijavusios aplinkosauginio vertinimo klausimus. Tolesnėje lentelėje pateikiamas tokių skirtingų terminų palyginimas.

14   lentelė

Pagrindinių terminų palyginimas

Standarte ISO 14044:2006 vartojami terminai

Atitinkami šių PAP nustatymo gairių terminai

Funkcinis vienetas

Analizės vienetas

Būvio ciklo inventorinė analizė

Išteklių naudojimo ir teršalų išmetimo aprašas

Būvio ciklo poveikio įvertinimas

Aplinkosauginio pėdsako poveikio vertinimas

Būvio ciklo interpretavimas

Aplinkosauginio pėdsako interpretavimas

Poveikio kategorija

Aplinkosauginio pėdsako poveikio kategorija

Poveikio kategorijos rodiklis

Aplinkosauginio pėdsako poveikio kategorijos rodiklis


15   lentelė

Duomenų kokybės kriterijų palyginimas

Standarte ISO 14044:2006 vartojami terminai

Atitinkami šių PAP nustatymo gairių terminai

Laiko aprėptis

Laikotarpių reprezentatyvumas

Geografijos aprėptis

Geografinis reprezentatyvumas

Technologijos aprėptis

Technologijų reprezentatyvumas

Glaudumas

Parametro neapibrėžtis

Išsamumas

Išsamumas

Nuoseklumas

Metodikos tinkamumas ir nuoseklumas

Duomenų šaltiniai

Įtraukta į „Išteklių naudojimo ir teršalų išmetimo aprašą“

Informacijos neapibrėžtis

Įtraukta į „Parametro neapibrėžtį“

IX   priedas

PAP nustatymo gairės ir ILCD vadovas. Pagrindinės nuokrypos

Jeigu PAP nustatymo gairės neatitinka ILCD vadovo, pirmenybė teikiama PAP nustatymo gairių nuostatoms.

Šiame priede nurodomi pagrindiniai PAP nustatymo gairių nukrypimo nuo ILCD vadovo aspektai ir pateikiamas glaustas šių nuokrypų pagrindimas. Tačiau pabrėžtina, kad remiantis ILCD vadovu atliekami PAP keitimai. ILCD vadovą galima toliau persvarstyti, kad jis atitiktų PAP nustatymo gaires, ir iš ILCD vadovo galima pašalinti nereikalingus skirsnius, kurie aptariami PAP nustatymo gairėse.

1.

Tikslinė (-ės) grupė (-ės).

Palyginti su ILCD vadovu, PAP nustatymo gairės skiriamos su gyvavimo ciklo analize tik paviršutiniškai susipažinusiems žmonėms. Todėl gairės parengtos taip, kad būtų lengviau suprantamos.

2.

Išsamumo tikrinimas.

ILCD vadove nustatomos dvi galimybės tikrinti išsamumą: 1) išsamumo tikrinimas kiekvieno poveikio aplinkai lygiu ir 2) išsamumo tikrinimas bendrojo (t. y. suvestinio) poveikio aplinkai lygiu. PAP nustatymo gairėse išsamumas nagrinėjamas tik kiekvieno poveikio aplinkai lygiu. Iš tiesų, PAP nustatymo gairėse nėra rekomenduojamas joks konkretus svertinių koeficientų rinkinys, todėl bendrojo (t. y. agreguoto) poveikio aplinkai įvertinti neįmanoma.

3.

Tikslo apibrėžties išplėtimas.

PAP nustatymo gairės skirtos naudoti specialiose srityse, todėl nėra numatoma išplėsti tikslo apibrėžtį.

4.

Į apimties apibrėžtį įtraukti „apribojimai“.

Į PAP nustatymo gairių apimties apibrėžtį taip pat turi būti įtraukti tyrimo apribojimų reikalavimai. Iš tikrųjų, remiantis taikant ILCD vadovą įgyta patirtimi, apribojimą galima tinkamai apibrėžti tik tuo atveju, kai specialistai yra susipažinę su informacija apie visus su tikslo apibrėžtimi ir analizės funkcija susijusius aspektus.

5.

Tikrinimo procedūra apibūdinta pateikiant tikslo apibrėžtį.

Tikrinimo procedūra svarbi siekiant pagerinti PAP tyrimo kokybę, todėl ją būtina nustatyti pirmajame proceso etape, t. y. pateikiant tikslo apibrėžtį.

6.

Atrinkimo etapu pakeičiamas iteracinis metodas.

PAP nustatymo gairėse rekomenduojama, kad atrinkimo etapas būtų vykdomas siekiant apytikriai įvertinti kiekvieną poveikį aplinkai, susijusį su standartinėmis AP poveikio kategorijomis. Šis etapas yra panašus į ILCD vadove rekomenduojamą iteracinį metodą.

7.

Duomenų kokybės įvertis.

PAP nustatymo gairėse naudojami penki duomenų kokybės įverčiai (puiki, labai gera, gera, patenkinama, bloga), o ILCD vadove naudojami trys duomenų kokybės vertinimo lygiai. Todėl atliekant tyrimą leidžiama naudoti žemesnės kokybės duomenis, palyginti su ILCD reikalaujamos kokybės duomenimis. Be to, PAP nustatymo gairėse taikomos pusiau kiekybinės duomenų kokybės vertinimo formulės, todėl lengviau užtikrinti, pvz., „gerą“ duomenų kokybę.

8.

Su daugiafunkciškumu susijusių sprendimų priėmimo hierarchija.

PAP nustatymo gairėse nustatoma su produktų daugiafunkciškumu susijusių klausimų sprendimų priėmimo hierarchija, kuri skiriasi nuo ILCD vadove naudojamo metodo. Be to, PAP nustatymo gairėse pateikiama formulė, taikytina sprendžiant daugiafunkciškumo klausimus, susijusius su ciklo pabaigos etape vykdomais perdirbimo ir šiluminės energijos gavybos iš atliekų procesais.

9.

Jautrio analizė.

PAP nustatymo gairėse nurodoma, kad rezultatų jautrio analizės atlikimas yra pasirenkamasis etapas. Tikimasi, kad taip bus sumažintas PAP nustatymo gairių naudotojams tenkantis darbo krūvis.

X   priedas

PAP nustatymo gairių pagrindinių reikalavimų palyginimas su kitais metodais

Nors panašiuose plačiai taikomuose aplinkosaugos apskaitos metoduose ir rekomendaciniuose dokumentuose pateikiamos gana panašios metodinės gairės, vis dėlto galima nurodyti keletą su svarbiais sprendimų priėmimo aspektais susijusių neatitikimų ir (arba) neaiškumų, dėl kurių mažėja analizės rezultatų nuoseklumas ir palyginamumas. Šiame priede pateikiama parinktų šių PAP nustatymo gairių pagrindinių reikalavimų santrauka ir jų palyginimas su keliais šiuo metu taikomais metodais. Šis priedas grindžiamas dokumentu „Produktų ir organizacijų esamų aplinkosauginio pėdsako nustatymo metodikų analizė. Rekomendacijos, pagrindimas ir derinimas“ (angl. Analysis of Existing Environmental Footprint Methodologies for Products and Organizations: Recommendations, Rationale, and Alignment), pateiktu tinklavietėje http://ec.europa.eu/environment/eussd/corporate_footprint.htm. Skirtingos spalvos fonais siekiama nurodyti, ar PAP nustatymo gairės sutampa (šviesiai pilkos spalvos fonas) su kitu metodu, jam prieštarauja (įstrižos juostos) ar yra platesnės apimties negu minėtas metodas (pvz., jose pateikiami išsamesni arba nustatomi griežtesni reikalavimai) (tamsiai pilko spalvos fonas). Jeigu pagrįsto palyginimo atlikti neįmanoma, nenaudojamas jokios spalvos fonas.

