Help Print this page 

Document 32011D0314

Title and reference
2011/314/ES: 2011 m. gegužės 12 d. Komisijos sprendimas dėl transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemio techninės sąveikos specifikacijos (pranešta dokumentu Nr. C(2011) 3099) Tekstas svarbus EEE
  • No longer in force
OJ L 144, 31.5.2011, p. 1–112 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
Special edition in Croatian: Chapter 13 Volume 057 P. 196 - 307

ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2011/314/oj
Multilingual display
Text

31.5.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 144/1


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2011 m. gegužės 12 d.

dėl transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemio techninės sąveikos specifikacijos

(pranešta dokumentu Nr. C(2011) 3099)

(Tekstas svarbus EEE)

(2011/314/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/57/EB dėl geležinkelių sistemos sąveikos Bendrijoje (1), ypač į jos 6 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 881/2004, įsteigiančio Europos geležinkelio agentūrą (2), 12 straipsnyje reikalaujama, kad Europos geležinkelio agentūra (toliau – agentūra) užtikrintų, kad techninės sąveikos specifikacijos (toliau – TSS) atitiktų techninę pažangą, rinkos tendencijas bei socialinius reikalavimus, ir siūlytų Komisijai, jos manymu, būtinas TSS pataisas.

(2)

2007 m. liepos 13 d. Sprendimu C(2007) 3371 Komisija suteikė agentūrai bendrąjį įgaliojimą vykdyti tam tikrą veiklą pagal 1996 m. liepos 23 d. Tarybos direktyvą 96/48/EB dėl transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos sąveikos (3) ir 2001 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/16/EB dėl transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveikos (4). Pagal tą įgaliojimą buvo reikalaujama, kad agentūra peržiūrėtų 2006 m. rugpjūčio 11 d. Komisijos sprendimu 2006/920/EB dėl transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos „Traukinių eismo organizavimo ir valdymo“ posistemio techninės sąveikos specifikacijos (5) priimtą TSS.

(3)

2009 m. liepos 17 d. agentūra pateikė keturias rekomendacijas: dėl Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos (ERTMS) veiklos taisyklių (ERA/REC/2009-02/INT), dėl traukinių eismo organizavimo ir valdymo techninės sąveikos specifikacijos P priedo persvarstymo (ERA/REC/2009-03/INT), dėl paprastųjų geležinkelių sistemos traukinių eismo organizavimo ir valdymo techninės sąveikos specifikacijos T priedo persvarstymo (ERA/REC/2009-04/INT) ir dėl pakeitimo, kuriuo siekiama užtikrinti traukinių mašinistų kompetencijos nuostatų suderinamumą su Direktyva 2007/59/EB (ERA/REC/2009-05/INT). Atsižvelgiant į tas keturias rekomendacijas parengtas Komisijos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiami sprendimai 2006/920/EB ir 2008/231/EB dėl traukinių eismo organizavimo ir valdymo TSS, projektas – 2010 m. vasario 25 d. jį palankiai įvertino pagal Direktyvos 2008/57/EB 29 straipsnio 1 dalį įsteigtas komitetas.

(4)

2010 m. gegužės 7 d. agentūros rekomendacijoje (ERA/REC/03-2010/INT) pasiūlyta daugiau paprastųjų geležinkelių sistemos traukinių eismo organizavimo ir valdymo TSS pakeitimų, susijusių, be kitų dalykų, su traukinio (galinės dalies) matomumu, traukinių identifikavimu, taip pat suderinamumu su 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/49/EB dėl saugos Bendrijos geležinkeliuose ir iš dalies pakeičiančia Tarybos direktyvą 95/18/EB dėl geležinkelio įmonių licencijavimo bei Direktyvą 2001/14/EB dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo, mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo ir saugos sertifikavimo (6).

(5)

Siekiant tekstą padaryti aiškesnį ir paprastesnį, tikslinga pakeisti visą Sprendimo 2006/920/EB tekstą.

(6)

Priede išdėstytoje TSS neturėtų būti reikalaujama naudoti konkrečias technologijas ar techninius sprendimus, išskyrus atvejus, kai tai neišvengiamai būtina transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveikai užtikrinti.

(7)

Priede išdėstytos TSS įgyvendinimas ir atitiktis taikomiems TSS skirsniams turi būti nustatomi pagal įgyvendinimo planą – reikalaujama, kad kiekviena valstybė narė šį planą atnaujintų, atsižvelgdama į geležinkelių linijas, už kurias ji yra atsakinga.

(8)

Šiuo metu geležinkelių transporto eismas organizuojamas pagal galiojančius nacionalinius, dvišalius, daugiašalius ar tarptautinius susitarimus. Svarbu, kad šie susitarimai netrukdytų dabartinei ir būsimai pažangai siekiant užtikrinti sąveiką. Tuo tikslu reikia, kad Komisija ištirtų tuos susitarimus ir nustatytų, ar priede pateiktą TSS reikia atitinkamai pataisyti.

(9)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka pagal Direktyvos 2008/57/EB 29 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

1.   Patvirtinama priede pateikta transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemio techninė sąveikos specifikacija.

2.   Šio sprendimo priede išdėstyta TSS taikoma traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemiui, apibūdintam Direktyvos 2008/57/EB II priedo 2.4 punkte.

2 straipsnis

1.   Agentūra savo interneto svetainėje paskelbia Pa priedėlio 9, 10, 11, 12 ir 13 dalyse nurodytų kodų sąrašus.

2.   Agentūra nuolat atnaujina 1 dalyje nurodytus kodų sąrašus ir informuoja Komisiją apie jų pakeitimus.

Komisija informuoja valstybes nares apie šių kodų pakeitimus per komitetą, įsteigtą pagal Direktyvos 2008/57/EB 29 straipsnį.

3 straipsnis

Iki 2013 m. gruodžio 31 d., jeigu transporto priemonė, apibrėžta Direktyvos 2008/57/EB 2 straipsnio c punkte, parduodama arba išnuomojama nepertraukiamam ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui ir jeigu visos techninės charakteristikos, į kurias atsižvelgiant transporto priemonę leista pradėti eksploatuoti, išlieka nepakitusios, Europos transporto priemonės numeris (ETPN) gali būti pakeistas iš naujo užregistruojant transporto priemonę ir atšaukiant pirmąją registraciją.

Jeigu nauja registracija susijusi ne su ta valstybe nare, kurioje transporto priemonė buvo užregistruota pirmą kartą, registravimo tarnyba, turinti teisę atlikti naują registraciją, gali reikalauti ankstesnės registracijos dokumentų kopijos.

Toks ETPN pakeitimas neturi įtakos taikant Direktyvos 2008/57/EB 21–26 straipsnių nuostatas dėl leidimų išdavimo procedūrų.

Administracines ETPN keitimo išlaidas padengia prašymo pakeisti ETPN teikėjas.

4 straipsnis

Per šešis mėnesius nuo priede išdėstytos TSS įsigaliojimo valstybės narės Komisijai praneša apie šiuos susitarimus, nebent apie juos jau pranešta pagal Sprendimą 2006/920/EB:

1)

nuolatinius arba laikinus nacionalinius valstybių narių ir geležinkelio įmonių arba infrastruktūros valdytojų susitarimus, kurių reikia dėl labai ypatingo ar vietinio planuojamos transporto paslaugos pobūdžio;

2)

dvišalius arba daugiašalius geležinkelio įmonių, infrastruktūros valdytojų arba saugos institucijų tarpusavio susitarimus, kuriais užtikrinamas reikšmingas vietinės arba regioninės sąveikos lygis;

3)

tarptautinius vienos ar daugiau valstybių narių ir bent vienos trečiosios šalies arba valstybių narių geležinkelio įmonių ar infrastruktūros valdytojų ir bent vienos kurios nors trečiosios šalies geležinkelio įmonės ar infrastruktūros valdytojo susitarimus, kuriais užtikrinamas reikšmingas vietinės arba regioninės sąveikos lygis.

5 straipsnis

Kiekviena valstybė narė atnaujina pagal Sprendimo 2006/920/EB 4 straipsnį sudarytą nacionalinį TSS įgyvendinimo planą. Atnaujintas įgyvendinimo planas parengiamas kaip nurodyta šio sprendimo priedo 7 skyriuje.

Ne vėliau kaip iki 2012 m. gruodžio 31 d. kiekviena valstybė narė pateikia atnaujintą įgyvendinimo planą kitoms valstybėms narėms ir Komisijai.

6 straipsnis

Komisijos sprendimas 2006/920/EB panaikinamas nuo 2012 m. sausio 1 d.

7 straipsnis

Šis sprendimas taikomas nuo 2012 m. sausio 1 d.

Tačiau

1)

P priedėlis taikomas nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.;

2)

Pa priedėlis taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d.

8 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2011 m. gegužės 12 d.

Komisijos vardu

Siim KALLAS

Pirmininko pavaduotojas


(1)  OL L 191, 2008 7 18, p. 1.

(2)  OL L 164, 2004 4 30, p. 1.

(3)  OL L 235, 1996 9 17, p. 6.

(4)  OL L 110, 2001 4 20, p. 1.

(5)  OL L 359, 2006 12 18, p. 1.

(6)  OL L 164, 2004 4 30, p. 44.


PRIEDAS

TRAUKINIŲ EISMO ORGANIZAVIMO IR VALDYMO POSISTEMIO TECHNINĖ SĄVEIKOS SPECIFIKACIJA

TURINYS

1.

ĮVADAS

1.1.

Techninė taikymo sritis

1.2.

Geografinė taikymo sritis

1.3.

Šios TSS turinys

2.

POSISTEMIO IR TAIKYMO SRITIES APIBRĖŽIMAS

2.1.

Posistemis

2.2.

Taikymo sritis

2.2.1.

Darbuotojai ir traukiniai

2.2.2.

Principai

2.2.3.

Taikomumas esamiems geležinkelių riedmenims ir infrastruktūrai

3.

ESMINIAI REIKALAVIMAI

3.1.

Esminių reikalavimų laikymasis

3.2.

Esminiai reikalavimai – apžvalga

4.

POSISTEMIO CHARAKTERISTIKOS

4.1.

Įvadas

4.2.

Funkcinės ir techninės posistemio specifikacijos

4.2.1.

Su darbuotojais susiję reikalavimai

4.2.1.1.

Bendrieji reikalavimai

4.2.1.2.

Mašinistams skirti dokumentai

4.2.1.2.1.

Mašinisto taisyklių sąvadas

4.2.1.2.2.

Su darbo maršrutu susijusios geležinkelio linijos ir su ja susijusios geležinkelio kelio įrangos aprašymas

4.2.1.2.2.1.

Maršruto vadovo parengimas

4.2.1.2.2.2.

Maršruto vadove pateiktos informacijos pakeitimas

4.2.1.2.2.3.

Mašinisto informavimas realiu laiku

4.2.1.2.3.

Tvarkaraščiai

4.2.1.2.4.

Geležinkelių riedmenys

4.2.1.3.

Dokumentai, skirti geležinkelio įmonės darbuotojams, išskyrus mašinistus

4.2.1.4.

Dokumentai, skirti infrastruktūros valdytojo darbuotojams, kurie duoda leidimą traukiniams važiuoti

4.2.1.5.

Su eismo sauga susijęs traukinio brigados, kitų geležinkelio įmonės darbuotojų ir darbuotojų, duodančių leidimą traukiniams važiuoti, bendravimas

4.2.2.

Su traukiniais susiję reikalavimai

4.2.2.1.

Traukinio matomumas

4.2.2.1.1.

Bendrieji reikalavimai

4.2.2.1.2.

Priekis

4.2.2.1.3.

Galas

4.2.2.2.

Traukinio girdimumas

4.2.2.2.1.

Bendrieji reikalavimai

4.2.2.2.2.

Valdymas

4.2.2.3.

Geležinkelių riedmenų identifikavimas

4.2.2.4.

Keleivių ir krovinio sauga

4.2.2.4.1.

Krovinio sauga

4.2.2.4.2.

Keleivių sauga

4.2.2.5.

Traukinio formavimas

4.2.2.6.

Traukinio stabdymas

4.2.2.6.1.

Mažiausi reikalavimai stabdžių sistemai

4.2.2.6.2.

Stabdymo charakteristikos

4.2.2.7.

Traukinio sąstato parangos užtikrinimas

4.2.2.7.1.

Bendrieji reikalavimai

4.2.2.7.2.

Būtinieji duomenys

4.2.2.8.

Signalų ir geležinkelio kelio žymių matomumo reikalavimai

4.2.2.9.

Mašinisto budrumas

4.2.3.

Su traukinių eismu susiję reikalavimai

4.2.3.1.

Traukinio planavimas

4.2.3.2.

Traukinių identifikavimas

4.2.3.2.1

Traukinio numerio formatas

4.2.3.3.

Traukinio išvykimas

4.2.3.3.1.

Patikrinimas ir bandymai prieš išvykimą

4.2.3.3.2.

Infrastruktūros valdytojo informavimas apie traukinio eksploatacinę būklę

4.2.3.4.

Eismo valdymas

4.2.3.4.1.

Bendrieji reikalavimai

4.2.3.4.2.

Pranešimas apie traukinį

4.2.3.4.2.1.

Duomenys, kuriuos reikia pateikti pranešant apie traukinio buvimo vietą

4.2.3.4.2.2.

Numatomas perdavimo laikas

4.2.3.4.3.

Pavojingieji kroviniai

4.2.3.4.4.

Kokybės valdymas

4.2.3.5.

Duomenų registravimas

4.2.3.5.1.

Priežiūros duomenų registravimas ne traukinyje

4.2.3.5.2.

Priežiūros duomenų registravimas traukinyje

4.2.3.6.

Eksploatavimas pablogėjusiomis sąlygomis

4.2.3.6.1.

Kitų naudotojų informavimas

4.2.3.6.2.

Traukinių mašinistų informavimas

4.2.3.6.3.

Nepaprastosios padėties atveju taikomos priemonės

4.2.3.7.

Avarinės situacijos valdymas

4.2.3.8.

Pagalba traukinio brigadai rikto ar sudėtingo geležinkelių riedmenų gedimo atveju

4.3.

Sąsajoms taikomi funkciniai ir techniniai reikalavimai

4.3.1.

Sąsajos su infrastruktūros TSS

4.3.2.

Sąsaja su kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS

4.3.3.

Sąsajos su geležinkelių riedmenų TSS

4.3.3.1.

Sąsajos su lokomotyvų ir keleivinių riedmenų TSS

4.3.3.2.

Sąsajos su prekinių vagonų TSS

4.3.4.

Sąsajos su energijos posistemio TSS

4.4.

Naudojimo taisyklės

4.5.

Techninės priežiūros taisyklės

4.6.

Profesinė kvalifikacija

4.6.1.

Profesinė kompetencija

4.6.1.1.

Profesinės žinios

4.6.1.2.

Sugebėjimas šias žinias taikyti praktiškai

4.6.2.

Kalbinė kompetencija

4.6.2.1.

Principai

4.6.2.2.

Žinių lygis

4.6.3.

Pradinis ir nuolatinis darbuotojų vertinimas

4.6.3.1.

Pagrindiniai elementai

4.6.3.2.

Mokymo poreikių tyrimas

4.6.3.2.1.

Pradinis mokymo poreikių tyrimas

4.6.3.2.2.

Tolesnis mokymo poreikių tyrimas

4.6.3.2.3.

Specialūs elementai traukinio brigados nariams ir pagalbiniams darbuotojams

4.6.3.2.3.1.

Žinios apie infrastruktūrą

4.6.3.2.3.2.

Žinios apie geležinkelių riedmenis

4.6.3.2.3.3.

Pagalbiniai darbuotojai

4.7.

Sveikatos ir darbo saugos sąlygos

4.7.1.

Įvadas

4.7.2.

Išbraukta

4.7.3.

Išbraukta

4.7.4.

Sveikatos tikrinimas ir psichologinis vertinimas

4.7.4.1.

Prieš paskiriant

4.7.4.1.1.

Minimalus sveikatos patikrinimo turinys

4.7.4.1.2.

Psichologinis įvertinimas

4.7.4.2.

Po paskyrimo

4.7.4.2.1.

Reguliarių sveikatos patikrinimų dažnumas

4.7.4.2.2.

Privalomo periodinio sveikatos tikrinimo turinys

4.7.4.2.3.

Papildomas sveikatos tikrinimas ir (arba) psichologinis vertinimas

4.7.5.

Medicininiai reikalavimai

4.7.5.1.

Bendrieji reikalavimai

4.7.5.2.

Regos reikalavimai

4.7.5.3.

Reikalavimai klausai

4.8.

Infrastruktūros ir transporto priemonių registrai

4.8.1.

Infrastruktūra

4.8.2.

Geležinkelių riedmenys

5.

SĄVEIKOS SUDEDAMOSIOS DALYS

5.1.

Apibrėžimas

5.2.

Sudedamųjų dalių sąrašas

6.

SUDEDAMŲJŲ DALIŲ ATITIKTIES IR (ARBA) TINKAMUMO NAUDOTI VERTINIMAS IR POSISTEMIO PATIKRA

6.1.

Sąveikos sudedamosios dalys

6.2.

Traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemis

6.2.1.

Principai

7.

Įgyvendinimas

7.1.

Principai

7.2.

Įgyvendinimo rekomendacijos

7.3.

Specifiniai atvejai

7.3.1.

Įvadas

7.3.2.

Specifinių atvejų sąrašas

7.3.2.1.

Specifinis laikinasis Estijos, Latvijos ir Lietuvos atvejis (T1)

7.3.2.2.

Laikinasis specifinis Airijos ir Jungtinės Karalystės atvejis (T2)

A priedėlis.

ERTMS/ETCS naudojimo taisyklės

B priedėlis.

Kitos taisyklės, suteikiančios galimybę suderintai veikti

C priedėlis.

Su sauga susijusių pranešimų teikimo metodika

D priedėlis.

Su maršrutu (-ais), kurį (-iuos) ketinama naudoti, susijusi informacija, prie kurios geležinkelio įmonė turi turėti prieigą

E priedėlis.

Kalbos ir bendravimo lygis

F priedėlis.

 

G priedėlis.

 

H priedėlis.

 

I priedėlis.

 

J priedėlis.

Minimalūs elementai, svarbūs profesinei kvalifikacijai, susijusiai su „traukinių lydėjimu“

K priedėlis.

 

L priedėlis.

Minimalūs elementai, svarbūs profesinei kvalifikacijai, susijusiai su traukinių rengimu

M priedėlis.

 

N priedėlis.

 

O priedėlis.

 

P priedėlis.

 

Pa priedėlis.

 

Q priedėlis.

 

R priedėlis.

 

S priedėlis.

 

T priedėlis.

Stabdymo charakteristikos

U priedėlis.

Neišspręstų klausimų sąrašas

V priedėlis.

 

W priedėlis.

Terminų sąrašas

1.   ĮVADAS

1.1.   Techninė taikymo sritis

Ši techninė sąveikos specifikacija (toliau – TSS) taikoma traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemiui, nurodytam Direktyvos 2008/57/EB II priedo 1 punkte pateiktame sąraše. Daugiau informacijos apie šį posistemį pateikta 2 skyriuje.

1.2.   Geografinė taikymo sritis

Geografinė šios TSS taikymo sritis – transeuropinė paprastųjų geležinkelių sistema, aprašyta Direktyvos 2008/57/EB I priede.

1.3.   Šios TSS turinys

Pagal Direktyvos 2008/57/EB 5 straipsnio 3 dalį šioje TSS:

a)

nurodoma numatoma traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemio taikymo sritis (2 skyrius);

b)

išdėstomi esminiai nagrinėjamam posistemiui taikomi reikalavimai ir jo sąsajos su kitais posistemiais (3 skyrius);

c)

nustatomi funkciniai ir techniniai reikalavimai, kuriuos turi atitikti posistemis, ir posistemio sąsajos su kitais posistemiais. Jei būtina, atsižvelgiant į posistemio paskirtį, šie reikalavimai gali būti skirtingi, pvz., priklausomai nuo geležinkelio linijos, transporto mazgo ir (arba) geležinkelių riedmenų kategorijos, nustatytos Direktyvos 2008/57/EB I priede (4 skyrius);

d)

nustatomos sąveikos sudedamosios dalys ir sąsajos, kurioms taikomos Europos specifikacijos (įskaitant Europos standartus), būtinos transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveikai užtikrinti (5 skyrius);

e)

kiekvienu nagrinėjamu atveju nurodoma, kokios procedūros turi būti taikomos siekiant įvertinti sąveikos sudedamųjų dalių atitiktį ar tinkamumą naudoti (6 skyrius);

f)

nurodoma šios TSS įgyvendinimo strategija. Visų pirma būtina nurodyti, kokius etapus reikia atlikti ir kokius elementus taikyti, kad nuo dabartinės padėties būtų palaipsniui pereita prie galutinės padėties, kai TSS reikalavimų vykdymas bus visiems privalomas (7 skyrius);

g)

nurodoma minėtam posistemiui eksploatuoti ir jo techninei priežiūrai atlikti, taip pat šiai TSS įgyvendinti būtina susijusių darbuotojų profesinė kvalifikacija ir jų sveikatos ir darbo saugos sąlygos (4 skyrius).

Be to, pagal Direktyvos 2008/57/EB 5 straipsnio 5 dalį gali būti numatyti specifiniai atvejai kiekvienai TSS. Tokie atvejai nurodyti 7 skyriuje.

Taip pat šioje TSS (4 skyriuje) pateikiamos specifinės naudojimo ir techninės priežiūros taisyklės, taikomos 1.1 ir 1.2 poskirsniuose nurodytose taikymo srityse.

2.   POSISTEMIO IR TAIKYMO SRITIES APIBRĖŽIMAS

2.1.   Posistemis

Traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemis apibrėžtas Direktyvos 2008/57/EB II priedo 2.4 skirsnyje:

„Procedūros ir su jomis susijusi įranga, leidžianti įvairiems struktūriniams posistemiams darniai veikti normaliu ir pablogėjusiu režimu, įskaitant visų pirma traukinių formavimą ir valdymą, traukinių eismo planavimą ir valdymą.

Profesinės kvalifikacijos, kurių gali reikėti teikiant tarptautines paslaugas“.

2.2.   Taikymo sritis

Ši TSS taikoma infrastruktūros valdytojų ir geležinkelio įmonių traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemiui, susijusiam su traukinių eksploatavimu paprastųjų geležinkelių TEN linijose.

TSS išdėstytas traukinių eismo organizavimo ir valdymo specifikacijas galima naudoti kaip informacinį traukinių eksploatavimo dokumentą, net jeigu tiems traukiniams ši TSS netaikoma.

2.2.1.   Darbuotojai ir traukiniai

4.6 ir 4.7 skirsniai taikomi darbuotojams, atliekantiems saugos atžvilgiu svarbias traukinio palydos užduotis, kai kertama (-os) valstybių siena (-os) ir dirbama už bet kurios (-ų) vietovės (-ių), kuri (-os) infrastruktūros valdytojo tinklo nuostatuose nurodyta (-os) kaip „pasienis“ ir įtraukta (-os) į jo saugos sertifikatą, ribų.

4.6.2 skirsnis taip pat taikomas traukinių mašinistams, kaip nustatyta Direktyvos 2007/59/EB VI priedo 8 skyriuje. Nelaikoma, kad darbuotojas kerta sieną, jeigu veikla atliekama tik „pasienio“ vietovėse, kaip aprašyta šio skirsnio pirmojoje pastraipoje.

Kiek tai susiję su darbuotojais, atliekančiais saugos atžvilgiu svarbiausias traukinių išleidimo ir leidimų judėti suteikimo užduotis, valstybėse narėse bus užtikrintas abipusis profesinės kvalifikacijos ir su darbuotojų sveikatos ir darbo saugos sąlygomis susijusių reikalavimų pripažinimas.

Kiek tai susiję su darbuotojais, atliekančiais saugos atžvilgiu svarbias užduotis, susijusias su galutiniu traukinio parengimu prieš kertant sieną (-as) ir darbu už bet kurios (-ų) „pasienio“ vietovės (-ių) ribų, kaip aprašyta šio skirsnio pirmojoje pastraipoje, 4.6 skirsnis bus taikomas valstybėms narėms abipusiai pripažįstant su darbuotojų sveikatos ir darbo saugos sąlygomis susijusius reikalavimus. Nebus laikoma, kad traukinio maršrutas yra tarptautinis, jeigu visi valstybės sieną kertančio traukinio riedmenys sieną pervažiuoja tik iki „pasienio“ vietovės (-ių), kaip aprašyta šio skirsnio pirmojoje pastraipoje.

Pirmiau išdėstyti dalykai apibendrinti toliau pateikiamose lentelėse.

Darbuotojai, dirbantys traukiniuose, kurie kirs valstybių sienas ir vyks toliau nei pasienio vietovė

Užduotis

Profesinė kvalifikacija

Su sveikata susiję reikalavimai

Traukinio lydėjimas

4.6

4.7

Leidimų traukiniui judėti suteikimas

Abipusis pripažinimas

Abipusis pripažinimas

Traukinio parengimas

4.6

Abipusis pripažinimas

Traukinio išleidimas

Abipusis pripažinimas

Abipusis pripažinimas


Darbuotojai, dirbantys traukiniuose, kurie nekerta valstybės sienų arba jas kerta, bet nevyksta toliau pasienio vietovės

Užduotis

Profesinė kvalifikacija

Su sveikata susiję reikalavimai

Traukinio lydėjimas

Abipusis pripažinimas

Abipusis pripažinimas

Leidimų traukiniui judėti suteikimas

Abipusis pripažinimas

Abipusis pripažinimas

Traukinio parengimas

Abipusis pripažinimas

Abipusis pripažinimas

Traukinio išleidimas

Abipusis pripažinimas

Abipusis pripažinimas

2.2.2.   Principai

Ši TSS taikoma tiems paprastųjų geležinkelių traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemio elementams (kaip nustatyta 4 skyriuje), kuriuose iš esmės yra geležinkelio įmonių ir infrastruktūros valdytojų veiklos sąsajų ir kur sąveika būtų ypač naudinga.

Geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai, nustatydami tinkamus procesus, privalo užtikrinti atitiktį visiems su taisyklėmis, tvarka ir dokumentais susijusiems reikalavimams. Šių procesų nustatymas yra svarbi geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojo taikomos saugos valdymo sistemos dalis, kaip reikalaujama Direktyvoje 2004/49/EB. Pačią saugos valdymo sistemą, prieš išduodama saugos sertifikatą ir (arba) suteikdama įgaliojimus, vertina kompetentinga nacionalinė saugos institucija.

2.2.3.   Taikomumas esamiems geležinkelių riedmenims ir infrastruktūrai

Nors didžioji dalis šios TSS reikalavimų yra susiję su procesais ir procedūromis, tam tikri reikalavimai taip pat yra susiję su eksploatavimo atžvilgiu svarbiomis fizinėmis sudedamosiomis dalims, traukiniais ir geležinkelių riedmenimis.

Šių elementų projektavimo kriterijai aprašyti kitų posistemių (pvz., geležinkelių riedmenų) TSS. Taikant šią TSS atsižvelgiama į tų elementų eksploatacinę funkciją.

3.   ESMINIAI REIKALAVIMAI

3.1.   Esminių reikalavimų laikymasis

Kaip nustatyta Direktyvos 2008/57/EB 4 straipsnio 1 dalyje, transeuropinė paprastųjų geležinkelių sistema, jos posistemiai ir sąveikos sudedamosios dalys turi atitikti Direktyvos III priedo bendrosiose sąlygose nustatytus esminius reikalavimus.

3.2.   Esminiai reikalavimai – apžvalga

Sritys, kuriose taikomi esminiai reikalavimai:

sauga,

patikimumas ir prieinamumas,

sveikata,

aplinkos apsauga,

techninis suderinamumas.

Remiantis Direktyva 2008/57/EB, esminiai reikalavimai gali būti bendrai taikomi visai transeuropinei paprastųjų geležinkelių sistemai arba specialiai kiekvienam posistemiui ir jo sudedamosioms dalims.

Toliau pateiktoje lentelėje apibendrinamas Direktyvos 2008/57/EB III priede ir šioje TSS išdėstytų esminių reikalavimų atitikimas.

Skirsnis

Skirsnio pavadinimas

Sauga

Patikimumas ir prieinamumas

Sveikata

Aplinkos apsauga

Techninis suderinamumas

Specifiniai traukinių eismo organizavimo ir valdymo esminiai reikalavimai

1.1.1

1.1.2

1.1.3

1.1.4

1.1.5

1.2

1.3.1

1.3.2

1.4.1

1.4.2

1.4.3

1.4.4

1.4.5

1.5

2.6.1

2.6.2

2.6.3

4.2.1.2

Mašinistams skirti dokumentai

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

 

 

 

X

 

X

4.2.1.2.1

Taisyklių sąvadas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X

 

 

X

 

X

4.2.1.2.2

Maršruto vadovas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X

 

X

4.2.1.2.2.1

Maršruto vadovo parengimas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X

 

 

4.2.1.2.2.2

Maršruto vadove pateiktos informacijos pakeitimas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X

 

X

4.2.1.2.2.3

Mašinisto informavimas realiu laiku

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X

X

X

4.2.1.2.3

Tvarkaraščiai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X

X

X

4.2.1.2.4

Geležinkelių riedmenys

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

 

 

 

X

 

X

4.2.1.3

Dokumentai, skirti geležinkelio įmonės darbuotojams, išskyrus mašinistus

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

 

 

 

X

 

X

4.2.1.4

Dokumentai, skirti infrastruktūros valdytojo darbuotojams, kurie duoda leidimą traukiniams važiuoti

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

 

 

 

X

X

 

4.2.1.5

Su eismo sauga susijęs traukinio brigados, kitų geležinkelio įmonės darbuotojų ir darbuotojų, duodančių leidimą traukiniams važiuoti, bendravimas

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

 

 

 

X

X

X

4.2.2.1

Traukinio matomumas

X

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X

 

X

4.2.2.1.1

Bendrieji reikalavimai

X

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X

 

X

4.2.2.1.2

Priekis

X

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X

 

X

4.2.2.1.3

Galas

X

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X

 

X

4.2.2.2

Traukinio girdimumas

X

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X

 

 

X

 

X

4.2.2.2.1

Bendrieji reikalavimai

X

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X

 

X

4.2.2.2.2

Valdymas

X

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X

4.2.2.3

Geležinkelių riedmenų identifikavimas

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

 

 

 

X

 

X

4.2.2.4

Keleivių ir krovinio sauga

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X

 

 

4.2.2.5

Traukinio formavimas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X

 

 

4.2.2.6

Traukinio stabdymas

 

X

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X

 

X

4.2.2.6.1

Mažiausi reikalavimai stabdžių sistemai

 

X

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X

 

X

4.2.2.6.2

Stabdymo charakteristikos

 

X

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X

 

X

4.2.2.7

Traukinio sąstato parangos užtikrinimas

 

X

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X

 

X

4.2.2.7.1

Bendrieji reikalavimai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X

 

X

4.2.2.7.2

Būtinieji duomenys

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X

 

X

4.2.2.8

Signalų ir geležinkelio kelio žymių matomumo reikalavimai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X

X

 

 

4.2.2.9

Mašinisto budrumas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X

 

 

4.2.3.1

Traukinio planavimas

 

X

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X

X

4.2.3.2

Traukinių identifikavimas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X

X

X

4.2.3.3

Traukinio išvykimas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X

 

X

4.2.3.3.1

Patikrinimas ir bandymai prieš išleidžiant

 

X

 

 

 

X

 

 

 

 

 

 

 

 

X

 

X

4.2.3.3.2

Infrastruktūros valdytojo informavimas apie traukinio eksploatacinę būklę

 

X

 

 

 

X

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X

X

4.2.3.4

Eismo valdymas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X

X

X

4.2.3.4.1

Bendrieji reikalavimai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X

X

X

4.2.3.4.2

Pranešimas apie traukinį

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X

X

X

4.2.3.4.2.1

Duomenys, kuriuos reikia pateikti pranešant apie traukinio buvimo vietą

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X

 

X

4.2.3.4.2.2

Numatomas perdavimo laikas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X

 

X

4.2.3.4.3

Pavojingieji kroviniai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X

X

 

4.2.3.4.4

Kokybės valdymas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X

X

4.2.3.5

Duomenų registravimas

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X

 

4.2.3.5.1

Priežiūros duomenų registravimas ne traukinyje

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X

 

4.2.3.5.2

Priežiūros duomenų registravimas traukinyje

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X

 

4.2.3.6

Eksploatavimas pablogėjusiomis sąlygomis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X

X

X

4.2.3.6.1

Kitų naudotojų informavimas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X

 

X

4.2.3.6.2

Traukinių mašinistų informavimas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X

 

 

4.2.3.6.3

Nepaprastosios padėties atveju taikomos priemonės

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X

X

X

4.2.3.7

Avarinės situacijos valdymas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X

X

X

4.2.3.8

Pagalba traukinio brigadai rikto ar sudėtingo geležinkelių riedmenų gedimo atveju

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X

4.4

ERTMS naudojimo taisyklės

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X

X

 

4.6

Profesinė kvalifikacija

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X

X

X

4.7

Sveikatos ir darbo saugos sąlygos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X

 

 

4.   POSISTEMIO CHARAKTERISTIKOS

4.1.   Įvadas

Atsižvelgiant į visus taikomus pagrindinius reikalavimus, traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemį, kaip aprašyta 2.2 skirsnyje, sudaro tik šiame skyriuje nurodyti elementai.

Pagal Direktyvą 2001/14/EB infrastruktūros valdytojas yra atsakingas už tai, kad traukiniams, turintiems leidimą važiuoti jo tinkle, būtų pateikti visi būtini reikalavimai, atsižvelgiant į geografines atskirų geležinkelio linijų ypatybes ir šiame skyriuje išdėstytas funkcines arba technines specifikacijas.

4.2.   Funkcinės ir techninės posistemio specifikacijos

Traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemiui taikomi šie funkciniai ir techniniai reikalavimai:

su darbuotojais susiję reikalavimai,

su traukiniais susiję reikalavimai,

su traukinių eismu susiję reikalavimai.

4.2.1.   Su darbuotojais susiję reikalavimai

4.2.1.1.   Bendrieji reikalavimai

Šis skirsnis taikomas darbuotojams, kurie prisideda prie posistemio naudojimo atlikdami saugos atžvilgiu svarbias užduotis, susijusias su tiesiogine geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojo sąsaja.

1.

Geležinkelio įmonės darbuotojai, kurie:

a)

valdo traukinius (toliau – mašinistas) ir yra traukinio brigados dalis,

b)

atlieka užduotis traukinyje (išskyrus traukinio valdymą) ir yra traukinio brigados dalis,

c)

atlieka traukinių parengimo užduotis.

2.

Infrastruktūros valdytojo darbuotojai, duodantys leidimą traukiniams važiuoti.

Sritys, kurioms taikoma:

dokumentai,

informavimas.

Be to, šioje TSS nustatomi darbuotojams (kaip apibrėžta 2.2.1 skirsnyje) taikomi reikalavimai, susiję su:

kvalifikacija (žr. 4.6 skirsnį ir L priedėlį),

sveikatos ir darbo saugos sąlygomis (žr. 4.7 skirsnį).

4.2.1.2.   Mašinistams skirti dokumentai

Traukinį eksploatuojanti geležinkelio įmonė turi mašinistui suteikti visą informaciją ir dokumentus, reikalingus pareigoms atlikti.

Ši informacija turi apimti būtinus elementus, svarbius maršrutuose dirbant normaliomis, pablogėjusiomis ir avarinėmis sąlygomis, taip pat turi būti atsižvelgiama į tuose maršrutuose naudojamus geležinkelių riedmenis.

4.2.1.2.1.   Mašinisto taisyklių sąvadas

Visos reikalingos mašinisto darbo procedūros turi būti pateiktos dokumente arba kompiuterio laikmenoje, vadinamajame mašinisto taisyklių sąvade.

Mašinisto taisyklių sąvade turi būti pateikti reikalavimai, taikomi visiems mašinisto darbo maršrutams ir tuose maršrutuose naudojamiems riedmenims, atsižvelgiant į darbą normaliomis ir pablogėjusiomis sąlygomis bei darbą galimų avarinių situacijų atveju.

Mašinisto taisyklių sąvadas turi apimti du skirtingus aspektus:

aprašomos bendrosios taisyklės ir procedūros, galiojančios visame TEN (atsižvelgiant į A, B ir C priedėlius),

nustatomos kiekvienam infrastruktūros valdytojui reikalingos specifinės taisyklės ir procedūros.

Į sąvadą turi būti įtrauktos procedūros, taikomos bent šiems aspektams:

darbuotojų darbo sauga ir saugumas,

signalizavimas, kontrolė ir valdymas,

traukinio naudojimas, įskaitant darbą pablogėjusiomis sąlygomis,

trauka ir geležinkelių riedmenys,

riktai ir avarijos.

Geležinkelio įmonė yra atsakinga už mašinisto taisyklių sąvado parengimą.

Geležinkelio įmonė visai infrastruktūrai, kurioje dirbs jos mašinistai, mašinisto taisyklių sąvadą turi pateikti vienodu formatu.

Mašinisto taisyklių sąvadą geležinkelio įmonė turi sudaryti taip, kad mašinistas galėtų laikytis visų eksploatacijos taisyklių.

Sąvadas turi turėti du priedėlius:

1 priedėlis. Pranešimų perdavimo ir priėmimo procedūrų vadovas;

2 priedėlis. Blankų rinkinys.

Pranešimai ir blankai turi būti infrastruktūros valdytojo (-ų) vartojama kalba.

Mašinisto taisyklių sąvadas rengiamas ir atnaujinamas šiais etapais:

infrastruktūros valdytojas (arba už naudojimo taisyklių parengimą atsakinga organizacija) geležinkelio įmonei reikalingą informaciją turi pateikti infrastruktūros valdytojo vartojama kalba,

geležinkelio įmonė turi parengti pirminį ar atnaujintą dokumentą;

jei geležinkelio įmonė mašinisto taisyklių sąvadui sudaryti pasirinko kitą kalbą nei ta, kuria buvo pateikta pirminė informacija, geležinkelio įmonė yra atsakinga už informacijos vertimą ir (arba) paaiškinimų kita kalba pateikimą.

Infrastruktūros valdytojas privalo užtikrinti, kad informacija geležinkelio įmonei (-ėms) pateikiamuose dokumentuose būtų išsami ir tiksli.

Geležinkelio įmonė privalo užtikrinti, kad mašinisto taisyklių sąvade būtų pateikta išsami ir tiksli informacija.

4.2.1.2.2.   Su darbo maršrutu susijusios geležinkelio linijos ir su ja susijusios geležinkelio kelio įrangos aprašymas

Mašinistams turi būti pateiktas su jų darbo maršrutu susijusių geležinkelio linijų ir su tomis linijomis susijusios traukinio valdymui svarbios geležinkelio kelio įrangos aprašymas. Tokia informacija mašinistams turi būti pateikta viename dokumente, pavadintame „Maršruto vadovas“ (tai gali būti tradicinis arba kompiuterio laikmenoje pateikiamas dokumentas).

Minimalios informacijos, kurią pateikti būtina, sąrašas:

bendrosios eksploatacinės charakteristikos,

įkalnės ir nuokalnės,

išsami geležinkelio linijos schema.

4.2.1.2.2.1.   Maršruto vadovo parengimas

Tokiu pačiu būdu turi būti parengtas maršruto vadovo formatas visoms infrastruktūroms, kuriose naudojami konkrečios geležinkelio įmonės traukiniai.

Geležinkelio įmonė yra atsakinga už tinkamą maršruto vadovo parengimą (pvz., kad maršruto vadovas būtų išverstas į reikiamą kalbą ir (arba) ta kalba pateikti paaiškinimai) pagal infrastruktūros valdytojo (-ų) pateiktą informaciją.

Maršruto vadove turi būti pateikta ši informacija (sąrašas neišsamus):

a)

bendrosios eksploatacinės charakteristikos:

signalizavimo tipas ir atitinkamas naudojimo režimas (dvikelis geležinkelio kelio ruožas, dvipusis traukinių eismas, eismas taisyklinguoju arba netaisyklinguoju keliu ir kt.),

elektros energijos tiekimo tipas,

radijo ryšio su traukiniu įrangos tipas.

b)

įkalnės ir nuokalnės, nurodant nuolydžio dydį ir vietą;

c)

išsami geležinkelio linijos schema:

geležinkelio linijos stočių pavadinimai, taip pat pagrindinių vietų pavadinimai ir jų padėtis,

tuneliai, įskaitant vietą, pavadinimą, ilgį, specialią informaciją, pvz., apie pėsčiųjų takus ir saugaus išėjimo vietų buvimą, taip pat saugias vietas, į kurias galima evakuoti keleivius,

svarbios vietos, pvz., besrovis intarpas,

kiekviename geležinkelio kelyje leidžiamas greitis, įskaitant, jei būtina, tam tikriems traukinių tipams taikomą skirtingą greitį,

atsakingas infrastruktūros valdytojas,

ryšio su traukinių eismo valdymo centru įprastomis ir pablogėjusiomis sąlygomis priemonės.

Infrastruktūros valdytojas privalo užtikrinti, kad informacija geležinkelio įmonei (-ėms) pateikiamuose dokumentuose būtų išsami ir tiksli.

Geležinkelio įmonė privalo užtikrinti, kad maršruto vadove būtų pateikta išsami ir tiksli informacija.

4.2.1.2.2.2.   Maršruto vadove pateiktos informacijos pakeitimas

Infrastruktūros valdytojas privalo geležinkelio įmonei pranešti apie visus nuolatinius arba laikinus informacijos, pateiktos pagal 4.2.1.2.2.1 punktą, pakeitimus.

Geležinkelio įmonė turi surašyti tuos pakeitimus specialiame dokumente arba kompiuterio laikmenoje, kurių formatas turi būti vienodas visoms infrastruktūroms, kuriose naudojami tos geležinkelio įmonės traukiniai.

Infrastruktūros valdytojas privalo užtikrinti, kad informacija geležinkelio įmonei (-ėms) pateikiamuose dokumentuose būtų išsami ir tiksli.

Geležinkelio įmonė privalo užtikrinti, kad maršruto vadove pateiktos informacijos pakeitimų dokumente būtų pateikiama išsami ir tiksli informacija.

4.2.1.2.2.3.   Mašinisto informavimas realiu laiku

Infrastruktūros valdytojas privalo mašinistus informuoti apie visus linijos arba susijusios geležinkelio kelio įrangos pakeitimus, apie kuriuos nepranešta kaip apie maršruto vadove pateiktos informacijos pakeitimus pagal 4.2.1.2.2.2 skirsnį.

4.2.1.2.3.   Tvarkaraščiai

Teikiant traukinių tvarkaraščių informaciją suteikiama galimybė lengviau užtikrinti tikslų traukinių eismą ir teikti paslaugas.

Geležinkelio įmonė privalo mašinistams pateikti minimalią įprastam traukinio naudojimui reikalingą informaciją, t.y.:

traukinio identifikavimas;

traukinio važiavimo dienos (jei reikia);

sustojimo vietos ir su jomis susijusi veikla;

kitos su laiku susijusios vietos;

atvažiavimo į kiekvieną iš tų vietų, išvažiavimo iš jų arba jų pravažiavimo laikas.

Tokia traukinio naudojimo informacija (ji turi būti grindžiama infrastruktūros valdytojo pateikta informacija) gali būti pateikiama elektroniniu būdu arba popieriniame dokumente.

Informacija visose geležinkelio įmonės naudojamose geležinkelių linijose mašinistui turi būti pateikiama vienodai.

4.2.1.2.4.   Geležinkelių riedmenys

Geležinkelio įmonė privalo mašinistui pateikti informaciją, svarbią dirbant su riedmenimis pablogėjusiomis sąlygomis (tada, kai traukiniui reikia pagalbos). Tokiuose dokumentuose taip pat turi būti atkreiptas dėmesys į tokiais atvejais specifinę sąsają su infrastruktūros valdytojo darbuotojais.

4.2.1.3.   Dokumentai, skirti geležinkelio įmonės darbuotojams, išskyrus mašinistus

Geležinkelio įmonė visiems savo darbuotojams (dirbantiems traukinyje ar kitur), kurie vykdo eismo saugos atžvilgiu svarbias užduotis, susijusias su tiesiogine sąsaja su infrastruktūros valdytojo darbuotojais, įranga arba sistemomis, turi pateikti taisykles, darbo tvarkos nurodymus ir suteikti jos nuožiūra reikalingą specialią informaciją apie geležinkelių riedmenis ir maršrutus. Tokia informacija taikoma ir įprastos eksploatacijos sąlygomis, ir pablogėjusiomis sąlygomis.

Traukinio darbuotojams skirtos informacijos struktūra, formatas, turinys ir rengimo bei atnaujinimo procesas turi būti grindžiami šios TSS 4.2.1.2 skirsnyje išdėstytais reikalavimais.

4.2.1.4.   Dokumentai, skirti infrastruktūros valdytojo darbuotojams, kurie duoda leidimą traukiniams važiuoti

Visa informacija, reikalinga užtikrinti su eismo sauga susijusį darbuotojų, kurie duoda leidimą traukiniams važiuoti, ir traukinio brigados bendravimą, turi būti pateikta:

dokumentuose, kuriuose aprašomi ryšio principai taisyklės (C priedėlis);

dokumente, pavadintame „Blankų rinkinys“.

Infrastruktūros valdytojas šiuos dokumentus turi parengti savo vartojama kalba.

4.2.1.5.   Su eismo sauga susijęs traukinio brigados, kitų geležinkelio įmonės darbuotojų ir darbuotojų, duodančių leidimą traukiniams važiuoti, bendravimas

Su eismo sauga susijusiam traukinio brigados, kitų geležinkelio įmonės darbuotojų (kaip apibrėžta L priedėlyje) ir darbuotojų, duodančių leidimą traukiniams važiuoti, bendravimui vartojama tame maršrute infrastruktūros valdytojo vartojama kalba (žr. terminų sąrašą).

Traukinio brigados ir duodančių leidimą traukiniams važiuoti darbuotojų bendravimo su eismo sauga susijusiais klausimais principai išdėstyti C priedėlyje.

Pagal Direktyvą 2001/14/EB, infrastruktūros valdytojas yra atsakingas už kasdien darbuotojų vartojamos kalbos paskelbimą.

Tačiau ten, kur praktiniais sumetimais reikalinga antra kalba, infrastruktūros valdytojas yra atsakingas už jos vartojimo geografinių ribų nustatymą.

4.2.2.   Su traukiniais susiję reikalavimai

4.2.2.1.   Traukinio matomumas

4.2.2.1.1.   Bendrieji reikalavimai

Geležinkelio įmonė turi užtikrinti, kad traukinio priekis ir galas būtų paženklinti atitinkamais ženklais.

4.2.2.1.2.   Priekis

Geležinkelio įmonė turi užtikrinti, kad artėjantis traukinys būtų aiškiai matomas ir atpažįstamas; tam naudojami priekiniai atitinkamai išdėstyti baltos spalvos žibintai.

Traukinio priekinio riedmens priekyje turi būti įtaisyti trys žibintai, išdėstyti lygiašonio trikampio forma, kaip parodyta toliau schemoje. Kai traukinys valdomas iš priekio, tie žibintai visada turi būti įjungti.

Image

Priekiniai žibintai turi padidinti traukinio pastebimumą (pvz., geležinkelio darbininkams ir asmenims, einantiems per geležinkelio perėjas) (gabarito žibintai), užtikrinti pakankamą matomumą traukinio mašinistui (kelio, informacinių rodyklių (skydų) ir kt. apšvietimas) (priekiniai žibintai) naktį ir blogo matomumo sąlygomis, taip pat neturi akinti priešinių traukinių mašinistų.

Tarpai tarp žibintų, aukštis virš bėgių, skersmuo, šviesos intensyvumas, skleidžiamo spindulio matmenys ir forma dienos metu ir naktį apibrėžti geležinkelių riedmenų TSS (toliau – RST TSS).

4.2.2.1.3.   Galas

Geležinkelio įmonė turi užtikrinti, kad traukinio galas būtų tinkamai paženklintas. Traukinio galą žymintys ženklai turi būti įrengti tik traukinio paskutinio riedmens gale. Galo ženklai turi būti įrengti taip, kaip pavaizduota paveikslėlyje.

Image

4.2.2.1.3.1.   Keleiviniai traukiniai

Keleivinio traukinio galą žymintys ženklai turi būti 2 pastoviai šviečiantys raudoni žibintai, įrengti vienodame aukštyje virš taukšų skersinėje ašyje.

4.2.2.1.3.2.   Tarptautiniam eismui naudojami prekiniai traukiniai

Valstybė narė turi pranešti, kurie iš toliau išvardytų reikalavimų tos valstybės narės tinkle taikomi traukiniams, kertantiems sieną tarp valstybių narių:

Arba

2 pastoviai šviečiantys raudoni žibintai, arba

2 šviesą atspindinčios plokštės su baltais trikampiais šonuose ir raudonu trikampiu viršuje ir apačioje; plokštės forma tokia:

Image

Žibintai arba plokštės turi būti vienodame aukštyje virš taukšų skersinėje ašyje. Valstybės narės, kuriose reikalaujama naudoti 2 šviesą atspindinčias plokštes kaip tinkamus traukinio galo ženklus, turi pripažinti ir 2 raudonus nuolatinės šviesos žibintus.

4.2.2.1.3.3.   Prekiniai traukiniai, nekertantys sienos tarp valstybių narių

Prekinių traukinių, kurie nekerta sienos tarp valstybių narių, galo ženklinimas yra neišspręstas klausimas (žr. U priedėlį).

4.2.2.2.   Traukinio girdimumas

4.2.2.2.1.   Bendrieji reikalavimai

Geležinkelio įmonė turi užtikrinti, kad traukiniuose būtų įrengtas įspėjamojo garso signalo, kuriuo pranešama apie artėjantį traukinį, įtaisas.

4.2.2.2.2.   Valdymas

Įspėjamojo garso signalo įtaisą turi būti galima įjungti iš bet kurios traukinio valdymo padėties.

4.2.2.3.   Geležinkelių riedmenų identifikavimas

Kiekvienas geležinkelių riedmuo turi turėti unikalų numerį, pagal kurį būtų galima jį atskirti nuo kitų geležinkelių riedmenų. Tas numeris turi būti gerai matomas bent ant kiekvieno geležinkelių riedmens šono.

Taip pat turi būti įmanoma atpažinti geležinkelių riedmeniui taikomus eksploatavimo apribojimus.

Išsamesni reikalavimai apibrėžti P priedėlyje.

4.2.2.4.   Keleivių ir krovinio sauga

4.2.2.4.1.   Krovinio sauga

Geležinkelio įmonė privalo užtikrinti, kad prekiniai vagonai būtų saugiai ir patikimai pakrauti ir kad krovinys išliktų saugus visą kelionę.

4.2.2.4.2.   Keleivių sauga

Geležinkelio įmonė privalo užtikrinti, kad keleiviai būtų saugūs traukiniui išvykstant ir saugiai vežami visą kelionę.

