21.12.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 339/1

(1)

beprecedentė pasaulinė finansų krizė ir beprecedentis ekonomikos nuosmukis labai pakenkė ekonomikos augimui ir finansiniam stabilumui bei labai pablogino keleto valstybių narių finansinę ir ekonominę padėtį. Visų pirma, tam tikros valstybės narės patiria didelių sunkumų arba joms tokie sunkumai gresia, pirmiausia tie, kurie susiję su ekonomikos augimo ir finansinio stabilumo užtikrinimo problemomis bei su deficito ir skolos rodiklių blogėjimu, o tą iš dalies lemia tarptautinė ekonominė bei finansinė aplinka;

(2)

nors jau imtasi svarbių priemonių neigiamiems krizės padariniams sušvelninti, įskaitant teisėkūros sistemos pakeitimus, finansų krizės poveikis realiajai ekonomikai, darbo rinkai ir piliečiams yra plačiai juntamas. Spaudimas nacionaliniams finansiniams ištekliams didėja, todėl dabar turėtų būti imtasi tolesnių veiksmų, kad tas spaudimas būtų sumažintas maksimaliai ir optimaliai panaudojant Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (toliau – EŽŪFKP) lėšas;

(3)

remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 122 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta galimybė teikti Sąjungos finansinę paramą valstybei narei, kai ji patiria sunkumų ar kai dėl išimtinių jos nekontroliuojamų aplinkybių jai gresia dideli sunkumai, 2010 m. gegužės 11 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 407/2010, kuriuo nustatoma Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonė (3), tokia priemonė nustatyta, siekiant išsaugoti Sąjungos finansinį stabilumą;

(4)

Tarybos įgyvendinimo sprendimu 2011/77/ES (4) ir Tarybos įgyvendinimo sprendimu 2011/344/ES (5) tokia Sąjungos finansinė parama atitinkamai suteikta Airijai ir Portugalijai. Graikija patyrė didelių finansinio stabilumo užtikrinimo sunkumų iki Reglamento (EB) Nr. 407/2010 įsigaliojimo ir gavo finansinę paramą, inter alia, iš kitų euro zonos valstybių narių;

(5)

2002 m. vasario 18 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 332/2002 dėl priemonės, teikiančios vidutinės trukmės finansinę pagalbą valstybių narių mokėjimų balansams, sukūrimo (6) sukurta priemonė, pagal kurią Taryba suteiks vidutinės trukmės finansinę paramą, kai euro neįsivedusi valstybė narė patirs mokėjimų balanso sunkumų arba kils didelė grėsmė, kad tokių sunkumų bus;

(6)

Tarybos sprendimu 2009/102/EB (7), Tarybos sprendimu 2009/290/EB (8) ir Tarybos sprendimu 2009/459/EB (9) atitinkamai Vengrijai, Latvijai ir Rumunijai suteikta tokia finansinė parama;

(7)

laikotarpis, kuriuo Airija, Vengrija, Latvija, Portugalija ir Rumunija gali gauti finansinę paramą, nustatytas atitinkamuose Tarybos sprendimuose. Paramos Vengrijai laikotarpis baigėsi 2010 m. lapkričio 4 d.;

(8)

Graikijai skirtas Kreditorių susitarimas, sudarytas kartu su Susitarimu dėl paskolos, įsigaliojo 2010 m. gegužės 11 d. Kreditorių susitarime numatyta, kad galiojimo laikotarpis baigsis praėjus trejiems metams nuo to susitarimo datos;

(9)

2011 m. liepos 11 d. septyniolikos euro zonos valstybių narių finansų ministrai pasirašė Europos stabilumo mechanizmo (toliau – ESM) kūrimo sutartį. Ta sutartis pasirašyta po 2011 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimo 2011/199/ES, kuriuo iš dalies keičiamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 136 straipsnis, kiek tai susiję su stabilumo mechanizmu, taikytinu valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro (10). Numatoma, kad ne vėliau kaip 2013 m. ESM perims dabartines Europos finansinio stabilumo fondo (toliau – EFSF) ir Europos finansinė padėties stabilizavimo priemonės (toliau – EFPSP) užduotis;

(10)

Europos Vadovų Taryba savo 2011 m. birželio 23 ir 24 d. išvadose palankiai įvertino Komisijos ketinimą didinti sąveiką tarp Graikijai skirtos paskolos programos ir Sąjungos fondų bei parėmė pastangas didinti Graikijos gebėjimą panaudoti Sąjungos lėšas, kad būtų skatinamas augimas ir užimtumas, dėmesį sutelkiant į konkurencingumo didinimą ir darbo vietų kūrimą. Be to, Europos Vadovų Taryba palankiai įvertino ir parėmė tai, kad Komisija kartu su valstybėmis narėmis parengė išsamią techninės paramos Graikijai programą. Šiuo 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai (11) daliniu pakeitimu prisidedama prie tokių sąveikos užtikrinimo pastangų;

(11)

siekiant sudaryti palankesnes Sąjungos lėšų valdymo sąlygas, padėti sparčiau diegti investicijas atitinkamose valstybėse narėse ir regionuose ir didinti tokių lėšų poveikį ekonomikai, būtina leisti EŽŪFKP įnašo lygį padidinti iki 95 % reikalavimus atitinkančių viešųjų išlaidų regionuose, atitinkančiuose reikalavimus pagal konvergencijos tikslą, ir iki 85 % reikalavimus atitinkančių viešųjų išlaidų kituose regionuose, kurie patiria didelių finansinio stabilumo užtikrinimo sunkumų;

(12)

remiantis bendraisiais principais, taikomais pagal Reglamentą (EB) Nr. 1698/2005, didesnis bendro finansavimo lygis turi būti taikomas tik mokėjimams, kurie turi būti atliekami po to, kai Komisija patvirtina atitinkamas kaimo plėtros programas, įskaitant naujus finansinius planus. Todėl taip pat būtina nustatyti procedūrą, pagal kurią valstybės narės galėtų pasinaudoti ta galimybe, taip pat priemonę, kuria ta galimybė bus užtikrinta;

(13)

laikiną bendro finansavimo lygio padidinimą reikėtų svarstyti taip pat atsižvelgiant į visoms valstybėms narėms aktualius biudžeto apribojimus ir tie biudžeto apribojimai turėtų tinkamai atsispindėti Europos Sąjungos bendrajame biudžete. Be to, kadangi pagrindinis priemonės tikslas – spręsti konkrečius šiuo metu patiriamus sunkumus, jos taikymo laikotarpį reikėtų apriboti padengiant išlaidas, kurias mokėjimo agentūros patirs iki 2013 m. gruodžio 31 d.;

(14)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(15)

dėl to, kad būtina greitai spręsti ekonominės krizės problemą, šis reglamentas turėtų įsigalioti iš karto jį paskelbus,