16   lentelė

PAP nustatymo gairių ir kitų metodų pagrindinių reikalavimų palyginimas

Kriterijai

PAP nustatymo gairės

ISO 14044 (2006) Gyvavimo ciklo analizė (GCA) – reikalavimai ir nurodymai

ISO/DIS 14067 (2012): „carbon footprint of product“

ILCD vadovo 1-as leidimas (2010) (127)

„Ecological Footprint“ (2009) (128)

ŠESD protokolas (2011) (WRI – WBCSD) (129)

Prancūzijos aplinkosauginio pėdsako nustatymo stand.

(BPX 30-323) (130)

JK produkto anglies dioksido išmetimo rodikllio stand. PAS 2050 (2011) (131)

Pagrįsta gyvavimo ciklo koncepcija

Taip.

Taip.

Taip.

Taip.

Taip.

Taip.

Taip.

Taip.

Taikymo sritys ir išimtys

Vidaus taikymo sritys gali būti šios: pagalbinė aplinkos apsaugos vadybos priemonė, aplinkai reikšmingų elementų nustatymas, aplinkosauginis tobulinimas ir stebėsena.

Išorės taikymo sritys (pvz., B2B, B2C) susijusios su įvairiomis galimybėmis: klientų ir vartotojų prašymų tenkinimu, rinkodara, lyginamąja analize, aplinkosauginiu ženklinimu ir t. t.

Nurodomos produktų aplinkosauginio veiksmingumo didinimo galimybės.

Lyginamasis pareiškimas su papildomais reikalavimais.

Pateikiama informacija sprendimus priimantiems subjektams.

Pateikiama vartotojams būtina informacija, kad jie galėtų priimti sprendimus.

Veiklos rezultatų stebėsena.

Lyginamasis pareiškimas su papildomais reikalavimais.

Situacijos „A“ taikymas. Analizuojamas produktų aplinkosauginis veiksmingumas per gyvavimo ciklą, siekiant didinti tą veiksmingumą (aplinkosauginio veiksmingumo stebėsena), atlikti palyginimus, informuoti klientus (įmones, vartotojus). Įskaitant lyginamuosius pareiškimus su papildomais reikalavimais.

Pateikiama informacija sprendimus priimantiems subjektams ir vartotojams apie vartojimo įpročius skirtingais lygiais, pvz., šalies lygiu, regiono dalies, bendrovės lygiais.

Veiksmingumo stebėsena, be kita ko, apima ŠESD mažinimo galimybių nustatymą.

Įmonėms ir suinteresuotosioms šalims skirtose viešose ataskaitose pateikiama informacija apie ŠESD išmetimą.

Standarte numatytas ir kitokių rūšių informavimas (pvz., etiketės, pranešimai) kuriam taikomi papildomi reikalavimai (pvz., produktams taikytinos taisyklės).

Netaikomas lyginamiesiems pareiškimams (tokiems, kokie apibrėžti standarte ISO 14044).

Vartotojams pateikiama informacija, sudaromos sąlygos palyginti tos pačios kategorijos produktus ir, kai būtina, skirtingų kategorijų produktus.

Šis metodas skirtas naudoti vidaus vertinimui, pvz., siekiant:

palengvinti pakaitinių produktų konfigūracijų vertinimą ar lyginamąją analizę;

atlikti veiksmingumo stebėseną, kuri, be kita ko, apima ŠESD mažinimo galimybių nustatymą;

palengvinti su produktais ir paslaugomis susijusio ŠESD išmetimo duomenų palyginimą.

Tikslinė informavimo grupė

B2B ir B2C.

B2B ir B2C.

B2B ir B2C.

B2B ir B2C.

Visuomenės informavimas.

B2B ir B2C.

B2C.

Nenurodyti informavimo reikalavimai.

Funkcinis vienetas

PAP tyrimo analizės vienetas turi būti apibrėžiamas atsižvelgiant į šiuos aspektus: vykdomą (-as) funkciją (-as) / teikiamą (-as) paslaugą (-as): „kas“; funkcijos ar paslaugos mastą: “kiek”; paslaugos teikimo trukmę ar paslaugos būvio ciklą: „kiek ilgai“; numatomą kokybės lygį: „kaip gerai“.

Atitinkamas atskaitos srautas turi būti apibrėžiamas atsižvelgiant į analizės vienetą. Kiekybiniai įvedinių ir išvedinių duomenys, būtini analizei atlikti, turi būti apskaičiuojami atsižvelgiant į minėtą srautą.

Funkcinis vienetas turi būti suderintas su tyrimo tikslu ir apimtimi. Jis turi būti aiškiai apibrėžtas ir tinkamas išmatuoti.

Pasirinkus funkcinį vienetą turi būti apibrėžtas atskaitos srautas.

Aiškiai apibrėžtas ir tinkamas išmatuoti.

Funkcinis vienetas turi būti suderintas su tyrimo tikslu ir apimtimi. Jis turi būti aiškiai apibrėžtas, atsižvelgiant tiek į kiekybinius, tiek į kokybinius aspektus.

Duomenims rinkti skirtas atskiras atskaitos srautas.

Standarte konkrečiai funkcinis vienetas neapibrėžtas, tačiau keliuose tyrimuose naudojama standartu ISO 14044 grindžiama funkcinio vieneto koncepcija.

Funkcijos ar paslaugos mastas, trukmė ar būvio ciklas ir numatomas kokybės lygis.

Duomenims rinkti skirtas atskiras atskaitos srautas.

Funkcinis vienetas apibrėžtas PKT lygiu.

Remiamasi funkciniu vienetu, kuris naudojamas kaip analizės vienetas.

Pateikiama labai mažai informacijos ir rekomendacijų.

Sistemos ribos

Sistemos ribos turi aprėpti visus su produkto tiekimo grandine susijusius procesus atsižvelgiant į analizės vienetą.

Kaip standartinis metodas taikomas gavybos–ciklo pabaigos vertinimas arba kitas metodas, jeigu PAPKT nurodyta kitaip.

Į sistemos ribas įtraukti procesai turi būti skirstomi į pirmenybinius procesus (t. y. pagrindinius produkto gyvavimo ciklo procesus, prie informacijos apie kuriuos turima tiesioginė prieiga) ir antraeilius procesus (t. y. tuos produkto gyvavimo ciklo procesus, prie informacijos apie kuriuos neturima tiesioginės prieigos).

Iteracinis procesas:

Sistemos pradinės ribos apibrėžiamos atsižvelgiant į tyrimo tikslą ir apimtį.

Sistemos galutinės ribos apibrėžiamos atlikus pirminius apskaičiavimus ir jautrio analizę.

[…]

Nuo žaliavų įsigijimo iki ciklo pabaigos ir šalinimo. Leidžiama atlikti gavybos–ciklo pabaigos ir gavybos–gamybos etapo analizes.