4.2.2.5.   Traukinio formavimas

Geležinkelio įmonė turi nustatyti taisykles ir procedūras, kurių darbuotojai turi laikytis, siekdami užtikrinti, kad traukinys atitiktų paskirto maršruto sąlygas.

Nustatant traukinio formavimo reikalavimus turi būti atsižvelgiama į šiuos elementus:

a)

geležinkelių riedmenys

visi traukinio riedmenys turi atitikti reikalavimus, taikomus maršrutuose, kuriais važiuos traukinys;

visi traukinio riedmenys turi būti pritaikyti važiuoti didžiausiu traukiniui pagal tvarkaraštį nustatytu greičiu;

visi traukinio riedmenys turi būti techniškai patikrinti, o techninės priežiūros darbų tvarkaraštis (laiko ir atstumo atžvilgiais) neturi būti pažeistas per visą kelionę;

b)

traukinys

traukinio sąstatas turi būti suformuotas laikantis atitinkamam maršrutui nustatytų techninių apribojimų ir neviršyti pradinėje ir galinėje stotyse leistinojo ilgio;

geležinkelio įmonė yra atsakinga už tai, kad traukinys būtų techniškai tinkamas numatytai kelionei ir toks išliktų per visą kelionę;

c)

svoris ir ašies apkrova

traukinio svoris neturi viršyti maršruto dalyje leidžiamo didžiausio svorio; jis turi atitikti sukabinimo įtaisų stiprumą, traukos jėgą ir kitas svarbias traukinio charakteristikas. Turi būti atsižvelgta į ašies apkrovos apribojimus;

d)

didžiausias traukinio greitis

nustatant didžiausią leistiną traukinio greitį turi būti atsižvelgiama į konkrečiame (-uose) maršrute (-uose) taikomus apribojimus, stabdymo charakteristikas, ašių apkrovą ir geležinkelių riedmenų tipą;

e)

kinematinis gabaritas

kiekvieno traukinio riedmens kinematinis gabaritas (įskaitant krovinio gabaritą) neturi viršyti maksimalaus konkrečiame maršruto ruože leidžiamo gabarito.

Gali reikėti taikyti arba nustatyti papildomus apribojimus, atsižvelgiant į konkretaus traukinio stabdymo režimą arba traukos tipą.

4.2.2.6.   Traukinio stabdymas

4.2.2.6.1.   Mažiausi reikalavimai stabdžių sistemai

Visi traukinio riedmenys turi būti sujungti į ištisinę automatinę stabdžių sistemą, kaip apibrėžta RST TSS.

Kiekvieno traukinio pirmasis ir paskutinysis riedmuo (įskaitant visus traukos riedmenis) turi turėti veikiantį automatinį stabdį.

Jeigu traukinys atsitiktinai pasidalytų į dvi dalis, abiejuose atsiskyrusių geležinkelių riedmenų sąstatuose turi automatiškai įsijungti stabdžiai (turi būti stabdoma didžiausia jėga) ir sąstatai turi automatiškai sustoti.

4.2.2.6.2.   Stabdymo charakteristikos

Infrastruktūros valdytojas geležinkelio įmonei turi pateikti duomenis apie reikalaujamas tikrąsias charakteristikas. Prireikus į šiuos duomenis įtraukiamos stabdžių sistemų, kurios gali turėti įtakos infrastruktūrai, pvz., magnetinių, rekuperacinių ar sūkurinių srovių stabdžių, naudojimo sąlygos.

Geležinkelio įmonė privalo užtikrinti tinkamas traukinio stabdymo charakteristikas, pateikdama savo darbuotojams stabdžių naudojimo taisykles, kurių būtina laikytis.

Taisyklės, susijusios su stabdymo charakteristikomis, turi būti tvarkomos pagal infrastruktūros valdytojo ir geležinkelio įmonės saugos valdymo sistemą.

Išsamesni reikalavimai apibrėžti T priedėlyje.

4.2.2.7.   Traukinio sąstato parangos užtikrinimas

4.2.2.7.1.   Bendrieji reikalavimai

Geležinkelio įmonė turi nustatyti tvarką, kuria būtų užtikrintas visos su eismo sauga susijusios traukinio įrangos veikimas ir jo saugus važiavimas.

Geležinkelio įmonė turi informuoti infrastruktūros valdytoją apie visus traukinio charakteristikų pakeitimus, turinčius įtakos jo eksploatacinėms savybėms, taip pat apie pakeitimus, kurie gali turėti įtakos traukinio suderinamumui su paskirtu maršrutu.

Infrastruktūros valdytojas ir geležinkelio įmonė turi nustatyti ir nuolat atnaujinti traukinio naudojimo pablogėjusių sąlygų režimu sąlygas bei procedūras.

4.2.2.7.2.   Būtinieji duomenys

Duomenis, būtinus saugiam ir veiksmingam naudojimui užtikrinti, ir šių duomenų perdavimo tvarką turi sudaryti:

traukinio identifikavimas,

už traukinį atsakingos geležinkelio įmonės tapatybė,

tikrasis traukinio ilgis,

ar traukiniu vežami keleiviai arba gyvūnai, kai tai nenumatyta,

naudojimo apribojimai, jei jų yra, nurodant konkretų (-čius) geležinkelių riedmenį (-is), kuriam (-iems) jie taikomi (vėžės plotis, greičio apribojimai ir kt.),

informacija, kurią infrastruktūros valdytojas reikalauja pateikti gabenant pavojinguosius krovinius.

Geležinkelio įmonė turi užtikrinti, kad šie duomenys geležinkelių infrastruktūros valdytojui (-ams) būtų pateikti prieš išleidžiant traukinį.

Jei traukinys paskirtu maršrutu nevažiuos arba maršruto atsisakyta, geležinkelio įmonė turi apie tai informuoti infrastruktūros valdytoją (-us).

4.2.2.8.   Signalų ir geležinkelio kelio žymių matomumo reikalavimai

Mašinistas turi galėti stebėti signalus ir geležinkelio kelio žymas ir privalo jų paisyti. Tokia pati nuostata taikoma ir kitiems geležinkelio kelio ženklams, jeigu jie susiję su sauga.

Todėl signalai, geležinkelio kelio žymos, ženklai ir informacijos skydai turi būti suprojektuoti ir nuosekliai išdėstyti taip, kad juos būtų galima lengvai stebėti. Taip pat turi būti atsižvelgta į:

tai, kad jie būtų išdėstyti tinkamoje vietoje ir kad mašinistas galėtų perskaityti traukinio priekinių žibintų apšviečiamą informaciją,

tinkamą ir reikiamo intensyvumo pateikiamos informacijos apšvietimą,

tai, kad kai naudojamos šviesą atspindinčios medžiagos, jų atspindimosios savybės atitiktų taikomas specifikacijas, o ženklai būtų pagaminti taip, kad traukinio priekiniai žibintai gerai apšviestų pateikiamą informaciją.

Visos mašinisto kabinos turi būti sukonstruotos taip, kad mašinistas galėtų lengvai matyti pateikiamą informaciją.

4.2.2.9.   Mašinisto budrumas

Traukinyje turi būti įrengtos mašinisto budrumo tikrinimo priemonės. Jomis traukinys turėtų būti sustabdomas, jei mašinistas nesureaguoja per tam tikrą laiką; laiko intervalas nustatytas geležinkelių riedmenų TSS.

4.2.3.   Su traukinių eismu susiję reikalavimai

4.2.3.1.   Traukinio planavimas

Pagal Direktyvą 2001/14/EB, infrastruktūros valdytojas turi nurodyti, kokius duomenis reikia pateikti užsakant traukinio maršrutą.

4.2.3.2.   Traukinių identifikavimas

Kiekvienas traukinys turi būti identifikuojamas pagal traukinio numerį. Paskirdamas maršrutą, traukinio numerį suteikia infrastruktūros valdytojas; tas numeris turi būti žinomas geležinkelio įmonei ir visiems su traukinio naudojimu susijusiems infrastruktūros valdytojams. Traukinio numeris turi būti vienintelis tinkle. Per visą kelionę traukinio numeris neturėtų būti keičiamas.

4.2.3.2.1.   Traukinio numerio formatas

Traukinio numerio formatas nustatytas kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio TSS (toliau – CCS TSS).

4.2.3.3.   Traukinio išvykimas

4.2.3.3.1.   Patikrinimas ir bandymai prieš išvykimą

Geležinkelio įmonė privalo nustatyti, ką reikia patikrinti ir kokius bandymus atlikti, kad būtų užtikrintas saugus traukinio išvykimas (pvz., durys, krovinys, stabdžiai).

4.2.3.3.2.   Infrastruktūros valdytojo informavimas apie traukinio eksploatacinę būklę

Kai traukinys yra parengtas naudotis tinklu, geležinkelio įmonė apie tai informuoja infrastruktūros valdytoją.

Geležinkelio įmonė prieš traukiniui išvykstant ir kelionės metu turi informuoti infrastruktūros valdytoją apie visus sutrikimus, turinčius įtakos traukiniui ar jo naudojimui ir galinčius turėti pasekmių traukinio važiavimui.

4.2.3.4.   Eismo valdymas

4.2.3.4.1.   Bendrieji reikalavimai

Geležinkelių transporto eismo valdymas turi užtikrinti saugų, veiksmingą ir tikslų geležinkelių sistemos veikimą, įskaitant veiksmingą funkcijų atkūrimą po sutrikimo.

Infrastruktūros valdytojas turi nustatyti procedūras ir priemones:

traukinių eismui valdyti realiu laiku,

imtis veiksmų, kad būtų išsaugotos geriausios eksploatacinės infrastruktūros charakteristikos vėlavimo arba riktų – realių arba numatomų – atveju ir

teikti tokiais atvejais informaciją geležinkelio įmonei (-ėms).

Sutarus su infrastruktūros valdytoju, gali būti įtraukti visi papildomi procesai, kurių reikalauja geležinkelio įmonė ir kurie turi poveikį sąsajai su infrastruktūros valdytoju (-ais).

4.2.3.4.2.   Pranešimas apie traukinį

4.2.3.4.2.1.   Duomenys, kuriuos reikia pateikti pranešant apie traukinio buvimo vietą

Infrastruktūros valdytojas privalo:

a)

aprūpinti priemonėmis, kurios realiu laiku registruotų traukinio išvykimo iš valdytojo tinkle iš anksto nustatytų pranešimo punktų, atvykimo į tuos punktus arba pravažiavimo pro juos laiką ir laiko nuokrypio vertę;

b)

pateikti specialius duomenis, reikalingus pranešimams apie traukinio buvimo vietą pateikti. Tokią informaciją turi sudaryti:

traukinio identifikavimas,

pranešimo punkto tapatumas,

geležinkelio linija, kuria važiuoja traukinys,

su pranešimo punktu susijęs pagal tvarkaraštį numatytas laikas,

tikrasis su pranešimo punktu susijęs laikas (ir tai, ar traukinys iš pranešimo punkto išvyksta, į jį atvyksta ar jį pravažiuoja – tarpiniuose pranešimo punktuose, kuriuose iš traukinio pateikiamas pranešimas, atvykimo ir išvykimo laikas būti nurodomi atskirai),

su pranešimo punktu susijęs vėlavimas arba atvykimo (išvykimo, pravažiavimo) per anksti laikas minutėmis,

pradinis kiekvieno ilgesnio kaip 10 minučių (ar kitaip, kaip reikalaujama pagal veiklos stebėsenos tvarką) vėlavimo priežasties paaiškinimas,

nurodymas, kad traukinio pranešimas vėluoja, ir vėlavimo trukmė minutėmis,

ankstesnis (-i) traukinio identifikavimas (-ai), jei buvo,

traukinys atšauktas visai kelionei arba jos daliai.

4.2.3.4.2.2.   Numatomas perdavimo laikas

Infrastruktūros valdytojas turi numatyti procesą, kurį taikant būtų galima pateikti apytikrį nuokrypį nuo numatyto laiko, kada traukinį vienas infrastruktūros valdytojas turi perduoti kitam, minutėmis.

Pateikiant tą nuokrypį, turi būti pateikiama ir informacija apie paslaugos nutraukimą (sutrikimo apibūdinimas ir vieta).

4.2.3.4.3.   Pavojingieji kroviniai

Geležinkelio įmonė turi nustatyti pavojingųjų krovinių gabenimo priežiūros procedūras.

Į šias procedūras turi būti įtraukta:

nuostatos, nurodytos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (EB) 2008/68/EB (1),

mašinisto informavimas apie pavojingojo krovinio buvimą traukinyje ir to krovinio vietą,

informacija, kurią infrastruktūros valdytojas reikalauja pateikti gabenant pavojinguosius krovinius,

bendrai su infrastruktūros valdytoju nustatomos ryšio linijos ir ypatingų priemonių planavimas su kroviniu susijusių avarinių situacijų atveju.

4.2.3.4.4.   Kokybės valdymas

Infrastruktūros valdytojas ir geležinkelio įmonė turi nustatyti procesus, suteikiančius galimybę stebėti, ar visos susijusios tarnybos veikia efektyviai.

Taikant stebėjimo procesus turi būti tiriami duomenys ir nustatomos su žmonių klaidomis ir sistemos klaidomis susijusios tendencijos. Atsižvelgiant į šio tyrimo rezultatus turi būti imamasi taisomųjų veiksmų, siekiant pašalinti arba sumažinti atsitikimų, kurie galėtų pabloginti tinklo veikimo efektyvumą, galimybę.

Ten, kur tokie tobulinimo veiksmai būtų naudingi visame tinkle ir yra susiję su kitų infrastruktūrų valdytojais ir geležinkelio įmonėmis, apie juos turi būti atitinkamai pranešama, nepažeidžiant komercinio konfidencialumo.

Įvykius, dėl kurių buvo stipriai sutrikdyta veikla, infrastruktūros valdytojas turi ištirti kuo greičiau. Kai tinkama, ypač kai tai susiję su geležinkelio įmonės (-ių) darbuotojais, infrastruktūros valdytojas turi pakviesti su konkrečiu įvykiu susijusią (-as) geležinkelio įmonę (-es) dalyvauti tyrime. Jei per tokį tyrimą parengiamos tinklo modernizavimo rekomendacijos, kad būtų pašalintos avarijų (riktų) priežastys arba sušvelnintos jų pasekmės, tos rekomendacijos turi būti perduotos visiems susijusiems infrastruktūros valdytojams ir geležinkelio įmonėms.

Šie procesai patvirtinami dokumentais ir jiems taikomas vidaus auditas.

4.2.3.5.   Duomenų registravimas

Su traukinio važiavimu susiję duomenys turi būti registruojami ir saugomi tam, kad būtų:

sustiprinta sisteminga saugos kontrolė kaip priemonė užkirsti kelią riktams ir avarijoms,

nustatomi mašinisto veiksmai ir traukinio bei infrastruktūros veikimas prieš riktą arba avariją ir (jei tinkama) nedelsiant po jo (-s), kad būtų galima nustatyti su traukinio valdymu arba traukinio įranga susijusias priežastis ir pagrįsti naujas arba pakeistas priemones ir taip išvengti incidento arba avarijos pasikartojimo,

registruojama informacija, susijusi su lokomotyvo (traukos riedmenų vieneto) naudojimu ir lokomotyvą (traukos riedmenų vienetą) valdančio asmens veiksmais.

Pagal užregistruotus duomenis turi būti įmanoma nustatyti:

užregistravimo datą ir laiką,

tikslią užregistruoto įvykio geografinę vietą (atstumas nuo žinomos vietovės kilometrais),

identifikuoti traukinį,

mašinisto tapatybę.

Šių duomenų laikymo, periodiško vertinimo ir prieigos prie jų reikalavimai nustatyti susijusiuose valstybės narės nacionalinės teisės aktuose:

valstybės narės, kurioje geležinkelio įmonei išduota licencija (dėl traukinyje registruojamų duomenų), arba

valstybės narės, kurioje yra infrastruktūra (dėl duomenų, registruojamų ne traukinyje).

4.2.3.5.1.   Priežiūros duomenų registravimas ne traukinyje

Infrastruktūros valdytojas turi registruoti bent šiuos duomenis:

su traukinių eismu susijusios geležinkelio kelio įrangos (signalizacija, iešmai ir kt.) gedimai;

ašidėžių perkaitimo aptikimas, kai yra tokia įranga;

traukinio mašinisto ir infrastruktūros valdytojo darbuotojų, duodančių leidimą traukiniams važiuoti, bendravimas.

4.2.3.5.2.   Priežiūros duomenų registravimas traukinyje

Geležinkelio įmonė turi registruoti bent šiuos duomenis:

draudžiamųjų signalų arba ribos, iki kurios leidžiama važiuoti, pravažiavimas be leidimo,

staigiojo stabdymo stabdžių įjungimas,

traukinio važiavimo greitis,

traukinyje esančių valdymo (signalizavimo) sistemų atjungimas arba rankinis valdymas,

garso signalo įtaiso (švilpuko) naudojimas,

durų valdiklių naudojimas (atidarymas, uždarymas),

ašidėžių perkaitimo aptikimas traukinyje esančiais prietaisais, jeigu jie įmontuoti,

kabinos, kurioje registruojami tikrintini duomenys, tapatumas.

4.2.3.6.   Eksploatavimas pablogėjusiomis sąlygomis

4.2.3.6.1.   Kitų naudotojų informavimas

Infrastruktūros valdytojas kartu su geležinkelio įmone (-ėmis) turi nustatyti skubaus tarpusavio informavimo apie visas situacijas, kurios trukdo užtikrinti geležinkelių tinklo arba riedmenų saugą, veikimą ir (arba) tinkamumą.

4.2.3.6.2.   Traukinių mašinistų informavimas

Kiekvienu valdymo pablogėjusiomis sąlygomis atveju už tai atsakingas infrastruktūros valdytojas turi mašinistams pateikti nustatytos formos nurodymus, kokių priemonių imtis, kad būtų saugiai elgiamasi minėtomis sąlygomis.

4.2.3.6.3.   Nepaprastosios padėties atveju taikomos priemonės

Infrastruktūros valdytojas kartu su visomis geležinkelio įmonėmis, kurios naudojasi infrastruktūra, ir gretimų infrastruktūrų valdytojais turi nustatyti, paskelbti ir pateikti tinkamas nepaprastosios padėties atveju taikomas priemones ir, remdamiesi reikalavimu sumažinti bet kokį su valdymu pablogėjusiomis sąlygomis susijusį neigiamą poveikį, paskirti atsakomybę.

Planavimo reikalavimai ir reagavimas į tokius įvykius turi būti proporcingi pablogėjusių sąlygų pobūdžiui ir galimam sudėtingumui.

Šios priemonės, į kurias privaloma įtraukti tinklo grąžinimo į įprastą būklę planus, taip pat gali būti taikomos:

geležinkelių riedmenų gedimams (pavyzdžiui, tiems, kurie sukeltų geležinkelių transporto eismo sutrikdymą, taip pat pagalbos sugedusiems traukiniams procedūros);

infrastruktūros gedimams (pavyzdžiui, kai sutrinka elektros energijos tiekimas arba esant sąlygoms, kuriomis traukiniai gali būti nukreipti nuo suplanuoto maršruto);

ypatingomis oro sąlygomis.

Infrastruktūros valdytojas turi nustatyti ir nuolat atnaujinti pagrindinių infrastruktūros valdytojo ir geležinkelio įmonės darbuotojų, į kuriuos būtų galima kreiptis paslaugos nutraukimo ir su juo susijusio valdymo pablogėjusiomis sąlygomis atveju, kontaktinę informaciją. Pateikiant šią informaciją turi būti nurodomi kontaktiniai duomenys, kuriais būtų galima naudotis ir darbo valandomis, ir ne darbo laiku.

Geležinkelio įmonė turi pateikti šią informaciją infrastruktūros valdytojui ir jį informuoti apie visus kontaktinių duomenų pakeitimus.

Infrastruktūros valdytojas apie savo darbuotojų kontaktinių duomenų pakeitimus turi informuoti visas geležinkelio įmones.

4.2.3.7.   Avarinės situacijos valdymas

Infrastruktūros valdytojas, pasitaręs su:

visomis jo infrastruktūra besinaudojančiomis geležinkelio įmonėmis arba prireikus jo infrastruktūra besinaudojančių geležinkelio įmonių atstovaujamosiomis organizacijomis,

jei tinkama, gretimų infrastruktūrų valdytojais,

vietos valdžios institucijomis, avarinių tarnybų (įskaitant priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybas) atstovaujamosiomis (vietos arba nacionaliniu lygmeniu) organizacijomis,

nustato, paskelbia ir pateikia tinkamas avarinių situacijų valdymo ir geležinkelio linijos grąžinimo į įprastą būklę priemones.

Dažniausi tokių priemonių taikymo atvejai:

susidūrimai,

traukinių gaisrai,

traukinių evakavimas,

avarijos tuneliuose,

su pavojingaisiais kroviniais susijusios avarijos,

nuriedėjimas nuo bėgių.

Geležinkelio įmonė turi suteikti infrastruktūros valdytojui visą specialią informaciją, susijusią su šiomis aplinkybėmis, ypač su traukinių išgabenimu arba užkėlimu ant bėgių.

Be to, geležinkelio įmonė turi taikyti keleivių informavimo apie avarines situacijas ir saugos procedūras traukinyje būdus.

4.2.3.8.   Pagalba traukinio brigadai rikto ar sudėtingo geležinkelių riedmenų gedimo atveju

Geležinkelio įmonė turi nustatyti tinkamas pagalbos traukinio brigadai procedūras, taikomas naudojant traukinį pablogėjusiomis sąlygomis, kad būtų išvengta vėlavimo dėl geležinkelių riedmenų gedimo arba toks vėlavimas sumažintas (pvz., ryšių linijos, traukinio evakavimo atveju taikomos priemonės).

4.3.   Sąsajoms taikomi funkciniai ir techniniai reikalavimai

Atsižvelgiant į 3 skyriuje išdėstytus esminius reikalavimus, sąsajoms taikomi šie funkciniai ir techniniai reikalavimai:

4.3.1.   Sąsajos su infrastruktūros TSS

Paprastųjų geležinkelių sistemos traukinių eismo organizavimo ir valdymo TSS nuoroda

 

Paprastųjų geležinkelių sistemos infrastruktūros TSS nuoroda

 

Parametras

Punktas

Parametras

Punktas

Stabdymo charakteristikos

4.2.2.6.2

Išilginis kelio atsparumas

4.2.7.2

Maršruto vadove pateiktos informacijos pakeitimas

4.2.1.2.2.2

Eksploatavimo taisyklės

4.4

Eksploatavimas pablogėjusiomis sąlygomis

4.2.3.6

4.3.2.   Sąsaja su kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS

Paprastųjų geležinkelių sistemos traukinių eismo organizavimo ir valdymo TSS nuoroda

 

Paprastųjų geležinkelių sistemos kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS nuoroda

 

Parametras

Punktas

Parametras

Punktas

Taisyklių sąvadas

4.2.1.2.1

 

 

Naudojimo taisyklės

4.4

Eksploatacijos taisyklės

4.4

Signalų ir geležinkelio kelio žymių matomumas

4.2.2.8

Bėgių kelio kontrolės ir valdymo objektų matomumas

4.2.16

Stabdymo charakteristikos

4.2.2.6

Garantuojamieji traukinio darbiniai stabdymo parametrai ir charakteristikos

4.3.2.3

Taisyklių sąvadas

4.2.1.2.1

Smėlio barstymo įrangos naudojimas

4.2.10

Traukinio numeris

4.2.3.2.1

ETCS mašinisto ir įrangos sąsaja (DMI)

4.2.12

 

GSM-R DMI

4.2.13

Duomenų registravimas traukinyje

4.2.3.5

Sąsaja su kontrolei vykdyti skirtų duomenų registravimu

4.2.15

4.3.3.   Sąsajos su geležinkelių riedmenų TSS

4.3.3.1.   Sąsajos su lokomotyvų ir keleivinių riedmenų TSS

Paprastųjų geležinkelių sistemos traukinių eismo organizavimo ir valdymo TSS nuoroda

 

Paprastųjų geležinkelių sistemos lokomotyvų ir keleivinių riedmenų TSS nuoroda

 

Parametras

Punktas

Parametras

Punktas

Nepaprastosios padėties atveju taikomos priemonės

4.2.3.6.3

Avarinio sukabinimo įtaisas

4.2.2.2.4

Traukinio formavimas

4.2.2.5

Sąsaja su infrastruktūra – ašies apkrovos parametras

4.2.3.2

Mažiausi reikalavimai stabdžių sistemai

4.2.2.6.1

Stabdymo savybės

4.2.4.5

Traukinio matomumas

4.2.2.1

Išoriniai priekiniai ir galiniai žibintai

4.2.7.1

Traukinio girdimumas

4.2.2.2

Garso signalas

4.2.7.2

Signalų matomumas

4.2.2.8

Išorės matomumas

4.2.9.1.3

Priekinio stiklo optinės savybės

4.2.9.2.2

Vidaus apšvietimas

4.2.9.1.8

Mašinisto budrumas

4.2.2.9

Mašinisto veiklos priežiūros funkcija

4.2.9.3.1

Duomenų registravimas

4.2.3.5.2

Registravimo įtaisas

4.2.9.5

4.3.3.2.   Sąsajos su prekinių vagonų TSS

Paprastųjų geležinkelių sistemos traukinių eismo organizavimo ir valdymo TSS nuoroda

 

Paprastųjų geležinkelių sistemos prekinių vagonų TSS projekto nuoroda

 

Parametras

Punktas

Parametras

Punktas

Galas

4.2.2.1.3.2

Galą žyminčių ženklų tvirtinamieji įtaisai

4.2.6.3

Galas

4.2.2.1.3.2

Galą žymintys ženklai

E priedas

Traukinio formavimas

4.2.2.5

Geležinkelio riedmenų gabaritas

4.2.3.1

Traukinio formavimas

4.2.2.5

Ašies apkrovos parametras

4.2.3.3.2

Nepaprastosios padėties atveju taikomos priemonės

4.2.3.6.3

Kėlimas keltuvu ir kėlikliais

4.2.2.2

Traukinio stabdymas

4.2.2.6

Stabdys

4.2.4

4.3.4.   Sąsajos su energijos posistemio TSS

Paprastųjų geležinkelių sistemos traukinių eismo organizavimo ir valdymo TSS nuoroda

 

Paprastųjų geležinkelių sistemos energijos posistemio TSS nuoroda

 

Parametras

Punktas

Parametras

Punktas

Su darbo maršrutu susijusios geležinkelio linijos ir su ja susijusios geležinkelio kelio įrangos aprašymas

4.2.1.2.2

Elektros energijos tiekimo sistemos valdymas

4.4.2

Mašinisto informavimas realiu laiku

4.2.1.2.2.3

 

 

Maršruto vadove pateiktos informacijos pakeitimas

4.2.1.2.2.2

Darbų atlikimas

4.4.3

4.4.   Naudojimo taisyklės

Esant vienodoms sąlygoms, taisyklės ir procedūros, kuriomis užtikrinama darnaus naujų ir skirtingų struktūrinių posistemių, kuriuos ketinama naudoti TEN, visų pirma tų, kurie tiesiogiai susiję su nauja traukinių valdymo ir signalizacijos sistema, veikimo galimybė, turi būti vienodos.