Nuo žaliavų įsigijimo iki ciklo pabaigos ir šalinimo. Iteracinis, daugiausia skirtas svarbiausiems procesams.

Apima visus susijusius (atributinius ir neatributinius procesus) procesus.

Standarte nepateikiamos sistemos ribų apibrėžimo taisyklės. Reikalavimas, kad ataskaitoje būtų aiškiai apibrėžtos visos į sistemos ribas įtrauktos veiklos rūšys.

Pagal daugumą produkto AP analizių „gyvavimo ciklo“ ribos apibrėžiamos kaip apimančios

veiklą nuo gavybos etapo iki įsigijimo vietos.

Nuo žaliavų įsigijimo iki ciklo pabaigos ir šalinimo. Atributiniai procesai yra privalomi, o atitinkami neatributiniai procesai yra rekomenduojami.

Leidžiama atlikti gavybos–ciklo pabaigos ir gavybos–gamybos etapo analizes.

Nuo žaliavų įsigijimo iki ciklo pabaigos ir šalinimo.

Išimtys:

anglies dioksido išmetimo kompensavimas;

moksliniai tyrimai ir plėtra;

darbuotojų vežimas iš namų į darbo vietą;

su produktu ar sistema susijusios paslaugos (pvz., reklama, rinkodara ir t. t.);

vartotojų vežimas į mažmeninės prekybos vietą ir iš jos.

Nuo žaliavų įsigijimo iki ciklo pabaigos ir šalinimo. Leidžiami gavybos–ciklo pabaigos ir gavybos–gamybos etapo vertinimai.

Taikomi kiti papildomi reikalavimai.

Sistemos ribos

Išimtys:

gamybos priemonės;

žmonių energijos įvediniai vykdant procesus;

vežimo paslaugoms teikti naudojami gyvūnai

vartotojų vežimas į mažmeninės prekybos vietą ir iš jos (gali būti įtraukta atlikus peržiūrą);

darbuotojų važinėjimas į darbą.

Atmetimas

Neleidžiama.

Leidžiama – atsižvelgiant į masę, energiją arba aplinkosauginį reikšmingumą.

Nėra gairių.

Taikant atmetimo kriterijus turėtų būti atsižvelgiama kiekybinį išsamumo laipsnį, palyginti su bendruoju produkto sistemos poveikiu aplinkai.

Atliekant lyginamuosius tyrimus atmetimas taip pat visada turi būti susijęs su mase ir energija.

Nėra gairių.

Neleidžiama.

5 % masės ir energijos, taip pat poveikis aplinkai.

5 % VAP (turi būti įtraukti visi reikšmingo indėlio išmetamieji teršalai

(t. y. >1% išmetamųjųteršalų), ir ne mažiau negu 95 % bendrojo kiekio)

Poveikio kategorijos

Gyvavimo ciklo poveikio vertinimo (GCPV) metodai

Turi būti nagrinėjamas standartinis 14 tarpinio poveikio kategorijų rinkinys, jeigu 1) PAPKT nenurodyta kitaip, arba 2) išimties taikymas tam tikroms poveikio kategorijoms nepagrįstas taip, kaip nurodyta PAP nustatymo gairėse.

Turi būti naudojamas standartinis pateiktų tarpinio poveikio GCPV metodų rinkinys.

Įvairus poveikis aplinkai, susijęs su produktų tiekimu, įskaitant:

ŠESD išmetimą;

ozono ardymo potencialą;

rūgštėjimo potencialą;

eutrofikacijos potencialą

ozono fotocheminio susidarymo potencialą;

kitą poveikį aplinkai, pvz., išteklių išeikvojimą ir poveikį žmonių sveikatai (galutinis poveikis).

Klimato kaita, įskaitant žemės naudojimo paskirties keitimą.

Turi būti pranešama apie visus išmestus ŠESD kiekius.

Dvylika poveikio kategorijų nagrinėjamos atsižvelgiant į tarpinį poveikį ir trys poveikio kategorijos nagrinėjamos atsižvelgiant į galutinį poveikį.

ILCD vadove pateikiami rekomenduojami ir tarpinio poveikio, ir galutinio poveikio vertinimo metodai (saugomose vietovėse).

Ekologinio pėdsako vertės (pvz., bendras hektarų skaičius)

Klimato kaita, įskaitant žemės naudojimo paskirties keitimą.

Turi būti teikiamos ataskaitos apie šešias Kioto protokole nustatytas medžiagas. Ataskaitų teikimas apie kitas tiriamam produktui ar vertės grandinei taikomas medžiagas yra rekomenduojamas.

Taikomi JRC rekomenduojami GCPV metodai.

Poveikio kategorijos nustatomos pagal produkto kategoriją.

Turi būti naudojamas standartinis pateiktų tarpinio poveikio GCPV metodų rinkinys.

Klimato kaita, įskaitant žemės naudojimo paskirties keitimą.

Turi būti pranešama apie visus išmestus ŠESD kiekius.

Modeliavimo metodas (atribucinio metodo palyginimas su konsekventiniu metodu

Naudojami abiejų – atribucinio ir konsekventinio– modeliavimo metodų elementai.

Nustatomi su produktais siejamo poveikio aplinkai apskaičiavimo principai. Pirmiausia siekiama vengti paskirstymo.

Nustatomas su produktais siejamo išmetamo ŠESD kiekio apskaičiavimo principas (klimato kaita). Pirmiausia siekiama vengti paskirstymo.

Taikomas atribucinis metodas ir pasirenkami ciklo pabaigos ir kiti su daugiau negu vienu produktu susiję procesai. Pirmiausia siekiama vengti paskirstymo.

Apskaitos metodas (panašus į atribucinį metodą).

Leidžiama taikyti procesų GCA, įvedinių ir išvedinių arba hibridinį modeliavimą.

Taikomas atribucinis metodas, tiesioginis sistemos išplėtimas, jei tai daugiau nei su vienu produktu susiję procesai, ir perdirbimo uždarojo ciklo aproksimacija (laikantis standarto reikalavimų).

Atribucinis metodas.

Pateikiamos atliekant perdirbimą ir šiluminės energijos gavybą iš atliekų kiekvienai medžiagai taikomos paskirstymo taisyklės

Atribucinis metodas. Pirmiausia siekiama vengti paskirstymo.

Duomenų kokybė

Duomenų kokybė vertinama pagal šiuos kriterijus:

Technologijų reprezentatyvumas

Geografinis reprezentatyvumas

Laikotarpių reprezentatyvumas

Išsamumas

Parametro neapibrėžtis

Metodikos tinkamumas ir nuoseklumas (t. y. išteklių naudojimo ir teršalų išmetimo aprašo užbaigimas pagal šias bendrąsias gaires).

Atliekant bet kokį išorės naudojimui skirtą PAP tyrimą turi būti laikomasi duomenų kokybės reikalavimų (šis reikalavimas taikomas ir konkretiems, ir bendriesiems duomenims). Jei tai vidaus naudojimui numatyti PAP tyrimai (kai nurodoma, kad jie atliekami laikantis šių PAP gairių), turėtų būti laikomasi (t. y. rekomenduojama, kad būtų laikomasi) nustatytų duomenų kokybės reikalavimų, tačiau jų laikytis nėra privaloma.

Galutiniame išteklių naudojimo ir teršalų išmetimo apraše tų procesų ar veiklos, kurių įnašų į kiekvieną poveikio kategoriją dalis yra ne mažesnė kaip 70 %, konkrečių ir bendrųjų duomenų bendroji kokybė turi būti bent „geros kokybės“ lygio. Turi būti atliekamas pusiau kiekybinis šių procesų duomenų kokybės vertinimas, o apie jo rezultatus pranešama. […]

Duomenų kokybės vertinimas turi būti atliekamas šiuo lygiu:

bendrųjų duomenų kokybė vertinama įvedinių srautų lygiu, pvz., spaustuvėje naudojamas įsigytas popierius;

konkrečių duomenų kokybė vertinama pavienio proceso ar agreguotų procesų lygiu, arba atskirų įvedinių srautų lygiu.

Duomenų kokybės reikalavimai turėtų būti nurodomi atsižvelgiant į šiuos kriterijus:

Laiko aprėptis

Geografijos aprėptis

Technologijos aprėptis

Glaudumas

Išsamumas

Nuoseklumas

Duomenų šaltiniai

Informacijos neapibrėžtis

Būtini duomenų kokybės reikalavimai nėra nurodyti.

Jei tai lyginamieji pareiškimai, turi būti remiamasi pirmiau nurodytais aštuoniais kriterijais.

PAP metodo ir standarto ISO 14044 palyginimas:

1.

Duomenų kokybės kriterijai (šeši, palyginti su aštuoniais) iš esmės taikomi tiems patiems aspektams, tačiau ISO standartas yra platesnio pobūdžio negu PAP metodas.

2.

Taikant PAP modelį turi būti visada atsižvelgiama į šešis kriterijus, o į visus aštuonis ISO standartokriterijus atsižvelgiama tik teikiant lyginamuosius pareiškimus.

3.

PAP modelyje nustatomi faktiniai būtinieji duomenų kokybės reikalavimai, o ISO standarte jie nėra nustatomi.

Pritaikomas standartas ISO 14044.

Pataisyta pagal standartą ISO 14044 (taikoma pirminiams ir antriniams duomenims):

technologinis reprezentatyvumas,

geografinis reprezentatyvumas,

laikotarpių reprezentatyvumas,

išsamumas / glaudumas,

metodikos tinkamumas ir nuoseklumas.

Metodikoje konkretūs duomenų kokybės reikalavimai nėra nustatyti. Remiamasi standartu ISO 14044.

Vertinant duomenų kokybę turi būti taikomi penki duomenų kokybės rodikliai:

Technologinis reprezentatyvumas

Laikinis reprezentatyvumas

Geografinis reprezentatyvumas

Išsamumas

Patikimumas

Jei tai svarbūs procesai, bendrovės turi pateikti duomenų šaltinių, duomenų kokybės ir visų veiksmų, kurių imtasi siekiant pagerinti duomenų kokybę, aprašymą.

ADEME (Aplinkos apsaugos ir energijos valdymo agentūra) įsteigė Viešosios duomenų bazės valdymo patariamąjį komitetą. Šis komitetas taip pat vertina duomenų kokybę ir (arba) atlieka kokybės ir kritinius tikrinimus.

Geografinis reprezentatyvumas

Technologijų reprezentatyvumas

Laikotarpių reprezentatyvumas

Pirminių srautų išsamumas

Tikslumas ir neapibrėžtis

Atkuriamumas

Minimalūs duomenų kokybės reikalavimai nėra nurodyti.

Pritaikyta pagal standartą ISO 14044.

Minimalūs duomenų kokybės reikalavimai nėra nurodyti.

Duomenų tipas ir duomenų rinkimas

Duomenų rinkimo šablonas

Turi būti renkami visų pirmenybinių procesų konkretūs duomenys, o jei reikia, ir antraeilių procesų konkretūs duomenys. Tačiau jeigu pirmenybinių procesų bendrieji duomenys tiksliau apibūdina procesus arba yra tinkamesni negu konkretūs duomenys (turi būti pagrindžiama ir įtraukiama į ataskaitą), taip pat turi būti naudojami antraeilių procesų bendrieji duomenys.

Bendrieji duomenys turėtų būti naudojami tik antraeilės sistemos procesams, nebent (bendrieji duomenys) tiksliau apibūdintų pirmenybinius procesus arba būtų tinkamesni nei konkretūsduomenys, ir šiuo atveju bendrieji duomenys taip pat turi būti naudojami kaip pirmenybinės sistemos procesų duomenys.

Bendrieji duomenys (jeigu jie atitinka šiose PAP nustatymo gairėse nustatytus duomenų kokybės reikalavimus) turi būti, kai įmanoma, renkami iš:

duomenų, parengtų laikantis atitinkamų PAPK taisyklių;

duomenų, parengtų laikantis PAP tyrimų reikalavimų;

ILCD duomenų tinklo (duomenys, atitinkantys ILCD reikalavimus A situacijai);

ELCD.

Duomenų rinkimo šablonas: šablonas pateikiamas informavimo tikslais.

Pirminiai duomenys: surinkti (išmatuoti, apskaičiuoti ar įvertinti) iš gamybos vietų, susijusių su į sistemos ribas įtrauktais vieniniais procesais.

Antriniai duomenys: surinkti iš kitų šaltinių, pvz., literatūros arba duomenų bazių. Nėra rekomenduojami jokie konkrečių duomenų šaltiniai. Rinkdamas antrinius duomenis specialistas turi laikytis nustatytų duomenų kokybės reikalavimų.

Duomenų rinkimo šablonas: žr. ISO/TR 14049

Pritaikomas standartas ISO 14044.

Pirminiai duomenys: pirminius duomenis pageidautina rinkti apie pirmenybinę sistemą ir pagrindinius antraeilius procesus; taip pat galima naudoti antrinius duomenis, jeigu jie atitinka ILCD reikalavimus, o jų reprezentatyvumas minėtų procesų / produktų atžvilgiu yra tinkamas ir pagrįstas įrodymais.

Visų kitų duomenų atžvilgiu pirmenybė teiktina geriausios kokybės, ILCD reikalavimus atitinkantiems antriniams duomenims. Jeigu duomenų trūksta, turi būti naudojami minimalios kokybės duomenų įverčiai.

Metodikos gairėse nurodoma, kad į duomenų valdymo planą turėtų būti įtrauktas duomenų rinkimo šablonas.

Jeigu naudojama procesų GCA, pirminių duomenų reikalavimas / rekomendacija turi atitikti standarto ISO 14044 nuostatas.

Antriniai duomenys: nenurodomas joks konkretus šaltinis.

Rinkimo šablonas nėra pateikiamas.

Pirminiai duomenys privalomi apie visus procesus, kuriuos valdo ar kuriuos kontroliuoja ataskaitą teikiančioji bendrovė.

Antriniai duomenys: rekomenduojami geriausios kokybės duomenys, jeigu įmanoma, pirmenybę teikiant pirminiams duomenims.

Metodikos gairėse nurodoma, kad į duomenų valdymo planą turėtų būti įtrauktas duomenų rinkimo šablonas.

Tačiau standarte pavyzdys nepateiktas.

Pirmenybė teikiama pirminiams duomenims.

Konkretus reikalavimas pateiktas PKT lygiu.