Tuo tikslu Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos (ERTMS/ETCS) ir radijo ryšio sistemos (ERTMS/GSM-R) naudojimo taisyklės nustatytos A priedėlyje.

Kitos naudojimo taisyklės, kurios gali būti standartizuotos visame TEN tinkle, bus nustatytos B priedėlyje.

4.5.   Techninės priežiūros taisyklės

Netaikoma.

4.6.   Profesinė kvalifikacija

Atsižvelgiant į šios TSS 2.2.1 skirsnį, šiame skirsnyje nagrinėjama profesinė ir kalbinė kompetencija ir įvertinimo procesas, taikomas kompetencijos siekiantiems darbuotojams.

4.6.1.   Profesinė kompetencija

Geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojo (įskaitant rangovus) darbuotojai turi turėti tinkamą profesinę kompetenciją, kad galėtų atlikti visas su sauga susijusias pareigas įprastomis, pablogėjusiomis ir avarinėmis sąlygomis. Šią kompetenciją sudaro profesinės žinios ir sugebėjimas tas žinias taikyti praktiškai.

Minimalūs elementai, svarbūs tam tikroms užduotims atlikti reikalingai profesinei kvalifikacijai, pateikti J ir L priedėliuose.

4.6.1.1.   Profesinės žinios

Atsižvelgiant į šiuos priedėlius ir priklausomai nuo konkretaus darbuotojo pareigų, būtinas žinias sudaro:

a)

bendrasis geležinkelio naudojimas, ypač pabrėžiant saugos atžvilgiu svarbią veiklą:

organizacijos saugos valdymo sistemos veikimo principai,

pagrindinių su sąveikos operacijomis susijusių veikėjų vaidmuo ir atsakomybė,

pavojų, ypač susijusių su geležinkelio naudojimo ir elektrinės traukos energijos tiekimo rizika, vertinimas;

b)

tinkamas su eismo sauga susijusių užduočių procedūrų ir sąsajų išmanymas:

geležinkelio linijų ir geležinkelio kelio įrangos,

geležinkelių riedmenų,

aplinkos.

4.6.1.2.   Sugebėjimas šias žinias taikyti praktiškai

Kad darbuotojai galėtų taikyti šias žinias įprastomis, pablogėjusiomis sąlygomis ir avarinėse situacijose, jie turi būti gerai susipažinę su:

šių taisyklių ir procedūrų taikymo būdais ir principais,

geležinkelio kelio įrangos ir riedmenų naudojimo procesu, taip pat su specialia saugos įranga,

saugos valdymo sistemos principais, kad būtų išvengta žmonėms ir procesui gręsiančių pavojų.

Darbuotojai taip pat turi sugebėti prisitaikyti prie įvairių galimų aplinkybių.

Geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai turi sukurti kompetencijos valdymo sistemą, kad būtų užtikrintas jų darbuotojų gebėjimų vertinimas ir išlaikymas. Be to, siekiant užtikrinti, kad darbuotojai įgytų naujausių žinių ir įgūdžių, ypač susijusių su sistemos arba asmenų darbo trūkumais, prireikus turi būti suteikiama galimybė mokytis.

4.6.2.   Kalbinė kompetencija

4.6.2.1.   Principai

Reikalaujama, kad infrastruktūros valdytojas ir geležinkelio įmonė užtikrintų, kad jų darbuotojai sugebėtų naudotis ryšio protokolais ir žinotų šioje TSS nustatytus principus.

Kai infrastruktūros valdytojo vartojama kalba skiriasi nuo įprastai vartojamos geležinkelio įmonės darbuotojų kalbos, su kalba ir bendravimu susijęs mokymas turi būti svarbi geležinkelio įmonės bendros kompetencijos valdymo sistemos dalis.

Geležinkelio įmonės darbuotojai, kurie eidami pareigas turi bendrauti su infrastruktūros valdytojo darbuotojais saugos atžvilgiu svarbiais klausimais įprastomis, pablogėjusiomis ar avarinėmis sąlygomis, turi pakankamai mokėti infrastruktūros valdytojo vartojamą kalbą.

4.6.2.2.   Žinių lygis

Kalbos, kurią vartoja infrastruktūros valdytojas, žinių lygis turi būti pakankamas eismo saugai užtikrinti:

a)

mašinistas privalo sugebėti bent:

siųsti ir suprasti visus šios TSS C priedėlyje nurodytus pranešimus,

veiksmingai bendrauti įprastomis, pablogėjusiomis sąlygomis ir avarinėse situacijose,

pildyti su blankų rinkiniu susijusius dokumentus;

b)

kiti traukinio brigados nariai, kuriems vykdant pareigas reikia bendrauti su infrastruktūros valdytoju eismo saugos atžvilgiu svarbiais klausimais, turi sugebėti bent išsiųsti ir suprasti informaciją, kuria apibūdinamas traukinys ir jo eksploatacinė būklė.

Rekomendacijos dėl tinkamo kompetencijos lygio nustatytos E priedėlyje. Mašinistų žinių lygis turi atitikti bent 3 lygį. Traukinį lydinčiojo personalo žinių lygis turi atitikti bent 2 lygį.

4.6.3.   Pradinis ir nuolatinis darbuotojų vertinimas

4.6.3.1.   Pagrindiniai elementai

Reikalaujama, kad geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai nustatytų savo personalo vertinimo tvarką.

Rekomenduojama atsižvelgti į šiuos dalykus:

A.   Darbuotojų atranka

asmeninės patirties ir kompetencijos vertinimas,

privalomos užsienio kalbos (-ų) žinių arba sugebėjimo išmokti kalbų vertinimas;

B.   Pradinis profesinis mokymas

mokymo poreikių tyrimas,

mokymo ištekliai,

instruktorių mokymas;

C.   Pradinis vertinimas

pagrindinės sąlygos,

vertinimo programa, įskaitant praktinį demonstravimą,

instruktorių kvalifikacija,

kompetencijos pažymėjimo išdavimas;

D.   Kompetencijos išlaikymas

kompetencijos išlaikymo pricipai,

metodai, kurių reikėtų laikytis,

kompetencijos išlaikymo proceso įforminimas,

vertinimo procesas;

E.   Kartojamasis mokymas

vėlesnio mokymo principai (įskaitant kalbos mokymą).

4.6.3.2.   Mokymo poreikių tyrimas

4.6.3.2.1.   Pradinis mokymo poreikių tyrimas

Geležinkelio įmonė ir infrastruktūros valdytojas turi atlikti savo darbuotojų mokymo poreikių tyrimą.

Atliekant tyrimą turi būti nustatoma taikymo sritis ir sudėtingumas ir atsižvelgiama į traukinių naudojimo TEN tinkle pavojus (visų pirma susijusius su žmonių gebėjimais ir trūkumais, t. y. žmogiškaisiais veiksniais), kurie gali kilti dėl:

infrastruktūros valdytojų veiklos praktikos skirtumų ir rizikos, susijusios su pasikeitimais pervažiuojant iš vieno valdytojo infrastruktūros į kito valdytojo infrastruktūrą,

užduočių, darbo procedūrų ir ryšio protokolų skirtumų,

infrastruktūros valdytojo darbuotojų vartojamos kalbos skirtumų,

vietinių naudojimo nurodymų, kurie gali apimti specialias procedūras arba konkrečią tam tikrais atvejais naudojamą įrangą, pvz., nurodant konkretų tunelį.

Rekomendacijos dėl svarstytinų elementų pateiktos 4.6.1 skirsnyje nurodytuose priedėliuose. Organizuojant darbuotojų mokymą, turi būti atitinkamai atsižvelgta į minėtus elementus.

Gali būti, kad dėl geležinkelio įmonės numatyto eksploatavimo tipo arba infrastruktūros valdytojo eksploatuojamo tinklo pobūdžio tam tikri šių priedėlių elementai bus netaikytini. Atliekant mokymo poreikių tyrimą netaikomi elementai turi būti užfiksuoti dokumentuose ir nurodytos priežastys, kodėl jie netaikomi.

4.6.3.2.2.   Tolesnis mokymo poreikių tyrimas

Geležinkelio įmonė ir infrastruktūros valdytojas nustato savo darbuotojų mokymo poreikių persvarstymo ir atnaujinimo procesą, atsižvelgdami į ankstesnius auditus, sistemos grįžtamąją informaciją ir žinomus taisyklių, procedūrų, infrastruktūros pakeitimus ir technologijos pasikeitimus.

4.6.3.2.3.   Specialūs elementai traukinio brigados nariams ir pagalbiniams darbuotojams

4.6.3.2.3.1.   Žinios apie infrastruktūrą

Geležinkelio įmonė turi užtikrinti, kad traukinio brigados nariai turėtų tinkamų žinių apie susijusią infrastruktūrą.

Geležinkelio įmonė turi nustatyti procesą, kurį taikant traukinio brigada įgyja žinių apie maršrutus, kuriuose dirba, ir tas žinias išsaugo. Šis procesas:

turi būti pagrįstas infrastruktūros valdytojo pateikta informacija apie maršrutą ir

turi atitikti 4.2.1 skirsnyje aprašytą procesą.

4.6.3.2.3.2.   Žinios apie geležinkelių riedmenis

Geležinkelio įmonė turi nustatyti procesą, kurį taikant traukinio brigada įgyja žinių apie traukos ir kitus geležinkelių riedmenis ir tas žinias išsaugo.

4.6.3.2.3.3.   Pagalbiniai darbuotojai

Geležinkelio įmonė turi užtikrinti, kad pagalbiniai darbuotojai (pvz., teikiantys maitinimo ir valymo paslaugas), kurie nėra traukinio brigados nariai, be savo pagrindinių nurodymų, būtų išmokyti imtis veiksmų pagal tinkamai parengtų traukinio brigados narių nurodymus.

4.7.   Sveikatos ir darbo saugos sąlygos

4.7.1.   Įvadas

4.2.1 skirsnyje nustatyti darbuotojai, atliekantys eismo saugos atžvilgiu svarbias užduotis, kaip nurodyta šios TSS 2.2 skirsnyje, turi būti tinkamai fiziškai pasirengę užtikrinti, kad būtų laikomasi bendrųjų veiklos ir saugos standartų.

Geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai saugos valdymo sistemoje turi nustatyti ir dokumentais patvirtinti darbuotojų atitikties medicininiams, psichologiniams ir sveikatos reikalavimams užtikrinimo procesą.

Medicininį patikrinimą, kaip apibrėžta 4.7.4 skirsnyje, turi atlikti ir visus susijusius sprendimus dėl darbuotojų tinkamumo priimti pripažintas profesinės sveikatos specialistas.

Darbuotojai neturi dirbti eismo saugos atžvilgiu svarbaus darbo, kai budrumas yra susilpnėjęs dėl alkoholio, narkotinių medžiagų ar psichotropinių vaistų. Todėl geležinkelio įmonė ir infrastruktūros valdytojas turi taikyti kontrolės procedūras, kad minėtas medžiagas vartoję darbuotojai nedirbtų ir kad tokios medžiagos nebūtų vartojamos darbe.

Minėtų medžiagų riboms taikomos valstybės narės, kurioje organizuojamas traukinių eismas, nacionalinės taisyklės.

4.7.2.   Išbraukta

4.7.3.   Išbraukta

4.7.4.   Sveikatos tikrinimas ir psichologinis vertinimas

4.7.4.1.   Prieš paskiriant

4.7.4.1.1.   Minimalus sveikatos patikrinimo turinys

Sveikatos patikrinimas turi apimti:

bendrą sveikatos patikrinimą,

jutimo funkcijų (rega, klausa, spalvų skyrimas) patikrinimą,

šlapimo arba kraujo tyrimą diabetui ir kitiems susirgimams nustatyti, kaip nurodyta pagal klinikinį patikrinimą,

patikrinimą, ar nepiktnaudžiaujama narkotinėmis medžiagomis.

4.7.4.1.2.   Psichologinis įvertinimas

Psichologinio vertinimo tikslas yra padėti geležinkelio įmonei paskirti ir valdyti darbuotojus, turinčius pažintinių, psichomotorinių, elgesio ir asmeninių gebėjimų saugiai atlikti savo pareigas.

Nustatydamas psichologinio vertinimo turinį, psichologas turi atsižvelgti bent jau į šiuos atliekant kiekvieną saugos funkciją svarbius kriterijus:

a)

pažintiniai:

dėmesys ir koncentracija,

atmintis,

suvokimo gebėjimai,

samprotavimas,

bendravimas;

b)

psichomotoriniai:

reakcijos greitis,

judesių koordinacija;

c)

elgesio ir asmenybės

emocinė savitvarda,

elgesio patikimumas,

savarankiškumas,

sąžiningumas.

Jei psichologas praleidžia kurį nors iš minėtų punktų, toks sprendimas turi būti pagrįstas ir patvirtintas dokumentais.

4.7.4.2.   Po paskyrimo

4.7.4.2.1.   Reguliarių sveikatos patikrinimų dažnumas

Bent vienas sisteminis sveikatos patikrinimas turi būti atliekamas:

kas 5 metai – jaunesnių kaip 40 m. darbuotojų,

kas 3 metai – 41–62 m. darbuotojų,

kasmet – vyresnių kaip 62 m. darbuotojų.

Atsižvelgdamas į darbuotojo sveikatos būklę, profesinės sveikatos specialistas turi nustatyti dažnesnį sveikatos tikrinimą, jei tai būtina.

4.7.4.2.2.   Privalomo periodinio sveikatos tikrinimo turinys

Jei darbuotojas per patikrinimą, atliekamą prieš pradedant dirbti, atitinka reikalingus kriterijus, tai reguliarus specializuotas patikrinimas turi apimti bent:

bendrą sveikatos patikrinimą,

jutimo funkcijų (regos, klausos, spalvų skyrimo) patikrinimą;

šlapimo arba kraujo tyrimą diabetui ir kitiems susirgimams nustatyti, kaip nurodyta pagal klinikinį patikrinimą,

patikrinimą, ar nepiktnaudžiaujama narkotinėmis medžiagomis, jei nurodyta pagal klinikinį patikrinimą.

4.7.4.2.3.   Papildomas sveikatos tikrinimas ir (arba) psichologinis vertinimas

Be reguliaraus sveikatos tikrinimo, turi būti atliekamas papildomas specialus sveikatos patikrinimas ir (arba) psichologinis įvertinimas, jei yra pagrįstų priežasčių abejoti darbuotojo sveikatos būklės ar psichologiniu tinkamumu arba kai yra pagrįstų priežasčių įtarti, jog darbuotojas vartojo narkotinių medžiagų arba piktnaudžiavo alkoholiu. Ypač tai turėtų būti atliekama po rikto ar avarijos, kurių priežastis – žmogaus padaryta klaida.

Darbdavys turi reikalauti patikrinti sveikatą, kai dėl ligos nedirbama daugiau kaip 30 dienų. Kai tinkama, tokiam patikrinimui užtenka profesinės sveikatos specialisto įvertinimo, padaryto remiantis turima medicinine informacija, kad nebuvo padaryta įtakos darbuotojo tinkamumui atlikti savo pareigas.

Geležinkelio įmonė ir infrastruktūros valdytojas turi įdiegti sistemas, kurios užtikrintų, kad prireikus būtų atliekamas toks papildomas sveikatos patikrinimas ir įvertinimas.

4.7.5.   Medicininiai reikalavimai

4.7.5.1.   Bendrieji reikalavimai

Darbuotojai negali turėti sveikatos sutrikimų ir jiems neturi būti taikomas gydymas, dėl kurių darbuotojas galėtų patirti:

staigų sąmonės praradimą,

sąmonės arba koncentracijos sumažėjimą,

staigų nesugebėjimą dirbti,

pusiausvyros jutimo arba koordinacijos pablogėjimą,

didelį judumo sumažėjimą.

Darbuotojai turi atitikti šiuos regos ir klausos reikalavimus:

4.7.5.2.   Regos reikalavimai

Regos aštrumas naudojant pagalbines priemones arba be jų: 0,8 (dešinė akis + kairė akis – matuojama atskirai), blogiau matančios akies – bent 0,3.

Stipriausi korekciniai lęšiai: toliaregystė + 5, trumparegystė -8. Išimties atvejais profesinės sveikatos specialistas, pasitaręs su akių ligų specialistu, gali leisti ir nepatenkančius į šį intervalą dydžius.

Rega vidutiniu ir trumpu atstumu – pakankama naudojant pagalbines priemones arba be jų.

Galima nešioti kontaktinius lęšius.

Įprastas spalvų skyrimas – taikant pripažintą bandymą, pavyzdžiui, Ishihara, ir, jei būtina, kitą pripažintą bandymą.

Regos laukas – normalus (nėra jokių anomalijų, galinčių turėti įtakos dirbant).

Rega abiem akims – yra.

Binokulinė rega – yra.

Jautrumas kontrastui – geras.

Nesirgti progresuojančia akių liga.

Implantuoti lęšiukai, keratotomija ir keratektomija leidžiami tik su sąlyga, kad bus tikrinama kiekvienais metais arba profesinės sveikatos specialisto nustatytu periodiškumu.

4.7.5.3.   Reikalavimai klausai

Pakankama klausa, patikrinta naudojant toninę audiogramą, t. y.:

pakankamai gera klausa telefono pokalbiui palaikyti ir gebėjimas girdėti įspėjamuosius signalus ir radijo pranešimus;

toliau pateiktos informacinės rekomendacinės vertės:

klausos nepakankamumas turėtų būti ne didesnis kaip 40 dB, esant 500 ir 1 000 Hz dažniui;

blogiau girdinčios ausies klausos nepakankamumas turėtų būti ne didesnis kaip 45 dB, esant 2 000 Hz dažniui.

4.8.   Infrastruktūros ir transporto priemonių registrai

Atsižvelgiant į infrastruktūros ir transporto priemonių registrų savybes, nustatytas Direktyvos 2008/57/EB 33, 34 ir 35 straipsniuose, šie registrai neatitinka traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemio specifinių reikalavimų. Todėl šioje TSS šių registrų atžvilgiu nieko nenustatoma.

Tačiau pagal veiklos reikalavimus kai kurie su infrastruktūra susiję duomenys turi būti prieinami geležinkelio įmonei ir atvirkščiai – kai kurie su riedmenimis susiję duomenys turi būti prieinami infrastruktūros valdytojui, kaip nurodyta 4.8.1 ir 4.8.2 skirsniuose. Abiem atvejais tam tikri duomenys turi būti išsamūs ir tikslūs.

4.8.1.   Infrastruktūra

Su traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemiu susiję reikalavimai, taikomi su paprastųjų geležinkelių infrastruktūra susijusiems duomenims, pateikti D priede. Infrastruktūros valdytojas atsako už duomenų tikslumą.

4.8.2.   Geležinkelių riedmenys

Infrastruktūros valdytojams turi būti prieinami toliau nurodyti su geležinkelių riedmenimis susiję duomenys. Valdytojas atsako už duomenų tikslumą:

ar riedmuo yra pagamintas iš medžiagų, kurios gali būti pavojingos įvykus avarijai arba kilus gaisrui (pvz., asbestas),

ilgis su taukšais.

5.   SĄVEIKOS SUDEDAMOSIOS DALYS

5.1.   Apibrėžimas

Pagal Direktyvos 2008/57/EB 2 straipsnio f dalį sąveikos sudedamosios dalys – bet kuri nedaloma sudedamoji dalis, sudedamųjų dalių grupė, mazgas, sukomplektuotas blokas, įtraukti arba ketinami įtraukti į posistemį, nuo kurių tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso geležinkelių sistemos sąveika. Sąvoka „sudedamoji dalis“ apima ir materialius objektus, ir nematerialius objektus, pvz., programinę įrangą.

5.2.   Sudedamųjų dalių sąrašas

Nėra sąveikos sudedamųjų dalių, susijusių su traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemiu.

6.   SUDEDAMŲJŲ DALIŲ ATITIKTIES IR (ARBA) TINKAMUMO NAUDOTI VERTINIMAS IR POSISTEMIO PATIKRA

6.1.   Sąveikos sudedamosios dalys

Kadangi šioje TSS dar sąveikos sudedamųjų dalių dar neapibrėžta, vertinimo tvarka neaptariama.

6.2.   Traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemis

6.2.1.   Principai

Traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemis pagal Direktyvos 2008/57/EB II priedą yra funkcinis posistemis.

Vadovaujantis Direktyvos 2004/49/EB 10 ir 11 straipsniais, geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai, pateikdami prašymą išduoti naują arba iš dalies pakeistą saugos sertifikatą arba suteikti įgaliojimus saugos srityje, turi įrodyti, kad jų saugos valdymo sistema užtikrina atitiktį šios TSS reikalavimams.

Taikant atitikties vertinimo bendruosius saugos būdus reikalaujama, kad nacionalinės saugos institucijos nustatytų nuolatinės atitikties saugos valdymo sistemos, įskaitant visas TSS, reikalavimams priežiūros ir stebėjimo tvarką. Pabrėžtina, kad paskelbtoji įstaiga neturi atskirai vertinti jokio šioje TSS pateikto elemento.

Atitiktis šioje TSS pateiktiems reikalavimams, susijusiems su struktūriniais posistemiais ir išvardytiems sąsajose (4.3 skirsnyje), vertinama pagal susijusias struktūrinių posistemių TSS.

7.   ĮGYVENDINIMAS

7.1.   Principai

Šios TSS įgyvendinimas ir atitiktis atitinkamiems šios TSS skirsniams turi būti nustatyta atsižvelgiant į įgyvendinimo planą, kurį kiekviena valstybė narė turi parengti geležinkelio linijoms, už kurias ji yra atsakinga.

Tame plane turi būti atsižvelgiama į:

a)

specifinius žmogiškuosius veiksnius, susijusius su geležinkelio linijos eksploatavimu,

b)

tam tikrus kiekvienos geležinkelio linijos eksploatavimo ir saugos elementus ir

c)

tai, ar aptariamų elementų įgyvendinimas:

numatytas visiems geležinkelio linijoje naudojamiems traukiniams,

numatytas tik tam tikroms geležinkelio linijoms,

taikomas visoms TEN linijoms,

taikomas visiems TEN linijose naudojamiems traukiniams;

d)

sąsają su įgyvendinimu su kitais posistemiais (kontrolės, valdymo ir signalizacijos, geležinkelių riedmenų ir t. t.).

Šiame etape turėtų būti atsižvelgiama į visas specifines išimtis, kurias galima taikyti, ir tos išimtys parengiant planą patvirtinamos dokumentais.

Įgyvendinimo plane turi būti atsižvelgiama į įvairius įgyvendinimo galimybių lygius, susijusius su bet kuriuo iš šių įvykių:

a)

geležinkelio įmonė arba infrastruktūros valdytojas pradeda vykdyti veiklą,

b)

atliekamas esamų geležinkelio įmonės arba infrastruktūros valdytojo eksploatuojamų sistemų rekonstravimas arba modernizavimas,

c)

pradedami naudoti nauji arba patobulinti infrastruktūros, energijos, geležinkelių riedmenų arba kontrolės, valdymo ir signalizavimo posistemiai, kuriems reikalingas tam tikrų veiklos procedūrų rinkinys.

Paprastai suprantama, kad neįmanoma visų šios TSS elementų visiškai įgyvendinti, kol nebus suderinta naudojama techninė įranga (infrastruktūros įranga, valdymo ir kontrolės įranga ir kt.). Todėl šiame skyriuje pateikti nurodymai turi būti vertinami kaip laikinas etapas, padedantis pereiti prie tikslinės sistemos.

7.2.   Įgyvendinimo rekomendacijos

Yra trys atskiri įgyvendinimo elementai:

a)

patvirtinimas, kad esamos sistemos ir procesai atitinka šios TSS reikalavimus,

b)

esamų sistemų ir procesų modifikavimas, kad jie atitiktų šios TSS reikalavimus,

c)

naujos sistemos ir procesai, atsirandantys įgyvendinant kitus posistemius:

naujos (patobulintos) paprastųjų geležinkelių linijos (infrastruktūros, energijos posistemiai),

nauja arba patobulinta ETCS signalizavimo įranga, GSM-R radijo įranga, įkaitusių ašidėžių aptikimo įtaisai,... (kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemis),

nauji geležinkelių riedmenys (geležinkelių riedmenų posistemis).

7.3.   Specifiniai atvejai

7.3.1.   Įvadas

Toliau aprašytais specifiniais atvejais leidžiama taikyti šias specialiąsias nuostatas.

Šie specifiniai atvejai skirstomi į dvi kategorijas:

a)

nuostatos taikomos nuolat (atvejis P) arba laikinai (atvejis T);

b)

laikinaisiais atvejais valstybės narės iki 2016 m. (atvejis T1) arba iki 2024 m. (atvejis T2) užtikrina, kad posistemis atitiktų reikalavimus.

7.3.2.   Specifinių atvejų sąrašas

7.3.2.1.   Specifinis laikinasis Estijos, Latvijos ir Lietuvos atvejis (T1)

Įgyvendinat šios TSS 4.2.2.1.3.2 skirsnio reikalavimus, traukiniams, naudojamiems tik 1 520 mm vėžės pločio tinkle Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, galima naudoti kitokius nustatytus traukinio galą žyminčius ženklus.

7.3.2.2.   Laikinasis specifinis Airijos ir Jungtinės Karalystės atvejis (T2)

Įgyvendinant šios TSS 4.2.3.2.1 skirsnio reikalavimus, Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje esamose sistemose naudojamas raidinis skaitinis numeris. Valstybės narės nustato perėjimo nuo raidinių skaitinių prie skaitinių traukinių numerių tikslinėje sistemoje reikalavimus ir tvarkaraštį.


(1)  OL L 260, 2008 9 30, p. 13.

A priedėlis

ERTMS/ETCS NAUDOJIMO TAISYKLĖS

ERTMS/ETCS ir ERTMS/GSM-R naudojimo taisyklės pateiktos techniniame dokumente ETCS and GSM-R rules and principles — Version 1 (ETCS ir GSM-R naudojimo taisyklės ir principai. 1 versija), paskelbtame ERA interneto svetainėje (http://www.era.europa.eu).

B priedėlis

KITOS TAISYKLĖS, SUTEIKIANČIOS GALIMYBĘ SUDERINTAI VEIKTI

A.   BENDROSIOS NUOSTATOS

Rezervuota

B.   DARBUOTOJŲ SAUGA IR SAUGUMAS

Rezervuota

C.   DARBINĖ SĄSAJA SU SIGNALIZACIJOS, VALDYMO IR KONTROLĖS ĮRANGA

C1.   Smėlio barstymas

Jei traukinyje įrengtas rankiniu būdu įjungiamas smėlio barstymo įtaisas, mašinistui visada leidžiama barstyti smėlį, tačiau kai įmanoma jis turi vengti jį barstyti:

ties iešmais ir pervažomis,

stabdant, kai greitis mažesnis kaip 20 km/h,

stovint.

Šio reikalavimo taikymo išimtys:

kai yra draudžiamojo signalo pravažiavimo arba kito rimto incidento pavojus, o barstant smėlį padidėtų sukibimas,

pradedant važiuoti,

kai reikia išbandyti traukos riedmens smėlio barstymo įtaisą (paprastai bandymas turėtų būti atliekamas infrastruktūros registre specialiai nurodytose vietose).

C2.   Įkaitusių ašidėžių aptikimo įtaisų įjungimas

Rezervuota

D.   TRAUKINIŲ EISMAS

D1.   Normalios sąlygos

D2.   Pablogėjusios sąlygos

Rezervuota

E.   ANOMALIJOS, RIKTAI IR AVARIJOS

Rezervuota

C priedėlis

SU SAUGA SUSIJUSIŲ PRANEŠIMŲ TEIKIMO METODIKA

ĮVADAS

Šiame priedėlyje nustatomos su sauga susijusių pranešimų iš valdymo posto į traukinį ir iš traukinio į valdymo postą, kai informacija perduodama ar ja keičiamasi kritinėse saugos atžvilgiu situacijose sąveiką užtikrinančiame tinkle, teikimo taisyklės, visų pirma:

apibrėžiamas su sauga susijusių pranešimų pobūdis ir struktūra,

nustatoma žodinio tų pranešimų perdavimo metodika.

Remdamiesi šiuo priedėliu:

infrastruktūros valdytojas parengia pranešimus ir blankų rinkinius (šie elementai perduodami geležinkelio įmonei tada, kai pateikiamos taisyklės ir nuostatai), o infrastruktūros valdytojas ir geležinkelio įmonė parengia savo darbuotojams skirtus dokumentus (blankų rinkinius), nurodymus darbuotojams, duodantiems leidimus traukiniams važiuoti, ir mašinisto taisyklių sąvado 1 priedėlį – „Ryšio procedūrų vadovą“.

Blankų naudojimo mastas ir jų struktūra gali skirtis. Kai kurioms rizikos rūšims naudoti blankus yra tinkama, o kitoms – netinkama.

Atsižvelgdamas į konkrečią riziką, infrastruktūros valdytojas nusprendžia, ar naudoti blanką yra tinkama. Blankas turėtų būti naudojamas tik tuo atveju, jei jį naudoti naudinga saugos ir veikimo atžvilgiais.

Infrastruktūros valdytojai savo ryšio protokolą turi sunorminti pagal šias 3 kategorijas:

skubūs (avariniai) žodiniai pranešimai,

rašytiniai nurodymai,

papildomi darbo pranešimai.

Siekiant paremti sisteminį požiūrį į šių pranešimų perdavimą, parengta pranešimų perdavimo metodika.

1.   PRANEŠIMŲ PERDAVIMO METODIKA

1.1.   Metodikos elementai ir principai

1.1.1.   Procedūrose vartotina standartinė terminija

1.1.1.1.   Žodinio perdavimo procedūra

Terminas, kuriuo galimybė kalbėti perduodama kitai šaliai:

1.1.1.2.   Pranešimo gavimo procedūra

gavus tiesioginį pranešimą

Terminas, kuriuo patvirtinama, kad pranešimas gautas:

Terminas, kuriuo prašoma pranešimą pakartoti, kai blogos priėmimo sąlygos arba pranešimas nesuprantamas:

gavus gavėjo pakartotą pranešimą

Terminai, kuriais patvirtinama, kad gavėjo pakartotas pranešimas tiksliai atitinka išsiųstą pranešimą:

arba ne:

1.1.1.3.   Ryšio nutraukimas

jei pranešimas baigtas:

jei pertrūkis laikinas ir ryšys nenutrūksta

Terminas, kuriuo prašoma, kad kita šalis palauktų:

jei pertrūkis laikinas, bet ryšys nutraukiamas

Terminas, kuriuo kitai šaliai pranešama, kad ryšį ketinama nutraukti ir vėliau atnaujinti:

1.1.1.4.   Rašytinio nurodymo atšaukimas

Terminas, kuriuo atšaukiama pagal rašytinį nurodymą vykdoma procedūra:

Jei vėliau pranešimas bus tęsiamas, procedūrą reikės kartoti nuo pradžios.

1.1.2.   Principai, taikytini, įvykus klaidai arba kai pranešimas nesuprantamas

Kad per ryšio seansą būtų leista ištaisyti galimas klaidas, taikomos šios taisyklės:

1.1.2.1.   Klaidos

klaida perduodant

Kai perdavimo klaidą aptinka pats siuntėjas, jis turi anuliuoti išsiųstą pranešimą, išsiųsdamas tokį pranešimą:

arba:

ir tada vėl išsiųsti pradinį pranešimą.

klaida gavėjui kartojant gautą pranešimą

Kai siuntėjas gavėjo pakartotame pranešime aptinka klaidą, jis išsiunčia šiuos procedūrinius pranešimus:

ir dar kartą išsiunčia pradinį pranešimą.

1.1.2.2.   Nesuprantamas pranešimas

Jei viena iš šalių nesupranta pranešimo, ji turi paprašyti, kad kita šalis pranešimą pakartotų, pavartodama tokią frazę:

1.1.3.   Žodžių, skaičių, laiko, atstumo, greičio ir datos tarimo paraidžiui kodas

Kad būtų galima pranešimus aiškiai suprasti ir išreikšti įvairiose situacijose, kiekvienas terminas turi būti tariamas lėtai ir tiksliai, paraidžiui ištariant visus žodžius, vardus ir skaičius, kuriuos gavėjui gali būti sunku suprasti. Tokių žodžių pavyzdžiai yra signalų arba vietų identifikavimo kodai.

Taikomos šios tarimo paraidžiui taisyklės:

1.1.3.1.   Žodžių ir raidžių grupių tarimas paraidžiui

Vartojama tarptautinė fonetinė abėcėlė.

A

Alpha

B

Bravo

C

Charlie

D

Delta

E

Echo

F

Foxtrot

G

Golf

H

Hotel

I

India

J

Juliet

K

Kilo

L

Lima

M

Mike

N

November

O

Oscar

P

Papa

Q

Quebec

R

Romeo

S

Sierra

T

Tango

U

Uniform

V

Victor

W

Whisky

X

X-ray

Y

Yankee

Z

Zulu

Pavyzdys:

Taškai A B= taškai alpha bravo.

Signalo numeris KX 835= signalas Kilo X-Ray aštuoni trys penki.

Jei infrastruktūros valdytojo vartojamos (-ų) kalbos (-ų) abėcėlėje yra daugiau raidžių, jis gali pridėti trūkstamas raides, nurodydamas kiekvienos pridėtos raidės fonetinį tarimą.

Geležinkelio įmonė gali pateikti daugiau su tarimu susijusių nurodymų, jei mano, kad tai reikalinga.

1.1.3.2.   Skaičių reiškimas

Skaičiai turi būti sakomi nuosekliai ištariant kiekvieną skaitmenį.

0

Nulis

1

Vienas

2

Du

3

Trys

4

Keturi

5

Penki

6

Šeši

7

Septyni

8

Aštuoni

9

Devyni

Pavyzdys: traukinys 2183 = traukinys du vienas aštuoni trys.

Dešimtainės trupmenos išreiškiamos su žodžiu „kablelis“.

Pavyzdys: 12,50 = vienas du kablelis penki nulis.

1.1.3.3.   Laiko reiškimas

Paprastais žodžiais nurodomas vietos laikas.

Pavyzdys: 10:52 val. = dešimt valandų penkiasdešimt dvi minutės.

Nepaisant šio principo, prireikus laikas gali būti nurodomas nuosekliai ištariant skaitmenis (vienas nulis valandų penki du minutės).

1.1.3.4.   Atstumo ir greičio reiškimas

Atstumas reiškiamas kilometrais, o greitis – kilometrais per valandą.

Jei tam tikroje infrastruktūroje įprastas matavimo vienetas yra mylios, atstumus galima reikšti myliomis.

1.1.3.5.   Datos reiškimas

Data reiškiama įprastu būdu.

Pavyzdys: gruodžio 10 diena.

1.2.   Pranešimų struktūra

Su sauga susiję pranešimai iš esmės perduodami šiais 2 etapais:

identifikavimas ir prašymas pateikti nurodymus,

paties pranešimo perdavimas ir perdavimo užbaigimas.

Perduodant svarbiausius saugos pranešimus pirmąjį etapą galima sutrumpinti arba išvis praleisti.

1.2.1.   Identifikavimo ir prašymo pateikti nurodymus taisyklės

Kad šalys galėtų viena kitą atpažinti, apibūdinti esamą padėtį ir perduoti metodinius nurodymus, taikomos šios taisyklės:

1.2.1.1.   Identifikavimas

Labai svarbu, kad kiekvieno ryšio seanso, išskyrus tuos, kuriuose perduodami labai skubūs ir labai svarbūs pranešimai, pradžioje jame dalyvaujantys asmenys nurodytų savo tapatybę. Mašinistai tuo tikslu nurodo traukinio numerį ir vietą. Signalininko ir mašinisto ryšio seansuose signalininkui tenka didžiausia atsakomybė už tai, kad būtų palaikomas ryšys su reikiamu mašinistu. Tai ypač svarbu, kai ryšys palaikomas vietovėse, kuriose iš dalies sutampa ryšio zonos.

Šis principas taikomas net po ryšio seanso pertrūkio.

Šiuo tikslu įvairios šalys naudoja toliau pateiktus pranešimus:

darbuotojai, duodantys leidimą traukiniams važiuoti:

traukinys …

(numeris)

čia … Signalai

(pavadinimas)

mašinistas:

… Signalai

(pavadinimas)

čia traukinys …

(numeris)

Reikia atkreipti dėmesį, kad po identifikavimo informacijos gali būti perduodamas papildomas informacinis pranešimas, kuriuo darbuotojams, duodantiems leidimą traukiniams važiuoti, būtų pateikiama pakankamai informacijos apie situaciją ir jie galėtų tiksliai nustatyti procedūrą, kurią vėliau mašinistui gali reikėti vykdyti.

1.2.1.2.   Prašymas pateikti nurodymus

Prieš taikant kiekvieną procedūrą, atliekamą remiantis rašytiniu nurodymu, turi būti prašoma pateikti nurodymus.

Prašant pateikti nurodymus, vartojami šie terminai:

1.2.2.   Rašytinių nurodymų ir žodinių pranešimų perdavimo taisyklės

1.2.2.1.   Didžiausios svarbos saugos pranešimai

Dėl skubumo ir įsakmumo šie pranešimai:

gali būti siunčiami ir gaunami važiuojant,

juose gali būti praleista identifikacijos dalis,

pakartojami,

kuo greičiau po jų pateikiama išsamesnė informacija.

1.2.2.2.   Rašytiniai nurodymai

Kad blankų rinkinyje pateikti metodiniai pranešimai būtų patikimai išsiunčiami arba gaunami (traukiniui stovint), laikomasi šių taisyklių:

1.2.2.2.1.   Pranešimo siuntimas

Blankas gali būti užpildytas prieš perduodant pranešimą, kad būtų galima iškart perduoti visą pranešimo tekstą.

1.2.2.2.2.   Pranešimo gavimas

Pranešimo gavėjas, remdamasis siuntėjo pateikta informacija, turi užpildyti blankų rinkinyje esantį blanką.

1.2.2.2.3.   Gauto pranešimo pakartojimas

Visi gauti standartiniai blankų rinkinyje pateikti geležinkelio pranešimai turi būti pakartojami. Pakartojant pateikiamas blanko pilkame laukelyje nurodytas pranešimas, pakartojamas gautas pranešimas ir pateikiama papildoma informacija.

1.2.2.2.4.   Patvirtinimas, kad gautas pranešimas teisingas

Po kiekvieno gauto pranešimo pakartojimo pateikiamas pranešimų atitikties patvirtinimas arba pranešimo siuntėjas nurodo, kad pranešimai neatitinka.

arba

ir pakartotinai siunčiamas pradinis pranešimas.

1.2.2.2.5.   Patvirtinimas

Kiekvienas gautas pranešimas turi gauti teigiamą arba neigiamą patvirtinimą:

arba

1.2.2.2.6.   Atsekamumas ir patikrinimas

Visi iš valdymo centro siunčiami pranešimai turi unikalų identifikavimo arba leidimo numerį:

jei pranešimas susijęs su veiksmu, kuriam atlikti mašinistas turi gauti specialų leidimą (pvz., draudžiamojo signalo pravažiavimas, …):

leidimas

(numeris)

visais kitais atvejais (pvz., važiuoti atsargiai, …):

pranešimas

(numeris)

1.2.2.2.7.   Gauto pranešimo pakartojimas

Po kiekvieno pranešimo su nurodymu „pakartoti“ perduodama „ataskaita”.

1.2.2.3.   Papildomi pranešimai

Papildomi pranešimai:

prieš juos atliekama identifikacijos procedūra,

yra trumpi ir tikslūs (kai įmanoma, perduodama tik reikalinga informacija ir kur ji taikoma),

gauti pranešimai pakartojami, o pakartojus gautą pranešimą siuntėjas patvirtina, ar pakartota teisingai,

po jų gali būti prašoma nurodymų arba išsamesnės informacijos.

1.2.2.4.   Įvairaus iš anksto nenustatyto turinio pranešimai

Įvairaus turinio informaciniai pranešimai:

perduodami po identifikacijos,

parengiami prieš siunčiant,

gauti pranešimai pakartojami, o pakartojus gautą pranešimą siuntėjas patvirtina, ar pakartota teisingai.

2.   METODINIAI PRANEŠIMAI

2.1.   Pranešimų pobūdis

Metodiniai pranešimai naudojami darbo nurodymams, susijusiems su tam tikromis „Mašinisto taisyklių sąvade“ pateiktomis situacijomis, siųsti.

Jie sudaryti iš situaciją atitinkančio pranešimo teksto ir pranešimo identifikacinio numerio.

Jei šiems pranešimams reikalingas gavėjo patvirtinimas, taip pat pateikiamas patvirtinimo tekstas.

Šiuose pranešimuose vartojamos iš anksto infrastruktūros valdytojo vartojama kalba parengtos formuluotės; jos pateikiamos iš anksto parengta forma kaip popierinis dokumentas arba kompiuterio laikmenoje.

2.2.   Blankai

Blankai yra sunorminta priemonė metodiniams pranešimams perduoti. Šie pranešimai paprastai yra susiję su pablogėjusiomis darbo sąlygomis. Tipiški pavyzdžiai: leidimas mašinistui pravažiuoti signalą arba ribą, iki kurios leidžiama važiuoti, reikalavimas tam tikroje vietoje važiuoti sumažintu greičiu arba patikrinti geležinkelio liniją. Gali būti ir kitų aplinkybių, kai gali reikėti naudoti tokius pranešimus.

Jų paskirtis:

pateikti bendrą darbo dokumentą, kurį realiu laiku naudoja leidimą traukiniams važiuoti duodantys darbuotojai ir mašinistai,

mašinistui pateikti (ypač kai dirbama nepažįstamoje arba retai pasitaikančioje aplinkoje) procedūros, kurią jis turės atlikti, priminimą,

užtikrinti pranešimų atsekamumo galimybę.

Kad blankus būtų galima identifikuoti, sudaromas su procedūra susijęs unikalus kodinis žodis arba numeris. Tai galėtų būti pagrįsta potencialiu blanko naudojimo dažnumu. Jei tikėtina, kad iš visų sudarytų blankų dažniausiai bus naudojamas blankas, susijęs su draudžiamojo signalo arba vietos, iki kurios traukiniui leidžiama važiuoti ir kurioje jis turi sustoti pravažiavimu, tai jo numeris turėtų būti 001 ir t. t.

2.3.   Blankų rinkinys

Identifikavus visus naudotinus blankus, visas rinkinys turi būti pateiktas kaip popierinis dokumentas arba kompiuterio laikmenoje, vadinamoje blankų rinkiniu.

Tai bendras dokumentas, kurį naudos mašinistas ir su juo bendraujantys leidimą traukiniams važiuoti duodantys darbuotojai. Todėl svarbu, kad mašinisto ir leidimą traukiniams važiuoti duodančių darbuotojų naudojami blankų rinkiniai būtų sudaryti ir sunumeruoti vienodai.

Infrastruktūros valdytojas yra atsakingas už blankų rinkinio ir pačių blankų parengimą jo vartojama kalba.

Visi pranešimai perduodami infrastruktūros valdytojo vartojama kalba.

Blankų rinkinys sudaromas iš dviejų dalių.

Pirmojoje dalyje yra šie elementai:

blankų rinkinio naudojimo atmintinė,

valdymo centro procedūrų blankų rodyklė,

kai taikoma – mašinisto procedūrų blankų rodyklė,

situacijų ir konkrečių jose naudojamų procedūrų blankų sąrašas,

terminų žodynas, kuriame pateikiamos situacijos, kuriose naudojamas kiekvienas procedūros blankas,

pranešimų tarimo paraidžiui kodas (fonetinė abėcėlė ir kt.).

Antrojoje dalyje yra patys procedūrų blankai. Juos turi surinkti geležinkelio įmonė ir duoti mašinistui.

3.   PAPILDOMI PRANEŠIMAI

Papildomi pranešimai – tai informaciniai pranešimai apie retai pasitaikančias situacijas, kurioms iš anksto nustatytas blankas nereikalingas, taip pat su traukinio važiavimu ir traukinio arba infrastruktūros technine būkle susiję pranešimai, kuriuos siunčia:

mašinistas, informuodamas leidimą traukiniams važiuoti duodančius darbuotojus, arba

leidimą traukiniams važiuoti duodantys darbuotojai, informuodami mašinistą.

Kad būtų lengviau aprašyti situacijas ir sudaryti informacinius pranešimus, gali būti naudinga pateikti pranešimų sudarymo gaires, geležinkelių terminų žodyną, naudojamų geležinkelių riedmenų schemą ir infrastruktūros įrangos (kelio, traukos energijos tiekimo ir kt.) aprašymą.

3.1.   Rekomenduojama pranešimų struktūra

Šie pranešimai gali būti sudaromi taip:

Pranešimo perdavimo etapas

Pranešimo sudedamoji dalis

Informacijos perdavimo priežastis

informuojama

reikalaujama imtis veiksmų

Pastebėtas faktas

Yra

Mačiau

Turėjau

Partrenkiau

Vieta

 

išilgai geležinkelio linijos

vieta … (stoties pavadinimas)

(ypatinga vieta)

ties kilometrus (mylias) žyminčiu ženklu … (numeris)

mano traukinio atžvilgiu

lokomotyvas … (numeris)

prikabinamasis vagonas … (numeris)

Pobūdis

objektas

asmuo

(žr. terminų žodyną)

Būklė

 

statiška

stovi (kur)

guli (kur)

nukritęs (kur)

judama

eina

bėga

link

Vieta kelių atžvilgiu

Image

Image

Po šių pranešimų gali būti perduodamas prašymas pateikti nurodymus.

Šių pranešimų sudedamosios dalys pateikiamos ir geležinkelio įmonės, ir tam tikrų infrastruktūros valdytojų vartojama (-omis) kalba (-omis).

3.2.   Geležinkelių terminų žodynas

Geležinkelio įmonė parengia kiekvieno tinklo, kuriame naudojami jos traukiniai, geležinkelių terminų žodyną. Jame geležinkelio įmonės pasirinkta kalba ir infrastruktūros valdytojo (-ų), kurio (-ų) infrastruktūra yra naudojamasi, vartojama kalba pateikiami reguliariai vartojami terminai.

Terminų žodynas sudaromas iš dviejų dalių:

pagal temas sudaryto terminų sąrašo,

abėcėlinio terminų sąrašo.

3.3.   Geležinkelių riedmenų schema

Jei, geležinkelio įmonės nuomone, geležinkelių riedmenų schema būtų naudinga dirbant, ji parengiama. Joje geležinkelio įmonės pasirinkta kalba ir infrastruktūros valdytojo (-ų), kurio (-ų) infrastruktūra naudojamasi, vartojama kalba išvardijami įvairių sudedamųjų dalių, kurias gali reikėti minėti bendraujant su infrastruktūros valdytojais, pavadinimai ir pateikiami dažnai vartojami geležinkelio terminai.

3.4.   Infrastruktūros įrangos (kelio, traukos energijos tiekimo ir kt.) charakteristikų aprašas

Jei, geležinkelio įmonės nuomone, infrastruktūros įrangos (kelio, traukos energijos tiekimo ir kt.) charakteristikų aprašas būtų naudingas dirbant, jis parengiamas. Jame pateikiami įvairių sudedamųjų dalių pavadinimai, kurie gali būti reikalingi palaikant ryšį su skirtingais infrastruktūrų valdytojais. Jame geležinkelio įmonės pasirinkta kalba ir infrastruktūros valdytojo (-ų), kurio (-ų) infrastruktūra naudojamasi, vartojama kalba pateikiami dažnai vartojami geležinkelio terminai.

4.   ŽODINIŲ PRANEŠIMŲ TIPAS IR STRUKTŪRA

4.1.   Avariniai pranešimai

Avariniais pranešimais duodami skubūs darbo nurodymai, tiesiogiai susiję su geležinkelio sauga.

Kad būtų išvengta pavojaus, jog pranešimas gali būti nesuprastas, pranešimai visada vieną kartą pakartojami.

Toliau reikalingumo tvarka pateikiami pagrindiniai pranešimai, kuriuos gali reikėti perduoti.

Infrastruktūros valdytojas, atsižvelgdamas į savo veiklos poreikius, gali papildomai nustatyti kitus avarinius pranešimus.

Po avarinių pranešimų gali būti pateikiamas rašytinis nurodymas (žr. 2 skirsnį).

Tekstai, iš kurių sudaromi avariniai pranešimai, įtraukiami į Mašinisto taisyklių sąvado 1 priedėlį – „Ryšio procedūrų vadovą“ ir į dokumentus, kurie pateikiami leidimą traukiniams važiuoti duodantiems darbuotojams.

4.2.   Iš valdymo centro arba mašinisto perduodami pranešimai

a)

Įsakymas sustabdyti visus traukinius:

Įsakymas sustabdyti visus traukinius turi būti perduodamas garsiniu signalu; jei tai neįmanoma, turi būti vartojama tokia frazė:

Jei būtina, pranešime nurodoma informacija apie vietą arba teritoriją.

Be to, šis pranešimas turi būti nedelsiant papildytas, jeigu įmanoma, nurodant pavojaus vietą ir identifikuojant traukinį:

Kliūtis

arba gaisras

arba

(kita priežastis)

geležinkelio linijoje(vieta)(km)

(pavadinimas)

Traukinio mašinistas

(numeris)

b)

Būtinybė sustabdyti tam tikrą traukinį:

Traukinys(geležinkelio linijoje/kelyje)

(pavadinimas) (pavadinimas ir (arba) numeris)

Tokiomis aplinkybėmis pranešimas gali būti papildytas geležinkelio linijos arba kelio, kuriuo traukinys važiuoja, pavadinimu arba numeriu.