E priede pateikiamas duomenų apie vežimą ir vieninį procesą rinkimo šablonas.

Privaloma turėti pirminius veiklos duomenis apie visus procesus, kuriuos valdo ar naudoja įgyvendinančioji organizacija.

Antriniai duomenys įvediniams turi būti naudojami tuo atveju, jeigu neturima pirminių veiklos duomenų.

Pageidautina, kad antriniai duomenys atitiktų PAS reikalavimus. Renkantis antrinius duomenis turi būti remiamasi

1)

iš standarto ISO 14044 paimtomis duomenų kokybės taisyklėmis,

2)

pirmenybė teiktina antriniams duomenims, surinktiems iš specialistų peržiūrėtų leidinių, bei iš kitų patikimų šaltinių surinktiems duomenims

Duomenų rinkimo šablonas: pateiktas PAS 2050 gairėse.

Paskirstymas / daugiafunkciškumo hierarchija

Sprendžiant visas daugiafunkciškumo problemas turi būti taikoma tokia PAP sprendimų dėl daugiafunkciškumo priėmimo hierarchija: 1) skirstymas dalimis arba sistemos išplėtimas; 2) svarbiu esminiu fiziniu santykiu grindžiamas paskirstymas (šiuo atveju gali būti taikomas pakeitimas); 3) kokiu nors kitokiu santykiu grindžiamas paskirstymas.

Paskirstymo pirmiausiai turėtų būti išvengiama taikant skirstymo dalimis procesą arba išplečiant sistemą, jeigu įmanoma. Jeigu paskirstymo išvengti neįmanoma, skaidant įvedinius ir išvedinius turėtų būti naudojami fiziniai produktų ar funkcijų santykiai (pvz., masė, energija).

Jeigu fizinių santykių nustatyti neįmanoma, vietoj jų turi būti naudojami kiti santykiai (pvz., ekonominė vertė).

Pritaikomas standartas ISO 14044.

Išsamiau išdėstyta ir apibūdinta pagal standartą ISO 14044:

paskirstymo išvengimas taikant skirstymą dalimis ar virtualųjį skirstymą dalimis;

rinkai pateiktų produktų rinkinio (taip pat ir platesnių funkcijų) pakeitimas / sistemos išplėtimas;

priežastiniu fiziniu santykiu (pvz., masė, energija) grindžiamas paskirstymas;

ekonominis paskirstymas.

Jeigu atliekant analizę taikomi iš naujo apskaičiuoti produkto GCA duomenys, pagal kuriuos galutinis produktas skaidomas į pirminius produkto ekvivalentus, ji turi atitikti ISO GCA standartus 14040 ir 14044.

Pritaikyta pagal standartą ISO 14044:

Bendrovės, jeigu įmanoma, turi vengti taikyti paskirstymą ir vietoj jo naudoti proceso skirstymą dalimis, iš naujo apibrėždamos funkcinį vienetą, arba taikyti sistemos išplėtimą.

Jeigu paskirstymo išvengti neįmanoma, bendrovės išmetamųjų teršalų kiekius ir šalinamus ŠESD kiekius turi paskirstyti atsižvelgdamos į esminius fizinius nagrinėjamo produkto ir gretutinio (-ių) produkto (-ų) santykius.

Jeigu vien fizinių santykių neįmanoma nustatyti, bendrovės turi rinktis arba ekonominį paskirstymą, arba kitą paskirstymo metodą, grindžiamą kitais nagrinėjamo produkto ir gretutinio (-ių) produkto (-ų) santykiais.

Pritaikomas standartas ISO 14044.

Išplėtota pagal standartą ISO 14044:

1.

Gretutinio produkto paskirstymo išvengiama vieninius procesus padalijus įsmulkesnius procesus arba išplečiant produktų sistemą.

2.

Jeigu 1 punktas netaikytinas, paskirstymas atliekamas pagal papildomus reikalavimus.

3.

Jeigu papildomų reikalavimų nenustatyta, pirmenybė teikiama ekonominės vertės veiksniams.

Su perdirbimu susijęs paskirstymas

Pateikiamos specialios gairės (įskaitant formules!), taip pat atsižvelgiant į atgaunamą energijos kiekį.

Šis klausimas nagrinėjamas atskirai ir pateikiami bendrieji paskirstymo išvengimo principai, tačiau konkrečios taisyklės nenurodoma – nepateikiamos formulės.

Išvengto produkto pirminės gamybos pakeitimas.

Laikomasi standarte ISO 14044pateiktos paskirstymo hierarchijos. C priedas, kuriame nurodytos formulės, pateiktas INFORMAVIMO TIKSLAIS.

Išvengto produkto vidutiniais rinkos rodikliais pagrįstos pirminės gamybos pakeitimas.

Gairės nepateiktos.

Turi būti taikomas uždarojo ciklo aproksimacijos (angl. closed-loop approximation) arba perdirbtojo turinio metodas. Jeigu nė vienas metodas nėra tinkamas, gali būti taikomi kiti standartą ISO 14044 atitinkantysmetodai su sąlyga, kad jie bus nurodyti inventorinėje ataskaitoje, taip pat pagrindžiant jų taikymą.

Pateikiamos labai išsamios uždarojo ciklo perdirbimo ir atvirojo ciklo perdirbimo taikymo (su šiluminės energijos gavyba iš atliekų ar be jos) gairės ir formulės.

Pateikiamos formulės išmetamųjų teršalų kiekiams apskaičiuoti – skiriami perdirbtojo turinio ir uždarojo ciklo aproksimacijos metodai.

(nustatomi kriterijai, pagal kuriuos sprendžiama, kada taikyti „0/100“,„100/0“ metodus).

Su iškastiniais ir biogeniniais šaltiniais susijusio anglies dioksido išmetimas ir šalinimas

Anglies dioksido išmetimo ir šalinimo duomenys apie iškastinius šaltinius ir biogeninius šaltinius turi būti nurodomi atskirai.

Nėra nuostatų.

Anglies dioksido išmetimo ir šalinimo duomenys apie iškastinius šaltinius ir biogeninius šaltinius turi būti nurodomi atskirai.

Anglies dioksido išmetimo ir šalinimo duomenys apie iškastinius šaltinius ir biogeninius šaltinius turi būti nurodomi atskirai.

Nėra nuostatų.

Su iškastiniais ir biogeniniais šaltiniais susijusio anglies dioksido išmetimo ir šalinimo duomenys įtraukiami į aprašo rezultatus ir, siekiant skaidrumo, nurodomi atskirai (privaloma, išskyrus atvejus, kai tai netaikytina)

Anglies dioksido išmetimo ir šalinimo duomenys apie iškastinius šaltinius ir biogeninius šaltinius turėtų būti nurodomi atskirai.

Į vertinimą įtraukiami anglies dioksido išmetimo ir šalinimo duomenys (privaloma), išskyrus duomenis apie su maistu ir pašarais susijusio biogeninės kilmės anglies dioksido šalinimą ir išmetimą (nėra privaloma).

Tiesioginis žemės naudojimo paskirties keitimas / netiesioginis žemės naudojimo paskirties keitimas

Dėl tiesioginio žemės naudojimo paskirties keitimo išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiai, naudojant Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (TKKK) lentelėje nurodytas numatytąsias vertes, prekėms / paslaugoms priskiriami 20 metų laikotarpiui po žemės naudojimo paskirties pakeitimo.