4.3.   Mašinisto perduodami pranešimai

Būtinybė nutraukti traukos elektros energijos tiekimą:

Šis pranešimas turi būti nedelsiant papildytas, jeigu įmanoma, nurodant priežastį, pavojaus vietą ir identifikuojant traukinį:

Vieta

(km)

geležinkelio linijoje ir (arba) kelyje

(pavadinimas ir (arba) numeris)

tarpir

(stotis) (stotis)

Priežastis

Traukinio mašinistas

(numeris)

Tokiomis aplinkybėmis papildant pranešimą gali būti nurodomas geležinkelio linijos arba kelio, kuriuo traukinys važiuoja, pavadinimas arba numeris.

D priedėlis

SU MARŠRUTU (-AIS), KURĮ (-IUOS) KETINAMA NAUDOTI, SUSIJUSI INFORMACIJA, PRIE KURIOS GELEŽINKELIO ĮMONĖ TURI TURĖTI PRIEIGĄ

1 DALIS.   BENDROJI INFORMACIJA, SUSIJUSI SU INFRASTRUKTŪROS VALDYTOJU

1.1.   Infrastruktūros valdytojo (-ų) pavadinimas (-ai) ir (arba) tapatybė

1.2.   Šalis (arba šalys)

1.3.   Trumpas apibūdinimas

1.4.   Bendrųjų naudojimo taisyklių ir nuostatų sąrašas (ir nurodymas, kaip juos gauti)

2 DALIS.   ŽEMĖLAPIAI IR SCHEMOS

2.1.   Geografinis žemėlapis

2.1.1.

Maršrutai

2.1.2.

Pagrindinės vietos (stotys, kelynai, geležinkelio mazgai, krovinių terminalai)

2.2.   Geležinkelio linijos schema

Informacija, kurią reikia pateikti schemose, prireikus papildoma tekstu. Kai pateikiama atskira stoties (kelyno, depo) schema, geležinkelio linijos schemoje gali būti pateikiama supaprastinta informacija

2.2.1.

Atstumo nurodymas

2.2.2.

Tiesioginių linijų, privažiuojamųjų geležinkelio kelių, geležinkelio stočių kelių, nenaudojamų atvykstantiems ir išvykstantiems traukiniams, ir (arba) apsauginių iešmų identifikavimas

2.2.3.

Tiesioginių geležinkelio linijų sąsajos

2.2.4.

Pagrindinės vietos (stotys, kelynai, geležinkelio mazgai, krovinių terminalai)

2.2.5.

Visų stacionariųjų signalų vieta ir reikšmės

2.3.   Stoties (kelyno, depo) schemos (pastaba: taikoma tik toms vietoms, kuriose įmanomas sąveikus geležinkelių transporto eismas)

Informacija, kurią reikia nurodyti konkrečios vietos plane, prireikus papildoma tekstu

2.3.1.

Vietos pavadinimas

2.3.2.

Vietos identifikavimo kodas

2.3.3.

Vietos tipas (keleivių terminalas, krovinių terminalas, kelynas, depas)

2.3.4.

Visų stacionariųjų signalų vieta ir reikšmės

2.3.5.

Geležinkelių kelių identifikavimas ir planas, įskaitant geležinkelio stočių kelius, nenaudojamus atvykstantiems ir išvykstantiems traukiniams, ir (arba) apsauginius iešmus

2.3.6.

Peronų identifikavimas

2.3.7.

Peronų ilgis

2.3.8.

Peronų aukštis

2.3.9.

Privažiuojamųjų geležinkelio kelių identifikavimas

2.3.10.

Privažiuojamųjų geležinkelio kelių ilgis

2.3.11.

Elektros energijos tiekimo galimybė

2.3.12.

Atstumas nuo perono krašto iki geležinkelio kelio vidurio, lygiagrečiai važiavimo paviršiui

2.3.13.

Neįgaliųjų asmenų priėjimo galimybė (keleivių stotims)

3 DALIS.   SPECIFINĖ GELEŽINKELIO LINIJOS RUOŽO INFORMACIJA

3.1.   Bendrosios charakteristikos

3.1.1.

Šalis

3.1.2.

Geležinkelio linijos ruožo identifikavimo kodas – nacionalinis kodas

3.1.3.

1 geležinkelio linijos ruožo riba

3.1.4.

2 geležinkelio linijos ruožo riba

3.1.5.

Laikas, kai ruože leidžiamas traukinių eismas (laikas, dienos, specialus laikas švenčių dienomis)

3.1.6.

Geležinkelio kelio atstumų ženklai (dažnumas, išvaizda ir išdėstymas)

3.1.7.

Traukinių eismo rūšis (mišrus, keleivių, krovinių, …)

3.1.8.

Didžiausias (-i) leidžiamas (-i) greitis (-čiai)

3.1.9.

Visa kita informacija, būtina saugos sumetimais

3.1.10.

Specialūs vietiniai eksploatavimo reikalavimai (įskaitant specialią darbuotojų kvalifikaciją)

3.1.11.

Specialūs pavojingiesiems kroviniams taikomi apribojimai

3.1.12.

Specialūs krovimo apribojimai

3.1.13.

Pranešimo apie laikinus darbus modelis (ir pranešimo gavimo būdas)

3.1.14.

Nurodymas, kad geležinkelio linijos ruožas yra perpildytas (2001/14/EB 22 straipsnis)

3.2.   Specifinės techninės charakteristikos

3.2.1.

EB patikra pagal infrastruktūros TSS

3.2.2.

Sąveikios geležinkelio linijos naudojimo pradžios data

3.2.3.

Galimų specifinių atvejų sąrašas

3.2.4.

Galimų specifinių nukrypti leidžiančių nuostatų sąrašas

3.2.5.

Vėžės plotis

3.2.6.

Statinių artumo gabaritas

3.2.7.

Didžiausia ašies apkrova

3.2.8.

Didžiausia apkrova vienam linijiniam metrui

3.2.9.

Skersinės geležinkelio kelio jėgos

3.2.10.

Išilginės geležinkelio kelio jėgos

3.2.11.

Mažiausias kreivės spindulys

3.2.12.

Nuolydžio procentinis dydis

3.2.13.

Nuolydžio vieta

3.2.14.

Stabdžių sistemos, kurioje nenaudojamas ratų ir bėgių sukibimas, priimtina stabdymo jėga

3.2.15.

Tiltai

3.2.16.

Viadukai

3.2.17.

Tuneliai

3.2.18.

Pastabos

3.3.   Energijos posistemis

3.3.1.

EB patikra pagal infrastruktūros TSS

3.3.2.

Sąveikios geležinkelio linijos naudojimo pradžios data

3.3.3.

Galimų specifinių atvejų sąrašas

3.3.4.

Galimų specifinių nukrypti leidžiančių nuostatų sąrašas

3.3.5.

Elektros energijos tiekimo sistema (pvz., nėra, oro linija, 3-iasis bėgis)

3.3.6.

Elektros energijos tiekimo sistemos dažnis (pvz., kintamoji srovė, nuolatinė srovė)

3.3.7.

Mažiausia įtampa

3.3.8.

Didžiausia įtampa

3.3.9.

Apribojimai, susiję su tam tikro (-ų) elektrovežio (-ų) energijos suvartojimu

3.3.10.

Apribojimas, susijęs su sudėtinio (-ų) traukos riedmens (-ų) vieta atsižvelgiant į kontaktinės linijos atskyrimo reikalavimą (pantografo padėtis)

3.3.11.

Kaip atsijungti nuo elektros tiekimo šaltinio

3.3.12.

Kontaktinio laido aukštis

3.3.13.

Leidžiamas kontaktinio laido nuolydis geležinkelio kelio atžvilgiu ir nuolydžio nuokrypis

3.3.14.

Patvirtintas pantografų tipas

3.3.15.

Mažiausia statinė jėga

3.3.16.

Didžiausia statinė jėga

3.3.17.

Besrovių intarpų vieta

3.3.18.

Informacija apie naudojimą

3.3.19.

Pantografų nuleidimas

3.3.20.

Sąlygos, taikomos rekuperacinio stabdymo atžvilgiu

3.3.21.

Didžiausia leidžiama traukinio srovė

3.4.   Kontrolės, valdymo ir signalizavimo posistemis

3.4.1.

EB patikra pagal CCS TSS

3.4.2.

Sąveikios geležinkelio linijos naudojimo pradžios data

3.4.3.

Galimų specifinių atvejų sąrašas

3.4.4.

Galimų specifinių nukrypti leidžiančių nuostatų sąrašas

ERTMS/ETCS

3.4.5.

Taikymo lygis

3.4.6.

Geležinkelio kelyje įdiegtos neprivalomos funkcijos

3.4.7.

Traukinyje reikalingos neprivalomos funkcijos

3.4.8.

Programinės įrangos versijos numeris

3.4.9.

Šios versijos naudojimo pradžios data

ERTMS/GSM-R radijas

3.4.10.

Neprivalomos funkcijos, kaip apibrėžta FRS

3.4.11.

Versijos numeris

3.4.12.

Šios versijos naudojimo pradžios data

ERTMS/ETCS 1 lygiui su duomenų pildymo funkcija

3.4.13.

Geležinkelių riedmenims reikalingas techninis įgyvendinimas

B klasės traukinių apsaugos, valdymo ir įspėjamoji (-osios) sistema (-os)

3.4.14.

B klasės sistemų naudojimo nacionalinės taisyklės (+ jų gavimo būdas)

Geležinkelio linijos sistema

3.4.15.

Atsakinga valstybė narė

3.4.16.

Sistemos pavadinimas

3.4.17.

Programinės įrangos versijos numeris

3.4.18.

Šios versijos naudojimo pradžios data

3.4.19.

Galiojimo laikotarpio pabaiga

3.4.20.

Poreikis, kad vienu metu veiktų daugiau kaip viena sistema

3.4.21.

Traukinyje įrengiama sistema

B klasės radijo sistema

3.4.22.

Atsakinga valstybė narė

3.4.23.

Sistemos pavadinimas

3.4.24.

Versijos numeris

3.4.25.

Šios versijos naudojimo pradžios data

3.4.26.

Galiojimo laikotarpio pabaiga

3.4.27.

Perjungimo iš vienos B klasės traukinio apsaugos, valdymo ir įspėjimo sistemos į kitą specialiosios sąlygos

3.4.28.

Perjungimo iš ERTMS/ETCS į B klasės sistemą ir atvirkščiai specialiosios techninės sąlygos

3.4.29.

Perjungimo iš vienos radijo sistemos į kitą specialiosios sąlygos

Techninis nevisavertis veikimo režimas:

3.4.30.

ERTMS/ETCS

3.4.31.

B klasės traukinių apsaugos, valdymo ir įspėjimo sistemos

3.4.32.

ERTMS/GSM-R

3.4.33.

B klasės radijo sistemos

3.4.34.

Geležinkelio kelio signalizavimo įranga

Su darbiniais stabdymo parametrais susiję greičio apribojimai

3.4.35.

ERTMS/ETCS

3.4.36.

B klasės traukinių apsaugos, valdymo ir įspėjimo sistemos

B klasės sistemos veikimo nacionalinės taisyklės

3.4.37.

Su darbiniais stabdymo parametrais susijusios nacionalinės taisyklės

3.4.38.

Kitos nacionalinės taisyklės, pvz., duomenys, atitinkantys UIC 512 informacinį pranešimą (1979 m. sausio 1 d. kodekso 8-asis leidimas ir 2 pakeitimai)

Infrastruktūros kontrolės, valdymo ir signalizavimo įrangos jautris vidinio elektromagnetinio suderinamumo (EMC) atžvilgiu

3.4.39.

Reikalavimas bus apibrėžtas pagal Europos standartus

3.4.40.

Leidimas naudoti sūkurinių srovių stabdžius

3.4.41.

Leidimas naudoti magnetinius stabdžius

3.4.42.

Su įgyvendintomis nukrypti leidžiančiomis nuostatomis susijusiems techniniams sprendimams keliami reikalavimai

3.5.   Traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemis

3.5.1.

EB patikra pagal OPE TSS

3.5.2.

Sąveikios geležinkelio linijos naudojimo pradžios data

3.5.3.

Galimų specifinių atvejų sąrašas

3.5.4.

Galimų specifinių nukrypti leidžiančių nuostatų sąrašas

3.5.5.

Saugos atžvilgiu svarbiam ryšiui su infrastruktūros valdytojo darbuotojais vartojama kalba

3.5.6.

Specialios klimato sąlygos ir susijusios priemonės

E priedėlis

KALBOS IR BENDRAVIMO LYGIS

Kalbos mokėjimas žodžiu gali būti penkių lygių:

Lygis

Aprašas

5

gali pritaikyti kalbėjimo būdą bendraudamas su bet kuriuo pašnekovu

gali pateikti nuomonę

gali tartis

gali įtikinėti

gali patarti

4

gali bendrauti visiškai nenumatytose situacijose

gali daryti prielaidas

gali pareikšti argumentuotą nuomonę

3

gali bendrauti praktinėse situacijose, kuriose yra nenumatytų aplinkybių

gali apibūdinti

gali palaikyti paprastą pokalbį

2

gali bendrauti paprastose praktinėse situacijose

gali užduoti klausimus

gali atsakyti į klausimus

1

gali kalbėti naudodamas įsimintus sakinius

F priedėlis

Nenaudojamas

G priedėlis

Nenaudojamas

H priedėlis

Nenaudojamas

I priedėlis

Nenaudojamas

J priedėlis

MINIMALŪS ELEMENTAI, SVARBŪS PROFESINEI KVALIFIKACIJAI, SUSIJUSIAI SU „TRAUKINIŲ LYDĖJIMU“

1.   BENDRIEJI REIKALAVIMAI

a)

Šis priedas, kuris turi būti skaitomas kartu su 4.6 ir 4.7 skirsniais, yra elementų, kurie laikomi svarbūs lydint traukinį TEN, sąrašas.

b)

Sąvoka „profesinė kvalifikacija“ šioje TSS reiškia elementus, kurie svarbūs užtikrinant, kad aptarnaujantys darbuotojai yra išmokyti ir sugeba suprasti bei atlikti užduočių sudedamąsias dalis.

c)

Atliekamai užduočiai ir ją atliekančiam asmeniui taikomos taisyklės ir procedūros. Šias užduotis gali atlikti bet kuris įgaliotas kvalifikuotas asmuo, nepriklausomai nuo vardo, pareigų ar rango, naudojamų taisyklėse, procedūrose arba konkrečioje įmonėje.

d)

Bet kuris įgaliotas asmuo turi laikytis visų taisyklių ir vykdyti procedūras, susijusias su atliekama užduotimi.

2.   PROFESINĖS ŽINIOS

Norint gauti bet kokį leidimą, reikia sėkmingai įveikti pradinį patikrinimą ir atitikti nuolatinio vertinimo ir mokymo sąlygas, kaip aprašyta 4.6 skirsnyje.

2.1.   Bendrosios profesinės žinios

a)

Bendrieji saugos valdymo geležinkelio sistemoje principai, susiję su užduotimi, įskaitant sąsajas su kitais posistemiais.

b)

Bendrosios sąlygos, susijusios su keleivių arba krovinių ir asmenų geležinkelio ruože arba prie jo sauga.

c)

Sveikatos ir darbo saugos sąlygos.

d)

Bendrieji geležinkelio sistemos saugumo principai.

e)

Asmeninė sauga, įskaitant atvejus, kai iš traukinio išlipama geležinkelio linijoje.

2.2.   Naudojamoje infrastruktūroje taikomų eksploatavimo procedūrų ir saugos sistemų išmanymas

a)

Eksploatavimo procedūros ir saugos taisyklės.

b)

Kontrolės, valdymo ir signalizacijos sistema.

c)

Ryšio principai ir sunormintas pranešimų siuntimas, įskaitant ryšių įrangos naudojimą.

2.3.   Žinios apie geležinkelių riedmenis

a)

Keleivinio vagono vidaus įranga.

b)

Smulkių gedimų taisymas keleiviams skirtose vagono vietose, kaip reikalauja geležinkelio įmonė.

2.4.   Žinios apie maršrutą

a)

Eksploatacinės priemonės (pvz., traukinio išleidimo būdas) tam tikrose vietose (signalizacijos, stoties įranga ir kt.).

b)

Stotys, kuriose keleiviai gali išlipti arba įlipti.

c)

Vietinės eksploatacinės ir avarinės priemonės, būdingos geležinkelio linijos (-ų) maršrutui.

3.   GEBĖJIMAS ŽINIAS TAIKYTI PRAKTIŠKAI

a)

Patikrinimai prieš išvykimą, įskaitant stabdžių patikrinimus ir tinkamą durų uždarymą.

b)

Išvykimo procesai.

c)

Ryšys su keleiviais, ypač aplinkybėmis, susijusiomis keleivių sauga.

d)

Eksploatavimas pablogėjusiomis sąlygomis.

e)

Defektų keleiviams skirtose vietose galimo poveikio vertinimas ir veikimas pagal taisykles bei procedūras.

f)

Apsaugos ir įspėjamosios priemonės, kaip reikalaujama taisyklėse ir nurodymuose, arba priemonės, skirtos padėti mašinistui.

g)

Keleivių evakavimas ir sauga, ypač jeigu jie turi būti ant geležinkelio linijos arba arti jos.

h)

Susisiekti su infrastruktūros valdytojo darbuotojais, kai padedama mašinistui arba evakuacijos metu.

i)

Pranešti apie visus neįprastus atsitikimus, susijusius su traukinio eksploatavimu, geležinkelių riedmenų būkle ir keleivių sauga. Jei reikalaujama, šios ataskaitos turi būti pateiktos raštu, geležinkelio įmonės pasirinkta kalba.

K priedėlis

Nenaudojamas

L priedėlis

MINIMALŪS ELEMENTAI, SVARBŪS PROFESINEI KVALIFIKACIJAI, SUSIJUSIAI SU TRAUKINIŲ RENGIMU

1.   BENDRIEJI REIKALAVIMAI

Šiame priedėlyje, kuris turi būti skaitomas kartu su 4.6 skirsniu, pateiktas elementų, kurie laikomi svarbūs rengiant traukinį važiuoti TEN, sąrašas.

a)

Sąvoka „profesinė kvalifikacija“ šioje TSS reiškia elementus, kurie svarbūs užtikrinant, kad aptarnaujantys darbuotojai būtų išmokyti ir sugebėtų suprasti bei atlikti užduočių sudedamąsias dalis.

b)

Atliekamai užduočiai ir ją atliekančiam asmeniui taikomos taisyklės ir procedūros. Šias užduotis gali atlikti bet kuris įgaliotas kvalifikuotas asmuo, nepriklausomai nuo vardo, pareigų ar rango, naudojamų taisyklėse, procedūrose arba konkrečioje įmonėje.

c)

Bet kuris įgaliotas kvalifikuotas asmuo turi laikytis visų taisyklių ir vykdyti su atliekamu darbu susijusias procedūras.

2.   PROFESINĖS ŽINIOS

Norint gauti bet kokį leidimą, reikia sėkmingai įveikti pradinį patikrinimą ir atitikti nuolatinio vertinimo ir mokymo sąlygas, kaip aprašyta 4.6 skirsnyje.

2.1.   Bendrosios profesinės žinios

a)

Bendrieji saugos valdymo geležinkelio sistemoje principai, susiję su užduotimi, įskaitant sąsajas su kitais posistemiais.

b)

Bendrosios sąlygos, susijusios su keleivių ir (arba) krovinių sauga, įskaitant pavojingųjų ir išskirtinių krovinių vežimą.

c)

Sveikatos ir darbo saugos sąlygos.

d)

Bendrieji geležinkelio sistemos saugumo principai.

e)

Asmeninė sauga, būnant ant geležinkelio linijų arba prie jų.

f)

Ryšio principai ir sunormintas pranešimų siuntimas, įskaitant ryšio įrangos naudojimą.

2.2.   Naudojamoje infrastruktūroje taikomų eksploatavimo procedūrų ir saugos sistemų išmanymas

a)

Traukinių veikimas normaliomis, pablogėjusiomis ir avarinėmis sąlygomis.

b)

Naudojimo procedūros tam tikrose vietovėse (signalizacijos, stoties ir (arba) depo ir (arba) kelyno įranga) ir eismo saugos taisyklės.

c)

Vietinės veiklos sąlygos.

2.3.   Žinios apie traukinio įrangą

a)

Vagonų ir geležinkelių riedmenų įrangos paskirtis ir naudojimas.

b)

Techninių patikrinimų nustatymas ir rengimas.

3.   GEBĖJIMAS ŽINIAS TAIKYTI PRAKTIŠKAI

a)

Traukinio formavimo, traukinio stabdžių sistemos, traukinio pakrovimo ir kitų taisyklių taikymas, siekiant užtikrinti, kad traukinys būtų parengtas eksploatuoti.

b)

Geležinkelių riedmenų ženklinimo ir ženklų supratimas.

c)

Traukinio duomenų nustatymas ir prieinamumas.

d)

Ryšys su traukinio brigada.

e)

Ryšys su darbuotojais, atsakingais už traukinių eismo valdymą.

f)

Valdymas pablogėjusiomis sąlygomis, ypač kai tai susiję su traukinių paranga.

g)

Apsauga ir įspėjamosios priemonės, kaip reikalaujama taisyklėse ir nurodymuose arba atsižvelgiant į vietinę tvarką.

h)

Veiksmai, kurių turi būti imtasi įvykus riktams, susijusiems su pavojingųjų krovinių vežimu (kai tinkama).

M priedėlis

Nenaudojamas

N priedėlis

Nenaudojamas

O priedėlis

Nenaudojamas

P priedėlis

0 DALIS.   GELEŽINKELIŲ RIEDMENŲ IDENTIFIKAVIMAS

Bendrosios pastabos

1.

Šiame priedėlyje aprašomas numeris ir susiję ženklai, naudojami matomoje geležinkelių riedmens vietoje, kad eksploatuojamus geležinkelių riedmenis būtų galima vienareikšmiai identifikuoti. Jame neaprašomi kiti numeriai arba ženklai, kurie įspaudžiami arba visam laikui pritvirtinami ant gaminamo geležinkelių riedmens važiuoklės arba pagrindinių sudedamųjų dalių.

2.

Numerio ir susijusių ženklų atitiktis šiame priedėlyje aprašytiems nurodymams yra neprivaloma šiems geležinkelių riedmenims:

naudojamiems tik tuose tinkluose, kuriems netaikoma ši TSS;

senoviniams geležinkelių riedmenims, kurie yra istorinio paveldo objektas;

geležinkelių riedmenims, kurie paprastai nenaudojami tinkluose, kuriuose taikoma ši TSS, arba jais netransportuojami.

Tačiau, kad šiuos geležinkelių riedmenis būtų galima eksploatuoti, jiems turi būti suteiktas laikinas numeris.

Standartinis numeris ir susijusios santrumpos

Kiekvienam geležinkelių riedmeniui suteikiamas 12 skaitmenų numeris (vadinamas standartiniu numeriu), kurio struktūra tokia:

Geležinkelių riedmenų rūšys

Riedmens rūšis ir sąveikos galimybės ženklinimas

[du skaitmenys]

Šalis, kurioje riedmuo užregistruotas

[du skaitmenys]

Techninės charakteristikos

[keturi skaitmenys]

Serijos numeris

[trys skaitmenys]

Kontrolinis skaitmuo

[vienas skaitmuo]

Vagonai

00–09

10–19

20–29

30–39

40–49

80–89

[išsamesnė informacija pateikta 6 dalyje]

01–99

[išsamesnė informacija pateikta 4 dalyje]

0000–9999

[išsamesnė informacija pateikta 9 dalyje]

001–999

0–9

[išsamesnė informacija pateikta 3 dalyje]

Traukiami keleiviniai vagonai

50–59

60–69

70–79

[išsamesnė informacija pateikta 7 dalyje]

0000–9999

[išsamesnė informacija pateikta 10 dalyje]

001–999

Traukos riedmenys

90–99

[išsamesnė informacija pateikta 8 dalyje]

0000001–8999999

[šių skaitmenų reikšmę apibrėžia valstybės narės dvišalėmis arba daugiašalėmis sutartimis]

Specialieji riedmenys

9000–9999

[išsamesnė informacija pateikta 11 dalyje]

001–999

Tam tikroje šalyje 7 skaitmenų techninių charakteristikų ir serijos numerio pakanka identifikuoti geležinkelių riedmenį kiekvienoje vagonų, traukiamų keleivinių vagonų, traukos riedmenų (1) ir specialių riedmenų (2) grupėje.

Numeris užbaigiamas raidiniu ženklinimu:

sąveikos galimybės ženklinimu (išsamesnė informacija pateikta 5 dalyje);

šalies, kurioje riedmuo užregistruotas, santrumpa (išsamesnė informacija pateikta 4 dalyje);

valdytojo (3) santrumpa (išsamesnė informacija pateikta 1 dalyje);

techninių charakteristikų santrumpa (išsamesnė informacija apie traukiamus keleivinius vagonus pateikta 13 dalyje, apie vagonus – 12 dalyje, apie specialiuosius riedmenis 14 dalyje).

Technines charakteristikas, kodus ir santrumpas tvarko viena ar daugiau institucijų (toliau – centrinė institucija), kurią (-as) pasiūlo Europos geležinkelio agentūra (angl. ERA), veikdama pagal savo 2005 m. darbo programos dalį Nr. 15.

Numerio suteikimas

Numerių tvarkymo taisykles pasiūlys ERA pagal savo 2005 m. darbo programos dalį Nr. 15.

1 DALIS.   GELEŽINKELIŲ RIEDMENS VALDYTOJO ŽENKLAS

Geležinkelių riedmens valdytojo ženklo apibrėžtis

Geležinkelių riedmens valdytojo ženklas (GRVŽ, angl. Vehicle Keeper Marking) yra raidžių ir skaitmenų kodas, sudarytas iš 2–5 raidžių (4). GRVŽ užrašomas ant kiekvieno geležinkelių riedmens, prie riedmens numerio. GRVŽ įvardija geležinkelių riedmens valdytoją, įregistruotą geležinkelių riedmenų registre.