Netiesioginis žemės naudojimo paskirties keitimas: Šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiai, kurie išmetami netiesiogiai pakeitus žemės naudojimo paskirtį, turi būti įskaičiuojami pagal VI priede nustatytas specifikacijas.

Nuostatos nepateikiamos.

Tiesioginis žemės naudojimo paskirties keitimas: Naudojamos TKKK gairės.

Netiesioginis žemės naudojimo paskirties keitimas: bus atsižvelgiama parengus tarptautiniu mastu pripažįstamą metodą.

Tiesioginis žemės naudojimo paskirties keitimas: specialios TKKK parengtos gairės ir numatytųjų verčių lentelė; priskiriama produktams 20 metų laikotarpiui po žemės paskirties pakeitimo (gali būti patikslinta, jeigu gaunami konkretesni, peržiūrėti duomenys)

Netiesioginis žemės naudojimo paskirties keitimas(NŽNPK) svarstomas pagal konsekventinį modelį, tačiau ne tuomet, kai atliekami produkto lygio gyvavimo ciklo vertinimai (atribuciniai).

Tiesioginis žemės naudojimo paskirties keitimas: ataskaitoje naudojami žemės paskirties tipai atitinka nacionalinius ekologinio pėdsako duomenų sąvadus, vertinant ir ekologinio pėdsako, ir biologinės talpos atžvilgiais.

Netiesioginis žemės naudojimo paskirties keitimas: nuostatos nepateikiamos.

Tiesioginis žemės naudojimo paskirties keitimas: reikalaujama atsižvelgti, jeigu priskirtina. Parengtos papildomos apskaičiavimo gairės, duomenų šaltiniai susiję su TKKK.

Netiesioginis žemės paskirties keitimas: nereikalaujama.

Tiesioginis žemės naudojimo paskirties keitimas: nuoroda į TKKK metodiką.

Netiesioginis žemės naudojimo paskirties keitimas: bus atsižvelgiama parengus tarptautiniu mastu pripažįstamą metodą.

Tiesioginis žemės naudojimo paskirties keitimas: visų pirma įtraukiamas išmetamųjų teršalų kiekis, išmetamas pakeitus žemės paskirtį, jeigu pakeitimas atliktas per paskutinius 20 metų.

Neatsižvelgiama į netiesioginį žemės naudojimo paskirties keitimą.

Anglies dioksido saugojimas ir uždelstas išmetimas

Į kreditus, susijusius su laikinu (anglies dioksido) saugojimu arba uždelstu išmetimu, neturi būti atsižvelgiama apskaičiuojant su standartinėmis poveikio kategorijomis susijusį PAP, jeigu pagrindžiamosiose PAPKT nenurodyta kitaip.

Nepateikiamos konkrečios nuostatos / informacija. Tačiau atsižvelgiant į pateiktą GCA apibrėžties aiškinimą galima daryti prielaidą, kad anglies dioksido saugojimas ir uždelstas išmetimas neįtraukiami į įprastą tyrimo apimtį.

Apie anglies dioksido saugojimą turi būti pranešama atskirai.

Neįtraukiama į įprastą tyrimo apimtį. Tačiau jeigu šis klausimas svarstomas kaip vienas iš tyrimo tikslų, ILCD vadove pateikiamos išsamios gairės.

Analogiška specifikacijoje „PAS 2050“ rekomenduojamam požiūriui, taikomam metodams, pagal kuriuos apskaičiuojamas anglies dioksido saugojimo poveikis.

Laikinas saugojimas skiriamas nuo nuolatinio saugojimo, jeigu suteikiama 10 000 metų garantija.

Nėra nuostatų.

Anglies dioksidas, kuris tyrimo vykdymo laikotarpiu neišleidžiamas į aplinką atliekant gyvavimo ciklo pabaigos etapo apdorojimą, laikomas saugomuoju anglies dioksidu. Laikotarpis turėtų būti pagrindžiamas moksliniais duomenims kiek įmanoma arba nebūti trumpesnis negu 100 metų.

Uždelstas išmetimas arba svorio koeficientai (pvz., laikinai saugomas anglies dioksidas) neturi būti įtraukiami į aprašo rezultatus, tačiau apie juos gali būti pranešama atskirai.

Biogeninės ir iškastinės kilmės anglies dioksidas. Laikinis svertinis vidurkis, kai saugojimo / uždelsto išmetimo trukmė yra ne ilgesnė kaip 100 metų.

Leidžiama savo nuožiūra rinktis, ar taikyti uždelsto išmetimo sampratą, ir sprendimas priimamas rengiant kiekvienas PAPKT.

Į ŠESD šalinimą gali būti atsižvelgiama, nagrinėjant tuos produktus, kuriuose yra biomasės, jeigu ji gauta iš atsodinto miško.

Bet koks anglies dioksido saugojimo poveikis įtraukiamas į aprašą, tačiau taip pat turi būti registruojamas atskirai. Uždelstam išmetimui nustatyti svorio koeficientai neįtraukiami į aprašo rezultatus, tačiau metodas yra pateiktas (B priede), jeigu organizacijos pageidauja juos taikyti. Šiuo atveju tokio uždelsto išmetimo duomenys turi būti nurodomi atskirai nuo aprašo rezultatų.

Išmetamųjų teršalų kiekio kompensavimas

Neturi būti įtraukiama į vertinimą.

Nėra nuostatų.

Neturi būti įtraukiama į vertinimą.

Neturi būti įtraukiama į vertinimą.

Nėra nuostatų.

Neturi būti įtraukiama į vertinimą.

Neturi būti įtraukiama į vertinimą.

Neturi būti įtraukiama į vertinimą.

Tikrinimas ir tikrintojo kvalifikacija

Jeigu atitinkamose apibrėžtose politikos priemonėse nenurodyta kitaip, kiekvieną išorės naudojimui skirtą tyrimą turi patikrinti nepriklausomas ir kvalifikuotas išorės tikrintojas (arba tikrinimo grupė). Tyrimas, skirtas pagrįsti viešinti skirtus lyginamuosius pareiškimus, turi būti grindžiamas atitinkamomis PAPKT ir jį turi patikrinti nepriklausomas tikrintojas kartu su suinteresuotųjų šalių grupe.

Taikomi minimalūs tikrintojų kvalifikacijos reikalavimai.

Nustatomas lyginamųjų tyrimų reikalavimas:

jeigu tyrimas skirtas lyginamajam pareiškimui, kuris turi būti pateikiamas visuomenei, suinteresuotosios šalys šį vertinimą turi atlikti kaip kritinį tikrinimą ir pateikti bendrąją informaciją apie tikrinimo tipą.

Nustatomos skirtingos tikrinimo schemos atsižvelgiant į numatomą tyrimo pobūdį ir tyrimo taikymo sritį: deklaravimas, pareiškimas, ženklinimas.

Nustatomi būtini tikrinimo tipo, tikrintojo kvalifikacijos ir tikrinimo atlikimo reikalavimai (pvz., bendrajam GCA tyrimui taikomas minimalus reikalavimas atlikti nepriklausomą išorės tikrinimą).

Nurodyta, kad ataskaita turėtų būti vertinama nepriklausomo tikrintojo, tačiau konkrečių gairių nepateikta.