GRVŽ yra unikalus visose šalyse, kuriose taikoma ši TSS, ir šalyse, kurios pasirašo susitarimą, pagal kurį turi taikyti geležinkelių riedmenų numeravimo ir geležinkelių riedmenų valdytojo ženklinimo sistemą, kaip aprašyta šioje TSS.

Geležinkelių riedmens valdytojo ženklo formatas

GRVŽ yra geležinkelių riedmens valdytojo visas vardas (pavadinimas) arba jo santrumpa, jeigu įmanoma, pateikiama atpažįstamu būdu. Gali būti naudojamos visos 26 lotyniškosios abėcėlės raidės. GRVŽ rašomas didžiosiomis raidėmis. Raidės, kurios nėra pirmosios valdytojo pavadinimą sudarančių žodžių raidės, gali būti mažosios. Tikrinant unikalumą, rašytinis pavadinimas bus ignoruojamas.

Raidės gali būti su diakritiniais ženklais (5). Su šiomis raidėms vartojami diakritiniai ženklai, tikrinant unikalumą, yra ignoruojami.

Jeigu valdytojas įsikūręs šalyje, kurioje nevartojama lotyniškoji abėcėlė, ant geležinkelių riedmenų po GRVŽ, atskyrus pasviruoju brūkšniu (/), GRVŽ gali būti užrašomas savo abėcėlės raidėmis. Toks išverstas GRVŽ, apdorojant duomenis, yra ignoruojamas.

Geležinkelių riedmenų valdytojo ženklų naudojimo išimtys

Valstybės narės gali nuspręsti taikyti pateiktas išimtis.

GRVŽ gali neturėti tie geležinkelių riedmenys, kurių numeravimo sistema neatitinka šio priedėlio (plg. 0 dalis, 2 punktas). Vis dėlto organizacijoms, kurios susijusios su geležinkelių riedmenų eksploatavimu tinkluose, kuriuose taikoma ši TSS, turi būti pateikta tinkama informacija apie geležinkelių riedmenų valdytojo tapatybę.

Kai ant riedmens užrašytas visas pavadinimas ir adresas, GRVŽ gali neturėti:

valdytojų, turinčių per mažai geležinkelių riedmenų, kad būtų pagrįsta naudoti GRVŽ, geležinkelių riedmenys;

infrastruktūros priežiūrai skirti specializuoti riedmenys.

Nereikalaujama, kad GRVŽ turėtų lokomotyvai, variklinių vagonų traukiniai ir keleiviniai vagonai, naudojami tik nacionaliniam eismui, kai:

jie turi savo valdytojo ženklą, o ženklas sudarytas iš tokių pačių gerai atpažįstamų raidžių kaip GRVŽ;

jie turi gerai atpažįstamą ženklą, kurį kaip GRVŽ atitikmenį patvirtino kompetentinga nacionalinė valdžios institucija.

GRVŽ naudojamas su įmonės logotipu, galioja tik GRVŽ, o logotipo nepaisoma.

Geležinkelių riedmenų valdytojo ženklų suteikimo nuostatos

Geležinkelių riedmenų valdytojui gali būti suteiktas daugiau kaip vienas GRVŽ, jeigu:

geležinkelių riedmens valdytojo oficialus pavadinimas įregistruotas daugiau kaip viena kalba;

geležinkelių riedmens valdytojas pagrįstai nori atskirti tam tikras organizacijoje naudojamų geležinkelių riedmenų grupes.

Bendras GRVŽ gali būti išduotas įmonių grupei:

kuri priklauso vienai korporacinei struktūrai, paskyrusiai ir įgaliojusiai vieną organizaciją struktūroje spręsti visus klausimus kitų vardu;

kuri įgaliojo vieną konkretų juridinį asmenį spręsti visus klausimus jų vardu; tokiu atveju šis juridinis asmuo yra valdytojas.

Geležinkelių riedmenų valdytojo ženklų registras ir suteikimo tvarka

GRVŽ registras yra viešas ir atnaujinamas realiu laiku.

Prašymas gauti GRVŽ pateikiamas pareiškėjo kompetentingai nacionalinei institucijai ir persiunčiamas centrinei institucijai. GRVŽ gali būti naudojamas tik apie tai paskelbus centrinei institucijai.

GRVŽ savininkas turi informuoti kompetentingą nacionalinę valdžios instituciją, kai nustoja naudoti GRVŽ, o kompetentinga nacionalinė institucija perduoda informaciją centrinei institucijai. GRVŽ bus panaikintas, kai valdytojas įrodys, kad pakeisti visų susijusių geležinkelių riedmenų ženklai. Jis nebus pakartotinai išduodamas 10 metų, išskyrus atvejus, kai jis pakartotinai išduodamas pradiniam savininkui arba to savininko prašymu – kitam savininkui.

GRVŽ gali būti perduotas kitam savininkui, kuris yra teisėtas pradinio savininko teisių perėmėjas. GRVŽ lieka galioti, kai savininkas pakeičia savo pavadinimą, kuris nėra panašus į GRVŽ.

Pirmasis GRVŽ sąrašas bus parengtas vartojant esamas geležinkelio įmonės santrumpas.

Įsigaliojus susijusioms TSS, GRVŽ bus taikomas visiems naujai pagamintiems vagonams. Kad esami vagonai atitiktų GRVŽ reikalavimus, turi būti užtikrinta iki 2013 m. gruodžio 31 d. Jei ant riedmens užrašytas GRVŽ ir nacionalinio riedmenų registro duomenys nesutampa, teisingais laikomi riedmenų registro duomenys.

2 DALIS.   NUMERIO IR SUSIJUSIO RAIDINIO ŽENKLO UŽRAŠYMAS ANT KĖBULO

Bendrosios išorinio ženklinimo priemonės

Ženklinamuosius užrašus sudarančios didžiosios raidės ir skaitmenys turi būti mažiausiai 80 mm aukščio ir užrašomi tinkamos kokybės šriftu be serifų (sans serif). Mažesnio aukščio simboliai gali būti naudojami tik tada, kai jų nėra daugiau kur užrašyti, kaip tik ant išilginių laikančiųjų sijų.

Ženklai turi būti ne aukščiau kaip per du metrus virš bėgių.

Vagonai

Ženklai ant vagono kėbulo užrašomi taip:

23

TEN

80

-RFC

7369 553-4

Zcs

31

TEN

80

-DB

0691 235-2

Tanoos

33

TEN

84

-ACTS

4796 100-8

Slpss

43

 

87

4273 361-3

Laeks

(Šiuo atveju be GRVŽ, ant geležinkelių riedmenų užrašomas visas pavadinimas ir adresas)

Ant vagonų kėbulų, kur trūksta vietos tokio tipo užrašui, ypač ant platforminių vagonų, ženklai išdėstomi taip:

0187

3320

644-7

TEN

F-SNCF

Ks

Kai ant vagono užrašoma viena arba daugiau nacionalinės reikšmės raidžių, šis nacionalinis ženklas turi būti pateiktas po tarptautinio raidinio ženklo ir nuo jo atskirtas brūkšneliu.

Keleiviniai vagonai ir traukiami keleiviniai geležinkelių riedmenys

Numeris ant abiejų vagono šonų užrašomas taip:

-SNCF

61 87 – 7

 

B10 tu

Vagono registracijos šalies ir techninių charakteristikų ženklai užrašomi tiesiai prieš dvylikos skaitmenų vagono numerį, už jo arba po juo.

Jeigu keleiviniai vagonai yra su mašinisto kabina, numeris užrašomas ir kabinoje.

Lokomotyvai, traukos riedmenys ir specialieji riedmenys

Standartinis 12 skaitmenų numeris ant kiekvieno tarptautiniais maršrutais naudojamų traukos riedmenų šono turi būti užrašytas taip:

91 88 0001323-0

Standartinis 12 skaitmenų numeris taip pat užrašomas kiekvienoje traukos riedmenų kabinoje.

Valdytojas gali papildomai didesniais nei standartinio numerio ženklais užrašyti paties pasirinktą skaitinį ženklą (paprastai sudaromą iš serijos numerio skaitmenų, papildytų raidiniu kodu), jei toks ženklas būtų naudingas vykdant veiklą. Vietą paties pasirinktam numeriui užrašyti valdytojas gali pasirinkti pats.

Pavyzdžiai

SP 42037

ES 64 F4-099

88-1323

473011

 

 

92 51 0042037-9

94 80 0189 999-6

91 88 0001323-0

92 87 473011-0

94 79 2 642 185-5

Šios taisyklės, skirtos įsigaliojant TSS naudojamiems riedmenims, gali būti pakeistos dvišaliais susitarimais ir nustatytos specialiai tarnybai, ir kai nėra pavojaus supainioti skirtingus riedmenis, naudojamus tam tikruose geležinkelių tinkluose. Išimtis galioja kompetentingų nacionalinių valdžios institucijų nustatytą laikotarpį.

Nacionalinė valdžios institucija gali nurodyti, kad kartu su 12 skaitmenų geležinkelių riedmens numeriu būtų registruojamas raidinis šalies kodas ir GRVŽ.

3 PRIEDAS.   KONTROLINIO (DVYLIKTOJO) SKAITMENS NUSTATYMO TAISYKLĖS

Kontrolinis skaitmuo nustatomas taip:

atrenkami lyginėse padėtyse esantys pagrindinio skaičiaus skaitmenys (iš dešinės pusės) ir kiekvienas iš jų padauginamas iš vieno;

atrenkami nelyginėse padėtyse esantys pagrindinio skaičiaus skaitmenys (žiūrint iš dešinės pusės) ir kiekvienas iš jų padauginamas iš dviejų;

visi lyginėse padėtyse esantys skaitmenys ir visi skaičių, gautų nelyginėse padėtyse esančius skaičius padauginus iš dviejų, skaitmenys sudedami;

imamas šios sumos paskutinis skaitmuo;

skaitmuo, kurį pridėjus prie minėto skaitmens gaunama 10, yra kontrolinis skaičius; jeigu minėtasis antrasis skaitmuo yra nulis, tai kontrolinis skaičius taip pat yra nulis.

Pavyzdžiai

1 —

Tarkime, kad pagrindinis numeris yra toks:

3

3

8

4

4

7

9

6

1

0

0

Daugybos koeficientas:

2

1

2

1

2

1

2

1

2

1

2

 

6

3

16

4

8

7

18

6

2

0

0

Suma: 6 + 3 + 1 + 6 + 4 + 8 + 7 + 1 + 8 + 6 + 2 + 0 + 0 = 52

Šios sumos paskutinis skaitmuo yra 2.

Taigi kontrolinis skaičius yra 8, o pagrindinis numeris tampa registracijos numeriu 33 84 4796 100-8.

2 —

Tarkime, kad pagrindinis numeris yra toks:

3

1

5

1

3

3

2

0

1

9

8

Daugybos koeficientas:

2

1

2

1

2

1

2

1

2

1

2

 

6

1

10

1

6

3

4

0

2

9

16

Suma: 6 + 1 + 1 + 0 + 1 + 6 + 3 + 4 + 0 + 2 + 9 + 1 + 6 = 40

Šios sumos paskutinis skaitmuo yra 0.

Taigi kontrolinis skaičius yra 0, o pagrindinis numeris tampa registracijos numeriu 31 51 3320 198-0.

4 DALIS.   GELEŽINKELIŲ RIEDMENŲ REGISTRACIJOS ŠALIŲ KODAVIMAS (3-IASIS IR 4-ASIS SKAITMENYS IR SANTRUMPA)

Su trečiosiomis šalimis susijusi informacija pateikiama tik informaciniais tikslais

Šalis

Raidinis šalies kodas (6)

Skaitinis šalies kodas

Atitinkamos įmonės, nurodytos laužtiniuose skliaustuose 6 ir 7 dalyse (7)

Albanija

AL

41

HSh

Alžyras

DZ

92

SNTF

Armėnija

AM (8)

58

ARM

Austrija

A

81

ÖBB

Azerbaidžanas

AZ

57

AZ

Baltarusija

BY

21

BC

Belgija

B

88

SNCB/NMBS

Bosnija ir Hercegovina

BIH

44

ŽRS

50

ŽFBH

Bulgarija

BG

52

BDZ, SRIC

Kinija

RC

33

KZD

Kroatija

HR

78

Kuba

CU (8)

40

FC

Kipras

CY

 

 

Čekija

CZ

54

ČD

Danija

DK

86

DSB, BS

Egiptas

ET

90

ENR

Estija

EST

26

EVR

Suomija

FIN

10

VR, RHK

Prancūzija

F

87

SNCF, RFF

Gruzija

GE

28

GR

Vokietija

D

80

DB, AAE (9)

Graikija

GR

73

CH

Vengrija

H

55

MÁV, GySEV/ROeEE (9)

Iranas

IR

96

RAI

Irakas

IRQ (8)

99

IRR

Airija

IRL

60

CIE

Izraelis

IL

95

IR

Italija

I

83

FS, FNME (9)

Japonija

J

42

EJRC

Kazachstanas

KZ

27

KZH

Kirgizstanas

KS

59

KRG

Latvija

LV

25

LDZ

Libanas

RL

98

CEL

Lichtenšteinas

LIE (8)

 

 

Lietuva

LT

24

LG

Liuksemburgas

L

82

CFL

Makedonija (Buvusioji Jugoslavijos Respublika)

MK

65

CFARYM (MŽ)

Malta

M

 

 

Moldova

MD (8)

23

CFM

Monakas

MC

 

 

Mongolija

MGL

31

MTZ

Marokas

MA

93

ONCFM

Nyderlandai

NL

84

NS

Šiaurės Korėja

PRK (8)

30

ZC

Norvegija

N

76

NSB, JBV

Lenkija

PL

51

PKP

Portugalija

P

94

CP, REFER

Rumunija

RO

53

CFR

Rusija

RUS

20

RZD

Serbija ir Juodkalnija

SCG

72

Slovakija

SK

56

ŽSSK, ŽSR

Slovėnija

SLO

79

Pietų Korėja

ROK

61

KNR

Ispanija

E

71

RENFE

Švedija

S

74

GC, BV

Šveicarija

CH

85

SBB/CFF/FFS, BLS (9)

Sirija

SYR

97

CFS

Tadžikistanas

TJ

66

TZD

Tunisas

TN

91

SNCFT

Turkija

TR

75

TCDD

Turkmėnija

TM

67

TRK

Ukraina

UA

22

UZ

Jungtinė Karalystė

GB

70

BR

Uzbekistanas

UZ

29

UTI

Vietnamas

VN (8)

32

DSVN

5 DALIS.   SĄVEIKOS GALIMYBĖS RAIDINIS ŽENKLINIMAS

TEN– geležinkelių riedmuo, atitinkantis šias sąlygas:

PPV/PPW– geležinkelių riedmuo, atitinkantis PPV/PPW arba PGW sutartį (OSJD valstybėse)

(originalo kalba PPV/PPW – Правила пользования вагонами в международном сообщении); PGW – Правила Пользования Грузовыми Вагонами)

Pastabos.

a)

Ženklu TEN paženklinti geležinkelių riedmenys atitinka 6 dalyje nurodyto geležinkelių riedmens numerio pirmojo skaitmens kodą nuo 0 iki 3.

b)

Tuos geležinkelių riedmenis, kuriuos eksploatuoti leidžiama ne visose valstybėse narėse, reikia paženklinti nurodant valstybes nares, kuriose leidžiama eksploatuoti. Leidimą suteikusių valstybių narių sąrašas turėtų būti pažymėtas, kaip parodyta viename iš toliau pateiktų brėžinių, kuriuose D – pirmoji leidimą suteikusi valstybė narė (šiame pavyzdyje – Vokietija), o F – antroji leidimą suteikusi valstybė narė (šiame pavyzdyje – Prancūzija). Valstybių narių kodai nurodomi pagal 4 dalį. Tai gali būti taikoma ir tiems geležinkelių riedmenims, kurie atitinka TSS, ir tiems, kurie TSS neatitinka. Šie geležinkelių riedmenys atitinka 6 dalyje nurodyto geležinkelių riedmens numerio pirmojo skaitmens kodą 4 arba 8.

Image

Image

6 DALIS.   VAGONŲ SĄVEIKOS KODAI (1-ASIS IR 2-ASIS SKAITMENYS)

 

Antrasis skaitmuo

Pirmasis skaitmuo

0

1

2

3

4

5

6

7

8

9

Antrasis skaitmuo

Pirmasis skaitmuo

 

 

Vėžės plotis

Nekintamas arba kintamas

Nekintamas

Kintamas

Nekintamas

Kintamas

Nekintamas

Kintamas

Nekintamas

Kintamas

Nekintamas arba kintamas

Vėžės plotis

 

TSI (10) ir (arba) COTIF (11) ir (arba) PPW

0

Su ašimis

Laisvas

TSS ir (arba) COTIF vagonai (11)

[kurių valdytojas yra geležinkelio įmonė, nurodyta 4 dalyje]

Nenaudojami, kol nepriimtas tolesnis sprendimas

PPW vagonai

(kintamo vėžės pločio)

Su ašimis

0

1

Su vežimėliais

Pramonėje naudojami vagonai

Su vežimėliais

1

2

Su ašimis

Laisvas

TSS ir (arba) COTIF vagonai (11)

[kurių valdytojas yra geležinkelio įmonė, nurodyta 4 dalyje]

PPW vagonai

TSS ir (arba) COTIF vagonai (11)

PPW vagonai

Kiti TSS ir (arba) COTIF vagonai (11)

PPW vagonai

PPW vagonai

(nekintamo vėžės pločio)

Su ašimis

2

3

Su vežimėliais

Su vežimėliais

3

Ne TSS ir ne COTIF (11) ir ne PPW

4

Su ašimis (12)

Pagalbiniai vagonai

Kiti vagonai

[kurių valdytojas yra geležinkelio įmonė, nurodyta 4 dalyje]

Kiti vagonai

Kiti vagonai

Vagonai su specialiu techninių charakteristikų numeravimu

Su ašimis (12)

4

8

su vežimėliais (12)

su vežimėliais (12)

8

 

 

Eismas

Vidaus eismas arba tarptautinis eismas pagal specialų susitarimą

Tarptautinis eismas pagal specialų susitarimą

Vidaus eismas

Tarptautinis eismas pagal specialų susitarimą

Vidaus eismas

Tarptautinis eismas pagal specialų susitarimą

Vidaus eismas

Tarptautinis eismas pagal specialų susitarimą

Vidaus eismas

Vidaus eismas arba tarptautinis eismas pagal specialų susitarimą

Eismas

 

 

Pirmasis skaitmuo

Antrasis skaitmuo

0

1

2

3

4

5

6

7

8

9

Pirmasis skaitmuo

Antrasis skaitmuo

7 DALIS.   TRAUKIAMŲ KELEIVINIŲ GELEŽINKELIŲ RIEDMENŲ TINKAMUMO TARPTAUTINIAM EISMUI KODAI (1-ASIS IR 2-ASIS SKAITMENYS)

Įspėjimas. Laužtiniuose skliaustuose pateiktos sąlygos yra laikinosios; iš būsimos RIC nuostatų redakcijos jos bus išbrauktos (žr. bendrųjų pastabų 3 punktą).

 

Vidaus eismas

TSS (13) ir (arba) RIC ir (arba) COTIF (14) ir (arba) PPW

Vidaus eismas arba tarptautinis eismas pagal specialų susitarimą

TSS (13) ir (arba) RIC ir (arba) COTIF (14)

PPW

Antrasis skaitmuo

Pirmasis skaitmuo

0

1

2

3

4

5

6

7

8

9

5

Vidaus eismui naudojami geležinkelių riedmenys

[kurių valdytojas yra RIC geležinkelio įmonė, nurodyta 4 dalyje]

Nekintamo vėžės pločio geležinkelių riedmenys be oro kondicionavimo sistemos (įskaitant geležinkelių riedmenis, kuriais vežami automobiliai)

[kurių valdytojas yra RIC geležinkelio įmonė, nurodyta 4 dalyje]

Reguliuojamo vėžės pločio (1435/1520) geležinkelių riedmenys be oro kondicionavimo sistemos

[kurių valdytojas yra RIC geležinkelio įmonė, nurodyta 4 dalyje]

Rezervuota

Reguliuojamo vėžės pločio (1435/1672) geležinkelių riedmenys be oro kondicionavimo sistemos

[kurių valdytojas yra RIC geležinkelio įmonė, nurodyta 4 dalyje]

Geležinkelių riedmenys su specialiu techninių charakteristikų numeravimu

Nekintamo vėžės pločio geležinkelių riedmenys

Nekintamo vėžės pločio geležinkelių riedmenys

Reguliuojamo vėžės pločio (1435/1520) geležinkelių riedmenys su keičiamaisiais vežimėliais

Reguliuojamo vėžės pločio (1435/1520) geležinkelių riedmenys su reguliuojamo vėžės pločio ašimis

6

Pagalbiniai geležinkelių riedmenys, nenaudojami veikloje, už kurią gaunamos pajamos

Nekintamo vėžės pločio geležinkelių riedmenys su oro kondicionavimo sistema

[kurių valdytojas yra RIC geležinkelio įmonė, nurodyta 4 dalyje]

Reguliuojamo vėžės pločio (1435/1520) geležinkelių riedmenys su oro kondicionavimo sistema

[kurių valdytojas yra RIC geležinkelio įmonė, nurodyta 4 dalyje]

Pagalbiniai geležinkelių riedmenys, nenaudojami veikloje, už kurią gaunamos pajamos

[kurių valdytojas yra RIC geležinkelio įmonė, nurodyta 4 dalyje]

Reguliuojamo vėžės pločio (1435/1672) geležinkelių riedmenys su oro kondicionavimo sistema

[kurių valdytojas yra RIC geležinkelio įmonė, nurodyta 4 dalyje]

Vagonai, skirti automobiliams vežti

Reguliuojamo vėžės pločio geležinkelių riedmenys

7

Geležinkelių riedmenys su oro kondicionavimo sistema, hermetiški geležinkelių riedmenys

[kurių valdytojas yra RIC geležinkelio įmonė, nurodyta 4 dalyje]

Rezervuota

Rezervuota

Hermetiški nekintamo vėžės pločio geležinkelių riedmenys su oro kondicionavimo sistema

[kurių valdytojas yra RIC geležinkelio įmonė, nurodyta 4 dalyje]

Rezervuota

Kiti geležinkelių riedmenys

Rezervuota

Rezervuota

Rezervuota

Rezervuota

8 DALIS.   TRAUKOS RIEDMENŲ TIPAI (1-ASIS IR 2-ASIS SKAITMENYS)

Pirmasis skaitmuo – 9.

Antrąjį skaitmenį nustato kiekviena valstybė narė. Jis, pavyzdžiui, gali atitikti kontrolinį skaitmenį, jei šis skaitmuo apskaičiuojamas su serijos numeriu.

Jeigu antrasis skaitmuo nurodo traukos riedmenų tipą, privaloma naudoti šiuos kodus:

Kodas

Bendrasis geležinkelių riedmens tipas

0

Kita

1

Elektrovežis

2

Šilumvežis

3

Elektrinių traukinių grupė (didelio greičio) [variklinis vagonas arba prikabinamasis vagonas]

4

Elektrinių traukinių grupė (išskyrus didelio greičio) [variklinis vagonas arba prikabinamasis vagonas]

5

Dyzelinių traukinių grupė [variklinis vagonas arba prikabinamasis vagonas]

6

Specialios paskirties prikabinamasis vagonas

7

Manevrinis elektrovežis

8

Manevrinis šilumvežis

9

Specialusis geležinkelių riedmuo

9 DALIS.   STANDARTINIS SKAITINIS VAGONŲ ŽENKLINIMAS (NUO 5-OJO IKI 8-OJO SKAITMENS)

Šioje dalyje nurodomas skaitinis ženklinimas 4 skaitmenimis, susijęs su vagono pagrindinėmis techninėmis charakteristikomis.

Ši dalis platinama atskiroje laikmenoje (elektroninė rinkmena).