Nustatomas reikalavimas suteikti garantijų tokiais būdais:

pirmosios šalies atliekama patikra

trečiosios šalies atliekama patikra

kritinis tikrinimas.

Komitetas turi patikrinti ne iš rekomenduotųjų šaltinių gautus antrinius duomenis.

Produkto kategorijos taisyklėse apibrėžtas laikinasis duomenų galiojimas, atnaujinimo dažnumas, duomenų tinkamumo patvirtinimo procesas ir rezultatai.

Nepriklausoma trečiosios šalies sertifikavimo įstaiga, akredituota atlikti patikrą ir sertifikavimą pagal specifikaciją „PAS 2050“.

Galima rinktis kitas patikros galimybes, įskaitant savarankiškai atliekamą patikrą ir neakredituosiosios įstaigos atliekamą sertifikavimą atsižvelgiant į numatytą komunikacijos tipą.

Ataskaitų teikimas

Į tyrimo ataskaitą turi būti įtraukiama bent santrauka, pagrindinė ataskaita ir priedas. Į juos turi būti įtraukiamos visos nurodytosios dalys. Gali būti įtraukta bet kokia papildoma patvirtinamoji informacija, pvz., konfidenciali ataskaita.

(Šių privalomųjų ataskaitos teikimo dalių turinys ganėtinai atitinka standarte ISO 14044 nustatytus ataskaitų teikimo reikalavimus. Tačiau jeigu vertinimas skirtas pagrįsti lyginamuosius pareiškimus (ketinamus pateikti visuomenei), ISO standarte nustatyti ataskaitų teikimo reikalavimai viršija PAP ataskaitų teikimo reikalavimus).

Nustatomi bendrieji ataskaitų teikimo reikalavimai ir papildomi reikalavimai, susiję su trečiųjų šalių teikiamoms ataskaitoms.

Standarte ISO 140xx nepateikiamas GCA ataskaitos teikimo šablonas.

Standarte ISO 14048 pateikiamas šablonas ir (arba) tik duomenų rinkinio reikalavimai.

Nustatomi bendrieji reikalavimai (pritaikyti pagal standartą ISO 14044).

Papildomi reikalavimai, susiję su trečiųjų šalių teikiamomis ataskaitoms:

a)

pirminės apimties pakeitimai ir jų pagrindimas;

b)

gyvavimo ciklo etapų aprašymas;

c)

sistemos ribos, įskaitant įvedinių ir išvedinių, kurie naudojami kaip sistemos pirminiai srautai, tipą […]

d)

svarbių vieninių procesų aprašymas, […]

e)

duomenys,[…]

f)

interpretavimo rezultatai, įskaitant išvadas ir apribojimus.

Nustatomi bendrieji ataskaitų teikimo reikalavimai ir papildomi reikalavimai, susiję su trečiųjų šalių teikiamoms ataskaitoms.

Pateikiamas duomenų rinkinys ir tyrimo ataskaitos forma bei šablonai.

Pritaikyta duomenų mainams (elektroninių duomenų ir pateikiamų interneto svetainėse duomenų) ir darbo srautui.

Nepateikiamas ataskaitos teikimo šablonas.

Taikomi kiti reikalavimai […]

Pateikiamas privalomųjų ir pasirenkamųjų dalių sąrašas teikiant ataskaitas visuomenei (šablonas pateiktas ŠESD protokolo svetainėje).

Nepateikiamas ataskaitos teikimo šablonas.

Nepateikiamas ataskaitos teikimo šablonas.

Rezultatų interpretavimas

Aplinkosauginio pėdsako interpretavimo etapą turi sudaryti šios dalys: 1) „PAP modelio svarumo vertinimas“; 2) „reikšmingų elementų nustatymas“; 3) „neapibrėžties įvertinimas“; ir 4) „išvados, apribojimai ir rekomendacijos“.

Pasirenkamosios rezultatų interpretavimo priemonės: Išsamumo tikrinimas, jautrio tikrinimas, nuoseklumo tikrinimas. (standarte ISO 14044 šios nurodomos kaip privalomosios).

svarbių klausimų identifikavimas remiantis gyvavimo ciklo analizės GCIA ir GCPV etapais;

vertinimas, kurį atliekant atsižvelgiama į išsmaumo, jautrio ir nuoseklumo tikrinimus;

išvados, apribojimai ir rekomendacijos

Pritaikomas standartas ISO 14044.

Išplėtota pagal standartą ISO 14044.

Pritaikomas standartas ISO 14044.

Interpretavimo aspektai įtraukti į neapibrėžties, ataskaitų teikimo ir veiklos parametrų registravimo skyrius.

Pritaikomas standartas ISO 14044.

Pritaikomas standartas ISO 14044.

Rezultatų neapibrėžtis

Turi būti pateikiamas bent kokybinis neapibrėžčių aprašymas.

PATARIMAS: Taikant „Monte Carlo“ modeliavimo procedūras galima atlikti su svarbiais procesais ir apibūdinimo koeficientais siejamos dispersijos kiekybinį neapibrėžties vertinimą.

Nurodyta kaip reikalavimas, tačiau išsamių gairių nepateikiama.

„Jei tyrimais numatoma pagrįsti viešinimui skirtus lyginamuosius pareiškimus, turi būti daroma rezultatų jautrio ir neapibrėžties analizė.“

Nurodyta kaip reikalavimas, tačiau išsamių gairių nepateikiama.

Esamose gairės nenustatytas joks konkretus metodas. Nustatoma tik sistema.

Nepateikta išsamių gairių, tačiau nurodoma, kad atskirai turėtų būti pateikiamas šių tipų neapibrėžties įvertinimas:

įvedinio parametrai

proporcingumo prielaidos

su kategorija susijusios paklaidos

neišsami ar dalinė aprėptis

Nustatomas reikalavimas teikti ataskaitas apie svarbių procesų kokybinę neapibrėžtį.

ŠESD protokolo svetainėje kaip papildoma informacija pateiktos kiekybinės neapibrėžties analizės atlikimo gairės ir priemonės.

Remdamosi standartu ISO 14040:2006 su konkrečiu sektoriumi susijusios darbo grupės turi atlikti neapibrėžties ir jautrio analizę.

Ypač daug dėmesio turi būti skiriamas svarbiems aplinkosaugos aspektams siekiant užtikrinti, kad vartotojams teikiama informacija išliktų svarbi.

Bendrovės turi pateikti kokybinį pareiškimą apie aprašo neapibrėžtį ir pasirinktą metodiką. Metodikos pasirinktys:

naudojimo ir gyvavimo ciklo pabaigos aprašas

paskirstymo metodai, įskaitant su perdirbimu susijusį paskirstymą

taikomų visuotinio atšilimo potencialo verčių šaltinis

apskaičiavimo modeliai


(1)  Literatūroje sąvoka „tiekimo grandinė“ dažnai vadinama „vertės grandine“. Tačiau šiuo atveju pirmenybė teikiama sąvokai „tiekimo grandinė“ siekiant išvengti sąvokai „vertės grandinė“ būdingo ekonominio reikšmės atspalvio.

(2)  Europos Komisija 2011: COM(2011) 571 final. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui. Efektyvaus išteklių naudojimo Europos planas.

(3)  http://ec.europa.eu/environment/resource_efficiency/index_en.htm

(4)  http://ec.europa.eu/environment/eussd/corporate_footprint.htm

(5)  Paskelbta tinklavietėje http://www.iso.org/iso/iso_catalogue.htm

(6)  Paskelbta tinklavietėje http://lct.jrc.ec.europa.eu/assessment/publications

(7)  “Ecological Footprint Standards 2009” – Global Footprint Network. Paskelbta tinklavietėje http://www.footprintnetwork.org/images/uploads/Ecological_Footprint_Standards_2009.pdf

(8)  WRI and WBCSD (2011). Greenhouse Gas Protocol Product Life Cycle Accounting and Reporting Standard, 2011.

(9)  http://www2.ademe.fr/servlet/getDoc?id=11433&m=3&cid=96

(10)  Paskelbta tinklavietėje http://www.bsigroup.com/en/Standards-and-Publications/How-we-can-help-you/Professional-Standards-Service/PAS-2050/

(11)  Su šiuo dokumentu galima susipažinti tinklavietėje http://ec.europa.eu/environment/eussd/corporate_footprint.htm

(12)  Pvz., bendrovė per metus pagamina 40 000 marškinėlių ir 20 000 kelnių; marškinėlių aplinkosauginis pėdsakas yra X, o kelnių– Y. OAP per metus yra Z. Teoriškai Formula.

(13)  Gyvavimo ciklas – tai nuoseklūs ir vienas su kitu susiję produktų sistemos tarpsniai nuo žaliavų įsigijimo arba gamybos iš gamtinių išteklių iki galutinio pašalinimo (standartas ISO 14040:2006).

(14)  Taikant gyvavimo ciklo metodą tiekimo grandinės požiūriu įvertinama su produktu siejamų išteklių srautų ir kišimosi į gamtą rūšių visuma (įskaitant visus etapus, t. y. nuo žaliavų įsigijimo iki apdorojimo, platinimo, naudojimo ir gyvavimo ciklo pabaigos procesų), taip pat visos svarbios susijusios poveikio aplinkai rūšys (užuot skyrus dėmesio tik vienam gyvavimo ciklo aspektui).

(15)  Atliekos apibrėžiamos kaip medžiagos arba objektai, kurių savininkas nori arba turi atsikratyti (standartas ISO 14040:2006).

(16)  Produktas – prekė ar paslauga (standartas ISO 14040:2006).

(17)  Literatūroje sąvoka „tiekimo grandinė“ dažnai vadinama „vertės grandine“. Tačiau šiuo atveju pirmenybė teikiama sąvokai „tiekimo grandinė“ siekiant išvengti sąvokai „vertės grandinė“ būdingo ekonominio reikšmės atspalvio.

(18)  Žaliavos – produktui pagaminti naudojama pirminė arba antrinė medžiaga (standartas ISO 14040:2006).

(19)  Paskelbta tinklavietėje http://www.iso.org/iso/iso_catalogue.htm

(20)  Paskelbta tinklavietėje http://lct.jrc.ec.europa.eu/assessment/publications

(21)  “Ecological Footprint Standards 2009” – Global Footprint Network. Paskelbta tinklavietėje http://www.footprintnetwork.org/images/uploads/Ecological_Footprint_Standards_2009.pdf

(22)  GHGP 2011, Greenhouse Gas Protocol Product Life Cycle Accounting and Reporting Standard.

(23)  Paskelbta tinklavietėje http://www2.ademe.fr/servlet/getDoc?id=38480&m=3&cid=96.

(24)  Paskelbta tinklavietėje http://www.bsigroup.com/en/Standards-and-Publications/How-we-can-help-you/Professional-Standards-Service/PAS-2050/

(25)  European Commission - Joint Research Centre - Institute for Environment and Sustainability (2011b). Analysis of Existing Environmental Footprint Methodologies for Products and Organizations. Recommendations, Rationale, and Alignment. EC – IES - JRC, Ispra, November 2011. http://ec.europa.eu/environment/eussd/corporate_footprint.htm

(26)  Sistemos ribos – į tyrimą įtrauktų ar neįtrauktų aspektų apibrėžtis. Pvz., atliekant gavybos–ciklo pabaigos AP analizę turėtų būti įtraukiama visų rūšių veikla, t. y. pradedant žaliavų gavybos ir baigiant apdorojimo, platinimo, sandėliavimo, naudojimo ir šalinimo arba perdirbimo etapais.

(27)  Produktų sistema – vieninių procesų rinkinys su pirminiais ir produktų srautais, vykdantis vieną ar daugiau apibrėžtų funkcijų ir modeliuojantis produkto gyvavimo ciklą (standartas ISO 14040:2006).

(28)  Lyginamieji pareiškimai yra aplinkosauginiai pranešimai apie vieno produkto pranašumą ar lygiavertiškumą lyginant su konkuruojančiu tą pačią funkciją atliekančiu produktu (standartas ISO 14040:2006).

(29)  Produkto kategorija yra vienodas funkcijas atlikti pritaikytų produktų grupė (standartas ISO 14025:2006).

(30)  Jeigu procesas ar įrenginys atlieka daugiau negu vieną funkciją, t. y. pagaminami keli produktai ir (arba) teikiamos kelios paslaugos („gretutiniai produktai“), šis procesas yra „daugiafunkcis“. Šiais atvejais visi su procesu susiję įvediniai ir išmetamieji teršalai pagal tam tikrus principus turi būti padalijami tarp nagrinėjamo produkto ir kitų gretutinių produktų (žr. 6.10 skirsnį ir V priedą).

(31)  Produktų kategorijos taisyklės (PKT) yra vienos ar daugiau produktų kategorijų III tipo aplinkosauginių deklaracijų rengimo specialios taisyklės, reikalavimai ir gairės (standartas ISO 14025:2006).

(32)  Aplinkosaugos aspektas yra organizacijos veiklos ar produktų elementas, darantis poveikį aplinkai ar galintis jį daryti.

(33)  Gyvavimo ciklo analizė yra visą produktų sistemos gyvavimo ciklą atliekamas duomenų apie jos įvedinius, išvedinius ir jos galimą poveikį aplinkai rinkimas bei vertinimas (standartas ISO 14040:2006).

(34)  Duomenų kokybė susijusi su duomenų savybe gebėti atitikti nustatytus reikalavimus (standartas ISO 14040:2006). Duomenų kokybė apima įvairius aspektus, pvz., technologijų, geografinį ir laikotarpių reprezentatyvumą, taip pat aprašų duomenų išsamumą ir tikslumą.

(35)  Paskirstymas yra su daugiafunkciškumu susijusių problemų sprendimo metodas. Paskirstymas reiškia „proceso arba produktų sistemos įvedinių arba išvedinių srautų padalijimą tarp tiriamos produktų sistemos ir vienos ar daugiau kitų produktų sistemų“ (standartas ISO 14040:2006).

(36)  Tam tikrais atvejais gali pakakti tiesiog pataisyti ar papildyti esamas PKT.

(37)  http://epp.eurostat.ec.europa.eu/portal/page/portal/product_details/publication?p_product_code=KS-RA-07-015

(38)  Pagal NACE abėcėlinis sekcijos kodas nepateikiamas su skaitmeniniu kodu, todėl jis nėra šiuo atveju naudojamas.