10   DALIS.

TRAUKIAMŲ KELEIVINIŲ GELEŽINKELIŲ RIEDMENŲ TECHNINIŲ CHARAKTERISTIKŲ KODAI (5-ASIS IR 6-ASIS SKAITMENYS)

 

Šeštasis skaitmuo

Penktasis skaitmuo

0

1

2

3

4

Rezervuota

0

Rezervuota

Rezervuota

Rezervuota

Rezervuota

Rezervuota

Vagonai su 1-os klasės vietomis

1

10 kupė su šone esančiu koridoriumi arba lygiavertis nepadalytas salonas su viduryje esančiu perėjimu

≥ 11 kupė su šone esančiu koridoriumi arba lygiavertis nepadalytas salonas su viduryje esančiu perėjimu

Rezervuota

Rezervuota

Dvi arba trys ašys

Vagonai su 2-os klasės vietomis

2

10 kupė su šone esančiu koridoriumi arba lygiavertis nepadalytas salonas su viduryje esančiu perėjimu

11 kupė su šone esančiu koridoriumi arba lygiavertis nepadalytas salonas su viduryje esančiu perėjimu

≥ 12 kupė su šone esančiu koridoriumi arba lygiavertis nepadalytas salonas su viduryje esančiu perėjimu

Trys ašys

Dvi ašys

Vagonai su 1-os arba 1-os (2-os) klasės vietomis

3

10 kupė su šone esančiu koridoriumi arba lygiavertis nepadalytas salonas su viduryje esančiu perėjimu

11 kupė su šone esančiu koridoriumi arba lygiavertis nepadalytas salonas su viduryje esančiu perėjimu

≥ 12 kupė su šone esančiu koridoriumi arba lygiavertis nepadalytas salonas su viduryje esančiu perėjimu

Rezervuota

Dvi arba trys ašys

1-os arba 1-os (2-os) klasės miegamieji vagonai

4

10 1-os (2-os) klasės kupė

Rezervuota

Rezervuota

Rezervuota

≤ 9 1-os (2-os) klasės kupė

2-os klasės miegamieji vagonai

5

10 kupė

11 kupė

≥ 12 kupė

Rezervuota

Rezervuota

Rezervuota

6

Rezervuota

Rezervuota

Rezervuota

Rezervuota

Rezervuota

Miegamieji vagonai

7

10 kupė

11 kupė

12 kupė

Rezervuota

Rezervuota

Specialios konstrukcijos geležinkelių riedmenys ir vagonai

8

Prikabinamas vagonas, turintis valdymo postą, su vietomis, visos klasės, su bagažo skyriumi arba be jo, su mašinisto kabina, skirta važiuoti kita kryptimi

Vagonai su 1-os arba 1-os (2-os) klasės vietomis, su bagažo arba pašto skyriumi

Vagonai su 2-os klasės vietomis, su bagažo arba pašto skyriumi

Rezervuota

Vagonai su vietomis, visos klasės su specialiai įrengtomis vietomis, pvz., vaikų žaidimo vieta

9

Pašto vagonai

Bagažo vagonai su pašto skyriumi

Bagažo vagonai

Bagažo vagonai ir dviejų arba trijų ašių 2-os klasės vagonai su vietomis, su bagažo arba pašto skyriumi

Bagažo vagonai su šone esančiu koridoriumi, su muitinės plombuojamu skyriumi arba be jo

Pastaba. Į kupė dalis neatsižvelgiama. Nepadalyto salono su viduryje esančiu perėjimu vagono lygiaverčių vietų skaičius gaunamas esamų vietų skaičių dalijant iš 6, 8 arba 10, priklausomai nuo vagono konstrukcijos.

TRAUKIAMŲ KELEIVINIŲ GELEŽINKELIŲ RIEDMENŲ TECHNINIŲ CHARAKTERISTIKŲ KODAI (5-ASIS IR 6-ASIS SKAITMENYS)

 

Šeštasis skaitmuo

Penktasis skaitmuo

5

6

7

8

9

Rezervuota

0

Rezervuota

Rezervuota

Rezervuota

Rezervuota

Rezervuota

Vagonai su 1-os klasės vietomis

1

Rezervuota

Dviaukščiai keleiviniai vagonai

≥ 7 kupė su šone esančiu koridoriumi arba lygiavertis nepadalytas salonas su viduryje esančiu perėjimu

8 kupė su šone esančiu koridoriumi arba lygiavertis nepadalytas salonas su viduryje esančiu perėjimu

9 kupė su šone esančiu koridoriumi arba lygiavertis nepadalytas salonas su viduryje esančiu perėjimu

Vagonai su 2-os klasės vietomis

2

Tik OSJD, dviaukščiai keleiviniai vagonai

Dviaukščiai keleiviniai vagonai

Rezervuota

≥ 8 kupė su šone esančiu koridoriumi arba lygiavertis nepadalytas salonas su viduryje esančiu perėjimu

9 kupė su šone esančiu koridoriumi arba lygiavertis nepadalytas salonas su viduryje esančiu perėjimu

Vagonai su 1-os arba 1-os (2-os) klasės vietomis

3

Rezervuota

Dviaukščiai keleiviniai vagonai

Rezervuota

≥ 8 kupė su šone esančiu koridoriumi arba lygiavertis nepadalytas salonas su viduryje esančiu perėjimu

9 kupė su šone esančiu koridoriumi arba lygiavertis nepadalytas salonas su viduryje esančiu perėjimu

1-os arba 1-os (2-os) klasės miegamieji vagonai

4

Rezervuota

Rezervuota

Rezervuota

Rezervuota

≤ 9 1-os klasės kupė

2-os klasės miegamieji vagonai

5

Rezervuota

Rezervuota

Rezervuota

Rezervuota

≤ 9 kupė

Rezervuota

6

Rezervuota

Rezervuota

Rezervuota

Rezervuota

Rezervuota

Miegamieji vagonai

7

> 12 kupė

Rezervuota

Rezervuota

Rezervuota

Rezervuota

Specialios konstrukcijos geležinkelių riedmenys ir vagonai

8

Keleiviniai vagonai su vietomis ir miegamieji vagonai, visos klasės, su baru arba bufetu

Dviaukštis keleivinis kupė vagonas su vietomis, su valdymo postu, visos klasės, su bagažo skyriumi arba be jo, su mašinisto kabina važiuoti kita kryptimi

Vagonai restoranai arba keleiviniai kupė vagonai su baru arba bufetu, su bagažo skyriumi

Vagonai restoranai

Kiti specialūs keleiviniai vagonai (konferencijų, šokių, kino, vaizdo, sanitarinis vagonas ir vagonas baras)

9

Dviašiai arba triašiai bagažo vagonai su pašto skyriumi

Rezervuota

Dviašiai arba triašiai vagonai, skirti automobiliams vežti

Vagonai, skirti automobiliams vežti

Pagalbiniai geležinkelių riedmenys

Pastaba. Į kupė dalis neatsižvelgiama. Nepadalyto salono su viduryje esančiu perėjimu vagono lygiaverčių vietų skaičius gaunamas esamų vietų skaičių dalijant iš 6, 8 arba 10, priklausomai nuo vagono konstrukcijos

TRAUKIAMŲ KELEIVINIŲ GELEŽINKELIŲ RIEDMENŲ BENDRŲJŲ CHARAKTERISTIKŲ KODAI (7-ASIS IR 8-ASIS SKAITMENYS)

Energijos tiekimas

Didžiausias greitis

Aštuntasis skaitmuo

Septintasis skaitmuo

0

1

2

3

4

5

6

7

8

9

< 120 km/h

0

Visi įtampos dydžiai (17)

Rezervuota

3 000 V~ + 3 000 V =

1 000 V~ (17)

Rezervuota

1 500 V~

Kiti įtampos dydžiai, išskyrus 1 000 V, 1 500 V, 3 000 V

1 500 V~ + 1 500 V =

3 000 V =

Rezervuota

1

Visi įtampos dydžiai (17) + garas (15)

1 000 V~ + garas (15)

1 000 V~ + garas (15)

1 000 V~ + garas (15)

1 000 V~ + garas (15)

1 000 V~ + garas (15)

Rezervuota

1 500 V~ + 1 500 V = + garas (15)

3 000 V = + garas (15)

3 000 V = + garas (15)

2

Garas (15)

Garas (15)

3 000 V~ + 3 000 V = + garas (15)

Garas (15)

3 000 V~ + 3 000 V = + garas (15)

Garas (15)

3 000 V~ v+ 3 000 V = 1 500 V~ + garas (15)

1 500 V~ + garas (15)

1 500 V~ + garas (15)

A (15)

121–140 km/h

3

Visi įtampos dydžiai

Rezervuota

1 000 V~ + 3 000 V =

1 000 V~ (17)  (15)

1 000 V~ (17)  (15)

1 000 V~

1 000 V~ + 1 500 V~ + 1 500 V =

1 500 V~ + 1 500 V =

3 000 V =

3 000 V =

4

Visi įtampos dydžiai (17) + garas (15)

Visi įtampos dydžiai + garas (15)

Visi įtampos dydžiai + garas (15)

1 000 V~ (17)  (15) + garas (15)

1 500 V~ + 1 500 V =

1 000 V~ + garas (15)

3 000 V~ + 3 000 V =

1 500 V~ + 1 500 V = + garas (15)

3 000 V = + garas (15)

Rezervuota

5

Visi įtampos dydžiai (17) + garas (15)

Visi įtampos dydžiai + garas (15)

Visi įtampos dydžiai + garas (15)

1 000 V~ + garas (15)

Rezervuota

1 500 V~ + garas (15)

Kiti įtampos dydžiai, išskyrus 1 000 V, 1 500 V, 3 000 V

1 500 V~ + 1 500 V = + garas (15)

Rezervuota

Rezervuota

6

Garas (15)

Rezervuota

3 000 V~ + 3 000 V =

Rezervuota

3 000 V~ + 3 000 V =

Rezervuota

Garas (15)

Rezervuota

Rezervuota

A (15)

141–160 km/h

7

Visi įtampos dydžiai (17)

Visi įtampos dydžiai

1 500 V~ (15) + 3 000 V = (15) Visi įtampos dydžiai (16)

1 000 V~ (17)

1 500 V~ + 1 500 V =

1 000 V~

1 500 V~

1 500 V~ + 1 500 V =

3 000 V =

3 000 V =

8

Visi įtampos dydžiai (17) + garas (15)

Visi įtampos dydžiai + garas (15)

3 000 V~ + 3 000 V =

Rezervuota

Visi įtampos dydžiai (17) + garas (15)

1 000 V~ + garas (15)

3 000 V~ + 3 000 V =

Kiti įtampos dydžiai, išskyrus 1 000 V, 1 500 V, 3 000 V

Visi įtampos dydžiai (17) + garas (15)

A (15)

G (16)

> 160 km/h

9

Visi įtampos dydžiai (17)  (16)

Visi įtampos dydžiai

Visi įtampos dydžiai + garas (15)

1 000 V~ + 1 500 V~

1 000 V~

1 000 V~

Rezervuota

1 500 V~ + 1 500 V =

3 000 V =

A (15)

G (16)

Visi įtampos dydžiai.

1 000 V 51–15 Hz vienfazė kintamoji srovė, 1 500 V 50 Hz vienfazė kintamoji srovė, 1 500 V nuolatinė srovė, 3 000 V nuolatinė srovė; taip pat galima 3 000 V 50 Hz vienfazė kintamoji srovė.

A

Autonominis šildymas, nėra traukinio magistralinės elektros tiekimo linijos.

G

Geležinkelių riedmenys su visų įtampų magistraline elektros tiekimo linija, tačiau reikalingas vagonas generatorius, kad būtų galima kondicionuoti orą.

Garas.

Tik šildymas garu. Jei užrašytas įtampos dydis, kodas taip pat galimas geležinkelių riedmenims be šildymo garu.

11   DALIS.

SPECIALIŲ GELEŽINKELIŲ RIEDMENŲ TECHNINIŲ CHARAKTERISTIKŲ KODAI (NUO 6-OJO IKI 8-OJO SKAITMENS)

Specialiems geležinkelių riedmenims leidžiamas greitis (6-asis skaitmuo)

Klasifikavimas

Savaeigio važiavimo greitis

≥ 100 km/h

< 100 km/h

0 km/h

Galimas traukinio sąstate

V ≥ 100 km/h

Savaeigis

1

2

 

Nesavaeigis

 

 

3

V < 100 km/h ir (arba) apribojimai (18)

Savaeigis

 

4

 

Nesavaeigis

 

 

5

Negalimas traukinio sąstate

Savaeigis

 

6

 

Nesavaeigis

 

 

7

Savaeigė geležinkelių (kelių) transporto priemonė, kurią galima naudoti traukinio sąstate (19)

 

8

 

Savaeigė geležinkelių (kelių) transporto priemonė, kurios negalima naudoti traukinio sąstate (19)

 

9

 

Nesavaeigė geležinkelių (kelių) transporto priemonė (19)

 

 

0

SPECIALIŲ GELEŽINKELIŲ RIEDMENŲ TIPAS IR POTIPIS (7-ASIS IR 8-ASIS SKAITMENYS)

Septintasis skaitmuo

Aštuntasis skaitmuo

Geležinkelių riedmenys ir (arba) mašinos

1

Infrastruktūra ir viršutinė konstrukcija

1

Bėgių kelio tiesimo ir atnaujinimo traukinys

2

Iešmų ir pervažų įrengimo priemonės

3

Bėgių kelio rekonstrukcijos traukinys

4

Balasto valymo mašina

5

Žemės darbų mašina

6

7

 

8

 

9

Geležinkelio kranas (nenaudojamas, geležinkelių riedmenims užkelti ant bėgių)

0

Kita arba bendra

2

Bėgių kelias

1

Didelio pajėgumo pabėgių klojimo mašina

2

Kitos pabėgių klojimo mašinos

3

Klojimo mašina su stabilizatoriumi

4

Iešmų ir pervažų klojimo mašina

5

Balasto valymo mašina

6

Stabilizavimo mašina

7

Šlifavimo ir virinimo mašina

8

Universali mašina

9

Bėgių apžiūros vagonas

0

Kita

3

Kontaktinė linija

1

Universali mašina

2

Laidų suvyniojimo ir išvyniojimo mašina

3

Atramų įrengimo mašina

4

Kabelio ričių vežimo mašina

5

Kontaktinės linijos įtempimo mašina

6

Mašina su keliamąja darbo platforma ir mašina su pastoliais

7

Valymo traukinys

8

Tepimo traukinys

9

Kontaktinės linijos apžiūros traukinys

0

Kita

4

Statiniai

1

Perdangų klojimo mašina

2

Tiltų apžiūros platforma

3

Tunelių apžiūros platforma

4

Dujų valymo mašina

5

Vėdinimo mašina

6

Mašina su keliamąja darbine platforma arba su pastoliais

7

Tunelio apšvietimo mašina

8

 

9

 

0

Kita

5

Pakrovimas, iškrovimas ir įvairus transportas

1

Bėgių pakrovimo ir (arba) iškrovimo ir transportavimo mašina

2

Balasto, žvyro ir kt. pakrovimo, iškrovimo ir vežimo mašina

3

4

5

Pabėgių pakrovimo, iškrovimo ir vežimo mašina

6

7

8

Skirstomųjų įrenginių ir kt. pakrovimo, iškrovimo ir vežimo mašina

9

Kitų medžiagų pakrovimo, iškrovimo ir vežimo mašina

0

Kita

6

Matavimas

1

Žemės matavimo riedmuo

2

Bėgių kelio matavimo vagonas

3

Kontaktinės linijos matavimo vagonas

4

Vėžės pločio matavimo vagonas

5

Signalizavimo registravimo vagonas

6

Telekomunikacijų registravimo vagonas

7

 

8

 

9

 

0

Kita

7

Avariniai atvejai

1

Avarinis kranas

2

Avarinio vilkimo vagonas

3

Avarinis tunelių traukinys

4

Techninės pagalbos vagonas

5

Gaisrinės saugos vagonas

6

Sanitarinis vagonas

7

Įrangos vagonas

8

 

9

 

0

Kita

8

Trauka, transportas, energija ir kt.

1

Traukos riedmenys

2

3

Transportinis vagonas (išsk. 59)

4

Variklinis vagonas

5

Drezina arba variklinis riedmuo

6

7

Betonavimo traukinys

8

 

9

 

0

Kita

9

Aplinka

1

Savaeigis sniego valytuvas

2

Traukiamas sniego valytuvas

3

Sniego šepetys

4

Apledėjimo šalinimo mašina

5

Piktžolių šalinimo mašina

6

Bėgių valymo mašina

7

 

8

 

9

 

0

Kita

0

Bėgiai (kelias)

1

1 kategorijos bėgių ir (arba) kelių mašina

2

3

2 kategorijos bėgių ir (arba) kelių mašina

4

5

3 kategorijos bėgių ir (arba) kelių mašina

6

7

4 kategorijos bėgių ir (arba) kelių mašina

8

9

 

0

Kita

12 DALIS.   VAGONŲ, IŠSKYRUS SUJUNGTUS IR SUDĖTINIUS VAGONUS, RAIDINIS ŽENKLINIMAS

KATEGORIJOS IR INDEKSO RAIDŽIŲ APIBRĖŽTIS

1.   Svarbios pastabos

Pridėtose lentelėse:

metrais pateikta informacija nurodomas vidinis vagonų ilgis (lu);

tonomis (tu) pateikta informacija atitinka didžiausią konkretaus vagono apkrovą, nurodytą krovos lentelėje; ši riba nustatoma laikantis pateiktos tvarkos.

2.   Tarptautinę visoms kategorijoms bendrą reikšmę turinčios indekso raidės

q

elektros šildymo vamzdis, tinkamas bet kokiai pripažintai srovei

qq

vamzdis ir elektros šildymo įranga, tinkama bet kokiai pripažintai srovei

s

vagonai, kuriems išduotas leidimas važiuoti „s“ sąlygomis (žr. geležinkelių riedmenų TSS B priedą)

ss

vagonai, kuriems išduotas leidimas važiuoti „ss“ sąlygomis (žr. geležinkelių riedmenų TSS B priedą)

3.   Nacionalinės reikšmės indekso raidės

t, u, v, w, x, y, z

Šių raidžių reikšmę nustato kiekviena valstybė narė.

KATEGORIJOS RAIDĖ E – ATVIRAS VAGONAS SU AUKŠTAIS ŠONINIAIS BORTAIS

Standartinis vagonas

Įprasto tipo,

šoninis ir galinis krovinio išvertimas, lygios grindys

su 2 ašimis: lu ≥ 7,70 m; 25 t ≤ tu ≤ 30 t

su 4 ašimis: lu ≥ 12 m; 50 t ≤ tu ≤ 60 t

su 6 arba daugiau ašių: lu ≥ 12 m; 60 t ≤ tu ≤ 75 t

Indekso raidės

a

su 4 ašimis

aa

su 6 arba daugiau ašių

c

su angomis grindyse (20)

k

su 2 ašimis: tu < 20 t

su 4 ašimis: tu < 40 t

su 6 arba daugiau ašių: tu < 50 t

kk

su 2 ašimis: 20 t ≤ tu < 25 t

su 4 ašimis: 40 t ≤ tu < 50 t

su 6 arba daugiau ašių: 50 t ≤ tu < 60 t

l

nėra šoninio išvertimo

ll

be grindų angų (21)

m

su 2 ašimis: lu < 7,70 m

su 4 arba daugiau ašių: lu < 12 m

mm

su 4 arba daugiau ašių: lu >12 m (21)

n

su 2 ašimis: tu > 30 t

su 4 ašimis: tu > 60 t

su 6 arba daugiau ašių: tu > 75 t

o

nėra galinio išvertimo

p

su konduktoriaus vieta (21)

KATEGORIJOS RAIDĖ F – ATVIRAS VAGONAS SU AUKŠTAIS ŠONINIAIS BORTAIS

Standartinis vagonas

Specialaus tipo

su 2 ašimis: 25 t ≤ tu ≤ 30 t

su 3 ašimis: 25 t ≤ tu ≤ 40 t

su 4 ašimis: 50 t ≤ tu ≤ 60 t

su 6 arba daugiau ašių: 60 t ≤ tu ≤ 75 t

Indekso raidės

a

su 4 ašimis

aa

su 6 arba daugiau ašių

b

didelės talpos, su ašimis (tūris 45 m3)

c

reguliuojamas savaiminis iškrovimas abiejose pusėse pakaitomis (viršuje) (22)

cc

reguliuojamas savaiminis iškrovimas abiejose pusėse pakaitomis (apačioje) (22)

f

tinkamas eismui į Jungtinę Karalystę

ff

tinkamas eismui į Jungtinę Karalystę (tik tuneliu)

fff

tinkamas eismui į Jungtinę Karalystę (tik keltu)

k

su 2 arba 3 ašimis: tu < 20 t

su 4 ašimis: tu < 40 t

su 6 arba daugiau ašių: tu < 50 t

kk

su 2 arba 3 ašimis: 20 t ≤ tu < 25 t

su 4 ašimis: 40 t ≤ tu < 50t

su 6 arba daugiau ašių: 50 t ≤ tu < 60 t

l

savaiminis didelio tūrio krovinių iškrovimas abiejose pusėse vienu metu (viršuje) (22)

ll

savaiminis didelio tūrio krovinių iškrovimas abiejose pusėse vienu metu (apačioje) (22)

n

su 2 ašimis: tu > 30 t

su 3 arba daugiau ašių: tu > 40 t

su 4 ašimis: tu > 60 t

su 6 arba daugiau ašių: tu > 75 t

o

centrinis didelio tūrio krovinių savaiminis iškrovimas (viršuje) (22)

oo

centrinis didelio tūrio krovinių savaiminis iškrovimas (apačioje) (22)

p

centrinis reguliuojamas savaiminis krovinių iškrovimas (viršuje) (22)

pp

centrinis reguliuojamas savaiminis krovinių iškrovimas (apačioje) (22)

ppp

su konduktoriaus vieta (23)

Šių vagonų iškrovimo būdas apibrėžtas tokių charakteristikų deriniu:

 

Iškrovimo angų išdėstymas:

:

centrinis

:

angos išdėstytos virš centrinės bėgių kelio dalies

:

abipusis

:

angos abiejose bėgių kelio pusėse, už bėgių ribų

(Šiuose vagonuose iškrovimas:

vienu metu, jei vagonui visiškai ištuštinti angas reikia atidaryti abiejose pusėse,

kintamas, jei vagonui visiškai ištuštinti užtenka, kad anga būtų atidaryta tik vienoje pusėje)

:

viršuje

:

apatinis iškrovimo angos kraštas (neatsižvelgiant į judamus įtaisus, kuriais gali būti pailgintas) yra mažiausiai 0,700 m virš bėgių; todėl prekėms iškrauti galima naudoti juostinį konvejerį

:

apačioje

:

iškrovimo angos apatinio krašto vieta tokia, kad prekėms iškrauti negalima naudoti juostinio konvejerio

 

Iškrovimo greitis:

:

didelio tūrio

:

kroviniui iškrauti atidarytos angos negali būti uždarytos tol, kol vagonas nėra tuščias

:

reguliuojamas

:

bet kuriuo iškrovimo momentu krovinių srautas gali būti reguliuojamas arba net sustabdomas

KATEGORIJOS RAIDĖ G – DENGTAS VAGONAS

Standartinis vagonas

Įprasto tipo

su mažiausiai 8 vėdinimo angomis

su 2 ašimis: 9 m ≤ lu < 12 m; 25 t ≤ tu ≤ 30 t

su 4 ašimis: 15 m ≤ lu < 18 m; 50 t ≤ tu ≤ 60 t

su 6 arba daugiau ašių: 15 m ≤ lu < 18 m; 60 t ≤ tu ≤ 75 t

Indekso raidės

a

su 4 ašimis

aa

su 6 arba daugiau ašių

b

didelės talpos:

su 2 ašimis: lu ≥ 12 m, o naudingoji talpa ≥ 70 m3

su 4 arba daugiau ašių: lu ≥ 18 m

bb

su 4 ašimis: lu > 18 m (24)

g

grūdams vežti

h

vaisiams ir daržovėms vežti (25)

k

su 2 ašimis: tu < 20 t

su 4 ašimis: tu < 40 t

su 6 arba daugiau ašių: tu < 50 t

kk

su 2 ašimis: 20 t ≤ tu < 25 t

su 4 ašimis: 40 t ≤ tu < 50 t

su 6 arba daugiau ašių: 50 t ≤ tu < 60 t

l

su mažiau kaip 8 vėdinimo angomis

ll

su padidintomis durų angomis (24)

m

su 2 ašimis: lu < 9 m

su 4 arba daugiau ašių: lu < 15 m

n

su 2 ašimis: tu > 30 t

su 4 ašimis: tu > 60 t

su 6 arba daugiau ašių: tu > 75 t

o

su 2 ašimis: lu < 12 m, o naudingoji talpa ≥ 70 m3

p

su konduktoriaus vieta (24)

KATEGORIJOS RAIDĖ H – DENGTAS VAGONAS

Standartinis vagonas

Specialaus tipo

su 2 ašimis: 9 m ≤ lu ≤ 12 m; 25 t ≤ tu ≤ 28 t

su 4 ašimis: 15 m ≤ lu < 18 m; 50 t ≤ tu ≤ 60 t

su 6 arba daugiau ašių: 15 m ≤ lu < 18 m; 60 t ≤ tu ≤ 75 t

Indekso raidės

a

su 4 ašimis

aa

su 6 arba daugiau ašių

b

su 2 ašimis: 12 m ≤ lu ≤ 14 m, o naudingoji talpa ≥ 70 m3  (26)

su 4 arba daugiau ašių: 18 m ≤ lu < 22 m

bb

su 2 ašimis: lu ≥ 14 m

su 4 arba daugiau ašių: lu ≥ 22 m

c

su galinėmis durimis

cc

su galinėmis durimis ir vidus įrengtas automobiliams vežti

d

su angomis grindyse

dd

su išvertimo kėbulu (27)

e

su 2 grindimis

ee

su 3 arba daugiau aukštų

f

tinkamas eismui į Jungtinę Karalystę (26)

ff

tinkamas eismui į Jungtinę Karalystę (tik tuneliu)

fff

tinkamas eismui į Jungtinę Karalystę (tik keltu) (26)

g

grūdams vežti

gg

cementui vežti (27)

h

vaisiams ir daržovėms vežti (28)

hh

mineralinėms trąšoms vežti (27)

i

su atidarymo arba perstūmimo sienomis

ii

su labai tvirtomis atidarymo arba perstūmimo sienomis (29)

k

su 2 ašimis: tu < 20 t

su 4 ašimis: tu < 40 t

su 6 arba daugiau ašių: tu < 50 t

kk

su 2 ašimis: 20 t ≤ tu < 25 t

su 4 ašimis: 40 t ≤ tu < 50 t

su 6 arba daugiau ašių: 50 t ≤ tu < 60 t

l

su slankiosiomis pertvaromis (30)

ll

su fiksuojamomis slankiosiomis pertvaromis (27)

m

su 2 ašimis: lu < 9 m

su 4 arba daugiau ašių: lu < 15 m

mm

su 4 arba daugiau ašių: lu > 18 m (27)

n

su 2 ašimis: tu > 28 t

su 4 ašimis: tu < 60 t

su 6 arba daugiau ašių: tu > 75 t

o

su 2 ašimis: lu 12 m < 14 m, o naudingoji talpa ≥ 70 m3

p

su konduktoriaus vieta (